02017L1132 — LT — 31.07.2019 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Iš dalies keičiama:

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/1132

2017 m. birželio 14 d.

dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS IR RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ STEIGIMAS BEI VEIKIMAS

I SKYRIUS

Dalykas

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos priemonės dėl:

▼M2

▼B

II SKYRIUS

Bendrovės įsteigimas ir pripažinimas negaliojančia bei jos įsipareigojimų galiojimas

1 skirsnis

Akcinės bendrovės įsteigimas

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės yra taikomos valstybių narių įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytoms nuostatoms dėl I priede išvardytų bendrovių tipų. Bet kurios iš I priede išvardytų tipų bendrovės pavadinimas turi apimti arba kartu su juo turi būti pateikiamas apibrėžimas, kuris skiriasi nuo kitų tipų bendrovių apibrėžimų.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skirsnio investicinėms bendrovėms su kintamu kapitalu ir kooperatyvams, įsteigtiems kaip vienam iš I priede išvardytų bendrovių tipų. Jeigu valstybių narių įstatymuose pasinaudojama šia galimybe, juose turi būti nurodytas reikalavimas, kad tokios bendrovės visuose 26 straipsnyje nurodytuose dokumentuose įrašytų žodžius „investicinė bendrovė su kintamu kapitalu“ arba „kooperatyvas“.

Šioje direktyvoje sąvoka „investicinė bendrovė su kintamu kapitalu“ reiškia tiktai tokias bendroves:

3 straipsnis

Įstatuose ar steigimo dokumentuose pateiktina privaloma informacija

Bendrovės įstatuose ar steigimo dokumente visada nurodoma bent tokia informacija:

4 straipsnis

Įstatuose ar steigimo dokumentuose arba atskiruose dokumentuose pateikiama privaloma informacija

Įstatuose, steigimo dokumente arba atskirame dokumente, paskelbtame taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, pateikiama bent tokia informacija:

5 straipsnis

Leidimas pradėti verslą

1.  Jei valstybės narės įstatymai nustato, kad bendrovė negali pradėti verslo, kol negauna leidimo, jie taip pat turi apibrėžti atsakomybę už bendrovės įsipareigojimus, kuriuos ji prisiima arba kurie buvo prisiimti jos vardu laikotarpiu iki tokio leidimo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti.

2.  1 dalis nėra taikoma įsipareigojimams pagal bendrovės sudarytas sutartis, kurios įsigalioja tiktai bendrovei gavus leidimą pradėti verslą.

6 straipsnis

Kelių narių bendrovės

1.  Jei valstybės narės įstatymai reikalauja, kad bendrovė būtų sudaryta daugiau nei iš vieno nario, tai, kad visas akcijas turi vienas asmuo, arba, bendrovę įsteigus, narių skaičius tapo mažesnis už įstatymuose nurodytą minimumą, nereiškia, kad bendrovė turi būti besąlygiškai likviduojama.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės įstatymai leidžia, kad bendrovė būtų teismo sprendimu likviduota, teisėjas, kurio jurisdikcijai priklauso byla, turi turėti galimybę suteikti bendrovei pakankamai laiko sureguliuoti savo padėtį.

3.  Kai 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl likvidavimo yra priimtas, bendrovė turi būti likviduojama.

2 skirsnis

Ribotos Atsakomybės bendrovės pripažinimas negaliojančia ir jos įsipareigojimų galiojimas

7 straipsnis

Bendrosios nuostatos ir solidarioji atsakomybė

1.  Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų.

2.  Jeigu iki tol, kol steigiama bendrovė įgijo juridinio asmens teises, jos vardu buvo atlikti veiksmai, o bendrovė neprisiima iš tokių veiksmų kilusių įsipareigojimų, už juos be apribojimų solidariai yra atsakingi veikę asmenys, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip.

8 straipsnis

Atskleidimo poveikis tretiesiems asmenims

Kai duomenų apie asmenis, kurie, kaip bendrovės organas, yra įgalinti jai atstovauti, atskleidimo formalumai yra visiškai baigti, tokių asmenų paskyrimo pažeidimais negali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tokie tretieji asmenys apie juos žinojo.

9 straipsnis

Bendrovės organų veiksmai ir jos atstovavimas

1.  Bendrovės organų įvykdyti veiksmai įpareigoja bendrovę net ir tada, kai tokie veiksmai neatitinka šios bendrovės veiklos objekto, išskyrus atvejus, kai tokie organai atliko veiksmus, viršydami galias, kurias tiems organams suteikia ar leidžia suteikti įstatymas.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad bendrovė nėra įpareigota, kai tokie veiksmai neatitinka bendrovės veiklos objekto, jei ji įrodo, kad tretieji asmenys žinojo, kad veiksmai neatitinka to objekto, arba pagal aplinkybes negalėjo to nežinoti. Įstatų paskelbimas nėra pakankamas įrodymas.

2.  Bendrovės organų galių apribojimais, kuriuos nustato įstatai arba kompetentingų organų sprendimas, negali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis, netgi jeigu jie buvo atskleisti.

3.  Jei nacionaliniai teisės aktai numato, kad įgalinimus atstovauti bendrovei, nukrypstant nuo šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų, įstatai gali suteikti vienam asmeniui ar keletui kartu veikiančių asmenų, tie teisės aktai gali numatyti, kad tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis su sąlyga, kad ji susijusi su bendraisiais įgaliojimais atstovauti; klausimas, ar tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis, sprendžiamas vadovaujantis 16 straipsniu.

10 straipsnis

Steigimo dokumento ir bendrovės įstatų parengimas ir patvirtinimas tinkama teisine forma

Visose valstybėse narėse, kurių teisės aktai nenumato prevencinės, administracinės ar teisminės kontrolės, steigiant bendrovę, bendrovės steigimo dokumentai, įstatai ir tų dokumentų pakeitimai parengiami laikantis reikiamos teisinės formos.

11 straipsnis

Bendrovės pripažinimo negaliojančia sąlygos

Valstybių narių teisės aktai numato, kad bendrovės pripažįstamos negaliojančiomis tiktai laikantis šių sąlygų:

Išskyrus pirmoje pastraipoje nurodytus bendrovės pripažinimo negaliojančia pagrindus, bendrovėms netaikomi jokie neegzistavimo, absoliutaus bendrovės pripažinimo negaliojančia, santykinio bendrovės pripažinimo negaliojančia arba bendrovės pripažinimo negaliojančia paskelbimo pagrindai.

12 straipsnis

Bendrovės pripažinimo negaliojančia pasekmės

1.  Klausimas, ar teismo sprendimu dėl bendrovės pripažinimo negaliojančia gali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis, yra sprendžiamas vadovaujantis 16 straipsniu. Kai nacionalinė teisė suteikia teisę trečiajam asmeniui užginčyti sprendimą, jis gali tai padaryti tik per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo.

2.  Bendrovės pripažinimas negaliojančia yra likvidavimo priežastis, o veiklos nutraukimas gali būti likvidavimo priežastimi.

3.  Bendrovės pripažinimas negaliojančia pats savaime neturi įtakos kokių nors bendrovės ar jos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų galiojimui, nedarant įtakos bendrovės likvidavimo pasekmėms.

4.  Kiekvienos valstybės narės teisės aktai gali numatyti nuostatas dėl bendrovės pripažinimo negaliojančia pasekmių santykiams tarp narių.

5.  Bendrovės kapitalą išreiškiančių dalių ar akcijų turėtojams išlieka prievolė apmokėti jų sutartą pasirašyti, bet dar neapmokėtą kapitalą, ta apimtimi, kuria reikalauja įsipareigojimai kreditoriams.

III SKYRIUS

▼M2

Internetinės procedūros (steigimas, registravimas ir teikimas), atskleidimas ir registrai

▼B

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

▼M2

13 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų.

▼M2

13a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

13b straipsnis

Atpažinties priemonių pripažinimas, kai procedūros atliekamos internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydami šiame skyriuje nurodytas internetines procedūras, pareiškėjai, kurie yra Sąjungos piliečiai, galėtų naudoti šias elektroninės atpažinties priemones:

2.  Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti elektronines atpažinties priemones, jei tų elektroninės atpažinties priemonių patikimumo lygiai neatitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Visos valstybių narių pripažįstamos atpažinties priemonės yra viešai prieinamos.

4.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui, valstybės narės, siekdamos patikrinti pareiškėjo tapatybę, gali imtis priemonių ir reikalauti, kad tas pareiškėjas fiziškai atvyktų į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti su šiame skyriuje nurodomomis internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, įskaitant klausimus dėl bendrovės steigimo dokumentų parengimo. Valstybės narės užtikrina, kad fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti tapatybės klastojimo atvejį, ir kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13c straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl internetinių procedūrų

1.  Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos, atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas, skiriama bet kuri institucija arba bet kuris asmuo ar bet kuri įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovių steigimu internetu, filialų registravimu internetu bei dokumentų ir informacijos teikimu internetu susijusius klausimus.

2.  Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms ir reikalavimams, įskaitant susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis, su sąlyga, kad bendrovės steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

3.  Pagal taikomą nacionalinę teisę numatyti teikiamų dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, teisingumo ir tinkamos teisinės formos reikalavimai taikant šią direktyvą lieka nepakitę su sąlyga, kad bendrovių steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

13d straipsnis

Mokesčiai už internetines procedūras

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nurodytoms internetinėms procedūroms taikomos mokesčių taisyklės būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant.

2.  Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos taiko 16 straipsnyje nurodyti registrai, negali viršyti susigrąžintų tokių paslaugų teikimo išlaidų.

13e straipsnis

Mokėjimai

Jeigu, norint užbaigti šiame skyriuje nustatytą procedūrą, reikia sumokėti mokestį, valstybės narės užtikrina, kad tą mokestį būtų galima sumokėti naudojantis plačiai prieinama valstybėje narėje įsisteigusios finansinės įstaigos arba mokėjimo paslaugų teikėjo teikiama mokėjimo internetu paslauga, kuri gali būti naudojama tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti ir kuri leidžia nustatyti mokestį sumokėjusio asmens tapatybę.

13f straipsnis

Informacijos reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad registracijos portaluose ar interneto svetainėse, prieinamose naudojantis bendraisiais skaitmeniniais vartais, nemokamai ir bent kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų, būtų teikiama glausta ir naudotojui patogi informacija, kuri padėtų steigiant bendroves ir registruojant filialus. Ši informacija turi apimti bent:

1A skirsnis

Steigimas internetu, teikimas internetu ir atskleidimas

13g straipsnis

Bendrovių steigimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir šio straipsnio 8 dalies nuostatų, bendrovės galėtų būti steigiamos vien internetu ir kad pareiškėjams nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją, pas jokį asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti bet kokius bendrovių steigimo internetu klausimus, įskaitant bendrovės steigimo dokumentų parengimą.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti kitų, į IIA priedą neįtrauktų, tipų bendrovių steigimo internetu procedūrų.

2.  Valstybės narės nustato išsamias bendrovių steigimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su 13h straipsnyje nurodytų šablonų naudojimu ir bendrovei steigti reikalingais dokumentais ir informacija. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad bendrovė internetu galėtų būti įsteigiama dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu būdu, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatomi šie dalykai, visų pirma:

5.  Valstybės narės pasirūpina, kad bendrovės steigimas internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš bendrovės registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina tinkamai nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal bendrovės steigimo procedūrą reikia apmokėti bendrovės akcinį kapitalą, tokį mokėjimą būtų galima atlikti internetu, vadovaujantis 13e straipsniu, į Sąjungoje veikiančiame banke atidarytą sąskaitą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokio mokėjimo įrodymą būtų galima pateikti ir internetu.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad steigimas internetu būtų baigtas per penkias darbo dienas, kai bendrovę steigia išimtinai fiziniai asmenys, kurie naudoja 13h straipsnyje nurodytus šablonus, arba kitais atvejais – per dešimt darbo dienų – nuo vėliausio iš šių įvykių:

Jeigu baigti procedūros per šioje dalyje nurodytus terminus neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų pranešta apie vėlavimo priežastis.

8.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, bet kuri institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu internetu susijusius klausimus, įskaitant steigimo dokumento parengimą, gali prašyti pareiškėjo atvykti fiziškai. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti, jog nesilaikoma 3 dalies a punkte nurodytų taisyklių. Valstybės narės užtikrina, kad, nepaisant to, visus kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13h straipsnis

Bendrovių steigimo internetu šablonai

1.  Registracijos portaluose arba interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, valstybės narės pateikia IIA priede išvardytų tipų bendrovėms skirtus šablonus. Valstybės narės gali pasirūpinti, kad internetu būtų prieinami ir kitų tipų bendrovių steigimo šablonai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šablonus pareiškėjai galėtų naudoti vykdydami 13g straipsnyje nurodytą steigimo internetu procedūrą. Jeigu naudodami tuos šablonus pareiškėjai laikosi 13g straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų taisyklių, laikoma, kad 10 straipsnyje nustatytas reikalavimas parengti ir patvirtinti reikiamos teisinės formos bendrovės steigimo dokumentus, kai nėra nustatyta prevenciškai taikoma administracinė ar teisminė kontrolė, yra įvykdytas.

Šia direktyva nedaromas poveikis jokiam reikalavimui pagal nacionalinę teisę parengti steigimo dokumentus tinkama teisine forma, jei yra galimybė įsteigti bendrovę internetu, kaip nurodyta 13g straipsnyje.

3.  Valstybės narės šablonus pateikia bent viena oficialiąja Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų. Šablonai, prieinami kitomis kalbomis, t. y. ne oficialiąja atitinkamos valstybės narės kalba ar kalbomis, naudojami tik informacijai, nebent ta valstybė narė nuspręstų, kad bendrovę taip pat galima įsteigti naudojantis tomis kitomis kalbomis parengtais šablonais.

4.  Šablonų turinys reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

13i straipsnis

Nušalinti direktoriai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos direktorių nušalinimo taisyklės. Tos taisyklės apima galimybę atsižvelgti į bet kurį galiojantį nušalinimą arba informaciją, svarbią nušalinimui kitoje valstybėje narėje. Šio straipsnio tikslu direktoriais laikomi bent 14 straipsnio d punkto i papunktyje nurodyti asmenys.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, teikiantys paraiškas į direktoriaus pareigas, patvirtintų, jog yra susipažinę su visomis aplinkybėmis, kuriomis atitinkamoje valstybėje narėje galimas nušalinimas.

Valstybės narės gali atsisakyti skirti asmenį bendrovės direktoriumi, jeigu tuo metu tas asmuo kitoje valstybėje narėje yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų galimybę atsakyti į kitos valstybės narės prašymą pateikti direktorių nušalinimo požiūriu svarbią informaciją pagal atsakymą į prašymą teikiančios valstybės narės teisę.

4.  Kad atsakytų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą, valstybės narės bent imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad jos turėtų galimybę nedelsdamos pateikti informaciją apie tai, ar konkretus asmuo nušalintas, ar įtrauktas į kurį nors iš jų registrų, kuriuose saugoma su direktorių nušalinimu susijusi informacija, naudodamosi 22 straipsnyje nurodyta sistema. Valstybės narės taip pat gali keistis tokia papildoma informacija, kaip nušalinimo laikotarpis ir priežastys. Toks keitimasis informacija reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

5.  Komisija 24 straipsnyje nurodytai įgyvendinimo aktais nustato išsamią šio straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi informacija tvarką ir technines detales.

6.  Šio straipsnio 1–5 dalys taikomos mutatis mutandis, kai bendrovė pateikia registrui 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie naujo direktoriaus paskyrimą.

7.  Šiame straipsnyje nurodytų asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 ir nacionalinės teisės nuostatomis, kad institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti įvertinti būtiną informaciją, susijusią su asmens nušalinimu nuo direktoriaus pareigų, galėtų užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokiam piktnaudžiavimui bei užtikrinti visų asmenų, palaikančių ryšį su bendrovėmis ar filialais, apsaugą.

Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnyje nurodyti registrai ir institucijos arba asmenys ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, nesaugotų šio straipsnio tikslais perduodamų asmens duomenų ilgiau nei būtina ir bet kuriuo atveju juos saugotų ne ilgiau nei bet kuriuos asmens duomenis, susijusius su bendrovės steigimu, filialo registracija arba bendrovės ar filialo dokumentų ir informacijos teikimu.

13j straipsnis

Bendrovių dokumentų ir informacijos teikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant bet kokius jų pakeitimus, registrui būtų galima pateikti internetu iki valstybės narės, kurioje registruota bendrovė, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir, kai taikoma, 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjui nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją arba pas jokį asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti dokumentų ir informacijos pateikimo internetu klausimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad internetu teikiamų dokumentų kilmę ir vientisumą būtų galima patikrinti elektroninėmis priemonėmis.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikros bendrovės arba visos bendrovės pateiktų tam tikrus arba visus 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją internetu.

4.  13g straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

5.  Valstybės narės ir toliau gali leisti dokumentus ir informaciją teikti kitokia, nei 1 dalyje nurodyta, forma, įskaitant elektroninėmis priemonėmis ar popierine forma, bendrovėms, notarams arba bet kuriems kitiems asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti tokia forma pateiktus dokumentus ir informaciją.

▼B

14 straipsnis

Bendrovių atskleidžiami dokumentai ir duomenys

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės būtinai atskleistų bent šiuos dokumentus ir duomenis:

15 straipsnis

Dokumentų ir duomenų pakeitimai

1.  Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad visi 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir duomenų pakeitimai būtų įtraukti į 16 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą kompetentingą registrą ir atskleisti pagal 16 straipsnio 3 ir 5 dalis, paprastai per 21 dieną nuo visų su tais pakeitimais susijusių dokumentų gavimo dienos, įskaitant, kai taikoma, teisėtumo patikrinimą įtraukiant į bylą, kaip to reikalaujama pagal nacionalinę teisę.

2.  1 dalis netaikoma 14 straipsnio f punkte nurodytiems apskaitos dokumentams.

▼M2

16 straipsnis

Paskelbimas registre

1.  Kiekvienos valstybės narės centriniame, komerciniame ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovėms būtų suteikiamas Europos unikalus atpažinties kodas (toliau – EUID), nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/884 ( 5 ) priedo 8 punkte, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Tą unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, bei, kai tinkama, žymos, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.

2.  Visi dokumentai ir informacija, kuriuos reikalaujama atskleisti pagal 14 straipsnį, saugomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą; tai, kas įtraukiama į registrą, užregistruojama byloje.

Nepriklausomai nuo to, kaip buvo pateikti, visi 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija saugomi registro byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą elektronine forma. Valstybės narės užtikrina, kad visų popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų kuo greičiau pakeista į elektroninę.

Valstybės narės užtikrina, kad, gavus prašymą atskleisti dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis, 14 straipsnyje nurodytų anksčiau nei 2006 m. gruodžio 31 d. popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų pakeista į elektroninę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų atskleidžiami registre padarant juos viešai prieinamais. Be to, valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kai kurie arba visi dokumentai ir informacija būtų skelbiami tam tikslui skirtame nacionaliniame leidinyje arba ne mažiau veiksmingais būdais. Tie būdai apima bent sistemos, kurią taikant paskelbtus dokumentus ar informaciją būtų galima gauti pateiktus chronologine tvarka centrinėje elektroninėje platformoje, naudojimą. Tokiais atvejais registras užtikrina, kad tuos dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis nusiųstų nacionaliniam leidiniui arba centrinei elektroninei platformai.

4.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio registre laikomų duomenų bei bylos duomenų neatitikimo.

Valstybės narės, reikalaujančios dokumentų ir informacijos paskelbimo nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje, imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio duomenų, atskleistų remiantis 3 dalimi, ir leidinyje ar platformoje paskelbtų duomenų neatitikimo.

Susidūrus su šiame straipsnyje minimais neatitikimais, pirmenybė teikiama registre prieinamiems dokumentams ir informacijai.

5.  Bendrovė gali remtis 14 straipsnyje nurodytais dokumentais ir informacija prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai jie buvo atskleisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, nebent bendrovė įrodytų, kad jie tretiesiems asmenims buvo žinomi.

Tačiau operacijų, vykdomų anksčiau nei šešioliktą dieną po minėto atskleidimo, atveju šiais dokumentais ir informacija remtis prieš trečiuosius asmenis negalima, jeigu jie įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

Tretieji asmenys visada gali remtis visais dokumentais ir informacija, kurių atžvilgiu atskleidimo formalumai dar nesutvarkyti, išskyrus atvejus, kai dėl tokių dokumentų ar informacijos neatskleidimo jie neturi galios.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visi steigiant bendrovę, registruojant filialą arba teikiant jų duomenis pateikti bendrovės ar filialo dokumentai ir informacija būtų saugomi registruose kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu.

▼M2

16a straipsnis

Prieiga prie atskleistos informacijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pateikus prašymą iš registro būtų galima gauti visų 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijas ir kad tokį prašymą registrui būtų galima pateikti popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikro tipo dokumentų ir informacijos, anksčiau nei 2006 m. gruodžio 31 d. pateiktų popierine forma, ar jų dalies gauti elektroninėmis priemonėmis negalima, jei pasibaigė nustatytas laikotarpis nuo pateikimo dienos iki prašymo padavimo dienos. Toks nustatytas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 10 metų.

2.  Kaina už 14 straipsnyje nurodytų visų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijos pateikimą popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis neturi viršyti administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

3.  Pareiškėjui pateikiamos elektroninės ir popierinės kopijos patvirtinamos, kad yra tikros, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas atsisako tokio patvirtinimo.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad registro pateikiamų dokumentų ir informacijos elektroninių kopijų ir išrašų autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad elektronines kopijas ar išrašus pateikė registras, juose pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad jie atitinka registre saugomame dokumente esančią informaciją.

▼B

17 straipsnis

Atnaujinta informacija apie nacionalinės teisės aktus, susijusius su trečiųjų asmenų teisėmis

▼M2

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų pateikiama naujausia informacija, paaiškinant nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias tretieji asmenys gali remtis 14 straipsnyje nurodyta informacija ir kiekvieno tipo dokumentais, kaip nustatyta 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

▼B

2.  Valstybės narės teikia informaciją, kuri turi būti skelbiama Europos e. teisingumo portale (toliau – portalas), vadovaudamosi šio portalo taisyklėmis ir techniniais reikalavimais.

3.  Komisija tą informaciją portale skelbia visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis.

18 straipsnis

Elektroninių dokumentų ir duomenų kopijų prieinamumas

▼M2

1.  Elektroninės 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat padaromos viešai prieinamomis naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės prieinamais gali padaryti ir 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II priede išvardytų tipų bendroves.

▼B

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tie dokumentai ir duomenys, nurodyti 14 straipsnyje, būtų prieinami pasitelkiant registrų sąveikos sistemą, naudojantis standartiniu pranešimo formatu, ir su jais būtų galima susipažinti elektroninėmis priemonėmis. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi duomenų perdavimo saugumo būtiniausių standartų.

3.  Komisija numato valstybėse narėse registruotų bendrovių ir filialų paieškos paslaugą visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis, siekdama, kad portale būtų galima rasti šią informaciją:

▼M2

▼B

▼M2

19 straipsnis

Mokesčiai už dokumentus ir informaciją

1.  Mokesčiai už 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą neviršija administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiama bent ši informacija ir dokumentai:

3.  Keitimasis informacija naudojantis registrų sąveikos sistema registrams yra nemokamas.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad d ir f punktuose nurodyta informacija turi būti prieinama nemokamai tik kitų valstybių narių institucijoms.

▼B

20 straipsnis

Informacija apie bendrovės likvidavimo ar nemokumo bylų pradėjimą arba užbaigimą ir apie bendrovės pašalinimą iš registro

1.  Bendrovės registras, pasitelkdamas registrų sąveikos sistemą, nedelsdamas padaro prieinamą informaciją apie bendrovės likvidavimo ar nemokumo bylų pradėjimą arba užbaigimą ir apie bendrovės pašalinimą iš registro, jei tai turi teisinių pasekmių bendrovės registro valstybėje narėje.

2.  Filialo registras, pasitelkdamas registrų sąveikos sistemą, nedelsdamas užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija būtų gauta.

▼M2 —————

▼B

21 straipsnis

Dokumentų ir duomenų atskleidimo kalba ir vertimas

1.  Dokumentai ir duomenys, kurie turi būti atskleisti remiantis 14 straipsniu, rengiami ir pateikiami viena iš kalbų, kurią leidžia valstybėje narėje, kurioje užvedama 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta byla, taikomos kalbos taisyklės.

2.  Be 16 straipsnyje nurodyto privalomo atskleidimo, valstybės narės leidžia, kad 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir duomenų vertimai būtų atskleidžiami savanoriškai, laikantis 16 straipsnio, bet kuria (-iomis) oficialia (-iomis) Sąjungos kalba (-omis).

Valstybės narės gali nustatyti, kad tokių dokumentų ir duomenų vertimai būtų tvirtinami.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad palengvintų trečiųjų asmenų prieinamumą prie savanoriškai atskleistų vertimų.

3.  Be 16 straipsnyje nurodyto privalomo atskleidimo ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto savanoriško atskleidimo, valstybės narės gali leisti, kad, laikantis 16 straipsnio, atitinkami dokumentai ir duomenys būtų atskleidžiami bet kuria (-iomis) kita (-omis) kalba (-omis).

Valstybės narės gali nustatyti, kad tokių dokumentų ir duomenų vertimai būtų tvirtinami.

4.  Tačiau, jei oficialiomis registro kalbomis atskleisti dokumentai ir duomenys neatitinka savanoriškai atskleistų vertimų, pastaraisiais negali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis. Tačiau tretieji asmenys gali remtis savanoriškai atskleistais vertimais, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys žinojo apie tą redakciją, kuri turėjo būti privalomai atskleista.

22 straipsnis

Registrų sąveikos sistema

1.  Įsteigiama Europos centrinė platforma (toliau – platforma).

2.  Registrų sąveikos sistemą sudaro:

3.  Valstybės narės užtikrina savo registrų sąveiką registrų sąveikos sistemoje naudodamosi platforma.

4.  Valstybės narės gali sukurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Jos pernelyg nedelsdamos praneša Komisijai apie tokių prieigos punktų sukūrimą ir visus svarbius jų veikimo pasikeitimus.

▼M2

Komisija taip pat gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tokie prieigos punktai sudaromi iš Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtų ir valdomų sistemų, skirtų jų administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti. Komisija nepagrįstai nedelsdama praneša valstybėms narėms apie tokių prieigos punktų sukūrimą ir visus svarbius jų veikimo pasikeitimus.

▼M2

5.  Prieiga prie registrų sąveikos sistemoje esančios informacijos suteikiama per portalą ir per valstybių narių ir Komisijos sukurtus papildomus prieigos punktus.

▼B

6.  Registrų sąveikos sistemos sukūrimas nedaro įtakos galiojantiems valstybių narių sudarytiems dvišaliams susitarimams dėl keitimosi informacija apie bendroves.

23 straipsnis

Platformos kūrimas ir veikimas

1.  Komisija nusprendžia, ar platformos kūrimas ir (arba) veikimas bus užtikrinti jos pačios priemonėmis, ar bus pasirinktas trečiasis asmuo.

Jei Komisija nusprendžia pavesti platformos kūrimą ir (arba) veikimą trečiajam asmeniui, Komisija pasirenka trečiąjį asmenį ir užtikrina su tuo trečiuoju asmeniu sudaryto susitarimo vykdymą, vadovaudamasi Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.  Jei Komisija nusprendžia platformos kūrimą pavesti trečiajam asmeniui, priimdama įgyvendinimo aktus ji nustato viešųjų pirkimų tvarkos technines specifikacijas ir su tuo trečiuoju asmeniu sudarytino susitarimo trukmę.

3.  Jei Komisija nusprendžia platformos veikimo valdymą pavesti trečiajam asmeniui, priimdama įgyvendinimo aktus ji nustato išsamias platformos veikimo valdymo taisykles.

Platformos veikimo valdymą visų pirma sudaro:

Platformos veikimo priežiūrą vykdo Komisija.

4.  2 ir 3 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimamai laikantis 164 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija patvirtina:

▼M2

▼B

▼M2

▼M2

▼B

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 164 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M2

Komisija, vadovaudamasi d, e, n ir o punktais, ne vėliau kaip 2021 m. vasario 1 d. priima įgyvendinimo aktus.

▼B

25 straipsnis

Finansavimas

1.  Platformos sukūrimas ir plėtojimas ateityje bei portalo pritaikymai, padaryti dėl šios direktyvos, finansuojami iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2.  Platformos administravimas ir veikimas finansuojami iš Sąjungos bendrojo biudžeto ir gali būti bendrai finansuojami iš mokesčių, imamų iš atskirų naudotojų už prieigą prie registrų sąveikos sistemos. Šios dalies nuostatos neturi poveikio mokesčiams nacionaliniu lygmeniu.

3.  Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal 163 straipsnį, gali patvirtinti taisykles dėl galimybės bendrai finansuoti platformą, surenkant mokesčius, ir tokiu atveju mokesčių, imamų iš atskirų naudotojų, dydį pagal šio straipsnio 2 dalį.

4.  Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyti mokesčiai nedaro poveikio mokesčiams, jei tokių yra, kuriuos valstybės narės ima už 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų gavimą.

5.  Už 19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų duomenų gavimą neimami pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyti mokesčiai.

6.  Kiekviena valstybė narė padengia savo vidaus registrų pritaikymo dėl šios direktyvos ir šių registrų administravimo bei veikimo išlaidas.

26 straipsnis

Informacija laiškuose ir užsakymų formose

Valstybės narės numato, kad laiškuose ir užsakymų formose, pateikiamuose popierine ar bet kokia kita forma, būtų nurodomi šie duomenys:

Kai tuose dokumentuose minimas bendrovės kapitalas, pateikiama nuoroda į pasirašytą ir apmokėtą kapitalą.

Valstybės narės reikalauja, kad visose bendrovės interneto svetainėse būtų nurodyti bent pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys, ir, kai taikoma, nuoroda į pasirašytą ir apmokėtą kapitalą.

27 straipsnis

Asmenys, atliekantys atskleidimo formalumus

Kiekviena valstybė narė nustato, kokie asmenys atlieka atskleidimo formalumus.

28 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato atitinkamas sankcijas bent tokiais atvejais, kai:

2 skirsnis

▼M2

Registravimo ir atskleidimo taisyklės, taikomos kitų valstybių narių bendrovių filialams

▼M2

28a straipsnis

Filialų registravimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad registruoti valstybėje narėje bendrovės filialą, kuriam taikoma kitos valstybės narės teisė, būtų galima vien internetu ir kad pareiškėjams nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją arba pas jokį asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su filialų registravimo prašymais susijusius klausimus, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų.

2.  Valstybės narės nustato išsamias filialų registravimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su tuo, kokius dokumentus ir informaciją reikia pateikti kompetentingai institucijai. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad registraciją internetu būtų galima atlikti informaciją ar dokumentus pateikus elektronine forma, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas, arba naudojantis registrui anksčiau pateikta informacija ar dokumentais.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatytos šios procedūros:

5.  Registruodamos kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės gali tikrinti informaciją apie bendrovę, naudodamosi registrų sąveikos sistema.

Valstybės narės pasirūpina, kad filialo registracija internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš filialo registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina tinkamai nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad filialo registracija internetu būtų baigiama per 10 darbo dienų nuo tada, kai sutvarkomi visi formalumai, įskaitant tai, kad institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su filialo registravimu susijusius klausimus, gauna visus būtinus, nacionalinės teisės nuostatas atitinkančius dokumentus ir informaciją.

Jeigu įregistruoti filialo per šioje dalyje nurodytą terminą neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų pranešta apie vėlavimo priežastis.

7.  Įregistravus pagal kitos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneša valstybei narei, kurioje įregistruota bendrovė, kad filialas įregistruotas. Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir nedelsdama įtraukia informaciją į savo registrą.

28b straipsnis

Filialų dokumentų ir informacijos pateikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu iki valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjams nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją arba pas asmenį ar į įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti internetu teikiamus dokumentus ir informaciją.

2.  28a straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos filialų dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikri arba visi 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų teikiami tik internetu.

28c straipsnis

Filialų uždarymas

Valstybės narės užtikrina, kad, gavęs 30 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, valstybės narės, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, registras, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneštų valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrui, kad filialas uždarytas ir išbrauktas iš registro. Bendrovės valstybės narės registras, taip pat naudodamasis ta sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir informaciją nedelsdamas užregistruoja.

▼B

29 straipsnis

Atskleidimas dokumentų ir duomenų, susijusių su filialu

1.  Dokumentai ir duomenys, susiję su filialu, kurį kitoje valstybėje narėje steigia II priede nurodyto tipo bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja kitos valstybės narės įstatymai, atskleidžiami pagal tos valstybės narės, kurioje yra filialas, įstatymus laikantis 16 straipsnio.

2.  Jei atskleidimo reikalavimai filialui ir bendrovei skiriasi, atskleidimo reikalavimai filialui yra viršesni, kiek tai susiję su filialo vykdomais sandoriais.

3.  30 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir duomenys prieinami viešai, pasitelkiant registrų sąveikos sistemą. 18 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalis taikomi mutatis mutandis.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad filialams būtų suteiktas unikalus atpažinties kodas, pagal kurį juos būtų galima aiškiai identifikuoti, perduodant informaciją iš vieno registro į kitą, pasitelkiant registrų sąveikos sistemą. Tą unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, kilmės nacionalinį registrą ir filialo numerį tame registre, ir atitinkamais atvejais – žymos, kurios padėtų išvengti identifikavimo klaidų.

30 straipsnis

Dokumentai ir duomenys, kurie turi būti atskleisti

1.  Privalomas atskleidimas, nurodytas 29 straipsnyje, apima tik šiuos dokumentus ir duomenis:

2.  Valstybė narė, kurioje buvo įsteigtas filialas, gali numatyti, kad būtų atskleista, kaip nurodyta 29 straipsnyje:

▼M2

30a straipsnis

Bendrovės dokumentų ir informacijos pakeitimai

Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, nedelsdama praneša valstybei narei, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, tuo atveju, kai pateikiama informacija apie tai, kad pasikeitė:

Gavęs šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų nedelsiant atnaujinti.

▼B

31 straipsnis

Privalomo atskaitomybės dokumentų atskleidimo apribojimai

Privalomas atskleidimas, nustatytas 30 straipsnio 1 dalies g punkte, apribojamas tik bendrovės atskaitomybės dokumentais, kurie yra sudaryti, audituoti ir atskleisti pagal valstybės narės įstatymus, kuriais vadovaujasi bendrovė, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ( 6 ) ir Direktyva 2013/34/ES.

▼M2

Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrovė atskleidžia valstybės narės registrui, kuriame ji įregistruota, dokumentus ir informaciją pagal 14 straipsnio f punktą, 30 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas privalomas atskaitomybės dokumentų atskleidimas gali būti laikomas įvykdytu.

▼B

32 straipsnis

Dokumentų atskleidimo kalba ir vertimas

Valstybė narė, kurioje įsteigtas filialas, gali nustatyti, kad 30 straipsnio 2 dalies b punkte ir 31 straipsnyje nurodyti dokumentai paskelbiami kita oficialia Sąjungos kalba ir kad tokių dokumentų vertimas būtų patvirtintas.

33 straipsnis

Atskleidimas tokiais atvejais, kai valstybėje narėje yra keletas filialų

Jei bendrovė valstybėje narėje įsteigė daugiau kaip vieną filialą, 30 straipsnio 2 dalies b punkte ir 31 straipsnyje nurodytas atskleidimas gali būti atliekamas kurio nors bendrovės pasirinkto filialo registre.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju kiti filialai privalo atskleisti filialo registro, per kurį buvo atliktas atskleidimas, duomenis bei to filialo numerį tame registre.

34 straipsnis

Informacija apie bendrovės likvidavimo ar nemokumo bylų pradėjimą ir užbaigimą bei apie bendrovės pašalinimą iš registro

1.  20 straipsnis atitinkamai taikomas bendrovės registrui ir filialo registrui.

2.  Valstybės narės nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi gavus 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Tokia tvarka užtikrinama, kad kai bendrovės veikla buvo nutraukta arba ji dėl kitų priežasčių buvo išbraukta iš registro, jos filialai taip pat būtų nedelsiant išbraukti iš registro.

3.  2 dalies antras sakinys netaikomas bendrovių, kurios buvo išbrauktos iš registro dėl atitinkamos bendrovės teisinės formos keitimo, jungimosi ar skaidymo arba jos registruotosios buveinės perkėlimo į kitą valstybę, filialams.

35 straipsnis

Informacija laiškuose ir užsakymų formose

Valstybės narės nustato, kad laiškuose ir užsakymų formose, kurias naudoja filialas, kartu su 26 straipsnyje reikalaujama informacija būtų nurodomas registras, kuriame laikoma filialo byla kartu su filialo numeriu tame registre.

3 skirsnis

Atskleidimo taisyklės, taikomos bendrovės filialams trečiosiose šalyse

36 straipsnis

Atskleidimas dokumentų ir duomenų, susijusių su filialu

1.  Filialo, kurį valstybėje narėje įsteigė bendrovė, kuriai netaikomi valstybės narės įstatymai, tačiau kuri yra teisinės formos, panašios į bendrovių tipus, išvardytus II priede, dokumentai ir duomenys atskleidžiami pagal tos valstybės narės, kurioje yra filialas, įstatymus, kaip nustatyta 16 straipsnyje.

2.  Taikoma 29 straipsnio 2 dalis.

37 straipsnis

Privalomų dokumentų ir duomenų atskleidimas

Privalomas atskleidimas, nustatytas 36 straipsnyje, apima šiuos dokumentus ir duomenis:

Nurodoma asmenų, įgaliotų atstovauti bendrovei, įgaliojimų ribos, taip pat nurodoma, ar tie asmenys gali atstovauti bendrovei vieni, ar jų reikalaujama veikti bendrai;

38 straipsnis

Privalomo atskaitomybės dokumentų atskleidimo apribojimai

1.  Privalomas atskleidimas, nustatytas 37 straipsnio j punkte, taikomas bendrovės atskaitomybės dokumentams, kurie yra sudaryti, audituoti ir atskleisti pagal valstybės įstatymus, kurie taikomi bendrovei. Jei dokumentai nėra sudaryti pagal Direktyvą 2013/34/ES arba panašiu būdu, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų parengti ir atskleisti su filialo veikla susiję atskaitomybės dokumentai.

2.  Taikomi 32 ir 33 straipsniai.

39 straipsnis

Informacija laiškuose ir užsakymų formose

Valstybės narės nustato, kad laiškuose ir užsakymų formose, kurias naudoja filialas, būtų nurodytas registras, kuriame yra laikoma filialo byla kartu su to filialo numeriu tame registre. Jei valstybės įstatymas, kuris reglamentuoja bendrovės veiklą, reikalauja įregistravimo, nurodomas registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir bendrovės registravimo numeris tame registre.

4 skirsnis

Taikymas ir įgyvendinimo tvarka

40 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato atitinkamas sankcijas už dokumentų ir duomenų, nurodytų 29, 30, 31, 36, 37 ir 38 straipsniuose, neatskleidimą ir neįtraukimą į laiškus ir užsakymų formas privalomų duomenų, nurodytų 35 ir 39 straipsniuose.

41 straipsnis

Asmenys, atliekantys atskleidimo formalumus

Kiekviena valstybė narė nustato, kas atlieka informacijos atskleidimo formalumus, nustatytus 2 ir 3 skirsniuose.

42 straipsnis

Išimtys nuostatoms dėl atskaitomybės dokumentų filialams

1.  31 ir 38 straipsniai netaikomi filialams, kuriuos steigia kredito bei finansų institucijos, kurioms taikoma Tarybos direktyva 89/117/EEB ( 7 ).

2.  Atsižvelgiant į būsimą koordinavimą, valstybėms narėms nereikia taikyti 31 ir 38 straipsnių filialams, kuriuos steigia draudimo bendrovės.

▼M2 —————

▼B

IV SKYRIUS

Kapitalo palaikymas ir keitimas

1 skirsnis

Kapitalo reikalavimai

44 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės yra taikomos valstybių narių įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytoms nuostatoms dėl I priede išvardytų bendrovių tipų.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus nuostatų investicinėms bendrovėms su kintamu kapitalu ir kooperatyvams, įsteigtiems kaip viena iš I priede išvardytų bendrovių tipų. Jeigu valstybių narių įstatymuose pasinaudojama šia galimybe, juose turi būti nurodytas reikalavimas, kad tokios bendrovės visuose 26 straipsnyje nurodytuose dokumentuose įrašytų žodžius „investicinė bendrovė su kintamu kapitalu“ arba „kooperatyvas“.

45 straipsnis

Minimalus kapitalas

1.  Valstybių narių įstatymais turi būti reikalaujama, kad tam, kad bendrovė galėtų būti įsteigta arba gautų leidimą pradėti verslą, minimalaus pasirašytojo kapitalo dydis turi būti ne mažesnis kaip 25 000 EUR.

2.  Kas penkeri metai Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, pagal Sutarties 50 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 2 dalies g punktą nagrinėja ir, prireikus, patikslina 1 dalyje nurodytą dydį eurais, atsižvelgdami į Sąjungos ekonomikos ir pinigų rinkos raidą bei į tendencijas tik didelėms ir vidutinėms įmonėms leisti pasirinkti I priede išvardytus bendrovių tipus.

46 straipsnis

Turtas

Pasirašytąjį kapitalą gali sudaryti tik turtas, kurį galima ekonomiškai įvertinti. Tačiau įsipareigojimas atlikti darbą arba teikti paslaugas negali būti laikomas tuo turtu.

47 straipsnis

Akcijų išleidimo kaina

Akcijos negali būti išleistos kaina, mažesne nei jų nominali vertė arba, jei nominalios vertės nėra, jų buhalterinė vertė.

Tačiau valstybės narės gali leisti tiems, kurie imasi platinti išleidžiamas akcijas vykdydami savo profesinę veiklą, už akcijas, kurias jie pasirašo to sandorio metu, mokėti mažiau nei bendra tų akcijų kaina.

48 straipsnis

Už įnašą išleistų akcijų apmokėjimas

Bendrovę steigiant arba gaunant leidimą pradėti verslą apmokama ne mažiau kaip 25 % akcijų, išleidžiamų už įnašus, nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra – jų buhalterinės vertės.

Tačiau, jei bendrovę steigiant ar gaunant leidimą pradėti verslą akcijos yra išleidžiamos už nepiniginį įnašą, visas įnašas perduodamas per penkerius metus.

2 skirsnis

Apsaugos priemonės dėl įstatymuose numatyto kapitalo

49 straipsnis

Ekspertų ataskaita dėl nepiniginio įnašo

1.  Iki bendrovės įsteigimo ar leidimo pradėti verslą gavimo vienas ar keli administracinės ar teisminės institucijos paskirti ar patvirtinti nepriklausomi ekspertai parengia bet kokio nepiniginio įnašo ataskaitą. Tokie ekspertai gali būti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys ir bendrovės ar firmos, veikiančios pagal kiekvienos valstybės narės įstatymus.

2.  1 dalyje nurodytoje ekspertų ataskaitoje pateikiamas bent jau kiekvieno įnašą sudarančio turto elemento bei taikytų vertinimo metodų aprašymas ir nurodoma, ar vertės, nustatytos taikant tuos metodus, atitinka bent jau išleidžiamų akcijų skaičių ir nominalią vertę arba, jei nominalios vertės nėra, buhalterinę vertę ir, atitinkamais atvejais, akcijų priedus.

3.  Ekspertų ataskaita skelbiama taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio, jeigu 90 % visų akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios vertės nėra, buhalterinės vertės yra išleidžiama vienai ar daugiau bendrovių už nepiniginį įnašą ir jeigu laikomasi tokių reikalavimų:

5.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio naujos bendrovės sukūrimui jungimo arba skaidymo būdu, kai vienas ar keli nepriklausomi ekspertai parengia jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą.

Kai valstybės narės nusprendžia taikyti šį straipsnį pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais, jos gali nustatyti, kad pagal šio straipsnio 1 dalį rengiamą ataskaitą ir vieno ar kelių nepriklausomų ekspertų rengiamą jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą gali rengti tas pats ekspertas arba ekspertai.

50 straipsnis

Reikalavimo parengti ekspertų ataskaitą dėl nepiniginio įnašo netaikymas

1.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jei administravimo arba valdymo organo sprendimu, kaip nepiniginiu įnašu apmokama perleidžiamais vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 8 ) 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, arba pinigų rinkos priemonėmis, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, ir tokių vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių vertė yra kainos, kuria jais buvo prekiaujama vienoje arba keliose reguliuojamose rinkose, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, per pakankamą laikotarpį, nustatomą nacionalinės teisės, beištęsiantį iki faktinės apmokėjimo atitinkamu nepiniginiu įnašu dienos, svertinis vidurkis.

Tačiau jei tokiai kainai įtakos turėjo išimtinės aplinkybės, kurios žymiai pakeistų turto vertę faktinę apmokėjimo juo dieną, įskaitant atvejus, kai tokių perleidžiamų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių rinka tapo nelikvidi, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas.

Tokiam pervertinimui taikomos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu, administravimo arba valdymo organo sprendimu, kaip nepiniginiu įnašu apmokama kitokiu nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės turtu, dėl kurio tikrosios vertės savo nuomonę jau yra pareiškęs pripažintas nepriklausomas ekspertas, ir jei yra įvykdytos šios sąlygos:

Atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, kurios žymiai pakeistų tikrąją turto vertę faktinę apmokėjimo juo dieną, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas.

Antroje pastraipoje nurodytam pervertinimui taikomos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

Jei toks pervertinimas neatliktas, vienas ar daugiau akcininkų, kuriems sprendimo padidinti kapitalą priėmimo dieną iš viso priklauso ne mažiau kaip 5 % bendrovės pasirašytojo kapitalo, gali reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas atliktų vertinimą, ir tokiu atveju taikomos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

Toks (tokie) akcininkas (-ai) gali pateikti reikalavimą iki faktinės apmokėjimo turtu dienos, jeigu reikalavimo pateikimo dieną tokiam (-iems) akcininkui (-ams) vis dar priklauso iš viso ne mažiau kaip 5 % bendrovės pasirašytojo kapitalo, kaip tai buvo sprendimo dėl kapitalo padidinimo priėmimo dieną.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu administravimo arba valdymo organo sprendimu, kaip nepiniginiu įnašu apmokama kitokiu nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės turtu, kurio tikroji vertė yra nustatyta pagal atskirų turto elementų vertes, iš ankstesnių finansinių metų įstatymų reikalaujamų finansinių ataskaitų, su sąlyga, kad buvo atliktas šių ataskaitų auditas pagal Direktyvą 2006/43/EB.

Mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2 dalies antra – penkta pastraipos.

51 straipsnis

Nepiniginis įnašas be ekspertų ataskaitos

1.  Jeigu nepiniginis įnašas, kaip nurodyta 50 straipsnyje, yra įnešamas be ekspertų ataskaitos, nurodytos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, papildomai prie reikalavimų, nustatytų 4 straipsnio h punkte ir per vieną mėnesį nuo faktinės apmokėjimo turtu dienos, paskelbiama deklaracija, kurioje pateikiama:

Tokia deklaracija skelbiama taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

2.  Jeigu apmokėjimą nepiniginiu įnašu siūloma įvykdyti be 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos ekspertų ataskaitos, ketinant padidinti kapitalą pagal 68 straipsnio 2 dalį, iki faktinio apmokėjimo turtu kaip nepiniginiu įnašu taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį skelbiamas pranešimas, kuriame nurodoma sprendimo dėl padidinimo priėmimo data ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta deklaracija apsiriboja pareiškimu, kad nuo pirmiau nurodyto pranešimo paskelbimo neiškilo naujų svarbių aplinkybių.

3.  Kiekviena valstybė narė nustato tinkamas apsaugos priemones, užtikrinančias, kad būtų laikomasi 50 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, kai nepiniginiu įnašu apmokama be ekspertų ataskaitos, nurodytos 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

52 straipsnis

Didelės apimties įsigijimai po įsteigimo arba leidimo pradėti verslą gavimo

1.  Jeigu, nepasibaigus nacionalinės teisės nustatytam bent dvejų metų laikotarpiui nuo bendrovės įsteigimo arba leidimo pradėti verslą gavimo, bendrovė įsigyja bet kokį turtą, priklausantį 4 straipsnio i punkte nurodytam asmeniui, bendrovei ar firmai už įnašą, sudarantį ne mažiau kaip vieną dešimtąją pasirašytojo kapitalo, turtas yra įvertinamas ir informacija apie jį skelbiama 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta tvarka bei pateikiama tvirtinti visuotiniam susirinkimui.

50 ir 51 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad tos nuostatos būtų taikomos, kai turtas priklauso akcininkui ar bet kuriam kitam asmeniui.

2.  1 dalis netaikoma turtui, įsigytam bendrovei vykdant įprastą veiklą, bei turtui, įsigytam pareikalavus ar prižiūrint administracinei ar teisminei institucijai arba turtui, įsigytam vertybinių popierių biržoje.

53 straipsnis

Akcininkų įsipareigojimas įnešti įnašus

Taikant nuostatas dėl pasirašytojo kapitalo mažinimo, akcininkai negali būti atleisti nuo įsipareigojimo įnešti savo įnašus.

54 straipsnis

Apsaugos priemonės pertvarkymo atveju

Kol iki paskesnės datos bus koordinuojami nacionaliniai įstatymai, valstybės narės priima priemones, būtinas, kad pertvarkant kitokio tipo bendrovę į akcinę bendrovę būtų reikalaujama bent tokių pat apsaugos priemonių, kokios yra nurodytos 3–6 ir 45–53 straipsniuose.

55 straipsnis

Įstatų ar steigimo dokumentų keitimas

3–6 straipsniai ir 45–54 straipsniai nedaro poveikio valstybių narių nuostatoms dėl kompetencijos ir tvarkos keičiant įstatus ar steigimo dokumentą.

3 skirsnis

Paskirstymo taisyklės

56 straipsnis

Bendrosios paskirstymo taisyklės

1.  Išskyrus tuos atvejus, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas, akcininkams negali būti atliekamas joks paskirstymas, jei paskutinių finansinių metų paskutinę dieną bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas grynasis turtas yra arba po tokio paskirstymo taptų mažesnis nei pasirašytojo kapitalo ir tų rezervų, kurie negali būti paskirstyti pagal įstatymą arba bendrovės įstatus, suma.

2.  Jeigu nepareikalauta pasirašytojo kapitalo dalis nėra įtraukta į balanse nurodytą turtą, tas dydis atimamas iš pasirašytojo kapitalo sumos, nurodytos 1 dalyje.

3.  Paskirstymo akcininkams suma negali viršyti pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje, viso ankstesnių finansinių metų nepaskirstyto pelno bei sumų iš rezervų, kurias galima tam tikslui panaudoti, sumos, atėmus visą ankstesnių finansinių metų nepaskirstytą nuostolį bei sumas, pervestas į rezervą pagal įstatymą ar įstatus.

4.  1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „paskirstymas“ apima, visų pirma, išmokamus dividendus ir su akcijomis susijusias palūkanas.

5.  Jeigu pagal valstybės narės įstatymus leidžiama mokėti tarpinius dividendus, būtina laikytis bent jau šių sąlygų:

6.  1–5 dalys neturi įtakos valstybių narių nuostatoms dėl pasirašytojo kapitalo didinimo kapitalizuojant rezervus.

7.  Valstybės narės įstatymuose gali būti numatytos nukrypti nuo 1 dalies leidžiančios nuostatos investicinėms bendrovėms su nekintamu kapitalu.

Šioje dalyje sąvoka „investicinė bendrovė su nekintamu kapitalu“ reiškia tik tokias bendroves:

Jei valstybių narių įstatymuose nustatyta tokia galimybė, jos:

57 straipsnis

Neteisėtai paskirstytų sumų susigrąžinimas

Pažeidžiant 56 straipsnio reikalavimus atliktą bet kokį paskirstymą gavę akcininkai jį grąžina, jei bendrovė įrodo, kad šie akcininkai žinojo apie jiems atlikto paskirstymo neteisėtumą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, negalėjo to nežinoti.

58 straipsnis

Didelės pasirašytojo kapitalo dalies praradimas

1.  Jeigu prarandama didelė pasirašytojo kapitalo dalis, per valstybių narių įstatymais nustatytą laikotarpį šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas apsvarstyti, ar bendrovė turėtų būti likviduota ar turėtų būti imtasi kitų priemonių.

2.  Pagal 1 dalį dideliu laikomas nuostolio dydis valstybių narių įstatymais negali būti nustatomas didesnis kaip pusė pasirašytojo kapitalo.

4 skirsnis

Taisyklės dėl bendrovės savų akcijų įsigijimo

59 straipsnis

Savų akcijų nepasirašymas

1.  Bendrovės akcijų negali pasirašyti pati bendrovė.

2.  Jei bendrovės akcijos buvo pasirašytos asmens, veikiančio savo vardu, bet bendrovės naudai, laikoma, kad asmuo akcijas pasirašė savo paties sąskaita.

3.  4 straipsnio i punkte nurodyti asmenys, bendrovės ar firmos arba, tais atvejais, kai didinamas pasirašytasis kapitalas, administravimo ar valdymo organo nariai privalo apmokėti akcijas, pasirašytas pažeidžiant šį straipsnį.

Tačiau valstybės narės įstatymai gali nustatyti, kad bet kuris iš tokių asmenų gali būti atleistas nuo tokios prievolės, jeigu jis įrodo, kad jis asmeniškai negali būti laikomas kaltu.

60 straipsnis

Savų akcijų įsigijimas

1.  Nedarant poveikio visų akcininkų, kurių padėtis yra tokia pati, vienodų teisių principui ir nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 596/2014, valstybės narės gali leisti bendrovei įsigyti savų akcijų pačiai ar per asmenį, veikiantį savo vardu, tačiau bendrovės naudai. Tiek, kiek tokie įsigijimai yra leidžiami, valstybės narės jiems turi nustatyti tokias sąlygas:

Be to, valstybės narės pirmoje pastraipoje nurodytiems įsigijimams gali taikyti bet kurią iš šių sąlygų:

2.  Valstybės narės įstatymuose gali būti nustatytos nukrypti nuo 1 dalies pirmos pastraipos a punkto pirmojo sakinio leidžiančios nuostatos, jei bendrovė įsigyja savų akcijų, norėdama išvengti didelės ir neišvengiamos žalos bendrovei. Tokiu atveju artimiausiame visuotiniame susirinkime administravimo ar valdymo organas pateikia informaciją apie įvykdytų įsigijimų priežastis ir esmę, apie įsigytų akcijų skaičių ir nominalią vertę arba, jeigu nominalios vertės nėra, buhalterinę vertę, apie pasirašytojo kapitalo dalį, kurią jos sudaro, ir apie apmokėjimą už tas akcijas.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 dalies pirmos pastraipos a punkto pirmojo sakinio, jeigu bendrovė pati arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet bendrovės naudai, įsigyja akcijas, kurias paskirsto tos bendrovės arba asocijuotosios bendrovės darbuotojams. Tokios akcijos paskirstomos per 12 mėnesių nuo jų įsigijimo.

61 straipsnis

Nukrypti nuo taisyklių dėl savų akcijų įsigijimo leidžianti nuostata

1.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 60 straipsnio:

2.  Tačiau akcijos, įsigytos 1 dalies b–g punktuose nurodytais atvejais perleidžiamos ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įsigijimo, išskyrus atvejus, kai įsigytų akcijų nominali vertė arba, jei nominalios vertės nėra, buhalterinė vertė, įskaitant akcijas, kurias bendrovė gali būti įsigijusi per asmenį, veikiantį savo vardu, bet bendrovės naudai, neviršija 10 % pasirašytojo kapitalo.

3.  Jei akcijos neperleidžiamos per 2 dalyje nustatytą laikotarpį, jos anuliuojamos. Valstybės narės įstatymai gali numatyti, kad akcijos yra anuliuojamos atitinkamai mažinant pasirašytąjį kapitalą. Toks sumažinimas nustatomas, kai dėl akcijų, kurios turi būti anuliuotos, įsigijimo grynasis turtas tampa mažesnis nei nurodytas 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

62 straipsnis

Pasekmės dėl neteisėto savų akcijų įsigijimo

Akcijos, įsigytos pažeidžiant 60 ir 61 straipsnius, yra perleidžiamos per vienerius metus nuo jų įsigijimo. Jei per tą laikotarpį jos neperleidžiamos, taikoma 61 straipsnio 3 dalis.

63 straipsnis

Savų akcijų turėjimas ir metinis pranešimas įsigijus savų akcijų

1.  Jei valstybės narės įstatymai leidžia bendrovei įsigyti savų akcijų pačiai ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet bendrovės naudai, tokių akcijų turėjimui visada taikomos bent jau šios sąlygos:

2.  Jei valstybės narės įstatymai leidžia bendrovei įsigyti savų akcijų pačiai ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet bendrovės naudai, metiniame pranešime bent jau nurodoma:

64 straipsnis

Bendrovės teikiama finansinė pagalba tretiesiems asmenims įsigyjant jos akcijų

1.  Jei valstybės narės leidžia bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymą, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų, tokiems sandoriams taikomos 2–5 dalyse nurodytos sąlygos.

2.  Sandoriai vykdomi administravimo arba valdymo organo atsakomybe sąžiningomis rinkos sąlygomis, ypač palūkanų, kurias bendrovė gauna, ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, bendrovei suteiktų už paskolas ir iš anksto išmokėtas lėšas, nurodytas 1 dalyje, atžvilgiu.

Turi būti deramai išnagrinėta trečiojo asmens arba – daugiašalių sandorių atveju – kiekvienos sandorio šalies finansinė būklė.

3.  Sandorius administravimo arba valdymo organas teikia visuotiniam susirinkimui, kad jis juos iš anksto patvirtintų, o visuotinis susirinkimas tokiu atveju vadovaujasi 83 straipsnyje nustatytomis kvorumo ir daugumos taisyklėmis.

Administravimo arba valdymo organas visuotiniam susirinkimui privalo pateikti raštišką ataskaitą, nurodydamas:

Ta ataskaita pateikiama registrui paskelbti 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.  Dėl tretiesiems asmenims suteiktos bendros finansinės pagalbos grynasis turtas jokiu metu negali tapti mažesnis nei nurodytasis 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat atsižvelgiant į bet kokį grynojo turto sumažėjimą, galėjusį atsirasti bendrovei įsigijus savų akcijų ar jų įgijus jos naudai pagal 60 straipsnio 1 dalį.

Bendrovė į balanse nurodytus įsipareigojimus įtraukia bendros finansinės pagalbos dydžio rezervą, kuris negali būti paskirstytas.

5.  Jeigu trečiasis asmuo, pasinaudodamas iš bendrovės gauta finansine pagalba, įsigyja tos bendrovės savų akcijų, kaip apibrėžta 60 straipsnio 1 dalyje, arba pasirašo akcijas, išleidžiamas didinant pasirašytąjį kapitalą, toks įsigijimas ar pasirašymas atliekamas už teisingą kainą.

6.  1–5 dalys netaikomos, jeigu sandorius sudaro bankai ir kitos finansų įstaigos, besiverčiančios įprastu verslu, arba sandoriai vykdomi tam, kad akcijas įsigytų bendrovės ar asocijuotosios bendrovės darbuotojai arba akcijos būtų įgytos jiems.

Tačiau dėl tų sandorių grynasis turtas negali tapti mažesnis nei nurodytasis 56 straipsnio 1 dalyje.

7.  1–5 dalys netaikomos sandoriams, vykdomiems siekiant įsigyti akcijų, kaip nustatyta 61 straipsnio 1 dalies h punkte.

65 straipsnis

Papildomos apsaugos priemonės sudarant sandorius su susijusiomis šalimis

Tais atvejais, kai atskiri bendrovės, esančios sandorio, nurodyto šios direktyvos 64 straipsnio 1 dalyje, šalimi, administravimo arba valdymo organo nariai arba patronuojančios įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnyje, administravimo arba valdymo organo nariai arba tokia patronuojanti įmonė pati arba asmenys, veikiantys savo vardu, bet tokių organų narių arba tokios įmonės naudai, yra kitos tokio sandorio šalys, valstybės narės, imdamosi atitinkamų apsaugos priemonių, užtikrina, kad toks sandoris nepažeistų bendrovės interesų.

66 straipsnis

Bendrovės savų akcijų priėmimas prievolės įvykdymui užtikrinti

1.  Jeigu bendrovė pati arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet bendrovės naudai, priima savas akcijas prievolės įvykdymui užtikrinti, tai laikoma akcijų įsigijimu pagal 60 straipsnį, 61 straipsnio 1 dalį ir 63 bei 64 straipsnius.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 dalies sandoriams, kuriuos sudaro bankai ir kitos finansų įstaigos, besiverčiančios įprastu verslu.

67 straipsnis

Atvejai, kai akcijas pasirašo, įsigyja ar turi bendrovė, kurioje akcinė bendrovė turi daugumą balsavimo teisių arba kuriai ji gali daryti lemiamą įtaką

1.  Jei akcinės bendrovės akcijas pasirašo, įsigyja ar turi kita II priede nurodyto tipo bendrovė, kurioje akcinė bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai turi daugumą balsavimo teisių arba kuriai ji gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, tai laikoma pačios akcinės bendrovės savų akcijų pasirašymu, įsigijimu ar turėjimu.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai kita bendrovė veikia pagal trečiosios šalies teisę ir turi teisinę formą, atitinkančią tas, kurios išvardytos II priede.

Tačiau kai akcinė bendrovė turi daugumą balsavimo teisių netiesiogiai arba gali daryti lemiamą įtaką netiesiogiai, valstybės narės gali netaikyti pirmos ir antros pastraipų, jei jos nustato, jog bus sustabdytos balsavimo teisės, suteikiamos kitos bendrovės turimų akcinės bendrovės akcijų.

2.  Nesant nacionalinės teisės aktų dėl bendrovių grupių koordinavimo, valstybės narės gali:

Valstybės narės nėra įpareigotos nustatyti kitus atvejus, negu tie, kurie nurodyti pirmos pastraipos i ir ii punktuose;

3.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies pirmos ir antros pastraipų, kai akcijos pasirašomos, įsigyjamos ar turimos kito, nei akcijas pasirašantis, įgyjantis ar turintis asmuo, asmens, kuris nėra nei akcinė bendrovė, nurodyta 1 dalyje, nei kita bendrovė, kurioje akcinė bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai turi daugumą balsavimo teisių ar kuriai ji gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, naudai.

4.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies pirmos ir antros pastraipų, kai akcijas pasirašo, įsigyja ar turi kita bendrovė, veikianti kaip profesionalus vertybinių popierių makleris, pagal savo galimybes ir savo veiklos kontekste, jei ji yra vertybinių popierių biržos, esančios ar veikiančios valstybėje narėje, narė arba yra patvirtinta ar prižiūrima valstybės narės institucijos, kompetentingos prižiūrėti profesionalius vertybinių popierių maklerius, tarp kurių, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, gali būti kredito įstaigos.

5.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies pirmos ir antros pastraipų, kai akcinės bendrovės akcijos, turimos kitos bendrovės, buvo įsigytos prieš santykio tarp dviejų bendrovių, atitinkančio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsiradimą.

Tačiau šių akcijų suteikiamos balsavimo teisės turi būti sustabdytos ir į šias akcijas turi būti atsižvelgta, kai nustatoma, ar sąlyga, apibrėžta 60 straipsnio 1 dalies b punkte, yra įvykdyta.

6.  Valstybės narės gali netaikyti 61 straipsnio 2 ar 3 dalies arba 62 straipsnio, kai akcinės bendrovės akcijos yra įsigytos kitos bendrovės, su sąlyga, kad jos nustato:

5 skirsnis

Kapitalo padidinimo ir mažinimo taisyklės

68 straipsnis

Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl kapitalo padidinimo

1.  Sprendimas dėl kapitalo padidinimo priimamas visuotiniame susirinkime. Toks sprendimas ir pasirašytojo kapitalo padidinimas skelbiami taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

2.  Tačiau įstatais ar steigimo dokumentu arba visuotiniu susirinkimu, kurio sprendimas turi būti skelbiamas pagal 1 dalyje nurodytas taisykles, gali būti leidžiama didinti pasirašytąjį kapitalą iki didžiausios sumos, kurią jie nustato deramai atsižvelgę į bet kokį įstatymo nustatytą maksimalų dydį. Atitinkamais atvejais, sprendimą dėl pasirašytojo kapitalo padidinimo nustatytos sumos ribose priima įgaliotas bendrovės organas. Tokio organo įgaliojimai šiuo klausimu galioja ne ilgiau kaip penkerius metus, ir visuotinis susirinkimas gali vieną ar daugiau kartų juos atnaujinti kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

3.  Jei yra keleto klasių akcijos, priimant 1 dalyje nurodytą visuotinio susirinkimo sprendimą dėl kapitalo padidinimo arba suteikiant 2 dalyje nurodytą leidimą didinti kapitalą, bent jau kiekvienos klasės akcijų savininkai, kurių teisėms tas sandoris daro poveikį, balsuoja atskirai.

4.  Šis straipsnis taikomas visų vertybinių popierių, kurie gali būti konvertuojami į akcijas ar suteikia teisę pasirašyti akcijas, emisijai, bet ne tokių vertybinių popierių konvertavimui ar pasinaudojimui teise pasirašyti.

69 straipsnis

Už įnašą išleistų akcijų apmokėjimas

Už įnašą išleistos akcijos, didinant pasirašytąjį kapitalą, apmokamos sumokant ne mažiau kaip 25 % jų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, buhalterinės vertės. Jeigu numatytas emisijos perviršis, jis apmokamas visas.

70 straipsnis

Akcijų išleidimas už nepiniginį įnašą

1.  Jeigu, didinant pasirašytąjį kapitalą, akcijos yra išleidžiamos už nepiniginį įnašą, įnašas perduodamas per penkerių metų laikotarpį nuo sprendimo padidinti pasirašytąjį kapitalą priėmimo dienos.

2.  Iki kapitalo padidinimo vienas arba keli nuo bendrovės nepriklausomi ekspertai, paskirti ar patvirtinti administracinės arba teisminės institucijos, parengia 1 dalyje nurodyto įnašo ataskaitą. Tokie ekspertai gali būti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, bendrovės ir firmos pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus.

Taikomos 49 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 50 bei 51 straipsniai.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 2 dalies, jei pasirašytasis kapitalas didinamas tam, kad bendrovės galėtų jungtis, skaidytis arba viešai siūlyti akcijas pirkti ar keisti, ir sumokėti prijungtos ar išdalytos bei padalytos bendrovės arba bendrovės, kurios akcijas viešai siūloma pirkti ar keisti, akcininkams.

Tačiau jungimo arba skaidymo atveju valstybės narės taiko pirmą pastraipą tik tuomet, kai vienas ar keli nepriklausomi ekspertai parengia jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą.

Kai valstybės narės nusprendžia taikyti 2 dalį jungimo arba skaidymo atveju, jos gali nustatyti, kad ataskaitą pagal šį straipsnį ir vieno ar kelių nepriklausomų ekspertų rengiamą jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą gali rengti tas pats ekspertas arba ekspertai.

4.  Jei, didinant pasirašytąjį kapitalą, visos akcijos yra išleistos už nepiniginį įnašą vienai ar daugiau bendrovių, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 2 dalies, jeigu visi įnašą gaunančios bendrovės akcininkai sutinka, kad nebūtina rengti ekspertų ataskaitos, ir laikomasi 49 straipsnio 4 dalies b–f punktuose nurodytų reikalavimų.

71 straipsnis

Ne visos didinamo kapitalo dalies pasirašymas

Jeigu yra pasirašyta ne visa didinamo kapitalo dalis, kapitalas bus padidintas pasirašytąja dalimi tiktai tokiu atveju, jeigu tai numato emisijos sąlygos.

72 straipsnis

Kapitalo didinimas už įnašą pinigais

1.  Kai kapitalas didinamas už įnašą pinigais, akcijos pirmumo teise siūlomos akcininkams proporcingai jų akcijų turimai kapitalo daliai.

2.  Valstybės narės įstatymai:

3.  Visi pasiūlymai pasirašyti akcijas, pasinaudojant pirmumo teise, ir laikotarpis, per kurį šia teise turi būti pasinaudota, skelbiami nacionaliniame leidinyje, kaip nurodyta 16 straipsnyje. Tačiau valstybės narės įstatymuose neprivaloma nustatyti tokio paskelbimo, jeigu visos bendrovės akcijos yra vardinės. Tokiu atveju visi bendrovės akcininkai informuojami raštu. Pirmumo teise turi būti pasinaudota per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo pasiūlymo paskelbimo dienos arba nuo laiškų akcininkams išsiuntimo dienos.

4.  Pirmumo teisė negali būti apribota arba panaikinta bendrovės įstatais arba steigimo dokumentu. Tačiau tai galima padaryti visuotinio susirinkimo sprendimu. Iš administravimo arba valdymo organo yra reikalaujama pateikti tokiam susirinkimui raštišką ataskaitą, kurioje būtų nurodytos pirmumo teisės apribojimo arba panaikinimo priežastys ir pagrindžiama siūloma emisijos kaina. Visuotinis susirinkimas veikia laikydamasis 83 straipsnyje išdėstytų taisyklių dėl kvorumo ir daugumos. Jo sprendimas skelbiamas taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

5.  Valstybės narės įstatymuose gali būti nustatyta, kad įstatais, steigimo dokumentu ar visuotiniu susirinkimu, veikiančiu pagal šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas taisykles dėl kvorumo, daugumos ir paskelbimo, gali būti suteikti įgaliojimai apriboti arba atšaukti pirmumo teisę bendrovės organui, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl pasirašytojo kapitalo padidinimo neviršijant autorizuoto kapitalo dydžio. Tokie įgaliojimai negali būti suteikti ilgesniam laikotarpiui nei įgaliojimai, nurodyti 68 straipsnio 2 dalyje.

6.  1–5 dalys taikomos visų vertybinių popierių, kurie gali būti konvertuojami į akcijas ar suteikia teisę pasirašyti akcijas, emisijai, bet ne tokių vertybinių popierių konvertavimui ar pasinaudojimui teise pasirašyti.

7.  Pirmumo teisė pagal 4 ir 5 dalis galioja ir tada, kai pagal sprendimą padidinti pasirašytąjį kapitalą akcijos yra išleidžiamos bankams ar kitoms finansų įstaigoms, siekiant pasiūlyti jas bendrovės akcininkams pagal 1 ir 3 dalis.

73 straipsnis

Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl pasirašytojo kapitalo mažinimo

Pasirašytasis kapitalas mažinimas, išskyrus teismo sprendimu mažinamą kapitalą, bent jau visuotinio susirinkimo, veikiančio pagal 83 straipsnyje išdėstytas taisykles dėl kvorumo ir daugumos nedarant poveikio 79 ir 80 straipsniams, sprendimu. Toks sprendimas skelbiamas taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

Pranešime dėl susirinkimo sušaukimo nurodomas bent mažinimo tikslas ir būdas.

74 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo mažinimas, jei yra keleto klasių akcijos

Jei yra keleto klasių akcijos, visuotinio susirinkimo sprendimas dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo turi būti priimamas atskirai balsuojant bent kiekvienos klasės akcijų savininkams, kurių teisėms toks sandoris daro poveikį.

75 straipsnis

Apsaugos priemonės kreditoriams, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas

1.  Tuo atveju, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas, bent tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimo dėl kapitalo sumažinimo paskelbimo data, turi bent jau turėti teisę gauti jų reikalavimų, kurie dar neturėjo būti įvykdyti iki tokio paskelbimo dienos, įvykdymo užtikrinimą. Valstybės narės negali tokios teisės nepaisyti, išskyrus atvejus, kai kreditorius turi pakankamas apsaugos priemones ar jei tokios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bendrovės turtą, nėra būtinos.

Valstybės narės nustato sąlygas, skirtas pasinaudoti pirmoje pastraipoje nurodyta teise. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl tinkamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali įtikinamai parodyti, kad dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės tinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.

2.  Valstybių narių įstatymuose taip pat nustatoma bent tai, kad sumažinimas turėtų būti negaliojantis arba kad joks išmokėjimas negali būti atliekamas akcininkų naudai, kol nebus patenkinti kreditoriai arba teismas nuspręs, kad jų pareiškimas neturi būti priimtas.

3.  Šis straipsnis taikomas, kai pasirašytasis kapitalas mažinamas dėl visiško ar dalinio atsisakymo įmokėti priklausantį akcininkų įnašų likutį.

76 straipsnis

Nukrypti nuo apsaugos priemonių kreditoriams leidžianti nuostata, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas

1.  Valstybėms narėms nereikia taikyti 75 straipsnio mažinant pasirašytąjį kapitalą, kai tokio mažinimo tikslas yra padengti patirtus nuostolius ar pervesti pinigų sumas į rezervą, jeigu dėl tokio veiksmo rezervo suma tampa ne didesnė kaip 10 % sumažinto pasirašytojo kapitalo. Išskyrus atvejus, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas, tas rezervas negali būti paskirstytas akcininkams; jis gali būti naudojamas tik patirtiems nuostoliams padengti ar pasirašytajam kapitalui didinti kapitalizuojant tokį rezervą, jei valstybės narės leidžia tokį veiksmą.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais valstybių narių įstatymuose bent jau nustatomos priemonės, būtinos užtikrinti, kad sumos, gaunamos mažinant pasirašytąjį kapitalą, negalėtų būti panaudotos išmokoms, paskirstytoms akcininkams ar skirtoms atleisti akcininkus nuo pareigos įnešti įnašus.

77 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo mažinimas ir minimalus kapitalas

Pasirašytasis kapitalas negali būti sumažintas iki dydžio, kuris būtų mažesnis nei pagal 45 straipsnį nustatytas minimalus kapitalas.

Tačiau valstybės narės gali leisti tokį mažinimą, jei jos taip pat numato, kad sprendimas sumažinti pasirašytąjį kapitalą galioja tik tada, kai pasirašytasis kapitalas yra padidinamas iki sumos, lygios bent jau nustatytam minimumui.

78 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo išpirkimas jo nemažinant

Kai valstybės narės įstatymais leidžiamas visiškas ar dalinis pasirašytojo kapitalo išpirkimas pastarojo nemažinant, reikalaujama laikytis bent tokių sąlygų:

79 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo mažinimas privalomai išimant iš apyvartos akcijas

1.  Jei valstybės narės įstatymais leidžiama bendrovėms mažinti jų pasirašytąjį kapitalą privalomai išimant iš apyvartos akcijas, šiuose įstatymuose reikalaujama laikytis bent šių sąlygų:

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems atvejams 73 straipsnio pirma pastraipa ir 74, 76 bei 83 straipsniai netaikomi.

80 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo mažinimas išimant iš apyvartos akcijas, įsigytas pačios bendrovės ar bendrovės naudai

1.  Tuo atveju, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas išimant iš apyvartos akcijas, įsigytas pačios bendrovės arba asmens, veikiančio savo vardu, bet bendrovės naudai, dėl išėmimo iš apyvartos sprendimą visada priima visuotinis susirinkimas.

2.  Taikomas 75 straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai akcijos yra visiškai apmokėtos ir yra įsigytos nemokamai arba panaudojant sumas, kurios gali būti panaudojamos paskirstymui pagal 56 straipsnio 1–4 dalis; tais atvejais suma, lygi visų iš apyvartos išimtų akcijų nominaliai vertei arba, jei jos nėra, buhalterinei vertei, įtraukiama į rezervą. Išskyrus tuos atvejus, kai mažinamas pasirašytasis kapitalas, tas rezervas negali būti paskirstytas akcininkams. Jis gali būti panaudotas tiktai atsiradusiems nuostoliams padengti arba pasirašytajam kapitalui padidinti kapitalizuojant tokį rezervą, jei valstybės narės leidžia tokį veiksmą.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems atvejams 74, 76 ir 83 straipsniai netaikomi.

81 straipsnis

Pasirašytojo kapitalo išpirkimas arba jo sumažinimas išimant iš apyvartos akcijas, kai yra keleto klasių akcijos

Tais atvejais, kuriems taikomi 78 straipsnis, 79 straipsnio 1 dalies b punktas ir 80 straipsnio 1 dalis, kai yra keleto klasių akcijos, visuotino susirinkimo sprendimas dėl pasirašytojo kapitalo išpirkimo arba jo sumažinimo išimant iš apyvartos akcijas turi būti priimamas atskirai balsuojant bent jau kiekvienos klasės akcijų savininkams, kurių teisėms tokiu sprendimu daromas poveikis.

82 straipsnis

Akcijų išpirkimo sąlygos

Jeigu valstybės narės įstatymais leidžiama bendrovėms išleisti išperkamąsias akcijas, juose reikalaujama, kad išperkant tokias akcijas būtų laikomasi bent jau šių sąlygų:

83 straipsnis

Balsavimo reikalavimai visuotinio susirinkimo sprendimams

Valstybių narių įstatymuose nustatoma, kad 72 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 73, 74, 78 ir 81 straipsniuose nurodyti sprendimai turi būti priimami bent jau ne mažesne kaip dviejų trečdalių balsų, kuriuos suteikia atstovaujami vertybiniai popieriai arba pasirašytasis kapitalas, dauguma.

Vis dėlto valstybių narių įstatymuose galima nustatyti, kad pakanka paprastosios pirmoje pastraipoje nurodytos balsų daugumos, jeigu atstovaujama bent jau pusei pasirašytojo kapitalo.

6 skirsnis

Taikymas ir įgyvendinimo priemonės

84 straipsnis

Nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų leidžianti nuostata

1.  Valstybės narės gali nukrypti nuo 48 straipsnio pirmos pastraipos, 60 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio ir 68, 69 ir 72 straipsnių, tiek kiek tai yra būtina priimant ar taikant nuostatas, kuriomis siekiama skatinti darbuotojų ar kitų asmenų grupių, apibrėžtų nacionalinės teisės aktuose, dalyvavimą įmonių kapitale.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 60 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio, taip pat 73, 74 ir 79–82 straipsnių pagal specialų įstatymą įsteigtoms bendrovėms, kurios išleidžia ir kapitalo, ir darbuotojų akcijas, pastarąsias išleisdamos bendrovės darbuotojams kaip organui, kuriam visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atstovauja balsavimo teisę turintys delegatai.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 49 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 70 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, 72–75, 79, 80 ir 81 straipsniai nebūtų taikomi tais atvejais, kai naudojamos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje ( 9 ).

▼M1

4.  Valstybės narės nukrypsta nuo 58 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio, 72 straipsnio, 73 straipsnio, 74 straipsnio, 79 straipsnio 1 dalies b punkto, 80 straipsnio 1 dalies ir 81 straipsnio tiek ir tokį laikotarpį, kiek tai yra būtina, kad būtų sukurta prevencinio restruktūrizavimo sistema, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1023 ( 10 ).

Pirma pastraipa nedaromas poveikis akcininkų lygių teisių principui.

▼B

85 straipsnis

Lygių teisių užtikrinimas visiems akcininkams, kurių padėtis yra vienoda

Įgyvendinant šį skyrių, valstybių narių įstatymais užtikrinamos visų akcininkų, kurių padėtis yra vienoda, lygios teisės.

86 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 4 straipsnio g, i, j ir k punktų bendrovėms, kurios jau veikė tuo metu, kai įsigaliojo įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų siekiant įgyvendinti Tarybos direktyvą 77/91/EEB ( 11 ), nuostatos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ JUNGIMAS IR SKAIDYMAS

1 SKYRIUS

Ribotos atsakomybės bendrovių jungimas

1 skirsnis

Jungimo bendrosios nuostatos

87 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Koordinavimo priemonės, išdėstytos šiame skyriuje, taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl I priede išvardytų bendrovių tipų.

2.  Valstybėms narėms nereikia taikyti šio skyriaus kooperatyvams, kurie įsteigti kaip viena iš I priede išvardytų bendrovių tipų. Jeigu valstybių narių teisės aktuose nustatyta ši galimybė, jos turi reikalauti, kad tokios bendrovės įtrauktų žodį „kooperatyvas“ į visus dokumentus, kurie nurodyti 26 straipsnyje.

3.  Valstybėms narėms nereikia taikyti šio skyriaus tais atvejais, kai bendrovei ar bendrovėms, kuri (-ios) įsigyjama (-os) ar pasibaigs, yra iškelta bankroto byla arba pradėti procesiniai veiksmai dėl nemokios bendrovės veiklos nutraukimo, pasiektas teisminis susitarimas, kompromisinis susitarimas arba pradėti analogiški procesiniai veiksmai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad šis skyrius nebūtų taikomas bendrovei ar bendrovėms, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje.

88 straipsnis

Taisyklės, reglamentuojančios prijungimą ir sujungimą sukuriant naują bendrovę

Valstybės narės savo bendrovėms, kurių veikla reglamentuojama jų nacionalinės teisės aktais, nustato taisykles, reglamentuojančias prijungimą, kai bendrovė įsigyja vieną ar daugiau bendrovių, ir sujungimą sukuriant naują bendrovę.

89 straipsnis

Prijungimo apibrėžtis

1.  Šiame skyriuje „prijungimas“ reiškia tokį veiksmą, kuriuo viena arba daugiau bendrovių baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir visas jos (jų) turtas bei įsipareigojimai pereina kitai bendrovei už įsigyjančios bendrovės akcijas, kurios išduodamos įsigyjamos bendrovės arba bendrovių akcininkams, ir, jeigu reikia, mokėjimą grynais pinigais, neviršijantį 10 % naujai išleistų akcijų nominalios vertės, arba, jeigu akcijos neturi nominalios vertės, jų buhalterinės vertės.

2.  Valstybės narės teisės aktuose gali būti numatyta, kad prijungimas taip pat gali būti vykdomas, kai viena ar daugiau įsigyjamų bendrovių yra likviduojamos, su sąlyga, kad ši galimybė gali būti taikoma tik bendrovėms, kurios dar nepradėjo skirstyti turto savo akcininkams.

90 straipsnis

Sujungimo sukuriant naują bendrovę apibrėžtis

1.  Šiame skyriuje „sujungimas sukuriant naują bendrovę“ reiškia tokį veiksmą, kuriuo keletas bendrovių baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros, o visas jų turtas bei įsipareigojimai pereina jų sukuriamai bendrovei už naujai sukurtos bendrovės akcijas, kurios išduodamos tų bendrovių akcininkams, ir, jeigu reikia, mokėjimą grynais pinigais, neviršijantį 10 % naujai išleistų akcijų nominalios vertės, arba, jeigu akcijos neturi nominalios vertės, jų buhalterinės vertės.

2.  Valstybės narės teisės aktuose gali būti numatyta, kad bendrovių sujungimas sukuriant naują bendrovę taip pat gali būti vykdomas, kai viena ar daugiau bendrovių, kurios pasibaigia, yra likviduojamos, su sąlyga, kad ši galimybė gali būti taikoma tik bendrovėms, kurios dar nepradėjo skirstyti turto savo akcininkams.

2 skirsnis

Prijungimas

91 straipsnis

Jungimo sąlygų projektas

1.  Jungiamų bendrovių administravimo arba valdymo organai parengia rašytinį jungimo sąlygų projektą.

2.  Jungimo sąlygų projekte nurodoma bent:

92 straipsnis

Jungimo sąlygų projekto paskelbimas

Kiekvienos iš jungiamų bendrovių jungimo sąlygų projektas paskelbiamas taip, kaip tai nustatyta valstybių narių teisės aktuose pagal 16 straipsnį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame tuo klausimu turi būti priimtas sprendimas, datos.

16 straipsnyje nustatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš jungiamų bendrovių, jeigu tęstiniu laikotarpiu, prasidedančiu likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl jungimo sąlygų projekto, datos ir pasibaigiančiu ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia tokio jungimo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenustato reikalavimų ar suvaržymų, kaip turi būti naudojamasi ta išimtimi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo šio straipsnio antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta 16 straipsnio 5 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui skirtoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš tų galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo datos centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie tos interneto svetainės. Toje nuorodoje nurodoma jungimo sąlygų projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikram laikotarpiui po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje atitinkamos valstybės narės šiam tikslui skirtoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.

93 straipsnis

Kiekvienos iš jungiamų bendrovių visuotinio susirinkimo pritarimas

1.  Jungimui būtinas kiekvienos iš jungiamų bendrovių bent jau visuotinio susirinkimo pritarimas. Valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta, kad šis sprendimas dėl pritarimo priimamas ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, kuriuos suteikia akcijos arba atstovaujamo pasirašytojo kapitalo dalis, dauguma.

Tačiau valstybės narės teisės aktuose gali būti numatyta, kad užtenka paprastos balsų daugumos, nurodytos pirmoje pastraipoje, kai atstovaujama bent pusei viso pasirašytojo bendrovės kapitalo. Be to, jei tinkama, yra taikomos steigimo sutarties (akto) ir įstatų pakeitimus reglamentuojančios taisyklės.

2.  Kai yra daugiau nei vienos klasės akcijos, sprendimas dėl jungimo turi būti priimamas atskirai balsuojant akcininkams, turintiems kiekvienos klasės akcijų, kurių teisėms turi įtakos vykdomas jungimas.

3.  Priimant sprendimą taip pat pritariama jungimo sąlygų projektui ir bet kokiems steigimo sutarties (akto) bei įstatų pakeitimams, kuriuos sąlygojo jungimas.

94 straipsnis

Nukrypti nuo reikalavimo jungimą patvirtinti įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime leidžianti nuostata

Valstybės narės teisės aktais nereikalaujama, kad jungimas būtų patvirtintas įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

Taikant pirmos pastraipos b punktą, taikomos 97 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

95 straipsnis

Išsami rašytinė ataskaita ir informacija apie jungimą

1.  Kiekvienos iš jungiamų bendrovių administravimo arba valdymo organai parengia išsamią rašytinę ataskaitą, paaiškinančią jungimo sąlygų projektą, ir joje pateikia teisinį bei ekonominį tų sąlygų, ir ypač akcijų keitimo santykio, pagrindimą.

Toje ataskaitoje taip pat aprašomi bet kokie kilę ypatingi vertinimo sunkumai.

2.  Kiekvienos iš jungiamų bendrovių administravimo arba valdymo organai informuoja savo bendrovės visuotinį susirinkimą ir kitų jungiamų bendrovių administravimo arba valdymo organus taip, kad šie galėtų atitinkamai informuoti savo bendrovių visuotinius susirinkimus apie bet kokius esminius turto ir įsipareigojimų pokyčius, įvykusius nuo dienos, kai buvo parengtas jungimo sąlygų projektas, iki visuotinių susirinkimų, kuriuose sprendžiama dėl jungimo sąlygų projekto, dienos.

3.  Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalyje nurodytos ataskaitos ir (arba) 2 dalyje nurodytos informacijos pateikti nebūtina, jei visi kiekvienos iš jungiamų bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai su tuo sutinka.

96 straipsnis

Ekspertų atliekamas jungimo sąlygų projekto nagrinėjimas

1.  Vienas arba daugiau ekspertų, kuriuos paskyrė ar patvirtino teisminė arba administracinė institucija, veikdami kiekvienos iš jungiamų bendrovių vardu, tačiau nepriklausomi nuo jų, išnagrinėja jungimo sąlygų projektą ir parengia akcininkams rašytinę ataskaitą. Tačiau valstybės narės teisės aktai gali numatyti galimybę paskirti vieną arba daugiau nepriklausomų ekspertų visoms jungiamoms bendrovėms, jeigu juos skiria teisminė arba administracinė institucija pagal bendrą tų bendrovių prašymą. Tokie ekspertai, priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės teisės aktų, gali būti fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, bendrovės arba firmos.

2.  Bet kokiu atveju, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ekspertai pareiškia, ar, jų nuomone, nustatytas akcijų keitimo santykis yra teisingas ir pagrįstas. Ekspertų pareiškime nurodoma bent:

Ataskaitoje taip pat aprašomi bet kokie kilę ypatingi vertinimo sunkumai.

3.  Kiekvienas ekspertas turi teisę gauti iš jungiamų bendrovių visą susijusią informaciją ir dokumentus, ir atlikti visus reikalingus tyrimus.

4.  Jei visi kiekvienos iš jungiamų bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai sutinka, nagrinėti bendrovių jungimo sąlygų projekto ir rengti ekspertų ataskaitos nereikia.

97 straipsnis

Dokumentų prieinamumas akcininkų susipažinimui

1.  Visi akcininkai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus svarstomas jungimo sąlygų projektas, datos turi teisę susipažinti bent su šiais dokumentais bendrovės registruotoje buveinėje:

Taikant pirmos pastraipos c punktą, apskaitos ataskaitos nereikalaujama, jei bendrovė skelbia pusmečio finansinę atskaitomybę pagal Direktyvos 2004/109/EB, 5 straipsnį ir suteikia akcininkams galimybę su ja susipažinti pagal šią dalį. Be to, valstybės narės gali numatyti, kad apskaitos ataskaitos nereikalaujama, jei visi kiekvienos iš jungiamų bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai su tuo sutinka.

2.  Apskaitos ataskaita, nurodyta 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, parengiama taikant tuos pačius metodus ir išdėstymą, kaip ir paskutinis metinis balansas.

Tačiau valstybės narės teisės aktuose gali būti numatyta, kad:

3.  Kiekvienam akcininkui paprašius, turi būti suteikta teisė nemokamai gauti visų ar, pageidaujant, dalies dokumentų, nurodytų 1 dalyje, kopijas.

Kai akcininkas sutinka, kad bendrovė naudotų elektronines informacijos perdavimo priemones, tokios kopijos gali būti pateikiamos elektroniniu paštu.

4.  Bendrovei netaikomas reikalavimas leisti susipažinti su 1 dalyje nurodytais dokumentais savo registruotoje buveinėje, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl jungimo sąlygų projekto, datos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, ji skelbia juos savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenustato reikalavimų ar suvaržymų, kaip turi būti naudojamasi ta išimtimi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

3 dalis netaikoma, jeigu interneto svetainė suteikia akcininkams galimybę šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu atsisiųsti ir atsispausdinti 1 dalyje nurodytus dokumentus. Tačiau tuo atveju valstybės narės gali numatyti, kad bendrovė turi suteikti galimybę akcininkams susipažinti su tais dokumentais savo registruotoje buveinėje.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse tam tikrą nustatytą laikotarpį po visuotinio susirinkimo. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.

98 straipsnis

Darbuotojų teisių apsauga

Kiekvienos iš jungiamų bendrovių darbuotojų teisių apsauga reglamentuojama pagal Direktyvą 2001/23/EB.

99 straipsnis

Jungiamų bendrovių kreditorių interesų apsauga

1.  Valstybių narių teisės aktuose numatoma tinkama jungiamų bendrovių kreditorių, kurių reikalavimai yra ankstesni nei paskelbtas jungimo sąlygų projektas ir iki tokio paskelbimo nesibaigė kreditorių reikalavimų teisė, interesų apsauga.

2.  1 dalies tikslu valstybių narių teisės aktuose numatoma bent tai, kad tokiems kreditoriams suteikiamos tinkamos apsaugos priemonės, kai dėl jungiamų bendrovių finansinės padėties tokia apsauga yra būtina ir kai tie kreditoriai dar neturi tokios apsaugos.

Valstybės narės nustato 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje numatytos apsaugos sąlygas. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl tinkamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl jungimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta tinkamų apsaugos priemonių.

3.  Tokia įsigyjančios bendrovės kreditorių ir įsigyjamos bendrovės kreditorių apsauga gali būti skirtinga.

100 straipsnis

Jungiamų bendrovių obligacijų turėtojų interesų apsauga

Nedarant poveikio taisyklėms, reglamentuojančioms jų kolektyvinių teisių įgyvendinimą, 99 straipsnis taikomas jungiamų bendrovių obligacijų turėtojams, išskyrus jeigu jungimui pritarė obligacijų turėtojų susirinkimas, jeigu toks susirinkimas numatytas nacionalinės teisės aktuose, arba atskirai kiekvienas iš obligacijų turėtojų.

101 straipsnis

Kitokių nei akcijos vertybinių popierių, suteikiančių specialių teisių, turėtojų apsauga

Įsigyjančioje bendrovėje kitokių nei akcijos vertybinių popierių, suteikiančių specialių teisių, turėtojams suteikiamos bent lygiavertės teisės, kurias jie turėjo įsigyjamoje bendrovėje, nebent tų teisių pakeitimui pritarė tokių vertybinių popierių turėtojų susirinkimas, jei toks susirinkimas yra numatytas nacionalinės teisės aktuose, arba kiekvienas iš tų vertybinių popierių turėtojų, arba nebent turėtojai turi teisę reikalauti, kad jų vertybinius popierius nupirktų įsigyjanti bendrovė.

102 straipsnis

Dokumentų parengimas ir tinkamas teisiškas patvirtinimas

1.  Jeigu valstybės narės teisės aktuose nėra numatyta prevencinė teisminė arba administracinė jungimo teisėtumo priežiūra, arba jeigu tokia priežiūra neapima visų teisinių dokumentų, reikalingų jungimui vykdyti, parengiami ir tinkamai teisiškai patvirtinami visuotinių susirinkimų, kuriuose priimamas sprendimas dėl jungimo, protokolai ir, jei reikia, jungimą patvirtinanti sutartis, sudaryta po tokių susirinkimų. Tais atvejais, kai jungimui nereikia pritarti visų jungiamų bendrovių visuotiniuose susirinkimuose, parengiamas ir tinkamai teisiškai patvirtintas jungimo sąlygų projektas.

2.  Notaras arba institucija, kompetentinga parengti dokumentą ir jį tinkamai teisiškai patvirtinti, patikrina ir patvirtina bendrovės, kuriai tas notaras ar institucija dirba, teisinių dokumentų ir formalumų bei jungimo sąlygų projekto buvimą ir galiojimą.

103 straipsnis

Jungimo įsigaliojimo data

Valstybių narių teisės aktuose nustatoma data, kada jungimas įsigalioja.

104 straipsnis

Paskelbimo tvarka

1.  Apie kiekvienos iš jungiamų bendrovių jungimą paskelbiama taip, kaip to reikalaujama valstybių narių teisės aktuose pagal 16 straipsnį.

2.  Įsigyjanti bendrovė gali pati atlikti paskelbimo apie bendrovių jungimą formalumus už įsigyjamą bendrovę arba bendroves.

105 straipsnis

Jungimo pasekmės

1.  Jungimas turi šias pasekmes ipso jure ir tuo pat metu:

2.  Įsigyjamos bendrovės akcijos neturi būti keičiamos į įsigyjančios bendrovės akcijas, kurias turi:

3.  Aukščiau pateiktos nuostatos nedaro poveikio valstybių narių teisės aktams, pagal kuriuos tam, kad tam tikras turto, teisių ir prievolių perėjimas įsigyjančiai bendrovei turėtų galią trečiųjų asmenų atžvilgiu, būtina atlikti tam tikrus formalumus. Įsigyjanti bendrovė gali atlikti tokius formalumus pati; tačiau valstybių narių teisės aktai gali leisti įsigyjamai bendrovei tęsti tokius formalumus tam tikrą ribotą laiką, kuris, išskyrus išimtinius atvejus, negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo datos, kada jungimas įsigalioja.

106 straipsnis

Įsigyjamos bendrovės administravimo arba valdymo organų civilinė atsakomybė

Valstybių narių teisės aktuose turi būti bent jau nustatytos taisyklės, reglamentuojančios įsigyjamos bendrovės administravimo arba valdymo organų narių civilinę atsakomybę prieš tos bendrovės akcininkus už tų organų narių netinkamus veiksmus rengiant ir vykdant jungimą.

107 straipsnis

Ekspertų, atsakingų už įsigyjamos bendrovės ekspertų ataskaitos parengimą, civilinė atsakomybė

Valstybių narių teisės aktuose turi būti bent jau nustatytos taisyklės, reglamentuojančios ekspertų, atsakingų už įsigyjamos bendrovės ataskaitos, nurodytos 96 straipsnio 1 dalyje, parengimą, civilinę atsakomybę prieš tos bendrovės akcininkus, už ekspertų netinkamus veiksmus atliekant savo pareigas.

108 straipsnis

Sąlygos jungimą pripažinti negaliojančiu

1.  Valstybių narių teisės aktuose gali būti nustatytos taisyklės, pagal kurias jungimas pripažįstamas negaliojančiu, tik esant šioms sąlygoms:

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, valstybės narės teisės aktai taip pat gali numatyti, kad sprendimą dėl jungimo pripažinimo negaliojančiu gali priimti administracinė institucija, jeigu jos sprendimas gali būti apskųstas teismui. 1 dalies b punktas ir d–h punktai analogiškai taikomi ir administracinei institucijai. Tokios pripažinimo negaliojančiu procedūros negali būti inicijuojamos vėliau kaip po šešių mėnesių nuo jungimo įsigaliojimo datos.

3.  Tai neturi įtakos valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems jungimo pripažinimą negaliojančiu, paskelbtą po bet kokios kitokio pobūdžio negu teisminė arba administracinė prevencinės jungimo teisėtumo priežiūros.

3 skirsnis

Sujungimas sukuriant naują bendrovę

109 straipsnis

Sujungimas sukuriant naują bendrovę

1.  91, 92, 93 ir 95–108 straipsniai, nedarant poveikio 11 ir 12 straipsniams, taikomi sujungimui sukuriant naują bendrovę. Šiuo tikslu „jungiamos bendrovės“ ir „įsigyjama bendrovė“ reiškia bendroves, kurios pasibaigs, o „įsigyjanti bendrovė“ reiškia naują bendrovę.

91 straipsnio 2 dalies a punktas taip pat taikomas ir naujai bendrovei.

2.  Jungimo sąlygų projektui ir, jeigu tos sąlygos surašytos atskirame dokumente, naujos bendrovės steigimo sutarčiai arba steigimo sutarties projektui ir įstatams arba įstatų projektui pritariama kiekvienos iš bendrovių, kurios pasibaigs, visuotiniame susirinkime.

4 skirsnis

Vienos bendrovės įsigijimas kitos bendrovės, kurioje įsigyjanti bendrovė turi 90 % ar daugiau įsigyjamos bendrovės akcijų

110 straipsnis

Vienos arba daugiau bendrovių viso turto bei įsipareigojimų perėjimas kitai bendrovei, kuri turi visas tų bendrovių akcijas

Valstybės narės priima nuostatas, reglamentuojančias tokius bendrovių, kurioms taikomi nacionalinės teisės aktai, veiksmus, kai viena arba daugiau bendrovių baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir visas jos (jų) turtas bei įsipareigojimai pereina kitai bendrovei, kuri turi visas tų bendrovių akcijas bei kitokius vertybinius popierius, suteikiančius teisę balsuoti visuotiniuose susirinkimuose. Tokie veiksmai reglamentuojami šio skyriaus 2 skirsnio nuostatomis. Tačiau valstybės narės nenustato reikalavimų, nurodytų 91 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose, 95 ir 96 straipsniuose, 97 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, 105 straipsnio 1 dalies b punkte, 106 ir 107 straipsniuose.

111 straipsnis

Reikalavimo dėl visuotinio susirinkimo pritarimo netaikymas

Valstybės narės netaiko 93 straipsnio veiksmams, nurodytiems 110 straipsnyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Taikant šio straipsnio pirmos pastraipos b punktą, taikomos 97 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

112 straipsnis

Įsigyjančios bendrovės ar jos naudai turimos akcijos

Valstybės narės gali taikyti 110 ir 111 straipsnius veiksmams, kuriais viena ar daugiau bendrovių baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir visas jos (jų) turtas bei įsipareigojimai pereina kitai bendrovei, jeigu visas įsigyjamos bendrovės arba bendrovių akcijas bei kitokius vertybinius popierius, nurodytus 110 straipsnyje, turi įsigyjanti bendrovė ir (arba) asmenys, turintys juos savo vardu, tačiau šios bendrovės naudai.

113 straipsnis

Prijungimas vykdomas bendrovės, turinčios 90 % ar daugiau kitos bendrovės akcijų

Jei prijungimą vykdo bendrovė, turinti 90 % ar daugiau, bet ne visas įsigyjamos bendrovės ar įsigyjamų bendrovių akcijas ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę įsigyjamos (-ų) bendrovės (-ių) visuotiniuose susirinkimuose, valstybės narės nereikalauja, kad įsigyjančios bendrovės visuotinis susirinkimas pritartų jungimui, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Taikant šio straipsnio pirmos pastraipos b punktą, taikomos 97 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

114 straipsnis

Prijungimui taikomų reikalavimų išimtys

Valstybės narės nenustato 95, 96 ir 97 straipsniuose išdėstytų reikalavimų jungimo, kaip apibrėžta 113 straipsnyje, atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Valstybei narei nereikia taikyti pirmos pastraipos nuostatų, jei pagal tos valstybės narės teisės aktus įsigyjanti bendrovė, neskelbdama viešo išankstinio pasiūlymo dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, gali reikalauti, kad visi likusiųjų įsigyjamos (-ų) bendrovės (-ių) vertybinių popierių turėtojai prieš jungimą parduotų jai tuos vertybinius popierius už teisingą kainą.

115 straipsnis

Vienos arba daugiau bendrovių viso turto bei įsipareigojimų perėjimas kitai bendrovei, kuri turi 90 % ar daugiau jų akcijų

Valstybės narės gali taikyti 113 ir 114 straipsnius veiksmams, kuriais viena arba daugiau bendrovių baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir visas jos (jų) turtas bei įsipareigojimai pereina kitai bendrovei, jeigu ne mažiau kaip 90 %, bet ne visas akcijas bei kitokius vertybinius popierius, nurodytus 113 straipsnyje, turi ta įsigyjanti bendrovė ir (arba) asmenys, turintys juos savo vardu, tačiau bendrovės naudai.

5 skirsnis

Kiti veiksmai, prilyginami jungimui

116 straipsnis

Jungimas atliekant mokėjimą grynais pinigais, viršijantį 10 %

Kai, atliekant vieną iš 88 straipsnyje nurodytų veiksmų, valstybės narės teisės aktai leidžia mokėjimą grynais pinigais, viršijantį 10 %, taikomi šio skyriaus 2 ir 3 skirsniai, ir 113, 114 ir 115 straipsniai.

117 straipsnis

Jungimaisi, kai ne visos perduodamos bendrovės pasibaigia kaip juridiniai asmenys

Kai valstybės narės teisės aktai leidžia vieną iš 88, 110 ir 116 straipsniuose nurodytų veiksmų, kai ne visos perduodamos bendrovės kaip juridiniai asmenys pasibaigia, atitinkamai taikomi šio skyriaus 2 skirsnis, išskyrus 105 straipsnio 1 dalies c punktą, ir 3 arba 4 skirsnis.

II SKYRIUS

Ribotos atsakomybės bendrovių vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis

118 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Šis skyrius taikomas ribotos atsakomybės bendrovių, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungoje, jungimuisi, jei bent dviem iš bendrovių taikoma skirtingų valstybių narių teisė (toliau – vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis).

119 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

120 straipsnis

Kitos nuostatos dėl taikymo srities

1.  Nepaisant 119 straipsnio 2 punkto, šis skyrius taikomas vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi ir tada, kai 119 straipsnio 2 punkto a ir b papunkčiuose nurodytas apmokėjimas grynaisiais pinigais pagal bent vienos susijusios valstybės narės teisę gali viršyti 10 % vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės kapitalą, nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės.

2.  Valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti šio skyriaus vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi atveju, kai jungiasi kooperatinė bendrovė. Tai galioja ir tuo atveju, kai ši kooperatinė bendrovė patenka į „ribotos atsakomybės bendrovės“ apibrėžimą pagal 119 straipsnio 1 punktą.

3.  Šis skyrius netaikomas vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi atveju, kuriame dalyvauja bendrovė, kurios tikslas – bendras iš visuomenės surinkto kapitalo investavimas, kuri veikia remdamasi rizikos išskaidymo principu ir kurios vienetai, reikalaujant vienetų turėtojams, atperkami arba išperkami tiesiogiai arba netiesiogiai iš bendrovės turto. Tokiam atpirkimui arba išpirkimui prilyginami veiksmai, kurių imasi bendrovė, siekdama užtikrinti, kad jos vienetų biržos vertė žymiai nenukryptų nuo jų grynosios turto vertės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad šis skyrius nebūtų taikomas bendrovei ar bendrovėms, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje.

121 straipsnis

Sąlygos, susijusios su vienos valstybės ribas peržengiančiu jungimusi

1.  Jei šiame skyriuje nenumatyta kitaip:

2.  1 dalies b punkte numatytos nuostatos ir formalumai be kita ko apima klausimus dėl su jungimusi susijusių sprendimų priėmimo procedūrų, ir, atsižvelgiant į tai, kad jungimasis peržengia vienos valstybės ribas, dėl besijungiančių bendrovių kreditorių, obligacijų turėtojų ir vertybinių popierių ar dalių turėtojų, taip pat darbuotojų, kai kalbama ne apie 133 straipsnyje reglamentuojamas teises, apsaugos. Valstybė narė vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi dalyvaujančių bendrovių, veikiančių pagal jos teisę, atžvilgiu gali priimti nuostatas, užtikrinančias tinkamą vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi prieštaraujančių narių mažumos apsaugą.

122 straipsnis

Bendras vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektas

Kiekvienos besijungiančios bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektą. Bendrame vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projekte pateikiami bent jau tokie duomenys:

123 straipsnis

Paskelbimas

1.  Bendras vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektas kiekvienos besijungiančios bendrovės atžvilgiu paskelbiamas vadovaujantis atitinkamos valstybės narės teisės aktais, kaip numatyta 16 straipsnyje, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sprendimą dėl jungimosi turinčio priimti visuotinio susirinkimo datos.

16 straipsnyje numatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš besijungiančių bendrovių, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia šį bendrą tokio jungimo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi šia lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta 16 straipsnio 5 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš šių galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo datos centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie minėtos interneto svetainės. Toje nuorodoje turi būti nurodyta bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokios nuorodos skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikrą laikotarpį po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje valstybės narės šiam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.

2.  Atsižvelgiant į papildomus reikalavimus, nustatytus valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso bendrovė, apie kiekvieną besijungiančią bendrovę tos valstybės narės nacionaliniame leidinyje skelbiami tokie duomenys:

124 straipsnis

Valdymo ar administravimo organo ataskaita

Kiekvienos iš besijungiančių bendrovių valdymo ar administravimo organas parengia nariams skirtą ataskaitą, kurioje paaiškinami ir pagrindžiami vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi teisiniai ir ekonominiai aspektai bei išaiškinamas tokio jungimosi poveikis nariams, kreditoriams ir darbuotojams.

Nariams ir darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, tiesiogiai darbuotojams ne vėliau kaip prieš mėnesį iki visuotinio susirinkimo, nurodyto 126 straipsnyje, datos, sudaromos sąlygos gauti ataskaitą.

Jei bet kurios iš besijungiančių bendrovių valdymo arba administravimo organas iš savo darbuotojų atstovų laiku gauna jų nuomonę, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę, ši pridedama prie ataskaitos.

125 straipsnis

Nepriklausomo eksperto ataskaita

1.  Kiekvienai besijungiančiai bendrovei parengiama nariams skirta nepriklausomo eksperto ataskaita, kurią gauti sąlygos turi būti sudarytos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki visuotinio susirinkimo, nurodyto 126 straipsnyje, datos. Priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, tokie ekspertai gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

2.  Vietoje kiekvienos besijungiančios bendrovės vardu veikiančių ekspertų, nagrinėti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi bendrą sąlygų projektą ir surašyti visiems nariams skirtą bendrą ataskaitą gali vienas ar keli tos valstybės narės, kurios teisė taikoma vienai iš besijungiančių bendrovių arba bendrovei, veiksiančiai po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi, teisminės arba administracinės institucijos šiuo tikslu bendru bendrovių prašymu paskirti arba vienos iš minėtų institucijų patvirtinti nepriklausomi ekspertai.

3.  Ekspertų ataskaitoje pateikiami bent jau duomenys, nurodyti 96 straipsnio 2 dalyje. Ekspertai turi teisę iš kiekvienos besijungiančios bendrovės reikalauti bet kokios informacijos, kuri, jų nuomone, yra būtina atliekant pareigas.

4.  Nepriklausomų ekspertų bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projekto tikrinimas ir atitinkama eksperto ataskaita nereikalaujami, jei taip nusprendžia visi visų besijungiančių bendrovių nariai.

126 straipsnis

Visuotinio susirinkimo pritarimas

1.  Susipažinęs su ataskaitomis, nurodytomis 124 ir 125 straipsniuose, kiekvienos besijungiančios bendrovės visuotinis susirinkimas sprendžia dėl pritarimo bendram vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektui.

2.  Kiekvienos besijungiančios bendrovės visuotinis susirinkimas gali išlaikyti teisę vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įgyvendinimą padaryti priklausomą nuo jo aiškaus pritarimo priimtiems susitarimams dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančioje bendrovėje.

3.  Valstybės narės teisės aktuose gali būti nereikalaujama, kad bendrovių jungimasis būtų patvirtintas įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime, jeigu įvykdomos 94 straipsnyje nustatytos sąlygos.

127 straipsnis

Pažymėjimas, išduodamas prieš jungimąsi

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria teismą, notarą arba kitą kompetentingą instituciją, kuri tiria vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi teisėtumą dėl tos procedūros dalies, kuri yra susijusi su kiekviena besijungiančia bendrove, kuriai taikoma tos valstybės narės nacionalinė teisė.

2.  1 dalyje nurodyta institucija kiekvienoje šių valstybių narių besijungiančioms bendrovėms, kurioms taikoma tos valstybės teisė, kiek galima greičiau išduoda pažymėjimą, aiškiai patvirtinantį, kad buvo tinkamai atlikti visi prieš jungimąsi būtini atlikti veiksmai ir formalumai.

3.  Jei valstybės narės, kurios teisė taikoma besijungiančiai bendrovei, teisėje numatyta vertybinių popierių ar dalių keitimo santykio tyrimo ir pakeitimo arba kompensacijų mažumos nariams mokėjimo procedūra, neužkertant kelio įregistruoti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi, tokia procedūra taikoma tik tuomet, kai kitos besijungiančios bendrovės, esančios valstybėse narėse, nenustačiusiose tokios procedūros, tvirtindamos 126 straipsnio 1 dalyje nurodytą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektą, aiškiai išreiškia sutikimą, kad pirmosios besijungiančios bendrovės nariai galėtų kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu taikyti šią procedūrą. Tokiais atvejais 1 dalyje numatyta institucija gali išduoti 2 dalyje nurodytą pažymėjimą, net jei tokia procedūra jau yra pradėta. Tada pažymėjime nurodoma, kad minėta procedūra vyksta. Tokios procedūros metu priimtas sprendimas yra privalomas po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančiai bendrovei ir visiems jos nariams.

128 straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi teisėtumo patikrinimas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria teismą, notarą arba kitą kompetentingą instituciją, kuri tiria vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi teisėtumą, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įvykdymo ir, atitinkamai, naujos bendrovės, veiksiančios po minėto vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi, kūrimo procedūros dalimi, jei pastarajai bendrovei taikoma tos valstybės narės nacionalinė teisė. Ši institucija be kita ko užtikrina, kad besijungiančios bendrovės pritarė bendram vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektui tomis pačiomis sąlygomis, taip pat atitinkamais atvejais, kad, remiantis 133 straipsniu, buvo susitarta dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus.

2.  1 dalies tikslu kiekviena besijungianti bendrovė per šešis mėnesius nuo 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo dienos pateikia jį 1 dalyje nurodytai institucijai kartu su 126 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo patvirtintu bendru vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektu.

129 straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įsigaliojimo data

Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso bendrovė, veiksianti po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi, nustato datą, nuo kurios vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis laikomas įsigaliojusiu. Ta data turi būti po 128 straipsnyje nurodyto patikrinimo atlikimo.

130 straipsnis

Registravimas

Kiekvienos valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklausė besijungiančios bendrovės, teisė remiantis 16 straipsniu nustato tos valstybės teritorijoje taikomą tvarką, reglamentuojančią paskelbimą apie peržengiančio vienos valstybės ribas jungimosi įvykdymą viešajame registre, kuriam reikalaujama pateikti kiekvienos besijungiančios bendrovės dokumentus.

Registras, kuriame įregistruojama po peržengiančio vienos valstybės ribas jungimosi veiksianti bendrovė, nedelsdamas per registrų sąveikos sistemą, sukurtą pagal 22 straipsnio 2 dalį, praneša registrui, kuriam buvo reikalaujama pateikti kiekvienos besijungiančios bendrovės dokumentus, kad įsigaliojo peržengiantis vienos valstybės ribas jungimasis. Ankstesnio registravimo duomenys, jei taikoma, išbraukiami tik gavus tą pranešimą, bet ne anksčiau.

131 straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi pasekmės

1.  Vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis, įvykdytas 119 straipsnio 2 punkto a ir c papunkčiuose nustatyta tvarka, nuo 129 straipsnyje nurodytos datos turi šias pasekmes:

2.  Vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis, įvykdytas 119 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatyta tvarka, nuo 129 straipsnyje nurodytos dienos turi šias pasekmes:

3.  Jei vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi šio skyriaus prasme atveju valstybės narės įstatymai reikalauja, kad besijungiančios bendrovės atliktų specialius formalumus iki tol, kol tam tikro jų turto, teisių ir pareigų perėjimas tampa galiojantis trečiųjų asmenų atžvilgiu, tuos formalumus vykdo po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksianti bendrovė.

4.  Vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi metu egzistuojančios besijungiančių bendrovių turimos teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarčių ar darbo santykių, įgyvendinant šį jungimąsi, pereina po tokio jungimosi veiksiančiai bendrovei vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įsigaliojimo dieną.

5.  Įsigyjančios bendrovės akcijos nėra išduodamos už įsigyjamos bendrovės akcijas, jei jų turi:

132 straipsnis

Supaprastinta tvarka

1.  Kai vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi įsigyjant vykdo bendrovė, turinti visas akcijas ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius jai teisę balsuoti įsigyjamos bendrovės ar įsigyjamų bendrovių visuotiniuose susirinkimuose:

2.  Jei vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą įsigyjant vykdo bendrovė, turinti 90 % ar daugiau, bet ne visas įsigyjamos bendrovės ar įsigyjamų bendrovių akcijas ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę įsigyjamos (-ų) bendrovės (-ių) visuotiniuose susirinkimuose, pagal II antraštinės dalies I skyrių vieno ar kelių nepriklausomų ekspertų ataskaitų ir tyrimui būtinų dokumentų reikalaujama tiek, kiek to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, taikytiną įsigyjančiai bendrovei arba įsigyjamai (-oms) bendrovei (-ėms).

133 straipsnis

Darbuotojų dalyvavimas

1.  Nedarant poveikio 2 daliai, po vienos valstybės peržengiančio jungimosi veiksiančiai bendrovei taikomos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, galiojančios valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės registruota buveinė.

2.  Tačiau, valstybėje narėje, kurioje yra po jungimosi veiksiančios bendrovės registruota buveinė, galiojančios darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, netaikomos, kai bent vienos besijungiančios bendrovės šešis mėnesius iki 123 straipsnyje nurodyto vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projekto paskelbimo vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 500 ir toje bendrovėje taikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte, arba kai po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančiai bendrovei taikoma nacionalinė teisė:

3.  2 dalyje nurodytais atvejais po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus ir jų dalyvavimą nustatant tokias teises valstybės narės reglamentuoja mutatis mutandis, atsižvelgdamos į 4–7 dalis, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais principais ir tvarka bei šiomis Direktyvos 2001/86/EB nuostatomis:

4.  Reglamentuodamos 3 dalyje minimus principus bei tvarką, valstybės narės:

5.  Dalyvavimo priimant sprendimus teisių išplėtimas po valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės darbuotojų, dirbančių kitose valstybėse narėse, atžvilgiu, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, nesukuria tokį variantą pasirinkusioms valstybėms narėms jokios pareigos atsižvelgti į tuos darbuotojus nustatant asmenų skaičiaus ribą, suteikiančią teisę dalyvauti priimant sprendimus pagal nacionalinės teisės aktus.

6.  Kai bent vienoje besijungiančioje bendrovėje veikia darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema ir tokia sistema bus taikoma po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančioje bendrovėje pagal 2 dalyje nurodytas taisykles, bendrovė privalo pasirinkti tokią savo teisinę formą, kuri leistų naudotis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis.

7.  Kai po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veikiančioje bendrovėje veikia darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, tokia bendrovė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbuotojų teisės dalyvauti priimant sprendimus būtų apsaugotos tolesnių jungimųsi šalies viduje atvejais trejus metus nuo tokio jungimosi įsigaliojimo, mutatis mutandis taikant šiame straipsnyje nustatytas taisykles.

134 straipsnis

Galiojimas

Vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis, įsigaliojęs pagal 129 straipsnį, negali būti paskelbtas negaliojančiu.

III SKYRIUS

Ribotos atsakomybės bendrovių skaidymas

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

135 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl skaidymo procedūrų

1.  Kai valstybės narės I priede išvardytų tipų bendrovėms, kurioms taikomi tų valstybių narių teisės aktai, leidžia vykdyti skaidymą įgyjant, kaip apibrėžta 136 straipsnyje, toms procedūroms taikomas šio skyriaus 2 skirsnis.

2.  Kai valstybės narės 1 dalyje nurodytų tipų bendrovėms leidžia vykdyti skaidymą steigiant naujas bendroves, kaip apibrėžta 155 straipsnyje, toms procedūroms taikomas šio skyriaus 3 skirsnis.

3.  Kai valstybės narės leidžia I priede išvardytų tipų bendrovėms vykdyti procedūrą, kuria skaidymas įgyjant, kaip apibrėžta 136 straipsnio 1 dalyje, derinamas su skaidymu steigiant vieną arba daugiau naujų bendrovių, kaip apibrėžta 155 straipsnio 1 dalyje, toms procedūroms taikomas šio skyriaus 2 skirsnis ir 156 straipsnis.

4.  Taikomos 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

2 skirsnis

Skaidymas įgyjant

136 straipsnis

Skaidymo įgyjant apibrėžtis

1.  Šiame skyriuje „skaidymas įgyjant“ – tai tokia procedūra, kuria pasibaigianti be likvidavimo bendrovė perduoda visą savo turtą bei įsipareigojimus daugiau negu vienai bendrovei mainais už bendrovių, dėl skaidymo gaunančių kompensacijas (toliau – įgyjančiosios bendrovės), akcijų perdavimą padalijamosios bendrovės akcininkams, ir, jeigu reikia, išmokas grynais pinigais, neviršijant 10 % jų iškeistų akcijų nominalios vertės, arba jeigu akcijos neturi nominalios vertės, jų buhalterinės vertės.

2.  Taikoma 89 straipsnio 2 dalis.

3.  Kai šiame skyriuje daromos nuorodos į II antraštinės dalies I skyrių, sąvoka „jungiamos bendrovės“ reiškia „skaidyme dalyvaujančios bendrovės“, sąvoka „įgyjamoji bendrovė“ reiškia „skaidomoji bendrovė“, sąvoka „įgyjančioji bendrovė“ reiškia „kiekviena įgyjančioji bendrovė“, o sąvoka „jungimo sąlygų projektas“ reiškia – „skaidymo sąlygų projektas“.

137 straipsnis

Skaidymo sąlygų projektas

1.  Skaidyme dalyvaujančių bendrovių administraciniai arba valdymo organai raštu parengia skaidymo sąlygų projektą.

2.  Skaidymo sąlygų projekte nurodoma bent:

3.  Jeigu turtas nėra paskirstytas skaidymo sąlygų projekte ir jeigu tų sąlygų aiškinimas neleidžia nuspręsti, koks yra galimas turto paskirstymas, turtas arba kompensacija už jį yra paskirstoma visoms įgyjančiosioms bendrovėms proporcingai grynojo turto daliai, paskirstytai pagal skaidymo sąlygų projektą kiekvienai iš įgyjančiųjų bendrovių.

Jeigu įsipareigojimai nėra paskirstyti skaidymo sąlygų projekte ir jeigu tų sąlygų aiškinimas neleidžia nuspręsti, koks yra galimas turto paskirstymas, visos įgyjančiosios bendrovės kartu ir kiekviena iš jų atskirai yra atsakingos už įsipareigojimus. Valstybės narės gali numatyti, kad tokia solidarioji atsakomybė būtų apribojama grynojo turto, paskirstyto kiekvienai iš įgyjančiųjų bendrovių, dydžiu.

138 straipsnis

Skaidymo sąlygų projekto paskelbimas

Kiekvienos iš skaidomųjų bendrovių skaidymo sąlygų projektas paskelbiamas taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki nustatyto visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, datos.

16 straipsnyje numatytas reikalavimas skelbti netaikomas nė vienai iš besiskaidančių bendrovių, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia šį skaidymo sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi ta lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų skelbiama centrinėje elektroninėje bazėje, kaip nurodyta 16 straipsnio 5 dalyje. Valstybės narės gali pasirinkti reikalauti, kad būtų skelbiama bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudoja viena iš tų galimybių, jos užtikrina, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

Tuo atveju, jeigu skelbiama ne centrinėje elektroninėje bazėje, o kitoje interneto svetainėje, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo datos toje centrinėje elektroninėje bazėje skelbiama nuoroda, suteikianti prieigą prie tos interneto svetainės. Toje nuorodoje turi būti nurodyta skaidymo sąlygų projekto paskelbimo interneto svetainėje data ir užtikrinama galimybė visiems šia nuoroda naudotis nemokamai. Iš bendrovių nereikalaujama specialaus mokesčio už tokios nuorodos skelbimą.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas draudimas nustatyti specialų mokestį bendrovėms už skelbimą neturi poveikio valstybių narių galimybei įpareigoti bendroves atlyginti išlaidas, susijusias su centrine elektronine baze.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikram laikotarpiui po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse arba, kai taikoma, centrinėje elektroninėje bazėje ar kitoje valstybės narės šiam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės arba centrinės elektroninės bazės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.

139 straipsnis

Kiekvienos skaidyme dalyvaujančios bendrovės visuotinio susirinkimo pritarimas

1.  Skaidymui būtinas bent kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančios bendrovės visuotinio susirinkimo pritarimas. 93 straipsnis taikomas nustatant daugumą tokiems sprendimams priimti, sprendimo turiniui ir atskiro balsavimo reikalavimams.

2.  Jeigu įgyjančiųjų bendrovių akcijos yra paskirstytos skaidomos bendrovės akcininkams kitaip, nei proporcingai jų teisėms į tos bendrovės kapitalą, valstybės narės gali numatyti, kad mažumos akcininkai gali pasinaudoti teise parduoti savo akcijas. Tokiu atveju jie turi teisę gauti kompensaciją atitinkančią akcijų vertę. Jeigu kyla ginčas dėl kompensacijos, turi būti galimybė nustatyti jos dydį teisme.

140 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo dėl patvirtinimo visuotiniame įgyjančiosios bendrovės susirinkime

Valstybės narės įstatymais gali būti nereikalaujama, kad skaidymas būtų patvirtintas visuotiniame įgyjančiosios bendrovės susirinkime, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:

Taikant pirmos pastraipos b punktą taikomos 143 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

141 straipsnis

Išsami rašytinė ataskaita ir informacija apie skaidymą

1.  Kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančių bendrovių administraciniai arba valdymo organai parengia išsamią ataskaitą raštu, paaiškinančią skaidymo sąlygų projektą ir pateikiančią teisinį bei ekonominį tų sąlygų, ypač akcijų keitimo kurso, pagrindimą bei akcijų paskirstymo kriterijų.

2.  Ataskaitoje taip pat apibūdinami visi iškilę vertinimo sunkumai.

Kai taikoma, joje atskleidžiama informacija apie ataskaitos dėl nepiniginio įnašo parengimą įgyjančiosioms bendrovėms, kaip nurodyta 70 straipsnio 2 dalyje, ir apie registrą, kuriam pateikiama ta ataskaita.

3.  Skaidomosios bendrovės administraciniai ir valdymo organai informuoja visuotinį tos bendrovės susirinkimą ir įgyjančiųjų bendrovių administracinius arba valdymo organus taip, kad jie galėtų atitinkamai informuoti savo visuotinius susirinkimus apie bet kokius esminius turto ir įsipareigojimų pokyčius, įvykusius nuo dienos, kai buvo parengtas skaidymo sąlygų projektas, ir skaidomosios bendrovės visuotinio susirinkimo, kuriame sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, dienos.

142 straipsnis

Ekspertų atliekamas skaidymo sąlygų projekto nagrinėjimas

1.  Vienas ar daugiau ekspertų, kuriuos paskyrė ar patvirtino teisminė arba administracinė institucija, veikdami kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančių bendrovių vardu, tačiau nepriklausomi nuo jų, išnagrinėja skaidymo sąlygų projektą ir parengia akcininkams ataskaitą raštu. Tačiau valstybių narių teisės aktuose gali būti numatytas vieno ar daugiau nepriklausomų ekspertų paskyrimas visoms skaidyme dalyvaujančioms bendrovėms, jeigu juos bendru šių bendrovių prašymu skiria teisminė arba administracinė institucija. Tokie ekspertai priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės teisės aktų gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys arba bendrovės ar firmos.

2.  Taikomos 96 straipsnio 2 ir 3 dalys.

143 straipsnis

Dokumentų prieinamumas akcininkų susipažinimui

1.  Visi akcininkai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, datos turi teisę registruotoje bendrovės būstinėje susipažinti su bent toliau išvardytais dokumentais:

Taikant pirmos pastraipos c punktą, apskaitos ataskaitos nereikalaujama, jei bendrovė skelbia pusmečio finansinę ataskaitą pagal Direktyvos 2004/109/EB 5 straipsnį ir suteikia akcininkams galimybę su ja susipažinti pagal šią dalį.

2.  Finansinė atskaitomybė, nurodyta 1 dalies c punkte, parengiama taikant tuos pačius metodus ir išdėstoma taip pat, kaip ir paskutinis metinis balansas.

Tačiau valstybių narių teisės aktai gali numatyti, kad:

3.  Kiekvienam akcininkui nemokamai jo prašymu turi būti pateikiamos visų arba, jei pageidauja, dalies dokumentų, nurodytų 1 dalyje, kopijos.

Kai akcininkas sutinka, kad bendrovė naudotų elektronines informacijos perdavimo priemones, tokios kopijos gali būti pateikiamos elektroniniu paštu.

4.  Bendrovei netaikomas reikalavimas leisti susipažinti su 1 dalyje nurodytais dokumentais savo registruotoje buveinėje, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl skaidymo sąlygų projekto, datos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, ji skelbia juos savo interneto svetainėje. Valstybės narės nenumato reikalavimų, kaip turi būti naudojamasi ta lengvata, ir jos nesuvaržo, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

3 dalis netaikoma, jeigu interneto svetainė suteikia akcininkams galimybę šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu atsisiųsti ir atsispausdinti 1 dalyje nurodytus dokumentus. Tačiau tuo atveju valstybės narės gali numatyti, kad bendrovė turi suteikti galimybę akcininkams susipažinti su dokumentais savo registruotoje buveinėje.

Valstybės narės gali reikalauti, kad bendrovės tam tikrą laikotarpį po visuotinio susirinkimo išlaikytų informaciją savo interneto svetainėse. Valstybės narės gali priimti nuostatas dėl pasekmių, atsirasiančių dėl prieigos prie interneto svetainės laikino trikdymo dėl techninių ar kitų priežasčių.

144 straipsnis

Supaprastinta tvarka

1.  Jei visi kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančių bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai sutinka, nagrinėti bendrovių skaidymo sąlygų projekto ir rengti 142 straipsnio 1 dalyje numatytos ekspertų ataskaitos nereikia.

2.  Valstybės narės gali leisti netaikyti 141 straipsnio ir 143 straipsnio 1 dalies c bei d punktų, jei visi kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančių bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai su tuo sutinka.

145 straipsnis

Darbuotojų teisių apsauga

Kiekvienos skaidyme dalyvaujančios bendrovės darbuotojų teisių apsauga reglamentuojama pagal Direktyvą 2001/23/EB.

146 straipsnis

Skaidyme dalyvaujančių bendrovių kreditorių interesų apsauga; įgyjančių bendrovių solidarioji atsakomybė

1.  Valstybės narės numato tinkamą skaidyme dalyvaujančių bendrovių kreditorių, kurių reikalavimai kilo iki skaidymo sąlygų projekto paskelbimo ir kurių vykdymo terminas tuo metu dar nebuvo pasibaigęs, interesų apsaugos sistemą.

2.  1 dalies tikslu valstybių narių teisės aktuose turi būti numatyta bent tai, kad tokiems kreditoriams užtikrinamos adekvačios apsaugos priemonės, jeigu besiskaidančios bendrovės ir bendrovės, kuriai pagal skaidymo sąlygų projektą perduodami įsipareigojimai, finansinė padėtis reikalauja tokios apsaugos ir jeigu tie kreditoriai dar neturi tokios apsaugos.

Valstybės narės nustato 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje numatytos apsaugos sąlygas. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl adekvačių apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl skaidymo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta adekvačių apsaugos priemonių.

3.  Kol bendrovė, kuriai pagal skaidymo sąlygų projektą buvo perduotas įsipareigojimas, neatsiskaitė su kreditoriumi, įgyjančiosios bendrovės visos kartu ir kiekviena iš jų atskirai yra atsakingos už tokį įsipareigojimą. Valstybės narės gali nustatyti, kad tokia atsakomybė ribojama grynojo turto, perduoto kiekvienai iš tų bendrovių, dydžiu, išskyrus tą bendrovę, kuriai buvo perduotas įsipareigojimas. Tačiau jos neprivalo taikyti šios dalies, kai pagal 157 straipsnį skaidymo procedūrai yra taikoma teisminė priežiūra, ir susirinkime, vykstančiame pagal 157 straipsnio 1 dalies c punktą, kreditorių dauguma, kuriai tenka trys ketvirtadaliai įsipareigojimo vertės, arba skaidomos bendrovės vienos eilės kreditorių dauguma, kuriai tenka trys ketvirtadaliai šios eilės įsipareigojimo, atsisakė tokios solidariosios atsakomybės.

4.  Taikoma 99 straipsnio 3 dalis.

5.  Nedarant poveikio taisyklėms, reglamentuojančioms skaidyme dalyvaujančių bendrovių obligacijų turinčių asmenų kolektyvinių teisių naudojimą, jiems taikomos 1–4 dalys, išskyrus atvejus, kai skaidymą patvirtino tokias obligacijas turinčių asmenų susirinkimas, jeigu jis yra numatytas nacionaliniuose teisės aktuose, arba atskirai kiekvienas iš tokių obligacijų turėtojų.

6.  Valstybės narės gali numatyti, kad įgyjančiosios bendrovės yra visos kartu ir kiekviena atskirai atsakingos už padalijamosios bendrovės įsipareigojimus. Tokiu atveju joms nereikia taikyti 1–5 dalių.

7.  Jeigu valstybė narė kreditorių apsaugos sistemą, nustatytą 1–5 dalyse, derina su solidariąja įgyjančiųjų bendrovių, nurodytų 6 dalyje, atsakomybe, ji gali apriboti tokią solidariąją atsakomybę tiktai grynojo turto dalimi, kuri buvo priskirta kiekvienai iš tų bendrovių.

147 straipsnis

Kitokių nei akcijos vertybinių popierių, suteikiančių specialias teises, turėtojų apsauga

Kitokių nei akcijos vertybinių popierių, suteikiančių specialias teises, turėtojams įgyjančiosiose bendrovėse, kurių atžvilgiu pagal skaidymo sąlygų projektą jie gali įgyti teises, suteikiamos bent tokios teisės, kokias jie turėjo skaidomojoje bendrovėje, nebent tokių vertybinių popierių turėtojų susirinkimas, kai toks susirinkimas yra numatytas nacionaliniuose teisės aktuose, arba kiekvienas jų atskirai pritarė tokių teisių pakeitimui, arba jeigu tų vertybinių popierių turėtojams suteikiama teisė reikalauti išpirkti jų vertybinius popierius.

148 straipsnis

Dokumentų parengimas ir tinkamas teisiškas patvirtinimas

Jeigu valstybių narių teisės aktuose nėra numatyta išankstinė teisminė arba administracinė skaidymo teisėtumo priežiūra arba tokia priežiūra neapima visų teisinių veiksmų, reikalingų skaidymui vykdyti, taikomas 102 straipsnis.

149 straipsnis

Skaidymo įsigaliojimo data

Valstybių narių teisės aktuose nustatoma data, nuo kurios įsigalioja skaidymas.

150 straipsnis

Paskelbimo tvarka

1.  Apie skaidymą privalo būti paskelbiama taip, kaip to reikalaujama kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį iš kiekvienos iš skaidyme dalyvaujančių bendrovių.

2.  Kiekviena įgyjančioji bendrovė gali pati įvykdyti paskelbimo formalumus, susijusius su skaidomąją bendrove.

151 straipsnis

Skaidymo pasekmės

1.  Skaidymas turi ipso jure ir tuo pat metu šias teisines pasekmes:

2.  Skaidomosios bendrovės akcijas į įgyjančiosios bendrovės akcijas draudžiama keisti:

3.  Pirmiau nurodytos nuostatos nedaro įtakos valstybių narių teisės aktams, reikalaujantiems specialių perdavimo formalumų užbaigimo, kad skaidomosios bendrovės tam tikros rūšies turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą galima būtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Įgyjančioji bendrovė arba bendrovės, kurioms toks turtas, teisės arba įsipareigojimai yra perduodami pagal skaidymo sąlygų projektą arba 137 straipsnio 3 dalį, gali pačios sutvarkyti formalumus; tačiau, valstybių narių teisės aktai gali leisti skaidomajai bendrovei toliau tvarkyti tuos formalumus tam tikrą ribotą laiką, tik šis laikas negali, išskyrus išimtines aplinkybes, būti nustatytas ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo skaidymo įsigaliojimo.

152 straipsnis

Padalijamosios bendrovės administravimo arba valdymo organų civilinė atsakomybė

Valstybių narių teisės aktuose turi būti bent išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios padalijamosios bendrovės administracinių arba valdymo organų narių civilinę atsakomybę tos bendrovės akcininkams už netinkamai atliktas pareigas ruošiant ir vykdant skaidymą, ir civilinę ekspertų, atsakingų už ataskaitos tai bendrovei, numatytos 142 straipsnyje, parengimą, atsakomybę už netinkamai atliktas pareigas.

153 straipsnis

Sąlygos skaidymą pripažinti negaliojančiu

1.  Valstybių narių teisės aktuose gali būti išdėstytos nuostatos dėl skaidymo pripažinimo negaliojančiu, atitinkančios šias sąlygas:

2.  Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad skaidymą negaliojančiu gali pripažinti administracinė institucija, jeigu toks sprendimas gali būti apskųstas teismui. Šio straipsnio 1 dalies b ir d–h punktai yra analogiškai taikomi ir administracinei institucijai. Tokios skaidymo pripažinimo negaliojančiu procedūros negali būti inicijuojamos vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo 149 straipsnyje nurodytos datos.

3.  Pirmiau išdėstytos nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems skaidymo pripažinimą negaliojančiu atlikus kokią nors skaidymo teisėtumo priežiūrą.

154 straipsnis

Reikalavimo dėl skaidomosios bendrovės visuotinio susirinkimo patvirtinimo netaikymas

Nedarant poveikio 140 straipsniui, valstybės narės nereikalauja, kad besiskaidančios bendrovės visuotinis susirinkimas patvirtintų bendrovės skaidymą, jeigu visos įgyjančiosios bendrovės kartu turi visas besiskaidančios bendrovės akcijas ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę besiskaidančios bendrovės visuotiniame susirinkime, ir yra tenkinamos šios sąlygos:

Taikant pirmos pastraipos b punktą taikomos 143 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys ir 144 straipsnis.

3 skirsnis

Skaidymas steigiant naujas bendroves

155 straipsnis

Skaidymo steigiant naujas bendroves apibrėžtis

1.  Šiame skyriuje „skaidymas steigiant naujas bendroves“ – tai tokia procedūra, kuria bendrovė pasibaigia be likvidavimo, o visą savo turtą bei įsipareigojimus perduoda daugiau nei vienai naujai įsteigtai bendrovei, mainais už įgyjančiųjų bendrovių akcijų paskirstymą skaidomosios bendrovės akcininkams ir, jeigu reikia, išmokas grynais pinigais, neviršijant 10 % paskirstomų akcijų nominalios vertės, arba, jeigu akcijos neturi nominalios vertės – jų buhalterinės vertės.

2.  Taikoma 90 straipsnio 2 dalis.

156 straipsnis

Skaidymo įgyjant taisyklių taikymas

1.  137, 138, 139 ir 141 straipsniai, 142 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 143–153 straipsniai, nedarant poveikio 11 ir 12 straipsniams, taikomi skaidymui sudarant naujas bendroves. Šiuo atveju sąvoka „skaidyme dalyvaujančios bendrovės“ – tai skaidomoji bendrovė, o „įgyjančiosios bendrovės“ – tai naujai įsteigtos bendrovės.

2.  Be informacijos, minimos 137 straipsnio 2 dalyje, skaidymo sąlygų projekte nurodoma kiekvienos naujos bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruota buveinė.

3.  Skaidymo sąlygų projektas ir, jei tai yra atskiras dokumentas, kiekvienos naujos bendrovės steigimo sutartis arba jos projektas, įstatai arba jų projektas turi būti tvirtinami skaidomosios bendrovės visuotiniame susirinkime.

4.  Valstybės narės netaiko 141 ir 142 straipsniuose bei 143 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose išdėstytų reikalavimų, jeigu akcijos kiekvienoje iš naujųjų bendrovių besiskaidančios bendrovės akcininkams yra paskirstomos proporcingai jų turimoms teisėms pagal turimą tos bendrovės kapitalo dalį.

4 skirsnis

Skaidymai vykdant teisminės institucijos priežiūrą

157 straipsnis

Skaidymai vykdant teisminės institucijos priežiūrą

1.  Valstybės narės gali taikyti 2 dalį, kai skaidymo procedūrą prižiūri teisminė institucija, turinti šiuos įgaliojimus:

2.  Jeigu teismo institucija nustato, kad sąlygos, nurodytos 1 dalies b ir d punktuose, yra įvykdytos ir akcininkams arba kreditoriams nebus padaryta žalos, ji gali leisti skaidyme dalyvaujančioms bendrovėms netaikyti:

5 skirsnis

Kitos skaidymui prilyginamos procedūros

158 straipsnis

Skaidymai atliekant mokėjimą grynais pinigais, viršijantį 10 %

Jeigu valstybės narės teisės aktai, vykdant kurią nors iš 135 straipsnyje nurodytų procedūrų, leidžia mokėjimus grynais pinigais, viršijančius 10 %, taikomi šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniai.

159 straipsnis

Skaidymai skaidomajai bendrovei nepasibaigiant

Jeigu valstybės narės teisės aktai leidžia vykdyti kurią nors iš 135 straipsnyje nurodytų procedūrų skaidomajai bendrovei nepasibaigiant, taikomi šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniai, išskyrus 151 straipsnio 1 dalies c punktą.

6 skirsnis

Taikymo taisyklės

160 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybėms narėms gali netaikyti 146 ir 147 straipsnių akcininkams, turintiems keičiamas obligacijas arba kitokius į akcijas keičiamus vertybinius popierius, jeigu tuo metu, kai įsigaliojo Direktyvos 82/891/EEB 26 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytos nuostatos, tų akcininkų padėtis vykdomo skaidymo atžvilgiu buvo anksčiau apibrėžta emisijos sąlygose.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

▼M2

161 straipsnis

Duomenų apsauga

Visi su šia direktyva susiję asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679.

▼B

162 straipsnis

Ataskaita, reguliarus dialogas dėl registrų sąveikos sistemos ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 8 d. Komisija paskelbia ataskaitą dėl registrų sąveikos sistemos veikimo, kurioje visų pirma išnagrinėja sistemos techninį veikimą ir jos finansinius aspektus.

2.  Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šios direktyvos nuostatų, susijusių su registrų sąveikos sistema, dalinių pakeitimų.

3.  Komisija ir valstybių narių atstovai reguliariai renkasi į posėdžius, kad atitinkamuose forumuose apsvarstytų į šios direktyvos taikymo sritį patenkančius klausimus, susijusius su registrų sąveikos sistema.

4.  Ne vėliau kaip 2016 m. birželio 30 d. Komisija peržiūri nuostatų dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves, kurios buvo iš dalies pakeistos ar papildytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/109/EB ( 12 ), veikimą, ir ypač jų poveikį mažinant bendrovėms tenkančią administracinę naštą, atsižvelgdama į jų taikymo metu įgytą patirtį, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, jei reikia, kartu su pasiūlymais iš dalies pakeisti tas nuostatas.

▼M2

162a straipsnis

Daliniai priedų pakeitimai

Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus jų nacionalinės teisės aktuose nustatytus ribotos atsakomybės bendrovių tipų pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos I, II ir IIA priedų turiniui.

Jei valstybė narė informuoja Komisiją pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, Komisijai, laikantis 163 straipsnio, suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patikslinti I, II ir IIA prieduose pateikiamus bendrovių tipų sąrašus pagal šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.

▼M2

163 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 25 straipsnio 3 dalį arba 162a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

▼B

164 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

165 straipsnis

Pateikimas

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

166 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 82/891/EEB, 89/666/EEB, 2005/56/EB, 2009/101/EB, 2011/35/ES ir 2012/30/ES su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis III priedo A dalyje, panaikinamos, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

167 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

168 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALYSE, 44 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALYSE, 45 STRAIPSNIO 2 DALYJE, 87 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALYSE IR 135 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ BENDROVIŲ TIPAI

▼M2

▼B

II PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR 13 STRAIPSNYJE, 29 STRAIPSNIO 1 DALYJE, 36 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR 67 STRAIPSNIO 1 DALYJE BEI 119 STRAIPSNIO 1 PUNKTO a PAPUNKTYJE NURODYTŲ BENDROVIŲ TIPAI

▼M2

▼B

▼M2

IIA PRIEDAS

13, 13f, 13g, 13h ir 162a STRAIPSNIUOSE NURODYTI

BENDROVIŲ TIPAI

▼B

III PRIEDAS

A DALIS

PANAIKINAMOS DIREKTYVOS IR JŲ VĖLESNIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

(NURODYTAS 166 STRAIPSNYJE)

B DALIS

PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ TERMINAI IR TAIKYMO PRADŽIOS DATOS

(NURODYTI 166 STRAIPSNYJE)

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

( 1 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

( 2 ) 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

( 3 ) 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

( 4 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 5 ) 2015 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/884, kuriuo nustatomos techninės specifikacijos ir procedūros, reikalingos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/101/EB sukurtai registrų sąveikos sistemai (OL L 144, 2015 6 10, p. 1).

( 6 ) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

( 7 ) 1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 89/117/EEB dėl valstybėje narėje įsteigtų kredito ir finansų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra kitoje valstybėje narėje, filialų prievolių, susijusių su metinės finansinės atskaitomybės dokumentų skelbimu (OL L 44, 1989 2 16, p. 40).

( 8 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 9 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiami Tarybos direktyva 82/891/EEB ir direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 10 ) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

( 11 ) 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977 1 31, p. 1).

( 12 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/109/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB bei Direktyvos 2005/56/EB nuostatas dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves (OL L 259, 2009 10 2, p. 14).