Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

(COM(2018) 171 final – 2018/0081 COD)

(2018/C 440/24)

Pranešėjas:

János WELTNER

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 4 16 Taryba, 2018 4 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2018 4 17
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 7 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinės sesijos Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191/4/11

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina siūlomą Kancerogenų ir mutagenų direktyvos pakeitimą, nes juo atsižvelgiama į objektyvius duomenis siekiant saugesnių darbo sąlygų.

1.2.

Kaip ir savo ankstesnėje nuomonėje (1), EESRK ragina Komisiją įvertinti galimo Kancerogenų ir mutagenų direktyvos taikymo srities išplėtimo įtraukiant reprodukcijai žalingas medžiagas poveikį.

1.3.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į daugelio kancerogenų ir mutagenų toksišką reprodukcijai poveikį, netolimoje ateityje atliekant Kancerogenų ir mutagenų direktyvos peržiūras ir pakeitimus svarbu daugiau dėmesio skirti profesinei ekspozicijai, kurią patiria vaisingo amžiaus vyrai ir moterys, ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad šiame pakeitime profesinės ekspozicijos privalomos ribinės vertės buvo nustatytos remiantis moksliniais ir statistiniais duomenimis. Suinteresuotieji subjektai gali lengvai suprasti rizika pagrįstą metodą, kaip nurodyta aiškinamuosiuose dokumentuose, todėl tai geras pagrindas siekiant socialinio kompromiso.

1.5.

EESRK palankiai vertina įrodymais pagrįstą procedūrą, pagal kurią Komisija konsultavosi tiek su Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų moksliniu komitetu (SCOEL) (2), tiek su Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) (3) rizikos vertinimo komitetu (RAC) (4).

1.6.

EESRK mano, jog būtina parengti bandomąsias mokslinių tyrimų programas, o antruoju etapu – ES masto programas, siekiant nacionalinėje socialinės apsaugos ar visuomenės sveikatos sistemoje visą gyvenimą stebėti visų darbuotojų, patyrusių kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai junginių ekspoziciją, sveikatą. Pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (5), šis stebėjimas turėtų būti vykdomas anonimiškai.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad siekiant pagerinti darbuotojų apsaugą nuo kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai medžiagų poveikio, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbo inspekcijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo užduotims vykdyti.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad visi junginiai, kurie, kaip įtariama, gali būti kancerogenai, mutagenai ir (arba) toksiški reprodukcijai, turėtų būti tiriami šiuo atžvilgiu atliekant mokslinę analizę ir, jei taikoma, jie privalo būti įtraukti į Kancerogenų ir mutagenų direktyvą.

2.   Pagrindas rengti nuomonę

2.1.

Ši nuomonė susijusi su EESRK nuomone Darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (6), kuri buvo parengta 2017 m. kartu su Kancerogenų ir mutagenų direktyvos pakeitimu (7). Visos EESRK rekomendacijos, išskyrus tas, kurios įtrauktos į šį pakeitimą, tebėra aktualios (8).

2.2.

Pasiūlymo tikslai atitinka ES pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) ir 31 straipsnio (tinkamos ir teisingos darbo sąlygos) nuostatas.

2.3.

Užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką yra strateginis Europos Komisijos tikslas, kaip numatyta 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje (9).

2.4.

Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusi sveikatos problema ES 28 valstybėse narėse, daranti darbuotojų gyvybei ir sveikatai beveik tiek pat žalos, kiek dvi toliau nurodytos ligų grupės (kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai ir kraujotakos ligos) kartu sudėjus. Be to, šios ligos neigiamas poveikis yra daug didesnis nei su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų poveikis (10). Ši liga sukelia kančių darbuotojams ir jų artimiesiems bei draugams, blogina gyvenimo kokybę ir savijautą, o blogiausiu atveju baigiasi mirtimi (11).

2.5.

Komisija, siekdama neatsilikti nuo mokslinės ir techninės pažangos, pradėjo vykdyti nuolatinį Kancerogenų ir mutagenų direktyvos (12) atnaujinimo procesą. Šis procesas atitinka ES Darnaus vystymosi strategiją, kurios vienas tikslų yra užtikrinti, kad iki 2020 m. cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelės sveikatos žmonių sveikatai ir aplinkai. Siekiama didelį susirūpinimą keliančias medžiagas galiausiai pakeisti tinkamomis alternatyviomis medžiagomis arba technologijomis (13).

3.   Europos Komisijos pasiūlymas

3.1.

Vykdydama šį procesą ir remdamasi SWD(2018) 87 ir SWD(2018) 88, Europos Komisija savo dokumente COM(2018) 171 (14) pasiūlė kitą Direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, pakeitimą. Anksčiau 2017 m. EESRK pritarė direktyvos pakeitimui. Šiame pakeitime įtrauktos penkios medžiagos (15):

3.1.1.

Kadmis ir neorganiniai kadmio junginiai, įtraukti į Kancerogenų ir mutagenų direktyvos taikymo sritį. Veikla, kurią vykdant patiriama ekspozicija: kadmio gamyba ir rafinavimas, nikelio kadmio baterijų gamyba, kadmio pigmentų gamyba ir ruošimas, kadmio lydinių gamyba, mechaninių plokščių gamyba, cinko ir vario lydymas, spalvotųjų metalų rūdų gavyba, litavimas sidabro ir kadmio lydinio lydmetaliu, polivinilchlorido junginių gamyba ir metalo laužo bei nikelio kadmio baterijų perdirbimas. Komisijos skaičiavimais, rizika kyla 10 000 darbuotojų.

3.1.2.

Berilis ir neorganiniai berilio junginiai, įtraukti į Kancerogenų ir mutagenų direktyvos taikymo sritį. Nustatyta dešimt pramonės sektorių, pavyzdžiui, liejyklų, stiklo ir laboratorijų sektoriai, kuriuose darbuotojams kyla berilio ekspozicijos rizika. Varis, aliuminis, magnis ir nikelis yra dažnai lydomi su beriliu. Maždaug 80 % viso berilio panaudojama vario lyginiams. Berilio ekspozicija sukelia plaučių vėžį ir nepagydomą lėtinę beriliozę. Komisijos skaičiavimais, rizika kyla 54 000 darbuotojų.

3.1.3.

Arseno rūgštis ir jos druskos, taip pat neorganiniai arseno junginiai, įtraukti į Kancerogenų ir mutagenų direktyvos taikymo sritį. Arseno junginių ekspozicija patiriama gaminant varį ir cinką, taip pat stiklo, elektronikos ir cheminių medžiagų sektoriuose. Komisijos skaičiavimais, rizika kyla 7 900–15 300 darbuotojų.

3.1.4.

Formaldehidas. Ekspozicija patiriama gaminant formaldehidą, taip pat jo yra įvairiuose produktuose (klijuose ir sandarikliuose, dengimo produktuose, polimeruose, biociduose ir laboratorinėse cheminėse medžiagose); ekspoziciją taip pat galima patirti vykdant statybų veiklą ir gaminant odą bei kailį, popieriaus masę, popierių ir popieriaus gaminius, tekstilę, medieną ir medienos gaminius. Formaldehidas taip pat naudojamas audiniams konservuoti ir patologiniams skyriams bei skrodimo patalpoms dezinfekuoti. Komisijos skaičiavimais, rizika kyla maždaug 1 mln. darbuotojų.

3.1.5.

4,4’-metilen-bis-(2-chloranilinas) (MOCA). Ekspoziciją patiria darbuotojai, dirbantys plastiko sektoriuje, kuriame MOCA naudojama poliuretano elastomero dalims formuoti 89 vietose visoje ES. Komisijos skaičiavimais, rizika kyla 350 darbuotojų.

3.2.

Valstybės narės taiko skirtingą požiūrį. Kai kurios jų yra nustačiusios profesinės ekspozicijos privalomas ribines vertes daugeliui kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai cheminių medžiagų, kitos tokias ribines vertes yra nustačiusios tik kelioms tokioms cheminėms medžiagoms. Šiame pasiūlyme nurodytos penkios medžiagos; nė vienai jų nėra nustatyta ES profesinės ekspozicijos ribinė vertė. Dvylika valstybių narių (BE, BG, CY, CZ, DE, EE, ES, HU, LT, LV, NL, SE) nėra nustačiusios profesinės ekspozicijos ribinės vertės vienai iš penkių medžiagų. Trys valstybės narės (IT, LU, MT) nėra nustačiusios profesinės ekspozicijos ribinės vertės visoms penkioms medžiagoms. Šių profesinės ekspozicijos privalomų ribinių verčių lygis skirtingose šalyse gali skirtis. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą 2004/37/EB, kuria nustatomos minimalios Europos profesinės ekspozicijos privalomos ribinės vertės ir kuri, jai įsigaliojus, užtikrins vienodas darbo sąlygas visiems darbuotojams bet kurioje valstybėje narėje, patiriantiems šių kenksmingų medžiagų ekspoziciją.

3.3.

Skaičiavimai, pagrįsti „Risk & Policy Analysts Limited“ (RPA 2018) tyrimu (16) rodo, kad dėl šio pasiūlymo, jei jis bus priimtas, ilguoju laikotarpiu būtų pagerintos daugiau kaip 1 mln. ES darbuotojų darbo sąlygos ir išvengta daugiau kaip 22 000 su darbu susijusių susirgimų atvejų. Dabartinė ligų našta apskaičiuota per pastaruosius 40 metų ir apima 24 770 atvejus. Jei nebus imtasi veiksmų, ateityje ligų našta apims 24 689 naujus atvejus per ateinančius 60 metų.

3.4.

Todėl, remiantis Komisijos tarnybų darbo dokumentu, reikia apsvarstyti galimybę atnaujinti Kancerogenų ir mutagenų direktyvą vadovaujantis pirmiau pateikta informacija. Taikomi tokie patys principai kaip Kancerogenų ir mutagenų direktyvoje ir ankstesniame pakeitime. Šiuo pakeitimu išplečiamas ankstesnis sąrašas, pateiktas Kancerogenų ir mutagenų direktyvos priede, įtraukiant penkis pirmiau nurodytus junginius.

3.5.

SCOEL pateikė mokslines rekomendacijas dėl kadmio, berilio ir formaldehido, o RAC – dėl arseno rūgšties ir MOCA. Trišalis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas (ACSH) pateikė nuomonę dėl visų penkių medžiagų.

3.6.

Šių penkių kancerogenų ir mutagenų profesinės ekspozicijos ribinės vertės nustatytos remiantis moksliniais duomenimis ir atsižvelgiant į būsimus padarinius sveikatai. Taip pat atsižvelgiama į skirtingus ekonominius padarinius.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Pagrindinis šio pakeitimo tikslas yra išplėsti Kancerogenų ir mutagenų direktyvos taikymo sritį ir šioje direktyvoje pateiktą sąrašą, į kurį šiuo metu yra įtraukti tik kancerogenai ir mutagenai. Kaip nurodyta EESRK nuomonėje (17), vėliau reikėtų apsvarstyti galimybę taip pat įtraukti medžiagas, toksiškas reprodukcijai arba kitoms organizmo funkcijoms.

4.2.

Šią nuomonę pagrindžia Eurostato 2017 m. „Stebėsenos ataskaita dėl pažangos siekiant DVT ES kontekste“ (18): „2015 m. ES buvo suvartota 350 milijonų tonų cheminių medžiagų. Iš jų, 127 milijonai tonų buvo priskirti pavojingoms aplinkai medžiagoms ir 221 milijonas tonų – medžiagoms, kurios gali būti kenksmingos žmonių sveikatai. Nors toksiškų medžiagų suvartojimas sumažėjo trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, toksiškiausių cheminių medžiagų dalis bendrame suvartotų cheminių medžiagų kiekyje išliko beveik nepakitusi.“ (kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai medžiagų dalis bendrame suvartotų cheminių medžiagų kiekyje ES: 2004 m. – 10,7 %, 2015 m. – 10,3 %.

4.3.

ES strategijoje dėl su darbu susijusių vėžinių susirgimų daugiau dėmesio turėtų būti skiriama moterims.

4.3.1.

Poveikis vyrams ir moterims gali būti skirtingas, gali skirtis ir vėžio lokacija. Pavyzdžiui, krūties vėžiu vyrai serga labai retai, tačiau tarp moterų tai labiausiai paplitęs vėžinis susirgimas. Krūties vėžys gali išsivystyti dėl įvairios profesinės ekspozicijos. Siekiant gauti susijusius duomenis, kurių reikia priimant sprendimus, vyrams ir moterims būdingų vėžinių susirgimų atvejus reikėtų analizuoti atskirai, o ne tiriant darbuotojų visumą.

4.3.2.

Toliau peržiūrint direktyvą, Komitetas primygtinai ragina Komisiją sistemingiau atsižvelgti į moterų patiriamą profesinę kancerogenų ekspoziciją. Daugelis darbų, kuriuose daugiausia dirba moterys (sveikatos priežiūra, valymas, kirpyklos ir kt.), yra susiję su kancerogeninių medžiagų ekspozicija. Šiuo atžvilgiu turėtų būti nustatytos privalomos prevencijos priemonės (pavyzdžiui, neigiamo slėgio spintos įšvirkščiamiems citostatiniams produktams ruošti sveikatos priežiūros įstaigose).

4.4.

Kalbant apie bendrąją rinką, EESRK nuomone, svarbu, kad Komisija nustatytų metodiką, pagal kurią būtų nustatomos kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų profesinės ekspozicijos privalomos ribinės vertės. Šis procesas turėtų apimti plataus masto konsultacijas su socialiniais partneriais, valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO). EESRK nuomone, ypatingą dėmesį reikia skirti dviem aspektams: pirma, profesinės ekspozicijos privalomos ribinės vertės turi atitikti skirtingų junginių rizikos lygį; antra, profesinės ekspozicijos privalomas ribines vertes reikia nustatyti remiantis moksliniais duomenimis, įskaitant paskesnius pakeitimus su darbu susijusių ligų srityje. Jos turi būti nustatomos atsižvelgiant į skirtingus veiksnius, pavyzdžiui, įgyvendinimo galimybes ir galimybes išmatuoti poveikio lygius. Kad darbdaviams būtų lengviau nustatyti savo prevencijos priemonių prioritetus, jie turi aiškiai remtis su ekspozicijos lygiu susijusia rizika.

4.5.

Daugelio junginių atveju yra ilgas latentinis laikotarpis tarp pirmosios ekspozicijos ir vėžinio susirgimo. EESRK mano, jog būtina apsaugoti darbuotojus, numatant nacionalinėje socialinės apsaugos ar visuomenės sveikatos sistemoje visą gyvenimą stebėti visų darbuotojų, kuriems kyla ekspozicijos rizika, sveikatą. Šiuos duomenis gali pateikti Eurostatas, siekiant prisidėti prie Darnaus vystymosi strategijos tobulinimo.

4.6.

Visuomenės sveikatos valdymas turi būti grindžiamas tik įrodymais pagrįstu reguliavimu. Įrodymus galima gauti iš mokslinės analizės, pagrįstos geros kokybės ir statistiniu požiūriu vertingais duomenimis. Šį reikalavimą paremia ir paties Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (19) 9 straipsnis, kuriame kalbama apie specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymą (20). Taip pat reikia atsižvelgti ir į papildomus juridinius aspektus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES (21).

4.7.

EESRK dar kartą rekomenduoja dėti daugiau pastangų mokslinių ir statistinių tyrimų srityse. Profesinis vėžys gali išsivystyti dėl kelių sudėtinių priežasčių. Daugiau dėmesio ir lėšų turėtų būti skiriama sudėtinės skirtingų veiksnių ekspozicijos padariniams ir galimai sinergijai tirti.

4.8.

EESRK pabrėžia, kad viena pagrindinių užduočių siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai medžiagų darbo vietoje – sustiprinti Kancerogenų ir mutagenų direktyvos įgyvendinimo ir taikymo kontrolę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbo inspekcijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo užduotims vykdyti padedant įmonėms, ypač MVĮ, laikytis šių nuostatų. Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. Plačiai naudojama interneto platforma OIRA (interaktyvus internetinis rizikos vertinimas) gali padėti įvertinti riziką šioje srityje.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Be esminio prevencijos ir darbuotojų apsaugos ir sveikatos reikalavimo ir būtinumo pritaikyti darbą žmonėms, nustatyto Europos teisės aktuose, EESRK atkreipia dėmesį į pavojų, kad neveiksminga kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai medžiagų ekspozicijos prevencija gali turėti tokių neigiamų padarinių įmonėms, kaip didesnės išlaidos ir sumažėjęs našumas dėl neatvykimo į darbą, išlaidos dėl kompensacijų ieškovams, prarasta profesinė patirtis ir iškraipyta konkurencija, o valstybės narės gali patirti didesnes socialinės apsaugos išlaidas ir prarasti mokestines pajamas.

5.2.

Valstybių narių valdžios institucijos ir darbdaviams bei darbuotojams trišaliame Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamajame komitete atstovaujančios organizacijos labai tikisi, kad šioms medžiagoms nustačius žemesnes profesinės ekspozicijos ribines vertes bus suteikta daugiau teisinio aiškumo ir užtikrinta geresnė apsauga.

---

(1)  OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(2)  Darbuotojų sauga ir sveikata – SCOEL, Europos Komisija, 2018 6 30.

(3)  Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), 2018 6 30.

(4)  Rizikos vertinimo komitetas (RAC), 2018 6 30.

(5)  OL L 119, 2016 5 4, p. 33, 4 straipsnio 35, 45, 52, 53 ir 155 dalys .

(6)  OL C 288, 2017 8 31, p. 56..

(7)  COM(2017) 11 final.

(8)  OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(9)  COM(2014) 332 final.

(10)  EU-OSHA (2017).

(11)  SWD(2018) 88, COM(2017) 11 final.

(12)  Direktyva 2004/37/EB.

(13)  Eurostatas, Sustainable Development in the EU („Darnus Europos Sąjungos vystymasis“), p. 189.

(14)  Procedūra 2018/0081 (COD).

(15)  OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(16)  Kancerogenų ir mutagenų direktyvos trečiasis pakeitimas

(17)  OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(18)  Eurostat 2017: Sustainable development in the European Union: Overview of progress towards the SDGs in an EU context, p.246.

(19)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(20)  OL L 119, 2016 5 4, 9 str. h punktas tvarkyti duomenis būtina profilaktinės arba darbo medicinos tikslais, siekiant įvertinti darbuotojo darbingumą,<…> remiantis Sąjungos ar valstybių narių teise arba <…>;

(21)  OL L 88, 2011 4 4, p. 45. Taip pat žr. OL C 354, 2008 12 31, p. 70, 2 straipsnis.