24.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/84

(1)

Paviršinio vandens cheminė tarša kelia pavojų vandens aplinkai: jos padariniai gali būti ūmus ir ilgalaikis toksinis poveikis vandens organizmams, kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Pirmiausia turėtų būti nustatytos taršos priežastys ir taršos klausimas turėtų būti sprendžiamas teršalų išmetimo vietoje ekonomiškiausiu ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingiausiu būdu.

(2)

Kaip nustatyta Sutarties 174 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje, Bendrijos aplinkosaugos politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad turėtų atlyginti teršėjas.

(3)

Pagal Sutarties 174 straipsnio 3 dalį Bendrija, rengdama savo aplinkosaugos politiką, turi atsižvelgti į turimus mokslinius ir techninius duomenis, aplinkos sąlygas įvairiuose Bendrijos regionuose, visos Bendrijos ekonomikos ir socialinį vystymąsi ir darnų savo regionų vystymąsi, taip pat naudą ir sąnaudas, kurios gali atsirasti, kai imamasi veiksmų ar jų nesiimama.

(4)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (3), nurodoma, kad aplinka ir sveikata bei gyvenimo kokybė yra vieni iš pagrindinių tos programos aplinkos apsaugos prioritetų; visų pirma pabrėžiama, kad vandens politikos srityje reikia parengti konkretesnių teisės aktų.

(5)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (4), nustatoma kovos su vandens tarša strategija ir reikalaujama papildomų konkrečių taršos kontrolės priemonių ir aplinkos kokybės standartų (AKS). Šia direktyva nustatomi AKS, laikantis Direktyvos 2000/60/EB nuostatų ir tikslų.

(6)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma 1 dalį, valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas priemones pagal tos direktyvos 16 straipsnio 1 ir 8 dalis, siekdamos nuosekliai mažinti taršą, kurią kelia prioritetinės medžiagos, bei nutraukti ar laipsniškai panaikinti prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimą, išleidimą ir nuotėkius.

(7)

Nuo 2000 metų buvo priimta daug Bendrijos teisės aktų, kuriuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnį nustatomos teršalų išmetimo kontrolės priemonės atskiroms prioritetinėms medžiagoms. Be to, daug aplinkos apsaugos priemonių patenka į kitų galiojančių Bendrijos teisės aktų taikymo sritį. Todėl pirmiausiai turėtų būti įgyvendinami ir tikslinami galiojantys teisės aktai, o ne nustatomos naujos kontrolės priemonės.

(8)

Dėl prioritetinių medžiagų išmetimo iš sutelktųjų ir pasklidųjų taršos šaltinių kontrolės, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnyje, valstybėms narėms būtų ekonomiškiau ir proporcingiau prireikus papildomai, greta kitų galiojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo, į priemonių programą, kuri turi būti parengta kiekvienam upės baseino rajonui pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį, įtraukti atitinkamas kontrolės priemones, vadovaujantis tos direktyvos 10 straipsniu.

(9)

Valstybės narės turėtų pagerinti žinias ir turimus duomenis apie prioritetinių medžiagų šaltinius ir taršos būdus siekdamos nustatyti tikslingos ir veiksmingos kontrolės galimybes. Valstybės narės prireikus turėtų, inter alia, pakankamai dažnai stebėti nuosėdas ir biotą, kad galėtų surinkti pakankamai duomenų, reikalingų patikimai ilgalaikių tendencijų, susijusių su tomis medžiagomis, kurios kaupiasi nuosėdose ir (arba) biotoje, analizei. Stebėjimo rezultatai, įskaitant nuosėdų ir biotos stebėjimą, turėtų būti prieinami, kaip reikalaujama 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 2455/2001/EB, nustatančio prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą (5), 3 straipsnyje, kad į juos būtų atsižvelgiama būsimuose Komisijos pasiūlymuose pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 ir 8 dalis.

(10)

Sprendime Nr. 2455/2001/EB nustatomas pirmasis 33 medžiagų ar medžiagų grupių, kurių atžvilgiu reikia pirmiausia imtis veiksmų Bendrijos lygiu, sąrašas. Tam tikros iš šių prioritetinių medžiagų įvardijamos kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių atžvilgiu valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas priemones, siekdamos nutraukti arba palaipsniui panaikinami jų išmetimą, išleidimą ir nuotėkius. Gamtoje pasitaikančių medžiagų arba dėl gamtos procesų atsirandančių medžiagų atveju laipsniškai panaikinti išmetimą, išleidimą ir nuotėkius iš visų galimų šaltinių yra neįmanoma. Kai kurios medžiagos buvo peržiūrimos ir turėtų būti klasifikuojamos. Komisija turėtų toliau atlikti prioritetinių medžiagų sąrašo peržiūrą, išdėstydama medžiagas prioritetine tvarka pagal tai, kokių veiksmų reikia imtis, vadovaudamasi sutartais kriterijais, parodančiais riziką, kylančią vandens aplinkai arba per ją, laikantis Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus.

(11)

Bendrijos interesais ir siekiant veiksmingesnio paviršinių vandenų apsaugos reguliavimo tikslinga Bendrijos lygiu nustatyti AKS teršalams, klasifikuojamiems kaip prioritetinės medžiagos, o valstybėms narėms palikti galimybę prireikus nustatyti likusius teršalus reglamentuojančias taisykles nacionaliniu lygmeniu, nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos taisyklių. Nepaisant to, aštuoni teršalai, kurie patenka į 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 86/280/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (6) taikymo sritį ir priklauso medžiagų, kurių atžvilgiu valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera cheminė būklė, grupei, vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 2 ir 4 straipsniais, nebuvo įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą. Tačiau pasirodė, kad šiems teršalams nustatyti bendrieji standartai yra naudingi ir todėl tikslinga jų reguliavimą išlaikyti Bendrijos lygiu.

(12)

Todėl nuostatos dėl dabartinių aplinkos kokybės tikslų, išdėstytos 1982 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 82/176/EEB dėl gyvsidabrio išleidimo iš chloro šarminės elektrolizės pramonės ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (7), 1983 m. rugsėjo 26 d. Tarybos direktyvoje 83/513/EEB dėl kadmio išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (8), 1984 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvoje 84/156/EEB dėl pramonės sektorių, išskyrus chloro šarminės elektrolizės pramonę, gyvsidabrio teršalų išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (9), 1984 m. spalio 9 d. Tarybos direktyvoje 84/491/EEB dėl heksachlorcikloheksano išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (10) ir Direktyvoje 86/280/EEB, taps nebereikalingos ir turėtų būti išbrauktos.

(13)

Vandens aplinką gali veikti ilgalaikė ir trumpalaikė cheminė tarša, todėl nustatant AKS kaip pagrindas turėtų būti naudojami ir ūmaus, ir ilgalaikio poveikio duomenys. Siekiant užtikrinti tinkamą vandens ir žmonių sveikatos apsaugą, turėtų būti nustatyti vidutiniai metinių AKS dydžiai tokiu lygiu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo ilgalaikio poveikio, ir didžiausios leistinos koncentracijos, kad būtų užtikrinta apsauga nuo trumpalaikio poveikio.

(14)

Laikydamosi Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.4 skirsnyje nustatytų taisyklių, kai stebima atitiktis AKS, įskaitant AKS, išreikštus kaip didžiausia leistina koncentracija, valstybės narės gali nustatyti statistinius metodus, tokius kaip procentilio skaičiavimą, tam, kad būtų surasti ir pašalinti klaidingi, ekstremaliai nuo vidurkio nukrypę duomenys ir užtikrintas priimtinas patikimumo bei tikslumo lygis. Siekiant užtikrinti valstybių narių stebėsenos palyginamumą, reikia numatyti, kad komitologijos tvarka turi būti sukurtos išsamios tokių statistinių metodų taisyklės.

(15)

Šiame etape daugelio medžiagų atžvilgiu AKS vertės Bendrijos lygiu turėtų būti nustatomos tik paviršiniam vandeniui. Tačiau heksachlorbenzeno, heksachlorbutadieno ir gyvsidabrio atžvilgiu neįmanoma užtikrinti apsaugos nuo netiesioginio poveikio ir antrinio apsinuodijimo Bendrijos lygiu AKS nustatant tik paviršiniam vandeniui. Todėl šių trijų medžiagų atžvilgiu tikslinga nustatyti AKS biotai Bendrijos lygiu. Siekiant valstybėms narėms suteikti lankstumo veikti pagal jų stebėsenos strategiją, valstybės narės turėtų turėti galimybę arba stebėti ir taikyti šiuos AKS biotai, arba nustatyti griežtesnius AKS paviršiniam vandeniui numatant tą patį apsaugos lygį.

(16)

Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti AKS nuosėdoms ir (arba) biotai nacionaliniu lygiu ir taikyti būtent tuos AKS, o ne AKS vandeniui, nustatytus šioje direktyvoje. Tokie AKS turėtų būti nustatomi taikant skaidrią tvarką ir teikiant pranešimus Komisijai bei kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas toks pats apsaugos lygis, kaip taikant Bendrijos lygiu nustatytus AKS vandeniui. Šiuos pranešimus Komisija turėtų apibendrinti Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo ataskaitose. Be to, nuosėdos ir biota išlieka svarbios terpės stebėti tam tikras medžiagas, kurios turi didelį kaupimosi potencialą. Siekdamos įvertinti ilgalaikį žmonių veiklos poveikį ir tendencijas, valstybės narės turėtų imtis priemonių pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, siekdamos užtikrinti, kad esamas biotos ir nuosėdų taršos lygis smarkiai nedidėtų.

(17)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį ir jos VII priedo A dalies 5 punktą bet kokios AKS taikymo prioritetinėms medžiagoms, kurie pagal tos direktyvos 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, atsižvelgiant į jos 4 straipsnio 8 ir 9 dalis, taikomi vandens telkiniams, išimtys turėtų būti įtrauktos į upės baseino valdymo planus. Jei Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio reikalavimų, įskaitant išimčių sąlygas, laikomasi, gali būti vykdoma veikla, įskaitant dugno valymą ir laivybą, kuri sukelia prioritetinių medžiagų išleidimą, išmetimą ir nuotėkius.

(18)

Valstybės narės turi laikytis 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (11) ir valdyti paviršinio vandens telkinius, naudojamus geriamajam vandeniui imti, laikantis Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio. Todėl ši direktyva turėtų būti įgyvendinama nedarant poveikio reikalavimams, kuriais gali būti nurodoma taikyti griežtesnius standartus.

(19)

Prie sutelktųjų išmetimo šaltinių teršalų koncentracijos paprastai yra didesnės nei foninės koncentracijos vandenyje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti mišrias zonas, jeigu jos neturi įtakos likusios paviršinio vandens telkinio dalies atitikčiai atitinkamiems AKS. Mišrios zonos turėtų būti nustatytos tik šalia išleidimo vietų ir turėtų būti proporcingos. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 4 dalį valstybės narės turėtų atitinkamai užtikrinti, kad aplinkos tikslų pasiekimo reikalavimai, nustatyti tos direktyvos 4 straipsnyje, būtų suderinti visoje upės baseino srityje, įskaitant mišrių zonų nustatymą tarpvalstybiniuose vandens telkiniuose.

(20)

Būtina patikrinti, ar laikomasi nutraukimo arba laipsniško panaikinimo ir sumažinimo tikslų, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, ir užtikrinti skaidrų šių įsipareigojimų laikymosi vertinimą, visų pirma sprendžiant dėl reikšmingų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių dėl žmogaus veiklos. Be to, nutraukimo ar laipsniško panaikinimo ir sumažinimo tvarkaraštis gali būti sudaromas tik siejant su sąrašu. Taip pat turėtų būti galima įvertinti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 4–7 dalių taikymą. Taip pat reikalinga tinkama gamtoje pasitaikančių medžiagų nuotėkių arba dėl gamtos procesų atsirandančių nuotėkių kiekybinio įvertinimo priemonė; tais atvejais visiškai nutraukti arba palaipsniui panaikinti išleidimą iš visų galimų šaltinių yra neįmanoma. Kad patenkintų šiuos poreikius, kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti kiekvieno jos teritorijoje esančio upės baseino rajono ar upės baseino rajono dalies išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašą.

(21)

Tam, kad sudarant šiuos sąrašus būtų išvengta dvigubo darbo ir būtų užtikrinta tų sąrašų darna su kitomis paviršinio vandens apsaugos srityje taikomomis priemonėmis, valstybės narės turėtų naudoti informaciją, surinktą pagal Direktyvą 2000/60/EB ir pagal 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo (12).

(22)

Siekdamos užtikrinti nuoseklią paviršinio vandens apsaugą, valstybės narės, kurių teritorijoje yra bendri paviršinio vandens telkiniai, turėtų koordinuoti savo stebėjimą ir, prireikus, sąrašų sudarymą.

(23)

Siekiant geriau atspindėti valstybių narių poreikius, valstybės narės turėtų turėti galimybę pagrindiniams sąrašo duomenims matuoti pasirinkti atitinkamą vienerių metų trukmės ataskaitinį laikotarpį. Tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad nuotėkiai dėl pesticidų naudojimo įvairiais metais gali labai skirtis dėl skirtingų naudojimo kiekių, kurie skiriasi, pavyzdžiui, dėl skirtingų klimato sąlygų. Todėl tam tikrų medžiagų, kurioms taikoma 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (13), atžvilgiu valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti trejų metų ataskaitinį laikotarpį.

(24)

Siekiant optimizuoti sąrašo naudojimą, yra tikslinga, kad Komisija nustatytų galutinį terminą, skirtą patikrinti, ar išmetimo, išleidimo ir nuotėkių atžvilgiu daroma pažanga siekiant, kad jie atitiktų tikslus, nustatytus Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, laikantis tos direktyvos 4 straipsnio 4 ir 5 dalių.

(25)

Turėtų būti parengtos techninės gairės, siekiant prisidėti prie valstybių narių metodų, naudojamų rengiant išmetimo, išleidimo ir nuotėkių, įskaitant nuotėkius dėl nuosėdose besikaupiančių teršalų, sąrašus, derinimo.

(26)

Kelios valstybės narės yra veikiamos taršos, kurios šaltinis yra už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų. Todėl tikslinga aiškiai nurodyti, kad valstybė narė nepažeidžia pagal šią direktyvą prisiimtų įsipareigojimų dėl to, kad viršijami AKS dėl tokios tarpvalstybinės taršos, jeigu įvykdomi tam tikri reikalavimai ir jeigu buvo pasinaudota atitinkamomis Direktyvos 2000/60/EB nuostatomis.

(27)

Remdamasi iš valstybių narių gautomis ataskaitomis pagal Direktyvos 2000/60/EB 15 straipsnį, Komisija turėtų peržiūrėti, ar reikia galiojančių teisės aktų pakeitimų ir papildomų konkrečių visoje Bendrijoje taikomų priemonių, pvz., teršalų išmetimo kontrolės, ir, prireikus, pateikia atitinkamus pasiūlymus. Komisija turėtų pranešti apie šios peržiūros išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai, pateikdama pagal Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalį parengtą ataskaitą. Pateikdama bet kokius pasiūlymus dėl teršalų išmetimo kontrolės priemonių atsižvelgdama į Direktyvos 2000/60/EB 10 straipsnį Komisija turėtų atsižvelgti į galiojančius teršalų išmetimo kontrolės reikalavimus, pvz., 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (14) numatytus reikalavimus ir naujausius taršos mažinimo technologijų pokyčius.

(28)

Patvarių, biologiškai besikaupiančių ir toksiškų medžiagų, taip pat kitų susirūpinimą keliančių medžiagų, ypač labai patvarių ir labai biologiškai besikaupiančių, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/60/EB, nustatymo kriterijai yra pateikti specialiame rizikos vertinimo techninių gairių dokumente, kuriuo remiami 1993 m. liepos 20 d. Komisijos direktyva 93/67/EEB, nustatanti medžiagų, apie kurias pranešta pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB, rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus (15), 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (16) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (17). Siekiant užtikrinti skirtingų Bendrijos teisės aktų darną, turėtų būti taikomi tik šie kriterijai medžiagoms, peržiūrimoms pagal Sprendimą Nr. 2455/2001/EB, o Direktyvos 2000/60/EB X priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(29)

Direktyvos 2000/60/EB IX priede išvardytose direktyvose nustatyti įpareigojimai jau yra įtraukti į Direktyvą 2008/1/EB ir į Direktyvą 2000/60/EB, ir užtikrinamas bent toks pats apsaugos lygis, jei AKS paliekami arba peržiūrimi. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į paviršinių vandenų cheminę taršą ir supaprastinti bei padaryti aiškesnius šioje srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus, tikslinga, vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB, nuo 2012 m. gruodžio 22 d. panaikinti direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB ir 86/280/EEB.

(30)

Buvo atsižvelgta į Direktyvoje 2000/60/EB nurodytas rekomendacijas, visų pirma į Toksiškumo, ekologinio toksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto rekomendacijas.

(31)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (18) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikį, ir viešai jas paskelbti.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. geros paviršinio vandens cheminės būklės nustatant AKS prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi siekiant išlaikyti tokį patį paviršinio vandens apsaugos lygį visoje Bendrijoje to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(33)

Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (19).

(34)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šios direktyvos I priedo B dalies 3 punktą. Kadangi ši priemonė yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ar papildyti ją naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turi būti patvirtinta pagal Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

a)

gyvsidabriui ir jo junginiams taiko 20 μg/kg AKS ir (arba) heksachlorobenzenui – 10 μg/kg AKS, ir (arba) heksachlorbutadienui – 55 μg/kg AKS; šie AKS taikomi audiniams (drėgnas svoris), pasirenkant geriausią indikatorių iš žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitos biotos;

b)

nustato ir taiko kitus nei a punkte minėti AKS konkrečioms medžiagoms nuosėdose ir (arba) biotoje. Šie AKS užtikrina bent tokio paties lygio apsaugą kaip AKS vandeniui, numatyti I priedo A dalyje;

c)

a ir b punkte minėtoms medžiagoms nustato biotos ir (arba) nuosėdų stebėsenos dažnumą. Tačiau stebėsena yra vykdoma bent kartą per metus, nebent remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu būtų pagrįsta taikyti kitokį intervalą; ir

d)

per Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnyje nurodytą komitetą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie medžiagas, kurioms pagal b punktą buvo nustatyti AKS, šio metodo naudojimo priežastis ir pagrindą, nustatytus alternatyvius AKS, įskaitant duomenis ir metodiką, kuriais naudojantis alternatyvūs AKS buvo nustatyti, paviršinio vandens kategorijas, kuriems jie būtų taikomi, planuojamą stebėsenos dažnumą ir to dažnumo pagrindimą.

a)

metodus ir metodikas, taikomas apibrėžiant šias zonas; ir

b)

priemones, kurių imtasi siekiant ateityje mažinti mišrios zonos, kaip, pvz., nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies k punkte, mastą, arba leidimų, nurodytų Direktyvoje 2008/1/EB, arba Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų išankstinio reguliavimo aktų peržiūrą.

a)

yra tik šalia išleidimo vietos;

b)

yra proporcingas, atsižvelgiant į teršalų koncentraciją išleidimo vietoje ir į teršalų išmetimo sąlygas, numatytas išankstinio reguliavimo aktuose, pavyzdžiui, nustatančiuose leidimus, nurodytus Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte, ir visuose kituose atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose taikant geriausias turimas technologijas ir laikantis Direktyvos 2000/60/EB 10 straipsnio, visų pirma atlikus išankstinio sureguliavimo peržiūrą.

a)

AKS buvo viršyti dėl taršos šaltinio, esančio už jos nacionalinės jurisdikcijos ribų;

b)

dėl tokios tarpvalstybinės taršos ji negalėjo imtis veiksmingų priemonių, siekdama laikytis atitinkamų AKS; ir

c)

ji taikė Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnyje nustatytus koordinavimo mechanizmus ir, prireikus, pasinaudojo tos direktyvos 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatomis tų vandens telkinių, kuriems poveikį daro tarpvalstybinė tarša, atveju.

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros išvadų;

b)

priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti mišrių zonų, nustatytų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, apimtį;

c)

šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo rezultatų;

d)

padėties, susijusios su ne Bendrijos teritorijos kilmės teršėju.