EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 27

COM(2020) 442 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti

ES BIUDŽETAS EUROPOS EKONOMIKOS GAIVINIMO PLANUI ĮGYVENDINTI

1.Plataus užmojo novatoriškas ES biudžetas Europos ekonomikai gaivinti

Kartu su trimis svarbiomis darbuotojams, bendrovėms ir valstybėms skirtomis 540 mlrd. EUR vertės paramos priemonėmis, kurias balandžio 23 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, šios ES lygmens išimtinės priemonės reikštų 1 290 mlrd. EUR tikslinę ankstyvą paramą Europos ekonomikai gaivinti 4 . Taikant nuosaikius daugiametės finansinės programos ir „Next Generation EU“ sverto poveikio įverčius, bendra investicijų, kurios galėtų būti pasiektos taikant šį priemonių kompleksą, suma yra 3,1 trln. EUR.

Šiomis priemonėmis ryžtingai reaguojame į Europos Parlamento raginimus pateikti „plataus masto ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo priemonių rinkinį, kuris sudarytų naujosios daugiametės finansinės programos [...] dalį ir būtų skirtas investicijoms, kuriomis būtų remiama Europos ekonomika po krizės“ 5 ir į Vadovų raginimus sukurti gaivinimo fondą, kuris būtų „pakankamo masto, orientuotas į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografines dalis ir konkrečiai skirtas šiai precedento neturinčiai krizei įveikti“ 6 .

Šis bendras supratimas yra greito ir visapusiško institucijų susitarimo pagrindas. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą labai glaudžiai bendradarbiauti visais šio atkūrimo plano klausimais ir ragina juos kasmet peržiūrėti išlaidas, finansuojamas išorės asignuotosiomis pajamomis pagal programą „Next Generation EU“. Tokios peržiūros principai galėtų būti nustatyti tarpinstitucinėje deklaracijoje. Greitas susitarimas dėl „Next Generation EU“ ir plataus užmojo ilgalaikio biudžeto įspūdingai parodys Europos solidarumą ir ryžtą, ko gero, pačiu lemtingiausiu momentu.

„Next Generation EU“ suteiks ES biudžetui papildomos galios, kurios reikia siekiant ryžtingai spręsti skubiausius uždavinius. Tai bus vienkartinė ekstremaliosios situacijos priemonė, taikoma laikinai ir vien reagavimo į krizę ir gaivinimo priemonėms. Per ES biudžetą valstybėms narėms skiriamos lėšos padės įgyvendinti investicijų ir reformų prioritetus ir bus naudojamos siekiant sustiprinti atsigavimą skatinančias finansines programas: galutinis terminas bus 2024 m. gruodžio 31 d. Finansavimo pritraukimas finansų rinkose padės paskirstyti finansavimo išlaidas per ilgesnį laiką, kad valstybėms narėms nereikėtų skirti didelių papildomų įnašų į ES biudžetą 2021–2027 m. laikotarpiu. Komisija taip pat pasiūlys naujus nuosavus išteklius, kurie galėtų padėti finansuoti lėšų, pritrauktų rinkoje naudojantis priemone „Next Generation EU“, grąžinimą.

Norint, kad greičiau atslūgtų ekonomikos krizė, „Next Generation EU“ labai svarbu įgyvendinti greitai. Be to, siekdama kuo greičiau skirti lėšų skubiausiems poreikiams, Komisija siūlo iš dalies pakeisti dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kad jau 2020 m. būtų papildomai skirta 11,5 mlrd. EUR. Šis papildomas finansavimas būtų skirtas priemonei „REACT-EU“, Mokumo palaikymo priemonei ir Europos darnaus vystymosi fondui, nes šiuos poreikius reikia tenkinti skubiai.

2.Kaip bus naudojama „Next Generation EU“?

Kiekviena šio dokumentų rinkinio programa ir kiekvienas euras bus naudojami siekiant patenkinti svarbiausius ekonomikos gaivinimo poreikius, kuriuos Komisija nustatė poreikių vertinimo dokumente. Šiuose pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose ES biudžetas, papildydamas ir sustiprindamas pagrindinį valstybėse narėse atliekamą darbą, gali padaryti didžiausią poveikį.

Dokumentų rinkinį sudaro trys elementai: priemonės, kuriomis remiamos valstybių narių pastangos gaivinti ekonomiką, atitaisyti žalą ir išeiti iš krizės sustiprėjus; priemonės, kuriomis skatinamos privačiosios investicijos ir remiamos sunkumų patiriančios įmonės; ir pagrindinių ES programų stiprinimas, kad pasinaudojant krizės metu įgyta patirtimi bendroji rinka būtų sutvirtinta ir būtų padidintas jos atsparumas.

1)Parama valstybėms narėms, kad atgaivinusios ekonomiką ir atitaisiusios žalą jos išeitų iš krizės sustiprėjusios

Siekiant subalansuoto ir tvaraus ekonomikos atsigavimo ypač svarbus vaidmuo tenka viešosioms investicijoms. Todėl didžioji dalis „Next Generation EU“ lėšų (daugiau kaip 80 proc.) bus naudojama investicijoms ir reformoms remti valstybėse narėse, kuriose krizės poveikis ir atsparumo poreikiai yra didžiausi. Pagrindinė gaivinimo priemonė bus nauja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, specialiai sukurta su Europos prioritetais suderintoms investicijoms ir reformoms finansuoti. Svarbi funkcija teks sanglaudos politikai – remti subalansuotą ir tvarų ekonomikos gaivinimą įgyvendinant naują iniciatyvą „REACT-EU“, kad būtų tenkinami svarbiausi ekonominiai ir socialiniai poreikiai, o būsimos sanglaudos programos būtų pritaikytos ir taptų lankstesnės ir visiškai suderintos su ekonomikos gaivinimo prioritetais. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai padės ūkininkams ir kaimo vietovių gyventojams įgyvendinti žaliąją pertvarka ir rems investicijas ir reformas, kurios būtinos siekiant plataus užmojo Europos aplinkos tikslų. Galiausiai gerokai sutvirtintas Teisingos pertvarkos mechanizmas padės valstybėms narėms paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir taip paskatins jų ekonomiką.

ØNauja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

ES biudžetas gali teikti didelę paramą įgyvendinant per Europos semestrą nustatytus investicijų ir reformų prioritetus, o tai ypač svarbu, kai nacionaliniai biudžetai patiria sunkumų.

Pagrindinis gaivinimo plano elementas bus nauja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė. Priemonės tikslas bus remti ilgalaikiam atsigavimui būtinas investicijas ir reformas, didinti valstybių narių ekonominį ir socialinį atsparumą ir remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Ja galės naudotis visos valstybės narės, tačiau parama bus sutelkta labiausiai nukentėjusiose Sąjungos dalyse, kuriose atsparumo poreikiai yra didžiausi. Tai padės kovoti su atotrūkio tarp valstybių narių didėjimu ir parengti mūsų ekonomiką ateičiai.

Pagal šią priemonę bus teikiama didelio masto finansinė parama investicijoms ir reformoms, kurios padidintų valstybių narių ekonomikos atsparumą. Svarbiausia: ji užtikrins, kad šios investicijos ir reformos bus skirtos uždaviniams ir investicijų poreikiams, susijusiems su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Ji padės valstybėms narėms spręsti ekonominius ir socialinius uždavinius, kurie po krizės yra dar aktualesni, įvairiose srityse, pavyzdžiui, socialinėje, užimtumo, kvalifikacijų, švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos, taip pat su verslo aplinka susijusiose srityse, įskaitant viešąjį administravimą ir finansų sektorių. Siekdama užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos tinkamiausiai, Komisija pasiūlys plataus pobūdžio techninę paramą.

Priemonei siūlomas 560 mlrd. EUR biudžetas, kuris padėtų finansuoti valstybių narių gaivinimo ir atsparumo planus. Jai bus priskirta iki 310 mlrd. EUR dotacijų priemonė. Be to, naudojantis priemone bus galima išduoti iki 250 mlrd. EUR paskolų. 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė bus glaudžiai susieta su Europos semestru. Valstybės narės parengs gaivinimo ir atsparumo planus, kaip nacionalinių reformų programų dalį. Šiuose planuose bus nustatyti investicijų ir reformų prioritetai ir su jais susiję pagal priemonę finansuotini investicijų paketai, o parama bus išmokama dalimis, atsižvelgiant į padarytą pažangą ir remiantis iš anksto nustatytais lyginamaisiais standartais.

Komisija siūlo naują iniciatyvą „REACT-EU“ , kuria siekiama padidinti sanglaudos paramą valstybėms narėms, kad atitaisant krizės žalą jų ekonomika taptų atsparesnė ir tvaresnė. Ji padės užtikrinti tęstinumą tarp pirmųjų reagavimo priemonių ir ilgesnio laikotarpio ekonomikos atsigavimo. 

Komisija siūlo naudojantis „REACT-EU“ iki 2022 m. sanglaudos politikai papildomai skirti 55 mlrd. EUR: 2021 ir 2022 m. – 50 mlrd. EUR iš „Next Generation EU“, o pritaikius dabartinę finansinę programą 5 mlrd. EUR jau 2020 m. Tai bus grindžiama dabartinėmis sanglaudos taisyklėmis, be kita ko, taikant neeilinį lankstumą, numatytą Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvose. Pagal šiuos pasiūlymus dabartinėms sanglaudos programoms ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui papildomas finansavimas bus teikiamas 2020–2022 m., kad būtų galima nepertraukiamai finansuoti pagrindines krizės žalos atitaisymo priemones ir teikti paramą labiausiai skurstantiems asmenims. 

Papildomas finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į krizės ekonominio ir socialinio poveikio mastą, be kita ko, jaunimo nedarbo lygį, ir santykinę valstybių narių gerovę. Papildomi įsipareigojimai bus įgyvendinami taikant valstybių narių pateiktus pakeitimus arba naują atskirą programą, kuriuos turės patvirtinti Komisija. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad šis procesas būtų valdomas kuo operatyviau ir veiksmingiau.

Finansuojant bus remiami svarbiausi krizės žalos atitaisymo veiksmai sektoriuose, kurie siekiant žaliojo, skaitmeninio ir atsparaus atsigavimo yra svarbiausi. Bus investuojama į darbo rinkų atkūrimą, be kita ko, bus skiriamos subsidijos samdai, taikomos sutrumpinto darbo laiko programos ir jaunimo užimtumo priemonės, remiamos sveikatos priežiūros sistemos ir teikiamas apyvartinis kapitalas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Parama bus teikiama visiems ekonomikos sektoriams, įskaitant turizmą ir kultūrą, ir pagrindinėms investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką didinant investicijas, kurios jau suplanuotos pagal būsimas sanglaudos programas. Dalis šių papildomų išteklių taip pat gali būti panaudota siekiant padėti maisto ir materialinį nepriteklių patiriantiems žmonėms.

ØSanglaudos politika – visiems naudingo ekonomikos gaivinimo priemonė

Sanglaudos politika labai padės ne tik skubiai reaguoti į krizę, bet ir užtikrinti subalansuotą ekonomikos gaivinimą ilguoju laikotarpiu išvengiant asimetrijos ir augimo skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje.

Todėl siekiant Sąjungos strateginių prioritetų labai svarbu, kad naujos sanglaudos politikos programos būtų pradėtos įgyvendinti 2021 m. sausio 1 d., lygiagrečiai skiriant dabartinėms programoms papildomų lėšų iki 2022 m. pabaigos. Šie pasiūlymai parengti taip, kad kuo labiau padėtų siekti šiandienos prioritetų.

Šiuo metu Komisija koreguoja savo pasiūlymus dėl būsimų sanglaudos politikos programų, kad dar labiau paremtų investicijas į ekonomikos gaivinimą, pavyzdžiui, į nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, tokius sektorius kaip turizmas ir kultūra, paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, jaunimo užimtumo priemones, švietimą ir kvalifikacijos įgijimą ir kovos su vaikų skurdu priemones.

Jauni žmonėms kyla grėsmė ypač nukentėti nuo krizės, todėl valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija ES vidurkį, turėtų jaunimui remti numatyti ne mažiau kaip 15 proc. „Europos socialinio fondo +“ išteklių, kurie administruojami pagal pasidalijamojo valdymo principą. Atsižvelgdama į tikėtiną krizės poveikį pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, Komisija taip pat siūlo, kad bent 5 proc. visų „Europos socialinio fondo +“ išlaidų būtų panaudota siekiant padėti vaikams išbristi iš skurdo.

Bus teikiama techninė pagalba siekiant padėti valstybėms narėms, kad pasitelkusios „REACT-EU“ jos gautų kuo didesnę naujų sanglaudos politikos programų ir dabartinių programų sudėtinę naudą.

Peržiūrėtuose pasiūlymuose taip pat numatyta daugiau lankstumo pervedant lėšas iš vieno fondo į kitą ir į juos įtrauktos naujos nuostatos, taikytinos susiklosčius nepaprastajai padėčiai. Siekiant užtikrinti, kad parama valstybėms narėms ir regionams, kuriems jos labiausiai reikia, būtų pakankama, Komisija persvarstytuose pasiūlymuose taip pat numato 2024 m. peržiūrėti nacionalinius sanglaudos lėšų asignavimus atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis. Po šios peržiūros sumos bus tik didinamos – iki 10 mlrd. EUR visoms valstybėms narėms.

ØTeisingos pertvarkos rėmimas

Europos atsigavimas ir būsimas klestėjimas priklausys nuo veiksmų, kurių dabar imsimės rengdamiesi pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, kurios poveikis klimatui neutralizuotas. Šie pokyčiai turės įtakos visiems europiečiams, tačiau kai kuriems sektoriams ir regionams teks didesnė prisitaikymo našta negu kitiems. Ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinyje Komisija siūlo naudoti finansinės paramos priemonę „Next Generation EU“, kuri padėtų pertvarkyti Europos ekonomiką ir užtikrintų, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Konkrečiai, Komisija siūlo skirti didelį papildomą 30 mlrd. EUR finansavimą Teisingos pertvarkos fondui, kad visas jo biudžetas pasiektų 40 mlrd. EUR. Šis finansavimas bus naudojamas siekiant sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius, atsiradusius neutralizuojant poveikį klimatui labiausiai paveiktuose regionuose, pavyzdžiui, remiant darbuotojų perkvalifikavimą, padedant MVĮ atverti naujas ekonomines galimybes ir investuojant į perėjimą prie švarios energijos ir žiedinę ekonomiką. Didesnis programos „InvestEU“ finansavimas taip pat reikš, kad bus sustiprintas antrasis Teisingo pertvarkos mechanizmo ramstis. Komisija taip pat teikia pasiūlymus sukurti naują viešojo sektoriaus paskolų priemonę, sudarančią trečiąjį Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstį. Jai bus skirta 1,5 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų 7 ir 10 mlrd. EUR Europos investicijų banko paskolų. Tikimasi, kad visi trys Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčiai kartu sutelks iki 150 mlrd. EUR investicijų, kad vykstant žaliajai pertvarkai niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Labai svarbus vaidmuo įgyvendinant žaliąją pertvarką ir Europos plataus užmojo klimato ir aplinkos tikslus teks kaimo vietovėms. Komisija siūlo padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai biudžetą 15 mlrd. EUR, kad parama ūkininkams ir kaimo vietovėms padėtų įvykdyti struktūrinius pokyčius, kurių reikia Europos žaliajam kursui įgyvendinti, o ypač padėtų siekti naujų strategijų – biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ – didelio užmojo tikslų.

2)Postūmis ekonomikai ir pagalba siekiant atgaivinti privačiojo sektoriaus investavimą

Reikia skubiai imtis ekonomiką išjudinančių veiksmų ir sudaryti sąlygas ekonomikos atsigavimui, kurį skatintų privačiosios investicijos į pagrindinius sektorius ir technologijas. Todėl Komisija siūlo stiprinti Europos pavyzdinę investicinę programą „InvestEU“ siekiant sutelkti privačiąsias investicijas į strateginius projektus visoje Sąjungoje. Todėl Komisija siūlo sukurti naują Strateginių investicijų priemonę, kad būtų investuojama į būsimam Europos atsparumui ir strateginiam savarankiškumui labai svarbias pagrindines vertės grandines. Šio investavimo vajaus sėkmės prielaida yra tvirtos įmonės, į kurias galima investuoti, tačiau iki metų pabaigos šimtai tūkstančių įmonių veikiausiai patirs didelį finansinį spaudimą. Todėl Komisija siūlo naują Mokumo palaikymo priemonę, kad krizės pavojuje atsidūrusios tvirtos įmonės gautų skubią paramą, kuri padėtų atlaikyti sunkumus. Šią priemonę reikėtų pradėti naudoti dar šiais metais.

ØLikvidumo ir mokumo užtikrinimo linijos sukūrimas spaudimą patiriančioms įmonėms

Ar Europos ekonomika pajėgs grįžti į augimo etapą, priklauso nuo privačiojo sektoriaus atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti. Dėl krizės daugelis apskritai gyvybingų įmonių susiduria su rimtomis likvidumo ir mokumo problemomis. Komisijos skaičiavimai rodo, kad pagal nepalankų scenarijų nuo 35–50 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, iki metų pabaigos galėtų susidurti su finansavimo trūkumu. Norint atitaisyti nuosavo kapitalo rinkai padarytą žalą vien šiais metais galėtų prireikti nuo 720 mlrd. EUR iki 1,2 trln. EUR. Kilus tokio masto krizei, šiuo metu valstybių narių teikiamos paramos nepakaks. Be to, valstybių narių gebėjimas remti savo įmones labai skiriasi. Todėl reikia skubiai imtis veiksmų siekiant padėti šioms įmonėms įveikti krizę, kad būtų išvengta užburto ekonominės žalos ir įmonių bankrotų rato ir sudaryti bendrajai rinkai sąlygas sveikai atsigauti.

Todėl Komisija siūlo naują Mokumo palaikymo priemonę, kuri padėtų sutelkti privačius išteklius, kad būtų galima skubiai teikti neatidėliotinų likvidumo ir mokumo problemų sprendimo paramą Europos įmonėms, kurios apskritai yra gyvybingos. Ši priemonė bus laikina ir skirta tik pandemijos ekonominiam poveikiui mažinti. Ji padės išvengti dažno kapitalo trūkumo, galimo iš esmės gyvybingų bendrovių įsipareigojimų nevykdymo ir didelės ekonominės žalos, kurią tokios problemos sukeltų. Šias greito veikimo priemones papildys ilgalaikė parama pagal tokias programas kaip „InvestEU“, sanglaudos politika ir Bendrosios rinkos programa.

Bus sukurta nauja su ESIF susieta laikina priemonė. Ją naudojant bus teikiamos dalinės nuostolių dengimo garantijos ir taip į sunkumų patiriančias įmones bus pritraukta privačiųjų investicijų. Kad tai prasidėtų kuo greičiau, atidėjinių suma iš dabartinės finansinės programos ES biudžeto 2020 m. sieks 5 mlrd. EUR, iš „Next Generation EU“ papildomai numatyta 26 mlrd. EUR, taigi Sąjungos biudžetas suteiks maždaug 75 mlrd. EUR garantiją Europos investicijų banko grupei, kuri užtikrins spartų įgyvendinimą vietoje. Šia priemone bus siekiama 300 mlrd. EUR investicijų į mokumo palaikymą.

Garantija bus kalibruota taip, kad investicijos būtų nukreipiamos į tas visų valstybių narių ir sektorių įmones, kurioms labiausiai reikia kapitalo, ypatingą dėmesį skiriant valstybėms narėms, kurios turi mažiau galimybių padėti valstybės pagalbos priemonėmis, ir valstybėms narėms bei sektoriams, kuriuose COVID-19 ekonominiai padariniai buvo skaudžiausi. Tai labai svarbu siekiant išlaikyti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir išvengti tolesnio žalingų ekonominių skirtumų Sąjungoje didėjimo. Reikėtų atidžiai išnagrinėti Mokumo palaikymo priemonę įgyvendinančių įstaigų kapitalo padėtį.

Be to, kaip papildoma priemonė, bus padidintas Europos investicijų fondo kapitalas siekiant teikti paramą įvairioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, be kita ko, taikant Mokumo palaikymo priemonę. Tai padės visapusiškiau formuoti Europos ekonomikos gaivinimo paketą, be kita ko, turint omenyje priemones, dėl kurių balandžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba. Šis kapitalo padidinimas iki 1,5 mlrd. EUR bus finansuojamas tiek pagal dabartinę, tiek pagal kitą daugiametę finansinę programą.

ØDidesni investavimo pajėgumai ir strateginis savarankiškumas

Krizė labai paveiks privačiąsias investicijas: Komisijos analizė rodo, kad 2020–2021 m. privačiojo sektoriaus investicijos gali sumažėti daugiau kaip 1 trln. EUR. Norint patenkinti Europos ekonomikos investicijų poreikius reikės imtis skubių veiksmų, kad ši tendencija pasikeistų ir atsirastų sąlygos investicijomis grindžiamam ekonomikos atsigavimui. Šios investicijos yra ypač svarbios Europos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kuriai, Komisijos apskaičiavimu, per tą patį laikotarpį reikia ne mažiau kaip 1,2 trln. EUR. Investicijos į pagrindinius sektorius ir technologijas – nuo 5G iki dirbtinio intelekto, nuo švaraus vandenilio iki atsinaujinančiųjų energijos išteklių jūroje – kloja pamatus Europos ateičiai.

Programa „InvestEU“ yra itin gerai tinka investicijoms sutelkti ir Sąjungos politikai remti atsigaunant po gilios ekonomikos krizės. Tai puikiai parodė Europos strateginių investicijų fondo ir finansinių priemonių įgyvendinimo patirtis po praėjusios finansų krizės.

Todėl Komisija siūlo papildyti programą „InvestEU“ iki 15,3 mlrd. EUR keturioms politikos linijoms, dėl kurių teisėkūros institucijos jau susitarė. Tai galėtų paskatinti investuoti iki 240 mlrd. EUR.

„InvestEU“ padės įmonėms ekonomikos gaivinimo etapu ir užtikrins, kad privatūs investuotojai daug dėmesio skirtų Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikiams politikos prioritetams, visų pirma Europos žaliajam kursui ir skaitmeninimui. Ji padidins Europos investicijų banko grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų pajėgumą prisiimti riziką padedant gaivinti ekonomiką. Sutelkdama dideles privačiąsias investicijas, ji papildys neatidėliotiną paramą, teiktą atitaisant krizės žalą pagal Mokumo palaikymo priemonę ir „REACT-EU“, ir finansavimą pagal būsimą sanglaudos politikos sistemą ir kitas programas.

Investavimas į strateginį savarankiškumą. Nauja Strateginių investicijų priemonė

Pagrindinis programos „InvestEU“ elementas bus nauja priemonė, kuria bus didinamas Europos atsparumas Europos lygmeniu stiprinant strateginį savarankiškumą gyvybiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

Kaip papildoma programos „InvestEU“ linija bus sukurta Strateginių investicijų priemonė. Pagal šią priemonę bus remiami projektai, kurie padeda kurti stiprias ir atsparias vertės grandines visoje ES ir didinti Sąjungos bendrosios rinkos savarankiškumą, išsaugant ją atvirą konkurencijai ir prekybai pagal jos taisykles. Tai padidins Sąjungos ekonomikos atsparumą ir kartu suteiks išteklių strategiškai svarbioms bendrovėms, kad jos klestėtų ir augtų Europos Sąjungoje. Mažai tikėtina, kad valstybių narių parama šiems projektams bus pakankama, o stiprus tarpvalstybinis aspektas reiškia, kad siekiant sėkmės būtinas koordinuotas Europos veikimas.

3)Mokymasis iš krizės patirties ir Europos strateginių uždavinių sprendimas

Krizė išryškino Europos bendradarbiavimo vertę ir aiškiai parodė, kad Sąjunga turi skubiai stiprinti pajėgumą reaguoti į krizes ir didinti atsparumą būsimiems sukrėtimams. Siekdama sustiprinti visuomenės sveikatos saugumą ir pasirengti būsimoms sveikatos krizėms, Komisija siūlo naują programą „ES – sveikatos labui“. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas „rescEU“ bus išplėstas ir sustiprintas, kad Sąjunga geriau pasirengtų būsimoms krizėms ir tinkamiau į jas reaguotų. Programa „Europos horizontas“ bus sustiprinta, kad būtų finansuojami gyvybiškai svarbūs moksliniai tyrimai sveikatos, atsparumo, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Kitos ES programos, įskaitant jų išorės priemones, bus sustiprintos, kad būsima finansinė programa būtų visiškai suderinta su ekonomikos gaivinimo poreikiais, o specialiosios priemonės bus sutvirtintos, kad ES biudžetas leistų lanksčiau ir geriau reaguoti į poreikius.

ØNaujos ir papildytos programos siekiant didinti atsparumą ir stiprinti bendradarbiavimą

„Next Generation EU“ kryptingai sustiprins pagrindines programas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir stiprinamas Europos gebėjimas atlaikyti ir įveikti būsimas krizes. Šis sustiprinimas papildo pradinius Komisijos pasiūlymus dėl būsimos finansinės programos, kurie ir toliau yra pagrindas teisingam subalansuotam susitarimui.

Nauja visuomenės sveikatos saugumo ir bendradarbiavimo stiprinimo programa

Krizė parodė, kad būsimoje finansinėje programoje sveikatos finansavimas turi būti laikomas svarbesniu prioritetu. Komisija siūlo plataus užmojo atskirą programą „ES – sveikatos labui“, pagal kurią būtų teikiama poreikių vertinime aptarta speciali su būsimomis sveikatos problemomis susijusi parama. Pagal šį pasiūlymą naujai programai skiriama 9,4 mlrd. EUR, t. y. gerokai daugiau, palyginti su ankstesniais „Europos socialinio fondo +“ programos pasiūlymais.

Naujoji programa padės Sąjungai apsirūpinti itin svarbiais pajėgumais, kuriais naudodamasi ji galėtų greitai ir reikiamu mastu reaguoti į būsimas sveikatos krizes. Naudojant programą bus siekiama sukurti visapusišką ES sveikatos krizių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo sistemą, kuri papildytų ir sustiprintų nacionalinio lygmens pastangas ir regioninę paramą sveikatos priežiūros sistemoms, teikiamą pagal sanglaudos politiką. 

Pirmoji programos dalis padės spręsti visuomenės sveikatos saugumo ir pasirengimo krizėms klausimus. Pagal ją bus remiamos investicijos į ypatingos svarbos sveikatos infrastruktūrą, priemones, struktūras, procesus ir laboratorijų pajėgumus, įskaitant ligų protrūkių stebėjimo, modeliavimo, prognozavimo, prevencijos ir valdymo priemones. Jos lėšos padės sukurti mechanizmą, naudotiną kuriant, perkant ir valdant sveikatos krizės atveju svarbius produktus, tokius kaip vaistai (įskaitant skiepus) ir gydymo priemonės, su jomis susiję tarpiniai produktai, veikliosios vaistinės medžiagos ir žaliavos; medicinos reikmenys ir medicinos įranga, pavyzdžiui, ventiliacijos aparatai, apsauginiai drabužiai ir įranga, diagnostikos medžiagos ir priemonės. Tai padės sukurti naują ES masto pranešimo apie riziką sistemą, apimančią visus krizės etapus.

Pagal antrąją dalį bus remiama ilgalaikė vizija, kurios tikslas – gerinti sveikatos priežiūros rezultatus pasitelkiant veiksmingas ir įtraukias sveikatos priežiūros sistemas visose valstybėse narėse, užtikrinant geresnę ligų prevenciją ir stebėjimą, sveikatos ugdymą, paslaugų prieinamumą, diagnostiką ir gydymą bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos srityje. Pavyzdžiui, pagal programą bus remiamas gebėjimų stiprinimas valstybėse narėse, finansuojamos mokymo programos medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams ir investuojama į sveikatos priežiūros sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir sąveikios skaitmeninės infrastruktūros, be kita ko, skirtos moksliniams tyrimams ir dalijimuisi duomenimis, diegimą.

Programa bus parengta ir įgyvendinta visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimą šioje srityje. Ji bus susieta su atitinkama parama, teikiama pagal kitas ES programas, suteiks naujų būdų įgyvendinti bendrus veiksmus ir užtikrins medicininių reagavimo priemonių ir išteklių prieinamumą kilus didelėms grėsmėms sveikatai. Ji bus taikoma su sustiprintu „rescEU“, kurio veiklos barai yra tiesioginio reagavimo į krizę pajėgumai, atsargų kaupimas, įrangos ir darbuotojų paskirstymas ir persiuntimas nepaprastosios padėties atvejais teikiant reikiamą pagalbą sveikatos srityje.

Sąjungos civilinės saugos mechanizmo reagavimo pajėgumų stiprinimas

Akivaizdi pandemijos pamoka yra ta, kad Europa turi būti pajėgi greičiau ir lanksčiau reaguoti į rimtas tarpvalstybines krizes, kurios gali smarkiai sutrikdyti mūsų ekonomiką ir visuomenės gyvenimą. Todėl Komisija siūlo sustiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą „rescEU“. Taip rezervas „rescEU“ taps lankstesnis ir padidės Sąjungos pajėgumas ES lygmeniu veikti drauge.

Finansiniai asignavimai bus padidinti iki 3,1 mlrd. EUR, iš jų bus finansuojamos investicijos į nepaprastosios padėties reagavimo infrastruktūrą, transporto pajėgumus ir skubios pagalbos grupes. Išplėstas rezervas „rescEU“ suteiks Sąjungai pajėgumus ir logistikos infrastruktūrą, kurių reikia susiklosčius įvairių rūšių nepaprastajai padėčiai, įskaitant tą, kuri turi medicininį komponentą, taip papildydamas naują programą „ES – sveikatos labui“. Pagal pasiūlymą taip pat bus racionalizuoti veiklos pajėgumai ir padidintas jų lankstumas. Tai užtikrins, kad į didelio masto nepaprastąją padėtį ES reaguotų ateityje greičiau ir veiksmingiau.

Programa „Europos horizontas“: investicijos į inovacijas ir pasirengimą ateičiai

Programai „Europos horizontas“ bus papildomai skirta 94,4 mlrd. EUR, kad su sveikata ir klimatu susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla gautų didesnę Europos paramą. Tai padės gerinti pasirengimą veiksmingai ir greitai reaguoti į nepaprastąją padėtį ir investuoti į mokslu grindžiamus sprendimus, taigi papildys pagal naują programą „ES – sveikatos labui“ ir iš „rescEU“ teikiamą veiklos finansavimą.

Kalbant apie sveikatos sritį, papildomos lėšos bus naudojamos didinant mokslinių tyrimų pastangas, susijusias su tokiais iššūkiais kaip koronaviruso pandemija, klinikinių tyrimų tęsimas, naujoviškos apsaugos priemonės, virusologija, skiepai, gydymas ir diagnostika, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų taikymas visuomenės sveikatos politikos priemonėse.

Be to, siūloma daugiau išteklių skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms su klimatu susijusiose srityse. Tai padidins paramą ES pramonės konkurencingumui susijusiuose ekonomikos sektoriuose ir skatins gaivinti ekonomiką orientuojantis į Europos žaliojo kurso tikslus. Taip atsiras papildomų lėšų mažųjų ir vidutinių įmonių, startuolių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių naujoms ir proveržio inovacijoms.

Solidarumas su mūsų pasauliniais partneriais krizės laikotarpiu

Pandemija yra pasaulinė problema. Jei nebus imtasi pasaulinio masto veiksmų, visos pasaulio šalys ir regionai, įskaitant Sąjungą, liks pažeidžiami. Kovodama su COVID-19, ES turi toliau rodyti solidarumą su partneriais visame pasaulyje.

Komisija siūlo sukurti 86 mlrd. EUR Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, susietą su nauja „Išorės veiksmų garantija“, ir Europos darnaus vystymosi fondą, kad bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, tarptautinėmis finansų įstaigomis, Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio sveikatos organizacija, būtų remiamos partnerių, visų pirma Vakarų Balkanų, kaimyninių ir kitų Afrikos šalių, pastangos kovoti su pandemijos poveikiu ir nuo jo atsigauti. Kryptingai pakoregavus dabartinę finansinę programą jau 2020 m. bus galima skirti 1 mlrd. EUR papildomos paramos.

Parama suteiks likvidumą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, išsaugos investicijas į atsinaujinančiosios energijos projektus ir padidins finansavimo vietinėmis valiutomis galimybes valstybėse partnerėse siekiant stiprinti sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant parengtį, ir didinti gamybos pajėgumus, susijusius su skiepijimu nuo COVID-19, jo gydymu ir diagnostika. Ši padidinta parama taip pat bus skiriama pažeidžiamiausioms valstybėms ir regionams ir padės įveikti sunkius socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius.

Atsižvelgdama į augančius humanitarinius poreikius pažeidžiamiausiose pasaulio dalyse, Komisija taip pat siūlo papildomą 5 mlrd. EUR sumą humanitarinės pagalbos priemonei. Pandemijos poveikis ir ekonominės pasekmės, pavyzdžiui, dėl mažėjančių naftos ir žaliavų kainų prarastos pajamos ir smarkiai sumažėjusios emigrantų perlaidos, dar labiau padidina esamus poreikius, todėl ypač svarbu, kad Sąjunga būtų pasirengusi parodyti solidarumą su kitais pasaulio regionais.

ØKitų programų sustiprinimas siekiant didinti atsparumą ir įgyvendinti strateginius prioritetus

ØLankstesnės nepaprastosios padėties priemonės

Svarbu ne vien atskiros programos: krizė parodė, kad Sąjunga turi būti pajėgi greitai sureaguoti ir lanksčiai įgyvendinti koordinuotą Europos atsaką. Tam savo ruožtu reikia lankstesnio ES biudžeto. Sveikatos krizės padariniai tokie įvairialypiai, kad dabartinio biudžeto lankstumas buvo greitai išnaudotas. Ateičiai reikia lankstesnio ir dinamiškesnio biudžeto, o tai pasiekiama vien tinkamai suprojektuotomis specialiomis priemonėmis.

Todėl siekdama, kad kilus nenumatytoms problemoms būtų galima sutelkti didelio masto išteklius, Komisija siūlo padidinti lankstumą ir sustiprinti neatidėliotinos pagalbos priemones, pavyzdžiui, ES solidarumo fondą, kurio parama teikiama nuo didelio masto nelaimių nukentėjusiems valstybėms narėms ir regionams, ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kurio lėšomis remiami asmenys, netekę darbo dėl didelio masto restruktūrizavimo.

Gerokai padidinus solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, ES galės solidžiau reaguoti į visus sveikatos krizės aspektus ir kitokią nepaprastąją padėtį. Lėšos gali būti skiriamos skubiai paramai teikti, prireikus naudojant tokias ES priemones kaip humanitarinė pagalba, Skubios paramos priemonė, Bendrosios rinkos programa ir jai priskirtos neatidėliotinos veterinarinės ir fitosanitarinės priemonės arba Prieglobsčio ir migracijos fondas.

Visos šios priemonės 2021–2027 m. laikotarpiu užtikrintų iki 21 mlrd. EUR papildomą skubų finansavimą, palyginti su 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymais.

3.Kaip tai pasiekti? „Next Generation EU“

Nemažai siūlomų ekonomikos gaivinimo priemonių bus grindžiamos nauja laikina ekonomikos gaivinimo priemone „Next Generation EU“, kurios finansinis pajėgumas – 750 mlrd. EUR. Ši nepaprastosios padėties priemonė bus išimtinė ir laikina. Finansavimo leidimą suteiks sprendimas dėl nuosavų išteklių, pagal kurį 2021–2024 m. laikotarpio priemonėms Komisija galėtų Sąjungos vardu pasiskolinti iki 750 mlrd. EUR.

Siekiant užtikrinti būtinus biudžetinius pajėgumus galimiems įsipareigojimams, susijusiems su „Next Generation EU“ finansavimu, ir laikantis biudžetinės drausmės reikalavimų, peržiūrėtame sprendime dėl nuosavų išteklių atsiras nuostata dėl išimtinio ir laikino nuosavų išteklių viršutinių ribų, taikomų įsipareigojimams ir mokėjimams, padidinimo 0,6 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Viršutinių ribų kilstelėjimas bus naudojamas tik siekiant patenkinti COVID 19-krizės poreikius ir taikomas tik tiek laiko, kiek reikia šiems įsipareigojimams padengti.

„Next Generation EU“ mastas ir jos struktūra atspindi Sąjungai kylančių uždavinių mastą ir skubumą. Dėl krizės atsiradę skubių investicijų finansavimo poreikiai neturi precedento. Todėl būtina Sąjungos lygmeniu imtis ryžtingų neeilinių atsakomųjų veiksmų. Šis žingsnis neturi precedento, o šių lėšų suma išskirtinė, todėl visa tai turi būti susieta su nuosavų išteklių sistema, kurią pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtina visos valstybės narės. 

Jei papildoma parama iškart po krizės būtų finansuojama padidintais nacionaliniais įnašais, dar labiau padidėtų nacionaliniams biudžetams tenkanti našta. Šiomis ypatingomis aplinkybėmis visiškai pagrįsta naudoti finansavimo mechanizmą, kuris leistų smarkiai ir tinkamu laiku padidinti išlaidas nedidinant nacionalinių skolų, tuo išreiškiant krizės mastui prilygstantį solidarumą.

Skolinimasis bus grindžiamas solidžia Sąjungos patirtimi naudojantis rinkos priemonėmis investicijų ir reformų valstybėse narėse reikmėms. Sąjunga skolinsis finansų rinkose sąlygomis, kurios atspindi labai aukštą jos kredito reitingą, ir šias lėšas greitai nukreips ten, kur jų labiausiai reikia. 

Šiuo tikslu Komisija kapitalo rinkose išleis skirtingų išpirkimo terminų obligacijas, geriausiai išnaudodama šių rinkų pajėgumą įsisavinti tokias obligacijas, o kartu užtikrindama mažiausias vidutines skolinimosi išlaidas. Tokia diversifikuota finansavimo strategija leidžia Komisijai vykdyti skolinimosi operacijas jų mastą ir vyraujančią rinkos aplinką geriausiai atitinkančiu būdu.

500 mlrd. EUR, skiriamų per „Next Generation EU“, bus naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės dotacijų komponentui finansuoti ir kitoms pagrindinėms krizių valdymo ir gaivinimo programoms stiprinti. Likusi pagal priemonę sutelkto finansavimo dalis, 250 mlrd. EUR, bus suteikta valstybėms narėms paskolų forma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonę.

Pritrauktos lėšos bus grąžintos po 2027 m. ir ne vėliau kaip iki 2058 m. Tai padės sumažinti spaudimą valstybių narių biudžetams tuo metu, kai viešiesiems finansams tenka didelis krūvis, kartu užtikrinant, kad visi su šia skolos vertybinių popierių emisija susiję įsipareigojimai būtų vykdomi iš būsimų ES biudžetų. Siekdama palengvinti pritrauktų rinkos lėšų grąžinimą ir toliau padėti mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams, Komisija vėlesniame finansinio laikotarpio etape pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių.

Visi su „Next Generation EU“ susiję pajamų ir mokėjimų srautai per metinę biudžeto procedūrą skiriamų asignavimų atžvilgiu bus papildomi, todėl biudžeto balansui poveikio neturės. Šie srautai, įskaitant sumokėtas palūkanas, biudžete bus rodomi atskirai siekiant parodyti jų laikiną ir išimtinį pobūdį ir užtikrinti visišką skaidrumą 9 .

Be to, ekonominis koronaviruso pandemijos poveikis rodo, kaip svarbu suteikti Sąjungai pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių ekonominių sukrėtimų, dėl kurių sumažėja bendrosios nacionalinės pajamos, atvejais. Siekdama išlaikyti pakankamą maržą iki nuosavų išteklių viršutinių ribų, kad Sąjunga būtų pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie turi būti įvykdyti atitinkamais metais net ir susiklosčius nepalankiausioms ekonominėms aplinkybėms, Komisija siūlo visam laikui iki 1,46 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų padidinti nuosavų išteklių viršutines ribas įsipareigojimams ir iki 1,40 proc. – mokėjimams.

4.Išvada. Kaip greitai susitarti dėl Europos ekonomikos atgaivinimui skirto plataus užmojo biudžeto?

Ekonomikos gaivinimo plano sėkmė priklausys ne tik nuo jo masto ir užmojo, bet ir nuo veiksmų greičio ir gebėjimo pagal aplinkybes pritaikyti atsaką. Daugelyje Sąjungos vietų skubiai reikia finansinės paramos, kad įmonės galėtų tęsti veiklą ir paramos sulauktų tie, kam jos labiausiai reikia. Laiko susitarti dėl ilgalaikės sistemos taip pat mažai, tačiau nėra per vėlu. Greitai pasiekus susitarimą bus galima laiku pradėti sustiprintas programas.

Komisija pritaria Europos Parlamento pasiryžimui užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos ilgalaikės sistemos. Tačiau dabartinės finansinės programos pratęsimas nepakeičia visapusiško susitarimo dėl naujo, šiuolaikiško ilgalaikio biudžeto. Tik taip Sąjunga gali apsirūpinti naujomis programomis ir priemonėmis, kurių reikės įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą. Todėl per ateinančias savaites visas tarpinstitucinio darbo dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečiam sprendimui dėl „Next Generation EU“ ir naujos ilgalaikės programos.

Europos Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą ir teisės aktų leidėjus skubiai išnagrinėti šiuos pasiūlymus, kad iki liepos mėn. būtų pasiektas Europos Vadovų Tarybos lygmens politinis susitarimas. 

Anksti priėmus sprendimą dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti dabartinę sistemą bus galima nedelsiant skirti papildomų lėšų „REACT-EU“, Mokumo palaikymo priemonei ir Europos darnaus vystymosi fondui, atsižvelgiant į šių poreikių skubumą.

Tada Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba, kad būtų galutinai susitarta dėl būsimos ilgalaikės programos ir su ja susijusių sektorinių programų. Jei šis darbas būtų baigtas rudens pradžioje, naujasis ilgalaikis biudžetas 2021 m. sausio 1 d. galėtų būti sudarytas ir vykdomas ir skatinti Europos ekonomikos gaivinimą.

Ėmęsi veiksmų parodysime, kad Sąjunga yra pasirengusi padaryti visa, kas būtina, kad ekonomika vėl grįžtų į vėžes, apsaugotų visų europiečių pragyvenimo šaltinius ir investuotų į ilgalaikį Europos perėjimą prie teisingesnės ir žalesnės skaitmeninės ateities.

Mlrd. EUR 2018 m. kainomis

(1)      COM(2020) 456.

(2)      SWD(2020) 98.

(3)      Jei nenurodyta kitaip, sumos išreiškiamos 2018 m. palyginamosiomis kainomis.

(4)      Remiantis nuosaikia prielaida dėl numatomų svertų ir palyginamomis priemonėmis pasiektų rezultatų. Tačiau numatomų svertų tikslumui gali turėti įtakos dabartinės ekonominės padėties nepastovumas.

(5)      2020 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais, dar kartą patvirtinta 2020 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano.

(6)      Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvados po vaizdo konferencijos su Europos Vadovų Tarybos nariais, 2020 m. balandžio 23 d.

(7)      1,25 mlrd. EUR iš finansinių priemonių grįžtamųjų lėšų ir 250 mln. EUR iš biudžeto.

(8)      COM(2020) 22, COM(2020) 23.

(9)      „Next Generation EU“ dotacijų komponento skolinimosi išlaidos bus apmokėtos iš ES biudžeto. Apskaičiuota, kad 2021–2027 m. finansinėje programoje šios išlaidos sudarys iki 17,4 mlrd. EUR.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 27

COM(2020) 442 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti

EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖ
	Tikslas – remti investicijas ir reformas, kad būtų didinamas ES valstybių ekonomikos atsparumas ir skatinamas tvarus augimas.
	Mechanizmas – dotacijos ir paskolos.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

Įgyvendinimas

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

Finansiniai aspektai

SANGLAUDAI IR EUROPOS TERITORIJOMS SKIRTA EKONOMIKOS GAIVINIMO PAGALBA (REACT-EU)
	Tikslas – investuoti į trumpalaikius krizės žalos atitaisymo veiksmus.
	Mechanizmas – daugiausia dotacijos.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

Įgyvendinimas

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

Finansiniai aspektai

PROGRAMA „INVEST EU“ (ĮSKAITANT STRATEGINIŲ INVESTICIJŲ PRIEMONĘ)
	Tikslas – sutelkti investicijas, kuriomis siekiama remti ekonomikos gaivinimą ir ilgalaikį augimą, įtraukiant naują priemonę, skirtą investicijoms į strategines Europos vertės grandines skatinti.
	Mechanizmas – biudžeto garantijos suteikimas.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

Įgyvendinimas

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

Finansiniai aspektai

MOKUMO PALAIKYMO PRIEMONĖ
	Tikslas – privačiųjų investicijų telkimas siekiant palaikyti nuo krizės nukentėjusių gyvybingų įmonių mokumą.
	Mechanizmas – biudžeto garantijos suteikimas.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

Įgyvendinimas

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

Finansiniai aspektai

Priėmus 31 mlrd. EUR finansinį paketą pagal dabartinę finansinę programą teikiama ES garantija padidės 66 mlrd. EUR. Naudojant šią garantiją bus sudarytos sąlygos, pradedant jau nuo 2020 m., sutelkti maždaug 300 mlrd. EUR investicijų.

PROGRAMA „ES – SVEIKATOS LABUI“
	Tikslas – investuoti į sveikatos saugumą ir sveikatos sistemų atsparumą.
	Mechanizmas – dotacijos ir viešieji pirkimai.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

ØBe to, konkrečiomis plataus užmojo iniciatyvomis būtų galima siekti, pavyzdžiui, likviduoti konkrečias ligas, kaip antai sumažinti gimdos kaklelio vėžio ir sezoninio gripo atvejų skaičių. Jos padėtų išvengti žalos ir išlaidų, kurių galima išvengti, ir sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus.

Įgyvendinimas

ØPagal programą bus užtikrintos tvarios investicijos į struktūras ir priemones, būtinas siekiant remti ES veiksmus kovojant su sveikatos krizėmis, dėmesį skiriant prevencijai, pasirengimui bei atsakui ir remiant tikrą ES lygmens tarpsektorinį koordinavimą. Darbas bus vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), Europos vaistų agentūra (EMA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) arba Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), ekspertų grupėmis ir ES etaloninėms laboratorijoms, taip pat tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip Pasaulio sveikatos organizacija.

ØRemiantis mokslinėmis rekomendacijomis, pagal programą „ES – sveikatos labui“ bus užtikrinti strateginiai tokių prekių, kaip biocidai (dezinfekantai), testavimui skirti reagentai, apsaugos priemonės, svarbiausi vaistai, medicinos įranga (pvz., pagalbinės kvėpavimo priemonės, kompiuterinės tomografijos prietaisai), diagnostikos reagentai ir kitos susijusios prekės (pvz., injekcinės medžiagos ir sterilūs tvarsčiai), viešieji pirkimai. Pagal ją bus siekiama užtikrinti, kad būtų laiku teikiamos tinkamos atsako į pagrindines užkrečiamąsias ligas priemonės, kuriomis prireikus galėtų naudotis valstybės narės. Be to, pagal programą bus teikiamos paskatos Sąjungoje kurti, gaminti bei paskirstyti vakcinas ir ES atnaujinti vaistų ir veikliųjų vaistinių medžiagų / pirmtakų gamybą.

ØPagal naująją programą bus remiamos „rescEU“ pastangos stiprinti Europos medicinos korpusą, subsidijuojant nuolatines ekspertų komandas. Remiantis veterinarijos srities patirtimi, pagal ją bus subsidijuojami sveikatos ir logistikos ekspertai, taip pat, kai tinkama, medicinos darbuotojai, kurie galėtų būti bet kuriuo metu mobilizuojami ir siunčiami į bet kurią ES vietą teikti konsultacijas ir ekspertines žinias. Komandos bus aprūpintos įranga (pvz., mobiliosiomis laboratorijomis).

ØBe to, pagal programą bus remiamas sveikatos priežiūros infrastruktūrų ir medicinos bei veterinarijos laboratorijų pajėgumų koordinavimas visoje Sąjungoje, įskaitant parengiamuosius Europos keitimosi informacija apie intensyviosios terapijos galimybes infrastruktūros kūrimo veiksmus. Programoje bus nustatyta paprasta sistema, skirta tarpvalstybiniams centralizuotiems viešiesiems produktų, priemonių ir paslaugų pirkimams remti, kuri suteiks aiškią pridėtinę vertę sveikatos sistemų subjektų bendradarbiavimui.

ØPrograma „ES – sveikatos labui“ padės sutelkti finansavimą pagrindiniams su „e. sveikata“ susijusiems veiksmams, kuris papildys Skaitmeninės Europos programoje numatytą finansavimą. Pagal ją, be kita ko, bus remiamas duomenų naudojimas sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir politikos formavimo tikslais (Europos sveikatos duomenų erdvėje), pasinaudojant debesija ar kitomis infrastruktūromis ir tokiomis daug duomenų naudojančiomis technologijomis, kaip dirbtinio intelekto priemonės. Programos lėšomis bus remiamas platesnis naudojimasis nuotolinėmis sveikatos paslaugomis, įskaitant Europos referencijos centrų tinklo sukurto telemedicinos modelio diegimą ir įtvirtinimą. Pagal programą bus teikiama pagalba rengiant Europos lyginamuosius standartus ir tarpvalstybinius sprendimus.

ØPrograma padės užkirsti kelią ligoms, pagal ją, be kita ko, remiant valstybių narių prevencijos ir sveiko gyvenimo būdo skatinimo politiką, grindžiamą jų patikimomis techninėmis gairėmis ir politiniais sprendimais. Ji padės surinkti įvairių tarnybų, ES agentūrų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių su sveikata susijusių organizacijų turimus duomenų ir informacijos šaltinius ir joms padės tinkamai jais dalytis, taip pat skatins taikyti duomenimis grindžiamą geriausią ligų prevencijos ir valdymo patirtį.

ØPrevencijos veiksmai bus grindžiami tikra ligoms taikoma bendros sveikatos koncepcija ir apims žinių apie zoonozių raidą ir galimas zoonozes kaupimą bei supratimo apie jas didinimą.

ØPagal programą bus remiami veiksmai, kuriais siekiama gerinti infekcijų prevenciją ir kontrolę, greitai ir tinkamai ištirti ir diagnozuoti infekcijas, gydyti pacientus naudojant tinkamas antimikrobines medžiagas ir visose srityse mažinti netinkamą ir pavojingą antimikrobinių medžiagų naudojimą. Pagal tarptautinę programos dalį bus užtikrinama, kad Europos sveikatos politika būtų vykdoma atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir naudingai papildytų veiksmus, kurių imamasi sprendžiant regioninės ar pasaulinės svarbos klausimus.

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

ØPagrindinis principas – naujoji programa bus naudojama kaip priemonė geriausia patirtimi, novatoriškais sprendimais ar mokslinių tyrimų projektų rezultatais grindžiamiems naujiems metodams kurti padedant rengti jų projektus ir išbandyti ligai imlios populiacijos mastu prieš diegiant masiškai. Naujoji programa taip pat bus susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Pagal šią priemonę bus teikiamos paskatos vykdyti naujas reformas, o pagal naująją programą „ES – sveikatos labui“ gali būti remiamas veiksmų įgyvendinimo įvairiose valstybėse narėse koordinavimas.

ØInvesticijos iš šios programos lėšų bus naudingos siekiant papildyti su sveikatos sritimi susijusių agentūrų rezultatus, visų pirma dėl numatomo geriausios patirties perdavimo, stebėsenos protokolų ar gebėjimų stiprinimo programų.

Finansiniai aspektai

SĄJUNGOS CIVILINĖS SAUGOS MECHANIZMAS / „rescEU“
	Tikslas – sustiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo reagavimo pajėgumus.
	Mechanizmas – dotacijos ir viešieji pirkimai.

Krizės nulemti poreikiai ir tikėtinas poveikis

·įsigyti, nuomotis, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyti ir kaupti nustatytus „rescEU“ pajėgumus;

·įvežti produktus ir darbuotojus iš ES nepriklausančių šalių ir juos persiųsti ES viduje;

·skubiai transportuoti produktus ir darbuotojus iš kelių ES vietų į kitas vietas, kur jie yra reikalingi. ES turėtų turėti galimybę visų rūšių nelaimių atveju tarptautiniu mastu paskirstyti ekspertus (įskaitant oro medicinos pagalbos ekspertus – gydytojus specialistus, slaugytojus, epidemiologus, intensyviosios terapijos specialistus ir integruotas gerai aprūpintas greitosios medicinos pagalbos komandas);

·skubiai persiųsti nelaimės aukas / pacientus ten, kur jiems gali būti suteikta veiksmingiausia priežiūra, kai vietos ir nacionalinių pajėgumų nebepakanka. Tokia infrastruktūra apims valstybėse narėse turimų priežiūros įstaigų sistemą.

Įgyvendinimas

ØES turės galimybę tiesiogiai įsigyti, finansuoti ir diegti tinkamus strateginius „rescEU“ pajėgumus, sandėliavimo logistikos bei transportavimo logistikos pajėgumus ir tarpusavyje sujungtą ekstremalių situacijų informacijos valdymo infrastruktūrą, reikalingą susiklosčius bet kokiai ekstremaliajai situacijai, kuria būtų naudojamasi taikant mechanizmą „rescEU“. Šie strateginiai pajėgumai papildys valstybių narių pajėgumus. Jie turėtų būti išdėstyti kelių ES valstybių narių teritorijose taip, kad, reaguojant į ekstremaliąją situaciją, būtų užtikrinta veiksmingiausia geografinė aprėptis. Iš ES biudžeto būtų finansuojamos įvežimo / išvežimo / transportavimo, taip pat sandėliavimo ir finansinės išlaidos.

ØKomisija turėtų turėti galimybę įsigyti, nuomotis arba pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyti transporto ir logistikos pajėgumų (įvairios paskirties transportavimo / transportavimo oru pajėgumų). Taip ES turėtų galimybę savo viduje ir trečiosiose šalyse reaguoti į bet kokios rūšies ekstremaliąją situaciją (įskaitant, kai reikalinga skubioji medicinos pagalba: persiųsti nelaimės aukas, pacientus, gydytojus, Europos gydytojų komandas, grąžinti užsieniečius ir persiųsti visų rūšių krovinius, susijusius su reagavimo į ekstremaliąsias situacijas veiksmais). Pagalbos priemonių sandėliavimo ir transportavimo pajėgumai turėtų būti strategiškai tarpusavyje sujungti, kad būtų padidintas pristatymo greitis ir užtikrintas tinkamas tiekimo grandinės veikimas.

ØĮ programą „rescEU“ bus įtrauktos nuostatos, kuriomis bus sudarytos sąlygos biudžetą vykdyti lanksčiai ir pagal kurias, be kita ko, bus galima sudaryti daugiametes prevencijos ir parengtumo komponento įgyvendinimo programas ir užtikrinti neatidėliotiną fondų, skirtų atsakui į ekstremaliąsias situacijas, prieinamumą ir lankstumą. Kaip aiškiai parodė COVID-19 krizė, ekstremaliosios situacijos dėl savo pobūdžio yra nenuspėjamos ir nebūna tolygiai pasiskirsčiusios per programavimo laikotarpį, tačiau susiklosčius tokiai situacijai, itin svarbi skubi reakcija.

Papildomumas su ES ir nacionalinės politikos kryptimis

Finansiniai aspektai