Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/10/EB

2003 m. vasario 6 d.

dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams

(septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1], pateiktą pasikonsultavus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasitarę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3] pagal Taikinimo komiteto 2002 m. lapkričio 8 d. patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1) Pagal Sutartį Taryba direktyvomis gali patvirtinti būtiniausius reikalavimus, skatinančius darbo aplinkos patobulinimus siekiant užtikrinti geresnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą. Tokios direktyvos turi būti priimamos siekiant išvengti administracinių, finansinių ir teisinių apribojimų, kliudančių kurti ir plėtoti smulkų bei vidutinį verslą.

(2) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį ši direktyva jokiai valstybei narei nesudaro kliūčių palaikyti ar nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, direktyvos įgyvendinimas neturėtų būti naudojamas pateisinant bet kokią su kiekvienoje valstybėje narėje egzistuojančia situacija susijusią atžangą.

(3) 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyva 86/188/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe [4] numato nuostatą, pagal kurią Taryba Komisijos pasiūlymu gali ją peržiūrėti, siekdama sumažinti minėtą riziką ir atsižvelgdama į konkrečią pažangą, padarytą mokslo žinių ir technologijos srityje.

(4) Komisijos komunikatas apie jos programą dėl darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos [5] numato saugą darbe skatinančių priemonių priėmimą, pirmiausiai siekiant praplėsti Direktyvos 86/188/EEB taikymo sritį ir iš naujo nustatyti ribines vertes. Taryba į tai atsižvelgė savo 1987 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos [6].

(5) Komisijos komunikate dėl jos veiksmų programos, susijusios su Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, numatyti būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su fizinių veiksnių keliama rizika darbuotojų atžvilgiu. 1990 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl šios veiksmų programos [7], kurioje Komisija ypač raginama priimti specialią direktyvą dėl su triukšmu, vibracija ir bet kuriais kitais fiziniais veiksniais darbo vietose susijusios rizikos.

(6) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba pirmiausia priėmė Direktyvą 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje [8].

(7) Antrasis etapas – tai priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo darbuotojų sveikatai, saugai ir ypač klausai kenkiančio triukšmo keliamos rizikos, nustatymas. Šiomis priemonėmis siekiama ne tik užtikrinti kiekvieno atskiro darbuotojo sveikatą ir saugą, bet taip pat sukurti būtiniausią apsaugą visiems Bendrijos darbuotojams, kad būtų išvengta galimų konkurencijos iškraipymų.

(8) Dabartinės mokslo žinios apie triukšmo poveikį sveikatai ir saugai nėra pakankamos siekiant nustatyti tikslius poveikio lygius, apimančius visą įmanomą riziką sveikatos ir saugos atžvilgiu, ypatingai su klausa nesusijusį triukšmo poveikį.

(9) Apsaugos nuo triukšmo sistema turi apsiriboti aiškiu apibrėžimu, numatančiu tikslus, kuriuos būtina pasiekti, principus, į kuriuos būtina atsižvelgti, ir pagrindines naudotinas vertes, kad valstybės narės galėtų lygiaverčiai taikyti būtiniausius reikalavimus.

(10) Triukšmo poveikio lygis gali būti veiksmingiau sumažintas, kai įrengiant darbo vietas yra atsižvelgiama į prevencines priemones, o darbo įranga, tvarka bei metodai parenkami pirmiausia siekiant sumažinti riziką triukšmo šaltinyje. Su darbo įranga ir metodais susijusios nuostatos tokiu būdu taikomos darbuotojų apsaugai. Remiantis bendrais prevencijos principais, išdėstytais 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [9] 6 straipsnio 2 dalyje, pirmenybė yra suteikiama kolektyvinėms apsaugos priemonėms asmeninių apsaugos priemonių atžvilgiu.

(11) Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijos A 468(12) kodekse dėl triukšmo lygių laivuose yra numatytos rekomendacijos dėl triukšmo laivuose mažinimo triukšmo šaltinyje. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė numatyti pereinamąjį laikotarpį, taikomą jūrų laivų personalui.

(12) Siekiant teisingai įvertinti triukšmo keliamą riziką darbuotojams, naudinga pritaikyti objektyvų nustatymo metodą, ir todėl yra daromos nuorodos į bendrai pripažintą standartą ISO 1999:1990. Nustatytos arba objektyviai įvertintos vertės turėtų būti lemiamos, inicijuojant veiksmus, numatytus mažesniųjų ir didesniųjų veikimo verčių atžvilgiu. Poveikio ribinės vertės reikalingos siekiant išvengti nepataisomos žalos darbuotojų klausai; girdimas triukšmas turėtų būti žemiau ribinių poveikio verčių.

(13) Muzikos ir pramogų sektoriams dėl ypatingų jų savybių yra reikalingos praktinės konsultacijos, kurios leistų efektyviai pritaikyti šioje direktyvoje numatytas nuostatas. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu siekiant sukurti elgesio kodeksą, numatantį praktines taisykles, kurios padėtų tų sektorių darbuotojams ir darbdaviams pasiekti šioje direktyvoje nustatytus apsaugos lygius.

(14) Siekiant pagerinti darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą, darbdaviai turėtų taikyti pataisas, atsižvelgdami į technikos pažangą ir mokslo žinias apie triukšmo poveikį.

(15) Kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, ta direktyva taikoma triukšmo poveikio darbuotojams atžvilgiu, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių šios direktyvos nuostatų.

(16) Ši direktyva yra praktinė vidaus rinkos socialinės dimensijos kūrimo priemonė.

(17) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [10],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje, kuri yra septynioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo rizikos, kurią kelia ar gali sukelti triukšmas jų sveikatai ir saugai, ypač nuo rizikos klausos atžvilgiu.

2. Šios direktyvos reikalavimai yra taikomi veiklai, kurią atliekant darbuotojai patiria arba gali patirti triukšmo keliamą riziką.

3. Direktyva 89/391/EEB taikoma visai 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių šios direktyvos nuostatų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje fiziniai parametrai, naudojami numatant riziką, yra apibrėžiami taip:

a) garso slėgio pikas (ppeak): "C" – dažnio svertinė momentinė triukšmo slėgio didžiausia vertė;

b) kasdienis veikiančio triukšmo lygis (LEX, 8h) (dB(A) re. 20 μPa): nominalios aštuonių valandų darbo dienos, apibrėžtos tarptautinio standarto ISO 1999: 1990 3.6 punkte, dinaminis svertinis triukšmo poveikio lygių vidurkis. Tai taikoma bet kuriam triukšmo darbe pobūdžiui, įskaitant impulsinį triukšmą;

c) savaitinis veikiančio triukšmo lygis (LEX, 8h):nominalios penkių - aštuonių valandų darbo dienų savaitės, apibrėžtos tarptautinio standarto ISO 1999:1990 3.6 punkte (2 pastaba), dinaminis svertinis triukšmo poveikio lygių vidurkis.

3 straipsnis

Poveikio ribinės vertės ir poveikio veikimo vertės

1. Šioje direktyvoje poveikio ribinės vertės ir poveikio veikimo vertės kasdienio triukšmo poveikio lygių ir garso slėgio piko atžvilgiu nustatomos taip:

a) poveikio ribinės vertės: LEX, 8h = 87 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 200 Pa [11];

b) didesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė operacijoje: LEX, 8h = 85 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 140 Pa [12];

c) mažesnioji triukšmo kasdienio veikimo vertė operacijoje: LEX, 8h = 80 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 112 Pa [13].

2. Taikant poveikio ribines vertes, tikrasis poveikis darbuotojui yra nustatomas atsižvelgiant į triukšmo mažinimą, darbuotojams naudojantis asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Nustatant poveikio veikimo vertes, į tokias apsaugos priemones nėra atsižvelgiama.

3. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis veiklos sričių, kuriose kasdienis veikiantis triukšmas skirtingomis darbo dienomis yra labai nevienodas, atžvilgiu valstybės narės, taikydamos poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes, vietoj kasdienio veikiančio triukšmo lygio gali atsižvelgti į savaitinio veikiančio triukšmo lygį siekiant įvertinti darbuotojus veikiančius triukšmo lygius, su sąlyga, kad:

a) savaitinio veikiančio triukšmo lygis, kaip parodo atitinkamas monitoringas, neviršija 87 dB (A) poveikio ribinės vertės; ir

b) imamasi atitinkamų priemonių siekiant iki minimumo sumažinti su tokiomis veiklos sritimis susijusią riziką.

II SKIRSNIS

DARBDAVIŲ ĮPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Rizikos nustatymas ir įvertinimas

1. Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, darbdavys įvertina ir, jeigu reikia, išmatuoja darbuotojus veikiančio triukšmo lygius.

2. Naudojami metodai ir prietaisai yra pritaikyti prie vyraujančių sąlygų, ypač atsižvelgiant į matuotino triukšmo savybes, poveikio trukmę, aplinkos veiksnius ir matavimo prietaisų savybes.

Šie metodai ir šie prietaisai suteikia galimybę nustatyti 2 straipsnyje apibrėžtus parametrus ir nuspręsti, ar tam tikru atveju nėra viršijamos 3 straipsnyje nustatytos vertės.

3. Naudojami metodai gali apimti bandymus, kurių metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį darbuotojui.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimą ir matavimus atitinkamai planuoja ir atlieka kompetentingos tarnybos, ypač atsižvelgdamos į Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio nuostatas, susijusias su būtinomis kompetentingomis tarnybomis arba asmenimis. Duomenys, gaunami įvertinus ir (arba) išmatavus triukšmo poveikio lygį, tinkamai saugomi siekiant sudaryti galimybę prireikus informaciją gauti vėliau.

5. Taikant šį straipsnį, matavimo rezultatai įvertinami, atsižvelgiant į matavimo netikslumus, kurie nustatomi pagal metrologinę praktiką.

6. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį, darbdavys, įvertindamas riziką, pirmiausia atsižvelgia į:

a) poveikio lygį, tipą ir trukmę, įskaitant bet kokio impulsinio triukšmo daromą poveikį;

b) poveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes, nustatytas šios direktyvos 3 straipsnyje;

c) bet kokį poveikį, susijusį su darbuotojų, priklausančių ypatingai padidintos rizikos grupėms, sveikata ir sauga;

d) jei techniškai įmanoma, dėl triukšmo ir darbe naudojamų ototoksinių medžiagų sąveikos bei triukšmo ir vibracijos sąveikos atsirandančius bet kuriuos padarinius darbuotojų sveikatai ir saugumui;

e) bet kokį netiesioginį poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai, atsirandantį dėl sąveikos tarp triukšmo ir įspėjamųjų signalų ar kitų garsų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką;

f) informaciją apie triukšmo emisiją, kurią, atsižvelgdami į atitinkamas Bendrijos direktyvas, pateikia darbo priemonių gamintojai;

g) alternatyvias darbo priemones, mažinančias triukšmo emisiją;

h) triukšmo trukmę, viršijančią normalų darbo valandų skaičių, už kurį atsako darbdavys;

i) atitinkamą informaciją, gaunamą atlikus sveikatos patikrinimus, įskaitant, jei įmanoma, skelbiamą informaciją;

j) atitinkamomis triukšmo slopinimo savybėmis pasižyminčių klausos apsaugos priemonių buvimą.

7. Darbdavys riziką įvertina pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nustato, kokių priemonių reikia imtis, atsižvelgiant į šios direktyvos 5, 6, 7 ir 8 straipsnius. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir praktiką, rizikos įvertinimas registruojamas tinkamoje laikmenoje,. Rizikos įvertinimas reguliariai tikslinamas, ypač svarbių pakeitimų atvejais, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.

5 straipsnis

Nuostatos, taikomos siekiant išvengti rizikos arba ją sumažinti

1. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, dėl triukšmo poveikio atsirandanti rizika pašalinama pačiame šaltinyje arba sumažinama iki minimumo.

Tokia rizika mažinama laikantis Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytų bendrų prevencijos principų, ir ypač atsižvelgiant į:

a) kitus darbo metodus, kuriuos taikant triukšmo poveikis mažesnis;

b) atitinkamų alternatyvių darbo priemonių pasirinkimą, atkreipiant dėmesį į atliekamą darbą, kuris skleidžia kiek galima mažiau triukšmo, įskaitant galimybę leisti darbuotojams naudoti darbo priemones, kurioms galioja Bendrijos nuostatos, siekiant veiksmingai mažinti triukšmo poveikį;

c) darbo vietų ir darboviečių įrengimą bei išplanavimą;

d) atitinkamą informaciją ir darbuotojų apmokymą teisingai naudoti darbo priemones, kad triukšmo poveikis darbuotojams būtų sumažintas iki minimumo;

e) triukšmo mažinimą techninėmis priemonėmis:

i) akustinio triukšmo sumažinimas, pavyzdžiui, naudojant skydus, aptvarus, garsą sugeriančias dangas;

ii) triukšmo statiniuose sumažinimas, pavyzdžiui, garso slopinimas arba izoliavimas;

f) atitinkamas darbo priemonių, darbo vietų ir darbo vietų sistemų priežiūros programas;

g) darbo organizavimą siekiant sumažinti triukšmą:

i) poveikio trukmės ir intensyvumo ribojimas;

ii) atitinkami darbo grafikai, nustatantys tinkamą poilsio laiką.

2. Remiantis 4 straipsnyje nurodytu rizikos įvertinimu, jeigu viršijamos didesniosios triukšmo kasdienio veikimo vertės, darbdavys sukuria ir įdiegia techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, skirtą sumažinti triukšmo poveikį, ypač atsižvelgiant į straipsnio 1 dalyje minimas priemones.

3. Atsižvelgiant į 4 straipsnyje nurodytą rizikos įvertinimą, atitinkamai pažymimos darbo vietos, kuriose triukšmo lygis gali viršyti didesniąsias triukšmo kasdienio poveikio veikimo vertes. Taip pat nustatomos atitinkamų zonų ribos ir apribotas patekimas į jas, kai tai yra techniškai įmanoma ir kai tokias priemones pateisina poveikio rizika.

4. Kai dėl veiklos pobūdžio darbuotojas naudojasi poilsio įrenginiais, už kuriuos atsakingas darbdavys, šiuose įrenginiuose triukšmas sumažinamas iki tokio lygio, kuris atitinka įrenginių naudojimo paskirtį ir sąlygas.

5. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 15 straipsnį, darbdavys šiame straipsnyje nurodytas priemones derina su reikalavimais darbuotojams, priskiriamiems ypatingai padidintos rizikos grupėms.

6 straipsnis

Asmens apsauga

1. Jeigu triukšmo poveikio rizikos negalima išvengti taikant kitas priemones, darbuotojai aprūpinami ir naudoja tinkamas ir deramai pritaikytas asmenines klausos apsaugos priemones pagal 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugines priemones (trečioji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) [14] nuostatas ir Direktyvos 89/391/EEB 13 straipsnio 2 dalį, toliau išdėstytomis sąlygomis:

a) kai triukšmo lygis viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, darbdavys darbuotojus aprūpina asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis;

b) kai triukšmo poveikis atitinka ar viršija didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, naudojamos asmeninės klausos apsaugos priemonės;

c) asmeninės klausos apsaugos priemonės pasirenkamos taip, kad klausai keliama rizika būtų panaikinta arba sumažinta iki minimumo.

2. Darbdavys siekia užtikrinti klausos apsaugos priemonių naudojimą, jis taip pat atsakingas už priemonių, kurių buvo imtasi laikantis šio straipsnio nuostatų, veiksmingumo kontrolę.

7 straipsnis

Poveikio ribojimas

1. Triukšmo lygis darbuotojų atžvilgiu jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų poveikio ribinių verčių.

2. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šią direktyvą, yra nustatoma, kad viršijamos poveikio ribinės vertės, darbdavys:

a) nedelsdamas imasi veiksmų siekiant poveikį sumažinti iki žemesnio ribinių verčių lygio;

b) nustato priežastis, dėl kurių poveikio vertės yra viršijamos; ir

c) taiko pakeitimus apsaugos ir prevencijos priemonių atžvilgiu siekiant, kad poveikio ribinės vertės nebūtų viršijamos dar kartą.

8 straipsnis

Darbuotojų informavimas ir mokymas

Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsnių nuostatų, darbdavys užtikrina, kad darbuotojai, kurie darbe patiria triukšmo poveikį, esant mažesniosioms arba didesnėms triukšmo kasdienio veikimo vertėms, ir (arba) jų atstovai būtų apmokyti ir informuoti apie riziką, kurią kelia triukšmo poveikis, o ypač apie:

a) tokios rizikos pobūdį;

b) priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šią direktyvą siekiant panaikinti ar iki minimumo sumažinti triukšmo keliamą riziką, įskaitant aplinkybes, kuriomis taikomos priemonės;

c) šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytaspoveikio ribines vertes ir poveikio veikimo vertes;

d) triukšmo įvertinimo ir matavimo, atliekamo pagal šios direktyvos 4 straipsnį, rezultatus, kartu paaiškinant jų svarbą ir galimą riziką;

e) teisingą klausos apsaugos priemonių naudojimą;

f) tai, kodėl ir kaip reikia išaiškinti ir pranešti apie klausos pažeidimus;

g) aplinkybes, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimus, ir tokių patikrinimų tikslą, atsižvelgiant į šios direktyvos 10 straipsnį;

h) saugią darbo praktiką siekiant sumažinti triukšmo poveikį.

9 straipsnis

Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja svarstant šioje direktyvoje nagrinėjamus klausimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį, pirmiausia svarstant šiuos klausimus:

- rizikos įvertinimą ir būtinų priemonių nustatymą, kaip nurodyta 4 straipsnyje,

- 5 straipsnyje nurodytus veiksmus, kuriais siekiama panaikinti arba sumažinti triukšmo keliamą riziką,

- asmeninių klausos apsaugos priemonių pasirinkimą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

III SKIRSNIS

KITOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1. Nepažeisdamos Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnio, valstybės narės patvirtina nuostatas siekiant užtikrinti tinkamus darbuotojų sveikatos patikrinimus, kai šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje minimo įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo, kad kyla rizika darbuotojų sveikatos atžvilgiu. Tokios nuostatos, įskaitant medicininėms kortelėms ir jų laikymui taikomus reikalavimus, nustatomos atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.

2. Darbuotojas, kurį veikia triukšmas, viršijantis didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, turi teisę į tai, kad jo/jos klausą patikrintų gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika. Profilaktininėaudiometrija taip pat taikoma darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes, jeigu 4 straipsnio 1 dalyje numatyto įvertinimo ir matavimo rezultatai rodo riziką sveikatos atžvilgiu.

Tokio patikrinimo tikslas yra anksti diagnozuoti galimą klausos praradimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą.

3. Valstybės narės imasi priemonių siekiant užtikrinti, kad kiekvienam darbuotojui, kuriam atliekami sveikatos patikrinimai pagal 1 ir 2 dalis, būtų pildomos ir tikslinamos asmeninės medicininės kortelės. Medicininėse kortelėse pateikiama atliktų sveikatos patikrinimų rezultatų santrauka. Jos tvarkomos tinkamai, kad vėliau būtų galima gauti visą informaciją, atsižvelgiant į visus su konfidencialumu susijusius reikalavimus.

Atitinkamų kortelių įrašų kopijos paprašius pateikiamos kompetentingai institucijai. Kiekvienas darbuotojas paprašius gauna informaciją apie medicininės kortelės įrašus, kurie yra asmeniškai su juo susiję.

4. Kai klausos patikrinimas parodo, kad darbuotojo klausa yra aiškiai pažeista, gydytojas arba specialistas, gydytojui nusprendus, kad tai būtina, nustato, ar klausa pažeista dėl triukšmo poveikio darbe. Šiuo atveju:

a) gydytojas arba kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo darbuotoją informuoja apie su darbuotoju asmeniškai susijusius rezultatus;

b) darbdavys:

i) peržiūri pagal 4 straipsnį atliktą rizikos įvertinimą;

ii) peržiūri pagal 5 ir 6 straipsnius numatytas priemones siekiant panaikinti arba sumažinti riziką;

iii) atsižvelgia į darbuotojų sveikatos priežiūros profesionalaus specialisto ar kito tinkamos kvalifikacijos asmens arba kompetentingos institucijos patarimus įgyvendinant bet kurias priemones, reikalingas siekiant panaikinti ar sumažinti riziką pagal 5 ir 6 straipsnius, įskaitant galimybę darbuotojui paskirti alternatyvų darbą, kur darbuotojo atžvilgiu nebeiškiltų triukšmo rizika; ir

iv) sistemingai organizuoja sveikatos patikrinimus ir numato kiekvieno darbuotojo, kuris patyrė panašų poveikį, pakartotinę sveikatos apžiūrą.

11 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Išskirtinėse situacijose, kai dėl darbo pobūdžio neribotai ir tinkamai naudojant asmenines klausos apsaugos priemones gali iškilti didesnė rizika sveikatai ar saugai nei tuo atveju, kai tokios apsauginės priemonės nenaudojamos, valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 7 straipsnio nuostatų.

2. 1 dalyje nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas valstybės narės numato pasitarusios su darbdaviais ir darbuotojais ir, prireikus, su atsakingomis medicinos institucijomis, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką. Kartu su tokiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis turi būti nurodomos sąlygos, kurios garantuoja, kad atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, atsirandanti rizika bus sumažinta iki minimumo ir kad atitinkamiems darbuotojams bus griežčiau tikrinama sveikata. Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos peržiūrimos kas ketverius metus ir panaikinamos, kai nebegalioja pateisinamos aplinkybės.

3. Kas ketverius metus valstybės narės Komisijai pateikia 1 dalyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų sąrašą, nurodydamos tikslias priežastis ir aplinkybes, kurios paskatino jas priimti sprendimą leisti tokias išimtis.

12 straipsnis

Techniniai pakeitimai

Vien tik techninio pobūdžio pakeitimai priimami pagal 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą ir derinant su:

a) priimtomis direktyvomis, kurios techniškai suderina ir standartizuoja darbo priemonių ir (arba) darbo vietų projektavimą, statybą, gamybą ar konstravimą; ir

b) technine pažanga ir atitinkamų darniųjų Europos standartų arba specifikacijų pasikeitimais ir naujais duomenimis apie triukšmą.

13 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nurodytas komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Elgesio kodeksas

Taikydamos šią direktyvą valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, atsižvelgdamos į nacionalinės teisės aktus ir praktiką, parengia elgesio kodeksą, kuris numato praktines rekomendacijas, padedančias darbuotojams ir darbdaviams muzikos ir pramogų sektoriuose vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, kurie yra nustatyti šioje direktyvoje.

15 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/188/EEB yra panaikinama nuo 17 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos datos.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Ataskaitos

Kas penkerius metus valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie praktinį šios direktyvos įgyvendinimą, nurodydamos darbdavių ir darbuotojų požiūrius. Ataskaitoje nurodomas geriausias būdas, taikomas siekiant sumažinti neigiamai sveikatą veikiantį triukšmą, taip pat nurodomos ir kitos darbo organizavimo formos bei veiksmai, kurių imasi valstybės narės, siekdamos perteikti žinias apie tokią geriausią praktiką.

Pagal tas ataskaitas, Komisija bendrai įvertina šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimą, kai atsižvelgiama į tyrimų ir mokslinę informaciją ir, inter alia, atsižvelgiant į šios direktyvos reikšmę muzikos ir pramogų sektoriams. Komisija apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamąjį komitetą ir, jei būtina, siūlo pakeitimus.

17 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. vasario 15 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Siekiant atsižvelgti į konkrečias sąlygas, valstybių narių atžvilgiu prireikus nuo 2006 m. vasario 15 d. gali būti suteiktas papildomas penkerių metų laikotarpis, tai yra iš viso aštuoneri metai, kad 7 straipsnio nuostatos būtų įgyvendintos jūrų laivų personalui.

Tam, kad valstybės narės galėtų parengti elgesio kodeksą, numatantį šios direktyvos įgyvendinimo praktines gaires, joms suteikiama teisė pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu dvejus metus nuo 2006 m. vasario 15 d., tai yra iš viso penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, siekiant šią direktyvą įgyvendinti muzikos ir pramogų sektoriuose, bet su sąlyga, kad per šį laikotarpį šių sektorių personalas išlaikys atskirose valstybėse narėse jau pasiektus apsaugos lygius.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje jau priimtų ar priimamų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. vasario 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Efthymiou

[1] OL C 77, 1993 3 18, p. 12 ir OL C 230, 1994 8 19, p. 3.

[2] OL C 249, 1993 9 13, p. 28.

[3] 1994 m. balandžio 20 d. pareikšta Europos Parlamento nuomonė (OL C 128, 1994 5 9, p. 146), patvirtinta 1999 m. rugsėjo 16 d. (OL C 54, 2000 2 25, p. 75), 2001 m. spalio 29 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C E 45, 2002 2 19, p. 41) ir 2002 m. kovo 13 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 137, 1986 5 24, p. 28. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/24/EB (OL L 131, 1998 5 5, p. 11).

[5] OL C 28, 1988 2 3, p. 3.

[6] OL C 28, 1988 2 3, p. 1.

[7] OL C 260, 1990 10 15, p. 167.

[8] OL L 177, 2002 7 6, p. 13.

[9] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[11] 140 dB (C), kai pamatinis slėgis 20 μPa.

[12] 137 dB (C), kai pamatinis slėgis 20 μPa.

[13] 135 dB (C), kai pamatinis slėgis 20 μPa.

[14] OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

--------------------------------------------------