EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 31

COM(2017) 283 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

EUROPA KELYJE


Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė

{SWD(2017) 177 final}

1. SIEKIAME TVARAUS SUSISIEKIMO

Transporto istorija Europoje ilga ir verta pasididžiavimo. Europa sukūrė pasauliui naujų technologijų ir inovacijų. Europos orlaiviai, traukiniai ir automobiliai yra pasaulinės klasės kokybės sinonimas.

Norime, kad Europa toliau tuo garsėtų ir pirmautų netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo srityje. Trumpai tariant, siekiame, kad Europoje būtų kuriami, siūlomi ir gaminami geriausi mažataršio, susietojo ir automatizuoto susisiekimo sprendimai, įranga ir automobiliai ir kad turėtume moderniausią jiems naudotis skirtą infrastruktūrą.

Reikia tokio didelio užmojo, nes susisiekimo sektorius labai svarbus ES ekonomikai ir visuomenei. Sektoriuje dirba labai daug asmenų, ir jis yra esminis veiksnys siekiant platesnės ekonomikos konkurencingumo pasaulyje. Laisvas asmenų ir prekių judėjimas ES vidaus rinkoje ir ekonominė, socialinė ir kultūrinė „Europos be sienų“ nauda priklauso nuo susisiekimo patogumo ir transporto tinklo prieinamumo bendroje Europos transporto erdvėje. Moderni susisiekimo sistema taip pat yra būtina sąlyga, kad ekonomika sėkmingai pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų išmetimas dėl transporto, užuot didėjęs, imtų mažėti, nepaisant augančių susisiekimo poreikių.

Vyksta esminės žmonių susisiekimo būdų permainos. Tradicinį susisiekimą keičia dalijimosi transporto priemonėmis paslaugos ir didesnės galimybės keisti transporto rūšis. Technologijų ir visuomenės poreikiai toliau skatina pokyčius. Skaitmeninimas, automatizavimas ir alternatyvūs energijos šaltiniai verčia abejoti tradicinėmis funkcijomis ir atveria naujų galimybių, susijusių su išteklių naudojimo efektyvumu ir bendradarbiaujamąja bei žiedine ekonomika. Tačiau tokie pokyčiai gali trikdyti. Jiems vykstant kuriamos naujos darbo vietos, tačiau kitos gali tapti nebereikalingos. Pokyčiams reikia naujų įgūdžių ir gerų darbo sąlygų, būtina jiems iš anksto ruoštis, prie jų prisitaikyti ir į juos investuoti.

ES turi aktyviausiai formuoti šiuos pokyčius pasauliniu lygmeniu. Todėl reikia pereiti nuo šiuo metu suskaidytų transporto tinklų prie integruoto ir tvaraus ateities susisiekimo. Komisija kuria darbotvarkę, kad netaršus, konkurencingas ir susietasis susisiekimas visiems taptų tikrove. Savo veiksmais siekiame sustiprinti Europos susisiekimo sektoriaus konkurencingumą, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, sparčiau vyktų ekonomikos augimas ir būtų daugiau investuojama, kartu tobulindami labai aktualų socialinį susisiekimo aspektą ir užtikrindami aukšto lygio saugą ir saugumą keliaujantiems asmenims. Mūsų veiksmai labai padės siekti Komisijos užmojo sukurti saugančią, galių teikiančią ir ginančią Europą ir įvykdyti ES 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus. Jie padės gerinti visuomenės sveikatą ir visų ES piliečių gyvenimo kokybę. Tam tikslui reikės visapusio ir integruoto požiūrio, ir visi subjektai skirtingais lygmenimis turės veikti išvien – ES institucijos, valstybės narės, miestai ir kitos vietos valdžios institucijos, pramonė, socialiniai partneriai ir visi kiti suinteresuotieji subjektai. Europos Parlamento pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos kelių transporto patvirtina, kad mūsų pasiūlymai skelbiami pačiu laiku ir mūsų vizija yra bendra 1 .

Pradedame ne nuo nulio. ES jau yra patvirtinusi kelis pamatinius elementus. Suplanuota, kaip kurti bendrą Europos transporto erdvę, ir nustatyta, kas trukdo teikti saugias, veiksmingas ir įperkamas tarpvalstybines sausumos, jūros ir oro susisiekimo paslaugas visoje Sąjungoje. Aviacijos ir geležinkelių sektoriuose jau imtasi daugelio priemonių 2 . Be to, ES strateginiai transeuropinės transporto infrastruktūros projektai ir ES mokslinių tyrimų programos, konkrečiai „Horizontas 2020“, padeda kurti infrastruktūrą ir transporto inovacijas.

Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama kelių transportui. Kartu pateikiami keletas sektoriui skirtų pasiūlymų, kuriais, be kita ko, siekiama remti kelių apmokestinimo, alternatyviųjų degalų ir junglumo infrastruktūros kūrimą, geresnį vartotojų informavimą, vidaus rinkos stiprinimą ir darbo sąlygų gerinimą krovinių vežimo keliais sektoriuje ir toliau dedamas pamatas sąveikiajam, susietajam ir automatizuotajam susisiekimui 3 . Per ateinančius 12 mėnesių bus priimta ir kitų pasiūlymų, įskaitant pasiūlymą dėl lengvųjų automobilių ir furgonų, taip pat sunkiųjų transporto priemonių, išmetamųjų teršalų kiekio standartų po 2020 m.

Susisiekimo apskritai ir konkrečiai kelių transporto reikšmė parodyta daugelio kitų ES politikos krypčių, kurioms jis daro didelę įtaką, pamatiniuose dokumentuose. Visi sėkmingai įgyvendinami J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetai – energetikos sąjunga, bendroji skaitmeninė rinka, darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas ir investicijų darbotvarkė – yra susiję su transportu ir susisiekimu. 2015 m. vasario mėn. Energetikos sąjungos strategijoje 4 , kaip vienas pagrindinių veiklos barų, nurodyta transporto sektoriaus transformacija, kuriai įvykus jis nebebūtų priklausomas nuo iškastinio kuro ir efektyviai vartotų energiją, o 2016 m. lapkričio mėn. dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ 5 numatyta veikti, kad greičiau išpopuliarėtų mažataršis kuras ir sulauktų paramos elektromobilumas. 2016 m. liepos mėn. priimtoje Mažataršio judumo strategijoje numatytos priemonės jau įgyvendinamos 6 . Investicijos į infrastruktūrą pagal Investicijų planą Europai 7 suteikia stiprų akstiną formuoti netaršų, konkurencingą ir susietąjį ateities susisiekimą Europoje. Kaip nurodyta Europos socialinių teisių ramsčio dokumente 8 , teisingesnės Europos kūrimas ir jos socialinio aspekto stiprinimas yra vienas svarbiausių šios Komisijos kadencijos prioritetų. Susisiekimo sektorius taip pat turi siekti šių tikslų ir prisidėti prie teisingumo darbo rinkoje ir jos sklandaus veikimo.

2. PAGRINDINĖS TENDENCIJOS IR PROBLEMOS

Tvarumo užtikrinimas toliau augant paklausai

Visoje Europoje prognozuojama, kad transportas intensyvės. Apskaičiuota, kad 2010–2050 m. keleivinis transporto sektorius išaugs maždaug 42 proc., o krovinių vežimo – 60 proc. 9 Todėl užtikrinti susisiekimo sistemos tvarumą tampa dar sunkiau.

Susisiekimas dabar yra didžiausias ekonomikos sektorius pasaulyje. Europos Sąjungoje transporto ir saugojimo sektoriuje įdarbinta daugiau kaip 11 mln. asmenų, o tai daugiau nei 5 proc. visų darbuotojų 10 , ir sukuriama beveik 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto 11 . Šiam sektoriui tenka maždaug 20 proc. ES eksporto į pagrindines ES prekybos partneres. Kelių transportas yra pagrindinė transporto rūšis ES: jam tenka beveik pusė visos krovinių vežimo veiklos (ir beveik trys ketvirtadaliai sausumos transporto) ir juo naudojasi didžioji dalis piliečių asmeninėms kelionėms 12 . Apskaičiuota, kad ES kelių transporto bendrovės, kurių yra maždaug 915 000, dauguma – mažos ir vidutinės, tiesiogiai įdarbina maždaug 5 mln. asmenų 13 .

Kelių transporto spūstys labai sumažina veiksmingumą: apskaičiuota, kad dėl jų prarandama 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto (100 mlrd. EUR) ir nuostoliai didėja 14 . Kelių transportas taip pat labiausiai kelia oro taršą, kuri kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai. Kęsti jos pasekmes tenka transporto naudotojams, ypač gyvenantiesiems Europos miestuose, kurie dažnai neatitinka ES oro kokybės standartų 15 . Padariniai skaudūs: dėl transporto sukeliamos taršos įvyksta triskart daugiau ankstyvų mirčių 16 negu dėl eismo įvykių 17 , ir milijonai žmonių kenčia dėl visą gyvenimą trunkančių kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių ligų.

Be to, transporto sektoriuje išmetama didelė dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jį lenkia tik energetikos sektorius. Vien kelių transportas išmeta beveik penktadalį ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl susisiekimo sektorius turi ypač didelės įtakos ES pastangoms toliau siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslo. Augant transporto veiklos apimčiai, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi mažėti – tai itin svarbu siekiant ES 2030 m. energetikos ir klimato tikslų. Be to, Komisija pasiūlė ES užmojį sumažinti transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 60 proc. iki 2050 m. 18 Iki šiol pasiekti rezultatai menki ir reikia sparčiau dėti pastangas, kad ši trajektorija keistųsi. Tai pirmiausia pasakytina apie kelių transportą, kuriame reikia pereiti prie visai netaršių transporto priemonių.

Tvarus susisiekimas taip pat reiškia, kad ribotus išteklius reikia naudoti geriau. Žiedinė ekonomika vis labiau plėsis: retos žaliavos bus perdirbamos ir mažės žaliavų sąnaudos. Pavyzdžiui, baterijų perdirbimas galėtų tapti pagrindu kurti naujus verslo modelius Europos automobilių pramonėje.

Kintančios vartotojų elgsenos ir paklausos tendencijos

Piliečių susisiekimo poreikiai auga ir jų požiūris į susisiekimą keičiasi. Susisiekimas vis dažniau laikomas paslauga ir vartotojai nori geresnės kokybės, patogumo, lankstumo ir įperkamumo. Jie nori galimybių be problemų keisti skirtingas transporto rūšis ir lengvai gauti informacijos apie keliones. Ypač jaunesnės kartos atstovų tarpe vis populiariau nuomotis susisiekimo paslaugas ar jomis dalytis, o privačios transporto priemonės nuosavybė jau nebe tokia geidžiama.

ES piliečiai transporto priemonėse praleidžia vidutiniškai 10 valandų per savaitę, keliauja vidutiniškai 34,7 km per dieną ir 13 proc. visų vartojimo išlaidų skiria transporto reikmėms.  19  

Kasdienė spūsčių patirtis, Paryžiaus klimato susitarimas, su dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekiu susijusi krizė, vieši debatai dėl išmetamų teršalų poveikio ir tokios politikos priemonės kaip eismo ribojimo zonos siekiant atgrasyti nuo automobilių naudojimo miestų teritorijose – visa tai padėjo vartotojams labiau suvokti asmeninių transporto priemonių poveikį oro kokybei, klimato kaitai ir sveikatai. Šiandien žmonės nori susisiekimo galimybių, kurios padėtų geriau susisiekti ir kartu prisidėtų prie kovos su klimato kaita ir oro tarša. Kita vertus, gyventojams senėjant ir vis labiau keliantis į miestus Europai kyla ne tik susisiekimo problemų miestuose, bet ir socialinės įtraukties ir susisiekimo užtikrinimo problemų kaimo vietovėse.

Užimtumas ir konkurencingumas

Europos susisiekimo sektorius turi likti vienu geriausių pasaulyje. Kadangi ES transporto sektorius turi didelės įtakos darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir didėjančiai pasaulinei konkurencijai, jis turėtų aktyviausiai diegti inovacijas ir naujas technologijas. Šis pokyčių procesas turi vykti visapusiškai atsižvelgiant į darbo sąlygas ir socialines problemas šiame sektoriuje.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, mažataršių technologijų, tokių kaip transporto priemonių elektrinės galios pavaros, naudojimas, sąveikieji, susietieji ir itin automatizuoti susisiekimo sprendimai yra vieni aktualiausių iššūkių, atversiantys svarbių mūsų būsimo susisiekimo galimybių. Tą patį galima pasakyti ir apie tokias naujas susisiekimo koncepcijas kaip dalijimasis automobiliu ir nauji logistikos optimizavimo sprendimai.

Europos automobilių pramonės sektorius patirs struktūrinius pokyčius, kurie gali gerokai pakeisti jo vertės grandinę, investavimo prioritetus ir technologinius sprendimus, o tai turės įtakos ir jo konkurencinei padėčiai pasaulyje. Juos pajus įvairūs vertės grandinės subjektai: nuo žaliavų tiekėjų, detalių tiekėjų ir transporto priemonių gamintojų iki platintojų ir priežiūros paslaugų teikėjų, taip pat susisiekimo paslaugų teikėjų.

ES automobilių pramonės sektorius suteikia darbo vietas 8 mln. asmenų, sukuria 4 proc. ES bendrosios pridėtinės vertės ir atneša 120 mlrd. EUR prekybos perteklių 20 . ES yra viena didžiausia pasaulyje variklinių transporto priemonių gamintojų, o sektorius yra didžiausias privatusis investuotojas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, tuo įtvirtindamas technologijų srities lyderio pozicijas pasaulyje. Net jei galutinis surinkimas vis dažniau vyksta arti rinkų už ES ribų, didelę vertę sukuriantys vertės grandinių etapai, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, dizainas ar rinkodara, didžia dalimi tebevyksta Europoje.

Įgūdžių pokytis

Siekiant skatinti technologines inovacijas ir jomis pasinaudoti, ES susisiekimo sektoriaus darbo jėgai reikia tinkamų įgūdžių. Jau dabar tai didžiulis iššūkis pramonės sektoriui. Netaršios, susietosios ir automatizuotos transporto priemonės turi įtakos darbo imlumui jas gamybos sektoriuje. Joms reikia naujų įgūdžių, pavyzdžiui, surinkti elektros variklius ar gaminti baterijas, kompiuterinę ar jutiklinę įrangą, ir, nors numatoma, kad toliau daugės inžinierių darbo vietų, procesams vis labiau reikia sudėtingų IT įgūdžių. Kita vertus, automatizuotas vairavimas gali turėti didelį poveikį darbo jėgai ir todėl vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu gali tekti ją perkvalifikuoti, pavyzdžiui, tokių profesijų kaip sunkvežimių vairuotojai atveju. Šią tendenciją reikia pasitikti ir papildyti stipresniu socialiniu dialogu ir paramos mechanizmais, kurie padėtų žmonėms tinkamiausiai pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Kelių eismo sauga

Nors per praėjusius dešimtmečius padaryta didelė pažanga ir kelių eismas ES tapo vienu saugiausių pasaulyje, tačiau didelis žūčių ir sunkių sužalojimų skaičius tebesukelia daug kančių ir nepriimtinų ekonominių išlaidų, kasmet siekiančių, kaip apskaičiuota, 100 mlrd. EUR. 2016 m. ES keliuose žuvo 25 500 žmonių, o dar 135 000 buvo sunkiai sužaloti 21 .

Skaitmeninė susisiekimo revoliucija

ES susisiekimo sektoriui reikia pasinaudoti skaitmeninių technologijų atvertomis galimybėmis. Junglumas ir socialiniai tinklai keičia tradicines susisiekimo sampratas. Kuriami nauji verslo modeliai, ir kartu su jais atsiranda novatoriškų susisiekimo paslaugų, įskaitant naujas internetines krovinių vežimo operacijų platformas, susitarimą pavežti, dalijimosi automobiliu ar dviračiu paslaugas, arba išmaniųjų telefonų programinė įranga, teikianti eismo sąlygų analizę realiuoju laiku ir duomenis 22 .

Dėl skaitmeninių technologijų keičiasi ir pačios transporto priemonės. Atsiradus naujų į automobilius integruotų susietųjų ir sąveikiųjų paslaugų ir didėjant automatizavimo mastui, transporto priemonės tampa vis išmanesnės. Autonominių transporto priemonių plėtrai dabar skiriamos didžiulės investicijos. Automatizuotos transporto priemonės turės priklausyti nuo saugaus keitimosi duomenimis tarp transporto priemonių ir tarp transporto priemonių ir kelio infrastruktūros, o tam savo ruožtu reikės pakankamo ir patikimo tinklo pajėgumo, kad vienu metu galėtų sąveikauti milijonai automobilių.

Investicijų į infrastruktūrą poreikiai

Nuo pasaulio ekonomikos krizės ES kenčia dėl pernelyg mažų investicijų į transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą. Investicijų trūkumas stabdė ES susisiekimo sistemos modernizavimą. Kolektyvinėmis ir koordinuotomis Europos lygmens pastangomis, kurias neseniai sustiprino Investicijų planas Europai 23 , ši mažėjimo tendencija turi pakeisti kryptį didėjimo linkme.

Tarptautinis valiutos fondas yra apskaičiavęs, kad 1 proc. padidinus išlaidas konvencinei infrastruktūrai bendrasis vidaus produktas išauga 1,5 proc. punkto 24 .

Automatizuotam vairavimui reikės naujos telekomunikacijų ir palydovinės infrastruktūros, taip pat transporto priemonių vietos nustatymo ir tarpusavio ryšio paslaugų. Penktosios kartos (5G) judriojo ryšio 25 ir „Galileo“ paslaugos suteikia didelę galimybę patenkinti tokius poreikius. Autonominio vairavimo ir netaršių transporto priemonių reikmėms reikės integruoto infrastruktūros planavimo ir investicijų, kad keliai būtų aprūpinti reikiama telekomunikacijų ir įkrovimo infrastruktūra, pavyzdžiui, elektra varomiems automobiliams, ir kad būtų teikiami aukštos kokybės kelio duomenys, pavyzdžiui, didelės raiškos skaitmeniniams žemėlapiams ir visiškai sąveikiai automobilio įrangai.

Apskaičiuota, kad siekiant pabaigti transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius iki 2030 m., t. y. sukurti tikrą bendrą Europos transporto erdvę 26 , kuri stiprintų ES bendrąją rinką ir padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimu, reikės 740 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad investicijoms į ES transporto infrastruktūrą (apimančią transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) visą apimantį susisiekimo tinklą ir miesto transportą), reikės 130 mlrd. EUR per metus, o tai iš esmės yra istorinis maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto dydis 27 . Siekiant pašalinti esamus infrastruktūros priežiūros trūkumus daugumoje ES valstybių narių reikės daugiau didelių investicijų. Telkiant šias didžiules transporto investicijas reikės didelių bendrų ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus pastangų.

3.    SUSISIEKIMAS EUROPOJE 2025 M.

Europa turi siekti daryti sparčią pažangą, kad iki 2025 m. sau sukurtų visas transporto rūšis integruojančią netaršaus, konkurencingo ir susieto susisiekimo sistemą. Ta sistema turi aprėpti visą Sąjungą ir jungti su kaimynais ir pasauliu. Ji turi visiems sudaryti sąlygas patogiai ir visą laiką prisijungus keliauti miestuose ir tarp miestų ir kaimo vietovių. Ji taip pat turi remtis pasaulyje pirmaujančia gamybos ir paslaugų pramone.

Šiam užmojui reikalingas daug skirtingų politikos sričių apimantis integruotas požiūris ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. ES lygmeniu jam reikia taisyklių ir standartų, taip pat įvairių paramos priemonių 28 . Jas sudaro investicijos į infrastruktūrą, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, tarpvalstybinius sąveikaus diegimo bandymus ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platformas.

Visos šios viena kitą stiprinančios priemonės buvo įtrauktos į bendrą perspektyvią susisiekimo darbotvarkę. Darbotvarkėje susitelkta į sritis, kuriose ES gali pasiekti realių permainų siekiant užtikrinti netaršų, konkurencingą ir susietąjį susisiekimą. Joje ypač daug dėmesio skiriama tam, kad kelių transportas iš esmės prisidėtų įgyvendinant šią 2025 m. susisiekimo Europoje viziją.

3.1    Perėjimo prie netaršaus ir tvaraus susisiekimo spartinimas

ES turi spartinti Europos perėjimą prie visiškai netaršaus susisiekimo. Todėl Sąjungai reikia išsamios reglamentavimo sistemos, kurioje būtų numatyta patobulintais išmetamų teršalų kiekio standartais pagrįstos veiklos švarių technologijų srityje ir mažaanglių degalų diegimo veiksmų 29 , kartu užtikrinant aukštą saugos ir saugumo lygį. Be to, anksčiau įdiegus pažangų kelių apmokestinimą, geriau informuojant vartotojus ir nacionalinėms bei vietos valdžios institucijoms remiant priemones labai sustiprės konkurencingumas, pagerės aplinka ir visuomenės sveikata.

Tvaraus susisiekimo skatinimas tobulinant išmetamų teršalų kiekio standartus

Reaguodama į pastarojo meto krizę, susijusią su automobilių išmetamu teršalų kiekiu, ir jos sukeltą didžiulį visuomenės nerimą, Komisija skubiai ėmėsi visapusiškų veiksmų, kad vartotojų labui užtikrintų veiksmingą kontrolę ir skaidrumą. Paskelbtas pasiūlymas dėl naujos patikimos europinės tipo patvirtinimo sistemos 30 . Tai viena iš daugelio ES priemonių, kuriomis siekiama atkurti vartotojų pasitikėjimą automobilių pramonės sektoriumi ir reglamentavimo sistema. Dabar mums reikia, kad Europos Parlamentas ir Taryba skubiai susitartų dėl šių didelio užmojo ir labai reikalingų teisės aktų priėmimo. Be to, sukurtos naujos bandymų procedūros, pagal kurias vyks lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekio bandymai realiomis vairavimo sąlygomis ir laboratorijoje. Jos bus taikomos naujiems transporto priemonės tipams nuo 2017 m. rugsėjo mėn.

Pasauliniai inovacijos ir konkurencijos procesai spartėja ir automobilių pramonės sektorius išgyvena esminę transformaciją. Europa turi apibrėžti kelią, užtikrinantį, kad Europos automobilių pramonės vertės grandinė ateityje pirmautų pasaulyje taip pat, kaip ir dabar.

Visoje ES galiojantys išmetamo anglies dioksido kiekio standartai yra stipri paskata kurti inovacijas ir didinti veiksmingumą. Jie padės stiprinti konkurencingumą ir atvers anglies dioksido neišmetančių ir mažataršių transporto priemonių perspektyvą, jokiai technologijai nesuteikdami pirmenybės. Komisija pradėjo persvarstyti po 2020 ir 2021 m. galiosiančius lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido kiekio standartus. Tarp svarstomų galimybių – konkretūs anglies dioksido neišmetančioms ir mažataršėms transporto priemonėms taikytini tikslai. Komisija taip pat svarsto europinius sunkiųjų transporto priemonių standartus. Šiuos pasiūlymus numatoma priimti atitinkamai šių metų pabaigoje ir 2018 m. pirmoje pusėje. Jie bus pagrįsti modernizuotomis procedūromis, kuriomis nustatomas kiekis artimesnis išmetamam realiomis važiavimo sąlygomis.

Prieš nustatydama naujas sunkiųjų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido ribines vertes, Komisija rengia patikimą išmetamo anglies dioksido kiekio nustatymo ir kuro suvartojimo patvirtinimo procedūrą, taip pat tokių patvirtintų duomenų stebėjimo ir ataskaitų apie juos teikimo sistemą. Šios priemonės padidins skaidrumą vartotojams ir taip pat padės diferencijuoti kelių naudotojų apmokestinimą.

Sunkiųjų transporto priemonių, tokių kaip sunkvežimių, tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų, išmetamas teršalų kiekis šiuo metu sudaro maždaug ketvirtadalį kelių transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio ir, prognozuojama, 2010–2030 m. išaugs 10 proc., nors jiems ES, kitaip nei kituose pasaulio regionuose, netaikomi degalų vartojimo efektyvumo standartai 31 .

Komisija taip pat svarsto, kaip sparčiai ir geriausiai pasinaudoti galiojančiomis masę ir matmenis reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kad pagerėtų su aerodinamika susijęs degalų vartojimo efektyvumas ir sumažėtų išmetamas anglies dioksido kiekio rodiklis 32 . 

ES sanglaudos politikos prioritetas – skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tam, be kita ko, numatyta 39 mlrd. EUR. Šiomis lėšomis būtų prisidėta prie energiją efektyviai vartojančio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomo transporto sektoriaus kūrimo, o iš jų 12 mlrd. EUR numatyta mažai anglies dioksido išmetančio daugiarūšio ir tvaraus susisiekimo miestuose reikmėms.

Vartotojams suteikiama galia daryti informacija pagrįstus sprendimus

Vartotojams svarbu suteikti skaidrios tikslesnės informacijos apie transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį. Ši nauja išmetamų teršalų kiekio standartų sistema suteiks galimybių imtis priemonių, pavyzdžiui, geriau informuoti vartotojus srityse, kuriose taikomas automobilių ženklinimas 33 . Ji padės valstybėms narėms geriau pritaikyti savo fiskalines priemones, o vietos valdžios institucijoms – naudoti tas priemones netaršaus susisiekimo skatinimo schemoms. Todėl šių metų programos LIFE kvietimais teikti pasiūlymus 34 taip pat remiami projektai, kuriais vartotojams suteikiama galių realiomis sąlygomis sutaupyti degalų ir priimti informacija pagrįstus sprendimus įsigyti nedaug teršalų išmetančius lengvuosius automobilius.

Jau dabar daug Europos miestų yra nutarę suderintai spręsti su klimato kaita, spūstimis ir oro tarša susijusius uždavinius. Jie pasiryžę investuoti į netaršų viešąjį transportą ir taip pat skatina naudotis aktyviomis ir tvariomis transporto rūšimis, kurioms skirtos kelionių daugiarūšiu transportu informacinės paslaugos, teikiančios naudotojams įvairių susisiekimo galimybių, įskaitant dviračius ir dalijimosi automobiliu schemas. Kai kurie miestai, norėdami sumažinti didžiulę kelių transporto sukeliamą oro taršą, įveda ar svarsto transporto priemonių įvažiavimo apribojimus. Komisija įdėmiai stebi šias iniciatyvas bendraudama su miestų ir valstybių narių atstovais 35 , visų pirma tam, kad visi vairuotojai galėtų gauti atitinkamą informaciją. Tarp papildomų priemonių galėtų būti gairės miestams dėl transporto priemonių įvažiavimo į miestų teritorijas ribojimo. Tačiau veiksmingai įgyvendinant ES intelektinių transporto sistemų specifikacijas 36 kaip tik bus užtikrinta, kad viešosios institucijos teiktų naudotojams tikslią tikralaikę kelionių informaciją.

Pažangus kelių apmokestinimas

Iš kelių naudotojų surinktos pajamos gali labai padėti finansuoti infrastruktūrą, o pritaikymas pagal naudojimo būdą ir išmetamą teršalų kiekį gali padėti paspartinti inovacijų, pavyzdžiui, švarių technologijų, kūrimą. Vis daugiau valstybių narių įgyvendina įvairias kelių apmokestinimo formas.

Komisija mano, kad kelių apmokestinimas pagal atstumą, palyginti su apmokestinimu pagal laiką, geriau atitinka dabartinį naudojimo būdą, išmetamą teršalų kiekį ir taršą, todėl siūlo pritaikyti kelių apmokestinimo reglamentavimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į šį aspektą 37 . Ją pritaikius bus išplėsta taikymo sritis (į ją būtų įtraukti tolimojo susisiekimo autobusai ir lengvosios transporto priemonės, įskaitant lengvuosius automobilius), pasistūmėta link principo „teršėjas moka“ taikymo visoms transporto priemonėms ir modernizuoti kelių apmokestinimo metodai. Į kelių rinkliavas įskaičiavus išorės (oro taršos) išlaidas, apmokestinimą diferencijavus pagal išmetamą teršalų kiekį ir sudarius palankesnes sąlygas anglies dioksido neišmetančioms transporto priemonėms bus paskatinti ir sulauks atlygio tie, kurie investuoja į mažiau taršias transporto priemones.

Pažangiu apmokestinimu taip pat galima spręsti spūsčių miestų teritorijose problemas, ir Komisija siūlo atnaujinti taisykles, kad būtų galima įvesti visoms transporto priemonėms taikomus spūsčių mokesčius. Kitame etape palaipsniui turėtų būti atsisakyta vinječių ir pereita prie naudojimu pagrįstų sistemų, ir pirmiausia jos nuo 2023 m. būtų taikomos sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.

Viešieji pirkimai – rinkos argumentas už netaršų transportą

Siekdama labiau paraginti taikyti viešuosius pirkimus, kaip skatinamąją novatoriškų mažataršių produktų rinkų kūrimo priemonę, Komisija 2017 m. pabaigoje planuoja persvarstyti ES teisės aktus dėl netaršių automobilių 38 . Kadangi nemažą dalį viešųjų pirkimų vykdo miestų ir vietos valdžios įstaigos, atsiveria ypatingų galimybių rinktis viešojo transporto priemones, tokias kaip miesto autobusai, kurioms naudojamos mažataršės alternatyvios energijos rūšys. ES gali bendrai finansuoti, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo 39 lėšomis.

Mažiau taršus ir pažangesnis susisiekimas miestuose

Siekdama prisidėti prie tvaraus ir efektyvaus susisiekimo miestuose, Komisija 2017 m. sausio mėn. pagal ES miestų darbotvarkę 40 inicijavo susisiekimo miestuose partnerystę, kurios veikloje dalyvauja ES, nacionalinės vyriausybės, vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Partnerystės darbo sritys – viešasis transportas, nevariklinis susisiekimas ir prieinamumas (tokių grupių kaip neįgalieji, pagyvenę žmonės ir maži vaikai reikmėms), gerą susisiekimą vietose ir regione užtikrinantis veiksmingas transportas, taip pat klausimas, kaip susisiekimas mieste gali būti panaudotas siekiant užtikrinti aukštus oro kokybės standartus Europos miestuose 41 . Tikslas – parengti nuo 2018 m. įgyvendintiną veiksmų planą, naudojantis įvairiuose CIVITAS projektuose sukaupta patirtimi ir iki šiol sukurtais tvaraus susisiekimo mieste planais 42 .

3.2    Teisingos ir konkurencingos kelių transporto vidaus rinkos užtikrinimas

ES turi užtikrinti socialiniu požiūriu teisingą ir konkurencingą kelių transporto paslaugų vidaus rinką, nes šis sektorius labai svarbus ES ekonomikai ir visuomenei. ES pramonė turi remtis labai konkurencingais su transportu susijusiais apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektoriais. Nepaprastai svarbu atsižvelgti į socialinį aspektą.

Vienodų sąlygų sukūrimas krovinių vežimo keliais rinkoje

Todėl Komisija peržiūri ES nuostatas dėl patekimo į krovinių vežimo keliais rinką ir dėl išnuomotų transporto priemonių 43 siekdama užtikrinti vienodas sąlygas transporto veiklos vykdytojams, sumažinti nereikalingų tuščių reisų skaičių, pagerinti taisyklių aiškumą, kad būtų sprendžiama rinkos susiskaidymo problema ir geriau užtikrinamas vykdymas. Panaikinus nereikalingus ir apsunkinančius administracinius reikalavimus, pavyzdžiui, išankstinį pranešimą apie teiksimų kabotažo 44 paslaugų skaičių, ir vykdymo užtikrinimo metodus toliau mažės sąnaudos ir gerės sąlygos rinkoje.

Apskaičiuota, kad Komisijos pasiūlymas leistų Europos Sąjungoje įmonėms 2020–2035 m. sutaupyti maždaug 3–5 mlrd. EUR 45 .

Komisija taip pat peržiūri ES nuostatas dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, siekdama užtikrinti vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams ir geresnes kelionės galimybes klientams 46 .

Socialinės sistemos ir darbo sąlygų gerinimas

Be to, Komisija priima nemažai priemonių, siekdama patobulinti socialinės teisės aktųtaikymą kelių transporto srityje, kad užtikrintų sklandų vidaus rinkos veikimą ir pagerintų tarptautinio transporto srityje dirbančių vairuotojų socialines sąlygas, kurios šiuo metu nepatenkinamos 47 . Patekimo į rinką priemonės turi būti taikomos stengiantis užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingiau užtikrinant socialinių nuostatų vykdymą. Šiomis priemonėmis bus reaguojama į problemišką įmonių-pašto dėžučių praktiką (sudėtingus ir neskaidrius verslo modelius), užkertamas kelias neteisėtam kabotažui ir kovojama su neteisėtomis įdarbinimo formomis. Tuo siekiama užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą visiems transporto pramonės darbuotojams visoje Sąjungoje, išvengiant susiskaidymo ir pašalinant įmonėms tenkančią administracinę naštą. Šiomis priemonėmis bus padidintas administracinių procedūrų veiksmingumas, pavyzdžiui, leidžiama naudoti e. dokumentus ir atliekamos patikros naudojant tachografo duomenis, todėl tos priemonės taip pat geriau užtikrins vienodas sąlygas, sklandesnį paslaugų teikimą visoje ES, mažesnes išlaidas ir trumpesnį kelionių laiką.

Kaip numatyta teisės aktuose, Komisija siūlo daugiau aiškumo taikant ES nuostatas dėl darbuotojų komandiravimo 48 kelių transporto sektoriuje. Komisija siūlo patvirtinti, kad visoms kabotažo operacijoms turi būti taikomos vietos atlyginimų taisyklės. Ji taip pat sieks, kad tarptautiniu mastu teikiamoms paslaugoms būtų proporcingai ir veiksmingai taikomi minimaliojo darbo užmokesčio teisės aktai ir kad būtų nustatyta patobulinta vykdymo užtikrinimo sistema. Ji taip pat siūlo priemones, kuriomis vairuotojams užtikrinama galimybė labai reguliariai grįžti namo ir visada sudaromos sąlygos savaitinį poilsį praleisti tinkamose patalpose. Komisija dėl pasiūlymų konsultuosis su socialiniais partneriais siekdama, kad vidutinis darbo laikas būtų apskaičiuojamas aiškiau ir lanksčiau 49 . Tuo bus pasiekta daugiau socialinio teisingumo ir pagerintas ilgalaikis Europos krovinių vežimo kelių transportu sektoriaus konkurencingumas.

Geresnė atitiktis ir vykdymo užtikrinimas taikant pažangias skaitmenines technologijas

Integruoti skaitmeniniai prietaisai, tokie kaip skaitmeninis tachografas, kuriuos naudoja keliais krovinius vežantys subjektai, gali apsaugoti darbuotojų darbo sąlygas, padėti paprasčiau kontroliuoti ES teisės aktų vykdymą, taip pat padėti taikyti diferencijuoto kelių apmokestinimo schemas, taigi prisidėti prie naujų susisiekimo paslaugų plėtros. Komisijos siūlo priemones, kuriomis skatinama diegti tokius skaitmeninius sprendimus siekiant sąveikaus rinkliavų rinkimo (Europos elektroninio kelio rinkliavų sistema 50 ), socialinės srities teisės aktų kontrolės ir administracinių formalumų veiklos vykdytojams supaprastinimo (sparčiau diegiant skaitmeninius tachografus 51 , sistemingiau naudojant e. dokumentus, keičiantis informacija tarp nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų per patobulintas tarpusavyje susietas ar bendras duomenų bazes, kurios būtų vieno langelio sistemų pirmtakės). Priemonėmis taip pat bus užtikrinta, kad tos technologijos būtų tinkamai pritaikytos visapusiškai naudoti naujas intelektines transporto sistemas.

Kvalifikacijų kaitos rėmimas

Komisija remia sektorinę partnerystę, konkrečiai automobilių pramonės sektoriuje, įgyvendindama Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės 52 Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą. Ji skatina darbdavių, profesinių sąjungų ir švietimo bei mokymo įstaigų bendradarbiavimą nustatant ir šalinant įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, plėtojant įgūdžių ugdymo strategijas ir atnaujinant mokymo programas ir mokymo modulius. Siekdama remti tokios sektorinės partnerystės veiklą, Komisija 2017 m. sausio mėn. paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“

Kelių eismo sauga

Visi subjektai turi imtis priemonių, kad sumažėtų žūčių ir sužalojimų keliuose sukeliamos kančios ir ekonominės išlaidos, kurios vis dar nepriimtinai didelės. Reglamentavimo aplinka, technologijos ir infrastruktūra – visa tai turi įtakos, ir nauja infrastruktūros bei transporto priemonių sąveika taip pat galėtų pagerinti kelių eismo saugumą ir padėti įgyvendinti sumanymą iki 2050 m. sumažinti žūčių skaičių iki nulio.

Susietasis ir automatizuotas vairavimas 53 ir pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos gali padidinti eismo saugumą, nes atsveria žmogiškas klaidas ir išsiblaškymą, dėl kurių įvyksta dauguma avarijų. Iki 2017 m. pabaigos Komisija baigs peržiūrėti bendruosius lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir miesto autobusų saugos reikalavimus, kurie apibrėžti pagal tipo patvirtinimo sistemą, siekdama patobulinti taip, kad jie atitiktų naujausią technikos pažangą 54 . 

Komisija taip pat peržiūri europinius kelių infrastruktūros ir tunelių saugos teisės aktus, taikytinus transeuropiniame tinkle, siekdama įvertinti, ar reikėtų pakelti saugos lygio kartelę 55 . 

3.3     Pasinaudojimas skaitmeninimo, automatizavimo ir pažangaus susisiekimo paslaugomis

ES turi pasinaudoti skaitmeninimo ir automatizavimo atveriamomis galimybėmis, kad sukurtų veiksmingą ir susietą susisiekimo sistemą, suteikiančią naudotojams saugius, patrauklius, pažangius, integruotus ir vis labiau automatizuotus susisiekimo sprendimus. Skaitmeninimas padeda didinti transporto ir logistikos operacijų efektyvumą: gerina eismo srautus ir optimizuoja infrastruktūros naudojimą, sumažina veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą ir padeda geriau derinti viešąjį ir privatųjį transportą. Jis taip pat padeda mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes palengvina persiorientavimą prie mažiau taršių transporto rūšių ir skatina didinti keleivinių transporto priemonių užimtumo rodiklius.

Sąveikusis, susietasis ir automatizuotas susisiekimas

Komisija remia koordinuotą masinės iš dalies automatizuotų susietųjų transporto priemonių rinkos sukūrimą iki 2020 m.: bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pramone, vykdo įvairius politikos, reglamentavimo, viešosios paramos veiksmus ir kuria suinteresuotųjų subjektų platformas. Koordinuotas spektro valdymas ir 5G technologijų diegimas bus esminiai šių naujų paslaugų skatinimo veiksniai 56 .

Didesnio automatizavimo ir kitos kartos ryšių technologijų sričių uždaviniai tebėra dideli. Kad būtų pasiekta technologijų pažanga, skatinamas įvairių subjektų bendradarbiavimas ir visuomenės pritarimas, itin svarbūs didelio masto bandymai viešuose keliuose. Keliose valstybėse narėse tokius bandymus jau galima atlikti, jie remiami specialiai organizuojamais konkursais pagal programą „Horizontas 2020“. 2017 m. kovo 23 d. pasirašydamos ketinimų protokolą dėl susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo 27 ES valstybės narės, Norvegija ir Šveicarija įsipareigojo pradėti bendradarbiauti: šalys nustatys tarpvalstybines atkarpas, maršrutus arba koridorius, kuriuose atliks kelių saugos, prieigos prie duomenų, kokybės ir atsakomybės tyrimus.

Pirmosiose rekomendacijose dėl automatizuotų transporto priemonių, kurias tikimasi pradėti naudoti iki 2020 m. 57 , aukšto lygio darbo grupė „GEAR 2030“ 58 padarė išvadą, kad pagal dabartinę ES tipo patvirtinimo sistemą atlikus ad hoc transporto priemonės saugos vertinimą šias transporto priemones jau galima teikti ES rinkai. Į galutinę darbo grupės „GEAR 2030“ ataskaitą (ji bus paskelbta 2017 m. lapkričio mėn.) bus įtrauktos ilgalaikės rekomendacijos dėl didesnio transporto priemonių, kurias tikimasi pradėti naudoti iki 2030 m., automatizavimo masto. Be to, tarptautiniu lygmeniu svarbų darbą pradėjo Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija. Šiame darbe dalyvauja ir ES valstybės narės bei Komisija.

Projektas L3PILOT 59 – svarbus parodomasis bandomasis projektas, kuris bus pradėtas vykdyti 2017 m. vasarą pagal programą „Horizontas 2020“. Jį vykdant bus atliekami didelio masto įvairių automatizuotų keleivinių transporto priemonių vairavimo funkcijų bandymai.

Vykdydama Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos duomenų ekonomikos srities veiklą, Komisija nagrinėja pagrindines problemas, be kita ko, atsakomybės, duomenų mainų ir nuosavybės taisykles, kurios yra labai svarbios automatizuoto transporto priemonių vairavimo raidai 60 .

Kadangi sąveikiosios, susietosios ir automatizuotos transporto priemonės naudojamos vis dažniau, reikalingos sąveikiosios intelektinės transporto sistemos, kad transporto priemonės turėtų tiesioginį tarpusavio ryšį bei ryšį su eismo signalais ir pakelės infrastruktūra bei kitais transporto naudotojais. Komisija jau pateikė strategiją, skirtą koordinuotam ir suderintam sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimui Europoje iki 2019 m. 61 Siūlomos priemonės parengtos taip, kad būtų išvengta vidaus rinkos suskaidymo ir kad būtų galima spręsti opiausias (kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos) problemas, kurios yra itin svarbios eksploatavimo efektyvumui užtikrinti ir visuomenės pritarimui gauti. Be to, 2017 m. Komisija priims kelias įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas paslaugų sąveikumas ir tęstinumas.

Valstybių narių bendradarbiavimas bendrai diegiant sąveikiąsias intelektines transporto sistemas vyksta platformoje C-ROADS 62 . Šios platformos darbas užtikrins sąveikumą – bus nustatytos bendros techninės specifikacijos ir tarpvalstybiniai bandymai.

Transporto tinklų veiksmingumo didinimas

Logistines operacijas ir kelionių planavimo būdą iš pagrindų keičia junglumas ir realiojo laiko skaitmeninės informacijos prieinamumas. Vežant krovinius arba keleivius atsiranda galimybių derinti transporto rūšis ir pasirinkti veiksmingiausią, pigiausią ir ekologiškiausią maršrutą.

Komisija imasi veiksmų, kuriais bus prisidedama prie susisiekimo tinklo tvarumo ir veiksmingumo: teikia paskatas ir kuria platformas, padėsiančias kuo geriau išnaudoti atitinkamus kiekvienos transporto rūšies pranašumus ir pajėgumus. Siekdama skatinti mažiau taršų krovininį transportą, 2017 m. rudenį ji persvarstys mišriojo vežimo teisės aktus 64 . Apribojimų (pavyzdžiui, leidimų išdavimo procedūrų) sumažinimas ir finansinė parama teikiant fiskalines paskatas gali paskatinti sumažinti vežimo keliais operacijų skaičių, nes būtų daugiau naudojamasi mišriaisiais transporto būdais.

Komisija įsteigė skaitmeninio transporto ir logistikos forumą 65 , kuris daugiausia dėmesio skiria vežimo dokumentų skaitmeninimui ir pripažinimui bei valdymo sistemų nustatymui. Į šį darbą įtraukti visų logistikos grandžių dalyviai, kuriems reikia susitarti dėl techninių sprendimų ir duomenų prieinamumo, mainų, nuosavybės, kokybės ir apsaugos taisyklių, taip pat finansavimo ir valdymo.

Veiksmingiau naudojant prekių buvimo vietos nustatymo ir planavimo susietąsias ir automatizuotas technologijas ir kuriant prekių centrus (pasiekiant didesnius apkrovos krovininėms transporto priemonių apkrovos rodiklius) būtų galima labai sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekius. 66

Be to, Komisija priima teisės aktą dėl kelionių daugiarūšiu transportu informacijos, kuriuo bus nustatytos specifikacijos, reikalingos, kad ES masto kelionių daugiarūšiu transportu informacija būtų tiksli, apimtų visą transporto tinklą ir jos paslaugos būtų prieinamos naudotojams visose valstybėse narėse 67 .

3.4. Investavimas į šiuolaikišką susisiekimo infrastruktūrą

Visomis pristatomomis priemonėmis bus prisidedama prie netaršios, konkurencingos ir susietos susisiekimo sistemos sukūrimo iki 2025 m. Tačiau šios vizijos įgyvendinimas taip pat labai priklausys nuo didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų ir šiuolaikiškos bei veiksmingos infrastruktūros.

Investicijų į ateities infrastruktūrą didinimas

Be fizinio transporto tinklo ir alternatyvių degalų infrastruktūros ateities susisiekimo sistemai reikės ir skaitmeninių – gerai tarpusavyje sujungtų tarpvalstybiniu mastu sąveikaujančių – infrastruktūrų. Norint sukurti šias tarpusavyje sujungtas tarpvalstybines infrastruktūras ir įdiegti suderintas ir tarpusavyje sąveikaujančias skaitmenines paslaugas (5G ryšio aprėptį, duomenų tinklus, sąveikiąsias intelektines transporto sistemas) prireiks didelių investicijų.

Pagal Investicijų Europai planą per mažiau nei dvejus metus naujoms investicijoms 28 valstybėse narėse buvo skirta 194 mlrd. EUR; 9 proc. šių investicijų skiriami konkrečiai transporto sektoriui, tačiau investicijos nukreipiamos ir į kitus susijusius sektorius – energetikos, skaitmeninį ir mokslinių tyrimų ir inovacijų, be kita ko, mažataršių transporto priemonių srityje. 68

Europos infrastruktūros tinklų priemonės (transporto srities) 69 lėšomis (2014–2020 m. laikotarpiu skiriama maždaug 24 mlrd. EUR) finansuojami dideli sudėtingi projektai transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridoriuose. Iki šiol pagal programą bendrai finansuoti 452 projektai, kurių bendra suma – 19,4 mlrd. EUR, o bendra investicijų suma (kartu su kitomis viešosiomis arba privačiosiomis lėšomis) – 37,7 mlrd. EUR. 2017 m. vasario mėn. paskelbto Europos infrastruktūros tinklų priemonės derinimo konkurso tikslas – panaudoti 1 mlrd. EUR vertės dotacijas derinant skirtingas finansines priemones su viešųjų finansų įstaigų, privačiojo sektoriaus ir – pirmą kartą –Europos strateginių investicijų fondo teikiamu finansavimu 70 .

Be to, bus svarbu toliau didinti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros sinergijas – ieškoti galimybių derinti lėšas iš atitinkamų transeuropinio tinklo programų, finansuojamų Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis. Tai padės siekti kompleksinių tikslų – mažinti transporto ir energijos tiekimo priklausomybę nuo iškastinio kuro, įvairinti tiekimą ir diegti pažangiuosius tinklus. 2016 m. pabaigoje buvo paskelbtas pirmas skirtingus sektorius siejantis sinergijos pasiūlymų konkursas – jame sujungti Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir energetikos komponentai, kuriems iš viso skiriama 40 mln. EUR.

2014–2020 m. bendram investicijų susisiekimo ir transporto srityje finansavimui remti Sanglaudos fonde ir Europos regioninės plėtros fonde numatyta 70 mlrd. EUR. 71 Siekiant nutiesti trūkstamas sistemos jungtis ir pašalinti kliūtis, pagal sanglaudos politiką visų pirma remiamos investicijos į transporto (daugiausia geležinkelių ir kelių) infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose. Visose valstybėse narėse sanglaudos politikos priemonėmis remiant investicijas tvaraus susisiekimo mieste, kelių eismo saugos, įvairiarūšio transporto, intelektinių transporto sistemų, netaršių degalų ir transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo srityse transportas tampa pažangesnis, mažiau taršus ir saugesnis.

Miestų poreikiai investicijoms į susisiekimą ypatingi. Remdamasi Investicijų Europai plano įgyvendinimo patirtimi, Komisija kartu su Europos investicijų banku ieško būdų nustatyti specialią reglamentavimo ir finansinės paramos miestams sistemą. Jos tikslas – didinti miestų bendradarbiavimą: būtų galima sujungti projektus ir padidinti mastą, kad jie būtų patrauklesni bankams ir privatiems investuotojams. 72

Novatoriškų susisiekimo sprendimų diegimas taip pat priklausys nuo tolesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europoje vykdoma didžiausia daugiašalė mokslinių tyrimų programa „Horizontas 2020“. Ateities susisiekimui daug dėmesio bus skiriama pagal programą „Horizontas 2020“ organizuosimuose konkursuose 73 ir šioje programoje numatytose Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyvos 74 ir Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse 75 . Nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikia geriau koordinuoti valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas. 76 Be jau veikiančių mechanizmų, tai turėtų padėti laikytis įgyvendinimo kurso ir stebėti pažangą. 77

Spartesnis alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimas

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių rinkos raida labai priklauso nuo plataus alternatyvių degalų infrastruktūros 78 prieinamumo, pavyzdžiui, elektros įkrovos punktų ir techninės priežiūros įrenginių. Kelionės Europoje elektrinėmis transporto priemonėmis turėtų būti paprastos – naudotis elektros įkrovos punktais turi būti taip pat paprasta, kaip įsipilti degalų 79 .

Nuo šiol iki 2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės 80 dotacijų paramą bus gavę daugiau negu 1 200 alternatyvių degalų, konkrečiai, elektros įkrovos papildymo, punktų. Maždaug 6 mln. elektros įkrovos punktų (2,8 mln. punktų galėtų būti atlikti parengiamieji kabelių klojimo darbai, o 3 mln. – tikri elektros įkrovos punktai) galėtų būti įrengti negyvenamuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, jeigu Europos Parlamentas ir Taryba sparčiai priimtų Komisijos pasiūlymą persvarstyti Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, dėl kurio šiuo metu yra deramasi 81 .

Todėl visą ES kelių tinklą tolygiai apimančio elektros įkrovos punktų tinklo ir, pavyzdžiui, energijos kaupimo technologijų ir prietaisų (baterijų), sukūrimas yra kita bazinė visai netaršaus susisiekimo sąlyga.

Kaip reikalaujama Alternatyvių degalų infrastruktūros direktyvoje, valstybės narės rengia nacionalinės politikos sistemas, kuriose planuojama alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių ir laivų rinkos plėtra ir nustatomas atitinkamos infrastruktūros kūrimas. Valstybės narės, kurios dar to nepadarė, turėtų nedelsdamos pateikti savo planus Komisijai. Komisija paskelbs šių nacionalinės politikos sistemų vertinimą 2017 m. lapkričio mėn. Remdamasi šia analize, visų pirma pagrindiniais infrastruktūros kūrimo transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridoriuose ir miestų vietovėse aspektais, Komisija nustatys pagrindines problemas ir pasiūlys veiksmų planą ES veiksmus pateisinančio rinkos nepakankamumo klausimams spręsti įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

Baterijos – bazinė didelio poveikio technologija 

Komisija jau seniai remia baterijų tobulinimą 83 – bazinę didelio poveikio technologiją, kuri labai svarbi siekiant elektromobilumo ir energetikos sąjungos tikslų. Vykdant iniciatyvų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą daugiausia dėmesio skiriama baterijų charakteristikoms (svoriui, dydžiui, patvarumui, ilgaamžiškumui, galimybėms perdirbti) gerinti ir baterijų sąnaudoms mažinti. Lėšos paskirstytos įvairiems baterijų vertės grandinės etapų moksliniams tyrimams: baterijų sudėtinių medžiagų (naujų arba patobulintų cheminių medžiagų), baterijų elementų gamybos (naujų gamybos technologijų ir įrangos), baterijų paketų ir baterijų valdymo sistemų (pvz., elektroninių galios įrenginių, junglumo su elektra varomais automobiliai ir energijos tinklu). Be to, Komisija finansavo diegimą prieš pateikiant į rinką ir bandomąsias gamybos linijas. Nors kai kuriuose vertės grandinės segmentuose baterijos yra konkurencingos, ES pramonė kol kas dar neišvystė visos baterijų vertės grandinės. Pavyzdžiui, baterijų elementai vis dar dažniausiai importuojami iš trečiųjų šalių, nes šiuo metu Europos Sąjungoje masinė baterijų elementų gamyba nevykdoma. Atsižvelgdama į didėjantį strateginį susidomėjimą baterijomis, Komisija planuoja remti pramonės iniciatyvas sukurti visą baterijų, kurios galėtų būti pritaikomos tiek susisiekimo, tiek kitose (energijos kaupimo) srityse, vertės grandinę ES. Energijos kaupimas, be kita ko, baterijose, – vienas iš keturių prioritetų, nurodytų komunikate dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo 84 . Siekiant skatinti inovacijas ir konkurencingumą dabar būtina kartu su valstybėmis narėmis, pramone ir mokslinių tyrimų centrais spartinti iki šiol atliekamą darbą. Šią veiklą reikėtų grįsti poreikiais, atidžiai apsvarsčius rinkos sąlygas, siekiant apibrėžti ir optimizuoti galimą įsikišimą ES ir pasaulio lygmenimis.

4. IŠVADOS

Susisiekimas sparčiai kinta. Prasidėjus susietųjų ir automatizuotų automobilių, dalijimosi transporto priemonėmis, visai netaršaus susisiekimo ir lengvai keičiamų transporto rūšių epochai metas pradėti rengtis būsimam susisiekimui Europoje. Europa turi pereiti nuo šiuo metu suskaidytų transporto tinklų prie integruotos, modernios ir tvarios susisiekimo sistemos, susietos su energetikos ir skaitmeniniais tinklais. Piliečiams ir įmonėms turi būti pasiūlyta saugių, pažangių ir integruotų susisiekimo sprendimų visoje Europoje, ir Europos infrastruktūra turi būti viena pažangiausių pasaulyje tarp stipriausios ekonomikos šalių.

Šiuo komunikatu Komisija siūlo ateities susisiekimo Europos Sąjungoje darbotvarkę, siekdama darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu teisingo perėjimo. Visapusis reglamentavimo ir paramos priemonių kompleksas gali padėti, kad švarus, konkurencingas ir susietasis susisiekimas taptų prieinamas visiems, o pirmaudama pasaulyje Europa duotų kryptį būsimoms susisiekimo formoms.

(1)

    http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+MOTION+B8-2017-0290+0+DOC+XML+V0//LT  

(2)

   COM(2015) 598.

(3)

   Taip pat žr. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, COM(2017) 228.

(4)

   COM(2015) 80.

(5)

   Pagal siūlomą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą (COM(2016) 767) ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūrą (COM(2016) 765).

(6)

   COM(2016) 501.

(7)

    https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan_lt  

(8)

   COM(2017) 250. 

(9)

   Šaltinis: Pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, poveikio vertinimas. Visas nuorodas į duomenis galima rasti su šiuo komunikatu paskelbtame Tarnybų darbiniame dokumente SWD (2017) 177.

(10)

   Eurostato darbo jėgos tyrimas, 2016 m. duomenys, skirti NACE H „Transportas ir saugojimas“.

(11)

   Eurostato nacionalinės sąskaitos, 2014 m. duomenys, skirti NACE H „Transportas ir saugojimas“.

(12)

   ES transporto sektoriaus 2016 m. duomenys: https://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/statistics/pocketbook-2016_en  

(13)

   Apskaičiavimai pagrįsti Eurostato verslo struktūros statistiniais duomenimis (2014 m.), skirtais NACE H.

(14)

   „Study on Urban Mobility – Assessing and improving accessibility of urban areas“, European Commission, 2017.

(15)

   Aplinkos oro kokybei ir Europos oro švarai skirtame ES teisės akte (Direktyvoje 2008/50/EB) nustatytos oro kokybės ribos, kurių negalima viršyti jokioje ES vietoje, ir valstybės narės įpareigojamos riboti kenksmingų oro teršalų poveikį piliečiams. Šiuo metu tos ribos viršijamos 23 iš 28 ES valstybių narių ir daugiau kaip 130 miestų visoje Europoje.

(16)

   https://www.eea.europa.eu//publications/air-quality-in-europe-2016

(17)

    http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/scoreboard/compare/people/road-fatalities_en

(18)

   COM(2016) 501.

(19)

   Boston Consulting Group/IPSOS, Observatoire Européen des Mobilités, Première édition „Les attentes des Européens en matière de mobilité“, April 2017: http://www.ipsos.fr/decrypter-societe/2017-04-26-lundi-au-vendredi-europeens-passent-en-moyenne-9h35-se-deplacer

(20)

   European Commission, Directorate General for Internal Market, Industry, Entrepreneurship and SMEs, Automotive Industry: https://ec.europa.eu/growth/sectors/automotive_en

(21)

    http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/scoreboard/compare/people/road-fatalities_en

(22)

   COM(2016) 356, COM(2016) 288.

(23)

    https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan_lt

(24)

   IMF „World Economic Outlook“, October 2014.

(25)

   COM(2016) 588.

(26)

   TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus Europos koordinatorių darbo planai: https://ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/ten-t-guidelines/corridors_en.

(27)

   Šaltinis: OECD – ITF (2016)

(28)

   Išsamiau aprašyta su šiuo komunikatu paskelbtame Tarnybų darbiniame dokumente SWD (2017) 177.

(29)

   COM(2016) 767. 

(30)

   COM(2016) 031.

(31)

   Šaltinis: „EU Reference Scenario 2016: Energy, Transport and GHG Emissions – Trends to 2050“.

(32)

   Direktyva (ES) 2015/719.

(33)

   C(2017) 3525.

(34)

    http://ec.europa.eu/environment/life/funding/life2017/index.htm  

(35)

   2017 m. lapkričio mėn. Komisija inicijuos Europos švaraus oro forumą, pirmiausia skirtą miestams ir konkretiems sėkmingai sukurtų ir įdiegtų netaršaus ir efektyvaus susisiekimo sistemų pavyzdžiams aptarti.

(36)

   Direktyva 2010/40/ES.

(37)

   COM(2017) 275, COM(2017) 276.

(38)

   Direktyva 2009/33/EB.

(39)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(40)

    https://ec.europa.eu/futurium/en/node/1829  

(41)

   Konkrečių sprendimų bus gauta pirmiausia iš Judumo mieste ir Oro kokybės partnerystės organizacijų, kurios pasinaudos geriausia patirtimi iš visos Europos.

(42)

      Http://civitas.eu/. . Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(43)

   COM(2017) 281, COM(2017) 282.

(44)

   Paprastai apibrėžiamas kaip prekių ar keleivių vežimas iš vienos vietos į kitą toje pačioje šalyje, vykdomas kitos šalies vežėjo.

(45)

   SWD(2017) 194 ir SWD(2017) 195.

(46)

   Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009.

(47)

   COM(2017) 278.

(48)

   Direktyva 96/71/EB (pasiūlyta peržiūra šiuo metu svarstoma Europos Parlamente ir Taryboje).

(49)

   C(2017) 3815.

(50)

   COM(2017) 280.

(51)

   COM(2016) 381.

(52)

   COM(2016) 381.

(53)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(54)

   Reglamentas (EB) Nr. 661/2009. Tarptautiniu lygmeniu, priėmus JT pasaulinius elektros energija varomų transporto priemonių saugos techninius reglamentus (priėmimas numatytas 2017 m. lapkričio mėn.), atsiras paskatų įtvirtinti vienodą reglamentavimo sistemą tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija, Korėja ir JAV.

(55)

   Direktyva 2004/54/EB.

(56)

   COM(2016) 588.

(57)

    https://circabc.europa.eu/w/browse/6b12fa47-6d95-498d-b68d-d29581b32179

(58)

   Darbo grupė „GEAR 2030“ – Komisijos aukšto lygio darbo grupė, kuriai pavesta parengti rekomendacijas dėl būsimos automobilių pramonės sektoriaus reglamentavimo sistemos. 2015 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimas C(2015) 6943 .

(59)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(60)

   COM(2017) 228. Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(61)

   COM(2016) 766.

(62)

    https://www.c-roads.eu/platform.html . Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(63)

   SWD(2017) 177.

(64)

   Tarybos direktyva 92/106/EEB.

(65)

   C(2015) 2259.

(66)

    STRIA Roadmap 7 - CAT.docx - European Commission - Europa.eu

(67)

    https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2017-1550125_en

(68)

    https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan_lt . Konkretūs pavyzdžiai pateikti SWD(2017) 177.

(69)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(70)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(71)

    http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/how/strategic-report/esif_annual_summary_2016_lt.pdf

(72)

   Paramos miestams informacijos centras https://ec.europa.eu/info/eu-regional-and-urban-development/cities  

(73)

   Daugiau informacijos pateikta tarnybų darbiniuose dokumentuose SWD(2017) 223 ir SWD(2017) 177.

(74)

    http://www.egvi.eu/  

(75)

    http://www.fch.europa.eu/  

(76)

   Žr. SWD(2017) 223.

(77)

   Pavyzdžiui, spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo iniciatyva (COM(2016) 763 final) ir integruotas Europos strateginis energetikos technologijų (SET) planas (C(2015) 6317).

(78)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(79)

   2014 m. lapkričio 26 d. Pirmininko J.-C. Junckerio kalba Europos Parlamentui.

(80)

   SWD(2017) 177.

(81)

   COM(2016) 765.

(82)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(83)

   Daugiau informacijos galima rasti SWD(2017) 177.

(84)

   COM(2016) 763.

(85)

   C(2015) 6317.