16.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 226/35

1.1

EESRK palankiai vertina direktyvą, kuria siekiama padidinti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių apsaugos lygį ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES mastu.

1.2

EESRK pritaria pasiūlymui spręsti išimčių klausimą, kadangi jos gali apriboti jūrininkų galimybę pagal Europos darbo teisę naudotis tomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojasi dirbantieji krante.

1.3

EESRK mano, kad pasiūlymas yra žingsnis teisinga linkme siekiant sudominti ES jaunuolius laivybos ir žvejybos profesijomis bei ilgalaike jūrininko karjera, kadangi juo padidinamas susijusių sektorių patrauklumas ir užtikrinamos tokios pat kaip darbo vietų krante darbo sąlygos.

1.4

EESRK pažymi, kad Komisija laikosi lankstaus požiūrio ir atsižvelgia į šio itin svarbaus sektoriaus ypatumus ir poreikius: ji analizuoja keturias skirtingas veiklos kryptis ir kiekvienu atveju vertina, ar objektyviai pateisinama tai, kad sektorius būtų skirtingai traktuojamas, siekdama išvengti visiems atvejams taikomo vienodo sprendimo.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlymas dėl direktyvos gali padėti padidinti užimtumą jūrų ir žuvininkystės sektoriuose ir pagerinti gyvenimo bei darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnyje numatytus bendrus tikslus.

1.6

EESRK primena, kad pagal Užimtumo ir konkurencingumo laivybos sektoriuje darbo grupės atliktą preliminarų tyrimą atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos EBPO šalyse gali dar labiau padidėti ir pasiekti 70  000 vadovaujančių pareigūnų ir 2 21  000 eilinių jūrininkų (1). Kad ši Europos jūrų sektoriaus pareigūnų procentinė dalis viso pasaulio užimtumo rinkoje būtų išlaikyta tokia, kokia buvo 2010 m., reikės, kad per artimiausią dešimtmetį darbuotojų skaičius vakarinėse ES šalyse padidėtų 10 proc., o rytinėse – 20 proc. (2)

1.7

Be to, EESRK mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos gali padėti sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas Europos rinkoje ištaisant tokią padėtį, kai tam tikros įmonės atleidžiamos nuo prievolių, pavyzdžiui, susijusių su informavimu ir konsultavimusi, kurios privalomos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms konkuruojančioms įmonėms. Komitetas atkreipia dėmesį, kad būtina užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ne tik pačioje ES, bet ir tarptautiniu lygmeniu turint omenyje jūrinės veiklos tarptautinį pobūdį ir vykstančią konkurenciją, ir pabrėžia, kad svarbu veiksmingai atgrasyti nuo socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos. Tačiau dauguma sausumoje vykdomos veiklos rūšių patiria tarptautinę konkurenciją ir tai, kad ji egzistuoja ir jūrų sektoriuje, negali būti priežastimi atimti iš jūrininkų svarbių darbo ir socialinių teisių.

1.8

Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad pasiūlymas dėl direktyvos pats savaime negali padidinti jūrinės veiklos patrauklumo ir kad jis turi būti papildytas paties Komiteto jau pasiūlytomis priemonėmis ir iniciatyvomis mokymo, švietimo ir mokslinių tyrimų srityje, taip pat higienos ir saugos didinimu, kartu turi būti skatinamas verslumas ir inovacijos siekiant teikti saugias, veiksmingas, konkurencingas ir aukštos kokybės paslaugas.

1.9

Kadangi keletą metų prieš pateikiant pasiūlymą dėl direktyvos buvo vykdomos plataus masto konsultacijos ir atliekami poveikio vertinimai, EESRK primygtinai siūlo dokumento įsigaliojimui numatytą 5 metų pereinamąjį laikotarpį (8 straipsnis) sutrumpinti iki trijų metų.

2.1

Europos jūrų laivynas pirmauja pasaulio lygmeniu ir užtikrina darbo vietas 3 45  455 jūrininkams (3). Apie 30 proc. prekybinių laivų plaukioja su vienos iš ES valstybių narių vėliava, o pagal bendrąjį tonažą Sąjungai tenka 19,2 proc. pasaulio laivyno (4).

2.2

Žvejybos ir jos produktų perdirbimo sektoriuje dirba daugiau kaip 3 50  000 asmenų ir penkioms valstybėms narėms (Danija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė) tenka 60 proc. Sąjungos gamybos, tuo tarpu visame žuvininkystės sektoriuje kasmet sugaunama 6,4 mln. tonų žuvų (5).

2.3

Dėl globalizacijos, ypač dabartinės krizės sąlygomis, kyla sunkumų darbo vietoms jūrų laivyne ir jo konkurencingumui, o tai turi tiek kokybinių, tiek kiekybinių pasekmių įvairiems užimtumo šiame sektoriuje aspektams.

2.4

Kartu su užimtumo jūrų sektoriuje rinkos reguliavimo panaikinimu, kuris laipsniškai išplito nuo devintojo dešimtmečio pradžios (6), sumažėjo Europos jūrininkų skaičius, ėmė trūkti tinkamai parengtų darbuotojų ir pradėta įdarbinti jūrininkus iš trečiųjų šalių. Tokią tendenciją visų pirma lemia (7) jūrininkams siūlomos ribotos karjeros galimybės, jų izoliuotumas ir nutolimas nuo šeimos, jų profesijos nuvertinimas dėl susidariusio įspūdžio, kad tai nesaugus darbas blogomis sąlygomis.

2.5

Šios nuvertinimo priežastys taip pat susijusios tiek su paklausa, tiek su pasiūla ir jūrų laivynui daromu konkurenciniu spaudimu, kuris šiuo sunkiu globalizacijos ir struktūrinės ciklinio pobūdžio krizės metu verčia mažinti atlyginimus.

3.1

Nagrinėjamu pasiūlymu dėl direktyvos iš dalies keičiamos galiojančios direktyvos (8), kuriomis arba daromos išimtys jūrininkams ir (arba) žvejams iš jų taikymo sričių, arba leidžiama valstybėms narėms tokias išimtis taikyti. Valstybės narės yra priėmusios skirtingus sprendimus dėl šių išimčių taikymo.

3.2

Konkrečiau kalbant, pasiūlymu dėl direktyvos pripažįstama besąlyginė jūrininkų teisė į informaciją ir konsultacijas visose direktyvose, kuriose pirmiau buvo nustatyta išimčių ir nuo šios teisės leidžiančių nukrypti nuostatų.

3.3

Komisija pripažįsta, kad įvairiose direktyvose gali būti nurodomas skirtingas tinkamiausias sprendimas, ir, įvertinusi rezultatus, taikymo sritį ir galimų išimčių priežastis, pateikia šių keturių politikos galimybių šioje srityje derinį:

4.1

Žaliojoje knygoje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos“ (9) keliamas klausimas dėl galimybės jūrinės veiklos sektoriams netaikyti kai kurių Europos darbo ir socialinės srities teisės aktų dalių ir dėl šių išimčių pakartotinio vertinimo glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; be to, joje pabrėžiama jūrų sektoriaus praktinės patirties ir tvaraus užimtumo šioje srityje svarba konkurencingumui turint omenyje mažėjantį Europos jūrininkų skaičių.

4.2

Savo 2007 m. spalio 10 d. komunikate (10) Komisija įsipareigojo patobulinti jūrininkystės profesijoms taikomą teisinę sistemą ir atkreipia dėmesį, kad kai kurių direktyvų netaikymas šios srities darbuotojams nėra visiškai pateisinamas.

4.3

Be to, Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai mėlynojoje knygoje Komisija pakartoja savo įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais peržiūrėti jūrų sektoriams taikomas ES teisės aktų išimtis (11); tuo tarpu vienas iš integruotos jūrų politikos tikslų taip pat yra teikti kiekybinę ir kokybinę paramą užimtumui ir profesinei kvalifikacijai šioje srityje, kad būtų sustabdytas nerimą keliantis jūrininko profesiją turinčių asmenų skaičiaus mažėjimas.

4.4

Vienoje iš savo rezoliucijų (12) Europos Parlamentas prašė visiems darbuotojams užtikrinti vienodą apsaugą tam tikrų grupių automatiškai neišskiriant iš esamos apsaugos sistemos, kaip dažnai pasitaiko jūrininkų ir laivuose bei atviroje jūroje dirbančių asmenų atveju, ir reikalauja veiksmingus teisės aktus taikyti visiems neatsižvelgiant į jų darbo vietą.

4.5

Dar visai neseniai Komisija patvirtino savo tikslą didinti jūrų sektoriaus darbo vietų skaičių ir kokybę komunikate dėl mėlynojo augimo (13) ir Limasolio deklaracijoje, kurią priėmė už integruotą jūrų politiką atsakingi Europos ministrai (14).

5.1

EESRK pažymi, kad pasiūlymas dėl direktyvos, kurį rengiant buvo vedamos plataus masto tiek konkrečios, tiek bendros diskusijos, yra tiesiogiai susijęs su pirmiau minėtu veiksmų planu ir yra logiška tąsa tikslų, įsipareigojimų ir nuogąstavimų dėl jūrininkystės profesijų ateities; juo siekiama apibrėžti veiksmingą reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į pasaulinį kontekstą, kuriame vystosi jūrų sektorius.

5.2

EESRK mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos dera su kitomis politikos sritimis ir horizontaliais tikslais, pavyzdžiui, strategija „Europa 2020“, ypač kalbant apie užimtumą, ir Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės (15) pagrindiniais tikslais gerinti darbo sąlygų kokybę ir, visų pirma, persvarstyti esamus teisės aktus siekiant sukurti pažangesnę užimtumo, sveikatos ir saugos darbe teisės aktų sistemą.

5.3

EESRK jau atkreipė dėmesį į jūrininkams ir žvejams taikomas išimtis ES socialinėje teisėje ir pabrėžė būtinybę užkirsti kelią diskriminacijai, kad ir kokios būtų jos priežastys, visose srityse, kur tai reikalinga; jis įpareigojo Komisiją persvarstyti šias išimtis glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais (16).

5.4

Savo ankstesnėse nuomonėse (17) EESRK taip pat pateikė svarbių pastabų ir rekomendacijų dėl su jūrų politika susijusių problemų ir išsamiai išdėstė savo poziciją ne tik su jūrininko profesija susijusiais bendrais užimtumo ir socialinės politikos klausimais, bet ir temomis, susijusiomis su švietimu, mokymu ir sertifikavimu, įdarbinimu ir sauga jūroje, ir pabrėžė būtinybę sudominti jaunuolius jūrininko karjera ir juos išlaikyti, taip pat užtikrinti aukštą praktinių žinių ir specializacijos lygį Europos jūrų sektoriaus subjektų grupėse.

5.5

Ypač aktualios EESRK rekomendacijos dėl žmogiškųjų išteklių, jūrininkystės ir jūrų sektoriaus praktinės patirties, išdėstytos nuomonėje dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m., taip pat siūlomi veiksmai, kaip kovoti su piratavimu jūroje (18), kuris, kaip ir jūrininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, atgraso nuo jūrininko profesijos.

5.6

EESRK pažymi, kad vykstant plataus masto bendroms ir konkrečioms konsultacijoms išryškėjo priešingos nuomonės dėl to, ar tokio pobūdžio išimtys yra pagrįstos ir, jei taip, tai kurios iš jų yra pagrįstos, tačiau dėl būtinybės sukurti vienodas konkurencijos sąlygas ir galimo ES teisės aktų vaidmens pasiektas sutarimas. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad nepaisant vykusių konsultacijų raštu šis klausimas nebuvo įtrauktas į socialinio dialogo komiteto darbotvarkę.

5.7

Komitetas atkreipia dėmesį į Užimtumo ir konkurencingumo laivybos sektoriuje darbo grupės (19) pateiktą pastabą, kad dėl besivystančių ryšių technologijų kai kurios išimtys informavimo ir konsultavimosi srityje, kurias buvo galima pateisinti laivybai būdingu judumu ir sunkumais susisiekti su jūroje esančiais laivais, nebetenka prasmės.

5.8

EESRK pažymi, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) laivuose diegiamos laipsniškai ir kad tam tikrais atvejais prireiks laiko jos veiks visu pajėgumu dėl tam tikrų techninių sunkumų, su kuriais visų pirma susiduria mažosios ir vidutinės įmonės. Todėl Komitetas ragina Komisiją parengti paramos investicijoms ir mokymo priemones šiame sektoriuje, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti pasiūlymą dėl direktyvos.

5.9

EESRK primena, kad Europos Sąjunga pirmauja sprendžiant darbo teisės klausimus, ir ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens ir siekti patobulinti tarptautinius standartus, kad visos valstybės narės pasirašytų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, ir paskatinti plataus masto tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti veiksmingesnį bendradarbiavimo mechanizmą, užtikrinti, kad minėtą konvenciją pasirašiusios šalys laikytųsi TDO pagrindinių darbo standartų, ir siekti, kad daugiau šalių ją ratifikuotų. Reikėtų pabrėžti, kad nors EESRK ir pritaria TDO 2006 m. konvencijai, pripažįstama, kad ji nesuteikia tokių pačių teisių kaip aptariamos direktyvos.

5.10

Norint pakeisti jūrų sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendenciją būtina imtis veiksmų, kurie, papildant pasiūlytus institucinius pakeitimus, padėtų užtikrinti tinkamai parengtą jūrininkų lavinimą ir rengimą, sudarančius galimybę įgyti aukščiausią kvalifikaciją, atveriančią plačias užimtumo perspektyvas, taip pat skatinti profesinį judumą tarp įvairių sektorių.

5.11

Be to, taip pat svarbu remti MVĮ, kurios sudaro Europos jūrų laivyno pagrindą ir kurios skaudžiai nukentėjo nuo krizės, skatinti bendradarbiavimą, galintį suteikti postūmį inovacijoms ir naujų verslo koncepcijų kūrimui, ir platesne prasme teikti nuolatinę paramą ES jūrų sektoriaus privačioms įmonėms ir institucijoms.

5.12

Didesnis dėmesys jūrų sektoriaus subjektų grupėms, kurios gyvybiškai svarbios ES ekonominiams ir socialiniams interesams, ir pasinaudojimas jomis gali, be kita ko, padėti atverti alternatyvaus įsidarbinimo galimybių žvejams ir moterims.

5.13

EESRK pažymi, kad, norint padidinti būsimų studijų patikimumą, reikia pradėti sistemingai rinkti duomenis apie užimtumą jūrų sektoriuje ir suderinti jų šaltinius, kadangi įvairių šaltinių duomenys labai skiriasi.

5.14

EESRK palankiai vertina tai, kad bus panaikinta (pasiūlymo dėl direktyvos 1 straipsnis) galimybė netaikyti Nemokumo direktyvos žvejams dalininkams.

5.15

Dėl Direktyvos 2001/23/EB (įmonių perdavimas) EESRK atkreipia dėmesį į konkrečias nuostatas dėl laivų perdavimo su vėliavos pakeitimu ir pažymi, kad dėl skirtingų kolektyvinių sutarčių jūrininkai gali būti įdarbinami skirtingomis ar mažiau palankiomis sąlygomis. Todėl Komitetas pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti naujas taisykles, kurios užtikrintų, kad minėta direktyva laivų perdavimui su vėliavos pakeitimu bus taikoma taip, kad nebūtų sulaukta priešingų rezultatų, t. y, kad nebūtų apribotos jūrininkų teisės. Komitetas ragina Komisiją atsižvelgti į pirmiau išdėstytas pastabas.

5.16

EESRK pažymi, kad Europos Komisija stengiasi atsižvelgti į jūrų transporto ir darbo jūroje specifiką Direktyvoje 98/59/EB dėl kolektyvinio atleidimo, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti darbo sutarčių ir investicijų garantijų teisinį tikrumą ir užkirsti kelią socialiniam dempingui ir nesąžiningai konkurencijai.

5.17

EESRK siūlo Direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 1 straipsnio 2 punktą iš dalies pakeisti taip:

„Nepažeisdamos tolesnės nuostatos valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti šios direktyvos kai kurių kategorijų darbuotojų reikalavimams esant kitų formų garantijoms, jeigu yra nustatyta, kad jos teikia atitinkamiems asmenims apsaugą, lygiavertę šios direktyvos teikiamai apsaugai. Pirmiau pateikta nuostata jokiu būdu negali būti aiškinama taip, kad išimtį leidžiama taikyti jūrininkams ar žvejams.“

5.18

EESRK nuomone, garantija, kad siūlomos priemonės bus įgyvendinamos atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus, suteikiama direktyvos nuostata dėl jos peržiūros (7 straipsnis), kuria siekiama stebėti direktyvos 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse daugiausia dėmesio skiriant dviem aspektams, t. y. laivų perregistravimui ir ES jūrininkų užimtumo lygiui.

5.19

EESRK pabrėžia, kad darbdaviai ir darbuotojai atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant su darbo teise susijusius klausimus. Komitetas yra įsitikinęs, kad socialiniai partneriai ryžtingai prisidės plėtojant ir skleidžiant gerąją praktiką siekiant paskatinti jaunuolius rinktis jūrininko profesinę karjerą ir padidinti užimtumo galimybes ES jūrų sektoriuje ir pasinaudos socialiniu dialogu, kad ši teisėkūros iniciatyva būtų įgyvendinta tinkamai ir veiksmingai.