Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų rinkų skaitmeniniame sektoriuje (Skaitmeninių rinkų akto)

(COM(2020) 842 final – 2020/374 (COD))

(2021/C 286/12)

Pranešėja

Emilie PROUZET

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 2 10 Europos Parlamentas, 2021 2 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	179 / 9 / 16

1.   Išvados ir aukšto lygio rekomendacijos

1.1.

Per pastaruosius dešimt metų atsirado tiek su konkurencija, tiek su vidaus rinkos taisyklėmis susijusių klausimų ir poreikių. Akivaizdu, kad COVID-19 krizės metu jų padaugėjo. EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl Skaitmeninių rinkų akto (SRA), kuriuo siekiama neleisti prieigos valdytojams nustatyti nesąžiningų sąlygų įmonėms bei vartotojams ir užtikrinti svarbių skaitmeninių paslaugų prieinamumą.

1.2.

Interneto platformos jau yra plačiai paplitęs reiškinys, kuris kelia iššūkių rinkos senbuviams, nes dėl jo keičiasi ne tik mūsų vartojimo, gaminių tiekimo ir paslaugų teikimo būdai, bet ir tai, kaip mes dirbame ir įdarbiname žmones. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina Europos Komisijos visybinį požiūrį svarstant visus šios ekosistemos aspektus. Šioje srityje Komitetas ypač budriai stebės apmokestinimą, duomenų valdymą ir darbo sąlygas. Pastaruoju klausimu EESRK palankiai vertina Europos Komisijos konsultacijas dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo ir laukia šių metų pabaigoje planuojamos teisėkūros iniciatyvos.

1.3.

Pagrindinis tikslas tebėra skaitmeninėse rinkose užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems veiklos vykdytojams. Europai reikia sąžiningos ir konkurencingos internetinių platformų aplinkos, kuria būtų užtikrinamas geresnis vidaus rinkos veikimas. EESRK mano, kad kartu SRA ir SPA (1) sudarys pagrindą sistemai, kuri turi būti tobulinama daugelį metų ir taikoma atsižvelgiant į kitas svarbias skaitmeninės politikos sritis, pavyzdžiui, e. privatumo reglamentą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, P2B reglamentą ir konkurencijos taisyklių suderinimą su skaitmenine era.

1.4.

Nepaprastai svarbu išsaugoti sąžiningą, inovacijoms palankią ir kartu galutinius naudotojus apsaugančią verslo aplinką. SRA projektas yra atsakas sparčiai besivystančiam skaitmeniniam amžiui, jame numatomi trumpi terminai ir greitai atnaujinamos procedūros, tuo pat metu užtikrinant teisinį tikrumą ir teisę į gynybą. Vis dėlto EESRK mano, kad 16 straipsnis dėl rinkos tyrimo dėl nuolat nevykdomų įsipareigojimų turi būti sugriežtintas tiek nustatyto laikotarpio (laukiant trijų įsipareigojimų nevykdymo atvejų per penkerius metus būtų padaryta per daug žalos), tiek sankcijų požiūriu.

1.5.

Sutelkdama dėmesį į tam tikras paslaugas, nepriklausomai nuo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos ar paslaugų teikimui taikomos teisės nuostatų, Komisija veiksmingai sprendžia vienodų sąlygų Europos ir pasaulio interneto operatoriams užtikrinimo problemą. EESRK mano, kad skiriant pagrindinį dėmesį paslaugoms, o ne operatoriams, yra veiksmingai sprendžiamos problemos, iškylančios stengiantis stebėti tokius įvairius skaitmeninės rinkos dalyvius.

1.6.

Kitaip nei SPA, SRA nėra reikalaujama, kad paskirti prieigų valdytojai paskirtų teisinį atstovą Europos Sąjungoje. Vis dėlto įgyvendinant toliau aprašytas vertinimo ir tyrimo procedūras, reikia užtikrinti pagrindinių paslaugų platformų ir Komisijos dialogą bei veiklos koordinavimą. EESRK siūlo įtraukti nuorodas į SPA 10 ir 11 straipsnius, siekiant užtikrinti, kad visi prieigos valdytojai paskirtų teisinį atstovą Europos Sąjungoje.

1.7.

Be to, pagrindinis EESRK prioritetas yra užtikrinti, kad daugėjant nacionalinių teisės aktų vidaus rinka nebūtų dar labiau skaldoma. EESRK mano, kad veiksmai ES lygmeniu yra itin svarbūs, ir visiškai pritaria 1 straipsnio 5 ir 7 dalims.

1.8.

Be to, EESRK pritaria SRA nuostatai, kad valstybės narės turi turėti galimybę glaudžiai bendradarbiauti su Komisija (remiantis sprendimu, priimtu pagal 3 straipsnio 6 dalį, 33 straipsnį arba lygiagrečiai remiantis konkurencijos taisyklių pagrindu).

1.9.

Siekiant įtraukti atvejus, kai numatoma atsakomybė už tuo pat metu įvykdytus SRA pažeidimus ir SESV 101 ir 102 straipsniuose numatytų taisyklių pažeidimus, yra suprantama, kad šie du taisyklių rinkiniai gali būti taikomi vienu metu. Todėl SRA turėtų būti patikslinti įgyvendinimo ir koordinavimo procesai, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingumą (1 straipsnio 6 dalis).

1.10.

EESRK mano, kad būtina išsamiai aptarti priežastis, lemiančias skirtingus požiūrius dėl 10 straipsnyje numatytų naujų įsipareigojimų ir 17 straipsnyje numatytų veiksmų išplėtimo ir šių veiksnių poveikį. EESRK taip pat mano, kad turėtų būti apibrėžtos tam tikros išimtinės aplinkybės, susijusios su šešiais prieigų valdytojų paskyrimo kriterijais (3 straipsnio 6 dalis).

1.11.

Todėl EESRK mano, kad sąvokų „pagrindinės platformų paslaugos“, „galutiniai naudotojai“ ir „verslo klientai“ apibrėžtys turėtų būti žymiai aiškesnės.

1.12.

EESRK mano, jog reikėtų patikslinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai yra neleidžiama praktika. Tačiau 6 straipsnis dėl veiksmų turi būti įgyvendinamas būtent vedant nuolatinį Komisijos ir prieigos valdytojų dialogą.

2.   Pastabos dėl taikymo srities ir statuso suteikimo

2.1.

EESRK mano, kad paslaugų taikymo sritis yra labai plati, tačiau taip pat labai svarbi. Iš tiesų tik tiesiogiai su šiomis pagrindinėmis platformų paslaugomis susijusi praktika patenka į taikymo sritį ir tik jai yra taikomi įsipareigojimai. EESRK pritaria teisiniam tikrumui, kuris užtikrinamas persvarstant reglamentą, numatant bet kokį paslaugų apimties pakeitimą.

2.2.

EESRK pažymi, kad ne visi nustatyti susirūpinimą dėl pagrindinių paslaugų rinkos veikimo keliantys klausimai yra susiję su galutiniais naudotojais (žr. paslaugas, išvardytas f, g ir h punktuose), ir svarsto, ar SRA procesų poveikis B2B pagrindinių paslaugų modeliui buvo pakankamai įvertintas, ypač atsižvelgiant reklamos paslaugų ekosistemą (reklamos rinką).

2.3.

Jei pasiūloma teikti pagrindinę paslaugą, galima įvertinti, ar bet kuris šios paslaugos teikėjas turi požymių, kurie bendrai atitinka kriterijus, būtinus siekiant būti paskirtam konkrečios paslaugos prieigos valdytoju. EESRK pritaria tokiam kumuliaciniam požiūriui.

2.4.   Konkrečios pastabos dėl kiekybinio vertinimo. Numanomi prieigos valdytojai

2.4.1.

Kalbant apie pirmąją ribą, EESRK pažymi, kad ši riba taikoma visai įmonės, kuriai priklauso platforma, apyvartai (įskaitant ir visas įmonės verslo veiklas, kurios nėra įtrauktos į platformos verslo modelį ar nėra priskiriamos internetinei veiklai), o ne apyvartai, kurią generuoja teikiama paslaugas.

2.4.2.

EESRK pritaria finansinių duomenų ribai, ypač tam, kaip ja perteikiami kapitalizacijos duomenys, siekiant atspindėti platformų gebėjimą monetizuoti savo naudotojus ir jų finansinius pajėgumus (įskaitant gebėjimą pasinaudoti prieiga prie finansų rinkos).

2.4.3.

Kalbant apie antrąją ribą, EESRK pripažįsta su vartotojų skaičiumi susijusio kriterijaus svarbą (konkrečiai analizuojamai pagrindinei platformos paslaugai).

2.4.4.

Projekte galutinio naudotojo apibrėžtis (2 straipsnio 16 dalis) yra panaši į vartotojo apibrėžtį, ir, kaip įprasta, yra priešinga profesionalaus naudotojo apibrėžčiai. 3 straipsnio 2 dalies b punkte galutinių naudotojų sąvoka yra apibrėžiama atsižvelgiant į trukmę (mėnesiais) ir aktualumą (aktyvumą). EESRK mano, kad galutinio naudotojo apibrėžtis turėtų būti tiksli (t. y. atsižvelgiant į tai, ar vartotojai peržiūri tinklalapį, jame apsilanko, juo naudojasi vieną kartą per mėnesį). Tas pats klausimas taikomas verslo klientams. Siekiant teisinio tikrumo, EESRK rekomenduoja reglamento projekte patikslinti ar bent jau apibrėžti sąvokas „galutiniai naudotojai“ ir „verslo klientai“.

2.5.   Konkrečios pastabos dėl kokybinio vertinimo. Įvertinti prieigos valdytojai

2.5.1.

Bendrai nepasiekus šių ribų, Komisija gali atlikti rinkos tyrimą. To gali paprašyti valstybė narė (15 straipsnis) ir, pasitelkiant kitus šešis kriterijus, gali būti įvertinta, ar platforma atitinka tris nustatymo kriterijus (3 straipsnio 6 dalis).

2.5.2.

Kokybiniame vidaus rinkos vertinime, kurį atliktų Komisija, atsispindi daug konkurencijos teisėje ir ekonomikoje svarbių kriterijų. Nepaisant to, atsižvelgiant į precedentų stoką (nereikia apibrėžti atitinkamos rinkos ar įrodyti dominavimą rinkoje tam, kad būtų suteiktas prieigos valdytojo statusas), nėra aišku ir nėra ištirta, kiek požymių ir (ar) kriterijų bus įvesta ir ar jie bus pagrįsti.

2.5.3.

Jei tikslas yra rasti sprendimą situacijoms, panašioms į tas, kurios buvo nustatytos kiekybiniame vertinime, ir kurių atveju ribos nebuvo pasiektos, EESRK mano, kad toks vertinimo mechanizmas yra labai neišsamus. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad niekas neužkerta kelio platesnei šių kriterijų interpretacijai, pagal kurią jie būtų taikomi didesniam operatorių skaičiui. Kaip žinome, ekonomikoje plėtojama daug verslo modelių, taip pat eksperimentuojama vykdant skaitmeninę pertvarką ir įvedant naujus verslo modelius.

2.5.4.

Kadangi remiantis šiais šešiais kriterijais galima suteikti prieigos valdytojo statusą, EESRK mano, jog reikia apibrėžti su jais susijusias konkrečiais išimtines aplinkybes.

3.   Su nurodyta praktika susijusios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad, siekiant suprasti SRA projekte pateiktos praktikos sąrašą, svarbu prisiminti Komisijos nuveiktą darbą: per pastaruosius metus nustatytus veiksmus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta P2B reglamente, taip pat veiksmus į kuriuos gali būti atsižvelgta pritaikant konkurencijos teisės aktus skaitmeninei ekosistemai.

3.2.

EESRK mano, tokių veiksmų taikymo sritis turėtų būti patikslinta, ypač jei Komisija gali ją išplėsti. Taigi panašu, kad dauguma 5 straipsnyje minimų veiksmų sudaro platformos pagrindinės paslaugos dalį, o 6 straipsnyje kalbama apie tokių pagrindinių platformos paslaugų naudojimą, siekiant daryti įtaką rinkos rezultatams ir juos paveikti.

3.3.

EESRK ragina sukurti tvirtą sertifikavimo sistemą, pagrįstą bandymų procedūromis, leidžiančiomis įmonėms patvirtinti jų dirbtinio intelekto sistemų patikimumą ir saugumą. Algoritmais pagrįstų sprendimų priėmimo procesų skaidrumas (ypač susijęs su vertinimo sistemomis), atsekamumas ir gebėjimas paaiškinti yra techninis uždavinys, kuriam spręsti reikalinga ES priemonių, tokių kaip programa „Europos horizontas“, parama (2).

3.4.   Konkrečios pastabos dėl nesąžiningų veiksmų, kai pasinaudojama duomenimis grindžiamu pranašumu

3.4.1.

EESRK pripažįsta, kad reikia ir toliau gerinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įgyvendinimą, įtraukiant tokius veiksmus į 5 straipsnio a punktą. EESRK taip pat skatina Komisiją, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, reguliariai peržiūrėti BDAR ir su juo susijusius reglamentus (3).

3.4.2.

Kalbant apie veiksmingesnį duomenų perkeliamumą (6 straipsnio h punktas), EESRK pažymi, kad, remdamasi laisvo duomenų judėjimo reglamentu, debesijos pramonė rengia elgesio kodeksą, siekdama užtikrinti sutartinį ir techninį skaidrumą sutarčių nutraukimo ir duomenų perkėlimo tarp debesijos paslaugų teikėjų ar duomenų grąžinimo saugoti vietoje. Kodekso veiksmingumas siekiant skatinti duomenų perkėlimą debesijos rinkoje bus netrukus įvertintas.

3.5.   Konkrečios pastabos dėl nesąžiningų veiksmų, kai sau sudaromos palankesnės sąlygos

3.5.1.

SRA pabrėžiamas prieigos valdytojo įsipareigojimas susilaikyti nuo palankesnių sąlygų taikymo, įskaitant ir palankesnių sąlygų taikymą „bet kokiai trečiajai šaliai, priklausančiai tai pačiai bendrovei“. Tačiau šis patikslinimas nėra pakartojamas kitose nuostatose, nors prieigos valdytojas gali išvengti šiomis nuostatomis nustatyto draudimo, teikdamas atitinkamus duomenis trečiajai šaliai. Kaip pavyzdžiais galime pasiremti 5 straipsnio a punktu ar 6 straipsnio 1 dalies a punktu, pagal kuriuos duomenų perdavimas trečiajai šaliai (nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso tai pačiai bendrovei), nėra draudžiamas. Nors 11 straipsnyje pateikiamas tam tikras sprendimas, manome, kad jo nepakanka.

3.5.2.

5 straipsnio b punkto pariteto nuostata: užkirsti kelią verslo klientams siūlyti tas pačias prekes ir paslaugas vartotojams, taikant skirtingas sąlygas, priklausomai nuo to, ar perkama naudojantis internetinio tarpininkavimo paslaugomis ar paieškos sistemomis, ar savo platforma. Dabar prieigos valdytojams tai bus draudžiama. EESRK mano, kad frazė „skirtingomis kainomis ir sąlygomis“ yra plati ir gali apimti ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, kuriuos reikėtų paaiškinti.

3.6.   Konkrečios pastabos dėl neteisingų galimybių užtikrinimo sąlygų

3.6.1.

Kalbant apie 5 straipsnio d punkte minimus veiksmus, EESRK pažymi, kad į P2B reglamentą jau įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti prieigą verslo klientams, kad jie galėtų teikti skundus, taip pat užtikrinti skundų sprendimo skaidrumą; Komitetas taip pat abejoja būtinumu įtraukti šiuos veiksmus. EESRK kelia klausimą, kodėl neįtraukti galutiniai vartotojai.

4.   Pastabos dėl tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos įgaliojimų

4.1.

Taikant 3 straipsnio 6 dalį reikėtų pagalvoti apie galimybę į sprendimų priėmimo procesą įtraukti atitinkamų valstybių narių institucijas. Manome, kad valstybių narių institucijoms turėtų būti suteikta teisė teikti Komisijai prašymą priimti sprendimą pagal 6 dalį, o Komisija atitinkamai turėtų įsipareigoti šį prašymą svarstyti ir prireikus leisti atitinkamoms valstybėms narėms, laukiančioms Komisijos sprendimo, taikyti preliminarias priemones. Priimdama šį sprendimą Komisija taip pat turėtų prašyti visų valstybių narių, kuriose veikia galimas prieigos valdytojas, pateikti savo nuomones.

4.2.

Reglamento projekte numatomas ir platformų atliekamas savęs vertinimas, ir vertinimas, atliekamas kompetentingos institucijos – Europos Komisijos. Vis dėlto šį vertinimą visų pirma atlieka pagrindinės paslaugos platforma, kuri turi informuoti Komisiją, kad šios ribos buvo pasiektos per tris mėnesius (3 straipsnio 3 dalis). EESRK pripažįsta ir remia tai, kad SRA procesu padidinama platformų atskaitomybė. Jis taip pat pažymi, kad projekte užtikrinama teisė į gynybą ir teisė apskųsti, taip pat atsižvelgiama į skaitmeninio verslo spartą.

4.3.

EESRK palaiko SRA priemones, kuriomis Komisijai suteikiama galimybė vertinti ir stebėti prieigos valdytojų platformų plėtrą, pvz., susijungimus, kurie nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (4) ribų diapazoną.

4.4.

Be to, EESRK pritaria Komisijos atliktam vertinimui, ar dabartinė ES tvarka leidžia pakankamai užfiksuoti svarbius mažos apyvartos objektų įsigijimus, kurie gali turėti įtakos konkurencijai ES vidaus rinkoje (5). Komisijos narės M. Vestager pasiūlymas pradėti priimti nacionalinių konkurencijos institucijų kreipimusis dėl įmonių susijungimų, neatsižvelgiant į tai, ar šios institucijos turi įgaliojimus peržiūrėti bylą, gali būti alternatyvi galimybė (6).

4.5.

Papildant ES Komisijos veiklą, taip pat reikia įsteigti planuojamą Skaitmeninių rinkų patariamąjį komitetą, kad būtų pasiektas maksimalus veiksmingumas. EESRK galvoja, kad 32 straipsnis šiuo požiūriu yra labai neaiškus, ir mano, kad šiam komitetui turėtų būti pavesta nuolatinė priežiūra ir stebėsena. EESRK taip pat siūlo apsvarstyti, ar komitetas galėtų priimti vartotojų asociacijų ir socialinių partnerių skundus.

4.6.

EESRK mano, kad reikėtų išklausyti su verslo interesais, vartotojų apsauga ir profesinėmis sąjungomis susijusias organizacijas ir atsižvelgti į jų nuomonę, kaip tai daroma konkurencijos bylose. SRA 20 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai atlikti apklausas ir priimti pareiškimus. EESRK siūlo šiame straipsnyje aiškiai nurodyti pirmiau minėtų subjektų dalyvavimą ir teisę būti išklausytiems.

---

(1)  EESRK nuomonė „Skaitmeninių paslaugų aktas“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. …)

(2)  OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(3)  OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(4)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(5)  https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/WD(2020)24/en/pdf

(6)  https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/vestager/announcements/future-eu-merger-control_en