(1)

laisvas saugių ir visaverčių maisto produktų judėjimas yra esminis vidaus rinkos aspektas, turintis didelės reikšmės gyventojų sveikatai ir gerovei ir naudingas jų socialiniams bei ekonominiams interesams. Nacionalinių įstatymų, susijusių su naujų maisto produktų saugos vertinimu ir leidimų suteikimu, skirtumai gali trukdyti tokių maisto produktų laisvam judėjimui ir sukurti teisinį nesaugumą ir nesąžiningas konkurencijos sąlygas;

(2)

įgyvendinant Sąjungos maisto politiką ir užtikrinant skaidrumą turi būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsauga bei veiksmingas vidaus rinkos veikimas. Aukštas aplinkos apsaugos lygis ir jos kokybės gerinimas – tai vieni iš Sąjungos tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutartyje (toliau – ES sutartis). Svarbu, kad visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, įskaitant šį reglamentą, būtų į tuos tikslus atsižvelgiama;

(3)

maisto produktams taikomi Sąjungos teisės aktai taikomi ir Sąjungos rinkai pateikiamiems naujiems maisto produktams, įskaitant iš trečiųjų šalių importuojamus naujus maisto produktus;

(4)

Sąjungos taisyklės dėl naujų maisto produktų nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 258/97 (3) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1852/2001 (4). Tas taisykles reikėtų atnaujinti, siekiant supaprastinti dabartines leidimų suteikimo procedūras ir atsižvelgti į naujausius Sąjungos teisės pokyčius bei technologinę pažangą. Reglamentai (EB) Nr. 258/97 ir (EB) Nr. 1852/2001 turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(5)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas technologinės paskirties arba genetiškai modifikuotiems maisto produktams, kuriems taikomi kiti Sąjungos teisės aktai. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas genetiškai modifikuotiems maisto produktams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 (5), maisto fermentams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 (6), maisto produktams, kurie naudojami tik kaip maisto priedai ir kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 (7), maisto kvapiosioms medžiagoms, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 (8), ir ekstrahavimo tirpikliams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB (9);

(6)

Reglamente (EB) Nr. 258/97 nustatytą naujų maisto produktų apibrėžtį reikėtų paaiškinti ir atnaujinti pateikiant nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (10) pateiktą bendrą maisto apibrėžtį.

(7)

siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 258/97 nustatytų taisyklių tęstinumą, vienas iš kriterijų, kuriais remiantis maisto produktas laikomas nauju, ir toliau turėtų būti tas, kad žmonėms skirti maisto produktai neturi būti plačiai naudoti Sąjungoje iki to reglamento įsigaliojimo, t. y. 1997 m. gegužės 15 d. Naudojimas Sąjungoje taip pat turėtų reikšti naudojimą valstybėse narėse, neatsižvelgiant į jų įstojimo datas;

(8)

šio reglamento taikymo sritis iš esmės turėtų likti ta pati, kaip ir Reglamento (EB) Nr. 258/97 taikymo sritis. Vis dėlto reikėtų persvarstyti, kurių kategorijų maisto produktai yra nauji maisto produktai, šias kategorijas patikslinti ir atnaujinti atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, įvykusią nuo 1997 m. Tos kategorijos turėtų apimti vabzdžius ir jų dalis. Be kita ko, turėtų būti numatytos maisto produktų, kurių molekulinė struktūra nauja arba sąmoningai pakeista, kategorijos, taip pat iš gyvūnų, augalų, mikroorganizmų, grybų ar dumblių ląstelių kultūros ar audinių kultūros pagamintų maisto produktų, iš mikroorganizmų, grybų ar dumblių ir iš mineralinės kilmės medžiagų pagamintų maisto produktų kategorijos. Be to, turėtų būti numatyta kategorija, apimanti maisto produktus, pagamintus iš augalų, kurie gaunami netradiciniais dauginimo būdais, jei dėl tokių būdų iš esmės keičiasi maisto produktų sudėtis ar struktūra ir tai turi įtakos jų maistinei vertei, metabolizmui ar nepageidaujamų medžiagų koncentracijai. Į naujo maisto produkto apibrėžtį taip pat gali būti įtraukti maisto produktai, kuriuos sudaro tam tikros micelės ar liposomos;

(9)

naujos maisto gamybos procesų technologijos gali daryti poveikį maisto produktams, taigi ir maisto saugai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodoma ir tai, kad maisto produktas laikomas nauju, jeigu jis gaunamas taikant gamybos procesą, kuris iki 1997 m. gegužės 15 d. Sąjungoje nebuvo taikomas maisto produktams gaminti, ir jei jį taikant iš esmės keičiasi maisto produktų sudėtis ar struktūra ir tai turi įtakos jų maistinei vertei, metabolizmui ar nepageidaujamų medžiagų koncentracijai;

(10)

siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos bei vartotojų interesų apsaugą, naujais maisto produktais pagal šį reglamentą taip pat turėtų būti laikomi maisto produktai, kuriuose yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų. Sąvoka „dirbtinai sukurta nanomedžiaga“ apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 (11). Siekiant darnos ir nuoseklumo svarbu užtikrinti, kad maisto srities teisės aktuose būtų pateikiama vienoda dirbtinai sukurtos nanomedžiagos apibrėžtis. Šis reglamentas yra tinkamas tokios apibrėžties nustatymo teisinis pagrindas. Taigi dirbtinai sukurtos nanomedžiagos apibrėžtis ir su tuo susijusių deleguotųjų įgaliojimų suteikimas Komisijai iš Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 turėtų būti išbraukti ir pakeisti nuoroda į šiame reglamente nustatytą apibrėžtį. Be to, šiame reglamente turėtų būti nurodyta, kad Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, turėtų priderinti ir pritaikyti šiame reglamente nustatytą dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtį prie technikos ir mokslo pažangos arba prie apibrėžčių, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu;

(11)

jeigu vitaminai, mineralinės medžiagos ir kitos medžiagos, skirtos naudoti maisto papilduose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 (13) arba dėti į pradinio maitinimo kūdikių mišinius ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinius, perdirbtus grūdinius maisto produktus ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtus maisto produktus, specialiosios medicininės paskirties maisto produktus ir pakaitinį paros racioną svoriui kontroliuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 609/2013 (14), atitinka šiame reglamente nustatytą naujo maisto produkto apibrėžtį, jie taip pat turėtų būti vertinami vadovaujantis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis;

(12)

jeigu vitaminai, mineralinės medžiagos ir kitos medžiagos, kurie naudojami pagal Direktyvą 2002/46/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 arba Reglamentą (ES) Nr. 609/2013, gaunami taikant gamybos procesą, kuris iki 1997 m. gegužės 15 d. Sąjungoje nebuvo taikomas maisto produktams gaminti, ir dėl to iš esmės keičiasi maisto produktų sudėtis ar struktūra ir tai turi įtakos jų maistinei vertei, metabolizmui ar nepageidaujamų medžiagų koncentracijai, arba jeigu tuose vitaminuose, mineralinėse medžiagose ar kitose medžiagose yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų ar jie sudaryti iš tokių medžiagų, jie turėtų būti laikomi naujais maisto produktais pagal šį reglamentą ir turėtų būti iš naujo įvertinti pirmiausia vadovaujantis šiuo reglamentu, o po to – atitinkamais konkrečiais teisės aktais;

(13)

jeigu maisto produktas iki 1997 m. gegužės 15 d. buvo naudotas tik kaip maisto papildas arba maisto papildo sudėtinė dalis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/46/EB, turėtų būti leidžiama jį teikti Sąjungos rinkai po tos datos ta pačia paskirtimi, nes jis neturėtų būti laikomas nauju maisto produktu pagal šį reglamentą. Tačiau į maisto produkto kaip papildo ar papildo sudėtinės dalies naudojimą neturėtų būti atsižvelgiama vertinant, ar jis iki 1997 m. gegužės 15 d. Sąjungoje buvo plačiai naudotas žmonėms skirtiems maisto produktams. Todėl, jeigu atitinkamas maisto produktas naudojamas ne kaip maisto papildas arba maisto papildo sudėtinė dalis, jam turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(14)

iš gyvūnų klonų pagamintus maisto produktus reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 258/97. Itin svarbu, kad, pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 258/97 taikymui, pereinamuoju laikotarpiu neatsirastų teisinio neaiškumo dėl maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų klonų, pateikimo rinkai. Todėl, kol įsigalios konkretūs teisės aktai dėl maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų klonų, šis reglamentas turėtų būti taikomas maisto produktams, pagamintiems iš gyvūnų klonų, laikant juos maisto produktais, pagamintais iš gyvūnų, išaugintų netradiciniais būdais, ir tokie produktai turėtų būti tinkamai ženklinami galutiniam vartotojui pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus;

(15)

reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas pateikti Sąjungos rinkai trečiųjų šalių tradicinius maisto produktus, jeigu įrodyta, kad maisto produktas trečiojoje šalyje ilgą laiką naudotas saugiai. Tuos maisto produktus didelis skaičius bent vienos trečiosios šalies gyventojų turėtų būti vartoję įprastame maisto racione bent 25 metus. Produkto naudojimas kitokiai nei maisto paskirčiai arba naudojimas, kurio negalima priskirti įprastam maisto racionui, neturėtų būti suprantamas kaip ilgas saugus maisto produkto naudojimas;

(16)

trečiųjų šalių maisto produktai, kurie Sąjungoje laikomi naujais maisto produktais, trečiųjų šalių tradiciniais maisto produktais turėtų būti laikomi tik tuo atveju, jei jie pagaminti pirminės gamybos metu, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, neatsižvelgiant į tai, ar jie perdirbti, ar neperdirbti;

(17)

maisto produktai, pagaminti tik iš maisto sudedamųjų dalių, kurioms netaikomas šis reglamentas, visų pirma pakeičiant maisto sudedamąsias dalis arba jų kiekį, neturėtų būti laikomi naujais maisto produktais. Tačiau dėl modifikuotų maisto sudedamųjų dalių, kurios dar nebuvo plačiai naudojamos žmonių maistui Sąjungoje, maisto produktui vis tiek turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(18)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (15) turėtų būti taikoma tais atvejais, kai produktui, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti taikoma ir toje direktyvoje nustatyta „vaisto“ apibrėžtis, ir šiame reglamente nurodyta produkto apibrėžtis. Šiuo atžvilgiu, jei valstybė narė pagal Direktyvą 2001/83/EB nustato, kad produktas yra vaistas, pagal Sąjungos teisę ji gali apriboti tokio produkto pateikimą rinkai. Be to, vaistams netaikoma Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyta maisto apibrėžtis, todėl jiems neturėtų būti taikomas šis reglamentas;

(19)

ar maisto produktas buvo Sąjungoje plačiai naudotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d., turėtų būti nustatoma remiantis maisto tvarkymo subjektų pateikta ir prireikus kita valstybių narių turima informacija. Jeigu maisto tvarkymo subjektai nėra tikri, koks yra maisto produktų, kuriuos jie ketina pateikti rinkai, statusas, jie turėtų pasikonsultuoti su valstybėmis narėmis. Tais atvejais, kai informacijos apie maisto produkto naudojimą žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. nėra arba jos yra nepakankamai, turėtų būti nustatyta paprasta ir skaidri tokios informacijos rinkimo tvarka, įtraukiant Komisiją, valstybes nares ir maisto tvarkymo subjektus;

(20)

nauji maisto produktai turėtų būti leidžiami naudoti ir naudojami tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Nauji maisto produktai turėtų būti saugūs, o jei jų saugos negalima įvertinti ir nėra mokslinio tikrumo, gali būti taikomas atsargumo principas. Dėl jų naudojimo vartotojai neturėtų būti klaidinami. Todėl, kai naujo maisto produkto paskirtis yra pakeisti kitą maisto produktą, jis neturėtų skirtis nuo to maisto produkto tiek, kad maistingumo atžvilgiu jis būtų mažiau naudingas vartotojui;

(21)

nauji maisto produktai neturėtų būti pateikiami rinkai arba naudojami žmonių maistui, jeigu jie nėra įtraukti į Sąjungos naujų maisto produktų, kuriuos leidžiama pateikti Sąjungos rinkai, sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas). Todėl tikslinga įgyvendinimo aktu sudaryti Sąjungos sąrašą ir į tą sąrašą įtraukti naujus maisto produktus, kuriuos leidžiama pateikti rinkai arba apie kuriuos pranešta pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, įskaitant visas esamas leidimų suteikimo sąlygas. Tas sąrašas turėtų būti skaidrus ir lengvai prieinamas;

(22)

tikslinga leisti pateikti rinkai naują maisto produktą atnaujinant Sąjungos sąrašą pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus ir procedūras. Turėtų būti nustatyta veiksminga, ribotos trukmės ir skaidri procedūra. Pareiškėjams turėtų būti sudaryta galimybė rinktis greitesnę ir paprastesnę Sąjungos sąrašo atnaujinimo procedūrą, kad būtų galima įtraukti trečiųjų šalių tradicinius maisto produktus, kurių sauga patvirtinta maisto produkto ilgu saugiu naudojimu, jeigu nepareikšta tinkamai pagrįstų prieštaravimų dėl saugos.

(23)

taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžti ir nustatyti saugos rizikos, kylančios dėl naujų maisto produktų, vertinimo kriterijai. Siekiant užtikrinti suderintą mokslinį naujų maisto produktų vertinimą, tokį vertinimą turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba). Pagal naujo maisto produkto leidimo suteikimo ir Sąjungos sąrašo atnaujinimo procedūrą Tarnybos turėtų būti paprašyta pateikti nuomonę, jei atnaujinant sąrašą gali būti daromas poveikis žmonių sveikatai. Savo nuomonėje Tarnyba turėtų įvertinti, be kita ko, visas naujo maisto produkto charakteristikas, dėl kurių gali atsirasti žmonių sveikatos saugos rizika, ir apsvarstyti galimas pasekmes pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Jei naujas maisto produktas sudarytas iš dirbtinai sukurtų nanomedžiagų, visų pirma Tarnyba turėtų patikrinti, ar jų saugai vertinti naudojami naujausi bandymų metodai;

(24)

siekiant užtikrinti sklandų paraiškų tvarkymą, Komisija ir Tarnyba turėtų laikytis terminų. Tačiau tam tikrais atvejais Komisija ir Tarnyba turėtų turėti teisę šiuos terminus pratęsti;

(25)

Tarnyba arba Komisija, siekdamos atitinkamai įvertinti riziką ar ją valdyti, gali paprašyti, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos. Jeigu per Tarnybos arba Komisijos pasikonsultavus su pareiškėju nustatytą laikotarpį pareiškėjas prašomos papildomos informacijos nepateikia, tokios informacijos trūkumas gali turėti įtakos Tarnybos nuomonei ar galimam leidimo išdavimui ir Sąjungos sąrašo atnaujinimui;

(26)

svarstydama galimą nanomedžiagų naudojimą maisto produktuose, Tarnyba 2011 m. balandžio 6 d. nuomonėje dėl nanomedžiagų naudojimo ir nanotechnologijų taikymo maisto ir pašarų grandinėje rizikos vertinimo rekomendacijų nutarė, kad yra nedaug informacijos apie nanomedžiagų toksikokinetiką ir dirbtinai sukurtų nanomedžiagų toksikologinių duomenų, ir gali prireikti atlikti esamų toksiškumo bandymo metodų metodinius patobulinimus. 2013 m. rugsėjo 19 d. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarybos rekomendacijoje dėl sukurtų nanomedžiagų saugos bandymų ir vertinimo daroma išvada, kad tradicinių cheminių medžiagų bandymo ir vertinimo metodai iš esmės tinka nanomedžiagų saugai vertinti, tačiau gali reikėti juos pritaikyti nanomedžiagų ypatybėms. Siekiant geriau įvertinti maisto produktuose naudojamų nanomedžiagų saugą ir spręsti toksikologinių žinių ir matavimų metodų trūkumo problemas, gali prireikti taikyti bandymo metodų, įskaitant bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus, kuriais būtų atsižvelgta į specifines dirbtinai sukurtų nanomedžiagų charakteristikas;

(27)

jeigu taikomi nanomedžiagų bandymo metodai, pareiškėjas turėtų pateikti jų mokslinio tinkamumo nanomedžiagoms vertinti paaiškinimą ir, kai taikytina, techninio pritaikymo ir priderinimo, atlikto siekiant atsižvelgti į specifines tų medžiagų charakteristikas, paaiškinimą;

(28)

jeigu naują maisto produktą leidžiama pateikti rinkai ir jis įtraukiamas į Sąjungos sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus, kad būtų galima stebėti leidžiamo naujo maisto produkto naudojimą ir užtikrinti, kad jis būtų saugiai naudojamas, kaip nustatyta Tarnybos rizikos vertinime; Todėl taikyti stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus gali būti pagrįsta dėl to, kad reikia rinkti informaciją apie faktinę prekybą maisto produktais. Bet kuriuo atveju maisto tvarkymo subjektai turėtų pranešti Komisijai bet kokią naują svarbią informaciją apie jų rinkai pateiktų maisto produktų saugą;

(29)

reikėtų skatinti maisto produktų gamyboje taikyti naujas technologijas ir inovacijas, nes jų pagalba galėtų būti mažinamas maisto produktų gamybos poveikis aplinkai, gerinamas aprūpinimas maistu ir suteikiama naudos vartotojams, jei kartu bus užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis;

(30)

esant tam tikroms aplinkybėms, siekiant paskatinti žemės ūkio ir maisto pramonės mokslo tyrimus ir plėtrą, tarp jų ir naujoves, tikslinga apsaugoti pareiškėjų indėlį renkant informaciją ir duomenis, kurie pateikiami siekiant pagrįsti pagal šį reglamentą pateiktą paraišką dėl naujo maisto produkto. Naujausi moksliniai įrodymai ir nuosavybės duomenys, pateikti su paraiška įtraukti naują maisto produktą į Sąjungos sąrašą, turėtų būti apsaugoti. Be pradinio pareiškėjo sutikimo vėlesnis pareiškėjas tam tikrą laiką neturėtų naudoti tų duomenų ir informacijos. Dėl pareiškėjo pateiktų mokslinių duomenų apsaugos neturėtų būti kliudoma kitiems pareiškėjams prašyti įtraukti naują maisto produktą į Sąjungos sąrašą remiantis jų pačių moksliniais duomenimis arba su pradinio pareiškėjo sutikimu pateikiant nuorodą į apsaugotus duomenis. Tačiau bendras pradiniam pareiškėjui suteiktas penkerių metų duomenų apsaugos laikotarpis neturėtų būti pratęstas norint apsaugoti vėlesnių pareiškėjų duomenis;

(31)

tais atvejais, kai pareiškėjas prašo pagal šį reglamentą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 (16) apsaugoti mokslinius duomenis, susijusius su tuo pačiu maisto produktu, duomenų apsaugos laikotarpius turėtų būti galima suderinti taip, kad jie sutaptų. Todėl, pareiškėjui paprašius, turėtų būti patvirtinta nuostata dėl naujo maisto produkto leidimų suteikimo procedūros sustabdymo;

(32)

laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES (17), bandymai, kuriuose naudojami gyvūnai, turėtų būti patobulinti, pakeisti kitokiais bandymais arba turėtų būti sumažintas jų skaičius. Todėl šio reglamento taikymo srityje turėtų būti vengiama, jei įmanoma, bandymų su gyvūnais dubliavimo. Siekiant šio tikslo būtų galima sumažinti galimas gyvūnų gerovės ir etikos problemas, susijusias su naujų maisto produktų paraiškomis;

(33)

naujiems maisto produktams taikomi Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatyti bendrieji ir kiti atitinkami Sąjungos maisto srities teisės aktuose nustatyti ženklinimo reikalavimai. Tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų pakankamai informuoti apie naujo maisto produkto pobūdį ir saugą, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas gyventojų grupes, gali prireikti pateikti papildomą ženklinimo informaciją, visų pirma susijusią su maisto produkto aprašymu, jo kilme, sudėtimi arba naudojimo pagal paskirtį sąlygomis;

(34)

žaliavoms ir gaminiams, skirtiems liestis su naujais maisto produktais, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 (18) ir pagal jį priimtos konkrečios priemonės;

(35)

vadovaudamasi Komisijos geresnio reglamentavimo politika, Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo baigiamąjį vertinimą, ypatingą dėmesį skirdama naujoms procedūroms, taikomoms trečiųjų šalių tradiciniams maisto produktams;

(36)

paraiškų, kurios buvo pateiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir dėl kurių galutinis sprendimas nebuvo priimtas prieš pradedant taikyti šį reglamentą, rizikos vertinimas ir leidimų suteikimo procedūros turėtų būti užbaigtos pagal šį reglamentą. Be to, į Reglamento (EB) Nr. 258/97 taikymo sritį nepatenkantį maisto produktą, kuris buvo teisėtai pateiktas rinkai prieš šio reglamento taikymo datą ir kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį, reikėtų leisti ir toliau tiekti rinkai, kol nebus užbaigtos pagal šį reglamentą vykdomos rizikos vertinimo ir leidimo suteikimo procedūros. Todėl, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie šio reglamento taisyklių, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas;

(37)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(38)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir imtis visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(39)

siekiant šio reglamento tikslų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžties priderinimo ir pritaikymo prie technikos ir mokslo pažangos arba prie apibrėžčių, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kad būtų atnaujinamas Sąjungos sąrašas įtraukiant į jį trečiųjų šalių tradicinius maisto produktus nesant pagrįstų prieštaravimų dėl saugos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(41)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, pagal kuriuos sudaromas pradinis Sąjungos sąrašas, priimti, kadangi į tokį sąrašą bus įtraukti tik tie nauji maisto produktai, kurių sauga jau įvertinta, kurie Sąjungoje gaminami ir parduodami teisėtai ir dėl kurių praeityje nekilo pavojaus sveikatai. Visais kitais atvejais įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(42)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma nustatyti naujų maisto produktų pateikimo rinkai Sąjungoje taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,