EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 06

COM(2022) 716 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Klestinti pilietinė erdvė pagrindinėms ES teisėms puoselėti


2022 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita

Klestinti pilietinė erdvė pagrindinėms ES teisėms puoselėti

2022 m. metinė ES pagrindinių teisių 
chartijos taikymo ataskaita

Turinys

1.    Įvadas    

2.    Labai svarbus pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų vaidmuo    

3.    Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų apsauga    

4.    Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų rėmimas    

5.    Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų įgalėjimas    

6.    Išvada    

1.Įvadas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) apima daug įvairių pagrindinių teisių. Joje dar kartą patvirtinama, kad ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagrindinės teisės, demokratija ir teisinė valstybė. Dėl privalomo Chartijos pobūdžio ES teisinė tvarka tapo pagrindinių teisių apsaugos etalonu.

Siekdama užtikrinti geresnį Chartijos taikymą ir gilinti visuomenės žinias apie ją, 2020 m. Europos Komisija pristatė Pagrindinių teisių chartijos taikymo stiprinimo strategiją (toliau – Chartijos strategija) 4 . Kaip nustatyta Chartijos strategijoje, dabar Komisija savo metinėse Chartijos taikymo ataskaitose laikosi teminio požiūrio, siekdama atkreipti dėmesį į tam tikrus aktualiausius klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir Chartijos taikymu pasirinktose srityse.

Chartijos strategijoje Komisija įsipareigojo remti pilietinės visuomenės subjektams palankią aplinką ir imtis veiksmų dėl priemonių, kuriomis pažeidžiama ES teisė, įskaitant Chartiją, jeigu jos daro neigiamą poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms. Chartijos strategijoje taip pat pabrėžta, kaip svarbu steigti ir išlaikyti stiprias ir nepriklausomas nacionalines žmogaus teisių institucijas.

Būtent todėl 2022 m. ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pilietinei erdvei ir jos vaidmeniui saugant ir skatinant Chartijoje nustatytas pagrindines teises.

Pilietinės visuomenės organizacijos 17 ir teisių gynėjai 18 yra labai svarbūs mūsų konstitucinėse demokratinėse visuomenėse, kad būtų užtikrintos ir apsaugotos Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje ir Chartijoje įtvirtintos vertybės ir teisės 19 . Jie perduoda savo praktinę patirtį nacionalinėms valdžios institucijoms ir ES institucijoms formuojant politiką ir atliekant teisėkūros darbą ir padeda užtikrinti šių organų atskaitomybę už pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymąsi. Kaip bus matyti iš šios ataskaitos, valstybės narės ir ES skirtingu mastu ėmėsi priemonių pilietinės visuomenės veikėjams apsaugoti, juos remti ir įgalinti, suteikdamos jiems įvairių bendradarbiavimo galimybių. Vis dėlto pastaraisiais metais pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai taip pat vis dažniau susiduria su sunkumais, susijusiais su mažėjančia pilietine erdve. Įvairiomis teisinėmis, administracinėmis ir politinėmis priemonėmis laipsniškai ribojamos jų pagrindinės laisvės, o tai daro neigiamą poveikį jų, kaip strateginių ES ir valstybių narių partnerių, gebėjimui vykdyti veiklą, kuria remiamos pagrindinės teisės 20 .

Nepaisant šių sunkumų, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai yra gana atsparūs, kad tęstų savo darbą. Kai kuriose valstybėse narėse jie atliko labai svarbų vaidmenį per COVID-19 pandemiją 21 ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu 22 , taip pat buvo pirmieji, kurie rūpinosi, kad asmenų poreikiai būtų suprantami, perduodami ir patenkinami ir kad būtų ginamos jų teisės 23 .

Ši ataskaita teikiama ES pilietinei erdvei itin svarbiu metu. Tai – dalis Komisijos pastangų pripažinti pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų indėlį puoselėjant pagrindines ES vertybes ir dalis jos įsipareigojimo remti jų darbą vykdant tiek vidaus, tiek išorės veiksmus 31 . Pagrindinėmis teisėmis, teisine valstybe ir demokratija grindžiamoje Sąjungoje pilietinės visuomenės veikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį propaguojant ir saugant Chartijoje nustatytas pagrindines teises ir padeda užtikrinti tinkamą Chartijos taikymą. Tokiu būdu ja papildomos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos 32 , Europos demokratijos veiksmų planas 33 , ES teisingumo rezultatų suvestinė 34 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbas pilietinės erdvės srityje 35 . Ataskaitoje dar kartą patvirtinama, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai turėtų turėti galimybę dirbti aplinkoje, kurioje gerbiamos jų pačių pagrindinės teisės, ir pateikiami pavyzdžiai, kaip tai pasiekti ar išspręsti problemas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Šia ataskaita taip pat reaguojama į raginimus ES imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, išsakytus Konferencijos dėl Europos ateities metu 36 .

2.Labai svarbus pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų vaidmuo

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai valstybėse narėse ir ES lygmeniu vykdo įvairią veiklą. Pilietinės visuomenės organizacijos sudaro įvairialypę grupę: vienos jų turi plataus masto su pagrindinėmis teisėmis susijusius įgaliojimus, o kitos perduoda specializuotas praktines žinias ar teikia paramą tam tikrų teisių srityje. Jos gali vykdyti veiklą visos šalies mastu arba būti įgaliotos imtis veiksmų regiono ar vietos lygmeniu. Jos taip pat gali vykdyti įvairią veiklą arba sutelkti dėmesį tik į tam tikros srities darbą, pavyzdžiui, advokatavimą arba paslaugų, pritaikytų prie jų narių ar paramos gavėjų poreikių, teikimą 41 . Ne mažiau svarbu tai, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės įstaigos ir ombudsmenai taip pat įvairiais būdais prisideda prie veiklos, kuria įgyvendinama ES teisė ir politika.

Informuotumo didinimas

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai didina visuomenės, konkrečių grupių ir valstybių narių valdžios institucijų informuotumą, jiems teikia informaciją, juos šviečia ir moko pagrindinių teisių ir jų įgyvendinimo, demokratinio sprendimų priėmimo ir teisinės valstybės klausimais. Taip pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai ES puoselėja teisių ir demokratinės atskaitomybės kultūrą. Pavyzdžiui, Kroatijoje ombudsmenas organizuoja valstybės tarnautojų ir teisėjų mokymą Chartijos taikymo klausimais. Šis mokymas apima Chartija grindžiamus įpareigojimus, taip pat galimą naudojimąsi Chartija rengiant kampanijas, vykdant advokatavimo veiklą ir teikiant paramą žmogaus teisių pažeidimų aukoms 42 . Lietuvoje pilietinės visuomenės organizacijos neseniai surengė interaktyvų tarptautinį renginį, kuriuo buvo siekiama didinti jaunuolių informuotumą apie neapykantos kurstymą ir jo padarinius visuomenei, taip pat juos mokyti ir skatinti ugdytis kovos su šiuo reiškiniu įgūdžius 43 .

Be to, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai teikia informaciją apie dalykus, galinčius turėti įtakos visuomenei, ir būdus, kuriais žmonės gali dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose. Pilietinės visuomenės subjektai sutelkia žmones, kad jie galėtų viešai pareikšti savo nuomonę demonstracijose, teikdami peticijas, dalyvaudami referendumuose ir piliečių forumuose. Jie gali didinti informuotumą ir kartu propaguoti atitinkamas politikos priemones ir teisės aktus daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, nacionaliniu lygmeniu sukauptas vertingas žinias perduodami ES arba tarptautinius sprendimus priimantiems subjektams ir atvirkščiai 44 .

Stebėsena

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai stebi, kaip vietos lygmeniu laikomasi pagrindinių teisių, ir atlieka svarbią sergėtojų funkciją. Jie dažnai pirmieji gauna informaciją apie teisėkūros ir politikos priemonių poveikį, todėl gali teikti pasiūlymus, kaip būtų galima toliau plėtoti esamas priemones. Jie taip pat gauna tiesioginę informaciją apie galimus teisių pažeidimus. Pavyzdžiui, Airijoje pilietinės visuomenės organizacijos atlieka oficialiai pripažintą vaidmenį prižiūrint, kaip įgyvendinamos nacionalinės lygybės strategijos migracijos, lyčių lygybės, klajoklių ir romų teisių, LGBTIQ asmenų įtraukties ir neįgaliųjų teisių srityse 45 . Rumunijoje per pandemiją ombudsmenas įvertino nacionalinių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms ir pateikė rekomendaciją dėl žmogaus teisių laikymosi ir išskirtinių priemonių, nustatytų nepaprastosios padėties ir pavojaus padėties laikotarpiu 46 . Kai kuriose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai labai prisideda prie tarptautinių žmogaus teisių organizacijų reguliariai vykdomos šalies stebėsenos 47 .

Teisių turėtojų rėmimas

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai remia teisių turėtojus ir pagrindinių teisių pažeidimų aukas, jiems paaiškindami, gindami ir užtikrindami jų teises 48 . Jie tai daro rinkdami ir teikdami informaciją, tirdami įtariamus pažeidimus ir pranešdami apie juos nacionalinėms, regioninėms ir tarptautinėms stebėsenos institucijoms. Jie gali padėti nuo pažeidimų nukentėjusiems asmenims pasinaudoti teisminėmis arba neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis, teikti teisinę pagalbą arba dalyvauti strateginio bylinėjimosi procedūrose 49 . Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai gali vykdyti panašią veiklą tarptautiniu mastu ir padėti pavieniams skundų teikėjams informuoti žmogaus teisių stebėsenos institucijas apie susirūpinimą keliančius dalykus. Pavyzdžiui, Belgijoje lygybės įstaiga dalyvauja teismo procese darbuotojų, kurie, kaip įtariama, buvo diskriminuojami dėl lyties, vardu 50 , o Slovėnijoje ombudsmenas atskirais atvejais gali teikti konstitucinius skundus dėl pagrindinių teisių pažeidimų 51 . Nyderlanduose pilietinės visuomenės organizacijų ir fizinių asmenų koalicija pradėjo teismo procesą dėl tariamo Chartijos 7 ir 8 straipsnių dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos pažeidimo, kuriame ginčijamas teisinės priemonės, skirtos sukčiavimui nustatyti, teisėtumas 52 .

Be to, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai remia teisių turėtojus teikdami paslaugas asmenims 53 . Jie gali papildyti nacionalinių, regioninių ar vietos institucijų teikiamas paslaugas arba būti įgalioti teikti paslaugas valstybės vardu. Pavyzdžiui, Švedijoje moterų prieglaudose (ne pelno organizacijose) smurto dėl lyties ir prekybos žmonėmis aukoms siūlomos apgyvendinimo ir reabilitacijos paslaugos, o kitos pilietinės visuomenės organizacijos padeda prieglobsčio prašytojams ir asmenims pareikšti ieškinius dėl diskriminacijos 54 . Čekijoje pilietinės visuomenės organizacijos bendradarbiavo, kad įsteigtų du specialius paramos centrus, skirtus neteisėtos sterilizacijos aukoms 55 .

Advokatavimas

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai taip pat prisideda prie demokratinio sprendimų priėmimo propaguodami pagrindines teises teisėkūros ar politikos formavimo procese. Konsultacijos gali būti vykdomos remiantis struktūriniais susitarimais arba pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų iniciatyva, suteikiant galimybę žmonėms tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus jiems aktualiais klausimais. Kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai taip pat padeda pažeidžiamoms grupėms dalyvauti demokratiniame procese. Pavyzdžiui, Belgijoje pilietinės visuomenės atstovai dalyvauja Briuselio neįgaliųjų patariamosios tarybos ir Briuselio vyrų ir moterų lygybės tarybos veikloje. Šias abi įstaigas yra įsteigusi vyriausybė ir jos gali teikti nuomones dėl teisės aktų pasiūlymų 56 . Prancūzijoje pilietinės visuomenės organizacijoms atstovaujama Nacionalinėje konsultacinėje žmogaus teisių komisijoje (pranc. Commission Nationale consultation des Droits de l’Homme), kuri vyriausybei teikia metines ataskaitas įvairiais klausimais, įskaitant kovą su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, prekyba žmonėmis ir LGBTIQ asmenų diskriminacija 57 . Įvairios valstybės narės pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus įtraukia į atviros vyriausybės veiksmų planų, kuriais skatinamas skaidrumas, atskaitomybė, dalyvavimas, visuomenės sąžiningumas ir bendradarbiavimas visuomenėje, įgyvendinimą 58 .

Parama taikant ES teisės aktus

Pagal ES teisę pilietinės visuomenės organizacijoms dažnai aiškiai pavedamos užduotys, kurios yra labai svarbios veiksmingam teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti. Pavyzdžiui, Reglamentu dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 59 vartotojų organizacijoms suteikiama teisė pranešti institucijoms apie piktnaudžiavimo ES vartotojų apsaugos teisės aktais atvejus 60 . Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje 61 reikalaujama, kad valstybės narės numatytų galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms tam tikromis sąlygomis 62 skundo pateikėjo vardu arba jį remiant dalyvauti atitinkamose teisminėse ir administracinėse procedūrose.

Iš dalies pakeistu Orhuso reglamentu 63 sustiprinta aplinkosaugos organizacijų teisė prašyti ES institucijų ir įstaigų peržiūrėti jų sprendimus, kad būtų užtikrintas ES aplinkos teisės aktų laikymasis 64 . Šiuo pakeitimu gerokai padidintas sprendimų, kurie gali būti ginčijami, skaičius ir išplėstos jų rūšys. Be to, pasiūlyme dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo numatyta organizacijų teisė tiesiogiai teikti skundus įmonei, jeigu tos įmonės veikla arba vertės grandinės gali pakenkti žmogaus teisėms arba aplinkai 65 .

Aukų teisių direktyvoje 66 numatyta, kad paramos tarnybos turi būti steigiamos kaip viešosios tarnybos arba pilietinės visuomenės organizacijos 67 . Be to, teikdamos paramos paslaugas terorizmo aukoms pagal Kovos su terorizmu direktyvą 68 , daugelis valstybių narių valstybės tiesiogiai teikiamas paslaugas derina su pilietinės visuomenės organizacijų teikiamomis paslaugomis 69 . Pasiūlyme dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje 70 taip pat patvirtinta, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali teikti specializuotą paramą tokio smurto aukoms. Jame taip pat siūloma įpareigoti valstybes nares konsultuotis su pilietinės visuomenės organizacijomis dėl paramos paslaugų, politikos formavimo, informacijos teikimo ir informuotumo didinimo, mokslinių tyrimų ir švietimo programų, mokymo ir stebėsenos.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurios šalis yra ES 71 , 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad, pasitelkiant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas, su neįgaliaisiais būtų išsamiai konsultuojamasi dėl jiems aktualios politikos 72 . Kalbant apie keleivių teises, ES teisės aktuose reikalaujama, kad su tokiomis organizacijomis taip pat būtų konsultuojamasi oro uostų, laivų ir uostų terminalų operatoriams priimant su neįgaliais keleiviais susijusius standartus 73 ir geležinkelių, laivų, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų operatoriams priimant taisykles dėl galimybės be diskriminavimo naudotis paslaugomis 74 .

Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) 75 ir Teisėsaugos direktyvoje 76 nustatyta, kad neteisėto asmens duomenų tvarkymo atveju ne pelno įstaigai, organizacijai ar asociacijai gali būti suteikta teisė pateikti skundą kompetentingai priežiūros institucijai ir nacionaliniam teismui. 

Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) reglamente 77 pripažįstama pilietinės visuomenės svarba veiksmingai kovojant su neteisėtu turiniu internete, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, ir tikrinant griežtas skaidrumo priemones, kurių turės būti imamasi teikiant skaitmenines paslaugas, kai įsigalios reglamentas. Skaitmeninių paslaugų akte taip pat pripažįstama, kad reikia atsižvelgti į išsamias pilietinės visuomenės žinias apie visuomenei kylančius pavojus, ir raginama vykdant su rizikos valdymu susijusius labai didelių interneto platformų ir paieškos sistemų įpareigojimus konsultuotis su pilietine visuomene.

Įgyvendinant ES teisės aktus dėl vienodo požiūrio, labai svarbų vaidmenį atlieka lygybės įstaigos. Siekdama padėti joms atlikti šį vaidmenį, Komisija priims pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais būtų išplėsti vienodą požiūrį skatinančių įstaigų įgaliojimais, sustiprintos jų galios, ištekliai ir nepriklausomumas 78 .

Be ES teisės aktuose pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams priskirtų užduočių, pilietinės visuomenės organizacijos padeda didinti ES politikos veiksmingumą. Pagal 2016 m. ES kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą pilietinės visuomenės organizacijų tinklas stebi, kaip įgyvendinami interneto platformų prisiimti įsipareigojimai, padėdamas visoje ES pažeidžiamas grupes apsaugoti nuo neapykantos kurstymo. Be to, ES interneto forume, siekiant pažaboti smurtinio ekstremistinio, teroristinio ir seksualinės prievartos prieš vaikus turinio sklaidą, suburiami vyriausybių, teisėsaugos, technologijų pramonės sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai 79 . Nuo 2022 m. šiame forume taip pat nagrinėjamas prekybos žmonėmis internetinis aspektas. Komisija taip pat koordinuoja Informacijos apie radikalizaciją tinklo – Europos pirminės grandies specialistų, kurie kasdien dirba su radikalizacijos pažeidžiamais arba jau radikalizuotais asmenimis, tinklo – veiklą 80 .

2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane valstybės narės raginamos rengiant, įgyvendinant ir vertinant nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas.

3.Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų apsauga

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai vietos lygmeniu skatina ir gina Chartijoje nustatytas teises, todėl turi turėti galimybę dirbti palankioje aplinkoje, kurioje visų pirma gerbiamos jų pačių pagrindinės teisės 81 . Jie turi galėti vykdyti savo veiklą nesusidurdami su nepagrįstu valstybės kišimusi 82 , o valstybės turi aktyviai imtis veiksmų pilietinei erdvei ir joje veikiantiems subjektams apsaugoti ir skatinti 83 . Nors dauguma valstybių narių jau užtikrina šiuos dalykus, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai vis dar praneša apie įvairius tam tikrose valstybėse narėse kylančius sunkumus, kliūtis ir apribojimus, dėl kurių ribojamos jų galimybės vykdyti savo veiklą 84 . Pilietinės visuomenės organizacijų veiklos sritis dažnai priklauso nuo biudžeto, žmogiškųjų išteklių ar teisinių apribojimų.

3.1.Pavyzdžiai, kaip valstybės narės saugo pilietinę erdvę

Pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams, kad jie galėtų atlikti savo darbą ir apsaugoti savo teisę jungtis į asociacijas, labai svarbi palanki aplinka. Daugelyje valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams padedama atlikti savo darbą, jie yra skatinami tai daryti ir jiems suteikiama teisinė apsauga 96 . Pastaraisiais metais, siekiant skatinti šią pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams palankią aplinką, visoje ES įvykdyta keletas teigiamų pokyčių 97 , o kai kurios valstybės narės šiuo metu įgyvendina teisės aktų ir institucinius pakeitimus. Pavyzdžiui, Kroatija 98 ir Vokietija 99 rengia nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama gerinti pilietinės visuomenės organizacijų padėtį. Slovėnijoje 100 , priėmus nevyriausybinių organizacijų įstatymą, siekiama sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką. Kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Bulgarijoje 101 ir Lietuvoje 102 , specialioms vyriausybinėms institucijoms pavesta plėtoti pilietinės visuomenės rėmimo politiką. Suomijoje vyriausybės patariamoji taryba pilietinės visuomenės politikos klausimais parengė pilietinės visuomenės strategiją 103 .

Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad teisės aktai, visų pirma susiję su viešąja tvarka ar saugumu, daro neigiamą poveikį jų asociacijų laisvei. Tam tikrais atvejais toks susirūpinimas išreikštas ir teismuose 104 . Papildomos kliūtys, apie kurias pranešė suinteresuotieji subjektai, yra susijusios su skaidrumo 105 , kovos su terorizmu 106 ir kovos su pinigų plovimu įstatymais 107 . Kiti sunkumai, apie kuriuos pranešė pilietinė visuomenė, yra, be kita ko, atgrasymo priemonės, pavyzdžiui, audito patikrinimai ir finansavimo tyrimai 108 , ir kliūtys gauti finansavimą 109 .

Daugumoje valstybių narių nėra specialių procedūrų, skirtų grasinimams ir išpuoliams stebėti ir apie juos pranešti 110 , todėl pačios pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai atlieka labai svarbų vaidmenį stebint pilietinę erdvę ir teikiant su ja susijusias ataskaitas 111 . Pavyzdžiui, Slovakijos nacionalinis žmogaus teisių centras yra dokumentais patvirtinęs grasinimus, bauginimus, priekabiavimą ir teisių apribojimus, su kuriais susiduria pilietinė visuomenė, dirbanti aplinkos apsaugos, LGBTIQ asmenų teisių ir moterų teisių, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, srityse 112 . Suomijoje viena pilietinės visuomenės organizacija sukūrė priemonę „Kartu prieš neapykantą“, kurios paskirtis – rinkti duomenis apie grasinimus pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams bei prieš juos rengiamus išpuolius 113 . Be to, internetinėje tyrimų platformoje „CIVICUS monitor“ 114 stebima pilietinės visuomenės laisvė 197 šalyse ir teritorijose, o organizacija „Civic Space Watch“ 115 renka Europoje veikiančių grupių išvadas apie pilietinės visuomenės veiklos sąlygas ir nustato nacionalines bei europines tendencijas.

Prancūzijoje, siekdama kovoti su fiziniais ir internetiniais išpuoliais prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus, Vidaus reikalų ministerija stebi pranešimus apie neteisėtus veiksmus prieš šias grupes ir, pasitelkdama savo Apsaugos tarnybą, gali imtis atitinkamų priemonių 116 . Liuksemburge 117 ir Nyderlanduose 118 įgyvendinant atitinkamus projektus sudaromos sąlygos užsienio šalių teisių gynėjams, kurie savo šalyse susiduria su grasinimais arba spaudimu, iki trijų mėnesių pabūti saugioje vietoje. Švedija priėmė nacionalinį veiksmų planą, kuriuo siekiama kovoti su grasinimais ir neapykantos kurstymu, nukreiptais prieš, be kita ko, pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus 119 .

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygybės įstaigos taip pat stengiasi nacionaliniu lygmeniu skatinti pilietinės visuomenės organizacijoms saugią ir palankią aplinką. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos glaudžiai bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, rengdamos jų mokymus 120 ir padėdamos joms stiprinti savo gebėjimus 121 . Graikijoje Nacionalinė žmogaus teisių komisija ragino priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo teisių gynėjai būtų apsaugomi nuo išpuolių, represalijų ir jų teisių apribojimų 122 .

3.2.ES iniciatyvos, skirtos pilietinei erdvei apsaugoti

ES ėmėsi tam tikrų veiksmų, skirtų pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams apsaugoti 123 . Priemonėmis, kurios buvo sukurtos demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms puoselėti ir apsaugoti, siekiama sukurti, išlaikyti ir apsaugoti pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams palankią aplinką.

Visų pirma Komisijos metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pagal ketvirtąjį ramstį, kuris apima institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą, pateiktas pilietinės erdvės padėties valstybėse narėse vertinimas, pripažįstama, kad „pilietinė visuomenė [taip pat] atlieka svarbų vaidmenį stabdžių ir atsvarų sistemoje“ 124 ir nagrinėjami pokyčiai, susiję su pilietinės visuomenės įgalėjimo sistema. 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje valstybėms narėms kai kuriais atvejais pateikta rekomendacijų, be kita ko, dėl pilietinės erdvės padėties 125 .

Komisijos 2022 m. Apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo iniciatyva nustatomos konkrečios priemonės, skirtos visuomenine veikla užsiimantiems subjektams nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų apsaugoti, todėl ji padės kurti pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams saugią ir palankią aplinką 126 .

Pasiūlyme dėl naujos Nusikaltimų aplinkai direktyvos 127 patvirtinta, kad asmenims, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų narius, pranešantiems apie aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas, bet kokio baudžiamojo proceso metu turėtų būti teikiama reikiama parama ir pagalba. Laikantis Orhuso konvencijos reikalavimų, aplinkos gynėjams taip pat taikoma siūloma Apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo direktyva ir susijusi rekomendacija 128 .

Siūlomu Europos žiniasklaidos laisvės aktu bus pagerintas žiniasklaidos vidaus rinkos veikimas didinant skaidrumą ir šalinant rinkos iškraipymus, kartu didinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą visose valstybėse narėse, ir bus užtikrinta, kad žurnalistai ir redaktoriai galėtų dirbti be kišimosi 129 . Be to, Komisijos rekomendacija dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo siekiama žiniasklaidos specialistams garantuoti saugesnes darbo sąlygas tiek internete, tiek realiame gyvenime 130 .

Paskatinta Europos Parlamento 131 , Komisija šiuo metu taip pat rengia teisėkūros iniciatyvą dėl tarpvalstybinio asociacijų pripažinimo ES 132 . Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia dėmesio bus skiriama tarpvalstybinei asociacijų veiklai, joms sudarant sąlygas visapusiškai naudotis bendrąja rinka ir Chartijoje numatytomis jų pagrindinėmis teisėmis.

Be teisinių priemonių, Komisija pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus saugo imdamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl jiems poveikį darančių priemonių, kurios prieštarauja ES teisei, įskaitant Chartiją 133 . Komisija prieš Vengriją pradėjo dvi pažeidimo tyrimo procedūras: dėl įstatymo dėl pilietinės visuomenės finansavimo iš užsienio 134 ir dėl įstatymo projekto, pagal kurį kriminalizuojama prieglobsčio prašytojams teikiama pagalba 135 . Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimais šiose dviejose bylose sukurtas precedentas dėl panašių teisės aktų ir pabrėžtas pagrindinis Teismo vaidmuo ES saugant pilietinę erdvę ir pagrindines teises.

Į ES įsipareigojimą padėti apsaugoti ir įgalėti pilietinę erdvę taip pat atsižvelgiama vykdant jos išorės veiksmus, be kita ko, įgyvendinant 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 136 . Jis taip pat išdėstytas ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų 137 .

Nuo 2015 m. Komisija remia žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia didžiausias pavojus, apsaugos mechanizmus. Iš ES neatidėliotinos pagalbos fondo žmogaus teisių gynėjams 138 , skiriant nedideles dotacijas, teikiama parama žmogaus teisių gynėjams. Platforma „ProtectDefenders.eu“ 139 yra tarptautiniu mastu veiklą vykdančių pilietinės visuomenės organizacijų koalicija, kuri priima, tvarko ir atsako į žmogaus teisių gynėjų paramos prašymus. Joje teikiamos nuolatinės lanksčios paramos planavimo paslaugos: pradedant gebėjimų stiprinimu, konsultacijomis teisiniais ir saugumo klausimais ir baigiant perkėlimu bei prieglobsčio užtikrinimu. Pagal Žmogaus teisių krizių priemonę pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamos dotacijos siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių judėjimai išliktų ir labiausiai represinėmis veiklos vykdymo sąlygomis 140 .

Komisija taip pat finansavo stebėsenos priemonės „CSO Meter“ 141 kūrimą. Ja vertinamas pilietinės visuomenės aplinkos atvirumas Rytų partnerystės šalyse, kurioms taikoma Europos kaimynystės priemonė 142 .

Siekdama apsaugoti pilietinę erdvę, ES glaudžiai bendradarbiauja ir palaiko dialogą su tarptautinėmis organizacijomis. Visų pirma, ES visapusiškai naudojasi Europos Tarybos ir jos stebėsenos institucijų parengtais standartais ir sukauptomis žiniomis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra priėmęs tris neprivalomus dokumentus dėl pilietinės erdvės 143 . Tarpvyriausybinis iniciatyvinis žmogaus teisių komitetas nagrinėja nacionalinės teisės aktų, politikos ir praktikos poveikį pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų vykdomai veiklai ir nustato geriausios patirties, susijusios su pilietinės erdvės skatinimu ir apsauga, pavyzdžius. NVO teisės ekspertų taryba stebi, kaip įgyvendinama rekomendacija dėl NVO teisinio statuso 144 , ir teikia konsultacijas, kaip nacionalinę teisę ir praktiką suderinti su Europos standartais 145 . Be to, Žurnalistų saugumo platformoje stebimi prieš žurnalistus vykdomi išpuoliai, kartu nurodant, ar juos inicijavo valstybiniai ar nevalstybiniai subjektai, taip pat išpuolių sunkumą 146 .

Viena iš pagrindinių partnerių taip pat yra Jungtinės Tautos. Ypač svarbūs yra jų stebėsenos mechanizmai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama kovai su tokiais pastaraisiais metais pilietinei visuomenei visame pasaulyje, įskaitant ES, įtakos turėjusiais reiškiniais kaip išpuoliai, priekabiavimas, kriminalizavimas ir šmeižto kampanijos 147 .

Taip pat labai svarbus yra bendradarbiavimas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru (ODIHR). Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras padeda nacionalinėms valdžios institucijoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus apsaugoti žmogaus teisių gynėjus: jis stebi jų gebėjimą veikti 148 ir stiprina gebėjimus organizuodamas švietimą ir mokymą žmogaus teisių klausimais 149 .

4.Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų rėmimas

Galimybė gauti finansinių išteklių ir laisvė jais naudotis yra neatsiejamos teisės į asociacijų laisvę dalys 150 . Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai turi turėti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo misijas 151 . Kelios valstybės narės pranešė padidinusios pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą finansinę paramą apskritai 152 ir siekdamos kompensuoti COVID-19 pandemijos poveikį 153 ; pastaraisiais metais prie šių pastangų labai prisidėjo ir tarptautiniai paramos teikėjai bei ES 154 . Vis dėlto visoje ES pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams sudėtinga finansuoti savo konkrečią veiklą, ir ši tendencija dar labiau stiprėja dėl pandemijos ir dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės 155 . Tai ypač pasakytina apie atliekamas advokatavimo ir priežiūros funkcijas.

4.1.Pavyzdžiai, kaip valstybės narės remia pilietinės visuomenės subjektus

Vienas iš pagrindinių pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų finansavimo ir išteklių šaltinių yra valstybės narės. Visos valstybės narės viešąjį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms paskirsto nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Taip pat įgyvendinama daug įvairių finansavimo programų. Pavyzdžiui, Estijoje 158 , Latvijoje 159 , Lietuvoje 160 ir Maltoje 161 iš pilietinės visuomenės organizacijų fondų teikiama institucinė parama pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti. Suomijoje pilietinės visuomenės organizacijos valstybės finansavimą gauna iš įvairių šaltinių, įskaitant pajamas iš valstybės valdomos įmonės, veikiančios reguliuojamoje lošimų rinkoje 162 . Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje, viešasis finansavimas skiriamas advokatavimui pagrindinių teisių srityje 163 . Kelios valstybės narės taip pat skiria finansavimą tam tikroms pilietinės visuomenės organizacijų administracinėms ir infrastruktūros išlaidoms padengti 164 .

Kai kurios valstybės narės taip pat taiko palankias neatlygintinos paramos pilietinės visuomenės organizacijoms apmokestinimo sistemas 165 , kuriomis privatūs subjektai skatinami teikti neatlygintiną paramą. Daugumoje valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijos gali gauti neapmokestinamas subsidijas, dotacijas ir neatlygintiną paramą 166 . Pavyzdžiui, Italijoje neatlygintina parama pilietinės visuomenės organizacijoms yra atskaitoma iš mokesčių, o Čekijoje pilietinės visuomenės organizacijos atleistos nuo pajamų mokesčio, kelių ir nekilnojamojo turto mokesčio, jeigu išlaidos yra skirto organizaciniams tikslams 167 .

Net ir tais atvejais, kai gali gauti finansavimą, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai praneša apie kliūtis, kurių kyla norint gauti tokį finansavimą, įskaitant painias, sudėtingas ir ne visada skaidrias paraiškų ar ataskaitų teikimo procedūras ir tinkamumo kriterijus, taip pat didelę turimo finansavimo paklausą 168 . Dar viena problema, apie kurią pranešė pilietinės visuomenės organizacijos, yra trumpalaikis projektų finansavimas, kuriuo laipsniškai pakeičiamas ilgalaikis arba administracinių išlaidų finansavimas 169 .

Kelios valstybės narės stengiasi spręsti tokius sunkumus, susijusius su finansavimo prieinamumu, galimybėmis gauti finansavimą ir jo tvarumu. Jos stengiasi užtikrinti teisingą lėšų paskirstymą, šiuo tikslu taikydamos skaidrius kriterijus ir skelbdamos kvietimus teikti pasiūlymus, kad jie būtų plačiai prieinami. Pavyzdžiui, Ispanijoje teisingas lėšų paskirstymas užtikrinamas taikant teisės aktus 170 , pagal kuriuos reikalaujama viešai skelbti vertinimo kriterijus.

Dauguma valstybių narių taip pat planuoja supaprastinti ir paspartinti galimybes gauti finansavimą, be kita ko, skaitmenizuodamos atitinkamus procesus 171 . Pavyzdžiui, šiuo metu Slovakijoje ir Kroatijoje kuriamos naujos internetinės sistemos, skirtos viešojo finansavimo administraciniams procesams supaprastinti 172 . Tuo tarpu Slovėnijoje, siekiant supaprastinti finansavimo sistemą, naudojamos fiksuotosios normos ir fiksuotosios sumos.

Kai kuriose valstybėse narėse kliūčių taip pat kyla dėl politizuoto viešojo finansavimo paskirstymo, kai skirstant lėšas neįtraukiamos vyriausybę kritiškai vertinančios pilietinės visuomenės organizacijos ir finansavimas atitenka vyriausybės įsteigtoms nevyriausybinėms organizacijoms (GONGO) 173 . Tokios kliūtys gali būti praktika, pagal kurią varžomos pilietinės visuomenės organizacijų galimybės gauti viešųjų lėšų, nes jų vykdoma advokatavimo veikla laikoma politine veikla 174 , o tai turi įtakos jų atleidimo nuo mokesčių statusui 175 , ir taisyklės dėl užsienio subjektų teikiamos neatlygintinos paramos 176 . Viešasis finansavimas ir toliau neskiriamas tam tikrose jautriose srityse, pavyzdžiui, LGBTIQ asmenų teisių ir lyčių lygybės, įskaitant advokatavimą ir strateginį bylinėjimąsi 177 , dirbančioms pilietinės visuomenės organizacijoms 178 .

4.2.ES parama pilietinės visuomenės subjektams

4.2.1.Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai visada buvo vieni iš Komisijos finansavimo programų paramos gavėjų, taip papildant valstybių narių pastangas. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, kuriai 2021–2027 m. skirtas 1,55 mlrd. EUR biudžetas, yra visų laikų didžiausias pagrindinėms teisėms skirtas ES vidaus fondas. Jos tikslas – ginti ir skatinti ES sutartyse, Chartijoje ir tarptautinėse konvencijose įtvirtintas teises ir vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis remiant pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus 179 .

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą sudaro įvairios finansavimo kryptys (paprogramės). Pagal naująją Sąjungos vertybių paprogramę remiamos pilietinės visuomenės organizacijos, teisių gynėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai, kurie ES populiarina pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principais grindžiamą vertybių kultūrą. Finansavimas skiriamas gebėjimams stiprinti ir informuotumui apie Chartiją didinti, taip pat veiklai, kuria stiprinamos teisės ir kitų specialistų, pilietinės visuomenės organizacijų ir nepriklausomų žmogaus teisių institucijų žinios, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti bylinėjimosi procesuose nacionaliniu ir Europos lygmenimis, bei teisių kreiptis į teismą gerinimui ir teisių užtikrinimui, šiuo tikslu rengiant mokymus, dalijantis žiniomis ir keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais 181 . Pagal 2023–2024 m. darbo programą bus gerokai padidintas finansavimas gebėjimų stiprinimui ir bylinėjimuisi.

Komisija taip pat įgyvendina naują Sąjungos vertybių paprogramėje numatytą galimybę – ji, paskelbusi atvirą konkursą, atrinko pilietinės visuomenės organizacijų tarpininkus. Šie subjektai pagal paramos perskirstymo schemą (perskirstydami ES lygmeniu skirtas dotacijas) teiks finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, skirtą daugelio visuomeninių pilietinės visuomenės organizacijų, propaguojančių ir ginančių ES vertybes, gebėjimams stiprinti 182 . Be to, Komisija remia pagrindinius partnerius, pavyzdžiui, Europos tinklus, ES lygmeniu veiklą vykdančias pilietinės visuomenės organizacijas ir ES vertybių srityje veikiančias Europos ekspertų grupes 183 . Komisija visų pirma remia ENNHRI ir keletą pilietinės visuomenės organizacijų tinklų, pavyzdžiui, Pilietinių laisvių sąjungą, Europos ne pelno teisės centrą (ECNL) ir Europos piliečių forumą, kurie visi siekia sukurti ir išlaikyti palankią pilietinę erdvę.

Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turi galimybę gauti nemažą finansavimą pagal kitas Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogrames: lygybės, teisių ir lyčių lygybės, kovos su smurtu dėl lyties ir smurtu prieš vaikus (paprogramę „Daphne“) ir piliečių aktyvumo ir dalyvavimo, kuriose pilietinės visuomenės organizacijos sudaro beveik pusę paramos gavėjų 184 . 2021 m. pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą buvo skirta apie 91,8 mln. EUR finansavimo 185 . 2022 m. ši suma padidėjo iki maždaug 200 mln. EUR 186 .

2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu buvo sukurta visiems projekto ciklo etapams skirta rizikos valdymo sistema. Pagarbos ES vertybėms kriterijus taikomas skelbiant visus kvietimus teikti pasiūlymus ir viso projekto ciklo metu. Pasiūlymų teikimo, vertinimo ir įgyvendinimo etapais reguliariai tikrinama, ar visi pareiškėjai ir paramos gavėjai paiso ES vertybių.

4.2.2.Pagal kitas ES programas teikiama parama

Be Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, ES didelė parama pilietinei visuomenei teikiama ir pagal daugelį kitų ES programų. Pagal Teisingumo programą užtikrinama veiksminga visuomenės teisė kreiptis į teismą, šiuo tikslu remiant teisininkų mokymą, ir pilietinės visuomenės organizacijoms skiriamos dotacijos, kad jos, bendradarbiaudamos su teisminėmis institucijomis 188 , įgyvendintų projektus, pavyzdžiui, tarpvalstybinius teisingumo srities specialistų mokymo ES teisės klausimais projektus. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“ ir ją pakeitusią programą „Europos horizontas“ taip pat remiamos pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai keliose teminėse srityse 189 .

Pagal programą „Erasmus+“ finansuojami projektai, kuriais skatinamos pagrindinės teisės ir ES vertybės. Pagal programą „Erasmus+“ Europos pilietinės visuomenės organizacijoms, vykdančioms veiklą švietimo ir mokymo arba jaunimo srityse, teikiama struktūrinė finansinė parama (dotacijos veiklai), o nuo 2021 m. taip pat siūlomos metinės dotacijos veiksmams 190 . Galiausiai pagal Pilietinės visuomenės įgalėjimo programą finansuojamas pilietinės visuomenės mokymas, kad ji gebėtų kurti naratyvus, padedančius kovoti su smurtiniu ekstremizmu 191 .

Vykdydama išorės veiksmus, ES taiko ilgalaikę nusistovėjusią praktiką, pagal kurią pilietinė visuomenė finansuojama, su ja bendradarbiaujama ir jai kylančios problemos nustatomos įgyvendinant temines ir geografines programas. Geografinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Pasirengimo narystei paramos priemone ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“, tikslinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms teikiama pasitelkiant regioninius ir nacionalinius paketus (įgyvendinant pilietinės visuomenės priemonės programas) ir ja siekiama stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus bei valstybės ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogą ir skatinti atvirą pilietinę erdvę. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat yra pagrindinės paramos pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių ir demokratijos temines programas gavėjos 192 .

5.Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų įgalėjimas

Pilietinė visuomenė yra viena iš aktyvių ir nepriklausomų ES pagrindinių teisių sistemos partnerių. ES ir valstybės narės turi pripažinti pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų atliekamus vaidmenis, leisti jiems vykdyti savo veiklą ir pasirūpinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos prasmingai dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant nacionalinę ir ES politiką, nes tai naudinga mūsų demokratijai. Toks įgalėjimas yra labai svarbus tam, kad būtų užtikrinta gyvybinga pilietinė erdvė 193 ir kad pilietinės visuomenės organizacijos bei teisių gynėjai galėtų padėti formuoti nacionalinę ir ES politiką 194 . Vis dėlto daug suinteresuotųjų subjektų nurodo, kad kai kuriose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams sudėtinga dalyvauti konsultacijose ir palaikant dialogą su suinteresuotaisiais subjektais. Ne visada galima gauti informacijos apie atviras konsultacijas arba pasinaudoti aiškiomis gairėmis, kaip jose dalyvauti.

5.1.Pavyzdžiai, kaip valstybės narės įgalina pilietinės visuomenės subjektus

Siekiant parengti, įgyvendinti ir stebėti teisės aktus ir politiką, labai svarbu įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus. Kelios valstybės narės yra sukūrusios konsultacijų mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai galėtų dalyvauti ir turėtų galimybę įvertinti, kokį poveikį siūlomos priemonės gali daryti jiems, jų nariams arba apskritai pagrindinėms teisėms.

Daugelis valstybių narių informaciją iš pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų renka rengdamos atviras viešas konsultacijas. Pavyzdžiui, Ispanijoje, prieš rengiant teisės aktus surengiamos atviros viešos konsultacijos ir viešasis klausymas, kurių metu pilietinės visuomenės organizacijos gali pasidalyti savo žiniomis ir nuomonėmis 197 . Be to, daugelis valstybių narių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą palengvina pasitelkdamos internetines konsultacijų platformas, kuriose teikiama informacija apie vykstančias konsultacijas 198 . Austrijoje bendros žemės ūkio politikos nacionalinis strateginis planas buvo rengiamas taikant procedūrą, pagal kurią visi galėjo gauti informacijos ir prisidėti 199 .

Keliose valstybėse narėse taikant bendrąsias teisės aktų poveikio vertinimo taisykles galima įvertinti tam tikro pasiūlymo dėl teisės akto poveikį pilietinei visuomenei 200 . Kai kuriose valstybėse narėse tai yra teisės aktų leidėjo pareiga. Pavyzdžiui, Vokietijoje turi būti įvertintas visas federalinės vyriausybės parengtų teisės aktų projektų reguliavimo poveikis, įskaitant jų poveikį pilietinei erdvei 201 . Latvijoje pasiūlymų poveikis žmogaus teisėms, demokratinėms vertybėms ir pilietinės visuomenės vystymuisi vertinamas kaip horizontalus poveikis 202 .

Remiant pilietinės visuomenės vystymąsi, labai svarbios yra nuolatinės dialogo struktūros 203 . Kelios valstybės narės pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus į dialogą įtraukia pasitelkdamos specialias platformas ir tinklus, taip jiems suteikdamos oficialų mechanizmą, padedantį įgyvendinti ir stebėti teisės aktus ir politiką. Pavyzdžiui, Čekijoje NVO taryba aptaria pagrindinius pilietinės visuomenės organizacijų darbo klausimus ir dalyvavo rengiant viešojo administravimo institucijų ir NVO bendradarbiavimo strategiją. Siekiant dar labiau palengvinti jų dalyvavimą, šiuo metu rengiama atitinkama metodika 204 . Suomijoje, siekiant skatinti vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendravimą, buvo sudaryta Pilietinės visuomenės politikos patariamoji taryba 205 . Airijoje vietos valdžios institucijos per visuomenės dalyvavimo tinklą gali susisiekti su bendruomenių grupėmis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Pagrindinis šio tinklo tikslas – sudaryti sąlygas nariams pareikšti savo nuomonę oficialiose sprendimų priėmimo struktūrose vietos lygmeniu 206 .

Kelios valstybės narės pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus įtraukia pasitelkdamos platformas ir tinklus, skirtus konkrečių grupių pagrindinėms teisėms apsaugoti. Pavyzdžiui, Graikijoje pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja Nacionalinės kovos su rasizmu ir netolerancija tarybos veikloje ir bendradarbiauja su Nacionalinio pranešėjo prekybos žmonėmis klausimais biuru 207 . Ispanijoje pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja Moterų dalyvavimo tarybos, kuri skatina lygybę ir nediskriminavimą, veikloje. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat dalyvauja Nacionalinės neįgaliųjų reikalų tarybos ir Vienodo požiūrio į asmenis ir jų nediskriminavimo dėl rasinės ar etninės kilmės skatinimo tarybos veikloje 208 . Portugalijoje Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba atlieka forumo, skirto socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogui socialiniais ir ekonominiais klausimais palaikyti, funkcijas 209 .

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygybės įstaigos palaiko nuolatinius ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir padeda joms palaikyti ryšius su įvairiais valdžios lygmenimis veikiančiomis institucijomis. Jos įtraukia pilietinės visuomenės organizacijas į konsultacijas, patariamuosius komitetus, bendrus projektus ir dialogo renginius. Dauguma lygybės įstaigų yra įtraukusios pilietinės visuomenės organizacijas į savo valdymo organus 210 . Nors kelios nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygybės įstaigos praneša apie tinkamą bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, vis dar kyla problemų, susijusių su laiku rengiamomis ir skaidriomis konsultacijomis, informacijos teikimu ir sistemingu jų įtraukimu nepriklausomai nuo jų pačių iniciatyvos 211 . Keturios valstybės narės dar nėra įsteigusios akredituotos nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios JT Paryžiaus principus 212 .

5.2.ES veiksmai pilietinės visuomenės subjektams įgalėti

ES steigimo sutartyse pripažįstama pilietinės visuomenės dalyvavimo ir dialogo svarba. ES sutarties 11 straipsnyje reikalaujama, kad ES institucijos suteiktų galimybę piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms skelbti savo nuomonę apie visas ES veiklos sritis ir viešai ja keistis. Šiame straipsnyje institucijos taip pat įpareigojamos palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene ir rengti plataus masto konsultacijas dėl naujų iniciatyvų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 1 dalyje ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros įpareigoti savo darbą atlikti kuo atviriau, kad būtų skatinamas geras valdymas ir užtikrinamas pilietinės visuomenės dalyvavimas.

Chartijoje pripažįstama teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę (11 straipsnis) ir į taikių susirinkimų bei asociacijų laisvę (12 straipsnis). Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ESTT patvirtino, kad teisė į asociacijų laisvę yra vienas iš esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų, nes ji suteikia galimybę piliečiams veikti kartu bendro intereso srityse ir taip prisideda prie tinkamo visuomeninio gyvenimo veikimo užtikrinimo 213 .

Į šį pripažinimą, kad pilietinė erdvė atlieka pagrindinį vaidmenį, atsižvelgiama visose ES veikimo ir jos politikos srityse.

Dalyvavimas formuojant politiką

Nuo 2015 m. pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę reikalaujama, kad rengiant teisėkūros iniciatyvas būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai apskritai, bet ir į poveikį pagrindinėms teisėms 214 . Tam reikia, kad ES institucijos įvertintų, kaip konkrečiuose dokumentuose gali būti geriausiai skatinamos ir saugomos pagrindinės teisės, o pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams taip pat sudaromos sąlygos suprasti, kaip rengiant ES teisės aktus atsižvelgiama į galimą pagrindinių teisių poveikį pilietinei visuomenei. Konsultacijų ir dialogo mechanizmai taip pat suteikia galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams visu politikos ciklu – pradedant pradiniu iniciatyvos rengimu ir baigiant teisėkūros institucijų, Europos Parlamento ir Tarybos, derybomis – pateikti savo nuomonę apie ES teisės aktus ir politiką.

Pilietinės visuomenės subjektai yra pagrindiniai partneriai rengiant ES iniciatyvas. Naujausias pavyzdys – pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, kurį jos atliko formuojant ES į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (DI) koncepciją 220 . Viešose konsultacijose dėl Baltosios knygos dėl dirbtinio intelekto 221 dalyvavo daugiau kaip 160 pilietinės visuomenės organizacijų. Jos pateikė vertingos informacijos rengiant pasiūlymą dėl reglamento dėl dirbtinio intelekto 222 , kuriuo siekiama sukurti patikimo dirbtinio intelekto, kuris būtų saugus ir atitiktų pagrindines teises, bendrąją rinką.

Keletas kitų naujausių pavyzdžių yra pasiūlymas dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo 223 , apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo priemonių rinkinys 224 , pasiūlymas dėl Europos sveikatos duomenų erdvės sukūrimo 225 , Komisijos rekomendacija dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų 226 apsaugos, saugumo ir įgalėjimo ir teisėkūros iniciatyva stiprinti lygybės įstaigų vaidmenį ir įgaliojimus 227 . Konsultacijos su pilietine visuomene taip pat yra neatsiejamos rengiant ir įgyvendinant ES prekybos susitarimus 228 . Komisija sudarė Migrantų nuomonės migracijos, prieglobsčio ir integracijos srityje ekspertų grupę, kurią sudaro atitinkamos patirties turintys pilietinės visuomenės atstovai, kad ji teiktų konsultacijas migracijos politikos klausimais.

ES LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje 229 numatyta rengti nuolatines konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis jos įgyvendinimo klausimais. Pagal šią strategiją pilietinės visuomenės organizacijos taip pat įtraukiamos į daugelį joje nustatytų veiksmų, įskaitant dialogą su valstybėmis narėmis. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiame plane 230 daug dėmesio skiriama dalyvavimui, ypač romų pilietinės visuomenės dalyvavimui visais politikos formavimo proceso etapais.

Paramos iš ES fondų įgyvendinimas

Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) 231 pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams gali būti pavestos tam tikros užduotys. Pagal šį teisės aktą valstybės narės turi įdiegti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad ES lėšomis 232 finansuojamos programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos laikantis atitinkamų Chartijos nuostatų. Tai – dalis horizontaliosios reikiamos sąlygos dėl veiksmingo Chartijos taikymo ir įgyvendinimo (toliau – horizontalioji reikiama sąlyga) 233 . Jame taip pat numatyta užmegzti partnerystę su įvairiomis regioninėmis, vietos ir pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, pagrindinių teisių institucijomis. Valstybė narė turi įtraukti šias organizacijas visais programų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, be kita ko, į komiteto, kuris yra atsakingas už finansavimo programų įgyvendinimo stebėseną ir kuriame užtikrinamas proporcingas atstovavimas atitinkamiems partneriams, veiklą.

Valstybės narės vis dažniau imasi priemonių, kad įtrauktų pilietinės visuomenės organizacijas į horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimo procesą 234 . Prireikus jos iš fondų turi skirti atitinkamų išteklių socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams gebėjimams stiprinti 235 .

Pavyzdžiui, Danijoje pilietinės visuomenės organizacijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos buvo įtrauktos į BNR programų vadovaujančiosios institucijos surengtas dvišales ir viešas konsultacijas. Jos taip pat dalyvauja stebint, kaip įgyvendinamos visos programos 236 . Rumunijoje kiekvienos programos vadovaujančiosios institucijos įsteigė visų programų stebėsenos komitetus, į kuriuos įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos 237 . Čekijoje pilietinės visuomenės organizacijos yra vienos iš įstaigų, rengiančių, įgyvendinančių ir stebinčių fondų, kuriems taikomas BNR, programas. Taip joms sudaromos sąlygos daryti įtaką programų ir kvietimų finansuoti turiniui bei dalyvauti vertinant ir stebint, be kita ko, veiksmų atitiktį Chartijos reikalavimams 238 .

Geresnis struktūrinis dialogas

Be konsultacijų, Komisija sukūrė keletą specialiai pritaikytų dialogo mechanizmų, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus, galėtų reguliariai prisidėti prie konkrečių sričių politikos formavimo ir įgyvendinimo. Struktūrinis pilietinės visuomenės dialogas vyksta, pavyzdžiui, forumuose ir platformose, apimančiuose plačias politikos sritis, kaip antai Nuolatiniame pilietinės visuomenės kovos su rasizmu forume, Neįgaliųjų platformoje 239 , Europos migracijos forume 240 ir ES sveikatos politikos platformoje. Siekiant padėti įgyvendinti, stebėti ir vertinti ES vaiko teisių strategiją, buvo sukurtas ES vaiko teisių tinklas. 2020 m. pradėjo veikti Aukų teisių platforma, kurios paskirtis – palengvinti jos narių, kurių du trečdaliai yra pilietinės visuomenės atstovai, dialogą ir keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais bei informacija 241 .

ES taip pat pradėjo dialogus konkretesniais klausimais, pavyzdžiui, sukūrė Pilietinės visuomenės LGBTIQ asmenų lygybės forumą, Europos romų įtraukties klausimų platformą ir projektą „Roma Civil Monitoring 2025“ 242 , Pilietinės visuomenės forumą narkotikų tema 243 ir ES pilietinės visuomenės kovos su prekyba žmonėmis platformą. Pilietinės visuomenės forume kovos su antisemitizmu tema suburiami Komisijos ir žydų bendruomenių, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai, siekiant megzti ryšius ir kuo labiau padidinti bendrų veiksmų poveikį. Pilietinės visuomenės organizacijos, kaip Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą pasirašiusios šalys ir šio kodekso nuolatinės darbo grupės narės, teikia ekspertų konsultacijas, kaip geriau suprasti atsirandančius dezinformacijos naratyvus arba pasiekti pagrindinius rezultatus, pavyzdžiui, parengti šio kodekso poveikio dezinformacijai ES vertinimo rodiklius 244 .

Pilietinė visuomenė taip pat yra viena iš pagrindinių ES partnerių skatinant stipresnę teisinės valstybės kultūrą. Rengdama metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas, Komisija rengia susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Europos tinklais, nacionalinėmis ir Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir profesinėmis organizacijomis 245 . Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai taip pat teikia rašytines pastabas dėl rengiamų ataskaitų. Tai labai svarbu siekiant remiantis informacija įvertinti į ataskaitas įtrauktas sritis, t. y. teisingumo sistemas, kovos su korupcija sistemas, žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos laisvę, taip pat kitas institucines stabdžių ir atsvarų sistemas.

Nuolatinis dialogas su pilietine visuomene 246 ir vidaus patariamosiomis grupėmis 247 taip pat vyksta ES prekybos klausimais, o pilietinio dialogo grupės padeda Komisijai palaikyti nuolatinį dialogą visais bendros žemės ūkio politikos klausimais 248 . Komisija taip pat palaiko struktūrinį pilietinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, vykdančiomis veiklą neįgaliųjų teisių, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo srityse 249  bei kultūros ir kūrybos sektoriuose 250 .

Viena iš svarbių galimybių pasikeisti informacija su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais vykdant ES išorės veiksmus yra metinis ES ir NVO žmogaus teisių forumas, kurį kartu rengia Europos išorės veiksmų tarnyba, Komisija ir skėtinė pilietinės visuomenės grupių organizacija „Žmogaus teisių ir demokratijos tinklas“. Į šį renginį, siekdami aptarti aktualiausius žmogaus teisių klausimus, susirenka daugybė pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų ir JT bei ES institucijų atstovų 251 .

Pagrindinė ES platforma, skirta ES ir pilietinės visuomenės organizacijų tinklų struktūriniam dialogui vystymosi klausimais palaikyti, įskaitant klausimus, susijusius su pilietinei visuomenei palankios aplinkos kūrimu ES šalyse partnerėse, yra Vystymosi politikos forumas (VPF).

ES šalių partnerių lygmeniu parama pilietinei visuomenei teikiama pagal 110 pilietinės visuomenės organizacijų šalių veiksmų gairių. Tai – ES ir valstybių narių bendradarbiavimo su pilietine visuomene strategijos, atspindinčios pagrindinius ES prioritetus, be kita ko, būtinybę daugiau dėmesio skirti pilietinei visuomenei palankios aplinkos rėmimui. Naujos kartos veiksmų gairėse taip pat daug dėmesio skiriama pilietinės visuomenės, įskaitant moterų, jaunimo ir vietos organizacijas, įtraukimui į politinį dialogą šalies lygmeniu.

6.Išvada

Pilietinė visuomenė – viena iš esminių mūsų demokratijos dalių, padedanti praktiškai įgyvendinti pagrindines vertybes, kuriomis grindžiama ES. Užtikrinant, kad žmonės kasdieniame gyvenime galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai yra labai svarbūs partneriai. Jie itin sudėtingomis aplinkybėmis, ypač per pastarojo meto krizes, nuolat rodė savo stiprybę ir didžiulį atsparumą.

Todėl valstybės narės ir ES turi dėti ilgalaikes ir bendras pastangas siekdamos užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai galėtų vykdyti savo veiklą palankioje aplinkoje, nes jie yra pagrindiniai partneriai, padedantys apsaugoti mūsų demokratiją, be kita ko, nuo užsienio autokratų, vykdančių išpuolius prieš mūsų šalis 252 .

Iš šios ataskaitos matyti, kad valstybės narės ir ES įvairiu mastu imasi priemonių pilietinės visuomenės subjektams apsaugoti, remti ir įgalinti. Iš jos taip pat matyti, kiek įvairių galimybių turi pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai, kaip vertingi sprendimus priimančių asmenų partneriai, pareikšti savo nuomonę apie teisės aktus ir politikos formavimą. Vis dėlto tebėra ir daug sunkumų.

Kaip pabrėžė pilietinės visuomenės organizacijos 253 , Europos Parlamentas 254 ir Konferencijos dėl Europos ateities dalyviai 255 , reikia aktyviau kurti palankią ir įgalinančią pilietinę erdvę pasitelkdami konkrečias ir tikslines priemones, pritaikytas prie konkrečių pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų ypatumų. Sunkumai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai, ir reikiamos atsakomosios priemonės gali skirtis priklausomai nuo padėties atitinkamoje šalyje ir temos. Vis dėlto bendras ES tikslas turėtų išlikti toks pat – apsaugoti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus ir užtikrinti jų įgalėjimą.

Komisija palankiai vertina aktyvų pilietinės visuomenės subjektų, Europos Parlamento, Tarybos ir valstybių narių, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Pagrindinių teisių agentūros bendradarbiavimą ir jų indėlį rengiant šią ataskaitą. Tai – geras pagrindas tolesniam bendram darbui šia tema.

Komisija ragina kitas ES institucijas, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus pasinaudoti šia ataskaita: aptarti jos išvadas ir plėtoti dialogą pilietinės erdvės Europos Sąjungoje klausimu. Visų pirma, Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą surengti specialias diskusijas dėl šios ataskaitos išvadų. Siekdama paremti šias diskusijas, Komisija pradės tikslinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, šiuo tikslu surengdama keletą teminių seminarų pilietinės erdvės apsaugos klausimais. Juose daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip ES galėtų toliau plėtoti savo vaidmenį apsaugant, remiant ir įgalinant pilietinės visuomenės organizacijas ir teisių gynėjus, kad būtų mažinami šioje ataskaitoje nurodyti sunkumai ir skatinamos galimybės. Šiuose seminaruose galėtų būti nagrinėjamos tokios temos kaip skaitmeninės pilietinės erdvės apsauga, kaip geriau nukreipti ES ir nacionalinį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams remti ir kaip sukurti įgalinančią pilietinę erdvę, kad būtų sustiprintas mūsų demokratinis atsparumas. Šių diskusijų rezultatai 2023 m. bus pristatyti ir aptarti Europos aukšto lygio apskritojo stalo susitikime.

(1)

Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 6 straipsnis.

(2)

Chartijos 51 straipsnio 1 dalis.

(3)

Jei valstybės narės priima įstatymus srityje, kuri nepriskiriama ES kompetencijai ir kurioje netaikoma ES teisė, jos neįgyvendina ES teisės ir Chartija joms netaikoma. Vis dėlto dauguma Chartijoje nustatytų pagrindinių teisių taip pat yra įtvirtintos nacionalinėse konstitucijose ir teismų praktikoje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurią yra pasirašiusios visos valstybės narės.

(4)

COM(2020) 711 final. Chartijos strategijoje daugiausia dėmesio skiriama veiksmams pagal keturias kryptis: 1) veiksmingo Chartijos taikymo valstybėse narėse užtikrinimas; 2) pilietinės visuomenės organizacijų, teisių gynėjų ir teisės specialistų įgalėjimas; 3) skatinimas naudotis Chartija kaip ES institucijų veiklos orientyru ir 4) žmonių informuotumo apie Chartijoje įtvirtintas jų teises didinimas.

(5)

Dėl pirmosios teminės ataskaitos žr. 2021 m. metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą „Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje“ , COM(2021) 819 final.

(6)

  https://ec.europa.eu/info/departments/justice-and-consumers/justice-and-consumers-funding-tenders/funding-programmes/citizens-equality-rights-and-values-programme_lt.

(7)

  https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/justice-programme_lt.

(8)

   Pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiksmams, kuriais remiami tarptautiniai projektai dėl teisininkų mokymo civilinės teisės, baudžiamosios teisės ar pagrindinių teisių srityje , Komisija skyrė apie 5 mln. EUR siekdama paremti projektus dėl mokymų civilinės teisės, baudžiamosios teisės ir pagrindinių teisių srityje, kaip nustatyta Chartijoje, įskaitant duomenų apsaugą.

(9)

COM(2022) 518 final.

(10)

  https://e-justice.europa.eu/european-training-platform/home_en.

(11)

  https://e-justice.europa.eu/37134/LT/member_states_best_practices_on_the_charter.

(12)

  https://e-justice.europa.eu/459/LT/fundamental_rights_interactive_tool.

(13)

 Joje pateikiama daug įvairios informacijos apie Chartiją, įskaitant nacionalinių teismų praktiką, kurioje remiamasi Chartija. Agentūra taip pat suteikia galimybę šia priemone naudotis atnaujintoje Chartijos programėlėje. Agentūros priemonės pateikiamos adresu https://fra.europa.eu/lt/eu-charter/fra-charter-resources . 

(14)

  #RightHereRightNow (europa.eu) . Ši kampanija socialiniuose tinkluose ir per žiniasklaidos renginius buvo vykdoma nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. Pagrindiniai partneriai, be kita ko, buvo pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygybės įstaigos, FRA ir kitos ES įstaigos ir agentūros.

(15)

  https://e-justice.europa.eu/512/LT/your_rights .

(16)

  https://ec.europa.eu/info/aid-development-cooperation-fundamental-rights/your-rights-eu/eu-charter-fundamental-rights_lt .

(17)

Šioje ataskaitoje pilietinės visuomenės organizacijos apibrėžiamos kaip pagrindinių teisių srityje veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės institucijos, kurios yra savanoriškos savivaldos įstaigos arba organizacijos, įsteigtos tam, kad būtų siekiama iš esmės su pelnu nesusijusių jų steigėjų ar narių tikslų. Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 , įsteigiančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, 10 straipsnį ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje . Taip pat žr. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų , pagal kurią sąvoka „žmogaus teisių gynėjai“ apima ne tik žmogaus teisių srityje veiklą vykdančias pilietinės visuomenės organizacijas, bet ir asmenis bei kitas grupes. Pagal ES teisę žmogaus teisių gynėjai apibrėžiami kaip „asmenys, grupės ir visuomenės organai, kurie propaguoja ir gina visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves“ (2008 m. Europos Sąjungos gairės dėl žmogaus teisių gynėjų , p. 2).

(18)

Šioje ataskaitoje sąvoka „teisių gynėjai“ apima ne tik pilietinės visuomenės organizacijas, bet ir nacionalines žmogaus teisių institucijas, lygybės įstaigas ir ombudsmenus. Jiems nepriskiriamos kitos nepriklausomos įstaigos, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijos, taip pat politinės partijos ar profesinės sąjungos.

(19)

Kaip taip pat pripažinta 2021 m. kovo 5 d. Tarybos išvadose dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo stiprinimo Europos Sąjungoje , p. 3 ir 11.

(20)

 Žr. European Partnership for Democracy (2021 m.), Repression and Resilience: Diagnosing closing space mid-pandemic , p. 9. Taip pat žr. FRA (2022 m.), Europe’s civil society: still under pressure – 2022 update ir 2020 m. JT rekomendacijas dėl pilietinės erdvės apsaugos ir skatinimo . Nors tam tikros priemonės būna tiesiogiai nukreipiamos į pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant pakenkti jų vykdomai veiklai, taip yra ne visada ir gali būti, kad tai tėra nepageidaujama neigiama priemonių, kuriomis siekiama teisėto tikslo, pasekmė, visų pirma tais atvejais, kai tokios priemonės įgyvendinamos neproporcingai.

(21)

 Žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dokumentą (2021 m.), The response of civil society organisations to face the Covid-19 pandemic and the consequent restrictive measures adopted in Europe .

(22)

  https://www.eesc.europa.eu/lt/news-media/news/civil-society-organisations-helm-volunteer-assistance-ukrainian-civilians  

(23)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 12.

(24)

Europos piliečių forumas (2022 m.), Towards vibrant European civic and democratic space , p. 11. Pilietinės visuomenės organizacijos įgyvendino beveik pusę naujų priemonių, kurių valstybėse narėse buvo imtasi siekiant paremti ir apsaugoti karantino laikotarpiu lytinio partnerio smurtą patyrusias aukas ir jų vaikus (Europos lyčių lygybės institutas (2021 m.), The Covid-19 pandemic and intimate partner violence against women in the EU , p. 18). Lenkijoje, siekdamos per pandemiją labiau padėti jų teikiamos paramos gavėjams, 15,8 proc. pilietinės visuomenės organizacijų vykdė papildomą veiklą, o Portugalijoje pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai platino informaciją apie skiepijimą sunkiai pasiekiamoms bendruomenėms. Dėl to buvo paskiepyta 600 000 užsienio piliečių, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą (žr. FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamąją ataskaitą, p. 4).

(25)

   Žr. bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020) 8 final).

(26)

  FRA (2022 m.), Europe’s civil society: still under pressure – 2022 update , p. 45–50 (Įvairių rūšių paramos, kurią pilietinė visuomenė teikia Rusijos karo prieš Ukrainą metu, apžvalga).

(27)

  https://missingchildreneurope.eu/ukraine/.

(28)

  ES sveikatos politikos platformoje suburta daugiau kaip 5 000 aktyvių dalyvių, atstovaujančių daugiau kaip 80 tinklų, pavyzdžiui, pacientų grupėms ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijoms, valstybių narių institucijoms ir Komisijai. Komisija padėjo šiam tinklui nustatyti pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvas, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama paramos teikimui Ukrainos pabėgėliams ir pacientams tokiais klausimais kaip psichikos sveikata ir psichologiniai poreikiai, ir užtikrinti tokių iniciatyvų finansavimą. Be to, teikiant ES sveikatos srities apdovanojimus didinamas informuotumas apie pilietinės visuomenės organizacijų, miestų ir mokyklų vaidmenį stiprinant dalyvaujamąją demokratiją ir aktyvų pilietiškumą visuomenės sveikatos srityje.

(29)

Žr. Ministrų konferencijos dėl atskaitomybės už įvykius Ukrainoje politinės deklaracijos 13 ir 14 punktus ir Eurojusto 2022 m. Gaires pilietinės visuomenės organizacijoms dėl tarptautinių nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų pagrindimo dokumentais traukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais . Kelios Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijos, kurios daugiausia dėmesio skiria karo nusikaltimų dokumentavimui ir komunikacijai apie juos ( 5 val. ryto koalicijos dalis), gauna dotacijas pagal ES ir (arba) ES finansuojamus projektus.

(30)

  FRA (2022 m.), Europe's civil society: still under pressure - 2022 update .

(31)

Nors pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį ji nėra griežtai taikoma palaikant ES išorės santykius, Chartijos nuostatos yra privalomos ES institucijoms ir įstaigoms, įskaitant departamentus, atsakingus už ES išorės santykius, visose jų veiklos srityse. Be to, nepaisant skirtingų teisinių ir politinių aplinkybių vykdant vidaus ir išorės veiksmus, šie departamentai yra sukaupę ilgalaikę darbo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir teisių gynėjais, jų apsaugos ir stebėsenos bei dialogo palaikymo su tokiais subjektais patirtį.

(32)

„2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“, COM(2022) 500 final.

(33)

COM(2020) 790 final.

(34)

  https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/eu-justice-scoreboard_lt.

(35)

FRA (2018 m.), Challenges facing civil society organisations working on human rights in the EU ; FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU ir FRA (2022 m.), Europe's civil society: still under pressure - 2022 update . Taip pat žr. https://fra.europa.eu/lt/cooperation/civil-society/civil-society-space .

(36)

  Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaita , visų pirma žr. 36 pasiūlymo 5 punktą „į piliečių dalyvavimo procesą [įtraukti] <...> pilietinę visuomenę“ (p. 79); 8 punktą „teikti didesnę struktūrinę, finansinę ir kitokią paramą pilietinei visuomenei, ypač atstovaujančiai jaunimui <...>. Tai būtų galima pasiekti pasitelkiant <...> ir specialią pilietinės visuomenės strategiją“; 10 punktą „[stiprinti] ES teisės aktų leidėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą siekiant išnaudoti ryšius tarp sprendimus priimančių subjektų ir piliečių, iš kurių sudarytos pilietinės visuomenės organizacijos“; 39 pasiūlymo 6 punktą „[pertvarkyti] Europos Sąjungos veikimo procedūras labiau įtraukiant socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę“ (p. 83); 40 pasiūlymo 5 punktą „Socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė turėtų būti labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, atsižvelgiant į jų svarbą Europos demokratiniame gyvenime“ (p. 84).

(37)

   22 iš 27 valstybių narių atsakė į tikslinių konsultacijų klausimus.

(38)

  https://fra.europa.eu/lt/cooperation/civil-society.

(39)

Ši ataskaita parengta remiantis naujausiais Europos Parlamento , Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto , FRA (žr. 35 išnašą), Jungtinių Tautų   ir Europos Tarybos pranešimais ir ataskaitomis, susijusiais su pilietine erdve ir pilietine visuomene.

(40)

FRA įvertino ir apibendrino keturių tikslinių konsultacijų rezultatus. Žr. konsultacijų ir pavienių atsakymų, pateiktų per konsultacijas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais , apibendrinamąsias ataskaitas. 

(41)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 2. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos savo darbo prioritetus taip pat nustato atsižvelgdamos į padėtį šalyje ir būtiniausius poreikius, o lygybės įstaigos daugiausia dėmesio skiria lygybės ir nediskriminavimo teisės aktų įgyvendinimui (FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 6).

(42)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 8. Švedijoje viena pilietinės visuomenės organizacija įgyvendino valstybės lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu masažo salonuose buvo teikiama informacija apie smurto prieš moteris riziką, siejamą su prostitucija ir prekyba žmonėmis. Vykdant šį projektą buvo sukurtas masažo salonams skirtas ženklas, šviečiami vykdant tokią veiklą dalyvaujantys subjektai ir parengta informacinė medžiaga, skirta rizikos analizei ir politikos veiksmams didelėse įmonėse atlikti ir įgyvendinti (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 2).

(43)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 5–6.

(44)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 4. Pavyzdžiui, iniciatyva „Penktadieniai už ateitį“ (angl. Fridays for Future) yra Švedijoje prasidėjęs jaunimo vadovaujamas organizuotas pasaulinis protestų judėjimas dėl kovos su klimato kaita. Jo organizatoriai teikia informaciją klimato klausimais ir teikia išteklius bei paramą žmonėms, kurie nori daryti įtaką politikos formavimui rengdami panašias demonstracijas ir streikus, https://fridaysforfuture.org .

(45)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 6.

(46)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 8.

(47)

Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narės, be kita ko, palaiko dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurio metu vyriausybės aktyviai bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis žmogaus teisių klausimais ir sudaro joms sąlygas įsitraukti į Tarybos atliekamą darbą (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 6). Europos Taryba skatina pilietinės visuomenės organizacijas teikti ataskaitas ir dalyvauti; žr., pavyzdžiui, vadovą „Darbas su Europos Taryba: pilietinei visuomenei skirtas praktinis vadovas“ (angl. Working with the Council of Europe: practical guide for civil society), taip pat https://www.coe.int/en/web/anti-human-trafficking/role-of-ngos , https://www.coe.int/en/web/minorities/role-of-ngos , https://www.coe.int/en/web/istanbul-convention/ngo ir https://www.coe.int/en/web/european-commission-against-racism-and-intolerance/civil-society .

(48)

   Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus pilietinės visuomenės organizacijos atkreipė dėmesį į dingusių migrantų tragediją ir pabrėžė, kad būtina nustatyti jų tapatybę bei atkurti jų orumą. Europos Taryba paragino nedelsiant imtis veiksmų šiuo klausimu, ir būsima Sąjungos didelės apimties IT sistemų sąveikumo sistema labai padės surasti atitinkamą sprendimą.

(49)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 6.

(50)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 10.

(51)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 8.

(52)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 4. kurioje nurodomas 2020 m. vasario 5 d. Hagos apylinkės teismo sprendimas (ECLI:NL:RBDHA:2020:865, 5.1 punktas). Pilietinės visuomenės organizacija taip pat ėmėsi teisinių veiksmų teigdama, kad valstybė turi imtis papildomų priemonių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, kad būtų apsaugota teisė į gyvybę ir į privatų bei šeimos gyvenimą (2019 m. gruodžio 20 d. Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo sprendimas, ECLI:NL:HR:2019:2007).

(53)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 7. Lietuvoje nacionalinė žmogaus teisių institucija atliko tyrimus, susijusius su pagalbos teikimu smurto šeimoje aukoms ir psichologinių paslaugų teikimu socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims; FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 9.

(54)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 3.

(55)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 7.

(56)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 5.

(57)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 5. Kroatijoje pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja Pilietinės visuomenės plėtros tarybos ir Žmogaus teisių tarybos, taip pat ekspertų darbo grupių, kurioms pavesta rengti nacionalinės politikos dokumentus, veikloje (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 5).

(58)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 5. Veiksmų planai yra būtini narystės įgyvendinant Atvirų vyriausybių partnerystę reikalavimai. Šios iniciatyvos narės yra, be kita ko, Airija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Vokietija, https://www.opengovpartnership.org/policy-area/civic-space-and-enabling-environment/ .

(59)

2017 m. gruodžio 12 d. Reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.

(60)

Europos vartotojų organizacijų asociacija (BEUC) yra paskelbusi keletą įspėjimų, kuriais remdamosi ES vartotojų apsaugos institucijos ėmėsi veiksmų prieš pokalbių programėlę „WhatsApp“ ir platformą „TikTok“ ( https://www.beuc.eu/publications/consumer-groups-file-complaint-against-whatsapp-unfairly-pressuring-users-accept-its/html , https://www.beuc.eu/tiktok ). Reaguodamos į jos pirmąjį įspėjimą dėl nesąžiningos oro transporto bendrovių praktikos, 16 didžiųjų oro transporto bendrovių įsipareigojo teikti geresnę informaciją keleiviams ir nedelsiant jiems skirti kompensacijas, kai atšaukiami skrydžiai ( https://www.beuc.eu/publications/beuc-reports-major-airlines-breaching-passenger-rights-and-calls-industry-investigation/html , https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/consumer-rights-and-complaints/enforcement-consumer-protection/coordinated-actions/air-travel_lt ).

(61)

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16–22).

(62)

Asociacijos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kurie turi teisėtą interesą (t. y. užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų), atrenkami pagal atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus. Be to, šie subjektai gali dalyvauti teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose tik gavę skundo pateikėjo sutikimą.

(63)

2021 m. spalio 6 d. Reglamentas (ES) 2021/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams.

(64)

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021) 851 final). Komisija taip pat priėmė komunikatą dėl geresnio fizinių asmenų ir NVO teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais užtikrinimo (COM(2020) 643). Neseniai priimtame ESTT sprendime patvirtinama, kad Orhuso konvencija, taikoma kartu su Chartija, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ir leisti aplinkos apsaugos asociacijoms teismuose patikrinti, ar laikomasi tam tikrų ES aplinkos teisės normų (2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe eV v Bundesrepublik Deutschland, C-873/19, EU:C:2022:857).

(65)

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022) 71). Jame taip pat numatyta rengti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

(66)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR. Jos 62 konstatuojamojoje dalyje valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, teikiančiomis pagalbą nusikaltimų aukoms.

(67)

Direktyvos 2012/29/ES 8 straipsnio 4 dalis.

(68)

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, 24 straipsnis.

(69)

SWD(2021) 324 final, p. 10. Šiame dokumente nurodyta, kad Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje valstybės tiesiogiai teikiamos paslaugos derinamos su pilietinės visuomenės organizacijų teikiamomis paslaugomis.

(70)

Pasiūlymo dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022) 105 final) 27 straipsnio 3 dalis, 40 ir 41 straipsniai.

(71)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_11_4.

(72)

Pavyzdžiui, teisės akto C(2018) 6550 1 priedo 2.2.4 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės konsultuotųsi su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, ir deramai atsižvelgtų į suinteresuotųjų subjektų nuomonę dėl konkrečių interneto svetainių, kurias reikia stebėti.

(73)

Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 9 straipsnio 1 dalis ir Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 13 straipsnio 1 dalis.

(74)

Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 19 straipsnio 1 dalis, Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 9 straipsnio 1 dalis, Reglamento (ES) Nr. 181/2011 11 straipsnio 1 dalis ir Reglamento (ES) 2021/782 III priedas. Nuo 2023 m. birželio mėn. geležinkelių operatoriai privalės reguliariai konsultuotis su tokiomis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims atstovaujančiomis organizacijomis dėl pagalbos neįgaliesiems kokybės standartų.

(75)

Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnis.

(76)

Direktyvos (ES) 2016/680 55 straipsnis.

(77)

Pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020) 825 final.) Vertinant sisteminę riziką ir rizikos mažinimo priemones, Skaitmeninių paslaugų akte labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai raginami bendradarbiauti su: i) pilietinės visuomenės partneriais, be kita ko, parengiant elgesio kodeksus, siekiant padėti tinkamai taikyti taisykles, ir ii) mokslinius tyrimus atliekančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, atsižvelgiant į jų vaidmenį padedant aptikti, nustatyti ir suprasti ES kylančią sisteminę riziką.

(78)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnis ir Direktyvos 2010/41/ES 11 straipsnis (COM(2022) 688); Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria panaikinami Direktyvos 2000/43/EB 13 straipsnis ir Direktyvos 2004/113/EB 12 straipsnis (COM(2022) 689).

(79)

  https://home-affairs.ec.europa.eu/networks/european-union-internet-forum-euif_en.

(80)

  https://ec.europa.eu/home-affairs/networks/radicalisation-awareness-network-ran/about-ran_en#who-are-we . Šį tinklą sudaro, be kita ko, pilietinės visuomenės atstovai, socialiniai darbuotojai, su jaunimu dirbantys asmenys, mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai, vietos valdžios institucijų atstovai, policijos pareigūnai ir kalėjimų pareigūnai, dalyvaujantys vykdant smurtinio ekstremizmo prevenciją ir kovojant su šiuo reiškiniu, taip pat reabilituojant ir reintegruojant smurtinius ekstremistus.

(81)

Pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai vis aktyviau rengia priemones, kuriomis siekiama apsaugoti jiems Chartija suteiktas teises, visų pirma teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant teisę gauti informaciją, ir teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę (žr. 2020 m. Europos ne pelno teisės centro (ECNL), Europos fondų centro (EFC) ir Europos paramos teikėjų ir fondų tinklo (DAFNE) vadovą „Kaip naudotis ES teise siekiant apsaugoti pilietinę erdvę“  (angl. How to Use EU Law to Protect Civic Space).

(82)

Tai pripažino Komisija Chartijos strategijoje, Europos Parlamentas savo rezoliucijoje 2021/2103(INI) ir teisėkūros rezoliucijoje savo iniciatyva 2020/2026(INL) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Komisija / Vengrija, C-78/18, EU:C:2020:476, 113 punkte.

(83)

Žr. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2018)11 dėl būtinybės stiprinti pilietinės visuomenės erdvės apsaugą ir skatinimą Europoje ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 53/144, kuria priimta Deklaracija dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės skatinti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (2 straipsnis).

(84)

Žr. FRA ataskaitas, 35 išnašą . Taip pat žr. 2020 m. JT rekomendaciją dėl pilietinės erdvės apsaugos ir skatinimo , p. 8.

(85)

  2022 m. FRA konsultacijos dėl Chartijos:  G klausimas „Saugios erdvės ir apsaugos kliūtys“. Taip pat žr. FRA 2018 m. ir 2019 m. atliktus tyrimus „Pilietinė erdvė. Organizacijų patirtis“ (angl. Civic space – experiences of organisations).

(86)

Pavyzdžiui, suinteresuotieji subjektai pranešė, kad Slovėnijoje pilietinės visuomenės organizacijoms teko susidurti su neigiamais valstybės pareigūnų naratyvais (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Slovėnija, p. 23–24), Kroatijoje – šmeižto ir dezinformacijos kampanijomis (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Kroatija, p. 26), o Slovakijoje – su žodiniais visuomenės veikėjų išpuoliais (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Slovakija, p. 23). Vengrijoje LGBTIQ asmenų bendruomenė ir tam tikros pilietinės visuomenės organizacijos skundžiasi, kad prieš jas vykdomos vyriausybės šmeižto kampanijos (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Vengrija, p. 30).

(87)

Pavyzdžiui, kalbant apie Graikiją, NVO nurodė 2021 m. rugsėjo 4 d. įstatymą, pagal kurį kriminalizuojamas tam tikras pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma jūroje vykdančių paieškos ir gelbėjimo misijas, darbas (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Graikija, p. 22).

(88)

Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo yra akivaizdžiai nepagrįsti arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai, kuriuos prieš tuos, kurie gina viešąjį interesą, paprastai inicijuoja galingi asmenys, lobistų grupės, korporacijos ir valstybės įstaigos. Jais siekiama cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritiką reiškiančius asmenis, šiems užkraunant su teisinės gynybos išlaidomis susijusią naštą. Žr. Pasiūlymą dėl direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (COM(2022) 177 final) ir 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje pažymėta, kad šis reiškinys vis labiau plinta ES ir yra vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos (p. 21, 26).

(89)

FRA (2022 m.), Europe’s civil society: still under pressure – 2022 update , p. 21. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad migracija, aplinkos apsauga, moterų teisės, LGBTIQ asmenų teisės, kova su rasizmu ir vaikų teisės yra opūs klausimai. Taip pat žr. FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamąją ataskaitą, p. 8, ir FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamąją ataskaitą, p. 15–16. Pavyzdžiui, Lenkijoje dėl LGBTIQ asmenų ir NVO teberengiamos įstatymų projektų iniciatyvos (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Lenkija, p. 29). Italijoje mažėjanti pilietinė erdvė visų pirma daro neigiamą poveikį migrantų teisių srityje dirbančioms pilietinės visuomenės grupėms (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Italija, p. 25).

(90)

Žr. Komunikatą „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 24, FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamąją ataskaitą, p. 10, taip pat 2022 m. ENNHRI ataskaitą „Teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje“ (angl. State of the rule of law in the European Union).

(91)

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos taip pat pranešė, kad jos tampa neigiamų žiniasklaidos pranešimų ar kampanijų taikiniais, kad prieš jas keliami su jų darbu susiję ieškiniai ir kad jos turi pranešti apie incidentus policijai. Viena nacionalinė žmogaus teisių institucija pranešė, kad buvo įsilaužta į jos patalpas (FRA (2019 m.), Strong and effective national human rights institutions – challenges, promising practices and opportunities , p. 45). Taip pat žr. ENNRHI  2020 m. paramos nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, kurioms gresia pavojus, gaires (angl. Guidelines on support for NHRIs under threat).

(92)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 6. Pavyzdžiui, Vengrijoje ir toliau kyla susirūpinimas dėl pagrindinių teisių komisaro nepriklausomumo (Komunikatas „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 24).

(93)

Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad išteklių trūkumas ir naujas įstatymo projektas gali daryti neigiamą poveikį Seimo kontrolierių įstaigos gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus (Komunikatas „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 24). Taip pat žr. 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, rekomendacijas Kroatijai ir Lenkijai.

(94)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 7. EQUINET (2021 m.), Legislating for stronger, more effective equality bodies .

(95)

2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (21 konstatuojamoji dalis). Taip pat žr. 78 išnašą.

(96)

Pagal organizacijos CIVICUS stebėsenos priemonę ( https://monitor.civicus.org/ ) pilietinė erdvė laikoma: i) atvira Airijoje, Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Kipre, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje; ii) susiaurinta Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Maltoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje ir iii) apsunkinta Vengrijoje ir Lenkijoje.

(97)

Komunikatas „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 25.

(98)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 12. Komunikatas „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 25.

(99)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 12.; 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Vokietija, p. 25.

(100)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 18–19.

(101)

2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Bulgarija, p. 25.

(102)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 12.

(103)

  https://oikeusministerio.fi/en/-/an-autonomous-and-dynamic-civil-society-for-all.  

(104)

Pavyzdžiui, Austrijos pilietinė visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl kovos su terorizmu teisės aktų poveikio pilietinės visuomenės organizacijų, ypač musulmonų organizacijų, veiklos vykdymo erdvei (2022 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Austrija, atitinkamai 23 ir 18 p.). Prancūzijoje keletas suinteresuotųjų subjektų išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama „stiprinti pagarbą Respublikos principams“, dėl jo poveikio pilietinei erdvei (2021 m. rugpjūčio 24 d. Įstatymas Nr. 2021-1109; 2022 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Prancūzija, atitinkamai 23 ir 17 p.). Graikijoje kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl prieglobsčio, migracijos ir socialinės įtraukties srityse veiklą vykdančių NVO registracijos proceso (Įstatymas Nr. 4662/2020 su tolesniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 4686/2020; 2020, 2021 ir 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Graikija, atitinkamai 22, 12 ir 12 p.). Šiuo metu Valstybės taryboje nagrinėjami trys apeliaciniai skundai, kuriais ginčijami kai kurie įstatymo dėl NVO registracijos teisėtumo aspektai. (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Graikija, p. 21.)

(105)

Pavyzdžiui, Lenkijoje suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl pasiūlymo dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama užtikrinti „nevyriausybinių organizacijų skaidrumą“ (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Lenkija, p. 29).

(106)

   Švedijoje buvo pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Konstituciją, kad būtų išplėstos galimybės įstatymu apriboti su terorizmu siejamų arba jį remiančių organizacijų asociacijų laisvė, ir pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad pakeitimu galėtų būti sudarytos sąlygos nederamam kišimuisi į asociacijų laisvę (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Švedija, p. 19). Finansinių veiksmų darbo grupė (2015 m.), Combating the abuse of non-profit organisations (Recommendation 8) .

(107)

 Kipre pilietinės visuomenės organizacijos pranešė, kad, priėmus teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su teroristų finansavimu ir pinigų plovimu taisyklių, buvo išregistruotos kelios pilietinės visuomenės organizacijos (2022 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Kipras, atitinkamai 16 ir 12 p.).

(108)

Pavyzdžiui, kilo susirūpinimas dėl pilietinės visuomenės organizacijų audito patikrinimų Vengrijoje (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Vengrija, p. 29).

(109)

Žr. 4 skyrių „Pilietinės visuomenės organizacijų ir teisių gynėjų rėmimas“.

(110)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 13.

(111)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 9, ir FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 19. Taip pat žr. 2022 m. ENNHRI ataskaitą „Teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje“ .

(112)

Slovakijos nacionalinis žmogaus teisių centras surinko informaciją apie 11 atvejų, kuriuos respondentai laiko grasinimais, priekabiavimu ar bauginimais. Labiausiai paplitę reiškiniai yra priekabiavimas prie asmenų ar jų šeimos narių ir jų šmeižtas. Be to, dažnai susiduriama ir su grasinimais bei administracinių procedūrų, kaip vienos iš priekabiavimo formų, naudojimu (pvz., skundais, pranešimais apie nusikaltimus) (FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 9).

(113)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 13, kurioje atkreiptas dėmesys į Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis finansuojamą projektą „Yhdessä vihaa vastaan“ (yhdessavihaavastaan.fi) .

(114)

  https://monitor.civicus.org/.

(115)

  https://civicspacewatch.eu/.

(116)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 14. Ten pažymėta, kad asmenims ar žurnalistams, kuriems kyla grėsmė, kelerius metus teikiama apsauga.

(117)

ENNHRI pateikta informacija, p. 10. Ten pažymėta, kad Vokietijoje yra sukurta žmogaus teisių gynėjų, kurie dėl savo darbo susiduria su grasinimais, apsaugos programa, apimanti vietoje teikiamą pagalbą ir dotacijas laikinam perkėlimui.

(118)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 14.

(119)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 13.

(120)

Šiai temai buvo skirtas ENNHRI 2021 m. Nacionalinių žmogaus teisių institucijų akademijos renginys, surengtas kartu su ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru: ESBO, Protecting human rights defenders and co-creating inclusive civil society space in Europe: The role of NHRIs – 2021 NHRI Academy Follow-up Training .

(121)

   ENNHRI (2022 m.), „Teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje“ , p. 39.

(122)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 8.

(123)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 19.

(124)

  Komunikatas „2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita “, p. 20.

(125)

Žr. 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, Komisijos rekomendacijas valstybėms narėms dėl pilietinės erdvės ir sunkumų, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos ir teisių gynėjai (pavyzdžiui, konsultacijų mechanizmų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų vaidmens) Airijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Vengrijoje.

(126)

2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo); Pasiūlymas dėl direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022) 177 final); ENNHRI (2022 m.), The EU has a key role in safeguarding human rights defenders from strategic litigation against public participation .

(127)

COM(2021) 851 final, 13 straipsnis.

(128)

COM(2022) 177 final. ES ir valstybės narės, kaip Orhuso konvencijos šalys, turi užtikrinti, kad žmonės, besinaudojantys savo teisėmis pagal šios konvencijos taisykles, būtų apsaugoti nuo bet kokio baudimo, persekiojimo ar priekabiavimo.

(129)

C(2022) 6536 final. ENNHRI (2022 m.), NHRIs evidence the need to adopt common EU standards on media transparency, pluralism and freedom ; FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 8.

(130)

C(2021) 6650 final.

(131)

Europos Parlamento savo iniciatyva parengta teisėkūros rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto , 2020/2026(INL).

(132)

  Bendroji rinka. Pasiūlymas dėl teisėkūros iniciatyvos dėl asociacijų tarpvalstybinės veiklos (europa.eu).  

(133)

Chartijos strategija, p. 6–7.

(134)

2020 m. birželio 18 d. ESTT sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, EU:C:2020:476.

(135)

2021 m. lapkričio 16 d. ESTT sprendimas Komisija / Vengrija, C-821/19, EU:C:2021:930.

(136)

  https://www.eeas.europa.eu/sites/default/files/eu_action_plan_on_human_rights_and_democracy_2020-2024.pdf.

(137)

  https://www.eeas.europa.eu/sites/default/files/eu_guidelines_hrd_en.pdf . .

(138)

   COM(2018) 6798 final, 1 priedas.

(139)

  ProtectDefenders.eu .

(140)

   COM(2018) 6798 final, 2 priedas.

(141)

  https://csometer.info/.

(142)

Įgyvendinant šį projektą nustatyti standartai ir rodikliai, kurių paskirtis – padėti įvertinti teisinę sistemą, turinčią įtakos pilietinės visuomenės organizacijoms, ir jų padėtį 10-yje sričių, įskaitant asociacijų, susirinkimų ir saviraiškos laisvę, teisę į privatumą ir galimybę gauti finansavimą.

(143)

Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2021)1 dėl veiksmingų, pliuralistinių ir nepriklausomų nacionalinių žmogaus teisių institucijų kūrimo ir stiprinimo; Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2019) 6 dėl ombudsmeno institucijos plėtros; Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2018)11 dėl būtinybės stiprinti pilietinės visuomenės erdvės apsaugą ir propagavimą Europoje.

(144)

Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje.

(145)

  https://www.coe.int/en/web/ingo/expert-council.

(146)

  https://fom.coe.int/en/pays.

(147)

FRA tikslinių konsultacijų su tarptautinėmis organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 2, 4. Pavyzdžiui, JT Žmogaus teisių biuras padeda apsaugoti pilietinės visuomenės subjektus stebėdamas pasaulinę ir nacionalinę pilietinei erdvei palankią aplinką ir vadovaudamas JT pastangoms stebėti bauginimus ir represalijas , kurių imamasi prieš tuos, kurie bendradarbiauja su JT, užkirsti kelią tokiems reiškiniams ir su jais kovoti. Žmogaus teisių biuras taip pat advokatauja ir teikia rekomendacijas bei pagalbą: i) priimant ir įgyvendinant įstatymus, politiką ir praktiką, padedančius nustatyti grėsmes ir apsaugoti pilietinę visuomenę nuo išpuolių internete ir realiame gyvenime, ir ii) kuriant integruotus apsaugos tinklus tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

(148)

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (2021), The situation of human rights defenders in selected OSCE participating states. The final report of the first assessment cycle (2017-2019) . Šioje ataskaitoje pažymėta, kad visame ESBO regione vykdoma reguliari teisių gynėjų padėties stebėsena ir teikiamos šios srities ataskaitos. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras taip pat teikia ekspertų konsultacijas, didina valstybių informuotumą apie jų pareigas apsaugoti teisių gynėjus ir sudaro palankesnes sąlygas palaikyti valstybių ir pilietinės visuomenės dialogą teisių gynėjų darbo klausimais. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras taip pat remia nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų gynėjų vykdomą veiklą, stiprindamas gebėjimus saugiai ir patikimai vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas.

(149)

  https://www.osce.org/odihr/human-rights-defenders.

(150)

Žr. 2015 m. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Asociacijų laisvės gaires , 7 principą.

(151)

Trys valstybės narės nurodė teikiančios paramą nefinansinėmis priemonėmis (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 18). Parama taip pat gali būti teikiama kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, stiprinant gebėjimus, užtikrinant dalyvavimą ir dialogą, suteikiant apsaugą ir viešai kalbant pilietinės visuomenės organizacijų vardu. Šioje ataskaitoje ši veikla aptariama 2 ir 5 skyriuose.

(152)

Pavyzdžiui, Prancūzija 2021–2022 m. padidino teisių gynėjams, Teisių gynėjui ir Nacionalinei konsultacinei žmogaus teisių komisijai (CNCDH) skiriamą finansavimą (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 19). Vokietijoje nuo 2015 m. labai padidėjo pagal federalinę programą „Gyvoji demokratija“ pilietinės visuomenės organizacijoms skiriamas finansavimas (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 19).

(153)

 Austrijoje, konsultuojantis su atitinkamomis organizacijomis, buvo įsteigtas fondas, kurio paskirtis – teikti finansinę paramą ne pelno organizacijoms, kad jos galėtų atremti COVID-19 pandemijos poveikį (2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Austrija, p. 18).

(154)

 Iš Aktyvių piliečių fondo teikiant EEE ir Norvegijos dotacijas taip pat skiriama dėmesio ilgalaikiam pilietinės visuomenės veiklos tvarumui ir jos gebėjimams.

(155)

Komunikatas „2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“, p. 24; FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU , p. 39, FRA (2022 m.), Europe’s Civil Society: Still Under Pressure , p. 32; EQUINET (2021 m.), Legislating for stronger, more effective equality bodies , p. 4.

(156)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 22. Dėl sunkumų, su kuriais susiduria kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos gauti Europos struktūrinių fondų finansavimą, taip pat žr. 2022 m. Europos piliečių forumo ataskaitą „Gyvybingos Europos pilietinės ir demokratinės erdvės kūrimas“ (angl. Towards vibrant European civic and democratic space), p. 37.

(157)

  2022 m. FRA konsultacijos dėl Chartijos:  L klausimas „Su finansavimo sistema susijusios kliūtys“.

(158)

Iš Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Estija, p. 15).

(159)

Iš NVO fondo, pagal valstybės biudžeto programą (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Latvija, p. 18).

(160)

Iš nacionalinio NVO fondo (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Lietuva, p. 20).

(161)

Pavyzdžiui, iš Maltos pilietinės visuomenės fondo (FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 20).

(162)

2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Suomija, p. 19.

(163)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 20.

(164)

Pavyzdžiui, Kroatijoje ir Danijoje galima gauti viešąjį finansavimą pagrindinėms pilietinės visuomenės organizacijų išlaidoms padengti. Slovėnijoje ir Švedijoje administracines išlaidas leidžiama padengti projekto biudžeto lėšomis (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 17–18).

(165)

   FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU , p. 8.

(166)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 21. Slovėnijoje ir Slovakijoje taikomos mokesčių priskyrimo sistemos, pagal kurias fiziniai asmenys ir įmonės gali tam tikrą sumokėto pajamų ir pelno mokesčio dalį paskirti visuomenei naudingiems tikslams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 17–18).

(167)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 21.

(168)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 22. Taip pat žr. FRA (2022 m.), Europe’s civil society: still under pressure , p. 32.

(169)

FRA (2018 m.), Challenges facing civil society organisations working on human rights in the EU , p. 32.

(170)

2003 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų subsidijų įstatymas Nr. 38/2003.

(171)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 20.

(172)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 20–21.

(173)

 Vengrijoje kilo klausimų dėl valstybės vaidmens pilietinės visuomenės finansavimo srityje. Pasak suinteresuotųjų subjektų, vyriausybė centriniu lygmeniu paskirsto lėšas per Nacionalinį bendradarbiavimo fondą ir pirmenybę teikia vadinamųjų vyriausybės įsteigtų NVO finansavimui. 2021 m. Vengrija neteko teisės gauti EEE ir Norvegijos dotacijas, nes jai nepavyko susitarti dėl nepriklausomo dotacijų vykdytojo, atsakingo už pilietinės visuomenės finansavimo valdymą. Dėl abiejų punktų žr. 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: Vengrija, p. 30–31.. Lenkijoje nebuvo išspręsti pilietinės visuomenės organizacijoms susirūpinimą keliantys klausimai dėl Nacionalinio laisvės instituto – Pilietinės visuomenės plėtros centro, atsakingo už valstybės numatytų lėšų ir šaliai skirto ES finansavimo paskirstymą NVO, veikimo (2021 ir 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Lenkija, atitinkamai 27 ir 29 p.).

(174)

 Airijoje pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl Rinkimų įstatymo, pagal kurį draudžiama „politiniais tikslais“ teikti tam tikrą sumą viršijančią neatlygintiną paramą arba priimti tokią paramą iš užsienio paramos teikėjų, poveikio (2020, 2021 ir 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Airija, atitinkamai 15 ir 18, ir 20 p.).

(175)

 Vokietijoje, nors buvo paskelbta apie taisyklių reformą, viena iš problemų tebėra teisinis netikrumas, susijęs su pilietinės visuomenės organizacijų, kurios yra atleistos nuo mokesčių, politine veikla (2022, 2021 ir 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Vokietija, atitinkamai 24, 17 ir 12 p.).

(176)

FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamoji ataskaita, p. 14, 20; 2020 m. birželio 18 d. ESTT sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, EU:C:2020:476.

(177)

Kaip pažymėta 2020 m. Komisijos tyrime „Finansinės paramos ginčų nagrinėjimo byloms, susijusioms su demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimais, galimybių studija“ (p. 3), 85 proc. respondentų nurodė, kad tinkamo finansavimo trūkumas yra „labai didelė“ kliūtis, trukdanti bylinėtis, teikti teisines konsultacijas ir paramą pagrindinių teisių srityje.

(178)

 Slovakijoje vykdant teisinę reformą buvo apribotos subsidijos pilietinės visuomenės organizacijoms, populiarinančioms santuoką ir šeimos vertybes, taip neįtraukiant lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų teisių srityje veiklą vykdančių pilietinės visuomenės organizacijų (FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 8; 2022 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos. Šalies skyrius: Slovakija, atitinkamai 23 ir 20 p.). Čekijoje suinteresuotieji subjektai pranešė, kad visų pirma pilietinės visuomenės organizacijos, sprendžiančios su aplinka, teisinės valstybės principu, LGBTIQ asmenimis ir prieglobsčiu susijusius klausimus ir šiose srityse vykdančios advokatavimo veiklą, susiduria su kliūtimis, trukdančiomis gauti viešąjį finansavimą (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Čekija, p. 20).

(179)

  https://ec.europa.eu/info/departments/justice-and-consumers/justice-and-consumers-funding-tenders/funding-programmes/citizens-equality-rights-and-values-programme_lt . Ji yra ankstesnės Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ( https://ec.europa.eu/justice/grants1/programmes-2014-2020/rec/index_en.htm ) tęsinys.

(180)

  2022 m. FRA konsultacijos dėl Chartijos: N klausimas „Europos Komisijos finansavimo programos teisių ir vertybių srityje (Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa)“.

(181)

Pagal paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus septyniems projektams, kuriais siekiama, be kita ko, stiprinti praktikuojančių teisininkų žinias apie Chartijos taikymą, padėti įgyvendinti ESTT praktiką, susijusią su LGBTIQ asmenų lygybe, ir stiprinti strateginį bylinėjimąsi, kuriuo siekiama įgyvendinti teisinės valstybės principą, skirta 2 mln. EUR. Šie projektai įgyvendinami 14-oje valstybių narių ir juose dalyvauja 30 pilietinės visuomenės organizacijų (žr. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/opportunities/topic-details/cerv-2022-char-liti ).

(182)

2022 m. paskelbus pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl paramos perskirstymo tarpininkai pateikė 40 pasiūlymų, kurių bendra prašomo finansavimo suma siekė 120 mln. EUR. Iš viso atrinkta 16 pasiūlymų, kurių vertė siekia 51 mln. EUR. Finansuojami pasiūlymai apima 16 valstybių narių ir 49 tarpininkus. Pagal kiekvieną projektą iš vidutiniškai 100 pilietinės visuomenės organizacijų tarpininkai planuoja vienai pilietinės visuomenės organizacijai paskirstyti po vidutiniškai 25 000 EUR. Šie projektai bus įgyvendinami ateinančius trejus metus. Iki 2027 m. pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą planuojama paskelbti du papildomus kvietimus teikti pasiūlymus dėl paramos perskirstymo.

(183)

2021 m. balandžio mėn. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, 73 Europos organizacijoms buvo suteikta finansinė parama, skirta jų ketverių metų veiklos išlaidoms padengti (bendras biudžetas – 25,3 mln. EUR). Šie pagrindiniai partneriai gali nacionaliniu ir vietos lygmenimis perskirstyti ES finansavimą savo nariams (tam skirta 5,8 mln. EUR); žr. call-fiche_cerv-2021-og-fpa_en.pdf (europa.eu) .

(184)

Per pirmuosius dvejus Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos įgyvendinimo metus maždaug 600 projektų skirta iš viso apie 260 mln. EUR.

(185)

Šios lėšos buvo skirtos, be kita ko, paramai mokymui, seminarams ir mokymosi renginiams, moksliniams tyrimams ir studijoms, informuotumo didinimui ir visuomenei skirtoms žiniasklaidos kampanijoms.

(186)

  https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/1_en_annexe_acte_autonome_part1_v8.pdf.

(187)

Pavyzdžiui, tokios organizacijos kaip „Moterys prieš smurtą Europoje“, „Stichting European Roma Grassroots Organisations Network“, Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyrius (ILGA-Europe), Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklas. 2022 m. vasario–balandžio mėn. vienas iš pagrindinių partnerių, Lenkijos R. Schumano fondas, socialiniuose tinkluose vykdė kampaniją apie ES veiklą karo metu. Jis taip pat surengė keletą susitikimų esamos padėties ir savanorių poreikių, įskaitant psichologinę paramą ir savanorių mentorių mokymą, klausimais.

(188)

Kvietimas teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiksmams, kuriais remiami tarptautiniai teisininkų mokymo projektai, apimantys civilinės teisės, baudžiamosios teisės ar pagrindinių teisių aspektus (JUST-2021-JTRA), https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/programmes/just2027 . Pavyzdžiui, įgyvendinant pilietinės visuomenės organizacijų vadovaujamą projektą „Novatoriškas apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo srities mokymas siekiant užtikrinti saviraiškos laisvę“ (angl. Pioneering anti-SLAPP training for freedom of expression) 11-oje valstybių narių rengiami žurnalistams ir teisių gynėjams atstovaujančių teisininkų mokymai.

(189)

  https://research-and-innovation.ec.europa.eu/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe_en . Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą MIICT pilietinės visuomenės organizacijų konsorciumas siekia spręsti migrantų integracijos problemą, kartu su migrantais, pabėgėliais, viešojo sektoriaus tarnybomis, NVO ir kitomis interesų grupėmis kurdamas patobulintas IRT paslaugas. Įgyvendinant projektą „Re-InVEST“ daugiausia dėmesio skiriama įtraukios ir vertybėmis grindžiamos solidarumo ir pasitikėjimo Europos atkūrimui pasitelkiant socialines investicijas. Įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „DigiGen“ tiriamas skaitmeninės transformacijos poveikis vaikams.

(190)

  https://erasmus-plus.ec.europa.eu/lt . Pavyzdžiui, pagal programą „Erasmus+“ bendrai finansuojamas Europos jaunimo forumas – platforma, kurioje atstovaujama daugiau kaip 100 jaunimo organizacijų ir siekiama „sudaryti sąlygas jaunimui aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir pagerinti savo gyvenimą, atstovaujant jaunuolių ir jų organizacijų poreikiams ir interesams ir juos propaguojant“. Be to, kasmet skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, dėl finansavimo taip pat gali kreiptis skėtinės švietimo ir mokymo srities organizacijos. Vienas iš tokių pavyzdžių – Mokymosi visą gyvenimą platforma, kurioje suburtos 42 Europos pilietinės visuomenės organizacijos, vykdančios veiklą švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir atstovaujančios daugiau kaip 50 000 švietimo įstaigų ir asociacijų, apimančių visus formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi sektorius.

(191)

  https://ec.europa.eu/home-affairs/networks/radicalisation-awareness-network-ran/civil-society-empowerment-programme_en.

(192)

Žr. atitinkamus daugiamečius įgyvendinimo planus: https://ec.europa.eu/international-partnerships/system/files/mip-2021-c2021-9158-civil-society-organisations-annex_en.pdf ir https://ec.europa.eu/international-partnerships/system/files/mip-2021-c2021-9620-human-rights-democracy-annex_en.pdf.  

(193)

Žr. Chartijos strategiją (p. 10), kurioje pažymėta, kad Komisija „rems pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, visų pirma pasitelkdama naują Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Sąjungos vertybių paprogramę“, ir kad Komisija ragina valstybes nares „skatinti palankią ir saugią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisių gynėjams savo šalyje, taip pat vietos lygmeniu“.

(194)

FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU , p. 6 ir 14.

(195)

  2022 m. FRA konsultacijos dėl Chartijos:  K klausimas „Dalyvavimo ir bendradarbiavimo su valdžios institucijomis kliūtys“.

(196)

FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU , p. 9.

(197)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 25.

(198)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 25.

(199)

  https://www.zukunftsraumland.at/seiten/185  

(200)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 24.

(201)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 14.

(202)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 15.

(203)

FRA (2021 m.), Protecting civic space in the EU , p. 23.

(204)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 24. Remiantis 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, suinteresuotieji subjektai praneša, kad Čekijoje pilietinės visuomenės organizacijos dar nėra sistemingai įtraukiamos į viešųjų sprendimų priėmimo procesą. Nuo 2021 m. liepos mėn. į viešojo administravimo institucijų ir NVO bendradarbiavimo strategiją įtrauktos priemonės, skirtos viešojo administravimo institucijų ir ne pelno sektoriaus partnerystei ir bendradarbiavimui remti. 2022 m. sausio mėn. buvo surengtos viešos konsultacijos dėl metodikos projekto, kad pilietinė visuomenė galėtų dalyvauti patariamųjų ir darbo grupių veikloje ir padėti rengti centrinių administravimo institucijų teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusią medžiagą. Gavus Vyriausybinės NVO tarybos patvirtinimą, metodika bus patvirtinta iki 2024 m. pabaigos (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Čekija, p. 19–20).

(205)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 24.

(206)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 24.

(207)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 5.

(208)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 3.

(209)

2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje patvirtinta, kad, nepaisant tam tikrų sunkumų, pilietinės visuomenės organizacijos Portugalijoje ir toliau įtraukiamos į vyriausybės įgyvendinamas iniciatyvas, ypač piliečių aktyvumo ir lyčių lygybės srityse (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Portugalija, p. 1, 17–18, 23–24).

(210)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 4.

(211)

FRA tikslinių konsultacijų su ENNHRI ir EQUINET apibendrinamoji ataskaita, p. 6, 13.

(212)

   Remiantis 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, Italijoje dėl teisėkūros proceso vėlavimo vis dar neįsteigta nacionalinė žmogaus teisių institucija. Toje ataskaitoje Italijai rekomenduojama dėti daugiau pastangų, kad būtų įsteigta nacionalinė žmogaus teisių institucija, atsižvelgiant į JT Paryžiaus principus, ir skatinti demokratinį pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą pasitelkiant nuolatinę patariamąją tarybą (2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: Italija, p. 1, 23). Panašios rekomendacijos pateiktos Čekijai, Maltai ir Rumunijai.

(213)

ESTT sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, 112 punktas, kuriame nurodomi 2004 m. vasario 17 d. EŽTT sprendimo Gorzelik ir kt. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 44158/98, 88, 90 ir 92 punktai ir 2009 m. spalio 8 d. EŽTT sprendimo Tebieti Mühafize Cemiyyeti ir Israfilov prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 37083/03, 52–53 punktai.

(214)

 2021 m. Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonė Nr. 11.

(215)

  https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how/better-regulation-guidelines-and-toolbox_lt.

(216)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say_lt.

(217)

Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, p. 113–132, 446.

(218)

  https://ec.europa.eu/info/about-european-commission/contact/problems-and-complaints/complaints-about-breaches-eu-law/how-make-complaint-eu-level_lt.

(219)

  https://www.ombudsman.europa.eu/lt/home.  

(220)

Pilietinės visuomenės organizacijos buvo įtrauktos į Aukšto lygio ekspertų grupę dirbtinio intelekto klausimais, kuri parengė Patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires ir dirbtinio intelekto sistemų kūrėjams ir diegėjams skirtą įsivertinimo priemonę.

(221)

  https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/commission-white-paper-artificial-intelligence-feb2020_lt.pdf.

(222)

COM(2021) 206 final. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat palaiko aktyvų dialogą su Komisija ir ES teisėkūros institucijomis per teisėkūros procesą. Jos laikomos pagrindinėmis būsimos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupės, padėsiančios įgyvendinti šiuos teisės aktus po jų priėmimo, partnerėmis.

(223)

Per atviras viešas konsultacijas atsiliepimus pateikė 1 620 NVO, penkios vartotojų organizacijų asociacijos ir keturios aplinkosaugos organizacijos, https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12548-Sustainable-corporate-governance/public-consultation_lt . Buvo surengtas apskritojo stalo susitikimas su pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat keletas Komisijos, teisių gynėjų ir aplinkosaugos organizacijų susitikimų.

(224)

Rezultatai pateikiami adresu https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13192-EU-action-against-abusive-litigation-SLAPP-targeting-journalists-and-rights-defenders/public-consultation_lt .

(225)

COM(2022) 197 final. Per atviras viešas konsultacijas buvo pateikti 382 pagrįsti atsakymai, įskaitant 84 NVO ir keturis vartotojų organizacijų asociacijų atsiliepimus. Jų metu buvo renkamos nuomonės įvairiais klausimais, įskaitant prieigą prie sveikatos duomenų, sveikatos duomenų sąveikumą, skaitmeninę infrastruktūrą, skaitmeninių sveikatos priežiūros sprendimų kūrėjams taikomus reikalavimus, antrinį duomenų naudojimą ir duomenų kokybės reikalavimus, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_2083 .

(226)

2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje, parengta konsultuojantis su žurnalistams atstovaujančiomis arba jiems paramą teikiančiomis organizacijomis ir asociacijomis.

(227)

Buvo surengta daug konsultacijų su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant tris praktinius seminarus, baigiamąją konferenciją ir dialogą jaunimo politikos klausimais. Iš viso per viešas konsultacijas dėl šios iniciatyvos atsiliepimus pateikė 38 pilietinės visuomenės organizacijos (jos sudarė 21 proc. respondentų). Be dalyvavimo šiose konsultacijose, su visomis lygybės įstaigomis ir EQUINET buvo surengti specialūs pokalbiai ir jos atsakė į tikslinių apklausų klausimus.

(228)

Komisija skelbia savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, kad pilietinė visuomenė galėtų pateikti savo pastabas. Siekiant išsamiau išnagrinėti galimą bet kokių vykstančių prekybos derybų ekonominį ir socialinį poveikį, poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, atliekamas poveikio darniam vystymuisi vertinimas, kuriame dalyvauja daug įvairių suinteresuotųjų subjektų. Po derybų Komisija paskelbia galutinį susitarimo tekstą ir komitetų bei dialogų, sudarytų ir pradėtų pagal prekybos susitarimus, veiklos ataskaitas ir darbotvarkes. Susitarimui įsigaliojus, Komisija paskelbia susitarimo poveikio ex post vertinimą, kuris daugiausia grindžiamas suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, pateikta informacija.

(229)

 COM(2020) 698 final.

(230)

COM(2020) 620 final.

(231)

2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159–706). Siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija šiuo metu rengia skaitmeninį mokymo vadovą, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad naudojant atitinkamų fondų lėšas būtų laikomasi Chartijos nuostatų.

(232)

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės.

(233)

BNR 15 straipsnis ir III priedas. BNR 8 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės, rengdamos partnerystės sutartis ir rengdamos, įgyvendindamos bei vertindamos programas, taip pat į stebėsenos komitetus, įtrauktų pilietinės visuomenės organizacijas. BNR 9 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės ir Komisija užtikrintų, kad įgyvendinant fondų, kuriems taikomas BNR, programas būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijos nuostatų. Žr. https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/find-funding/funding-management-mode/common-provisions-regulation_lt .

(234)

Pavyzdžiui, organizacijas, atsakingas už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, taip pat aplinkosaugos srities partnerius. Taip pat žr. 2 skyrių.

(235)

   BNR 8 straipsnis.

(236)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26.

(237)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26. Be to, Slovakijoje pilietinės visuomenės organizacijos, kaip stebėsenos komitetų ir darbo grupių narės, dalyvauja stebint BNR programas. Šiuo metu Darbo ministerija kuria horizontaliosios reikiamos sąlygos dėl veiksmingo Chartijos taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos sistemą (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26). Ispanijoje pilietinės visuomenės organizacijoms atstovaujama kiekvienos veiksmų programos, bendrai finansuojamos ERPF, ESF+, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, stebėsenos komitetuose. Joms dalyvaujant daugiausia dėmesio skiriama, be kita ko, atrankos kriterijų, įgyvendinimo ataskaitų ir viešų santraukų tvirtinimui (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26). Suomijoje į Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos vadovaujamą stebėsenos komitetą, paskirtą 2021–2027 m. ES regioninės ir struktūrinės politikos programai prižiūrėti, įtraukti du organizacijų, atsakingų už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, atstovai (FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26).

(238)

FRA tikslinių konsultacijų su valstybėmis narėmis apibendrinamoji ataskaita, p. 26.

(239)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=10124&furtherNews=yes.  

(240)

  https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/legal-migration-and-integration/european-migration-forum-emf_en

(241)

Šią platformą sudaro 34 nariai, įskaitant 23 narius pilietinės visuomenės atstovus, https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/criminal-justice/protecting-victims-rights/victims-rights-platform_en .

(242)

  https://romacivilmonitoring.eu/  

(243)

Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema ES yra Komisijos ekspertų grupės, padedančios formuoti ir įgyvendinti kovos su narkotikais politiką, platforma. Jis buvo sukurtas 2007 m. ir šiuo metu jį sudaro 43 nariai, atstovaujantys įvairioms kovos su narkotikais politikos sritims, įskaitant žalos mažinimą, gydymą, prevenciją, socialinę reintegraciją ir kt.

(244)

  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/code-practice-disinformation

(245)

 Pilietinė visuomenė aktyviai teikia grįžtamąją informaciją ir rekomendacijas dėl teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos kaip mechanizmo: joint-statement-on-rule-of-law-reports-22-09-21-epd.pdf . Šiuo metu Komisija svarsto, kokių veiksmų imtis reaguojant į šią grįžtamąją informaciją ir kaip pagerinti dalyvavimą. Pavyzdžiui, 2022 m. ji įtraukė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip to buvo prašiusios pilietinės visuomenės organizacijos.

(246)

Šiuo metu Dialogo su pilietine visuomene duomenų bazėje užregistruota apie 360 organizacijų, įskaitant tradicines nevyriausybines organizacijas, darbdavių organizacijas, profesinių sąjungų organizacijas, aplinkosaugos ir vartotojų asociacijas, verslo asociacijas, religines grupes, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovus. Palaikyti dialogą su pilietine visuomene padeda Ryšių palaikymo grupė, kurią sudaro 13 narių.

(247)

  https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/transparency-eu-trade-negotiations/domestic-advisory-groups_en  

(248)

  https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/committees-and-advisory-councils/civil-dialogue-groups_lt . Visų pirma, ES stengiantis apsaugoti geografines nuorodas, aktyvus bendravimas su pilietinės visuomenės organizacijomis yra naudingas valstybėms narėms ir Komisijai, nes joms suteikiama grįžtamoji informacija apie tai, kaip veikia šis mechanizmas, ir nustatomos sritys, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų.

(249)

Pagrindinis pilietinio dialogo renginys yra Metinis integracinio augimo suvažiavimas – vienos dienos susitikimas, į kurį susirenka apie 450 suinteresuotųjų subjektų, kad aptartų tam tikrą rengiant ES socialinę darbotvarkę itin svarbią temą. Pilietinis dialogas taip pat apima Europos skurdą patiriančių žmonių susitikimą.

(250)

  https://voicesofculture.eu/.  

(251)

2021 m. vykusiame 23-iajame šio forumo susitikime buvo aptartas žmogaus teisėmis grindžiamo atsigavimo po pandemijos klausimas ir pateikta konkrečių rekomendacijų politikos formuotojams ( https://www.eeas.europa.eu/eeas/eu-ngo-human-rights-forum_en ). Ankstesniuose šio forumo susitikimuose buvo nagrinėjami tokie klausimai kaip aplinkos apsaugos srities žmogaus teisių gynėjai ir mažėjanti erdvė.

(252)

   2023 m. Komisija pateiks demokratijos gynimo dokumentų rinkinį, kad sustiprintų veiksmus pagal Europos demokratijos veiksmų planą; COM(2022) 548 final, p. 11.

(253)

   Žr. Europos piliečių forumas ir organizacija „Civic Space Watch“ (2022 m.) Towards vibrant European civic and democratic space , Europos pilietinės visuomenės tinklas (2022 m.) European Commission work programme 2023: the need to include the development of a European Civil Society Strategy , „Recharging Advocacy for Rights in Europe“ (2022 m.) Advocacy brief on an European strategy for civil society: recognition, inclusion, protection .

(254)

Žr. 83 išnašą, kurioje nurodyti du Europos Parlamento pranešimai.

(255)

Žr. 36 išnašą, kurioje pateikti Konferencijos pasiūlymai.