20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/238

(1)

pagal 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, kuriame rekomenduojama racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimo priemones ir skirti daugiau dėmesio Sąjungos pridėtinei vertei, poveikiui bei rezultatams, šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (toliau – programa), pagal kurią bus tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1672/2006/EB (4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011 (5) ir atitinkamu Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/733/ES (6) bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 283/2010/ES (7), kuriuo nustatyta Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė (toliau – priemonė);

(2)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos siūlomai darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“), kurioje nustatyti penki pagrindiniai tikslai (iš jų trys yra skirti atitinkamai užimtumui, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir švietimui) ir septynios pavyzdinės iniciatyvos, ir kuri yra nuosekli kito dešimtmečio politikos programa. Europos Vadovų Taryba pasisakė už visišką Sąjungos priemonių ir politikos krypčių sutelkimą siekiant bendrųjų tikslų, o valstybių narių paprašė labiau koordinuoti savo veiksmus;

(3)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnio 4 dalį 2010 m. spalio 21 d. Taryba priėmė užimtumo politikos gaires, kurios kartu su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendromis gairėmis, priimtomis pagal SESV 121 straipsnį, sudaro strategijos „Europa 2020“ integruotas gaires. Programa turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač užimtumo gairėse apibrėžtų skurdo mažinimo ir užimtumo tikslų. Tuo tikslu programa turėtų padėti įgyvendinti pavyzdines iniciatyvas, visų pirma Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę, iniciatyvą „Judus jaunimas“ ir jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinį;

(4)

pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą“ ir „Inovacijų sąjungą“ socialinės inovacijos laikomos veiksminga priemone socialinėms problemoms, atsiradusioms dėl senėjančios visuomenės, skurdo, nedarbo, naujų darbo ir gyvensenos modelių, spręsti ir piliečių socialinio teisingumo, švietimo bei sveikatos priežiūros lūkesčiams tenkinti. Deramai atsižvelgiant į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, programa turėtų būti remiami veiksmai, skirti skatinti socialines inovacijas, kuriomis būtų siekiama patenkinti netenkinamus arba nepakankamai tenkinamus socialinius poreikius, susijusius su kova su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinti aukštą kokybiško ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą, kuria užkertamas kelias skurdui, gerinti darbo sąlygas ir didinti pažeidžiamų žmonių galimybes dalyvauti mokyme. Be to, programa turėtų būti skatinama tarptautinė viešojo, privačiojo ir trečiojo sektorių subjektų partnerystė bei tinklai ir remiamas jų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant naujus metodus būtiniausiems socialiniams poreikiams tenkinti ir socialinėms problemoms spręsti;

(5)

programa visų pirma turėtų padėti, imantis socialinės politikos eksperimentų, nustatyti, vertinti ir plėtoti novatoriškus sprendimus bei jų praktinį įgyvendinimą siekiant, kai būtina, padėti valstybėms narėms didinti savo darbo rinkų efektyvumą ir toliau tobulinti savo socialinės apsaugos ir įtraukties politiką. Socialinės politikos eksperimentai – tai socialinių inovacijų praktiniai bandymai vykdant projektus. Jie sudaro sąlygas rinkti įrodymus apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma sėkmingas idėjas įgyvendinti platesniu mastu teikiant finansinę paramą iš Europos socialinio fondo (ESF), taip pat iš kitų šaltinių;

(6)

atvirasis koordinavimo metodas, kaip priemonė, kurios lankstumas ir veikimo veiksmingumas jau patvirtintas užimtumo ir socialinės politikos srityse, turėtų būti plačiai taikomas ir jam turėtų ir toliau duoti naudos veiksmai, remiami pagal programą;

(7)

siekiant pažangos socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tvaraus vystymosi srityje Europoje reikės numatyti ir ugdyti naujus įgūdžius ir gebėjimus, kurie padės gerinti darbo vietų kūrimo sąlygas, užimtumo kokybę ir darbo sąlygas vykdant susijusią švietimo, darbo rinkos ir socialinę politiką siekiant pramonės ir paslaugų keitimosi. Todėl programa turėtų būti skatinamas kokybiškų ir tvarių „žaliųjų“ (ekologiškų), „baltųjų“ (sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų) darbo vietų ir darbo vietų IRT srityje kūrimas ir atitinkamų naujų įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų naujoms kokybiškoms ir tvarioms darbo vietoms, numatymas ir ugdymas susiejant užimtumą ir socialinę politiką su pramonės ir struktūrine politika ir remiant perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Ypač programa turėtų būti skatinama ieškoti naujų darbo vietų kūrimo potencialo įgyvendinant viešojo sektoriaus ekologiškas ir socialines investicijas ir vietines bei regionines užimtumo iniciatyvas;

(8)

programoje atitinkamais atvejais dėmesys turėtų būti skiriamas teritoriniam nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties aspektui, ypač didėjančiai regionų nelygybei ir nelygybei regionuose, kaimo vietovių ir miestų nelygybei ir nelygybei miestuose;

(9)

būtina konsoliduoti socialinius vidaus rinkos aspektus. Atsižvelgiant į poreikį didinti pasitikėjimą vidaus rinka, įskaitant laisvą paslaugų judėjimą paisant darbuotojų teisių, būtina užtikrinti vienodas darbuotojų ir verslininkų teises į judėjimo Sąjungos teritorijoje laisvę;

(10)

pagal strategiją „Europa 2020“, programa turėtų būti nuosekliai siekiama skatinti kokybišką ir tvarų užimtumą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu ir vykdyti jų prevenciją kartu atsižvelgiant į moterų ir vyrų lygybę. Programos įgyvendinimas turėtų būti racionalizuotas ir supaprastintas pirmiausia nustatant bendrų nuostatų rinkinį, inter alia, bendruosius tikslus, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus. Pagal programą didžiausią dėmesį reikėtų skirti projektams, turintiems aiškios Sąjungos pridėtinės vertės, nepriklausomai nuo jų apimties. Kad būtų sumažinta administracinė našta, programa turėtų būti remiamas tinklų ir partnerysčių kūrimas ir plėtra. Be to, reikėtų plačiau taikyti supaprastintus išlaidų metodus (vienkartinės sumos ir fiksuoto dydžio finansavimas), ypač įgyvendinant judumo programas ir kartu užtikrinti proceso skaidrumą. Mikrofinansų teikėjams Sąjungos lygmeniu programa turėtų būti vienas langelis finansuojant mikrokreditus ir socialinį verslumą, didinant galimybes skolintis ir teikiant techninę pagalbą;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad programai numatytas ribotas lėšų kiekis ir kad šios lėšos paskirstomos skirtingoms kryptims, finansavimo prioritetas turėtų būti teikiamas struktūrų, kurios turėtų aiškų didinamąjį poveikį ir kuriomis galėtų būti naudojamasi įgyvendinant kitą veiklą ir iniciatyvas, kūrimui. Reikėtų taip pat nustatyti tinkamas priemones siekiant išvengti bet kokios sutapimo su kitų fondų ir programų, ypač ESF, veikla arba dvigubo finansavimo galimybės;

(12)

Sąjunga turėtų vadovautis patikimais analitiniais šaltiniais grindžiamu žinių fondu siekdama remti užimtumo ir socialinės politikos formavimą, ypatingą dėmesį skiriant finansų ir ekonomikos krizių poveikiui. Turint tokį žinių fondą, nacionalinės priemonės įgytų daugiau vertės, nes jos būtų vertinamos visos Sąjungos kontekste, būtų galima lyginti renkamus duomenis, kurti statistikos priemones bei metodus ir rengti bendrus rodiklius siekiant nuodugniai išsiaiškinti užimtumo ir socialinės politikos padėtį bei darbo sąlygas visoje Sąjungoje ir užtikrinti, kad būtų atliekamas kokybiškas programų ir politikos krypčių tinkamumo bei veiksmingumo vertinimas siekiant, inter alia, strategijos „Europa 2020“ tikslų;

(13)

Sąjunga turi išskirtinių galimybių sukurti platformą programoje dalyvaujančioms šalims vykdyti mainus ir abipusį mokymąsi užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir socialinio verslumo srityse. Kai yra žinių apie kitų šalių vykdomą politiką ir jos rezultatus, įskaitant žinias, gautas atlikus socialinės politikos eksperimentus vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, politikos formuotojai turi daugiau galimybių rinktis ir taip skatinamos naujos politikos kryptys;

(14)

pastangos užtikrinti būtiniausių standartų taikymą ir nuolatinį darbo sąlygų Sąjungoje gerėjimą yra esminis Sąjungos socialinės politikos bruožas. Sąjungai tenka svarbus vaidmuo – užtikrinti, kad teisės aktų sistema būtų derinama prie besikeičiančių darbo modelių ir naujų pavojų sveikatai bei saugai atsižvelgiant į deramą darbą ir pažangaus reglamentavimo principus. Sąjungai taip pat tenka svarbus vaidmuo finansuojant priemones, kurios turėtų padidinti atitiktį darbo standartams pagal ratifikuotas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir Sąjungos darbuotojų teisių apsaugos taisyklėms. Tai visų pirma taikytina priemonėms informuotumui didinti (pvz. naudojant socialinį ženklą), informacijai platinti ir debatams apie pagrindines su darbo sąlygomis susijusias problemas ir politikos klausimus skatinti, įskaitant socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų debatus, taip pat remiant darbo ir šeimos gyvenimo derinimo priemones, inicijuojant prevencinius veiksmus ir skatinant prevencinę kultūrą darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

(15)

skatinant kokybišką užimtumą ir kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu, taip pat kovojant su nedarbu esminį vaidmenį atlieka socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Taigi socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, kai tikslinga, turėtų mokytis vieni iš kitų ir dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir skleidžiant naujas politikos priemones. Komisija turėtų informuoti Sąjungos socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas apie programos įgyvendinimo rezultatus ir keistis su jais nuomonėmis;

(16)

Sąjunga įsipareigojo skirti daugiau dėmesio socialiniams globalizacijos aspektams ir kovoti su socialiniu dempingu, todėl ji ne tik programoje dalyvaujančiose šalyse, bet ir tarptautiniu lygmeniu propaguoja deramą darbą ir darbo normas – tiesiogiai per savo santykius su trečiosiomis šalimis arba netiesiogiai, bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis. Todėl, siekiant programos tikslų, būtina palaikyti atitinkamus santykius su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis atsižvelgiant į bet kokius svarbius jų susitarimus su Sąjunga. Šiuo tikslu tų trečiųjų šalių atstovai galėtų dalyvauti bendrus interesus atitinkančiuose renginiuose (pavyzdžiui, konferencijose, seminaruose, praktiniuose seminaruose), kuriuos organizuoja programoje dalyvaujančios šalys. Taip pat reikėtų plėtoti bendradarbiavimą su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma TDO ir kitomis atitinkamomis Jungtinių Tautų institucijomis, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), siekiant atsižvelgti į tokių organizacijų vaidmenį įgyvendinant programą;

(17)

pagal SESV 45 ir 46 straipsnius Reglamente (ES) Nr. 492/2011 priimtos nuostatos, kuriomis, užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, siekiama darbuotojų judėjimo laisvės be diskriminacijos. EURES, kuris yra Europos užimtumo tarnybų tinklas, turėtų būti gerinamas darbo rinkų veikimas, sudarant palankesnes sąlygas savanoriškam geografiniam tarptautiniam darbuotojų judumui tarp valstybių, didinant darbo rinkos skaidrumą, užtikrinant, kad laisvos darbo vietos būtų užimtos, o darbo prašymai patenkinti, ir remiant darbuotojų atrankos, įdarbinimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas nacionaliniu bei tarpvalstybiniu lygmenimis. Taip būtų padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Valstybės narės turėtų būti raginamos integruoti EURES paslaugas, kad jos, kai tinkama, būtų prieinamos vieno langelio sistemoje;

(18)

EURES tinklo veiklos sritį reikėtų išplėsti – įtraukti tikslinių judumo programų, paskelbus kvietimus teikti paraiškas, rengimą ir rėmimą Sąjungos lygmeniu siekiant užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatytas darbuotojų trūkumas. Tos programos pagal SESV 47 straipsnį turėtų padėti palengvinti savanorišką jaunų darbuotojų judumą Sąjungoje. Tikslinės judumo programos, pavyzdžiui, programos, grindžiamos parengiamuoju veiksmu „Tavo pirmasis EURES darbas“, turėtų sudaryti geresnes sąlygas jauniems žmonėms pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis ir gauti darbą kitoje valstybėje narėje, ir taip pat turėtų skatinti darbdavius kurti darbo vietas jauniems judiems darbuotojams. Vis dėlto judumo programomis Sąjungai ir valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma padėti jauniems žmonėms rasti darbą savo šalyje;

(19)

daugelyje pasienio regionų EURES tarpvalstybinės partnerystės atlieka svarbų vaidmenį kuriant tikrą Europos darbo rinką. Į EURES tarpvalstybines partnerystes įtraukiamos bent dvi valstybės narės arba valstybė narė ir kita dalyvaujanti šalis. Taigi jos yra aiškiai horizontalaus pobūdžio ir teikia Sąjungos pridėtinę vertę. Todėl EURES tarpvalstybinės partnerystės turėtų būti ir toliau remiamos pagal horizontaliąsias Sąjungos priemones, kurias turėtų būti galima papildyti nacionaliniais ištekliais arba ESF lėšomis;

(20)

vertinant EURES veiklą turėtų būti atsižvelgiama į kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Kadangi išvykus iš vienos valstybės narės įsidarbinama kitoje, atsižvelgiant į nuolat kintančią padėtį darbo rinkoje ir susijusius judumo modelius, atliekant vertinimą dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik atvykstančių ir išvykstančių darbuotojų įsidarbinimui atskirose valstybėse narėse, bet ir ypač apibendrintiems duomenims Sąjungos lygmeniu. Be to, nereikėtų užmiršti, kad konsultavimas nebūtinai duoda apčiuopiamų rezultatų judumo arba įdarbinimo srityse;

(21)

strategijoje „Europa 2020“, ypač jos 7-ojoje gairėje, numatytoje Tarybos sprendime 2010/707/ES (8), pažymima, kad pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui yra būtini savisamda ir verslumas;

(22)

sunkumai gauti paskolas, nuosavo ar iš dalies nuosavo kapitalo stoka yra viena didžiausių verslo pradžios kliūčių, ypač asmenims, kurie labiausiai atskirti nuo darbo rinkos. Šioje srityje Sąjunga ir jos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad mikrofinansų skyrimas ir galimybė juos gauti pagerėtų ir juos gautų tie, kuriems jų reikia labiausiai, ypač bedarbiai, moterys ir pažeidžiami asmenys, norintys įsteigti arba išplėsti labai mažas įmones arba verstis savarankiška veikla, tačiau negalintys gauti paskolos. Be to, labai mažos įmonės Sąjungoje sudaro daugumą naujai įsteigtų bendrovių. Todėl mikrokreditai turėtų suteikti galimybę įgyti pridėtinės vertės ir greitai pasiekti konkrečių rezultatų. Siekiant šio tikslo 2010 m. žengtas pirmas žingsnis – Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino priemonę „Progress“. Reikėtų teikti daugiau informacijos apie mikrofinansavimo galimybes Sąjungoje ir valstybėse narėse, kad ji lengviau pasiektų tuos, kuriems mikrofinansavimo reikia;

(23)

mikrofinansavimas ir parama socialiniam verslumui turėtų pasiekti potencialius gavėjus ir turėtų turėti ilgalaikį poveikį. Jie turėtų padėti užtikrinti aukštą kokybiško ir tvaraus užimtumo lygį ir tapti ekonomikos ir vietos plėtros politikos skatinamuoju veiksniu. Siekiant kuo labiau padidinti perspektyvių įmonių steigimo galimybes, su mikrofinansavimu ir socialiniu verslumu susijusius veiksmus galėtų papildyti kuravimo ir mokymo programos ir visa reikiama informacija, kurios turėtų būti nuolat atnaujinamos ir atitinkamam finansavimo teikėjui užtikrinus – prieinamos visuomenei. Siekiant šio tikslo labai svarbu, kad prireikus būtų skiriamas atitinkamas finansavimas, visų pirma iš ESF;

(24)

siekiant, kad naujoje Sąjungos mikrofinansų rinkoje mikrofinansavimas būtų lengviau prieinamas, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti“ ir 2008 m. liepos 25 d. Komisijos ataskaitą „Moterų novatorių ir verslumo skatinimas“, būtina stiprinti mikrofinansų teikėjų, visų pirma nebankinių mikrofinansų įstaigų, institucinius gebėjimus;

(25)

socialinė ekonomika ir socialinis verslumas sudaro neatsiejamą įvairove grindžiamos Europos socialinės rinkos ekonomikos dalį ir atlieka svarbų vaidmenį Europoje užtikrinant didesnę socialinę konvergenciją. Jie grindžiami solidarumo ir atsakomybės, individų ir socialinių tikslų pirmenybės prieš kapitalą, socialinės atsakomybės skatinimo, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties principais. Siūlydamos novatoriškus sprendimus, socialinės įmonės gali skatinti socialinius pokyčius, propaguodamos įtraukias darbo rinkas ir visiems prieinamas socialines paslaugas. Tokiu būdu jos svariai prisidėtų siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Programa turėtų būti pagerinta socialinių įmonių prieiga prie įvairių rūšių finansavimo taikant tinkamas priemones, kad būtų patenkinti jų konkretūs finansiniai poreikiai per visą jų gyvavimo ciklą;

(26)

siekiant pasinaudoti tokių subjektų kaip Europos investicijų banko grupės, patirtimi, mikrofinansų ir socialinio verslumo iniciatyva turėtų būti netiesiogiai įgyvendinama Komisijos, biudžeto vykdymo užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (9) (toliau – Finansinis reglamentas) reikalavimus patikint tokiems subjektams. Naudojant Sąjungos išteklius sutelkiama tarptautinių finansų įstaigų ir kitų investuotojų parama, kuriama valstybių narių ir Sąjungos veiksmų sąveika ir apibendrinami metodai. Tokiu būdu padidinamos tam tikrų rizikos grupių ir jaunimo finansavimo ir mikrofinansų teikimo šioms grupėms galimybės. Taip pat padidinamos labai mažų įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir socialinių įmonių finansavimo galimybės. Taip Sąjungos įnašu padedama plėtoti besikuriantį socialinio verslo sektorių ir mikrofinansų rinką Sąjungoje, skatinama tarpvalstybinė veikla. Sąjungos veiksmais turėtų būti papildomos valstybių narių mikrofinansų ir socialinio verslumo finansavimo priemonės. Subjektai, kuriems patikėtas veiksmų įgyvendinimas, turėtų užtikrinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išvengti dvigubo finansavimo Sąjungos lėšomis;

(27)

atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, programa turėtų padėti spręsti opią jaunimo nedarbo problemą. Todėl jauniems asmenims turėtų būti suteikta ateities perspektyva ir galimybė atlikti esminį vaidmenį vystant Europos visuomenę ir ekonomiką, o tai ypač svarbu krizės laikais;

(28)

įgyvendinant programą taip pat turėtų būti siekiama atkreipti dėmesį į ypatingą mažų įmonių vaidmenį ir svarbą mokant, semiantis patirties ir tradicinių žinių, taip pat užtikrinant jaunimo galimybes pasinaudoti mikrofinansų paslaugomis. Programa turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos valstybėms narėms ir kitoms programoje dalyvaujančioms šalims keistis geriausia patirtimi visose tose srityse;

(29)

programos veiksmais turėtų būti siekiama padėti valstybėms narėms ir darbo rinkos veikėjams įgyvendinti 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją (10) dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įkūrimo. Toje rekomendacijoje nurodoma, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo turėtų gauti gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę. Programa turėtų palengvinti valstybių narių ir kitų programoje dalyvaujančių šalių keitimąsi geriausia praktika šioje srityje;

(30)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalį ir SESV 8 straipsnį būtina užtikrinti, kad programa būtų skatinama vyrų ir moterų lygybė visose jos veiklos kryptyse ir srityse, taip pat ir integruojant lyčių aspektą ir, kai tinkama, imamasi konkrečių veiksmų moterų užimtumui ir socialinei įtraukčiai skatinti. Pagal SESV 10 straipsnį programa turėtų užtikrinti, kad gyvendinant jos prioritetus turėtų būti prisidedama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos. Siekiant nustatyti, kaip programos veikloje sprendžiami nediskriminavimo klausimai, reikėtų tai stebėti ir vertinti;

(31)

programoje „Progress“ laikotarpiu 2007–2013 m. yra skirsniai „Kova su diskriminacija ir įvairovė“ ir „Lyčių lygybė“, kurie turi būti įtraukti į 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą ir toliau pagal ją plėtojami. Tačiau labai svarbu vykdant visas šioje programoje numatytas susijusias iniciatyvas ir veiksmus ir toliau skirti daug dėmesio moterų ir vyrų lygybei ir kovai su diskriminacija, ypač moterų darbuotojų aktyvumo didinimui, jų darbo sąlygų gerinimui ir geresnio profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimo skatinimui;

(32)

pagal SESV 9 straipsnį ir strategijos „Europa 2020“ tikslus programa turėtų padėti pasiekti aukštą kokybiško ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi, taip pat joje turėtų būti atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su aukštu žmonių sveikatos apsaugos lygiu;

(33)

programa turėtų būti papildytos kitos Sąjungos programos, o kiekviena priemonė turėtų būti taikoma pagal jai nustatytas konkrečias procedūras. Taigi tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos neturėtų būti finansuojamos dvigubai. Siekiant pridėtinės vertės ir didelio Sąjungos finansavimo poveikio, reikėtų plėtoti glaudžią programos, kitų Sąjungos programų ir struktūrinių fondų, ypač ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos, sąveiką. Programa turėtų papildyti kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas kovai su jaunimo nedarbu;

(34)

programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija ar institucijos turėtų daugiau galimybių dalyvauti siekiant programos tikslų;

(35)

siekiant veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir siekiant komunikacijos veiksmų, kurių imamasi Komisijos iniciatyva, tvirtesnės sąveikos, pagal šią programą informavimo ir komunikacijos veiklai skiriamomis lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama prie korporacinio informavimo apie su šios programos bendraisiais tikslais susijusius Sąjungos politinius prioritetus ir informacijos apie tuos prioritetus teikimo;

(36)

šiuo reglamentu visu programos laikotarpiu nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet, vykdydami metinę biudžeto procedūrą, vadovaujasi Europos Parlamentas ir Taryba, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte (11);

(37)

Sąjungos finansiniai interesai viso išlaidų ciklo metu turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas, remiantis Finansiniu reglamentu;

(38)

siekiant užtikrinti, kad programa būtų pakankamai lanksti ir galėtų reaguoti į kintančius poreikius ir atitinkamus politikos prioritetus per jos galiojimo laikotarpį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl lėšų perskyrimo tarp programos krypčių ir atskiriems teminiams programos krypčių skirsniams. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(40)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali pačios deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga pagal savo kompetenciją gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriuo ji įsteigta, siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, o ne pelno savininkams, nariams ar akcininkams, kai įmonė:

b)

naudoja savo pelną pirmiausia pagrindiniam tikslui siekti ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui akcininkams ir savininkams, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio tikslo; ir

c)

yra versliai, atskaitingai ir skaidriai administruojama, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems įmonės verslas daro poveikį;

a)

„Progress“ kryptis, pagal kurią, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis ir privačiosiomis įstaigomis, remiamas 1 straipsnyje nurodytų Sąjungos priemonių ir politikos ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėjimas bei vertinimas ir kuria skatinamas įrodymais grindžiamos politikos formavimas, socialinės inovacijos ir socialinė pažanga;

b)

EURES kryptis, pagal kurią remiama EURES, t. y. EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos paskirtų specializuotų tarnybų, ir socialinių partnerių, kitų užimtumo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių veikla siekiant plėsti keitimąsi informacija bei jos sklaidą ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimą, pavyzdžiui, tarpvalstybines partnerystes, kurio tikslas – skatinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą teisingomis sąlygomis ir prisidėti prie aukšto geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygio;

c)

mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis, pagal kurią didinamas finansavimo prieinamumas juridiniams ir fiziniams asmenims ir jų galimybės jį gauti, pagal 26 straipsnį.

a)

stiprinti visų lygmenų politikos formuotojų atsakomybę už Sąjungos tikslų 1 straipsnyje nurodytose srityse įgyvendinimą ir siekti, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų imamasi konkrečių, koordinuotų ir novatoriškų veiksmų, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis;

b)

visų pirma skatinant deramą darbą ir deramas darbo sąlygas, prevencinę kultūrą darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, teisingesnį profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo derinimą, gerą valdymą siekiant socialinių tikslų, įskaitant konvergencijos tikslą, taip pat abipusį mokymąsi ir socialines inovacijas remti tinkamų, prieinamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų bei darbo rinkų plėtojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas politikos reformoms 1 straipsnyje nurodytose srityse;

c)

užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytas sritis reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai taikomi ir prireikus prisidėti modernizuojant Sąjungos teisę pagal deramo darbo principus ir atsižvelgiant į pažangaus reglamentavimo principus;

d)

kuriant aukštos kokybės, įtraukias, atviras ir visiems prieinamas Sąjungos darbo rinkas, skatinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą tinkamomis sąlygomis ir didinti užimtumo galimybes, kartu užtikrinant darbuotojų teises, įskaitant judėjimo laisvę visoje Sąjungoje;

e)

didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamiems asmenims, norintiems įsteigti labai mažą įmonę, ir veikiančioms labai mažoms įmonėms, taip pat gerinant socialinių įmonių finansavimo galimybes skatinti užimtumą ir socialinę įtrauktį;

a)

ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, jaunimui;

b)

skatinti moterų ir vyrų lygybę, taip pat ir integruojant lyčių aspektą ir prireikus atsižvelgti į lyčių aspektą sudarant biudžetą;

c)

kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos;

d)

nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis bei veiksmus, skatinti aukštą geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą, kovoti su ilgalaikiu nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi.

a)

„Progress“ krypčiai – 61 proc.;

b)

EURES krypčiai – 18 proc.;

c)

mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai – 21 proc.

a)

užimtumas, visų pirma kovojant su jaunimo nedarbu, – 20 proc.;

b)

socialinė apsauga, socialinė įtrauktis ir skurdo mažinimas bei prevencija – 50 proc.;

c)

darbo sąlygos – 10 proc.

a)

rinkti ir platinti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politika 1 straipsnyje nurodytose srityse būtų grindžiama patikimais įrodymais ir atitiktų poreikius, problemas bei sąlygas atskirose valstybėse narėse ir kitose programoje dalyvaujančiose šalyse;

b)

sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam ir įtraukiam dalijimuisi informacija, abipusiam mokymuisi ir dialogui apie Sąjungos politiką 1 straipsnyje nurodytose srityse Sąjungos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, siekiant padėti valstybėms narėms ir kitoms programoje dalyvaujančioms šalims formuoti savo politiką ir valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos teisės aktus;

c)

teikti finansinę paramą, skirtą išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos inovacijas ir, kai būtina, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinės politikos eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi;

d)

teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, siekiant padidinti jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti 1 straipsnyje nurodytų Sąjungos priemonių ir politikos bei atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą.

1.

Analitinė veikla:

2.

Abipusio mokymosi, informavimo ir platinimo veikla:

3.

Parama, susijusi su:

a)

valstybės narės;

b)

EEE šalys pagal EEE susitarimą ir ELPA valstybės narės;

c)

šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas su jais sudarytuose bendruosiuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose.

a)

nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;

b)

užimtumo tarnybos;

c)

pagal Sąjungos teisę numatytos specializuotos įstaigos;

d)

socialiniai partneriai;

e)

nevyriausybinės organizacijos;

f)

aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai;

g)

vertinimo, įskaitant poveikio vertinimą, specialistai;

h)

nacionalinės statistikos tarnybos;

i)

žiniasklaida.

a)

informavimo apie laisvas darbo vietas, darbo prašymų ir visos susijusios informacijos, skirtos darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, skaidrumas – 32 proc.;

b)

darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Sąjungos lygmeniu, visų pirma tikslinių judumo programų, plėtojimas – 30 proc.;

c)

tarpvalstybinės partnerystės – 18 proc.

a)

užtikrinti atitinkamai darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams teikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymų tvarką, atitinkamos informacijos ir konsultacijų, taip pat bet kokios susijusios informacijos, pavyzdžiui, apie gyvenimo ir darbo sąlygas, skaidrumą. To siekiama dalijimusi ir sklaida tarptautiniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis naudojantis įprastais sąveikiais būdais skelbimams apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymams teikti, taip pat kitomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai teikiant individualias konsultacijas ir kuruojant, ypač žemos kvalifikacijos asmenis;

b)

remti EURES darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų dėl geros kokybės ir tvarių laisvų darbo vietų užpildymo ir darbo prašymų patenkinimo, teikimą; EURES paslaugų rėmimas apima įvairius įdarbinimo etapus, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, siekiant, kad darbo ieškantis asmuo sėkmingai integruotųsi į darbo rinką; tokios paramos paslaugos gali apimti tikslines judumo programas, kuriomis siekiama užpildyti laisvas darbo vietas tam tikrame sektoriuje, profesijoje, šalyje ar šalių grupėje arba skirtas konkrečioms darbuotojų grupėms, kaip antai jauniems žmonėms, kurie linkę būti judūs, kai nustatytas akivaizdus ekonominis poreikis.

a)

EURES tarpvalstybinių partnerysčių plėtojimas ir veikla, kai to prašo tarnybos, kurios pagal teritoriją atsakingos už pasienio regionus;

b)

informacijos teikimas, konsultavimo, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų teikimas tarpvalstybiniams darbuotojams;

c)

daugiakalbės skaitmeninės platformos, reikalingos darbo vietoms užpildyti ir darbo prašymams patenkinti, kūrimas;

d)

tikslinių judumo programų paskelbus kvietimus teikti paraiškas rengimas siekiant užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatytas darbuotojų trūkumas, ir (arba) siekiant padėti darbuotojams, kurie linkę būti judūs, ir tais atvejais, kai nustatytas akivaizdus ekonominis poreikis;

e)

EURES veikėjų mokymasis vieniems iš kitų ir EURES konsultantų mokymas, įskaitant EURES tarpvalstybinės partnerystės konsultantus;

f)

informavimo ir komunikacijos veikla, skirta informuotumui apie geografinio ir profesinio darbuotojų judumo naudą bendrai ir apie EURES veiklą ir teikiamas paslaugas didinti.

a)

valstybės narės;

b)

EEE šalys pagal EEE susitarimą ir Šveicarijos Konfederacija pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (18).

a)

nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;

b)

užimtumo tarnybos;

c)

socialinių partnerių organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys.

a)

pažeidžiamų grupių ir labai mažų įmonių mikrofinansavimas – 45 proc.;

b)

socialinis verslumas – 45 proc.;

a)

didinti mikrofinansavimo prieinamumą ir galimybes jį gauti:

b)

stiprinti mikrokreditų teikėjų institucinius gebėjimus.

c)

remti socialinių investicijų rinkos plėtojimą ir socialinėms įmonėms sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą, sudarant socialinėms įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 30 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 30 mln. EUR ir kurios pačios nėra kolektyvinio investavimo subjektai, galimybę įgyti nuosavo kapitalo, iš dalies nuosavo kapitalo, paskolų priemonių ir subsidijų iki 500 000 EUR.

a)

teikia mikrofinansavimą asmenims ir labai mažoms įmonėms ir (arba)

b)

finansuoja socialines įmones.

1)

5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pasibaigus priemonės galiojimo trukmei, Sąjungai grąžintinas likutis skiriamas mikrofinansams ir paramai socialinėms įmonėms pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) (19).

(19)  OL L 347, 2013 12 20, p. 238“;"

2)

8 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.