EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 10

COM(2021) 819 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje



2021 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita

Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje

2021 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos
taikymo ataskaita 

Turinys

Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje 2021 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita    

1.    Įvadas    

2.    Naujos Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategijos įgyvendinimas    

3.    Chartija kaip ES orientyras skaitmeniniame amžiuje    

4.    Su internetinio turinio moderavimu susijusios problemos    

5.    Pagrindinių teisių apsauga srityse, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas    

6.    Skaitmeninio atotrūkio problemos sprendimas    

7.    Per internetines platformas dirbančių asmenų apsauga    

8.    Skaitmeninio sekimo priežiūra    

9.    Bendromis jėgomis atverti skaitmeninio amžiaus suteikiamas galimybes pagrindinių teisių srityje    

1.Įvadas

ES pagrindinių teisių chartija 1 yra veiksmingas įrankis, naudojamas žmonėms apsaugoti ir jų teisėms skatinti ir toliau stiprinti Europos Sąjungoje. Pagrindinės teisės padeda ne tik apsaugoti žmones nuo netinkamų apribojimų, pvz., cenzūros ar masinio sekimo, jos taip pat suteikia žmonėms galių visapusiškai pasinaudoti savo galimybėmis gyvenime. Sąlygas ir mastą, kuriuo žmonės gali naudotis savo teisėmis, visada galima pagerinti. Todėl Chartija gali tapti politinės veiklos orientyru visoje ES. Kuo daugiau žmonių žinos apie Chartijoje garantuojamas teises ir tai, kaip jomis galima naudotis, tuo daugiau galių jie įgis.

Dėl COVID-19 pandemijos buvo kvestionuojamos mūsų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir su jomis susijusios garantijos Bet kokie pagrindinių teisių apribojimai turi būti būtini ir proporcingi. To reikalaujama pagal ES pagrindinių teisių chartiją, kuri yra privalomas ES teisės aktas. Pagal Chartiją saugomos ir skatinamos įvairios teisės, susijusios su žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu, ir visi nacionaliniai teismai Chartiją gali taikyti bylose, kuriose įgyvendinama ES teisė, ir kai tai yra svarbu priimant galutinį sprendimą.

Siekdama didinti visų žmonių žinias apie Chartiją, Europos Komisija nuo 2010 m. skelbia Chartijos taikymo ataskaitas. Ši ataskaita yra pirmoji, kurioje laikomasi naujo požiūrio, apie kurį paskelbta strategijoje, kuria siekiama gerinti Pagrindinių teisių chartijos taikymą ES (toliau – Chartijos strategija) 2 . Metinė ataskaita bus orientuota į konkrečią ES teisėje reglamentuojamą temą ir joje bus atidžiau nagrinėjama valstybių narių geriausia patirtis šioje srityje ir joje kylantys uždaviniai. Taip atsiranda galimybės nagrinėti sisteminius pokyčius ir parodyti, kaip įvairios teisės gali sustiprinti vieną kitą, ir kokią įtaką įvairioms teisėms tuo pat metu gali turėti politiniai, visuomeniniai ir ekonominiai pokyčiai.

2021 m. ataskaitos tema – pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje, atsižvelgiant į Europos Komisijos strateginį dėmesį skaitmeninei pertvarkai.

2.Naujos Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategijos įgyvendinimas 

Chartijos strategija, kurią Komisija priėmė 2020 m., siekiama užtikrinti, kad Chartija būtų taikoma išnaudojant visą jos potencialą, sudarant realias sąlygas visiems pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis. Chartijos strategijoje nustatyta bendro darbo pagrindinių teisių srityje visoje ES sistema per artimiausius 10 metų, kurią visiškai remia valstybės narės 5 . Toliau paaiškinami keturi prioritetai padeda siekti Chartijos strategijoje nustatytų tikslų.

2.1Veiksmingo Chartijos taikymo valstybėse narėse rėmimas ir stebėsena

Nacionalinės ir vietos administracijos, parlamentai ir teisėsaugos institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant ir saugant Chartijoje nustatytas teises ir kuriant palankią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad padėtų joms veiksmingai įgyvendinti ES teisę ir politiką visapusiškai laikantis Chartijos.

Komisija taip pat padeda valstybėms narėms įgyvendinti ES finansuojamas programas laikantis Chartijos. Bendrųjų nuostatų reglamente 6 išdėstytos taisyklės, kurių būtina laikytis, kai naudojamasi kelių ES fondų lėšomis 7 . Jame reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų ir naudotų veiksmingus mechanizmus, padedančius užtikrinti ES finansuojamų programų atitiktį Chartijai, pvz., tvarką, pagal kurią stebėsenos komitetui būtų pranešama apie su Chartija susijusius skundus arba atvejus, kai fondų remiami veiksmai nedera su Chartija. Komisija toliau teiks techninę paramą, siekdama padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad ES fondais remiamos programos būtų sukurtos ir įgyvendintos laikantis Chartijos.

Pagal vieną konkrečią finansavimo schemą, t. y. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, Komisija sukūrė naujas galimybes nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms gauti finansavimą projektams, kuriais skatinamos kultūrinės vertybės ir didinamas informuotumas apie Chartiją 8 . Miestai gali atlikti svarbų vaidmenį puoselėjant tokią kultūrą ir apsaugant pagrindines teises. Įvairūs miestai prisijungė prie žmogaus teisių miestų tinklo ir pagrindines teises įtraukia į savo politikos formavimo procesą 9 . Savo 2021 m. spalio mėn. surengtame forume žmogaus teisių klausimais FRA paskelbė ataskaitą „Žmogaus teisės ES: teisių stiprinimo vietos lygmeniu sistema“ 10 . Sistema apima priemones, kurios padeda merams, vietos valdžios institucijoms ir administracijoms ir visuomeninėms organizacijoms integruoti į savo darbą žmogaus teisių standartus. Imdamasi tolesnių veiksmų, susijusių su 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planu 11 , Komisija 2021 m. lapkričio mėn. pradėjo „Europos sostinės (-ių) apdovanojimų už įtraukumą ir įvairovę“ iniciatyvą 12 . Įgyvendinant šią iniciatyvą bus įteikiami apdovanojimai už geriausią patirtį, kuri gali tapti kitų Europos miestų ir regionų įkvėpimo šaltiniu kuriant įvairesnę ir įtraukesnę aplinką savo gyventojams. 

Chartijos strategijoje Komisija paprašė valstybių narių paskirti Chartijos ryšių centrus, kad būtų dar lengviau bendradarbiauti ir keistis informacija Chartijos taikymo klausimais. Iki šiol tokius Chartijos ryšių centrus paskyrė 17 valstybių narių. Jie atlieka esminį vaidmenį skleisdami informaciją ir geriausią patirtį, susijusią su informacijos apie Chartiją sklaida, taip pat koordinuodami pastangas stiprinti pajėgumus šalyje. Savo darbu jie prisideda kuriant naują 2021 m. gruodžio mėn. Europos e. teisingumo portale pradėjusį veikti tinklalapį, skirtą valstybių narių geriausiai patirčiai 13 .

Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama užtikrinti pagarbą Chartijoje nustatytoms pagrindinėms teisėms tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktais arba ES teisės įgyvendinimo praktika šios teisės buvo pažeistos, pvz., pradėjo pažeidimo tyrimo procedūras. Visų pirma Komisija ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų pagarbą:

·nevyriausybinių organizacijų asociacijų laisvei ir teisėms į jų rėmėjų asmens duomenų apsaugą;

·akademinei laisvei;

·saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui;

·žmogaus orumui;

·teisei į privataus gyvenimo gerbimą;

·kiekvieno asmens, įskaitant LGBTIQ asmenis, teisei nebūti diskriminuojamam dėl lyties ir seksualinės orientacijos.

Komisija stebėjo, kokių neatidėliotinų priemonių per COVID-19 pandemiją ėmėsi visos valstybės narės, ir jų poveikį, visų pirma teisinės valstybės principui, pagrindinėms teisėms ir atitikčiai kitoms ES teisės nuostatoms, kaip nurodyta 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir šalies skyriuose 14 .

2.2Galių suteikimas pilietinės visuomenės organizacijoms, teisių gynėjams ir teisės specialistams

Pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir nepriklausomos nacionalinės žmogaus teisių įstaigos yra pagrindiniai ES institucijų ir valstybių narių partneriai, padedantys skatinti ir apsaugoti pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą. Jos atlieka esminį vaidmenį didinant žmonių informuotumą apie jų teises ir padedant jiems pasinaudoti veiksminga teismine apsauga. Šios organizacijos turi galėti dirbti palankioje aplinkoje, nepatirdamos netinkamų reguliavimo apribojimų, nesusidurdamos su kliūtimis gauti finansavimą arba net šmeižto kampanijomis 15 , be to, jos taip pat turi stiprinti savo gebėjimus. Kai kurios valstybės narės vis dar neturi visapusiškai veikiančių nacionalinių žmogaus teisių institucijų, kurios yra svarbi grandis tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės 16 . Valstybės narės raginamos sukurti tokias institucijas ir užtikrinti, kad jos galėtų dirbti visiškai nepriklausomai.

Komisija atidžiai stebi PVO padėtį ir apie pokyčius, susijusius su pilietinės visuomenės sistema, praneša savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje. 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyta, kad PVO nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ne tik dėl judėjimo ir susirinkimų laisvės apribojimų, bet ir finansavimo srityje. Ataskaitoje nurodyta, kad pilietinė visuomenė apskritai ribotai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant COVID-19 priemones 17 . 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nustatytos priemonės, kuriomis buvo apribota PVO saviraiškos laisvė 18 . Iš FRA surinktų duomenų 19 iš tiesų matyti, kad, daugumos PVO manymu, nuo 2020 m. kovo mėn. nacionalinės pandemijos priemonės turėjo neigiamą poveikį jų veiklai. Nors PVO pranešė apie didėjančią paklausą, tačiau dauguma susidūrė su sunkumais, susijusiais su gebėjimu toliau teikti savo paslaugas. Tarp praktinių problemų – veiklos atšaukimas, psichologinis poveikis darbuotojams ir mažesnis savanorių darbo indėlis.

Komisija toliau remia teisių gynėjus ir PVO skirdama specialų finansavimą, pvz., skelbdama kvietimus teikti pasiūlymus dėl ES vertybių apsaugos ir skatinimo, kurie yra skirti išimtinai mažoms ir visuomeninėms PVO ir 2021–2022 m. laikotarpiu skiria daugiau nei 51 mln. EUR 20 . Siekiant paremti bylinėjimąsi ir gebėjimų stiprinimą Chartijos taikymo srityje, buvo paskelbtas konkretus 2 mln. EUR vertės kvietimas teikti pasiūlymus 21 .

Komisija taip pat skatina teisėjų ir kitų teisės specialistų gebėjimų stiprinimą ir jų informuotumą apie Chartiją. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė naują 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategiją 22 , o 2021 m. kovo mėn. Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, kad paremtų su teisėjų mokymu, įskaitant pagrindines teises, kaip vieną iš pagrindinių mokymo prioritetų, susijusius projektus 23 . Buvo įgyvendinti keli teisėjų mokymo apie Chartiją projektai, kuriuos bendrai finansuoja Komisija pagal savo 2014–2020 m. teisingumo programą 24 . Teisėjų mokymo apie pagrindines teises medžiagą teisingumo specialistai gali rasti 2020 m. gruodžio mėn. pradėjusioje veikti platformoje 25 .

2.3Visapusiškas Pagrindinių teisių chartijos panaudojimas ES sprendimų priėmimo procese

ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros privalo laikytis Chartijos visose savo veiklos srityse. Komisija stiprina savo vidaus pajėgumus, susijusius su Chartijos laikymusi, ir atnaujina savo geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį 26 , įskaitant 2011 m. gaires dėl atsižvelgimo į pagrindines teises poveikio vertinimuose 27 . Ji taip pat kuria specialiojo mokymo apie Chartiją kursus ir e. mokymosi priemonę, kad padėtų darbuotojams įvertinti Komisijos politikos ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikį pagrindinėms teisėms. E. mokymosi priemonė bus viešai prieinama ir ji gali būti naudingas šaltinis, įskaitant atnaujintą geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir gaires, kitoms ES institucijoms ir įstatymų kūrėjams bei politikos formuotojams valstybėse narėse. Komisija yra pasirengusi padėti Europos Parlamentui ir Tarybai užtikrinti, kad Chartija būtų veiksmingai taikoma jų darbe.

2.4Žmonių informuotumo didinimas

Priimdama šią ataskaitą Komisija pradeda informuotumo didinimo apie Chartiją kampaniją, kad informuotų žmones apie jų teises ir institucijas, į kurias galima kreiptis, jei jų teisės pažeidžiamos. Kampanija bus vykdoma internete, rengiant žiniasklaidos renginius ir per socialinius tinklus, naudojant grotažymę #RightHereRightNow. Ji bus orientuota į įvairias konkrečias teises, pvz., nediskriminavimą ir lygybę, vaiko teises, saviraiškos ir informacijos laisvę, ir į veiksmingą teisių gynimą bei teisingą bylos nagrinėjimą. Didinant informuotumą, dalyvaus pagrindiniai partneriai, pvz., PVO, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir įstaigos, FRA ir kitos ES įstaigos ir agentūros. Bus užtikrintos sąsajos su kitomis informavimo apie teises kampanijomis ir Konferencija dėl Europos ateities. Komisija Europos svetainėje taip pat išvertė informaciją apie Chartiją į visas oficialiąsias ES kalbas 28 ir paskelbė naują Europos e. teisingumo portalo versiją, kurioje pateikiama informacija apie Chartijos taikymą ir institucijas, į kurias galima kreiptis pagalbos 29 .

3.Chartija kaip ES orientyras skaitmeniniame amžiuje

Europos Komisijos nustatytas prioritetas – skaitmeninę pertvarką formuoti taip, kad ji būtų naudinga visiems ir niekas neliktų nuošalyje. Tai, kas anksčiau būdavo apibūdinama kaip realus gyvenimas ir internetinis pasaulis, šiandien tampa neatskiriamais dalykais. Dėl šios priežasties kyla įvairių uždavinių užtikrinant, kad greitai kintančioje skaitmeninėje aplinkoje būtų gerbiamos pagrindinės teisės.

Skaitmeninės technologijos vis labiau plinta visose mūsų visuomenės srityse ir tai gali būti daroma daugybe skirtingų būdų ir dažnai naudingai. Skaitmeniniai sprendimai padeda daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje, didina pramoninę gamybą, palengvina perėjimą prie darnesnio vystymosi, sudaro palankesnes sąlygas teikti įvairias paslaugas ir šiandien jie yra pagrindinis privačios ir viešos komunikacijos kanalas. Jie suteikia žmonėms daugiau galimybių dalyvauti demokratiniame diskurse ir gauti informacijos bet kuriuo klausimu. Dirbtinio intelekto sistemos visų pirma gali būti naudojamos inovacijoms ir gerovei skatinti ir jomis, kaip įrankiais, asmenys gali pasinaudoti visose gyvenimo srityse, pvz., sveikatos priežiūros srityje, verčiant raštu arba palengvinant sprendimų priėmimą. Skaitmeninė automatizacija padeda veiksmingiau organizuoti darbą ir užtikrinti kaip niekad aukšto lygio koordinavimą. Duomenų apie žmonių veiksmus ir jų pasekmes rinkimas padeda žmonėms suprasti ir formuoti pasaulį.

Kartu tam tikri technologijos naudojimo būdai kelią riziką, susijusią su pagrindinių teisių suteikiamos apsaugos veiksmingumo ribojimu. Neteisėto turinio, susijusio su, pvz., neapykantos kalba ir vaiko seksualiniu išnaudojimu, plitimas kelia pavojų aukos teisei į orumą, o dėl dezinformacijos plitimo kyla problemų, susijusių su demokratiniu diskursu ir mūsų teise gauti informaciją. Jeigu procesai ar net sprendimų priėmimas yra automatizuojami, gali būti sudėtinga užtikrinti rezultatų skaidrumą ir atskaitomybę, pvz., kai priimant sprendimus dėl darbo paskirstymo naudojama sudėtinga programinė įranga. Jeigu trūksta informacijos arba ją sunku gauti, gali būti sudėtinga įvertinti ir šalinti pagrindinių teisių pažeidimus.

Kuo didesnė automatizuotos priemonės priklausomybė nuo išorės veiksnių, pvz., duomenų, žmonių ar kitų sistemų pateiktos informacijos, reikalingos rezultatui gauti, tuo sudėtingiau užtikrinti, kad tokia priemone iš pat pradžių nebūtų pažeidžiamos teisės, pvz., dėl tam tikrų integruotų šališkumo nuostatų galiausiai gali būti daromas poveikis sprendimų priėmimui darbo aplinkoje. Kuo daugiau duomenų apie žmones surenkama, tuo lengviau juos stebėti ir pažeisti jų privatumą. Dėl tinklo poveikio gali sumažėti pavienių asmenų galia didelių organizacijų atžvilgiu, pvz., elektroninėse prekyvietėse arba darbo platformose, kuriose pavieniai asmenys turi mažai derybinių galių arba galimybių organizuotis. Tuo pat metu socialinių tinklų platformos taip pat naudojamos neapykantos kurstymui ir neteisėto turinio sklaidai, pvz., kai jose platinama neteisėta neapykantos kalba, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga arba teroristinis turinys. Be to, vis dar reikia nemažai nuveikti, siekiant padėti kiekvienam žmogui pasinaudoti naujomis ir naudingomis priemonėmis tose vietose, kuriose prieiga prie interneto, įranga arba žinios, kaip naudotis šiomis priemonėmis, yra menkos.

Šios problemos, priklausomai nuo aplinkybių, gali kilti pavieniui arba kartu. Jos gali tapti dar sudėtingesnės ir vienu metu daryti poveikį kelioms pagrindinėms teisėms, ir į šį klausimą reikia atsižvelgti ieškant šių problemų sprendimo būdo. Šioje ataskaitoje pateikiamos kelios pagrindinės aplinkybių, kuriomis dėl skaitmeninių technologijų naudojimo kyla su pagrindinėmis teisėmis susijusių problemų, grupės. Joje parodoma, kokioms teisėms daromas poveikis šiomis aplinkybėmis, kaip klostosi padėtis ES valstybėse narėse, ir kaip valstybės narės ir Europos Komisija naudoja Chartiją, kad išspręstų įvairias problemas ir apsaugotų žmogaus teises bei skatintų jas gerbti.

4.Su internetinio turinio moderavimu susijusios problemos

Interneto tarpininkai, pvz., socialinių tinklų platformos, yra svarbūs kiekvieno asmens gyvenime ir skatina naujas asmenų, viešojo administravimo institucijų ir įmonių sąveikos formas. Dėl interneto tarpininkų paslaugų naudojimo gerokai padaugėjo žmonėms prieinamos informacijos ir galimybių įgyvendinti savo teisę į saviraiškos laisvę, taip pat išsiplėtė prieiga prie informacijos, be to, buvo sukurtos įvairios erdvės aktyviai veiklai internetu ir pavienių asmenų bei pilietinės visuomenės susirinkimams.

Kartu dėl interneto platformų naudojimo stiprėja visuomeninės problemos, pvz., neteisėto turinio poliarizacija 31 arba sklaida, kurios dažnai daro didelį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, pvz., vaiko teisių apsaugai, vartotojų apsaugai, laisvei gauti ir skleisti informaciją ir intelektinės nuosavybės apsaugai.

Internetinio turinio, kuris pats savaime nėra neteisėtas, pvz., dezinformacija ir sąmokslo teorijos, sklaidos mastas ir greitis gali turėti įtakos demokratiniam diskursui, pasitikėjimui institucijomis ir, kaip matyti dėl COVID-19 pandemijos, sveikatai, saugumui ir vienodam požiūriui.

ES demokratijai kyla daugybė problemų, įskaitant populizmą, vis labiau poliarizuotas politines diskusijas ir mažėjantį visuomenės pasitikėjimą demokratiniais procesais, kurį lemia dezinformacija 32 . Šias problemas dar labiau paaštrina koordinuotas trečiųjų šalių arba privačių interesų turinčių šalių kišimasis į rinkimus, dezinformacijos sklaida ir tikslingų politinių reklamų skaidrumo ir atsakomybės už jas stoka. Taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl nepakankamo tam tikrų grupių, pvz., jaunimo arba vyresnio amžiaus žmonių, arba neįgaliųjų, įtraukimo arba bendradarbiavimo su jomis. Tautinės mažumos, įskaitant romų bendruomenes, LGBTIQ asmenis ir moteris, dėl įvairių priežasčių ir, priklausomai nuo aplinkybių, nesiryžta kelti savo politinių kandidatūrų, nes baiminasi bauginimų, grasinimų, priekabiavimo ir neapykantos kalbos. Šiomis aplinkybėmis pagrindinių teisių apsaugos priemonėmis tiesiogiai prisidedama prie ES vertybių, susijusių su tvaria, lygiateise, demokratine ir dalyvaujančia visuomene, kurioje vyrauja tolerancija, nediskriminavimas ir pliuralizmas, gynimo.

Saviraiškos laisvė, įskaitant saviraiškos laisvę internete, yra bet kurios demokratijos pagrindas. Visose teisėkūros ar neteisėkūros priemonėse, susijusiose su turinio moderavimu ir interneto tarpininkų atsakomybe už turinį, pateikiamą kartu su jų paslaugomis, būtina atsižvelgti į tai, kad teisė į žodžio laisvę apima teisę reikšti idėjas, kurios gali būti laikomos kritinėmis, agresyviomis, įžeidžiančiomis arba prieštaringomis, ir kad žodžio laisvė gali būti ribojama tik labai griežtomis sąlygomis, be kita ko, atsižvelgiant į tariamai neteisėto turinio, pvz., neapykantos kalbos medžiagos, sklaidą. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat aiškiai pareiškė, kad valstybėms leidžiama ir jos net gali turėti pozityvią pareigą kovoti su visų formų saviraiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama arba pateisinama į konkrečiai tautinei ar religinei grupei priklausančius asmenis ar grupes nukreipta neapykanta 33 .

Paprastai dezinformacija ir klaidinga informacija nėra neteisėtos, net jei josi gali atrodyti keliančios nerimą arba agresyvios. Žodžio laisvės, kurios apsauga užtikrinama saviraiškos laisve, atveju pagrindinė valstybės pareiga yra susilaikyti nuo kišimosi ir cenzūros. Valstybė taip pat turi pozityvią pareigą užtikrinti palankią aplinką įtraukioms ir pliuralistinėms viešoms diskusijoms, visų pirma rinkimų klausimais, ir naudojimuisi žiniasklaidos laisve. Tokios priemonės yra platesnio pobūdžio, palyginti su turinio moderavimo sritimi, ir yra susijusios su labiau esminiais švietimo ir informavimo veiksmais.

Privatūs subjektai, pvz., interneto platformos, naudodamosi savo sutarčių laisve ir užsiimdamos verslu nepriklausomai nuo valstybės nurodymų, savo sąlygas ir verslo modelį apibrėžia atsižvelgdamos į turinio, kurio prieglobą jos būtų įpareigotos vykdyti, tipą. Šiomis aplinkybėmis jos galėtų imtis priemonių, kurios daro didelį poveikį naudotojams ir jų teisėms. Nuo tokių privačių sprendimų ne visada galima apsiginti teisinėmis teisių gynimo priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas tokius sprendimus suderinti su asmenų teisėmis ir teisėtais interesais ir užtikrinti tam tikro laipsnio nuspėjamumą. Jeigu interneto platformos pernelyg dažnai pašalina teisėtą turinį, jos gali gerokai apriboti saviraiškos ir informacijos laisvę.

4.1Padėtis valstybių narių lygmeniu

Rengiant šią ataskaitą buvo tikslingai konsultuojamasi su pilietinės visuomenės subjektais, kurie pranešė apie problemas valstybėse narėse, kurias sukėlė tam tikras neteisėtas turinys internete, pvz., šmeižto kampanijos ir išpuoliai prieš asmenis, kurių darbas yra susijęs su kitų asmenų teisių apsauga. Pranešta, kad moterys, ypač nebaltaodės moterys arba pažeidžiamoms, pvz., migrantų ir romų, grupėms priklausančios moterys, taip pat LGBTIQ asmenys kenčia nuo neproporcingų išpuolių. Interneto platformomis besinaudojantiems vaikams poveikį daro netinkamas, žalingas ir smurtinis turinys, ir seksualiniai maniakai, taip pat kyla viliojimo ir verbavimo į ekstremistinę aplinką rizika. Pranešta, kad internete daugėja seksualinio smurto prieš vaikus, pvz., dėl padidėjusios vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos paklausos.

Keliose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijos dezinformaciją taip pat įvardijo kaip problemą, darančią poveikį saugai ir sveikatai ir demokratiniam diskursui. Buvo daug nuogąstaujama dėl skaidrumo trūkumo (etiketės, perspėjimai apie dalijimąsi, pranešimai apie pavojų) ir menko žiniasklaidos raštingumo klaidingo arba klaidinančio turinio srityje

Nors neteisėto turinio ir dezinformacijos sklaida buvo vertinama kaip grėsmė, PVO, su kuriomis buvo konsultuojamasi, perspėjo dėl poveikio saviraiškos laisvei, kuris gali atsirasti tuo atveju, kai tokioms grėsmėms šalinti naudojama prastai parengta moderavimo politika. PVO nurodė, kad autorių teisių apsauga buvo piktnaudžiaujama siekiant nuslopinti nuomones internete ir kad, norint pažaboti asmenis, buvo naudojamasi įstatymais dėl garbės ir orumo įžeidimo ir terorizmo šlovinimo. Mažas automatizuotų turinio moderavimo sistemų tikslumas, visų pirma tais atvejais, kai jos taikomos turiniui, kurio teisėtumo vertinimas priklauso nuo aukšto lygio kontekstualizavimo, sukėlė susirūpinimą dėl nepagrįstų pasekmių saviraiškos laisvei, atsižvelgiant į pernelyg plataus masto turinio pašalinimą ir tam tikrų pareiškimų ir nuomonių, įskaitant mažumų pareiškimus ir nuomones, nutildymą. Pasak akademinės bendruomenės narių ir tikslinėse konsultacijose dalyvavusių respondentų, algoritmų, skirtų naudotojams rodomam turiniui pritaikyti, naudojimas taip pat gali iškraipyti demokratinį diskursą, nes jie dažnai yra skirti pajamoms iš reklamos didinti, o ne siekiant tikslo, kad visuomenei būtų pateikta viešąjį interesą atitinkanti patikima informacija. Pranešėjai spaudoje taip pat paskelbė panašius teiginius, kad algoritmai, kurie naudojami naudotojų matomam turiniui pritaikyti, daro žalą 34 . Be tokių sistemų naudojimo daromo poveikio pagrindinėms teisėms, tikslinėse konsultacijose dalyvavę respondentai teigė, kad jos dažnai diegiamos neskaidriai arba ne visiškai skaidriai, neprisiimant atsakomybės už jų sukeliamas pasekmes.

Kelios ES valstybės narės reguliavo jų teritorijose teikiamas skaitmenines paslaugas. Šiais įstatymais siekiama užtikrinti, kad paslaugų teikėjai laikytųsi tam tikrų procesinių taisyklių tais atvejais, kai naudotojai arba valdžios institucijos praneša apie neteisėtą turinį. Kartais šie įstatymai taikomi konkrečioms neteisėto turinio kategorijoms, pvz., autorių teisių pažeidimams arba neteisėtai neapykantos kalbai. Tačiau tikslūs šiuose įstatymuose nustatyti reikalavimai skiriasi keliais aspektais, susijusiais su:

·informacija, kurios reikalaujama pranešant apie neteisėtą turinį;

·galimybe tą turinį paskelbusiems subjektams reaguoti;

·terminu, per kurį paslaugų teikėjai turi reaguoti;

·potencialiomis privalomomis apsaugos nuo piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų priemonėmis, arba

·galimybe perduoti bylas dėl ginčo nepriklausomai trečiajai šaliai.

Visai neseniai keletas valstybių narių, susidūrusių su didėjančiu nerimu dėl neapykantos kalbos ir teroristinio turinio, priėmė, pasiūlė arba numatė priimti papildomas taisykles, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas tam tikroms neteisėto turinio kategorijoms, ir kurios kartais taip pat buvo taikomos už jų teritorijos įsisteigusiems paslaugų teikėjams. Tačiau dėl valstybių narių pavienių pastangų kovoti su neteisėtu turiniu internete ir numatyti įvairių rūšių saviraiškos laisvės apsaugos priemones esama didelių teisinių skirtumų. Keletas valstybių narių 35 , taip pat Taryba 36 ir Europos Parlamentas 37 paragino šiuos susirūpinimą keliančius klausimus spręsti ES lygmeniu. Be to, nemažai valstybių narių pastebėjo, kad nacionalinių valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo stoka trukdo veiksmingai prižiūrėti tarpvalstybiniu mastu veikiančias interneto platformas 38 .

4.2ES politinis atsakas

Atsižvelgiant į valstybių narių raginimus, ES lygmeniu patvirtintos kelios sektoriaus iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su konkrečių rūšių neteisėtu turiniu, pvz., susijusiu su terorizmu, vaikų seksualiniu išnaudojimu, neapykantos ir smurto kurstymu, prekyba žmonėmis, nesaugiais produktais ir autorių teisių pažeidimais, kartu garantuojant pagrindinių teisių apsaugą.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva

Peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) buvo priimta 2018 m. Direktyvoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo audiovizualinio turinio ir komercinės komunikacijos, kuri galėtų jiems padaryti fizinės, psichinės arba moralinės žalos. Be to, valstybės narės privalo užtikrinti, kad, teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, jokiais būdais nebūtų kurstomas smurtas arba neapykanta prieš žmones, remiantis bet kokiais ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytais pagrindais. Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2020 m. rugsėjo 19 d. 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą (oficialūs pranešimai) dėl 23 valstybių narių, kurios į nacionalinę teisę neperkėlė direktyvos, ir dauguma tų valstybių narių direktyvą į nacionalinę teisę perkėlė kitais metais. 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija išsiuntė antrąjį perspėjimą (pagrįstas nuomones) devynioms valstybėms narėms dėl to, kad jos nepranešė apie užbaigtą perkėlimo į nacionalinę teisę procesą. Peržiūrėtą AŽPD labai svarbu įgyvendinti ne tik dėl rinkos dalyvių, bet ir dėl asmenų (įskaitant žiūrovus ir nepilnamečius).

Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje

Autorių teisių direktyva 39 buvo priimta 2019 m. balandžio mėn. ir ja siekiama užtikrinti, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją už jų kūrinių naudojimą. Šiuo tikslu joje nustatoma pusiausvyra tarp konkuruojančių pagrindinių teisių, pvz., teisės į intelektinę nuosavybę, saviraiškos ir informacijos laisvės, mokslo laisvės ir teisės į švietimą ir kultūros įvairovę. Direktyvoje nustatytos privalomos autorių teisių išimtys, kuriomis apsaugoma naudotojų, kurie kuria ir įkelia turinį į interneto dalijimosi turiniu platformas, saviraiškos laisvė. Pagal direktyvą buvo reikalaujama, kad Komisija surengtų suinteresuotųjų subjektų dialogą, siekdama aptarti geriausią interneto dalijimosi turiniu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo patirtį, atsižvelgiant į poreikį suderinti pagrindines teises ir išimčių bei apribojimų naudojimą. Po šio dialogo 2021 m. birželio mėn. Komisija priėmė gaires, kurios turėtų padėti nuosekliai taikyti direktyvos 17 straipsnį, kuriame nustatytos naujos internetinių dalijimosi turiniu paslaugų teikėjų saugomo turinio naudojimo taisyklės 40 . Gairėse pateikiami praktiniai pavyzdžiai, susiję su pagrindinėmis 17 straipsnio nuostatomis, padedantys rinkos dalyviams geriau laikytis direktyva pagrįstų nacionalinių įstatymų ir atsižvelgti į nuomones, gautas iš valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų.

Elgesio kodeksas dėl kovos su neteisėta rasistine ir ksenofobine neapykantos kalba

2016 m. Komisija pasirašė savanorišką elgesio kodeksą su pagrindinėmis interneto platformomis, siekdama užtikrinti, kad pranešimai apie neteisėtą rasistinę ir ksenofobinę neapykantos kalbą būtų greitai įvertinti atsižvelgiant ne tik į įmonių paslaugų teikimo sąlygas, bet ir į valstybių narių įstatymus, naudojamus įgyvendinant ES teisę, pagal kurią rasistinė ir ksenofobinė neapykantos kalba yra kriminalizuojama 41 . Elgesio kodekso laikymasis reguliariai stebimas 42 . Tai duoda gerų rezultatų ir padėjo skatinti interneto platformų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį, siekiant užtikrinti kokybišką turinio moderavimą, kuriam būtinas gilus kultūrinių, kalbinių ir istorinių aplinkybių, susijusių su ginčijamu turiniu, supratimas.

Rekomendacija dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumo

Dėl internete kurstomos neapykantos, grasinimų fiziniu smurtu, taip pat dėl kibernetiniam saugumui kylančios rizikos ir neteisėto sekimo, saugumas tapo vienu iš daugiausiai rūpesčių žurnalistams keliančių klausimų. 2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Komisija paskelbė Rekomendaciją dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo. 43 Rekomendacijoje valstybės narės raginamos skatinti interneto platformų ir organizacijų, turinčių patirties kovojant su grasinimais žurnalistams, bendradarbiavimą, pavyzdžiui, skatinti jas imtis galimo patikimų pranešėjų vaidmens. Žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai nėra vieninteliai neapykantos ir grasinimo fiziniu smurtu kurstymo internete taikiniai, be to, jie gali būti neteisėtai sekami, o rekomendacijoje nustatyta, kad už kibernetinį saugumą atsakingos atitinkamos nacionalinės tarnybos paprašius turėtų padėti žurnalistams išsiaiškinti, ar buvo pažeisti jų įrenginiai arba internetinės paskyros, ir padėti jiems gauti tyrėjų, kurie yra kibernetinio saugumo ekspertai, paslaugas. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti reguliarų už kibernetinį saugumą atsakingų tarnybų, žiniasklaidos ir sektoriaus atstovų dialogą, visų pirma siekdamos didinti žurnalistų kibernetinį sąmoningumą ir tobulinti jų skaitmeninius įgūdžius.

Reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo

Saugumas ir pagarba pagrindinėms teisėms nėra prieštaraujantys tikslai – jie yra suderinami ir papildo vienas kitą. Siekiant internetinės ir fizinės aplinkos saugumo būtina kovoti su neteisėtu turiniu internete. Siekdami užtikrinti, kad teroristinis turinys būtų pašalintas, Europos Parlamentas ir Taryba 2021 m. priėmė Reglamentą dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo 44 . Jame nustatytos įvairios pagrindinių teisių, ypač saviraiškos laisvės, apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijos nurodymus pašalinti turinį gali priimti tik dėl teroristinio turinio, kaip apibrėžta Reglamente, ir tokiuose nurodymuose turi būti pagrindžiama, kodėl medžiaga laikoma teroristiniu turiniu. Pagal reglamentą išimtis taikoma turiniui, kuris skleidžiamas švietimo, žurnalistiniais, meno arba mokslinių tyrimų tikslais, ir turiniui, kuris skleidžiamas siekiant didinti informuotumą kovojant su terorizmo veikla. Interneto platformos nėra įpareigotos naudoti automatizuotas priemones, kad aktyviai nustatytų arba pašalintų teroristinį turinį, tačiau jeigu naudojamos techninės priemonės, siekiant užtikrinti tikslumą, reikėtų numatyti apsaugos priemones, visų pirma žmogaus vykdomą priežiūrą ir patikrinimą. Nuo 2023 m. kovo mėn. valstybės narės ir interneto platformos taip pat privalės skelbti metines ataskaitas apie priemones, kurių buvo imtasi teroristiniam turiniui pašalinti, ir ataskaitas apie bet kokių automatizuotų priemonių, kurios galėjo būti naudojamos, veikimą.

Teisės aktai, susiję su seksualiniu vaikų išnaudojimu internete

Nors reguliavimo veiksmai, kuriais siekiama kovoti su neteisėtu turiniu, iš esmės buvo orientuoti į viešai prieinamą turinį, pvz., rodomą socialiniuose tinkluose arba svetainėse, tačiau taip pat reikia kovoti su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos dalijimusi naudojantis asmeninio ryšio paslaugomis, įskaitant tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į asmeninio ryšio priemones socialiniuose tinkluose. Laikinuoju teisės aktu 45 , kuris įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio mėn., užtikrinama, kad, teikiant tam tikras internetinio ryšio paslaugas, pvz., internetinio pašto arba pranešimų mainų paslaugas, toliau ir tiek, kiek tai griežtai būtina, galima naudoti konkrečias technologijas siekiant aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, pranešti apie ją ir pašalinti, kartu užtikrinant įvairias garantijas, kuriomis apsaugomas privatumas ir asmens duomenys pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Dėl mechanizmų, kuriais aptinkami vaikų seksualinio išnaudojimo palaikant asmeninius ryšius atvejai, kyla pavojus pagrindinėms teisėms, visų pirma susirašinėjimo slaptumui, asmens duomenų apsaugai arba saviraiškos laisvei. Laikinuoju reglamentu siekiama sumažinti šią riziką, apsiribojant kuo mažiau privatumą ribojančių technologijų naudojimu, atsižvelgiant į naujausias pramonės technologijas. Reglamente taip pat numatyti teisių gynimo mechanizmai, kurie turi būti nustatyti siekiant užtikrinti, kad asmenys galėtų pateikti paslaugų teikėjams skundus, jeigu jų turinys neteisėtai pašalinamas. Komisija taip pat rengia pasiūlymą dėl teisės akto, kad pakeistų laikinąją priemonę ir paslaugų teikėjams suteiktų teisinį tikrumą bei užtikrintų vienodą požiūrį į vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos nustatymą, pašalinimą ir pranešimą apie ją, kartu užtikrindama tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko teisių ir poreikio apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo ir teisės į visų internetinių paslaugų naudotojų privatų gyvenimą ir susirašinėjimą.

2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija

Kova su skaitmeniniu prekiautojų žmonėmis verslo modeliu yra vienas iš 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 46 , kurią Komisija pristatė 2021 m. balandžio mėn., prioritetų. Interneto paslaugų teikėjai ir susijusios įmonės yra dalis sprendimo, kaip sustiprinti kovos su prekyba žmonėmis pastangas, nustatant ir pašalinant interneto medžiagą, siejamą su prekybos žmonėmis aukų išnaudojimu ir prievarta prieš jas. Komisija ves dialogą su atitinkamomis interneto ir technologijų bendrovėmis, siekdama sumažinti naudojimąsi interneto platformomis turint tikslą verbuoti aukas ir jas išnaudoti. Komisija taip pat padės surengti galimus panašius dialogus, kuriuos valstybės narės palaikytų nacionaliniu lygmeniu.

Pasiūlymas dėl Skaitmeninių paslaugų akto reglamento

Pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto reglamento 47 , kurį Komisija priėmė 2020 m. gruodžio mėn., ir dėl kurio dabar diskutuoja teisės aktų leidėjai, nustatytos interneto tarpininkų pareigos. Nedarant poveikio konkrečių sektorių ES taisyklėms, pvz., dėl autorių teisių arba teroristinio turinio internete, jame nustatytas vienas ES horizontaliųjų taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama suderinto internetinio turinio moderavimo valdymo.

Pasiūlyme numatyta tinkama visų pagrindinių teisių apsauga, įskaitant naudotojų saviraiškos laisvę ir teisę į privatų gyvenimą, platformų laisvė užsiimti verslu ir sutarčių laisvė bei intelektinės nuosavybės teisės. Juo taip pat siekiama sumažinti pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms kylančią riziką, siekiant apsaugoti jas nuo grėsmių, bauginimų arba diskriminacinio elgesio, ir siekiama apsaugoti teisę į visų interneto paslaugų naudotojų žmogaus orumą.

Pasiūlymo dėl reglamento paskirtis – padėti siekti šių tikslų pasinaudojant toliau išvardytomis priemonėmis.

·Juo iš esmės bus išlaikytas dabartinis interneto tarpininkų atsakomybės režimas, įskaitant bendros stebėsenos arba faktų nustatymo prievolių draudimą. Šis požiūris grindžiamas dabartine Elektroninės komercijos direktyva 48 . Jame siekiama atsižvelgti į: i) proporcingą ir tinkamą teisės į saviraiškos laisvę apsaugą ribojant su teisėto turinio pašalinimu susijusias paskatas, ir teisės užsiimti verslu apsaugą užtikrinant pastangų, kurių reikalaujama iš interneto tarpininkų proporcingumą ir apsaugant teisėtus jų verslo paslaugų naudotojus; ir ii) viešosios politikos aspektus, susijusius su įvairių rūšių neteisėto turinio sklaida užtikrinant, kad tarpininkai jį greitai pašalintų, laikydamiesi teisės akte nustatytų sąlygų.

·Taikant šį požiūrį būtų aiškiai ir proporcingai nustatytos išsamaus patikrinimo prievolės interneto tarpininkams siekiant užtikrinti, kad neteisėtas turinys būtų tinkamai ir skaidriai pašalintas ir kad naudotojai galėtų pasinaudoti savo teisėmis. Pasiūlyme taip pat numatytas tikslus turinio moderavimo procesų apsaugos priemonių rinkinys, įskaitant apsaugos priemones, pagrįstas privačiai nustatytomis sąlygomis ir nuostatomis.

·Jame labai didelėms interneto platformoms, kurios dėl savo masto įgijo pagrindinį, sisteminį vaidmenį palengvinant viešąsias diskusijas, nustatoma prievolė siekiant įvertinti ir sumažinti jų paslaugų keliamą riziką, įskaitant riziką tam tikroms pagrindinėms teisėms: pagarbai privačiam ir šeimos gyvenimui, saviraiškos ir informacijos laisvei, nediskriminavimui ir vaiko teisėms. Rizikos mažinimo strategijose taip pat reikia atsižvelgti į potencialų neigiamą platformų turinio gausinimo algoritmų, pvz., rekomendavimo arba reklamos sistemų, poveikį. Labai didelėms interneto platformoms taip pat taikoma didesnė atskaitomybė, jos suteikia daugiau pasirinkimų naudotojams jiems bendraujant ir sudaro sąlygas nepriklausomiems auditoriams ir patikrintiems tyrėjams tikrinti jų sistemas.

Kova su dezinformacija ir internetinės politinės reklamos reglamentavimas

Dezinformacijos, klaidingos informacijos ir sąmokslo teorijų sklaida gali lemti diskusijų poliarizaciją ir sukelti pavojų sveikatai, saugumui ir aplinkai. Dezinformacija taip pat gali trukdyti žmonių gebėjimui priimti teisingais faktais pagrįstus sprendimus. Kai kuriais atvejais dezinformacija prilyginama kalbai, kurią valstybė gali teisėtai apriboti (pvz., rasizmo ir ksenofobijos kurstymas siekiant sukelti smurtą ir neapykantą). Tačiau labai dažnai jos apsauga užtikrinama teise į saviraiškos laisvę, net jeigu tam trūksta kokių nors mokslinių įrodymų arba su realiais įvykiais susijusio pagrindo. Saugomos kalbos atveju pažymėtina, kad valstybės privalo susilaikyti nuo cenzūros. Kad būtų veiksmingi, veiksmai, kuriais ribojamas dezinformacijos ir konspiracijos teorijų plitimas, turi būti vykdomi kartu skatinant įtraukioms ir pliuralistinėms viešoms diskusijoms palankią aplinką. Tai ypač svarbu kalbant apie rinkimus.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija 2020–2021 m. toliau plėtojo keletą veiksmų, kuriais siekė užtikrinti didesnį internetinės aplinkos skaidrumą ir jos dalyvių atskaitomybę, siekdama įgalinti naudotojus ir skatinti atviras demokratines diskusijas internete. Vykdant veiksmus, be kita ko, buvo i) remiami nepriklausomi faktų tikrintojai ir akademiniai tyrėjai, visų pirma per Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centrą 49 , ii) įgyvendinamos skaitmeninio raštingumo didinimo priemonės ir iii) stebimas savireguliavimo Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas 50 . Remdamasi šios stebėsenos veiklos rezultatais, Komisija taip pat paskelbė gaires, kaip dabartinės ir naujos praktikos kodeksą pasirašiusios šalys, įskaitant asmeninių pranešimų programėles, reklamos sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, galėtų plėsti kodekso turinį ir taikymo sritį, ir užtikrinti patikimesnę stebėsenos sistemą 51 .

Siekiant skatinti demokratinį diskursą, Europos demokratijos veiksmų plane 52 nustatytos priemonės, kuriomis skatinami laisvi ir sąžiningi rinkimai, stiprinama žiniasklaidos laisvė ir kovojama su dezinformacija. Šios priemonės apima pasiūlymą dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo, kuris 2021 m. lapkričio mėn. 53 buvo priimtas kartu su priemonėmis, kurių paskirtis – apsaugoti rinkimų sąžiningumą ir atviras demokratines diskusijas. Pagal šias pasiūlytas taisykles būtų reikalaujama, kad bet kuri politinė reklama būtų aiškiai ženklinama ir būtų pateikiama informacija apie tai, kas ir kiek sumokėjo už tą reklamą. Reikėtų labai išsamiai viešai paaiškinti, kas yra politinio atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodai, kuriuos būtų draudžiama naudoti, jei jie susiję su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu negavus aiškaus asmens sutikimo. Galiausiai naujame Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (2021–2027 m.) 54 siūloma parengti mokytojams ir pedagogams skirtas gaires dėl kovos su dezinformacija ir skaitmeninio raštingumo didinimo.

Pasiūlymas dėl naujo bendros gaminių saugos reglamento

Be to, siekdama reglamentuoti papildomus sektoriaus reikalavimus, Komisija, atlikdama ES produktų saugos sistemos peržiūrą, 2021 m. birželio mėn. priėmė ir paskelbė pasiūlymą dėl naujo bendros gaminių saugos reglamento 55 . Šiuo pasiūlymu, kuris grindžiamas pasiūlymu dėl Skaitmeninių paslaugų akto, turėtų būti nustatyti papildomi interneto prekyvietėms taikomi reikalavimai, susiję su nesaugiais produktais, kurie laikomi konkrečia neteisėto turinio kategorija. Dėl pasiūlymo šiuo metu deramasi su teisėkūros institucijomis.

5.Pagrindinių teisių apsauga srityse, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas 

Dirbtinio intelekto (DI) technologijų naudojimas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį mūsų visuomenei. Jis gali padidinti procesų veiksmingumą arba skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus. DI taip pat gali būti naudojamas siekiant skatinti gerbti įvairias pagrindines teises, pvz., teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę arba teisę į sveikatos apsaugą, ir skatinti spręsti svarbius klausimus, susijusius su viešuoju interesu, pvz., visuomenės saugumu arba visuomenės sveikata.

Kita vertus, jeigu DI sprendimų priėmimo procesams arba veiklai, pvz., sekimui, automatizuoti arba palengvinti, naudojamas nenustatant tinkamų apsaugos ir kokybės kontrolės priemonių, tai taip pat gali pažeisti asmenų teises. Tokie pažeidimai gali būti daromi dideliu mastu, priklausomai nuo to, kaip plačiai naudojama sistema, ir jiems gali būti sudėtinga užkirsti kelią arba juos nustatyti, kai DI sistema nėra pakankamai skaidri arba žmonės nežino apie jos naudojimą. Pavyzdžiui, DI naudojimas siekiant gauti informacijos apie žmones gali turėti įtakos duomenų apsaugai ir privatumui. Su algoritmais arba mokymo duomenimis susijęs šališkumas, pvz., šališkumas lyčių atžvilgiu arba šališkumas dėl etninės arba rasinės kilmės, gali lemti neteisingus arba diskriminuojančius rezultatus. Jeigu sistema, kuri naudojama potencialiai sėkmei darbe įvertinti, veikia iš esmės naudojant duomenis apie vyrus, tikėtina, kad ji nebus tokia veiksminga tuo atveju, jei bus naudojama duomenims apie moteris analizuoti, o tai reikš diskriminaciją. Be to, DI naudojimas taip pat gali daryti poveikį teisėms į žmogaus orumą, geram administravimui, vartotojų apsaugai, socialinei apsaugai ir paramai, saviraiškos laisvei, susirinkimų laisvei, švietimui, prieglobsčiui, kolektyvinėms deryboms ir veiksmams, sąžiningoms ir teisingoms darbo sąlygoms, galimybei naudotis prevencine priežiūra, kultūrinei ir kalbinei įvairovei, teisėms į duomenų apsaugą ir pagarbai privačiam gyvenimui, taip pat pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų, teisėms. Jeigu šios sistemos naudojamos teisėsaugos institucijose arba teismuose, jos taip pat gali daryti poveikį nekaltumo prezumpcijai ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisei į gynybą. Be to, atitinkamos informacijos apie automatizuotas sistemas neprieinamumas arba nebuvimas trukdo veiksmingai įgyvendinti su pagrindinėmis teisėmis susijusias prievoles ir užtikrinti asmenų galimybę pasinaudoti teisinėmis teisių gynimo priemonėmis.

5.1Padėtis ir veiksmai valstybių narių lygmeniu

Pastaraisiais metais ES valstybės narės siekė spręsti DI technologijų naudojimo keliamas problemas. Dauguma jų parengė nacionalines DI strategijas 56 , kuriose jos pabrėžia poreikį užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms. Be to, valstybės narės parengė arba planuoja parengti gaires ir etikos standartus, kurie padės DI priemones diegiantiems subjektams užtikrinti skaidrumą, atsekamumą ir patikimumą, išspręsti galimas šališkumo problemas, taip pat rasti veiksmingų būdų, kaip laikytis savo įsipareigojimų gerbti pagrindines teises. Kai kuriais atvejais gaires rengia ir ekspertines žinias teikia akademinės bendruomenės nariai 57 arba šiuo tikslu sudarytos ekspertų grupės 58 . 

Be to, valstybės narės, veikdamos kartu ES lygmeniu, atkreipė dėmesį į poreikį užtikrinti, kad Chartijoje nustatytos teisės būtų visapusiškai gerbiamos, ir paragino peržiūrėti esamus atitinkamus teisės aktus, kad jie atitiktų paskirtį, siekiant pasinaudoti naujomis DI suteikiamomis galimybėmis ir spręsti susijusias problemas 59 . 2020 m. spalio mėn. 26 iš 27 valstybių narių priėmė dokumentą pavadinimu „Pagrindinių teisių chartija dirbtinio intelekto ir skaitmeninių pokyčių kontekste“ 60 , kuriame jos paragino spręsti neaiškumo, sudėtingumo ir šališkumo klausimus, taip pat aptarti tam tikrą kai kurių DI sistemų nenuspėjamumo ir iš dalies savarankiško elgesio klausimą, siekiant užtikrinti, kad tose sistemose būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir kad jos palengvintų teisinių taisyklių vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės pažymėjo, kad svarbu įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, kad būtų pasinaudota jų ekspertinėmis žiniomis.

Tuo metu, kai buvo priimta ši ataskaita, nė viena ES valstybė narė nebuvo priėmusi konkrečių teisės aktų, kuriais būtų siekiama spręsti dėl DI naudojimo atsiradusius su pagrindinėmis teisėmis susijusius uždavinius 61 . Panašu, kad valstybių narių valdžios institucijos rėmėsi galiojančiais teisės aktais. 2017 m. Italijos teismas davė nurodymą Italijos Švietimo ministerijai, remiantis teise susipažinti su dokumentais, kuri taip pat yra teisės į veiksmingą teisių gynimą pagrindas, atskleisti informaciją apie automatizuoto sprendimų priėmimo algoritmą, kurį ji naudojo valdydama darbuotojų judumą 62 . 2018 m. Suomijos nacionalinis nediskriminavimo ir lygybės teismas nagrinėjo bylą, susijusią su kredito vertinimo balų skyrimu, remiantis statistiniais duomenimis, susijusiais su lytimi, gyvenamąja vieta, amžiumi ir kalba, o ne individualiu vertinimu, ir pripažino, kad toks atvejis yra diskriminuojantis 63 . 2020 m. vasario mėn. Nyderlandų teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių konvencijoje numatyta pagrindine teise į privatų gyvenimą, Nyderlandų teisės aktą, kuriuo nustatoma sukčiavimo aptikimo sistema, pripažino negaliojančiu 64 . Sistemos rizikos aptikimo („SyRi“) sistema buvo naudojama analizuojant įvairių valdžios institucijų surinktus duomenis, siekiant nustatyti žmones, kurie teisę į išmoką galbūt įgyja sukčiaudami. Nyderlandų teismas nustatė, kad „SyRi“ sistema nebuvo naudojama pakankamai skaidriai ir ja nustatyti teisės į privatumą apribojimai nebuvo proporcingi tikslui išaiškinti sukčiavimo atvejus.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad valstybės narės jau susidūrė su problemomis, kurias sukėlė DI naudojimas, kalbant apie pagrindines teises. Komisijos pasiūlytu požiūriu į su DI susijusias problemas siekiama sustiprinti veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą kartu skatinant inovacijas DI srityje.

5.2Komisijos pasiūlymas reguliuoti didelės rizikos DI

2021 m. balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl DI reglamento (DI aktas) 65 . Pagrindiniai pasiūlyto DI akto tikslai yra apsaugoti pagrindines teises ir užtikrinti saugumą, taip pat sukurti bendrąją patikimų DI sistemų rinką. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad didelės rizikos DI sistemos būtų projektuojamos ir naudojamos paisant pagrindinių teisių ir kad kompetentingos nacionalinės institucijos ir teismai galėtų veiksmingiau tirti ir spręsti galimus su pagrindinėmis teisėmis susijusius pažeidimus. 

Pasiūlyme vadovaujamasi rizika pagrįstu požiūriu. Tam tikros DI sistemos yra visiškai draudžiamos, pvz., sistemos, kuriose naudojami pasąmonę veikiantys metodai ir tokie, kuriuos valdžios institucijos naudoja vertindamos piliečius, nes jos prieštarauja ES vertybėms. Nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimas viešai prieinamose vietose teisėsaugos tikslais taip pat draudžiamas, išskyrus atvejus, kai taikomos aiškiai apibrėžtos išimtys ir apsaugos priemonės.

Didelės rizikos DI sistemos prieš jas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti, turės atitikti reikalavimų rinkinį ir dėl jų turės būti vykdomos atitikties vertinimo procedūros. Šiais reikalavimais užtikrinama tinkama didelės rizikos DI sistemų dokumentacija ir testavimas, taip pat tinkama duomenų kokybė, atsekamumas, žmogaus vykdoma priežiūra, patikimumas, tikslumas ir kibernetinis saugumas. Jie bus taikomi tais atvejais, kai DI sistemos naudojamos itin svarbiose srityse, pvz., biometrinio tapatybės nustatymo, švietimo, užimtumo, esminių viešųjų ir privačiųjų paslaugų, pvz., kredito, arba viešosios paramos išmokų, teisėsaugos, migracijos ir sienų kontrolės srityse, taip pat teismuose. DI sistemoms, kurios yra tam tikrų reguliuojamų produktų (pvz., mašinų, medicinos prietaisų) saugumo komponentai, taip pat bus taikomi tie patys reikalavimai ir jas reikės patikrinti prieš pateikiant tuos produktus rinkai arba pradedant juos naudoti.

Pasiūlymu užtikrinama, kad DI sistemų naudotojams, pvz., su klientais bendraujančioms įmonėms, arba sprendimus priimančioms institucijoms, sistemų kūrėjai suteiktų pakankamai informacijos, siekiant užtikrinti tinkamą jų prietaikų naudojimą ir sudarytų sąlygas jiems įvykdyti savo prievoles pagal pagrindines teises reglamentuojančius teisės aktus.

Jeigu naudojant DI sistemas padaromi pagrindinių teisių pažeidimai, veiksmingas nukentėjusių asmenų teisių gynimas bus palengvintas naudojantis skaidriomis ir atsekamomis DI sistemomis, įskaitant griežtą kompetentingų institucijų vykdomą ex post kontrolę. Už pagrindinių teisių vykdymo užtikrinimą atsakingos priežiūros institucijos, pvz., duomenų apsaugos institucijos, lygių teisių įstaigos arba vartotojų apsaugos įstaigos, turės prieigą prie visų didelės rizikos DI sistemų, kurios priklauso jų kompetencijos sričiai, dokumentacijos. Jos galės bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis, kad prireikus atliktų atitinkamų DI sistemų testavimą.

Dėl konkrečių DI sistemų pažymėtina, kad skaidrumo prievolės nukentėjusių žmonių atžvilgiu padės kuo labiau sumažinti manipuliavimo riziką, visų pirma tais atvejais, kai naudojami pokalbio robotai (kompiuterinės programos, kurios gali atsakyti į klausimus kalbant internetu), arba sintetinės vaizdakaitos atveju (dirbtinai sukurtas arba manipuliuojamas vaizdas, garso arba vaizdo turinys, kuris yra panašus į esamus žmones, objektus, vietas arba kitus subjektus ar įvykius ir kuris klaidingai atrodo autentiškas arba tikroviškas). Žmonės taip pat turėtų būti informuojami, kai naudojamos emocijų atpažinimo arba biometrinio kategorizavimo sistemos, nes tai padės jiems naudotis savo teisėmis pagal galiojančius duomenų apsaugos teisės aktus.

Dėl pasiūlymo šiuo metu deramasi su teisėkūros institucijomis.

5.3Sąveika su sektoriaus teisės aktais. Kreditingumo ir kreditų vertinimo balų pavyzdys

Pasiūlymas dėl DI akto bus taikomas kartu su kitais teisės aktais, kuriais nustatomos esminės DI sistemų naudojimo aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis taisyklės. Pavyzdžiui, kredito paslaugų teikėjai dažnai naudoja automatizuotus sprendimų priėmimo metodus, įskaitant DI sistemas, kad įvertintų kreditingumą arba suteiktų kredito vertinimo balus. Tokie paslaugų teikėjai remiasi įvairiais duomenimis ir daugumos šių duomenų vartotojai neteikia arba jie vartotojams yra nežinomi. Todėl kyla klausimų dėl asmens duomenų apsaugos, tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos 66 ir vartotojų apsaugos 67 . Vartojimo kredito direktyvoje 68 ir Hipotekos kredito direktyvoje 69 įtvirtintos nuostatos dėl kreditingumo patikimumo vertinimų. 2021 m. birželio mėn. Komisija priėmė naują pasiūlymą dėl Vartojimo kreditų direktyvos, kuria panaikinama ir pakeičiama dabartinė Vartojimo kredito direktyva. Jame pasiūlytos taisyklės, susijusios su kreditų suteikimu vartotojams, pagal kurias valstybės narės turės užtikrinti procedūrų ir informacijos, naudojamos vertinant kreditingumą, dokumentavimą. Be to, vertinimai turės būti grindžiami atitinkama ir tikslia informacija apie finansines ir ekonomines aplinkybes (pvz., pajamas ir išlaidas) ir neturėtų būti grindžiami tokiais duomenimis kaip socialinių tinklų duomenys. Vartotojai taip pat turės teisę gauti paaiškinimą, kaip buvo priimtas sprendimas dėl jų kreditingumo, pareikšti savo nuomonę ir reikalauti žmogaus įsikišimo. Tai atspindi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 70 principus, susijusius su automatizuotu sprendimų priėmimu. Naujame pasiūlyme taip pat yra straipsnis dėl nediskriminavimo, kuriame nustatyta, kad sąlygos, kurios turi būti įvykdytos siekiant gauti kreditą, neturi diskriminuoti Sąjungoje teisėtai gyvenančių vartotojų dėl jų pilietybės arba gyvenamosios vietos arba remiantis bet kuriuo kitu ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nustatytu pagrindu. Dėl pasiūlymo šiuo metu deramasi su teisėkūros institucijomis.

5.4Įgūdžiai

Tais atvejais, kai naudojamos DI sistemos, darbuotojai turi turėti pakankamai įgūdžių, kad užtikrintų pagarbą pagrindinėms teisėms ir tinkamą žmogaus vykdomą priežiūrą. Priežiūros institucijoms taip pat reikės konkrečių techninių įgūdžių turinčių darbuotojų, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą 71 . Juo siekiama skatinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant susijusius su DI 72 , ir pagal jį numatyta parengti etikos gaires DI srityje ir duomenis švietimo ir mokymo srityje. Be to, visos valstybės narės, kurios priėmė nacionalines DI strategijas, į jas įtraukė įgūdžių aspektą, pvz., vykdydamos švietimo sistemų reformas, kad sustiprintų informacinį mąstymą, arba ėmėsi iniciatyvų, kad tas strategijas pritaikytų prie mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo politikos 73 .

6.Skaitmeninio atotrūkio problemos sprendimas

Skaitmeninis junglumas ir kompetencija sudaro sąlygas aktyviai dalyvauti visuomenėje. Vis daugiau esminės veiklos perkeliama į internetą, pradedant darbo paieška, darbu nuotoliniu būdu, studijomis ir baigiant bendravimu su viešojo administravimo institucijomis ar registracija apsilankymui pas gydytoją. Tačiau ne visi naudojasi internetu. Jei žmogus nesinaudoja internetu, tai gali turėti įtakos jo teisių įgyvendinimui. Pavyzdžiui, tai gali daryti poveikį jo teisėms demokratinėje visuomenėje, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę ir informaciją, ir teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, nes politinės kampanijos vis dažniau vykdomos internete. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio šie sunkumai, susiję su galimybe pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, tapo dar sudėtingesni žmonėms, neturintiems būtinos įrangos ar skaitmeninių žinių, nes įstaigos buvo uždarytos ir žmonių buvo prašoma su nacionalinėmis administracijomis bendrauti internetu.

Šis reiškinys dažnai vadinamas skaitmeniniu atotrūkiu. Šiandien 46 proc. europiečių vis dar trūksta pagrindinių skaitmeninių įgūdžių 74 . Tai pripažįstama Europos socialinių teisių ramstyje, kuriame skaitmeninės paslaugos priskiriamos prie esminių paslaugų, kurios turėtų būti prieinamos visiems, ir kuriame raginama taikyti paramos priemones tiems, kuriems jos reikalingos 75 . Asmenims, kuriems trūksta nuolatinės prieigos prie interneto, būtinų įgūdžių, kad galėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis, arba negali pasinaudoti skaitmeniniu produktu arba paslauga dėl fizinės arba kognityvinės negalios, kyla vis didesnė atskirties rizika ir jie susiduria su sunkumais, kai nori pasinaudoti savo teisėmis.

Viešųjų paslaugų, kurios yra prieinamos tik skaitmeninėmis priemonėmis, atveju prieigos prie interneto neturintys asmenys gali atsidurti padėtyje, kurioje negalės pasinaudoti savo teisėmis arba šiuo tikslu jiems bus reikalinga pagalba. Pavyzdžiui, remiantis Prancūzijos socialinių reikalų patariamosios įstaigos Haut Conseil du Travail skaičiavimais, 1 iš 5 žmonių Prancūzijoje susiduria su sunkumais bandydamas atlikti administracines procedūras internete, ir ši įstaiga perspėja, kad skaitmeninimas gali pakenkti vienodos galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis principui, jeigu nebus išlaikytos alternatyvios prieigos priemonės 76 . Be to, kadangi vis daugiau ekonominės veiklos turi skaitmeninį komponentą, naudojimasis teise pasinaudoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis tapo vis labiau priklausomas nuo prieigos prie interneto. Vaikams, kurie namuose neturi prie interneto prijungto įrenginio, sudėtinga nuotoliniu būdu dalyvauti pamokose, o tai daro poveikį vaiko teisėms ir teisei į švietimą. Be to, jeigu svetainės ir mobiliosios programėlės nepritaikytos prie neįgaliųjų poreikių, jų teisė į integraciją gali būti suvaržyta.

Atsižvelgdamos į skaitmeninio atotrūkio keliamas problemas, valstybės narės ir Komisija siekia įgyvendinti įvairias priemones, kad užtikrintų, jog niekas neliktų nuošalyje. Kaip pranešta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane 77 , 2022 m. Komisija paskelbs ataskaitą apie galimybę pasinaudoti esminėmis paslaugomis, kurioje taip pat bus aptarta prieiga prie skaitmeninių ryšių ir pateikta esamos padėties ES 27 apžvalga, taip pat aprašytos esamos nacionalinės ir ES priemonės bei geroji patirtis, padedanti užtikrinti prieigą žmonėms, kuriems ji reikalinga.

6.1Bendras skaitmeninio atotrūkio mažinimas

Tai, kad per pandemiją didžioji dalis veiklos buvo perkelta į internetą, sukelia ne tik problemų, bet ir suteikia galimybių. Valstybės narės parengė projektus, kuriuos finansuos ES, kad galėtų atsigauti po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio. Šie projektai apima priemones, kuriomis siekiama šalinti skaitmeninį atotrūkį ir sukurti įtraukias skaitmenines teises, taip pat spręsti darbo skaitmenizacijos klausimą. Kaip pavyzdį galima paminėti du nacionalinius planus. Rumunija planuoja investuoti į švietimo turinio ir prieinamų išteklių, pvz., vaizdo medžiagos ir interaktyviųjų pamokų, kūrimą ir plėtoti neįgaliems studentams prieinamas skaitmeninio raštingumo programas. Vokietija siekia padėti visos šalies mokytojams įsigyti skaitmeninių įrenginių. Be to, ji sukurs mokymosi visą gyvenimą platformą ir ypatingas dėmesys bus skiriamas oficialiai žemiausios kvalifikacijos žmonių rėmimui.

Apibendrinant, įvairiose valstybėse narėse įgyvendinama nemažai perspektyvių iniciatyvų 78 . 2021 m. vasario mėn. Belgija paskelbė viešą konkursą siūlyti projektus, kuriais remiamos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusios verslininkės, įskaitant rekomendacijų skaitmeninimo srityje teikimą. Belgija taip pat investuoja į vietos organizacijas, kurios siekia didinti nepalankioje ekonominėje padėtyje atsidūrusio jaunimo skaitmeninius įgūdžius.

Portugalija telkia jaunus savanorius, kad padėtų šviesti suaugusiuosius apie skaitmeninę pertvarką, remiantis nacionaliniu 1 500 mokymo centrų tinklu ir įvairiomis nemokamomis priemonėmis ir ištekliais. Tikimasi, kad šioje skaitmeninės įtraukties programoje dalyvaus 1 mln. žmonių ir ji bus įgyvendinta bendradarbiaujant su vietos institucijomis ir vietos organizacijomis 79 .

Remdamasi panašiu iniciatyvos „WiFi4EU“ 80 loginiu pagrindu, Italija tam tikriems žmonėms subsidijuoja prieigą prie interneto ir pradėjo vykdyti projektą „Piazza Wifi Italia“ 81 , kurį įgyvendinant sudaromos sąlygos daugiau nei 400 000 žmonių, naudojant specialią programėlę, lengvai ir nemokamai prisijungti prie nemokamo belaidžio tinklo visoje šalyje. 2020 m. kovo mėn. šis projektas pradėtas įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ligonines.

Tikėtina, kad skaitmeninė infrastruktūra bus vystoma ir toliau ir ES ėmėsi veiksmų įvairiose srityse, siekdama gerinti junglumą. Pagrindinis junglumo skaitmeniniame dešimtmetyje tikslas – kad kiekvienas Europos namų ūkis iki 2025 m. galėtų naudotis sparčiuoju internetu ir kad iki 2030 m. būtų užtikrintas gigabitinis junglumas 82 . 2021 m. kovo mėn. Komisija ir valstybės narės susitarė dėl junglumo priemonių rinkinio, siekdamos skatinti skaitmeninių tinklų diegimą ir palengvinti prieigą prie 5G spektro. 2022 m. planuojama atlikti Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos peržiūrą, siekiant toliau remti skaitmeninių tinklų diegimą šiuo tikslu mažinant administracinę naštą ir sąnaudas, taip pat pagreitinant tokių tinklų diegimą. Be to, Komisijos 2021 m. birželio mėn. pristatyta ilgalaike kaimo vietovių vizija 83 siekiama mažinti miestų ir kaimo atotrūkį sudarant sąlygas naudotis sparčiu interneto ryšiu, 5G (įskaitant ES finansavimą 84 ) ir skaitmeninėmis technologijomis, taip pat stiprinant skaitmeninę kompetenciją. Spartusis plačiajuostis ryšys yra pagrindinis aspektas, sudarantis sąlygas skaitmeninei pertvarkai ir ekonomikos gaivinimui po COVID-19 pandemijos. Komisija yra įsipareigojusi mažinti skaitmeninės prieigos skirtumus kaimo vietovėse, o ES investuos į tinklo infrastruktūrą, belaidžio duomenų perdavimo standartą ir šviesolaidį, siekdama užtikrinti, kad visi ES turėtų prieigą prie energiją efektyviai vartojančios ir ateities iššūkiams parengtos skaitmeninio ryšio infrastruktūros.

6.2Viešasis administravimas

Skaitmeninės technologijos sudaro sąlygas žmonėms pasinaudoti platesnio masto prieiga prie viešųjų paslaugų ir informacijos, kuri gali padėti jiems tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus ir naudotis savo teisėmis, visų pirma, laisve įsisteigti ir teikti paslaugas. Po Malmės deklaracijos , kuri buvo pasirašyta 2009 m. aukščiausiojo lygio susitikime Švedijoje, ES valstybės narės darė nuolatinę pažangą, siekdamos modernizuoti viešojo administravimo institucijas 85 . 2017 m. Talino deklaracija suteikė postūmį skaitmeninti žmonėms skirtas viešąsias paslaugas ir įmonėms skirtas tarpvalstybines viešąsias paslaugas 86 . Visai neseniai, 2020 m. gruodžio mėn. Berlyno deklaracijoje, be kitų valstybių narių įsipareigojimų, numatyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant apsaugoti pagrindines teises internete 87 , o 2021 m. birželio mėn. Lisabonos deklaracija siekiama užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Valstybės narės taip pat įdėjo pastangų skaitmenizuodamos teisingumo sritį 88 .

Valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio užtikrindamos viešųjų paslaugų teikimą ir stengiasi sumažinti šį skaitmeninį atotrūkį, kartu tenkindamos šio skaitmeninio amžiaus poreikius. Pavyzdžiui, Prancūzija nusprendė išlaikyti keletą užtikrinamos prieigos prie viešųjų paslaugų būdų, kad būtų išvengta bet kokių kliūčių. Žmonės nėra įpareigojami elektroniniu būdu kreiptis į administravimo instituciją. Danija žengė kitu keliu ir įgyvendino standartinės paslaugų skaitmenizacijos strategiją, o 2014 m. nustatė, kad visais atvejais, bendraujant su administracijos institucijomis, privaloma naudoti elektronines priemones. Siekdama šalinti skaitmeninį atotrūkį, valstybė finansuoja įvairias priemones, pvz., nemokamą asmeninę pagalbą bibliotekose 89 , paramą įsigyjant įrangą ir mokant abonentinį mokestį už internetą. Panašiai, Nyderlandų vyriausybė ir vietos bibliotekos pradėjo iniciatyvą „Skaitmeninės vyriausybės informacinis punktas“, kurią įgyvendinant kvalifikuoti bibliotekų darbuotojai atsako į klausimus ir padeda žmonėms pasinaudoti įprastomis skaitmeninėmis vyriausybės įstaigų paslaugomis, pvz., deklaruoti mokesčius ir gauti socialines paslaugas, taip pat naujesnėmis paslaugomis, pvz., programėlėmis, kurios susijusios su koronavirusu.

6.3Sveikatos priežiūra

Dėl pandemijos daugiau sveikatos priežiūros paslaugų pradėta teikti internetu, pvz., rengiant virtualias konsultacijas arba naudojant diagnostikos ar gydymo tikslais sukurtas programėles ir programinę įrangą. Kai kuriems žmonėms, pvz., gyvenantiems kaimo vietovėse arba mažose salose, dėl šios tendencijos tapo lengviau gauti medicininę paramą, o kitiems tai tapo nauja kliūtimi. Jei žmonės neturi įgūdžių ar kompetencijos, jų padėtį gali pagerinti skaitmeninio atotrūkio mažinimo priemonės. Pavyzdžiui, Lenkija sukūrė paciento internetinę paskyrą, t. y. interneto priemonę, kuri suteikia pacientams prieigą prie informacijos apie jų ankstesnį, esamą ar planuojamą medicininį gydymą ir sudaro jiems sąlygas išspręsti įvairius klausimus (e. recepto išrašymo, prieigos prie ligos istorijos, e. nukreipimo pas gydytoją, e. nedarbingumo pažymos ir teisių į išmokas) asmeniškai neatvykstant į sveikatos priežiūros įstaigą.

6.4Švietimas

Kelios valstybės narės yra parengusios politiką ir programas, kad skatintų prieigą prie technologijų ir stiprintų skaitmeninius įgūdžius formaliojo švietimo srityje. Pavyzdžiui, Graikija, atsižvelgdama į mokinių ir studentų poreikius, išduoda jiems kvitus įrangai, pvz., planšetiniams ar paprastiems kompiuteriams, įsigyti ir įgyvendina atitinkamas švietimo programas 2020 m. pradėjusioje veikti skaitmeninių įgūdžių akademijoje.

ES lygmeniu 2020 m. rugsėjo mėn. pradėtame įgyvendinti skaitmeninio švietimo veiksmų plane 90  (2021–2027 m.) išdėstyta ilgalaikė strateginė tvarios ir integracinės skaitmeninės pertvarkos švietimo ir mokymo srityje vizija. Ja remiama visų teisė gauti prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo ir vienoda prieiga prie infrastruktūros, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų dalyvavimo, mokantis STEM (gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos) disciplinų, skatinimui.

6.5Neįgaliųjų integravimas

Europos elektroninių ryšių kodekse 91 neįgaliesiems galutiniams naudotojams užtikrinama lygiavertė prieiga prie elektroninių ryšių paslaugų ir galimybė jas pasirinkti, taip palengvinant jų dalyvavimą skaitmeninėje visuomenėje. Europos prieinamumo aktas 92 įsigalios 2025 m. ir juo bus išplėsta neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių įtrauktis į skaitmeninį pasaulį, užtikrinant lengvesnę prieigą prie pagrindinių privačiojo ir viešojo sektoriaus produktų ir paslaugų. Pagal 2016 m. Interneto svetainių prieinamumo direktyvą 93 iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti kad viešojo sektoriaus įstaigų svetainės ir mobiliosios prietaikos būtų prieinamos neįgaliesiems, pvz., regėjimo, klausos ar motorikos sutrikimų turintiems asmenims. Taip skatinama saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į išsilavinimą, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė į darbą, nediskriminavimas, neįgaliųjų integravimas, prieiga prie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, teisė susipažinti su dokumentais, teisė laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungos teritorijoje, įsisteigimo laisvė ir jų laisvė teikti paslaugas.

Direktyvą galima įgyvendinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Slovėnija modernizavo savo e. vyriausybės valstybinį portalą taip, kad juo galėtų naudotis aklieji ir regėjimo sutrikimų turintys asmenys, kurtieji ir neprigirdintys, disleksija sergantys žmonės ir žmonės, turintys protinių sutrikimų. Pavyzdžiui, prie tekstinių procedūrų aprašymų pridedama trumpa vaizdo medžiaga, kurioje taip pat pateikiamas vertimas į gestų kalbą. Graikijoje per pandemiją skaitmeniniai mokyklų vadovėliai buvo pritaikyti taip, kad bet kokią negalią turintys žmonės galėtų jais naudotis.

7.Per internetines platformas dirbančių asmenų apsauga

Interneto platformose veikia įvairios elektroninės prekyvietės, socialiniai tinklai, kūrybinio turinio išparduotuvės, programėlių parduotuvės, kainų palyginimo svetainės, bendradarbiaujamosios ekonomikos platformos, taip pat paieškos sistemos. Jos palengvina naudotojų ir įmonių sąveiką. Skaitmeninės darbo platformos, kaip atskiras interneto platformų poaibis, atsirado kaip būdingas skaitmeninės ekonomikos požymis.

Darbas platformose atvėrė naujas ekonomines galimybes žmonėms, sudarydamas jiems sąlygas, pvz., vykdyti veiklą ne visą darbo dieną ir apskritai patekti į darbo rinką. Vis dėlto, kartu toks darbas kelia problemų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant asmens duomenų apsaugą, privatumą, darbuotojų teises į informaciją ir konsultacijas, teisę į kolektyvines derybas ir veiksmus, ir tinkamas bei teisingas darbo sąlygas. Iš 28 mln. žmonių, kurie, remiantis skaičiavimais, dirba skaitmeninėse darbo platformose, gali būti iki 5,5 mln. žmonių, kurie fiktyviai dirba kaip savarankiškai dirbantys asmenys 94 . Nors sutartyse, kurias jie yra sudarę su platformomis, kuriose dirba, jie apibūdinami kaip savarankiškai dirbantys asmenys, jiems iš tiesų yra taikoma kontrolė ir priežiūra, kuri yra būdinga „darbuotojo“ statusui. Taip pat esama problemų, kurios kyla dėl algoritmais pagrįstų verslo modelių, pvz., trūksta informacijos ir konsultacijų su per platformas dirbančiais žmonėmis ir jų atstovais dėl to, kaip naudojami algoritmai ir koks jų poveikis darbo sąlygoms, kai dirbama tam tikroje platformoje. Taip pat trūksta teisių gynimo priemonių, o atsakomybė už algoritmų naudojimą yra neaiški.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo politinėse gairėse paskelbė apie poreikį gerinti darbo sąlygas platformose 95 . Ši problema tapo dar aktualesnė per COVID-19 krizę, per kurią vis dažniau pradėti naudoti platformos verslo modeliai. Neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje 96 pažymima, kad darbas platformoje kėlė susirūpinimą dėl mažų garantijų darbo ir prastų darbo sąlygų, prieigos prie tinkamos socialinės apsaugos nebuvimo arba sudėtingumo, nepastovių ir nenuspėjamų pajamų ir darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių nebuvimo. Joje ES raginama imtis ryžtingų veiksmų siekiant spręsti netinkamo užimtumo statuso klasifikavimo problemą ir didinti skaidrumą algoritmų naudojimo, įskaitant jų naudojimą darbuotojų atstovų atžvilgiu, srityje.

7.1Padėtis ir veiksmai valstybių narių lygmeniu

Siekdama užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, kuri yra žalinga darbuotojams, ir „lenktynes“ švelninant darbo praktiką ir mažinant socialinius standartus, ES nustatė būtinąsias darbo teises, taikomas visų valstybių narių darbuotojams. ES teisės aktų, susijusių su darbo ir socialiniais reikalais, per daugybę metų padaugėjo. Be to, nacionalinis atsakas į problemas, kylančias dėl darbo platformose, valstybėse narėse yra skirtingas. Kai kurios valstybės narės priėmė nacionalinės teisės aktus, kad pagerintų darbo sąlygas arba galimybę gauti socialinę apsaugą dirbant platformose. Daugumoje valstybių narių teismai priėmė sprendimus dėl netinkamos užimtumo statuso klasifikacijos. Kai kuriose valstybėse narėse socialiniai partneriai ir platformų įmonės pradėjo derybas dėl kolektyvinių sutarčių.

2016 m. Prancūzija, peržiūrėjusi Darbo kodeksą, priėmė teisės aktą, kuriuo nustatomos platformose dirbančių žmonių darbo ir socialinės teisės, nepriklausomai nuo ekonominės veiklos sektoriaus. Įstatymas taikomas technologiniu ir ekonominiu požiūriu priklausomiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Juo suteikiama prieiga prie savanoriškos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe schemos, platformos įpareigojamos mokėti draudimo įmokas arba suteikti savo darbuotojams kolektyvinį draudimą ir garantuojama teisė imtis kolektyvinių veiksmų bei toliau siekti išsilavinimo. Be to, aukščiausios instancijos teismas, nagrinėjantis privačius darbo klausimus (Kasacinis teismas), dviejuose sprendimuose pažymėjo, kad pavėžėjimo platformų darbuotojai turi būti pripažįstami kaip turintys darbuotojo statusą, jeigu platforma gali suteikti instrukcijas ir užtikrinti jų vykdymą 97 . Tačiau toliau vyksta diskusijos dėl faktinio per platformas dirbančių žmonių statuso ir kituose sektoriuose.

Italijos Lacijaus regionas 2019 m. priėmė teisės aktą 98 , kad pagerintų visų platformų darbuotojų darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, nepaisant jų užimtumo statuso. Šis teisės aktas apima apsaugos priemones, susijusias su nelaimingais atsitikimais darbe, tinkamu mokymu saugos klausimais ir atsakomybės draudimu bei draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Juo taip pat draudžiama mokėti užmokestį už kiekvieną užduotį. Be to, 2019 m. Italija priėmė nacionalinės teisės aktą, kad pagerintų savarankiškai dirbančių maisto pavėžėjų darbo sąlygas 99 . Be to, 2021 m. liepos mėn. Italijos duomenų apsaugos institucija įmonei „Deliveroo Italy“ nurodė sumokėti 2,5 mln. EUR baudą dėl neskaidraus algoritmų naudojimo ir neproporcingo darbuotojų duomenų rinkimo. Institucija nustatė kai kurių Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų ir privatumą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų, Italijos darbuotojų statuto ir pirmiau minėto teisės akto, kuriuo užtikrinama darbuotojų apsauga, pažeidimus 100 .

2021 m. gegužės mėn. Ispanija priėmė teisės aktą, kuriuo nustatoma prezumpcija, kad per maisto ir siuntų pristatymo platformas dirbantys asmenys laikomi darbuotojais, taip prievolė įrodyti, kad jie nėra darbuotojai, buvo perkelta platformoms 101 . Be to, šiuo įstatymu platformos įpareigojamos suteikti profesinėms sąjungoms informaciją apie algoritmų valdymą, įskaitant skaitmeninę veiksmingumo stebėseną ir automatizuotą užduočių paskirstymą. Šiuo įstatymu nustatyta, kad visos įmonės (ne tik pristatymo platformos) privalo informuoti savo darbuotojus apie parametrus ir taisykles, kuriomis grindžiamos automatizuotos sistemos, kurios gali daryti poveikį darbo sąlygoms, galimybei įsidarbinti ir darbo vietų išsaugojimui.

Vokietija paskelbė politikos dokumentus dėl darbo ateityje, susijusius su savarankiškai dirbančių asmenų, dirbančių platformose, įtraukimu į pensijos ir draudimo schemas, ir jų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe modernizavimu.

2020 m. lapkričio mėn. Portugalija taip pat paskelbė politikos dokumentą dėl darbo ateityje, susijusį su teisinės prezumpcijos dėl per platformas dirbančių darbuotojų statusu, savarankiškai dirbančių darbuotojų socialinės gerovės didinimo būdų ir kolektyvinio atstovavimo platformų darbuotojams būdų. 2018 m. Portugalija priėmė teisės aktą dėl individualiai apmokamo keleivių vežimo, kuriuo nustatomos vairuotojų darbo laiko ribos 102 .

7.2Bendras ES požiūris

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant spręsti įvairius uždavinius, susijusius su darbu platformose, formuojami nacionaliniai požiūriai, atsiranda skirtingų nacionalinių teisėkūros iniciatyvų susiskaidymo rizika. Komisija nustatė įvairias problemas, susijusias su darbu platformose ir su Europos socialiniais partneriais surengė dviejų etapų konsultacijas dėl iniciatyvos dėl darbo platformose poreikio ir galimos jos krypties. Europos socialiniai partneriai laikėsi vieningos nuomonės dėl spręstinų problemų, tačiau jų nuomonės išsiskyrė dėl poreikio imtis konkrečių veiksmų ES lygmeniu. Be to, Komisija apsikeitė nuomonėmis su daugybe suinteresuotųjų subjektų, įskaitant per specialius ir dvišalius susitikimus su platformų bendrovėmis, platformų darbuotojų asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, valstybių narių atstovais, akademinės bendruomenės ekspertais ir tarptautinėmis organizacijomis bei pilietinės visuomenės atstovais 103 . Komisija pasiūlė direktyvą, kuria siekiama pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas ES lygmeniu užtikrinant tinkamą jų užimtumo statuso nustatymą, skatinant algoritminio valdymo skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę darbo platformose srityje ir didinant darbo platformose skaidrumą, įskaitant tarpvalstybines situacijas, kartu remiant tvaraus skaitmeninių darbo platformų Sąjungoje augimo sąlygas.

8.Skaitmeninio sekimo priežiūra

Duomenų apsauga ir privatumas yra svarbiausios pagrindinės skaitmeninio amžiaus teisės. Tai taip pat yra įgalinančios teisės, kurios palengvina ir padidina kitų pagrindinių teisių, kurioms poveikį gali daryti valstybės arba privačios šalies vykdomas sekimas, apsaugą, pvz., žmogaus orumo, saviraiškos laisvės, minties, sąžinės ir religijos laisvės arba susirinkimo laisvės, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisių gynimą arba nediskriminavimą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva ir E. privatumo direktyva sudarė sąlygas Europai tapti pagrindinių teisių apsaugos internete srities pirmūne. Didėjanti skaitmenizacija visose gyvenimo srityse kelia su duomenų apsauga ir privačiu bei šeimos gyvenimu susijusių problemų. Kitais teisės aktais, pvz., Duomenų valdymo aktu, dėl kurio teisės aktų leidėjai neseniai pasiekė politinį sutarimą, siekiama skatinti tvirtos duomenų ekonomikos atsiradimą reguliuojant tarpininkų paslaugas, duomenų altruizmą ir pakartotinį saugomų viešųjų duomenų naudojimą laikantis duomenų apsaugos režimo.

Tvirta ES teisinė sistema yra nuolat praktiškai išbandoma. Pagrindinių teisių srityje veikiančios vartotojų organizacijos ir PVO apgailestauja dėl to, kad BDAR pažeidimų bylose priimti sprendimai nėra vykdomi 104 . Pastaraisiais metais ES ir valstybės narės priėmė tam tikrus aktus, kad apsaugotų visuomenės saugumą ir, pasinaudodamos šiuolaikinėmis technologijomis, spręstų saugumo problemas. Šiomis aplinkybėmis pilietinės visuomenės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl sekimo ir saugumo politikos proporcingumo, pvz., dėl ES sienų stebėjimo 105 arba priimto arba pasiūlyto teisės akto, kuriuo institucijoms būtų leidžiama saugumo tikslais nuskaityti privatų susirašinėjimą 106 . Pilietinės visuomenės ir pramonės organizacijos taip pat išreiškė nerimą dėl to, kas, jų manymu, yra valstybių narių bandymai susilpninti šifravimą 107 .

DAP ir nacionaliniai teismai užtikrino veiksmingą teisių gynimą visais atvejais, kai privačiųjų ir viešųjų subjektų naudojamomis sekimo priemonėmis pažeidžiamos pagrindinės teisės. Tokių atvejų pavyzdžiai: i) Švedijos DAI sprendimas dėl Stokholmo bilietų kontrolierių prie kūno tvirtinamų kamerų naudojimo viešajame transporte, kuriame buvo kritikuojama skaidrumo stoka ir perteklinis duomenų rinkimas ir paskirta 16,1 mln. Švedijos kronų (SEK) bauda 108 ; arba ii) Prancūzijos Conseil d’Etat (Valstybės Tarybos) sprendimas, kad policija privalo nustoti naudoti dronus, siekdama patikrinti, ar laikomasi saugaus atstumo, nes šie dronai turėjo techninius pajėgumus nustatyti pavienius asmenis ir jie buvo naudojami nesilaikant duomenų apsaugos teisės 109 .

Pagal pasiūlytą Europos skaitmeninės tapatybės sistemą kiekvienam ES piliečiui ir gyventojui bus siūloma savanoriškai naudotis patikima ir saugia skaitmenine pinigine, kurią visiškai ir nepriklausomai kontroliuotų naudotojas ir kuri sudarytų sąlygas naudotis skaitmeninėmis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis ir dalytis įvairiais požymiais ir kredencialais 110 .

8.1Duomenų saugojimas

Nuo 2014 m. ES Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionaliniai įstatymai, kuriais numatomas telekomunikacijų metaduomenų (srauto ir vietos duomenų) saugojimas teisėsaugos ir žvalgybos tikslais, neatitinka ES teisės reikalavimų. Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad šiais nacionaliniais įstatymais rimtai ir neproporcingai kišamasi į teises į privatumą ir duomenų apsaugą, nes ryšių metaduomenyse gali būti atskleista informacija apie svarbius atitinkamų asmenų privataus gyvenimo aspektus 111 . Nors pripažįstama, kad duomenų apsaugos priemonėmis siekiama teisėtų viešojo intereso tikslų, Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad, išskyrus kai kurias išimtis 112 , pagal ES teisę draudžiama taikyti teisėkūros priemones, kuriomis elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kaip prevencinė priemonė, nustatoma pareiga, pagal kurią reikalaujama užtikrinti bendrą ir nediskriminuojantį srauto ir vietos duomenų saugojimą. 2021 m. balandžio 14 d. 2021–2025 m. ES organizuoto nusikalstamumo strategijoje Komisija paskelbė, kad ji išanalizuos ir išdėstys galimus duomenų saugojimo metodus, atitinkančius Teisingumo Teismo sprendimus, kad tikslingai, naudojant prieinamas technologijas ir teisiniu požiūriu pagrįstai patenkintų teisėsaugos institucijų ir teismų operatyvinius poreikius kartu visapusiškai gerbiant pagrindines teises, ir iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos konsultuosis su valstybėmis narėmis. Komisija vykdo konsultacijų procesą ir atidžiai išnagrinės konsultacijų rezultatus ir tik tuomet priims sprendimą dėl galimų tolesnių veiksmų.

8.2Šifravimas

Šifravimas atlieka esminį vaidmenį apsaugant pagrindines teises ir užtikrinant sistemų ir sandorių saugumą. ES teisės aktuose šifravimas numatytas kaip priemonė, padedanti užtikrinti pagrindinių teisių, pvz., privatumo, asmens duomenų apsaugos, 113 ir saviraiškos laisvės apsaugą, taip pat užtikrinti kibernetinį saugumą 114 . Be to, šifravimas taip pat yra svarbus saugant komercines paslaptis ir padeda žmonėms pasinaudoti savo teise užsiimti verslu. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios kartu su didėjančiu skaitmeninių priemonių naudojimu visose gyvenimo srityse padidėjo kibernetinių išpuolių skaičius. Dėl tokių išpuolių buvo padaryta didelė žala įmonėms ir ypatingos svarbos paslaugoms, įskaitant sveikatos priežiūros sistemas, ir tai pakenkė žmonių teisėms, todėl padidėjo šifravimo svarba viešiesiems ir privatiesiems subjektams, nes taip apsaugomas informacijos konfidencialumas 115 .

Tačiau šifravimo naudojimas taip pat sudaro sąlygas nusikaltėliams maskuoti savo tapatybę ir paslėpti savo susirašinėjimo turinį. Atsižvelgdama į valstybių narių raginimus, Komisija įsipareigojo išnagrinėti techninius, veiklos ir teisinius šių problemų sprendimo būdus. Šie sprendimo būdai yra reikalingi siekiant išlaikyti šifravimo veiksmingumą apsaugant ryšių privatumą ir saugumą, kartu užtikrinant veiksmingą atsaką į nusikalstamumą ir terorizmą 116 . Komisija 2022 m. ketina pasiūlyti sprendimą dėl teisėtos ir tikslinės prieigos prie šifruotos informacijos vykdant nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kuris bus grindžiamas išsamia analize, kaip valstybės narės sprendžia šifravimo problemą, taip pat konsultavimosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais procesu, siekiant išnagrinėti ir įvertinti konkrečias galimybes (teisines, etines ir technines) 117 .

8.3Nuotolinis biometrinis tapatybės nustatymas

ES duomenų apsaugos taisyklėmis iš esmės draudžiama tvarkyti biometrinius duomenis siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai tenkinamos specialios sąlygos 118 . Tokių duomenų tvarkymas turi turėti teisinį pagrindą, nustatytą duomenų apsaugos teisės aktuose. Toks teisinis pagrindas galėtų būti visų atitinkamų žmonių laisvai duotas sutikimas, kurį sunku gauti praktiškai, arba, kita vertus, – ES arba valstybės narės teisės aktas, kuriuo ginamas esminis viešasis interesas, pvz., konkreti ir tiesioginė teroristinio išpuolio grėsmė. Teisėsaugos srityje duomenis tvarkyti leidžiama pagal teisės aktą. Tuo atveju, kai biometrinių duomenų tvarkymas grindžiamas teisės aktu, tuomet teisės aktas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, juo turi būti gerbiama teisės į duomenų apsaugą ir kitų pagrindinių teisių esmė ir numatomos tinkamos ir konkrečios priemonės atitinkamų asmenų pagrindinėms teisėms ir interesams apsaugoti.

PVO nerimą kelią vis dažnesnis nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo technologijų naudojimas keliose valstybėse narėse ir jos paragino uždrausti šių technologijų naudojimą 119 . Nuotolinių biometrinių sistemų naudojimą taip pat kritikavo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, Europos duomenų apsaugos valdyba, kurią sudaro nacionalinės duomenų apsaugos institucijos (DAI) 120 , ir kitos nacionalinės pagrindinių teisių įstaigos, pvz., Defenseur des Droits Prancūzijoje 121 . Esama daugybės pavyzdžių, kai duomenų apsaugos institucijos įsikišo, kad sustabdytų neteisėtą tokios technologijos naudojimą, pvz., kai tai buvo daroma Prancūzijos mokykloje, Švedijos policijoje arba Nyderlandų prekybos centre 122 .

Be esamos sistemos, DI reglamente, kurio pasiūlymą Komisija pateikė 2021 m. balandžio mėn. (žr. 4 skyrių), nustatytas draudimas tikruoju laiku viešai prieinamose vietose vykdyti nuotolinį biometrinį tapatybės nustatymą, kurį teisėsaugos tikslais leidžiama vykdyti remiantis trimis aiškiomis išimtimis ir tik jei taikomos konkrečios apsaugos priemonės 123 .

8.4Švietimas

Per COVID-19 pandemiją švietimo ir mokymo įstaigos naudojo įvairias interneto platformas ir priemones. Komercinių skaitmeninių mokymosi sprendimo būdų ir programinės įrangos, skirtos egzaminus laikantiems studentams stebėti nuotoliniu būdu, naudojimas, dažnai dėl to priimant skubotus sprendimus, sukėlė abejonių, ar šių sprendimo būdų ir programinės įrangos struktūra gali atsverti naudotojo duomenų rinkimą pelno tikslais, užuot juos pritaikius prasmingai pedagoginei praktikai.

Pagal skaitmeninio švietimo veiksmų planą sukurtas Europos skaitmeninio švietimo centras veikia kaip forumas, kuriame kuriamos priemonės, siekiant užtikrinti tvirtesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą, skatinti mokytojų mainus, kurti kokybės užtikrinimo priemones ir užtikrinti pagarbą duomenų apsaugai ir privatumui. Šiuo atveju kokybės užtikrinimas ir pasitikėjimas atliks esminį vaidmenį: kokybės užtikrinimu bus skatinamas bendras supratimas apie pagrindinius skaitmeninio švietimo kokybės standartus, pasitikėjimu bus užtikrinama pagarba pagrindiniams duomenų naudojimo, etikos ir privatumo principams. Šie du aspektai net gerins skaitmeninę parengtį Europos švietimo srityje ir mokymo įstaigose, bet ir gali prisidėti prie didesnio bendradarbiavimo ir bendros prieinamų skaitmeninių sprendimų kokybės gerinimo.

8.5Sveikata

Dauguma atsako į COVID-19 pandemiją priemonių yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, įskaitant sveikatos duomenis, kuriems, atsižvelgiant į jų neskelbtinumą, pagal BDAR taikomos papildomos taisyklės. Asmens duomenų tvarkymas turi apsiriboti tik tuo, kiek tai yra būtina ir proporcinga BDAR tikslui pasiekti ir laikytis BDAR reikalavimų. Šia nuostata grindžiamas ES požiūris. Pavyzdžiui, Komisija 124 valstybėms narėms pateikė gaires dėl kovos su pandemija programėlių ir rėmė jų darbą kuriant priemonių rinkinį, nustatydama programėlėms taikomus reikalavimus 125 ir ES naudojamų nacionalinių perspėjimo programėlių sąveikumo technines specifikacijas 126 . Komisija sukūrė tinklų sietuvą, kad būtų sudarytos sąlygos tokius perspėjimus siųsti tarpvalstybiniu lygmeniu ir tarp įvairių valstybių narių prietaikų. Komisija taip pat parengė keleivio buvimo vietos anketų 127 duomenų mainų platformą, kad transporto sektoriuje tarpvalstybiniu lygmeniu padėtų atsekti kontaktus. Kitame etape ji įsipareigojo pasiūlyti ES teisinę sistemą dėl koordinuoto požiūrio į paskutinių kelionės įrašų registravimą tiek, kiek tai būtina siekiant stabdyti COVID-19 plitimą, remiantis patirtimi, susijusia su keleivio buvimo vietos anketomis.

Be to, Europos Parlamentas ir Taryba 2021 m. birželio 14 d. priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema, kurios paskirtis – palengvinti laisvą judėjimą per COVID-19 pandemiją 128 . Buvo sukurta infrastruktūra, palengvinanti vakcinacijos, testų ir persirgimo liga pažymėjimų išdavimą ir patikrinimą, siekiant supaprastinti visuomenės sveikatos priemonių patikrinimą kelionės metu (pvz., kad būtų taikomos karantino išimtys). Pažymėjimai yra prieinami skaitmenine ir popierine forma, taip juos lengviau naudoti. Visais atvejais duomenų kategorijos ir duomenų tvarkymas apsiriboja tuo, kas yra būtina atsižvelgiant į konkretų tikslą, pvz., pažymėjimus tikrinantiems subjektams draudžiama saugoti jų turinį po patikrinimo. Be to, diegiant ES skaitmeninio COVID pažymėjimo pasitikėjimo sistemą užtikrinama, kad pažymėjimus būtų galima patikrinti atsijungus nuo interneto, kai pažymėjimą išdavusi institucija arba bet kuri kita trečioji šalis neinformuojama apie patikrinimą. Skaidrumas visada yra svarbiausias, siekiant užtikrinti teisinę atitiktį Chartijai ir taikomiems teisės aktams, ir kuriant bei išlaikant pasitikėjimą. Iš rezultatų matyti, kad tais atvejais, kai priemonės yra kruopščiai parengtos, duomenų apsauga yra nuosekli ir gali padėti skatinti priimti veiksmingas visuomenės apsaugos priemones, ji gali užtikrinti, kad ES duomenų apsaugos sistema būtų pakankamai lanksti.

Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos sveikatos duomenų erdvės (ESDE), kurį tikimasi priimti 2022 m. pradžioje. ESDE siekiama palengvinti skaitmeninių sveikatos paslaugų teikimą ir skatinti prieigą prie sveikatos duomenų mokslinių tyrimų, inovacijų, politikos formavimo ir reguliavimo veiklos tikslais kartu toliau gerinant žmonėms suteiktą savo asmens duomenų kontrolę. ESDE iniciatyva visiškai atitinka taikomas ES duomenų apsaugos taisykles.

8.6Vykdymo užtikrinimas

Nacionalinės priežiūros institucijos, turinčios kompetenciją stebėti duomenų apsaugos ir privatumo taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, yra ES duomenų apsaugos valdymo sistemos pagrindas. Šios institucijos ir nacionaliniai teismai yra atsakingi už BDAR taisyklių, nacionalinių įstatymų, kuriais Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva 129 ir E. privatumo direktyva perkeliamos į nacionalinę teisę, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Vienas pagrindinių Komisijos tikslų yra tai, kad valstybės narės šias taisykles įgyvendintų teisingai ir veiksmingai. Valstybės narės pagal ES teisę privalo užtikrinti, kad jų duomenų apsaugos institucijos būtų nepriklausomos ir skirti joms pakankamai išteklių, reikalingų jų priežiūros užduotims vykdyti 130 . Komisija atsižvelgia į tendencijas, susijusias su priežiūros institucijų nepriklausomumu, įgaliojimais ir ištekliais ir tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko ES taisyklių, taiko pažeidimo tyrimo procedūrą, siekdama užtikrinti veiksmingą šių taisyklių vykdymą.

Duomenų apsaugos institucijos bendradarbiauja Europos duomenų apsaugos valdyboje (EDAV), siekdamos užtikrinti nuoseklų BDAR vykdymo užtikrinimą, visų pirma nagrinėjant tarpvalstybines bylas. Praėjus 3 metams nuo BDAR taikymo pradžios, šio bendradarbiavimo veiksmingumas sulaukė kritikos 131 ir EDAV toliau dirbs, siekdama didinti veiksmingumą 132 . Komisija pritaria Tarybos 133 , Europos Parlamento ir EDAV 134 nuomonei, kad dabar dėmesys turi būti skiriamas įgyvendinimo gerinimui ir veiksmams, kuriais siekiama stiprinti ES duomenų apsaugos teisės vykdymo užtikrinimą.

8.7Asmens duomenų apsauga už ES ribų

Esminis pagrindinių teisių apsaugos aspektas interneto aplinkoje yra susijęs su asmenų apsaugos užtikrinimo tęstinumu, kai jų duomenys perduodami už ES ribų. Kadangi šiuolaikiniame susietame pasaulyje asmens duomenys lengvai juda tarp valstybių ir duomenų srautai tapo sudedamąja prekybos, bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir net socialinės sąveikos dalimi, pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą garantuojamos apsaugos priemonės būtų neveiksmingos, jei jos galiotų tik tvarkant duomenis ES viduje.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija toliau įgyvendino savo plataus užmojo darbotvarkę, kuria siekiama skatinti aukšto lygio apsaugą tuo atveju, kai europiečių duomenys perduodami į užsienį, kartu palengvindama duomenų srautus. Šiuo atveju buvo bendradarbiaujama su pagrindiniais partneriais siekiant prieiti prie išvados dėl tinkamumo, kuria nustatoma, kad ne ES šalis užtikrina tokį duomenų apsaugos lygį, kuris iš esmės yra lygiavertis ES užtikrinamai asmens duomenų apsaugai. Šis bendradarbiavimas davė svarbių rezultatų, pvz., buvo priimti du sprendimai dėl tinkamumo, susiję su Jungtine Karalyste (pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą) ir užbaigtos derybos dėl tinkamumo su Pietų Korėja.

Be to, Teisingumo Teismui pripažinus negaliojančia ankstesnę išvadą dėl privatumo skydo tinkamumo, ES ir JAV ėmėsi intensyvesnių derybų dėl naujos ES ir JAV privatumo sistemos dėl transatlantinių duomenų perdavimų, kuriais užtikrinama visiška atitiktis Teisingumo Teismo sprendimui.

Be to, 2020 m. birželio mėn. Komisija priėmė atnaujintas standartines sutarčių dėl asmens duomenų perdavimo į ne ES šalis sąlygas, kuriose atsispindi nauji BDAR reikalavimai ir kurios yra pritaikytos prie šiuolaikinės skaitmeninės ekonomikos poreikių. Tai yra pavyzdinės duomenų apsaugos sąlygos, kurias duomenų eksportuotojas ir duomenų importuotojas gali savanoriškai įtraukti į savo sutartis (pvz., paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią reikalaujama perduoti asmens duomenis) ir kuriomis siekiama užtikrinti tinkamas duomenų apsaugos priemones.

Komisija taip pat toliau dalyvauja įgyvendinant 2019 m. Japonijos pradėtą iniciatyvą „Laisvas duomenų judėjimas esant pasitikėjimui“, kuriai vėliau pritarė G20 ir G7. Vienas pagrindinių šios koncepcijos aspektų, kuris šiuo metu yra aptariamas EBPO aktyviai dalyvaujant ES ir jos valstybėms narėms, yra susijęs su takoskyros tarp teisėtos vyriausybės prieigos ir tinkamų apribojimų bei apsaugos priemonių ir piktnaudžiaujamo valstybės sekimo nustatymu.

9.Bendromis jėgomis atverti skaitmeninio amžiaus suteikiamas galimybes pagrindinių teisių srityje

Išnagrinėjus šioje ataskaitoje nagrinėjamas tarpusavyje susijusias problemas ir atitinkamas priemones, nekyla jokių abejonių, kad ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios saugoti ir skatinti pagrindines teises skaitmeniniame amžiuje ir kad jos dirba kartu, siekdamos nustatyti būdus, kaip tai geriausiai padaryti. Ankstesniuose skyriuose paminėti pavyzdžiai atspindi tik kai kurias galimybes mokytis vieniems iš kitų ir imtis teigiamų kryptingų pokyčių, kuriuos suteikė skaitmeninė pertvarka.

Komisija naudoja daugybę priemonių, kad užtikrintų pagarbą Chartijoje nustatytoms teisėms – tiek rengdama savo teisės aktus ir politikos iniciatyvas, tiek užtikrindama ES teisės vykdymą. Visų pirma, Komisija atidžiai įvertins poveikį pagrindinėms teisėms ir stengsis nustatyti šių pasekmių pusiausvyrą savo būsimose 2022 m. iniciatyvose, pvz., pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl

-teisės į remontą,

-kibernetinio atsparumo,

-skaitmeninių judumo paslaugų,

-momentinių mokėjimų,

-abipusės ES ir pagrindinių ES nepriklausančių šalių pirminės grandies pareigūnų prieigos prie su saugumu susijusios informacijos,

-Žiniasklaidos laisvės akto ir

-lygybės įstaigoms taikomų privalomų standartų.

Be to, Komisija, atsižvelgdama į skaitmeninio dešimtmečio aplinkybes, pasiūlys į oficialią tarpinstitucinę Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos deklaraciją įtraukti skaitmeninių principų rinkinį. Ši deklaracija bus informacijos šaltinis naudotojams, o politikos formuotojams ir skaitmeninės veiklos vykdytojams padės suvokti, kaip Europa vykdo skaitmeninę pertvarką.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybes nares pasinaudoti šia metine ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita ir pradėti keistis informacija apie problemas ir galimybes, susijusias su pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje. Ji palankiai vertina Tarybos įsipareigojimą keistis nuomonėmis, remiantis Komisijos ataskaitomis 135 , taip pat pritartų diskusijoms Europos Parlamente. Visų pirma, šie mainai galėtų padėti geriau spręsti būsimas problemas, ypač kovojant su neapykantos kalba ir dezinformacija, nustatyti, kaip užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemą sekimo priemonių naudojimo srityje, ir, konkrečiau, kaip veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, kad būtų užtikrinta pagrindinių teisių apsauga skaitmeninėje aplinkoje. Šie mainai gali padėti konstruktyviai ir naudingai formuoti politines tendencijas.

Šios bendros pastangos, kuriomis siekiama užtikrinti Chartijos veiksmingumą skaitmeniniame amžiuje kartu su Europos demokratijos veiksmų planu 136 ir Europos teisinės valstybės principo mechanizmu 137 atspindi ES įsipareigojimą skatinti ir saugoti ES pamatines vertybes.

(1)

  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija , OL C 326, 2012 10 26, p. 391–407.

(2)

Komisijos komunikatas „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“, COM(2020)711 .  

(3)

Valstybės narės savo pastabas pateikė Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo darbo grupėje (FREMP).

(4)

  https://fra.europa.eu/en/publication/2021/fundamental-rights-report-2021 . 

(5)

  https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6795-2021-INIT/en/pdf .

(6)

2021 m. birželio 24 d. Reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(7)

2021–2027 m. laikotarpiu: Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, „Europos socialinis fondas +“, Teisingos pertvarkos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, Prieglobsčio ir migracijos fondas, Vidaus saugumo fondas ir Sienų valdymo ir vizų priemonė.

(8)

  https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/programmes/cerv . Kvietimui teikti pasiūlymus dėl miestų dvynių ir miestų tinklų kūrimo iš Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos 2021 m. skirta 4,2 mln. EUR. Daugiau informacijos pateikiama čia: Finansavimas ir konkursai (europa.eu) .

(9)

  https://humanrightscities.net/  

(10)

  https://fra.europa.eu/en/publication/2021/human-rights-cities-framework . 

(11)

Komisijos komunikatas „2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“, COM(2020) 565 final .

(12)

  https://eudiversity2022.eu/the-award/apply/  

(13)

  https://e-justice.europa.eu/37134/EN/member_states_best_practices_on_the_charter .

(14)

COM(2021) 700 final, skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report_en .

(15)

FRA, Protecting the civic space, 2021 m., https://fra.europa.eu/en/publication/2021/civic-space-challenges .

(16)

Žr. Chartijos strategiją, op.cit., 2 skirsnis „Galių suteikimas pilietinės visuomenės organizacijoms, teisių gynėjams ir teisės specialistams“. Žr. FRA ataskaitą Strong and effective national human rights institutions – challenges, promising practices and opportunities, skelbiama adresu https://fra.europa.eu/en/publication/2020/strong-effective-nhris . 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šalies skyriuose dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų akreditacijos statuso: https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report/2021-rule-law-report-communication-and-country-chapters_en .

(17)

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, p. 24.

(18)

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, p. 16. EUR-Lex - 52020SC0316 - EN - EUR-Lex (europa.eu) .

(19)

  https://fra.europa.eu/en/news/2021/findings-fra-consultation-covid-19-impact-civil-society ; FRA, Protecting the civic space, op. cit., žr. 1.3 skirsnį. COVID-19 exacerbates challenges faced by civil society, p. 16.

(20)

  2021–2022 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių darbo programa .  

(21)

  Kvietimas teikti pasiūlymus, siekiant skatinti gebėjimų stiprinimą ir didinti informuotumą apie ES pagrindinių teisių chartiją .

(22)

  COM(2020) 713 final .

(23)

Teisingumo programa, JUST-2021-JTRA kvietimas teikti pasiūlymus, skelbiamas adresu: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home . 

(24)

Pvz., https://era-comm.eu/charter-of-fundamental-rights/seminar-materials/ ; http://charterclick.ittig.cnr.it:3000/ ; http://help.elearning.ext.coe.int/ . 

(25)

  Europos mokymo platforma .

(26)

  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys | Europos Komisija (europa.eu) .

(27)

  Veiklos gairės dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Europos Komisijos poveikio vertinimuose | Europos Komisija (europa.eu) .

(28)

  Jūsų teisės ES | Europos Komisija (europa.eu) .

(29)

  https://e-justice.europa.eu/581/LT/fundamental_rights .

(30)

  https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-datasets/-/isoc_sk_dskl_i .

(31)

Žr. naujos sisteminės visuomeninės rizikos, kurią kelia internetinės platformos, pavyzdžius, pateiktus poveikio vertinime, pridedamame prie pasiūlymo dėl reglamento dėl Skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), SWD(2020) 348 final , p. 40 (SPA poveikio vertinimas).

(32)

Europos Parlamento tyrimas, kurį prašė atlikti DROI pakomitetis, The impact of disinformation on democratic processes and human rights in the world, Carme Colomina, Héctor Sánchez Margalef, Richard Youngs, skelbiama adresu https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/653635/EXPO_STU(2021)653635_EN.pdf . 

(33)

2006 m. liepos 6 d. Sprendimas Erbakan prieš Turkiją, 56 punktas.

(34)

Žr., pvz., https://www.theguardian.com/technology/2021/oct/10/frances-haugen-takes-on-facebook-the-making-of-a-modern-us-hero . 

(35)

  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/summary-report-open-public-consultation-digital-services-act-package . 

(36)

 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvados „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ ir 2020 m. spalio 1 ir 2 d. Europos Vadovų Tarybos specialiojo posėdžio išvados .

(37)

 2020 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija Komisijai su rekomendacijomis dėl Skaitmeninio paslaugų akto „Bendrosios rinkos veikimo gerinimas“ ( 2020/2018(INL ); 2020 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Skaitmeninio paslaugų akto „Komercinės ir civilinės teisės nuostatų pritaikymas internetinei komercinių subjektų veiklai“ ( 2020/2019(INL) .

(38)

SPA poveikio vertinimo 2.3.6 skirsnis. Ribotas valstybių narių bendradarbiavimas ir pasitikėjimo stoka.

(39)

  Direktyva 2019/790 (ES) dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje , OL L 130, 2019 5 17.

(40)

Komisijos komunikatas „Direktyvos 2019/790/ES dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 17 straipsnio gairės“, COM/2021/288 final .

(41)

  2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis , OL L 328, 2008 12 6.

(42)

Paskutinė stebėsenos veikla buvo vykdoma 2021 m.: ES kovos su neapykantos kalbos kurstymu internete elgesio kodeksas | Europos Komisija (europa.eu) .

(43)

Komisijos rekomendacija dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje, 2021 9 16, C(2021) 6650 final .

(44)

  Reglamentas 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo , OL L 172, 2021 5 17.

(45)

  Reglamentas 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30).

(46)

Komunikatas dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025 m., COM(2021) 171 final .

(47)

Pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, COM/2020/825 final .

(48)

  Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), OL L 178, 2000 7 17.

(49)

  EDMO – Susivieniję prieš dezinformaciją .

(50)

  Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(51)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_2585 .

(52)

  Europos demokratijos veiksmų planas | Europos Komisija (europa.eu) .

(53)

Pasiūlymas dėl reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo, COM(2021) 731 final .

(54)

  Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.) | Švietimas ir mokymas (europa.eu).

(55)

Pasiūlymas dėl reglamento dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB, COM(2021)346 final .

(56)

Iki 2021 m. birželio mėn. 20 valstybių narių ir Norvegija paskelbė savo nacionalines DI strategijas, o 7 valstybės narės buvo bebaigiančios rengti tokias strategijas. https://knowledge4policy.ec.europa.eu/ai-watch/national-strategies-artificial-intelligence_en . 

(57)

Pavyzdžiui, Utrechto universiteto akademinės bendruomenės nariai 2021 m. balandžio mėn. parengė Nyderlandų valdžios institucijoms skirtą gero skaitmeninio viešojo administravimo kodeksą, kuris pagrįstas pagrindinėmis teisėmis. https://www.rijksoverheid.nl/documenten/rapporten/2021/04/30/code-goed-digitaal-openbaar-bestuur .

(58)

Šiuo atveju galima paminėti Vokietijos Duomenų etikos komisiją ir jos 2019 m. parengtus dokumentus, skelbiamus adresu: https://www.bmjv.de/DE/Themen/FokusThemen/Datenethikkommission/Datenethikkommission_node.html .

(59)

 Europos Vadovų Tarybos posėdis (2017 m. spalio 19 d.) – Išvados EUCO 14/17 , p. 8, ir Išvados dėl Suderinto dirbtinio intelekto plano (2019 m. vasario 11 d.) 6177/19, 2019.

(60)

  https://www.consilium.europa.eu/media/46496/st11481-en20.pdf . 

(61)

Suomija pranešė, kad vykdomas darbas siekiant iki 2021 m. pabaigos parengti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektą dėl automatizuoto administracinių sprendimų priėmimo. Šioje ataskaitoje pateiktais valstybių narių veiksmų (teisės aktų, finansavimo ir pan.) pavyzdžiais siekiama parodyti veiksmų rūšių įvairovę. Aptariant kiekvieną temą, negalima įvardyti visų iniciatyvų, o atrinkti pavyzdžiai iš esmės grindžiami valstybių narių 2021 m. birželio mėn. pateikta informacija.

(62)

T.A.R., Roma, III-bis skirsnis, 2017 m. kovo 22 d., Nr.°3769.

(63)

  https://www.yvtltk.fi/material/attachments/ytaltk/tapausselosteet/45LI2c6dD/YVTltk-tapausseloste-_21.3.2018-luotto-moniperusteinen_syrjinta-S-en_2.pdf . 

(64)

  https://uitspraken.rechtspraak.nl/inziendocument?id=ECLI:NL:RBDHA:2020:1878 . 

(65)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas), ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai, COM/2021/206 final .

(66)

Pavyzdžiui, 2019 m. balandžio mėn. Suomijos duomenų apsaugos ombudsmenas įpareigojo kredito įmonę „Svea Ekonomi“ ištaisyti savo kreditingumo patikimumo vertinimo praktiką atsižvelgiant į tai, kad viršutinė amžiaus riba nebuvo priimtina kaip veiksnys, nes amžiumi neapibūdinamas mokumas arba noras mokėti.

(67)

Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie Pasiūlymo dėl direktyvos dėl vartojimo kreditų sutarčių, kuriuo panaikinama ir pakeičiama Direktyva 2008/48/EB, COM(2021)347 final.

(68)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(69)

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (tekstas svarbus EEE), OL L 60, 2014 2 28, p. 34.

(70)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

(71)

  Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.) | Švietimas ir mokymas (europa.eu).

(72)

  https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/digital-education-action-plan/action-8_en . 

(73)

  https://knowledge4policy.ec.europa.eu/ai-watch/national-strategies-artificial-intelligence_en . 

(74)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0624  ir  Statistiniai duomenys | Eurostatas (europa.eu) .

(75)

  20 Europos socialinių teisių ramsčio principų | Europos Komisija (europa.eu) , žr. 20-ą principą.

(76)

  https://solidarites-sante.gouv.fr/IMG/pdf/pourquoi_et_comment_les_travailleurs_sociaux_se_saisissent_des_outils_numeriques.pdf , p. 4.

(77)

  Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas (europa.eu) .

(78)

Šioje ataskaitoje neįmanoma išvardyti visų iniciatyvų, o toliau atrinktais pavyzdžiais siekiama parodyti skirtingų veiksmų įvairovę. Ji pagrįsta valstybių narių 2021 m. birželio mėn. pateikta informacija.

(79)

  Resolução do Conselho de Ministros n.º 30/2020 - DRE .

(80)

  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/wifi4eu . 

(81)

  https://www.wifi.italia.it/it/ . 

(82)

Komisijos komunikatas „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, COM(2021) 118 final .

(83)

  Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija | Europos Komisija (europa.eu) .

(84)

Bus teikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kad iki 2025 m. būtų pasiekti ES junglumo tikslai.

(85)

  https://ec.europa.eu/digital-single-market/sites/digital-agenda/files/ministerial-declaration-on-egovernment-malmo.pdf . 

(86)

  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration . 

(87)

  https://ec.europa.eu/isa2/news/eu-member-states-sign-berlin-declaration-digital-society_en . 

(88)

 Šioje srityje padaryta pažanga atsispindi Komisijos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/communication_2021_rule_of_law_report_en.pdf .  

Taip pat žr. Komisijos komunikatą dėl ES teisingumo sistemos skaitmeninimo, COM (2020) 710 final ir 2020 m. gruodžio 2 d. pridedamą SWD(2020) 540 .

(89)

Tokia parama teikiama ir kitose vietose, tačiau požiūriui iliustruoti pakanka atrinktų pavyzdžių. Šios ataskaitos tikslas nėra išsamiai aprašyti priemones, bet veikiau pateikti minčių ir požiūrių apžvalgą.

(90)

  Skaitmeninio švietimo veiksmų planas (2021–2027 m.) | Švietimas ir mokymas (europa.eu).

(91)

  Direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) , OL L 321, 2018 12 17.

(92)

  Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų , OL L 151, 2019 6 7.

(93)

  Direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo , OL L 327, 2016 12 2.

(94)

 Žr. poveikio vertinimo ataskaitą, pridedamą prie pasiūlymo dėl direktyvos dėl darbo sąlygų gerinimo dirbant platformose, SWD(2021) 396 final .

(95)

COM(2021) 762.

(96)

  2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sąžiningos darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra“ ( 2019/2186(INI) ). 

(97)

„Take Eat Easy“ (2018 m. lapkričio 18 d., byla 17-20.079) ir „Uber“ (2020 m. kovo 4 d., byla 19-13.316).

(98)

Regione Lazio, Legge Regionale 12 aprile 2019, n.4, skelbiama internete .

(99)

L. 2 novembre 2019, n. 128, Conversione in legge, con modificazioni, del decreto-legge 3 settembre 2019, n. 101, skelbiama internete .

(100)

Italijos DAP sprendimas, skelbiamas internete .

(101)

2021 m. gegužės 11 d. Karališkasis dekretas 9/2021, skelbiamas internete .

(102)

 Lei n°45/2018 Regime jurídico da atividade de trasporte individual e remunderado de passageiros em veículos descaracterizadosa partir de plataforma electrónica. Skelbiama internete .

(103)

 Žr. poveikio vertinimo ataskaitos, pridedamos prie pasiūlymo dėl direktyvos dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo, A.3.1 priedą, SWD(2021) 396 final .

(104)

Pavyzdžiui, https://www.beuc.eu/publications/beuc-x-2020-074_two_years_of_the_gdpr_a_cross-border_data_protection_enforcement_case_from_a_consumer_perspective.pdf ir https://www.accessnow.org/cms/assets/uploads/2021/05/Three-Years-Under-GDPR-report.pdf . 

(105)

  https://edri.org/our-work/technological-testing-grounds-border-tech-is-experimenting-with-peoples-lives/ . 

(106)

Žr., pvz., https://edri.org/wp-content/uploads/2020/10/20201020-EDRi-Open-letter-CSAM-and-encryption-FINAL.pdf  arba  https://netzpolitik.org/2021/finfisher-wir-verklagen-das-bka-auf-den-staatstrojaner-vertrag/ . 

(107)

Žr., pvz.,  https://www.statewatch.org/news/2020/november/eu-council-set-to-adopt-declaration-against-encryption/  arba  https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13084-2020-REV-1/en/pdf?utm_source=dsms- arba https://www.bitkom.org/sites/default/files/2020-12/201211_pp_bitkom_grundsatzerklarung-verschlusselung_0.pdf auto&utm_medium=email&utm_campaign=Encryption%3A+Council+adopts+resolution+on+security+through+encryption+and+security+despite+encryption . 

(108)

  https://edpb.europa.eu/news/national-news/2021/unlawful-use-body-cams-stockholms-public-transport_en ;  https://www.imy.se/tillsyner/storstockholms-lokaltrafik-sl/ . 

(109)

  https://www.conseil-etat.fr/actualites/actualites/le-conseil-d-etat-ordonne-a-l-etat-de-cesser-immediatement-la-surveillance-par-drone-du-respect-des-regles-sanitaires . 

(110)

COM(2021) 281 final .

(111)

Žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. Sprendimą Prokuratuur, byla C-746/18 ECLI:EU:C:2021:152.

(112)

Žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimą La Quadrature du Net ir kt., sujungtos bylos C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, ECLI:EU:C:2020:791, kuriame Teisingumo Teismas leido užtikrinti bendrą srauto ir vietos duomenų saugojimą siekiant apsisaugoti nuo rimtų grėsmių nacionaliniam saugumui, ryšio šaltiniui priskirtų IP adresų saugojimą, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir civilinės tapatybės duomenų saugojimą, siekiant apskritai kovoti su nusikalstamumu.

(113)

Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 32 straipsnio 1 dalies a punktas, 34 straipsnio 3 dalies a punktas, 6 straipsnio 4 dalies e punktas, 83 konstatuojamoji dalis; Teisėsaugos direktyvos 60 konstatuojamoji dalis, 31 straipsnio 3 dalies a punktas; E. privatumo direktyvos 2002/58/EB 20 konstatuojamoji dalis kartu su 4 straipsniu.

(114)

Europos elektroninių ryšių kodekso 40 straipsnio 1 dalis ir 96 konstatuojamoji dalis; Reglamento (ES) 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktas) 40 konstatuojamoji dalis.

(115)

Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) priėmė Gaires Nr. 1/2021 dėl pranešimų apie duomenų saugumo pažeidimus (viešosioms konsultacijoms skirta versija). Šifravimas atlieka svarbų vaidmenį kuo labiau sumažinant asmens duomenų pažeidimų riziką.

(116)

Įsipareigojimas yra 2020 m. liepos mėn. saugumo sąjungos strategijos dalis.

(117)

2021 m. balandžio 14 d. priimta organizuoto nusikalstamumo strategija.

(118)

Žr. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnį ir Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos 10 straipsnį. Pagal BDAR tokie duomenys gali būti tvarkomi tik remiantis ribotais pagrindais, tarp kurių vienas pagrindinių yra susijęs su svarbiu viešuoju interesu. Tokiu atveju duomenys turi būti tvarkomi remiantis ES arba nacionaline teise, atsižvelgiant į proporcingumo, pagarbos teisės į duomenų apsaugą esmei reikalavimus ir tinkamas apsaugos priemones. Pagal Teisėsaugos direktyvą toks tvarkymas turi būti griežtai būtinas, iš esmės grindžiamas leidimu pagal ES ar nacionalinę teisę, taip pat taikant tinkamas apsaugos priemones.

(119)

  https://edri.org/our-work/biometric-mass-surveillance-flourishes-in-germany-and-the-netherlands/ ir https://reclaimyourface.eu/ . 

(120)

  https://edps.europa.eu/press-publications/press-news/press-releases/2021/edpb-edps-call-ban-use-ai-automated-recognition_en . 

(121)

  https://www.defenseurdesdroits.fr/fr/communique-de-presse/2021/07/technologies-biometriques-la-defenseure-des-droits-appelle-au-respect . 

(122)

Nyderlandų duomenų apsaugos institucija: Nyderlandų DAI pateikia įspėjimą prekybos centrui dėl jame naudojamos veido atpažinimo technologijos | Europos duomenų apsaugos valdyba (europa.eu) ; Švedijos DAI skiria baudą policijai už „Clearview“ naudojimą Švedija skiria baudą policijai už neteisėtą veido atpažinimo technologijos naudojimą – POLITICO Pro Prancūzijos DAI nuomonė dėl biometrinio atpažinimo naudojimo mokyklose: Prancūzijos privatumo apsaugos institucija teigia, kad veido atpažinimo technologijos bandymas aukštosiose mokyklose yra neteisėtas – POLITICO Pro .

(123)

Pasiūlymo 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad toks naudojimas turi būti griežtai būtinas siekiant i) tikslingai ieškoti konkrečių potencialių nusikaltimo aukų, įskaitant dingusius vaikus; ii) užkirsti kelią konkrečiai, esminei ir neišvengiamai grėsmei, kuri kyla fizinių asmenų gyvybei arba jų fiziniam saugumui, arba užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui; arba iii) nustatyti Europos arešto orderyje (EAO) nurodytos nusikalstamos veikos vykdytoją, kuris atitinkamoje valstybėje narėje nuteistas maksimaliam ne mažiau kaip trejų metų laikotarpiui. Naudojimą taip pat turi sankcionuoti teisminė arba kita nepriklausoma įstaiga, įskaitant tinkamų terminų taikymą, geografinę aprėptį ir duomenų bazių, kuriose atliekama paieška, nurodymą.

(124)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020XC0417(08) . 

(125)

  https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/ehealth/docs/covid-19_apps_en.pdf . 

(126)

https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/ehealth/docs/contacttracing_mobileapps_guidelines_en.pdf .

(127)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A02017D0253-20210726 .

(128)

  http://data.europa.eu/eli/reg/2021/953/oj , kartu su pridedamu dokumentu https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/954/oj . 

(129)

  http://data.europa.eu/eli/dir/2016/680/2016-05-04 . 

(130)

2021 m. rugpjūčio 5 d. EDAV apžvalga dėl valstybių narių išteklių, suteikiamų duomenų apsaugos institucijoms ir dėl duomenų apsaugos institucijų vykdymo užtikrinimo veiksmų, paskelbta rugpjūčio 11 d. adresu https://edpb.europa.eu/system/files/2021-08/edpb_report_2021_overviewsaressourcesandenforcement_v3_en_0.pdf . 

(131)

Žr., pvz., Europos Parlamento rezoliuciją (2020/2717(RSP)).

(132)

2021–2023 EDAV strategija, priimta 2020 m. gruodžio 15 d., skelbiama adresu edpb_strategy2021-2023_en.pdf (europa.eu) .

(133)

Tarybos pozicija ir išvados dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo – Priėmimas, 14994/1/19 REV 1, 19 2019 m. gruodžio mėn., skelbiama adresu pdf (europa.eu) .

(134)

2020 m. EDAV Metinė ataskaita, 2021 m. birželio 2 d., skelbiama 2020 m. EDAV metinėje ataskaitoje | Europos duomenų apsaugos valdyba (europa.eu) .

(135)

2021 m. kovo 8 d. Tarybos išvados dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo stiprinimo ES, 26 punktas.

(136)

Komisijos komunikatas dėl Europos demokratijos veiksmų plano, COM (2020)790 .

(137)

  https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism_lt .