Klimato kaitos priežastys

Deginant iškastinį kurą, kertant miškus ir užsiimant gyvulininkyste vis labiau veikiamas klimatas ir temperatūra Žemėje.

Dėl šios veiklos į atmosferą išsiskiria didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių ten ir taip susidaro dėl natūralių procesų, todėl stiprėja šiltnamio efektas ir spartėja visuotinis atšilimas.

2011–2020 m. buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis, o 2019 m. vidutinė pasaulio temperatūra buvo net 1,1 °C didesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Dėl žmogaus veiklos pasaulio klimatas šiuo metu sušyla 0,2 °C per dešimtmetį.

Temperatūros padidėjimas 2 °C, palyginti su ikipramonine epocha, siejamas su dideliu neigiamu poveikiu gamtinei aplinkai ir žmonių sveikatai bei gerovei, įskaitant daug didesnę riziką, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiniai pasaulio aplinkos pokyčiai.

Todėl tarptautinė bendruomenė pripažino būtinybę užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje padidėtų kur kas mažiau nei 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C.

Pagrindinis klimato kaitos veiksnys – šiltnamio efektas. Kai kurios dujos Žemės atmosferoje veikia panašiai kaip stiklinės šiltnamio sienelės – jos sulaiko saulės skleidžiamą šilumą, neleidžia jai išsisklaidyti į kosmosą ir sukelia visuotinį atšilimą.

Daugelis šių dujų susidaro natūraliu būdu, tačiau dėl žmogaus veiklos kai kurių dujų koncentracija atmosferoje didėja, visų pirma:

• anglies dioksido (CO₂),
• metano,
• azoto suboksido,
• fluorintų dujų.

Dėl žmogaus veiklos susidarantis CO₂ prie visuotinio atšilimo prisideda labiausiai. 2020 m. jo koncentracija atmosferoje buvo 48 proc. didesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu (iki 1750 m.).

Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išsiskiria mažiau. Metano sukeliamas šiltnamio efektas stipresnis nei CO₂, tačiau jis atmosferoje išlieka palyginti trumpai. Azoto suboksidas, kaip ir CO₂, yra ilgaamžės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios atmosferoje kaupiasi dešimtmečiais ir šimtmečiais. Šiltnamio efekto nesukeliančių dujų teršalų, įskaitant aerozolius, tokius kaip suodžiai, šildomasis ir vėsinamasis poveikis yra kitoks; jie taip pat siejami su kitomis problemomis, tokiomis kaip prasta oro kokybė.

Apskaičiuota, kad dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, Saulės spinduliuotės ar vulkaninio aktyvumo pokyčių, 1890–2010 m. pasaulio klimatas atšilo 0,1 °C arba mažiau.

• Anglies dioksidas ir azoto suboksidas susidaro deginant anglis, naftą ir dujas.
• Kertami miškai (miškų naikinimas). Medžiai padeda reguliuoti klimatą, nes jie iš atmosferos sugeria CO₂. Juos iškirtus, teigiamas poveikis prarandamas, o medžiuose susikaupęs anglies dioksidas vėl išskiriamas į atmosferą ir dar labiau sustiprina šiltnamio efektą.
• Gyvulininkystės plėtra. Karvės ir avys, virškindamos pašarą, išskiria didelį kiekį metano.
• Iš trąšų, kuriose yra azoto, į atmosferą išsiskiria azoto suboksidas.
• Fluorintos dujos išmetamos iš įrangos ir produktų, kuriuose jos naudojamos. Šios dujos itin skatina visuotinį atšilimą – jų poveikis yra iki 23 000 kartų didesnis nei CO₂.

Kadangi kiekviena išmesto CO₂ tona prisidedama prie visuotinio atšilimo, visu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu padedama jį pristabdyti. Kad visuotinis atšilimas būtų visiškai sustabdytas, pasaulyje išmetamo CO₂ grynasis kiekis turi tapti lygus nuliui. Be to, sumažinus išmetamą kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas, kiekį visuotinis atšilimas taip pat gali būti labai pristabdytas – ypač trumpuoju laikotarpiu.

Klimato kaitos padariniai yra itin rimti ir veikia daug mūsų gyvenimo sričių. Ir kova su klimato kaita, ir prisitaikymas prie pasaulio šiltėjimo yra vieni iš pagrindinių ES prioritetų. Klimato srities veiksmų reikia imtis dabar. Sužinokite, ką kovodama su klimato krize daro ES.