Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaistų strategija“

(COM(2020) 761 final)

(2021/C 286/10)

Pranešėjas

Martin SCHAFFENRATH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	232 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visų pirma teigiamai vertina Europos Komisijos siekį naująja ES vaistų strategija ne tik skatinti farmacijos pramonės konkurencingumą, bet taip pat užtikrinti aprūpinimą saugiais, aukštos kokybės ir prieinamais vaistais bei finansinį valstybių narių sveikatos sistemų tvarumą. Ypač svarbu naujus bendruosius Europos sprendimus priimti šiose srityse: — vaistų prieinamumas ir galimybė jų įsigyti, — nacionalinių sveikatos sistemų prieinamumas ir finansinis tvarumas, — tyrimų ir inovacijų, skirtų Europos vaistų pramonės konkurencingumui stiprinti, skatinimas, — lanksčių ir skaidrių tiekimo ir gamybos grandinių stiprinimas, — veiksmingas žaliojo kurso tikslų (1) įgyvendinimas pasitelkiant neutralaus poveikio klimatui vaistų pramonę.

1.2.

Dabartinė COVID-19 pandemija rodo, kaip svarbu, kad Europa koordinuotų savo veiksmus. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į bendros strategijos, susijusios su vaistų tyrimais ir plėtra bei kainodara, svarbą, visų pirma, kalbant apie su didele rizika susijusius produktus ir gamintojų investicijų atsiperkamumą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad ES lygmeniu taikant bet kokias politines priemones, būtina paisyti valstybių narių kompetencijos ir užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalį, kad būtų atsižvelgta į skirtingai tvarkomas nacionalines sveikatos sistemas ir jos neprarastų finansinio stabilumo. Tai ypač svarbu, kai sprendžiami kainodaros ir kompensavimo klausimai, kurie priskiriami tik valstybių narių atsakomybės sričiai. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų nuolat keičiamasi informacija, patirtimi ir geriausia praktika, taip išvengiant bet kokio susiskaidymo ir nelygybės.

1.4.

EESRK konstatuoja, kad Europos vaistų sektorius pastaraisiais metais ir esant dabartinėms sąlygoms, vystėsi tokia kryptimi, dėl kurios kartais piktnaudžiaujama įvairiomis paskatų sistemomis, daugeliu aspektų trūksta skaidrumo ir susitelkiama į veiklos sektorius, pasižyminčius didelėmis pelno maržomis, taip pat iš dalies nustatomos per didelės kainos. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja keisti ir pritaikyti dabartinę teisinę vaistų reguliavimo sistemą, o ją patobulinus, susieti su vaistų prieinamumu ir galimybe jų įsigyti.

1.5.

EESRK ypač pabrėžia, kad svarbiausia turėtų tapti veikianti, sąžininga ir veiksminga vidaus rinka, kurioje, viena vertus, būtų skatinamos tikros medicinos inovacijos, suteikiančios realią pridėtinę vertę sveikatos priežiūrai, ir už jas būtų atlyginama, ir, kita vertus, būtų stiprinamas konkurencingumas, taip užtikrinant galimybę teisėtai ir prieinama kaina įsigyti vaistų.

1.6.

Inovatyvių mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) skatinimą laikant pagrindu pasauliniam Europos vaistų pramonės konkurencingumui skatinti, EESRK ypač pritaria ketinimui suvienodinti teisinę sistemą intelektinei nuosavybei saugoti ir nuosekliai ją taikyti valstybėse narėse.

1.7.

EESRK, atsižvelgdamas į atsparesnes tiekimo ir gamybos grandines Europos strateginei autonomijai stiprinti ir siekdamas, kad būtų išvengta aprūpinimo sunkumų, pasisako už subalansuotą koncepciją, apimančią sustiprintą gamybos vietų diversifikavimą ir nuoseklų arba laipsnišką, dalinį ir tuo pačiu metu tvarų gamybos proceso grąžinimą į Europą. Apie galimas finansines ir mokestines paskatas valstybių narių lygmeniu ir jų veiksmingumą turėtų būti diskutuojama ir jos turi būti analizuojamos kartu ES lygmeniu.

1.8.

Taip pat EESRK teigiamai vertina planuojamą Europos farmacijos MTP skatinimo sistemos, visų pirma teisinės vaikams skirtų ir retųjų ligų vaistų reglamentavimo sistemos, keitimą. Kuriant ateities strategijas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų patenkintas ypač didelis tinkamų gydymo metodų poreikis vaikų vėžinių susirgimų srityje.

1.9.

EESRK nuomone, teisinės vaistų reglamentavimo sistemos keitimas ir bet kokios būsimos iniciatyvos visų pirma turi būti įgyvendinami laikantis skaidrumo principo, kad būtų sukurta reali pridėtinė vertė, skirta bendrajai gerovei stiprinti. Šie pokyčiai apima gamintojo išlaidas, taip pat viešųjų lėšų skyrimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, paskatų taikymą ir kt.

1.10.

EESRK teigiamai vertina ir remia Europos Komisijos skatinamą valstybių narių iniciatyvą bendrai apsirūpinti inovatyviais ir brangiais vaistais tam, kad būtų užtikrintas nacionalinių sveikatos sistemų finansinis tvarumas.

1.11.

EESRK pripažįsta teigiamą generinių ir biologiškai panašių vaistų vaidmenį, atsižvelgiant į galimybę įsigyti prieinamų vaistų, jų reikšmę tvariam sveikatos sistemų finansavimui ir jų indėlį kuriant atsparią ir strategiškai nepriklausomą Europos vaistų rinką. EESRK pritaria priemonėms, pavyzdžiui, viešojo pirkimo procesui, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus ir keleto laimėtojų pirkimo sistemą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir socialinės apsaugos aspektus, kurias pasitelkiant ateityje bus formuojama generinių ir biologiškai panašių vaistų rinka.

1.12.

EESRK ragina būti atsargiems, kalbant apie pagreitinto leidimų išdavimo tvarką, kai trūksta įrodymų ir labiau naudojamasi realiais duomenimis ir kai tai nėra tarpvalstybinio masto visuomenės sveikatos krizė. Būtina užtikrinti, kad rizika nebūtų perkeliama pacientams pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda prieš gaunant rinkodaros leidimą, ir iki laikotarpio po to, kai toks leidimas yra gautas. Taigi reikėtų nuolat skelbti duomenis ir tyrimų rezultatus, taip užtikrinant veiksmingą rinkodaros leidimų proceso stebėseną.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Remiantis 2020 m. lapkričio 18 d. paskelbta ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa“ (2), išlaidos sveikatai visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo 2013 m. iki 2019 m. kasmet vidutiniškai padidėjo 3 %, o 2019 m. siekė 8,3 % BVP. NET jei šis dydis kito priklausomai nuo ekonomikos augimo valstybėse narėse, prognozuojama, kad dėl dabartinės COVID-19 pandemijos jis drastiškai išaugs.

2.2.

Kaip jau buvo pabrėžta 2016 m. Tarybos išvadose (3) ir Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (4), didėjančios vaistų kainos kelia vis didesnę įtampą nacionalinėse sveikatos sistemose. Todėl Europos Sąjungoje turėtų būti atkurta visapusiškos vaistų sistemos pusiausvyra tarp leidimų išdavimo procedūros ir inovacijų skatinimo priemonių, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintos lygios galimybės įsigyti vaistų.

2.3.

Pirmiausia augančios naujų patvirtintų gydymo būdų kainos kelia pavojų vaistų biudžeto stabilumui, taip pat pacientų galimybei gauti vaistų (5). Šiomis aplinkybės EESRK ypač kritiškai vertina stiprios koncentracijos (pvz., vėžio srityje) formavimąsi jau gerai ištirtose srityse, kurios dažniausiai sutampa su esama gamintojų veikla. Todėl ateityje turėtų būti suteikta veiksmingų galimybių šiam koncentracijos formavimuisi suardyti, o gydymo būdai turi būti įperkami ir atitinkamai lygiomis teisėmis prieinami visiems pacientams. Šiuo tikslu būtina, kad MTP atitinkamose srityse būtų valdoma atsižvelgiant į tikrąjį finansiškai neremiamą medicininį poreikį, pavyzdžiui, retas ligas arba vaikų vėžinius susirgimus.

2.4.

Veiksmų gairėse dėl Europos intelektinės nuosavybės veiksmų plano (6) jau pabrėžiama, kad Europos Sąjunga turi stiprią teisinę sistemą intelektinei nuosavybei saugoti. Todėl, atliekant bet kokį šios sistemos pakeitimą, turi būti pagrįstai įvertintas jo poveikis, kad būtų galima atlikti tik būtinuosius pakeitimus.

2.4.1.

Patentais, papildomos apsaugos liudijimais (PAL) ir duomenų išimtinumu turėtų būti sukurtos paskatos naujų sričių tyrimams atlikti. Tobulinant vaistų strategiją, reikėtų orientuotis į visuotinę pridėtinę vertę. Labiausiai turėtų būti susitelkta į prieinamumą ir galimybę įsigyti veiksmingų, saugių ir prieinamų vaistų, naudingų visiems pacientams, vadovaujantis teise į tinkamą sveikatos priežiūrą, kuri yra nustatyta Europos socialinių teisių ramstyje (7). Ši teisė siejama ne tik su aprūpinimu inovatyviais naujais, patentais saugomais vaistais, bet ir generinių bei biologiškai panašių vaistų prieinamumu. Taigi veikianti ir sąžininga vidaus rinka šiuo požiūriu atlieka svarbų vaidmenį.

2.4.2.

EESRK taip pat pasisako už papildomos apsaugos liudijimus reglamentuojančios teisės sistemos suderinimą, kad būtų galima suformuoti aiškesnę leidimų išdavimo procedūrą ir pašalinti taikymo procedūros skirtumus valstybėse narėse. Atsižvelgiant į socialinį papildomos apsaugos liudijimų poveikį, būtina užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis steigiama centrinė įstaiga būtų pavaldi ES institucijoms.

2.4.3.

EESRK didelių abejonių kyla dėl galimo išskirtinių teisių galiojimo termino pratęsimo ir tolesnio intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų stiprinimo, atsižvelgiant į vaistų rinką. Siekiant ir toliau užtikrinti pacientų galimybę gauti prieinamus gydymo būdus, jokiu būdu generinių ir biologiškai panašių vaistų plėtra ir kainodara neturi apsunkinti kainų konkurencijos. Todėl reikėtų vengti daugkartinės produkto apsaugos įvairiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, kai produktas saugomas daugiau nei vieno patento (angl. patent slicing), nors nėra jokių įrodymų, kad griežta intelektinės nuosavybės apsauga skatintų inovacijas ir produktyvumą (8).

2.4.4.

Visų pirma, atsižvelgiant į aktualią politinę diskusiją dėl gamybos vietų susigrąžinimo į Europą, taip siekiant užtikrinti aprūpinimą, reikia itin tiksliai išanalizuoti bet kokį teisinės sistemos, skirtos intelektinei nuosavybei reglamentuoti, pakeitimą. Remiantis vadinamosios Falsifikuotų vaistų prevencijos direktyvos 2011/62/ES (9) poveikio vertinimu, didžioji generiniams vaistams skirtų veikliųjų medžiagų dalis tiekiama iš Indijos ir Kinijos, o naujų, patentais saugomų vaistų aktyvios veikliosios medžiagos daugiausia gaminamos Europoje. Atitinkamai, ypač kalbant apie generinių vaistų gamybos vietų grąžinimą, turėtų būti rasta kitų paskatų ir mechanizmų, nei tolesnis su intelektine nuosavybe susijusios teisės stiprinimas. Kaip alternatyvios priemonės gali būti taikomos, pavyzdžiui, licencinės sutartys, išankstinės pirkimo sutartys, taip pat vadinamieji sutelktieji vaistų patentai (10). Tuo pačiu metu, siekiant susigrąžinti gamybos vietas, taip pat reikėtų atrasti galimybių skatinti gamybos įvairinimą tiek Europos teritorijoje, tiek už jos ribų, taip stiprinant ir užtikrinant tiekimo grandines.

2.5.

Kalbant apie retosioms ligoms gydyti skirtus vaistus, EESRK palankiai vertina tai, kad rinkai teikiamų retųjų ligų vaistų dėl Reglamente (EB) Nr. 141/2000 (11) nustatytų paskatų nuolat daugėjo, todėl pacientams buvo sudarytos lygios galimybės, taigi tokios paskatos yra sveikintinos. Vis dėlto prieinamumą vis labiau riboja gamintojų taikoma didelė kaina (12). Todėl EESRK pabrėžia, jog retųjų ligų vaistų aspektas negali būti taikomas tais atvejais, kai norima nustatyti nepagrįstai dideles kainas ar gauti pelną, ir pritaria 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtame poveikio vertinime (13) pradėtam šios teisinės sistemos keitimui. Reikėtų pagalvoti apie automatinį pakartotinį kriterijų vertinimą, taip pat rinkos išimtinumo galiojimo laikotarpio pritaikymą, atsižvelgiant į nustatomas sąlygas. Taip pat EESRK palaiko galimą kriterijų, ypač sergamumo (atsižvelgiant į visas leidžiamas indikacijas), keitimą, susijusį su vaistų kaip retųjų ligų vaistų patvirtinimu.

2.6.

EESRK ypač remia Europos Komisijos, taip pat daugelio Europos Parlamento narių reikalavimą užtikrinti didesnį skaidrumą visame vaistų sektoriuje, visų pirma, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas. Kadangi dažniausiai nėra bazinių taisyklių dėl lėšų skaidrumo kuriant vaistus, todėl naujų vaistų kainodaros, remiantis kompetentingų kainodaros ir kompensuojančių įstaigų didelių tyrimų išlaidų argumentu, ir atitinkamai prašomų kainų adekvatumo neįmanoma patikrinti.

2.6.1.

EESRK nuomone, šiomis aplinkybėmis svarbus instrumentas galėtų būti Skaidrumo direktyva 89/105/EEB (14). Jos 6 straipsnyje nurodoma, kad kompensuojamų vaistų sąrašą turinčios valstybės skelbia visą sąrašą tų gaminių, kurie patenka į sveikatos draudimo sistemą, taip pat jų kompetentingų įstaigų nustatytas kainas ir praneša jas Komisijai. Vis dėlto faktiškai apmokėtos kainos saugomos konfidencialiomis pirkimo sutartimis ir tai smarkiai apsunkina keitimosi informacija tarp nacionalinių įstaigų procesą. Šiomis aplinkybėmis duomenų bazė EURIPID (15) galėtų būti laikoma pagrindiniu informacijos šaltiniu, jeigu būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės praneštų savo informaciją apie kainas.

2.6.2.

EESRK nuomone, taip pat labai svarbu gerokai didinti skaidrumą, susijusį su pasaulinėmis vaistų tiekimo ir gamybos grandinėmis, kad būtų galima užkirsti kelią galimiems aprūpinimo sunkumams ir didinti sveikatos sistemų atsparumą. Šiam tikslui pasiekti labai svarbu be koordinuotos informavimo sistemos steigimo, kaip jau numatyta atsižvelgiant į Europos sveikatos sąjungą, tuo pačiu metu privalomai dalyvaujant visiems susijusiems subjektams, taip pat sukurti PSO esminiais laikomų vaistų atsargų sistemą.

2.6.3.

EESRK, atsižvelgdamas į dabartinę COVID-19 pandemiją, prisideda prie daugybės Europos Parlamento narių ir susijusių suinteresuotųjų subjektų reikalavimo užtikrinti didesnį susitarimų su vaistų gamintojais dėl COVID-19 skiepų įsigijimo skaidrumą. Skaidrumas – tai raktas į ES piliečių pasitikėjimą ir pritarimą imunizacijai, siekiant apsisaugoti nuo viruso. Ši nuostata turėtų galioti ne tik dėl dabartinių skiepų sutarčių, bet ir kaip naujoji skaidrumo užtikrinimo sistema, skirta ateityje įsigyjant bet kokias bendras priemones.

2.7.

Kalbant apie naujų brangių vaistų, kuriems suteiktas leidimas, bendro įsigijimo priemones, jos turėtų būti Europos lygmeniu atskirai stiprinamos ir skatinamos. Be to, kad taip galima padidinti tiekimo saugumą Europoje, tai taip gali padėti sustiprinti pozicijas derantis su vaistų gamintojais, o dėl didesnio perkamo kiekio gerokai sumažinti išlaidas.

2.8.

Atsižvelgiant į MTP farmacijos srityje skatinimą, EESRK palaiko daugelio dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų pareikštą kritiką dėl to, kad nepakanka skaidrumo, nepakankamai įtraukiami viešieji suinteresuotieji subjektai ir trūksta tyrimų rezultatų viešinimo.

2.8.1.

Todėl EESRK skatina ateityje viešinti bet kokį tyrimų finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat MTP skirtas išlaidas, kad į jas būtų galima atsižvelgti sprendžiant nacionalinių kainų formavimo klausimus ir užtikrinti tikrąją teisingą viešųjų investicijų grąžą. Šiuo atveju vertėtų apsvarstyti reguliarų tyrimų skatinimo vertinimą ir ataskaitų Europos Parlamentui teikimą. Ypač jautriose sveikatos priežiūros srityse susitelkimas vien į pramonės interesus skatinant tyrimus laikytinas trūkumu. Ateityje visus susijusius subjektus reikės iš esmės įtraukti į Europos Komisijos tyrimų darbotvarkes tam, kad būtų užtikrinta, jog jose būtų susitelkta į faktinius medicininius ir visuomeninius poreikius.

2.8.2.

Šiomis aplinkybėmis būtina apibrėžti bendrą Europos Sąjungoje galiosiančią „nepatenkintų medicininių poreikių“ sąvoką, kad būtų galima veiksmingai koordinuoti farmacijos MTP veiklą tose srityse, kuriose nėra tinkamo ar veiksmingo gydymo. Šie kriterijai turėtų atitikti pacientų ir visuotinės sveikatos poreikius.

2.9.

Be to, atsižvelgdamas į medicininius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei klinikinius tyrimus, EESRK ragina imtis veiksmų ES lygmeniu, kad, remiantis atitinkamais rodikliais, būtų labiau atsižvelgiama į lyčių skirtumus ir skirtingą vaistų poveikį šiandieninėje medicinoje. Komitetas taip pat ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, taigi ir didesnį visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą šiuo klausimu.

2.10.

EESRK nuomone, ypač teigiamai reikėtų vertinti tai, kad vaistų strategijoje atskirai pabrėžiamas didėjantis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Be veiksmingų priemonių, skirtų antibiotikų naudojimo mastui mažinti, reikėtų ypač daug dėmesio skirti alternatyvių paskatų modeliams MTP cikle ir naujoms kainodaros sistemoms. Taip pat būtų galima pritaikyti įsitvirtinusias paskatas, tokias kaip ankstyvas keitimasis informacija su Europos vaistų agentūra (EMA) ir leidimų gavimo mokesčių nustatymas. Ateityje bus svarbu gamintojo pelną atsieti nuo pardavimų kiekio. Vis dėlto tuo pačiu metu naujų antibiotikų kūrimui skatinti būtų galima taikyti ir kitas priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, išankstinės pirkimo sutartys, kad gamintojai galėtų geriau planuoti savo veiklą.

2.11.

EESRK, atsižvelgdamas į leidimų išdavimo ir teikimo į rinką klausimus, iš esmės palankiai vertina galimybę greitai gauti inovatyvių vaistų, ypač srityse, kuriose daug nepatenkintų medicininių poreikių. Vis dėlto greičiau gaunami leidimai automatiškai negarantuoja geresnio aprūpinimo vaistais. Todėl svarbiausias Europos vaistų politikos tikslas turėtų būtų vienodos galimybės visiems pacientams įsigyti saugių, prieinamų ir aukštos kokybės vaistų.

2.11.1.

Technologinės galimybės plėtojamos nepaprastai greitai ir atsiranda lankstesnės tyrimų koncepcijos poreikis, todėl EESRK pritaria Europos Komisijai, kad atsitiktinės atrankos būdu kontroliuojami tyrimai su (idealiu atveju) susijusiais palyginamaisiais duomenimis ir tyrimo vertinimo kriterijais ir toliau turėtų galioti kaip patikimas rinkodaros leidimo standartas. Išimtys turėtų būti taikomos tik atskirais atvejais ir tik pateikus tinkamą jų pagrindimą. Sumažėjus duomenų generavimo mastams, laikotarpiu po rinkodaros leidimo gavimo turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamos farmacijos bendrovių išlaidos nebus perkeltos viešajam sektoriui, taip pat, kad suteikus išankstinius leidimus, nebus sukelta grėsmė pacientų saugumui. Į aplinkybę, kad trūksta duomenų ir reikia parengti papildomų duomenų, turėtų būti atsižvelgta vykdant kainodaros politiką.

---

(1)  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

(2)  https://ec.europa.eu/health/state/glance_lt

(3)  OL C 269, 2016 7 23, p. 31.

(4)  https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2017-0040_LT.pdf

(5)  https://www.oecd.org/health/health-systems/Addressing-Challenges-in-Access-to-Oncology-Medicines-Analytical-Report.pdf

(6)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12510-Intellectual-Property-Action-Plan

(7)  https://ec.europa.eu/info/publications/european-pillar-social-rights-booklet_en

(8)  https://pubs.aeaweb.org/doi/pdf/10.1257/jep.27.1.3

(9)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02011L0062-20110721&from=LT (OL L 174, 2011 7 1, p. 74).

(10)  https://www.who.int/bulletin/volumes/97/8/18-229179/en/

(11)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02000R0141-20190726&qid=1598193643269&from=LT (OL L 18, 2000 1 22, p. 1).

(12)  https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/files/paediatrics/docs/orphan-regulation_study_final-report_en.pdf

(13)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12767-Revision-of-the-EU-legislation-on-medicines-for-children-and-rare-diseases

(14)  OL L 40, 1989 2 12, p. 8.

(15)  EURIPID yra savanoriška nacionalinių institucijų, atsakingų už kainodarą ir kompensavimo klausimus, duomenų bazė. Vadovaujantis Skaidrumo direktyva 89/105/EEB, joje pateikiamas farmacijos produktų, kurie dažniausiai naudojami ambulatoriškai, oficialių referencinių kainų sąrašas, https://euripid.eu/about/.