Europos Sąjunga remia ir papildo valstybių narių socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos sričių veiklą.
Tai apima įvairių sričių politiką, kuria siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir skatinti konkrečių grupių, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir benamius, socialinę įtrauktį.
Politikos sistema
Europos socialinių teisių ramstis
Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, būtinų deramoms, sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti. Europos socialinių teisių ramstis – tai švyturys, rodantis kelią tvirtos socialinės Europos, teisingos, įtraukios ir XXI a. suteikiančios daug galimybių, link.
Socialinės apsaugos ir įtraukties požiūriu svarbiausi principai išdėstyti trečiajame Ramsčio skyriuje.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu siekiama nustatyti konkrečius Ramsčio principų įgyvendinimo veiksmus, kurie būtų naudingi piliečiams.
Veiksmų plane nustatyti trys 2030 m. tikslai užimtumo, suaugusiųjų švietimo ir kovos su skurdu srityse, grindžiami Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“. 2030 m. skurdo mažinimo tikslas – iki 2030 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 15 mln., įskaitant bent 5 mln. vaikų.
2021 m. gegužės mėn. bendrame Porto socialiniame įsipareigojime Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkai, tuo metu ES Tarybai pirmininkavusios Portugalijos ministras pirmininkas, Europos socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos prisiėmė įsipareigojimą dėl trijų pagrindinių 2030 m. tikslų. Šie tikslai palankiai įvertinti ir 2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane taip pat paskelbta keletas iniciatyvų, kuriomis remiamas Ramsčio principų įgyvendinimas.
Socialinės apsaugos ir įtraukties srityje atitinkamos iniciatyvos apima:
- Tarybos rekomendaciją, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema,
- Tarybos rekomendacijos dėl minimalių pajamų pasiūlymą,
- Europos kovos su benamyste platformą,
- ES ataskaitą dėl galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, ilgalaikės priežiūros srities iniciatyvą,
- Aukšto lygio ekspertų grupę, nagrinėjančią gerovės valstybės ateities perspektyvas,
- ex ante poveikio paskirstymui vertinimo gaires.
Politikos stebėsena ir koordinavimas
Socialinių rodiklių suvestinė
Siekdama stebėti Ramsčio įgyvendinimą, 2021 m. pradžioje Europos Komisija pateikė atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę. 2021 m. birželio mėn. ją patvirtino Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų ministrai.
Socialinių rodiklių suvestinė atspindi Ramsčio struktūrą ir apima specialų socialinės įtraukties ir apsaugos srities rodiklių rinkinį. Tarp pagrindinių rodiklių – žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius. Šis rodiklis naudotas nustatant 2030 m. skurdo mažinimo tikslą.
Europos semestras
Europos semestras yra nusistovėjusi ekonominių, užimtumo ir socialinių reformų ir investicijų koordinavimo sistema. Nuo 2018 m. Ramsčio principai yra įtraukiami į visus Europos semestro ciklo procesus.
Bendroje užimtumo ataskaitoje ir šalių ataskaitose pateikiama speciali socialinės padėties ES ir valstybėse narėse analizė. Iš konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti, kokie yra šalių uždaviniai, jose siūlomi socialinės politikos sprendimai.
Socialinės apsaugos komitetas
Komisija bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis per Socialinės apsaugos komitetą, naudodamasi atviruoju koordinavimo metodu socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros bei pensijų srityje (AKM socialinėje srityje).
Atvirasis koordinavimo metodas socialinėje srityje – tai savanoriškas politinis bendradarbiavimas, grindžiamas susitarimu dėl bendrų tikslų ir pažangos siekiant šių tikslų vertinimu naudojant bendrus rodiklius. Šis procesas taip pat apima glaudų bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.
Finansavimas
Politikos reformų įgyvendinimas remiamas Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, visų pirma „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšomis ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
