1.   Direktyvos 2003/87/EB 3c straipsnio 6 dalies šeštos pastraipos tikslais komercinio orlaivio naudotojas parengia, dokumentais pagrindžia, įgyvendina ir taiko rašytinę procedūrą, kad galėtų vykdyti visų ikigarsiniams skrydžiams sunaudotų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekių stebėseną, ir savo metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje deklaruoja reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekius, juos pateikdamas atskirai kaip papildomus duomenis.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais orlaivio naudotojas užtikrina, kad bet koks deklaruojamas reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekis būtų sertifikuotas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnį. Orlaivio naudotojas gali naudoti duomenis, įrašytus į Sąjungos duomenų bazę, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 2 dalį.

3.   Mišriųjų aviacinių degalų atveju orlaivio naudotojas gali daryti prielaidą, kad juose nėra reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų, ir taikyti numatytąją 100 % iškastinės anglies dalį, arba nustatyti reikalavimus atitinkančią dalį pagal 4 arba 5 dalį. Orlaivio naudotojas taip pat gali pateikti duomenis apie grynus reikalavimus atitinkančius aviacinius degalus, kuriuose reikalavimus atitinkanti dalis sudaro 100 %.

4.   Jeigu reikalavimus atitinkantys aviaciniai degalai fiziškai maišomi su iškastiniu kuru ir pristatomi į orlaivį fiziškai identifikuojamomis partijomis, orlaivio naudotojas gali nustatyti reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekį remdamasis iškastinio kuro ir įsigytų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų masės balansu.

Be to, orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimus atitinkantys aviaciniai degalai priskiriami atitinkamam skrydžiui iš karto po to, kai jais papildomos degalų atsargos tam skrydžiui.

Jei vykdomi keli skrydžiai iš eilės ir degalų atsargos nepapildomos tarp tų skrydžių, orlaivio naudotojas padalija reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekį ir priskiria jį tiems skrydžiams, proporcingai tų skrydžių metu išmestam ŠESD kiekiui, kuris apskaičiuojamas taikant preliminarų išmetamųjų teršalų faktorių.

5.   Jei reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų neįmanoma fiziškai priskirti aerodrome konkrečiam skrydžiui, orlaivio naudotojas priskiria reikalavimus atitinkančius aviacinius degalus savo skrydžiams, kuriems skirtų apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalį, proporcingai iš to aerodromo vykdomų tų skrydžių metu išmestam ŠESD kiekiui, kuris apskaičiuojamas taikant preliminarų išmetamųjų teršalų faktorių.

Orlaivio naudotojas reikalavimus atitinkančią dalį gali nustatyti remdamasis lygiavertės energetinės vertės reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų pirkimo dokumentais, jeigu jis kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad tie reikalavimus atitinkantys aviaciniai degalai buvo pristatyti į išvykimo aerodromo degalų tiekimo sistemą ataskaitiniu laikotarpiu arba likus 3 mėnesiams iki to ataskaitinio laikotarpio pradžios arba praėjus 3 mėnesiams nuo jo pabaigos.

6.   Šio straipsnio 4 ir 5 dalių tikslais orlaivio naudotojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad:

a)

deklaruojamas bendras reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekis neviršija bendro degalų kiekio, kurį tas orlaivio naudotojas sunaudojo skrydžiams, kuriems skirtų apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalį, iš aerodromo, kuriame tiekiami reikalavimus atitinkantys aviaciniai degalai;

b)

skrydžiams, kuriems skirtų apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalį, sunaudotų reikalavimus atitinkančius aviacinių degalų kiekis neviršija bendro įsigytų reikalavimus atitinkančius aviacinių degalų kiekio, iš kurio atimamas visas trečiosioms šalims parduotas reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekis;

c)

kiekvienos aerodromų poros skrydžiams priskirtų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų reikalavimus atitinkanti dalis neviršija didžiausio kiekio, kurį galima įmaišyti į tuos reikalavimus atitinkančius aviacinius degalus, sertifikuotus pagal pripažintą tarptautinį standartą, jeigu taikomas toks apribojimas;

d)

tas pats reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kiekis neįtrauktas į apskaitą du kartus ir, visų pirma, kad įsigyti reikalavimus atitinkantys aviaciniai degalai nedeklaruoti kaip naudojami kokioje nors ankstesnėje ataskaitoje ar kitoje sistemoje ir niekas kitas nedeklaravo naudojantis tuos degalus.

Taikant pirmos pastraipos a–c punktus, laikoma, kad 100 % degalų, likusių bakuose po skrydžio ir prieš įpilant degalų, sudaro iškastinis kuras.

Siekdamas įrodyti atitiktį šios dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytiems reikalavimams ir kai taikytina, orlaivio naudotojas gali naudoti duomenis, įrašytus į Sąjungos duomenų bazę, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 2 dalį.

7.   Kai reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų išmetamųjų teršalų faktorius yra nulis, kiekvienų mišriųjų aviacinių degalų išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuojamas ir nurodomas ataskaitoje kaip preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, padaugintas iš kuro iškastinės anglies dalies.“;

1.   Taikomas 11 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis, 13 ir 14 straipsniai, 15 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 16 straipsnis. Tuo tikslu:

a)	visos nuorodos į veiklos vykdytoją ar orlaivio naudotoją laikomos nuorodomis į reguliuojamą subjektą;

b)	visos nuorodos į aviacijos veiklą laikomos nuorodomis į reguliuojamo subjekto veiklą.

2.   Reguliuojamas subjektas ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki į Direktyvos 2003/87/EB III priedą įtrauktos veiklos pradžios kompetentingai institucijai pateikia tvirtinti stebėsenos planą, jei kompetentinga institucija nėra nustačiusi kito šio plano pateikimo termino.

Stebėsenos planą sudaro visi išsamūs ir skaidrūs tam tikro reguliuojamo subjekto taikomos stebėsenos metodikos dokumentai ir jame pateikiami bent I priede nustatyti elementai.

Kartu su stebėsenos planu reguliuojamas subjektas pateikia rizikos vertinimo rezultatus, kuriais įrodoma, kad siūloma kontrolė ir jos procedūros yra proporcingos nustatytai būdingajai rizikai ir kontrolės rizikai.

3.   Pagal 15 straipsnį prie svarbių reguliuojamo subjekto stebėsenos plano pakeitimų priskiriama:

a)	reguliuojamo subjekto kategorijos pakeitimai, dėl kurių reikia keisti stebėsenos metodiką arba reikšmingumo lygį pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2067 23 straipsnį;

b)	nepaisant 75n straipsnio, pakeitimai, susiję su tuo, ar reguliuojamas subjektas laikytinas mažataršiu reguliuojamu subjektu;

c)	taikomo pakopos lygio pakeitimas;

d)	naujų kuro srautų sukūrimas;

e)	kuro srautų priskyrimas kitai kategorijai (didžiųjų kuro srautų arba labai mažų kuro srautų), kai dėl tokio pakeitimo reikia pakeisti stebėsenos metodiką;

f)	apskaičiavimo faktoriaus numatytosios vertės pakeitimas, jeigu vertė turi būti nustatyta stebėsenos plane;

g)	numatytosios masto koeficiento vertės pokytis;

h)	su ėminių ėmimu, analize ar kalibravimu susijusių naujų metodų taikymas arba taikomų metodų pakeitimas, kai tai turi tiesioginį poveikį išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų tikslumui;

1.   Jeigu reguliuojamas subjektas teigia, kad taikydamas tam tikrą stebėsenos metodiką jis patirtų nepagrįstai didelių išlaidų, kompetentinga institucija įvertina, ar tokios išlaidos yra nepagrįstai didelės, atsižvelgdama į reguliuojamo subjekto pateiktą pagrindimą.

Jeigu numatomos išlaidos viršija naudą, kompetentinga institucija pripažįsta, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės. Šiuo tikslu nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 60 EUR atskaitos kainos už kiekvieną apyvartinį taršos leidimą. Į išlaidas įtraukiamas atitinkamas nusidėvėjimo laikotarpis, pagrįstas įrangos naudojimo trukme.

2.   Nepaisant 1 dalies, reguliuojamas subjektas atsižvelgia į konkrečios stebėsenos metodikos taikymo išlaidas, kurias patiria vartoti išleidžiamų degalų srautų vartotojai, įskaitant galutinius vartotojus. Šios pastraipos tikslais reguliuojamas subjektas gali taikyti nuosaikius išlaidų įverčius.

Dėl ankstesnių išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo už 2024 m. pagal Direktyvos 2003/87/EB 30f straipsnio 4 dalį pažymėtina, kad valstybės narės gali atleisti reguliuojamus subjektus nuo prievolės pagrįsti, kad taikant tam tikrą stebėsenos metodiką būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos.

3.   Vertindama išlaidų, susijusių su reguliuojamo subjekto vartoti išleistų degalų kiekių pakopos pasirinkimu, nepagrįstumą, kompetentinga institucija kaip 1 dalyje nurodytą gerinimo faktorių naudoja skirtumą tarp šiuo metu pasiektos neapibrėžties ir tos pakopos, kuri būtų pasiekta įgyvendinus pagerinimą, pakopos neapibrėžties ribinės vertės, padaugintos iš pastarųjų trejų metų vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio, išmetamo dėl to kuro srauto.

Jeigu toks vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, susidaręs dėl to kuro srauto per trejus pastaruosius metus, nežinomas, reguliuojamas subjektas pateikia nuosaikų vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio įvertį, į jį neįtraukdamas iš biomasės susidariusio CO2. Matavimo prietaisams, kuriems taikomos nacionalinės teisės aktais nustatytos teisinės metrologijos kontrolės priemonės, šiuo metu užtikrinamą neapibrėžtį galima pakeisti didžiausia leidžiamąja eksploatuojant susidarančia paklaida, kurią leidžiama taikyti pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

Šios dalies tikslais taikoma 38 straipsnio 5 dalis, jei reguliuojamas subjektas turi atitinkamos informacijos apie deginimui naudojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.

4.   Vertindama išlaidų, susijusių su pakopų lygių pasirinkimu nustatant reguliuojamo subjekto masto koeficientą ir su priemonėmis, kuriomis pagerinama ataskaitose pateikiamų išmetamųjų ŠESD duomenų kokybė, bet kurios neturi tiesioginio poveikio vartoti išleisto kuro kiekio duomenų tikslumui, nepagrįstumą kompetentinga institucija taiko gerinimo faktorių, lygų 1 % trejų pastarųjų ataskaitinių laikotarpių vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio, susidariusio dėl atitinkamų kuro srautų. Prie priemonių, kuriomis pagerinama ataskaitose pateikiamų išmetamųjų ŠESD duomenų kokybė, bet kurios neturi tiesioginio poveikio vartoti išleisto kuro kiekio duomenų tikslumui, gali būti priskiriama:

a)	analizės atlikimas vietoj numatytųjų verčių nustatant apskaičiavimo faktorius;

b)	kiekvieno kuro srauto analizių skaičiaus didinimas;

c)

jeigu tam tikrai matavimo užduočiai nėra taikomos nacionalinės teisės aktais nustatytos metrologinės kontrolės priemonės, matavimo prietaisų pakeitimas panašiose taikymo srityse susijusius valstybės narės teisinės metrologinės kontrolės reikalavimus atitinkančiais prietaisais arba matavimo prietaisais, atitinkančiais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/31/ES (*4) arba Direktyvą 2014/32/ES priimtas nacionalines taisykles;

d)	matavimo prietaisų kalibravimo ir techninės priežiūros intervalų sutrumpinimas;

e)	duomenų srauto valdymo veiklos tobulinimas ir kontrolės gerinimas, dėl kurio labai sumažėja būdingoji rizika arba kontrolės rizika;

f)	reguliuojamų subjektų perėjimas prie tikslesnio masto koeficiento nustatymo.

5.   Su reguliuojamo subjekto stebėsenos metodikos tobulinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jeigu per ataskaitinį laikotarpį susidaro ne didesnė kaip 4 000 EUR bendra suma. Mažataršiams reguliuojamiems subjektams ši ribinė vertė yra 1 000 EUR per ataskaitinį laikotarpį.

1.   Siekdamas vykdyti išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir nustatyti minimaliuosius pakopų, taikomų nustatant susijusius apskaičiavimo faktorius, reikalavimus, kiekvienas reguliuojamas subjektas nustato savo kategoriją pagal 2 dalį ir, atitinkamais atvejais, kiekvieno kuro srauto kategoriją pagal 3 dalį.

2.   Reguliuojamas subjektas priskiria save vienai iš šių kategorijų:

a)	A kategorijos subjektas – subjektas, kurio 2027–2030 m. vidutinis patikrintas metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, neįtraukus iš biomasės susidariusio CO2, dvejus metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios buvo ne didesnis kaip 50 000 tonų CO2(e);

b)	B kategorijos subjektas – subjektas, kurio 2027–2030 m. vidutinis patikrintas vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, neįtraukus iš biomasės susidariusio CO2, dvejus metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios buvo didesnis nei 50 000 tonų CO2(e).

Nuo 2031 m. pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti A ir B kategorijų subjektai nustatomi remiantis patikrintu vidutiniu metiniu išmetamųjų ŠESD kiekiu prieš tai ėjusiu prekybos laikotarpiu.

Nukrypdama nuo 14 straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija gali leisti reguliuojamam subjektui nekeisti stebėsenos plano, jeigu remiantis patikrintu išmetamųjų ŠESD kiekiu, pirmoje pastraipoje nurodyta reguliuojamo subjekto priskyrimo tam tikrai kategorijai ribinė vertė viršijama, tačiau reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ši ribinė vertė nebuvo viršyta per penkis ankstesnius ataskaitinius laikotarpius ir nebus viršijama būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.

3.   Reguliuojamas subjektas priskiria kiekvieną kuro srautą vienai iš toliau nurodytų kategorijų:

a)	labai maži kuro srautai – reguliuojamo subjekto pasirinkti kuro srautai, kurių bendras per metus išmetamo iškastinio CO2 kiekis sudaro mažiau nei 1 000 tonų;

b)	didieji kuro srautai – kuro srautai, nepriskirtini a punkte nurodytai kategorijai.

Nukrypdama nuo 14 straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija gali leisti reguliuojamam subjektui nekeisti stebėsenos plano, jeigu remiantis patikrintu išmetamųjų ŠESD kiekiu, pirmoje pastraipoje nurodyta kuro srauto priskyrimo labai mažų kuro srautų kategorijai ribinė vertė viršijama, tačiau reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai įrodo, kad ši ribinė vertė nebuvo viršyta per pastaruosius penkis ataskaitinius laikotarpius ir nebus viršijama būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.

4.   Jeigu patikrintas vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, pagal kurį nustatoma 2 dalyje nurodyta reguliuojamo subjekto kategorija, nežinomas arba nebeatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kiekių, reguliuojamas subjektas savo kategorijai nustatyti naudoja nuosaikų vidutinio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio įvertį, į jį neįtraukdamas iš biomasės susidariusio CO2.

5.   Šio straipsnio tikslais taikoma 38 straipsnio 5 dalis.

1.   Jeigu dėl techninių priežasčių laikinai neįmanoma taikyti kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos plano, atitinkamas reguliuojamas subjektas taiko aukščiausią įmanomą pakopą arba, išskyrus masto koeficientą, jeigu pakopos taikyti neįmanoma, nuosaikiu vertinimu grindžiamą nepakopinę metodiką tol, kol atkuriamos stebėsenos plane patvirtintos pakopos taikymo sąlygos.

Reguliuojamas subjektas imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų vėl taikomas kompetentingos institucijos patvirtintas stebėsenos planas.

2.   Atitinkamas reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsdamas praneša apie 1 dalyje nurodytą stebėsenos metodikos pasikeitimą ir nurodo:

a)	kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos plano nesilaikymo priežastis;

b)	išsamią informaciją apie laikinąją stebėsenos metodiką, kurią reguliuojamas subjektas taiko išmetamųjų ŠESD kiekiui nustatyti, kol bus atkurtos kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos plano taikymo sąlygos;

c)	priemones, kurių reguliuojamas subjektas imasi siekdamas atkurti kompetentingos institucijos patvirtinto stebėsenos plano taikymo sąlygas;

d)	numatomą datą, nuo kurios vėl bus taikomas kompetentingos institucijos patvirtintas stebėsenos planas.

1.   Nustatydamas aktualias didžiųjų kuro srautų pakopas, kad galėtų nustatyti vartoti išleisto kuro kiekius ir kiekvieną apskaičiavimo faktorių, kiekvienas reguliuojamas subjektas:

a)	A kategorijos subjekto atveju arba jeigu reikia nustatyti sukėliklio, kuris yra standartinis komercinis kuras, apskaičiavimo faktorių, taiko bent V priede išvardytas pakopas;

b)	kitais nei a punkte nurodytieji atvejais taiko aukščiausią IIa priede apibrėžtą pakopą.

Tačiau vartoti išleisto kuro kiekiui ir didžiųjų kuro srautų apskaičiavimo faktoriams reguliuojamas subjektas gali taikyti iki dviejų lygių žemesnę pakopą, nei reikalaujama pagal pirmą pastraipą, bet ne žemesnę kaip 1 pakopą, jei kompetentingai institucijai jis priimtinu būdu įrodo, kad taikyti pagal pirmą pastraipą reikalaujamą pakopą ar, jei taikytina, kitą aukščiausią pakopą yra techniškai neįmanoma arba ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

2.   Nustatydamas labai mažų kuro srautų vartoti išleisto kuro kiekį ir kiekvieną apskaičiavimo faktorių, reguliuojamas subjektas gali taikyti nuosaikius įverčius, o ne pakopas, nebent nustatytą pakopą būtų galima taikyti be papildomų pastangų.

Nustatydamas iš pirmoje pastraipoje nurodytų kuro srautų vartoti išleisto kuro kiekį, reguliuojamas subjektas gali remtis sąskaitomis faktūromis arba pirkimo dokumentais, nebent apibrėžtą pakopą būtų galima taikyti be papildomų pastangų.

3.   Jeigu kompetentinga institucija leido naudoti t CO2/t arba t CO2/Nm3 išreikštus kuro išleidžiamųjų teršalų faktorius, vienetų konversijos koeficientą galima stebėti taikant nuosaikius įverčius, o ne pakopas, nebent apibrėžtą pakopą būtų galima taikyti be papildomų pastangų.

1.   Siekdamas nustatyti, kokia pakopa taikytina atitinkamiems kuro srautams nustatant masto koeficientą, kiekvienas reguliuojamas subjektas taiko aukščiausią pakopą, apibrėžtą IIa priede.

Tačiau reguliuojamas subjektas gali taikyti vienu lygiu žemesnę pakopą, nei reikalaujama pagal pirmą pastraipą, jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikyti pagal pirmą pastraipą reikalaujamą pakopą techniškai neįmanoma, kad ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba kad 75l straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti metodai neprieinami.

Jei antra pastraipa netaikoma, reguliuojamas subjektas gali taikyti dviem lygiais žemesnę pakopą, nei reikalaujama pagal pirmą pastraipą, bet ne žemesnę kaip 1 pakopą, jeigu kompetentingai institucijai jis priimtinu būdu įrodo, kad taikyti pagal pirmą pastraipą reikalaujamą pakopą yra techniškai neįmanoma, ją taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba kad, remiantis supaprastintu neapibrėžties vertinimu, taikant žemesnių pakopų metodus galima tiksliau nustatyti, ar kuras naudojamas deginimui sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III priedas.

Jeigu reguliuojamas subjektas kuro srautui taiko daugiau kaip vieną 75l straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą metodą, reikalaujama, kad jis įrodytų, jog šios dalies sąlygas atitinka tik ta vartoti išleisto kuro kiekio dalis, kuriai prašoma taikyti žemesnės pakopos metodą.

2.   Nereikalaujama, kad reguliuojamas subjektas įrodytų, jog labai maži kuro srautai atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, nebent nustatytą pakopą būtų galima taikyti be papildomų pastangų.

1.   Kuro srautu vartoti išleisto kuro kiekį reguliuojamas subjektas nustato vienu iš šių būdų:

a)

jei reguliuojami subjektai ir kuro srautai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra subjektai, kurie privalo teikti ataskaitas pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos 2003/96/EB ir (ES) 2020/262, ir energiniai produktai, kuriems taikomi tie nacionalinės teisės aktai, – remdamasis tų aktų tikslais taikomais matavimo metodais, kai tie metodai grindžiami nacionaline metrologine kontrole;

b)	remdamasis kuro srautų išleidimo vartoti vietoje nustatyto kiekio suminiais duomenimis;

c)	remdamasis nuolatiniu matavimu kuro srautų išleidimo vartoti vietoje.

Vis dėlto, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad reguliuojami subjektai atitinkamais atvejais taikytų tik pirmos pastraipos a punkte nurodytą metodą.

2.   Jeigu pateikti per visus kalendorinius metus vartoti išleisto kuro kiekio duomenis techniškai neįmanoma arba juos pateikiant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, pritarus kompetentingai institucijai, reguliuojamas subjektas gali pasirinkti kitą tinkamiausią dieną, kurią vieni stebėsenos metai būtų atskirti nuo kitų, ir atitinkamai suderinti ją pagal reikiamus kalendorinius metus. Vieno ar kelių kuro srautų nuokrypiai turi būti dokumentuoti stebėsenos plane, aiškiai užregistruoti, jais remiantis turi būti nustatytas kalendorinių metų tipinės vertės pagrindas ir į juos turi būti nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis. Komisija gali pateikti atitinkamas gaires.

Nustatant vartoti išleisto kuro kiekius pagal šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus, taikomi 28 ir 29 straipsniai, išskyrus 28 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrą sakinį ir trečią pastraipą. Šiuo atžvilgiu visos nuorodos į veiklos vykdytoją arba įrenginį turi būti laikomos nuorodomis į reguliuojamą subjektą.

Reguliuojamas subjektas gali supaprastinti neapibrėžties vertinimą darydamas prielaidą, kad didžiausia leidžiamoji naudojamo matavimo prietaiso paklaida laikytina viso ataskaitinio laikotarpio neapibrėžtimi, kaip reikalaujama IIa priede pateiktose pakopų apibrėžtyse.

3.   Nukrypdamas nuo 75h straipsnio, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas metodas, reguliuojamas subjektas gali nustatyti vartoti išleisto kuro kiekį nenaudodamas pakopų. Kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. praneša Komisijai apie praktinį tame punkte nurodyto metodo taikymą ir neapibrėžties lygius.

1.   Taikomas 30 straipsnis, 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 32, 33, 34 ir 35 straipsniai. Tuo tikslu:

a)	visos nuorodos į veiklos vykdytoją turi būti laikomos nuorodomis į reguliuojamą subjektą;

b)	visos nuorodos į veiklos duomenis turi būti laikomos nuorodomis į vartoti išleisto kuro kiekį;

c)	visos nuorodos į kurą ar medžiagas turi būti laikomos nuorodomis į kurą, apibrėžtą Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte;

d)	visos nuorodos į II priedą turi būti laikomos nuorodomis į IIa priedą.

2.   Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad reguliuojamas subjektas nustatytų Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte apibrėžto kuro vienetų konversijos koeficientą ir išmetamųjų teršalų faktorių naudodamas tas pačias pakopas, kurios turi būti taikomos komerciniam standartiniam kurui, jeigu nacionaliniu arba regiono lygmeniu bet kurio iš toliau nurodytų parametrų 95 % pasikliautinasis intervalas yra:

a)	apatinio šilumingumo – mažesnis nei 2 %;

b)	išmetamųjų teršalų faktoriaus – mažesnis nei 2 %, kai vartoti išleisto kuro kiekiai išreiškiami energine verte.

Prieš taikydama šią nukrypti leidžiančią nuostatą, kompetentinga institucija pateikia Komisijai tvirtinti metodo ir duomenų šaltinių, naudotų siekiant nustatyti, ar per praėjusius trejus metus įvykdyta viena iš šių sąlygų, ir užtikrinti, kad naudojamos vertės atitiktų veiklos vykdytojų atitinkamu nacionaliniu ar regiono lygmeniu naudojamas vidutines vertes, santrauką. Kompetentinga institucija gali rinkti tokius įrodymus arba prašyti juos pateikti. Ne rečiau kaip kas trejus metus ji peržiūri naudotas vertes ir praneša Komisijai, jei yra reikšmingų pakeitimų, atsižvelgdama į veiklos vykdytojų atitinkamu nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu naudojamų verčių vidurkį.

Komisija gali reguliariai peržiūrėti šios nuostatos aktualumą ir šioje dalyje nustatytas sąlygas, atsižvelgdama į pokyčius degalų rinkoje ir Europos standartizacijos procesus.

1.   Jei kuro srautu vartoti išleidžiamas kuro kiekis naudojamas tik deginimui sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III priedas, masto koeficientas prilyginamas 1.

Jeigu kuro srautu vartoti išleidžiamas kuro kiekis naudojamas tik deginimui sektoriuose, kuriems taikomi Direktyvos 2003/87/EB II ir III skyriai, išskyrus įrenginius, kurie neįtraukiami pagal tos direktyvos 27a straipsnį, masto koeficientas prilyginamas nuliui, jeigu reguliuojamas subjektas įrodo, kad buvo išvengta Direktyvos 2003/87/EB 30f straipsnio 5 dalyje nurodytos dvigubos apskaitos.

Reguliuojamas subjektas kiekvienam kuro srautui taikytiną masto koeficientą nustato taikydamas 2 dalyje nurodytus metodus arba numatytąją vertę pagal 3 dalį, priklausomai nuo taikytinos pakopos.

2.   Reguliuojamas subjektas, laikydamasis šio reglamento IIa priede išdėstytų taikytinos pakopos reikalavimų, nustato masto koeficientą vienu ar daugiau iš toliau nurodytų metodų, t. y.:

a)	metodais, grindžiamais fiziniu kuro srautų atskyrimu, įskaitant metodus, grindžiamus geografinio regiono atskyrimu arba atskirų matavimo priemonių naudojimu;

b)	kuro cheminėmis savybėmis pagrįstais metodais, kurie suteikia galimybę reguliuojamiems subjektams įrodyti, kad dėl teisinių, techninių ar ekonominių priežasčių atitinkamas kuras gali būti naudojamas tik deginimui konkrečiuose sektoriuose;

c)	naudodamas žyminčiąją medžiagą pagal Tarybos direktyvą 95/60/EB (*5);

d)	naudodamasis 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta patikrinta metine išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita;

e)	naudodamas atsekamų sutartinių susitarimų ir sąskaitų faktūrų grandinę (toliau – priežiūros grandinė), apimančią visą tiekimo grandinę nuo reguliuojamo subjekto iki vartotojų, įskaitant galutinius vartotojus;

f)	naudodamas nacionalinę kuro žymenų ar spalvų (dažiklių) sistemą, pagrįstą nacionalinės teisės aktais;

g)

netiesioginiais metodais, kurie suteikia galimybę tiksliai atskirti galutinę kuro paskirtį tuo metu, kai jis išleidžiamas vartoti, pvz., atsižvelgiant į konkretiems sektoriams būdingus kuro vartojimo ypatumus, tipinius vartotojų sunaudojamo kuro kiekio intervalus ir slėgio lygius, pvz., dujinio kuro, jeigu to metodo taikymui pritaria kompetentinga institucija. Komisija gali pateikti gaires dėl taikytinų netiesioginių metodų.

3.   Jei, atsižvelgiant į reikalaujamas taikyti pakopas, techniškai neįmanoma taikyti 2 dalyje nurodytų metodų arba juos taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, reguliuojamas subjektas gali naudoti numatytąją vertę, lygią 1.

4.   Nukrypdamas nuo 3 dalies, reguliuojamas subjektas gali naudoti numatytąją vertę, kuri yra mažesnė nei 1, jeigu:

a)	teikdamas 2024–2026 ataskaitinių metų išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitas, reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikant numatytąsias vertes, kurios yra mažesnės nei 1, išmetamųjų ŠESD kiekis nustatomas tiksliau, arba

b)

teikdamas išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitas už ataskaitinius metus nuo 2027 m. sausio 1 d., reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikant numatytąsias vertes, kurios yra mažesnės nei 1, išmetamųjų ŠESD kiekis nustatomas tiksliau ir kad tenkinama bent viena iš šių sąlygų: i) atitinkamas kuro srautas yra labai mažas kuro srautas; ii) kuro srautui taikoma numatytoji vertė yra ne mažesnė kaip 0,95, kai kuras naudojamas sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III priedas, arba ne didesnė kaip 0,05, kai kuras naudojamas sektoriuose, kuriems tas priedas netaikomas.

5.   Jei reguliuojamas subjektas atitinkamam kuro srautui taiko daugiau nei vieną 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą metodą, jis nustato masto koeficientą kaip svertinį skirtingų masto koeficientų, nustatytų pagal kiekvieną metodą, vidurkį. Kiekvieno taikyto metodo atveju reguliuojamas subjektas pateikia informaciją apie tai, kokį metodą taikė, nurodo susijusį masto koeficientą, vartoti išleisto kuro kiekį ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos atitinkamų institucijų patvirtintoje nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemų bendrojoje ataskaitos formoje nurodytą kodą (bendrosios ataskaitos formos (BAF) kodą), pateikdamas tokio išsamumo duomenis, kokio yra turimi duomenys.

6.   Nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies ir 75i straipsnio, valstybė narė gali reikalauti, kad reguliuojami subjektai tam tikros rūšies kurui arba tam tikrame jos teritorijoje esančiame regione taikytų konkretų šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metodą arba numatytąją vertę. Numatytųjų verčių naudojimui nacionaliniu lygmeniu turi pritarti Komisija.

Patvirtindama numatytąją vertę pagal pirmą pastraipą, Komisija atsižvelgia į atitinkamą metodikų suderinimo tarp valstybių narių lygį, taip pat į tikslumo, administravimo veiksmingumo ir išlaidų perkėlimo vartotojams poveikio pusiausvyrą bei galimą įsipareigojimų pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių nesilaikymo riziką.

Pagal šią dalį nacionaliniam kuro srautui taikoma numatytoji vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,95, kai kuras naudojamas sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III priedas, arba ne didesnė kaip 0,05, kai kuras naudojamas sektoriuose, kuriems tas priedas netaikomas.

7.   Reguliuojamas subjektas nurodo taikomus metodus arba numatytąsias vertes stebėsenos plane.

1.   Taikomas 38 straipsnis ir 39 straipsnis, išskyrus 2 ir 2a dalis. Tuo tikslu:

a)	visos nuorodos į veiklos vykdytoją turi būti laikomos nuorodomis į reguliuojamą subjektą;

b)	visos nuorodos į veiklos duomenis turi būti laikomos nuorodomis į vartoti išleisto kuro kiekį;

c)	visos nuorodos į sukėliklius turi būti laikomos nuorodomis į kuro srautus;

d)	visos nuorodos į II priedą turi būti laikomos nuorodomis į IIa priedą;

e)	visos nuorodos į 39 straipsnio 2 dalį turi būti laikomos nuorodomis į šio straipsnio 3 dalį.

2.   Kai taikoma 38 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiama į nukrypti nuo ribinės vertės leidžiančias nuostatas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, jeigu reguliuojamas subjektas gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikti atitinkamus įrodymus. Komisija gali pateikti gaires, kaip toliau taikyti nukrypti nuo šių ribinių verčių leidžiančias nuostatas.

3.   Jeigu pagal privalomą pakopos lygį reguliuojamas subjektas turi atlikti analizę, kad nustatytų biomasės anglies dalį, jis tai daro remdamasis atitinkamu standartu ir jame nurodytais analizės metodais, jeigu to standarto ir analizės metodų taikymą yra patvirtinusi kompetentinga institucija.

Jeigu pagal privalomą pakopos lygį reguliuojamas subjektas turi atlikti analizę, kad nustatytų biomasės anglies dalį, tačiau taikyti pirmos pastraipos nuostatas techniškai neįmanoma arba jas taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, jis kompetentingai institucijai patvirtinti pateikia alternatyvų biomasės anglies dalies apytikslio nustatymo metodą.

1.   Kompetentinga institucija gali laikyti reguliuojamą subjektą mažataršiu reguliuojamu subjektu, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)	2027–2030 m. dvejus metus iki ataskaitinio laikotarpio pradžios patikrintas vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, neįtraukus iš biomasės susidariusio CO2, buvo mažesnis nei 1 000 tonų CO2 per metus;

b)	nuo 2031 m. vidutinis metinis to reguliuojamo subjekto išmetamųjų ŠESD kiekis, nurodytas patikrintose prieš tai ėjusio prekybos laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose, į jį neįtraukus iš biomasės susidariusio CO2, buvo mažesnis nei 1 000 CO2 tonų per metus;

c)

a punkte nurodytas vidutinis metinis išmetamųjų ŠESD kiekis nežinomas arba a punkto tikslu nebėra reprezentatyvus, bet ateinančius penkerius metus to reguliuojamo subjekto metinis išmetamųjų ŠESD kiekis, į jį neįtraukus iš biomasės susidariusio CO2, remiantis nuosaikiu vertinimu, bus mažesnis nei 1 000 tonų CO2(e) per metus.

Šios dalies tikslais taikoma 38 straipsnio 5 dalis.

2.   Mažataršiam reguliuojamam subjektui netaikomas reikalavimas pateikti 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus.

3.   Nukrypstant nuo 75j straipsnio, mažataršis reguliuojamas subjektas gali vartoti išleisto kuro kiekį nustatyti naudodamasis turimais pirkimo dokumentais ir dokumentais pagrįstais pirkimo įrašais bei apytikriai apskaičiuotais atsargų pokyčiais.

4.   Nukrypstant nuo 75h straipsnio, mažataršis reguliuojamas subjektas gali taikyti ne žemesnę kaip 1 pakopą visais kuro srautais vartoti išleisto kuro kiekiui ir apskaičiavimo faktoriams nustatyti, nebent reguliuojamas subjektas galėtų be papildomų pastangų užtikrinti didesnį tikslumą.

5.   Siekdamas nustatyti apskaičiavimo faktorius analizės būdu pagal 32 straipsnį, mažataršis reguliuojamas subjektas gali kreiptis į bet kokią laboratoriją, kuri yra techniškai kompetentinga ir naudodama atitinkamas analizės procedūras gali parengti techniškai patikimus rezultatus, ir pateikia 34 straipsnio 3 dalyje nurodytų kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus.

6.   Jeigu mažataršis reguliuojamas subjektas kuriais nors kalendoriniais metais viršija 2 dalyje nurodytą ribinę vertę, jis apie tai nepagrįstai nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai.

Nepagrįstai nedelsdamas reguliuojamas subjektas reikšmingą stebėsenos plano pakeitimą pagal 15 straipsnio 3 dalies b punktą pateikia tvirtinti kompetentingai institucijai.

Tačiau kompetentinga institucija leidžia reguliuojamam subjektui toliau taikyti supaprastintą stebėseną, jeigu reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad 2 dalyje nurodyta ribinė vertė nebuvo viršyta per pastaruosius penkis ataskaitinius laikotarpius ir ateityje nebus viršijama nuo kito ataskaitinio laikotarpio.

1.   Nuo 2026 m. reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą, kurioje pateikiami metinio ataskaitiniu laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio duomenys ir kuri yra patikrinta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067.

2025 m. reguliuojamas subjektas ne vėliau kaip balandžio 30 d. kompetentingai institucijai pateikia išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą, kurioje pateikiami 2024 m. metinio išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad toje ataskaitoje pateikta informacija atitiktų šio reglamento reikalavimus.

Tačiau kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad reguliuojami subjektai pateiktų šioje dalyje nurodytas metines išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitas anksčiau nei iki balandžio 30 d., jei numatoma galimybė pateikti tą ataskaitą ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

2.   1 dalyje nurodytose metinėse išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose pateikiama bent X priede nurodyta informacija.

1.   Kiekvienas reguliuojamas subjektas reguliariai tikrina, ar taikomą stebėsenos metodiką galima patobulinti.

Reguliuojami subjektai kompetentingai institucijai tvirtinti pateikia ataskaitą su 2 arba, kai tikslinga, 3 dalyje nurodyta informacija; šios ataskaitos pateikimo terminai:

a)	A kategorijos subjekto – kas 5 metus, iki liepos 31 d.;

b)	B kategorijos subjekto – kas 3 metus, iki liepos 31 d.;

c)	bet kurio reguliuojamo subjekto, kuris taiko 75l straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą numatytąjį masto koeficientą, – iki 2026 m. liepos 31 d.

Tačiau kompetentinga institucija gali nustatyti kitą šios ataskaitos pateikimo datą, bet ji turi būti ne vėlesnė kaip tų pačių metų rugsėjo 30 d., ir kartu su stebėsenos planu ar tobulinimo ataskaita gali patvirtinti pagal antrą pastraipą taikytino termino pratęsimą, jeigu reguliuojamas subjektas, teikdamas stebėsenos planą pagal 75b straipsnį, pranešdamas apie atnaujinimus pagal tą straipsnį arba teikdamas tobulinimo ataskaitą pagal šį straipsnį, kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad priežastys, dėl kurių būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos arba dėl kurių techniškai neįmanoma įgyvendinti gerinimo priemonių, lieka galioti ilgiau. Pratęsiant terminą atsižvelgiama į metų, kurių įrodymus pateikia reguliuojamas subjektas, skaičių. Laikotarpis tarp dviejų B kategorijos reguliuojamo subjekto tobulinimo ataskaitų yra ne ilgesnis kaip 4 metai, o A kategorijos reguliuojamos subjekto – ne ilgesnis kaip 5 metai.

2.   Jeigu reguliuojamas subjektas didiesiems kuro srautams netaiko bent tų pakopų, kurių reikalaujama pagal 75h straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 75i straipsnio 1 dalį, jis pagrindžia, kodėl tai yra techniškai neįmanoma arba kodėl taikant reikalaujamas pakopas būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

Tačiau jeigu atsiranda įrodymų, kad priemonės, kurių reikia norint pasiekti tas pakopas, tapo techniškai įmanomos ir jas taikant nebebūtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai praneša apie reikiamus stebėsenos plano pakeitimus pagal 75b straipsnį ir pateikia atitinkamų priemonių įgyvendinimo (įskaitant įgyvendinimo laiką) pasiūlymus.

3.   Jeigu reguliuojamas subjektas taiko numatytąjį masto koeficientą, kaip nurodyta 75l straipsnio 3 ir 4 dalyse, jis pagrindžia, kodėl vienam ar keliems didiesiems arba labai mažiems kuro srautams techniškai neįmanoma taikyti kurio nors kito 75l straipsnio 2 dalyje nurodyto metodo arba jį taikant būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

Tačiau atsiradus įrodymų, kad tapo techniškai įmanoma tiems kuro srautams taikyti kuriuos nors kitus 75l straipsnio 2 dalyje nurodytus metodus ir juos taikant nebūtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai praneša apie reikiamus stebėsenos plano pakeitimus pagal 75b straipsnį ir pateikia pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių įgyvendinimo ir jo terminų.

4.   Jeigu pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 parengtoje patikros ataskaitoje nurodomos nepašalintos neatitiktys arba tobulinimo rekomendacijos pagal to įgyvendinimo reglamento 27, 29 ir 30 straipsnius, reguliuojamas subjektas iki metų, kuriais tikrintojas išdavė patikros ataskaitą, liepos 31 d. kompetentingai institucijai pateikia tvirtinti ataskaitą. Toje ataskaitoje aprašoma, kaip ir kada reguliuojamas subjektas pašalino tikrintojo nurodytas neatitiktis ar kaip jis planuoja jas pašalinti ir įgyvendinti rekomenduojamus patobulinimus.

Kaip nurodyta šioje dalyje, kompetentinga institucija gali nustatyti kitą ataskaitos pateikimo terminą, kuris turi būti ne vėlesnis kaip tų pačių metų rugsėjo 30 d. Jei taikytina, tokia ataskaita gali būti derinama su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.

Jeigu įgyvendinus rekomenduojamus patobulinimus stebėsenos metodika nepagerėja, reguliuojamas subjektas pagrindžia, kodėl taip yra. Jeigu atliekant rekomenduojamus patobulinimus būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, reguliuojamas subjektas pateikia įrodymus, kad išlaidos nepagrįstai didelės.

5.   Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu reguliuojamas subjektas jau pašalino visas neatitiktis, įvykdė tobulinimo rekomendacijas ir iki datos, nustatytos pagal 4 dalį, pateikė susijusius stebėsenos plano pakeitimus kompetentingai institucijai tvirtinti pagal šio reglamento 75b straipsnį.

1.   Kompetentinga institucija pateikia nuosaikų reguliuojamo subjekto išmestų ŠESD kiekio įvertį, atsižvelgdama į išlaidų perkėlimo vartotojams poveikį, šiais atvejais:

a)	reguliuojamas subjektas iki 75p straipsnyje nustatyto termino nepateikė patikrintos metinės išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos;

b)	75p straipsnyje nurodyta patikrinta metinė išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita neatitinka šio reglamento nuostatų;

c)	reguliuojamo subjekto parengta metinė išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita nebuvo patikrinta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067.

2.   Jeigu pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 tikrintojo parengtoje patikros ataskaitoje nurodyta, kad išmetamųjų ŠESD ataskaitoje yra neesminių netikslumų, kurių reguliuojamas subjektas nepataisė prieš tikrintojui pateikiant patikros ataskaitą, kompetentinga institucija įvertina tuos netikslumus ir prireikus pateikia nuosaikų reguliuojamo subjekto išmetamųjų ŠESD kiekio įvertį, atsižvelgdama į poveikį vartotojams perkeliamoms išlaidoms. Kompetentinga institucija reguliuojamą subjektą informuoja, ar reikia pataisyti metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą, ir nurodo, ką reikia pataisyti. Šią informaciją reguliuojamas subjektas padaro prieinamą tikrintojui.

3.   Valstybė narė užtikrina veiksmingus už stebėsenos planų patvirtinimą atsakingų kompetentingų institucijų ir už metinių išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitų priėmimą atsakingų kompetentingų institucijų informacijos mainus.

1.   Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas veiksmingai keistis informacija, kuri suteikia galimybę reguliuojamiems subjektams nustatyti vartoti išleidžiamo kuro galutinę paskirtį.

2.   Kiekvienas veiklos vykdytojas kartu su pagal 68 straipsnio 1 dalį teikiama patikrinta išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita pateikia informaciją pagal Xa priedą. Valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai reguliuojamam subjektui pateiktų Xa priede nurodytą atitinkamą informaciją anksčiau nei ataskaitinių metų kovo 31 d.

3.   Kiekvienas reguliuojamas subjektas kartu su savo pagal 75p straipsnio 1 dalį teikiama patikrinta išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita pateikia informaciją apie Xb priede nurodyto vartoti išleisto kuro vartotojus.

4.   Kiekvienas reguliuojamas subjektas, išleidžiantis kurą deginti sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III skyrius, šio reglamento 75p straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje tų sektorių išmetamų ŠESD kiekį nustato naudodamasis informacija, pateikta veiklos vykdytojo pagal šio reglamento Xa priedą pateiktose ataskaitose, atimdamas tose ataskaitose nurodytą atitinkamą kuro kiekį. Įsigytą, bet tais pačiais metais nesunaudotą kuro kiekį galima atimti tik tuo atveju, jei patikrintos metų, einančių po ataskaitinių metų, išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos duomenimis patvirtinama, kad tas kuras buvo panaudotas Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai vykdyti. Priešingu atveju, skirtumas nurodomas patikrintose tų metų reguliuojamo subjekto išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose.

5.   Jei sunaudoto kuro kiekis atimamas metais, einančiais po ataskaitinių metų, atimamas kiekis nurodomas kaip absoliutus išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas, apskaičiuojamas veiklos vykdytojo sunaudotą kuro kiekį padauginant iš reguliuojamo subjekto stebėsenos plane nurodyto atitinkamo išmetamųjų teršalų faktoriaus.

6.   Jei reguliuojamas subjektas negali nustatyti, ar vartoti išleidžiamas kuras naudojamas deginimui sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III skyrius, 4 ir 5 dalys netaikomos.

7.   Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio nuostatas, susijusias su veiklos vykdytojais, taikytų ir orlaivių naudotojai.

1.   Siekdamos užtikrinti tikslią ŠESD, kurioms taikomas Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius, kiekio stebėseną ir pateikiamų ataskaitų tikslumą, valstybės narės nustato kovos su sukčiavimu priemones ir sukčiavimo atveju taikytinas sankcijas, kurios atitiktų jų paskirtį ir turėtų tinkamą atgrasomąjį poveikį.

2.   Be pagal 10 straipsnį nustatytų įpareigojimų, pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos, kai aktualu, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už priežiūrą pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos 2003/96/EB ir (ES) 2020/262, šio reglamento įgyvendinimo tikslais, be kita ko, siekdamos nustatyti pažeidimus ir skirti 1 dalyje nurodytas sankcijas arba taikyti kitas taisomąsias priemones pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnį.

„IIa PRIEDAS

Reguliuojamiems subjektams taikomų skaičiavimu grindžiamų metodikų pakopų apibrėžtys

1.   PAKOPŲ, TAIKOMŲ NUSTATANT VARTOTI IŠLEISTO KURO KIEKĮ, APIBRĖŽTYS

1 lentelėje nurodytos neapibrėžties ribinės vertės taikomos pakopoms, susijusioms su vartoti išleisto kuro kiekio reikalavimais pagal 28 straipsnio 1 dalies a punktą ir 29 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą. Neapibrėžties ribinės vertės laikytinos didžiausiomis leidžiamomis neapibrėžties vertėmis nustatant kuro srautų duomenis ataskaitiniu laikotarpiu.

1 lentelė

Vartoti išleisto kuro kiekio pakopos (didžiausia leidžiamoji kiekvienos pakopos neapibrėžtis)

Kuro srauto rūšis

Parametras, kuriam taikoma neapibrėžtis

1 pakopa

2 pakopa

3 pakopa

4 pakopa

Kuro deginimas

Komercinis standartinis kuras	Kuro kiekis [t] arba [Nm3] arba [TJ]	±7,5  %	±5  %	±2,5  %	±1,5  %
Kitas dujinis ir skystasis kuras	Kuro kiekis [t] arba [Nm3] arba [TJ]	±7,5  %	±5  %	±2,5  %	±1,5  %
Kietasis kuras	Kuro kiekis [t] arba [TJ]	±7,5  %	±5  %	±2,5  %	±1,5  %

2.   PAKOPŲ, TAIKOMŲ NUSTATANT APSKAIČIAVIMO FAKTORIUS IR MASTO KOEFICIENTĄ, APIBRĖŽTYS

Reguliuojami subjektai CO2 kiekio, išmetamo naudojant visų rūšių kurą, išleidžiamą vartoti sektoriuose, kurie nurodyti Direktyvos 2003/87/EB III priede arba įtraukti į Sąjungos sistemą pagal tos direktyvos 30j straipsnį, stebėseną vykdo remdamiesi šiame skirsnyje nustatytomis pakopų apibrėžtimis.

2.1.   Išmetamųjų teršalų faktorių pakopos

Jeigu nustatoma mišraus kuro biomasės anglies dalis, nustatytos pakopos siejamos su preliminariu išmetamųjų teršalų faktoriumi. Iškastinio kuro pakopos siejamos su išmetamųjų teršalų faktoriumi.

1 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	VI priedo 1 skirsnyje išvardytus standartinius faktorius;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu VI priedo 1 skirsnyje nenurodyta jokia taikytina vertė.

2a pakopa. Reguliuojamas subjektas atitinkamam kurui taiko konkrečios šalies išmetamųjų teršalų faktorius pagal 31 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

2b pakopa. Kuro išmetamųjų teršalų faktorius reguliuojamas subjektas nustato remdamasis konkrečių rūšių anglies apatiniu šilumingumu ir empirine koreliacija, nustatoma bent kartą per metus pagal 32–35 ir 75m straipsnius.

Reguliuojamas subjektas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam jos buvo nustatytos.

3 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymą pagal atitinkamas 32–35 straipsnių nuostatas;

b)

2b pakopai nustatytą empirinę koreliaciją, jeigu reguliuojamas subjektas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad empirinės koreliacijos neapibrėžtis skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi laikytis reguliuojamas subjektas, nustatydamas su atitinkamu kuru susijusius vartoti išleisto kuro kiekio duomenis.

2.2.   Vienetų konversijos koeficiento pakopos

1 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	VI priedo 1 skirsnyje išvardytus standartinius faktorius;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu VI priedo 1 skirsnyje nenurodyta jokia taikytina vertė.

2a pakopa. Reguliuojamas subjektas atitinkamam kurui taiko konkrečios šalies faktorius pagal 31 straipsnio 1 dalies b arba c punktą.

2b pakopa. Komercinio kuro vienetų konversijos koeficientas nustatomas pagal atitinkamo kuro pirkimo dokumentus, su sąlyga, kad jis nustatomas remiantis pripažintais nacionaliniais ar tarptautiniais standartais.

3 pakopa. Reguliuojamas subjektas nustato vienetų konversijos koeficientą pagal 32–35 straipsnius.

2.3.   Biomasės anglies dalies pakopos

1 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko taikytiną kompetentingos institucijos ar Komisijos paskelbtą vertę arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalį.

2 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko vertinimo metodą, patvirtintą pagal 75m straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

3a pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko analizes pagal 75m straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir 32–35 straipsnius.

Jeigu reguliuojamas subjektas pagal 39 straipsnio 1 dalį daro prielaidą, kad iškastinės anglies dalis sudaro 100 %, biomasės anglies daliai netaikoma jokia pakopa.

3b pakopa. Jeigu kuras buvo gautas vykdant gamybos procesą su nustatytais ir atsekamais žaliavų srautais, reguliuojamas subjektas skaičiuodamas gali remtis į procesą patenkančios ir iš jo pašalinamos iškastinio kuro anglies masės ir biomasės anglies masės balansu, pvz., taikant masės balanso sistemą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 1 dalį.

2.4.   Masto koeficiento pakopos

1 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko numatytąją vertę pagal 75l straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko metodus pagal 75l straipsnio 2 dalies e–g punktus.

3 pakopa. Reguliuojamas subjektas taiko metodus pagal 75l straipsnio 2 dalies a–d punktus.

„IX PRIEDAS

Pagal 67 straipsnio 1 dalį privalomi laikyti būtiniausi duomenys ir informacija

Veiklos vykdytojai, orlaivių naudotojai ir reguliuojami subjektai laiko bent šią informaciją:

1.   ĮRENGINIŲ VEIKLOS VYKDYTOJAMS, ORLAIVIŲ NAUDOTOJAMS IR REGULIUOJAMIEMS SUBJEKTAMS BENDRI ELEMENTAI:

1.	kompetentingos institucijos patvirtintas stebėsenos planas;

2.	dokumentai, kuriais pagrindžiamas stebėsenos metodikos pasirinkimas, ir dokumentai, kuriais pagrindžiami laikini arba nelaikini stebėsenos metodikos ir, kai taikytina, kompetentingos institucijos patvirtintų pakopų pakeitimai;

3.	stebėsenos planų visi atitinkami atnaujinimai, apie kuriuos kompetentingai institucijai pranešta pagal 15 straipsnį, ir kompetentingos institucijos atsakymai;

4.	stebėsenos plane, įskaitant ėminių ėmimo planą, kai aktualu) nurodytos visos rašytinės procedūros, duomenų srauto veiklos procedūros ir kontrolės procedūros;

5.	visų naudojamų stebėsenos plano versijų ir visų susijusių procedūrų sąrašas;

6.	su stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusios atsakomybės paskirstymo dokumentai;

7.	kai taikytina – veiklos vykdytojo, orlaivio naudotojo ar reguliuojamo subjekto atliktas rizikos vertinimas;

8.	tobulinimo ataskaitos pagal 69 straipsnį;

9.	patikrinta metinė išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita;

10.	patikros ataskaita;

11.	visa kita informacija, kuri nurodyta kaip reikalinga metinės išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitos patikrai atlikti.

2.   STACIONARIESIEMS ĮRENGINIAMS, IŠ KURIŲ IŠMETAMOS ŠESD, TAIKOMI ELEMENTAI

1.	leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir visi jo atnaujinimai;

2.	visi neapibrėžties įvertinimai, kai taikytina;

3.

kai įrenginiuose taikomos apskaičiavimu grindžiamos metodikos: a) veiklos duomenys, kuriais remiantis apskaičiuojamas kiekvieno sukėliklio išmetamųjų ŠESD kiekis, sugrupuoti pagal procesą ir kuro ar medžiagos rūšį; b) visų numatytųjų apskaičiavimo faktorių verčių sąrašas, jeigu taikoma; c) visas ėminių ėmimo ir analizės rezultatų, skirtų apskaičiavimo faktoriams nustatyti, rinkinys; d) visų ištaisytų neveiksmingų procedūrų ir korekcinių veiksmų, kurių imtasi pagal 64 straipsnį, dokumentai; e) visi matavimo prietaisų kalibravimo ir techninės priežiūros rezultatai;

4.

kai įrenginiuose taikomos matavimu grindžiamos metodikos, šie papildomi elementai: a) dokumentai, kuriais pagrindžiamas pasirinkimas taikyti matavimu grindžiamą metodiką; b) pagal procesus sugrupuoti duomenys, naudoti kiekvieno taršos šaltinio išmetamųjų ŠESD kiekio neapibrėžties analizei atlikti; c) duomenys, kuriais patvirtinami skaičiavimai ir skaičiavimų rezultatai; d) išsamus techninis nuolatinio matavimo sistemos aprašas, įskaitant kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo dokumentus; e) neapdoroti ir suvestiniai nuolatinio matavimo sistemos duomenys, įskaitant laikui bėgant įvykusių pasikeitimų dokumentus, bandymų, prastovų, kalibravimo, remonto ir techninės priežiūros registracijos žurnalą; f) visų nuolatinės matavimo sistemos pakeitimų dokumentai; g) visi matavimo prietaisų kalibravimo ir techninės priežiūros rezultatai; h) kai taikytina, siekiant pagal 45 straipsnio 4 dalį nustatyti pakaitinius duomenis taikytas masės ar energijos balanso modelis ir pamatinės prielaidos;

5.

Kai taikoma 22 straipsnyje nurodyta pakaitinė stebėsenos metodika, visi duomenys, būtini nustatyti iš taršos šaltinių ir sukėliklių, kuriems taikoma ta metodika, išmestų ŠESD kiekį, taip pat veiklos duomenų pakaitiniai duomenys, apskaičiavimo faktoriai ir kiti parametrai, apie kuriuos turėtų būti pranešama pagal pakopinę metodiką;

6.

pirminio aliuminio gamybos įrenginių atveju – šie papildomi elementai: a) matavimo kampanijų, kuriomis siekta nustatyti konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų CF4 ir C2F6 faktorius, rezultatų dokumentai; b) rezultatų, gautų siekiant nustatyti nevaldomai išmetamų ŠESD surinkimo veiksmingumą, dokumentai; c) visi atitinkami pirminio aliuminio gamybos duomenys, anodinio efekto dažnio ir trukmės arba viršįtampio duomenys;

7.

CO2 surinkimo, transportavimo ir geologinio saugojimo veiklai, kai taikytina, šie papildomi elementai: a) dokumentai, kuriuose nurodomas CO2 geologinio saugojimo įrenginiais į saugyklos kompleksą suleistas CO2 kiekis; b) reprezentatyvūs suvestiniai vamzdynų tinklo temperatūros ir slėgio duomenys; c) leidimo saugoti kopija kartu su patvirtintu stebėsenos planu, kaip numatyta Direktyvos 2009/31/EB 9 straipsnyje; d) ataskaitos, pateiktos pagal Direktyvos 2009/31/EB 14 straipsnį; e) pagal Direktyvos 2009/31/EB 15 straipsnį atliktų patikrinimų rezultatų ataskaitos; f) taisomųjų priemonių, kurių imtasi pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį, dokumentai.

3.   SU AVIACIJOS VEIKLA SUSIJĘ KONKRETŪS ELEMENTAI

1.	turimų, išnuomotų ir išsinuomotų orlaivių sąrašas ir būtini įrodymai, kad tas sąrašas yra išsamus; kiekvieno orlaivio įtraukimo į orlaivių naudotojo laivyną ar jo pašalinimo iš to laivyno data;

2.	skrydžių, kuriuos apima kiekvienas ataskaitinis laikotarpis, sąrašas, įskaitant kiekvieno skrydžio abiejų aerodromų ICAO paskyrimo numerį, ir būtini įrodymai, kad tas sąrašas išsamus;

3.	aktualūs duomenys, naudojami nustatant sunaudotų degalų ir išmestų ŠESD kiekį;

4.

kai taikytina, metodikos, taikomos trūkstamiems duomenims gauti, dokumentai, skrydžių, apie kuriuos trūksta duomenų, skaičius, duomenys, naudoti duomenų spragoms užpildyti, ir, tais atvejais, kai trūksta duomenų apie daugiau kaip 5 % į ataskaitą įtrauktų skrydžių, – duomenų spragų priežastys ir dokumentai, kokių taisomųjų veiksmų imtasi.

4.   REGULIUOJAMIEMS SUBJEKTAMS TAIKOMI ELEMENTAI

1.	kiekvieno ataskaitinio laikotarpio kuro srautų sąrašas ir būtini įrodymai, kad tas sąrašas išsamus, įskaitant kuro srautų suskirstymą į kategorijas;

2.	priemonės, kuriomis Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte apibrėžtas kuras išleidžiamas vartoti, ir, jei esama tokios informacijos, tarpinių vartotojų rūšys, jeigu pateikiant tokią informaciją nesusidarytų neproporcinga administracinė našta;

3.	galutinės paskirties rūšis, įskaitant atitinkamą galutinių sektorių, kuriuose naudojamas Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte apibrėžtas kuras, BAF kodą, pateikiant duomenis taip, kaip jie apibendrinti;

4.	atitinkami duomenys, naudojami kiekvienu kuro srautu vartoti išleidžiamo kuro kiekiui nustatyti;

5.	naudotų numatytųjų verčių ir apskaičiavimo faktorių sąrašas, kai taikytina;

6.	kiekvienam kuro srautui taikytinas masto koeficientas, įskaitant kiekvieno galutinio vartojimo sektoriaus identifikavimo duomenis ir visus su jais susijusius pagrindinius duomenis;

7.	taikytinos pakopos, įskaitant nukrypimo nuo privalomų pakopų taikymo pagrindimą;

8.	visas ėminių ėmimo ir analizės rezultatų, skirtų apskaičiavimo faktoriams nustatyti, rinkinys;

9.	visų ištaisytų neveiksmingų procedūrų ir korekcinių veiksmų, kurių imtasi pagal 64 straipsnį, dokumentai;

10.	visi matavimo prietaisų kalibravimo ir techninės priežiūros rezultatai.

11.	įrenginių, į kuriuos išleidžiamas vartoti Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte apibrėžtas kuras, sąrašas, įskaitant pavadinimą, adresą ir leidimo numerį, ir per ataskaitinius laikotarpius tiems įrenginiams tiekto kuro kiekis.

„Xa PRIEDAS

Degalų tiekėjų duomenų ir stacionarių įrenginių ir, kai aktualu, orlaivių naudotojų bei laivybos bendrovių sunaudojamų degalų ar kuro kiekio ataskaitos

Kartu su informacija, pateikiama metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje pagal šio reglamento X priedą, veiklos vykdytojas pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma ši informacija apie įsigytą kiekvienos rūšies kurą, apibrėžtą Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte:

a)

degalų tiekėjo, kuris registruotas kaip reguliuojamas subjektas, pavadinimas, adresas ir unikalusis leidimo numeris. Tais atvejais, kai degalų tiekėjas nėra reguliuojamas subjektas, veiklos vykdytojai pateikia visų degalų tiekėjų (nuo tiesioginių degalų tiekėjų iki reguliuojamo subjekto) sąrašą, jei toks yra, įskaitant jų pavadinimą, adresą ir unikalųjį leidimo numerį;

b)	iš kiekvieno a punkte nurodyto tiekėjo per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įsigytų degalų ar kuro rūšys ir kiekiai;

c)	per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai vykdyti sunaudotas kuro kiekis iš kiekvieno kuro tiekėjo.

Xb PRIEDAS

Reguliuojamų subjektų vartoti išleisto kuro kiekio ataskaitos

Kartu su informacija, pateikiama metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje pagal šio reglamento X priedą, reguliuojamas subjektas pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma ši informacija apie įsigytą kiekvienos rūšies kurą, apibrėžtą Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio af punkte:

a)

veiklos vykdytojo ir, kai aktualu, orlaivio naudotojo ar laivybos bendrovės, kuriems vartoti išleidžiamas kuras, pavadinimas, adresas ir unikalusis leidimo numeris. Kitais atvejais, kai kuras yra skirtas galutiniam naudojimui sektoriuose, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB I priedas, reguliuojamas subjektas pateikia (jei esama tokios informacijos) visų kuro vartotojų, pradedant tiesioginiu pirkėju ir baigiant veiklos vykdytoju, sąrašą, įskaitant jų pavadinimą, adresą ir unikalųjį leidimo numerį, jeigu pateikiant tokią informaciją nesusidarytų neproporcinga administracinė našta;

b)	per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį kiekvienam a punkte nurodytam pirkėjui parduoto kuro rūšys ir kiekis;

c)	atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai kiekvieno a punkte nurodyto pirkėjo sunaudoto kuro kiekis.