EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 10

COM(2024) 456 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pagrindinių teisių propagavimo, apsaugos ir vykdymo užtikrinimo finansavimas
2024 m. metinė ataskaita dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo

Pagrindinių teisių propagavimo, apsaugos ir vykdymo užtikrinimo finansavimas

2024 m. metinė ataskaita dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo

Turinys

1.Įvadas

2.Pagrindinių teisių propagavimas ir apsauga pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą

3.Pagrindinių teisių propagavimas ir apsauga pasitelkiant kitas ES finansavimo programas

4.Pagrindinių teisių srities finansavimas valstybėse narėse

5.ES ir kitų viešojo ir privačiojo sektoriaus paramos teikėjų bendradarbiavimas

6.Išvada

1.Įvadas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) apibendrinamos visos pagrindinės kiekvieno Europos Sąjungos piliečio asmens teisės. Artėjant 2025 m., taigi ir 25-osioms Chartijos paskelbimo metinėms, joje įtvirtintos teisės, laisvės ir principai tebėra tokie pat svarbūs.

2020 m. Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategijoje (toliau – Chartijos strategija) 4 Europos Komisija nustatė priemones, kuriomis siekiama didinti Chartijos naudojimą 5 siekiant remti pagrindinių teisių taikymą visose ES politikos srityse. Vienas iš būdų, kaip Komisija gali pristatyti Chartijos taikymą, yra teminės metinės Chartijos taikymo ataskaitos 6 . Šių metų Chartijos ataskaita yra susijusi su pagrindinių teisių propagavimo, apsaugos ir vykdymo užtikrinimo finansavimu.

Specialus finansavimas yra vienas iš svarbiausių elementų, kuriais remiamas ES pagrindinių teisių politikos įgyvendinimas valstybėse narėse 10 . Komisija visų pirma pripažino, kad taikant pagrindines teises reikia remti pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, teisės aktų leidėjus, teisėjus ir kitus teisingumo srities specialistus bei kitus susijusius asmenis. Komisija priminė sunkumus, apie kuriuos pranešė gauti finansavimą siekiančios pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir žmogaus teisių gynėjai 11 , ir ėmėsi veiksmų, skatindama užtikrinti PVO palankią aplinką. Rekomendacijoje dėl piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimo ir veiksmingo dalyvavimo viešosios politikos formavimo procesuose skatinimo 12 Komisija paragino valstybes nares skirti finansavimą PVO dalyvavimui ir stiprinti jų atsparumą susidūrus su grėsmėmis ir išpuoliais 13 . Komisija taip pat pripažino, kad tiek valstybės narės, tiek Komisija turi užtikrinti, kad ES finansuojami projektai atitiktų ES vertybes ir ES teisę, įskaitant Chartiją 14 .

Per šią kadenciją (2019–2024 m.) Komisija daugiau dėmesio skyrė finansavimui, kuriuo remiamas ES vertybių ir pagrindinių teisių įgyvendinimas, be kita ko, valdydama gerokai didesnį Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos biudžetą. Komisija taip pat nustatė pagrindinių teisių sąlygas, siekdama užtikrinti, kad ES finansavimas būtų naudojamas laikantis pagrindinių teisių ir ES vertybių. Nuo tada, kai buvo priimta šiuo metu įgyvendinama daugiametė finansinė programa 17 , kelios pasaulinio masto krizės parodė, kad reikia remti subjektus, kurie prisideda prie Chartijos įgyvendinimo ir taikymo visoje ES.

Šioje Chartijos ataskaitoje apžvelgiami su pagrindinėmis teisėmis susijusio finansavimo pokyčiai. Kaip ir ankstesniais metais, joje siekiama apžvelgti tuos elementus, kuriuos suinteresuotieji subjektai nurodė kaip svarbius, pristatydami savo laimėjimus ir problemas. Visi pavyzdžiai nėra baigtiniai ir pateikiami tik kaip pavyzdžiai. Priede išvardyti kai kurie projektai, apie kuriuos pranešė suinteresuotieji subjektai, nurodydami juos kaip Chartijoje nustatytų pagrindinių teisių propagavimo pavyzdžius. 

Chartijos ataskaita taip pat suteikia galimybę įvertinti Chartijos strategijos įgyvendinimą. Galima pranešti apie toliau išvardytus nuo praėjusių metų pasiektus laimėjimus.

2.Pagrindinių teisių propagavimas ir apsauga pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą

2.1.Finansavimas pagrindinių teisių taikymui remti

Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa yra vienintelė ES finansavimo programa, kuria konkrečiai siekiama apsaugoti ir propaguoti Sutartyse ir Chartijoje įtvirtintas teises ir vertybes, kad būtų palaikoma atvira, teisėmis grindžiama, demokratinė, lygiateisė ir įtrauki visuomenė, kurioje vadovaujamasi teisinės valstybės principu 30 . Pagal šią programą finansuojama veikla, kuria skatinamas demokratinis, pilietinis ir socialinis dalyvavimas ir Europos visuomenės įvairovė, grindžiama bendromis vertybėmis, istorija ir atmintimi, taip pat pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimas ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei pasitikėjimo skatinimas.

Europos Parlamentui pasiūlius 2021–2027 m. laikotarpio Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos biudžetas buvo gerokai, t. y. daugiau nei dvigubai, padidintas iki daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR. Dėl to ši programa tapo didžiausiu ES fondu, skirtu propaguoti pagrindinėms vertybėms ir pagrindinėms teisėms visoje Europoje ir lygybės, teisingumo, teisių ir vertybių sąjungai stiprinti.

Pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą finansuojami įvairūs subjektai valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse 31 . Nors pagal šią programą visų pirma remiamos pilietinės visuomenės organizacijos, kiti paramos gavėjai yra Europos tinklai, valdžios institucijos (įskaitant nacionalines žmogaus teisių institucijas, lygybės institucijas, ombudsmenus ir kitas pagrindinių teisių institucijas bei nacionalines duomenų apsaugos institucijas), miestai ir savivaldybės, akademinė bendruomenė ir mokslinių tyrimų institutai, ekspertų grupės, tarptautinės organizacijos ir kiti ES vertybių ir teisių propagavimo srityje veikiantis subjektai.

Ši programa visų pirma įgyvendinama teikiant dotacijas 32 , tačiau lėšos taip pat gali būti skiriamos vykdant veiklai, informacinių technologijų sistemoms, tyrimams, ekspertų posėdžiams ir komunikacijai stebėti, kontroliuoti, audituoti ir vertinti skirtus viešuosius pirkimus 33 .

Be to, įvairi veikla įgyvendinama padedant tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, EBPO, ESBO, Europos Tarybai ir UNESCO. Pavyzdžiui, pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą remiamas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) darbas dalijimosi žiniomis ir standartų nustatymo srityje, susijęs su neapykantos nusikaltimais 34 .

2.2.Programos inovacijos, kuriomis siekiama geriau reaguoti į vietos poreikius

Siekiant padidinti Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos veiksmingumą ir spręsti suinteresuotųjų subjektų, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijų, iškeltas problemas, į ją įtrauktos naujovės ir supaprastinimai 35 . Tai, be kita ko, finansinės paramos trečiosioms šalims įtraukimas, daugiamečių darbo programų rengimas, vienkartinės išmokos, taip pat nacionalinių Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos kontaktinių centrų tinklo sukūrimas.

Naujoji Sąjungos vertybių paprogramė, kurios biudžetas – 668 mln. EUR, sustiprino Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, kaip ES programos, skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vietos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas, finansuoti, vaidmenį. Pirmaisiais įgyvendinimo metais pagal kvietimus teikti paraiškas dėl projektų finansavimo pagal Sąjungos vertybių paprogramę buvo paremta daugiau kaip 800 visuomeninių pilietinės visuomenės organizacijų.

Pagal finansinės paramos trečiosioms šalims schemą galima išmokėti ES lėšas, kurias naudojant stiprinami visuomeninių pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai, perduodant joms dotacijas per tarpininkus, pavyzdžiui, dideles PVO, ES masto skėtines organizacijas ir kitus Europos tinklus. Todėl šia schema sudaromos palankesnės sąlygos gauti ES finansavimą ribotą patirtį ir pajėgumus turinčioms mažesnėms organizacijoms. Iki šiol schema padėjo remti organizacijas, siekiančias apsaugoti ir propaguoti Sąjungos vertybes, be kita ko, su smurtu kovojančias organizacijas 36 . Naujausiu kvietimu teikti pasiūlymus pagal Sąjungos vertybių paprogramę 37 siekiama padėti užtikrinti tinkamą finansavimą PVO ir įgalinti jas stiprinti savo pajėgumus ir atsparumą, be kita ko, stebint grėsmes ir išpuolius ir reaguojant į juos.

Be dotacijų perdavimo schemos, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa daugiausia dėmesio skiriama didesniam prieinamumui ir supaprastinimui pasitelkiant daugiametes darbo programas, kurios suteikia potencialiems paramos gavėjams galimybę plėtoti ilgesnio laikotarpio būsimų finansavimo galimybių perspektyvas, kartu išlaikant lankstumą. Be to, pagal konkrečius kvietimus teikti paraiškas, kuriais siekiama remti PVO, įgyvendinamų projektų trukmė gali būti ilgesnė nei vidutinė. Be to, daugumoje piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos kvietimų teikti pasiūlymus numačius vienkartines išmokas, lėšos gali būti išmokamos pagal iš anksto sutartus rezultatus.

Pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą taip pat toliau skiriamos tradicinės dotacijos veiksmams, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat dotacijos veiklai vadinamiesiems Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos pagrindiniams partneriams, t. y. 73 ES lygmeniu Sąjungos vertybių srityse veikiantiems Europos tinklams, PVO ir Europos ekspertų grupėms. Be to, dotacijos veiklai skiriamos 10 asmenų su negalia teisių srityje veikiančių ES lygmens tinklų.

Ši programa taip pat grindžiama valstybių narių 21 valstybėje narėje paskirtų nacionalinių kontaktinių centrų tinklo veikla 38 . Jie teikia gaires, informaciją ir pagalbą potencialiems paraiškų teikėjams, paramos gavėjams ir suinteresuotiesiems subjektams, padeda skleisti informaciją ir didinti programos matomumą bei prieinamumą. Nacionalinių kontaktinių centrų tiesiogiai organizuojamuose renginiuose kasmet dalyvauja daugiau kaip 4 000 žmonių. Komisija taip pat rengiasi 2024 m. antroje pusėje pradėti Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos komunikacijos kampaniją, kurios metu bus didinamas visuomenės informuotumas apie programą ir skatinama pasinaudoti finansavimo galimybėmis potencialiems paraiškų teikėjams 39 .

2.3.Laimėjimai ir vykstantys pokyčiai

Iš preliminarių šiuo metu atliekamos analizės įžvalgų ir paramos gavėjų atsiliepimų matyti, kad finansavimo pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą pobūdis yra unikalus. Ši programa vertinama kaip labai svarbus daugelio paramą gaunančių organizacijų išlikimo finansavimo šaltinis, kuriuo prisidedama prie atitinkamų ES politikos priemonių propagavimo. Programos prioritetai ir pagal ją finansuojamos veiklos rūšys yra unikalios, nors esama sinergijos ir su kitomis ES finansavimo programomis. Įdiegus kai kurias inovacijas pavyko užtikrinti didesnį programos įgyvendinimo nuspėjamumą, lankstumą ir paprastumą. Dažnai paramos gavėjai mano, kad tiesioginis ES finansavimas srityse, kurioms taikoma ši programa, yra vienintelis būdas užtikrinti prieinamumą, padidinti skaidrumą ir sumažinti netinkamo administravimo riziką. Be to, vertybių propagavimui ir apsaugai Europos lygmeniu reikalingi tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai, tinklaveika ir tarpusavio mokymosi galimybės, kurių paprastai negali pasiūlyti atskiros valstybės narės. Pagal šią programą taip pat remiami projektai ir organizacijos, kurių tikslas – propaguoti ir ginti teises ir vertybes, neatsižvelgiant į gavėjų veiklos pobūdį. Todėl Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa yra labai svarbi ES siekiant išlaikyti ir toliau plėtoti atvirą, teisėmis grindžiamą, demokratinę, lygiateisę ir įtraukią visuomenę, kurioje laikomasi teisinės valstybės principo.

Apskritai Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa sulaukė didelio susidomėjimo. Pavyzdžiui, 41 proc. FRA internetinių konsultacijų, kurios buvo surengtos šiai ataskaitai pagrįsti, respondentų pateikė paraiškas ir gavo finansavimą pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos finansavimą, o dar 20 proc. pateikė paraiškas, tačiau finansavimo negavo 40 .

Nors Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos biudžetas yra didesnis nei ankstesnių, jos mastas vis dar ne visiškai atitinka paklausą vietoje. Kai kurių paraiškų pagal kvietimus skaičius yra gerokai per didelis, todėl finansuojama tik 8–17 proc. gautų paraiškų. Daugelio puikių paraiškų negalima finansuoti dėl biudžeto apribojimų.

Iki šiol daugiau kaip 60 proc. paramos gavėjų yra PVO. Nuo 2021 m. paramą pagal šią programą gavo beveik 4 000 PVO iš visų valstybių narių. Pagal kvietimus teikti paraiškas dėl projektų, kuriais siekiama skatinti pilietinės visuomenės organizacijų informuotumą apie Chartiją, gebėjimų stiprinimą ir Chartijos įgyvendinimą 41 , daugiau kaip 19 mln. EUR buvo skirta gebėjimų stiprinimo ir informuotumo apie Chartiją didinimo, pilietinės erdvės įgalinimo, strateginio bylinėjimosi rėmimo 42 , kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba ir pranešėjų apsaugos projektams.

Vienas pagrindinių Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos tikslų – veiksmingai ir remiantis įrodymais reaguoti į kylančias problemas, dėl kurių daromas neigiamas poveikis pagrindinėms teisėms, piliečių dalyvavimui ir ES vertybėms. Nustatant specialius kvietimų teikti pasiūlymus prioritetus ši programa padeda reaguoti į iššūkius, atsirandančius, pavyzdžiui, dėl skaitmeninės pertvarkos ir dirbtinio intelekto. Pavyzdžiui, teikiama finansinė parama nacionalinių duomenų apsaugos institucijų veiklai, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ užtikrinti teisę į duomenų apsaugą skaitmeniniame amžiuje.

Dėl COVID-19 pandemijos atsirado didelių sunkumų įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos projektus. Kai kurie iš jų buvo pratęsti arba atidėti arba buvo pakeista pagal juos numatyta veikla. Be to, kai kuriais vykdomais projektais siekiama šalinti COVID-19 pandemijos padarinius, pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip ši pandemija paveikė demokratines diskusijas ir galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis. Be to, kai kuriuose Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos kvietimuose buvo atkreiptas dėmesys į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių šalinimą – tai tikslinis kvietimas teikti paraiškas 48 , kuriuo atsižvelgiama į vaikų poreikius ir jų patiriamus iššūkius ES ir atkreipiamas dėmesys į ypatingai pažeidžiamų vaikų, įskaitant tuos, kurie turėjo bėgti iš Ukrainos, teises.

Keliuose CERV projektuose daugiausia dėmesio skiriama demokratinių laisvių apsaugai ir visų asmenų, visų pirma pažeidžiamiausių, galimybėms naudotis pagrindinėmis teisėmis.

Per šios ataskaitos reikmėms rengtas konsultacijas taip pat nustatyta, kad Komisija turi toliau skatinti programos prieinamumą potencialiems pareiškėjams ir paramos gavėjų finansavimo tęstinumą. Finansavimas ir toliau turėtų būti suderintas su politikos poreikiais vietoje, numatant galimybę patenkinti naujus ir atsirandančius poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nacionalinio finansavimo ir ES lygmens finansavimo pagal kitas ES finansavimo programas sinergijos plėtojimas tebėra vienas pagrindinių tikslų siekiant optimizuoti pagrindinių teisių politikos prioritetų įgyvendinimą.

3.Pagrindinių teisių propagavimas ir apsauga pasitelkiant kitas ES finansavimo programas

Finansavimu ES lėšomis prisidedama prie pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos įvairiose politikos srityse. Šiame skyriuje aprašomas atitinkamas finansavimas, skiriamas pagal Teisingumo programą, programą „Europos horizontas“, programą „Erasmus+“, Skaitmeninės Europos programą ir kitas programas. Jame taip pat nagrinėjami nauji finansavimo mechanizmai, kuriuos taikant finansavimas ES lėšomis priklauso nuo nacionalinių reformų, ir nagrinėjama Chartijos HRS, pagal kurią skatinama gerbti pagrindines teises naudojant ES fondų, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas 51 , lėšas.

3.1. Teisingumo programa 

Nacionaliniai teisėjai ir kiti teisingumo srities specialistai atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos teisingumo erdvę, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, tarpusavio pripažinimu, tarpusavio pasitikėjimu ir teisminiu bendradarbiavimu. Kaip pripažinta 2023 m. Chartijos ataskaitoje dėl veiksmingos teisinės apsaugos ir teisės kreiptis į teismą 52 , jie atlieka vieną pagrindinių vaidmenų užtikrinant, kad asmenys galėtų veiksmingai ginti savo teises, įskaitant pagrindines teises, kaip numatyta Chartijos 47–50 straipsniuose.

Pagal Teisingumo programą 53 , kurios bendras 2021–2027 m. biudžetas – 296,8 mln. EUR, finansuojamas teisingumo srities specialistų mokymas, remiamas teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose 54 ir galimybė veiksmingai naudotis piliečių ir įmonių teise kreiptis į teismą.

Didžiausia biudžeto dalis skiriama teisėjų mokymui, kuris vykdomas įgyvendinant 2021–2024 m. teisėjų mokymo strategiją 55 . Kvietimu teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiksmams, kuriais siekiama remti civilinę teisę, baudžiamąją teisę ar pagrindines teises apimančius tarpvalstybinius teisėjų mokymo projektus 56 , siekiama prisidėti prie veiksmingo ir nuoseklaus ES civilinės ir baudžiamosios teisės bei pagrindinių teisių taikymo, tenkinant teisingumo srities specialistų mokymo poreikius. Pagrindinių teisių tema taip pat įtraukiama į kitų ES teisės sričių mokymus. Dėmesys skiriamas pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų (pvz., asmenų su negalia, taip pat dėl smurto dėl lyties ir smurto šeimoje, rasizmo ir diskriminacijos dėl kitų priežasčių nukentėjusių asmenų ir vaikų) teisėms. Didžiausia mokymo biudžeto dalis skiriama Europos teisėjų mokymo tinklui 57 . Teisės specialistų švietimo žmogaus teisių klausimais (HELP) programa taip pat iš dalies finansuojama pagal Teisingumo programą.

Be to, kvietimu teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiksmams, kuriais remiami tarpvalstybiniai projektai e. teisingumo, aukų teisių ir procesinių teisių srityse 60 , siekiama užtikrinti veiksmingą ES procesinių teisių ir aukų teisių bei susijusių pagrindinių teisių (Chartijos 47 ir 48 straipsniai) įgyvendinimą. Pagal šį kvietimą Komisija finansuoja projektus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos visiems užtikrinti nediskriminacinę galimybę naudotis teise į teisingumą ir veiksmingą teisminę apsaugą, be kita ko, naudojant elektronines priemones (e. teisingumas). Daugiausia dėmesio skiriama veiksmingo ir teisingo baudžiamojo proceso propagavimui, o nusikaltimų aukų atveju – susijusiam civiliniam procesui. Kvietimas apima stebėsenos ir gebėjimų stiprinimo veiklą, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą visų nusikaltimų aukų teisių ir įtariamųjų bei kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinių teisių įgyvendinimą 61 .

Pagal Teisingumo programą taip pat finansuojami tyrimai, ekspertų grupės ir renginiai, taip pat Europos e. teisingumo portalas 64 – vieno langelio principu veikiantis su teisingumu ES susijusios informacijos centras. Šiame portale pateikiama išsami informacija apie pagrindines teises 65 , priemonė „Ar chartija taikoma mano atveju?“, taip pat mokomoji medžiaga apie Chartiją ir Europos mokymo platformą 66 .

Be atskiriems projektams skiriamų dotacijų veiksmams, Komisija atrenkamiems suinteresuotiesiems subjektams skiria dotacijas veiklai pagal Teisingumo programą, kad jie galėtų sklandžiai veikti.

3.2. Skaitmeninės Europos programa

Su teisingumo sistemų skaitmeninimu susijusios iniciatyvos 67 iš dalies finansuojamos pagal Skaitmeninės Europos programą (SEP)  68 , kurią įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama ES skaitmeninių pajėgumų pagrindinėse srityse, įskaitant dirbtinį intelektą (DI), kibernetinį saugumą ir technologijas energetikos, klimato kaitos ir aplinkos, gamybos, žemės ūkio ir sveikatos priežiūros sektoriuose, palaikymui ir plėtojimui. Pavyzdžiui, SEP buvo naudojama iniciatyvoms, kuriomis buvo remiamas Dirbtinio intelekto akto 69 rengimas ir įgyvendinimas, finansuoti.

Pagal SEP taip pat skirtas finansavimas siekiant remti Vaikams geresnio interneto strategijos (VGI+ strategija) 70 įgyvendinimą, taip prisidedant prie Chartijos 24 straipsnyje įtvirtintų vaiko teisių įgyvendinimo. Finansavimas pagal SEP skiriamas saugesnio interneto centrų valstybėse narėse tinklui ir VGI+ strategijos platformai, kuriuose didinamas informuotumas apie vaikų ir jaunimo skaitmenines teises. Saugesnio interneto centruose visuomenė gali anonimiškai pranešti apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir patarti vaikams, kaip kovoti su žalingu turiniu internete. SEP lėšos taip pat buvo naudojamos Interneto svetainių prieinamumo direktyvos 71  ir skaitmeninio prieinamumo standartų rengimui remti, taip prisidedant prie Chartijos 25 straipsnio dėl pagyvenusių asmenų teisių ir 26 straipsnio dėl asmenų su negalia integracijos taikymo. 

Dėl dezinformacijos ir klaidingos informacijos atsiranda grėsmė kiekvieno asmens teisei gauti ir perduoti informaciją bei idėjas valdžios institucijoms nesikišant, kaip įtvirtinta Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje. Įgyvendindama SEP Komisija remia Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centro 72 ir jo 14 nacionalinių arba daugiašalių centrų, veikiančių 28 ES ir EEE šalyse, tinklo darbą. Šis tinklas stiprina su internetine dezinformacija kovojančių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą tiek Europos, tiek vietos lygmenimis. 

3.3.Programa „Kūrybiška Europa“

Pagal programą „Kūrybiška Europa“ teikiamas finansavimas kultūrų ir kalbų įvairovei puoselėti, meninei raiškai skatinti ir kūrybos pramonės ekonominiam potencialui didinti 73 . Šios programos tikslai padeda skatinti nediskriminavimą, moterų ir vyrų lygybę ir kultūrų bei kalbų įvairovę 74 , kaip įtvirtinta Chartijos 21, 22 ir 23 straipsniuose. Komisija rėmė žiniasklaidos sektorių projektus, kuriais prisidedama prie žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skatinimo (Chartijos 11 straipsnio 2 dalis).

Kitas programos „Kūrybiška Europa“ tikslas – stebėti žiniasklaidos pliuralizmą ir nuosavybę atliekant tyrimus, kuriais padedama rengti pasiūlymus dėl teisės aktų, pavyzdžiui, Europos žiniasklaidos laisvės akto 76 . Taip pat buvo teikiama parama žiniasklaidos ekonominiam atsparumui stiprinti pasitelkiant inovacijas, kuriomis padedama didinti žiniasklaidos pajamas. Žiniasklaidos organizacijos gali dalyvauti mokymuose, kartu kurti verslo modelius arba gauti užmokestį už redakcinį darbą 77 .

ES lygmens sprendimai daro poveikį žmonių gyvenimui, tačiau apie juos žiniasklaidoje dažnai pranešama nepakankamai. Pagal biudžeto eilutę „Su multimedija susiję veiksmai“ 78 žiniasklaidos organizacijoms ir nacionalinėms spaudos agentūroms skiriamas finansavimas nepriklausomai informacijai teikti. Šis finansavimas gali, pavyzdžiui, padėti nukreipti dėmesį į sritis, kuriose žiniasklaidos pliuralizmo lygis yra mažas, taip prisidedant prie kiekvieno asmens teisės gauti ir skleisti informaciją skatinimo tokiomis aplinkybėmis, kai 64 proc. piliečių mano, kad yra nepakankamai informuojami su Europa susijusiais klausimai. Žiniasklaidos prieinamumas ir pliuralizmas taip pat buvo remiami vykdant projektus, kuriais siekiama kovoti su naujienų dykumų atsiradimu ir padėti nepriklausomiems žiniasklaidos specialistams iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie išvyko į ES prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą.

3.4.Programa „Erasmus+“

Programa „Erasmus+“ jaunimas skatinamas dalyvauti demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant veiklą, kuria prisidedama prie pilietiškumo ugdymo, ir pilietinės visuomenės veiklos projektus 80 . Šiose srityse ši programa yra vertingas PVO finansavimo šaltinis 81 .

Pagal „Erasmus+“ reglamentą 82 šia programa visų pirma prisidedama prie pagarbos akademinei laisvei, kuri įtvirtinta Chartijos 13 straipsnyje. Mažesniu mastu šia programa siekiama užtikrinti pagarbą kitoms pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į lygybę ir nediskriminavimą, kai kuriais veiksmais daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms teisėms 83 . Tai, be kita ko, programos „Erasmus+“ jaunimo dalyvavimo veikla, kuria remiami su formaliuoju švietimu ir mokymu nesusiję projektai ir skatinamas dalyvavimas demokratiniame gyvenime 84 . Tikimasi, kad įgyvendinant programos „Erasmus+“ organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo projektus bus sustiprintas švietimo ir mokymo sistemų ir jaunimo politikos priemonių atsakas į šiandienos iššūkius, be kita ko, pagrindinių teisių srityje 85 .

Programos „Erasmus+“ „Jean Monnet“ veiksmai buvo ypač svarbūs propaguojant pagrindines teises pasitelkus mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus.

Programos „Erasmus+“ galimybėmis taip pat galima naudotis vykdant projektus, kurie įgyvendinami trečiosiose šalyse bendradarbiaujant su ES institucijomis.

Siekiant skatinti lygias galimybes ir įvairovę, buvo parengta įtraukties priemonių sistema ir speciali įtraukties ir įvairovės strategija, kad finansavimą galėtų lengviau gauti daugiau organizacijų ir pareiškėjų 91 . Be to, reikalaujama, kad nacionalinės agentūros parengtų įtraukties ir įvairovės planus, o mažiau galimybių turinčioms organizacijoms ir dalyviams būtų teikiama speciali parama.

3.5. Programa „Europos horizontas“

Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ bendras biudžetas yra 95,5 mlrd. EUR 92 ir šia programa siekiama stiprinti ES mokslo ir technologijų pagrindą. Šia programa užtikrinama mokslinė kompetencija ir skatinama pagarba Chartijos 13 straipsnyje įtvirtintai akademinei laisvei visose ES ir ES nepriklausančiose šalyse, kuriose naudojamasi pagal ją skiriamomis lėšomis 93 . Mokslinių tyrimų temos turėtų būti tokios, kuriomis skatinamas pagarba pagrindinėms teisėms grindžiamas ir etines bei visuomenės vertybes atitinkantis, į žmogų orientuotas požiūris. Šiomis temomis grindžiami visi trys šios programos ramsčiai: pažangus mokslas, pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas ir novatoriška Europa.

Visų pirma įgyvendinant II veiklos srities 94 „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupę „Sveikata“ siekiama rasti veiksmingesnio sveikatingumo skatinimo sprendimus, kaip apibrėžta Chartijos 35 straipsnyje, kartu atkreipiant dėmesį į etiką, žmogaus orumo apsaugą, lyčių lygybę ir etninius aspektus, taip pat į palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų asmenų poreikius.

Keliomis su kultūra, kūrybiškumu ir įtraukia visuomene susijusiomis eilutėmis siekiama didinti demokratinio valdymo skaidrumą, prieinamumą, veiksmingumą ir teisėtumą, taip pat didinti teismų nepriklausomumu ir sąžiningomis, veiksmingomis bei skaidriomis civilinių ir baudžiamųjų bylų procedūromis grindžiamų teisingumo sistemų veiksmingumą.

Vykdant veiksmų grupės „Civilinė visuomenės sauga“ mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio buvo skiriama kibernetinio saugumo gerinimui, skaitmeniniam privatumui, asmens duomenų apsaugai, saugesnės erdvės vaikams internete sukūrimui kuriant novatoriškas priemones, padedančias užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų išnaudojimui, ir kovai su melagingos ir žalingos informacijos sklaida, siekiant užtikrinti demokratinį, socialinį ir ekonominį stabilumą 96 . Šie veiksmai yra susiję su projektais, kuriais siekiama apriboti gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, dėl kurių gali kilti pavojus visuomenės funkcijoms ir sveikatos, maisto, geriamojo vandens, saugumo ar valdymo sričių ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, poveikį.

Be to, vykdant veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ mokslinius tyrimus reikalaujama, kad naudojant dirbtinį intelektą ir robotų techniką būtų užtikrinamas dirbtiniu intelektu grindžiamų programų saugumas ir visuomenės sauga bei ekologiškumas ir sumažinamos jų piktavališko naudojimo ir nepageidaujamos diskriminacijos, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės ar negalios, galimybės. Taip pat tiriama, kaip išlaikyti patikimą informacinę aplinką, kurioje žmonės gali atpažinti bandymus manipuliuoti pilietine diskusija.

Galiausiai, siekiant užtikrinti saugaus ir sveiko maisto gamybą, skatinti tvarią žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės praktiką, visiems užtikrinti prieigą prie švaraus vandens, dirvožemio ir oro, švarių vandenynų ir vidaus vandenų ir išsaugoti bei atkurti aplinką, vykdant veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ mokslinius tyrimus išnaudojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas.

3.6. Bendra žemės ūkio politika

Bendra žemės ūkio politika finansuojama dviejų fondų lėšomis: Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 99 . Pirmą kartą nustatytas konkretus BŽŪP tikslas, susijęs su lyčių lygybe ir moterų dalyvavimu žemės ūkyje, kuriuo prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės, įtvirtintos Chartijos 23 straipsnyje, taikymo 100 . Dauguma valstybių narių į savo BŽŪP strateginių planų stebėsenos komitetus įtraukia moterų teisių organizacijas. Pavyzdžiui, Ispanija įtraukė papildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams papildymą, skirtą jaunoms ūkininkaujančioms moterims, o Airija pagal savo investicijų į ūkių kapitalą schemą numatė didesnę paramą moterims.

BŽŪP padeda naudotis Chartijos 31 straipsnyje numatytomis darbuotojų teisėmis į sąžiningas ir teisingas darbo sąlygas. Tai daroma taikant socialinių sąlygų mechanizmą, dėl kurio sumažinamos BŽŪP išmokos, jei ūkininkai pažeidžia šios srities ES teisės aktus 101 . Tam tikruose sektoriuose teikiama finansinė parama ūkininkų veiklos sąlygoms gerinti.

3.7. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, techninės paramos priemonė ir programa „InvestEU“

Nustačiusi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) 103 ES sukūrė naujos kartos lėšas, kurių išmokėjimas yra susijęs su konkrečių tikslų ir uždavinių pasiekimu. Pagal EGADP valstybėms narėms skiriamos lėšos, kad jų ekonomika taptų tvaresnė, atsparesnė ir parengta žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Šiomis priemonėmis sprendžiamos pagal Europos semestro ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo sistemą nustatytos problemos. Pagal EGADP taip pat įgyvendinamas planas „REPowerEU“, t. y. atsakas į socialinius ir ekonominius sunkumus ir energijos rinkos sutrikdymus, prasidėjusius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės struktūra pagrįsta šiais šešiais ramsčiais: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; pažangus, tvarus ir integracinis augimas; socialinė ir teritorinė sanglauda; sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas ir naujai kartai skirtos politikos priemonės 104 . Šiomis įvairiausiomis sritimis šia priemone prisidedama prie įvairių pagrindinių teisių propagavimo, apsaugos ir vykdymo užtikrinimo.

Techninės paramos priemone (TPP) papildomos pirmiau nurodytos priemonės, kuriomis siekiama pašalinti COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, nes ja gerinami nacionalinių institucijų gebėjimai įgyvendinti reformas ir sudaromos palankesnės sąlygos keistis geriausios patirties pavyzdžiais 105 . Teismų reformų srityje 15 valstybių narių buvo remiami 27 projektai, susiję su teisingumo sistemų prieinamumu ir skaitmeninimu (internetinės priemonės, teisinė pagalba, duomenų rinkimas), alternatyviu ginčų sprendimo būdu (tarpininkavimas) ir parama aukoms. Šie projektai yra susiję su kibernetiniu saugumu, duomenų rinkimu bylų darbo srautų ir įrodymų skaitmeniniu tvarkymu, taip pat su teismo sprendimų skaidrumo didinimu. 

Be to, pagal programą „InvestEU“ sutelkiamos viešosios ir privačiosios investicijos, kurios skiriamos svarbiausiems ES politikos prioritetams įgyvendinti. Visų pirma šios priemonės socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linija 106 prisidedama prie pagrindinių teisių, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, teisės į mokslą, lyčių lygybės ir asmenų su negalia integracijos, įgyvendinimo. Investuojama į socialinę infrastruktūrą (įskaitant įperkamą socialinį būstą, sveikatos ir švietimo infrastruktūrą), o finansavimas skiriamas priemonėms, kuriomis skatinama lyčių lygybė, pažeidžiamų asmenų integracija ir asmenų su negalia įtrauktis bei prieinamumas. Be to, mikrofinansavimu, etišku ir socialiniu finansavimu skatinamas verslumas ir socialinė ekonomika, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms grupėms. Aplinkos apsaugos srityje pagal specialią programos „InvestEU“ tvarios infrastruktūros liniją remiamos tvarios investicijos ir žalioji pertvarka 107 .

3.8.ES fondai, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas

2021–2027 m. laikotarpiu pagrindinės teisės saugomos ir propaguojamos teikiant paramą iš ES fondų, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas ir kurių kiekvienas yra susijęs su konkrečia ES politikos sritimi (BNR fondai). Valstybės narės turi užtikrinti, kad šių fondų lėšomis remiamų programų rengimas ir įgyvendinimas visą programavimo laikotarpį atitiktų Chartijos nuostatas 108 .

Kelių BNR fondų lėšomis remiamas migracijos ir vidaus reikalų politikos priemonių įgyvendinimas. PMIF 109 , VSF 110 ir SVVP 111 lėšomis finansuojamomis iniciatyvomis skatinamas kelių pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į prieglobstį 112 ir vaiko teisių, taikymas 113 . Finansuojamomis iniciatyvomis taip pat remiamas apsaugos nuo prekybos žmonėmis, be kita ko, darbo ar seksualinio išnaudojimo tikslais, teikimas 114 .

Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis remiami projektai, kuriais siekiama užtikrinti tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą. Paskelbti du kvietimai teikti pasiūlymus dėl iniciatyvos „Moterys mėlynojoje ekonomikoje“, kuriais siekiama padidinti moterų dalyvavimą ir įgalėjimą žvejybos, akvakultūros, laivų statybos ir jūrų transporto srityse.

Sanglaudos politikos fondų, t. y. „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 117 ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 118 , lėšomis skatinama, pavyzdžiui, užtikrinti teises į švietimą ir sveikatos priežiūrą, pagyvenusių žmonių teises, lyčių lygybę ir asmenų su negalia integraciją.

Chartijos horizontalioji reikiama sąlyga

BNR prisidedama prie pagrindinių teisių apsaugos ir propagavimo, nes visiems BNR fondams nustatomos reikiamos sąlygos, o tai yra naujovė, palyginti su ex ante sąlygomis, kurios buvo nustatytos 2014–2020 m. BNR 122 . Kiekviena valstybė narė turi įvykdyti reikiamas sąlygas, kad visą programavimo laikotarpį būtų užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus šių lėšų panaudojimas. Reikiamos sąlygos būna dviejų rūšių: horizontaliosios reikiamos sąlygos, kurios taikomos visiems BNR fondams 123 , ir teminės reikiamos sąlygos, kurios taikomos tik ERPF, SF ir ESF+ 124 .

Pagal Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas veiksmingas Chartijos taikymas ir įgyvendinimas. Tai, be kita ko, tvarka, kuria užtikrinama, kad BNR lėšomis remiamos programos ir jų įgyvendinimas atitiktų atitinkamas Chartijos nuostatas, ir ataskaitų teikimo stebėsenos komitetui tvarka, susijusi su atvejais, kai šiomis lėšomis remiami veiksmai neatitinka Chartijos, arba su skundais dėl Chartijos.

Jeigu veiksmingi mechanizmai nenustatomi, laikoma, kad Chartijos horizontalioji reikiama sąlyga nebuvo įvykdyta. Tuomet Komisija informuoja valstybę narę, kad su konkrečiais tikslais susijusios išlaidos nebus kompensuojamos tol, kol ta valstybė narė pateiks pakankamai garantijų, kad bus įdiegti veiksmingi mechanizmai 125 . Visų pirma valstybės narės turi nustatyti įvairių institucijų ir įstaigų vaidmenis ir atsakomybės sritis. Šie vaidmenys ir atsakomybės sritys turi būti susiję su visais programavimo ir įgyvendinimo etapais, taip pat turi būti nustatytos įstaigos ar asmenys, teiksiantys pagalbą pagrindinių teisių srityje. Valstybės narės taip pat privalo pateikti informaciją apie procedūras, kurios turi būti vykdomos reikalavimų nesilaikymo ir skundų atvejais, taip pat apie stebėsenos komitetų sudėtį ir darbo tvarkos taisykles. Tai turėtų būti atitinkamos pilietinei visuomenei atstovaujančios įstaigos, pavyzdžiui, už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, asmenų su negalia teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atsakingos įstaigos 126 .

Valstybės narės taip pat privalo teikti informaciją apie skundų nagrinėjimo procedūras Chartijos nesilaikymo atvejais ir apie stebėsenos komitetų sudėtį bei darbo tvarkos taisykles, užtikrindamos proporcingą atitinkamų nepriklausomų partnerių dalį ir tai, kad būtų laikomasi Chartijos. Siekdama užtikrinti Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimą, laikydamasi pasidalijamojo valdymo principo 130 , Komisija palaiko dialogą su valstybėmis narėmis stebėsenos komitetuose arba dvišaliu pagrindu.

Tačiau su Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimu susijusios problemos tebėra neišspręstos 131 , o svarbiausia yra tai, kad įgyvendinant Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą dalyvaujančioms organizacijoms trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių 132 . Taip yra dėl to, kad padidėjo pagrindinių teisėsaugos institucijų paramos poreikis 133 . Atsižvelgdama į JT Paryžiaus principuose nustatytą reikalavimą šalims užtikrinti, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos turėtų pakankamai išteklių ir finansinį savarankiškumą, ENNHRI pasisako už pakankamus išteklius savo nariams. ENNHRI pažymi, kad pagrindinių teisių laikymuisi užtikrinti reikia didelių išteklių, atsižvelgiant į tai, kai nacionalinių žmogaus teisių institucijų pagrindiniams įgaliojimams vykdyti skiriami ištekliai yra riboti 134 . Nors kai kurios nacionalinės žmogaus teisių institucijos žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą išsprendė įdarbindamos papildomų darbuotojų 135 , kitos dėl ribotų išteklių turi riboti pagalbą pagrindinių teisių srityje teikiančių įstaigų ar asmenų vaidmenį ir todėl ragina toliau skirti lėšų šiam klausimui spręsti 136 .

Konsultacijų metu taip pat buvo paskelbtas aiškus raginimas pateikti daugiau informacijos ir gairių, taip siekiant padėti nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą, visų pirma kiek tai susiję su poreikiu užtikrinti aiškumą dėl jos praktinio poveikio 140 , ir suteikti daugiau techninių žinių apie ES lėšas 141 . Laikydamasi Chartijos strategijos įsipareigojimų, Komisija pradėjo rengti vadovą, kuriuo nacionalinės valdžios institucijos ir įstaigos galės vadovautis veiksmingai įgyvendindamos Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą.

Dėl intensyvaus Komisijos ir valstybių narių dialogo programų tvirtinimo etape ir jas patvirtinus Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą šiuo metu atitinka 26 valstybės narės 145 . Viena valstybė narė šios sąlygos dar neatitinka pagal kelias programas, nes tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su keliomis pagrindinėmis teisėmis 146 .

Komisija nuolat stebi, ar laikomasi Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos ir ar pokyčiai valstybėse narėse daro poveikį reikiamų sąlygų įvykdymui. Be įprastų Komisijos naudojamų informacijos kanalų, BNR nustatyta, kaip turi būti vykdoma stebėsena, be kita ko, rengiant metinės veiklos rezultatų apžvalgos posėdžius 147 ir stebėsenos komitetų posėdžius 148 . Šių posėdžių metu pabrėžiama teisinė valstybių narių pareiga stebėsenos metu aptarti su partneriais arba su Komisija visus poveikį Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimui darančius klausimus.

3.9. Piktnaudžiavimo ES lėšomis prevencijos ir švelninimo priemonės

Valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė vykdant ES biudžetą paisyti ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje įtvirtintų bendrų vertybių. Finansiniame reglamente 149 reikalaujama, kad Komisija visais finansavimo ciklo etapais (išankstinio pasirašymo, įgyvendinimo, ex post patikrų) užtikrintų, kad finansavimas ES lėšomis nebūtų skiriamas su ES vertybėmis nesuderinamą veiklą vykdančioms organizacijoms ir projektams 150 .

Prieš pasirašydama dotacijos susitarimą, Komisija įvertina pateiktus pasiūlymus ir atrenka finansuotinus pasiūlymus. Šiame etape atliekami patikrinimai, siekiant patikrinti, ar projektai atitinka ES vertybes. Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES), t. y. mechanizmas, skirtas apsaugoti ES finansinius interesus nuo nepatikimų asmenų ir subjektų, suteikia galimybę anksti nustatyti riziką keliančius subjektus ir numato, kad finansavimas jiems negali būti teikiamas. Ši sistema taip pat suteikia galimybę skirti piniginę baudą pagal Finansinio reglamento 138 straipsnį 151 . Be to, dotacijos šalys pasirašo priesaikos deklaraciją, kuria patvirtina, kad jie nedalyvauja ES vertybių neatitinkančioje veikloje. Į konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus taip pat gali būti įtraukiami su ES vertybių laikymusi susiję išsamūs tinkamumo kriterijai.

Įgyvendinimo etape organizacijų pavyzdiniuose dotacijų susitarimuose 152 numatoma atrinktų paramos gavėjų pareiga gerbti ES vertybes. Šios pareigos turi laikytis ir asocijuotieji partneriai, subrangovai bei finansinės paramos trečiosioms šalims gavėjai. Jeigu įgyvendinant veiksmą nustatomas ES vertybių pažeidimas, leidimus suteikiantis pareigūnas gali imtis priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti mokėjimą, sumažinti dotaciją arba atmesti išlaidas, nutraukti susitarimą arba atitinkamo gavėjo dalyvavimą.

Užbaigus veiklą, dotaciją skirianti institucija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) arba Audito Rūmai ir toliau tikrina dotaciją, atlieka jos auditą ar tyrimą 153 Be to, OLAF administruoja Sąjungos kovos su sukčiavimu programą 154 , pagal kurią valstybėms narėms padedama kovoti su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. Parama teikiama kaip techninė pagalba, mokymai ir moksliniai tyrimai. Kai kuriais finansuojamais projektais daugiausia dėmesio buvo skiriama siekiui užtikrinti, kad tyrimai atitiktų pagrindines teises ir procedūrines garantijas.

Sektorių finansavimo teisės aktuose gali būti nustatyti papildomi su ES vertybėmis susiję reikalavimai. Pavyzdžiui, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos reglamente 156 nurodyta, kad reikia aktyviai puoselėti, saugoti ir propaguoti pamatines vertybes ir pagrindines teises, nes šiuo metu Europos visuomenė susiduria su ekstremizmu, radikalizmu ir susiskaidymu, o nepriklausomos pilietinės visuomenės erdvė mažėja. Potencialūs pareiškėjai turi nurodyti priemones, kurių jie planuoja imtis, siekdami užtikrinti visišką atitiktį ES vertybėms ir Chartijos 21 straipsniui 157 .

Nuo 2024 m. taip pat aiškiai reikalaujama, kad programą „Erasmus+“ įgyvendinančios nacionalinės agentūros, taikydamos netiesioginį valdymą, užtikrintų, kad būtų paisoma ES vertybių 158 . Be to, vienas iš dotacijų skyrimo kriterijų yra įvertinimas, „kiek pasiūlymas yra susijęs su pagarba ir propagavimu“. Jeigu šių nuostatų nesilaikoma, dotacija gali būti nutraukiama arba sumažinama 159 .

Panašiai pagal programą „Europos horizontas“ 160  visa mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turi atitikti nacionalinę, ES ir tarptautinę teisę, įskaitant Chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Šios nuostatos paverčiamos sutartiniais įsipareigojimais pavyzdiniame dotacijos susitarime 161 .

Valstybės narės ir nacionaliniai suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės institucijos ir ombudsmenai, taip pat įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti su finansavimo skyrimu ir išmokėjimu susijusią riziką. Šios priemonės paprastai įtraukiamos į dotacijų susitarimus. Šie suinteresuotieji subjektai taip pat nurodo nacionalinę kovos su korupcija politiką, pranešėjų taisykles ir elgesio kodeksus.

4.Pagrindinių teisių srities finansavimas valstybėse narėse

Atsižvelgiant į vienas kitą papildančius ES ir nacionalinio finansavimo vaidmenis, šiame skyriuje aprašoma, kaip valstybės narės teikia finansavimą pagrindinių teisių taikymo propagavimo srityje. Visų pirma remiantis tikslinėmis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, šiame skyriuje aprašoma, kaip nacionalinėmis finansavimo galimybėmis buvo naudojamasi Chartijos taikymui skatinti, ir pateikiama pavyzdžių.

Šiame skyriuje taip pat nagrinėjamas nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ir ombudsmenų vaidmuo didinant informuotumą apie finansavimo galimybes ir užmezgant ryšius tarp įvairių valdžios lygmenų ir pilietinės visuomenės, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygos plėtoti ir įgyvendinti projektus savo valstybėse narėse.

4.1. Valstybių narių pagrindinių teisių sričiai skiriamas finansavimas

Veikla, kuria propaguojamos ir saugomos pagrindinės teisės ir užtikrinamas jų vykdymas, paprastai finansuojama iš teisės aktais nustatytų valstybių narių biudžetų. Atsižvelgiant į horizontalų pagrindinių teisių taikymo pobūdį, beveik visose politikos srityse, įskaitant sveikatos, švietimo ir teisingumo arba vidaus reikalų sritis, numatoma su pagrindinių teisių propagavimu susijusi veikla. Daug valstybių narių taip pat remia pagrindinių teisių taikymą skirdamos dotacijas projektams ir papildo ES finansavimo pastangas teikdamos būtiną bendrą finansavimą ES finansuojamoms iniciatyvoms. Be to, kaip aptarta 5 skyriuje, su pagrindinėmis teisėmis susijusį finansavimą valstybėse narėse teikia keli kiti paramos teikėjai, kurie nėra ES.

Kalbant apie projektų finansavimą, valstybės narės teikia projektų finansavimo galimybes keliose su pagrindinių teisių taikymu susijusiose politikos srityse.

Kelios valstybės narės praneša apie iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pagrindinėms teisėms propaguoti ir apsaugoti skiriamas finansavimas pasiektų regionų ir vietos lygmenų suinteresuotuosius subjektus.

Atsižvelgiant į tai, kad svarbu finansuoti pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus ir išlaikyti atvirą pilietinę erdvę, keliose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijos yra pagrindinės finansavimo gavėjos pagrindinių teisių apsaugos ir propagavimo srityje. Daugelis jų 175 finansuoja pilietinę visuomenę iš savo įprastų valstybės biudžetų, o kai kurios yra nustačiusios papildomas tikslines projektų dotacijų schemas.

Dauguma prisidedančių valstybių narių 179  informaciją apie prieinamas finansavimo galimybes skelbia vyriausybės ar agentūros tinklalapyje arba socialiniuose tinkluose. Tačiau kai kuriais atvejais tokia informacija būna susijusi tik su vienu finansavimo šaltiniu arba tam tikros politikos srities šaltiniais, o centralizuotos informacijos apie visą finansavimo informaciją šaltinio nebūna.

Kartu su minėtomis pastangomis PVO praneša, kad jos yra patyrusios politiškai motyvuotą finansavimo mažinimą 182 , kuris daro neigiamą poveikį jų veiklos pajėgumams ir galimybėms prisidėti prie atviro demokratinio diskurso. Kaip ir kiekvienais metais, Chartijos ataskaitoje pristatomi valstybių narių, Chartijos ryšių punktų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų pateikti pavyzdžiai. Tai reiškia, kad nerenkama panaši informacija apie visus atvejus, kai per praėjusius metus PVO finansavimas buvo sumažintas, finansavimo sąlygos buvo neproporcingai sugriežtintos arba kitaip susilpnėjo pagrindinių teisių srities subjektų padėtis. Tačiau, atsižvelgiant į naujausius duomenis, tokie pokyčiai toliau vyksta visoje ES 183 .

Be to, valstybės narės praneša, kad pagrindinių teisių finansavimo srityje jos bendradarbiauja su tarptautiniais paramos teikėjais. Tai visų pirma pasakytina apie išorės veiksmų sritį, kurioje valstybės narės prisideda prie tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių institucijų, taip pat tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų finansavimo. Kai kurios valstybės narės pagal savo užsienio politiką papildomai teikia dvišales dotacijas žmogaus teisių srities subjektams 185 arba yra parengusios dvišalio bendradarbiavimo programas 186 .

4.2.Nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ir ombudsmenų vaidmuo teikiant finansavimą pagrindinių teisių srityje

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės institucijos ir ombudsmenai buvo labai susidomėję konsultacijomis, kurios buvo rengiamos siekiant pagrįsti šią ataskaitą. Tikslinėse konsultacijose iš viso dalyvavo 20 tokių subjektų ir jų ES lygmens tinklai 189 .

Kalbant apie pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos finansavimą, prisidėjusios nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės institucijos ir ombudsmenai pabrėžė su jų įgaliojimais susijusius apribojimus. Kaip ENNHRI taip pat pažymėjo savo 2022 m. specialiame pareiškime 191 , laikantis JT Paryžiaus principų 192 , nacionalinės žmogaus teisių institucijos negali priimti sprendimų ar balsuoti stebėsenos komitetuose, susijusiuose su Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimu, arba išduoti sertifikatų dėl finansuojamų projektų atitikties pagrindinėms teisėms.

Nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ir ombudsmenų veikla paprastai finansuojama iš valstybės biudžeto, taip pat kartais gali būti teikiamas papildomas išorės finansavimas (pvz., Norvegijos ir EEE dotacijos). Dauguma atsakymus pateikusių nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ir ombudsmenų patys neteikia finansavimo pagrindinių teisių srities projektams. Pagal jų įgaliojimus šios įstaigos nėra įpareigotos vykdyti su finansavimu susijusią veiklą.

Tačiau esama ir išimčių. Pagal Vokietijos bendrąjį vienodo požiūrio aktą nacionalinė lygybės institucija 193 gali finansuoti federalinio intereso projektus, kai jų negali veiksmingai finansuoti federalinė žemė. Šis institucija atitinkamai skelbia kvietimus teikti paraiškas dėl finansavimo pagal savo finansavimo gaires ir metinį biudžetą 194 .

Nė viena iš atsakymus pateikusių nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ar ombudsmenų neinformuoja potencialių pareiškėjų apie esamas finansavimo galimybes. Tačiau Graikijos ombudsmenas pažymėjo, kad jis galėtų teikti rekomendacijas viešojo administravimo institucijoms dėl pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos, be kita ko, teikiant finansavimą.

Kai kurie ombudsmenai ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos finansavimo veikloje dalyvauja kitaip. Kroatijos ombudsmenas remia žinomų PVO finansavimo paraiškas. Kroatijos, Kipro ir Graikijos ombudsmenai ir Bulgarijos, Ispanijos ir Slovėnijos nacionalinės žmogaus teisių institucijos dalyvauja pilietinės visuomenės organizacijų organizuojamuose renginiuose, kurie yra finansuojamų projektų dalis, arba dalyvauja projektų veikloje kaip koalicijos dalis.

Kelios nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės institucijos ir ombudsmenai bendradarbiauja su kitais paramos teikėjais. Tai, be kita ko, bendradarbiavimas EEE ir Norvegijos dotacijų srityje (Kipro, Čekijos ir Graikijos ombudsmenai, Slovėnijos nacionalinė žmogaus teisių institucija). Respondentai taip pat nurodo Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (US AID) finansuojamus dvišalius projektus, taip pat bendradarbiavimą projektų srityje su Europos Taryba ir FRA.

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lygybės institucijos ir ombudsmenai taip pat nurodo „Equinet“ ir ENNHRI teikiamą finansavimą. Viena iš veiklos rūšių, kurią pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos dotaciją veiklai vykdo ENNHRI, yra finansinė parama trečiosioms šalims. Naudodamasi šia dotacijų perdavimo galimybe ENNHRI galėjo pagal specialų kvietimą teikti lėšas šiam tinklui priklausančioms nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir 2023 m. buvo įgyvendinti devyni projektai, susiję su strategine pažanga pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos nacionaliniu lygmeniu srityje.

Kroatijos ombudsmenė atkreipia dėmesį į ne tik stebint, kaip įgyvendinama Chartija, nustatytus sunkumus, susijusius su ES lėšų išmokėjimu 198 , bet ir į tam tikrus su finansavimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, vėlavimą skelbiant kvietimus teikti finansavimo paraiškas, daugiamečių kvietimų teikti paraiškas trūkumą ir pernelyg didelę administracinę naštą organizacijoms, dirbančioms pagrindinių teisių stebėsenos, priežiūros veiklos, propagavimo ir nediskriminavimo srityse 199 . Slovakijos nacionalinė žmogaus teisių institucija atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijoms trūksta tvaraus ne projektais grindžiamo finansavimo 200 .

5.ES ir kitų viešojo ir privačiojo sektoriaus paramos teikėjų bendradarbiavimas

ES finansavimo pastangos pagrindinių teisių srityje papildo kitų tarptautinių paramos teikėjų (tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus) pastangas. ES ir kiti tarptautiniai subjektai teikia su pagrindinėmis teisėmis susijusį finansavimą tiek ES, tiek kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse, taip pat visame pasaulyje. Vykdydama išorės politiką ir siekdama pažangos visuotinių vertybių srityje ES remia žmogaus teisių ir demokratijos propagavimą trečiosiose šalyse. Filantropinės organizacijos, kaip pilietinės visuomenės dalis, taip pat remia kitas pilietinės visuomenės organizacijas, taip papildydamos valdžios ir privačiojo sektoriaus iniciatyvas 201 .

Remiantis tikslinių konsultacijų rezultatais 202 , šiame skyriuje aprašoma, kaip keli subjektai skiria finansavimą pagrindinių teisių srities projektams ir stengiasi užtikrinti, kad jų temos ir metodikos atitiktų vietoje esančių paramos gavėjų poreikius. Nors konsultacijų metu nustatyta, kad šios pastangos bendrai yra suderinamos, taip pat nustatyta, kad būtų galima imtis papildomų priemonių aiškiai sinergijai sukurti.

5.1.ES pagrindinių teisių srities finansavimas kitų viešojo ir privačiojo sektoriaus paramos teikėjų lėšomis

Keli tarptautiniai viešojo ir privačiojo sektoriaus paramos teikėjai teikia finansavimą pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos ES srityje, finansuodami projektus ir teikdami tiesioginį dvišalį finansavimą. Per FRA kasmetines konsultacijas dėl pilietinės erdvės, kurių metu buvo aptarta 2023 m. įgyta patirtis 203 , pilietinės visuomenės organizacijos nurodė, kad 15 proc. finansavimo joms skyrė tarptautiniai ar užsienio viešojo sektoriaus paramos teikėjai, 8 proc. sudarė EEE ir Norvegijos dotacijos, 7 proc. – kiti tarptautiniai šaltiniai.

EEE ir Norvegijos dotacijomis 204  teikiama finansinė parama 15 ES valstybių narių 205 , taip siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti bendradarbiavimą. Veikla turi būti grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms 206 . Finansavimas skiriamas, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės stiprinimui ir pažeidžiamoje padėtyje esančių grupių įgalėjimui, viešojo administravimo institucijų gebėjimų puoselėti pagrindines teises gerinimui, ombudsmenų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir lygybės institucijų įgalėjimui ir kovai su diskriminacija, įskaitant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą 207 . Dotacijomis taip pat remiama romų įtrauktis ir įgalėjimas, ypatingą dėmesį skiriant šalims, kuriose gyvena daug romų (Bulgarijai, Čekijai, Graikijai, Rumunijai ir Slovakijai) 208 .

EEE ir Norvegijos dotacijomis taip pat finansuojamos dvišalės iniciatyvos paramą gaunančiose valstybėse, taip pat projektais grindžiamos partnerystės su ES kaimyninėmis šalimis. Bendradarbiaujama su Europos Taryba, FRA ir EBPO. Šios tarptautinės organizacijos partnerės konsultuoja programų ir projektų klausimais ir įgyvendina savo projektus.

US AID 210 taip pat siekia palaikyti ir toliau plėtoti atvirą, teisėmis grindžiamą, demokratinę, lygiateisę ir įtraukią visuomenę, kurioje vadovaujamasi teisinės valstybės principu. Ši organizacija remia pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų ir kontrolierių grupių, taip pat įpareigotųjų institucijų, pavyzdžiui, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, ombudsmenų, prokurorų ir teisėjų iniciatyvas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. US AID pradėjo teikti paramą tremtyje veikiantiems žmogaus teisių aktyvistams, teikdama dotacijas Lenkijoje, Vokietijoje ir už ES ribų įgyvendinamoms programoms, kuriomis remiami aktyvistai iš Rusijos ir Baltarusijos 211 .

Jungtinių tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) teikia finansavimą iš JT savanoriško kankinimo aukų fondo ir JT savanoriško šiuolaikinių vergijos formų patikos fondo. Finansavimas buvo skiriamas tiesioginę paramą kankinimus ir vergovę patyrusiems asmenims teikiančioms organizacijoms iš Airijos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos ir Vokietijos 212 .

Ilgalaikes paskolas infrastruktūrai keliuose sektoriuose, kuriems taikoma Chartija, teikia Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Tarybos vystymo bankas ETVB). EIB investuoja į socialinės infrastruktūros, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įtraukaus finansavimo ir miestų plėtros sričių projektus, taip pat derina paskolas su dotacijomis ir remia investicinius projektus. ETVB daugiausia finansuoja būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą 213 . Paskolos ir dotacijos taip pat siūlomos ETVB narėms iš ES nepriklausančių šalių, daugiausia iš Vakarų Balkanų ir rytinių kaimyninių šalių.

Visi prisidedantys paramos teikėjai stengiasi gauti suinteresuotųjų šalių atsiliepimus apie programų rengimą ir įgyvendinimą 214 . Tarptautiniai paramos teikėjai rengia konsultacijas ir informacinius susitikimus remiamosiose valstybėse 215 ir įtraukia partnerius į sprendimo, kaip turėtų būti naudojamos projektų lėšos, prisitaikymo prie politinių pokyčių ir tvarkaraščių nustatymo procesus 216 . FRA teigimu, konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis dėl naujų finansavimo programų rengimo dažniau vyksta su didesnėmis organizacijomis 217 . Paramos teikėjai taip pat siūlo kitų formų paramą, t. y. gebėjimų stiprinimą, technines ekspertines žinias ir mentorių pagalbą 218 . Fondo veiklos vykdytojai atrenkami iš paramą gaunančių valstybių, atsižvelgiant į jų žinias apie šalių pilietinę visuomenę ir siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti paramos gavėjų poreikiai 219 .

Prisidedantys paramos teikėjai taip pat mato tolesnio supaprastinimo potencialą ir galimybę taip sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti daugiau lankstumo. Jie taip pat nurodo tebevykstančius svarstymus, kaip užtikrinti finansuojamos veiklos ir dotacijų vertybių suderinimą 220 . Taip pat reikia padėti gerinti dalyvių gebėjimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis apskritai 221 , ir rengti mokymus bei teikti mentorių paslaugas prieš pateikiant paraišką, taip padedant visų pirma mažesnėms organizacijoms teikti paraiškas dėl finansavimo 222 .

OHCHR nurodo savo dviejų fondų finansavimo trūkumą, kai iš didelio paraiškų, kurioms jis negalėjo skirti finansavimo, skaičiaus matyti, kad tūkstančiai nukentėjusiųjų lieka be priežiūros, nepaisant to, kad jiems reikia paramos. Tai rodo, kad reikia įvairinti finansavimo šaltinius, be kita ko, pasitelkiant privačius paramos teikėjus.

ETVB pabrėžia itin svarbų dotacijų vaidmenį plėtojant socialinės infrastruktūros ir priežiūros projektus, nes už šiose srityse įgyvendinamus projektus pajamų paprastai negaunama. Tokie projektai dažnai įgyvendinami regionų ir vietos lygmenimis, kur techninės kompetencijos poreikis gali būti didesnis. Teises atitinkančių dotacijų skyrimas taip pat gali turėti teigiamą poveikį skatinant projektų vykdytojus veiklą vykdyti taip, kad būtų skatinama užtikrinti pagrindines teises.

Filantropiniai fondai reaguoja į finansavimo poreikius skirdami įvairias dotacijas projektams ir gebėjimų stiprinimui, finansuodami organizacijų pagrindinę veiklą ir remdami visuomenines organizacijas perduodant dotacijas ir teikiant mikrodotacijas 223 .

Kalbant apie bendrą finansavimą, OHCHR vykdo „kelių paramos teikėjų vykdomus veiksmus“, kai ES finansinis įnašas sujungiamas su kitų paramos teikėjų tuo pačiu tikslu gaunamu finansavimu 225 . US AID praneša, kad teikdama finansavimą bendradarbiavo su ES, „Oak Foundation“, „Civitates“ ir kitais paramos teikėjais 226 , o Europos Taryba vis labiau remia reformas ES valstybėse narėse teikdama ekspertines žinias apie projektus, finansuojamus pagal techninės paramos priemonės mechanizmą 227 .

Iš šios ataskaitos matyti, kad ES ir kitų paramos teikėjų finansavimo pastangos pagrindinių teisių srityje viena kitą sustiprina. Vykdant tolesnę veiklą, susijusią su 2023 m. seminaru dėl paramos pilietinei visuomenei teikiant finansavimą 228 , buvo surengti neoficialūs viešųjų ir privačiųjų paramos teikėjų, įskaitant Komisiją, susitikimai, kurių metu buvo keičiamasi informacija pagrindinių teisių finansavimo klausimais 229 . Tebėra būtina toliau organizuoti tokius susitikimus, kad būtų užtikrinamas pastangų suderinamumas ir keitimasis informacija bei geriausia finansavimo praktika, atitinkanti paramos gavėjų poreikius.

5.2.Žmogaus teisių srities finansavimas išorės politikoje

Vykdydama išorės veiksmus, tiek dvišalių santykių srityje, tiek daugiašaliuose forumuose ES naudoja įvairias priemones žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei puoselėti, visų pirma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“. Pagal KVTBP vykdoma Žmogaus teisių ir demokratijos teminė programa, kuriai 2021–2027 m. laikotarpiu iš viso skirta 1,5 mlrd. EUR. Šia programa padedama įgyvendinti 2020–2027 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje prioritetus 230 , JT darnaus vystymosi tikslus 231 ir žaliojo kurso tikslus, susijusius su aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms, taip pat remiamos rinkimų stebėjimo misijos. 

Maždaug pusę šio finansavimo valdo ES delegacijos. Projektais skatinamos pilietinės, politinės ir socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės šalyse partnerėse ir remiamos visame pasaulyje veikiančios žmogaus teisių institucijos 232 ir demokratija. Pagal kitas KVTBP temines programas finansuojami veiksmai, kuriais remiamos vaikų teisės, lyčių lygybė, socialinės teisės, migrantų ir priverstinai perkeltų asmenų teisės, sveikata ir švietimas 233 , o pagal vieną programą remiamas pilietinei visuomenei palankios aplinkos išlaikymas 234 .

Lėšos valdomos laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, atliekant rizikos žmogaus teisėms analizę ir taikant priemones, kuriomis užtikrinamas teisių turėtojų dalyvavimas, taip pat prireikus taikant švelninimo priemones 235 .

ES taip pat finansuoja veiksmus, kuriais prisidedama prie pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos šalyse, kurioms taikomos plėtros ir Europos kaimynystės politikos priemonės 237 . Atitinkami projektai finansuojami, pavyzdžiui, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Juodkalnijoje, Serbijoje, Turkijoje ir Moldovoje, taip pat pietiniame Viduržemio jūros regione.

ES taip pat finansuoja bendras ES ir Europos Tarybos programas 238 . Pavyzdžiui, pagal Vakarų Balkanų ir Turkijos horizontaliąją priemonę parama teikiama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, siekiančioms narystės ES, joms vykdant reformų darbotvarkes ir laikantis Europos standartų, be kita ko, pagrindinių teisių srityje.

6.Išvada 

Šioje ataskaitoje pabrėžiama ES finansavimo svarba siekiant pagrindinių teisių apsaugos, propagavimo ir vykdymo užtikrinimo ES vidaus ir išorės politikos srityse. Iš jos matyti, kaip ES prisideda prie Chartijos teisių, laisvių ir principų propagavimo savo specialiomis finansavimo programomis ir sektorių programomis.

Kaip pabrėžiama Chartijos strategijoje, reikia stiprinti asmenų, kurie atlieka tam tikrą vaidmenį taikant Chartiją kasdieniame gyvenime, gebėjimus. Finansavimas yra viena iš pagrindinių šio svarbaus darbo priemonių. ES arba valstybių narių finansuojamais projektais užtikrinama, kad pagrindinių teisių nuostatos taptų praktiniais sprendimais, kurie būtų naudingi piliečiams, įskaitant pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis 239 .

Pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai yra nepakeičiamos atviros demokratinės visuomenės, kurioje laikomasi pamatinių Sąjungos vertybių, sudedamosios dalys. Todėl ES ir kitų paramos teikėjų finansavimo pastangos atspindi susirūpinimą dėl pilietinės erdvės mažėjimo ES ir visame pasaulyje. Kaip pripažinta 2022 m. Chartijos ataskaitoje dėl klestinčios pilietinės erdvės 240 , pilietinės visuomenės organizacijos turi turėti galimybę veikti tokioje aplinkoje, kurioje jų ir jų narių pagrindinėms teisėms nekyla grėsmė. Poreikis remti ir įgalinti aktyvų pilietinės visuomenės sektorių visoje Sąjungoje tebėra svarbus Komisijos prioritetas.

Nepaisant to, kad skiriamas didelis ES ir tarptautinių viešojo ir privačiojo sektoriaus paramos teikėjų finansavimas, pagrindinių teisių srities subjektai gauna nepakankamą finansavimą. Šioje ataskaitoje pabrėžiami iššūkiai, susiję su sunkumais ieškant informacijos apie prieinamas finansavimo galimybes, nepakankamais gebėjimais teikti paraiškas dėl finansavimo, sudėtingais paraiškų ir ataskaitų teikimo procesais, ribotomis galimybėmis gauti ilgalaikį finansavimą ir finansavimą pagrindinei veiklai arba veiklai tam tikruose sektoriuose 241 .

Be to, šioje ataskaitoje parodoma, kad ES ir tarptautiniai paramos teikėjai neseniai ėmėsi priemonių šiems trūkumams pašalinti ir kad tai daroma laikantis patikimo finansų valdymo ir rizikos mažinimo reikalavimų. Siekiant geriau patenkinti vietos poreikius, buvo aktyviau teikiama informacija apie finansavimo galimybes ir parengtos skirtingos finansavimo metodikos.

Dideliam pagrindinių teisių subjektų segmentui pagrindinis finansavimo šaltinis tebėra nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis prieinamos lėšos. Todėl valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį tiek papildydamos finansavimą ES lėšomis, tiek remdamos finansavimą ES lėšomis ir teikdamos informaciją apie finansavimo galimybes ar dalyvaudamos ES projektuose kaip bendro finansavimo teikėjos. Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir toliau bus vienas iš pagrindinių ES finansavimo įgyvendinimo elementų. Kartu reikia užtikrinti, kad informacija apie esamas finansavimo galimybes pasiektų regionų ir vietos valdžios institucijas.

Komisija palankiai vertina aktyvų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant šią ataskaitą. Suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijos, Chartijos ryšių punktai, pilietinės visuomenės organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir kiti žmogaus teisių gynėjai, praktikuojantys teisininkai bei kiti subjektai raginami toliau platinti šią ataskaitą ir ja naudotis savo atitinkamiems subjektams informuoti apie galimybes gauti ES finansavimą pagrindinių teisių srityje. Komisija taip pat kviečia Europos Parlamentą ir Tarybą suorganizuoti specialias diskusijas dėl šios ataskaitos ir yra pasiruošusi tokias diskusijas paremti.

(1)

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 6 straipsnis.

(2)

Chartijos 51 straipsnio 1 dalis.

(3)

Jei valstybės narės priima įstatymus srityje, kuri nepriskiriama ES kompetencijai ir kurioje netaikoma ES teisė, jos neįgyvendina ES teisės ir Chartija netaikoma. Vis dėlto dauguma Chartijoje nustatytų pagrindinių teisių taip pat yra įtvirtintos nacionalinėse konstitucijose ir teismų praktikoje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurią yra pasirašiusios visos valstybės narės.

(4)

COM(2020) 711.

(5)

  Tikslinių konsultacijų dėl naujosios Komisijos Chartijos įgyvendinimo strategijos analizė , p. 24.

(6)

Šiose Chartijos ataskaitose siekiama atidžiau išnagrinėti Chartijos taikymą tam tikroje ES teisės aktais reglamentuojamoje strateginės svarbos srityje. Kartu su metinėmis teisinės valstybės principo taikymo ataskaitomis Chartijos ataskaitose apžvelgiamas kai kurių pagrindinių ES vertybių, kaip apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje, įgyvendinimas. Chartijos ataskaitos padeda puoselėti pagrindines ES vertybes, teisinės valstybės principą, demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms. Žr. ankstesnes ataskaitas: Veiksminga teisinė apsauga ir teisė kreiptis į teismą . 2023 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita (COM(2023) 786); Klestinti pilietinė erdvė pagrindinėms ES teisėms puoselėti . 2022 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita (COM(2022) 716); Pagrindinių teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje . 2021 m. metinė ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita, COM(2021) 819.

(7)

Šiuo atžvilgiu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. ESTT sprendimą byloje Liivimaa Lihaveis MTÜ, C-562/12, EU:C:2014:2229.

(8)

Komisijos pranešimas „Rekomendacijos, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (toliau – ESI fondai) paramą“ (2016/C 269/01, 3 punktas ir I priedas).

(9)

Taip yra, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybė narė nustato, kad finansavimo gavėjai yra atsakingi už viešosios paslaugos teikimą jos kontroliuojamu būdu, o tai reiškia, kad jie vykdo išskirtines funkcijas, kurios yra artimos valstybės institucijos vykdomoms funkcijoms (žr. Komisijos pranešimo 2016/C 269/01 2.2.1 punktą). Tačiau valstybės narės, valdydamos ir įgyvendindamos ES lėšomis remiamas programas, automatiškai neįgyvendina Sąjungos teisės (žr. bylos C-198/13, Hernández and others v Spain, 33–37 punktus. Vien Sąjungos fondų teikiamos paramos nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog priemonė susijusi su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Reikės išnagrinėti, ar konkrečiu atveju atitinkamomis nacionalinėmis priemonėmis siekiama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus. Žr. bylos C-117/14, Grima Janet Nisttahuz Poclava v Jose María Ariza Toledano 42 punktą ir Komisijos pranešimo 2016/C 269/01 2 skirsnį.

(10)

Chartijos strategija, p. 8–9.

(11)

  Pilietinė visuomenė | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) ; COM(2022) 716, p. 16, kuriame nurodytos atgrasomosios priemonės, pavyzdžiui, auditas, finansavimo tyrimai ir kliūtys gauti finansavimą.

(12)

C(2023) 8627. Taip pat COM(2023) 630 final, kuriame Komisija nurodė įvairias finansavimo galimybes, skirtas piliečių dalyvavimui, pilietiniam aktyvumui ir pasitikėjimui demokratija skatinti, taip pat pabrėžė, kad reikia neriboti pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų, gaunančių finansavimą iš užsienio, veiklos.

(13)

C(2023) 8627, 23 konstatuojamoji dalis, p. 10 ir 19.

(14)

Chartijos strategija, p. 8–9.

(15)

COM(2022) 716.

(16)

Europos Komisija. 2024 m. kovo 19 d. galutinė ataskaita „Klestinti pilietinė erdvė pagrindinėms ES teisėms puoselėti“ .

(17)

Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093 (OL L 433I, 2020 12 22, p. 11–22). Daugiametėje finansinėje programoje išdėstytos sąlygos, kurias turi atitikti metinis ES biudžetas.

(18)

Gauti atsakymai iš Austrijos, Airijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos, taip pat iš Kroatijos ir Rumunijos nacionalinių Chartijos ryšių punktų.

(19)

  Pilietinė visuomenė ir pagrindinių teisių platforma | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) . Nuo 2024 m. kovo 27 d. iki gegužės 13 d. iš viso gauti 109 atsakymai (103 išsamūs ir 6 daliniai). Konsultacijų informacija per FRA pagrindinių teisių platformą buvo išplatinta joje dalyvaujančioms pilietinės visuomenės organizacijoms. Siekiant užtikrinti kuo platesnės aprėpties informavimo veiklą nacionaliniu lygmeniu, apklausa taip pat buvo išplatinta platformoje dalyvaujančių skėtinių organizacijų nacionaliniuose tinkluose. Šioje platformoje dalyvauja daugiau kaip 1 000 pilietinės visuomenės organizacijų, profesinių sąjungų, religinių organizacijų, akademinei bendruomenei ir mokslinių tyrimų įstaigoms atstovaujančių ekspertų ir pavienių žmogaus teisių gynėjų. Tai pagrindinis FRA bendradarbiavimo su pilietine visuomene 27 ES valstybėse narėse ir Albanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje tinklas.

(20)

Reglamento (ES) 2021/1060 (BNR) 15 straipsnis ir III priedas.

(21)

COM(2022) 716 final; COM(2021) 819 final.

(22)

 Slovėnija yra vienintelė to nepadariusi valstybė narė. Estija dalyvauja ryšių punktų veikloje, nors oficialiai ryšių punkto nepaskyrė.

(23)

  https://commission.europa.eu/system/files/2017-09/opperational-guidance-fundamental-rights-in-impact-assessments_en.pdf .

(24)

BNR 15 straipsnis ir III priedas.

(25)

Teisingumo užtikrinimas ES: 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymų strategija; COM (2020).

(26)

  Europos e. teisingumo portalas. Jūsų teisės (europa.eu) .

(27)

  ES pagrindinių teisių chartija. Europos Komisija (europa.eu) .

(28)

  1-asis kasmetinis ES renginys „CharterXchange“ | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) .

(29)

  Su Chartija susijusi FRA medžiaga ir ištekliai | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) ; Pradžia | FRA LMS parama (europa.eu) . Chartijos atvejų tyrimai. Instruktoriams skirtas vadovas ir Chartijos e. kursai prieinami

naujomis kalbomis (bulgarų, čekų, italų, kroatų, latvių, lenkų, rumunų, slovakų ir slovėnų). Žr. Pradžia | FRA LMS parama (europa.eu) ; Chartijos atvejų tyrimai. Instruktoriaus vadovas| . Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra(europa.eu) .

(30)

Reglamentas (ES) 2021/692 (OL L 156, 2021 5 5, p. 1–20).

(31)

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas*, Serbija ir Ukraina Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje dalyvauja pagal asociacijos susitarimus. 2024 m. liepos mėn. rengiantis Juodkalnijos ir Moldovos prisijungimui prie šios programos, buvo užbaigtos derybos su šiomis šalimis, o derybos su Šiaurės Makedonija dėl jos prisijungimo tebevyksta. Kaip Europos Parlamentas ir Taryba nustatė Reglamento (ES) 2021/692 14 straipsnyje, trečiosios valstybės negali dalyvauti Sąjungos vertybių paprogramėje.

(32)

Dotacijos tai Komisijos finansiniai įnašai gavėjui arba gavėjams, kad jie galėtų: finansuoti veiksmus, kuriais padedama siekti ES politikos tikslo (dotacijos veiksmams – žr. Finansinio reglamento 180 straipsnio 2 dalies a punktą); finansuoti ES politikos įgyvendinimą remiančios institucijos veikimą (dotacijos veiklai – žr. Finansinio reglamento 2 straipsnio 33 punktą ir 180 straipsnio 2 dalies b punktą) arba teikti paramą trečiosioms šalims, kad jos galėtų toliau teikti dotacijas visuomeninėms organizacijoms (dotacijų perdavimo schema – žr. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos reglamento 7 straipsnio 9 dalį).

(33)

Pagal šią programą taip pat finansuojama Reglamentui (ES) Nr. 211/2011 (OL L 65, 2011 3 11, p. 1–22) įgyvendinti teikiama techninė ir organizacinė parama. Viešųjų pirkimų veiklos pavyzdžiai: praktinio seminaro dėl kovos su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais organizavimas, tarpusavio mokymosi veikla ir keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais lyčių lygybės srityje, renginys „30 metų piliečių teisių“ ir „Eurobarometro“ apklausos.

(34)

  Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos finansavimo ir 2023–2024 m. darbo programos priėmimo. Ši veikla apima finansavimą neapykantos nusikaltimų aukoms remti ir teisingumo struktūrų atsaką į neapykantos nusikaltimus.

(35)

Žr., pavyzdžiui, COM(2022) 716 final, p. 20–21, kur daroma nuoroda į FRA tikslinių konsultacijų su ES skėtinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis apibendrinamąją ataskaitą (p. 22); ir Europos piliečių forumo „Gyvybingos Europos pilietinės ir demokratinės erdvės kūrimas“ (angl. Towards vibrant European civic and democratic space) 2022 m. ataskaitą dėl problemų, kurių patiria kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos gauti Europos struktūrinį finansavimą (p. 37).

(36)

2022 m. kvietimas pagal Sąjungos vertybių paprogramę (CERV-2022-CITIZENS-VALUES), 2023 m. kvietimas teikti pasiūlymus dėl smurto dėl lyties ir smurto prieš vaikus prevencijos ir kovos su juo: Tarpininkams (teikiantiems finansinę paramą trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms) skirtas kvietimas (CERV-2023-DAPHNE), kvietimai dėl dotacijų veiklai Sąjungos vertybių srityje veikiantiems pagrindiniams partneriams.

(37)

  Kvietimai teikti paraiškas | ES finansavimo ir konkursų portalas (europa.eu) .  

(38)

  https://commission.europa.eu/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/citizens-equality-rights-and-values-programme/citizens-equality-rights-and-values-programme-overview/cerv-national-contact-points_en?prefLang=lt .  

(39)

Šios kampanijos metu bus naudojamos įvairios komunikacijos priemonės, įskaitant interneto svetainę, tradicines žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, vaizdo įrašus, straipsnius apie sėkmingai įgyvendintus projektus, pranešimus spaudai ir vaizdinių prekės ženklų sistemą. Šios priemonės bus prieinamos visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir pasiekiamos visose 27 valstybėse narėse.

(40)

Internetinės konsultacijos Pagrindinių teisių platformoje. 2 klausimas „Ar per pastaruosius penkerius metus jūsų organizacija kreipėsi dėl finansavimo ES programų ir (arba) fondų lėšomis ar jį gavo?“ Dažniausiai buvo gautas ES finansavimas pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (41 proc. atsakiusių organizacijų pranešė, kad jos pateikė paraiškas ir gavo finansavimą). Po šios programos daugiausia finansavimo buvo skirta pagal programą „Erasmus+“ (39 proc.), anksčiau vykdytas Teisių, lygybės ir pilietybės programą ir programą „Europa piliečiams“ (21 proc.), taip pat Teisingumo programą (11 proc.).

(41)

CERV-2022-CHAR-LITI; CERV-2023-CHAR-LITI; CERV-2024-CHAR-LITI.

(42)

Projektais siekiama stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, teisės specialistų ir nepriklausomų žmogaus teisių įstaigų gebėjimus veiksmingai dalyvauti bylinėjimosi praktikoje nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir pagerinti galimybes kreiptis į teismą ir užtikrinti teises pagal ES teisę, įskaitant Chartiją.

(43)

  Launching MACS: Monitoring action for civic space | ECNL .

(44)

  European Observatory of Online Hate (eooh.eu) .

(45)

  ES finansavimo ir konkursų portalas (europa.eu) . Projekte dalyvauja organizacijos iš Airijos, Čekijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos ir Vokietijos.

(46)

Direktyva 2019/1937, OL L 305, 2019 11 26, p. 17–56.

(47)

  Minorities, Accountability, Rights, Independence and Organizational Development (MARIO) - Minority Rights Group . Dalyvaujančios valstybės narės yra Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

(48)

„Vaiko teisės ir vaikų dalyvavimas“; CERV-2024-CHILD.

(49)

  Empowering Children's Participation in Malta – Project co-funded by the EU Program for Citizens, Equality, Rights and Values (CERV) (gov.mt) .

(50)

  Rewriting the story: Gender, media and politics - IFJ .

(51)

Reglamentas 2021/1060, OL L 231, 2021 6 30, p. 159–706.

(52)

COM(2023) 786 final.

(53)

  Teisingumo programa. Europos Komisija (europa.eu) .

(54)

JUST-2021-JCOO; JUST-2022-JCOO; JUST-2023-JCOO; JUST-2024-JCOO.

(55)

COM(2020) 713 final.

(56)

JUST-2021-JTRA; JUST-2022-JTRA; JUST-2023-JTRA; JUST-2024-JTRA.

(57)

Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) nariai atstovauja valstybių narių teisėjų mokymo institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms. ETMT remia europinį aspektą apimančias Europos teisėjų mokymo programas. Jo mokymo kataloge numatomos tokios temos kaip „Žmogaus teisės ir teisė kreiptis į teismą“, „Pagrindinės nepilnamečių teisės baudžiamosios teisenos sistemoje“, „ES pagrindinių teisių chartijos taikymas ir poveikis nacionaliniuose procesuose“ ir skaitmenizacija („Kalbos laisvė skaitmeniniame amžiuje“, „DI ir duomenų apsauga“, „Tarpvalstybinis keitimasis elektroniniais įrodymais“); Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT) .

(58)

  Pradžia | Europos Tarybos programa HELP (coe.int) .

(59)

  Projektas „JuLIA“ | JuLIA (julia-project.eu) .

(60)

JUST-2021-JACC; JUST-2021-EJUSTICE; JUST-2022-EJUSTICE; JUST-2023-JACC-EJUSTICE. Pagal šį kvietimą teikiamos dotacijos veiksmams ir dotacijos veiklai. Nuo 2023 m. dotacijos veiksmams skiriamos du kartus per metus.

(61)

Vienas iš konkrečių nusikaltimų aukų teisių prioriteto tikslų – prisidėti prie veiksmingo ir nuoseklaus ES acquis taikymo nusikaltimų aukų teisių srityje, laikantis 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių nustatytų prioritetų.

(62)

  Pradžia | Projektas „DigiRIGHTS“ . Šis projektas bus vykdomas nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. vasario mėn., o jame dalyvauja Leveno katalikiškasis universitetas, Tartu universitetas, Getingeno universitetas, Genujos universitetas, Zagrebo universitetas ir Liuksemburgo universitetas.

(63)

  Infovictims III – Victim Support Europe (victim-support.eu) . Šis projektas buvo vykdomas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

(64)

  Europos e. teisingumo portalas (europa.eu) .

(65)

  Europos e. teisingumo portalas. Pagrindinės teisės (europa.eu) .

(66)

  Apie šią platformą | Europos mokymo platforma (europa.eu) .

(67)

e. CODEX (Reglamentas (ES) 2022/850) yra priemonė, kuria užtikrinama, kad teisingumo sistemos galėtų veiksmingai bendradarbiauti skaitmeniniu būdu. Jį parengė pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamas valstybių narių ir organizacijų konsorciumas. SEP taip pat buvo naudojama su kitomis naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis, t. y. Reglamentu (ES) 2023/2844, Reglamentu dėl dokumentų įteikimo skaitmenizacijos, Reglamentu dėl įrodymų rinkimo ir jungtinių tyrimo grupių bendradarbiavimo platforma, susijusiems IT priemonių kūrimo darbams finansuoti.

(68)

  Skaitmeninės Europos programa | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(69)

Be kita ko, finansuojami veiksmai, kuriais siekiama padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, sudaryti palankesnes sąlygas laikytis Akto, ES didelės rizikos DI sistemų registravimo duomenų bazės kūrimas ir bandomieji veiksmai, kuriais siekiama sukurti dirbtinio intelekto srities Sąjungos bandymų infrastruktūrą. Žr. Reglamentą (ES) 2024/1689, (OL L, 2024/1689, 2024 7 12). Šiuo aktu bus užtikrinta aukšto lygio pagrindinių teisių apsauga, be kita ko, šalinant klaidingų ar šališkų DI grindžiamų sprendimų riziką.

(70)

COM(2022) 212 final, Pradžia. VGI portalas (betterinternetforkids.eu) .

(71)

Direktyva (ES) 2016/2102 (OL L 327, 2016 12 2, p. 1–15.

(72)

  EDMO – Susivieniję prieš dezinformaciją .

(73)

  „Kūrybiška Europa. Kultūra ir kūrybiškumas“ (europa.eu) .

(74)

Reglamento (ES) 2021/818 (OL L 189, 2021 5 28, p. 34–60) 2 ir 61 preambulės.

(75)

  „Naujienų iniciatyva“ | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(76)

Europos žiniasklaidos laisvės aktu siekiama palengvinti žiniasklaidos paslaugų teikimą už ES vidaus sienų ir sudaryti sąlygas žurnalistams ir žiniasklaidai vykdyti savo užduotis visiškai nepriklausomai; Reglamentas (ES) 2024/1083 (OL L, 2024/1083, 2024 4 17).

(77)

  Trečiosios kartos ES remiamos žurnalistikos partnerystės, pasirengusios teikti pagalbą naujienų sektoriui | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(78)

  Su multimedija susiję veiksmai | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(79)

  Europe Beyond Access - Disability Arts International . Šis tebevykdomas projektas grindžiamas 2018–2023 m. vykdytu pirmosios kartos „Europe Beyond Access“ projektu.

(80)

Reglamento 2021/817 (OL L 189, 2021 5 28) 28 konstatuojamoji dalis.

(81)

Pagrindinių teisių platformoje surengtose FRA internetinėse konsultacijose atsakydamos į 2 klausimą („Ar per pastaruosius penkerius metus jūsų organizacija kreipėsi dėl finansavimo iš ES programų ir (arba) fondų ar jį gavo?“) 39 proc. atsakymus pateikusių pilietinės visuomenės organizacijų nurodė, kad jos buvo pateikusios paraiškas dėl finansavimo programos „Erasmus+“ lėšomis ir jį gavusios.

(82)

Reglamento 2021/817 (OL L 189, 2021 5 28) 64 konstatuojamoji dalis.

(83)

Nuo dabartinės programos „Erasmus+“ pradžios 2021 m. šios programos projektų rezultatų platformoje nustatyti 605 projektai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama plačiai pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo sričiai.

(84)

2024 m. programos „Erasmus+“ vadovas, p. 180.

(85)

2024 m. programos „Erasmus+“ vadovas, p. 226.

(86)

  Europos universitetų tinklų iniciatyva .

(87)

Tai, be kita ko, „Jean Monnet“ profesūra „Integracija pasitelkiant ES pagrindines teises“ Ispanijos nacionalinio nuotolinio švietimo universitete (2022–2025 m.) ir keli įvairiose institucijose dėstomi „Jean Monnet“ moduliai, pavyzdžiui, „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Antropologinė perspektyva“ Liublianos universitete (2024–2027 m.), „ES vertybių istorija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija“ Italijos „eCampus“ universitete (2022–2025 m.), „Pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas kaip Europos vertybės pasaulyje po Konferencijos dėl Europos ateities“ Lisabonos universitete (2022–2025 m.), „Teisinės valstybės principas ir pagrindinių teisių apsauga ES“ Atėnų nacionaliniame ir Kapodistrijos universitete (2023–2026 m.) ir „ES teisių aktyvinimas. Pagrindinių žmogaus teisių praeitis ir ateitis“ Salerno universitete (2022–2025 m.).

(88)

„Jean Monnet“ moduliai Mariboro universitete „Pagrindinės teisės ES verslo teisėje ir politikoje“ (2022–2025 m.), Turino universitete „Pagrindinės teisės Europoje. Kultūrinio jautrumo integravimui didinimas“ (2023–2026 m.), Leveno katalikiškajame universitete „ES skaitmeninių teisių, teisės ir dizaino sričių tobulinimosi kursai (pagrindinių teisių internetinėje aplinkoje tema)“ (2022–2025 m.), Osijeko universitete „Europos Sąjunga ir lyčių lygybė“ (2023–2026 m.) ir „Jean Monnet“ profesūra „Europos žaliosios teisės. Pagrindinių teisių pertvarkymas ateities kartoms“ Neapolio Suor Orsola Benincasa universitete (2022–2025 m.).

(89)

Pavyzdžiui, Jean Monnet“ profesūra „ES saviraiškos ir informacijos laisvės standartai“ Ukrainos Sumų valstybiniame universitete (2023–2026 m.).

(90)

  ACT Project (project-act.eu) .

(91)

2021 m. Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties ir įvairovės strategijos įgyvendinimo gairės. Įgyvendinimo gairės. Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties ir įvairovės strategija. Programa „Erasmus+“ (europa.eu) . 2024 m. programos „Erasmus+“ vadove taip pat pabrėžiama, kad „programos pagrindas yra priartėti prie mažiau galimybių turinčių asmenų“, t. y. žmonių, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių kaip negalia ar mokymosi sunkumai arba bet kokių kitų priežasčių, įskaitant priežastis, dėl kurių galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali veiksmingai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis“. 2024 m. programos „Erasmus+“ vadovas, p. 4.

(92)

Atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą 2023 m. biudžetas buvo sumažintas 2,1 mlrd. EUR. Į biudžetą buvo įtraukta 5,4 mlrd. EUR pagal priemonę „Next Generation Europe“ numatomų lėšų, skirtų žaliajam ir skaitmeniniam atsigavimui po COVID-19 krizės remti.

(93)

Šia programa taip pat padedama užtikrinti teises į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, nediskriminavimą ir poreikį užtikrinti aplinkos apsaugą ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, kaip įtvirtinta Chartijoje. Žr. Reglamento 2021/695 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1–68) 19 straipsnio 1 dalį.

(94)

Žr. Tarybos sprendimo 2021/764 I priedą (OL L 167I, 2021 5 12, p. 1–80).

(95)

  Flexible Approaches to Support Health through financing | FLASH | Project | Fact sheet | HORIZON | CORDIS | Europos Komisija (europa.eu) .  

(96)

  Saugesnės erdvės vaikams kūrimas internete. Europos Komisija (europa.eu) .

(97)

  adVANced technoloGical solutions coupled with societal-oriented Understanding and AwaReness for Disrupting trafficking in human beings | VANGUARD | Project | Fact sheet | HORIZON | CORDIS | Europos Komisija (europa.eu) .  

(98)

  The European Biodiversity Partnership | Biodiversa-plus | Project | Fact sheet | HORIZON | CORDIS | Europos Komisija (europa.eu) .  

(99)

  BŽŪP lėšos. Europos Komisija (europa.eu) .

(100)

2023–2027 m. BŽŪP pradėta įgyvendinti tik neseniai, o pirmųjų rezultatų bus galima tikėtis 2026 m. pradžioje.

(101)

Socialinės paramos sąlygos yra susijusios su Direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje ir dviem darbuotojų saugos ir sveikatos sričių direktyvomis (Pagrindų direktyva 89/391/EEB ir Direktyva 2009/104/EB). Šis mechanizmas bus grindžiamas ES socialinės teisės aktuose nustatytomis sistemomis. Nacionalinės institucijos turi pranešti nacionalinėms žemės ūkio mokėjimo agentūroms apie rezultatus ir galimas sankcijas už bet kokius tolesnius veiksmus, susijusius su BŽŪP išmokomis. Valstybės narės turi užtikrinti, kad šis mechanizmas būtų įdiegtas ne vėliau kaip nuo 2025 m. Šį mechanizmą jau įgyvendina šešios valstybės narės (Prancūzija, Austrija, Liuksemburgas, Italija, Ispanija ir Portugalija).

(102)

  The European Biodiversity Partnership | Biodiversa-plus | Project | Fact sheet | HORIZON | CORDIS | Europos Komisija (europa.eu) .  

(103)

EGADP yra laikina finansavimo priemonė, kuri buvo sukurta 2021 m. siekiant finansuoti reformas ir investicijas ir taip sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį; Reglamentas (ES) 2021/241 (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–7.

(104)

  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė (europa.eu) .

(105)

Europos Komisija teikia technines žinias valstybėms narėms, kad jos galėtų rengti ir įgyvendinti reformas. Žr. techninės paramos priemonę (europa.eu).

(106)

 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1078, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523 papildomas nustatomomis „InvestEU“ fondo investavimo gairėmis.

(107)

Programos lygmeniu prie klimato tikslų įgyvendinimo turėtų būti prisidedama ne mažiau kaip 30 proc. visos finansavimo ir investavimo operacijų apimties ir ne mažiau kaip 60 proc. bendros finansavimo ir investavimo operacijų, susijusių su klimato ir aplinkos tikslais, apimties pagal tvarios infrastruktūros liniją, kaip nustatyta programos „InvestEU“ reglamento 8 straipsnio 8 dalyje dėl ES skyriaus.

(108)

Pagal BNR 9 straipsnį valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad įgyvendinant fondų veiklą būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijos.

(109)

PMIF tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo, stiprinti ir plėtoti bendrą prieglobsčio politiką ir bendrą imigracijos politiką. Daugiau informacijos apie PMIF. Europos Komisija (Europa.eu).

(110)

VSF tikslas – prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungoje, visų pirma užkertant kelią terorizmui ir radikalizacijai, sunkių formų ir organizuotam nusikalstamumui bei kibernetiniams nusikaltimams ir kovojant su jais. Daugiau informacijos: Vidaus saugumo fondai. Europos Komisija (europa.eu) .

(111)

SVVP siekiama užtikrinti veiksmingą Sąjungos išorės sienų valdymą, aukštą vidaus saugumo lygį Sąjungoje ir laisvą asmenų judėjimą. Daugiau informacijos: Vidaus saugumo fondai. Sienų valdymo ir vizų priemonė. Europos Komisija (europa.eu).

(112)

PMIF fondo lėšomis Komisija pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą 2019–2023 m. programavimo laikotarpiu rėmė projektus, kuriuose dalyvavo apie 1 800 000 trečiųjų šalių piliečių, iš kurių beveik 200 000 buvo pažeidžiami asmenys. Pagal SVVP Komisija remia bendradarbiavimą siekiant stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, be kita ko, įgyvendinant jų pagrindinių teisių strategiją ( Pagrindinių teisių strategija (naujausia redakcija) (europa.eu) ).

(113)

Finansavimas VSF lėšomis padėjo apsaugoti vaikų teises seksualinės prievartos prieš vaikus atvejais, taip pat interneto naudotojų teises, įskaitant privatumą.

(114)

Daugiau informacijos pateikiama ES finansavimo ir konkursų portale (europa.eu) . Taip pat žr. 2024 m. kvietimą teikti pasiūlymus prekybos žmonėmis srityje pagal 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją (COM/2021/171).

(115)

Žr. projektus IMPROV-EU ir „Rightlines“ .

(116)

  Child Sexual Abuse Prevention and Education, CSAPE 2022–2024 project - Pelastakaa Lapset .

(117)

ESF+ lėšomis remiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, prisidedama prie ES užimtumo, socialinės, švietimo ir įgūdžių politikos priemonių. ESF+ lėšomis remiama ekonominė, teritorinė ir socialinė sanglauda ES, taip padedant mažinti skirtumus tarp valstybių narių ir regionų.

(118)

ERPF tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą naikinant disbalansą tarp regionų ir sudarant sąlygas investuoti į pažangesnę, žalesnę, labiau susietą ir socialinę Europą.

(119)

  „Inforegio“. Įgyvendinant projektą „e-Schools“ Kroatijos vaikai ir mokytojai pereina prie skaitmeninio švietimo (europa.eu) .

(120)

  ARS | Algarve (min-saude.pt) .

(121)

2023 m. vasario mėn. buvo surengti klausymai su romais ir romus remiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kuriuose dalyvavo Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos pilietinės visuomenės organizacijos.

(122)

Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320–469. Visų pirma žr. 2014–2020 m. BNR 19 straipsnį.

(123)

Horizontaliųjų reikiamų sąlygų apžvalga pateikiama BNR III priede.

(124)

Teminių reikiamų sąlygų apžvalga pateikiama BNR IV priede.

(125)

BNR 15 straipsnio 4 ir 5 dalys.

(126)

BNR 8 straipsnis.

(127)

Internetinės konsultacijos Pagrindinių teisių platformoje. 8 ir 9 klausimai „Ar žinote apie su finansavimu ES lėšomis susijusius įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje?“ ir „Ar jūsų organizacija siekia užtikrinti, kad naudojant ES lėšas būtų užtikrinamos pagrindinės teisės?“.

(128)

 Belgijoje, Vokietijoje, Maltoje ir Nyderlanduose lygybės institucijos raginamos stebėti įvairius stebėsenos komitetus; Kipre ombudsmenas dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje ir atlieka patariamąjį ir nepriklausomą vaidmenį be balsavimo teisės; Graikijoje Graikijos nacionalinė žmogaus teisių komisija dalyvauja stebėsenos komitetų veikloje ir turi balsavimo teises; Kroatijoje ir Portugalijoje ombudsmenas dalyvauja įvairių stebėsenos komitetų veikloje; Airijoje Airijos žmogaus teisių ir lygybės komisija kviečiama į Airijos partnerystės susitarimo stebėsenos komitetą ir dalyvauja stebėsenos komitetų, kurie stebi, kaip laikomasi Chartijos, veikloje.

(129)

 Bulgarijoje Apsaugos nuo diskriminacijos komisijai atstovaujama visuose ES fondų organuose, kurie konsultuoja ir priima sprendimus dėl visų veiksmų programų rengimo ir įgyvendinimo; Čekijoje ombudsmenas kviečiamas dalyvauti Europos Sąjungos fondų taryboje, kuri yra nuolatinis įvairių vyriausybės ministerijų ekspertų ir patariamasis organas, užtikrinantis esminį visų ES fondų veiklos koordinavimą; Graikijoje Graikijos nacionalinė žmogaus teisių komisija laikoma kompetentinga institucija, kuri užtikrina Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos įgyvendinimą, teikia pagalbą susijusioms valdžios institucijoms ir stebi bei užtikrina procedūrų ir atskirų veiksmų atitiktį Chartijai; Kroatijoje ombudsmenas, be kita ko, surengė nacionalinį diagnostikos praktinį seminarą, kuriame dalyvavo vadovaujančiųjų institucijų, koordinuojančiosios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijų, ombudsmenų institucijų Kroatijoje, taip pat kitų už žmogaus teises atsakingų vyriausybinių įstaigų atstovai, įskaitant nacionalinį Chartijos ryšių punktą iššūkiams ir tolesniems veiksmams, susijusiems su ES fondais ir Chartija, aptarti; Airijoje Airijos žmogaus teisių ir lygybės komisija glaudžiai bendradarbiavo su vadovaujančiosiomis institucijomis ir parengė gairių priemonę, ES fondų kontrolinį sąrašą, ataskaitų teikimo šabloną ir ataskaitų teikimo kontrolinį sąrašą, taip pat rengia mokymus.

(130)

Komisija ir valstybė narė bendrai valdo finansavimą, žr. ES finansavimas pagal valdymo būdą (europa.eu) .

(131)

Internetinės konsultacijos Pagrindinių teisių platformoje. 11 klausimas „Kokių problemų patiriate spręsdami su pagrindinėmis teisėmis susijusių ES fondų atitikties klausimą?“ Taip pat žr. FRA ataskaitą „ES fondai: atitikties pagrindinėms teisėms užtikrinimas“ | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) , 2023 m. gruodžio 19 d.

(132)

Belgijos lygybės institucija, Kipro ombudsmenas, Kroatijos ombudsmenas, Vokietijos nacionalinė žmogaus teisių institucija, Maltos lygybės institucija, Portugalijos nacionalinė žmogaus teisių institucija, Slovakijos nacionalinė žmogaus teisių institucija.

(133)

Žr. FRA ataskaitą „ES fondai: atitikties pagrindinėms teisėms užtikrinimas“ | Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (europa.eu) , 2023 m. gruodžio 19 d.

(134)

ENNHRI atsakymai.

(135)

Pavyzdžiui, Kipro ombudsmenas.

(136)

Pavyzdžiui, Maltos lygybės institucija.

(137)

BNR 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.

(138)

Tokių veiksmų pavyzdžiai yra tinklaveika, socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių vykdoma veikla.

(139)

Reglamento (ES) 2021/1057 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21–59) 9 straipsnis.

(140)

Portugalijos nacionalinė žmogaus teisių institucija, Čekijos ombudsmenas.

(141)

Belgijos lygybės institucija, Kroatijos ombudsmenas, Portugalijos nacionalinė žmogaus teisių institucija, Slovakijos nacionalinė žmogaus teisių institucija, ENNHRI.

(142)

 Slovak National Centre for Human Rights:  The role of national bodies with a human rights remit in ensuring fundamental rights compliance of EU funds – Slovakia .

(143)

  Application of the Charter of Fundamental Rights in the course of implementation of projects financed by EU funds (brpo.gov.pl) .

(144)

  ECHOFunds – Enhancing Charter Compliance of EU Funds – LBI für Grund- und Menschenrechte (lbg.ac.at) .

(145)

Teikdamos programas Komisijai tvirtinti, Lenkija ir Kipras nurodė, kad jos neatitinka Chartijos horizontaliosios reikiamos sąlygos, todėl programos buvo priimtos pažymėjus, kad Chartijos horizontalioji reikiama sąlyga nebuvo įvykdyta. Lenkija ir Kipras atitinkamai 2024 m. sausio 17 d. ir 25 d. pateikė oficialų prašymą laikyti, kad Chartijos horizontalioji reikiama sąlyga buvo įvykdyta, kartu pateikdamos peržiūrėtą įsivertinimą ir šios sąlygos įvykdymo pagrindimą. Komisija patvirtino, kad 2024 m. vasario 29 d. Lenkija ir 2024 m. balandžio 19 d. Kipras įvykdė Chartijos horizontaliąją reikiamą sąlygą (PMIF ir SVVP), todėl nuo to momento buvo galima kompensuoti susijusias išlaidas.

(146)

Visų pirma dėl tam tikrų konkrečių atitinkamai trijose sanglaudos programose nustatytų ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslų įgyvendinimo Vengrijoje. Nors buvo padaryta pažanga teismų nepriklausomumo ir kitų institucinių bei procedūrinių susitarimų srityje, vis dar neišspręstas didelės rizikos, darančios konkretų ir tiesioginį poveikį Chartijos laikymuisi siekiant tam tikrų konkrečių tikslų, visų pirma susijusių su žmogaus orumo neliečiamumu (1 straipsnis), teise į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teise į saviraiškos ir informacijos laisvę (11 straipsnis), teise į nediskriminavimą (21 straipsnis), taip pat akademine laisve (13 straipsnis) ir teise į prieglobstį (18 straipsnis), klausimas (dabartinė padėtis, 2024 m. rugpjūčio mėn.).

(147)

Pagal BNR 41 straipsnį.

(148)

Pagal BNR 38 straipsnį.

(149)

Reglamentas (ES) 2018/1046 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222).

(150)

Leidimus suteikiantys pareigūnai gali imtis priemonių, kai nustatomas ES vertybių pažeidimas, kuris gali būti laikomas sunkiu profesiniu nusižengimu arba dotacijos gavėjo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Finansinis reglamentas buvo iš dalies pakeistas įtraukiant papildomų nuostatų, žr. 2024 m. rugsėjo 23 d. Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija). Naujoje redakcijoje pateikiama bendra nuoroda į Komisijos ir valstybių narių pareigą vykdant ES biudžetą gerbti ES vertybes ir Chartiją, taip pat į lėšų nesuteikimo priežastis, susijusias su diskriminacijos, neapykantos ar smurto prieš asmenų grupę, grupės narį ar panašios veiklos, kuri neatitinka ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, kurstymu.

(151)

  EDES. Europos Komisija (europa.eu) .

(152)

Žr., pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ pavyzdinį dotacijos susitarimą .

(153)

Leidimus suteikiantis pareigūnas gali sumažinti galutinę dotacijos sumą, jeigu nustatoma, kad buvo padaryta pažeidimų, sukčiaujama arba nevykdomos pareigos. Žr. Finansinio reglamento 131 straipsnį.

(154)

Dabartinės DFP programos biudžetas yra 181 mln. EUR; ES kovos su sukčiavimu programa. Europos Komisija (europa.eu) .

(155)

  Pradžia | Nonincrimina .

(156)

Reglamentas (ES) 2021/692 (OL L 156, 2021 5 5, p. 1–20).

(157)

2022 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paraiškos forma. „Etika ir vertybės“.

(158)

Konkrečios taisyklės yra nustatytos nacionalinių agentūrų vadove (Susitarimo dėl įnašo VI priedas).

(159)

2024 m. programos „Erasmus+“ vadovas, p. 11.

(160)

Reglamentas (ES) 2021/695 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1–68).

(161)

  Programos „Europos horizontas“ bendrasis pavyzdinis dotacijos susitarimas .  

(162)

Šis vertinimas apima ir etikos aspektų vertinimo procedūrą, kuri atliekama prieš projekto pradžią, taip pat projekto metu vykdomas etikos patikras, peržiūras ir auditus. Norint atlikti etikos įsivertinimus, reikia pateikti pasiūlymus, kurių pradžioje reikia užpildyti etikos klausimų lentelę.

(163)

Žr. internetinį dokumentą „ Kaip atlikti savo etikos įsivertinimą “ (angl. How to complete your ethics self-assessment). Taip pat: „ Kaip nustatyti su ES lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais susijusias etikos problemas “ (angl. Identifying serious and complex ethics issues in EU-funded research); „ Etika ir duomenų apsauga “ (angl. Ethics and data protection) ir „ Socialinių ir humanitarinių mokslų etika “ (angl. Ethics in Social Sciences and Humanities).

(164)

Dotacijų paraiškas vertina komisija, kurią sudaro darbuotojai ir nepriklausomi išorės ekspertai. Į galutinį sąrašą įtraukti pareiškėjai turi pateikti finansinius dokumentus ir užpildyti finansinę deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kaip bus leidžiamos lėšos.

(165)

 Internetinės konsultacijos Pagrindinių teisių platformoje. 1 klausimas „Kokie buvo trys svarbiausi jūsų organizacijos darbo pagrindinių teisių srityje finansavimo šaltiniai 2019–2024 m.?“. Kiti šaltiniai buvo privačių fondų lėšos (13 proc.) ir narystės mokesčiai (11 proc.). 25 proc. respondentų atsakymų nepateikė.

(166)

2023 m. FRA konsultacijų dėl pilietinės erdvės pagrindinių išvadų ataskaitos 18 diagrama, p. 17, žr. report-key-findings-fra-civic-space-consultation-covering-2023.pdf (europa.eu) .

(167)

Internetinės konsultacijos Pagrindinių teisių platformoje. 3 klausimas „Kokia, jūsų nuomone, yra pagrindinė pagrindinių teisių srities finansavimo Europos Sąjungos lėšomis pridėtinė vertė?“

(168)

2023 m. FRA konsultacijų dėl pilietinės erdvės pagrindinių išvadų ataskaitos 24 diagrama, p. 21–22, report-key-findings-fra-civic-space-consultation-covering-2023.pdf (europa.eu) .

(169)

Žr. Frauenprojektförderungen - Bundeskanzleramt Österreich .

(170)

Finansavimas taip pat skiriamas aplinkos apsaugos projektams, be kita ko, susijusiems su žalos aplinkai prevencija, ir nacionaliniams bei regioniniams švietimo aplinkos klausimais projektams, kuriais skatinamas darnus vystymasis. Sveikatos ir socialinės gerovės skatinimo projektams gali būti skiriamos socialinės gerovės ir sveikatos organizacijų finansavimo centro (STEA) dotacijos.

(171)

  gov - Minister Joe O’Brien announces Ireland Against Racism funding call (www.gov.ie) . Panašiai Ispanijoje su pagrindinėmis teisėmis susijusias subsidijas teikia Lygybės ministerija, kuri remia su LGBTIQ+ asmenų teisėmis ir kova su smurtu dėl lyties ir prekyba žmonėmis susijusias iniciatyvas. Kiekviena ministerija turi patvirtinti planą, kuriame išsamiai išdėstomos ministerijos skiriamos subsidijos ( https://transparencia.gob.es/transparencia/transparencia_Home/index/PublicidadActiva/Contratos/PlanesSubvenciones.html?imprimir=1 ). Bulgarijoje asmenų su negalia agentūra skiria finansavimą, kuris teikiamas taikant specialią asmenų su negalia reabilitacijos ir integracijos projektų metodiką ( https://ahu.mlsp.government.bg/portal/page/86 ).

(172)

  Likrat :: Israelitische Kultusgemeinde Wien (ikg-wien.at) ; Home - Simon Wiesenthal Prize (wiesenthalpreis.at) .

(173)

 Švedija taip pat remia vietos lygmens su diskriminacija kovojančių agentūrų darbą. Kaip į pagalbos skyrimo kriterijų reikia atsižvelgti į geografinį paslaugų pasiskirstymą visoje šalyje. Vyriausybės potvarkiais įgaliojama finansuoti pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos projektus. Žr., pvz., Potvarkį (2002:989) ( Regeringskansliets rättsdatabaser (gov.se) ).

(174)

Regionų ir vietos lygmeniu skiriamos dotacijos taip pat įtraukiamos į Nacionalinę subsidijų duomenų bazę, kurioje pateikiami visi kvietimai teikti paraiškas ( SNPSAP (hacienda.gob.es) ).

(175)

Kaip praneša Danija, Kroatija ir Prancūzija.

(176)

Siekiant palengvinti žmogaus teisių srities projektų Liuksemburge finansavimą, 2022 m. gruodžio 23 d. įstatymu dėl 2023 finansinių metų valstybės pajamų ir išlaidų biudžeto buvo įtrauktas naujas straipsnis. Pagal 2023 m. kvietimą teikti paraiškas ( Appel à projets 2023 - Promouvoir les droits humains - Projets sélectionnés - Ministère de la Justice // Le gouvernement luxembourgeois ) buvo atrinkti septyni projektai.

(177)

Be to, Austrijoje projektus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas romams patekti į darbo rinką, įgyvendina romų NVO. Danija finansuoja pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos galėtų įgyvendinti veiksmų planus, strategijas ir politikos iniciatyvas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Kroatijoje finansavimas teikiamas asmenų su negalia asociacijoms ir kultūros įstaigoms, kad kultūros turinys taptų prieinamesnis. Švedijoje vyriausybė teikia dotacijas, kuriomis aiškiai siekiama remti pilietinę visuomenę (žr. Potvarkį (2021:227)), ir finansavimą pensininkų organizacijoms, kurios remia savo narius keliose srityse (Potvarkis (2003:752)).

(178)

  Hannah Arendt Initiative (hannah-arendt-initiative.de) . Šią iniciatyvą finansuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos federalinis kultūros ir žiniasklaidos komisaras ir ji įgyvendinama bendradarbiaujant su „Deutsche Welle Academy“, Europos tremtyje gyvenančių žurnalistų fondu, organizacija „MICT – Media in Cooperation and Transition“, Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru ir kt.

(179)

Austrija, Airija, Danija, Estija, Italija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija.

(180)

Be to, valstybinė socialinius veiksmus vykdančių NVO taryba yra įgaliota užtikrinti keitimąsi informacija su valstybės administracija apie NVO finansavimą socialiniame sektoriuje ( Plataforma de ONG de Acción Social | Convenios y Alianzas. Alianzas estatales (plataformaong.org) ).

(181)

Remdamasi Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 122/2022 5 straipsnio nuostatomis, Investicijų ir Europos projektų ministerija koordinuoja viešosios informacijos, susijusios su galimybėmis gauti išorės finansavimą, perdavimą ir sklaidą ( Oportunități de finanțare UE (gov.ro) ).

(182)

Iš viso daugiau kaip 30 proc. FRA konsultacijose dėl pilietinės erdvės dalyvavusių organizacijų pranešė, kad 2023 m. (žr. Report on key findings from

FRA's civic space consultation covering 2023 , 11 diagramą, p. 9) ir 2022 m. (žr. FRA 2023, Protecting civil society - update 2023 , 5 diagramą, p. 28) jos nukentėjo dėl politiškai motyvuoto finansavimo mažinimo.

(183)

  Report on key findings from FRA's civic space consultation covering 2023 , 13 diagrama ir 15 diagrama, p. 12 ir 14.

(184)

Internetinės konsultacijos per Pagrindinių teisių platformą, 7 klausimas „Kokios yra pagrindinės jūsų patiriamos problemos, susijusios su jūsų valstybės narės skiriamu nacionaliniu pagrindinių teisių srities finansavimu?“

(185)

Kaip praneša, pavyzdžiui, Kroatija, Italija, Švedija.

(186)

Pvz., Šveicarijos ir Kroatijos bendradarbiavimo programa.

(187)

  776-lista-proiecte-apel-1-ro-sanatate.pdf (eeagrants.ro) .

(188)

  Barnahus v Sloveniji (skupni projekt Evropske unije in Sveta Evrope) ; Improving the juvenile justice systems and strengthening the education and training of penitentiary staff in Slovenia.

(189)

Atsakymus pateikė ENNHRI ir „Equinet“.

(190)

Chartijos strategija, p. 9, 11.

(191)

  ENNHRI-Statement-on-NHRIs-Monitoring-Fundamental-Rights-Compliance-Of-EU-Funds.pdf .

(192)

Su nacionalinių institucijų statusu susiję principai (Paryžiaus principai), 1993 m. gruodžio 20 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 48/134.

(193)

Federalinė kovos su diskriminacija agentūra (vok. Antidiskriminierungsstelle des Bundes) (FADA).

(194)

  Antidiskriminierungsstelle - Homepage - Der Link war falsch, die Adresse ist die richtige! ; General Act on Equal Treatment (Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz – AGG) (gesetze-im-internet.de) .

(195)

Strategy Statement 2022-2024 - IHREC - Irish Human Rights and Equality Commission .

(196)

Šis projektas buvo finansuojamas pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos kvietimą teikti paraiškas CERV-2022-CHAR-LITI. Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio mėn.; Rooting for Rights - aditus foundation .

(197)

  Supporting National Human Rights Institutions in monitoring fundamental rights and the fundamental rights aspects of the rule of law | European Union Agency for Fundamental Rights (europa.eu) ; Strengthening NHRIs to advance EU common values and the EU Charter of Fundamental Rights: outcomes of FRA Conference on NHRIs - ENNHRI .

(198)

Žr. 3.8.2 punktą.

(199)

 Kroatijos Respublikos ombudsmenės atsakymai per tikslines konsultacijas, surengtas siekiant pagrįsti šią ataskaitą, p. 5. 2024 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skyriuje, kuriame aptariama teisinės valstybės principo taikymo padėtis Kroatijoje, (p. 31) pažymima, kad, pasak vyriausybės, 2023 m. finansavimo tendencijos rodo, kad pereita nuo trumpalaikės paramos prie daugiamečio sisteminio ir nuolatinio finansavimo. Vis dėlto kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos nurodė didėjančią administracinę naštą teikiant finansavimo paraiškas, taip pat problemas, susijusias su finansavimo prioritetų nustatymu.

(200)

 Slovakijos nacionalinio žmogaus teisių centro atsakymai per tikslines konsultacijas, surengtas siekiant pagrįsti šią ataskaitą, p. 4. 2024 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skyriuje, kuriame aptariama teisinės valstybės principo taikymo padėtis Slovakijoje, (p. 35) pažymima, kad pilietinės visuomenės organizacijų aplinka pablogėjo, visų pirma tų, kurios prižiūri valstybės veiklą arba dirba žmogaus teisių srityje. Priimtos priemonės, kuriomis siekiama nutraukti tam tikrų pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma LGBTIQ organizacijų, viešąjį finansavimą ir viešąjį finansavimą tokiai veiklai kaip kova su dezinformacija arba žmogaus teisių apsauga.

(201)

„Philea“ duomenimis, Europoje veikia daugiau kaip 186 000 filantropinių organizacijų. Nors nėra tikslių duomenų apie jų teikiamą finansavimą pagrindinių teisių srityje, apskaičiuota, kad bendra metinė finansavimo suma siekia 54,5 mlrd. EUR.

(202)

Konsultacijose dalyvavo Europos Taryba, Europos Tarybos vystymo bankas, EEE ir Norvegijos dotacijų finansinių mechanizmų biuras, Europos investicijų bankas, Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras, US AID, Europos filantropijos asociacija (Philanthropy Europe Association; „Philea“) ir fondas „Stiftung Mercator“.

(203)

Report on key findings from FRA's civic space consultation covering 2023 , 18 diagrama, p. 17.

(204)

  Pradžia | EEE dotacijos .

(205)

Bulgarijai, Kroatijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Maltai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai.

(206)

  Protokolo Nr. 38C dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo 1 straipsnio 2 dalis. Taip pat žr. pranešimą „Taryba pritarė susitarimams dėl 2021–2028 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų“. Europos Sąjungos Taryba (europa.eu) .

(207)

EEE ir Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas, kuriame nurodyta, kad finansavimas teikiamas pagal prioritetą „kultūra, pilietinė visuomenė, geras valdymas ir pagrindinės teisės bei laisvės“.

(208)

EEE ir Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas, kuriame nurodyta, kad finansavimas teikiamas pagal prioritetą „socialinė įtrauktis, jaunimo užimtumas ir skurdo mažinimas“, pagal kurį taip pat teikiamas finansavimas siekiant skatinti užtikrinti aukščiausio įmanomo lygio sveikatos priežiūrą, be kita ko, vaikams ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat iš skurstančių vietovių kilusiems asmenims. Pagal prioritetą „teisingumas ir vidaus reikalai“ EEE ir Norvegijos dotacijomis buvo remiami projektai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas prieglobsčio prašytojams prašyti tarptautinės apsaugos, tobulinti pataisos tarnybų darbą, kad jis atitiktų tarptautinius ir Europos standartus, gerinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, taip pat projektai, kuriais siekiama didinti teisminių institucijų veiksmingumą ir efektyvumą ir kovoti su smurtu šeimoje ir smurtu dėl lyties.

(209)

  The projects helping Roma Communities get out of slums | EEA Grants .

(210)

  U.S. Agency for International Development (usaid.gov) . 

(211)

US AID atsakymas. Parama apima techninę ir finansinę pagalbą organizaciniams pajėgumams stiprinti ir finansavimo įvairinimui, dalyvavimui ir viešiesiems ryšiams remti, koalicijų kūrimui, demokratinių reformų propagavimui, taip pat reformoms, kuriomis siekiama pagerinti bendrą pilietinės visuomenės veiklos aplinką. US AID taip pat vis daugiau remia neoficialias iniciatyvas ir pilietinius judėjimus tokiose šalyse kaip Armėnija, Ukraina ir Moldova. Buvo organizuojami propagavimo srities mokymai pažeidžiamoje padėtyje esančioms grupėms Serbijoje, Kosove ir Šiaurės Makedonijoje ir teikiama parama LGBTI+ bendruomenėms.

(212)

OHCHR atsakymas.

(213)

ETVB siekia finansuoti su pažeidžiamoje padėtyje esančiomis grupėmis, vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia susijusius projektus. Šis bankas teikia dotacijas projektams visose valstybėse narėse, išskyrus Austriją, kuri nėra narė. ETVB peržiūri savo pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti pažeidžiamus paramos gavėjus, kad juos būtų galima stebėti ateityje.

(214)

EEE / Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas, OHCHR atsakymas. Abiejuose atsakymuose minima dalyvavimu grindžiamos metodikos taikymas plėtojant projektų valdymą ir rengimą, ir parama galimiems dotacijų gavėjams rengiant projektus.

(215)

EEE / Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas, kuriame nurodyta, kad buvo rengiamos sesijos apie tai, kaip teikti paraiškas, padidinta aprėptis įtraukiant nepakankamai aptarnaujamas geografines vietoves, teikiamos dotacijos be bendro finansavimo reikalavimo, organizuojamos sesijos paraiškų teikimo klausimais ir skelbiami specialūs kvietimai teikti paraiškas konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, romų įtraukties ir įgalėjimo.

(216)

US AID atsakymas; „Philea“ atsakymas, p. 6. „Philea“ pažymi, kad filantropinės organizacijos siūlo kitokią paramą nei dotacijos, pavyzdžiui, paramą organizacinei plėtrai ir tinklų kūrimui, taip pat premijas ir apdovanojimus.

(217)

2023 m. FRA konsultacijų dėl pilietinės erdvės pagrindinių išvadų ataskaitos 25 diagrama, p. 23, report-key-findings-fra-civic-space-consultation-covering-2023.pdf (europa.eu) . Finansavimo rūšys, kurias pilietinės visuomenės organizacijos laiko svarbiomis, be kita ko, yra susijusios su finansavimu, kuriuo siekiama remti politikos formuotojų veiklą, organizacinį vystymą, taip pat organizacinę plėtrą, visuomenės palaikymą ir kampanijas, savo darbuotojų ir savanorių gebėjimų stiprinimą ir kontrolierių veiklą.

(218)

US AID atsakymas.

(219)

EAA/Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas, kuriame minimas Aktyvių piliečių fondas.

(220)

EEE / Norvegijos dotacijų teikėjų atsakymas.

(221)

EIB atsakymas.

(222)

US AID atsakymas.

(223)

„Philea“ atsakymas, p. 6.

(224)

„Philea“ atsakymas, p. 6–10. „Philea“ teigimu, reikia aktyvesnio viešųjų ir filantropinių finansuotojų dialogų įvairiose politikos srityse, įskaitant klimato, demokratijos, lygybės ir vystymosi partnerystes. „Philea“ puoselėja įvairią ir įtraukią fondų, filantropinių organizacijų ir tinklų, dirbančių bendros gerovės labui, ekosistemą.

(225)

OHCHR atsakymas. ES ir OHCHR susitarimai dėl įnašo, kurie buvo sudaryti remiant žmogaus teisių propagavimą ir apsaugą Azerbaidžane, Čade, Burkina Fase, Filipinuose, Gruzijoje, Gvatemaloje, Jemene, Kambodžoje, Kolumbijoje, Mauritanijoje, Meksikoje, Moldovoje, Nigeryje, Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, Peru, Sudane, Sirijoje, Tailande, Ukrainoje ir Venesueloje. OHCHR taip pat bendradarbiauja su ES bendrai organizuodama viešus renginius ir skelbdama apie paramos teikėjus socialiniuose tinkluose.

(226)

Kartu su Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos lėšomis, US AID lėšomis finansuojamas projektas „Engaging Central Europe“, kuriuo siekiama įgalinti pilietinę visuomenę apsaugoti, atgaivinti ir atnaujinti demokratiją Europos širdyje; Engaging Central Europe | German Marshall Fund of the United States (gmfus.org) .

(227)

Be to, EIB bendradarbiauja su ES valstybių narių nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, taip siekdamas remti projektus pagrindinių teisių srityje, pavyzdžiui, susijusius su socialiniu būstu Prancūzijoje ir, kartu su ETVB, pažeidžiamų grupių Vakarų Balkanuose projektus. Be to, ETVB dalyvauja ES finansavimo platformose, siekdamas skatinti taikyti įvairius finansavimo šaltinių derinius ir taip padidinti projektų finansinį tvarumą. ETVB taip pat bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, teikia bendrą finansavimą ir dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais.

(228)

  Supporting civil society organisations and human rights defenders through funding . Žr. 1 skyrių.

(229)

Pirmasis susitikimas įvyko 2024 m. birželio mėn. „Philea“ iniciatyva.

(230)

https://www.eeas.europa.eu/sites/default/files/documents/2024/Action-Plan-EN_2020-2027.pdf (pratęstas iki 2027 m., atsižvelgiant į 2024 gegužės 27 d. Tarybos išvadas (ST 9508 2024 INIT)).

(231)

  17 TIKSLŲ | Darnus vystymasis (un.org) .

(232)

Pavyzdžiui, Tarptautinis baudžiamasis teismas ir OHCHR.

(233)

Atitinkami veiksmai finansuojami pagal teminę programą „Visuotiniai uždaviniai“.

(234)

Atitinkami veiksmai finansuojami pagal teminę programą „Pilietinės visuomenės organizacijos“. Su žmogaus teisėmis susiję veiksmai taip pat remiami pagal KVTBP greitojo reagavimo ramstį.

(235)

Nustačius rimtų su pagrindinėmis teisėmis susijusių problemų, finansavimas gali būti sustabdomas arba nutraukiamas. Šiuo metu delegacijos pasiekia 15 proc. geografinių programų, kurias įgyvendinant nurodomas įnašas žmogaus teisių srityje, tikslą.

(236)

Šia iniciatyva reaguojama į visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, daugiausia dėmesio skiriant smurtui šeimoje, smurtui dėl lyties ir žalingai praktikai, moterų žudymui dėl lyties, prekybai žmonėmis ir seksualiniam bei ekonominiam išnaudojimui.

(237)

Finansavimas skiriamas pagal KVTBP „Globali Europa“ temines programas, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir KVTBP „Globali Europa“ regioninius ir dvišalius paketus.

(238)

  Kartu su Europos Taryba įgyvendinami ES projektai | EIVT (europa.eu) ;

(239)

Projektų pavyzdžiai pateikti prie šios ataskaitos pridedamame priede.

(240)

COM(2022) 716.

(241)

FRA apklausa, 4 klausimas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 10

COM(2024) 456 final

PRIEDAS

prie

Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Pagrindinių teisių propagavimo, apsaugos ir vykdymo užtikrinimo finansavimas



2024 m. metinė ataskaita dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo

PRIEDAS

Projektų, susijusių su ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių propagavimu

pasitelkiant finansavimą pagal ES programas, pavyzdžiai

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ORUMAS

1 straipsnis

Žmogaus orumas

4 straipsnis

Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas

5 straipsnis

Vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVĖS

6 straipsnis

Teisė į laisvę ir saugumą

7 straipsnis

Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

8 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

9 straipsnis

Teisė tuoktis ir kurti šeimą

10 straipsnis

Minties, sąžinės ir religijos laisvė

11 straipsnis

Saviraiškos ir informacijos laisvė

12 straipsnis

Susirinkimų ir asociacijų laisvė

13 straipsnis

Menų ir mokslo laisvė

14 straipsnis

Teisė į mokslą.

15 straipsnis

Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti

16 straipsnis

Laisvė užsiimti verslu

18 straipsnis

Teisė į prieglobstį

19 straipsnis

Apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju

III ANTRAŠTINĖ DALIS

LYGYBĖ

20 straipsnis

Lygybė prieš įstatymą

21 straipsnis

Nediskriminavimas

22 straipsnis

Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė

23 straipsnis

Moterų ir vyrų lygybė

24 straipsnis

Vaiko teisės

25 straipsnis

Pagyvenusių žmonių teisės

26 straipsnis

Neįgaliųjų asmenų integravimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SOLIDARUMAS

27 straipsnis

Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje

31 straipsnis

Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos

33 straipsnis

Šeima ir profesinė veikla

34 straipsnis

Socialinė apsauga ir socialinė parama

35 straipsnis

Sveikatos priežiūra

36 straipsnis

Galimybė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis

37 straipsnis

Aplinkos apsauga

38 straipsnis

Vartotojų apsauga

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PILIEČIŲ TEISĖS

39 straipsnis

Teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose

45 straipsnis

Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINGUMAS

47 straipsnis

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą

48 straipsnis

Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą

Santrumpų, vartojamų kalbant apie ES programas, sąrašas