EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

SWD(2021) 724 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita










Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Rumunijoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

2007 m. Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą buvo sukurtas Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM) kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Rumunijai nuolat reformuoti savo teismines institucijas ir suintensyvinti kovą su korupcija 1 . Atsižvelgiant į sprendimą, kuriuo nustatomas mechanizmas, ir, kaip pabrėžė Taryba, BTM bus baigtas taikyti, kai bus tinkamai pasiekti visi Rumunijai taikomi orientaciniai tikslai. Savo 2017 m. sausio mėn. ataskaitose Komisija išsamiai įvertino per dešimt BTM taikymo metų Rumunijos padarytą pažangą. Komisija taip pat nustatė planą, pagal kurį turi būti siekiama užbaigti taikyti BTM, grindžiamą 12 pagrindinių rekomendacijų, kurių pakaktų BTM tikslams pasiekti, jei jos būtų įgyvendintos ir jei pokyčiai nebūtų tokie, kad lemtų priešingą rezultatą. 2018 m. lapkričio mėn. ataskaitoje padaryta išvada, kad dėl pokyčių sumažėjo daroma pažanga arba kilo abejonių dėl jos negrįžtamumo ir kad reikia pateikti aštuonias papildomas rekomendacijas. Naujausioje 2021 m. birželio mėn. Komisijos priimtoje BTM ataskaitoje įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant dvylika 2017 m. sausio mėn. rekomendacijų ir aštuonias papildomas 2018 m. lapkričio mėn. rekomendacijas. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad nuo to laiko, kai 2019 m. buvo pateikta paskutinė BTM ataskaita, padėtis, susijusi su BTM orientacinių tikslų rodikliais, akivaizdžiai pagerėjo, ir palankiai įvertinta tai, kad 2021 m. buvo suteiktas stiprus naujas postūmis vykdyti reformas ir atitaisyti padėtį, susidariusią dėl to, kad 2017–2019 m. buvo nukrypta nuo orientacinių tikslų. Taigi matyti, kad padaryta pažanga įgyvendinant visas likusias BTM rekomendacijas ir, jei pažanga išliks stabili, daugelis jų turėtų būti įgyvendinta 2 .

I.Teisingumo sistema

Rumunijos teismų sistemos struktūrą sudaro keturios tiek civilinės, tiek karinės instancijos: pirmosios instancijos apygardos teismai, įprasti ir specializuoti teismai, apeliaciniai teismai 3 ir Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas. Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas priima sprendimus tam tikrų kategorijų asmenų 4 pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos baudžiamosiose bylose, taip pat tam tikrose apeliacinės instancijos civilinėse ir administracinėse bylose. Viena iš pagrindinių šio Teismo funkcijų – užtikrinti, kad kiti teismai vienodai aiškintų ir taikytų teisės aktus. Aukščiausioji magistratų taryba, kuriai pavesta užduotis užtikrinti teismų nepriklausomumą, yra padalyta į du padalinius, kurių vienas skirtas teisėjams, o kitas – prokurorams. Kiekvienas padalinys turi išimtinę kompetenciją įdarbinti atitinkamai teisėjus ir prokurorus bei valdyti jų karjerą ir veikia kaip drausmės teismas nagrinėjant drausmines bylas. Prokuratūrai vadovauja prie Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo veikiančios Generalinės prokuratūros generalinis prokuroras. Generalinę prokuratūrą sudaro specializuotos struktūros, turinčios specialią jurisdikciją ir organizaciją, Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas (DNA) ir Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu direktoratas (DIICOT), kuriam vadovauja vyriausieji prokurorai, ir nuo 2018 m. prokuratūroje įsteigtas Pažeidimų teismuose tyrimo skyrius (SIIJ) 5 . Taip pat yra karinės prokuratūros. Generalinį prokurorą ir specializuotų struktūrų, DNA bei DIICOT vyriausiuosius prokurorus teisingumo ministro siūlymu skiria Respublikos prezidentas, gavęs neprivalomą Aukščiausiosios magistratų tarybos nuomonę 6 . Rumunija dalyvauja Europos prokuratūros veikloje. Rumunijos nacionalinė advokatų asociacijų sąjunga yra viešojo intereso teisės subjektas, kurį sudaro 41 Rumunijos advokatų asociacija. Konstitucinis Teismas tikrina įstatymų suderinamumą su Konstitucija ir sprendžia konstitucinio pobūdžio valdžios institucijų tarpusavio konfliktus.

Nepriklausomumas

Teismų nepriklausomumą plačioji visuomenė vertina vidutiniškai, tad šis vertinimas reikšmingai pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais. Teismų nepriklausomumo vertinimas plačiojoje visuomenėje dabar yra vidutiniškas (51 proc.), t. y. padidėjo, palyginti su 37 proc. 2020 m. 7 Įmonės teismų nepriklausomumą vertina vidutiniškai (45 proc.), t. y. 8 procentiniais punktais prasčiau, palyginti su 2020 m. 8 Jei plačiosios visuomenės dažniausiai nurodoma prasto teismų nepriklausomumo vertinimo priežastis tebėra susijusi su vyriausybės ir politikų kišimusi arba jų daromu spaudimu, tai įmonės labiausiai nerimauja dėl kišimosi ar spaudimo, susijusio su ekonominiais arba kitais konkrečiais interesais 9 .

2017–2019 m. priimti teisingumo įstatymų daliniai pakeitimai yra peržiūrimi. Teisingumo įstatymais, kurie buvo iš dalies pakeisti 2017 m. ir 2019 m., apibrėžiamas magistratų statusas ir nustatoma teismų sistemos bei Aukščiausiosios magistratų tarybos struktūra 10 . Šie įstatymai yra ypač svarbūs teisėjų nepriklausomumui ir tinkamam teismų veikimui užtikrinti. Tebegaliojantys teisingumo įstatymų daliniai pakeitimai turėjo didelį poveikį teisingumo sistemos nepriklausomumui, kokybei ir veiksmingumui 11 . Pagrindinės problemos buvo nustatytos visų pirma šiose srityse: Pažeidimų teismuose tyrimo skyriaus (SIIJ) kūrimas, teisėjų ir prokurorų civilinės atsakomybės sistema, ankstyvojo išėjimo į pensiją sistemos, leidimai verstis profesija, taip pat aukšto rango prokurorų statusas ir skyrimas 12 . Kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir 2021 m. BTM ataskaitoje 13 , įgyvendinant iš dalies pakeistus įstatymus susirūpinimas greitai pasitvirtino ir per keletą metų kilo naujų problemų. Tebegaliojantys iš dalies pakeisti įstatymai ir toliau kelia susirūpinimą, susijusį su neigiamu poveikiu teisingumo sistemos veikimui. Visų pirma SIIJ vis dar tęsia veiklą, o jo veikimas toliau kelia didelį susirūpinimą 14 , nors praėjusiais metais SIIJ aktyvumas sumažėjo. 2020 m. rugsėjo 30 d. tuometinis teisingumo ministras šešių mėnesių viešosioms konsultacijoms pateikė teisingumo įstatymų visapusiškų dalinių pakeitimų projektus 15 . Kaip nurodė teisingumo ministras, įstatymų projektai buvo parengti išanalizavus reikalavimus, nustatytus Europos Komisijos BTM ataskaitoje, GRECO ataskaitose ir Venecijos komisijos nuomonėse. Kaip numatyta, įstatymų projektais siekiama atitaisyti neigiamą 2017–2019 m. įstatymų dalinių pakeitimų poveikį ir pateikti sprendimus daugeliui BTM ataskaitose nurodytų problemų, visų pirma susijusių su SIIJ panaikinimu, prokurorų profesinio nepriklausomumo lygio didinimu, panaikinant 2018 m. pakeistas teisės aktų nuostatas, magistratų civiline atsakomybe, magistratų saviraiškos laisvės apribojimais ir vadovaujamąsias pareigas einančių prokurorų atšaukimo bei skyrimo procedūromis. 2021 m. sausio mėn. vyriausybė priėmė memorandumą, kuriuo atsižvelgia į politinį įsipareigojimą įgyvendinti visas dar neįgyvendintas BTM rekomendacijas. Memorandume išdėstyti planai apima įstatymo, kuriuo panaikinamas Teisminių institucijų padarytų nusikalstamų veikų tyrimo skyrius (SIIJ), projektą ir teisingumo srities įstatymų pakeitimus, kurie abu yra tiesiogiai susiję su BTM rekomendacijomis. 2021 m. kovo 29 d., baigiantis viešosioms konsultacijoms ir po kelių diskusijų su teismais, pareigas einantis teisingumo ministras tris iš dalies pakeistų įstatymų projektus pateikė Aukščiausiajai magistratų tarybai, kad ji pateiktų savo nuomonę. Teisingumo ministras įsipareigojo įstatymų projektus tuo pat metu nusiųsti parlamentui ir Venecijos komisijai, kad ši pateiktų savo nuomonę. Svarbu, kad šiais teisės aktų pakeitimais būtų užtikrintas teismų nepriklausomumas pagal ES teisę ir atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas. Vienas reikšmingų pokyčių – tai 2021 m. gegužės 18 d. ES Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame kelios teisingumo įstatymų nuostatos nagrinėtos atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnį bei 19 straipsnio 1 dalį ir BTM sprendimą, visų pirma kiek tai susiję su SIIJ ir ad interim skyrimu į vadovaujamas pareigas Teismų inspekcijoje, taip pat su asmenine teisėjų atsakomybe dėl teismo klaidos 16 . Be to, ES Teisingumo Teismas priminė, kad valstybė narė negali daryti savo teisės aktų pakeitimų, visų pirma susijusių su teisingumo sistemos organizavimu, taip, kad sumažėtų teisinės valstybės vertybės apsauga 17 .

Atskiras įstatymo projektas, kuriuo siekiama panaikinti prokuratūroje įsteigtą Pažeidimų teismuose tyrimų skyrių (SIIJ), svarstomas parlamente. 2021 m. vasario 4 d. įstatymo projektas paskelbtas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. 2021 m. vasario 11 d. Aukščiausioji magistratų taryba pateikė neigiamą nuomonę dėl įstatymo projekto, teigdama, jog reikalingos papildomos garantijos, užtikrinančios, kad teisėjai būtų apsaugoti nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų atliekant korupcijos tyrimą 18 . Vasario 18 d. vyriausybė priėmė nepakeistą įstatymo projektą ir projektą pateikė parlamentui. 2021 m. kovo 24 d. Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, bet papildė jį nuostatomis, kurių, jų nuomone, reikia siekiant apsaugoti magistratus nuo piktnaudžiavimo atliekant korupcijos tyrimus, ir pasiūlė, kad prašymas pritarti dėl bylos, kurioje nagrinėjami su korupcija susiję teisės pažeidimai, perdavimo teismui pirmiausia turėtų būti teikiamas Aukščiausiajai magistratų tarybai 19 . Šį pasiūlymą griežtai kritikavo pilietinė visuomenė, didelė dalis teismų ir pati Aukščiausioji magistratų taryba 20 , kurių nuomone, juo galėtų būti ribojama magistratų atskaitomybė. Įstatymo projektas dabar svarstomas Senate – sprendimą priimsiančiuose Parlamento rūmuose. 2021 m. kovo 29 d. teisingumo ministras paprašė Venecijos komisijos pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto, visų pirma dėl papildomų garantijų, siekiant užtikrinti suderinamumą su Europos Tarybos standartais. 2021 m. liepos 5 d. priimtoje nuomonėje Venecijos komisija palankiai vertina Rumunijos ketinimą panaikinti SIIJ ir atkurti specializuotų prokuratūrų (pvz., DNA ir DIICOT) kompetenciją, bet rekomenduoja atšaukti Atstovų Rūmų padarytus pakeitimus 21 . 2021 m. gegužės 18 d. sprendime dėl SIIJ Teisingumo Teismas nustatė, kad teisės aktai, kuriais įsteigiamas toks specializuotas skyrius, turi būti pagrįsti objektyviais ir patikrinamais gero teisingumo vykdymo reikalavimais, jais turi būti užtikrinama, kad šiuo skyriumi nebūtų galima pasinaudoti kaip teisėjų ir prokurorų veiklos politinės kontrolės priemone ir kad jis savo kompetencija naudotųsi laikydamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų 22 . 2021 m. birželio 7 d. priimtu sprendimu Piteščio apeliacinis teismas, kuris buvo pirmasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pritaikęs Teisingumo Teismo sprendimą, paskelbė, kad SIIJ egzistavimas nėra pagrįstas objektyviais ir patikrinamais gero teisingumo vykdymo reikalavimais, todėl jis nėra kompetentingas tirti jam perduotas bylas 23 . Svarbu, kad dabartinė teisinė reforma – kalbant apie SIIJ panaikinimą ir specializuotų prokuratūrų dalykinės kompetencijos, susijusios su tiriamomis bylomis, atkūrimą – būtų vykdoma laikantis ES teisės, visų pirma ES Teisingumo Teismo sprendimo 24 , ir atsižvelgiant į Europos standartus.

ES Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą dėl teisėjų ir prokurorų civilinės atsakomybės. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 25 nurodyti susirūpinimą keliantys klausimai apie 2017–2019 m. teisingumo įstatymais nustatytą civilinės atsakomybės režimą, jie visų pirmą susiję su šiuo atžvilgiu Finansų ministerijai suteiktais įgaliojimais 26 , nes pagal taisykles ji turi teisę vertinti, ar teismo klaida padaryta siekiant nesąžiningų tikslų, ar dėl didelio aplaidumo, ir vėliau pradėti teisėjų sprendimais padarytos žalos išieškojimo veiksmus prieš tuos teisėjus. Europos Taryba atkreipė dėmesį į galimą atgrasomąjį poveikį, kurį šis naujasis režimas galėtų turėti teisėjams ir prokurorams, ypač kartu su įsteigtu nauju Pažeidimų teismuose tyrimo skyriumi 27 . 2021 m. gegužės 18 d. ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl teisėjų civilinės atsakomybės režimo 28 ir nurodė, kad juo turi būti aiškiai nustatytos tikslios garantijos, kurių reikia užtikrinant, kad nei tyrimai, nei ieškiniai dėl žalos atlyginimo negalėtų būti paversti priemone daryti spaudimą teismų veiklai 29 . 2021 m. kovo mėn. naujais teisingumo srities įstatymų projektais, dėl kurių teisingumo ministras paprašė Aukščiausiosios magistratų tarybos nuomonės, siūloma iš dalies keisti nuostatas dėl teisėjų ir prokurorų civilinės atsakomybės sistemos. Svarbu, kad siūlomais pakeitimais būtų tinkamai atspindėtas ES Teisingumo Teismo sprendimas ir atsižvelgiama į atitinkamus Europos standartus 30 .

Teisingumo įstatymų projektais, be kita ko, numatyti Teismų inspekcijos vadovybės skyrimo ir atskaitomybės taisyklių pakeitimai. Teisingumo Teismas išnagrinėjo vyriausybės įgaliojimų skirti pareigūnus laikinai eiti vadovaujamas pareigas Teisėjų inspekcijoje, kuri yra atsakinga už drausminių procedūrų taikymą teisėjams ir prokurorams, suderinamumą su ES sutarties 2 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalimi. 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog vadovaujamas pareigas Teisėjų inspekcijoje einantys asmenys, tikėtina, darys lemiamą poveikį inspekcijos veiklai, jų skyrimą nustatančios taisyklės turi būti parengtos taip, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar to subjekto prerogatyvomis ir funkcijomis nėra naudojamasi kaip priemone daryti spaudimą teismų veiklai arba vykdyti tos veiklos politinę kontrolę 31 . Pastaraisiais metais teisminės institucijos, įskaitant pačią Aukščiausiąją magistratų tarybą, atkreipė dėmesį į susirūpinimą, kurį kelia Teismų inspekcijos atskaitomybės trūkumas, nurodydamos, jog didelė dalis inspekcijos pradėtų bylų galiausiai buvo atmesta teisme, visus sprendimų priėmimo įgaliojimus turi vyriausiasis inspektorius 32 , o Aukščiausiosios magistratų tarybos priežiūros įgaliojimai yra riboti 33 . 2021 m. kovo mėn. naujais teisingumo įstatymų projektais, dėl kurių teisingumo ministras paprašė Aukščiausiosios magistratų tarybos nuomonės, iš dalies keičiamos nuostatos dėl vyriausiojo inspektoriaus ir jo pavaduotojo skyrimo, taip pat dėl Teismų inspekcijos veiklos kontrolės mechanizmų.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) priėmus sprendimą, turi būti keičiama aukščiausio rango prokurorų atleidimo procedūra. 2020 m. gegužės 5 d. EŽTT nusprendė, kad buvusi vyriausioji prokurorė negalėjo teisme efektyviai užginčyti sprendimo ją atleisti iš pareigų motyvų 39 . Teisingumo srities įstatymų pakeitimų projekte 40 aukščiausio rango prokurorų atleidimo procedūra papildyta nuostatomis dėl administracinio teismo atliekamos peržiūros procedūros 41 . 2021 m. vasario mėn. vyriausybė pateikė Teismo sprendimo vykdymo veiksmų planą, o 2021 m. birželio mėn. Europos Tarybos Ministrų Komitetas įvertino jo įgyvendinimą 42 .

Kokybė

Teisingumo sistemos žmogiškųjų išteklių trūkumas tebėra susirūpinimą keliantis klausimas. 2020 m. gruodžio mėn. beveik 10 proc. teisėjų pareigybių ir beveik 16 proc. prokurorų pareigybių vis dar buvo laisvos 43 , o tai taip pat daro poveikį teisingumo sistemos veiksmingumui. Nors 2018 m. pradėtą taikyti teisėjų ankstyvojo išėjimo į pensiją sistemą, pagal kurią buvo galima išeiti į pensiją po 20 tarnybos metų, parlamentas vadovaudamasis Venecijos komisijos ir GRECO rekomendacijomis panaikino 2021 m. kovo mėn., 2020 m. 44 į pensiją išėjo beveik 300 magistratų, o per 2021 m. 45 pirmą ketvirtį – beveik 150 magistratų, taip dar labiau padidinant šį trūkumą. Savo sprendimu Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nuostata, pagal kurią Aukščiausioji magistratų taryba turi tvirtinti reglamentą dėl darbuotojų priėmimo į teismus konkurso rengimo ir vykdymo 46 , yra nekonstitucinė, o tai sukūrė teisinį vakuumą ir dėl šios priežasties nebuvo rengiamas naujų magistratų įdarbinimo konkursas 2020 m. Siekdama panaikinti šią teisės aktų spragą Teisingumo ministerija 2020 m. birželio 22 d. pateikė viešiems debatams įstatymo dėl priėmimo į Nacionalinį magistratų institutą projektą, kurį Senatas patvirtino 2021 m. vasario 3 d. Vis dėlto Konstitucinis Teismas, atsakydamas į parlamento narių grupės ex ante prašymą pateikti nuomonę, paskelbė, kad atitinkamas įstatymas yra nekonstitucinis 47 . Dėl šios priežasties pagal galiojančius teisės aktus nesudarytos sąlygos rengti darbuotojų priėmimo į teismus konkursus, o dėl to dar labiau vėluota priimti naujus darbuotojus, didėjo darbo krūvis ir spaudimas teisėjams bei prokurorams, taip pat tai turėjo padarinių teisingumo kokybei ir veiksmingumui 48 . 2021 m. birželio 28 d. Parlamento priimtu nauju įstatymu buvo pašalinta pirmiau minėta teisinė spraga ir sudarytos sąlygos 2021 m. ir 2022 m. surengti darbuotojų priėmimo į teismus konkursus. 2021 m. liepos 14 d. sprendimu Konstitucinis Teismas paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai to įstatymo nuostatas, kurios nuo dešimties iki septynerių metų būtų sutrumpinusios darbo stažą, reikalingą norint dalyvauti konkursuose DNA ir DIICOT prokurorų darbo vietoms užimti.

Strateginio teismų valdymo organai nesugeba veikti efektyviai. Jie buvo įsteigti 2017 m. siekiant spręsti svarbius strateginius teismų sistemos klausimus ir suburiant pagrindines institucijas, atsakingas už teismų sistemos veikimą 49 . 2021 m. BTM ataskaitoje patvirtinti anksčiau nustatyti faktai, kad strateginis teismų valdymas buvo vykdomas ne taip, kaip buvo numatyta, ir kad didelė dalis veiksmų plano nebuvo įgyvendinta 50 . Nors 2019 m. pabaigoje įvyko keli strateginio teismų valdymo organų posėdžiai ir buvo galima atnaujinti institucijų profesinį bendradarbiavimą, apčiuopiamų rezultatų nepasiekta. 2021 m. pradžioje teisingumo ministrui vėl pradėjus rengti posėdžius, įvyko pirmosios diskusijos dėl strateginio teismų valdymo organų veikimo ir 2021–2022 m. žmogiškųjų išteklių strategijos.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nuosprendžių faktiniai ir teisiniai motyvai turi būti pateikiami jų paskelbimo metu. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas tokius nuosprendžius buvo galima surašyti ne vėliau kaip per 30 dienų po jų paskelbimo, todėl susidarydavo situacijos, kada turėdavo būti vykdomas galutinis nuosprendis, nors nuteistasis vis dar nežinojo nuosprendžio motyvų. 2021 m. balandžio 7 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tais atvejais, kai nuosprendis surašomas po jo paskelbimo, nuteistasis netenka teisės kreiptis į teismą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą 51 . Jau ilgą laiką buvo atkreipiamas dėmesys į problemą, kad sprendimas priimamas ir motyvai surašomi ne tuo pačiu metu 52 . 2021 m. gegužės 12 d. įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad tiek nuosprendžiai baudžiamosiose bylose, tiek jų motyvai turėtų būtų paskelbti tuo pačiu metu per nustatytą terminą po teisminio nagrinėjimo pabaigos.

Iš turimų duomenų matyti, kad yra pasiektas geras bendras teisingumo sistemos skaitmeninimo lygis. 2020 m. plačiajai visuomenei internetu pateikiama daug informacijos apie teismų sistemą 53 . Teismai plačiai naudoja skaitmenines technologijas, pvz., elektroninę bylų valdymo sistemą, elektroninę bylų paskirstymo ir nuotolinio ryšio technologiją 54 . Be to, įdiegta tvarka, pagal kurią rengiami kompiuterio skaitomi teismų sprendimai civilinėse, komercinėse ir administracinėse bylose 55 . Tačiau suinteresuotieji subjektai praneša, kad vis dar reikia gerinti esamą padėtį 56 .

Teisingumo sistemoje dėl COVID-19 pandemijos buvo dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės. 2020 m. padidėjo teismų turimų vaizdo konferencijų sistemų skaičius, todėl daugiau teismų posėdžių vyko rengiant vaizdo konferencijas 57 . Vis dėlto suinteresuotieji subjektai praneša, kad nuotoliniai posėdžiai rengiami retai, nes teisėjai vis dar pirmenybę teikia fiziniam dalyvavimui posėdžiuose, o ne vaizdo konferencijoms 58 . 2020 m. rugsėjo mėn. Teisingumo ministerija paskelbė įstatymo projektą dėl nuotolinio teisingumo vykdymo per COVID-19 pandemiją, kuriuo būtų padidintos galimybės rengti teismo posėdžius vaizdo konferencijos būdu 59 . Kalbant apie baudžiamąsias bylas, įstatymo projektu numatyta galimybė, kad asmenys, kurių laisvė apribota 60 , būtų išklausyti per vaizdo konferenciją sulaikymo vietoje be jų sutikimo, jei teismas nusprendžia, jog tokiomis priemonėmis nedaromas poveikis tinkamai proceso eigai ir šalių teisėms bei interesams. Be to, įstatymo projektu numatyta galimybė per vaizdo konferenciją išklausyti ne tik asmenis, kurių laisvė apribota, bet tik gavus jų sutikimą. Parlamentas įstatymo projektą priėmė 2021 m. balandžio 28 d. 61  

Veiksmingumas

Bendras veiksmingumas nagrinėjant civilines, administracines ir komercines bylas tebėra stabilus. 2019 m. civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose procesas šiek tiek sutrumpėjo, palyginti su 2018 m. 62 , o administracinių bylų nagrinėjimo trukmė šiek tiek pailgėjo 63 . Tam tikru mastu 64 sumažėjo civilinių, komercinių, administracinių bylų išnagrinėjimo rodiklis pirmosios instancijos teismuose ir dabar yra 100 proc. Su konkrečiomis ES teisės sritimis susijusios bylos nagrinėjamos trumpai 65 , išskyrus pinigų plovimo bylas, kur nagrinėjimo trukmė reikšmingai pailgėjo 66 . Vis dėlto darbo krūvio problema atskiruose teismuose nėra vienoda. Pavyzdžiui, civilines bylas nagrinėjantys žemesnės instancijos teismai pranešė apie labai didelį darbo krūvį 67 , o tai, kad galiojant nepaprastajai padėčiai teismai nutraukė veiklą, pablogino padėtį. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtus sprendimus, Europos Tarybos Ministrų Komitetas ir toliau griežčiau prižiūri, kaip Rumunija įgyvendina priemones, kuriomis siekiama spręsti pernelyg ilgo bylų nagrinėjimo problemą 68 . Ministrų Komitetas pažymėjo, kad civilinio ir baudžiamojo proceso reforma, bet kuriuo atveju, baigta sėkmingai, bet vis dar turi būti atliktas poveikio vertinimas šių priemonių poveikiui įvertinti.

II.Kovos su korupcija sistema

Rumunija iš esmės turi sukurtą kovos su korupcija teisės aktų sistemą ir institucinę struktūrą. Nacionalinė kovos su korupcija strategija priimta 2016 m., o jos įgyvendinimo koordinavimą užtikrina Teisingumo ministerija. Institucinė kovos su korupcija sistema nebuvo keičiama. Specializuota kovos su korupcija baudžiamojo persekiojimo įstaiga – Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas (DNA) – turi kompetenciją tirti vidutinio ir aukšto lygio korupcijos bylas, o visas kitas korupcijos bylas tiria Generalinė prokuratūra. Be to, DNA tiria Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimus ir tam tikras sunkių ekonominių-finansinių nusikaltimų kategorijas. Vidaus reikalų ministerijoje veikia specializuotas kovos su korupcija direktoratas (DGA), kompetentingas spręsti klausimus, susijusius su ministerijos samdomų darbuotojų, įskaitant policiją, tarnybinės etikos pažeidimais ir korupcija. Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (toliau – ANI) atlieka administracinius tyrimus, susijusiu su interesų konfliktais, nesuderinamomis pareigomis ir nepagrįstu praturtėjimu, taip pat ji yra atsakinga už turto deklaracijų, kurias, be kita ko, pateikia visi renkamieji pareigūnai, stebėseną ir tikrinimą. Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra (ANABI) užtikrina areštuoto ir konfiskuoto nusikalstamu būdu įgyto turto valdymą ir sudaro palankesnes sąlygas atsekti ir nustatyti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Ekspertų ir įmonių vadovų suvokimu, korupcijos lygis viešajame sektoriuje tebėra didelis. Pagal organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Rumunija iš 100 balų surinko 44 ir Europos Sąjungoje užima 19 vietą, o pasaulyje – 69 vietą 69 . Korupcijos suvokimas buvo santykinai stabilus 70 pastaruosius penkerius metus 71 .

Naujos 2021–2025 m. nacionalinės kovos su korupcija strategijos priėmimas – vyriausybės prioritetas. Pažanga, susijusi su Nacionaline kovos su korupcija strategija, yra vienas pagrindinių vyriausybės politinės darbotvarkės nacionalinių prioritetų. 2016–2020 m. nacionalinė kovos su korupcija strategija baigė galioti 2020 m. Siekdama surinkti informacijos rengiantis naujos 2021–2025 m. nacionalinės kovos su korupcija strategijos priėmimui, šiuo metu EBPO atlieka vidaus vertinimą ir išorės auditą. Teisingumo ministerija, kuri koordinuoja strategijos įgyvendinimą, praneša, kad įgyvendindama 2016–2020 m. strategiją pasiekė pažangos daugelyje dalyvaujančiųjų administracijų ir viešojo sektoriaus institucijų, nors padaryta pažanga buvo netolygi, visų pirma didelės rizikos srityse, pvz., sveikatos, švietimo ar viešųjų pirkimų. Pasiekta pažanga, be kita ko, tobulinant procedūras, kuriomis siekiama spręsti jautrias problemas, reikšmingai sumažinant tarnybinės etikos pažeidimų skaičių, didinant skaidrumą ir pagerinant piliečiams teikiamas paslaugas, įskaitant perėjimą prie skaitmeninių technologijų. Laikoma, kad pagrindiniai šios strategijos elementai, visų pirma tarpusavio vertinimo stebėsenos mechanizmas ir dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas pasitelkiant penkias kovos su korupcija platformas, vienijančias suinteresuotuosius subjektus, yra dalyvaujančiųjų institucijų geriausios patirties pavyzdžiai ir jie bus perkelti į kito laikotarpio strategiją. Vis dėlto Teisingumo ministerija pažymėjo, kad strategijos efektyvumas priklauso ne tik nuo specializuoto tikslinio įgyvendinimo, bet visų pirma nuo politinės valios suteikti postūmį įgyvendinti priemones visose dalyvaujančiosiose administracijose ir viešojo sektoriaus institucijose, be kita ko, vietos lygmeniu. Šiuo metu baigiamas vertinimas, o Teisingumo ministerija surengė viešas konsultacijas su penkiomis kovos su korupcija platformomis (vienijančiomis suinteresuotuosius subjektus) dėl naujosios strategijos ir tikisi iki 2021 m. pabaigos pasiūlyti priimti naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją. 

Pagerėjo vidutinio ir aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimas ir taikomų sankcijų efektyvumas. 2020 m. buvo paskirtas naujas Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vyriausiasis prokuroras ir kiti vadovai – tai lėmė naują postūmį ir institucinį stabilumą. Dėl to pagerėjo tyrimų ir teisme keliamų bylų kokybė. 2020 m. DNA pasiekė geresnius rezultatus nei 2019 m. – padaugėjo bylų, kuriose pateikta aukšto lygio kaltinimų, ir sumažėjo susikaupusių bylų 72 . Teismų lygmeniu taip pat padaryta pažanga – išaugo teismų sprendimų skaičius 73 . 2020 m. padaugėjo piliečių skundų ir ex officio skundų dėl įtariamų korupcijos nusikaltimų – tai rodo, kad nuo 2015 m. vyravusi mažėjimo tendencija pasikeitė. DNA mano, kad tai yra atkurto visuomenės pasitikėjimo, kurį 2017–2019 m. stipriai paveikė išpuoliai prieš šią instituciją ir jos atliekamą vaidmenį, požymis. 2020 m. taip pat pakeista DNA komunikacijos politika – pradėjus tyrimą įtariamųjų vardai ir pavardės nebeminimi pranešimuose spaudai ir taip ribojamas įtariamųjų tapatybės viešinimas.

2017–2019 m. teisingumo srities įstatymų pakeitimai sukėlė kliūčių geram DNA veikimui, ir tokia padėtis tęsis tol, kol tie pakeitimai galios 74 . Bendrosios problemos, su kuriomis susidūrė teismų sistema, DNA buvo ypač sudėtingos 75 . DNA susidūrė su žmogiškųjų išteklių trūkumu 76 ir dėl to padidėjo spaudimas prokurorams, nes tuo pačiu metu jam kilo dar viena problema, susijusi su jo techninių pajėgumų vykdyti teismo nutartis naudojant specialius tyrimo metodus plėtojimu 77 . Be to, Pažeidimų teismuose tyrimų skyrius (SIIJ), kuris toliau kišasi į dar nebaigtas DNA tiriamas aukšto lygio korupcijos bylas, toliau neigiamai veikia efektyvų kai kurių aukšto lygio korupcijos bylų nagrinėjimą. 2020 m. liepos mėn. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad skundų perdavimas SIIJ prieštarauja Konstitucijai, probleminė skundų aukšto lygio korupcijos bylose atsiėmimo praktika buvo sustabdyta 78 . Su aukšto lygio korupcijos bylomis, kurias nagrinėja SIIJ, taip pat susijusi padidėjusi nebaudžiamumo rizika, visų pirma dėl to, kad nagrinėjimas trunka ilgai 79 . Be to, manoma, jog spaudimą DNA prokurorams daro tai, kad SIIJ nagrinėja dėl korupcijos nuteistų asmenų skundus dėl prokurorų. Vykstantis teisingumo įstatymų dalinio keitimo procesas, įskaitant SIIJ panaikinimą, bus svarbus siekiant užtikrinti, kad geras DNA veikimas būtų tvarus.

Reikšmingų problemų kovoje su korupcija tebekelia tolesnis netikrumas dėl baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso dalinių pakeitimų. Kaip pabrėžta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir 2021 m. BTM ataskaitoje 80 , kitas svarbus sunkumas kovojant su korupcija yra tai, kad nuo 2014 m. nėra priimti politiniai ir teisėkūros sprendimai, kaip greitai įgyvendinti plataus užmojo Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriais panaikinamos arba aiškinamos baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatos 81 . Tebėra būtina iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą ir baudžiamojo proceso kodeksą 82 . Dėl šios padėties išaugo kliūtys ir teisinis netikrumas, susijęs su aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimu, baudžiamuoju persekiojimu ir sankcijų taikymu 83 . Tai lėmė, kad teismuose pralaimimos bylos, kilo teisinis netikrumas dėl įrodymų leistinumo, taip pat tekdavo iš naujo pradėti tyrimą ar teismo procesą 84 . Poveikis, kurį Konstitucinio Teismo sprendimai dėl trijų teisėjų kolegijų, nagrinėjančių aukšto lygio korupcijos bylas, ir penkių teisėjų paskutinės instancijos apeliacinių kolegijų Aukštajame Kasaciniame ir Teisingumo Teisme sudėties turės šiuo metu nagrinėjamoms aukšto lygio korupcijos byloms, išryškės vėliau 85 . Neseniai priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal ES teisės viršenybės principą draudžiami konstitucinį statusą turintys nacionalinės teisės aktai, kuriais žemesnės instancijos teismas netenka teisės savo iniciatyva netaikyti į BTM taikymo sritį patenkančios ir ES teisei prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos. Tais atvejais, kai įrodoma, kad pažeista ES sutartis arba BTM sprendimas, pagal ES teisės viršenybės principą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo netaikyti šių nuostatų, nesvarbu, ar jos yra teisėkūros, ar konstitucinės kilmės 86 . 2021 m. vasario mėn. parlamentas priėmė svarbų politinį sprendimą galutinai atmesdamas 2018–2019 m. pateiktus probleminius kodeksų pakeitimus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino visa apimtimi prieštaraujančiais Konstitucijai.

Atstovų Rūmai nustatė kriterijus, pagal kuriuos priimami sprendimai atšaukti parlamento narių imunitetą, bet Senatas to kol kas nepadarė. 2019 m. birželio mėn. Atstovų Rūmai iš dalies pakeitė savo darbo tvarkos taisykles ir pateikė konkrečią nuorodą į Venecijos komisijos ataskaitoje dėl parlamento narių imuniteto tikslo ir atšaukimo išdėstytus kriterijus 87 . Senatas tokių taisyklių kol kas nepatvirtino.

Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (ANI) toliau atlieka nesuderinamumo, interesų konflikto ir nepagrįsto praturtėjimo atvejų tyrimą 88 . Be to, 2020 m. liepos mėn. priėmus iš dalies pakeistą įstatymą, palankesnes sąlygas ANI darbui turėtų sudaryti elektroninė turto ir interesų deklaravimo sistema 89 , kuri pradėjo veikti 2021 m. gegužės mėn. ANI praneša, kad jos 2020 m. biudžeto pakako funkcijoms vykdyti, nes pirmiau sumažintas biudžetas vėliau tais metais buvo papildytas 90 . Esama netikrumo dėl ANI vadovybės postų. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. tebėra laisvas pirmininko postas, o vėliau šiais metais baigiasi pirmininko pavaduotojo kadencija 91 . Atrankos procedūros galiausiai buvo pradėtos 2021 m. balandžio mėn.

Teisinė tarnybinės etikos sistema tebėra suskaidyta. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pabrėžiama, kad tebėra problemų dėl teisinės tarnybinės etikos sistemos ir kad reikia stabilumo, aiškumo ir patikimos sistemos. Dėl pakeitimų, kuriais iš dalies keičiami tarnybinės etikos srities įstatymai ir kurie visų pirma buvo priimti 2017–2019 m., poveikio sumažėjo ANI gebėjimas atlikti savo darbą, taip pat buvo dar labiau padidintas teisinės padėties suskaidymas. Visų pirma dviem 2019 m. įsigaliojusiais pasiūlymais buvo dar labiau padidintas teisinis netikrumas, susijęs su taikomu tarnybinės etikos režimu ir sankcijų taikymu 92 . 2020 m. ir 2021 m. Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas patikslino teisės aiškinimą. Teismas nusprendė, kad sankcija taikoma net tuo atveju, jei nesuderinamumas yra susijęs su ankstesniu mandatu, ir kad trejų metų senaties terminas turėtų reikšti tai, kad ANI turi užbaigti tyrimą per trejus metus nuo faktų, iš kurių galima spręsti apie interesų konflikto ar nesuderinamumo buvimą (o ne tai, kad praėjus trejiems metams netaikoma sankcija) 93 . ANI palankiai įvertino šiuos sprendimus, kuriais atkuriamas galimybės taikyti sankcijas po to, kai priimtas galutinis teismo sprendimas, aiškumas ir tikrumas. Konsoliduojant tarnybinės etikos, nesuderinamumo ir interesų konflikto srities įstatymus būtų sudarytos sąlygos atsižvelgti į teismų praktiką ir korupcijos prevencijos politiką, taip pat būtų suteiktas tvirtas pagrindas ateičiai.

2020 m. vietos ir nacionaliniuose rinkimuose ANI aktyviau vykdė informuotumo apie kandidatams taikomas sąžiningumo taisykles didinimo veiksmus ir su atitinkamomis valdžios institucijomis dalijosi informacija apie kandidatus, kuriems draudžiama eiti viešąsias pareigas. Prieš 2020 m. rugsėjo 20 d. vietos rinkimus ANI kreipėsi į centrinę ir vietos rinkimų institucijas siekdama pranešti apie kandidatus, kuriems galėtų būti uždrausta eiti viešąsias pareigas, nes per ankstesnį mandatą jų atžvilgiu buvo priimta sankcija dėl nesuderinamumo ar interesų konflikto 94 . Be to, po rinkimų ANI nusiuntė teismams, kurie yra kompetentingi patvirtinti naujai išrinktų pareigūnų mandatą, vardinį kandidatų, kuriems draudžiama eiti viešąsias pareigas trejus metus, sąrašą. Nors keliems kandidatams nebuvo leista kandidatuoti į pareigas, o keliems kitiems nebuvo leista eiti pareigas, svarstydami beveik pusę atvejų, kai kandidatams buvo taikomas draudimas, teismai nusprendė, kad jiems leidžiama eiti pareigas, į kurias buvo išrinkti 95 . Kalbant apie nacionalinius rinkimus, vykdydamas rinkimų rezultatų patvirtinimo procedūrą, Rumunijos Senato komitetas rinkimų rezultatams tvirtinti paprašė ANI pateikti galutinius ir neatšaukiamus teismų priimtus sprendimus dėl išrinktų Senato narių nesuderinamumo ar interesų konflikto atvejų. ANI nustatė, kad nė vienam iš išrinktųjų senatorių nebuvo uždrausta eiti pareigų. Atstovų Rūmai paprašė ANI pateikti nuomonę, ar dėl kai kurių deputatų deklaracijose pateiktos informacijos gali kilti nesuderinamumo atvejų 96 .

Elektroninė sistema PREVENT, kurią naudojant siekiama išvengti interesų konfliktų vykdant viešuosius pirkimus, yra efektyvi, nes reikšmingai sumažėjo nustatytų interesų konfliktų atvejų skaičius. Siekdama nustatyti galimus interesų konflikto atvejus, 2020 m. sistema PREVENT išanalizavo 19 140 viešųjų pirkimų procedūrų. 2020 m. tarnybinės etikos inspektoriai pareiškė dešimt įspėjimų dėl tarnybinės etikos – bendra vertė sudaro apie 11,1 mln. EUR. Taikant nepaprastąją padėtį, kuri buvo paskelbta per COVID-19 pandemiją, valdžios institucijoms ir juridiniams subjektams, kurių pagrindinė akcininkė yra valstybė, buvo leista tiesiogiai pirkti kovai su pandemija skirtas medžiagas ir įrangą neskelbiant informacijos apie tai viešųjų pirkimų elektroninėje sistemoje ir nepaisant ribos (apie 27 000 EUR), kurią viršijus privaloma informaciją skelbti elektroninėje sistemoje. Tai reiškia, kad tiesioginiai pirkimai nebuvo vykdomi per elektroninę sistemą ir todėl jų negalėjo patikrinti sistema PREVENT. Siekdama išspręsti problemą, susijusią su vykdant tiesioginius pirkimus atliekamų procedūrų patikrinimu, ANI sukūrė mechanizmą, kuriuo naudojantis ir remiantis iš viešųjų šaltinių gauta informacija galima analizuoti tokių procedūrų duomenų rinkinius. Naudojant šį mechanizmą siekiama nustatyti per šias viešųjų pirkimų procedūras kilusius interesų konfliktus, kurie nebuvo nustatyti tikrinant sistema PREVENT. Iki 2021 m. sausio mėn. pabaigos ANI naudodama rizikos matricą patvirtino 580 tiesioginių pirkimų procedūrų, įvykdytų per 2020 m. pirmąjį pusmetį, ir nustatė 64 galimus tarnybinės etikos incidentus (11 proc. procedūrų), kurie bus papildomai analizuojami ir kurių ex officio vertinimo procedūra galėtų būti pradėta.

Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra (ANABI) toliau veikia visu pajėgumu. ANABI misija – užtikrinti efektyvų baudžiamosiose bylose išduodamų turto konfiskavimo orderių vykdymą, veiksmingai valdant areštuotą turtą, kurį Agentūrai paskirsto prokurorai ir teisėjai. 2021 m. ANABI pradėjo penktuosius veiklos metus ir toliau plėtoja savo veiklą. Remdamasi įgyta patirtimi ANABI, gavusi Teisingumo ministerijos paramą, pradėjo viešus debatus, kuriais siekiama skatinti įgyvendinti Nacionalinę turto susigrąžinimo sistemos stiprinimo strategiją. Ši strategija ir veiksmų planas apima 2021–2025 m. ir juose numatyti tikslai, susiję su stipresniais pajėgumais atsekti turtą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, visų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmu, ir nuostatos dėl Nacionalinio nusikalstamumo prevencijos fondo steigimo. Iš šio fondo biudžeto turi būti remiamos aukų apsaugos, nusikalstamumo prevencijos ir švietimo priemonės 97 .

Ribotos nuostatos, susijusios su „sukamųjų durų“ reiškiniu ir taikomos valstybės tarnautojams, yra nustatytos Įstatymu Nr. 161/200360 ir po jo įgyvendinamose nacionalinėse kovos su korupcija strategijose. Valstybės tarnautojai, kurie eidami savo pareigas vykdė valstybės valdomų įmonių stebėsenos ir kontrolės veiklą, tose įmonėse negali įsidarbinti arba teikti joms specializuotų konsultavimo paslaugų trejus metus baigę darbą viešojo administravimo srityje. Vis dėlto nėra reglamentuojami veiklos pertraukos laikotarpiai, taikomi pagrindiniams sprendimus priimantiems asmenims.

Toliau kyla sunkumų įgyvendinant elgesio kodeksą ir tebėra problema tai, kad nėra taisyklių, taikomų su parlamento nariais susijusiai lobistinei veiklai. Kalbant apie parlamento narių elgesio kodeksą, GRECO neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pakankamai užtikrinamas taisyklių vykdymas, taip pat nėra taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamas parlamento narių bendravimas su lobistais, ir aiškiai apibrėžtų apribojimų, susijusių su dovanomis, apgyvendinimu bei maitinimu, paslaugomis ir kita nauda 98 . Įgyvendinant ES finansuojamą projektą buvo parengta pavyzdinė procedūra, kuria siekiama kompensuoti tai, kad yra atskiros teisinės sistemos, susijusios su „sukamųjų durų“ reiškiniu, ir kurią galės taikyti visos atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos 99 .

Nuo 2004 m. Rumunijoje galioja įstatymas dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos, tačiau praktiškai jis taikomas santykinai retai. 2020 m. pabaigoje Teisingumo ministerija pranešė, kad rengiamas įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Pranešėjų apsaugos direktyva, projektas. 2021 m. kovo 5 d. įstatymo projektas ir aiškinamasis memorandumas paskelbti Teisingumo ministerijos svetainėje, siekiant pradėti viešas konsultacijas.

Nepaisant COVID-19 pandemijos, baudžiamasis persekiojimas už korupciją tebevykdytas efektyviai. Generalinės prokuratūros ir DNA itin didelį dėmesį skyrė su korupcija susijusioms problemoms, galimai kylančioms vykdant viešuosius pirkimus per COVID-19 pandemiją. DNA nustatė modelius, susijusius su viešųjų pirkimų procedūrų taisyklių pažeidimais, kyšiais, kurie siūlomi viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems valstybės pareigūnams, ir suklastotų prekių pirkimu.

III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Saviraiškos laisvė ir teisė susipažinti su bet kokia viešojo intereso informacija yra įtvirtinta Konstitucijoje. Audiovizualinės žiniasklaidos įstatymu nustatyta žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijos misija ir sudėtis. Atsižvelgdamos į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, valdžios institucijos svarsto apie šio įstatymo pakeitimus 100 .

Toliau kelia susirūpinimą Nacionalinės audiovizualinio sektoriaus tarybos veikimas ir biudžetas 101 . Nacionalinė audiovizualinio sektoriaus taryba (CNA) – institucija, kurios užduotis yra viešojo intereso audiovizualinių ryšių srityje apsauga, ji įsteigta įstatymu kaip parlamento kontroliuojama savarankiška valdžios institucija. CNA nevykdė veiklos nuo 2021 m. vasario mėn., kai baigėsi keturių iš 11 jos narių įgaliojimai 102 , iki gegužės 11 d., kai parlamentas balsavimu patvirtino naujus narius 103 . Atrodo, kad su biudžetu susijusios problemos, nurodytos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, nebuvo išspręstos 104 . Siekiant pradėti viešas konsultacijas, 2021 m. kovo mėn. buvo paskelbtas įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2018/1808 dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, projektas, o jis susijęs su tinkamo finansavimo ir biudžeto išteklių poreikiu. Įstatymo projektu numatyta, kad CNA turėtų būti skiriamas reikiamas biudžetas.

Susirūpinimą toliau kelia tai, kad trūksta konkrečių redakcinio nepriklausomumo apsaugos priemonių ir redaktorių veiklos normų. Kalbant apie spaudos sektoriaus savireguliaciją, nėra pokyčių, palyginti su 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, kurioje nurodyta, jog susirūpinimą kelia tai, kad trūksta teisės aktais arba savireguliacijos praktika nustatytų konkrečių redakcinio nepriklausomumo apsaugos priemonių ir profesinių normų. Per COVID-19 pandemiją dar labiau pablogėjo su problemomis susiduriančios spaudos ir vietos žiniasklaidos priemonių ekonominė padėtis 105 , todėl kokybės standartų užtikrinimui buvo skiriama mažiau dėmesio 106 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje nurodoma, kad didelė esama problema yra „nesaugumas ir prastos žurnalistų darbo sąlygos“, ir įvertinama, jog komercinių interesų ir savininko įtaka redakciniam turiniui – didelės rizikos sritis 107 .

Žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas tebėra nepakankamas 108 . Kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, Audiovizualinio sektoriaus įstatyme reikalaujama, kad Nacionalinė audiovizualinio sektoriaus taryba užtikrintų žiniasklaidos priemonių audiovizualiniame sektoriuje organizavimo, veikimo ir finansavimo skaidrumą. Spaudos ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonėms nėra taikomos konkrečios taisyklės, tačiau joms taikomos žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo bendros taisyklės yra įtrauktos į įmonių įstatymą. Be to, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje pranešama, kad jame yra spragų 109 . Duomenų apsaugos taisyklėmis taip pat dažnai remiamasi siekiant išvengti, kad būtų viešai paskelbta tam tikra anksčiau CNA atskleista informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę 110 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje pranešama, kad naujienų žiniasklaidos priemonių koncentracija yra didelė, visų pirma naujienų spaudos rinkos sektoriuje, kuris yra labai mažas ir kuriame veikia nedaug žiniasklaidos priemonių 111 .

Valstybės reklama tebėra svarbus žiniasklaidos sektoriaus finansavimo šaltinis. Sumažėjus komercinės reklamos mastui, žiniasklaidos priemonės negavo pajamų, kartu kyla susirūpinimas dėl redakcijos autonomijos, susijęs su valstybės reklamos sklaidos sutartimis 112 . Suinteresuotieji subjektai praneša apie kitus susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su lėšų paskirstymu, ir atkreipia dėmesį į, pvz., renginių reklamos sutartis per COVID-19 pandemiją, kai, tikėtina, tokie renginiai negalėjo vykti 113 . 

Per COVID-19 pandemiją valstybinės informacijos kampanijos lėšos yra svarbi paramos žiniasklaidai priemonė. 2020 m. gegužės 7 d. Skubiu potvarkiu Nr. 63 114 buvo skirta apytiksliai 50 mln. EUR valdžios sektoriaus finansuojamoms žiniasklaidos kampanijoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią COVID-19 plisti. Daugiau nei pusė biudžeto (53 proc.) įstatymu buvo numatyta kampanijoms televizijoje finansuoti. Lėšas pagal šią sistemą iš viso gavo 364 pareiškėjai 115 . Kai kurios žiniasklaidos priemonės ir kiti suinteresuotieji subjektai kritikavo sistemą, nes, jų nuomone, paraiškų teikimo kriterijais pirmenybė teikiama didelėms žiniasklaidos priemonėms ir skatinamas antraštinis masalas. Jie taip pat atkreipė dėmesį į riziką, susijusią su mažėjančiu piliečių pasitikėjimu žiniasklaida, politiniu spaudimu ir savicenzūra 116 .

Vis dar kelia susirūpinimą tai, kaip įgyvendinama teisinė galimybės susipažinti su informacija sistema. Galimybė žiniasklaidos priemonėms susipažinti su viešojo intereso informacija užtikrinama įstatymu 117 , be kita ko, dalyvaujant spaudos konferencijose, kurias viešojo sektoriaus institucijoms turi organizuoti reguliariai 118 . Vis dėlto nepakankama galimybė susipažinti su informacija tebėra nurodoma kaip didelė problema žurnalistams. Problemos, apie kurias vis dar pranešama ir per COVID-19 pandemiją, be kita ko, susijusios su tuo, kad vėluojama ar atsisakoma pateikti informaciją, nerengiamos spaudos konferencijos 119 ir naudojamasi duomenų apsaugos taisyklėmis siekiant apriboti galimybę susipažinti su informacija 120 . Be to, kai valdžios institucijų sprendimai atsisakyti suteikti informaciją apskundžiami teisme, panašios situacijos aiškinamos skirtingai 121 . Nuo 2021 m. kovo mėn. valdžios institucijos skelbia 122 ne tik bendrąją statistiką, bet ir su COVID-19 pandemija susijusius neapdorotus duomenis, taip pat kasdien juos atnaujina. Nepaisant šių pastangų atrodo, kad per COVID-19 pandemiją susipažinti su informacija vis tiek yra sudėtingiau, o tai paskatino pilietinę visuomenę ir žurnalistus raginti didinti skaidrumą 123 . Iš Rumunijos valdžios institucijų vykdomos reguliarios stebėsenos matyti, kad administracija skirtingai taiko teisinę sistemą, taip pat viešojo sektoriaus institucijos neskiria pakankamo dėmesio skaidrumo priemonėms, o reikalavimų laikymosi lygis žemiausias vietos valdžios institucijose 124 . 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje nurodoma, kad rizikos veiksniai yra valdžios institucijų reagavimo lygis, kuris tebėra nenuoseklus, ir tai, kad galimybė ginti teises teisme yra ribota 125 . 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pasiūlyta iš dalies keisti teisinės sistemos įgyvendinimo taisykles, siekiant išspręsti kai kurias problemas. Vis dėlto kai kurios siūlomos nuostatos kritikuojamos kaip galimai apsunkinančios galimybę gauti tam tikrą informaciją 126 . 2021 m. kovo mėn. buvo pradėtas įgyvendinti valdžios sektoriaus komunikacijos valdymo strategijos projektas 127 .

Vis dar pranešama apie ieškinius dėl šmeižto, kurie pateikiami prieš tiriančiuosius žurnalistus. Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti neseniai paskelbė du perspėjimus, susijusius su priekabiavimu prie žurnalistų ir jų bauginimu 128 . 2021 m. pradžioje atitinkamas Rumunijos teismas atmetė kitą prieš tiriančiuosius žurnalistus iškeltą ieškinį dėl šmeižto, kuris susijęs su straipsniais apie pasaulinį futbolo sektorių. Neseniai priimtu sprendimu byloje, susijusioje su Bukarešto apygardos mero iškeltu ieškiniu dėl šmeižto prieš didelį laikraštį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi būti pašalinta keletas to laikraščio paskelbtų straipsnių 129 . Pranešama, kad meras taip pat padavė skundą dėl nusikalstamos veikos prieš kelių leidinių žurnalistus, kad jie veikia kaip organizuota nusikalstama grupė, ir dėl turto prievartavimo, o jį tiria Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu direktoratas 130 . Be to, pilietinė visuomenė pranešė apie viešojo sektoriaus institucijų arba verslininkų iškeltus strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) prieš žurnalistus, žiniasklaidos priemones ar pilietinę visuomenę 131 .

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Rumunija yra pusiau prezidentinė atstovaujamosios demokratijos principais grįsta respublika. Rumunijos parlamentą sudaro dveji rūmai: Senatas (aukštieji rūmai) ir Atstovų Rūmai (žemieji rūmai). Teisėkūros iniciatyvos teisę turi vyriausybė, deputatai, senatoriai arba ne mažesnė kaip 100 000 piliečių grupė 132 . Konstitucinis Teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę ir peržiūri įstatymus 133 .

Toliau kelia susirūpinimą teisės aktų stabilumas ir prognozuojamumas. Įprastas įstatymų rengimo ir priėmimo procesas yra tinkamai reglamentuotas, be kita ko, yra išplėsta stabdžių ir atsvarų sistemos institucinė struktūra. Vis dėlto, kaip nustatyta 2020 m. teisinės valstybės principo ataskaitoje 134 , teisės aktai per dažnai keičiami, o jų dalinių pakeitimų tikslas dažnai nėra aiškus, tad pakeisti įstatymai gali būti prieštaringi. Įvairiose politikos srityse parlamentas inicijavo ir priėmė daugybę teisėkūros procedūra priimamų tų pačių įstatymų dalinių pakeitimų, įskaitant prieštaringus pakeitimus. Teisėkūros taryba praneša 135 , kad nenuosekliais, pakartotinai priimamais daliniais pakeitimais ir įstatymų, kurie buvo daug kartų pakeisti iš dalies, nepakankamu kodifikavimu net praktikuojantiems teisininkams apsunkinamas pozityviosios teisės žinojimas. Bendrovės nurodo, kad nepakankamai stabilūs ir prognozuojami teisės aktai yra problema 136 . Todėl šiuo metu Teisėkūros taryba reikalauja, kad būtų nustatytas įpareigojimas paskelbti konsoliduotą įstatymo redakciją kiekvieną kartą, kai įstatymas iš dalies pakeičiamas. Įstatymu Nr. 24 dėl teisinio metodo įstatymo iniciatoriui leidžiama nuspręsti įstatymą pakartotinai paskelbti konsoliduotąja forma, bet šia galimybe naudojamasi retai. Teisėkūros taryba taip pat pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama kodifikuoti teisės aktus 137 . Vis dėlto tai, kad taikoma parlamentinė procedūra, pagal kurią pakeitimai laikomi pateiktais tol, kol konkrečiai jie nėra atsiimami, reiškia, kad yra seniai pateiktų pakeitimų ir procedūrų, dėl kurių vis dar nepriimtas sprendimas. Tai, kad parlamentas pirmais naujos kadencijos mėnesiais galutinai atmetė pagrindinių sričių probleminius pakeitimus, dėl kurių sprendimo nepriėmė ankstesnės kadencijos parlamentas, laikoma teigiamu žingsniu 138 .

Po to, kai buvo paskelbta ankstesnė ataskaita, teisingumo srityje nebuvo priimta jokių reikšmingų skubių vyriausybės potvarkių. 2019 m. gegužės mėn. vykusiame konsultaciniame referendume dauguma piliečių balsavo už tai, kad būtų uždrausta taikyti skubius vyriausybės potvarkius (SVP) teisingumo srityje 139 . Iš to matyti, jog kilo susirūpinimas, kad šioje srityje pernelyg dažnai taikomi SVP, bet nuo 2019 m. lapkričio mėn. jų buvo priimta nedaug 140 . Be teisingumo srityje priimtų SVP, didžioji dauguma 2020 m. paskelbtų SVP buvo susiję su COVID-19 pandemija 141 . Kalbant apie procedūras parlamente, 2020 m. reikšmingai sumažėjo skubių procedūrų, susijusių su pagrindiniais teisingumo ir kovos su korupcija klausimais. 2021 m. vasario mėn. parlamentas atmetė pasiūlymą nagrinėti įstatymo dėl SIIJ panaikinimo projektą taikant skubią parlamentinę procedūrą.

Poveikio vertinimų ir viešų konsultacijų, kurie rengiami prieš priimant teisės aktus, skaičius tebėra nedidelis. Nors vyriausybės generalinis sekretoriatas dėjo pastangas siekdamas padidinti centrinių ir vietos valdžios institucijų gebėjimus pagrįsti viešuosius sprendimus 142 , įrodymais grindžiamų politikos formavimo priemonių naudojimas tebėra netolygus, o reguliavimo srityje daugiausia rengiami neesminiai poveikio vertinimai 143 . Pilietinė visuomenė pranešė, kad nėra įvertinamas daugelio aktų projektų, dėl kurių turi vykti viešos konsultacijos, poveikis biudžetui. 2020 m. vyriausybės generalinio sekretoriato lygmeniu buvo priimti 65 norminiai aktai, tačiau viešai buvo pranešta tik apie 12. Iš 47 gautų rekomendacijų buvo pritarta tik vienai. 11 iš 12 paskelbtų norminių aktų nebuvo padaryta pakeitimų 144 . Nevyriausybinio sektoriaus ir žiniasklaidos atstovai retai dalyvauja politikos formavimo procese 145 , nors internetinė infrastruktūra yra įdiegta. Konsultacijų internetu platformos naudotojų skaičius tebėra nedidelis 146 . Vyriausybės generalinis sekretoriatas rengia NVO, kurios norėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procese, katalogą.

Per COVID-19 pandemiją paskelbta nepaprastoji padėtis buvo pakeista pavojaus padėtimi, taip pat buvo atlikta neatidėliotinų priemonių teisminė peržiūra. Dėl COVID-19 pandemijos paskelbta nepaprastoji padėtis buvo atšaukta 2020 m. gegužės 14 d. Baigus galioti nepaprastajai padėčiai, gegužės 15 d. 147 pradiniam 30 dienų laikotarpiui buvo paskelbta pavojaus padėtis, kurią vyriausybė patvirtino gegužės 18 d. 148 Paeiliui priimamais vyriausybės sprendimais jos galiojimas buvo pratęstas, kaskart nustatant 30 dienų laikotarpį. Pavojaus padėtis vis dar galioja. Konstituciniam Teismui priėmus sprendimus, kuriais ginčijamas nepaprastosios padėties teisinis pagrindas, parlamentas patvirtino vyriausybės paskelbtą pavojaus padėtį 149 . 2020 m. ir 2021 m. Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo administracinių ir mokestinių ginčų kolegija kaip paskutinės instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą 12 bylų, susijusių su administraciniais aktais, kurie buvo paskelbti remiantis Įstatymo Nr. 136/2020, kuriuo nustatomos per COVID-19 pandemiją taikomos visuomenės sveikatos priemonės, galiojančios epidemiologinio ir biologinio pavojaus situacijose, 15 straipsniu. Dviejose bylose teismas nurodė panaikinti administracinius aktus 150 .

Priemonės, kuriomis siekiama išspręsti klausimą dėl teismų sprendimų vykdymo ir teismų jurisdikcijos taikymo viešojo administravimo įstaigose, vis dar nėra įgyvendintos. Nustačius, kad Rumunija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį dėl to, kad valstybė arba juridiniai subjektai, už kuriuos ji atsakinga, nesilaikė arba labai pavėluotai laikėsi galutinių nacionalinių teismų sprendimų 151 , Rumuniją ir toliau griežčiau prižiūri Europos Tarybos Ministrų Komitetas siekdamas, kad šis Teismo sprendimas būtų įvykdytas 152 . Atsižvelgdama į tai, Rumunija 2019 m. pasiūlė Europos Tarybos Ministrų Komitetui veiksmų planą ir patvirtino priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti veiksmų planą, sąrašą 153 . Vis dėlto šios priemonės nėra įgyvendintos 154 . 2020 m. lapkričio 27 d. memorandumu vyriausybė nusprendė pavesti darbo grupei pasiūlyti naujų teisinių sprendimų, kad būtų įvykdyti visi veiksmų plano reikalavimai, be kita ko, susiję su teismo sprendimų, kuriais valstybei arba juridiniams subjektams, už kuriuos ji atsakinga, nustatomas įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (nepiniginį įpareigojimą), įgyvendinimu.

2021 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas kelia didelį susirūpinimą, nes juo kvestionuojamas ES teisės viršenybės principas. Šiuo sprendimu 155 Konstitucinis Teismas nesutiko su 2021 m. gegužės 18 d. ES Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu nustatytais faktais, taip pat iškėlė bendro pobūdžio abejonių dėl ES teisės viršenybės principo 156 . Konstitucinis Teismas nustatė, kad nacionaliniai teismai neturi įgaliojimų nagrinėti, ar ES teisę atitinka nacionalinės teisės aktai, kuriuos Konstitucinis Teismas paskelbė atitinkančiais Konstituciją, ir kad įpareigojimai, kylantys iš BTM sprendimo, nėra privalomi nacionaliniams teismams 157 . Tai gali būti reikšminga kliūtis teismams, kuriems reikės taikyti ES teisės reikalavimus, nustatytus minėtu prejudiciniu sprendimu, sprendžiant bylas, visų pirma susijusias su SIIJ.

Per visą COVID-19 pandemiją nepriklausomos valdžios institucijos toliau veikia aktyviai. 2020 m. ombudsmenė 158 iš viso 18 kartų prašė pateikti nuomonę dėl nekonstitucingumo (nušalinimai ir prieštaravimai): 11 prašymų buvo priimta visa apimtimi arba iš dalies, du buvo atmesti, o keturi tebenagrinėjami. Konstituciniam Teismui pateikti šeši prieštaravimai dėl nekonstitucingumo yra susiję su priemonėmis, kurios buvo nustatytos galiojant nepaprastajai padėčiai ir pavojaus padėčiai. Be to, ombudsmenė išsiuntė 65 įvairiems ministrams skirtus raštus ir rekomendacijas, kurie susiję su jų sprendimais dėl nepaprastosios padėties ir pavojaus padėties. 2021 m. birželio 16 d. parlamentas atmetė ombudsmenės pastarųjų trejų metų veiklos ataskaitas ir atleido ją iš užimamų pareigų. 2021 m. birželio 29 d. Konstitucinis Teismas nutarė, kad parlamento sprendimas atleisti ombudsmenę prieštarauja Konstitucijai, nes atleidimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme aiškiai nenumatyti atvejai, kada taikoma ši sankcija, ir teisė ją apskųsti nepriklausomam ir nešališkam teismui. Todėl sprendimas atleisti iš pareigų buvo panaikintas, o ombudsmenė grąžinta į pareigas.

Parlamentas nagrinėja pasiūlymą sujungti Rumunijos žmogaus teisių institutą su Nacionaline kovos su diskriminacija taryba. Priėmus įstatymą, kuriuo buvo iš dalies pakeisti Rumunijos žmogaus teisių instituto (RIHR) įgaliojimai ir kompetencijos sritys 159 , Rumunijos prezidentas pateikė prieštaravimą dėl nekonstitucingumo. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad visas įstatymo tekstas prieštarauja Konstitucijai. Pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sujungiamas RIHR su Nacionaline kovos su diskriminacija taryba (NCCD), svarsto Senatas. Vis dėlto šių dviejų institucijų juridinis statusas, misija ir įgaliojimai yra labai skirtingi 160  , todėl siūlomas sujungimas kelia neaiškumų 161 .

2020 m. įsigaliojo nauji daliniai pakeitimai, kuriais supaprastinamas asociacijų ir fondų steigimas. Vyriausybės potvarkio Nr. 26/2000 daliniais pakeitimais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti teisę jungtis į asociacijas ir sumažinti biurokratinę naštą NVO 162 . Visų pirma naujomis nuostatomis teikiama pirmenybė elektroninių dokumentų naudojimui, taip pat racionalizuojamos procedūros ir registracijos taisyklės. Nors kelios pilietinės visuomenės organizacijos laikosi nuomonės, kad šiais pakeitimais daroma pažanga, tačiau jie taip pat buvo kritikuojami visų pirma dėl to, kad nėra nuoseklūs 163 . Suinteresuotieji subjektai praneša, kad pilietinės visuomenės organizacijas neigiamai paveikė teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę apribojimai, nustatyti per COVID-19 pandemiją 164 . Manoma, kad pilietinės visuomenės erdvė tebėra susiaurinta 165 .

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

*Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas  https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

Agerpres, 2021 m. gegužės 20 d., 4 sektoriaus merui pateikus skundą, DIICOT apklausė žurnalistę Cătăliną Tolontan (rum. Jurnalistul Cătălin Tolontan, audiat la DIICOT în urma unei plângeri depuse de primarul Sectorului 4), https://www.agerpres.ro/justitie/2021/05/20/jurnalistul-catalin-tolontan-audiat-la-diicot-in-urma-unei-plangeri-depuse-de-primarul-sectorului-4--716788 .

Bertelsmann Foundation, 2020 m. tvarios valdžios rodikliai. Ataskaita dėl Rumunijos, https://www.sgi-network.org/docs/2020/country/SGI2020_Romania.pdf .

Dumitrita Holdis (2020), ReportIt: When state funding discredits the press – The Romanian media is facing a financial and moral dilemma, https://www.mappingmediafreedom.org/2020/10/30/reportit-when-state-funding-discredits-the-press-the-romanian-media-is-facing-a-financial-and-moral-dilemma/ .

Ekspertų forumas (2021), iš Ekspertų forumo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos Komisija (2018), Viešojo administravimo savybės ir veiklos rezultatai 28 ES valstybėse narėse, https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8123&furtherPubs=yes .

Europos Komisija (2020), 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje.

Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos Taryba, Platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti – Rumunija, https://www.coe.int/en/web/media-freedom/romania .

Funky Citizens (2021), iš „Funky Citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Holdis, Dumitrita, (2020), ReportIt: When state funding discredits the press – The Romanian media is facing a financial and moral dilemma, https://www.mappingmediafreedom.org/2020/10/30/reportit-when-state-funding-discredits-the-press-the-romanian-media-is-facing-a-financial-and-moral-dilemma/ .

Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją ES“.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.

Libertatea, 2021 m. gegužės 24 d., Antrasis apygardos teismas civilinėje byloje priėmė sprendimą mero Balutos naudai ir nurodė ištrinti straipsnius apie „Goleac“! Sprendimas nėra galutinis, 
https://www.libertatea.ro/stiri/in-procesul-civil-judecatoria-sectorului-2-a-dat-dreptate-primarului-baluta-si-a-decis-si-stergerea-articolelor-despre-goleac-3566580 .

Liberties (2021), EU 2020: Demanding on Democracy, https://www.liberties.eu/en/stories/rule-of-law-report-2021-democracy-demanding-on-democracy/43362 .

Nacionalinė audiovizualinio sektoriaus taryba (CNA), spaudos paranga dėl CNA viešų posėdžių, 2021 m. vasario 10 d., https://www.cna.ro/article11090,11090.html.

Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (ANI), rengiant 2020 m. vietos rinkimus Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros priimtas komunikatas Communicate on prevention and consignation measures (Komunikatas dėl prevencijos ir apribojimo priemonių), https://www.integritate.eu/Comunicate.aspx?Action=1&NewsId=3005&currentPage=4&M=NewsV2&PID=20 .

Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas (DNA), 2020 m. veiklos ataskaita, http://www.pna.ro/obiect2.jsp?id=489 .

Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege 2020.

Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege 2020, p. 18, https://cji.ro/wp-content/uploads/2020/09/Freedom-of-expression-report_final.pdf .

Rumunijos Konstitucinis Teismas, 2021 m. balandžio 7 d. pranešimas spaudai, https://www.ccr.ro/comunicat-de-presa-7-aprilie-2021/ .

Rumunijos vyriausybė (2021), iš Rumunijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Vyriausybės generalinis sekretoriatas (2020), Metinė ataskaita dėl sprendimų priėmimo skaidrumo (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.), priedas Nr. 20 – PS 14/2019, vyriausybės generalinio sekretoriato lygmuo, http://sgg.gov.ro/1/wp-content/uploads/2021/02/19022021-SGG-Raportul-de-evaluare-a-implementarii-Legii-nr.-52_2003-in-anul-2020-.pdf .

Vyriausybės generalinis sekretoriatas (2021), konferencija, surengta pradėjus vykdyti projektą „Rumunijos valdžios sektoriaus komunikacijos valdymo strategija“, http://sgg.gov.ro/1/conferinta-de-deschidere-a-proiectului-strategia-pentru-managementul-comunicarii-guvernamentale-a-romaniei-cod-sipoca-754/ .

Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras (2021), Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaita, Šalies ataskaita: Rumunija.

Žurnalistai be sienų ir Active Watch (2021), Open letter to the Romanian authorities asking for an investigation on how the criminal claim was handled, https://rsf.org/en/news/romania-open-letter-rsf-and-activewatch-denounce-judicial-pressures-investigative-journalists .

Žurnalistai be sienų. Rumunija, https://rsf.org/en/romania .

II priedas. Vizitas į Rumuniją

2021 m. balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Rumunijos teisėjų asociacija

·Asociacija „Mișcarea pentru apărarea statutului procurorilor“

·Nepriklausomos žurnalistikos centru

·Ekspertų forumu

·„Freedom House“

·„Funky citizens“

·Aukštuoju Kasaciniu ir Teisingumo Teismu

·Asociacija „Iniciatyva už teisingumą“

·Atstovų Rūmų Teisės komisija

·Teisėkūros taryba

·Žiniasklaidos asociacija „Cluj“

·Teisingumo ministerija

·Nacionaline areštuoto turto valdymo agentūra

·Nacionaliniu kovos su korupcija direktoratu

·Nacionaline kovos su korupcija strategija

·Nacionaline audiovizualinio sektoriaus taryba

·Nacionaline tarnybinės etikos agentūra

·Nacionaline Rumunijos teisėjų sąjunga

·Ombudsmene

·Prokuratūra prie Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo

·Rumunijos teisėjų forumu

·Vyriausybės generaliniu sekretoriatu

·Aukščiausiąja magistratų taryba

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Reprodukcinių teisių centru

·CIVICUS

·„Civil Liberties Union for Europe“

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių Konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·Europos žurnalistų federacija

·„European Partnership for Democracy“

·Europos jaunimo forumu

·„Front Line Defenders“

·„Human Rights House Foundation“

·„Human Rights Watch“

·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautinės šeimos planavimo federacijos Europos tinklu (IPPF EN)

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Nyderlandų Helsinkio komitetu

·Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Philanthropy Advocacy“

·„Protection International“

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru

(1)      Mechanizmas sukurtas 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimu (C(2006) 928), remiantis 2006 m. spalio 17 d. Ministrų Tarybos išvadomis (13339/06).

(2)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final).

(3)      Apeliaciniai teismai priima sprendimus tiek pirmojoje instancijoje (sudėtingesnėse bylose), tiek antrojoje instancijoje žemesnės instancijos teismų perduotose apeliaciniuose skunduose dėl sprendimų.

(4)      Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylas, susijusias su senatorių, deputatų ir Europos Parlamento narių iš Rumunijos, vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo teisėjų, Aukščiausiosios magistratų tarybos narių, Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo teisėjų ir prie Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo veikiančios prokuratūros prokurorų įvykdytais teisės pažeidimais.

(5)      Prie apeliacinių teismų veikiančioms prokuratūroms vadovauja generaliniai prokurorai, o prokuratūroms, veikiančioms prie apygardos teismų – pirmieji prokurorai.

(6)      Nusikaltimus teisminėse institucijose tiriančio padalinio vyriausiasis prokuroras skiriamas pagal specialią procedūrą, kurioje dalyvauja tik Aukščiausiosios magistratų tarybos nariai.

(7)      48 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė. Teismų nepriklausomumas vertinamas pagal šias kategorijas: labai prastas (mažiau nei 30 proc. respondentų mano, kad teismai yra pakankamai arba visiškai nepriklausomi), prastas (30–39 proc.), vidutiniškas (40–59 proc.), geras (60–75 proc.), labai geras (daugiau kaip 75 proc.).

(8)      50 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(9)      49 ir 51 diagramos, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(10)      Įstatymas Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso, Įstatymas Nr. 304/2004 dėl teismų struktūros ir Įstatymas Nr. 317/2004 dėl Aukščiausiosios magistratų tarybos.

(11)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final); dokumento „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje“ trečiame puslapyje nurodyta, kad dėl ilgai trunkančio 2018–2019 m. teisingumo įstatymų įgyvendinimo netikrumas dėl visos teisingumo sistemos veikimo ir visų pirma dėl atskirų magistratų nepriklausomumo, statuto ir karjeros didėja ir tampa ilgalaikiu.

(12)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 5. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final).

(13)      Ten pat, p. 3.

(14)      Visų pirma dėl atgrasomojo poveikio teisėjams bei prokurorams (2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 219 punktas).

(15)      Žr. 10 išnašą.

(16)      2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 179–241 punktai.

(17)      Ten pat, 162 punktas. Taip pat žr. 2021 m. balandžio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Repubblika prieš Il-Prim Ministru, C‑896/19, 64 punktą.

(18)      Aukščiausioji magistratų taryba teigia, kad siūlomas sprendimas nesuteikia garantijų, jog užtikrinant tinkamą teisėjų ir prokurorų apsaugą nuo spaudimo bus įgyvendinamas teismų nepriklausomumo principas, ir atkreipia dėmesį į bendrą teisės aktų leidėjo pareigą priimant teisės aktus dėl teisminių institucijų nustatyti tinkamas garantijas, kad būtų užtikrintas faktinis teismų nepriklausomumas.

(19)      Pagal siūlomą dalinį pakeitimą magistratams kaltinimai už nusikalstamas veikas, susijusias su teisingumo vykdymo pažeidimais, korupcija, piktnaudžiavimu tarnyba arba korupcijai prilyginamomis nusikalstamomis veikomis, galėtų būti pateikiami tik gavus išankstinį Aukščiausiosios magistratų tarybos Teisėjų arba Prokurorų padalinio pritarimą.

(20)       Aukščiausiojoje magistratų taryboje bendro sutarimo dėl SIIJ panaikinimo, garantijų poreikio ir Atstovų Rūmų siūlomų garantijų tinkamumo nėra.

(21)      Venecijos komisija pažymėjo, kad šiais pakeitimais „labai svarbios srities (baudžiamojo persekiojimo) sistemoje buvo nustatytas naujo tipo teisėjų ir prokurorų neliečiamumas, kuris yra daug didesnės apimties nei funkcinis imunitetas“, ir kad „[b]audžiamosios bylos, kurias tiriant netaikomas funkcinis imunitetas, neturėtų patekti į Aukščiausios magistratų tarybos kompetenciją, o turėtų būti tiesiogiai perduodamos teismams be Aukščiausios magistratų tarybos atliekamo išankstinio patikrinimo“. Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2021)019), p. 14.

(22)      Teismas taip pat pažymėjo, jog praktiniais pavyzdžiais, paimtais iš SIIJ veiklos, patvirtinama rizika, kad tas padalinys yra panašus į politinio spaudimo priemonę ir savo įgaliojimus vykdo siekdamas pakeisti tam tikrų nusikalstamų veikų tyrimų arba teismo procesų, susijusių su, be kita ko, aukšto lygio korupcijos atvejais, eigą taip, kad kyla abejonių dėl jo objektyvumo (2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 219 ir 223 punktai).

(23)      2021 m. birželio 23 d. Teismų inspekcija pradėjo Piteščio apeliacinio teismo teisėjo, kuris priėmė minėtą sprendimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą remdamasi tuo, kad vykdydamas savo pareigas jis siekė nesąžiningų tikslų arba veikė ypač aplaidžiai, nes siekdamas įvertinti Prokurorų skyriaus kompetenciją rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.

(24)      Ten pat.

(25)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 3.

(26)      Žr. visų pirma Venecijos komisijos nuomonę (CDL-AD(2018)017); GRECO ad hoc ataskaitą dėl Rumunijos (34 taisyklė) AdHocRep(2018)2; CCJE, CCJE biuro nuomonę dėl padėties, susijusios su teismų nepriklausomumu Rumunijoje, pateiktą remiantis Rumunijos teisėjų forumo asociacijos prašymu; CCPE, CCPE biuro nuomonę dėl padėties, susijusios su prokurorų nepriklausomumu Rumunijoje, pateiktą remiantis Rumunijos prokurorų statuso gynimo judėjimo prašymu.

(27)      Venecijos komisijos nuomonės (CDL-AD(2018)017) 117 ir 164 punktai.

(28)      2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19.

(29)      Teismas taip pat pažymėjo, kad turėtų būti visapusiškai gerbiamos teisėjų teisės į gynybą ir kad sprendimus dėl asmeninės teisėjų atsakomybės turėtų priimti teismas (2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 241 punktas).

(30)      Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 66–71 punktai.

(31)      Be to, Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai gali sukelti tokių abejonių tais atvejais, kai jais, net ir laikinai, atitinkamos valstybės narės vyriausybei leidžiama skirti pareigūnus eiti vadovaujamas pareigas institucijoje, kuri yra atsakinga už tarnybinio nusižengimo tyrimo vykdymą ir drausminių procedūrų taikymą teisėjams ir prokurorams, neatsižvelgiant į nacionalinėje teisėje nustatytą įprastą skyrimo eiti pareigas procedūrą (2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 207 punktas).

(32)      Vyriausiojo inspektoriaus veiklos išorės auditas gali būti atliekamas, tik jei jį atlikti nurodo pati Inspekcija; paskui audito ataskaitą nagrinėja tik keletas atrinktų Tarybos narių.

(33)      Iki 2018 m. pagal Įstatymą 317/2004 ir vyriausiąjį inspektorių, ir vyriausiojo inspektoriaus pavaduotoją konkurso būdu, įskaitant testą raštu, pokalbį ir vadovybės projekto pristatymą, atrinkdavo Aukščiausiosios magistratų tarybos plenumas. Pagal esamą įstatymą vyriausiąjį inspektorių skiria Aukščiausioji magistratų taryba po pokalbio su komisija, kurią sudaro trys teisėjai, vienas prokuroras ir vienas pilietinės visuomenės narys. Aukščiausiosios magistratų tarybos plenumas oficialiu sprendimu paskiria kandidatą, tačiau prieštarauti gali tik remdamasis tuo, kad nebuvo laikomasi taisyklių. Vyriausiojo inspektoriaus pavaduotoją ir atitinkamų skyrių direktorius atrenka vyriausiasis inspektorius, be to, išplėsti jo įgaliojimai organizuoti patikrinimą.

(34)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 5.

(35)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final). BTM ataskaitose rekomenduota iš naujo pradėti vyriausiojo prokuroro skyrimo procesą ir atsižvelgti į Aukščiausiosios magistratų tarybos neigiamas nuomones dėl vadovaujančias pareigas einančių prokurorų skyrimo arba atleidimo, kol bus sukurta ir pradės galioti nauja teisės sistema, kaip siūloma 2017 m. sausio mėn. rekomendacijoje Nr. 1.

(36)      Visų pirma Venecijos komisija rekomendavo „sukurti skyrimo sistemą, kuria Aukščiausiosios magistratų tarybos Prokurorų skyriui būtų suteiktas pagrindinis ir aktyvus vaidmuo kandidatų į bet kurias aukščiausias pareigas prokuratūros sistemoje skyrimo procese“. Venecijos komisijos nuomonės (CDL-AD(2019)014-e) 38 punktas.

(37)      Viena jų – Organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimo direktorato (DIICOT) vyriausioji prokurorė. 2020 m. rugsėjo mėn. jai atsistatydinus, šiai institucijai vadovauja laikinai einantis pareigas vyriausiasis prokuroras.

(38)      Venecijos komisijos nuomonės (CDL-AD(2018)017) 52 punktas.

(39)      2020 m. gegužės 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Kövesi prieš Rumuniją, 3594/19, 157 punktas. Nustatyta, kad atleisdama iš pareigų buvusią Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vyriausiąją prokurorę Rumunija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 10 straipsnį (saviraiškos laisvė). EŽTT atkreipė dėmesį į vis didesnę svarbą, teikiamą nuo vykdomosios valdžios ir teisėkūros institucijos nepriklausomos valdžios institucijos kišimuisi priimant sprendimus, darančius poveikį prokurorų skyrimui ir atleidimui. Saviraiškos laisvės atžvilgiu EŽTT taip pat pabrėžė, kad atleidimas galėjo atgrasyti kitus prokurorus ir teisėjus nuo dalyvavimo viešuose debatuose dėl teisėkūros reformų, turinčių poveikį teismams, ir galėjo turėti bendrą atgrasomąjį poveikį klausimams, susijusiems su teismų nepriklausomumu.

(40)    Žr. 36 išnašą.

(41)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final, p. 9).

(42)      2021 m. birželio 9 d. sprendimu Europos Tarybos Ministrų Komitetas paragino Rumunijos valdžios institucijas tinkamai informuoti Komitetą apie teisėkūros procedūros pokyčius ir kitus atitinkamų projekto nuostatų pakeitimus, visų pirma susijusius su nuostatomis, kuriomis nustatoma aukšto rango prokurorų atleidimo procedūra ir atitinkamos apsaugos priemonės (CM/Del/Dec(2021)1406/H46-21).

(43)      Šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2019 m. (2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 7).

(44)      2020 m. Aukščiausiosios magistratų tarybos Teisėjų skyrius patenkino 168 prašymus išeiti į pensiją, o Prokurorų skyrius – 126 tokius prašymus. Žr.  old.csm1909.ro/csm/index.php?cmd=0301&tc=s .

(45)      Iš to, jog per pirmuosius tris 2021 m. mėnesius iš viso į pensiją išėjo 145 magistratai (įskaitant 106 teisėjus ir 39 prokurorus), matyti, kad išėjimo į pensiją tendencija didėja.

(46)      2020 m. birželio 9 d. Sprendimas Nr. 121/2020 dėl prieštaravimo dėl Įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 106 straipsnio a ir d punktų nuostatų nekonstitucingumo.

(47)      2021 m. kovo 17 d. Konstitucinio Teismo sprendimas.

(48)      Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 35 punktas. „[teismams] turėtų būti skirta pakankamai teisėjų ir tinkamą kvalifikaciją turinčių pagalbinių darbuotojų“.

(49)      Strateginio teismų valdymo organai yra teisingumo ministras, Aukščiausiosios magistratų tarybos pirmininkas, Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo pirmininkas ir prie Aukštojo Kasacinio ir Teisingumo Teismo veikiančios prokuratūros generalinis prokuroras.

(50)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final, p. 13–14).

(51)      Žr. 2021 m. balandžio 7 d. Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimą Nr. 233. Nacionalinė advokatų sąjunga nurodė, kad vėlesnis motyvų paskelbimas – didelė problema.

(52)      COM(2017) 33 ir Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (SWD(2017) 25), p. 20: „Tai, kad sprendimas priimamas ir motyvai surašomi ne tuo pačiu metu, taip pat gali daryti neigiamą poveikį sprendimo nuoseklumui ir kokybei, gali skatinti spėlioti apie sprendimo motyvus ir skatinti nepasitikėjimą teisminėmis institucijomis ir jų kritiką.“ Kita BTM rekomendacija yra rekomenduojama strateginio teismų valdymo organams rasti būdus, kaip išvengti vėlavimų motyvuojant sprendimus; Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final, p. 13).

(53)      38 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(54)      40 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(55)      46 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(56)      Iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 13; iš Ekspertų forumo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2.

(57)      Iš Rumunijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 19.

(58)      Iš APADOR-Helsinkio komiteto gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 9.

(59)      Žr. Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą dėl tam tikrų priemonių teisingumo srityje per COVID-19 pandemiją.

(60)      Kardomasis kalinimas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas arba auklėjamoji laisvės apribojimo priemonė.

(61)      Įstatymas Nr. 114/2021 dėl priemonių teisingumo srityje per COVID-19 pandemiją.

(62)      6 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(63)      8 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(64)      10 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(65)      16, 17, 18, 19 ir 20 diagramos, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(66)      21 diagrama, 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

(67)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją.

(68)      Pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas Vlad v. Romania (pareiškimas Nr. 40756/06) yra teisminis precedentas, susijęs su pernelyg ilgu civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesu ir efektyvios teisinės gynybos nebuvimu.

(69) „Transparency International“, 2020 m. korupcijos suvokimo indeksas, p. 2–3. Suvokiamos korupcijos lygis skirstomas į toliau išvardytas kategorijas: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos korupcijos lygis viešajame sektoriuje vertinamas daugiau nei 79 balais); santykinai žemas (79–60 balų), santykinai aukštas (59–50 balų) ir aukštas (mažiau nei 50 balų).

(70)      2015 m. vertinimas buvo 46 balai, o 2020 m. – 44 balai. Suvokimas reikšmingai padidėja (sumažėja), kai jis pasikeičia daugiau nei penkiais balais; gerėja (prastėja), kai pokytis siekia 4–5 balus; yra santykinai stabilus, kai per pastaruosius penkerius metus pasikeičia 1–3 balais.

(71)      „Eurobarometro“ duomenys apie korupcijos suvokimą ir piliečių bei įmonių patirtį, apie kurią buvo pranešta praėjusiais metais, atnaujinami kas dvejus metus. Naujausias duomenų rinkinys – Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 (2020) ir Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 (2019).

(72)      Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas (DNA), 2020 m. veiklos ataskaita. 2020 m. bylos daugiausia buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, kyšininkavimu, su ES fondų lėšomis susijusiu sukčiavimu. Be to, DNA užregistravo 105 korupcijos bylas, susijusias su kova su COVID-19 pandemija.

(73)      Šis augimas atspindi visų DNA bylas nagrinėjančių teismų veiklos rezultatus. 2020 m. ataskaitoje Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas praneša, kad išnagrinėta mažiau bylų, sustabdytas kelių bylų nagrinėjimas ir užregistruota mažiau bylų. DNA taip pat praneša, kad 2020 m. išteisinamųjų nuosprendžių priimta mažiau, nors 2019 m. jų pagausėjo dėl nusikalstamų veikų dekriminalizavimo.

(74)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 10–11.

(75)      Bendrosios problemos dėl teismų žmogiškųjų išteklių, kurios taip pat daro poveikį DNA, yra, be kita ko, delegavimo ribojimai ir didelis į pensiją išeinančių darbuotojų skaičius. Konkrečios DNA būdingos problemos yra, be kita ko, tai, kad darbo stažas, reikalaujamas norint dirbti Direktorate, staiga pakeistas į 10 metų, o Aukščiausiosios magistratų tarybos rengiamas pretendentų į ne vadovaujamąsias pareigas egzaminas žodžiu yra transliuojamas (priešingai nei kitų prokuratūrų žinybų) – tai atgraso kandidatus. Skyriaus vadovams taikomas 15 metų darbo stažo reikalavimas.

(76)      DNA praneša, kad 2021 m. kovo mėn. buvo užimta tik 75 proc. etatų (iš 145 etatų paskirtas 131 darbuotojas, o 14 darbuotojų deleguota į kitas institucijas) ir kad buvo neužimti du vadovų etatai. 2021 m. birželio 9 d. DNA paskelbė kvietimą teikti paraiškas į 42 etatus prokuroro pareigoms centrinėje ir regioninėse prokuratūrose užimti.

(77)      Vyriausybės nutarimu DNA buvo įsteigta 90 papildomų policijos pareigūnų etatų.

(78)      2020 m. liepos 7 d. Konstitucinio Teismo sprendimas.

(79)      SIIJ veiklos ataskaita. Dar vienas susirūpinimą keliantis klausimas yra SIIJ veiksmingumas: 2020 m. tebebuvo nagrinėjama 6 600 bylų, o baigta nagrinėti 500 bylų, dar 2 išsiųstos teismui. Nedidelis veiksmingumas yra dar vienas nebaudžiamumo aukšto lygio korupcijos bylose rizikos veiksnys.

(80)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final).

(81)      Ten pat.

(82)      Ten pat, p. 10.

(83)      DNA vertinimu, dėl Konstitucinio Teismo sprendimų 2020 m. buvo išteisinti mažiausiai 45 įtariamieji.

(84)      Naujausias 2021 m. balandžio 6 d. Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimas daro poveikį dar bent 67 DNA atliekamiems tyrimams, nes juos reikės atlikti iš naujo.

(85)      Nors Konstitucinio Teismo sprendimai netaikomi ankstesnėms byloms, kuriose jau priimtas galutinis teismo sprendimas, jie gali turėti pasekmių tebenagrinėjamoms byloms. Sprendimas dėl penkių teisėjų kolegijų sudarė galimybę tam tikromis sąlygomis pareikšti kasacinį skundą dėl byloje priimto galutinio sprendimo, o sprendimas dėl trijų teisėjų kolegijų galėtų reikšti, kad paskiriama nauja kolegija ir teismo procesas pradedamas iš naujo. DNA praneša, kad šiuo metu Aukštajame Kasaciniame ir Teisingumo Teisme sustabdytos 8 bylos, kuriose dalyvauja 41 atsakovas, kad pradėta iš naujo pirmąja instancija nagrinėti 10 bylų, kuriose dalyvauja 107 atsakovai, o iš pirminės kolegijos perimtos ir iš naujo pradėtos nagrinėti 5 bylos, kuriose dalyvauja 90 atsakovų. Teisingumo Teismas tebenagrinėja prašymus priimti prejudicinį sprendimą tam tikrose bylose.

(86)      2021 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 251–252 punktai.

(87)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2014)011). Vadovaujamasi BTM ir GRECO rekomendacijomis. 2021 m. kovo mėn. ataskaitoje GRECO pažymi, kad panašu, jog neoficialus reikalavimas prokuratūroms pateikti visą bylą, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ministras arba buvęs ministras, kuris taip pat yra parlamento narys, buvo panaikintas. GRECO, Ketvirtasis vertinimo etapas. Antroji tarpinė rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su ad hoc ataskaita (34 taisyklė).

(88)      2020 m. Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra baigė nagrinėti 1 143 bylas, o 175 bylose sprendimas buvo galutinis ir neatšaukiamas. Tais pačiais metais buvo skirtos 204 administracinės baudos už turto ir interesų deklaracijos nepateikimą per teisės aktų nustatytą terminą, už nedrausmines sankcijas (baudos skirtos po to, kai aktas, kuriuo nustatytos sankcijos, tapo galutiniu) ir už teisės nuostatų nesilaikymą.

(89)      Įstatymo Nr. 176/2010 dėl tarnybinės etikos einant viešąsias pareigas ir naudojantis statusu pakeitimas. Nuo 2022 m. duomenis bus privaloma teikti elektroniniu būdu.

(90)      Pradinis biudžetas sudarė 34 802 000 RON, o galutinis – 37 432 000 RON.

(91)      2020 m. konkursas nebuvo surengtas, nes nebuvo Nacionalinės tarnybinės etikos tarybos (CNI), kuri prižiūri ANI veiklą ir yra kompetentinga organizuoti pirmininko ir pirmininko pavaduotojo atrankos konkursus, narių kvorumo. Naujų CNI narių Senatas nepaskiria nuo 2018 m. Galiausiai 2020 m. kovo mėn. Senatas paskyrė 10 CNI narių, ir nedelsiant įvyko pirmas posėdis.

(92)      Pirmuoju pakeitimu nustačius trejų metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo faktų, iš kurių galima spręsti apie interesų konflikto ar nesuderinamumo buvimą, buvo nutraukta daug tebenagrinėjamų bylų ir kilo abejonių dėl galimybės taikyti sankcijas. Antruoju pakeitimu nustatytas švelnesnis sankcijų, taikomų išrinktų vietos pareigūnų interesų konflikto atveju, režimas, kuris, ANI nuomone, neleidžia taikyti atgrasomų sankcijų.

(93)      2020 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Nr. 74/2020 ir 2021 m. sausio 18 d. Aukštojo Kasacinio Teisingumo Teismo sprendimas Nr. 1/2021.

(94)      Daugiau nei 500 asmenų buvo uždrausta eiti pareigas; Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (ANI), rengiant 2020 m. vietos rinkimus Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros priimtas Komunikatas dėl prevencijos ir apribojimo priemonių.

(95)      Iš visų 103 vietos rinkimuose dalyvavusių kandidatų, kuriems buvo uždrausta eiti pareigas: remiantis oficialiuose šaltiniuose pateikiama informacija, 65 kandidatai išrinkti, 15 išrinktųjų pareigūnų nebuvo leista eiti pareigas, o 49 – buvo leista eiti pareigas.

(96)       Deputatų ir Senato narių statute nustatyta, kad parlamento narys privalo per 15 dienų atskleisti nesuderinamumo atvejį ir dar per 30 dienų atsistatydinti iš pareigų, dėl kurių kilo nesuderinamumo atvejis.

(97)       Panašios nuostatos galiojo iki 2018 m. gruodžio mėn., bet jos buvo panaikintos Skubiu potvarkiu Nr. 114/2018. Prie strategijos pridedamame veiksmų plane numatytos teisėkūros priemonės, kuriomis išplečiami ANABI įgaliojimai, ir nuostatos dėl naujų priemonių, kurių reikia policijai ir prokurorams, kad būtų galima geriau atlikti finansinius tyrimus. Šios priemonės yra pagrįstos investicijų į teismams ir ANABI skirtų atmintinės talpos pajėgumų planu, taip pat mokymo programomis ir skaidrumo priemonėmis. Numatoma, kad teisės aktų rinkinys, skirtas pagrindinėms strategijos nuostatoms įgyvendinti, bus viešai paskelbtas antroje 2021 m. pusėje.

(98)      GRECO, Ketvirtasis vertinimo etapas. Antroji tarpinė rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su ad hoc ataskaita (34 taisyklė).

(99)      Ši pavyzdinė procedūra nacionalinės kovos su korupcija svetainėje buvo paskelbta 2021 m. kovo 18 d. 2022 m. bus įvertinta, kaip šią pavyzdinę procedūrą taiko viešojo sektoriaus institucijos.

(100)      Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Rumunija užima 48 vietą pasaulyje ir 21 vietą ES. Pastaraisiais metais padėtis santykinai stabili, nes nuo 2016 m. Rumunija užėmė 44–49 vietas.

(101)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 13.

(102)      2021 m. vasario 10 d. viešu pareiškimu pranešta, kad parlamentui paskyrus narius į keturias laisvas vietas CNA atnaujins viešus posėdžius; žr. Nacionalinė audiovizualinio sektoriaus taryba (CNA), spaudos paranga dėl CNA viešų posėdžių, 2021 m. vasario 10 d.

(103)  Pagina de media, Official. Parliament voted for new CNA members: Mircea Toma, one of them, 11 May 2021.

(104)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją. 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje (Šalies ataskaita: Rumunija, p. 13) taip pat pažymima, kad CNA finansavimas yra ribotas.

(105)      Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege 2020, p. 18.

(106)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją.

(107)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Rumunija, p. 15; taip pat žr. „Žurnalistai be sienų. Rumunija“.

(108)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 14.

(109)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje (Šalies ataskaita: Rumunija, p. 14) nurodoma, kad, pvz., „skaitmeninė žiniasklaidos bendrovė gali priklausyti kitai bendrovei, priklausančiai, savo ruožtu, užsienio subjektui, kurio savininkai nėra atskleidžiami“.

(110)      „Žurnalistai be sienų. Rumunija“

(111)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje (Šalies ataskaita: Rumunija, p. 14) pažymima, kad naujienų spaudos rinka yra labai maža, t. y. mažai skaitytojų ir žiniasklaidos priemonių, taip pat jai būdinga tai, kad „keturių didžiausių žiniasklaidos priemonių koncentracija yra beveik 100 proc.“ Be to, ataskaitoje nurodoma, kad „naujienų žiniasklaidos priemonių, kurios yra skaitmeninės, rinka yra labai suskaidyta (koncentracija – 37 proc.), o televizijos ir radijo sektoriuje koncentracija yra vidutinė (atitinkamai 65 proc. ir 59 proc. auditorijos seka informaciją keturių didžiausių savininkų valdomose priemonėse)“. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje perspėjama, kad duomenų trūkumas toliau yra kliūtis vertinant rinkos dalis skaitmeninėje aplinkoje, tačiau pažymima, jog televizija tebėra pagrindinis daugumos rumunų naujienų šaltinis.

(112)      Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege, p. 17–18.

(113)      Ten pat, p. 19.

(114)      2020 m. gegužės 7 d. Skubus potvarkis Nr. 63 dėl viešųjų informavimo kampanijų rengimo ir vykdymo, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, kurią sukėlė COVID-19 plitimas.

(115)      2020 m. liepos 6 d. vyriausybės generalinio sekretoriato paskelbta informacija ( https://sgg.gov.ro/new/06-07-2020-anunt/ ).

(116)      Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege, p. 21; iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir iš Ekspertų forumo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; Dumitrita Holdis (2020), ReportIt: When state funding discredits the press – The Romanian media is facing a financial and moral dilemma.

(117)      Įstatymo Nr. 544/2001 dėl galimybės susipažinti su informacija 17 straipsnis.

(118)      2020 m. kovo 16 d. potvarkis Nr. 195 dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rumunijos teritorijoje.

(119)      Nepriklausomos žurnalistikos centras (2020), Fundamental Rights under Siege p. 10; „Liberties“ (2021), EU 2020: Demanding on Democracy; iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; per vizitus taip buvo nurodyta, kad kyla sunkumų siekiant gauti informaciją apie atstovus spaudai.

(120)      „Liberties“ (2021), EU 2020: Demanding on Democracy, p. 157–158; iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(121)      Kaip nurodyta iš Ekspertų forumo asociacijos gautuose atsakymuose rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, pirmosios instancijos ir apeliaciniai teismai išnagrinėję 42 policijos apygardoms iškeltus ieškinius dėl duomenų apie baudas ir sankcijas, taikomas per COVID-19 pandemiją, priėmė skirtingus sprendimus – 21 byloje sprendimas pirmoje instancijoje priimtas ieškovo naudai, o 20 bylų – policijos naudai.

(122)      Sveikatos apsaugos ministerija, COVID-19 Transparency, https://data.gov.ro/dataset/transparenta-covid.

(123)      Iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, taip pat žr. „Žurnalistai be sienų. Rumunija“.

(124)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją.

(125)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Rumunija, p. 12.

(126)      Iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(127)      Vyriausybės generalinis sekretoriatas, 2021 m. kovo 22 d., konferencija, surengta pradedant vykdyti projektą „Rumunijos valdžios sektoriaus komunikacijos valdymo strategija“.

(128)      Pirmasis perspėjimas paskelbtas dėl 2020 m. lapkričio mėn. pateikto ieškinio, kuriuo iš tiriančiųjų žurnalistų reikalaujama atlyginti daugiau nei 488 000 EUR žalą, susijusią su straipsniu apie kaukių, kurios laikomos netinkamomis naudoti, pardavimu. Antrasis perspėjimas paskelbtas dėl ieškinio, kuris 2021 m. kovo mėn. buvo pateiktas prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones po straipsnių apie tariamus seksualinės prievartos atvejus ir išžaginimą krikščionių ortodoksų aukštojoje mokykloje. Rumunijos valdžios institucijos pateikė su pastarąja byla susijusį atsakymą, kurį taip pat galima rasti Europos Tarybos platformos Rumunijai skirtoje dalyje, nurodydamos, kad šiuo metu laukiama, kol aptariama byla bus pradėta nagrinėti pagal civilinį kodeksą, ir kad ją asmeniškai iškėlė ieškovas.

(129)      Libertatea, 2021 m. gegužės 24 d., Antrasis apygardos teismas civilinėje byloje priėmė sprendimą mero Balutos naudai ir nurodė ištrinti straipsnius apie „Goleac“! Sprendimas nėra galutinis.

(130)      Agerpres, 2021 m. gegužės 20 d., 4 sektoriaus merui pateikus skundą, DIICOT apklausė žurnalistę Cătăliną Tolontan; „Žurnalistai be sienų“ ir „Active Watch“ atviru laišku kreipėsi į Rumunijos valdžios institucijas prašydamos ištirti, kaip nagrinėjamas baudžiamasis ieškinys, ir praneša, kad „Rumunijos organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimo direktoratas (DIICOT) pradėjo vidaus tyrimą“.

(131)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją. Taip pat pranešta bent apie penkis atvejus, kai su ieškiniais susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš viešųjų lėšų. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje pažymima, kad yra „pavienių atvejų, kurie galėtų būti laikomi šio [t. y. SLAPP] reiškinio pavyzdžiais“.

(132)      Rumunijos Konstitucijos 74 straipsnis. Piliečiai, kurie naudojasi teisėkūros iniciatyvos teise, turi būti bent iš ketvirtadalio šalies apygardų, o kiekvienoje iš šių apygardų arba Bukarešto savivaldybėje turi būti surinkta bent 5 000 tokią iniciatyvą remiančių asmenų parašų.

(133)      Rumunijos Konstitucijos 142 straipsnis.

(134)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 16–17.

(135)      Teisėkūros taryba – parlamento patariamasis ekspertų organas, kuris teikia nuomonę dėl visų naujų teisės aktų projektų ir užtikrina sistemingą viso teisės aktų sąvado suvienodinimą ir suderinimą.

(136)      Iš Austrijos federalinių ekonomikos rūmų gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 24. Nepakankamas teisinis tikrumas taip pat buvo pabrėžtas įgyvendinant Europos semestrą; 2020 m. Europos semestro šalies ataskaita. Rumunija (SWD(2020) 522 final). Kalbant apie teisės aktų stabilumą ir prieinamumą Rumunijos užimama vieta yra žemesnė už ES vidurkį, o suinteresuotieji subjektai praneša, kad su politiniais ir teisėkūros procedūra priimamais sprendimais susijęs netikrumas lėmė, kad bendra padėtis suvokiama kaip neprognozuojama.

(137)      Informacija, gauta per vizitą į Rumuniją.

(138)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos Rumunijoje pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2021) 370 final).

(139)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 16.

(140)      Išimtys apima: i) veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti teisingumo sistemos veikimą COVID-19 pandemijos metu; ii) 2020 m. vasario mėn. aktą dėl viešųjų pirkimų, kuriuo nustatyta galima nauja teisėjų drausminė procedūra ir kuris buvo paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai; iii) 2020 m. gruodžio 30 d. skubų vyriausybės potvarkį, kuriuo atidedamas nuostatų, kuriomis padidinamas tam tikrose teismų kolegijose reikalingų teisėjų skaičius ir kurios, kaip tikimasi, bus panaikintos šiuo metu peržiūrint teisingumo įstatymus, įsigaliojimas.

(141)      Buvo paskelbti 159 su COVID-19 pandemija susiję SVP, o kiti 68 SVP buvo priimti siekiant reguliuoti kitas priemones.

(142)      Įstatymu Nr. 24/2000 dėl teisės aktų rengimo nustatytas pradinis įpareigojimas nustatyti reglamentų projektų poveikį, o reikalavimas reguliavimo srityje atlikti poveikio vertinimus papildomai patobulintas 2006 m. paskelbtu Vyriausybės sprendimu Nr. 1361. Pagal šias nuostatas reikalaujama, kad prie visų reglamentų būtų pridedamas aiškinamasis raštas, kuriame būtų aprašyti pasiūlymo projekto motyvai ir įvertintas poveikis.

(143)      Žr. 2020 m. tvarios valdžios rodikliai. Ataskaita dėl Rumunijos, p. 28–29.

(144)      Metinė ataskaita dėl sprendimų priėmimo skaidrumo (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.), priedas Nr. 20 – PS 14/2019, vyriausybės generalinio sekretoriato lygmuo (I priedas).

(145)      Europos Komisija, Viešojo administravimo savybės ir veiklos rezultatai 28 ES valstybėse narėse, 2018 m. balandžio mėn.

(146)      2020 m. platformoje consultare.gov.ro buvo registruoti 202 naudotojai.

(147)      Nacionalinio nepaprastosios padėties komiteto sprendimas Nr. 24, kuriuo patvirtinamas pavojaus padėties nustatymas ir infekcijos prevencijos bei kontrolės priemonės, taikomos per epidemiologinę situaciją, kuri susijusi su virusu SARS-CoV-2.

(148)      2020 m. gegužės 18 d. Vyriausybės sprendimas Nr. 394 dėl pavojaus padėties paskelbimo ir jai galiojant taikomų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią COVID-19 pandemijai ir kovoti su jos pasekmėmis.

(149)      2020 m. gegužės 15 d. Įstatymas Nr. 55/2020 dėl priemonių, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią COVID-19 pandemijai ir kovoti su jos pasekmėmis.

(150)      Iš Rumunijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 44–45.

(151)      2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Săcăleanu grupė prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 73970/01).

(152)      Už Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą atsakingas departamentas, 2021 m. kovo 11 d. Sprendimas CM/Del/Dec(2021)1398/H46-23.

(153)      Šios priemonės apėmė teisinės sistemos dalinius pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laiku vykdomi teismo sprendimai ir veiktų teismo sprendimų bylose, kuriose valstybė yra skolininkė, priežiūros ir vėlavimo vykdyti prevencijos mechanizmas, kuris turi būti sukurtas vadovaujant Teisingumo ministerijai.

(154)      Europos Tarybos Ministrų Komitetas „dar kartą paragino valdžios institucijas ne vėliau kaip 2021 m. birželio 15 d. pateikti jų atliktą analizę, susijusią su galima kolizija tarp nagrinėjamų būdų, kuriais siekiama užtikrinti piniginių baudų sumokėjimą tuo atveju, kai skolininkas yra valstybės kontroliuojama bendrovė ir valstybė turi kitų tarptautinių įsipareigojimų, taip pat paprašė jas informuoti Komitetą apie bet kokią pažangą, padarytą svarstant priemones, kurias reikia taikyti šioje srityje“ ir „pareiškė didelį susirūpinimą dėl užsitęsusio apčiuopiamos pažangos nebuvimo, taip pat paragino valdžios institucijas padvigubinti dedamas pastangas siekiant užtikrinti, kad šis procesas būtų skubiai užbaigtas“. Žr. CM/Del/Dec(2021)1398/H46-23, 6–7 punktai.

(155)      2021 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 390 dėl prieštaravimo dėl Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų struktūros 881–889 straipsnių ir dėl Skubaus vyriausybės potvarkio Nr. 90/2018 dėl tam tikrų priemonių, taikomų Pažeidimų teismuose tyrimo skyriui, nekonstitucingumo.

(156)      2021 m. gegužės 18 d. priimto Sprendimo Asociaţia ‘Forumul Judecătorilor Din România’ ir kt., sujungtos bylos C-83/19, C-127/19, C-195/19, C-294/19, C-355/19 ir C-379/19, 251 ir 252 punktuose ES Teisingumo Teismas priminė, kad „pagal ES teisės viršenybės principą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo netaikyti šių nuostatų, nesvarbu, ar jos yra teisėkūros, ar konstitucinės kilmės“ ir kad principas „turi būti aiškinamas taip, kad yra draudžiami valstybės narės konstitucinį statusą – pagal tos valstybės narės Konstitucinio Teismo aiškinimą – turintys nacionalinės teisės aktai, kuriais žemesnės instancijos teismas negali savo iniciatyva netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, kuri patenka į Sprendimo 2006/928/EB taikymo sritį ir kuri, jo nuomone ir atsižvelgiant į Teismo sprendimą, prieštarauja tam sprendimui arba ES sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai“.

(157)      2021 m. gegužės 18 d. sprendime ES Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad siekdama BTM orientacinių tikslų Rumunija turi imtis tinkamų priemonių, kad „pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalimi nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą tinkamai atsižvelgtų į Komisijos remiantis tuo sprendimu parengtas ataskaitas ir ypač į tose ataskaitose pateiktas rekomendacijas“, pvz., į tai, kad įpareigojimą turi įgyvendinti „kiekvienas atitinkamos valstybės narės organas“. Ten pat, 176–178 punktai.

(158)      2020 m. ombudsmenės Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklui (ENNHRI) pateiktas akreditavimo prašymas vis dar nagrinėjamas.

(159)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Rumunijoje, p. 17.

(160)      RIHR – nepriklausomas, juridinio asmens statusą turintis subjektas, o NCCD buvo įkurta kaip juridinio asmens statusą turinti valdžios institucija; įgyvendindamas savo misiją RIHR siekia užtikrinti geresnes viešojo sektoriaus institucijų, NVO ir Rumunijos piliečių žinias žmogaus teisių klausimais, o NCCD misija – nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įgyvendinti piliečių lygybės principą, įtvirtintą Rumunijos Konstitucija; galiausiai RIHR turi bendrąjį įgaliojimą organizuoti mokslinių tyrimų, informavimo, mokymo ir švietimo veiklą žmogaus teisių srityje; NCCD turimi įgaliojimai apriboti lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo sritimi.

(161)      Iš Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 272–273.

(162)      Iš Pagrindinių teisių agentūros gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 7; iš APADOR-Helsinkio komiteto gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 20.

(163)      Iš „Funky citizens“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 30, ir informacija, gauta per vizitą į Rumuniją.

(164)      Iš APADOR-Helsinkio komiteto gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 20.

(165)      CIVICUS reitingai; reitingai nustatomi pagal penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.