EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

COM(2021) 700 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

​2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita



Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje

{SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

1.ĮVADAS

ES grindžiama bendromis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba pagrindinėms teisėms, demokratija ir teisinė valstybė 1 . Europiečiai vertina šias pagrindines vertybes kaip didelį ES turtą 2 , o jų apsauga yra bendra visų ES institucijų ir visų valstybių narių atsakomybė. Nors pripažįstama, kad ES laikosi labai aukštų standartų šiose srityse, šių vertybių niekada nederėtų priimti kaip savaime suprantamo dalyko. Norint skatinti laikytis teisinės valstybės principo ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi, reikia budrumo ir nuolatinio tobulėjimo, nes visada yra pavojus, kad padėtis ims blogėti.

Teisinė valstybė yra ne tik neatsiejama ES ir valstybių narių demokratinės tapatybės dalis, ji taip pat būtina ES veikimui ir kad piliečiai ir įmonės pasitikėtų valdžios institucijomis. Nors valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos skiriasi, teisinės valstybės esmė visoje ES yra vienoda. Pagrindiniai teisinės valstybės principai yra bendri visose valstybėse narėse – teisėtumas, teisinis tikrumas, draudimas savavališkai naudotis vykdomosios valdžios įgaliojimais, veiksminga teisminė apsauga, kurią užtikrina pagrindines teises visapusiškai gerbiantys nepriklausomi ir nešališki teismai, galių atskyrimas, visų valdžios institucijų nuolatinis nustatytų įstatymų ir procedūrų laikymasis ir lygybė prieš įstatymą – ir įtvirtinti nacionalinėse konstitucijose ir teisės aktuose 3 .

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijoje teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo srityje nustatyti aiškūs teisiniai reikalavimai, kurių valstybės narės turi laikytis vykdydamos su teisine valstybe susijusias reformas 4 . Teisinės valstybės principo laikymasis suponuoja, kad laikomasi ES teisės ir ES teisės viršenybės principo, kuris yra ES pagrindas.

Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita grindžiama šiuo bendru ir objektyviu pagrindu, kuris yra metinis teisinės valstybės principo skatinimo ciklas, siekiant užtikrinti, kad problemų nekiltų arba jos nepadidėtų, ir jas spręsti užtikrinant vienodą elgesį su visomis valstybėmis narėmis. Ja siekiama stiprinti teisinę valstybę visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines tradicijas ir ypatumus, skatinant konstruktyvias diskusijas ir raginant valstybes nares apsvarstyti, kaip galima įveikti iššūkius ir pasimokyti vieni iš kitų patirties.

Teisinė valstybė taip pat yra svarbus ES išorės veiksmų aspektas ir pagrindinis principas. Mūsų išorės politikos patikimumą lemia teisinės valstybės būklė pačioje ES. Pasaulyje teisinės valstybės principui daromas vis didesnis spaudimas, todėl ES aktyviai siekia apsaugoti, įkvėpti ir remti demokratines valstybes visame pasaulyje. Pokyčiai šalia mūsų sienų (pastaruoju metu – Baltarusijoje) primena, kad reikia ryžtingai propaguoti mūsų vertybes kaimyninėse šalyse. Be to, ES ir toliau laikysis griežto ir nuoseklaus požiūrio vykdydama išorės veiksmus, visų pirma integruos teisinės valstybės principą į savo veiklą, susijusią su plėtra, taip pat vykdomą kaimynystėje ir visame pasaulyje.

Esama glaudaus ryšio su ES politika siekiant užtikrinti ekonomikos atsigavimą: tvirtos teisingumo sistemos, patvari kovos su korupcija sistema ir aiški bei nuosekli teisėkūros sistema, ES finansinių interesų apsauga ir tvarus augimas. Tai svarbus veiksnys, skatinantis ES priemonių, kuriomis remiamos struktūrinės reformos valstybėse narėse, įgyvendinimą 5 . Be to, itin svarbi viešojo administravimo kokybė ir teisinės valstybės kultūra, nuo kurių priklauso tai, kaip valdžios institucijos taiko teisės aktus ir įgyvendina teismo sprendimus.

Siekiant stiprinti darbą teisinės valstybės srityje, būtinas glaudus nuolatinis ES institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas. Komisiją įkvėpė Europos Parlamento bei Tarybos ir nacionalinių parlamentų atsakas į 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; ji ketina ir toliau stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą teisinės valstybės srityje.

Ataskaita taip pat yra bendresnių ES veiksmų, kuriais siekiama propaguoti ir ginti jos pagrindines vertybes, dalis. Šis darbas apima Europos demokratijos veiksmų planą 6 ir atnaujintą Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategiją 7 , taip pat tikslines strategijas siekiant sukurti lygybės Sąjungą 8 . Dar vienas susijęs aspektas – ES teisės taikymo ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos stebėsena, be kita ko, pasitelkiant pažeidimo tyrimo procedūrą 9 .

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos aprėptis yra tokia pat, kaip praėjusiais metais – teisingumo sistemos, kovos su korupcija sistema, žiniasklaidos pliuralizmas bei žiniasklaidos laisvė ir kitų institucinių stabdžių ir atsvarų sistema; joje konsoliduojama tai, kas buvo pradėta 2020 m. ataskaitoje, ir pateikiamas dar nuodugnesnis Komisijos vertinimas. Joje taip pat toliau vertinamas COVID-19 pandemijos poveikis ir iššūkiai. Šalių skyriuose, kurie yra neatsiejama šios ataskaitos dalis, analizuojami nauji pokyčiai po pirmosios ataskaitos ir tolesni veiksmai dėl 2020 m. ataskaitoje nustatytų iššūkių ir pokyčių.

2.COVID-19 PANDEMIJA IR TEISINĖ VALSTYBĖ

COVID-19 pandemija sukėlė ypatingų problemų teisinės valstybės srityje. Dėl svarbių sveikatos apsaugos priežasčių reikėjo neeilinių kovos su pandemija priemonių, dėl kurių neretai iš esmės pakito kasdienis gyvenimas ir buvo apribotos pagrindines teises. Dėl skubiai įdiegiamų neatidėliotinų priemonių gali būti apribotas demokratinis teisėtumas, taip pat įprastas konstitucinės bei teisinės sistemų ir viešojo administravimo veikimas.

Komisija stebėjo pokyčius visose valstybėse narėse ir analizavo įgyvendinamas išimtines priemones bei jų poveikį teisinei valstybei, nagrinėjamą šalių skyriuose. Pagrindiniai klausimai – ar su COVID-19 susijusios priemonės yra ribotos trukmės, ar yra pagrįstas jų būtinumas ir proporcingumas, nacionalinių parlamentų ir teismų atliekamo tęstinio tikrinimo mastas ir priemonių teisinis pagrindas. Toks pat svarbus buvo gebėjimas išlaikyti stabdžių ir atsvarų sistemą, kuria grindžiama teisinė valstybė. Ji apima parlamentų, konstitucinių teismų ir kitų nacionalinių teismų, taip pat ombudsmenų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų vaidmenį peržiūrint teisinę tvarką ir įgyvendinamas priemones. Ji taip pat susijusi su tuo, kokiu mastu būtų galima išlaikyti žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant visuomenės kontrolę ir kaip valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, kad sumažintų pandemijos poveikį šiems subjektams. Kadangi priemonės, kurių imtasi kovojant su pandemija, buvo neretai susijusios su administracinių taisyklių ir kontrolės priemonių sušvelninimu, kad būtų reaguojama greitai, taip pat svarbios priemonės, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią korupcijai ir interesų konfliktams viešųjų išlaidų srityje pandemijos metu.

Apskritai stebėsenos duomenys leidžia teigti, kad nacionalinės sistemos yra gana atsparios. Tačiau, be neatidėliotino atsako, reikia pagalvoti apie tai, kaip geriau pasiruošti krizinių situacijų poveikiui teisinei valstybei, kuris gali būti juntamas ilgą laiką. Kai kurios valstybės narės jau turi krizinėse situacijose taikytiną teisinę sistemą, įtvirtintą jų konstitucijoje arba visuomenės sveikatos ar kituose įstatymuose. Toks prognozavimas padėjo pagrįsti COVID-19 priemonių teisėtumą, nes buvo galima remtis jau egzistuojančia sistema. Kitose valstybėse narėse buvo nustatyta nauja ekstremaliosios situacijos tvarka specialiai šiai pandemijai. Pandemijos metu dauguma valstybių narių pakeitė (neretai ir kelis kartus) su pandemija susijusių priemonių įgyvendinimo teisinę tvarką. Tokie pakeitimai buvo dažnai daromi įtemptomis politinėmis aplinkybėmis, taikant paspartintas procedūras, ribojant konstitucinę kontrolę ir parlamentines diskusijas. Kai kuriose valstybėse narėse teisinė tvarka, pagal kurią ribojamos pagrindinės teisės, nebuvo aiškiai nustatyta. 2020 m. tarpinėje ataskaitoje Venecijos komisija atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu turėti aiškią teisinę tvarką prieš krizę, kad nuo pat pradžių būtų užtikrinama pagarba teisinės valstybės principui, taip pat pagrindinėms teisėms ir konstituciniams reikalavimams 10 .

Dėl skubių su krize susijusių poreikių buvo daromas spaudimas galiojančioms konstitucinėms sistemoms. Kai kuriose valstybėse narėse buvo išlaikyta parlamentų atsakomybė atlikti įstatymų leidėjo tikrinimą dėl visų su pandemija susijusių priemonių. Kitose buvo atkurta sugriežtinta parlamentinė priežiūra, kuri per pradinį laikotarpį buvo apribota. Kalbant apie vykdomosios valdžios kontrolę, daugelis parlamentų taip pat pakeitė taisykles dėl fizinio buvimo ir balsavimo, kad būtų įmanomas demokratinis dalyvavimas. Kitos stabdžių ir atsvarų sistemoje svarbiausios institucijos taip pat sugebėjo prisitaikyti, nepaisant didelio pandemijos poveikio jų gebėjimui dirbti. Daugelyje valstybių narių teismai ir konstituciniai teismai atliko svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų išlaikyta teisminė peržiūra. Ombudsmenai ir žmogaus teisių institucijos dėjo ypatingas pastangas, kad dirbtų toliau, ir prisiėmė neatidėliotinų priemonių peržiūros uždavinių. Paaiškėjo, kad yra sunkiau išlaikyti visos visuomenės gebėjimą dalyvauti rengiant priemones, nes paprastai viešos konsultacijos, oficialiai įtvirtintas socialinis dialogas ir konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais yra ribojami.

Spaudimas buvo daromas ir vyriausybių reguliuojamiesiems ir administraciniams veiksmams, bet buvo imtasi priemonių siekiant sumažinti šį poveikį. Pavyzdžiui, aukštas skaitmenizacijos lygis padėjo apriboti sutrikimus. Parama viešojo administravimo ir teismų sistemos skaitmenizacijai ir geresniam politikos formavimui yra įtraukta į daugelio valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Siekiant paspartinti viešojo administravimo sprendimų priėmimą tokiose srityse, kaip viešieji pirkimai, buvo nustatytos supaprastintos procedūros. Dėl to kilo pavojus teisinei valstybei ir kovai su korupcija, bet kai kuriais atvejais ši rizika buvo sumažinta imantis ekstremaliosios situacijos režimuose numatytų apsaugos priemonių.

Teisinę valstybę apsauganti demokratinė aplinka taip pat remiasi žiniasklaida ir pilietine visuomene. Abiejų grupių veikla buvo smarkiai suvaržyta nustačius su pandemija susijusius apribojimus. Žiniasklaidos vaidmuo teikiant patikimą informaciją ir pranešant apie valdžios institucijų veiksmus per krizę įgyja didesnę prasmę nei bet kada. Naujienų žiniasklaida atliko itin svarbų vaidmenį informuojant piliečius ir teikiant patikrintais faktais pagrįstą informaciją apie pandemiją, bet kartu daugeliui kilo didelių ekonominių sunkumų. Dėl to valstybės narės ėmėsi veiksmų, visų pirma taikydamos žiniasklaidos ir žurnalistų rėmimo sistemas. Paskirstant tokią paramą būtina užtikrinti skaidrumą ir teisingumą. Žurnalistų darbas taip pat buvo suvaržytas apribojus galimybes susipažinti su viešai paskelbta informacija ir pasiekti plačiąją visuomenę. Bendrą susirūpinimą kėlė skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija; pilietinė visuomenė ir piliečiai teisme užginčijo kelių su pandemija susijusių priemonių šaltinį.

Apskritai yra daug teigiamų pokyčių ir pavyzdžių, kuriais galima remtis siekiant pagerinti teisinį ir politinį atsaką į krizę, kad būtų stiprinama teisinė valstybė ir didinamas demokratinis atsparumas. Įgijus patirties padidėjo informuotumas apie teisinės valstybės svarbą ir apie tai, kaip per krizę veikia valdžios institucijos. Tai galėtų tapti naudinga tema ES lygmens diskusijoms Europos Parlamente ir Taryboje, taip pat nacionalinio lygmens diskusijoms. Tokiose diskusijose taip pat galima remtis tarptautinėse organizacijose, kaip antai Europos Taryboje, atliekama analize 11 .

3.PAGRINDINIAI TEISINĖS VALSTYBĖS PADĖTIES VALSTYBĖSE NARĖSE ASPEKTAI

Atsižvelgiant į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje išvardytus keturis mechanizmo ramsčius, kituose keturiuose skirsniuose pabrėžiamos kelios svarbios bendros temos ir tendencijos, konkretūs uždaviniai ir teigiami pokyčiai. Konkrečių valstybių narių, kuriose stebimos šios tendencijos, pokyčių pavyzdžiai parinkti remiantis visų 27 valstybių narių vertinimu, kuris pateikiamas šalių skyriuose.

3.1 Teisingumo sistemos

Kad ir koks nacionalinės teisingumo sistemos modelis ir tradicija, kuria jis grindžiamas, nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra esminiai efektyvios teisingumo sistemos kriterijai. Nacionalinių teismų nepriklausomumas yra būtina sąlyga norint užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ir valstybių narių prievolė pagal Sutartis. Kaip dar kartą patvirtino ESTT, teisinei valstybei itin svarbu, kad būtų vykdoma veiksminga teisminė peržiūra, skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės 18 . Veiksmingos teisingumo sistemos yra tarpusavio pasitikėjimo pagrindas ir bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pamatas. 27 šalių skyriuose nagrinėjamos temos yra esminiai teismų nepriklausomumo parametrai: teisminių institucijų tarybų reformos, teisėjų skyrimo procesai ir prokuratūros nepriklausomumas. Be to, daugelyje valstybių narių dėmesys sutelkiamas į teisėjų bei prokurorų tarnybinę etiką ir atskaitomybę, taip pat į skaitmenizacijos pažangą. Teisininkų profesijos atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą ir teisinės valstybės stiprinimą. Veiksmingoje teisingumo sistemoje teisininkai turi turėti galimybę laisvai vykdyti veiklą konsultuodami savo klientus ir jiems atstovaudami, o advokatų asociacijos labai padeda užtikrinti teisininkų nepriklausomumą ir tarnybinę etiką.

Beveik visos valstybės narės toliau vykdo teisingumo reformas ir taip demonstruoja didelę šios temos politinę svarbą. Šalių skyriuose matyti, kad šių reformų tikslai, apimtis, forma ir įgyvendinimo būklė skiriasi. Teisingumo reformų organizavimas priskiriamas valstybių narių kompetencijai, o taikydami ES teisę nacionaliniai teismai veikia kaip ES teismai. Reformuodamos savo teisingumo sistemas valstybės narės privalo laikytis ES teisės reikalavimų bei ESTT jurisprudencijos ir užtikrinti veiksmingą ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių įgyvendinimą. Po pirmosios teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ESTT keliose nutartyse pakartojo, kokia svarbi veiksminga teisminė apsauga, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principo taikymas ir būtų apsaugotos vertybes, kuriomis grindžiama ES 19 .

Teismų nepriklausomumo suvokimas ES

Remiantis ES teisingumo rezultatų suvestine, iš 2021 m. atliktų plačiosios visuomenės ir įmonių „Eurobarometro“ apklausų 20 matyti, kad, palyginti su 2020 m., tos pačios valstybės narės ir toliau yra susitelkusios prie viršutinės ir apatinės suvokiamo teismų nepriklausomumo skalės ribos. Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge plačiosios visuomenės suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis išlieka labai aukštas (daugiau nei 75 proc.), o Kroatijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje – labai žemas (mažiau nei 30 proc.). 

Teisminių institucijų tarybos ir teisėjų skyrimo procedūros, kaip pagrindinės teismų nepriklausomumo apsaugos priemonės

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pažymėta, kad keliose valstybėse narėse imamasi veiksmų siekiant padidinti teismų nepriklausomumą ir sumažinti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių įtaką teisingumo sistemai. Vis labiau pripažįstamas svarbus teisminių institucijų tarybų vaidmuo apsaugant teismų nepriklausomumą 21 . Airijoje ir Suomijoje jau veikia naujai įsteigtos teisminių institucijų tarybos. Liuksemburge daroma pažanga įgyvendinant pasiūlymą įsteigti nepriklausomą teisminių institucijų tarybą ir vyksta konsultacijos, be kita ko, dėl to, kaip suderinti jos sudėtį su Europos Tarybos rekomendacijomis. Švedijoje darbą tęsianti Tyrimo komisija dėl demokratijos apsaugos ir teismų nepriklausomumo stiprinimo ketina 2023 m. pasiūlyti įstatymų leidžiamosios valdžios ir konstitucines reformas.

Kitose valstybėse narėse vyksta arba jau užbaigtos esamų teisminių institucijų tarybų stiprinimo reformos. Pavyzdžiui, Slovakijoje įgyvendinant reformas buvo pakeista Teisėjų tarybos narių skyrimo ir atleidimo tvarka ir išplėsti Tarybos įgaliojimai. Italijoje Parlamentas svarsto galimybę reformuoti teisėjų rinkimo į Aukštąją teisėjų tarybą tvarką, kad būtų sustiprintas jos nepriklausomumas. Kipre numatoma vykdyti reformas siekiant sustiprinti Teisėjų tarybos narių reprezentatyvumą. Nyderlanduose  toliau svarstyta Tarybos narių skyrimo procedūros peržiūra, siekiant padidinti jos nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios. Prancūzijoje vis dar nepatvirtinta reforma, kuri leistų sustiprinti Tarybos nepriklausomumą. Bulgarijoje parlamentas nepatvirtino Tarybos reformos, kuri buvo išsamesnės konstitucinės reformos dalis. Europos Taryba yra nustačiusi teisminių institucijų sudėties ir įgaliojimų standartus – jie gali būti svarbus orientyras imantis reformų.

Didelės įtakos teismų nepriklausomumui ir visuomenės suvokimui apie tai gali turėti teisėjų skyrimo metodas. ESTT yra išaiškinęs, kad pagal ES teisę, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą, sprendimų dėl teisėjų skyrimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės turi būti tokios, kad negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams nedaro įtakos išorės veiksniai, taip pat abejonių dėl tų teisėjų neutralumo 22 . Po pastarosios ataskaitos keliose valstybėse narėse tęsiamos reformos, kurių tikslas – sugriežtinti teisėjų skyrimo procedūras. Pavyzdžiui, Čekija priėmė naują skaidrią ir vieningą naujų teisėjų ir teismų pirmininkų skyrimo sistemą. Latvijoje šiuo metu įgyvendinamos ir taikomos praėjusiais metais nustatytos naujos skyrimo procedūros. Maltoje jau įgyvendintos ir taikomos išsamios 2020 m. reformos, kuriomis prisidedama prie teismų nepriklausomumo didinimo.

Dėl skyrimo procedūrų (visų pirma dėl skyrimo į aukštas pareigas teisingumo sistemoje) reformų nacionaliniu lygmeniu vyko didelės diskusijos. Pavyzdžiui, Airijoje anksčiau susirūpinimą kėlę klausimai sprendžiami įstatymo projektu dėl teisėjų skyrimo ir paaukštinimo sistemos reformos, bet įgyvendinus reformą vyriausybė ir toliau turės plačius įgaliojimus. Vokietijoje vyksta diskusijos dėl teisėjų federalinių teismų pirmininkų atrankos kriterijų, dėl kurių buvo išsakyta kritika. Kipro parlamente toliau svarstomas teisės akto projektas dėl siūlomo naujo konstitucinio teismo ir aukštojo teismo teisėjų ir pirmininkų skyrimo procedūrų. Austrijoje susirūpinimą toliau kelia ribotas teismų dalyvavimas skiriant administracinių teismų pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus.

Prokuratūrų savarankiškumo ir nepriklausomumo stiprinimas

Nors ES nėra vieno prokuratūros institucinės struktūros modelio, institucinės apsaugos priemonės gali padėti užtikrinti, kad prokuratūra būtų pakankamai nepriklausoma ir kad jai nebūtų daromas neleistinas politinis spaudimas. Prokuratūros nepriklausomumas daro didelę įtaką gebėjimui kovoti su nusikalstamumu ir korupcija. Kipre yra pertvarkoma Teisės tarnyba – sukuriami atskiri savarankiški direktoratai, kad dviejų pagrindinių generalinio prokuroro funkcijų atskyrimas būtų veiksmingesnis. Austrijoje rengiama reforma, kurios tikslas – sukurti nepriklausomą federalinę prokuratūrą. Liuksemburge pateikta pasiūlymų, kuriais siekiama apriboti galimybę vykdomajai valdžiai duoti nurodymus konkrečiose bylose.

Portugalijoje prokurorams išreiškus susirūpinimą dėl kišimosi į jų vidaus autonomiją atliekama hierarchinių nurodymų prokurorams tvarkos teisminė peržiūra. Ispanijoje vis dar kyla klausimų dėl generalinio prokuroro skyrimo sistemos. Lenkijoje , kur susirūpinimą ir toliau kelia dvejopas teisingumo ministro, kuris taip pat yra generalinis prokuroras, vaidmuo, niekas nepasikeitė. Vengrijoje , nors prokuratūros nepriklausomumas yra įtvirtintas teisės aktuose, niekas nepakito dėl kai kurių susirūpinimą keliančių prokuratūros aspektų ir nepakankamų apsaugos nuo politinės įtakos priemonių. 

Teisminių institucijų atskaitomybės užtikrinimas ir teismų nepriklausomumo apsauga drausminėse procedūrose

Kelios valstybės narės sustiprino teisėjų ir prokurorų tarnybinės etikos sistemą. Belgijoje , siekiant sustiprinti tarnybinės etikos sistemą, imta taikyti bendruosius etikos principus visų kategorijų teismų sistemos atstovams ir rengti įprastų ir teisinio išsilavinimo neturinčių teisėjų mokymus etikos klausimais. Austrijoje įgyvendinama išsami teismų ir prokuratūrų reikalavimų laikymosi valdymo sistema, o Latvijoje priimtas naujas teisėjų etikos kodeksas. Lietuvoje ir Italijoje įgyvendinamos iniciatyvos tarnybinės etikos taisyklėms sugriežtinti, įskaitant priemonės dėl turto deklaravimo. Tokiomis iniciatyvomis gali būti prisidedama prie visuomenės pasitikėjimo teismais didinimo. Portugalijoje , Kroatijoje , Slovakijoje ir Italijoje teisminės institucijos, įskaitant teisminių institucijų tarybas, ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad būtų tiriami įtariami teisėjų etikos pažeidimai, drausminiai nusižengimai ar korupcijos atvejai teisminėse institucijose.

Keliose valstybėse narėse vyksta reformos, kuriomis siekiama sustiprinti teismų nepriklausomumo apsaugos priemones drausminėse procedūrose. Prancūzijoje imta svarstyti apie galimas magistratų atsakomybės ir apsaugos reformas, diskutuojama apie didesnio masto drausminės tvarkos reformą siekiant padidinti teismų nepriklausomumą. Airijoje siekiama sukurti teisėjams skirtą drausminę tvarką, nors parlamento vaidmuo nušalinant teisėjus iš pareigų išlieka nepakitęs. Slovėnijoje teisminės institucijos pradėjo diskusijas apie drausminių procedūrų sistemos tobulinimą. Čekijos Parlamente svarstomas įstatymo, kuriuo numatoma galimybė drausminėse procedūrose vykdyti peržiūrą, projektas. Maltoje pagal 2020 m. magistratų ir teisėjų atleidimo procedūros reformą numatomos papildomos garantijos.

Teismų nepriklausomumas kai kuriose valstybėse narėse tebekelia susirūpinimą

Dėl teismų nepriklausomumo kyla įvairaus laipsnio ir masto susirūpinimas. Keliose valstybėse narėse susirūpinimas yra kilęs ir dar labiau didėja dėl rimtų struktūrinių klausimų, o kitose valstybėse narėse problemos yra mažesnės.

Keliose valstybėse narėse reformomis siekiama sumažinti teismų nepriklausomumo apsaugos priemones. Dėl tokių pokyčių kyla didelis susirūpinimas, kai kuriais atvejais dar išaugęs dėl to, kad įgyvendinus pokyčius padidėjo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių įtaka teisingumo sistemos veikimui. Ypatingą susirūpinimą kelia drausminių procedūrų ir teisėjų atsakomybės reformos. Reaguodami į šiuos pokyčius nacionaliniai teisėjai yra pateikę ESTT prašymų priimti prejudicinius sprendimus. Lenkijoje reformos, įskaitant naujus pokyčius, tebekelia didelį susirūpinimą, kaip minėta 2020 m. Visų pirma, neįmanoma užtikrinti Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumo, tačiau ji ir toliau priima sprendimus, darančius tiesioginį poveikį teisėjams ir tam, kaip jie vykdo savo pareigas, o tai teisėjams daro atgrasomąjį poveikį 23 . Be to, dar neišsklaidytos abejonės dėl Konstitucinio Teismo nepriklausomumo ir teisėtumo, kaip patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas, konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo kolegijos sudėtis neatitiko reikalavimo, kad tai būtų pagal įstatymą įsteigtas teismas 24 . Vengrijoje įgyvendinamais pokyčiais ir toliau siekiama sumažinti anksčiau egzistavusias apsaugos priemones. Teisingumo sistemoje matyti naujų pokyčių, pavyzdžiui, susijusių su naujo Aukščiausiojo Teismo (Kúria) pirmininko skyrimu. Tai kelia dar didesnį susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo – jis išreikštas ir Europos Parlamento inicijuotoje procedūroje pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, Rumunijoje imamasi veiksmų dėl 2017–2019 m. priimtų pakeitimų, padariusių neigiamą poveikį teismų nepriklausomumui ir kovai su korupcija. Kai kurias iš šių reformų 25 ESTT įvertino prejudiciniame sprendime ir nustatė kriterijus, kurių reikia laikytis, kad būtų užtikrintas suderinamumas su ES teise 26 . Šias problemas ketinama spręsti šiuo metu nagrinėjamais teisės aktų pakeitimais.

Kitose valstybėse narėse išlieka su teismų nepriklausomumu susijusių problemų. Bulgarijoje toliau kelia susirūpinimą Aukščiausiosios teismų tarybos ir Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcijos sudėtis ir veikla. Naujas įstatymas, kuriuo siekiama spręsti įsisenėjusią generalinio prokuroro atskaitomybės ir veiksmingos baudžiamosios atsakomybės nebuvimo problemą, pripažintas nekonstituciniu. Todėl ši problema lieka neišspręsta, o tai daro poveikį, susijusį su generalinio prokuroro pareigų įtaka teisingumo sistemai. Slovakijoje imtasi svarbių teisėkūros ir kovos su korupcija veiksmų teismų tarnybinės etikai ir nepriklausomumui didinti. Tačiau išlieka svarbių iššūkių, be kita ko, susijusių su galimu tam tikrų reformų poveikiu teismų nepriklausomumui, pavyzdžiui, dėl Teismų tarybos narių atleidimo reformos ir naujos teisėjų baudžiamosios atsakomybės tvarkos.

Kai kuriose valstybėse narėse toliau vykdomi politiniai išpuoliai prieš teismines institucijas ir vis mėginama pakenkti teisėjų reputacijai. Kartais tokie išpuoliai vykdomi prieš teisėjus ir prokurorus, kurie užėmė tam tikrą viešą poziciją arba kreipėsi į teismą dėl teismų reformų, kurios, jų nuomone, daro neigiamą poveikį teismų nepriklausomumui. O tai gali turėti atgrasomąjį poveikį teisėjams bei prokurorams ir neigiamai veikia visuomenės pasitikėjimą teismais.

Su teismų nepriklausomumu susijusi įtampa taip pat matyti dėl aklaviečių, vėlavimų ir viešų diskusijų, susijusių su skyrimu į aukštas pareigas teisminėse institucijose. Kroatijoje naujojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo procesas tapo kontroversiškas, teisėjų atžvilgiu pateiktas ne vienas viešas menkinantis pareiškimas. Slovėnijoje valstybės prokurorų skyrimas nepagrįstai vilkinamas, o nesugebėjimas laiku pasiūlyti Europos deleguotųjų prokurorų kandidatūras kelia susirūpinimą. Ispanijoje teisminių institucijų taryba vykdo savo funkcijas ad interim nuo 2018 m. gruodžio mėn.; tai nepadeda sumažinti susirūpinimo dėl galimo jos veiklos politizavimo. Lietuvoje naujas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nepaskiriamas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ir dabartinis pirmininkas vykdo savo funkcijas ad interim.

Investavimas į teisingumą ir skaitmenizaciją

COVID-19 pandemija padarė poveikį nacionalinių teisingumo sistemų veikimui ir teismų veiklai. Visų pirma, pirmajame pandemijos etape bylų nagrinėjimas ir teismo procesai buvo sustabdyti ar atidėti ir kelių valstybių narių teismuose susikaupė daug papildomų neišnagrinėtų bylų. Todėl, nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės ir teisminės institucijos, kad padėtų teisingumo sistemoms prisitaikyti, paaiškėjo, kad ekstremaliojoje situacijoje galimi sutrikimai. Daugelio valstybių narių teismuose per pandemiją kilo sunkumų baudžiamųjų tyrimų vykdymo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo srityje, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos įtariamųjų ir kaltinamųjų, taip pat nukentėjusiųjų teisės ir kad būtų išklausyti visi liudytojai, nepagrįstai nevilkinant tyrimų ir procesų. Judėjimo laisvės ir galimybių patekti į patalpas apribojimai buvo papildomas iššūkis prokurorų ir policijos darbe.

Apskritai tose valstybėse narėse, kuriose skaitmenizacijos lygis jau buvo aukštas ir buvo įdiegtos tinkamos procedūrinės taisyklės ir apsaugos priemonės, teisingumo sistemos veikė veiksmingiau ir neišnagrinėtų bylų skaičiaus didėjimo rizika buvo mažesnė. Pavyzdžiui, Estijoje pažangi teisingumo sistemos skaitmenizacija, kaip antai specialios virtualios teismo posėdžių salės sukūrimas, buvo svarbus veiksnys užtikrinant teisingumo sistemos atsparumą. Vengrijoje teisingumo sistemai pavyko prisitaikyti dėl aukšto civilinių, komercinių ir administracinių, taip pat baudžiamųjų bylų nagrinėjimo skaitmenizacijos lygio. Suomijoje nacionalinė teismų administracija skyrė ypatingą dėmesį tam, kad būtų teikiamos gairės ir techninė pagalba siekiant sukurti galimybes, pavyzdžiui, dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Pandemija padėjo geriau suvokti, kad reikia skubiai skaitmenizuoti teisingumo sistemas 27 , ir paskatino didelį susidomėjimą mokytis iš geriausios patirties. Daugelyje valstybių narių imamasi iniciatyvų užtikrinti elektroninę teismų ir jų klientų komunikaciją. Belgijoje federalinės vyriausybės programoje numatomos plataus užmojo iniciatyvos, kurių tikslas – iki 2025 m. paspartinti teisingumo sistemos skaitmenizaciją. Prancūzijoje daroma pažanga vykdant didelio masto projektus, kuriais siekiama skaitmenizuoti visas teisingumo sritis, įskaitant skaitmeninės baudžiamosios teisės tarnybos – bendro prieigos prie baudžiamųjų bylų punkto – sukūrimą ir galimybę kai kuriose bylinėjimosi srityse pareikšti ieškinius internetu ir prašyti teisinės pagalbos. Danijoje  naudojant naują duomenų bazę bus galima lengviau susipažinti su sprendimais internete. Tarp Ispanijoje vykdomų projektų – IT priemonės, padėsiančios teismo posėdžių ir bylų nagrinėjimo įrašus automatiškai paversti tekstu, sukūrimas. Nyderlanduose teismai ir prokuratūra kartu rengia skaitmeninį baudžiamosios justicijos planą. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pirmenybė teikiama teisingumo sistemų atsparumo didinimui įgyvendinant struktūrines reformas ir vykdant skaitmenizaciją, o kelios valstybės narės yra įtraukusios tai į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Efektyvių teisingumo sistemų pagrindas – pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Maltos , Belgijos , Italijos , Graikijos ,  Portugalijos ir Kipro teisingumo sistemose vis dar susiduriama su dideliais iššūkiais užtikrinant veiksmingumą. Norint gerokai padidinti teisingumo sistemų veiksmingumą ir užtikrinti efektyvią teisminę apsaugą, būtina investuoti į žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir teisingumo sistemos skaitmenizaciją.

3.2 Kovos su korupcija sistema

Kova su korupcija yra būtina norint apsaugoti teisinę valstybę ir išlaikyti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Šiame skirsnyje dėmesys sutelkiamas į įvairius nacionalinių veiksmų, kurių būtina imtis kovojant su korupcija, etapus, kovos su korupcija strategijas, baudžiamosios justicijos sistemų kovos su korupcija pajėgumus ir valstybių narių įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones.

Korupcijos suvokimas ES

Iš 2020 m. korupcijos suvokimo indekso 28 matyti, kad ES valstybių narių rezultatai yra vieni iš geriausių pasaulyje. Į mažiausiai korumpuotomis laikomų pasaulio šalių dvidešimtuką patenka dešimt valstybių narių 29 . Šešių valstybių narių (Danijos, Suomijos, Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Liuksemburgo) indeksas yra didesnis nei 80/100, dar penkių (Austrijos, Belgijos, Estijos, Airijos ir Prancūzijos) – didesnis nei 69/100 30 . Kelios valstybės narės, nors jų indeksas išlieka mažesnis už ES vidurkį (63/100), per pastaruosius penkerius metus padarė pažangą (Ispanija, Italija ir Graikija). Kai kuriose kitose užfiksuotas reikšmingas korupcijos suvokimo lygio pablogėjimas (Lenkijoje, Maltoje ir Vengrijoje) 31 .

Nacionalinės kovos su korupcija strategijos turi duoti veiksmingų rezultatų

Strateginė kovos su korupcija sistema suteikia galimybę politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais veiksmais ir padeda nuosekliai, visapusiškai ir darniai užpildyti teisės aktų ar institucines spragas. Aiškūs ir išmatuojami tikslai, pakankami biudžeto ištekliai, reguliarus vertinimas ir gerai apibrėžtos specializuotų įstaigų pareigos, taip pat aktyvus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra svarbūs tokių strategijų elementai, kad jos būtų įgyvendintos veiksmingai ir duotų apčiuopiamų rezultatų.

Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Suomija ir Švedija pirmą kartą priėmė nacionalines kovos su korupcija strategijas arba veiksmų planus, o Portugalijoje parlamentas turėtų patvirtinti vyriausybės pasiūlymą dėl tokios strategijos. Bulgarijoje , Čekijoje , Estijoje , Lietuvoje ir Maltoje peržiūrėtos esamos strategijos ir su jomis susiję veiksmų planai, o Kroatijoje , Vokietijoje , Graikijoje ir Latvijoje peržiūros procesas tebevyksta. Rumunijoje buvo atliktas vidaus vertinimas ir išorės auditas, rengiama nauja 2021–2025 m. nacionalinė kovos su korupcija strategija.

Vengrijoje kovos su korupcija programa siekiama skatinti tik valstybės tarnybos tarnybinę etiką, o kitos rizikos sritys neapimamos. Kitose valstybėse narėse, nors strategijos yra parengtos, jas įgyvendinti vėluojama. Pavyzdžiui, Čekijoje dar nėra įgyvendintos kelios svarbios reformų iniciatyvos korupcijos prevencijos srityje.

Reformos kovos su korupcija pajėgumams didinti

Dauguma valstybių narių yra įgyvendinusios išsamius teisės aktus, pagal kuriuos baudžiamosios justicijos sistemai suteikiamos kovos su visų formų korupcija priemonės. Keliose valstybėse narėse toliau stengiamasi užpildyti spragas ir suderinti esamas sistemas su tarptautiniais kovos su korupcija standartais 32 ir ES teise 33 . Pavyzdžiui, Slovakija papildė savo baudžiamosios teisės sistemą: įsigaliojo naujas įstatymas dėl turto konfiskavimo, nustatytos naujos nusikalstamos veikos, kaip antai nepagrįstos naudos ar nepagrįsto atlygio priėmimas ar siūlymas. Italijoje nustatytos griežtesnės sankcijos už sukčiavimą ir išplėsta tarptautinės korupcijos sąvokos taikymo asmenims sritis. Vengrijoje  priimtas teisės aktas, skirtas spręsti kyšininkavimo užsienyje problemą ir kriminalizuoti neoficialius mokėjimus sveikatos priežiūros srityje. Kitose valstybėse narėse vyksta diskusijos dėl reformų materialinės baudžiamosios teisės ar baudžiamojo proceso srityje. Švedijoje , pavyzdžiui, šiuo metu peržiūrimas visų nusikaltimų, įskaitant korupcijos nusikaltimus, senaties terminas, kad būtų galima pašalinti kliūtis veiksmingai nagrinėti sudėtingas korupcijos bylas.

Kai kuriose valstybėse narėse priimtos priemonės, kuriomis siekiama didinti valdžios institucijų pajėgumus kovoti su korupcija ir mažinti kliūtis veiksmingai tirti jos atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvoje sustiprintas specialusis policijos padalinys, kuriam pavesta tirti korupcijos atvejus ir vykdyti analitines užduotis teikiant politikos paramą valdžios institucijoms. Kipre iš esmės sustiprinta Generalinė prokuratūra, kad ji galėtų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už finansinius nusikaltimus, įskaitant korupciją. Danija rengiasi įsteigti naują nacionalinį tyrimų padalinį, kad jis veiksmingiau tirtų sunkius nusikaltimus, įskaitant sudėtingus korupcijos atvejus. Slovėnijoje priėmus teisės aktų pakeitimus padaryta pažanga, susijusi su Korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumu, struktūra ir veikimu.

Kai kuriose valstybėse narėse įvyko arba yra svarstomi struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai. Maltoje generalinis prokuroras perėmė baudžiamąjį persekiojimą už nustatytus sunkius nusikaltimus, įskaitant aukšto lygio korupciją; įsteigta specialios paskirties grupė sudėtingiems finansiniams nusikaltimams tirti.  Austrijoje peržiūrima ataskaitų teikimo prievolių sistema, nes manoma, kad dėl jos susidaro nereikalinga našta, vėluojama ir daromas neigiamas poveikis korupcijos atvejų tyrimams.

Iššūkiai, susiję su baudžiamaisiais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir sankcijų už korupcija taikymu

Įvairiose valstybėse narėse ir toliau buvo svarbių ar itin sudėtingų korupcijų bylų, kartais susijusių su aukšto lygio pareigūnais. Slovakijoje gerokai sustiprintos pastangos kovoti su korupcija – imti tirti keli aukšto lygio korupcijos atvejai ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas.  Estijoje dėl šiuo metu tiriamos bylos 2021 m. sausio mėn. atsistatydino buvusi vyriausybė. Čekijoje vykdant nacionalinio ir Europos lygmens tyrimus ir auditus dėl ES lėšų panaudojimo neseniai rasta aukščiausiosios vadovybės lygio interesų konflikto įrodymų, bylą pradėjo nagrinėti Europos prokuratūra. Austrijoje po neseniai įvykusių politinių skandalų pradėti aktyviau tirti aukšto lygio politinės korupcijos atvejai. Rumunijoje padidėjo aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimų ir sankcijų taikymo veiksmingumas, nors norint veiksmingai kovoti su korupcija būtina iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą ir baudžiamojo proceso kodeksą, taip pat teisingumo srities teisės aktus.

Daugelyje valstybių narių dėl korupcijai tirti ir prokuratūros organams skiriamų išteklių kilo konkrečių sunkumų samdant ar išlaikant itin specializuotą personalą. Latvija pranešė apie sunkumus, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais, kurie daro poveikį kai kurių prokuratūros organų veiklos veiksmingumui. Kroatijai ir Liuksemburgui sunku rasti kvalifikuotų kandidatų. Ispanijoje prokuratūros organai pažymi, kad dėl nepakankamų išteklių nukenčia korupcijos atvejų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo sparta. Tai apima aukšto lygio korupcijos atvejus; daugelis iš jų tiriami po kelerius metus. Slovakijoje ir Lenkijoje pranešama apie kelis atvejus, kai dėl teisinių apribojimų, taikomų galimybei susipažinti su finansiniais duomenimis, atsirado kliūčių vykdant tyrimus.

Kai kuriose valstybėse narėse aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų priėmimo efektyvumas vis dar kelia susirūpinimą 34 . Italijoje svarstomos priemonės kaltinimų pateikimui ir bylų nagrinėjimui paspartinti. Kroatijoje toliau vykdomas aukšto lygio korupcijos atvejų baudžiamasis persekiojimas ir tyrimas, bet dėl ilgai trunkančių procesų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas dažnai užsitęsia. Maltoje tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo organų korupcijos atvejų tyrimo pajėgumai padidinti ir pradedama daugiau bylų, tačiau tyrimai vis dar užtrunka ilgai ir aukšto lygio bylose dar nepriimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių. Bulgarijoje , nepaisant suaktyvėjusios tyrimo veiklos ir padidintų išteklių, pažanga tiriant aukšto lygio korupcijos atvejus vis dar lėta, o galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas dar nėra stabilus 35 . Vengrijoje , nors apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius korupcijos bylose yra didelis ir nuo 2020 m. pradėtos kelios naujos aukšto lygio bylos, susijusios su politikų veikla, įtarimų dėl aukšto lygio pareigūnų ir jų artimųjų tyrimų skaičius išlieka ribotas.

Korupcijos prevencijos ir tarnybinės etikos sistemos stiprinimas

Iš 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos matyti, kad daugelis valstybių narių ėmėsi priemonių korupcijos prevencijos ir tarnybinės etikos sistemoms stiprinti; daugeliu atvejų šios pastangos tęsiamos.

-Interesų konfliktų prevencija ir tarnybinės etikos skatinimas valdžios institucijose

Kai kuriose valstybėse narėse tarnybinės etikos sistema papildyta parlamento narių elgesio kodeksais, kaip antai Ispanijoje , arba aiškesnėmis ar konsoliduotomis aukštesnio ir aukšto lygio pareigūnams taikomomis taisyklėmis dėl dovanų, interesų konfliktų ir nesuderinamumo, pavyzdžiui, Suomijoje , Italijoje  ir Portugalijoje . Be to, kai kuriose valstybėse narėse, kaip antai Belgijoje , Kipre , Nyderlanduose ir Maltoje , teisėsaugos institucijose sukurtos tarnybinės etikos ir tikrinimo programos arba priežiūros padaliniai, prisidedantys prie policijos tarnybinės etikos stiprinimo. 

-Lobistinė veikla ir „sukamųjų durų“ reiškinys

Lobistinė veikla yra teisėtas politinio dalyvavimo aktas 36 . Ją vykdant turi būti taikomi griežti skaidrumo ir tarnybinės etikos reikalavimai, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir dalyvavimą priimant sprendimus 37 . Kelios valstybės narės peržiūrėjo savo sistemas, kad užtikrintų didesnį skaidrumą ir suteiktų daugiau galimybių susipažinti su informacija apie lobistinę veiklą. Vokietijoje , pavyzdžiui, priimtas naujas įstatymas, kuriuo siekiama sukurti federalinio lygmens elektroninį lobistinės veiklos registrą. Lietuvoje įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias numatoma kryžminio deklaravimo sistema. Jos lobistinės veiklos registre lobistai, politikai ir valstybės tarnautojai turi registruoti savo susitikimus. Ispanijoje vyksta diskusijos dėl skaidrumo registro sukūrimo. Estijoje priimtos neprivalomos gairės dėl lobistinės veiklos ir interesų konfliktų. Čekijoje vis dar laukiama naujo lobistinės veiklos teisės akto projekto priėmimo.

Dar viena visuomenės kontrolės sritis daugelyje valstybių narių – taisyklių dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su viešosiomis ir privačiosiomis funkcijomis, reglamentavimas ir vykdymo užtikrinimas. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Italijoje vyksta diskusijos dėl griežtesnių apribojimų baigus eiti pareigas (kaip antai veiklos pertraukos laikotarpio) nustatymo. Prancūzijoje neseniai iš dalies pakeistas įstatymas, kad tarnybos, atsakingos už skaidrumą ir tarnybinę etiką viešajame sektoriuje, įgaliojimai apimtų ir „sukamųjų durų“ reiškinį. Nors Portugalijoje neseniai nustatytos naujos taisyklės, pagal kurias numatomi palyginti ilgi veiklos pertraukos laikotarpiai ir atgrasančios sankcijos už jų nesilaikymą, jų vykdymą dar reikia stebėti ir užtikrinti.

-Turto ir interesų atskleidimas

Visose valstybėse narėse yra taisyklių, pagal kurias užtikrinama, kad tam tikrų kategorijų viešojo sektoriaus pareigūnai būtų įpareigojami atskleisti informaciją apie turtą ir interesus. Tačiau atskleidžiamos informacijos lygis, skaidrumas ir prieinamumas arba tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema skiriasi. Pastaruoju metu keliose valstybėse narėse imtasi reformų siekiant patobulinti šią sistemą. Estijoje daugiau asmenų įpareigota teikti finansinių interesų deklaraciją, įskaitant ministrų politinius patarėjus, o Kroatijoje imta viešai skelbti teisėjų ir valstybės prokurorų turto deklaracijas. Portugalijoje nustatytos prievolės skelbti užpildytas ir konsoliduotas turto deklaracijas internetu. Lietuvoje jau veikia naujas registras, kuriame interesų deklaracijose pateiktą informaciją galima susieti su keliais kitais nacionaliniais registrais. Kitose valstybėse narėse, kuriose anksčiau buvo įgyvendintos reformos, vykdoma stebėsena ir tikrinimas. Prancūzijoje kompetentingos institucijos sistemingai ir reguliariai vykdo kontrolę ir perduoda kai kurias bylas prokuratūrai, kad ši galbūt imtųsi tolesnių baudžiamojo persekiojimo veiksmų. Rumunijoje nuo 2021 m. balandžio mėn. turto ir interesų deklaracijas galima pateikti elektroniniu būdu; tikimasi, kad tai dar labiau palengvins tikrinimo darbą.

Kai kuriose valstybėse narėse išlieka trūkumų. Belgijoje deklaracijos nėra skelbiamos, nėra tikrinamas jų tikslumas ir su jomis gali susipažinti tik tyrimus atliekantys teisėjai, kai vyksta baudžiamieji tyrimai. Graikijoje , pareigūnų ir parlamento narių turto deklaracijos skelbiamos viešai, tačiau yra vilkinimo atvejų ir skelbiamų duomenų apimtis išlieka ribota. Vengrijoje yra nustatyti išsamūs informacijos atskleidimo reikalavimai, tačiau vis dar kelia susirūpinimą tai, kad nėra atliekami sistemingi patikrinimai ir nepakankamai prižiūrimos turto ir interesų deklaracijos, o įtarus nepagrįstą turto padidėjimą mokesčių institucijos gali atlikti patikrinimą tik jei baudžiamąjį tyrimą pradėjo ir tyrimus atliekantys organai. Slovėnijoje , pareigūnų, privalančių atskleisti informaciją, kategorijos plečiamos, vis dėlto nepakanka stebėsenai ir patikrinimams skiriamų išteklių. Žmogiškųjų išteklių trūksta ir Kroatijos interesų konfliktų sprendimo komisijoje.

-Pranešėjų apsauga

Perkeldamos į nacionalinę teisę 2019 m. ES direktyvą dėl pranešėjų apsaugos 38 valstybės narės peržiūri galiojančius nacionalinės teisės aktus ar nustato naujas taisykles. Kai kurios valstybės narės racionalizavo pranešėjų pranešimų tvarkymo institucinę sistemą. Tai buvo padaryta Slovakijoje , kur parlamentas paskyrė naujos nepriklausomos pranešėjų apsaugos tarnybos, atsakingos ir privatųjį, ir viešąjį sektorių, vadovą. Nyderlanduose atlikus vertinimą Pranešėjų apsaugos tarnybos aktas bus iš dalies pakeistas siekiant padidinti teisinę pranešėjų apsaugą.

-Politinių partijų finansavimas

Politinių partijų finansavimas gali būti naudojamas korupciniais tikslais, tad svarbus veiksnys yra skaidrumas ir reguliavimo griežtumas. Keliose valstybėse narėse įgyvendintos reformos siekiant padidinti politinių partijų finansavimo skaidrumą ir priežiūrą arba svarstoma galimybė jų imtis. Liuksemburge peržiūrėtas politinių partijų finansavimo reglamentas siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą. Suomijos parlamento darbo grupė peržiūri atitinkamo teisės akto rengimą. Čekijoje numatoma atlikti išsamesnę partijų finansavimo sistemos analizę siekiant nustatyti teisės aktų spragas ir praktinius sunkumus. Nyderlandų parlamente šiuo metu svarstomas siūlomas teisės aktas, kuriuo siekiama politinių partijų veikimą ir organizavimą apsaugoti nuo užsienio kišimosi.

Pandemijos poveikio korupcijai mažinimas

Kai kuriose valstybėse narėse COVID-19 pandemija padarė poveikį reformų arba sprendimų priėmimo korupcijos bylose spartai, nes valdžios institucijoms ir teismams teko susidurti su ekstremaliąja situacija sveikatos priežiūros srityje. GRECO rekomendavo racionalizuoti kovos su korupcija priemones vykstant su pandemija susijusiems procesams, kaip antai paskirstant ir išmokant ekonomikos gaivinimo lėšas, priimant teisės aktus dėl ekstremaliųjų situacijų ir užtikrinant medicininę priežiūrą 39 . Be to, Komisija ir Taryba pabrėžė, kad ir toliau svarbu kovoti su korupcija 40 . EBPO taip pat perspėjo, kad tarnybinės etikos principų pažeidimai ir korupciniai veiksmai galėtų pakenkti atsigavimui, visų pirma pabrėžė, kad reikia pašalinti tiesioginę riziką, susijusią su skubos tvarka vykdomais viešaisiais pirkimais, ir į ekonomikos gaivinimo priemones integruoti kovos su korupcija rizikos vertinimą 41 .

Manoma, kad per pandemiją korupcijos rizika padidėjo, visų pirma pradėjus aktyviau naudoti paspartintas ir supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras, kuriose sutartys sudaromos tiesiogiai arba surengiant ne konkurso tvarka vykdomas viešųjų pirkimų procedūras. Dėl tokių išimtinių aplinkybių audito ir kontrolės institucijos keliose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Kipre , Portugalijoje , Prancūzijoje , Italijoje ir Lietuvoje , nusprendė paskelbti gaires dėl tokios rizikos pašalinimo arba atlikti tikslinius auditus, pavyzdžiui, Austrijoje  ar  Rumunijoje .

3.3 Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė yra pagrindinės teisinės valstybės, demokratinės atskaitomybės ir kovos su korupcija sąlygos. Valstybės narės privalo garantuoti palankią aplinką žurnalistams, užtikrinti jų saugumą ir skatinti žiniasklaidos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą. Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose politiniai sprendimai ir politika gali padaryti didelį poveikį žiniasklaidos gebėjimui vykdyti savo vaidmenį.

Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos priemonė

Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos priemone 42 vertinama rizika žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui visose valstybėse narėse; daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: bazinei žiniasklaidos laisvės apsaugai, rinkos pliuralizmui, politinei nepriklausomybei ir žiniasklaidos socialinei įtraukčiai. Naujausiais stebėsenos priemonės (MPM 2021) duomenimis, padėtis blogėja, palyginti su MPM 2020, vertinant tris pagrindinius rodiklius: saviraiškos laisvę, teisės į informaciją bei žurnalistikos profesijos apsaugą ir žurnalistų apsaugą. Šiam rezultatui padarė įtakos ir kelių vyriausybių atsakas į COVID-19 pandemiją. Nors rezultatais patvirtinama, kad ne visos žiniasklaidos reguliavimo institucijos išvengia daromos įtakos ir kai asmenys skiriami į pareigas valdyboje, ir kai jie vykdo savo įgaliojimus, padėtis šiek tiek pagerėjo. Dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo valstybėse narėse vidutiniškai ir toliau kyla vidutinė rizika, nes teisinės nuostatos nepakankamai veiksmingos ir informacija teikiama tik valdžios institucijoms, bet ne visuomenei. Kaip pažymėta šalių skyriuose, dėl įvairių priežasčių žiniasklaidos nepriklausomumas laikomas didelės rizikos sritimi tose pačiose šešiose valstybėse narėse, kaip nurodyta MPM 2020 43 .

Reformos, vykdomos siekiant padidinti žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumą

Nacionalinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos labai padeda išlaikyti ir užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą. Kaip pabrėžiama 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, konkrečių įgyvendinamų žiniasklaidos reguliavimo ir žiniasklaidos politikos sprendimų nepriklausomumas nuo ekonominių ir politinių interesų daro tiesioginį poveikį rinkos pliuralizmui ir žiniasklaidos politiniam nepriklausomumui. Visose valstybėse narėse priimta teisės aktų, kuriuose nustatytos žiniasklaidos reguliavimo institucijų kompetencija ir nepriklausomumas. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (AŽPD) 44  nustatyti konkretūs reikalavimai dėl nacionalinių žiniasklaidos institucijų nepriklausomumo didinimo. Po pirmosios ataskaitos paskelbimo kai kurios valstybės narės, kaip antai Belgija , Bulgarija , Graikija , Latvija , Liuksemburgas ir Švedija , perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę priėmė naujus teisės aktus, kuriais tikimasi dar labiau padidinti jų žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumą. Kitos valstybės narės ( Čekija , Kipras , Estija , Prancūzija ir Lenkija ) apie ketinimą priimti tokius teisės aktus pranešė arba juos rengia.

Vis dar nuogąstaujama dėl kai kurių reguliavimo institucijų funkcinio nepriklausomumo ir efektyvumo. Pavyzdžiui, Rumunijoje reguliavimo institucijos darbą trikdė tai, kad pasibaigus kelioms ankstesnėms kadencijoms nebuvo paskirti jokie nauji nariai ir kad nepakanka išteklių. Išteklių reguliavimo institucijai užtikrinimo klausimas taip pat kėlė susirūpinimą Ispanijoje ir Slovėnijoje . Kai kuriose valstybėse narėse politinė įtaka skyrimo procese arba veiksmingų apsaugos priemonių nebuvimas vis dar kelia susirūpinimą, nepaisant to, kad nepriklausomumas oficialiai įtvirtintas teisės aktuose. Tai pasakytina apie tokias valstybes nares, kaip Kroatija , Malta , Slovakija ir Vengrija .

Padėties pagerėjimas ir kliūtys, susijusios su žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumu

Žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas yra būtina norint atlikti patikimą žiniasklaidos rinkų įvairovės analizę ir suteikti galimybę visuomenei įvertinti žiniasklaidos skleidžiamą informaciją ir nuomones. Tarptautiniais standartais 45 ir ES teisės aktais 46 valstybės narės raginamos šioje srityje priimti konkrečias priemones. Po paskutinės ataskaitos Graikijoje buvo priimtas naujas teisės aktas, kuriuo siekiama padidinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą ir informacijos apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę prieinamumą visuomenei.  Suomijoje pagal naują specialų teisės aktą žiniasklaidos paslaugų teikėjai įpareigojami viešai skelbti informaciją apie savo nuosavybės struktūrą. Keliose kitose valstybėse narėse rengiami įstatymai, kuriais siekiama padidinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, keliose padidintas informacijos prieinamumas. Pavyzdžiui, Airijoje sukurta žiniasklaidos priemonių nuosavybės informacijos duomenų bazė, kurioje galima atlikti paiešką ir kuri palengvina viešąją priežiūrą. Lietuva kuria viešai prieinamą informacinę sistemą, kurioje bus atskleidžiama informacija apie nuosavybę, o vėliau ir apie pajamas, gaunamas iš valstybės reklamos.

Keliose valstybėse narėse kyla susirūpinimas dėl nepakankamo tikrosios nuosavybės struktūrų skaidrumo, visų pirma dėl praktinių problemų nustatant tikruosius savininkus. Slovėnijoje taikomos specialios skaidrumo nuostatos, bet vis dar nuogąstaujama dėl to, kad žiniasklaidos registre ne visuomet pavyksta nustatyti tikruosius savininkus.  Čekijoje priimtas teisės aktas, kuriuo užtikrinama galimybė visuomenei per registrą susipažinti su ribota visų įmonių, įskaitant žiniasklaidą, nuosavybės informacija, bet vis dar nuogąstaujama, kad pagal šią sistemą žiniasklaidos įmonės nėra įpareigojamos atskleisti visos nuosavybės struktūros. Nepakankamas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas vis dar kelia susirūpinimą Bulgarijoje , nes duomenys apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę vis dar nėra visiškai atskleidžiami visuomenei.

Rizika skaidrumui ir teisingas valstybės reklamos paskirstymas

Skaidrios taisyklės ir teisingi kriterijai sumažina favoritizmo riziką paskirstant valstybės reklamą. Kai tokių taisyklių nėra, padidėja pavojus, kad viešieji pinigai bus šališkai skiriami konkrečioms žiniasklaidos priemonėms, todėl taip žiniasklaidai gali būti daroma netiesioginė politinė įtaka, o tai pakenktų jos nepriklausomumui.

2020 m. ataskaitoje pažymėta, kad daugelyje valstybių narių nėra specialių teisės aktų šiuo klausimu. Padėtis nepasikeitė, nepaisant to, kad kelių valstybių narių centrinės ar vietos valdžios institucijos toliau reikšmingas reklamos pajamų sumas skyrė žiniasklaidai. Austrijoje  susirūpinimą kelia didelės žiniasklaidai skiriamos pajamų iš valstybės reklamos sumos, taip pat jų paskirstymo skaidrumas bei teisingumas ir nepakankamas dėmesys žiniasklaidos pliuralizmui. Kroatijoje valstybės reklama iš dalies reguliuojama, tačiau suinteresuotieji subjektai praneša, kad dėl jos neretai nukenčia žiniasklaidos priemonių, kurios priklauso nuo tokio finansavimo, politinis nepriklausomumas, ypač vietos lygmeniu. Bulgarijoje susirūpinimą kelia nepakankamos reguliavimo apsaugos priemonės, kad valstybės reklama būtų paskirstoma teisingai ir skaidriai, taip pat viešojo finansavimo skyrimo žiniasklaidos priemonėms skaidrumas. Vengrijos vyriausybė skirdama valstybės reklamą ir toliau gali daryti netiesioginę politinę įtaką žiniasklaidai, nes valstybė yra didžiausia reklamuotoja šalyje ir didžioji dalis pajamų skiriama vyriausybę remiančioms žiniasklaidos įmonėms. Lenkijoje valstybės reklama daugiausia nukreipiama žiniasklaidos priemonėms, kurios, kaip manoma, remia vyriausybę.

Politinis spaudimas ir įtaka žiniasklaidai

Kai kyla grėsmė politiniam žiniasklaidos nepriklausomumui, kai nereglamentuojamas politinis kišimasis arba kai nėra taisyklių, kuriomis būtų draudžiama politikams įsigyti žiniasklaidos priemonių, didėja pažeidžiamumas ir kyla rizika. Po paskutinės ataskaitos paskelbimo buvo atvejų, kai politinis spaudimas žiniasklaidai buvo daromas. Čekijoje politiniai prieštaravimai ir toliau darė poveikį Čekijos televizijos priežiūros valdybai. Maltoje , atsižvelgiant į tai, kad dvi pagrindinės politinės partijos turi savo televizijos ir radijo stotis, buvo iškelta konstitucinė byla, kurioje ginčijamas atitinkamas Maltos transliavimo akto skirsnis ir tai, kaip žiniasklaidos reguliavimo institucija taiko taisykles. Slovėnijoje suinteresuotieji subjektai mano, kad galimi pakeitimai, susiję su visuomeninio transliuotojo finansavimu, ir spaudimas nacionalinei spaudos agentūrai yra politiškai motyvuoti. Lenkijoje susirūpinimą kelia tai, kad valstybės kontroliuojama naftos bendrovė gali įsigyti didelę privačią spaudos grupę, nes tai yra potenciali grėsmė žiniasklaidos rinkos pliuralizmui. Bulgarijoje susirūpinimą ir toliau kelia politinė įtaka žiniasklaidai, be kita ko, dėl to, kad nėra taisyklių, draudžiančių politikams ir politinėms partijoms valdyti žiniasklaidos priemones. Vengrijoje Žiniasklaidos taryba priėmė kelis sprendimus, dėl kurių veiklą nutraukė viena iš Vengrijos paskutinių nepriklausomų radijo stočių 47 .

Galimybė susipažinti su informacija yra labai svarbi priemonė žiniasklaidai, pilietinei visuomenei ir visuomenės pasitikėjimui

Teisė susipažinti su valdžios institucijų turima informacija yra esminė sąlyga žiniasklaidai, taip pat pilietinei visuomenei ir apskritai piliečiams, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį demokratinėse diskusijose ir valdžios institucijų tikrinimo procesuose. 2020 m. Kipre įsigaliojo Naujas teisės aktas, kuriuo sukuriama prieigos prie viešosios informacijos sistema ir sąlygos; dar kelios valstybės narės planuoja priimti išsamius teisės aktus dėl prieigos prie informacijos ( Austrija ) arba sukurti tarpininkavimo nagrinėjant skundus mechanizmus ( Nyderlandai ). Nors galimybė susipažinti su informacija garantuojama pagal įstatymą visose valstybėse narėse, daugeliu atvejų vis dar kyla praktinių kliūčių. Rumunijoje nacionalinėms institucijoms reguliariai vykdant stebėseną paaiškėja, kad įgyvendinimas administracijos lygmeniu skiriasi, be to, viešosios įstaigos nepakankamai teikia pirmenybę skaidrumo priemonėms, o prasčiausiai reikalavimų laikosi vietos valdžios institucijos. Kroatijoje atkreipiamas dėmesys į trūkumus, susijusius su Informacijos komisaro sprendimų vykdymo užtikrinimu. Liuksemburge vis dar nuogąstaujama dėl ilgai trunkančių prieigos prie oficialių dokumentų procedūrų. Danijoje diskutuojama dėl esamų teisės susipažinti su viešaisiais dokumentais apribojimų.

Žurnalistų apsauga nuo grasinimų ir išpuolių

Būtinybę spręsti žurnalistų saugumo klausimą visoje ES išryškino pastaruoju metu iškilę ir šiuo metu tiriami atvejai, kaip antai Graikijos žurnalisto Giorgioso Karaivazo nužudymas 2021 m. balandžio mėn. ir Nyderlandų žurnalisto Peterio R. de Vrieso nužudymas 2021 m. liepos mėn. Daugelis žurnalistų sulaukia grasinimų ir išpuolių, visų pirma, kai jie imasi tirti nusikaltimus ir korupcijos atvejus. Slovakijoje nuteisti keli asmenys, dalyvavę 2018 m. įvykdytame tyrimų žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės nužudyme; šio nusikaltimo įtariamo užsakovo byla dar nagrinėjama. Maltoje jau užbaigtas viešas tyrimų žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo 2017 m. tyrimas. Su jos nužudymu susijusiame baudžiamajame procese buvo pokyčių.

2020 m. Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti buvo užregistruota daugiausia perspėjimų nei bet kada iki tol – 40 proc. daugiau nei 2019 m. 48 Be to, 2020 m. Žiniasklaidos laisvės apžvalgos platformoje 49 buvo fiksuota 280 žiniasklaidos laisvės pažeidimų, kurie paveikė iš viso 908 asmenis ar žiniasklaidos subjektus 23 valstybėse narėse. Tarp tų pažeidimų buvo priekabiavimas ar psichologinis smurtas, teisiniai grasinimai, fiziniai išpuoliai, pasikėsinimas į nuosavybę, neapykantos kurstymas, šmeižto kampanijos ir cenzūra. Apie fizinius išpuolius visų pirma pranešama viešųjų protestų kontekste – žurnalistai Prancūzijoje , Vokietijoje , Graikijoje  ir  Lenkijoje patyrė protestuotojų ir kai kuriais atvejais policijos pajėgų agresiją. Visoje ES daugėja grasinimo internetu atvejų; rizika, visų pirma, kyla žurnalistėms ir mažumų kilmės žurnalistams. Tokia padėtis ypač kelia susirūpinimą, kai išpuolius inicijuoja politikai ar įtakingi visuomenės veikėjai asmenys. Pavyzdžiui, Slovėnijoje buvo keli garsūs atvejai, susiję su priekabiavimu internete ir politikų grasinimais žurnalistams. Portugalijoje tiriamas atvejis, kai neturėdama teismo suteiktų įgaliojimų policija vykdė stebėjimą siekdama nustatyti žurnalistų šaltinius. Italijoje neseniai gautas perspėjimas yra susijęs su tariamu kelių žurnalistų, nagrinėjančių su migracija susijusias temas, pokalbių klausymu valstybės prokurorams tiriant NVO santykius su prekiautojais žmonėmis.

Keliose valstybėse narėse yra mechanizmų, kuriuos taikant pagalbos reikalingiems žurnalistams teikiama praktinė parama. Nyderlanduose projektas „PersVeilig“, kuriuo siekiama sumažinti grasinimų, smurto ir agresijos prieš žurnalistus mastą, 2021 m. buvo peržiūrėtas ir pateikta patobulinimo pasiūlymų. Italijoje 2017 m. įsteigtas veiksmų prieš žurnalistus tyrimo koordinavimo centras ir toliau laikomas ES lygmens geriausios praktikos pavyzdžiu. Kitos valstybės narės svarsto galimybę nustatyti naujas teisės aktais įtvirtintas žurnalistų apsaugos priemones. Suomijoje vyriausybė planuoja pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų lengviau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už neteisėtus grasinimus ir pažeidžiamų nukentėjusiųjų, kaip antai laisvai samdomų žurnalistų, persekiojimą, taip pat sugriežtinti bausmes už nusikaltimus, susijusius su lytimi, kad būtų sprendžiama prieš žurnalistes nukreipto neapykantos kurstymo problema. Švedijoje taip pat imamasi veiksmų siekiant padidinti žurnalistų apsaugą; tai tam tikras svarbiausias visuomenės funkcijas atliekančių asmenų apsaugos pagal baudžiamąją teisę peržiūros dalis.

Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) – ypatingos formos priekabiavimas, naudojamas prieš žurnalistus ir kitus viešuosius interesus ginančius asmenis, neretai kartu su grasinimais fiziniu smurtu; – kelia didelį susirūpinimą keliose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Kroatijoje platus SLAPP naudojimas daro didelį poveikį žiniasklaidos priemonėms, visų pirma mažesnėms ar vietos žiniasklaidos priemonėms, taip pat laisvai samdomiems žurnalistams. Kitose šalyse, kaip antai Lenkijoje , naujienų žiniasklaidos bendruomenėje pastebėta, kad padaugėjo žurnalistams pareiškiamų bauginantį poveikį turinčių ieškinių, susijusių su žurnalistams ir naujienų agentūroms skirtais perspėjimo laiškais, kuriais reikalaujama nebekritikuoti įmonių ar valdžios institucijų. Manoma, kad tai daro poveikį, visų pirma, mažesnėms naujienų žiniasklaidos priemonėms ir laisvai samdomiems žurnalistams, todėl kyla didelė savicenzūros rizika.

Pandemijos poveikis žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui

Europos naujienų žiniasklaida yra itin svarbi informuojant piliečius per COVID-19 pandemiją. Kaip pažymima Komisijos audiovizualinio sektoriaus ir žiniasklaidos veiksmų plane, patikrintais faktais pagrįstos informacijos ir naujienų paklausa gerokai padidėjo 50 . Kita vertus, dėl pandemijos žiniasklaidos sektorius, taip pat pavieniai žurnalistai ir žiniasklaidos sektoriaus darbuotojai susidūrė su dideliais ekonominiais iššūkiais.

Keliuose šalių skyriuose kalbama apie žiniasklaidos įmonių beprecedentį pajamų praradimą ir finansinio likvidumo problemas ar net bankrotą ir užsidarymą. Paaiškėjo, kad didžiausią žalą patyrė regioninės ir vietos žiniasklaidos priemonės – dabar kai kurių valstybių narių didelėse teritorijose nebėra vietos naujienų žiniasklaidos priemonių. Keliose valstybėse narėse blogėjo pavienių žurnalistų ekonominės ir darbo sąlygos. Sektoriuje padidėjo nedarbas ir daugelis žiniasklaidos specialistų bei žurnalistų, visų pirma dirbusių mažų garantijų darbo sąlygomis arba laisvai samdomų, liko be pajamų. Dėl visų šių priežasčių jų pažeidžiamumas spaudimui padidėjo.

Siekiant pašalinti ir sumažinti pandemijos poveikį, maždaug pusėje visų valstybių narių buvo sukurtos specialios žiniasklaidos paramos sistemos, pagal kurias daugiausia skiriamos lėšos ar dotacijos visiems ar kai kuriems žiniasklaidos sektoriams. Vietos žiniasklaidos priemonės į tokias sistemas buvo aiškiai įtrauktos šiose valstybėse narėse: Estijoje ,  Švedijoje , Suomijoje , Danijoje , Nyderlanduose ,  Prancūzijoje ir  Italijoje . Kelios valstybės narės, kaip antai Kipras , Lietuva , Portugalija ir Rumunija , rėmė ir žiniasklaidą, ir viešąjį informavimą – teikė viešąją reklamą per informavimo apie COVID-19 pandemiją kampanijas. Kai kuriose šalyse žurnalistai galėjo pasinaudoti bendra nedarbo parama ( Airijoje ), o kai kuriose kitose valstybėse narėse laisvai samdomi žurnalistai neretai atsidurdavo sudėtingoje padėtyje. Daugumą tokių priemonių žiniasklaidos suinteresuotieji subjektai vertino palankiai, nors kai kurie aspektai buvo kvestionuojami, pavyzdžiui, jų skaidrumas ( Maltoje ), paskirstymo kriterijų teisingumas ( Austrijoje ) arba galimas poveikis piliečių pasitikėjimui žiniasklaida ( Rumunijoje ).

Tačiau pandemijos poveikis žiniasklaidai ir priemonės, kurių imtasi jam sumažinti, susiję ne tik su ekonominiais aspektais. Dėl įvairių nustatytų kovos su pandemija apribojimų žurnalistų darbas tapo sunkesnis, o tam tikrais atvejais nukentėjo jų galimybės susipažinti su vieša informacija. Nors sutrikimų ar nukrypimų nuo bendrų prieigos prie informacijos taisyklių paprastai būta labai ankstyvais pandemijos etapais (pvz., Ispanijoje , Italijoje ), tokiose valstybėse narėse, kaip Vengrija , prieiga prie viešos informacijos buvo apribota taikant ekstremaliosios situacijos priemones, kurios buvo priimtos pandemijos metu ir dėl kurių nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms buvo sunkiau laiku susipažinti su tokia informacija. Kai kuriose valstybėse narėse žurnalistai ir toliau susidurdavo su kliūtimis dėl patekimo į tam tikras vietas arba selektyviai suteikiamų galimybių dalyvauti internetu ar fiziškai vykusiose spaudos konferencijose. Lenkijoje kyla rizika, kad toliau bus ribojamas naudojimasis teise susipažinti su vieša informacija, nes šiuo metu vyksta konstitucinis ginčas ir dėl pandemijos laikinai netaikomi administracinėje teisėje nustatyti terminai – taip apribota ar atidėta prieiga prie viešos informacijos. Manoma, kad Rumunijoje pandemija pasinaudota siekiant pateisinti vėlavimą ar atsisakymą suteikti informaciją, taip pat buvo naudojamasi duomenų apsaugos taisyklėmis prieigai apriboti. Kita vertus, valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Nyderlandus , žurnalistams netaikė draudimo keliauti dėl COVID-19, kad jie galėtų toliau stebėti įvykius vietoje ir apie juos pranešti.

3.4 Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Teisinės valstybės principas demokratijoje grindžiamas institucinių stabdžių ir atsvarų tarp valstybės organų sistema, užtikrinant jų veikimą, bendradarbiavimą ir tarpusavio kontrolę, kad viena valdžios institucija naudotųsi savo įgaliojimais prižiūrint kitoms, laikantis kiekvienos valstybės narės politinių ir teisinių tradicijų. Svarbų vaidmenį stabdžių ir atsvarų sistemoje atlieka ir pilietinė visuomenė.

Šiame skirsnyje nagrinėjami reikšmingi pokyčiai, susiję su tokiais stabdžiais ir atsvaromis. Jie apima įstatymų rengimo, įgyvendinimo bei peržiūros procesą ir nepriklausomų institucijų vaidmenį apsaugant teisinę valstybę. Pagrindinė tema šiuo požiūriu – viešojo administravimo kokybė ir kaip valdžios institucijos taiko teisės aktus ir įgyvendina teismo sprendimus. Pilietinei visuomenei palanki sistema suteikia galimybę diskutuoti ir prižiūrėti valdžios atstovus, o kai jos laisvė veikti sumažėja, tai signalas, kad teisinės valstybės principui kyla pavojus. Šiame skirsnyje taip pat pristatomi teisinio režimo, pagal kurį buvo imamasi COVID-19 priemonių, pokyčiai ir parlamentų, konstitucinių teismų, teismų bei ombudsmenų vaidmenys.

Konstitucinės reformos ir diskusijos siekiant stiprinti institucinius stabdžius ir atsvaras

Toliau vyko pernai paminėti konstitucinės reformos procesai, kuriais siekiama sustiprinti apsaugos priemones ir stabdžių bei atsvarų sistemą. Kipro parlamentas šiuo metu svarsto atskiro konstitucinio teismo, kuris iš Aukščiausiojo Teismo perimtų įstatymų konstitucingumo vertinimo užduotį, sukūrimą. Maltoje užbaigta tam tikrų nepriklausomų komisijų skyrimo konstitucinė reforma, tačiau konstitucinės konvencijos, kuri padėtų spręsti parlamento vaidmens stiprinimo klausimą, rengimo pažanga yra lėta. Liuksemburge anksčiau paskelbta konstitucinė reforma nebus vykdoma: dabar numatoma atlikti tikslinę peržiūrą konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų tarybos.  Nyderlanduose po parlamentinio tyrimo dėl vaiko priežiūros išmokų sistemos įgyvendinimo išsamiai diskutuojama apie tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą.

Siekdamos sukurti subalansuotą sistemą kelios valstybės narės remiasi įvairiomis nuomonėmis ir patirtimi, įskaitant tarptautinių ekspertų organų, kaip antai Venecijos komisijos. Komisija mano, kad tai konstruktyvus požiūris.

Toliau kyla iššūkių dėl įstatymų priėmimo įtraukumo, kokybės ir skaidrumo

Kelios valstybės narės imasi veiksmų, kad toliau tobulintų įrodymais pagrįstos politikos formavimo procesus, siekdamos rengti konsultacijas ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus, kad įstatymai būtų priimami visuomenei išsamiai juos aptarus. Novatoriškas Piliečių klimato konvencijos projektas Prancūzijoje susilaukė kitų valstybių narių dėmesio ir susidomėjimo. Portugalijos parlamentas ėmėsi tolesnių priemonių, kad padidintų įstatymų priėmimo skaidrumą ir pagerintų teisės aktų kokybę.  Graikijoje šiuo metu kuriama nauja įstatymų projektų poveikio ir kokybės vertinimo sistema; suinteresuotieji subjektai praneša apie geresnę kokybę ir apie tai, kad parlamente gerokai sumažėjo nesusijusių paskutinę minutę teikiamų pakeitimų skaičius. Estijoje , Latvijoje ir Austrijoje imamasi veiksmų siekiant pagerinti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą formuojant politiką. Ispanijoje patvirtintas Ketvirtasis atviros vyriausybės planas (2020–2024 m.), kuriuo siekiama stiprinti piliečių ir valdžios institucijų ryšius ir išplėsti piliečių dalyvavimą rengiant viešąją politiką.

Keliose valstybėse narėse dialogas su suinteresuotaisiais subjektais atskleidė iššūkių, susijusių su pastangomis užtikrinti, kad būtų sistemingai taikomos įstatymų priėmimo įtraukumo, skaidrumo ir kokybės taisyklės. Slovakijoje suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nerengiamos išsamios ir pagrįstos diskusijos apie pagrindinius neseniai įvykdytos konstitucinės reformos aspektus, ir apgailestavo dėl to, kad valdžios institucijos nepaprašė, kad Venecijos komisija pateiktų nuomonę apie teismų ir konstitucinę reformą. Čekijoje pranešama apie didelį skubos tvarka vykdomų procedūrų skaičių ir suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl tokių procedūrų naudojimo ir priimant teisės aktus, nesusijusius su kova su pandemija. Prancūzijos parlamente gerokai padaugėjo paspartintų ir supaprastintų procedūrų, o tai daro poveikį konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais ir parlamento darbui. Belgijoje Valstybės Taryba susidūrė su iššūkiais pateikiant nuomones dėl teisės aktų projektų, nes nebuvo pakankamai išteklių, o konsultacijų terminai dažnai sutrumpinami.

Keliose valstybėse narėse teisėkūros procese kyla susirūpinimas dėl teisinės valstybės principo taikymo. Vengrijoje dažnai ir staigiai keičiant teisės aktus toliau kenkiama reguliavimo aplinkos nuspėjamumui, o kai kuriais atvejais naujų teisės aktų priėmimas dar labiau spartėja. Lenkijoje ir toliau naudojama paspartinto teisės aktų priėmimo tvarka, be kita ko, dėl reikšmingų struktūrinių teismų reformų, pavyzdžiui, neseniai darant Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimus. Bulgarijoje toliau kelia susirūpinimą svarbių teisės aktų pakeitimų pateikimo praktika, kai kitų nesusijusių teisės aktų pakeitimai pateikiami nesilaikant viešų konsultacijų ir poveikio vertinimo reikalavimų. Rumunijoje vis dar nuogąstaujama dėl teisės aktų stabilumo ir nuspėjamumo, nes teisės aktai keičiami dažnai, o priimami įstatymai gali būti prieštaringi, nors šios kadencijos parlamento darbas teikia vilties.

Svarbūs stabdžių ir atsvarų sistemos pokyčiai, susiję su aukščiausiaisiais ir konstituciniais teismais

Aukščiausiesiems ir konstituciniams teismams tenka svarbus vaidmuo stabdžių ir atsvarų sistemoje. Tačiau pokyčiai kai kuriose valstybėse narėse kelia susirūpinimą. Slovakijoje vykdant 2020 m. gruodžio mėn. konstitucinę reformą akivaizdžiai atsisakoma Konstitucinio Teismo kompetencijos peržiūrėti konstitucinius įstatymus. Šią konkrečią reformą šiuo metu savo ruožtu peržiūri Konstitucinis Teismas. Vengrijoje reiškiamas susirūpinimas dėl Konstitucinio Teismo vaidmens peržiūrint galutinius teismo sprendimus, nes jis veikia kaip dar viena apeliacinė instancija ir iš esmės sprendimus bylose priima taip, kaip įprastas apeliacinis teismas, nors jis nėra teismų sistemos dalis, todėl kyla klausimų dėl teisinio tikrumo.

Dėl kelių neseniai įvykusių pokyčių taip pat kyla susirūpinimas, susijęs su ES teisės viršenybės principu. Teisinės valstybės principo laikymasis ir valstybių narių lygybė ES reikalauja, kad ES teisė turėtų pirmenybė, palyginti su nacionaline teise, o ESTT sprendimai būtų privalomi visų valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant nacionalinius teismus. 2021 m. birželio 9 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vokietiją už ES teisės viršenybės principo pažeidimą dėl 2020 m. gegužės 5 d. Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimo 51 . Lenkijoje šiuo sprendimu pasinaudota siekiant užginčyti ESTT kompetenciją nagrinėti bylas, susijusias su teismų nepriklausomumu; vyriausybė kreipėsi į Lenkijos Konstitucinį Teismą, kad jis deklaruotų Lenkijos Konstitucijos viršenybę prieš ES teisę. 2021 m. liepos 14 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ESTT priimamos laikinosios apsaugos priemonės, darančios poveikį Lenkijos teismų organizavimui, nėra suderinamos su Lenkijos Konstitucija 52 ; 2021 m. liepos 16 d. Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas panaikino aktą, kuriuo įgyvendinamas ankstesnis ESTT nurodymas sustabdyti Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos veiklą teisėjų drausmės bylose 53 . Prancūzijoje Valstybės Tarybos sprendimas dėl duomenų saugojimo kelia susirūpinimą dėl jo sąveikos su ES teisine tvarka 54 . Rumunijoje Konstitucinio Teismo sprendime neatsižvelgiama į ESTT prejudicinio sprendimo išvadas ir kvestionuojamas ES teisės viršenybės principas, o tai gali būti reikšminga kliūtis teismams, kurie priimdami sprendimus bylose turi taikyti ES teisės reikalavimus, nustatytus prejudiciniame sprendime.

Pagrindinis ombudsmeno ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų vaidmuo

Ombudsmenas ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos atlieka svarbų vaidmenį taikant stabdžių ir atsvarų sistemą, ginant teisę į gerą administravimą bei teisingą požiūrį ir atskleidžiant pagrindinių teisių pažeidimus. Nyderlanduose ombudsmenas buvo vienas iš pirmųjų pranešusių administracijai apie neteisingą požiūrį į vaiko išmokų atlyginimą ir kritikavo vyriausybę, kad ji nesiėmė tolesnių veiksmų. Graikijoje sustiprinti ombudsmeno institucijos įgaliojimai, visų pirma tiriant teisėsaugos institucijų savivalės atvejus; ji taip pat ėmėsi veiksmų pagrindinių teisių pažeidimo atvejais 55 . Maltoje vykdant konstitucinę reformą buvo sugriežtintos ombudsmeno skyrimo, veiklos sustabdymo ir atleidimo taisyklės; naujosios taisyklės bus pirmą kartą pritaikytos per numatomą naujo ombudsmeno skyrimą.

Tam tikrose valstybėse narėse dėl ombudsmeno skyrimo ir atleidimo vyko politinės ir teisinės diskusijos. Lenkijoje ombudsmenas ir toliau vykdė labai svarbų teisinės valstybės sergėtojo vaidmenį. Pastarojo ombudsmeno kadencija baigėsi 2020 m., bet jis toliau ėjo savo pareigas, nes nepavyko pasiekti politinio susitarimo dėl jį pakeisiančio asmens. Postą paliekančio ombudsmeno įgaliojimai baigėsi 2021 m. liepos mėn., kai Konstitucinis Teismas priėmė atitinkamą sprendimą; dabar vyksta parlamentinė procedūra – atrodo, kad naujas ombudsmenas bus paskirtas įvairių partijų sutarimu 56 . Rumunijoje Konstitucinis Teismas pripažino nekonstituciniu parlamento sprendimą atleisti per ankstesnę parlamento kadenciją paskirtą ombudsmenę, todėl ji buvo grąžinta į šias pareigas.

Pilietinės visuomenės organizacijos – svarbus teisinės valstybės principo taikymo garantas

Daugumoje valstybių narių yra susiformavusi pilietinei visuomenei palanki ir ją palaikanti aplinka; toliau laikoma, kad pilietinės visuomenės erdvė yra atvira 57 . Be to, kai kuriose valstybėse narėse valdžios institucijos teikė papildomą finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms. Estijoje  buvo priimta nauja 2021–2024 m. vyriausybės programa siekiant toliau kurti pilietinės visuomenės organizacijų ir valdžios institucijų strateginę partnerystę. Keliose valstybėse narėse pilietinė visuomenė teisinės valstybės srityje labiau dirba vietos lygmeniu.

Tačiau kai kuriose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su dideliais sunkumais. Tarp pavyzdžių – valdžios institucijų grasinimai, be kita ko, susiję su finansiniais apribojimais ar kontrole, nepakankama apsauga nuo fizinių ar žodinių išpuolių, savavališkų sprendimų ar SLAPP arba pagrindinių teisių, kuriomis užtikrinamas pilietinės visuomenės darbas, apsaugos sumažinimas. Pavyzdžiui, Vengrijoje vis dar daromas spaudimas pilietinės visuomenės organizacijoms, kritikuojančioms vyriausybę, ir, nors ESTT priėmus sprendimą įstatymas dėl užsienio lėšomis finansuojamų pilietinės visuomenės organizacijų skaidrumo buvo panaikintas, buvo priimtos naujos priemonės. Lenkijoje vyriausybės politiką kritikuojančios NVO patiria valdžios institucijų ir pareigūnų vykdomą priekabiavimą ir bauginimą. Graikijoje klausimų tebekelia NVO, vykdančių veiklą prieglobsčio, migracijos ir socialinės įtraukties srityse, registravimo procesas. Nors buvo padaryta tam tikra pažanga, su registracija susiję sunkumai kelia susirūpinimą ir Kipre . Maltoje pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl naujų lėšų rinkimo taisyklių, pagal kurias asociacijoms bus sunkiau vykdyti savo veiklą. Slovakijoje dėl valdžios institucijų ir politikų žodinių išpuolių prieš aktyvistus ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat dėl sumažinto viešojo finansavimo lyčių lygybę ginančioms organizacijoms kyla susirūpinimas, ar bus gerbiamas pilietinės visuomenės demokratinis vaidmuo. Prancūzijoje ir Ispanijoje kyla susirūpinimas dėl valstybės saugumo teisės akto poveikio pilietinės visuomenės organizacijų darbui saviraiškos bei informacijos laisvės ir teisės protestuoti užtikrinimo srityje. 

COVID-19 pandemijos poveikis stabdžių ir atsvarų sistemai ir viešoms diskusijoms

Buvo taikomi įvairūs teisiniai režimai, pagal kuriuos buvo priimamos COVID-19 priemonės (įskaitant pagrindinių teisių apribojimus): konstitucinis ekstremaliųjų situacijų režimas, naujas pandemijai skirtas ekstremaliųjų situacijų režimas, visuomenės sveikatos teisės aktai arba nebuvo taikomas joks specialus režimas. Ilgainiui šie teisiniai režimai buvo neretai keičiami. Nyderlanduose ir Švedijoje , pavyzdžiui, režimai buvo sugriežtinti siekiant užtikrinti, kad ribojamosios priemonės būtų grindžiamos tvirtu teisiniu pagrindu. Belgijoje priimtas įstatymas dėl pandemijos, kad ekstremaliųjų situacijų priemonėms būtų suteiktas naujas teisinis pagrindas. Kai kuriose valstybėse narėse vyko ekstremaliųjų situacijų režimų ir visuomenės sveikatos įstatymų konstitucingumo peržiūra. Slovakijoje Konstitucinis Teismas peržiūrėjo ekstremaliųjų situacijų režimo konstitucingumą pradžioje ir vėliau, kai jis buvo pratęstas, ir patvirtino, kad jis suderinamas su Konstitucija. Daugumoje valstybių narių specialieji režimai turi pabaigos datą ir daugelio iš jų taikymas jau baigėsi 2021 m. pavasarį arba netrukus baigsis.

Parlamentai reguliariai diskutuoja dėl ekstremaliųjų situacijų režimų pratęsimo ir taip toliau vykdo demokratinę priežiūrą. Parlamentinė priežiūra dėl pavienių COVID-19 priemonių buvo vykdoma skirtingai. Italijoje visi įstatyminiai dekretai, kuriuos vyriausybė priima skubos tvarka, įsigalioja nedelsiant, bet parlamentas per 60 dienų turi jiems suteikti įstatymo galią. Suomijoje visas skubias priemones turi patvirtinti parlamentas, o Teisingumo kancleris ir Konstitucinės teisės komitetas turi peržiūrėti jų konstitucingumą. Portugalijoje buvo įsteigtas ad hoc parlamentinis komitetas, kuriam pavesta stebėti priemones, priimtas reaguojant į pandemiją, o vyriausybė privalo atsiskaityti už kiekvieną nepaprastosios padėties laikotarpį ir parlamentui suteikiama galimybė taip pat vykdyti ex post kontrolę.

Keliose valstybėse narėse COVID-19 priemonių parlamentinė priežiūra ilgainiui buvo sugriežtinta. Vokietijoje parlamentinė kontrolė buvo sustiprinta sudarius standartinį priemonių, kurias galima priimti potvarkiu, sąrašą. Austrijoje pareikalauta, kad labiau ribojančius potvarkius prieš jiems įsigaliojant patvirtintų parlamentas ir kad jų galiojimas būtų ribotas; taip pat buvo sugriežtintas įpareigojimas konsultuotis. Kroatijos parlamentas pareikalavo tris kartus per metus pateikti ataskaitą dėl COVID-19 priemonių. Danijoje 2021 m. vasario mėn. buvo priimtas naujas teisės aktas, kuriuo buvo sugriežtinta parlamentinė kontrolė ir, visų pirma, įsteigtas specialus parlamentinis vykdomųjų potvarkių peržiūros komitetas.

Pandemija padarė poveikį ir pačių parlamentų veikimui, tačiau dauguma jų pritaikė savo darbo tvarkos taisykles, kad užtikrintų diskusijų bei balsavimo tęstinumą ir tinkamą atstovavimą, net kai pagal taisykles buvo reikalaujama, kad dalyvautų mažiau narių, ir kai parlamento nariams teko izoliuotis. Kai kuriose valstybėse narėse jau veikė patikimos IT platformos, kurios užtikrino sėkmingesnį prisitaikymą, pavyzdžiui, Latvijoje .

Teismų vykdomas COVID-19 priemonių teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo tikrinimas buvo labai svarbi atsvara vyriausybės įgaliojimams priimti sprendimus, kurie galėjo padaryti neproporcingai didelį poveikį piliečių pagrindinėms teisėms. Estijoje visuose vyriausybės potvarkiuose dėl COVID-19 pandemijos pateikiama informacija, kaip juos galima teisiškai užginčyti; tam tikrais atvejais piliečiai yra kreipęsi į administracinius teismus. Vokietijoje priemonėms buvo taikoma visapusiška teisminė peržiūra, kurią, visų pirma, atliko žemių aukštesnieji administraciniai teismai ir konstituciniai teismai; iki 2020 m. pabaigos buvo užregistruota daugiau nei 6 000 bylų. Prancūzijoje Valstybės Taryba priėmė sprendimus daugelyje skubių procesų, kuriuose buvo ginčijama, kaip vyriausybė valdo pandemiją, ir nurodė priimti tam tikras priemones arba sustabdyti priimtų aktų galiojimą, visų pirma pagrindinių teisių srityje. Lenkijoje teismai mano, kad tam tikros priemonės yra neteisėtos, nes Lenkijos Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių apribojimas galimas tik paskelbus nepaprastąją padėtį (kuri nebuvo paskelbta).

Nepriklausomos institucijos per visą pandemiją atliko aktyvų vaidmenį: vertino konkrečių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms ir teikė perspėjimus valdžios institucijas. Prancūzijoje Nacionalinė žmogaus teisių komisija tikrino COVID-19 priemones ir paskelbė kelias nuomones. Lietuvoje Seimo kontrolieriai įvertino, ar neatidėliotinos priemonės atitinka pagrindines teises ir laisves. Airijoje Airijos žmogaus teisių ir lygybės komisija rekomendavo, kad COVID-19 priemonės būtų pratęsiamos trumpiau ir kad ilgiausia bet kokio pratęsimo trukmė turėtų būti nustatyta teisės aktuose.

Pandemija padarė poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms ne tik dėl judėjimo ir susirinkimų laisvės apribojimų, bet ir dėl finansavimo. Pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant COVID-19 priemones apskritai buvo labai ribotas. Austrijoje vyriausybė siekė toliau plėtoti dialogą su pilietine visuomene – visų pirma su ja konsultavosi dėl pandemijos metu skiriamos paramos.

Kai kuriose valstybėse narėse įgijus patirties jau pradėti svarstyti (konstituciniai) pakeitimai, kad ateityje krizėms būtų pasiruošta geriau. Suomijoje Konstitucinės teisės komitetas prašė po pandemijos pabaigos išsamiai peržiūrėti nepaprastosios padėties reglamentavimą. Švedijoje bus įsteigtas tyrimo komitetas, kuris vertins, ar į Konstituciją reikia įtraukti papildomas nuostatas dėl nepaprastosios padėties taikos metu. Italijos Senatas pasiūlė įsteigti specialią dvejų rūmų konsultacinę komisiją, kad ekstremaliosiose situacijose būtų užtikrinamas esminis parlamento vaidmuo. Vengrijoje priėmus konstitucinius pakeitimus nuo 2023 m. liepos mėn. bus apriboti vyriausybės įgaliojimai, susiję su specialiais teisinės tvarkos režimais. Šiuo metu vis dar galioja dabartinis konstitucinis ekstremaliųjų situacijų režimas, pagal kurį vyriausybei suteikiami platūs įgaliojimai, ir jis galios tol, kol vyriausybė nenuspręs jį panaikinti.

4.ES LYGMENS POKYČIAI IR VEIKSMAI TEISINĖS VALSTYBĖS SRITYJE

Praėjusiais metais ES darbotvarkėje teisinės valstybės klausimai ir toliau buvo tarp svarbiausiųjų. Po pirmosios metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos paskelbimo 2020 m. rugsėjo mėn. vyko svarbios diskusijos Europos Parlamente ir Taryboje. Taip pat kreiptasi į pilietinę visuomenę ir valstybes nares, įskaitant nacionalinius parlamentus. Šiuos ES lygmens pokyčius galima vertinti kaip laipsnišką teisinės valstybės proceso konsolidavimą keliomis kryptimis: tarpinstitucinio dialogo, dialogo su valstybėmis narėmis ir tarp jų, dialogo su suinteresuotais subjektais ir tarptautinio bendradarbiavimo. Be to, ESTT vyko tolesnis darbas siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo taikymą, o Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Susitarus dėl bendrųjų sąlygų režimo ES biudžetui apsaugoti, buvo toliau plėtojamas teisinės valstybės priemonių rinkinys.

Tarpinstitucinio atsako stiprinimas

Vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos tikslų – didinti informuotumą ir skatinti atviras diskusijas tarp valstybių narių teisinės valstybės klausimais. Kaip pažymėta 2020 m. ataskaitoje 58 , 2019 m. peržiūrėjus pačios Tarybos metinį dialogą teisinės valstybės klausimais pasiektas platus susitarimas dėl šio dialogo stiprinimo, remiantis Komisijos ataskaita. Todėl 2020 m. rudenį pirmininkaujanti valstybė narė organizavo dviejų pakopų procesą, įskaitant horizontaliąją diskusiją dėl bendrų teisinės valstybės pokyčių, taip pat atskirą konkrečių šalių diskusiją; remiantis teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, visų pirma vertintos penkios valstybės narės 59 . 2021 m. pavasarį dialogas dėl konkrečių šalių tęsėsi ir aprėpė dar penkias valstybes nares 60 . Taip suformuojamas metinis diskusijų ciklas Bendrųjų reikalų taryboje. Šiuo metu pirmininkaujanti valstybė narė paskelbė, kad taikys šį požiūrį ir 2021 m. antrąjį pusmetį. Iš diskusijų Taryboje iki šiol matyti aiškus valstybių narių susidomėjimas dalytis pokyčiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais, įtraukiai ir konstruktyviai prisidėti prie problemų užkardymo. Be to, įvairių sudėčių Tarybos posėdžiuose taip pat vyko teminis pasikeitimas nuomonėmis teisinės valstybės klausimais, be kita ko, siekiant dalytis gerąja patirtimi.

Vis svarbesnį vaidmenį inicijuojant diskusijas dėl teisinės valstybės atliko Europos Parlamentas; ši tendencija tęsėsi visus praėjusius metus. 2020 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paprašė Komisijos ir Tarybos pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl Sąjungos vertybių stiprinimo 61 . Komisija palankiai įvertino šią rezoliuciją ir visiškai pritaria Europos Parlamentui dėl to, kad svarbu stiprinti ES pajėgumus bendrų ES vertybių stebėjimo ir išlaikymo srityje. Metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita šiuo požiūriu yra svarbi ir aprėpia klausimus, tiesiogiai susijusius ir su kitomis Sąjungos vertybėmis, kaip antai demokratija ir pagrindinėmis teisėmis; tai taip pat susiję su Europos demokratijos veiksmų plano įgyvendinimu ir siekiu remti Pagrindinių teisių chartiją bei skatinti lygybės Sąjungą. Dinamiškas institucijų dialogas teisinės valstybės klausimais, kurį reikėtų vertinti tokiame bendresniame kontekste, bus tęsiamas ateinančiais metais. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje palankiai įvertino 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, bet pakartojo ankstesnius raginimus imtis tobulinimo veiksmų, visų pirma dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įtraukimo 62 . Komisija palankiai vertina šią rezoliuciją ir atidžiai ją apsvarstys rengdama kitas ataskaitas. Komisija ir toliau įsipareigoja stiprinti dialogą su Europos Parlamentu.

Kalbant apie padėtį konkrečiose valstybėse narėse, ankstesniais metais Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties Bulgarijoje, Maltoje ir Lenkijoje 63 . Europos Parlamente plečiant diskusijas teisinės valstybės klausimais svarbų vaidmenį atliko Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė 64 . Stebėsenos grupėje apsikeista nuomonėmis dėl padėties Bulgarijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, dėl konkretaus atvejo Belgijoje ir dėl pilietinės visuomenės erdvės ES. Stebėsenos grupė taip pat aktyviai stebėjo padėtį Sąjungoje imantis su COVID-19 susijusių priemonių 65 .

Galiausiai ES lygmens dialoge teisinės valstybės klausimais dalyvavo ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, o konkrečiai – jo Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ad hoc grupė 66 , ir Regionų komitetas (Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų (CIVEX) komisija 67 ).

Dialogo su valstybėmis narėmis stiprinimas

Paskelbus 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ypač daug pastangų buvo dedama ryšiui su valstybėmis narėmis palaikyti. Politiniu lygmeniu nacionaliniai parlamentai atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant teisinės valstybės principą veikdami kaip teisės aktų leidėjai ir užtikrindami vykdomosios valdžios atskaitomybę. Per pastaruosius metus Komisija 68 aplankė daugumą nacionalinių parlamentų, kad pristatytų ir aptartų 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos metodiką ir joje padarytas išvadas dėl konkrečių šalių.

Komisija taip pat rengė dvišalius susitikimus, įskaitant ir politinio lygmens dialogą, ir techninius posėdžius, kad imdamasi tolesnių veiksmų pagal 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos išvadas rinktų informaciją apie pagrindinių reformų įgyvendinimo padėtį. Pirmaisiais metais toks ryšys buvo užmegztas tik su keliomis valstybėmis narėmis, bet ateityje jis gali būti plečiamas.

Buvo ir toliau reguliariai rengiami teisinės valstybės kontaktinių centrų tinklo susitikimai, kuriuose dalyvavo visų valstybių narių atstovai. Šis forumas, iš pradžių skirtas pirmiausia padėti sukurti mechanizmą ir parengti jo metodiką, dabar vis labiau veikia kaip bendravimo su valstybėmis narėmis ir tarp jų kanalas rengiant teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Taip pat numatoma, kad šie susitikimai galėtų vis labiau tapti platforma, kurioje tarp valstybių narių techniniu lygmeniu būtų dalijamasi gerąja patirtimi ir keičiamasi informacija apie numatomas su teisine valstybe susijusias reformas.

Nacionalinio ir ES lygmenų dialogo su suinteresuotaisiais subjektais stiprinimas

Pilietinė visuomenė yra viena iš svarbiausių ES partnerių skatinant stipresnę Europos teisinės valstybės kultūrą. Rengdama ataskaitą Komisija rengė susitikimus, kuriuose siekė su suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Europos tinklais, nacionalinėmis ir Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir profesinėmis organizacijomis, aptarti pokyčius teisinės valstybės srityje 69 . Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat pateikė daug pastabų raštu ir taip prisidėjo prie ataskaitos rengimo 70 .

2021 m. gegužės mėn. Tarybai pirmininkavusi Portugalija bendradarbiaudama su Europos Komisija Koimbroje surengė pirmąją aukšto lygio teisinės valstybės konferenciją teisinės valstybės principo taikymo Europoje tema, kurioje dalyvavo politikos formuotojai, pilietinės visuomenės organizacijos, Europos teisminiai tinklai, akademinė bendruomenė ir žurnalistai. Konferencijoje buvo įvertintos pastangos palaikyti teisinę valstybę Europoje, sutelkiant dėmesį į pilietinės visuomenės vaidmenį, iššūkius, susijusius su teisinės valstybės klausimų pristatymu, ir teisinės valstybės principo taikymą pandemijos ir ekonomikos atsigavimo kontekste.

Pilietinė visuomenė aktyviai dalyvauja rengiant šią antrąją ataskaitą, todėl pilietinės visuomenės organizacijos sulaukė pripažinimo nacionaliniu lygmeniu, buvo paskatinti tolesni ryšiai ir tinklai už nacionalinių sienų. Komisija ir toliau svarstys, kaip sutelkti pilietinę visuomenę, profesinius tinklus ir kitus suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu ir Europos lygmenimis rengiant diskusijas teisinės valstybės klausimais.

Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Teisinės valstybės principas taip pat yra vienas iš svarbiausių principų, kuriais ES vadovaujasi už savo ribų. Vadovaudamasi visuotinėmis vertybėmis ir principais, įtvirtintais JT chartijoje ir tarptautinėje teisėje, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, ES yra tvirta žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės gynėja visame pasaulyje, kaip matyti iš naujo 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 71 ; tai atitinka ir darnaus vystymosi tikslus 72 . Siekdama toliau laikytis nuoseklaus požiūrio, ES bendradarbiaus su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis, taip pat imsis išorės veiksmų dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis. ES reguliariai įtraukia teisinės valstybės klausimus į žmogaus teisių dialogus su šalimis partnerėmis ir daugiašaliu lygmeniu, visų pirma Jungtinėse Tautose.

Siekiant pasauliniu lygmeniu palaikyti teisinę valstybę, be kita ko, stiprinamas bendradarbiavimas teisinės valstybės klausimais su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis 73 . Atlikdama analizę Komisija atsižvelgė į svarbius specializuotų tarptautinių organizacijų vertinimus, o glaudesnis bendradarbiavimas ir keitimasis nuomonėmis padėjo Komisijai geriau suprasti padėtį valstybėse narėse. Rengiant ataskaitą reguliariai palaikomi techninio lygmens ryšiai tarp Komisijos tarnybų ir įvairių Europos Tarybos organų 74 .

Savo darbe teisinės valstybės srityje Komisija siekia toliau stiprinti šį itin svarbų elementą ir plėtoja savo artimus santykius su Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. 2021 m. sausio 26 d. Komisija pristatė savo 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai. Komisija taip pat dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) organizuotuose renginiuose, kuriuose buvo pristatytos ir aptartos į teisinės valstybės mechanizmą įtrauktos temos.

Kiti instituciniai pokyčiai, susiję su teisine valstybe

ESTT toliau formavo savo jurisprudenciją teisinės valstybės tema, visų pirma dėl Sutartyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės narės numatytų teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse 75 , ir išsamiau paaiškino teismų nepriklausomumo garantijas pagal ES teisę. Taikydami prejudicinio sprendimo mechanizmą nacionaliniai teismai ESTT teikė su teisine valstybe susijusius klausimus. Teismas priėmė sprendimus dėl prašymų priimti prejudicinius sprendimus su teisine valstybe susijusiais klausimais, kuriuos pateikė Maltos, Lenkijos, Nyderlandų ir Rumunijos teismai. Šie sprendimai visų pirma buvo susiję su teisėjų skyrimo procedūromis, Europos arešto orderio vykdymu, kai valstybėje narėje yra nuolatinių su teismų nepriklausomumu susijusių trūkumų, teisėjų drausmine tvarka, teisėjų asmenine atsakomybe, specialaus teisėjų byloms tirti skirto prokuratūros padalinio įsteigimu ir ES teisės viršenybės principu 76 .

Be to, kaip ES sutarčių sergėtoja, Komisija inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Tam tikrais konkrečiais atvejais Komisija prašė ESTT nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų išvengta nepataisomos žalos 77 .

Be pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias taikant siekiama ištirti konkrečius ES teisės pažeidimus, Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatyta bendresnė procedūra bendroms Sąjungos vertybėms, įskaitant teisinę valstybę, remti. Taryba vis dar dalyvauja dviejose procedūrose: 2017 m. Komisijos prieš Lenkiją inicijuotoje procedūroje ir 2018 m. Europos Parlamento prieš Vengriją inicijuotoje procedūroje, siekdama nustatyti, ar kyla akivaizdus šiurkštaus Sąjungos vertybių pažeidimo pavojus. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė Tarybai naujausią informaciją apie paskutinius pokyčius srityse, kurioms taikomi pagrįsti pasiūlymai. 2021 m. birželio mėn. Taryba surengė klausymus dėl Vengrijos ir Lenkijos.

Teisinė valstybė yra būtinoji sąlyga, kad būtų tinkamai valdomos ES lėšos, todėl 2018 m. gegužės mėn. Komisija kartu su pasiūlymais dėl naujos biudžeto sistemos pasiūlė pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl specialaus ES lėšų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl teisinės valstybės principo pažeidimų konkrečiose valstybėse narėse, mechanizmo. Atitinkamas reglamentas buvo priimtas 2020 m. gruodžio mėn. 78 Komisija yra visiškai įsipareigojusi užtikrinti reglamento vykdymą ir aktyviai sprendžia konkretaus jo taikymo klausimus. Šiuo metu Komisija konsultuojasi su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis dėl gairių, kuriose bus išsamiau nustatyta, kaip Komisija numato praktiškai taikyti reglamentą. Be to, Komisija pradėjo galimų atvejų stebėseną. Reglamentas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir bet koks po tos datos padarytas pakeitimas patenka į jo taikymo sritį.

2021 m. birželio 1 d. pradėjo veikti Europos prokuratūra, kompetentinga tirti sukčiavimo atvejus ir kitas su ES biudžetu susijusias nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas ir priimti nuosprendžius dėl jų 79 ; taip ji papildo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 80 funkcijų vykdymą. Europos prokuratūra vykdo baudžiamuosius tyrimus, atlieka baudžiamojo persekiojimo veiksmus ir vykdo prokuroro funkcijas kompetentinguose dalyvaujančių valstybių narių teismuose, kol bylose priimami galutiniai sprendimai. Šioje ataskaitoje analizuojamų nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumas bus labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad bylos būtų užbaigiamos ir kad būtų nustatomos veiksmingos sankcijos.

Daug dėmesio teisinės valstybės principui taip pat skiriama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikiami svarbūs reformų prioritetai, pavyzdžiui, verslo aplinkos gerinimas įgyvendinant veiksmingas viešojo administravimo ir teisingumo sistemas. Europos Komisija taip pat teikia techninę paramą valstybėms narėms, visų pirma per techninę paramos priemonę, siekdama padidinti viešojo administravimo ir teisingumo sistemų veiksmingumą bei nepriklausomumą ir pagerinti jų kokybę. 

5.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Dėl COVID-19 pandemijos tapo dar akivaizdžiau, kokia svarbi teisinė valstybė mūsų demokratijai, mūsų pagrindinėms teisėms ir kasdieniam europiečių gyvenimui. Be to, dėl pandemijos susidarė aplinkybės teisinės valstybės principo testavimui nepalankiausiomis sąlygomis. Iš pandemijos patirties matyti, kad nacionalinės sistemos apskritai yra labai atsparios, bet kartu išaiškėjo konkrečios sritys, kuriose teisinei valstybei daromas spaudimas. Teisinė valstybė yra svarbus pasirengimo krizėms komponentas.

Šioje ataskaitoje pavyko parodyti daug teigiamų teisinės valstybės pokyčių valstybėse narėse, kur imamasi tolesnių veiksmų dėl anksčiau nustatytų iššūkių. Iš jos taip pat matyti, kur iššūkiai ir susirūpinimas (kartais net dideli) išlieka ar net padidėjo. Komisija palankiai vertina visų valstybių narių dalyvavimą, jų tęstinį įsitraukimą bei bendradarbiavimą ir norą pradėti dialogą dėl keblių klausimų.

Priėmus 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą pradedamas naujas dialogo ir stebėsenos ciklas. Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą remiantis šia ataskaita rengti bendras ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas, o nacionalinius parlamentus ir kitus pagrindinius subjektus – aktyviau dalyvauti nacionalinėse diskusijose. Komisija ragina valstybes nares veiksmingai spręsti ataskaitoje nustatytus uždavinius ir yra pasiruošusi padėti valstybėms narėms imtis šių veiksmų. Valstybės narės ir ES kartu įsipareigoja apsaugoti, remti ir stiprinti teisinę valstybę ir padaryti ją dinamišku mūsų politinės kultūros elementu.

Komisija tikisi pratęsti dialogą teisinės valstybės tema su pagrindiniais subjektais. Teisinės valstybės principo laikymasis, taip pat demokratija ir žmogaus teisės europiečių laikomos vienomis iš pagrindinių ES vertybių. Tai visoms savo užduotis vykdančioms valstybėms narėms ir ES institucijoms suteikia atsakomybės jausmą ir padeda nustatyti veiksmų kryptį.

(1)

     Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(2)

     Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 500 dėl Europos ateities.

(3)

   Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, COM/2020/580 final, 1 ir 7 psl.

(4)

     Pavyzdžiui, konstatuojama, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra būtinoji sąlyga įstoti į ES ir kad valstybės narės negali vėliau pakeisti savo teisės aktų taip, kad būtų sumažinta teisinės valstybės principo apsauga. Žr. 2021 m. kovo 20 d. Sprendimą Repubblika prieš Il-Prim Ministru, C–896/19, ECLI:EU:C:2021:311.

(5)

     Kaip antai ES teisingumo rezultatų suvestinės, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, struktūrinių fondų ir techninės paramos priemonės.

(6)

     COM(2020) 790 final.

(7)

     COM(2020) 711 final.

(8)

     Žr. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, COM(2020) 152; 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, COM(2020) 565; ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą, COM(2020) 620; 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją, COM(2020) 698; Vaiko teisių strategiją, COM(2021) 142; 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, COM(2021) 101; Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, COM(2021) 102.

(9)

     Komisija inicijuoja pažeidimo tyrimo procedūras šioms teisėms apsaugoti. Tarp naujausių pavyzdžių – bylos prieš Vengriją ir Lenkiją dėl LGBTIQ asmenų pagrindinių teisių pažeidimų. Vengrijos byla yra susijusi su neseniai priimtu įstatymu, pagal kurį draudžiama skelbti su LGBTIQ susijusį turinį, ir sprendimu, pagal kurį knygas vaikams su LGBTIQ turiniu privaloma žymėti atsakomybės apribojimo pranešimu. Lenkijos byloje pažeidimai yra susiję su „zonomis be LGBT ideologijos“.

(10)

     Venice Commission, Opinion No. 995/2020, Interim report on the measures taken in the EU Member States as a result of the COVID-19 crisis and their impact on democracy, the rule of law and fundamental rights.

(11)

     Venecijos komisija stebi pokyčius visose valstybėse narėse ir 2022 m. paskelbs ataskaitą.

(12)

Šiuo tikslu pateikiami saitai į šalių skyrius.

(13)

      https://ec.europa.eu/info/files/2021-rule-law-report-methodology .

(14)

      https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-input-member-states .

(15)

     Išsamesnė informacija apie vizitus į šalis pateikiama šalių skyriuose. Per šiuos vizitus į šalis Komisija pokyčius teisinės valstybės srityje aptarė su valstybių narių nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant teismines ir nepriklausomas institucijas, teisėsaugos institucijas, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, žurnalistų asociacijomis ir pilietine visuomene.

(16)

      https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

(17)

      https://ec.europa.eu/info/files/2021-rule-law-report-stakeholder-contribution-council-europe .

(18)

     Nuorodos į atitinkamą jurisprudenciją – 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, COM(2020) 580.

(19)

     Nuoroda į pagrindinius sprendimus po paskutinės ataskaitos pateikta 4 skirsnyje.

(20)

     2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 48 ir 50 diagramos.

(21)

     ESTT yra pripažinęs, kad teisminių institucijų taryba gali padėti apsaugoti teismų nepriklausomumą, jei tokia įstaiga yra pakankamai nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių ir nuo įstaigos, kuriai ji teikia savo nuomonę. Žr., pvz., Sprendimo AB ir kiti, C–824/18, 123–125 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.

(22)

     Žr. Sprendimo AB ir kiti, C–824/18, 117, 119 ir 123 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.

(23)

     2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismas paskelbė galutinį sprendimą, kuriame konstatavo, kad Lenkijos teisėjams taikoma drausminė tvarka nesuderinama su ES teise (2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Lenkiją, C–791/19, ECLI:EU:C:2021:596).

(24)

   2021 m. gegužės 7 d. Sprendimas Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją (ieškinys Nr. 4907/18). 

(25)

     Specialus prokuratūros padalinys teisėjų ir prokurorų nusikaltimams tirti ir 2018 m. nustatyta civilinės atsakomybės tvarka, taip pat laikinas Teismų inspekcijos vadovybės skyrimas.

(26)

     2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ prieš Inspecţia Judiciară ir kt., C–83/19, C–127/19, C–195/19, C–291/19, C–397/19, ECLI:EU:C:2021:393.

(27)

     Komunikate dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje Komisija pasiūlė teisingumo sistemų skaitmeninimo priemonių rinkinį, kad teisingumo sektoriuje nacionaliniu ir ES lygmenimis būtų daroma pažanga skaitmeninėje srityje. COM(2020) 710 ir prie jo pridedamas SWD(2020) 540, 2020 m. gruodžio 2 d.

(28)

     Transparency International, Corruption Perception Index 2020: https://www.transparency.org/en/news/cpi-2020-western-europe-eu . Šiuo indeksu išmatuojamas ekspertų ir įmonių suvokimas apie korupcijos lygį tam tikroje šalyje. Jis apima įvairius korupcinius veiksmus, įskaitant kyšininkavimą, viešųjų lėšų nukreipimą kitur ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, tinkamas korupcijos prevencijos taisykles ir jų vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, susijusias su finansinės informacijos atskleidimu ir interesų konfliktais, taip pat veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą už korupciją, kurioje dalyvauja valstybės tarnautojas. Praėjusiais metais surinkti „Eurobarometro“ duomenys apie piliečių bei įmonių korupcijos suvokimą ir patirtį atnaujinami kas antrus metus. Naujausi duomenų rinkiniai – specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 (2020 m.) ir greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 (2019 m.).

(29)

   Pagal gautus balus šios valstybės narės yra išdėstę tokia tvarka: Danija, Suomija, Švedija, Nyderlandai, Vokietija, Liuksemburgas, Austrija, Belgija, Estija ir Airija.

(30)

     Šalių skyriuose korupcijos suvokimo lygis suskirstomas į kategorijas taip: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų suvokimas apie viešojo sektoriaus korupciją – daugiau nei 79); gana žemas (79–60), gana aukštas (59–50), aukštas (mažiau nei 50).

(31)

   Pokytis yra reikšmingas, kai per pastaruosius penkerius metus indeksas pasikeitė daugiau nei penkiais punktais.

(32)

     Visų pirma, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos ir civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.

(33)

     Per pastaruosius kelerius metus buvo priimta ES teisės aktų, kuriais siekiama stiprinti kovą su korupcija, įskaitant pranešėjų apsaugos nuo visų formų atsakomųjų veiksmų standartus. Be to, kovą su korupcija gerokai palengvina peržiūrėtos kovos su pinigų plovimu taisyklės, visų pirma steigiant bendrovių tikrųjų savininkų registrus, ir tolesni veiksmai, kuriais siekiama padėti keistis finansine informacija ir paspartinti finansų tyrimus.

(34)

     Kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, valstybės narės neturi vienodų, atnaujintų ir konsoliduotų statistinių duomenų, todėl sunku palyginti korupcinių nusikaltimų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą ir įvertinti, ar viskas atlikta tinkamai.

(35)

     2021 m. birželio mėn. Jungtinės Valstijos pagal JAV visuotinį Magnickio aktą nustatė sankcijas tam tikriems Bulgarijos piliečiams (įskaitant buvusį parlamento narį) už korupcinius veiksmus.

(36)

     OECD (2021) Lobbying in the 21st century 

(37)

     OECD (2010), Recommendation of the Council on Principles for Transparency and Integrity in Lobbying; Council of Europe standards on lobbying transparency, Recommendation CM/Rec(2017)2.

(38)

     Direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2021 m. gruodžio 17 d.

(39)

     GRECO (2020) Corruption risks and useful legal references in the context of COVID-19.

(40)

     2020 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėl kelių valstybių narių buvo pažymėta, kad norint užtikrinti atsigavimą po COVID-19 krizės ir veiksmingą, atskaitingą ir skaidrų lėšų ir išteklių skyrimą ir paskirstymą būtina toliau stengtis stiprinti korupcijos prevencijos ir sankcijų sistemą.

(41)

   OECD (2020) Policy measures to avoid corruption and bribery in the COVID-19 response and recovery.

(42)

     2021 m. žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos priemonė – svarbus 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šaltinis. Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos priemonė – tai visapusiška mokslinė priemonė, dokumentuojanti žiniasklaidos ekosistemų tinkamumą ir išsamiai apibūdinanti grėsmes žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei valstybėse narėse ir kai kuriose šalyse kandidatėse. Ją bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir nuo 2013–2014 m. nepriklausomai bei reguliariai įgyvendina Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras. Komisija naudojosi ir kitais šaltiniais, kaip antai organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksu, kaip nurodyta šalių skyriuose.

(43)

     Bulgarijoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje.

(44)

     2018 m. lapkričio 14 d. Direktyva (ES) 2018/1808.

(45)

     Ministrų komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2018) 11 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo.

(46)

     2018 m. lapkričio 14 d. Direktyvos (ES) 2018/1808 5 straipsnio 2 dalis. Bendrieji (su sektoriais nesusiję) tikrosios nuosavybės skaidrumo įpareigojimai taip pat nustatyti Kovos su pinigų plovimu direktyvose (2018 m. gegužės 30 d. Direktyvoje (ES) 2018/843 ir 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvoje (ES) 2015/849).

(47)

   2021 m. birželio mėn. Komisija prieš Vengriją pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Žiniasklaidos tarybos sprendimų atmesti „Klubrádió“ prašymą naudoti radijo spektrą. 

(48)

   https://rm.coe.int/final-version-annual-report-2021-en-wanted-real-action-for-media-freed/1680a2440e .

(49)

    www.mappingmediafreedom.org .

(50)

     COM(2020) 784 final. 

(51)

     2020 m. gegužės 5 d. Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas, 2 BvR 859/15.

(52)

     Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos iškelta byla P 7/20.

(53)

      https://www.sn.pl/en/actualities/SitePages/Actualities.aspx?ItemSID=31-0d89abd2-8bba-4029-999a-feb44dcfa88b&ListName=current_events .

(54)

     Pastarajame sprendime dėl privalomo Teisingumo Teismo sprendimų pobūdžio Valstybės Taryba vis dėlto atmetė vyriausybės prašymą apsvarstyti, ar ESTT sprendimu buvo galimai pažeistas Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos suteikimo ir pasidalijimo principas; problemų kelia ir pats toks prašymas.

(55)

Visų pirma, ji tyrė vis dažnesnius įtarimus dėl incidentų dėl migrantų išstūmimo prie išorės sienų.

(56)

   Remiantis Lenkijos Konstitucija, ombudsmeną 5 metų kadencijai skiria parlamentas. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog tai, kad ombudsmenas toliau ėjo pareigas pasibaigus Konstitucijoje numatytai 5 metų kadencijai, prieštarauja Konstitucijai.

(57)

   Nevyriausybinės organizacijos CIVICUS vertinimu. Reitingai nustatomi pagal skalę, kurioje numatytos penkios kategorijos: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.

(58)

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, 25 punktas.

(59)

Belgiją, Bulgariją, Čekiją, Daniją ir Estiją.

(60)

   Vokietiją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją ir Airiją. Apskritai šalys atrenkamos protokolo tvarka, išskyrus tai, kad pirmininkaujant Vokietijai ji buvo pakeista Estija.

(61)

     2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo.

(62)

     2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos (2021/2025(INI)).

(63)

     2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bulgarijos (P9_TA(2020)0264), 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucija dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje (P9_TA(2021)0148) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliucija dėl Lenkijos (P9_TA(2020)0225).

(64)

     Stebėsenos grupė daugiausia dėmesio skiria grėsmėms demokratijai, teisinės valstybės principo taikymui ir pagrindinėms teisėms, taip pat kovai su korupcija visose valstybėse narėse. Ji gali rekomenduoti LIBE komitetui imtis konkrečių veiksmų, kaip antai susitikti su suinteresuotaisiais subjektais, rengti klausymus ir vykti į misijas, taip pat teikti pasiūlymus dėl rezoliucijų ir pranešimų.

(65)

     Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės veiklos ataskaita, 2021 m. birželio 16 d.

(66)

     Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ad hoc grupė yra EESRK horizontalusis organas, kuriam pavesta būti forumu Europos pilietinės visuomenės organizacijoms susitikti ir dalytis nuomonėmis apie pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtį valstybėse narėse.

(67)

     Į CIVEX komisijos kompetencijos sritį įeina konstituciniai reikalai ir valdymas, geresnė teisėkūra, subsidiarumas ir proporcingumas.

(68)

     Tuose susitikimuose Komisijai atstovavo Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Jourová arba Komisijos narys D. Reyndersas.

(69)

     Tai, be kita ko, Žmogaus teisių ir demokratijos tinklas, Pagrindinių teisių agentūra, „EuroCommerce“, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklas (ENNHRI), Europos pilietinės visuomenės tinklas, „Transparency International“.

(70)

      https://ec.europa.eu/info/files/2021-rule-law-report-stakeholder-contributions .

(71)

     https://www.consilium.europa.eu/media/46838/st12848-en20.pdf.

(72)

      https://www.un.org/sustainabledevelopment/ .

(73)

     Kaip antai Jungtinėmis Tautomis, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).    

(74)

     Kaip antai Venecijos komisijos, Kovos su korupcija valstybių grupės, Sprendimų vykdymo departamento ir Žiniasklaidos departamento. Siekdama stiprinti bendradarbiavimą, Europos Taryba paskyrė kontaktinį asmenį šiam darbui koordinuoti.

(75)

     ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

(76)

     Tarp svarbiausių sprendimų, priimtų po paskutinės ataskaitos paskelbimo, – 2020 m. spalio 6 d. Sprendimas Komisija prieš Vengriją, C–66/18, ECLI:EU:C:2020:792; 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimas AZ (dokumentų klastojimas), C–510/19, EU:C:2020:953; 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Openbaar Ministerie, C–354/20 PPU ir C–412/20 PPU, ECLI:EU:C:2020:1033; 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A.B. ir kt., C–824/18, ECLI:EU:C:2021:153; 2021 m. kovo 20 d. Sprendimas Repubblika prieš Il-Prim Ministru, C–896/19, ECLI:EU:C:2021:311; 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ prieš Inspecţia Judiciară ir kt., C–83/19, C–127/19, C–195/19, C–291/19, C–397/19, ECLI:EU:C:2021:393; 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas Komisija prieš Lenkiją, C–791/19, ECLI:EU:C:2021:596.

(77)

     Žr., visų pirma, 2021 m. kovo 31 d. Komisijos pranešimą spaudai, IP/21/1524. Byla C–204/21. ESTT toje byloje nustatė laikinąsias priemones (2021 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis byloje Komisija prieš Lenkiją, C–204/21 R, ECLI:EU:C:2021:593).

(78)

     2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1). Vengrija ir Lenkija užginčijo reglamento pagrįstumą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; žr. atitinkamai bylas C–156/21 ir C–157/21.

(79)

     Tai apima ES išlaidas ir pajamas, PVM (didesnių nei 10 mln. EUR sumų atveju ir tarpvalstybiniu lygmeniu), pinigų plovimą, aktyviąją ir pasyviąją korupciją, atvejus, kai valstybės tarnautojas pasisavina ES lėšas ar turtą, ir su ES biudžetu susijusį organizuotą nusikalstamumą. Šiuo metu dalyvauja šios valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Ispanija ir Slovėnija.

(80)

     2021 m. įsigaliojo naujos taisyklės (Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2223 (OL L 437, 2020 12 28, p. 49–73)), kuriomis sustiprinamas OLAF vaidmuo ir užtikrinamas sklandus bendradarbiavimas su Europos prokuratūra.