Laisva žiniasklaida – esminis kiekvienos demokratinės visuomenės ir sveikos rinkos ekonomikos ramstis. Pasauliniu mastu Europos Sąjunga ir toliau tvirtai remia laisvą žiniasklaidą, rodydama savo, kaip demokratiško žemyno, pavyzdį. Vis dėlto ryškėja vis didesnį nerimą keliančios tendencijos. Remdamasi ankstesnėmis pastangomis, Komisija ne tik sustiprino laisvą paslaugų judėjimą, bet ir ėmėsi įvairių priemonių žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui ES apsaugoti. Šių veiksmų rezultatas – 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojęs Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Naujosios taisyklės bus visapusiškai taikomos nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. Naujos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą Europos žiniasklaidos laisvės aktas – naujas taisyklių rinkinys, skirtas žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui ES apsaugoti. Šiomis taisyklėmis bus užtikrinama, kad viešoji ir privačioji žiniasklaida, nepatirdama nederamo spaudimo ir atsižvelgdama į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją, galėtų lengviau veikti kitose ES vidaus rinkos šalyse.Be kita ko, Europos žiniasklaidos laisvės aktas:apsaugos redaktorių nepriklausomumą;apsaugos žurnalistų šaltinius, be kita ko, nuo šnipinėjimo programų naudojimo;užtikrins nepriklausomą visuomeninės žiniasklaidos veikimą;didins žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą;numatys apsaugos priemones, kad labai didelės interneto platformos negalėtų nepagrįstai pašalinti žiniasklaidos turinio;nustatys teisę pritaikyti žiniasklaidos siūlomą turinį įrenginiuose ir sąsajose;užtikrins valstybinės reklamos paskirstymo žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir interneto platformoms skaidrumą;užtikrins, kad valstybės narės pateiktų pagrindinių žiniasklaidos rinkų koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redaktorių nepriklausomumui vertinimą;užtikrins, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir reklamuotojams būtų siūloma skaidresnė auditorijos vertinimo metodika.Bus įsteigta ir nuo 2025 m. vasario mėn. pradės veikti nauja nepriklausoma Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba, kurią sudarys nacionalinių žiniasklaidos institucijų ar įstaigų atstovai, o jai padės Komisijos sekretoriatas. Valdyba, be kita ko, skatins veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės aktų sistemą. Ji pakeis pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą įsteigtą Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA). Kuo Europos žiniasklaidos laisvės aktas bus naudingas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams?Redakciniai sprendimai bus geriau apsaugoti nuo nepagrįsto kišimosi, o visuomeninės žiniasklaidos atveju, vykdydami su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, žurnalistai bus užtikrinti, kad jų darbdavys turi pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius tolimesnei veiklai.Akte taip pat numatytos griežtos žurnalistų šaltinių ir ryšių konfidencialumo apsaugos priemonės, be kita ko, susijusios su intervencinės sekimo programinės įrangos naudojimu prieš žiniasklaidą, žurnalistus ir asmenis, kurie palaiko reguliarius ar profesinius ryšius su žiniasklaida ar žurnalistais. ES parama laisvai žiniasklaidai Be to, ES remia žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą įvairiais būdais, be kita ko:pasitelkdama spaudos ir žiniasklaidos tarybas, stiprinančias spaudos ir žiniasklaidos tarybų poziciją integruotoje žiniasklaidos aplinkoje (biudžetas – 0,9 mln. EUR);įgyvendindama Žiniasklaidos nuosavybės stebėjimo sistemą, kad būtų sukurta šalių duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę (biudžetas – 0,5 mln. EUR);teikdama dotacijas vietos ir regionų žiniasklaidos inovacijoms remti ir pliuralizmui skatinti (biudžetas – 2 mln. EUR);taikydama greitojo reagavimo mechanizmą, pagal kurį teikiama praktinė pagalba siekiant apsaugoti žurnalistus, kuriems gresia pavojus (biudžetas – 3,1 mln. EUR);įgyvendindama Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kuria siekiama nustatyti galimą riziką žiniasklaidos pliuralizmui (biudžetas – 1,1 mln. EUR);remdama dotacijų perskirstymą demokratijai ypač svarbiems žiniasklaidos sektoriams (pavyzdžiui, vietos žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai, viešojo intereso ir bendruomenės žiniasklaidai) pagal programos „Kūrybiška Europa“ žurnalistikos partnerystes (biudžetas – 5 mln. EUR);įsteigdama Žiniasklaidos laisvės centrą, siekiant remti ES veikiančią esamą ir pripažintą nepriklausomą Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidą (biudžetas – 2,9 mln. EUR).rengdama Europos žurnalistikos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis festivalį (biudžetas – 0,8 mln. EUR). Pagrindiniai veiksmai 2024 m. gegužės mėn.Europos žiniasklaidos laisvės akto ir naujų taisyklių dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo įsigaliojimas2023 m. gruodžio mėn.Pasiektas politinis susitarimas dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto2023 m. lapkričio mėn.Pasiektas politinis susitarimas dėl kovos su piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)2022 m. rugsėjo mėn.Pasiūlymas dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto2022 m. balandžio mėn.Rekomendacija dėl žurnalistų ir teisių gynėjų apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi (SLAPP)2021 m. rugsėjo mėn.Rekomendacija dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo2020 m. gruodžio mėn.Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktas (SRA)2020 m. gruodžio mėn.Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių veiksmų planas2020 m. gruodžio mėn.Europos demokratijos veiksmų planas2020 m. rugsėjo mėn.Pirmoji metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita2019 m. birželio mėn.Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkojeParodyti 7 daugiau elementų2018 m. lapkričio mėn.Peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva Susijusios nuorodos Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas
Kuo Europos žiniasklaidos laisvės aktas bus naudingas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams?Redakciniai sprendimai bus geriau apsaugoti nuo nepagrįsto kišimosi, o visuomeninės žiniasklaidos atveju, vykdydami su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, žurnalistai bus užtikrinti, kad jų darbdavys turi pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius tolimesnei veiklai.Akte taip pat numatytos griežtos žurnalistų šaltinių ir ryšių konfidencialumo apsaugos priemonės, be kita ko, susijusios su intervencinės sekimo programinės įrangos naudojimu prieš žiniasklaidą, žurnalistus ir asmenis, kurie palaiko reguliarius ar profesinius ryšius su žiniasklaida ar žurnalistais.