EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 20
SWD(2021) 705 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Čekijoje
pridedamas prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje
{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}
Santrauka
Pasistūmėta vykdant dvi svarbias Čekijos teisminių institucijų reformas – teisėjų atrankos procedūrų ir teisėjų drausminės tvarkos reformas. Pirmoji reforma buvo priimta 2021 m. gegužės mėn. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pažymėta, kad šiomis reformomis būtų galima sustiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą didinant teisėjų atrankos proceso skaidrumą ir teikiant papildomas apsaugos priemones drausminių procedūrų prieš teisėjus metu. Toliau siekiama gerinti teisingumo sistemos skaitmenizaciją, įskaitant sprendimų skelbimą ir skaitmeninių rinkmenų valdymo sistemos kūrimą. Civilinės, komercinės ir administracinės teisenos procedūrų veiksmingumas padidėjo. Teismai sugebėjo be didelių sutrikdymų tęsti veiklą COVID-19 pandemijos metu.
Nors teisinė ir institucinė kovos su korupcija sistema iš esmės veikia, pažanga įgyvendinant 2018–2022 m. Vyriausybės kovos su korupcija strategiją ir prie jos pridėtus veiksmų planus yra menka. Kalbant konkrečiau, baigiantis dabartinės Vyriausybės kadencijai, Čekijos Parlamentas dar nepatvirtino kelių svarbių iniciatyvų dėl reformų korupcijos prevencijos srityje, įskaitant įstatymo projektus dėl lobizmo, pranešėjų apsaugos ir Aukščiausiosios audito tarnybos įgaliojimų išplėtimo. Kalbant apie aukšto lygio korupciją, nacionaliniu ir Europos lygmeniu atlikus ES lėšų panaudojimo tyrimus ir auditus neseniai rasta įrodymų dėl interesų konfliktų aukščiausiu vykdomosios valdžios lygmeniu. Remdamasi šiais įrodymais Europos prokuratūra ėmėsi nagrinėti šią bylą. Be to, susijusio sukčiavimo ES subsidijų srityje atveju nacionaliniai tyrėjai neseniai rekomendavo priimti kaltinamąjį aktą. Dėl COVID-19 pandemijos daugelis kovos su korupcija priemonių sveikatos sektoriuje, kurias planuota priimti 2020 m., buvo atidėtos.
Konstitucinėmis nuostatomis užtikrinama saviraiškos laisvė ir teisė į informaciją, taip pat aiškiai draudžiama cenzūra. 2021 m. buvo įgyvendintos taisyklės, kuriomis siekiama didinti informacijos apie žiniasklaidos priemonių tikrosios nuosavybės skaidrumą. Regis, Čekijos radijo ir televizijos transliavimo taryba efektyviai atlieka savo užduotis, tačiau politiniai ginčai ir toliau neigiamai veikia atskirą Čekijos televizijos priežiūros tarybą. Spausdintinės žiniasklaidos sektorius smarkiai nukentėjo per COVID-19 pandemiją. Nebuvo priimta jokia paramos žiniasklaidai programa, kuria būtų kovojama su COVID-19 pandemijos poveikiu.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios beveik pusei priimtų teisės aktų taikyta supaprastinta teisėkūros procedūra, o galimybė rengti suinteresuotųjų subjektų konsultacijas buvo ribota. Suinteresuotieji subjektai pažymi, kad supaprastinta teisėkūros procedūra buvo taikoma ne tik tiesiogiai su COVID-19 pandemija susijusiems teisės aktams. Didelę 2020 m. dalį šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Tai, kad 2021 m. pradžioje ji buvo pratęsta, neatsižvelgiant į Atstovų Rūmų atsisakymą pratęsti jos galiojimą, sulaukė kritikos, be kita ko, remiantis konstitucingumo motyvais. Teismų dažnai prašyta peržiūrėti neatidėliotinas priemones ir jie kelias iš jų panaikino. Parlamente vyksta diskusijos dėl įstatymo projekto, kuriuo būtų įsteigta nauja Vaikų ombudsmeno tarnyba. COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms ir jos buvo priverstos apriboti savo veiklą.
I.Teisingumo sistema
Čekijos teisingumo sistemą sudaro aštuoniasdešimt šeši apylinkės teismai, aštuoni apygardos teismai, du aukštieji teismai, Aukščiausiasis Teismas ir Aukščiausiasis administracinis teismas
. Konstitucinis teismas nepatenka į bendrųjų teismų sistemą, tačiau yra teismų sistemos dalis; jam pavesta užtikrinti teisės aktų konstitucingumą ir apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Teisingumo ministerija – už teismų administravimą atsakinga centrinė valstybinė institucija. Teisingumo ministerija įstatymu nustatyta tvarka
tiesiogiai ar per teismų pirmininkus administruoja aukštuosius, apygardos ir apylinkės teismus. Tam tikras centrinio valstybės administravimo funkcijas atlieka dviejų Aukščiausiųjų Teismų pirmininkai. Šios įvairios valdžios institucijos atsižvelgia į teismų tarybų, kurios įsteigtos prie Aukščiausiojo Teismo, Aukščiausiojo administracinio teismo, aukštųjų teismų, apygardos teismų ir didesnių apylinkės teismų, teikiamas pastabas. Respublikos Prezidentas iš apygardos teismų pirmininkų atrinktų ir Teisingumo ministro pristatytų kandidatų paskiria teisėjus. Prokuratūros tarnyba priskiriama vykdomajai valdžiai. Teisingumo ministras generalinio prokuroro siūlymu skiria prokurorus neterminuotai eiti pareigas. Generalinį prokurorą Teisingumo ministro siūlymu skiria ir iš pareigų pašalina Vyriausybė
. Čekija dalyvauja Europos prokuratūros veikloje. Advokatų asociacija įsteigta pagal įstatymą ir yra nepriklausoma. Ji vykdo viešąjį administravimą teisinės profesijos srityje ir numato visos profesijos savireguliavimą. Advokatų asociacijos savivaldos įgaliojimai ribojami Teisingumo ministro įgaliojimais įstatymais numatytose srityse.
Nepriklausomumas
Plačioji visuomenė ir įmonės teismų nepriklausomumą vis dar vertina vidutiniškai. Apskritai 2021 m. 51 proc. plačiosios visuomenės ir įmonių mano, kad Čekijos teismai ir teisėjai yra visiškai arba pakankamai nepriklausomi
. Tai rodo ilgalaikę teigiamą tendenciją – įmonės kasmet geriau vertina suvokiamą nepriklausomumo lygį, tačiau plačiosios visuomenės suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis šiek tiek sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.
Teisėjų atrankos procedūros pakeitimas buvo priimtas. Pakeitimu, kuris įsigaliojo 2021 m. birželio 9 d.
siekiama nustatyti skaidrią ir vienodą naujų teisėjų ir teismo pirmininkų įdarbinimo ir atrankos sistemą, pagrįstą tiksliais, objektyviais ir vienodais kriterijais. Anksčiau kandidatų į teisėjų pareigas atrankos proceso teisinis reguliavimas nebuvo vykdomas. Pagrindiniai šio pakeitimo ypatumai atitinka Europos standartus, visų pirma dėl to, kad didžioji dalis komitetų narių, kuriems bus pavesta atrinkti kandidatus, bus teisėjai
.
Atstovų Rūmuose teisėjų drausminės tvarkos pakeitimo projektas priimtas per pirmąjį svarstymą. Šia reforma siekiama įvesti drausmės bylų teismo
priimtų sprendimų dėl teisėjų teisminę peržiūrą
nustatant dviejų pakopų drausmės sistemą, kurioje teismai veiks kaip pirmosios instancijos teismai, o Aukščiausiasis Teismas ir Aukščiausiasis administracinis teismas – kaip apeliaciniai teismai. 2020 m. gruodžio mėn. Atstovų Rūmuose reforma priimta per pirmąjį svarstymą. Nustačius tokią dvigubą teisminę peržiūrą, šia reforma galėtų būti prisidedama prie didesnio teismų nepriklausomumo, kuris atitinka ES teisę ir Europos standartus
.
Nesitikima, kad šiuo teisėkūros laikotarpiu numatyta prokuratūros reforma bus toliau vykdoma. Ilgą laiką politinėse diskusijose prokuratūros reformai buvo skiriama daug dėmesio ir dėl jos pateiktos GRECO rekomendacijos. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pažymėta, kad 2019 m. birželio mėn. paskelbtu naujausiu reformos projektu
siekta pakeisti paskyrimo dirbti į prokuratūrą ir atleidimo iš jos tvarką ir vyresniųjų prokurorų kadenciją. Suinteresuotieji subjektai ir visuomenė nepritarė reformos projektui ir nenumatoma, kad Vyriausybė ją patvirtins iki spalio mėn. vyksiančių parlamento rinkimų.
Didžioji dalis teismų patvirtino teisėjų etikos kodeksą. Etikos kodeksą parengė Aukščiausiojo Teismo darbo grupė, kuriai vadovauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kurią sudaro skirtingų lygmenų teismų teisėjai. Po to, kai Kodeksas buvo baigtas rengti, jis buvo pateiktas patvirtinti kiekviename teisme įsteigtoms teisėjų taryboms. Dauguma tarybų Kodeksą patvirtino. GRECO rekomendavo parengti teisėjų profesinio elgesio kodeksą.
Teisėjai ir prokurorai sulaukė Vyriausybės atstovų kritikos. Vykdomosios valdžios atstovai ne kartą pateikė kritiškų pastabų aukšto rango teisėjų ir prokuratūros atžvilgiu ir išreiškė abejonių dėl jų nepriklausomumo. Reaguodami į jas, teisminių institucijų atstovai paskelbė pareiškimus, kuriuose išreiškė susirūpinimą ir priminė, koks svarbus yra teismų nepriklausomumas ir visuomenės pasitikėjimas teismais. Gegužės 14 d. generalinis prokuroras paskelbė pasitraukiantis iš pareigų ir kaip vieną iš priežasčių nurodė patirtą spaudimą.
Kokybė
Parlamentas nepritarė Vyriausybės pasiūlymui didinti tam tikrus teismo mokesčius. 2021 m. sausio 29 d. per pirmąjį svarstymą Atstovų Rūmai, atsižvelgdami į teisės kreiptis į teismą prieinamumą vykstančios COVID-19 pandemijos metu, atmetė siūlomą Teismo mokesčių įstatymo pakeitimą. Vyriausybė šiuo teisėkūros laikotarpiu neplanuoja nei priimti jokių kitų šio pasiūlymo pakeitimų, nei pateikti atnaujinto pasiūlymo. Čekijos advokatų asociacijos įgyvendinta platesniu mastu teikiamos nuolatinės teisinės pagalbos sistema taip pat prisidėjo prie geresnių galimybių naudotis teise kreiptis į teismą, visų pirma kalbant apie pažeidžiamus asmenis, kurie neįstengia samdytis advokato.
Rengiami keli projektai, kuriais būtų didinama teisingumo sistemos skaitmenizacija. Teisingumo ministerija sukūrė bandomąją viešai prieinamos centrinės sprendimų duomenų bazės versiją
, į kurią pirmiausia bus įtrauktos civilinės bylos. Duomenų bazė bus laipsniškai plečiama. Pakeitimu, įsigaliojusiu 2021 m. birželio 9 d., į įstatymą dėl teismų ir teisėjų įtrauktas įpareigojimas teismams nuo 2022 m. liepos 1 d. skelbti visus sprendimus. Prie šių pastangų prisidės Teisingumo ministerijos vykdomas projektas, kuriuo bus remiamas anoniminimas. Procedūrinės taisyklės, kuriomis leidžiama teismuose naudoti skaitmenines priemones, taip pat tinkamus skaitmeninius įrankius ir infrastruktūrą, iš esmės taikomos
, o tai labai prisidėjo prie to, kad COVID-19 pandemijos metu teismų veikla nenutrūko. Vis dėlto dar nepriimti sprendimai, kaip gauti prieigą prie daugelio nagrinėjamų bylų elektroninės rinkmenos
. Visapusiška e. rinkmenų sistema yra toliau kuriama, tačiau vis dar vykdomas pasiūlymų teikimo etapas.
Parlamente vyksta diskusijos dėl naujo teisės akto projekto, kuriuo siekiama reformuoti vykdymo užtikrinimo ir nemokumo procedūras. Daugelį metų politinėse diskusijose buvo daug kalbama apie vykdymo užtikrinimo ir nemokumo procedūras, nes daugybė žmonių įkliūna į vadinamuosius skolos spąstus, ir, kaip nurodė Konstitucinis teismas, tai gali turėti neigiamos įtakos jų pagrindinėms teisėms, kaip antai teisei į deramą gyvenimo lygį
. Po to, kai 2019 m. buvo priimta nemokumo procedūrų reforma
, pateikti keli kiti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais siekiama reglamentuoti vykdymo užtikrinimo ir nemokumo procedūras, visų pirma siekiant apsaugoti skolininkus, įskaitant vaikus skolininkus.
Veiksmingumas
Civilinių, komercinių ir administracinių bylų nagrinėjimo procesų veiksmingumas padidėjo. Kadangi nagrinėjant civilines ir komercines bylas nesusiduriama su ypatingais sunkumais, numatyta teismo procesų trukmė toliau laipsniškai mažėja. Palyginti su ankstesniais metais, administracinėms byloms nagrinėti būtinas laikas gerokai sutrumpėjo. 2019 m. nustatytas laikas, per kurį pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, siekė 356 dienas
. Tuo pat metu administracinių bylų išnagrinėjimo rodiklis padidėjo iki daugiau kaip 107 proc.
ir tai rodo, kad teismai taip pat gali mažinti susikaupusių bylų skaičių. Šį teigiamą pokyti galėjo lemti tai, kad kitų šakų teisėjai buvo perkelti į administracinių teismų kolegijas. 2020 m. administracinėms byloms nagrinėti paskirti devyni nauji teisėjai
, dėl to veiksmingumas gali toliau didėti. Vis dėlto suinteresuotieji subjektai reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisėjų iš esmės trūksta, ir nurodo, kad Teisingumo ministerija nenustato realų teismų darbo krūvį atitinkančio naujai paskirtų teisėjų skaičiaus.
Teismams ir prokuratūrai COVID-19 pandemijos metu kilo skirtingo masto sunkumų. Aukščiausiasis Teismas ir Aukščiausiasis administracinis teismas, kurių procesai daugiausia vykdomi raštu, pranešė, kad COVID-19 pandemija neturėjo jokios įtakos jų veiksmingumui. Žemesnės instancijos teismai buvo priversti atidėti posėdžius ir dėl to procesai gali užtrukti, tačiau apskritai teismai nepranešė apie jokius didelius sutrikdymus. Paaiškėjo, kad prokuratūrai dėl žemo skaitmenizacijos lygio ir jos darbo pobūdžio buvo sudėtingiau vykdyti nuotolinį darbą.
II.Kovos su korupcija sistema
Čekija iš esmės taiko teisinę ir institucinę korupcijos prevencijos ir kovos su ja sistemą. Teisingumo ministerijos Interesų konfliktų ir kovos su korupcija departamentas yra atsakingas už 2018–2022 m. nacionalinės kovos su korupcija strategijos, kuri yra Čekijos vyriausybės lygmens strateginė kovos su korupcija sistema, koordinavimą ir stebėseną. Kovos su korupcija taryba veikia kaip Vyriausybės patariamasis organas. Su prokuratūra bendradarbiaujanti Nacionalinė kovos su organizuotu nusikalstamumu agentūra yra policijos padalinys, visoje šalyje turintis kompetenciją tirti aukšto lygio korupcijos atvejus
. Finansinės analizės tarnyba veikia kaip Čekijos finansinės žvalgybos padalinys. Valstybės vykdomą viešųjų pajamų ir išlaidų valdymą peržiūri Aukščiausioji audito tarnyba, ir jos išvados gali padėti nustatyti korupcijos riziką.
Ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis tebėra gana aukštas. Pagal organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Čekijos Respublika surinko 54 balus iš 100 ir užima 14 vietą Europos Sąjungoje ir 49 vietą pasaulyje
. Per pastaruosius penkerius metus
šis suvokimas buvo palyginti stabilus
.
2020 m. gruodžio mėn. Čekijos Vyriausybė priėmė naują 2021–2022 m. kovos su korupcija planą, kuriame pakartoti ankstesni prioritetai. Šis veiksmų planas
– naujausias iš pagal dabartinę 2018–2022 m. Vyriausybės kovos su korupcija strategiją priimtų veiksmų planų
. Palyginti su ankstesniu planu, keturios prioritetinės sritys išliko nepakitusios
. Vyriausybė daugiau dėmesio skirs dar neįgyvendintiems tikslams, be kita ko, teisės aktų dėl pranešėjų apsaugos ir dėl lobizmo priėmimui, taip pat dėl skaidrumo, galimybės gauti informacijos ir dėl su COVID-19 pandemija susijusios korupcijos rizikos
. 2022 m. sausio mėn. bus paskelbtas ankstesnio 2020 m. veiksmų plano ex post vertinimas. Jau pradėtas parengiamasis analitinis darbas, susijęs su naująja kovos su korupcija strategija po 2022 m.
, ir jis bus sparčiau vykdomas 2022 m. pavasarį, siekiant į strategiją įtraukti naujus būsimos vyriausybės prioritetus ir su Čekijos tarptautiniais įsipareigojimais susijusias priemones.
Imamasi veiksmų korupcijai pažaboti, užtikrinant stabilų tyrimų, baudžiamojo persekiojimo bylų ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių. 2020 m. Čekijos teisėsaugos institucijos pradėjo 180 su korupcija susijusių tyrimų (2019 m. – 152 tyrimus)
, už su korupcija susijusius nusikaltimus nuteista arba dėl jų įtarta
180 asmenų (2019 m.– 190 asmenų)
. Iš viso prieš teismą stojo 169 asmenys (2019 m. – 125)
, o per 2020 m. už korupciją buvo nuteista 111 asmenų (2019 m. – 96). Praėjusiais metais priimti 23 išteisinamieji nuosprendžiai dėl korupcijos (palyginti su praėjusiais metais priimtais 30 nuosprendžių). Pastaraisiais metais didelio atgarsio sulaukusiose bylose, kurias daugiausia nagrinėjo Aukščiausioji prokuratūra, daugiausia dėmesio skirta su viešaisiais pirkimais ir konkurencija susijusiems nusikaltimams (įskaitant pareigūnų korupciją ir nusikalstamą veiklą) ir didelio masto mokesčių slėpimui
. Čekijos baudžiamajame kodekse kyšininkavimas užsienyje nėra laikomas atskiru nusikaltimu, nors jis yra priskiriamas su korupcija susijusiems bendro pobūdžio nusikaltimams
. EBPO atkreipė dėmesį į žemą vykdymo užtikrinimo lygį kyšininkavimo užsienyje atveju, nepaisant to, kad Čekijos ekonomika orientuota į eksportą ir eksportas vykdomas didelės rizikos sektoriuose, kuriuose yra didesnė kyšininkavimo tikimybė
. Iki šiol įgyvendintos priemonės, įskaitant specializuotų darbuotojų skaičiaus didinimą ir didesnius duomenų analizės pajėgumus, nepadėjo nustatyti ir tirti kyšininkavimo užsienyje atvejų. Šioje srityje reikia rasti būdų teikti pirmenybę kyšininkavimo užsienyje atvejų nustatymui, tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už juos. Viena iš galimybių, padėsiančių pagerinti vykdymo užtikrinimą, – nustatyti, kad kyšininkavimas užsienyje yra atskira nusikalstama veika, priimti nutarimą arba vidaus direktyvą, kuriuose būtų nurodyta, kad kyšininkavimui užsienyje teikiama pirmenybė.
Atliekant tyrimus ir auditus kilo susirūpinimas dėl tam tikrų aukšto lygio korupcijos atvejų, susijusių su ES lėšų naudojimu, ir interesų konfliktų. 2021 m. balandžio 23 d. Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje atliktas 17 ES dotacijų, skirtų Čekijos įmonei, išmokėjimo auditas, nustatyta pažeidimų ir interesų konfliktas, pateikta rekomendacija grąžinti apytikriai 11 mln. EUR už tai, kad nebuvo laikomasi 2012 m. ES finansinio reglamento ir buvo pažeistas Čekijos įstatymas dėl interesų konfliktų
. Ši byla neseniai perduota Europos prokuratūrai ir ji ėmėsi ją nagrinėti. Apskritai, subsidijos komercinėms įmonėms, kuriose valstybės tarnautojui priklauso 25 proc. arba didesnis akcijų paketas, yra draudžiamos pagal Čekijos įstatymą dėl interesų konflikto. Priimta 2014–2020 m. kovos su sukčiavimu ir korupcija naudojant ES lėšas strategija
, kurioje nustatyta pagrindinė taisyklių sistema, prie kurios pridėtos procedūrinės gairės, skirtos vadovaujančiosioms institucijoms. Vis dėlto tam tikrais atvejais buvo išreikštas susirūpinimas dėl ES lėšų valdymo ir skirstymo, taip pat ir atliekant su sukčiavimu susijusius Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimus ir susijusius nacionalinius tyrimus, kurie neseniai baigti pateikus rekomendaciją priimti kaltinamąjį aktą aukšto lygio byloje
.
Atitinkamų kovos su korupcija institucijų praktinis bendradarbiavimas Čekijoje vykdomas tinkamai ir planuojama papildoma policijos specializacija ir IT plėtra. Paaiškėjo, kad prokuratūra, policija ir finansinės žvalgybos padalinys glaudžiai ir efektyviai bendradarbiauja, vykdydami didelio masto operacijas
. Pasak policijos ir prokuratūros, tyrėjų ir prokurorų ištekliai
ir specializacijos lygis, taip pat jų galimybės naudotis atitinkama informacija, yra pakankami, kad jie vykdytų su korupcijos pažabojimu susijusias užduotis. Policijos prezidiume, kurio pozicija hierarchijoje yra aukštesnė už Nacionalinės kovos su organizuotu nusikalstamumu agentūros, yra įsikūręs centrinis analizės padalinys, kuris teikia gaires ir padeda vykdyti visos policijos bylų analizę. Siekiant efektyviai patenkinti policijos poreikius ir kurti labiau strateginius žvalgybos lygius, vis dar reikėtų aukštesnio lygio analizės darbuotojų specializacijos, taip pat papildomų IT priemonių ir funkcijų
. Tikimasi, kad 2019 m. tyrimų tarnybų koncepcijos dokumentas, kuriame skatinama imtis šių pokyčių, bus įgyvendintas ir vėliau (2022 m.) peržiūrėtas
.
Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio lobizmo reglamentas, kuriuo būtų padidintas Čekijos teisėkūros proceso skaidrumas, vis dar nepriimtas. Ginčytinos sritys, dėl kurių vis dar diskutuojama, yra susijusios su lobistų apibrėžties išimtimis
. Reglamente būtų numatyta sukurti viešai prieinamą lobistų ir valdžios pareigūnų, į kuriuos kreipėsi lobistai, registrą, nustatyti įpareigojimą lobistams ir valdžios pareigūnams, į kuriuos kreipėsi lobistai, atskleisti lobizmo ryšius, ir nustatyti poveikį teisės aktui, siekiant atskleisti, kas siekė daryti įtaką kuriam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Šį registrą turėtų prižiūrėti politinių partijų ir judėjimų finansų priežiūros tarnyba. Neatskleidus tokios informacijos, gali būti skirtos apytikriai 3 860 EUR (100 000 CZK) baudos. Į lobizmo reglamentą taip pat būtų įtrauktos griežtesnės taisyklės dėl dovanų deklaravimo. Dovanų, apie kurias reikia pranešti jau sukurtam centriniam interesų konflikto registrui, vertės riba bus sumažinta nuo apytikriai 400 EUR (10 000 CZK) iki apytikriai 200 EUR (5 000 CZK).
Imtasi preliminarių priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Atstovų Rūmų narių etikos taisykles. Specialus Atstovų Rūmų narių etikos kodeksas, panašus į centrinio viešojo administravimo viešosios tarnybos pareigūnų etikos kodeksą, dar nepriimtas. Siūlomas Įstatymo dėl Atstovų Rūmų procedūrinių taisyklių pakeitimas, pagal kurį Atstovų Rūmams būtų leidžiama priimti elgesio kodeksą, nesulaukė pakankamo politinio pritarimo
. Kai kurios politinės partijos priėmė savo partijos narių etikos kodeksus
. Kalbant konkrečiai apie dovanas Parlamento nariams, vis dar kyla susirūpinimas dėl to, kad nepriimta tinkama sistema, be kita ko, apimanti kitokią naudą, kaip antai nepiniginę naudą ir paslaugas, ir praktinės gairės Parlamento nariams
.
2020 m. Vyriausybė, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo sprendimu, nusprendė į prievolę teikti turto deklaraciją neįtraukti sutuoktinių pajamų. Parlamento nariai tam tikru mastu turi atskleisti informaciją apie sutuoktinių turtą savo turto deklaracijose
, pavyzdžiui, apie atitinkamo Parlamento nario ir jo sutuoktinio jungtinę nuosavybę. Į prievolę atskleisti informaciją vis dar neįtrauktos sutuoktinių pajamos, taip pat neįtrauktas joks priklausomų šeimos narių turtas
. Vyriausybė, remdamasi Konstitucinio Teismo priimtu sprendimu
, nusprendė papildomai nekeisti su tuo susijusių turto deklaravimo taisyklių
.
Paramos politinei partijai finansuoti taisyklės iš esmės yra tinkamos, tačiau praktikoje išlieka sunkumų
. Į politinių partijų ir judėjimų įstatymą
įtraukta kiekvienam atskiram rėmėjui taikoma didžiausia apytikriai 120 000 EUR (3 000 000) riba. Visa maždaug už 40 EUR (1 000 CZK) didesnė parama turi būti pagrįsta dokumentais. Užsienio piliečiais ar valdžios institucijos paramos teikti negali. Apie rinkimų laikotarpiu gautą paramą turi būti paskelbta internete iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms
. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti baudžiama skiriant maždaug 4 000–80 000 EUR (100 000–2 000 000CZK) dydžio baudas. Politinių partijų ir judėjimų finansų priežiūros tarnyba yra atsakinga priežiūros įstaiga
. Vis dar kyla struktūrinių problemų, nes taisyklės dėl didžiausios atskirų rėmėjų paramos netaikomos prezidento rinkimams
arba ne pelno organizacijų teikiamai paramai
. Taip pat kyla kliūčių prižiūrint verslo tinklų, kuriems priklauso daugybė juridinių asmenų, teikiamą paramą
. Vyriausybė siekia atlikti išsamesnę analizę, kad būtų nustatytos teisės aktų spragos ir praktikoje kylančios problemos
.
Konstitucijos pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti Aukščiausiąją audito tarnybą, vis dar nepriimti. Įstatymo projektu, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl Aukščiausiosios audito tarnybos
, būtų įgyvendintas Konstitucijos pakeitimas. Juo būtų išplėsti Aukščiausiosios audito tarnybos įgaliojimai, suteikiant jai galimybę taip pat atlikti vietos valdžios, sveikatos draudimo įmonių ir valstybei priklausančių įmonių (t. y. įmonių, kurių didžiausią akcijų dalį valdo arba kontroliuoja valstybė ar vietos valdžia) viešųjų išlaidų auditą. Įstatymo projekto priėmimas atidėtas
, neatsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta Vyriausybės programos pareiškime, jam teiktas Vyriausybės prioritetas.
Parlamentui buvo pristatytas parengiamasis darbas pranešėjų apsaugos srityje. 2021 m. sausio 25 d. Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl pranešėjų apsaugos ir kartu pateiktą iš dalies keičiantį įstatymą
. Laukiama abiejų jų antrojo svarstymo Atstovų Rūmuose
ir šiuo metu dėl jų diskutuojama atitinkamuose Atstovų Rūmų komitetuose. Įstatymo projekte numatyta sukurti vidaus ataskaitų teikimo sistemas ir nustatyti pranešimo Teisingumo ministerijai tvarką, kad pranešėjai galėtų pranešti apie galimus pažeidimus.
Valstybės įmonių valdymas yra reglamentuojamas, tačiau praktikoje vis dar išlieka sunkumų. Praktikoje dar neužtikrinta politinių kandidatų skyrimo valstybės įmonėse prevencija
. 2020 m. Vyriausybė patvirtino valstybės nuosavybės politikos strategiją
, pagrįstą 2015 m. EBPO gairėmis dėl valstybės įmonių valdymo. Šia strategija siekiama užtikrinti, kad valstybė jai priklausančiose įmonėse skaidriai ir efektyviai naudotųsi savo nuosavybės teisėmis.
Tam tikrose srityse dėl COVID-19 pandemijos kovos su korupcija reformų tempas sulėtėjo. Dauguma kovos su korupcija priemonių, kurias planuota įvesti 2020 m., ypač sveikatos priežiūros sektoriuje, buvo atidėtos
. Naujajame 2021–2022 m. kovos su korupcija plane numatytos tikslinės priemonės, susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant tam tikrus su COVID-19 susijusių viešųjų sutarčių registro žymenis, ir viešųjų pirkimų kilus nepaprastajai padėčiai arba panašioms krizės situacijoms metodikos rengimas
. Apskritai manoma, kad registras daro teigiamą įtaką korupcijos prevencijai, nes juo prisidedama prie didesnio skaidrumo ir didesnių viešosios priežiūros galimybių.
III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė
Į Čekijos konstitucinę santvarką įtraukta Pagrindinių teisių ir pagrindinių laisvių chartija užtikrinama saviraiškos laisvė ir teisė į informaciją, taip pat aiškiai draudžiama cenzūra. Įstatyme dėl radijo ir televizijos transliavimo aiškiai nustatytos Čekijos žiniasklaidos reguliavimo institucijos kompetencijos sritys. Įstatymu dėl teisės laisvai susipažinti su informacija užtikrinama galimybė susipažinti su valdžios institucijų turima informacija.
Reforma, kuria siekiama toliau stiprinti Radijo ir Televizijos transliavimo tarybos nepriklausomumą, vis dar nėra vykdoma. Įstatyme dėl radijo ir televizijos transliavimo Taryba nustatyta kaip „nepriklausoma administravimo įstaiga“, kurią sudaro 13 narių, nustatytos Tarybos pareigos ir įsipareigojimai ir tinkamumo kriterijai, išimties taikymo kriterijai, taip pat Tarybos narių ir vadovo skyrimo procedūros. Jeigu Taryba kelis kartus rimtai pažeidžia Įstatyme numatytus įsipareigojimus arba jeigu jos privaloma metinė ataskaita kelis kartus nepatvirtinama dėl didelių trūkumų, Atstovų Rūmai gali pasiūlyti Ministrui Pirmininkui paleisti visą Tarybą. Įgyvendinus reformą, kuri buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio mėn., Ministras Pirmininkas nebedalyvautų skiriant kandidatus, o Atstovų Rūmų įgaliojimai būtų apriboti taip, kad pirmiau minėtais atvejais jie galėtų siūlyti atleisti tik atskirus narius, taip sustiprinant Tarybos, kaip institucijos, nepriklausomumą. Pagal šį pakeitimą taip pat būtų reikalaujama, kad Parlamentas pateiktų tokių atleidimų priežastis. Tokiu pakeitimu būtų siekiama įgyvendinti tikslus, susijusius su peržiūrėtos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nepriklausomumu.
Radijo ir televizijos transliavimo tarybos kompetencija tiksliai apibrėžta teisės aktuose ir efektyviai taikoma praktikoje. Reguliavimo institucija nesitiki, kad siūlomais Transliavimo įstatymo pakeitimais (žr. pirmiau) bus daromas didelis poveikis Tarybos darbui, tačiau tikimasi, kad bus nežymiai konsoliduoti jos personalo ištekliai. Čekijos įstatyme dėl radijo ir televizijos transliavimo numatyta Tarybos pripažintų savireguliavimo įstaigų veikla. Tokios įstaigos gali imtis teisinių veiksmų, susijusių su sritimis, kuriose jos vykdo veiklą. Pirmiau nurodyto įstatymo projekte būtų pateikta papildomo savireguliavimo taikymo sritis. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl atskiros Čekijos televizijos stebėtojų valdybos narių atrankos proceso ir nepriklausomumo.
Čekija priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojamas tikrosios nuosavybės skaidrumas , taip pat taikomas žiniasklaidos priemonių nuosavybei. 2021 m. sausio 5 d. Įstatymu 37/2021 Rink., kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 5-oji ES kovos su pinigų plovimu direktyva, sukurta dvipakopė galimybės susipažinti su tokia informacija sistema. Ja užtikrinama, kad Teisingumo ministerijos sudarytame registre būtų viešai skelbiamas ribotas kiekis informacijos apie nuosavybę ir sukurti mechanizmai, kuriais tam tikroms valdžios institucijoms būtų leidžiama taikyti sankcijas už tai, kad nepateikti reikiami duomenys. Vis dėlto Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje ši sritis priskirta didelės rizikos sričiai, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią sistemą žiniasklaidos įmonės nėra įpareigotos plačiajai visuomenei atskleisti visų savo nuosavybės struktūrų. Pranešama, kad Čekijoje esama didelės naujienų žiniasklaidos koncentracijos, visų pirma susijusios su didele koncentracija žiniasklaidos subsektoriuose.
Čekija nepriėmė jokių teisės aktų, kuriais būtų reguliuojamas valstybės reklamos paskirstymas. Be Įstatyme dėl viešųjų pirkimų nustatytų bendro pobūdžio reklamos reikalavimų, t. y. kad viešajame registre būtų skelbiama apie visas valstybės reklamos sutartis, kurių vertė didesnė kaip 50 000 CZK (maždaug 2 000 EUR), Čekijoje nepriimta jokių konkrečių taisyklių, susijusių su valstybės reklamos paskirstymu. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje atkreiptas dėmesys į Čekijos tiriamosios žurnalistikos centro vykdytą 2010–2018 m. Čekijos ministerijų išlaidų reklamai stebėseną, kuri atskleidė, kad smarkiai skiriasi tai, kaip atskiros ministerijos skirtingoms žiniasklaidos priemonėms skirsto išlaidas reklamai. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje nurodyta, kad tai rodo favoritizmą ir tai, kad iš esmės stinga skaidrumo.
Įstatymu užtikrinta galimybė susipažinti su informacija, tačiau praktiškai tam kyla kliūčių. Nepriimta jokių Įstatymo dėl teisės laisvai susipažinti su informacija, kuriuo užtikrinama galimybė susipažinti su valdžios institucijų turima informacija, pakeitimų. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad tam tikros valdžios institucijos ne kartą bandė kištis į informacijos perdavimo procesą COVID-19 pandemijos metu. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Sveikatos informacijos ir statistikos institutas atsisakė paskelbti išsamius duomenis apie COVID-19 infekcijų plitimą.
Nors laikoma, kad žurnalistams negresia fizinė žala, neretai pasitaiko žodinių įžeidimų, priekabiavimo ir grėsmių internete. Tiek Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje, tiek „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse nurodyta, kad šios profesijos atstovai nuolat patiria tam tikrų politinių partijų ir aukšto rango valstybės pareigūnų žodinius įžeidimus. Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti 2020 m. neužregistruota nė vieno perspėjimo dėl Čekijos. 2021 m. joje užregistruotas vienas perspėjimas, susijęs su pirmiau minėtu klausimu dėl Čekijos televizijos tarybos. Nebuvo priimta jokia paramos žiniasklaidai programa, kuria būtų kovojama su COVID-19 pandemijos poveikiu. Remiantis Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaita, spausdintinės žiniasklaidos sektorius smarkiai nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos.
IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema
Čekijos parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai
su tiesiogiai renkamu prezidentu. Pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto gali pateikti Atstovų Rūmų narys, Atstovų Rūmų narių grupė, Senatas, Vyriausybė arba didiesiems savivaldos regionams atstovaujantys organai
. Konstitucinis Teismas gali atlikti ex post konstitucinę peržiūrą. Be teisingumo sistemos, stabdžių ir atsparų sistemoje svarbų vaidmenį atlieka Ombudsmeno tarnyba ir pilietinė visuomenė.
2020 m. ir 2021 m. pradžioje beveik pusė teisės aktų buvo priimti taikant sutrumpintą skubią teisėkūros procedūrą. Nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. vidurio iš 128 Parlamento priimtų ir įstatymų sąvade paskelbtų įstatymų 60 įstatymų buvo priimti taikant skubią teisėkūros procedūrą, pasitelkiant trumpą svarstymą, dar 12 įstatymų buvo priimti skubos tvarka, kai įstatymas priimamas per pirmąjį svarstymą
. Suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, kad šios procedūros taip pat taikytos įstatymams, kurie nebuvo susiję su COVID-19 pandemijos klausimų sprendimu, priimti, ir kritikavo tai, kad buvo dideliu mastu nesilaikoma taisyklių dėl konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis
. Be to, išreikšta kritika, kad Vyriausybės priimtos kovos su COVID-19 pandemija priemonės nėra konkrečiai, aiškiai ir patikimai pagrįstos
. Abeji Parlamento rūmai priėmė priemonių, kuriomis siekta apsisaugoti nuo viruso plitimo jų patalpose, įskaitant galimybę proporcingai apriboti dalyvaujančių Parlamento narių skaičių.
Nepaprastoji padėtis truko didžiąją 2020 m. dalį ir 2021 m. pradžioje išreikštas susirūpinimas dėl jos konstitucingumo. Vadovaujantis Konstituciniu įstatymu dėl saugumo, Vyriausybė nepaprastąją padėtį gali paskelbti ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, jį pratęsti galima tik iš anksto pritarus Atstovų Rūmams
. Po nepaprastosios padėties, trukusios nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gegužės 17 d.
, Vyriausybė vėl paskelbė, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. įsigaliojo nepaprastoji padėtis, ir, gavusi Atstovų Rūmų pritarimą, periodiškai ją tęsė iki 2021 m. vasario 14 d. 2021 m. vasario 11 d. Atstovų Rūmai atsisakė iš anksto duoti sutikimą toliau tęsti nepaprastąją padėtį. Tada Vyriausybė, remdamasi regionų gubernatorių prašymu, iš naujo paskelbė 14 dienų trukmės nepaprastąją padėtį. Šis sprendimas sulaukė kritikos, be kita ko, dėl to, kad juo apeitos konstitucinės taisyklės. Dėl to Atstovų Rūmai nusprendė, kad ši nepaprastoji padėtis bus nutraukta, kai įsigalios naujas pandemijos įstatymas, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. vasario 27 d. Keletas senatorių pateikė skundą Konstituciniam Teismui, kuris, nors ir nustatė, kad šis skundas nepriimtinas, pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis gali būti pratęsta tik pritarus Atstovų Rūmams, ir kad Konstitucijoje numatyto pratęsimo būdo negalima pakeisti iš naujo paskelbiant nepaprastąją padėtį. Dėl blogėjančios padėties 2021 m. vasario 27 d. Vyriausybė iš naujo paskelbė trisdešimties dienų trukmės nepaprastąją padėtį, kuri, iš anksto gavus Atstovų Rūmų pritarimą, buvo pratęsta iki 2021 m. balandžio 11 d.
Toliau vykdoma neatidėliotinų priemonių taikymo teisminė kontrolė. Teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą, dažnai peržiūri neatidėliotinas priemones, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją. Vis dėlto suinteresuotieji subjektai nurodo, kad galiojančios priemonės pakeistos pernelyg greitai, kad teismai galėtų laiku į jas sureaguoti.
Dėl pandemijos vėluojama vykdyti projektus, kuriais siekiama toliau didinti teisėkūros proceso skaidrumą. Projekto, kuriuo siekiama sukurti „e. sąvado“ ir „e. teisės aktų“
portalus, kad būtų sudarytos sąlygos lengviau kontroliuoti teisėkūros procesą ir jame dalyvauti, vykdymas buvo atidėtas dėl nepaprastosios padėties ir su COVID-19 pandemija susijusių apribojimų poveikio. Šiuo metu planuojama nuo 2021 m. lapkričio mėn. atlikti sistemos bandymus ir mokyti naudotojus, o nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti veiklą.
Parlamente vykdomos diskusijos dėl įstatymo dėl Vaikų teisių gynėjo (vaikų teisių ombudsmeno) projekto. 2020 m. birželio mėn. kelių Atstovų Rūmų narių pateiktame įstatymo projekte siūloma įsteigti nuo viešojo teisių gynėjo, kuris šiuo metu veikia kaip Vaiko teisių konvencijos priežiūros institucija, nepriklausomą atskirą instituciją. Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimo dar nepateiktas. Pirmaisiais darbo metais ombudsmenas sulaukė suinteresuotųjų subjektų kritikos, visų pirma dėl savivalės ir pareiškimų, kuriais tariamai reiškiamos abejonės dėl proporcingumo principo taikymo ribojant asmenų teises
. Jo pareiškimai, kuriais išreikšta abejonių dėl tam tikrų mažumų grupių patiriamos diskriminacijos, taip pat sulaukė kritikos
. COVID-19 pandemijos metu viešasis teisių gynėjas nagrinėjo įvairius su COVID-19 pandemija susijusius klausimus. Valdžios institucijos vėliau pakeitė keletą minėtų priemonių.
COVID-19 pandemijos metu taikyti apribojimai smarkiai paveikė pilietinės visuomenės organizacijas. Pilietinės visuomenės erdvė yra laikoma atvira
, o pilietinė visuomenė aktyviai dalyvauja sprendžiant viešuosius reikalus. Pasak suinteresuotųjų subjektų, COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms, nes dauguma jų dėl su pandemija susijusių ribojimų buvo priverstos apriboti savo veiklą. Vis dėlto taip pat pastebėta teigiamų pokyčių, o kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos atkreipė dėmesį į didesnę visuomenės paramą, jų veiklos plėtrą ir didėjantį jos efektyvumą.
I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas *
* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas (Komisijos svetainėje)
https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation
.
Atviras laiškas ombudsmenui, kurį pasirašė 320 asmenų, įskaitant žinomus teisininkus (
https://www.petice.com/otevreny_dopis_verejnemu_ochranci_prav
).
Centre for Media Pluralism and Media Freedom (2021), Media pluralism monitor 2021
Civicus, Monitor tracking civic space – Czechia (
https://monitor.civicus.org/country/czech-republic/
).
Council of Europe: Committee of Ministers (2010), Recommendation CM/Rec(2010)12 of the Committee of Ministers to member states on judges: independence, efficiency and responsibilities.
Čekijos advokatų asociacija (2021), iš Čekijos advokatūros gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Čekijos advokatų asociacija, Teismo sprendimų sąrašas (
https://advokatnidenik.cz/2021/04/23/za-uplynulych-deset-mesicu-soudy-zrusily-nekolik-protiepidemickych-opatreni/
) (
https://advokatnidenik.cz/2021/04/09/soudy-jiz-odmitly-desitky-navrhu-na-zruseni-protiepidemickych-narizeni/
).
Čekijos advokatų asociacijos (2021) pareiškimas, Čekijos federalinės advokatų asociacija apie nepaprastosios padėties paskelbimą 2021 m. vasario 14 d. Vyriausybės potvarkiu (ČAK k vyhlášení nouzového stavu usnesením vlády ze dne 14. 2. 2021) (
https://advokatnidenik.cz/2021/02/15/cak-k-vyhlaseni-nouzoveho-stavu-usnesenim-vlady-ze-dne-14-2-2021/
).
Čekijos Finansų ministerija (2020), Čekijos Respublikos konvergencijos programa.
Česká justice (2021) „Stork Nest bylos tyrėjas pasitraukė. Jis baigė bylą ir pasiūlė dėl jos kreiptis į teismą“ (Vyšetřovatel Čapího hnízda končí u policie. Spis uzavřel a navrhl podat obžalobu) (
https://www.ceska-justice.cz/2021/05/vysetrovatel-capiho-hnizda-konci-u-policie-spis-uzavrel-a-navrhl-podat-obzalobu/
https://www.ceska-justice.cz/2021/05/vysetrovatel-capiho-hnizda-konci-u-policie-spis-uzavrel-a-navrhl-podat-obzalobu/
).
České noviny (2021), „Pasak daugelio teisininkų, nepaprastoji padėtis prieštarauja konstitucijai“ (Podle většiny právníků je nový stav nouze protiústavní) (
https://www.ceskenoviny.cz/zpravy/podle-vetsiny-pravniku-je-novy-stav-nouze-protiustavni/1996439
).
Čekijos Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. I. ÚS 3271/13.
2021 m. kovo 25 d. Čekijos Konstitucinio Teismo sprendimas, Pl. ÚS 12/21.
Čekijos Parlamento svetainė (
https://www.psp.cz/sqw/historie.sqw?o=8&t=1150
).
Čekijos prokurorų sąjunga, 2021 m. vasario 4 d. pareiškimas (
https://www.uniesz.cz/reakce-unie-statnich-zastupcu-ceske-republiky-na-utoky-politiku-proti-ustavnimu-soudu/
).
Čekijos prokurorų sąjungos pirmininkas, 2021 m. vasario 26 d. pareiškimas (
https://www.uniesz.cz/prezident-unie-statnich-zastupcu-jan-lata-ministryne-benesova-sdeluje-nepravdy/
).
Čekijos Respublikos Vyriausybė, 2014–2020 m. kovos su sukčiavimu ir korupcija naudojant ES lėšas strategija (
https://www.dotaceeu.cz/Dotace/media/SF/FONDY%20EU/2014-2020/Dokumenty/Ostatn%c3%ad/MMR_Strategie-proti-podvodum-SSR_FINAL3.pdf
).
Čekijos Respublikos Vyriausybė (2019), Korupcijos rizikos analizė sveikatos sektoriuje (
https://www.mzcr.cz/wp-content/uploads/2020/08/Sektorov%C3%A1-anal%C3%BDza-korupce-ve-zdravotnictv%C3%AD.pdf
).
Čekijos Respublikos Vyriausybė, Kovos su korupcija strategija (
https://korupce.cz/protikorupcni-dokumenty-vlady/na-leta-2018-az-2022/
).
Čekijos Respublikos Vyriausybė, Projektas, kuriuo siekiama sukurti „e. sąvado“ ir „e. teisės aktų“ portalus (
https://www.mvcr.cz/clanek/esbirka-a-elegislativa.aspx
).
Čekijos teisėjų etikos kodeksas (versija anglų kalba) (
https://www.nsoud.cz/Judikatura/ns_web.nsf/web/CodeofEthics~Code_of_Ethic~?Open&lng=EN
).
Čekijos teisėjų sąjunga, Soudcovská unie k vystoupení ministryně spravedlnosti (
https://www.soudci.cz/zpravy-a-stanoviska/pohledy-a-nazory/3173-soudcovska-unie-k-vystoupeni-ministryne-spravedlnosti.html
).
Deník N (2020), „Zeman: po susitikimo su N. Benešova pajaučiau, kad mano karjera baigiasi. Tapau jos numatytu taikiniu. Politika tapo šiurkštesnė“ (Zeman: Po schůzce s Benešovou jsem vycítil svůj konec, byli jsme pro ni vděčný terč. Politika zhrubla) (
https://denikn.cz/633179/zeman-po-schuzce-s-benesovou-jsem-vycitil-svuj-konec-byli-jsme-pro-ni-vdecny-terc-politika-zhrubla/?ref=list
).
Deník N (2021), „A. Babišas kaltina teisėjus dėl įtakos rinkimams. P. Rychetský reakcija: „Mes tiesiog giname Konstituciją“ (Babiš obvinil soudce z ovlivňování voleb. Jen chráníme ústavu, reagoval Rychetský) (https://denikn.cz/553944/snazi-se-ovlivnit-vysledek-voleb-babis-zautocil-na-ustavni-soud-i-predsedu-rychetskeho/).
Deník N (2021), „Kas kam ką pažadėjo? Jie kelia sąmyšį prieš rinkimus, M. Benesova kritikuoja Konstitucinio Teismo sprendimus“ (Kdo co komu slíbil? Před volbami udělají tóčo, kritizuje Benešová verdikt Ústavního soudu) (
https://denikn.cz/553991/kdo-co-komu-slibil-pred-volbami-udelaji-toco-kritizuje-benesova-verdikt-ustavniho-soudu/
).
Europos piliečių laisvių sąjunga (2021), Europos piliečių laisvių sąjungos atsakymai, pateikti rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2018 m. liepos 25 d. sprendimas LM, C‑216/18 PPU.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas Repubblika, C‑896/19.
Europos Taryba: Venecijos komisija (2010) Teismų sistemos nepriklausomumo ataskaita. I dalis: Teisėjų nepriklausomumas, CDL-AD(2010)004.
Europos Taryba: Venecijos Komisija (2016), Teisinės valstybės kontrolinis sąrašas, CDL-AD(2016)007.
Europos Komisija (2019), Galutinė audito ataskaita, Nr. REGC414CZ0133, REGIO/C4/AUD (
https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/reports/cz_functioning_report/cz_functioning_report_en.pdf
).
Europos Komisija (2020), Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Čekijoje.
Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.
Europos Parlamentas (2020), Biudžeto kontrolės komiteto faktų nustatymo misijos Čekijos Respublikoje ataskaita (
https://www.europarl.europa.eu/cmsdata/209082/CONT_CZ_Mission_Report_Final.pdf
).
Europos transliavimo sąjunga (2021), Grėsmė Čekijos Respublikos visuomeninei žiniasklaidai (
https://www.ebu.ch/news/2021/04/public-service-media-in-the-czech-republic-under-threat
).
Glopolis (2021), Iš „Glopolis“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
GRECO (2016), Fourth Evaluation Round – Evaluation Report on Czechia on Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors.
GRECO (2020), Fourth Evaluation Round – Interim Compliance Report on Czechia on Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors.
Info.cz (2021), „Prieš A. Babišą pradėtos procedūros užtruks iki rinkimų, prokurorai jomis naudojasi siekdami apsisaugoti nuo atleidimo iš darbo. Anot M. Benešovos, tai – žiauriausias laikas. Jeigu Vyriausybė baigtų darbą rytoj, labai apsidžiaugčiau“ (Stíhání Babiše se povleče do voleb, státní zástupci z něj mají štít proti svému odvolání. Je to nejbrutálnější doba, kdyby vláda zítra skončila, budu nejšťastnější, říká Benešová) (https://www.info.cz/pravo/justice/marie-benesova). International Press Institute (2021), Concerns over increasing meddling in independence of Czech public broadcaster (
https://ipi.media/concerns-over-increasing-meddling-in-independence-of-czech-public-broadcaster/
).
Investigace.cz (2019), „Valstybės reklama: Kas taip pat apmoka Parlamentní listy“ (Státní reklama: Kdo také platí Parlamentní listy) (
https://www.investigace.cz/statni-reklama-kdo-take-plati-parlamentni-listy
).
Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją ES“.
Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.
Nadace OSF (2021), Dopady pandemie COVID-19 na neziskové organizace (
https://osf.cz/wp-content/uploads/2021/03/Nadace-OSF_Dopady_pandemie_NNO_2021.pdf
).
OECD (2019), Implementing the OECD Anti-Bribery Convention, Phase 4 Two-Year Follow-Up Report: Čekija.
Prahos municipalinio teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 18 A 59/2020.
Prokuratūros pranešimas spaudai (2021) „Generalinis prokuroras Pavel Zeman pranešė apie savo atsistatydinimą“ (Nejvyšší státní zástupce Pavel Zeman oznámil rezignaci) (https://verejnazaloba.cz/nsz/nejvyssi-statni-zastupce-pavel-zeman-oznamil-rezignaci/).
Rekonstrukce státu (2021), „Čekijos piliečių nuomone, lobizmas daro didelę įtaką įstatymų formuluotei, tačiau iš esmės jį laiko priemone „krikštatėviams“ (Lobbing má podle poloviny Čechů výrazný vliv na podobu zákonů, vnímají ho ale hlavně jako nástroj pro kmotry) (
https://www.rekonstrukcestatu.cz/archivse-novinek/lobbing-ma-podle-poloviny-cechu-vyrazny-vliv-na-podobu-zakonu-vnimaji-ho-ale-hlavne-jako-nastroj-pro-kmotry
).
Reporters Without Borders (2021), 2021 World Press Freedom Index – Czechia (
https://rsf.org/en/czech-republic
).
Romea.cz (2021), „Romos tarybos“ nariai piliečiai: Křeček neišmano savo kompetencijos sričių, jo pareiškimai apie romų strategiją yra neteisingi, jis sistemingai tyčia pažeidžia romų orumą“ (Občanští členové "romské rady": Křeček nezná své kompetence, k romské strategii se vyjadřuje nepravdivě, soustavně cíleně podkopává důstojnost Romů) (
http://www.romea.cz/cz/zpravodajstvi/domaci/obcansti-clenove-romske-rady-krecek-nezna-sve-kompetence-k-romske-strategii-se-vyjadruje-nepravdive-soustavne-cilene
).
Seznam zprávy (2020), „M. Benešová stiprina kovą su generaliniu prokuroru. A. Babišas jį palaiko“ (Benešová zesiluje boj proti šéfovi žalobců. Babiš se ho zastal, https://www.seznamzpravy.cz/clanek/benesova-zesiluje-boj-proti-sefovi-zalobcu-poda-karnou-zalobu-kvuli-vrbeticim-153409).
Síť k ochraně demokracie (2020), Stebėsenos ataskaita, (
https://ochranademokracie.s3.amazonaws.com/ochranademokracie/production/files/2020/11/18/13/26/42/6db6f97d-7c3e-452d-b27f-44740bbdaa74/zprava-pracovni-skupiny-pro-lidska-socialni-prava-2019_2.pdf
).
Supreme Audit Office, EU Report 2020 – Report on the EU Financial Management in Czechia (2020) (
https://www.nku.cz/assets/publications-documents/eu-report/eu-report-2020-en.pdf
).
„Transparency International“ (2020), Exporting corruption.
Transparency International (2021), Contribution from Transparency International for the 2021 Rule of Law Report.
Transparency International (2021), Corruption Perceptions Index 2020.
Transparency International Czech Republic (2021), Contribution from Transparency International Czech Republic for the 2021 Rule of Law Report.
Visuomeninės žiniasklaidos aljansas (2021), Grėsmė Čekijos televizijai (
https://www.publicmediaalliance.org/the-threat-facing-czech-tv-ceska-televize/
).
Žmogaus teisių lyga (2021), iš žmogaus teisių lygos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
II priedas. Vizitas į Čekiją
2021 m. kovo mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:
·Žurnalistų asociacija
·Čekijos advokatų asociacija
·Čekijos nacionaliniu tarptautinio spaudos instituto komitetu
·Radijo ir televizijos transliavimo taryba
·Nepriklausomu žurnalistikos fondu
·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru
·Finansinės analizės tarnyba
·„Frank Bold / Reconstruction of State“
·Tarptautiniu spaudos institutu
·Žmogaus teisių lyga
·Kultūros ministerija
·Vidaus reikalų ministerija
·Teisingumo ministerija
·Nacionaline kovos su organizuotu nusikalstamumu agentūra
·Ombudsmenu
·Atviros valdžios partneryste
·Generaline prokuratūra
·Aukščiausiuoju administraciniu teismu
·Aukščiausiąja audito tarnyba
·Aukščiausiuoju Teismu
·„Transparency International“ Čekijos Respublikos skyriumi
·Teisėjų sąjunga
·Prokurorų sąjunga
* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:
·„Amnesty International“
·Reprodukcinių teisių centru
·CIVICUS
·„Civil Liberties Union for Europe“
·Europos pilietinės visuomenės tinklu
·Europos Bažnyčių Konferencija
·„EuroCommerce“
·Europos ne pelno teisės centru
·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru
·Europos piliečių forumu
·Europos žurnalistų federacija
·„European Partnership for Democracy“
·Europos jaunimo forumu
·„Front Line Defenders“
·„Human Rights House Foundation“
·„Human Rights Watch“
·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi
·Tarptautine teisininkų komisija
·Tarptautine žmogaus teisių federacija
·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)
·Tarptautiniu spaudos institutu
·Nyderlandų Helsinkio komitetu
·Atviros visuomenės Europos politikos institutu
·„Philanthropy Advocacy“
·„Protection International“
·„Žurnalistai be sienų“
·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru