1978L0660 — LT — 01.05.2004 — 006.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KETVIRTOJI TARYBOS DIREKTYVA 1978 m. liepos 25 d. grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 14.8.1978, p.11) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
SEPTINTOJI TARYBOS DIREKTYVA, 83/349/EEB 1983 m. birželio 13 d. |
L 193 |
1 |
18.7.1983 |
|
|
L 314 |
28 |
4.12.1984 |
||
|
VIENUOLIKTOJI TARYBOS DIREKTYVA 89/666/EEB 1989 m. gruodžio 21 d. |
L 395 |
36 |
30.12.1989 |
|
|
L 317 |
57 |
16.11.1990 |
||
|
L 317 |
60 |
16.11.1990 |
||
|
L 82 |
33 |
25.3.1994 |
||
|
L 162 |
65 |
26.6.1999 |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/65/EB 2001 m. rugsėjo 27 d. |
L 283 |
28 |
27.10.2001 |
|
|
L 120 |
22 |
15.5.2003 |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/51/EB tekstas svarbus EEE 2003 m. birželio 18 d. |
L 178 |
16 |
17.7.2003 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 291 |
17 |
19.11.1979 |
||
|
L 302 |
23 |
15.11.1985 |
||
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
|
(*) |
Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba. |
|
NB: Šioje suvestinėje dokumento redakcijoje pateiktos nuorodos į Europos valiutos vienetą ir (arba) ekiu, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. turi būti suprantamos kaip nuorodos į euro – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3308/80 (OL L 345, 1980 12 20, p. 1) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 (OL L 162, 1997 6 19, p. 1). |
KETVIRTOJI TARYBOS DIREKTYVA
1978 m. liepos 25 d.
grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių
(78/660/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, o ypač į jos 54 straipsnio 3 dalies g punktą,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento išvadą ( 1 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto išvadą ( 2 ),
kadangi, siekiant apsaugoti valstybes nares ir trečiuosius asmenis, ypač svarbu suderinti valstybių narių vidaus teisės aktus, reglamentuojančius kai kurių ribotos turtinės atsakomybės bendrovių metinių ataskaitų ir metinių pranešimų turinį, formą, juose taikomus įvertinimo metodus bei ataskaitų skelbimo tvarką;
kadangi būtina vienu metu derinti minėtoms bendrovėms taikomus šių sričių teisės aktus, nes, viena vertus, tų bendrovių veikla dažnai neapsiriboja atitinkamos valstybės teritorija, o, antra vertus, tų bendrovių garantijos tretiesiems asmenims apribotos bendrovės grynąja turto verte; be to, kadangi Direktyvos 68/151/EEB ( 3 ) 2 straipsnio 1 dalies f punkte pripažįstama ir patvirtinama, kad toks derinimas yra būtinas ir neatidėliotinas;
kadangi Bendrijoje taip pat būtina nustatyti minimalius vienodus teisinius reikalavimus viešai skelbtinos finansinės informacijos apimčiai, kurių privalėtų laikytis tarpusavyje konkuruojančios bendrovės;
kadangi metinėje atskaitomybėje turi būti nurodoma tikra ir teisinga bendrovės turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės, pelno ir nuostolio padėtis; kadangi todėl reikia patvirtinti privalomą standartinę balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos formą, ir kadangi reikia nustatyti informacijos, kuri turi būti pateikta paaiškinamajame rašte ir metiniame pranešime, minimumą; tačiau kadangi tam tikroms didesnės ekonominės ir socialinės reikšmės neturinčioms bendrovėms turi būti leidžiama nukrypti nuo šių reikalavimų;
kadangi įvairius turto ir įsipareigojimų įvertinimo metodus būtina suderinti tiek, kad būtų garantuotas metinėse ataskaitose pateikiamos informacijos palyginamumas ir lygiavertiškumas;
kadangi visų bendrovių, kurioms taikoma ši direktyva, metinės ataskaitos turi būti skelbiamos Direktyvoje 68/151/EEB nustatyta tvarka; tačiau kadangi mažoms ir vidutinėms įmonėms šioje srityje taip pat turi būti leidžiama nukrypti nuo šių reikalavimų;
kadangi bendrovių metinių ataskaitų auditą turi atlikti atitinkamus įgaliojimus ir bent minimalias vėliau Bendrijoje derintinas kvalifikacijas turintys asmenys; kadangi nuo privalomo audito gali būti atleistos tik mažos įmonės;
kadangi, jei bendrovė priklauso bendrovių grupei, pageidautina skelbti ataskaitas, atspindinčias tikrą ir teisingą visos grupės veiklos padėtį; tačiau, kadangi netrukus įsigalios Tarybos direktyva dėl suvestinių ataskaitų, reikia numatyti galimybę nukrypti nuo tam tikrų šios direktyvos nuostatų;
kadangi, siekiant kovoti su sunkumais, kylančiais dėl šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų, tam tikroms šios direktyvos nuostatoms įgyvendinti reikia numatyti ilgesnį nei dažniausiai tokiais atvejais suteikiamą laikotarpį,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Šioje direktyvoje nustatytos derinimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuo jantiems toliau išvardytų rūšių bendrovių veiklą:
— Vokietijoje:
—die Aktiengesellschaft, die Kommanditgesellschaft auf Aktien, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung,
— Belgijoje:
—la société anonyme/de naamloze vennootschap,la société en commandite par actions/de commanditaire vennootschap op aandelen,la société de personnes à responsabilité limitée/de personenvennootschap met beperkte aansprakelijkheid,
— Danijoje:
—aktieselskaber, kommanditaktieselskaber, anpartsselskaber,
— Prancūzijoje:
—la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée,
— Airijoje:
—public companies limited by shares or by guarantee, private companies limited by shares or by guarantee,
— Italijoje:
—la società per azioni, la società in accomandita per azioni, la società a responsabilità limitata,
— Liuksemburge:
—la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée,
— Olandijoje:
—de naamloze vennootschap, de besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid,
— Jungtinėje Karalystėje:
—public companies limited by shares or by guarantee, private companies limited by shares or by guarantee,
— Graikijoje:
—η ανώνυμη εταιρία, η εταιρία περιωρισμένης ευθύνης, η ετερόρρυθνη κατά μετοχές εταιρία,
— Ispanijoje:
—la sociedad anónima, la sociedad comanditaria por acciones, la sociedad de responsabilidad limitada,
— Portugalijoje:
—a sociedade anónima de responsabilidade limitada, a sociedade em comandita por acēoes, a sociedade por quotas de responsabilidade limitada,
— Austrijoje:
—die Aktiengesellschaft, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung,
— Suomijoje:
—osakeyhtiö/aktiebolag,
— Švedijoje:
—aktiebolag,
— Čekijoje:
—společnost s ručením omezeným, akciová společnost,
— Estijoje:
—aktsiaselts, osaühing,
— Kipre:
—δημόσιες εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση, ιδιωτικές εταιρείες περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή με εγγύηση,
— Latvijoje:
—akciju sabiedrība, sabiedrība ar ierobežotu atbildību,
— Lietuvoje:
—akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės,
— Vengrijoje:
—részvénytársaság, korlátolt felelősségű társaság,
— Maltoje:
—kumpanija pubblika/public limited liability company,kumpanija privata/private limited liability company,
soċjeta in akkomandita bil-kapital maqsum f'azzjonijiet/partnership en commandite with the capital divided into shares,
— Lenkijoje:
—spółka akcyjna, spółka z ograniczoną odpowiedzialnością, spółka komandytowo-akcyjna,
— Slovėnijoje:
—delniška družba, družba z omejeno odgovornostjo, komanditna delniška družba,
— Slovakijoje:
—akciová spoločnosť, spoločnosť s ručením obmedzeným.
Šioje direktyvoje numatytos koordinavimo priemonės taikomos ir valstybių narių įstatymams bei kitiems teisės aktams, susijusiems su šių rūšių bendrovėmis:
a) Vokietijoje:
die offene Handelsgesellschaft, die Kommanditgesellschaft;
b) Belgijoje:
la société en nom collectifde vennootschap onder firma;
la société en commandité simplede gewone commanditaire vennootschap;
c) Danijoje:
interessentskaber, kommanditselskaber;
d) Prancūzijoje:
la société en nom collectif, la société en commandite simple;
e) Graikijoje:
η ομόρρυθμος εταιρεία, η ετερόρρυθμος εταιρεία;
f) Ispanijoje:
sociedad colectiva, sociedad en comandita simple;
g) Airijoje:
partnerships, limited partnerships, unlimited companies;
h) Italijoje:
la società in nome collettivo, la società in accomandita semplice;
i) Liuksemburge:
la société en nom collectif, la société en commandite simple;
j) Nyderlanduose:
de vennootschap onder firma, de commanditaire vennootschap;
k) Portugalioje:
sociedade em nome colectivo, sociedade em comandita simples;
l) Didžiojoje Britanijoje:
partnerships, limited partnerships, unlimited companies;
m) Austrijoje:
die offtene Handelgesellshaft, die Kommanditgesellschaft;
n) Suomijoje:
avoin yhtiö/öppet bolag, kommandiittiyhtiö/ kommanditbolag;
o) Švedijoje:
handelsbolag, kommanditbolag;
p) Čekijoje:
veřejná obchodní společnost, komanditní společnost, družstvo;
q) Estijoje:
täisühing, usaldusühing;
r) Kipre:
oμόρρυθμες και ετερόρρυθμες εταιρείες (συνεταιρισμοί);
s) Latvijoje:
pilnsabiedrība, komanditsabiedrība;
t) Lietuvoje:
tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos;
u) Vengrijoje:
közkereseti társaság, betéti társaság, közös vállalat, egyesülés;
v) Maltoje:
soċjeta f'isem kollettiv jew soċjeta in akkomandita, bil-kapital li mhux maqsum f'azzjonijiet meta s-soċji kollha li għandhom responsabbilita' llimitata huma soċjetajiet tat-tip deskritt f'sub paragrafu 1/Partnership en nom collectif or partnership en commandite with capital that is not divided into shares, when all the partners with unlimited liability are partnerships as described in sub-paragraph 1;
w) Lenkijoje:
spółka jawna, spółka komandytowa;
x) Slovėnijoje:
družba z neomejeno odgovornostjo, komanditna družba;
y) Slovakijoje:
verejná obchodná spoločnosť, komanditná spoločnosť,
jei visi neribotos atsakomybės nariai yra pirmojoje pastraipoje nurodytų rūšių bendrovės arba bendrovės, kurioms netaikomi valstybės narės įstatymai, tačiau kurių teisinė forma panaši į Direktyvoje 68/151/EEB minimą formą.
Ši direktyva taip pat taikoma antrojoje pastraipoje minimoms bendrovių ar firmų rūšims, kurių visi neribotos atsakomybės nariai irgi yra pirmojoje pastraipoje nurodytų rūšių bendrovės.
2. Atsižvelgdamos į numatytas vėliau diegti derinimo priemones, valstybės narės neprivalo šios direktyvos nuostatų taikyti bankams ir kitoms finansų institucijoms bei draudimo įmonėms.
1
SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
2 straipsnis
1. Metinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Šie dokumentai kartu sudaro vientisą visumą.
Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad be pirmojoje pastraipoje nurodytų dokumentų į metinę atskaitomybę būtų įtrauktos ir kitos ataskaitos.
2. Jos sudaromos aiškiai, laikantis šios direktyvos nuostatų.
3. Metinė atskaitomybė pateikia tikrą ir teisingą bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtį.
4. Jei šios direktyvos nuostatų taikymo nepakaktų 3 dalyje apibrėžtos tikros ir teisingos padėties nurodymui, privalu pateikti papildomos informacijos.
5. Jei išimtiniais atvejais šios direktyvos kurios nors nuostatos taikymas būtų nesuderinamas su 3 dalies reikalavimu, tos nuostatos reikia nepaisyti ir stengtis nurodyti 3 dalyje apibrėžtą tikrą ir teisingą padėtį. Visi tokie nukrypimai turi būti pažymėti paaiškinamajame rašte, nurodant jų priežastis ir poveikį bendrovės turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir pelnui arba nuostoliui. Valstybės narės gali apibrėžti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialiąsias taisykles.
6. Valstybės narės gali įgalioti arba pareikalauti metinėse ataskaitose atskleisti ir kitą nei pagal šią direktyvą privalomą atskleisti informaciją.
2
SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos dėl balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos
3 straipsnis
Skirtingų finansinių metų balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra, o ypač skelbiamų ataskaitų forma negali būti keičiama kiekvienais finansiniais metais. Nukrypti nuo šios nuostatos leidžiama tik išimtiniais atvejais. Visi tokie nukrypimai ir jų priežastys turi būti nurodyti paaiškinamajame rašte.
4 straipsnis
1. 9, 10 ir 23–26 straipsniuose numatyti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai turi būti pateikiami atskirai nustatyta eilės tvarka. Leidžiamas tolesnis straipsnių padalijimas, laikantis privalomosios bendros struktūros schemos. Galima įtraukti papildomų straipsnių, jeigu jų turinys neįeina į privalomųjų straipsnių turinį. Valstybės narės gali reikalauti smulkiau padalinti straipsnius arba įtraukti papildomų straipsnių.
2. Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių, žymimų arabiškais skaitmenimis, struktūra, nomenklatūra ir terminija prireikus turi būti pritaikoma prie specifinio bendrovės veiklos pobūdžio. Tokių pakeitimų valstybės narės gali reikalauti iš tam tikro ekonomikos sektoriaus bendrovių.
3. Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai gali būti sujungiami, jeigu:
a) jų sumos 2 straipsnio 3 dalies reikalavimo atžvilgiu nėra reikšmingos arba
b) jas sujungus ataskaitos tampa aiškesnės su sąlyga, kad sujungtieji straipsniai atskirai nurodomi paaiškinamajame rašte. Valstybės narės gali reikalauti sujungti tam tikrus straipsnius.
4. Prie kiekvieno balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnio sumos nurodoma atitinkama praėjusiųjų finansinių metų suma. Jeigu šios sumos yra nepalyginamos, valstybės narės gali nurodyti patikslinti praėjusiųjų finansinių metų sumas. Visi sumų nepalyginamumo ir tikslinimo atvejai nurodomi paaiškinamajame rašte su atitinkamais komentarais.
5. Jeigu tam tikrą balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį atitinkanti suma lygi nuliui, tas straipsnis į ataskaitą neįtraukiamas, išskyrus tą atvejį, jei 4 dalyje apibrėžta tą straipsnį atitinkanti suma buvo praėjusiais finansiniais metais.
6. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų ir ataskaitų balansų straipsniuose būtų pateiktos sumos, atspindinčios užregistruotų sandorių ar susitarimų esmę. Toks leidimas arba reikalavimas gali būti taikomas tik tam tikroms bendrovių rūšims ir (arba) konsoliduotoms atskaitomybėms, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Septintojoje Tarybos direktyvoje 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės ( 4 ).
5 straipsnis
1. Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, valstybės narės gali investicinėms bendrovėms ir finansinėms holdingo kompanijoms nustatyti privalomas metinių atskaitomybių formas, su sąlyga, kad šių formų nurodoma bendrovių veiklos padėtis atitiktų 2 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
2. Šioje direktyvoje „investicinės bendrovės“ reiškia tik:
a) bendroves, kurių vienintelė veiklos kryptis yra investuoti savo lėšas į įvairius vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą tik tam, kad paskirstytų investicijų riziką ir garantuotų savo akcininkams naudingus jų turto valdymo rezultatus;
b) su nekintamo kapitalo investicinėmis bendrovėmis susijusias bendroves, kurių vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti visiškai apmokėtas tų investicinių bendrovių išleistas akcijas, neatsižvelgiant į Direktyvos 77/91/EEB ( 5 ) 20 straipsnio 1 dalies h punkto nuostatas.
3. Šioje direktyvoje „finansinės holdingo kompanijos“ reiškia tik bendroves, kurių vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų bendrovių akcijas, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų bendrovių valdyme, nepažeidžiant jų, kaip akcininkų, teisių. Administracinių arba teisminės institucijos turi kontroliuoti, ar šios kompanijos laikosi veiklos apribojimų.
6 straipsnis
Valstybės narės gali leisti arba reikalauti pakeisti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų formas, kad būtų parodytas pelno paskirstymas arba nuostolio padengimas.
7 straipsnis
Turto ir įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų straipsnius tarpusavyje kompensuoti draudžiama.
3
SKIRSNIS
Balanso schemos
8 straipsnis
Balansui valstybės narės pasirenka vieną arba abi iš 9 ir 10 straipsniuose pateiktų schemų. Jei valstybė numato naudoti abi schemas, bendrovėms gali būti paliekama teisė pasirinkti vieną iš jų.
Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad bendrovės pateiktų balansą kaip nurodyta 10a straipsnyje kaip alternatyvų būdą kitur numatytoms ar leistoms naudoti schemoms.
9 straipsnis
Turtas
A. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas,
iš kurio pareikalauta apmokėti
(jeigu nacionaliniai teisės aktai nenumato pareikalauto apmokėti kapitalo nurodyti „Įsipareigojimuose“. Šiuo atveju pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas turi būti nurodomas kaip turtas A arba D.II.5 straipsnyje.)
B. Formavimo savikaina
Pagal nacionaliniuose teisės aktuose pateikiamą apibrėžimą, jeigu juose leidžiama formavimo savikainą rodyti kaip turtą. Nacionaliniuose teisės aktuose taip pat gali būti numatyta formavimo savikainą rodyti „Nematerialiojo turto“ pirmajame straipsnyje.
C. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
1. Tyrimų ir taikomosios veiklos darbų savikaina, jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia ją rodyti kaip turtą.
2. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės bei turtas, kurie:
a) buvo įsigyti atsilygintinai ir kurių nereikia rodyti C.I.3 straipsnyje; arba
b) sukurti pačios bendrovės, jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia juos rodyti kaip turtą.
3. Geras vardas, jeigu jis buvo įsigytas atsilygintinai.
4. Išankstiniai mokėjimai.
II. Materialusis turtas
1. Žemė ir pastatai.
2. Statiniai ir mašinos.
3. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai.
4. Išankstiniai mokėjimai ir nebaigta materialiojo turto statyba.
III. Finansinis turtas
1. Dukterinių bendrovių akcijos.
2. Dukterinėms bendrovėms suteiktos paskolos.
3. Kitų bendrovių akcijų paketai.
4. Paskolos bendrovėms, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi.
5. Investicijos į ilgalaikį turtą.
6. Kitos paskolos.
7. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – apskaitinę vertę), jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia jas rodyti balanse.
D. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos
1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai.
2. Nebaigta gamyba.
3. Baigti gaminiai ir perpardavimui skirti gaminiai.
4. Išankstiniai apmokėjimai.
II. Gautinos sumos
(Daugiau nei po vienerių metų gautinos sumos kiekviename straipsnyje rodomos atskirai.)
1. Pirkėjų įsiskolinimas.
2. Dukterinių bendrovių skolos.
3. Bendrovių, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, skolos.
4. Kitos gautinos sumos.
5. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas (jeigu nacionaliniai teisės aktai nereikalauja pareikalauto įmokėti kapitalo rodyti „Turto“ A straipsnyje).
6. Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos (jeigu nacionaliniai teisės aktai nereikalauja šių sumų rodyti „Turto“ E straipsnyje).
III. Investicijos
1. Dukterinių bendrovių akcijos.
2. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – buhalterinę vertę), jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia jas rodyti balanse.
3. Kitos investicijos.
IV. Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje
E. Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos (gautinos) pajamos
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti D.II.6 straipsnyje).
F. Finansinių metų nuostolis
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta jo rodyti „Įsipareigojimų“ A.VI straipsnyje).
ĮSIPAREIGOJIMAI
A. Kapitalas ir rezervai
I. Pasirašytasis (įstatinis) kapitalas
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šiame straipsnyje rodyti pareikalautą apmokėti kapitalą. Šiuo atveju pasirašytojo kapitalo ir apmokėtojo kapitalo sumos turi būti rodomos atskirai).
II. Akcijų priedai
III. Perkainojimo rezervas
IV. Rezervai
1. Įstatymo numatyti rezervai, jeigu nacionaliniai teisės aktai reikalauja sudaryti tokius rezervus.
2. Nuosavų akcijų rezervas, jeigu nacionaliniai teisės aktai reikalauja sudaryti tokius rezervus, neatsižvelgiant į Direktyvos 77/91/EEB 22 straipsnio 1 dalies b punktą.
3. Bendrovės įstatuose numatyti rezervai.
4. Kiti rezervai.
V. Pelnas arba nuostolis finansinių metų pradžioje
VI. Pelnas arba nuostolis finansinių metų pabaigoje
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta jų rodyti „Turto“ F straipsnyje arba „Įsipareigojimų“ E straipsnyje).
B. ►M10 Atidėjimai ◄
1. Atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams.
2. Atidėjimai mokesčiams.
3. Kiti atidėjimai
C. Kreditoriai
(Per vienerius metus mokėtinos sumos ir vėliau kaip po vienerių metų mokėtinos sumos kiekviename straipsnyje ir straipsnių sumose nurodomos atskirai.)
1. Išleistos obligacijos, išskiriant konvertuojamas paskolas.
2. Įsiskolinimai kredito įstaigoms.
3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos nerodomos atskirai kaip atsargų sumažėjimas.
4. Prekybos skolos.
5. Apmokėtini vekseliai.
6. Dukterinėms bendrovėms mokėtinos sumos.
7. Bendrovėms, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.
8. Kiti įsiskolinimai, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
9. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti „Įsipareigojimų“ D straipsnyje).
D. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti „Įsipareigojimų“ C.9 straipsnyje).
E. Finansinių metų pelnas (jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti „Įsipareigojimų“ A.VI straipsnyje).
10 straipsnis
A. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas,
iš kurio pareikalauta apmokėti
(jeigu nacionaliniai teisės aktai nenumato pareikalauto apmokėti kapitalo rodyti L straipsnyje. Šiuo atveju pareikalautas apmokėti bet dar neapmokėtas kapitalas turi būti rodomas arba A, arba D.II.5 straipsnyje).
B. Formavimo savikaina
pagal nacionaliniuose teisės aktuose pateikiamą apibrėžimą, jeigu juose leidžiama formavimo savikainą rodyti kaip turtą. Nacionaliniuose teisės aktuose taip pat gali būti numatyta formavimo savikainą rodyti „Nematerialiojo turto“ pirmajame straipsnyje.
C. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
1. Tyrimų ir taikomosios veiklos darbų savikaina, jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia ją rodyti kaip turtą.
2. Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės bei turtas, kurie:
a) buvo įsigyti atsilygintinai ir kurių nereikia rodyti C.I.3 straipsnyje arba
b) sukurti pačios bendrovės, jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia juos rodyti kaip turtą.
3. Geras vardas jeigu jis buvo įsigytas atsilygintinai.
4. Išankstiniai apmokėjimai.
II. Materialusis turtas
1. Žemė ir pastatai.
2. Statiniai ir mašinos.
3. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai.
4. Išankstiniai apmokėjimai ir nebaigta materialiojo turto statyba.
III. Finansinis turtas
1. Dukterinių bendrovių akcijos.
2. Dukterinėms bendrovėms suteiktos paskolos.
3. Kitų bendrovių akcijos.
4. Paskolos bendrovėms, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi.
5. Investicijos į ilgalaikį turtą.
6. Kitos paskolos.
7. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – buhalterinę vertę), jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia jas rodyti balanse.
D. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos
1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai.
2. Nebaigta gamyba.
3. Baigti gaminiai ir perpardavimui skirti gaminiai.
4. Išankstiniai apmokėjimai.
II. Gautinos sumos
(Daugiau nei po vienerių metų gautinos sumos kiekviename straipsnyje pateikiamos atskirai.)
1. Pirkėjų įsiskolinimas.
2. Dukterinių įmonių skolos.
3. Bendrovių, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, skolos.
4. Kitos gautinos sumos.
5. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas (jeigu nacionaliniai teisės aktai nereikalauja pareikalauto įmokėti kapitalo rodyti A straipsnyje).
6. Išankstiniai mokėjimai ir sukauptos pajamos (jeigu nacionaliniai teisės aktai nereikalauja šių sumų rodyti E straipsnyje).
III. Investicijos
1. Dukterinių bendrovių akcijos.
2. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jei nominalios vertės nėra – buhalterinę vertę), jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia jas nurodyti balanse.
3. Kitos investicijos.
IV. Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje.
E. Išankstiniai mokėjimai ir sukauptos (gautinos) pajamos
(jeigu nacionaliniai teisės aktai nenumato šių sumų rodyti D.II.6 straipsnyje).
F. Mokėtinos sumos: per vienerius metus mokėtinos sumos
1. Išleistos obligacijos, išskiriant konvertuojamas paskolas.
2. Įsiskolinimai kredito įstaigoms.
3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos nerodomos atskirai kaip atsargų sumažėjimas.
4. Prekybos skolos.
5. Apmokėtini vekseliai.
6. Dukterinėms bendrovėms mokėtinos sumos.
7. Bendrovėms, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.
8. Kiti įsiskolinimai, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
9. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti K straipsnyje).
G. Grynasis trumpalaikis turtas arba įsipareigojimai (atsižvelgiant į išankstinius mokėjimus ir sukauptas pajamas, rodomas E straipsnyje, ir sukauptas sąnaudas ir ateinančio laikotarpio pajamas, rodomas K straipsnyje).
H. Visas turtas be trumpalaikių įsipareigojimų
I. Mokėtinos sumos: po vienerių metų mokėtinos sumos
1. Išleistos obligacijos, atskirai parodant konvertuojamas paskolas.
2. Įsiskolinimai kredito įstaigoms.
3. Avansu gautos sumos už užsakymus, jeigu šios sumos atskirai nerodomos kaip atsargų sumažėjimas.
4. Prekybos skolos.
5. Apmokėtini vekseliai.
6. Dukterinėms bendrovėms mokėtinos sumos.
7. Bendrovėms, kurių akcijų paketus bendrovė yra įsigijusi, mokėtinos sumos.
8. Kiti įsiskolinimai, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
9. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šių sumų rodyti K straipsnyje).
J. ►M10 Atidėjimai ◄
1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų padengimo atidėjimai.
2. Mokesčių mokėjimo atidėjimai.
3. Kiti atidėjimai.
K. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta jų rodyti F.9 straipsnyje ir (arba) I.9 straipsnyje).
L. Kapitalas ir rezervai
I. Pasirašytasis (įstatinis) kapitalas
(jeigu nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta šiame straipsnyje rodyti pareikalautą apmokėti kapitalą. Tokiu atveju pasirašytojo kapitalo ir apmokėtojo kapitalo sumos turi būti rodomos atskirai).
II. Akcijų priedai
III. Perkainojimo rezervas
IV. Rezervai
1. Įstatymo numatyti rezervai, jeigu tokius rezervus sudaryti reikalauja nacionaliniai teisės aktai.
2. Nuosavų akcijų rezervas, jeigu tokius rezervus sudaryti reikalauja nacionaliniai teisės aktai, neatsižvelgiant į Direktyvos 77/91/EEB 22 straipsnio 1 dalies b punktą.
3. Bendrovės įstatuose numatyti rezervai.
4. Kiti rezervai.
V. Pelnas arba nuostolis finansinių metų pradžioje
VI. Pelnas arba nuostolis finansinių metų pabaigoje
10a straipsnis
Vietoj balanso straipsnių pateikimo schemų laikantis 9 ir 10 straipsnių, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad bendrovės ar tam tikros bendrovių rūšys pateiktų tuos straipsnius išskirdamos einamuosius ir neeinamuosius straipsnius, su sąlyga, kad pateikiama informacija yra bent jau tokia pati kaip ir ta, kurios pagal 9 ir 10 straipsnius reikalaujama kitais atvejais.
11 straipsnis
Valstybės narės bendrovėms, kurios balanso sudarymo dieną atitinka du iš trijų toliau nurodytų kriterijų,
— ►M9 Balanso suma: ne didesnė kaip 3 650 000 eurų ◄ (Europos apskaitos vienetų),
— ►M9 Grynosios pajamos: ne didesnės kaip 7 300 000 eurų ◄ ,
— Vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: ne didesnis kaip 50,
gali leisti sudarinėti sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik tie straipsniai, kurie 9 ir 10 straipsniuose yra pažymėti raidėmis ir romėniškais skaitmenimis, atskirai pateikiant informaciją, kurios reikalaujama 9 straipsnyje pateiktos schemos „Turto“ D.II ir „Įsipareigojimų“ C straipsnių skliausteliuose, ir 10 straipsnyje pateiktos schemos D.II straipsnio skliausteliuose.
Rengiant sutrumpintą balansą, valstybės narės gali nereikalauti taikyti 15 straipsnio 3 dalies a punkto ir 4 dalies reikalavimų.
Valstybės narės, kurios neįvedė euro, suma nacionaline valiuta, atitinkanti pirmojoje pastraipoje nustatytas sumas, apskaičiuojama taikant valiutų keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje direktyvos paskelbimo dieną, pagal sumas, kurios nustatomos atlikus 53 straipsnio 2 dalyje numatytą persvarstymą.
12 straipsnis
1. Jeigu balanso sudarymo dieną bendrovė neatitinka arba nustoja neatitikti dviejų iš trijų 11 straipsnyje nustatytų kriterijų, tame straipsnyje numatytą išimtį jai taikyti nustojama tik tada, kai šis faktas pasikartoja dvejus finansinius metus paeiliui.
2. 11 straipsnyje Europos apskaitos vienetais nurodytas sumas perskaičiuojant nacionaline valiuta, leidžiama jas padidinti ne daugiau kaip 10 %.
3. 11 straipsnyje nurodyta balanso suma susideda iš 9 straipsnyje pateiktos balanso schemos turto pusėje A–E straipsniuose išvardyto turto verčių arba 10 straipsnyje pateiktos balanso schemos A–E straipsniuose išvardyto turto verčių.
13 straipsnis
1. Jeigu kuris nors turtas arba įsipareigojimas susijęs su daugiau nei vienu balanso straipsniu, jo ryšys su kitais straipsniais turi būti paaiškintas arba tame straipsnyje, kuriame tas turtas (įsipareigojimas) įrašytas, arba paaiškinamajame rašte, jei toks paaiškinimas yra svarbus metinei ataskaitomybei suprasti.
2. Nuosavos akcijos ir dukterinių bendrovių akcijos gali būti rodomos tik tam skirtuose straipsniuose.
14 straipsnis
Visų rūšių garantiniai įsipareigojimai, jeigu neprivaloma jų rodyti balanso įsipareigojimų pusėje, turi būti aiškiai išvardyti po balansu arba paaiškinamajame rašte, išskiriant nacionalinių teisės aktų pripažįstamas garantijų rūšis; atskirai turi būti nurodomi vertingi užstatai. Tokie įsipareigojimai, susiję su dukterinėmis bendrovėmis, parodomi atskirai.
4
SKIRSNIS
Specialiosios nuostatos, susijusios su tam tikrais balanso straipsniais
15 straipsnis
1. Turtas pagal paskirtį priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam.
2. Ilgalaikis turtas yra ilgalaikiam naudojimui bendrovės veiklai skirtas turtas.
3.
a) Ilgalaikio turto straipsnių verčių pokyčiai parodomi balanse arba paaiškinamajame rašte. Tam atskirai pažymima kiekviename straipsnyje nurodyto ilgalaikio turto įsigijimo kaina arba gamybos savikaina, per finansinius metus įsigyto, nurašyto ar perduoto turto vertė, sukauptų vertės patikslinimų suma balanso sudarymo dieną bei per finansinius metus padaryti praėjusių finansinių metų vertės patikslinimų taisymai. Vertės patikslinimai rodomi arba balanse kaip aiškus atitinkamų straipsnių verčių sumažinimas, arba paaiškinamajame rašte.
b) Jeigu pirmą kartą sudarant metines ataskaitas pagal šios direktyvos reikalavimus, neeikvojant pernelyg daug laiko ir lėšų, neįmanoma nustatyti kurio nors ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba gamybos savikainos, įsigijimo kaina arba gamybos savikaina galima laikyti likutinę to turto vertę, kuri buvo finansinių metų pradžioje. Pasinaudojus šios nuostatos numatyta galimybe, tai reikia nurodyti paaiškinamajame rašte.
c) Jei taikomas 33 straipsnis, šios straipsnio dalies a punkte minimi ilgalaikio turto straipsnių verčių pokyčiai parodomi, pradine verte imant įsigijimo kainą arba gamybos savikainą po perkainojimo.
4. 3 straipsnio dalies a ir b punktai taikomi „Formavimo savikainai“ parodyti.
16 straipsnis
Teisės į nekilnojamąjį turtą ir panašios nacionaliniuose teisės aktuose numatytos teisės parodomos straipsnyje „Žemė ir pastatai“.
17 straipsnis
Šioje direktyvoje „bendrovės įsigyti kitų bendrovių akcijų paketai“ reiškia atitinkamais pažymėjimais patvirtintas arba nepatvirtintas teises į kitų bendrovių kapitalą, garantuojančias patvarius ryšius su tomis bendrovėmis ir skirtas bendrovės veiklai gerinti. Nuosavybės teisės į kitos bendrovės turtą laikomos tos bendrovės akcijų paketu, jei to turto procentinė dalis viršija valstybės narės nustatytą ribą, kuri negali būti didesnė nei 20 %.
18 straipsnis
Išlaidos, padarytos per finansinius metus, bet susijusios su ateinančiais finansiniais metais, bei pajamos, susijusios su finansiniais metais, tačiau gautinos tik jiems pasibaigus, rodomos straipsnyje „Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos (gautinos) pajamos“. Valstybės narės gali nurodyti minėtas pajamas pateikti straipsnyje „Gautinos sumos“. Jei tos pajamos yra reikšmingos, jas reikia nurodyti paaiškinamajame rašte.
19 straipsnis
Vertės patikslinimai apima visus patikslinimus, padarytus atsižvelgiant į balanso sudarymo dieną nustatytą tam tikro turto vertės galutinį arba negalutinį sumažėjimą.
20 straipsnis
1. Atidėjimai yra skirti aiškios kilmės įsipareigojimams padengti, jeigu balanso sudarymo dieną atrodo aišku, kad reikės juos padengti, arba aišku, kad reikės juos padengti, tik neaišku, kokio jie dydžio arba kada juos reikės padengti.
2. Valstybės narės taip pat gali leisti sudaryti atidėjimus, skirtus padengti aiškios kilmės reikalavimams, susijusiems su aptariamaisiais finansiniais metais arba praėjusiais finansiniais metais, jeigu balanso sudarymo dieną atrodo aišku, kad reikės juos padengti, arba aišku, kad reikės juos padengti, tik neaišku, kokio dydžio jie bus arba kada juos reikės padengti.
3. Atidėjimų negalima naudoti turto vertei tikslinti.
21 straipsnis
Pajamos, gautinos iki balanso sudarymo dienos, bet susijusios su ateinančiais finansiniais metais, bei visi reikalavimai, kurie yra susiję su aptariamais finansiniais metais, tačiau bus apmokėti tik ateinančiais finansiniais metais, rodomi straipsnyje „Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos“. Valstybės narės gali nurodyti minėtų reikalavimų sumas rodyti straipsnyje „Mokėtinos sumos“. Jei tie reikalavimai yra reikšmingi, juos reikia nurodyti paaiškinamajame rašte.
5
SKIRSNIS
Pelno (nuostolio) ataskaitos schema
22 straipsnis
Pelno (nuostolio) ataskaitai valstybės narės pasirenka vieną iš 23–26 straipsniuose pateiktų schemų. Jei valstybė numato naudoti daugiau nei vieną schemą, bendrovėms gali būti paliekama teisė rinktis vieną iš jų.
Nukrypdamos nuo 2 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos bendrovės ar tam tikros bendrovių rūšys vietoj pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių pagal 23–26 straipsnius pateiktų savo veiklos rezultatų ataskaitą, su sąlyga, kad pateikiama informacija yra bent jau tokia pati, kaip ir ta, kurios reikalaujama pagal šiuos straipsnius.
23 straipsnis
1. Grynosios pajamos.
2. Baigtų ir nebaigtų gaminių atsargų pasikeitimai.
3. Bendrovės sau atlikti ir kapitalizuoti darbai.
4. Kitos veiklos pajamos.
a) Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
b) kitos išorinės išlaidos.
6. Personalo sąnaudos:
a) darbo užmokestis;
b) socialinio draudimo įmokos, atskirai nurodant su pensijomis susijusias įmokas.
a) Formavimo savikainos, materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto vertės patikslinimas;
b) trumpalaikio turto vertės patikslinimai, kurių sumos viršija įprastines bendrovės vertės patikslinimų apimtis.
8. Kitos veiklos sąnaudos.
9. Pajamos iš kitų bendrovių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukteriniu bendrovių.
10. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
11. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
12. Finansinio turto ir investicijų į trumpalaikį turtą vertės patikslinimai.
13. Mokėtinos palūkanos ir panašūs reikalavimai, atskirai nurodant sumas, mokėtinas dukterinėms bendrovėms.
14. Iš įprastinės veiklos gauto pelno (nuostolis) mokestis.
15. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių.
16. Ypatingosios pajamos.
17. Ypatingosios išlaidos.
18. Ypatingasis pelnas arba nuostolis.
19. Ypatingojo pelno (nuostolio) mokestis.
20. Kiti mokesčiai, neįtraukti į anksčiau išvardintus straipsnius.
21. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
24 straipsnis
A. Sąnaudos
1. Baigtų ir nebaigtų gaminių atsargų sumažėjimas.
a) Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
b) kitos išorinės išlaidos.
3. Personalo sąnaudos:
a) darbo užmokestis;
b) socialinio draudimo įmokos, atskirai nurodant su pensijomis susijusias įmokas.
a) Formavimo savikainos, materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto vertės patikslinimai;
b) trumpalaikio turto vertės patikslinimai, kurių sumos viršija bendrovei įprastas vertės patikslinimų apimtis.
5. Kitos veiklos sąnaudos.
6. Finansinio turto ir investicijų į trumpalaikį turtą vertės patikslinimai.
7. Mokėtinos palūkanos ir panašūs reikalavimai, atskirai nurodant sumas, mokėtinas dukterinėms bendrovėms.
8. Iš įprastinės veiklos gauto pelno (nuostolio) mokestis.
9. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių.
10. Ypatingosios išlaidos.
11. Ypatingojo pelno (nuostolio) mokestis.
12. Kiti mokesčiai, neįtraukti į anksčiau išvardytus straipsnius.
13. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
B. Pajamos
1. Grynosios pajamos.
2. Baigtų ir nebaigtų gaminių atsargų padidėjimai.
3. Bendrovės sau atlikti ir kapitalizuoti darbai.
4. Kitos veiklos pajamos.
5. Pajamos iš kitų bendrovių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
6. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
7. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
8. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolio) po mokesčių.
9. Ypatingosios pajamos.
10. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
25 straipsnis
1. Grynosios pajamos.
2. Parduotų prekių savikaina (įskaitant vertės patikslinimus).
3. Bendrasis pelnas arba nuostolis.
4. Pardavimo sąnaudos (įskaitant vertės patikslinimus).
5. Administracinės sąnaudos (įskaitant vertės patikslinimus).
6. Kitos veiklos pajamos.
7. Pajamos iš kitų bendrovių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
8. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
9. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
10. Finansinio turto ir investicijų į trumpalaikį turtą vertės koregavimai.
11. Mokėtinos palūkanos ir panašūs reikalavimai, atskirai nurodant sumas, mokėtinas dukterinėms bendrovėms.
12. Iš įprastinės veiklos gauto pelno (nuostolio) mokestis.
13. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių.
14. Ypatingosios pajamos.
15. Ypatingosios išlaidos.
16. Ypatingasis pelnas arba nuostolis.
17. Ypatingojo pelno (nuostolio) mokestis.
18. Kiti mokesčiai, neįtraukti į anksčiau išvardytus straipsnius.
19. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
26 straipsnis
A. Sąnaudos
1. Parduotų prekių savikaina (įskaitant vertės patikslinimus).
2. Pardavimo sąnaudos (įskaitant vertės patikslinimus).
3. Administracinės sąnaudos (įskaitant vertės patikslinimus).
4. Finansinio turto ir investicijų į trumpalaikį turtą vertės patikslinimai.
5. Mokėtinos palūkanos ir panašūs reikalavimai, atskirai nurodant sumas, mokėtinas dukterinėms bendrovėms.
6. Iš įprastinės veiklos gauto pelno (nuostolio) mokestis.
7. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių.
8. Ypatingosios išlaidos.
9. Ypatingojo pelno (nuostolio) mokestis.
10. Kiti mokesčiai, neįtraukti į anksčiau išvardytus straipsnius.
11. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
B. Pajamos
1. Grynosios pajamos.
2. Kitos veiklos pajamos.
3. Pajamos iš kitų bendrovių akcijų paketų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
4. Pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
5. Kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš dukterinių bendrovių.
6. Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių.
7. Ypatingosios pajamos.
8. Finansinių metų pelnas (nuostolis).
27 straipsnis
Valstybės narės bendrovėms, kurios balanso sudarymo dieną atitinka du iš trijų toliau nurodytų kriterijų:
— ►M9 balanso suma: ne didesnė kaip 14 600 000 eurų ◄ (Europos apskaitos vienetų),
— ►M9 grynosios pajamos: ne didesnės kaip 29 200 000 eurų ◄
— vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: ne didesnis kaip 250,
gali leisti sudarinėti kitokios nei 23–26 straipsniuose nurodytos formos ataskaitas, laikantis toliau nurodytų apribojimų:
a) 23 straipsnis: 1–5 straipsniai gali būti susumuojami ir parodomi viename straipsnyje „Bendrasis pelnas (nuostolis)“;
b) 24 straipsnis: A.1, A.2, B.1–B.4 straipsniai gali būti susumuojami ir parodomi viename straipsnyje „Bendrasis pelnas (nuostolis)“;
c) 25 straipsnis: 1, 2, 3 ir 6 straipsniai gali būti susumuojami ir parodomi viename straipsnyje „Bendrasis pelnas (nuostolis)“;
d) 26 straipsnis: A.1, B.1 ir B.2 straipsniai gali būti susumuojami ir parodomi viename straipsnyje „Bendrasis pelnas (nuostolis)“.
Taikomos 12 straipsnio nuostatos.
Valstybės narės, kurios neįvedė euro, suma nacionaline valiuta, atitinkanti pirmojoje pastraipoje nustatytas sumas, apskaičiuojama taikant valiutų keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje direktyvos paskelbimo dieną, pagal sumas, kurios nustatomos atlikus 53 straipsnio 2 dalyje numatytą persvarstymą.
6
SKIRSNIS
Specialiosios nuostatos dėl tam tikrų pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių
28 straipsnis
Grynąsias pajamas sudaro sumos, gautos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas bendrovei vykdant įprastinę veiklą, atėmus prekių grąžinimus, pridėtinės vertės mokestį ir kitus su pardavimais tiesiogiai susijusius mokesčius.
29 straipsnis
1. Pajamos arba sąnaudos, gautos arba padarytos bendrovei vykdant neįprastą veiklą, turi būti rodomos straipsnyje „Ypatingosios pajamos ir ypatingosios sąnaudos“.
2. 1 punkte nurodytų pajamų ir sąnaudų sumos ir pobūdis turi būti nurodyti paaiškinamajame rašte, išskyrus tą atvejį, kai vertinant bendrovės veiklos rezultatus, tos sumos yra nereikšmingos. Ši nuostata taikoma ir su kitais finansiniais metais susijusioms pajamoms bei sąnaudoms.
30 straipsnis
Valstybės narės gali leisti įprastinės veiklos pelno (nuostolio) mokesčius ir ypatingojo pelno (nuostolio) mokesčius sudėti ir parodyti viename pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje prieš straipsnį „Kiti mokesčiai, neįtraukti į anksčiau išvardytus straipsnius“. Tokiu atveju straipsnis „Iš įprastinės veiklos gautas pelnas (nuostolis) po mokesčių“ 23–26 straipsniuose pateiktose schemose praleidžiamas.
Taikančios nukrypti leidžiančią nuostatą bendrovės privalo paaiškinamajame rašte nurodyti, kokiu mastu pelno (nuostolio) mokesčiai veikia atskirai įprastinės veiklos pelną (nuostolį) ir „Ypatingąjį pelną (nuostolį)“.
7
SKIRSNIS
Vertinimo taisyklės
31 straipsnis
1. Valstybės narės garantuoja, kad metinės ataskaitomybės straipsniai būtų vertinami pagal žemiau išvardintus bendruosius principus:
a) laikoma, kad bendrovė verčiasi savo veikla trunkamai;
b) įvertinimo metodai nuosekliai taikomi kiekvienais finansiniais metais;
c) vertinama atsargiai, būtent:
aa) galima atsižvelgti tik į iki balanso sudarymo dienos gautą pelną;
bb) reikia atsižvelgti į visus įsipareigojimus, susijusius su aptariamaisiais arba praėjusiais finansiniais metais, net jeigu tokių įsipareigojimų galimybė paaiškėja tik po balanso dienos iki jo sudarymo datos;
cc) reikia atsižvelgti į visas nusidėvėjimo sumas nepriklausomai nuo to, ar finansinių metų rezultatas yra pelnas ar nuostolis;
d) į finansinių metų pajamas ir sąnaudas turi būti atsižvelgiama nepriklausomai nuo to, kokiu metu sąnaudos padarytos, o pajamos gautos;
e) turto ir įsipareigojimų straipsnių elementai turi būti vertinami atskirai;
f) balansas finansinių metų pradžioje turi sutapti su praėjusiųjų metų pabaigos balansu.
1a. Be tų sumų, kurios įregistruotos pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto bb papunktį, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų atsižvelgta į visus numatomus įsipareigojimus ir galimus nuostolius, susijusius su aptariamaisiais arba praėjusiais finansiniais metais, net jeigu tokių įsipareigojimų ar nuostolių galimybė paaiškėja tik po balanso dienos iki jo sudarymo datos.
2. Šių principų nesilaikyti leidžiama tik išimtiniais atvejais. Visi tokie nukrypimai turi būti paminėti paaiškinamajame rašte, nurodomos jų priežastys ir įvertinamas jų poveikis bendrovės turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir pelnui arba nuostoliui.
32 straipsnis
Metinių ataskaitų straipsniai vertinami pagal 34–42 straipsnių nuostatas, remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos kriterijais.
33 straipsnis
1. Valstybės narės gali Komisijai pareikšti, kad jos, nesilaikydamos 32 straipsnio ir tolesnių derinimo nuostatų, pasilieka galią leisti arba reikalauti, kad visos bendrovės arba tam tikros bendrovių rūšys:
a) materialųjį ilgalaikį turtą, kurio naudingos eksploatacijos laikas yra ribotas, ir atsargas įvertintų atstatomosios vertės metodu;
b) taikytų kitus, nei a punkte nurodytus, vertinimo metodus, kurie leidžia atsižvelgti į infliacijos poveikį metinių ataskaitų straipsnių, įskaitant kapitalą ir rezervus, vertėms;
c) perkainotų ilgalaikį turtą.
Jeigu a, b ir c punktuose nurodyti vertinimo metodai yra nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, juose taip pat turi būti apibrėžtas jų turinys, taikymo apribojimai ir naudojimo taisyklės.
Naudojami vertinimo metodai, tais metodais įvertinti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai ir juose įrašytų verčių apskaičiavimo metodai išdėstomi paaiškinamajame rašte.
2.
a) Jeigu taikomos 1 dalies nuostatos, skirtumas tarp pasirinktu įvertinimo metodu apskaičiuotų sumų ir pagal bendrąsias taisykles, išdėstytas 32 straipsnyje, įvertintų sumų įrašomas į perkainojimo rezervą balanso „Įsipareigojimų“ pusėje. Šio straipsnio operacijos mokesčių apskaičiavimo tikslais turi būti paaiškintos arba balanse, arba paaiškinamajame rašte.
1 dalies paskutinės pastraipos nuostatų taikymo tikslais, per finansinius metus pasikeitus perkainojimo rezervo apimčiai, bendrovės paaiškinamajame rašte, inter alia, pateikia lentelę, kurioje nurodoma:
— perkainojimo rezervo apimtis finansinių metų pradžioje,
— perkainojimo skirtumai, per finansinius metus pervesti į perkainojimo rezervą,
— kapitalizuotos ar kitaip iš perkainojimo rezervo pervestos sumos, nurodant kiekvieno tokio pervedimo pobūdį,
— perkainojimo rezervo apimtis finansinių metų pabaigoje.
b) Visas perkainojimo rezervas arba jo dalis bet kuriuo metu gali būti kapitalizuotas.
c) Perkainojimo rezervas turi būti mažinamas tol, kol į jį pervedamos sumos nebebus reikalingos naudojamam vertinimo metodui taikyti ir atitinkamam tikslui pasiekti.
Valstybės narės gali nustatyti perkainojimo rezervo taikymo taisykles su sąlyga, kad pervedimai iš perkainojimo rezervo į pelno (nuostolio) ataskaitą į šią ataskaitą įrašomi kaip sąnaudos arba atspindi faktiškai padidėjusią vertę. Šios sumos pelno (nuostolio) ataskaitoje rodomos atskirai. Jokios perkainojimo rezervo dalies nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima, nebent ta dalis būtų lygi faktiškai gautoms neįprastinėms įplaukoms.
d) Perkainojimo rezervo mažinti negalima, išskyrus b ir c punktuose nurodytus atvejus.
3. Vertės tikslinamos kasmet, remiantis atitinkamiems finansiniams metams nustatyta verte, išskyrus tuos atvejus, kai nesilaikydamos 4 ir 22 straipsnių nuostatų valstybės narės gali leisti arba reikalauti 23–26 straipsniuose pateiktų schemų atitinkamuose straipsniuose rodyti tik tą vertės patikslinimo sumos dalį, kuri apskaičiuojama taikant 32 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę, o likusią koregavimo sumą, apskaičiuotą taikant šiame straipsnyje nustatytą vertinimo metodą, schemose parodyti atskirai. Be to, 34–42 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
4. Taikant 1 dalies nuostatas, balanse arba paaiškinamajame rašte reikia nurodyti kiekvieno balanso straipsnio, numatyto 9 ir 10 straipsnyje pateiktose schemose, išskyrus atsargų:
a) vertinimo pagal 32 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę sumą balanso sudarymo dieną ir sukauptų vertės korekcijų sumą arba
b) vertinimo pagal šiame straipsnyje numatytą vertinimo metodą ir vertinimo pagal 32 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę skirtumą balanso sudarymo dieną bei, kur reikia, papildomų vertės patikslinimų sukauptąją sumą.
5. Nepažeisdama 52 straipsnio, septyneriems metams praėjus po šios direktyvos paskelbimo, Taryba Komisijai pasiūlius peržiūri ir prireikus pakeičia ir papildo šį straipsnį, atsižvelgdama į Bendrijos ekonominius ir finansinius pasikeitimus.
34 straipsnis
1.
a) Jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia formavimo savikainą rodyti „Turto“ pusėje, ji turi būti nurašyta per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį.
b) Kol formavimo savikaina nėra visiškai nurašyta, pelną skirstyti draudžiama, išskyrus tą atvejį, kai paskirstymui skirtų lėšų ir praėjusiųjų metų pelno suma yra ne mažesnė už dar nenurašytą formavimo savikainos sumą.
2. Straipsnyje „Formavimo savikaina“ rodomos sumos paaiškinamos paaiškinamajame rašte.
35 straipsnis
1.
a) Ilgalaikis turtas vertinamas įsigijimo verte arba gamybos savikaina, neatsižvelgiant į toliau nurodytų b ir c punktų nuostatas.
b) Ilgalaikio turto, kurio naudingo naudojimo laikas yra ribotas, įsigijimo vertė arba gamybos savikaina turi būti mažinama, tikslinant tas vertes sumomis, apskaičiuojamomis taip, kad šio turto vertė būtų sistemingai nurašyta iki jo naudingo naudojimo laiko pabaigos.
aa) Gali būti koreguojama finansinio ilgalaikio turto vertė, kad balanso sudarymo dieną jis būtų vertinamas mažesne suma.
bb) Ir riboto, ir neriboto naudingo naudojimo laiko ilgalaikio turto vertė turi būti tikslinama taip, kad balanso sudarymo dieną jis būtų vertinamas mažesne suma, jeigu tikimasi, kad jo vertės sumažėjimas nėra laikinas.
cc) Vertės tikslinimai, minimi aa ir bb papunkčiuose, įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir, jeigu šioje ataskaitoje tos korekcijos neparodomos atskirame straipsnyje, jos atskirai nurodomos paaiškinamajame rašte.
dd) Vertinti mažesniąja verte, kaip numatyta aa ir bb papunkčiuose, nebeleidžiama, jeigu nustoja egzistuoti priežastys, dėl kurių atitinkamos vertės buvo tikslinamos.
d) Jeigu ilgalaikio turto vertė tikslinama specialiai tik dėl mokesčių apskaičiavimo, patikslinimų sumos ir priežastys nurodomos paaiškinamajame rašte.
2. Įsigijimo kaina skaičiuojama prie sumokėtos kainos pridedant papildomas su įsigijimu susijusias išlaidas.
3.
a) Gamybos savikaina skaičiuojama prie žaliavų ir komplektavimo gaminių įsigijimo kainos pridedant tiesiogiai su tuo produktu susijusias sąnaudas.
b) Prie gamybos savikainos galima pridėti ir protingai nustatytą dalį tų netiesiogiai su aptariamu produktu susijusių sąnaudų, kurios yra susijusios su to produkto gamybos laikotarpiu.
4. Į gamybos savikainą galima įskaičiuoti palūkanas už ilgalaikio turto gamybai finansuoti pasiskolintą kapitalą, jeigu tos palūkanos yra susijusios su atitinkamo produkto gamybos laikotarpiu. Jeigu tos palūkanos įtraukiamos į „Turtą,“ tai turi būti nurodyta paaiškinamajame rašte.
36 straipsnis
Nukrypstant nuo 35 straipsnio 1 dalies c punkto cc papunkčio, valstybės narės gali investicinėms bendrovėms, apibrėžtoms 5 straipsnio 2 dalyje, leisti investicijų vertės patikslinimais tiesiogiai mažinti „Kapitalą ir rezervus.“ Atitinkamos patikslinimų sumos turi būti atskirai parodytos balanso „Įsipareigojimai“ pusėje.
37 straipsnis
1. 34 straipsnis taikomas tyrimų ir taikomosios veiklos darbų savikainai. Tačiau išimtiniais atvejais valstybės narės gali leisti nesilaikyti 34 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų. Tuo atveju jos gali numatyti galimybę nesilaikyti ir 34 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų. Tokie nukrypimai ir jų priežastys turi būti pažymėti paaiškinamajame rašte.
2. 34 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas geram vardui. Tačiau valstybės narės gali leisti bendrovėms gerą vardą sistemingai nurašyti per ribotą, tačiau ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį, jeigu šis laikotarpis yra ne ilgesnis už atitinkamo turto naudingo naudojimo laikotarpį, ir jeigu jis yra nurodytas paaiškinamajame rašte bei tinkamai pagrįstas jo taikymas.
38 straipsnis
Ilgalaikis materialusis turtas, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, kurie nuolat yra atnaujinami ir kurių bendroji vertė bendrovei nėra ypatingai svarbi, gali būti rodomi turto pusėje kaip pastovios vertės ir kiekio turtas, jeigu jų kiekis, vertė ir sudėtis žymiai nesikeičia.
39 straipsnis
1.
a) Trumpalaikis turtas vertinamas įsigijimo kaina arba gamybos savikaina, neatsižvelgiant į toliau pateiktus b ir c punktus.
b) Trumpalaikio turto vertė tikslinama, stengiantis parodyti jį mažesniąja rinkos verte arba tam tikrais atvejais kita žemesniąja verte, kuria tas turtas vertinamas balanso sudarymo dieną.
c) Valstybės narės gali leisti išimties tvarka tikslinti vertes, jeigu protingu komerciniu požiūriu šie patikslinimai yra būtini, kadangi artimiausioje ateityje aptariamojo turto vertės dėl jos nepastovumo tikslinti neplanuojama. Šių vertės patikslinimų sumos turi būti atskirai parodytos pelno (nuostolio) ataskaitoje arba paaiškinamajame rašte.
d) Vertinti mažesniąja verte, kaip numatyta b ir c punktuose, neleidžiama, jeigu nustoja egzistuoti priežastys, dėl kurių atitinkamos vertės buvo tikslinamos.
e) Jeigu ilgalaikio turto vertė koreguojama specialiai tik dėl mokesčių apskaičiavimo, patikslinimų sumos ir priežastys nurodomos paaiškinamajame rašte.
2. Šiame straipsnyje įsigijimo kaina ir gamybos kaina apibrėžiama taip pat kaip 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Valstybės narės taip pat gali taikyti 35 straipsnio 4 dalį. Į gamybos savikainą negalima įskaičiuoti pardavimo sąnaudų.
40 straipsnis
1. Valstybės narės gali leisti skaičiuoti vienarūšių prekių atsargų bei visų substitutų, įskaitant investicijas, įsigijimo kainą arba gamybos savikainą arba vidutinių svertinių kainų pagrindu, arba FIFO, LIFO ar kitu panašiu metodu.
2. Jeigu balanso sudarymo dieną balanse rodoma turto vertė, apskaičiuota 1 dalyje nurodytais metodais, labai skiriasi nuo paskutinės žinomos to turto rinkos vertės prieš balanso sudarymo dieną, šis verčių skirtumas kiekvienai turto kategorijai turi būti nurodytas paaiškinamajame rašte.
41 straipsnis
1. Jeigu avansu grąžintinos paskolos sumos yra didesnės už gautas sumas, jų skirtumas gali būti rodomas kaip turtas. Balanse arba paaiškinamajame rašte šis skirtumas turi būti parodytas atskirai.
2. Tam tikra protingai nustatyta šio skirtumo dalis kasmet turi būti nurašoma, kad iki paskolos grąžinimo datos tas skirtumas būtų visiškai nurašytas.
42 straipsnis
Atidėjimai negali būti didesni, nei būtinai reikia.
Balanso straipsnyje „Kiti atidėjimai“ rodomos didelės atidėjimų sumos turi būti paaiškintos paaiškinamajame rašte.
7a SKIRSNIS
Vertinimas pagal tikrąją vertę
42a straipsnis
1. Nukrypdamos nuo 32 straipsnio ir atsižvelgdamos į šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytas sąlygas, valstybės narės leidžia arba reikalauja, kad visos bendrovės arba tam tikros bendrovės finansines priemones, įskaitant ir išvestines, vertintų pagal tikrąją vertę.
Galima nustatyti, kad toks leidimas arba reikalavimas būtų taikomas tik Direktyvoje 83/349/EEB apibrėžtai konsoliduotai finansinei atskaitomybei.
2. Šioje direktyvoje prekių biržos sandoriai, kurie suteikia bet kuriai iš susitariančių šalių teisę atsiskaityti grynais pinigais arba kokia nors kita finansine priemone, laikomi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:
a) sandoriai buvo įtraukti į bendrovės numatomo pirkimo, pardavimo ar naudojimo poreikius ir toliau juos atitinka;
b) sandoriai buvo skirti minėtam tikslui jų galiojimo termino pradžioje ir
c) pagal sandorius numatoma atsiskaityti pristačius prekes.
3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma tik tiems įsipareigojimams, kurie:
a) sudaro prekybos portfelio dalį arba
b) yra išvestinės finansinės priemonės.
4. Vertinimas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas netaikomas:
a) neišvestinėms finansinėms priemonėms, laikomoms iki mokėjimo termino;
b) bendrovėje sukurtoms paskoloms ir kitoms gautinoms sumoms, kurios nėra laikomos prekybai; ir
c) turimai dukterinių įmonių, susijusių įmonių ir bendrų įmonių akcijų paketams, bendrovės išleistoms nuosavybės vertybinių popierių priemonėms, sandoriams dėl abipusio nenumatytų išlaidų kompensavimo verslo junginiuose, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, turinčioms tokias specifines savybes, kad pagal bendrai pripažintus principus šios priemonės turi būti vertinamos skirtingai, nei kitos finansinės priemonės.
5. Nukrypdamos nuo 32 straipsnio, valstybės narės, atsižvelgdamos į tam tikrą turtą ir įsipareigojimus, kurie atitinka apdraustų nuo rizikos straipsnių kategoriją pagal draudimo nuo rizikos pagal tikrąją vertę apskaitos sistemą, arba į tokio turto ar įsipareigojimų nustatytas dalis, gali leisti vertinti pagal konkrečią tokios sistemos reikalaujamą sumą.
42b straipsnis
1. Tikroji vertė, nurodyta 42a straipsnyje, nustatoma atsižvelgiant į:
a) tokių finansinių priemonių, kurių patikima rinka gali būti lengvai nustatyta, rinkos vertę. Jei priemonės rinkos vertės lengvai nustatyti neįmanoma, tačiau galima nustatyti priemonės sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertę, rinkos vertė gali būti išvesta iš jos sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertės; arba
b) tokių finansinių priemonių, kurių patikimos rinkos lengvai nustatyti neįmanoma, vertę, nustatytą taikant bendrai pripažintus vertinimo modelius ir būdus. Tokie vertinimo modeliai ir būdai turi užtikrinti pagrįstą apytikslę rinkos vertės reikšmę.
2. Finansinės priemonės, kurios negali būti patikimai įvertintos taikant 1 dalyje išvardytus metodus, įvertinamos pagal 34–42 straipsnius.
42c straipsnis
1. Nepaisant 31 straipsnio 1 dalies c punkto, kai finansinė priemonė yra vertinama pagal 42b straipsnį, vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau toks pokytis tiesiogiai įtraukiamas į savininkų nuosavybę balanse, į tikrosios vertės rezervą, jei:
a) į apskaitą įtraukiama priemonė atitinka nuo rizikos apdraustos priemonės kriterijus pagal draudimo nuo rizikos apskaitos sistemą, kuri leidžia nerodyti pelno (nuostolio) ataskaitoje vertės pokyčio dalies arba viso pokyčio; arba
b) vertės pokytis yra susijęs su pinigų straipsnio, kuris sudaro bendrovės grynųjų investicijų į užsienio bendrovę dalį, valiutos kurso svyravimu.
2. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad parduoti parengto finansinio turto, kuris nėra išvestinė finansinė priemonė, vertės pokytis būtų tiesiogiai įtrauktas į nuosavą kapitalą, į tikrosios vertės rezervą.
3. Tikrosios vertės rezervas tikslinamas, jei jo sumos daugiau nėra būtinos 1 ir 2 dalių nuostatoms įgyvendinti.
42d straipsnis
Tais atvejais, kai finansinės priemonės buvo vertinamos pagal tikrąją vertę, paaiškinamajame rašte pateikiama:
a) svarbios prielaidos, sudariusios vertinimo modelių ir būdų pagrindą, kai tikroji vertė buvo nustatyta pagal 42b straipsnio 1 dalies b punktą;
b) kiekvienos finansinių priemonių kategorijos tikroji vertė, vertės pokyčiai, tiesiogiai įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, taip pat pokyčiai, įtraukti į tikrosios vertės rezervą;
c) informacija apie kiekvienos išvestinių finansinių priemonių rūšies priemonių mastą ir pobūdį, įskaitant svarbias nuostatas ir sąlygas, kurios gali neigiamai paveikti būsimų grynųjų pinigų srautų dydį, pasiskirstymą per tam tikrą laiką ir užtikrintumą; ir
d) lentelė, kurioje nurodomi tikrosios vertės rezervo pokyčiai per finansinius metus.
42e straipsnis
Nukrypdamos nuo 32 straipsnio, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos bendrovės ar tam tikros bendrovių rūšys vertintų konkrečias turto kategorijas, išskyrus finansines priemones, pagal tikslią vertę.
Toks leidimas arba reikalavimas gali būti taikomas tik Direktyvoje 83/349/EEB apibrėžtai konsoliduotai atskaitomybei.
42f straipsnis
Nepaisydamos 31 straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos bendrovės ar tam tikros bendrovių rūšys, vertindamos turtą laikydamosi 42e straipsnio, įtrauktų vertės pasikeitimą į pelno (nuostolio) ataskaitą.
8
SKIRSNIS
Paaiškinamojo rašto turinys
43 straipsnis
1. Be kitų šios direktyvos nuostatų reikalaujamos informacijos, paaiškinamajame rašte turi būti išdėstyta bent toliau išvardyta informacija:
1) metinės atskaitomybės straipsniams taikyti vertinimo metodai bei vertės patikslinimams skaičiuoti taikyti metodai. Jeigu tam tikrų metinės atskaitomybės straipsnių vertės iš pradžių buvo išreikštos užsienio valiuta, turi būti nurodytas jų perskaičiavimo vietine valiuta pagrindas;
2) pavadinimai ir adresai visų įmonių, kuriose bendrovė pati arba jos sąskaita, bet savo vardu veikiantį asmenį turi kapitalo dalį, ne mažesnę nei valstybės narės nustatyta dalis, kuri negali būti didesnė nei 20 %, nurodant turimo kapitalo procentinę dalį visame kapitale, kapitalo ir rezervų dydį ir tos įmonės paskutiniųjų finansinių metų, už kuriuos buvo sudarytos ir patvirtintos metinės ataskaitos, pelną arba nuostolį. Šią informaciją galima praleisti, jeigu jos reikšmė 2 straipsnio 3 dalies vykdymui yra maža. Informaciją apie įmonės kapitalo ir rezervų dydį ir pelną (nuostolį) taip pat galima praleisti, jeigu ji neskelbia savo balanso ir bendrovei priklauso (tiesiogiai arba netiesiogiai) mažiau nei 50 % tos įmonės kapitalo;
kiekvienos įmonės, kurios neribotos atsakomybės narys yra bendrovė ar firma, pavadinimas, pagrindinė ar registruotoji buveinė ir teisinė forma. Ši informacija gali būti nenurodyta, jei ji yra nereikšminga pagal 2 straipsnio 3 straipsnio dalį;
3) per finansinius metus pasirašytų akcijų skaičius ir nominali vertė, o jeigu nominalios vertės nėra, buhalterinė vertė, neviršijanti leisto įstatinio kapitalo dydžio, nepažeidžiant tiek kiek susiję su kapitalo dydžiu, numatytu Direktyvos 68/151/EEB 2 straipsnio 1 dalies e punkte arba Direktyvos 77/91/EEB 2 straipsnio c punkte;
4) jeigu turimos daugiau nei vienos rūšies akcijos, kiekvienos rūšies akcijų skaičius ir nominalioji vertė, o jeigu nominaliosios vertės nėra, kiekvieno rūšies akcijų buhalterinė vertė;
5) žinios apie turimus akcijų nuosavybės pažymėjimus, konvertuojamas obligacijas ir panašius vertybinius popierius arba teises, nurodant jų skaičių ir jų suteikiamas teises;
6) sumos, kurias bendrovė yra skolinga ir turi grąžinti vėliau kaip po penkerių metų, bei visos bendrovės gautos paskolos, už kurias bendrovė yra palikusi vertingą užstatą, nurodant užstato pobūdį ir formą. Ši informacija pateikiama atskirai kiekvienam mokėtinų sumų straipsniui pagal ►M10 9, 10 ir 10a straipsnius ◄ pateiktas schemas;
7) bendroji finansinių įsipareigojimų, neįtrauktų į balansą, suma, jeigu ši informacija padeda įvertinti bendrovės finansinę būklę. Visi įsipareigojimai, susiję su pensijomis ir dukterinėmis bendrovėmis, turi būti rodomi atskirai;
8) grynosios pajamos, apibrėžtos 28 straipsnyje, sugrupavus pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, jeigu šios veiklos rūšys ir geografinės rinkos viena nuo kitos smarkiai skiriasi bendrovės veiklai įprasto gaminių pardavimo ir paslaugų teikimo organizavimo būdu;
9) vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais pagal kategorijas ir, jei tai atskirai neparodyta pelno (nuostolio) ataskaitoje, personalo sąnaudos finansiniais metais, sugrupuotos pagal 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus;
10) straipsnių įvertinimo poveikis finansinių metų pelno arba nuostolio skaičiavimui. jeigu tas įvertinimas, nukrypstant nuo ►M8 31 ir 34–42c straipsnius ◄ nustatytų principų, siekiant mokesčių lengvatų, buvo atliktas nagrinėjamaisiais finansiniais metais arba kuriais nors ankstesniais finansiniais metais. Jeigu toks įvertinimas turi esminės reikšmės būsimiems mokesčių mokėjimams, tai turi būti detaliai paaiškinta;
11) skirtumas tarp nagrinėjamaisiais finansiniais metais ir ankstesniais finansiniais metais priskaičiuotų mokesčių sumų ir už atitinkamus metus mokėtinų mokesčių sumos, jeigu šis skirtumas turi reikšmės būsimiems mokesčiams. Šią sumą galima rodyti ir balanse kaip sukauptą sumą, įrašant ją atskirame atitinkamai pavadintame straipsnyje;
12) atlygis, per finansinius metus suteiktas administracijos, vadybos ir priežiūros padalinių darbuotojams už jų atsakomybę, visi prisiimti įsipareigojimai, susiję su senatvės pensijomis buvusiems minėtų padalinių darbuotojams, nurodant bendrąją sumą kiekvienai grupei;
13) administracijos, valdymo ir priežiūros padalinių darbuotojams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumos, nurodant palūkanų normas, pagrindines sąlygas ir visas sugrąžintas sumas, bei jų vardu prisiimti įsipareigojimai įvairių rūšių garantijų forma, nurodant bendrąją sumą kiekvienai grupei;
14) jei finansinės priemonės nebuvo vertinamos pagal tikrąją vertę remiantis 7a skirsniu:
a) kiekvienos išvestinių finansinių priemonių rūšies:
i) priemonių tikroji vertė, jei tokią vertę galima nustatyti taikant kurį nors iš 42b straipsnio 1 dalyje nustatytų metodų;
ii) informacija apie priemonių mastą ir pobūdį, ir
b) finansinio pagrindinio ilgalaikio turto, atitinkančio 42a straipsnį, jei tokio turto vertė viršija jo tikrąją vertę ir kai nepasinaudojama galimybe patikslinti vertę pagal 35 straipsnio 1 dalies c punkto aa papunktį:
i) individualaus turto arba atitinkamų šio individualaus turto grupių buhalterinė vertė ir jų tikroji vertė;
ii) buhalterinės vertės nesumažinimo priežastys, įskaitant ir įrodymų, suteikiančių pagrindo manyti, kad buhalterinė vertė bus atkurta, pobūdį.
2. Atsižvelgiant į numatytas vėliau diegti derinimo priemones, valstybės narės neprivalo 1 dalies 2 punkto taikyti finansinėms holdingo bendrovėms, apibrėžtoms 5 straipsnio 3 dalyje.
3. Valstybės narės gali nereikalauti suteikti 1 dalies 12 punkte minimos informacijos, jeigu remiantis tokia informacija galima nustatyti konkretų tokio padalinio narį.
44 straipsnis
1. Valstybės narės gali leisti 11 straipsnyje nurodytoms bendrovėms sudaryti sutrumpintą paaiškinamąjį raštą, į kurį nebus įtraukta 43 straipsnio 1 dalies 5–12 punktuose ir 14 punkto a papunktyje reikalaujama informacija. Tačiau paaiškinamajame rašte turi būti pateikta visa 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta informacija apie visus susijusius straipsnius.
2. Valstybės narės taip pat gali leisti 1 dalyje nurodytoms įmonėms nevykdyti prievolės paaiškinamajame rašte pateikti informaciją, kuri reikalaujama 15 straipsnio 3 dalies a punkte ir 4 dalyje, 18, 21 straipsniuose ir 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio antroje pastraipoje, 34 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 2 pastraipoje.
3. Taikomas 12 straipsnis.
45 straipsnis
1. Valstybės narės gali leisti 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujamą informaciją:
a) pateikti pagal Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus surašyto dokumento forma, padarius atitinkamą įrašą paaiškinamajame rašte;
b) praleisti, jeigu jos atskleidimas rimtai prieštarautų kurios nors iš 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtų bendrovių interesams. Valstybės narės gali reikalauti tokiems praleidimams gauti administracinį arba teisminį leidimą. Kiekvienas toks praleidimas turi atsispindėti paaiškinamajame rašte.
2. 1 dalies b punktas taip pat taikomas 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte reikalaujamai informacijai.
Valstybės narės 27 straipsnyje minimoms bendrovėms gali leisti nepateikti 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte reikalaujamos informacijos. Taikomos 12 straipsnio nuostatos.
9
SKIRSNIS
Metinio pranešimo turinys
46 straipsnis
1.
a) Metinėje ataskaitoje pateikiama bent jau teisinga bendrovės veiklos ir būklės pokyčių ir rezultatų analizė, kartu aprašant pagrindinę riziką ir neaiškumus, su kuriais ji susiduria.
Apžvalga – tai subalansuota ir visapusiška bendrovės veiklos ir jos būklės pokyčių ir rezultatų analizė, atlikta atsižvelgiant į veiklos mastą ir kompleksiškumą;
b) tiek, kiek tai reikalinga siekiant suvokti bendrovės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ir būklę, analizuojami ir finansiniai, ir, tam tikrais atvejais, nefinansiniai svarbiausios veiklos rezultatų rodikliai, susiję su konkrečia veikla, taip pat ir su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija;
c) pateikiant analizę metinėje ataskaitoje tam tikrais atvejais pateikiamos nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie sumas, apie kurias pranešama metinėje atskaitomybėje.
2. Pranešime taip pat nurodoma:
a) svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusiųjų finansinių metų pabaigos;
b) numatomos bendrovės plėtros kryptys ateityje;
c) veikla tyrimų ir taikomojoje srityje;
d) informacija apie nuosavų akcijų įsigijimą pagal Direktyvos 77/91/EEB 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
e) bendrovės filialų buvimas;
f) kai bendrovė naudoja finansines priemones ir jos yra reikšmingos vertinant jos turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir pelną arba nuostolius:
— bendrovės finansinės rizikos valdymo tikslai ir politika, įskaitant jos kiekvienos svarbesnės prognozuojamo sandorio rūšies, kuriai taikoma draudimo nuo rizikos apskaita, draudimo nuo rizikos politiką, ir
— bendrovės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir grynų pinigų srautų rizikos pozicija.
3. Valstybės narės gali nereikalauti, kad 11 straipsnyje nurodytos įmonės laikytųsi įsipareigojimo rengti metinius pranešimus, jeigu informacija, nurodyta Direktyvos 77/91/EEB 22 straipsnio 2 dalyje ir susijusi su įmonės įsigytomis savomis akcijomis, pateikiama ataskaitų paaiškinamajame rašte.
4. Valstybės narės gali nuspręsti atleisti 27 straipsnyje nurodytas bendroves nuo 1 dalies b punkte nurodyto įpareigojimo, kiek tai susiję su nefinansine informacija.
10
SKIRSNIS
Viešas metinių ataskaitų skelbimas
47 straipsnis
1. Atitinkamai patvirtinta metinė atskaitomybė ir metinis pranešimas kartu su už atskaitomybės auditą atsakingo asmens išvada viešai skelbiamos kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio nuostatų.
Tačiau valstybės narės įstatymai gali leisti metinio pranešimo neskelbti anksčiau nustatyta tvarka. Tokiu atveju jį turi būti galima laisvai gauti atitinkamoje valstybėje narėje registruotoje bendrovės būstinėje. ►M1 Turi būti sudaryta galimybė paprašius gauti visos atskaitomybės ar jos dalies kopiją. Tokios kopijos kaina neturi būti didesnė nei jos administravimo išlaidos. ◄
1a. Bendrovės ar firmos, minimos 1 straipsnio 1 straipsnio dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipose (susijusios įmonės), valstybė narė gali atleisti tą įmonę nuo savo atskaitomybės skelbimo pagal Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnį, jei ši atskaitomybė viešai prieinama įmonės pagrindinėje buveinėje ir jei:
a) visi susijusios įmonės neribotos atsakomybės nariai yra bendrovės, minimos 1 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir joms taikomi kitų valstybių narių, o ne valstybės narės, kurios įstatymai taikomi tai įmonei, įstatymai, ir nė viena iš šių bendrovių kartu su savo atskaitomybe neskelbia susijusios įmonės atskaitomybės; arba
b) visi neribotos atsakomybės nariai yra bendrovės, kuriems netaikomi valstybių narių įstatymai, bet jų forma panaši į bendrovių, minimų Direktyvoje 68/151/EEB, formą.
Paprašius turi būti pateiktos atskaitomybės kopijos. Kopijos kaina neturi viršyti jos administracinių išlaidų. Turi būti numatytos tinkamos sankcijos už šioje straipsnio dalyje nustatyto įpareigojimo skelbti atskaitomybę nesilaikymą.
2. Nukrypdamos nuo 1 straipsnio dalies nuostatų, valstybės narės gali leisti 11 straipsnyje apibrėžtoms bendrovėms viešai skelbti:
a) sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik 9 ir 10 straipsnyje pateiktose schemose raidėmis ir romėniškais skaitmenimis pažymėti straipsniai, atskirai pateikiant informaciją, reikalaujamą 9 straipsnio schemos „Turto“ pusėje D.II straipsnyje skliausteliuose ir „Įsipareigojimų“ pusėje C straipsnyje bei 10 straipsnio schemos D.II straipsnyje, nurodant bendrąją visų pozicijų sumą; ir
b) sutrumpintą paaiškinamąjį raštą pagal 44 straipsnio reikalavimus.
Taikomos 12 straipsnio nuostatos.
Be to, valstybės narės gali šias bendroves atleisti nuo reikalavimo viešai skelbti pelno (nuostolio) ataskaitas ir metinius pranešimus bei už metinių ataskaitų auditą atsakingų asmenų nuomones.
3. Valstybės narės gali leisti 27 straipsnyje nurodytoms bendrovėms viešai skelbti:
a) sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik 9 ir 10 straipsnyje pateiktose schemose raidėmis ir romėniškais skaitmenimis pažymėti straipsniai, atskirai balanse arba paaiškinamajame rašte atskleidžiant:
— 9 straipsnio schemos „Turto“ pusėje: C.I.3, C.II 1, 2, 3 ir 4, C.III 1, 2, 3, 4 ir 7, D.II 2, 3 ir 6, D.III 1 ir 2 straipsnius, „Įsipareigojimų“ pusėje – C 1, 2, 6, 7 ir 9 straipsnius,
— 10 straipsnio schemos C.I.3, C.II 1, 2, 3 ir 4, C.III 1, 2, 3, 4 ir 7, D.II 2, 3 ir 6, D.III 1 ir 2, F 1, 2, 6, 7 ir 9 bei I 1, 2, 6, 7 ir 9 straipsnius,
— informaciją, reikalaujamą 9 straipsnio schemos „Turto“ D.II straipsnio skliausteliuose ir „Įsipareigojimų“ C straipsnyje, nurodant bendrąją visų pozicijų sumą, atskirai nurodant „Turto“ D.II 2 ir 3 ir „Įsipareigojimų“ C 1, 2, 6, 7 ir 9 pozicijų vertes,
— informaciją, reikalaujamą 10 straipsnio schemos D.II straipsnyje skliausteliuose, nurodant bendrąją visų pozicijų sumą, atskirai nurodant tik D.II 2 ir 3 pozicijų vertes;
b) sutrumpintą paaiškinamąjį raštą, kuriame nėra 43 straipsnio 1 dalies 5, 6, 8, 10 ir 11 punktuose reikalaujamos informacijos. Tačiau paaiškinamajame rašte privalo būti 46 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikalaujama informacija, nurodant bendrąją visų pozicijų sumą.
Ši straipsnio dalis neatsižvelgia į 1 straipsnio dalies nuostatas, susijusias su pelno (nuostolio) ataskaita, metiniu pranešimu ir už metinių ataskaitų auditą atsakingo asmens išvada.
Taikomos 12 straipsnio nuostatos.
48 straipsnis
Jeigu viešai skelbiama pilna metinė atskaitomybė ir metinis pranešimas, pateikiamas tas tekstas ir ta forma, kurios pagrindu už atskaitomybės auditą atsakingas asmuo pateikė savo išvadą. Prie atskaitomybės turi būti pridėtas nesutrumpintas auditoriaus ataskaitos tekstas. ►M10 ————— ◄
49 straipsnis
Jeigu skelbiamos sutrumpintos metinės ataskaitos, būtina nurodyti, kad skelbiamasis variantas yra sutrumpintas ir nurodyti, kuriam registrui pagal 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus yra pateiktos pilnos ataskaitos. Jeigu pilnos ataskaitos dar nepateiktos, tas faktas taip pat turi būti nurodytas. ►M10 Už metinės atskaitomybės auditą atsakingo asmens ar asmenų (toliau – įstatymu numatyti auditoriai) ataskaitos pridėti nebūtina, tačiau privaloma pažymėti, ar auditoriaus pareikšta nuomonė yra besąlyginė, sąlyginė, ar nepalanki, ar auditoriai negalėjo pateikti išvados. Taip pat turi būti nurodyta, ar įstatymais numatytų auditorių ataskaitoje pateikta nuoroda į bet kokius klausimus, kuriuos auditoriai pabrėžė atkreipdami į juos dėmesį, bet nepateikdami dėl to išvados nuomonėje. ◄
50 straipsnis
Kartu su metine atskaitomybe ir panašiu būdu kaip metinė atskaitomybė turi būti viešai skelbiama:
— siūlomas pelno paskirstymas arba siūlomi nuostolio padengimo būdai,
— pelno paskirstymas arba su nuostoliu susijusios operacijos,
jeigu tai neatsispindi metinėse ataskaitose.
50a straipsnis
Metines atskaitomybes galima skelbti sumas nurodant ta valiuta, kurią naudojant jos buvo parengtos, arba ekiu, perskaičiavus jas pagal balanso parengimo dieną galiojusį kursą. Šis kursas nurodomas paaiškinamajame rašte.
11
SKIRSNIS
Auditas
51 straipsnis
1. Bendrovių metinės atskaitomybės auditą atlieka vienas ar daugiau asmenų, kuriuos paskiria valstybės narės vykdyti įstatymu numatytą auditą, remiantis 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntąja Tarybos direktyva 84/253/EEB dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo ( 6 ).
Įstatymu numatyti auditoriai taip pat pareiškia nuomonę dėl to, ar metinė ataskaita atitinka tų pačių finansinių metų metinę atskaitomybę.
2. Valstybės narės gali 11 straipsnyje nurodytas bendroves atleisti nuo 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
Taikomos 12 straipsnio nuostatos.
3. Padarius 2 dalyje numatytą išimtį, atitinkamos valstybės narės savo teisės aktuose privalo numatyti atitinkamas sankcijas toms bendrovėms, kurios neparengia metinės atskaitomybės ir metinių pranešimų pagal šios direktyvos reikalavimus.
51a straipsnis
1. Įstatymu numatytų auditorių ataskaitoje turi būti:
a) įžanga, kurioje bent jau nurodoma metinė atskaitomybė, kurios atžvilgiu vykdomas įstatymu numatytas auditas, kartu su finansinės atskaitomybės sistema, kuri buvo taikoma ją rengiant;
b) įstatymu numatyto audito taikymo srities aprašymas, kuriame nurodomi bent jau audito standartai, kurių laikantis buvo atliktas įstatymu numatytas auditas;
c) audito nuomonė, kuria įstatymu numatyti auditoriai aiškiai pareiškia, ar metinėje atskaitomybėje teisingai ir sąžiningai atspindėta padėtis laikantis atitinkamos finansinės atskaitomybės sistemos, ir tam tikrais atvejais, ar metinė atskaitomybė atitinka teisinius reikalavimus; audito nuomonė gali būti besąlyginė, sąlyginė, ar nepalanki, arba jei įstatymu numatyti auditoriai negali pareikšti išvados – atsisakymas pateikti nuomonę;
d) nuoroda į bet kokius klausimus, kuriuos įstatymu numatyti auditoriai pabrėžia atkreipdami į juos dėmesį, bet nepateikdami nuomonės;
e) nuomonė dėl to, ar metinė ataskaita atitinka tų pačių finansinių metų metinę atskaitomybę.
2. Įstatymu numatyti auditoriai pasirašo ataskaitą ir nurodo datą.
12
SKIRSNIS
Baigiamosios nuostatos
52 straipsnis
1. Įsteigiamas Komisijos globojamas Ryšių komitetas. Jo paskirtis:
a) nepažeidžiant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 169 ir 170 straipsnių, palengvinti direktyvos taikymo derinimą, reguliariai šaukiant susirinkimus, kuriuose sprendžiamos ją taikant kylančios praktinės problemos;
b) prireikus teikti Komisijai patarimus dėl šios direktyvos pataisų ar papildymų.
2. Ryšių komitetas susideda iš valstybių narių ir Komisijos atstovų. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas. Komiteto sekretoriatu rūpinasi Komisija.
3. Komiteto posėdį sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba vieno iš Komiteto narių reikalavimu.
53 straipsnis
▼M10 —————
2. Kas penkeri metai Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, peržiūri ir, jei reikia, atsižvelgdama į ekonominius ir finansinius Bendrijos pokyčius, pataiso šioje direktyvoje Europos apskaitos vienetais išreikštas sumas.
53a straipsnis
Valstybės narės nesuteikia galimybės pasinaudoti 11, 27, 46, 47 ir 51 straipsniuose nustatytomis išimtimis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje ( 7 ) 1 straipsnio 13 dalyje.
▼M3 —————
55 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo, ją įgyvendina. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės gali nurodyti netaikyti 1 straipsnio dalies nuostatų dar 18 mėnesių po toje dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos.
Šis 18 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas iki penkerių metų:
a) neįregistruotoms bendrovėms, veikiančioms Jungtinėje karalystėje ir Airijoje;
b) siekiant pradėti taikyti 9 ir 10 bei 23–26 straipsniuose nurodytas balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų schemas valstybėje narėje, kuri ne daugiau kaip prieš trejus metus iki pranešimo apie šią direktyvą patvirtino kitokias šių dokumentų formas;
c) siekiant taikyti šią direktyvą, skaičiuojant ir įtraukiant į balansą, 9 straipsnio „Turto“ C.II 2 ir 3 straipsniuose ir 10 straipsnio C.II 2 ir 3 straipsniuose minimo turto nusidėvėjimą;
d) siekiant taikyti šios direktyvos 47 straipsnio 1 dalį, išskyrus bendroves, kurios jau privalo viešai skelbti savo ataskaitas pagal Direktyvos 68/151/EEB 2 straipsnio 1 dalies f punktą. Tuo atveju šios direktyvos 47 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatos taikomos metinei atskaitomybei ir už atskaitomybės auditą atsakingų asmenų pateiktai išvadai;
e) siekiant taikyti šios direktyvos 51 straipsnio 1 dalį.
Šis 18 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas iki aštuonerių metų toms bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra pervežimai ir kurios jau veikia 1 dalyje minimų nuostatų įsigaliojimo metu.
3. Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstai.
56 straipsnis
1. Reikalavimas metinėje atskaitomybėje pateikti ►M10 9, 10 ir 10a straipsnius ◄ reikalaujamus duomenis, susijusius su dukterinėmis bendrovėmis, apibrėžtomis Direktyvos 83/349/EEB 41 straipsnyje, ir teikti informaciją apie šias bendroves pagal 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio ir 43 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas įsigalioja tos direktyvos 49 straipsnio 2 dalyje nustatytą dieną.
2. Aiškinamajame rašte taip pat turi būti nurodyta:
a) pavadinimas ir registruotos buveinės adresas bendrovės, rengiančios didžiausios bendrovių grupės, kuriai aptariamoji įmonė priklauso kaip dukterinė bendrovė, konsoliduotą atskaitomybę;
b) pavadinimas ir registruotos buveinės adresas bendrovės, rengiančios mažiausios bendrovių grupės, kuriai aptariamoji įmonė priklauso kaip dukterinė bendrovė, ir kuri yra a punkte minėtos didžiausios bendrovių grupės dalis, konsoliduotą atskaitomybę;
c) vieta, kur galima gauti a ir b punktuose minimos konsoliduotos atskaitomybės kopijas, jeigu jas gauti įmanoma.
57 straipsnis
Neatsižvelgdama į Direktyvų 68/151/EEB ir 77/91/EEB nuostatas, valstybė narė neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl metinės atskaitomybės turinio, audito ir viešo skelbimo taikyti bendrovėms, kurioms galioja tos valstybės narės nacionaliniai įstatymai ir kurios pagal Direktyvos 83/349/EEB apibrėžimą yra dukterinės bendrovės, jeigu įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos:
a) patronuojančiai bendrovei turi galioti valstybės narės įstatymai;
b) visi dukterinės bendrovės akcininkai arba nariai turi sutikti, kad bendrovė būtų atleista nuo aptariamųjų įsipareigojimų; tokio sutikimo reikia kiekvienais finansiniais metais;
c) patronuojanti bendrovė turi būti pareiškusi, kad ji garantuoja dukterinės bendrovės įsipareigojimų vykdymą;
d) b ir c punktuose minimi pareiškimai turi būti dukterinės bendrovės paskelbti valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnį;
e) dukterinė bendrovė turi būti įtraukta į patronuojančios bendrovės pagal Direktyvą 83/349/EEB rengiamą konsoliduotą atskaitomybę;
f) atleidimo nuo minėtų reikalavimų faktas turi būti nurodytas patronuojančios bendrovės parengtų konsoliduotų atskaitomybių aiškinamuosiuose raštuose;
g) e punkte minimos konsoliduota atskaitomybė, konsoliduota metinė atskaitomybė ir už auditą atsakingo asmens išvada turi būti skelbiami valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio reikalavimų.
57a straipsnis
1. Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės, minimos 1 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, kurioms taikomi jų įstatymai ir kurios yra bet kurios bendrovės ir firmos, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 pastraipose (susijusios įmonės) neribotos atsakomybės nariai, kartu su savo atskaitomybe sudarytų, pateiktų audituoti ir skelbtų susijusios įmonės atskaitomybę pagal šios direktyvos nuostatas.
Šiuo atveju šios direktyvos reikalavimai susijusiai įmonei netaikomi.
2. Valstybės narės neturi taikyti šios direktyvos reikalavimų susijusiai įmonei, jei:
a) šios įmonės atskaitomybę sudaro, pateikia audituoti ir skelbia pagal šios direktyvos nuostatas bendrovė, kuri yra tos įmonės neribotos atsakomybės narys ir kuriai taikomi kitos valstybės narės įstatymai;
b) susijusi įmonė įtraukta į konsoliduotą atskaitomybę, kurią sudaro, pateikia audituoti ir skelbia pagal Direktyvos 83/349/EEB reikalavimus neribotos atsakomybės narys, arba jei susijusi įmonė įtraukta į didesnės įmonių grupės konsoliduotą atskaitomybę, kurią sudaro, pateikia audituoti ir skelbia pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB reikalavimus patronuojanti įmonė, kuriai taikomi valstybės narės įstatymai. Šis atleidimas turi būti nurodytas pastabose prie konsoliduotos atskaitomybės.
3. Tokiais atvejais susijusi įmonė privalo atskleisti jos atskaitomybę skelbiančios įmonės pavadinimą kiekvienam to prašančiam.
58 straipsnis
Valstybė narė neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl pelno (nuostolių) ataskaitų audito ir viešo skelbimo taikyti nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamoms bendrovėms, kurios pagal Direktyvos 83/349/EEB apibrėžimą yra patronuojantis bendrovės, jeigu laikomasi visų toliau išvardytų sąlygų:
a) patronuojanti bendrovė turi rengti konsoliduotą atskaitomybę pagal Direktyvos 83/349/EEB reikalavimus ir būti pati įtraukta į tas konsoliduotą atskaitomybę;
b) atleidimo nuo minėtų reikalavimų faktas turi būti atskleistas patronuojančios bendrovės metinės atskaitomybės aiškinamajame rašte;
c) atleidimo nuo minėtų reikalavimų faktas turi būti atskleistas patronuojantis bendrovės parengtų konsoliduotos atskaitomybės aiškinamajame rašte;
d) patronuojančios bendrovės pelnas arba nuostolis, nustatytas remiantis šioje direktyvoje nurodytais principais, turi būti parodytas patronuojančios bendrovės balanse.
59 straipsnis
1. Valstybė narė gali reikalauti arba leisti turimą bendrovių, kurių veiklos ir finansinei politikai daroma žymi įtaka, kapitalo dalį, apibrėžtą 17 straipsnyje, parodyti balanse kaip nurodyta žemiau išvardintose 2–9 dalyse, kaip punktų „Dukterinių bendrovių akcijos“ arba „Dalyvavimas kitose bendrovėse“ papunkčiuose. Laikoma, kad bendrovė daro žymią įtaką kitai bendrovei, jeigu ji turi ne mažiau kaip 20 % tos bendrovės akcininkų arba narių balsavimo teisių. Taikomas Direktyvos 83/349/EEB 2 straipsnis.
2. Šį straipsnį pirmą kartą taikant 1 dalyje aptariamai kapitalo daliai, ji balanse rodoma arba
a) balansine verte, apskaičiuota pagal ►M8 7 ar 7a skirsnius ◄ nuostatas. Skirtumas tarp tos vertės ir tos kapitalo ir rezervų dalies sumos atskirai nurodomas balanse arba aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tuo metu, kai minėtas metodas taikomas pirmą kartą, arba;
b) suma, atitinkančia tą kapitalo ir rezervų dalį. Skirtumas tarp tos sumos ir pagal ►M8 7 ar 7a skirsnius ◄ nuostatas apskaičiuotos apskaitinės vertės atskirai nurodomas balanse arba aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tuo metu, kai minėtas metodas taikomas pirmą kartą;
c) Valstybė narė gali nurodyti taikyti vieną iš a ir b punktų. Balanse arba aiškinamajame rašte turi būti pažymėta, kuris —a ar b — punktas buvo taikomas;
d) Be to, taikant a ir b punktus, valstybė narė gali reikalauti arba leisti skaičiuoti tą skirtumą 1 dalyje minėtos kapitalo dalies įsigijimo dieną arba, jeigu kapitalo dalis buvo įsigyta dviem ar daugiau etapų, tą dieną, kai turimos akcijos tapo 1 dalyje apibrėžta kapitalo dalimi.
3. Jeigu bendrovė, kurios 1 dalyje apibrėžta kapitalo dalis priklauso aptariamas atskaitomybę rengiančiai bendrovei, savo turtą ir įsipareigojimus yra įvertinusi kitokiais nei tą atskaitomybę rengiančios bendrovės naudojamais metodais, šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyto skirtumo apskaičiavimo tikslais galima jų vertę apskaičiuoti pagal atskaitomybę rengiančios bendrovės naudojamus metodus. Tokio vertės perskaičiavimo faktai turi būti nurodomi atskaitomybės aiškinamajame rašte. Valstybė narė gali reikalauti tokio vertės perskaičiavimo.
4. Šio straipsnio 2 dalies a punkte minima balansinė vertė arba b punkte minima bendrovės kapitalo ir rezervų dalį atitinkanti suma didinama arba mažinama tos kapitalo ir rezervų dalies pasikeitimų, įvykusių per finansinius metus, sumomis; ji mažinama už tą kapitalo dalį gaunamų dividendų sumomis.
5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimo teigiamo skirtumo negalima susieti su konkrečia turto ar įsipareigojimų kategorija, jam taikomos punktui „geras vardas“ skirtos taisyklės.
6.
a) 1 dalyje apibrėžtai kapitalo daliai priklausanti pelno arba nuostolių dalis pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama atskiru atitinkamai pavadintu straipsniu;
b) jeigu ši suma yra didesnė už gautų arba gautinų dividendų sumą, tas skirtumas įrašomas į rezervą, kurio negalima paskirstyti akcininkams;
c) valstybė narė gali reikalauti arba leisti 1 dalyje apibrėžtai kapitalo daliai priklausančią pelno arba nuostolių dalį rodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje tik kaip sumą, atitinkančią gautų arba gautinų dividendų sumą.
7. Išbraukimai pagal Direktyvos 83/349/EEB 26 straipsnio 1 dalies c punktą galimi tik tada, jeigu ten minimi faktai yra žinomi arba gali būti patvirtinti. Taikomos minėtos direktyvos 26 straipsnio 2 ir 3 dalys.
8. Jeigu bendrovė, kurios 1 dalyje apibrėžta kapitalo dalis priklauso aptariamą atskaitomybę rengiančiai bendrovei, rengia konsoliduotą atskaitomybę, aukščiau išdėstytos nuostatos taikomos toje konsoliduotoje atskaitomybėje parodytam kapitalui ir rezervams.
9. Šio straipsnio taikyti nebūtina, jeigu 1 dalyje apibrėžta kapitalo dalis nėra reikšminga 2 straipsnio 3 dalies reikalavimams vykdyti.
60 straipsnis
Atsižvelgiant į numatytas vėliau diegti derinimo priemones, valstybės narės gali nurodyti 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų investicinių bendrovių iš savo lėšų padarytas investicijas ►M10 vertinti jų tikslia verte ◄ .
Tuo atveju valstybės narės taip pat gali atšaukti reikalavimą nepastovaus kapitalo investicinėms bendrovėms atskirai rodyti 36 straipsnyje nustatytas vertės korekcijas.
61 straipsnis
Valstybė narė neprivalo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl atitinkamų bendrovių kapitalo ir rezervų dydžio bei pelno arba nuostolių taikyti nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamoms bendrovėms, jeigu tos bendrovės pagal Direktyvos 83/349/EEB apibrėžimą yra patronuojančios bendrovės ir:
a) jeigu minėtos bendrovės yra įtrauktos į tos patronuojančios bendrovės parengtą konsoliduotą atskaitomybę arba į Direktyvos 83/349/EEB 7 straipsnio 2 dalyje minimos didesnės bendrovių grupės konsoliduotą atskaitomybę arba;
b) jeigu patronuojančios bendrovės atitinkamų bendrovių akcijas pagal 59 straipsnio reikalavimus yra parodžiusios savo metinėse atskaitomybėse arba pagal Direktyvos 83/349/EEB 33 straipsnio reikalavimus tų patronuojančių bendrovių parengtose konsoliduotose atskaitomybėse.
61a straipsnis
Atsižvelgdama į apskaitos pagal tikrąją vertę nuostatų taikymo patirtį ir į tarptautinio masto pokyčius apskaitos srityje, Komisija peržiūri ►M10 42a–42f straipsnius ◄ , 43 straipsnio 1 dalies 10 ir 14 punktų, 44 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 2 dalies f punkto ir 59 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatas ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d., o prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl minėtų straipsnių keitimo.
62 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL C 129, 1972 12 11, p. 38.
( 2 ) OL C 39, 1973 6 7, p. 31.
( 3 ) OL L 65, 1968 3 14, p. 8.
( 4 ) OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB (OL L 283, 2001 10 27, p. 28).
( 5 ) OL L 26, 1977 1 31, p.1.
( 6 ) OL L 126, 1984 5 12, p. 20.
( 7 ) OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).