This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018DC0026
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS on the implementation of EU standardisation policy and the contribution of European standards to EU policies
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl ES standartizavimo politikos įgyvendinimo ir Europos standartų indėlio į ES politiką
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl ES standartizavimo politikos įgyvendinimo ir Europos standartų indėlio į ES politiką
COM/2018/026 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 01 16
COM(2018) 26 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl ES standartizavimo politikos įgyvendinimo ir Europos standartų indėlio į ES politiką
{SWD(2018) 15 final}
Įvadas
Ekonominis Europos Sąjungos ir jos tarptautinių prekybos partnerių kraštovaizdis keičiasi. Ribos tarp tradicinės gamybos, skaitmeninimo ir paslaugų vis labiau nyksta, o skaitmeniniai sprendimai vis labiau integruojami į pasaulines pramonės vertės grandines. Atsižvelgdama į šias problemas, Komisija, kartu su partneriais iš įvairių institucijų, turėtų atspindėti šią ekonomikos tikrovę savo Europos politikos ir teisės aktų standartizavimo prioritetuose. Siekdama spręsti šias problemas, 2016 m. birželio mėn. komunikate „XXI amžiaus Europos standartai“ (toliau – Komunikatas) 1 Komisija pateikė naują Europos standartizacijos sistemos (ESS) viziją.
Naujoji Komunikate išdėstyta vizija neapsiriboja tradiciniu standartų klausimo sprendimo būdu ES lygmeniu – anksčiau tai buvo vien techninė pagalba ES derinimo poreikiams patenkinti. Naujojoje vizijoje akcentuojamas standartizavimo poveikis visuomenės uždaviniams ir Europos politikai, kaip antai inovacijų skatinimui, kokybės ir saugumo gerinimui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimo skatinimui, pasaulinių vertės grandinių rėmimui ir bendrosios rinkos plėtojimui.
Be šių išplėstinių politikos rėmimo priemonių Komunikate taip pat pateikiamos naujos iniciatyvos šiems tikslams Europos standartizacijos sistemoje pasiekti. Tai visų pirma yra Bendra standartizacijos iniciatyva 2 (BSI) ir pasiūlymas 3 pradėti tarpinstitucinį dialogą su kitomis teisėkūros institucijomis. Be to, 2016 m. balandžio mėn. Komisija nustatė IRT standartizacijos prioritetus ir savo komunikate „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (toliau – IRT komunikatas) 4 pasiūlė konkrečius veiksmus pagal strateginį dviejų dalių metodą. Pirmoje dalyje Komisija nustatė penkias prioritetines sritis, kuriose veiksmų reikėtų imtis skubiau. Antrojoje dalyje Komisija pasiūlė pradėti aukšto lygio procesą prioritetiniams veiksmams įvykdyti, kad būtų galima įvertinti leidinių teikimo pažangą ir prireikus pritaikyti prioritetus 5 .
Vienas svarbiausių standartizavimo principų – skaidrumas, tam reikia sukurti ryšių ir keitimosi informacija su suinteresuotosiomis šalimis priemones. Europos standartizavimo srityje šis tikslas pasiektas metine Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa 6 ir IRT standartizacijos 7 veiksmų planu 8 .
Šioje ataskaitoje siekiama paaiškinti, kaip atskiri ankstesnių metinių Sąjungos Europos standartizacijos darbo programų, Komunikato „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (toliau – IRT komunikatas) 9 ir Bendros standartizacijos iniciatyvos veiksmai ir dalyviai jau prisidėjo siekiant Komunikate nustatytų tikslų. Ji padalyta į dvi dalis. Vienoje aptariami šios naujos vizijos politikos elementai, o kita yra susijusi su bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais. Prie jos pridedamas Tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išsamiai išdėstoma pirmiau minėtų metinių Sąjungos Europos standartizacijos darbo programų įvairių veiksmų ir kitos vykdomos veiklos įgyvendinimo pažanga. Šia ataskaita siekiama paremti Komunikate numatytą tarpinstitucinį dialogą, kurį jį Komisija tęs su kitais teisės aktų leidėjais per vėlesnius mėnesius po Komunikato priėmimo, siekdama sukurti darbo, susijusio su 2019 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa, pagrindą.
Naujosios vizijos politikos elementai
1.Naujovių skatinimas
Standartai yra pripažinta inovacijų paskata 10 . Viena pagrindinių inovacijų priemonių standartizavimo procese – tai susijusių mokslinių ir techninių duomenų rengimas, plačiau žinomas kaip prieš pradedant rengti standartus atliekami moksliniai tyrimai, po kurių parengiamas standartas. Atitinkama sistema nustatyta Reglamentu ES Nr. 1025/2012 11 (toliau – Reglamentas), padidėjus standartizacijos svarbai inovacijoms Europoje. Nuo 2016 m. kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis įgyvendinant Bendros standartizacijos iniciatyvos veiksmus Komisija sustiprino šiam tikslui skiriamą dėmesį ir susiejo mokslinius tyrimus bei inovacijas su standartizavimu 12 .
Norint padėti naujoviškoms prekėms pasiekti rinką svarbiausia yra užtikrinti glaudžią ir laiku vykstančią sąveiką tarp mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) bei standartizavimo. Be to, programoje „Horizontas 2020“ vėl pradėta skirti daug dėmesio santykiui tarp jos mokslinių tyrimų projektų ir standartizacijos proceso, būtent – integruojant standartizavimo veiklą į mokslinių tyrimų projektus ir pripažįstant jų potencialą, siekiant skatinti tyrimų ir MTTP rezultatų poveikį. Įvairi iki teisinio įtvirtinimo vykdoma veikla, kuria remiamos medicinos priemonės, aplinkos apsauga, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, efektyvus energijos vartojimas ir metrologija, yra rengiamos pagal programos „Horizontas 2020“ projektus, susijusius su sąveikiosiomis intelektinėmis transporto sistemomis, kibernetiniu saugumu ir privatumu internete 13 , nanotechnologijomis, pažangiosiomis medžiagomis, biotechnologija, energija, įskaitant kuro elementus ir vandenilį, saugia visuomene ir pažangia gamyba ir perdirbimu.
Prieš pradedant rengti standartus atliekami moksliniai tyrimai taip pat padeda įgyvendinti darnias saugumo produktų ir sistemų sertifikavimo schemas.
Komisija dirba kartu su Europos standartizacijos organizacijomis ir kitomis standartus rengiančiomis organizacijomis, forumais ir konsorciumais bei susijusiais suinteresuotaisiais subjektais spręsdama priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti IRT standartizacijos ekosistemą, klausimus. Tai, be kita ko, yra atvirųjų šaltinių ir standartizacijos bendruomenių sąveikos skatinimas ir subalansuotos, aiškios ir nuspėjamos esminių standartų patentų (ESP) Europos licencijavimo sistemos nustatymas. 2017 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė su šiuo klausimu susijusį komunikatą 14 .
Komisija plačiai taiko programą „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais prisidedama prie standartizavimo, finansuoti ir dirba kartu su Europos standartizacijos organizacijomis, vykdydama veiksmus, kuriais gali būti pašalintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizavimo. Programoje „Horizontas 2020“ numatyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ryšiai yra ypač svarbūs kuriant svarbiausius skaitmeninius technologijų elementus. Didelio masto bandomaisiais projektais sudaromos sąlygos plačiai diegti technologijas pasinaudojant bandymų platformomis, eksperimentiniais įrenginiais ir bandomosiomis linijomis, kaupti žinias ir panaudoti jas standartizavimo procesuose. Remiantis preliminaria valstybių narių ir pramonės atstovų pateikta informacija, nustatytos šios pramoninių platformų iniciatyvos – „susietosios pažangiosios gamyklos“, „sveikatos ir priežiūros“, „išmaniojo žemės ūkio“, „susietojo ir automatizuotojo judumo“, „pažangiosios energetikos“, taip pat kompleksinių pramonės duomenų ir „daiktų interneto“ platformų.
Komunikate dėl Sąjungos mažataršio judumo strategijos 15 konstatuojama, kad „[s]tandartizavimas ir sąveikumas yra būtini norint visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos mastu, ypač elektromobilumo srityje, ir visoje ES turi būti pašalintos kliūtys įkrauti elektra varomas transporto priemones“. Komisija rengiasi priimti pirmąjį iš kelių Komisijos deleguotųjų reglamentų, siekdama papildyti ir (arba) atnaujinti nuorodas į standartus, kurie nurodomi techninėse specifikacijose, nustatytose Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo II priede.
2.Prekių ir paslaugų kokybės, saugos, saugumo ir tvarumo didinimas
Veiksminga standartizavimo politika padeda vykdyti įstatymuose numatytus saugumo reikalavimus parengus atitinkamas pažangias technines specifikacijas ir pateikiant bendrai pripažįstamus bandymo metodus, kuriais siekiama užtikrinti prekių ir paslaugų atitiktį nustatytoms kokybės, saugos, saugumo, energijos ir medžiagų veiksmingumo vertėms. Kokybės, saugos, saugumo ir tvarumo tikslai bendrai papildo vienas kitą, tačiau kai kada gali ir prieštarauti vienas kitam. Siekti standartizavimo darbo tikslų kuo darniau ir užtikrinant savitarpio papildomumą – tai nuolatinis uždavinys.
2.1.Kokybė
Norėdama padėti gerinti paslaugų kokybę, Komisija paprašė Europos standartizacijos organizacijų 16 parengti tokių sričių Europos standartus, kaip pašto paslaugų – šioje srityje standartai padeda plėtoti siuntinių pristatymo sektorių, taip pat horizontaliųjų paslaugų standartus, kuriuos Europos standartizacijos komitetas (CEN) rengia, siekdamas padėti paslaugų teikėjams, pvz., vertinti savo veiklos efektyvumą.
Tikimasi, kad neseniai užsakyti metrologijos srities Europos standartai 17 pagerins matavimo kokybę, ypač matuojant vandenį ir konkrečiai šilumos energiją, taip pat decentralizuotą atsinaujinančiosios elektros energijos gamybą ir elektros perdavimą į elektrines transporto priemones ir iš jų.
2.2.Sauga
Sauga yra viena iš esminių Europos standartizacijos sričių. Jai tenka maždaug 60 proc. Komisijos standartizavimo užsakymų ir tai parodo, kokį poveikį sauga turi kasdieniam ES piliečių gyvenimui. Suderinti ES teisės aktai, taip pat Bendros gaminių saugos direktyva 18 , kuria užtikrinama šimtų gaminių ES rinkoje sauga, priklauso nuo darniųjų standartų ir kitų standartų, kurie reikalingi ES teisės aktams įgyvendinti 19 , siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų saugos reikalavimams.
Neseniai priimtais standartais palaikomas derinimo procesas daugelyje įvairių sričių, kaip antai vaikų saugumo ir asmeninių apsaugos priemonių srityse. Neseniai priimtuose Europos standartuose dėl vaikų saugumo nurodomi žiebtuvėliams taikomi saugos reikalavimai, kad vaikams nepavyktų pasinaudoti uždegimo mechanizmu. Be to, naujai priimtais su kūdikių nešynėmis susijusiais standartais užtikrinama, kad vaikai negalėtų sugriebti jų sudedamųjų dalių. Galiausiai standartizuojant nustatyti techniniai reikalavimai asmeninei apsaugos priemonei – apsaugos nuo lazerio akiniams, skirtiems apsaugoti darbuotojus nuo netyčinio žalingo lazerio spinduliuotės poveikio.
2.3.Saugumas
Atsižvelgiant į technologinius ir tarptautinius politinius pokyčius saugumas tampa vis didesniu ES politikos srities prioritetu. Kalbant apie saugumą, nuo 2016 m. Komisija nustatė standartizavimo poreikius krizių valdymo srityje ir cheminės, biologinės, radiologinės bei branduolinės gynybos srityse bei paprašė Europos standartizacijos komiteto parengti atitinkamus standartus. Vykdant programą „Horizontas 2020“, įvairiose srityse, susijusiose su grėsmėmis saugumui, kaip antai radiologinėmis arba branduolinėmis grėsmėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, taip pat yra pradėti prieš pradedant rengti standartus atliekami moksliniai tyrimai. IRT srityje Komisija taip pat pateikė prašymą pradėti integruotosios privatumo apsaugos standartizavimo procesą, kuris padėtų gamintojams nuosekliai atsiskaityti duomenų apsaugos klausimais.
2.4.Tvarumas
Tvarumas yra svarbus ilgalaikis Europos standartizacijos tikslas. Standartai yra reikalingi norint įgyvendinti svarbiausius ES prioritetus, kaip antai energetikos sąjungos politiką, ir jos mokslinių tyrimų bei inovacijų strategiją (Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas) 20 , susijusią su veiksmais, kuriais siekiama spręsti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, energijos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimus. 2016 21 ir 2017 m. 22 Komisija paprašė Europos standartizacijos organizacijų parengti standartus, susijusius su: aplinkosaugos vadybos sistemomis, pakuotėmis ir pakuočių atliekomis, poliaromatiniais angliavandeniliais, aplinkosaugos vadyba, ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu, Vandens pagrindų direktyva, išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, pesticidų skleidimu, garų regeneravimo įranga, baterijomis, lakiaisiais organiniais junginiais, pirolizės būdu gautomis alyvomis, dumbliais, pastatų energinio naudingumo didinimu, žaliosios infrastruktūros diegimu, oro kokybe ir išmetamųjų teršalų mažinimu. Šie prašymai pagrįsti esamais teisės aktais ir politikos sistemomis, juos teikiant laikomasi šiose sistemose nustatytų kriterijų. Siekdama pašalinti kliūtis taikyti klimatui nekenkiančias technologijas šaldymo įrenginių, oro kondicionavimo, šilumos siurblių ir putplasčių sektoriuose, Komisija paprašė Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) parengti atitinkamus Europos standartus.
3.Sudaryti sąlygas darbo vietoms kurti ir ekonomikai augti
Standartizavimas yra „iš apačios į viršų“ nukreiptas procesas, kuriuo sudaroma galimybė suburti pramonės, valdžios institucijų, mokslo ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovus, tokiu būdu užtikrinant, kad šie suinteresuotieji subjektai labiau pripažintų šiuos standartus. Europos Sąjungoje standartai ir standartizavimas yra aiškios strateginės vertybės siekiant užtikrinti ES konkurencingumą, tai pagrindinės priemonės inovacijoms ir pažangai bendrojoje rinkoje skatinti. Bendrai pripažįstama, kad standartai ir standartizavimas yra labai svarbūs remiant ekonomikos augimą, nes padeda didinti produktyvumą ir konkurencingumą ir skatina inovacijas bei gerovę. Jais taip pat suteikiama priemonių, padedančių ES išsaugoti lyderystę technikos raidos ir pasaulinės prekybos srityse.
Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių atlikti nacionaliniai tyrimai 23 rodo, kad standartai ir standartizacija turi didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, tačiau standartų ir standartizacijos poveikis vis dar nematomas platesniu Europos mastu. Šis klausimas dar kartą buvo iškeltas diskusijoje apie Bendrą standartizacijos iniciatyvą, siekiant sustiprinti su ES standartizacijos politika susijusių metinio valdymo ciklo faktų bazę.
Komisija pripažįsta, kad yra labai svarbu geriau suprasti standartų ir standartizacijos poveikį ekonomikai ir visuomenei, ir 2017 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programoje išdėsto savo ketinimą pradėti tyrimą 24 . Tai labai plati tema, todėl kyla metodologinių problemų norint išmatuoti standartų ir standartizacijos poveikį (ekonomikai), taip pat surinkti duomenis, kuriais remiantis būtų galima pinigais įvertinti standartų ir standartizacijos poveikį ir jų išorinį poveikį mokroekonomikos, sektorių ir įmonių lygmenimis. Atsižvelgdama į šiuos svarstymus, Komisija šiais metais pradėjo galimybių studiją, bendradarbiaudama su nacionalinėmis standartizacijos institucijomis ir kitais su šia studija susijusio atitinkamo BSI veiksmo dalyviais 25 . Ja siekiama įvertinti tolesnį paties studijos vykdymo vertinimą.
4.Parama pasaulinėms vertės grandinėms
Europos standartizacijos sistemos vaidmuo labai svarbus norint padėti Europos įmonėms ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms plėsti veiklą už Europos ribų ir norint užtikrinti importuotų produktų ir paslaugų kokybę ir saugą. Tai matyti iš Europos standartizacijos organizacijų ir tarptautinių standartizacijos organizacijų susitarimų, kaip antai ISO 26 , IEC 27 , taip pat pasaulinių partnerystės ryšių, pavyzdžiui, Trečiosios kartos partnerystės projekto (angl. 3rd Generation Partnership Project, 3GPP) 28 ir organizacijos „oneM2M“ 29 . Nuo 2016 m. Komisija taip pat deda pastangas skatinti savanorišku standartų taikymu pagrįsto Europos reglamentavimo modelio taikymą ir glaudų jo susiejimą su tarptautine standartizacija trečiosiose šalyse pagal BSI sistemą. 30 Komisija taip pat pradėjo dalyvauti tiesioginiuose dialoguose su ISO ir IEC, siekdama, kad būtų priimta kuo daugiau vienodų Europos ir tarptautinių standartų ir užtikrinama aukščiausio lygio Europos vartotojų apsauga.
Standartizacija yra vienas iš esminių ES laisvosios prekybos sutarties (LPS) derybų su trečiosiomis šalimis aspektų. Komisija siekia, kad jos partnerės įsipareigotų taikyti pažangiausius tarptautinius standartus kaip pagrindą rengiant reglamentus, turinčius įtakos svarbiausiems produktams ir paslaugoms, taip norint užtikrinti ES piliečių saugą ir saugumą, taip pat pagerinti tarptautinį ES įmonių konkurencingumą. Neseniai užbaigtose laisvosios prekybos sutarties derybose, kuriose standartizacijai skirta labai daug dėmesio, buvo sprendžiamas ES ir Kanados sutarčių (Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas, IEPS, kuris laikinai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 21 d.), Singapūro ir Vietnamo (derybos baigtos) ir Japonijos (iš esmės susitarta dėl pagrindinių elementų) sutarčių klausimas.
Siekiant geriau išnaudoti didžiausių besiformuojančių rinkų teikiamas galimybes, du į Kiniją ir Indiją deleguoti ES standartizavimo ekspertai (kuriuos bendrai finansavo Komisija, ELPA ir trys Europos standartizacijos organizacijos) vykdė informuotumo didinimo veiklą, susijusią su atitinkamomis standartizavimo sistemomis, ir atliko rinkos bei reglamentavimo tyrimą tam tikrose su rinka susijusiose srityse. Dabartinis deleguotojo Europos standartizacijos eksperto Kinijoje (SESEC) projekto etapas baigiasi 2017 m. gruodžio mėn., todėl Komisija bendradarbiauja su projekto partneriais siekdama atnaujinti jį nuo 2018 m.
Kalbant apie tarptautinę Europos IRT standartizacijos aprėptį, pažymėtina, kad bendradarbiavimas pagal programą „Horizontas 2020“ ir paramos priemonė kartu su Užsienio politikos priemonės veiksmais padės sustiprinti Europos Sąjungos įtaką įsteigus pasaulinės IRT standartizavimo veiklos stebėsenos centrą ir finansavimo priemonę, skirtą Europos ekspertų dalyvavimui tarptautinėje IRT standartizavimo veikloje remti ir Europos standartizacijai kituose regionuose skatinti.
Su saugumu susijusi standartizacija yra aptariama Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos diskusijose siekiant stiprinti ES įtaką ir Europos suinteresuotųjų šalių dalyvavimą sprendžiant su saugumu susijusius klausimus.
Afrikos žemynas taip pat teikia naujų bendradarbiavimo standartizavimo srityje galimybių. Bendra Afrikos ir ES strategija gali padėti sukurti sistemą, kuria remiantis būtų plėtojama visos Afrikos standartizavimo sistema, kaip techninis indėlis į visos Afrikos rinkos integraciją. 2016 m. Komisija parėmė Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) bendradarbiavimą su Afrikos standartizacijos organizacijomis (ARSO, AFSEC), kuriuo siekta, kad standartizavimas taptų pagrindiniu 2017 m. lapkričio mėn. ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmų gairių elementu. Bendroji Afrikos rinka, pagrįsta Europos standartizacijos modeliu, yra akivaizdžiai naudinga abiem partneriams.
5.Išvengti brangiai kainuojančio bendrosios rinkos susiskaidymo
Priėmus kiekvieną Eiekvienas Europos standartą, vienas nacionalinis kiekvienos valstybės narės standarta ar jų grupė pakeičiama vieningu standartu. Tai palengvina įmonių ir piliečių gyvenimą ir padeda sukurti modernias viešąsias paslaugas bei sumažinti administracinę naštą bei reikalavimų laikymosi išlaidas. Norint patenkinti rinkos poreikius, būtina laiku perkelti Europos standartus į nacionalinę teisę ir laiku pateikti jų nuorodas (jei taikoma) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Vidutinis Europos standartų perkėlimo į nacionalinę teisę (EN standartų, kuriais remiami ES teisės aktai ir politika, ir kitų EN standartų) lygis 28-se ES šalyse siekia apie 99 proc. (nuo 93 proc. iki 100 proc. kiekvienoje valstybėje šalyje).
2013 m. atlikti teisės aktų pakeitimai, ypač naujai nustatyti Komisijos įpareigojimai, susiję su Europos standartizacijos organizacijų parengtų darniųjų standartų patvirtinimu, paveikė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikiamų nuorodų į darniuosius standartus skelbimo procesą. Dėl to padaugėjo nenurodomų nuorodų. Įvairios suinteresuotosios standartizavimo proceso šalys sukritikavo tokią padėtį, nes atsiranda teisinis netikrumas ir Europos pramonės sektoriai patiria nereikalingų papildomų išlaidų. Ši padėtis peržiūrėta 2017 m. pagal Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), siekiant spręsti dabartinių nenurodomų darniųjų standartų kiekio klausimą ir padaryti nurodymo procesą skaidresnį ir atskaitingesnį. Remdamosi REFIT platformos 31 rekomendacijomis, Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos parengė laiku skelbiamų darniųjų standartų nuorodų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje veiksmų planą ir susitarė dėl jo 32 .
Glaudus bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais
Komisija gerai supranta, kad nepakanka vien nustatyti prioritetus. Sėkmė priklauso ir nuo to, ar plati suinteresuotųjų subjektų bendruomenė, įskaitant pramonę, standartus nustatančias organizacijas, mokslinių tyrimų bendruomenę ir kitas ES institucijas ir nacionalines administravimo institucijas, prisiims aukšto lygio įsipareigojimą siekti standartizacijos.
Standartas yra savanoriško komerciniais santykiais susietų partnerių bendradarbiavimo siekiant parengti skaidrumo, atvirumo, įtraukumo, nešališkumo ir sutarimo tarp suinteresuotųjų subjektų principais pagrįstas technines specifikacijas, rezultatas. Europos standartizacijos reglamente 33 pripažįstama, kad prieš priimant metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą reikia išsamių konsultacijų tarp visų suinteresuotųjų subjektų, ir raginama jas rengti. Reglamente Europos organizacijos, atstovaujančios mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vartotojams ir aplinkos bei visuomenės interesams, taip pat raginamos aktyviai dalyvauti.
Komisija pripažįsta, kad norint sujungti tradiciškai atskiras IRT, produktų ir paslaugų sritis, reikalingas įsipareigojimas, geras bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas tarp skirtingų suinteresuotųjų subjektų. Dėl IRT standartizacijos srities pažymėtina, kad Komisija reguliariai susitikdavo su suinteresuotaisias subjektais per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 34 ryšius ir per Europos standartizacijos organizacijas, siekdama aptarti įvairių siūlomų veiksmų įgyvendinimą. Įvairių suinteresuotųjų subjektų platformoje IRT standartizacijos klausimais, kuria stebima Komunikate numatytų veiksmų įgyvendinimo pažanga reguliariai rengiant susitikimus, suburiamos valstybės narės, Europos ir tarptautinės standartizacijos organizacijos, forumai ir konsorciumai, pramonei ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms atstovaujančios organizacijos bei visuomenės atstovai.
Komisija sustiprino savo santykius su įvairiais Europos standartizacijos sistemos suinteresuotaisiais subjektais ir stengiasi pagerinti savo funkcionalumą ir veiksmingumą vykdant BSI. Be to, praėjusiais metais Komisija reguliariai palaikė ryšį ir dialogą su kitomis Europos institucijomis. Komisija ypač aktyviai dalyvavo konsultacijose rengiant 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl XXI amžiaus Europos standartų 35 . Komisija taip pat pradėjo ir įdiegė nuolatinio struktūrinio dialogo su trimis Europos standartizacijos organizacijomis praktiką, siekdama užtikrinti aukštos kokybės bendradarbiavimą ir sklandžią komunikaciją.
1.Bendra Europos standartizacijos iniciatyva
Iki šiol BSI yra pasirašę 104 dalyviai, ir tai rodo aukštą kiekvieno Europos standartizacijos sistemos segmento dalyvavimo lygį. 2016 m. birželio 13 d. Amsterdame suinteresuotosioms šalims pasirašius BSI, o 2016 m. rugsėjo 29 d. ją pasirašius valstybėms narėms, Komisija surengė kelis BSI iniciatyvinės grupės susitikimus, siekdama suderinti penkiolika susitartų veiksmų 36 . Iniciatyvinės grupės nariai daugiausia yra BSI pasirašiusios šalys, dalyvavusios rengiant šią iniciatyvą. BSI pasirašiusios šalys savanoriškai sutiko prisidėti, ir buvo paskirti vadovai.
Iki šiol atskirų BSI grupių darbas daugiausia buvo susijęs su svarbių kiekvieno veiksmo elementų plėtojimu. Šiuo etapu nebuvo susitarta dėl aiškių terminų. Atsiradus daugiau aiškumo dėl veiksmų turinio bus galima nustatyti pagal kiekvieną veiksmą rengiamų leidinių laiko matmenis ir orientyrus.
2.Įtraukumas
Komisija įformino savo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę su III priede nurodytomis organizacijomis (SBS, ANEC, ETUC ir ECOS) 37 , kurios atitinkamai atstovauja mažųjų ir vidutinių įmonių, vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos interesams standartizacijos srityje, ir pasirašė keturis skirtingus partnerystės pagrindų susitarimus. Taip užtikrinamas finansavimo ir veiklos stebėsenos darnumas ir stabilumas.
Be finansinio indėlio, Komisija imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad III priede nurodytos organizacijos įsitrauktų ir veiksmingai dalyvautų svarbiuose susitikimuose ir renginiuose, kaip antai Standartų komitete (stebėtojai), BSI (partneriai), Įvairių suinteresuotųjų subjektų platformoje IRT standartizacijos klausimais 38 ir Komisijos bei Europos standartizacijos organizacijų atstovų susitikimuose.
Siekdami užtikrinti nuoseklų požiūrį į paramą mažųjų ir vidutinių įmonių, vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos interesams standartizacijos srityje, Europos standartizacijos komitetas ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas įsteigė dvi darbo grupes – mažųjų ir vidutinių įmonių darbo grupę ir visuomenės suinteresuotųjų subjektų grupę. Jų nariai yra III priede išvardytos organizacijos – pirmąją grupę sudaro SBS nariai, o antrąją grupę sudaro ANEC, ECOS ir ETUC nariai. Šios dvi darbo grupės aptaria įvairias temas, kaip antai galimybes naudotis standartais, informuotumo didinimo, mokymo ir paramos dalyvavimui standartizavimo darbe techniniu lygmeniu. Tad jau yra parengta keletas priemonių, kaip antai internetinės programos mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir nuomonių pateikimo mechanizmas visuomenės suinteresuotiesiiems subjektams.
Standartizavimo reglamente ypač akcentuojamas 39 mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas standartų rengimo procese, siekiant parengti mažosioms ir vidutinėms įmonėms patogius naudoti standartus, kuriais galima sumažinti išlaidas ir atverti rinkas. Turėdama omenyje šį tikslą ir laikydama jį pagrindine savo 2017 metų darbo programos dalimi, SBS parengė ilgalaikę 2018–2021 m. standartizavimo strategiją mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje strategijoje išdėstomi mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi standartizavimo tikslai ir veiksmai siekiant užtikrinti, kad rengiami standartai būtų suderinami su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, laikantis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“.
Įtraukumas yra viena iš Europos telekomunikacijos standartizacijos instituto (ETSI) ilgalaikių strategijų temų ir šis klausimas yra sprendžiamas jo grupėje „ETSI Europos standartizacijos kraštovaizdyje“. Šios grupės diskusijų rezultatas – pradėta įgyvendinti Visuomenės suinteresuotųjų subjektų paramos ir įtraukumo programa (3SI), kurioje numatomas veiksmų rinkinys, skirtas didinti įtraukumui ir didinti III priede nurodytų organizacijų matomumui, informuotumui ir dalyvavimui ETSI. Visos III priede nurodytos organizacijos yra tikrieji ETSI nariai.
Išvada
Šia ataskaita siekiama remti naujai pradėtą tarpinstitucinį dialogą apie standartizaciją ES lygmeniu, kaip paskelbta 2016 m. birželio 1 d. komunikate. Jis turi paskatinti diskusiją su kitomis teisėkūros institucijomis, Europos Parlamentu ir Taryba, taip pat su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu ir nurodyti būsimus standartizavimo prioritetus, kuriais būtų padedama įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarkę. Šis tarpinstitucinis dialogas rengiamas kartu su nauju Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros 40 .
Norint sėkmingai jį įgyvendinti, bus labai svarbu bendradarbiauti su kitais teisės aktų kūrėjais nustatant 2019 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programos prioritetus. Bendrai nustatyti Europos standartizacijos prioritetai padės geriau suderinti standartizacijos darbą būsimuose teisėkūros procesuose. Norint pasiekti ES standartizacijos politikos tikslus, reikalingas bendras supratimas ir aktyvus visų Europos standartizacijos sistemos veikėjų dalyvavimas: reikia didinti įtraukumą, didinti informuotumą apie standartizacijos svarbą ekonomikoje ir visuomenėje, gerinti darniųjų standartų vertinimo procedūras 41 , įgyvendinti penkis IRT standartizacijos prioritetus ir įveikti kliūtis paslaugų sektoriuje.