This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02000R1760-20140717
Regulation (EC) No 1760/2000 of the European Parliament and of the Council of 17 July 2000 establishing a system for the identification and registration of bovine animals and regarding the labelling of beef and beef products and repealing Council Regulation (EC) No 820/97
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 2000 m. liepos 17 d. nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 2000 m. liepos 17 d. nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97
2000R1760 — LT — 17.07.2014 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1760/2000 2000 m. liepos 17 d. (OL L 204, 11.8.2000, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
No |
page |
date |
||
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
L 158 |
1 |
10.6.2013 |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 653/2014 2014 m. gegužės 15 d. |
L 189 |
33 |
27.6.2014 |
iš dalies keičiamas:
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1760/2000
2000 m. liepos 17 d.
nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 152 straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 3 ),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 4 ),
kadangi:
(1) |
1997 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97, įkuriančio galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą ir jautienos bei jos produktų ženklinimą etiketėmis ( 5 ), 19 straipsnyje pareiškiama, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. būtina įvesti visoms valstybėms narėms taikytiną privalomąją jautienos ženklinimo sistemą. Be to, tame straipsnyje nustatyta, kad, remiantis Komisijos pasiūlymu, dar iki minėtos datos turi būti patvirtintos šios privalomosios sistemos bendrosios taisyklės. |
(2) |
1999 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2772/1999, numatančiame bendrąsias privalomojo jautienos ženklinimo etiketėmis sistemos taisykles ( 6 ), numatyta, kad šios bendrosios taisyklės būtų taikomos tik laikinai, ne daugiau kaip aštuonis mėnesius, t. y. nuo 2000 m. vasario 1 d. iki rugpjūčio 31 d. |
(3) |
Dėl aiškumo Reglamentą (EB) Nr. 820/97 reikėtų panaikinti, o vietoje jo taikyti šį reglamentą. |
(4) |
Ryšium su galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės nulemtu rinkos nestabilumu patobulinus minimų produktų gamybos bei realizavimo reikalavimus, ypač susijusius su atsekamumu, padidėjo jautienos suvartojimas. Siekiant išlaikyti ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą jautienos sveikumu ir jų neklaidinti, būtina sukurti ženklinimo sistemą, kuri vartotojui suteiktų pakankamą ir aiškią informaciją apie produktą. |
(5) |
Tam tikslui svarbiausia yra įkurti, viena vertus, veiksmingą galvijų identifikavimo bei registravimo gamybos etape sistemą ir, antra vertus, objektyviais kriterijais pagrįstą specifinę Bendrijos ženklinimo jautienos sektoriuje pardavimo etape sistemą. |
(6) |
Garantijų, kurias suteiks šis patobulinimas, dėka bus galima įgyvendinti kai kuriuos su visuomenės interesais susijusius reikalavimus, ypač dėl žmonių ir gyvulių sveikatos. |
(7) |
Dėl to padidės žmonių pasitikėjimas jautienos bei jos produktų kokybe, bus išlaikytas aukštesnis žmonių sveikatos apsaugos lygis ir sustiprintas ilgalaikis jautienos rinkos stabilumas. |
(8) |
1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ( 7 ), 3 straipsnio 1 dalies c punkte pareiškiama, kad prekybai Bendrijos vidaus rinkoje skirti gyvuliai turi būti identifikuojami pagal Bendrijos taisykles, numatytus reikalavimus ir registruojami taip, kad būtų galima nustatyti pirminį arba tranzitinį ūkį, centrą ar organizaciją, ir iki 1993 m. sausio 1 d. šių identifikavimo bei registravimo sistemų taikymas būtų išplėstas ir gyvulių judėjimui kiekvienos valstybės narės teritorijoje. |
(9) |
1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančios Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB ( 8 ), 14 straipsnyje pareiškiama, kad Direktyvos 90/425/EEB 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas minimų gyvulių, išskyrus skirtus skersti ir įregistruotus arklius, asilus bei jų hibridus, identifikavimas bei registravimas turi būti atliekamas jau po minėtų patikrinimų. |
(10) |
Atsižvelgiant į kai kurių žemės ūkio srityje taikomų Bendrijos pagalbos programų valdymą, reikia, kad tam tikrų rūšių galvijai būtų identifikuojami atskirai. Todėl identifikavimo bei registravimo sistemos turi suteikti galimybę taikyti ir kontroliuoti šio atskiro identifikavimo priemones. |
(11) |
Tam, kad šis reglamentas būtų taikomas teisingai, būtina užtikrinti greitą ir veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija. Su tuo susijusios Bendrijos priemonės buvo nustatytos 1981 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1468/81 dėl tarpusavio pagalbos tarp valstybių narių administracinių institucijų ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai taikomi muitų arba žemės ūkio teisės aktai ( 9 ), ir 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos bei zootechnikos teisės aktų taikymą ( 10 ). |
(12) |
Dabartinės taisyklės dėl galvijų identifikavimo ir registravimo yra nustatytos 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 92/102/EEB dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo ( 11 ) ir Reglamente (EB) Nr. 820/97. Patirtis parodė, kad Direktyvos 92/102/EEB įgyvendinimas galvijų atžvilgiu nėra visiškai patenkinamas ir jį reikia toliau tobulinti. Todėl galvijams būtina patvirtinti atskiras taisykles ir taip sugriežtinti minėtos direktyvos nuostatas. |
(13) |
Tam, kad būtų patvirtintas patobulintos identifikavimo sistemos įvedimas, svarbiausia yra nenustatyti gamintojui per didelių reikalavimų administracinių formalumų atžvilgiu. Turi būti nustatyti įvykdomi jos įgyvendinimo terminai. |
(14) |
Tam, kad gyvulių tapatybę būtų galima atsekti greitai ir tiksliai, kiekviena valstybė narė, siekdama kontroliuoti Bendrijos pagalbos programas, turėtų sukurti nacionalinę kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų užregistruotigyvuliai, visi valstybės narės teritorijoje esantys ūkiai ir gyvulių judėjimas, remiantis 1997 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 97/112/EB, iš dalies pakeičiančia ir atnaujinančia Direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 12 ), paaiškinančia su šia duomenų baze susijusius sveikatos reikalavimus. |
(15) |
Svarbu, kad kiekviena valstybė narė imtųsi visų priemonių, kurių vis dar gali prireikti siekiant užtikrinti, kad nacionalinė kompiuterinė duomenų bazė kuo skubiau veiktų visu pajėgumu. |
(16) |
Reikėtų imtis priemonių sukurti technines sąlygas, garantuojančias patį geriausią gamintojo ryšį su duomenų baze ir visapusišką duomenų bazių panaudojimą. |
(17) |
Norint sudaryti galimybę atsekti galvijų judėjimą, gyvulių tapatybė turėtų būti nustatoma pagal į kiekvieną ausį segamą įsagą ir pasą, kuris dažniausiai lydi galvijus visą jų kelionę. Į ausis segamas įsagas ir pasas turi būti apibūdinti Bendrijos lygiu. Iš esmės pasas turi būti išduodamas kiekvienam gyvuliui, į kurio ausį įsegamas įsagas. |
(18) |
Gyvuliams, importuotiems į Bendriją pagal Direktyvos 91/496/EEB nuostatas, taikomi tie patys identifikavimo reikalavimai. |
(19) |
Kiekvienas gyvulys visą gyvenimą turi nešioti į ausį įsegtą įsagą. |
(20) |
Komisija, remdamasi Jungtinio tyrimų centro atliktu darbu, tiria galimybę taikyti elektroninį gyvulių identifikavimo būdą. |
(21) |
Gyvulių turėtojai, išskyrus vežėjus, turėtų tvarkyti jų ūkiuose laikomų gyvulių nuolat atnaujinamą registrą. Šį registrą reikėtų apibūdinti Bendrijos lygiu. Kompetentingos institucijos prašymu registrai turėtų būti jai prieinami. |
(22) |
Išlaidas, padarytas taikant minimas priemones, valstybės narės gali paskirstyti visam jautienos sektoriui. |
(23) |
Turėtų būti paskirtos už kiekvienos šio reglamento dalies taikymą atsakinga institucija arba institucijos. |
(24) |
Turėtų būti įvesta visai Bendrijai taikytina jautienos privalomojo ženklinimo sistema. Taikant šią sistemą, jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos etiketėje turėtų nurodyti su jautiena ir galvijo arba galvijų, iš kurių ta jautiena gauta, skerdimo vieta susijusią informaciją. |
(25) |
Jautienos privalomojo ženklinimo sistema nuo 2002 m. sausio 1 d. turėtų būti sugriežtinta. Taikant šią sistemą, jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos be anksčiau minėtos informacijos etiketėje dar turėtų nurodyti kilmės, ypač galvijo arba galvijų, iš kurių gauta jautiena, gimimo, penėjimo ir skerdimo vietos duomenis. |
(26) |
Dar gali būti pateikiama kita papildoma informacija (be galvijų, iš kurių gauta jautiena, gimimo, penėjimo ir skerdimo vietos duomenų), tačiau jau taikant savanorišką ženklinimo sistemą. |
(27) |
Kilme paremta privalomojo ženklinimo sistema turėtų įsigalioti 2002 m. sausio 1 d., tai reiškia, jog reikia pateikti išsamią informaciją apie tuos galvijus, kurie gimė po 1997 m. gruodžio 31 d. |
(28) |
Privalomojo jautienos ženklinimo sistema taip pat turėtų būti taikoma į Bendriją importuotai jautienai. Tačiau reikėtų numatyti tą faktą, kad ne visa Bendrijoje pagamintos jautienos etiketėje nurodytina informacija gali būti prieinama trečiosios šalies veiklos vykdytojui ar organizacijai. Todėl būtina nustatyti minimalią informaciją, kurią trečiosios šalys turi būtinai nurodyti etiketėje. |
(29) |
Maltą jautieną gaminantiems ir ja prekiaujantiems veiklos vykdytojams arba organizacijoms, kurie gali neturėti galimybės pateikti visą informaciją, nurodytiną taikant privalomą jautienos ženklinimo sistemą, turi būti numatytos išlygos, užtikrinančios tam tikrą minimalų nuorodų skaičių. |
(30) |
Ženklinimo tikslas – kuo didesnis jautienos rinkos skaidrumas. |
(31) |
Šio reglamento nuostatos neturi daryti poveikio 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 13 ). |
(32) |
Visoms kitoms nuorodoms, išskyrus tas, kurioms taikoma privalomojo jautienos ženklinimo sistema, Bendrijoje turėtų būti numatyta atskira jautienos ženklinimo sistema, o atsižvelgiant į Bendrijoje parduodamos jautienos aprašų skirtingumą, tinkamiausias sprendimas būtų nustatyti savanorišką ženklinimo sistemą. Tokios savanoriškos ženklinimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo galimybės atsekti kiekvienos paženklintos jautienos ryšį su gyvuliu arba gyvuliais, iš kurių ji buvo gauta. Numatytas ženklinimo specifikacijas veiklos vykdytojas arba organizacija turėtų pateikti tvirtinti kompetentingai institucijai. Teisė ženklinti jautieną veiklos vykdytojui ir organizacijoms turėtų būti suteikiama tik tuo atveju, jei etiketėje jie nurodys savo pavardę ar pavadinimą ir jų tapatybę patvirtinantį ženklą (emblemą). Valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama pažeidimų atveju panaikinti specifikacijų patvirtinimą. Norint užtikrinti galimybę, kad ženklinimo specifikacijos būtų pripažįstamos visoje Bendrijoje, būtina, kad valstybės narės pasikeistų informacija. |
(33) |
Jautieną iš trečiųjų šalių į Bendriją importuojantys veiklos vykdytojai ir organizacijos taip pat gali pageidauti ženklinti savo produktus taikydami savanorišką ženklinimo sistemą. Reikėtų patvirtinti nuostatas, maksimaliai užtikrinančias, kad importuojamos jautienos ženklinimui taikomos nuostatos būtų tokios pat patikimos, kaip ir Bendrijos jautienai taikomos ženklinimo nuostatos. |
(34) |
Reglamento (EB) Nr. 820/97 II antraštinės dalies nuostatų pakeitimas šio reglamento nuostatomis gali sukelti sunkumų, kurie šiame reglamente nesprendžiami. Norint su jais susidoroti, reikėtų numatyti, kad Komisija patvirtintų būtinas laikinąsias priemones. Be to, Komisijai turėtų būti leidžiama spręsti specifines praktines problemas, kai tai pateisinama. |
(35) |
Siekiant garantuoti šiame reglamente numatytų priemonių patikimumą, būtina įpareigoti valstybes nares vykdyti tikslą atitinkančias ir veiksmingas kontrolės priemones. Šios priemonės neturėtų pažeisti kitų kontrolės priemonių, kurias Komisija gali taikyti remdamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 14 ) 9 straipsniu. |
(36) |
Reikėtų nustatyti atitinkamas baudas, taikytinas, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų. |
(37) |
Priemonės, būtinos norint įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EEB, nustatančiu Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką ( 15 ), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
Galvijų identifikavimas ir registravimas
1 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė, remdamasi šios dalies nuostatomis, įkuria galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą.
2. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos nepažeidžiant Bendrijos taisyklių, kurios gali būti nustatytos ligų naikinimo arba kontrolės tikslams, ir nepažeidžiant Direktyvos 91/496/EEB bei Reglamento (EEB) Nr. 3508/92 nuostatų ( 16 ). ►M3 ————— ◄
2 straipsnis
Šioje antraštinėje dalyje:
— „galvijas“ – direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose apibūdintas galvijas, įskaitant kultūros ir sporto renginiuose dalyvaujančius galvijus,
— „ūkis“ – tai įmonė, statinys arba, jei ūkis yra atvirame ore, tos pačios valstybės narės teritorijoje esanti vieta, kurioje yra laikomi, saugomi arba prižiūrimi šiame reglamente minimi gyvuliai,
— „turėtojas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, nuolat arba laikinai, įskaitant vežimą bei buvimą rinkoje, už gyvulius atsakingas asmuo,
— „kompetentinga institucija“ – tai pagrindinė valstybės narės institucija (-os), kuri (-ios) yra atsakinga (-os) už veterinarinių patikrinimų vykdymą arba kuriai (-ioms) yra pavestas šis darbas ir kuri (-ios) įgyvendina šios antraštinės dalies nuostatas arba, kai kontroliuojamos priemokos – institucijos, kurioms pavesta įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 3508/92.
3 straipsnis
Galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą sudaro šie elementai:
a) identifikavimo priemonės kiekvienam galvijui identifikuoti;
b) kompiuterinės duomenų bazės;
c) gyvulių pasai;
d) kiekviename ūkyje tvarkomi individualūs registrai.
Komisijai ir valstybės narės kompetentingai institucijai yra prieinama visa šioje antraštinėje dalyje minima informacija. Valstybės narės ir Komisija imasi priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visoms valstybių narių pripažintoms suinteresuotoms šalims, įskaitant vartotojų organizacijas, jei bus užtikrintas nacionaliniais teisės aktais numatytas duomenų slaptumas ir apsauga.
4 straipsnis
Galvijų identifikavimo pareiga
1. Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem identifikavimo priemonėmis, kurios išvardytos I priede, ir laikantis pagal 3 dalį priimtų taisyklių, kurias patvirtino kompetentinga institucija. Bent viena identifikavimo priemonė turi būti matoma ir pažymėta matomu identifikacijos kodu.
Pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie gimė anksčiau nei 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. Tie galvijai identifikuojami bent viena identifikavimo priemone.
Siekiant užtikrinti prisitaikymą prie technikos pažangos, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 22b straipsnį dėl papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, kartu užtikrinant jų sąveikumą.
Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nustato kompetentinga institucija.
Dviejose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse, kurias leidžiama naudoti pagal deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, priimtus laikantis 3 dalies ir šios dalies, nurodomas tas pats unikalus identifikacijos kodas, kuris registruojant galvijus leidžia nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys neleidžia taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu, atitinkama valstybė narė gali leisti, kad prižiūrint jos kompetentingai institucijai antroje identifikavimo priemonėje būtų nurodytas kitas kodas su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:
a) galvijas gimė prieš įsigaliojant 3 dalies antros pastraipos c punkte nurodytiems įgyvendinimo aktams;
b) užtikrinamas visiškas atsekamumas;
c) galima nustatyti individualią galvijo tapatybę bei ūkį, kuriame jis buvo gimė;
d) galvijas neskirtas Sąjungos vidaus prekybai.
3. Siekdama užtikrinti tinkamą atsekamumą ir pritaikomumą prie technikos pažangos bei optimalų identifikavimo sistemos veikimą, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, taikomų I priede nustatytoms identifikavimo priemonėms, ir konkrečiai identifikavimo priemonei įdiegti būtinų pereinamojo laikotarpio priemonių.
Remdamasi atitinkamais ISO standartais ar kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais užtikrinamas bent aukštesnis veiksmingumo ir patikimumo lygis nei ISO standartais, Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtinas taisykles, susijusias su:
a) identifikavimo priemonių formatu ir dizainu;
b) techninėmis galvijų elektroninio identifikavimo procedūromis ir;
c) identifikacijos kodo konfigūracija.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės užtikrina, kad būtų būtina infrastruktūra, jog būtų galima numatyti galvijų identifikavimą naudojant elektroninį identifikatorių kaip oficialią identifikavimo priemonę pagal šį reglamentą.
Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės gali nustatyti nacionalines nuostatas, pagal kurias elektroninio identifikatoriaus kaip vienos iš dviejų 1 dalyje nurodytų identifikavimo priemonių naudojimas yra privalomas.
Valstybės narės, kurios naudojasi antroje pastraipoje numatyta galimybe besinaudojančios pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus ir šią informaciją paskelbia internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.
5. Nukrypstant nuo 1 dalies, kultūros ir sporto renginiams (išskyrus muges ir parodas) skirti galvijai gali būti ženklinami alternatyviomis identifikavimo priemonėmis, kuriomis užtikrinami identifikavimo standartai, lygiaverčiai numatytiesiems 1 dalyje.
Pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias identifikavimo priemones taikantys ūkiai registruojami 5 straipsnyje numatytoje kompiuterinėje duomenų bazėje.
Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokiam registravimui būtinas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Siekiant užtikrinti atsekamumą remiantis identifikavimo standartais, kurie yra lygiaverčiai 1 dalyje numatytiems standartams, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pirmoje pastraipoje nurodytų alternatyvioms identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.
Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti alternatyvių identifikavimo priemonių, nurodytų pirmoje pastraipoje, formatą ir dizainą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6. Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijoje naudojamos identifikavimo priemonės pavyzdį. Jos paskelbia šią informaciją internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.
4a straipsnis
Ženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpis
1. Galvijas ženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis per valstybės narės, kurioje gimė galvijas, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Ilgiausias laikotarpis apskaičiuojamas nuo galvijo gimimo dienos ir negali viršyti 20 dienų.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.
Nė vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame gimė, kol nebus paženklintas dviem identifikavimo priemonėmis.
2. Siekiant sudaryti sąlygas identifikavimo priemonę taikyti ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su praktiniais sunkumais, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausius identifikavimo priemonės taikymo laikotarpius, numatytus 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose. Apie kiekvieną naudojimąsi ta galimybe valstybės narės praneša Komisijai.
4b straipsnis
Galvijų iš trečiųjų šalių identifikavimas
1. Kiekvienas galvijas, kuriam privalomi veterinariniai patikrinimai pagal Direktyvą 91/496/EEB, kuris įvežamas iš trečiosios šalies į Sąjungą ir skirtas Sąjungos teritorijoje esančiam paskirties ūkiui, paskirties ūkyje paženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje numatytomis identifikavimo priemonėmis.
Pirminė identifikavimo priemonė, kuria galvijas buvo paženklintas trečiojoje kilmės šalyje, užregistruojama 5 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje kartu nurodant paskirties valstybės narės galvijui identifikavimo priemonėmis priskirtą unikalų identifikacijos kodą.
Pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į kurioje nors valstybėje narėje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo tų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos pagal Direktyvą 91/496/EEB.
2. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta galvijų identifikavimo priemonė turi būti pritaikyta per valstybės narės, kurioje yra paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.
Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti dviem 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.
3. Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, įvedusioje nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai ženklinami tuo elektroniniu identifikatoriumi Sąjungoje esančiame paskirties ūkyje per paskirties valstybės narės nustatytą laikotarpį. Tas laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.
Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.
4c straipsnis
Iš vienos valstybės narės į kitą vežamų galvijų identifikavimas
1. Iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų galvijų pirminės identifikavimo priemonės, kuriomis jie paženklinti pagal 4 straipsnio 1 dalį, nekeičiamos.
Vis dėlto nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2019 m. liepos 18 d. paskirties valstybės kompetentinga institucija gali leisti:
a) pakeisti vieną iš identifikavimo priemonių elektroniniu identifikatoriumi nekeičiant galvijo pirminio unikalaus identifikacijos kodo;
b) pakeisti abi identifikavimo priemones dviem naujomis identifikavimo priemonėmis, abiejose nurodant tą patį naują unikalų identifikacijos kodą. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma penkerius metus nuo 2019 m. liepos 18 d., kai dėl galvijo įprastinio ausies įsago identifikacijos kodą sudarančių rašmenų negalima taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu ir jei galvijas gimė prieš įsigaliojant 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punkte nurodytiems įgyvendinimo aktams.
2. Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, kuri įvedė nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai vėliausiai ženklinami elektroniniu identifikatoriumi paskirties ūkyje per valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.
Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.
Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į valstybės narės, įvedusios nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, teritorijoje esančią skerdyklą.
4d straipsnis
Identifikavimo priemonių panaikinimas, taisymas arba pakeitimas
Jokia identifikavimo priemonė negali būti panaikinta, pataisyta arba pakeista be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, kai jas panaikinant, taisant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas ir išlieka galimybė nustatyti jo individualią tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.
Visi identifikacijos kodo pakeitimai įrašomi į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę kartu su galvijo pirminės identifikavimo priemonės unikaliu identifikacijos kodu.
5 straipsnis
Valstybių narių kompetentinga institucija, remdamasi Direktyvos 64/432/EEB 14 ir 18 straipsniais, sukuria kompiuterines duomenų bazes.
Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kurią Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. Siekiant apsaugoti galvijų augintojo interesus, keitimasis daromas užtikrinant duomenų apsaugą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui.
Siekdama užtikrinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroniniu būdu, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinių bazių duomenų, kuriais turi keistis valstybės narės.
Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokio keitimosi duomenimis technines sąlygas ir tvarką bei pripažįsta, kad duomenų keitimosi sistema visiškai veikia. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6 straipsnis
1. Kai valstybė narė nesikeičia elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis 5 straipsnyje nurodytoje keitimosi elektroniniais duomenimis sistemoje, taikomi:
a) tos valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienam Sąjungos vidaus prekybai skirtam galvijui išduoda pasą, pagrįstą tos valstybės narės kompiuterinėje duomenų bazėje pateikta informacija;
b) kiekvienas galvijas, kuriam išduotas pasas, iš vienos valstybės narės į kitą visada išvežamas tik su tuo pasu;
c) atvežus galviją į paskirties ūkį kartu su juo įvežtas pasas atiduodamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, kompetentingai institucijai.
2. Kad būtų galima užtikrinti galvijų judėjimo atsekamumą iki kilmės ūkio, esančio vienoje iš valstybių narių, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinės duomenų bazės informacijos, kuri turi būti įtraukta į galvijo pasą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.
6a straipsnis
Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybei narei priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai.
7 straipsnis
1. Kiekvienas gyvulių turėtojas, išskyrus vežėją:
— tvarko nuolat atnaujinamą registrą,
— per atitinkamos valstybės narės nustatytą ilgiausią laikotarpį kompetentingą instituciją informuoja apie visus galvijų judėjimo į ūkį ir iš jo atvejus ir kiekvieną gimimą bei kritimą kartu nurodydamas tų įvykių datas; to ilgiausio laikotarpio trukmė – ne mažiau nei trys ir ne daugiau nei septynios dienos po vieno iš tų įvykių dienos; valstybės narės gali paprašyti Komisijos pratęsti ilgiausią septynių dienų laikotarpį.
Siekiant atsižvelgti į ypatingais atvejais iškylančius praktinius sunkumus, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti pirmos pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytą ilgiausią septynių dienų laikotarpį, o tas pratęsimas neturi viršyti 14 dienų, kurios pradedamos skaičiuoti praėjus septynių dienų laikotarpiui, nurodytam pirmos dalies antroje įtraukoje.
2. Siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą į sezonines ganyklas perkeliamų galvijų atsekamumą, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl valstybių narių arba dalies valstybių narių, kuriose taikomos specialios sezoninio ganymo taisyklės, įskaitant laikotarpį, specialias galvijų augintojų pareigas, ir taisyklių, taikomų ūkių registravimui ir tokių galvijų judėjimo registravimui, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.
3. Kompetentingos institucijos prašymu kiekvienas gyvulių turėtojas pateikia jai visą informaciją apie gyvulių, kurie yra jo nuosavybė, kuriuos jis laiko, veža, parduoda arba skerdžia, kilmę, identifikavimą, o prireikus ir paskirties vietą.
4. Registras turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto formato, pildomas ranka arba įvedamas į kompiuterį ir visada prieinamas kompetentingai institucijai šiai paprašius, saugomas kompetentingos institucijos nustatytą laiką – ne mažiau kaip trejus metus.
5. Nukrypstant nuo 4 dalies, tvarkyti registrą neprivaloma bet kuriam galvijų augintojui, kuris:
a) turi prieigą prie 5 straipsnyje numatytos kompiuterinės duomenų bazės, kurioje jau pateikta į registrą įtrauktina informacija; ir
b) įveda atnaujintą informaciją arba ją įvedė tiesiogiai į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę.
6. Siekiant užtikrinti šiame straipsnyje numatytame ūkio registre pateikiamos informacijos tikslumą ir patikimumą, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos būtinos taisyklės dėl tos informacijos, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.
▼M3 —————
9 straipsnis
Valstybės narės gali priskaičiuoti gyvulių turėtojams 3 straipsnyje nurodytų sistemų ir antraštinėje dalyje nurodytų kontrolės priemonių taikymo išlaidas.
9a straipsnis
Mokymas
Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų gavę instrukcijas ir nurodymus dėl atitinkamų šio reglamento nuostatų ir visų pagal šį reglamentą Komisijos priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.
Kaskart, kai iš dalies keičiamos atitinkamos nuostatos, atitinkama informacija perduodama tokiam pirmoje pastraipoje nurodytam asmeniui.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų rengiami atitinkami mokymo kursai.
Siekdama pagerinti informacijos ir mokymo kokybę visoje Sąjungoje, Komisija sudaro palankias sąlygas keistis geriausia praktika.
▼M3 —————
II ANTRAŠTINĖ DALIS
Jautienos ir jautienos produktų ženklinimas
11 straipsnis
12 straipsnyje apibūdintas veiklos vykdytojas arba organizacija, kurie:
— kaip reikalaujama šios antraštinės dalies I skirsnyje, jautieną ir jos produktus privalo ženklinti visuose jų realizavimo etapuose,
— remdamiesi šios antraštinės dalies II skirsniu, pageidauja ženklinti jautieną pardavimo vietoje suteikiant informaciją, išskyrus nurodytą 13 straipsnyje, apie kai kurias paženklintos mėsos arba galvijų, iš kurių ji gauta, savybes arba gamybos sąlygas,
tai atlieka remdamiesi šios antraštinės dalies nuostatomis.
Ši antraštinė dalis taikoma nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos teisės aktų, ypač dėl jautienos.
12 straipsnis
Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:
1) |
jautiena – visi pagal KN kodus 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91 klasifikuojami produktai; |
2) |
ženklinimas – etiketės pritvirtinimas prie atskiro mėsos gabalo ar gabalų arba prie jų pakuotės, arba, kai produktai nefasuoti, aiškus tam tikros raštiškos informacijos vartotojui pardavimo vietoje nurodymas; |
3) |
organizacija – tame pačiame arba skirtinguose jautienos prekybos sektoriuose veikiančių veiklos vykdytojų grupė; |
4) |
malta mėsa – nuo kaulų nuimta ir sumalta mėsa, kurios sudėtyje yra mažiau nei 1 % druskos ir kurios KN kodai yra 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91; |
5) |
nuopjovos – mėsos gabalėliai, laikomi tinkamais vartoti žmonėms ir pagaminti naudojant tik nupjaustymo metodą, kai skerdena nuimama nuo kaulų ir (arba) supjaustoma; |
6) |
supjaustyta mėsa – į kubelius, griežinėlius arba kitokias atskiras porcijas supjaustyta mėsa, kurios veiklos vykdytojui nebereikia dar kartą pjaustyti prieš parduodant galutiniam vartotojui ir kurią vartotojas gali tiesiogiai vartoti. Ši apibrėžtis neapima maltos mėsos ir nuopjovų. |
I SKIRSNIS
Bendrijos jautienos privalomojo ženklinimo sistema
13 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Bendrijoje jautieną realizuojantys veiklos vykdytojai ir organizacijos ženklina ją pagal šio straipsnio nuostatas.
Privalomojo ženklinimo sistema užtikrina ryšį tarp, viena vertus, mėsos skerdenos, ketvirčio arba gabalų identifikavimo ir, antra vertus, atskiro gyvulio arba, kai to pakanka norint patikrinti informacijos etiketėje tikslumą, gyvulių grupės.
2. Etiketėje pateikiamos šios nuorodos:
a) ryšį tarp mėsos ir gyvulio arba gyvulių užtikrinantis kontrolinis numeris arba kontrolinis kodas. Šis atskiro gyvulio, iš kurio gauta mėsa, arba gyvulių grupės numeris yra identifikacinis numeris;
b) skerdyklos, kurioje buvo paskersti gyvuliai arba gyvulių grupė, patvirtinimo numeris ir valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje yra ši skerdykla. Nuoroda užrašoma taip: „Paskersta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas) (patvirtinimo numeris)“;
c) pjaustymo patalpos, kurioje skerdena arba skerdenų grupė buvo pjaustoma, patvirtinimo numeris ir valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje yra ši pjaustymo patalpa. Nuoroda užrašoma taip: „Pjaustyta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas) (patvirtinimo numeris)“.
▼M3 —————
5.
►M3
a) Veiklos vykdytojai ir organizacijos etiketėse nurodo dar ir šią informaciją:
i) valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje gyvulys gimė;
ii) visas valstybes nares arba trečiąsias šalis, kuriose gyvuliai buvo penimi;
iii) valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje gyvulys buvo paskerstas;
b) tačiau jeigu jautiena yra galvijo, kuris gimė, išaugo ir buvo paskerstas:
i) toje pačioje valstybėje narėje, gali būti pateikta tokia nuoroda: „Kilmė (valstybės narės pavadinimas)“;
ii) toje pačioje trečiojoje šalyje, gali būti pateikta tokia nuoroda: „Kilmė (trečiosios šalies pavadinimas)“.
6. Kad jautienos etiketėje nereikėtų pakartotinai nurodyti valstybių narių arba trečiųjų šalių, kuriose galvijai buvo auginami, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl supaprastinto ženklinimo tais atvejais, kai galvijas labai trumpai būna valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje gimė ar buvo paskerstas.
Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodyto galvijų grupių didžiausio dydžio ir sudėties, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galvijų, iš kurių gaunama supjaustyta mėsa ir nuopjovos, grupių vienarūšiškumu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
14 straipsnis
Privalomojo ženklinimo sistemai taikomos išlygos
Taikydamas išlygą 13 straipsnio 2 dalies b ir c punktų ir 13 straipsnio 5 dalies a punkto i ir ii papunkčių nuostatoms, mėsą ruošiantis veiklos vykdytojas arba organizacija etiketėje įrašo žodžius „paruošta (valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimas)“, atsižvelgdamas į tai, kur buvo paruošta mėsa, ir „kilmę“, jei kilmės ir mėsos paruošimo šalis ar šalys nesutampa.
13 straipsnio 5 dalies a punkto iii papunktyje numatytas įpareigojimas tokiai mėsai taikytinas nuo šio reglamento taikymo pradžios.
Tačiau minėtas veiklos vykdytojas arba organizacija maltos mėsos etiketėje nurodomą informaciją gali papildyti:
— viena arba keliomis 13 straipsnyje numatytomis nuorodomis,
— mėsos paruošimo data.
Siekiant užtikrint atitiktį horizontalioms taisyklėms, susijusioms su ženklinimu šiame skirsnyje, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad, remiantis su malta mėsa susijusia patirtimi, būtų nustatytos taisyklės dėl jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų, lygiavertės pirmose trijose šio straipsnio pastraipose nustatytoms taisyklėms.
15 straipsnis
Privalomasis jautienos iš trečiųjų šalių ženklinimas
Nukrypstant nuo 13 straipsnio, į Sąjungos teritoriją įvežama jautiena, apie kurią nėra nurodyta visa 13 straipsnyje numatyta informacija, ženklinama šia nuoroda:
„Kilmė: ne ES valstybė“ ir „Paskersta (trečiosios šalies pavadinimas)“.
II SKIRSNIS
Savanoriška ženklinimo sistema
16 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Kiekvienas veiklos vykdytojas arba organizacija, norėdami etiketėje nurodyti kitas nei šios antraštinės dalies I skirsnyje numatytas nuorodas, valstybės narės, kurioje jautiena gaminama arba parduodama, kompetentingai institucijai išsiunčia specifikacijas, kad pastaroji jas patvirtintų. Kompetentinga institucija taip pat gali nustatyti valstybėje narėje taikytinas specifikacijas, tačiau jų laikytis neprivaloma.
Savanoriško ženklinimo specifikacijose nurodoma:
— etiketėje nurodytina informacija,
— informacijos tikslumą užtikrinančios priemonės,
— visuose gamybos ir pardavimo etapuose taikytina kontrolės sistema, įskaitant kontrolės priemones, kurias turi vykdyti kompetentingos institucijos pripažinta ir veiklos vykdytojo arba organizacijos paskirta nepriklausoma institucija. Šios institucijos turi atitikti Europos standarte EN/45011 nustatytus reikalavimus,
— organizacijoms – šių specifikacijų nesilaikantiems nariams taikytinos priemonės.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad kontrolės priemones vykdytų ne nepriklausoma įstaiga, o kompetentinga institucija. Tokiu atveju kompetentingai institucijai skiriami kvalifikuoti darbuotojai ir kontrolei reikalingos lėšos.
Šiame skirsnyje numatytas kontrolės išlaidas padengia ženklinimo sistemą taikantys veiklos vykdytojai ir organizacijos.
2. Kiekviena specifikacija tvirtinama kompetentingai institucijai nuodugniai ištyrus šio straipsnio 1 dalyje minimus jos komponentus, kiekvieną specifikaciją, kuri neužtikrina ryšio tarp, viena vertus, mėsos skerdenos, ketvirčio arba gabalų identifikavimo ir, antra vertus, atskiro gyvulio arba, kai to pakanka norint patikrinti informacijos etiketėje tikslumą, gyvulių grupės, ir įsitikinus, kad numatyta ženklinimo sistema bus veiksminga ir patikima.
Atmetamos ir tos specifikacijos, kurios etiketėse numato pateikti klaidinančią bei nepakankamai aiškią informaciją.
3. Kai jautiena gaminama ir (arba) parduodama dviejose arba daugiau valstybių narių, valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja ir patvirtina pateiktas specifikacijas tiek, kiek jų elementai yra susiję su atitinkamose jų teritorijose vykstančiomis operacijomis. Tokiu atveju kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės patvirtinimus.
Jei per 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytiną laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos nuo paraiškos pateikimo, nebuvo nei atmestas, nei suteiktas pavirtinimas arba nebuvo paprašyta papildomos informacijos, laikoma, kad kompetentinga institucija patvirtino specifikaciją.
4. Kai pateiktą specifikaciją patvirtina visų valstybių narių kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojui arba organizacijai suteikiama teisė ženklinti etikete jautieną, jei etiketėje jis nurodo savo vardą (pavadinimą) arba ženklą (emblemą).
5. Komisija, 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka šio straipsnio 1–4 dalių nuostatoms taikydama išlygas, ypatingais atvejais, ypač jautienai mažose mažmeninėse pakuotėse arba pirminiams jautienoms gabalams atskirose pakuotėse, valstybėje narėje paženklintose pagal patvirtintą specifikaciją ir įvežamoms į kitos valstybės narės teritoriją, gali numatyti pagreitintą arba supaprastintą patvirtinimo procedūrą, tačiau pirminė informacija etiketėje neturi būti papildoma.
6. Valstybė narė gali nuspręsti, kad nebūtų vartojamas vieno arba daugiau jos regionų pavadinimas (-ai), ypač jei šis pavadinimas:
— kliudytų tikrinimui,
— yra skirtas Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 minimai jautienai.
Suteikiant leidimą, šalia regiono pavadinimo įrašomas valstybės narės pavadinimas.
7. Valstybės narės praneša Komisijai apie šio straipsnio įgyvendinimą, ypač apie etiketėse įrašytas nuorodas. Komisija per 23 straipsnio 1 dalies b dalyje minimą Galvijienos vadybos komitetą apie tai informuoja kitas valstybes nares, o prireikus 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytos su šiomis nuorodomis susijusios taisyklės, ypač apribojimai.
17 straipsnis
Jautienos iš trečiųjų šalių savanoriškas ženklinimas
1. Kai jautiena visiškai arba iš dalies gaminama trečiojoje šalyje, veiklos vykdytojai ir organizacijos turi teisę ženklinti ją pagal šio skirsnio nuostatas, jei jie ne tik laikosi 16 straipsnio, bet ir jų specifikacijas patvirtino visų atitinkamų trečiųjų šalių tam tikslui paskirtos kompetentingos institucijos.
2. Trečiosios šalies patvirtintos specifikacijos Bendrijoje galioja tuo atveju, jei trečioji šalis prieš tai pranešė Komisijai apie:
— paskirtą kompetentingą instituciją,
— procedūras ir kriterijus, kurių kompetentinga institucija turi laikytis nagrinėdama specifikacijas,
— visus veiklos vykdytojus ir organizacijas, kurių specifikacijas patvirtino kompetentinga institucija.
Šiuos pranešimus Komisija perduoda valstybėms narėms.
Jei Komisija, remdamasi anksčiau minėtais pranešimais, prieina prie išvados, kad trečiojoje šalyje taikomos procedūros ir (arba) kriterijai neatitinka šiame reglamente nustatytų normų, pasitarusi su atitinkama trečiąja šalimi ji nusprendžia, kad tos trečiosios šalies patvirtinimas Bendrijoje negalioja.
18 straipsnis
Nuobaudos
Nepažeidžiant veiksmų, kurių ėmėsi pati organizacija arba 16 straipsnyje numatyta nepriklausoma kontrolės įstaiga, veiklos vykdytojui arba organizacijai nesilaikant 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos specifikacijos, valstybė narė gali panaikinti 16 straipsnio 2 dalyje numatytą patvirtinimą arba nustatyti papildomus reikalavimus, kurių būtina laikytis norint išsaugoti patvirtinimą.
III SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
19 straipsnis
Išsamios taisyklės
Priemonės, būtinos norint įgyvendinti šią antraštinę dalį, tvirtinamos 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tai pirmiausia:
a) 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų gyvulių grupių dydžio apibrėžimas;
b) 14 straipsnyje minimos maltos jautienos, jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų apibrėžimas;
c) specifinių nuorodų, kurios gali būti pateiktos etiketėje, apibrėžimas;
d) perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 820/97 prie šios antraštinės dalies nuostatų palengvinančios priemonės;
e) priemonės, padedančios spręsti specifines praktines problemas. Šioms priemonėms gali būti taikomos išlygos, susijusios su kai kuriomis šios antraštinės dalies vietomis.
20 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas
Valstybės narės iki 2000 m. spalio 14 d. paskiria už šios antraštinės dalies įgyvendinimą atsakingą kompetentingą instituciją arba institucijas. ►A1 Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija tai padaro ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstojimo dienos. ◄ ►M1 Bulgarija ir Rumunija tai padaro ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstojimo dienos. ◄ ►M2 Kroatija tai padaro ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstojimo dienos. ◄
21 straipsnis
Komisija ne vėliau kaip iki 2003 m. rugpjūčio 14 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus su atitinkamais pasiūlymais dėl šio reglamento taikymo dar ir perdirbtiems produktams, kurių sudėtyje yra jautienos ir iš jautienos perdirbtų produktų.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
Bendros nuostatos
22 straipsnis
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių šio reglamento nuostatų laikymąsi. Numatytos kontrolės priemonės nepažeidžia jokių kitų kontrolės priemonių, kurias Komisija gali vykdyti remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsniu.
Bet kokios valstybių narių gyvulių turėtojui paskirtos nuobaudos turi atitikti jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Pagrįstais atvejais nuobauda gali būti ir gyvulių įvežimo į jų turėtojo ūkį bei išvežimo iš jo apribojimas.
2. Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis:
a) tikrina, ar valstybės narės laikosi šio reglamento reikalavimų;
b) tikrina vietoje, ar atliekami patikrinimai pagal šį reglamentą.
3. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikinimas vietoje, Komisijos ekspertams suteikia pagalbą, kurios jiems gali prireikti vykdant savo užduotis.
Atliktų patikrinimų rezultatai aptariami su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija ir tik po to parengiama bei išplatinama galutinė ataskaita.
4. Komisija 23 straipsnio 1 dalies c punkte paminėtame Veterinarijos nuolatiniame komitete išnagrinėja padėtį, jei mano, kad to reikalauja patikrinimų rezultatai. 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ji gali priimti būtinus sprendimus.
5. Komisija stebi, kaip keičiasi padėtis: atsižvelgdama į tą kaitą, 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ji gali pakeisti arba atšaukti 4 dalyje paminėtus sprendimus.
6. Prireikus 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės.
23 straipsnis
1. Komisijai padeda:
a) įgyvendinti 10 straipsnio nuostatas – Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 ( 17 ) 11 straipsnyje nurodytas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo komitetas;
b) įgyvendinti 19 straipsnio nuostatas – Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 ( 18 ) 42 straipsniu įkuriamas Galvijienos vadybos komitetas;
c) įgyvendinti 22 straipsnio nuostatas – Tarybos sprendimu 68/361/EEB ( 19 ) įkurtas Veterinarijos nuolatinis komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje minimas laikotarpis yra vienas mėnuo.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.
4. Komitetai patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
24 straipsnis
1. Reglamentas (EB) Nr. 820/97 panaikinamas.
2. Nuorodos į reglamentą (EB) Nr. 820/97 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos taip, kaip nurodyta priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.
25 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Jis taikytinas 2000 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau paskerstų galvijų mėsai (jautienai).
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDAS
Koreliacijos lentelė
Reglamentas (EB) Nr. 820/97 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
4 straipsnis |
4 straipsnis |
5 straipsnis |
5 straipsnis |
6 straipsnis |
6 straipsnis |
7 straipsnis |
7 straipsnis |
8 straipsnis |
8 straipsnis |
9 straipsnis |
9 straipsnis |
10 straipsnis |
10 straipsnis |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
11 straipsnis |
13 straipsnis |
12 straipsnis |
14 straipsnio 1 dalis |
16 straipsnio 1 dalis |
14 straipsnio 2 dalis |
16 straipsnio 2 dalis |
14 straipsnio 3 dalis |
16 straipsnio 5 dalis |
14 straipsnio 4 dalis |
16 straipsnio 4 dalis |
15 straipsnis |
17 straipsnis |
16 straipsnio 1 dalis |
16 straipsnio 3 dalis |
16 straipsnio 2 dalis |
16 straipsnio 3 dalis |
16 straipsnio 3 dalis |
13 straipsnio 2 dalies a punktas |
17 straipsnis |
18 straipsnis |
18 straipsnis |
19 straipsnis |
19 straipsnis |
— |
20 straipsnis |
20 straipsnis |
21 straipsnis |
22 straipsnis |
22 straipsnis |
25 straipsnis |
( 1 ) OL C 376 E, 1999 12 28, p. 42.
( 2 ) OL C 117, 2000 4 26, p. 47.
( 3 ) OL C 226, 2000 8 8, p. 9.
( 4 ) 2000 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2000 m. Tarybos bendra pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2000 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).
( 5 ) OL L 117, 1997 5 7, p. 1.
( 6 ) OL L 334, 1999 12 28, p. 1.
( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/118/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).
( 8 ) OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OJ 162, 1996 7 1, p. 1).
( 9 ) OL L 144, 1981 6 2, p. 1. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 515/97 (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
( 10 ) OL L 351, 1989 12 2, p. 34.
( 11 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 12 ) OL L 109, 1997 4 25, p. 1.
( 13 ) OL L 208, 1992 7 24, p. 1.
( 14 ) OL L 312, 1995 12 23. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1036/1999 (OL L 127, 1999 5 21, p. 4).
( 15 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 16 ) OL L 355, 1992 12 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1036/1999 (OL L 127, 1999 5 21, p. 4).
( 17 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.
( 18 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21.
( 19 ) OL L 255, 1968 10 18, p. 23.