Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AE4256

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkė ir veiksmų planas“ (COM(2020) 606 final)

EESC 2020/04256

OL C 56, 2021 2 16, p. 47–52 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 2 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/47

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkė ir veiksmų planas“

(COM(2020) 606 final)

(2021/C 56/06)

Pranešėjas

Ákos TOPOLÁNSZKY

Pamatinis dokumentas

Europos Komisija, 2020 9 23

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Biuro sprendimas

2020 9 15

Priimta plenarinėje sesijoje

2020 12 3

Plenarinė sesija Nr.

556

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

246 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 ES kovos su narkotikais strategijoje, kuri netrukus baigs galioti, pabrėžti ir parodyti subalansuoto ir įrodymais pagrįsto planavimo, taip pat kovos su narkotikais politikos stebėsenos ir vertinimo vaidmuo ir svarba.

1.2.

 ES kovos su narkotikais strategijos išorės vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad tik iš dalies pasiekti narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo tikslai, tuo tarpu tarptautinio bendradarbiavimo, stebėsenos, vertinimo ir mokslinių tyrimų srityse padaryta didelė pažanga. Ataskaitoje nustatytas finansinių išteklių naudojimo disbalansas, ypač nepalankus paklausos mažinimo intervencinių priemonių atveju.

1.3.

 Europos Komisijos įsteigto Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema atkreipiamas dėmesys į didelius trūkumus įgyvendinant sveikatos ir socialines intervencines priemones valstybių narių ir vietos lygmeniu. Daugumoje valstybių narių visiškai nėra taikomos daugelis įrodymais pagrįstų prevencijos ar žalos mažinimo priemonių arba jos taikomos siauru mastu.

1.4.

 2020 m. liepos 24 d. Europos Komisija paskelbė naująją 2020–2025 m. Saugumo sąjungos strategiją. Kovos su narkotikais darbotvarkė yra vienas iš jos elementų. EESRK mano, kad ši darbotvarkė, kokia ji yra šiuo metu, rodo aiškų regresą ir tai, kad atsisakoma bendru sutarimu pagrįsto, subalansuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio į kovą su narkotikais, kurio laikytasi iki šiol ir kuris buvo įvertintas teigiamai.

1.5.

 EESRK palankiai vertina rugsėjo 28 d. Europos Vadovų Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės priimtą sprendimą, kuriame Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašoma iki gruodžio mėn. pateikti naują Europos Komisijos parengto dokumento redakciją. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant dešimtąją ES kovos su narkotikais strategiją reikėtų toliau taikyti ir stiprinti techninį požiūrį ir viešąją politiką, kurie sudarė sutarimu pagrįstą ankstesnės ES kovos su narkotikais strategijos pagrindą.

1.6.

 ES turėtų gerbti ir ryžtingai ginti pagrindines dabartinėje strategijoje išdėstytas vertybes ir įsipareigoti tai daryti savo strategijos dokumente.

1.7.

 EESRK rekomenduoja naujoje kovos su narkotikais strategijoje ir šios srities naujame (-uose) ES veiksmų plane (-uose) užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp narkotikų paklausos mažinimo ir žalos mažinimo intervencinių priemonių tiek strateginių priemonių skaičiaus, tiek išteklių paskirstymo požiūriu.

1.8.

 Svarbu, kad darbotvarkėje narkotikų reiškinių problemos būtų sprendžiamos iš tiesų subalansuotai, taikant integruotą ir daugiadalykį požiūrį, grindžiamą žmogaus teisėmis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos aspektus bei mokslo žinių raidą ir numatant nuolatinį vertinimą. ES kovos su narkotikais strategijoje turėtų būti pripažįstamos pagrindinės narkotikų vartotojų teisės gydymo ir priežiūros srityje, kaip ir bet kurios kitos ligos atveju.

1.9.

 EESRK mano, kad ilgesniuoju laikotarpiu ir šioje srityje reikia užtikrinti didesnį valstybių narių teisės aktų taikymo nuoseklumą laikantis suderinimo reikalavimų, nes dabartiniai valstybių narių praktikos skirtumai neabejotinai lemia žmogaus teisių pažeidimus.

1.10.

 COVID-19 pandemija parodė, kad pažeidžiamos narkotikų vartotojų grupės ypač susiduria su neigiamais epidemiologinės padėties padariniais, dėl kurių gali labai padidėti su narkotikų vartojimu susijusi rizika.

1.11.

 Remiantis jau taikytu paklausos mažinimo modeliu, reikėtų kuo skubiau nustatyti pasiūlos mažinimo intervencinių priemonių poveikio vertinimo rodiklius ir kokybės standartus.

2.   Kontekstas

2.1.

 Pirmąjį Europos Sąjungos bendrą kovos su narkotikais veiksmų planą 1990 m. parengė Europos kovos su narkotikais komitetas (CELAD), įsteigtas Prancūzijos Prezidento François Mitterrand iniciatyva. Nuo 1995 m. Europos Komisija perėmė užduotį apibrėžti Europos kovos su narkotikais strategijas. Naujausia ES kovos su narkotikais strategija, kurią 2012 m. gruodžio 7 d. septynerių metų laikotarpiui (2013–2020 m.)- priėmė Europos Vadovų Taryba, buvo grindžiama „integruotu, subalansuotu ir faktiniais duomenimis grindžiamu požiūriu“. Šiuo laikotarpiu atsakomybė ir trumpojo laikotarpio tikslai buvo nustatyti dviejuose veiksmų planuose (2013–2016 m. ir 2017–2020 m.).

2.2.

 Nors ES kovos su narkotikais strategija yra teisiškai neprivaloma, joje išreikšti bendri ES ir valstybių narių politiniai įsipareigojimai ir siekiai. Šioje strategijoje nustatyti ES institucijų ir agentūrų veiksmai, nurodomos kryptys valstybių narių politikai šioje srityje, apibrėžtos bendros gairės ir bendri prioritetai ir sudaromos sąlygos laikytis vieningos pozicijos tarptautiniu lygmeniu. Tai ES puikiai parodė, pavyzdžiui, 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje arba JT Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje 2019 m. (1).

2.3.

 ES kovos su narkotikais strategijoje pabrėžti ir parodyti subalansuoto ir faktais grindžiamo planavimo, taip pat kovos su narkotikais politikos stebėsenos ir vertinimo vaidmuo ir svarba.

2.4.

 ES kovos su narkotikais strategijos išorės vertinimo ataskaitoje (2) padaryta išvada, kad tik iš dalies pasiekti narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo tikslai, tuo tarpu tarptautinio bendradarbiavimo, stebėsenos, vertinimo ir mokslinių tyrimų srityse padaryta didelė pažanga. Ataskaitoje nustatytas finansinių išteklių naudojimo disbalansas, ypač nepalankus paklausos mažinimo intervencinių priemonių atveju. Joje daroma išvada, kad siekiant veiksmingiau naudoti ribotus išteklius, būtina nustatyti veiksmų prioritetus ir sutrumpinti strategijos taikymo laikotarpį, kuris šiuo metu yra aštuoneri metai.

2.5.

 Europos Komisijos įsteigtas Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema kartu su 169 pilietinės visuomenės organizacijomis iš 32 šalių tyrė 2017–2020 m. veiksmų plano tikslų įgyvendinimą valstybių narių ir vietos lygmenimis (3). Forumo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į didelius trūkumus įgyvendinant sveikatos priežiūros ir socialines intervencines priemones valstybių narių ir vietos lygmeniu. Daugumoje valstybių narių visiškai nėra taikomos daugelis įrodymais pagrįstų prevencijos ar žalos mažinimo priemonių arba jos taikomos siauru mastu. Tai dažniausiai lemia nepakankamas finansavimas ir politinės atsakomybės stoka.

2.6.

 Šia strategija pirmą kartą sukurta bendra narkotikų paklausos mažinimo intervencinių priemonių aiškinimo sistema, kurią sudaro „kelios vienodai svarbios ir viena kitą stiprinančios priemonės, įskaitant prevenciją (aplinkos, bendrąją, atrankinę ir tikslinę), ankstyvą nustatymą ir intervenciją, pavojaus ir žalos mažinimą, gydymą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir pasveikimą“.

2.7.

 Strateginiame veiksmų plane ir naujausiame jo vertinime atkreipiamas dėmesys į poreikį moksliškai pagrįstai stebėti pasiūlos mažinimo intervencines priemones, numatyti alternatyvias bausmes narkotikų vartotojams, taip pat pabrėžiamas pilietinės visuomenės vaidmuo kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant strategijas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

3.   Europos Komisijos komunikatas

3.1.

 2020 m. liepos 24 d. Europos Komisija paskelbė savo naująją 2020–2025 m. Saugumo sąjungos strategiją, kurią sudaro trys dalys: kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija, kovos su narkotikais darbotvarkė (toliau – darbotvarkė) ir kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais strategija. Darbotvarkės įžangoje aiškiai pabrėžiama, kad reikia keisti Europos kovos su narkotikais politikos paradigmą, daugiau dėmesio skirti intervencinėms narkotikų pasiūlos mažinimo priemonėms ir jas stiprinti. Tarp trijų darbotvarkės ramsčių – didesnis saugumas ir narkotikų pasiūlos mažinimas, žalos prevencija ir mažinimas – daugiausia dėmesio skiriama pirmajam.

3.2.

 Darbotvarkės priede pateikiamas Kovos su narkotikais veiksmų plano projektas. Dvidešimt šeši joje numatyti veiksmai yra susiję su „pasiūlos mažinimo“ ramsčiu, o tik penki su „prevencijos“ ramsčiu ir trylika su „žalos mažinimo“ ramsčiu. Tačiau pastarajame ramstyje yra keturi veiksmai, kurių priskyrimas šiam ramsčiui yra abejotinas (40 ir 41 veiksmai: vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, 42 veiksmas: prievartinių sankcijų alternatyvos ir 43 veiksmas: keistis ekspertizių duomenimis nusikalstamumo srityje). Apskritai, savo apimtimi veiksmų plano dalys yra labai netolygios, daugiausia dėmesio skiriama „narkotikų pasiūlos mažinimo“ ramsčiui.

3.3.

 EESRK mano, kad ši darbotvarkė rodo aiškų regresą ir tai, kad atsisakoma bendru sutarimu pagrįsto, subalansuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio į kovą su narkotikais, kurio laikytasi iki šiol ir kuris buvo įvertintas teigiamai.

3.4.

 Rugsėjo 28 d. Europos Vadovų Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės posėdyje dauguma valstybių narių taip pat labai kritikavo darbotvarkę, jos rengimo sąlygas, kryptį ir turinį ir todėl nusprendė, kad Tarybai pirmininkaujanti Vokietija iki gruodžio mėn. pateiks naują Europos Komisijos parengto dokumento redakciją.

3.5.

 Europos Komisijos pilietinės visuomenės patariamasis organas (Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema) kritikavo daugelį darbotvarkės aspektų ir, jo vertinimu, nepriimtina yra tai, kad:

a)

rengimo proceso metu pilietinės visuomenės subjektai ir valstybės narės su išorės vertinimo išvadomis galėjo susipažinti tik po to, kai darbotvarkė jau buvo paskelbta, todėl negalėjo pateikti preliminarios nuomonės dėl programos projekto;

b)

programoje neatsižvelgiama į pilietinės visuomenės subjektų pasiūlytus prioritetus ir dar labiau mažinama sveikatos ir socialinių intervencinių priemonių reikšmė vykdant kovos su narkotikais politiką, pagal kurią pasiūlos mažinimo priemonėms jau ir taip teikiama neproporcingai daug dėmesio;

c)

į saugumą orientuota darbotvarkės sistema ir žodynu sustiprinamas pasenęs ir stigmatizuojantis požiūris;

d)

nerimą kelia nesubalansuotas veiksmų plano pobūdis ir tikėtinas jo poveikis išteklių paskirstymui, taip pat tai, kad nėra išmatuojamų atskaitomybės rodiklių.

3.6.

 Nuomonę formuojančios pilietinės visuomenės organizacijos šioje srityje vieningai kritikavo bendrą projekto dvasią bei atskirus aspektus ir paragino jį iš esmės persvarstyti.

4.   Politiniai aspektai

4.1.

 EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant dešimtąją ES kovos su narkotikais strategiją reikėtų toliau taikyti ir stiprinti techninį požiūrį ir viešąją politiką, kurie sudarė sutarimu pagrįstą ankstesnės ES kovos su narkotikais strategijos pagrindą. Todėl Komitetas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą parengti subalansuotą, integruotą ir įrodymais pagrįstą Europos kovos su narkotikais strategiją. Jis ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos Vyriausybę rengiant naująją kovos su narkotikais strategiją atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

4.2.

 EESRK rekomenduoja išlaikyti darbotvarkėje vartojamą kalbą, taip pat profesinę ir mokslinę terminiją ir toliau plėtoti iki šiol pasirinktą strateginį požiūrį, kartu pritaikant darbotvarkę administraciniam naudojimui ir užtikrinant, kad būtų galima nuolat stebėti ir kritiškai vertinti jos įgyvendinimą.

4.3.

 ES turėtų gerbti ir ryžtingai ginti pagrindines dabartinėje strategijoje (4) išdėstytas vertybes (5) ir įsipareigoti tai daryti savo strategijos dokumente.

4.4.

 Komitetas siūlo dokumente, kuris bus priimtas, aiškiai paminėti tarptautines konvencijas ir politines rekomendacijas, kuriomis grindžiamas jo turinio ir teisinis galiojimas, ir jomis vadovautis (6). EESRK ragina ES sprendimus priimančias institucijas išlaikyti ES lyderystę ir pavyzdinius įsipareigojimus tarptautiniuose kovos su narkotikais politikos forumuose.

4.5.

 EESRK mano, kad į naująją darbotvarkę taip pat reikėtų įtraukti svarbiausius ankstesnės strategijos elementus ir toliau juos plėtoti atsižvelgiant į mokslo žinių raidą, prevencijos, gydymo, žalos mažinimo, gydymo būdus ir reabilitacijos procesus.

4.6.

 Ankstesnės kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų plano vertinimas parodė, kad nustatant kovos su narkotikais politikos prioritetus ir paskirstant išteklius yra didelis disbalansas ir kad daugiausia dėmesio skiriama baudžiamosios justicijos priemonėms. Sveikatos ir socialinės intervencinės priemonės sudaro tik nedidelę dalį sumos, kurią valstybės narės skiria narkotikų pasiūlos mažinimui. Dėl to kai kuriose šalyse atitinkamos paslaugos buvo nutrauktos arba teikiamos ypač ribotai, o tai kartais turėjo rimtų pasekmių, t. y. padidėjo mirtingumas ir sergamumas. EESRK rekomenduoja naujoje kovos su narkotikais strategijoje ir šios srities naujame (-uose) veiksmų plane (-uose) užtikrinti didesnę narkotikų paklausos mažinimo intervencinių priemonių dalį tiek strateginių priemonių skaičiaus, tiek išteklių paskirstymo požiūriu. Komitetas taip pat tikisi, kad Komisija dės visas pastangas siekdama užtikrinti, kad valstybės narės žymiai pagerintų savo aprėptį ir kokybę.

4.7.

 Taip pat turėtų būti sustiprinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) įgaliojimai ir priemonės, o mokslinės išvados tiesiogiai integruotos į sprendimų priėmimo procesą.

4.8.

 Svarbu, kad darbotvarkėje narkotikų reiškinių problemos būtų sprendžiamos iš tiesų subalansuotai, taikant integruotą ir daugiadalykį požiūrį, grindžiamą žmogaus teisėmis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos aspektus bei mokslo žinių raidą ir numatant nuolatinį vertinimą.

4.9.

 EESRK pabrėžia, kad narkotikų vartojimas yra sudėtingas biopsichosocialinis reiškinys, todėl netinkamos kovos su narkotikais priemonės, pavyzdžiui, vienašališkas narkotikų vartotojų kriminalizavimas, gali padaryti didelę žalą sveikatai ir socialinę žalą ir tik padidinti, o ne išspręsti, visuomenės saugumo problemas. Todėl EESRK rekomenduoja:

a)

Europos Vadovų Tarybai išlaikyti savo ankstesnį požiūrį ir pašalinti kovos su narkotikais darbotvarkę iš saugumo sąjungos dokumentų rinkinio,

b)

užtikrinti, kad su įvairiais problemos aspektais susiję reiškiniams būtų skiriami skirtingi sprendimai,

c)

laikytis plataus pobūdžio požiūrio sprendžiant šių reiškinių problemas,

d)

ir sankcijas ir teisėsaugos veiksmus numatyti tik kraštutiniu atveju, įrodžius, kad negalima veiksmingai pritaikyti kitų intervencinių priemonių.

4.10.

 Pastaraisiais dešimtmečiais labai pagerėjo narkotikų paklausos ir rizikos mažinimo intervencinių priemonių stebėsenos ir vertinimo praktika. Siekiant skatinti įrodymais grindžiamą kovos su narkotikais politiką, EESRK rekomenduoja:

a)

užtikrinti, kad naujojoje kovos su narkotikais strategijoje ir veiksmų plane ypatingas dėmesys būtų skiriamas siekiui gerokai išplėsti narkotikų vartotojams skirtų socialinių ir sveikatos paslaugų aprėptį ir pagerinti šių paslaugų kokybę, peržiūrint ankstesniame veiksmų plane jau taikytus rodiklius;

b)

dalyvaujant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA) ir Pilietinės visuomenės forumui narkotikų tema sukurti bendrą sistemą, kuri leistų skirtingose valstybėse narėse nuolat stebėti ir vertinti ES kovos su narkotikais veiksmų plane numatytų intervencinių priemonių aprėpties ir kokybės raidą;

c)

remiantis jau naudojamu paklausos mažinimo modeliu, kuo greičiau nustatyti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pasiūlos mažinimo intervencinių priemonių poveikį ir kokybės standartus, pripažįstant, kad, nors šios intervencijos priemonės gali turėti tiesioginio ir didelio poveikio susijusių asmenų gyvenimo sąlygoms ir asmens laisvėms, jos retai vertinamos remiantis faktiniais įrodymais;

d)

išplėsti EMCDDA įgaliojimus į juos įtraukiant narkotikų politikos poveikio žmogaus teisėms vertinimą, kuris, pavyzdžiui, leis įvertinti neigiamą kriminalizavimo ir institucinės diskriminacijos poveikį pažeidžiamoms grupėms priklausantiems narkotikus vartojantiems asmenims.

4.11.

 EESRK mano, kad ilgesniuoju laikotarpiu ir šioje srityje reikia užtikrinti didesnį valstybių narių teisės aktų taikymo nuoseklumą laikantis suderinimo reikalavimų, nes dabartiniai valstybių narių praktikos skirtumai neabejotinai lemia žmogaus teisių pažeidimus (7).

4.12.

 Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi ne tik teikti politines rekomendacijas, bet ir ateityje rasti ir parengti priemonių paskatinti valstybes nares iš esmės suderinti savo požiūrį į kovos su narkotikais politiką.

4.13.

 EESRK manymu, taip pat svarbu, kad ES ir jos valstybių narių strateginėse programose būtų pripažįstamos, užtikrinamos ir remiamos novatoriškos mokslu grindžiamos intervencinės priemonės.

4.14.

 Atsižvelgdamas į tai, kad socialinėje tikrovėje tiek teisėtos priklausomybės (alkoholis, rūkymas, dauguma elgesio priklausomybių ir kt.), tiek neteisėtos priklausomybės sudaro tarpasmeninę sistemą šeimose ir bendruomenėse, EESRK rekomenduoja Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms šias rizikas nuo šiol vertinti ir valdyti ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusias vienos sistemos sudedamąsias dalis ir vis dažniau siūlyti bendrą intervencinę politiką.

4.15.

 Būtinas atviras ir išsamus vertinimas ir diskusijos grindžiamos principu primul nil nocere (pirmiausia nepakenkti) siekiant spręsti neigiamų politikos ir reguliavimo aplinkos padarinių, socialinės stigmatizacijos ir nepagrįsto kriminalizavimo poveikio, socialinės atskirties ir kliūčių gauti gydymą klausimus. EESRK taip pat rekomenduoja atsižvelgti į 32 Jungtinių Tautų agentūrų 2019 m. priimtos bendrosios pozicijos nuodugnų vertinimą (8).

4.16.

 ES kovos su narkotikais strategijoje turėtų būti pripažįstamos pagrindinės narkotikų vartotojų teisės gydymo ir priežiūros srityje, kaip ir bet kurios kitos ligos atveju.

4.17.

 Valstybių narių biudžeto išteklių skyrimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į pripažintų ir rekomenduojamų paslaugų prieinamumą ir pajėgumą šioje srityje.

4.18.

 Siekiant įgyvendinti pagrindinius principus, būtinas aktyvesnis pilietinės visuomenės specialistų dalyvavimas. Todėl reikėtų sustiprinti Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema europinius įgaliojimus ir pilietinės visuomenės specialistų valstybėse narėse dalyvavimą. Šiuo tikslu būtina reguliariai vertinti valstybių narių atvirumą ir norą bendradarbiauti, taip pat jų praktiką įtraukti profesines organizacijas į sprendimų priėmimo procesą.

4.19.

 Komitetas mano, kad intervencinės priemonės, kuriomis siekiama mažinti narkotikų pasiūlą, yra svarbios, tačiau pabrėžia, kad jas reikia visada derinti su paklausos mažinimo priemonėmis. Veiksmingos teisėsaugos ir teisminės priemonės yra labai svarbios kovojant su neteisėta prekyba narkotikais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais paaiškėjo, kad vienašališko kriminalizavimo politika daro neigiamą poveikį žmonių ir bendruomenių sveikatai, taip pat narkotikų vartotojų socialinei integracijai.

4.20.

 COVID-19 pandemija parodė, kad pažeidžiamos narkotikų vartotojų grupės ypač susiduria su neigiamais epidemiologinės padėties padariniais, dėl kurių gali labai padidėti su narkotikų vartojimu susijusi rizika (mažiau galimybių gauti gydymą, labiau rizikuojama įsigyjant narkotikus, įsigyjami pavojingesni narkotikai, didesnis kriminalizavimo ir stigmatizavimo poveikis, neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai, tolesnis pagrindinių pragyvenimo šaltinių mažėjimas ir kt.). Dėl pandemijos daugelyje šalių labiausiai nukentės ir bus priverstos sumažinti savo pajėgumus būtent tos tarnybos, kurios yra vienintelė šių grupių ir gydymo grandies sąsaja.

Briuselis, 2020 m. gruodžio 3 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  ES pareiškimas 62-ojoje Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje, Vienoje, 2019 m. kovo 14–22 d.„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tvirtai remia Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos baigiamojo dokumento dėl tikrai subalansuotos kovos su narkotikais tarptautinės politikos, kuriame daugiau dėmesio skiriama prevencijai, visuomenės sveikatai ir žmogaus teisėms, praktinį įgyvendinimą, siekiant paspartinti mūsų bendrą įsipareigojimą veiksmingai pagerinti pasaulinę kovos su narkotikais padėtį. […] spręsti narkotikų paklausos mažinimo klausimą naudojant pačias įvairiausias mažinimo priemones: prevenciją, pavojaus ir žalos mažinimą, gydymą ir socialinę integraciją ir reabilitaciją“.

(2)  SWD(2020) 150.

(3)  https://drogriporter.hu/wp-content/uploads/2018/12/2018_CSF-report_final.pdf

(4)  https://www.consilium.europa.eu/media/30727/drugs-strategy-2013_content.pdf

(5)  „Ši kovos su narkotikais strategija pirmiausia grindžiama pagrindiniais ES teisės principais ir visais atžvilgiais ja remiamos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, solidarumas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Ja siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės bei kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti narkotikų reiškinio problemą.“

(6)  https://www.unodc.org/documents/postungass2016//outcome/V1603301-E.pdf

https://www.unodc.org/documents/ungass2016/Contributions/IO/EU_COMMON_POSITION_ON_UNGASS.pdf

(7)  Už tokį patį elgesį vienose šalyse bus patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir griežtai taikomas įstatymas, o kitose – suteikiamos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos; šį skirtingą požiūrį lemia tik narkotikus vartojančio asmens pilietybė ar gyvenamoji vieta. Be to, kai kuriose valstybėse narėse tam tikrų paslaugų teikimas laikomas pagrindinėmis teisėmis, o kitos atmeta šią idėją.

(8)  CEB/2018/2, pp 12–14.

Top