(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį (toliau – ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialinius Europos uždavinius. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; sąžiningos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais 20 ramsčio principų turėtų būti vadovaujamasi „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant padėti įgyvendinti ramstį, ESF+ turėtų skatinti investicijas į žmones ir sistemas užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos srityse, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 174 straipsnio;

(2)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) yra nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Tos strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis siekiant nustatyti ir koordinuoti prioritetinius investicinius projektus, remtinus Sąjungos arba nacionalinėmis lėšomis.

Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai ir užtikrinti kuo didesnę pridėtinę vertę teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia, kai aktualu, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo, kurių konkretūs tikslai ir paramos apimtis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1058 (4), ESF+, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) , Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 (5), ir programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (6) (toliau – programa „InvestEU“), lėšomis;

(3)

Tarybos sprendimu (ES) 2020/1512 (7) buvo priimtos peržiūrėtos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Tų gairių tekstas buvo suderintas su ramsčio principais, siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir padaryti ją geresne vieta investuoti, kurti darbo vietas ir skatinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį tų gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija atžvilgiu, ESF+ turėtų remti valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas gaires ir atitinkamas konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, bei, kai tinkama, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF+ turėtų prisidėti prie atitinkamų pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikato „Naujoji Europos įgūdžių darbotvarkė“, 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikato „Europos švietimo erdvė“ ir 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikato „Lygybės Sąjunga: ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginė programa“, taip pat 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ ir 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, įgyvendinimo aspektų;

(4)

2017 m. birželio 20 d. Taryba priėmė išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“. Taryba pabrėžė, kad svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Nepaprastai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų savo plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį integruojant Jungtinių Tautų (toliau – JT) darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT) ir taikant darnaus vystymosi principą kaip vieną iš esminių orientacinių visų Sąjungos politikos krypčių principų, be kita ko, naudojant jos finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti DVT, inter alia, panaikinti itin didelį skurdą (1 DVT), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 DVT), skatinti lyčių lygybę (5 DVT), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 DVT) ir mažinti nelygybę (10 DVT);

(5)

dėl pastarojo meto ir tebevykstančių pokyčių dar labiau padidėjo struktūriniai iššūkiai, kylantys dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir padidėjusių grėsmių saugumui, perėjimo prie švarios energijos, technologijų pokyčių, demografinio nuosmukio, nedarbo, visų pirma jaunimo nedarbo, ir vis labiau senėjančios darbo jėgos, taip pat iššūkiai dėl didėjančios gebėjimų ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikties kai kuriuose sektoriuose ir regionuose, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) atveju. Tikėtina, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir Europos pramonės ekosistemų pertvarka suteiks daug naujų galimybių, jei kartu bus užtikrinti tinkami įgūdžiai, užimtumo ir socialinė politika bei veiksmai. Atsižvelgdama į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus iššūkius, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, kartu atsižvelgdama į ekonominį ir pramonės tvarumą, darbo jėgos judumą ir siekdama sukurti lyčių požiūriu subalansuotą darbo rinką;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (8) nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ESF+, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (9) (TPF), EJRŽAF, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir visų pirma nustatomos Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama ESF+ lėšomis, rūšių;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Bendras dotacijų finansavimas gali būti teikiamas iš naudos gavėjų nuosavų išteklių, projekto pajamų arba trečiųjų šalių finansinių ar nepiniginių įnašų. Siekiant užtikrinti Sąjungos programų įgyvendinimo suderinamumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal ESF+ taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(8)

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Dotacijų atveju reikėtų numatyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesiejamą finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte. Siekiant įgyvendinti su trečiųjų valstybių piliečių socialine ir ekonomine integracija susijusias priemones, laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 94 straipsnio, Komisija gali atlyginti valstybių narių patirtas išlaidas taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą, įskaitant fiksuotąsias sumas;

(9)

siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (11) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (12), remtus veiksmus reikėtų įtraukti į ESF+. ESF+ turėtų sudaryti dvi kryptys: kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, ir užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis (toliau – EaSI kryptis), kuri turi būti įgyvendinama taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių fondų valdymu susijusi administracinė našta, visų pirma tenkanti valstybėms narėms ir naudos gavėjams, o paprastesniems veiksmams, tokiems kaip maisto paskirstymas ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;

(10)

atsižvelgiant į platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga, kad tikslai, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes gauti aukštos kokybės darbą, gerinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą bei mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę siekiant padėti reintegruotis į švietimo sistemas, skatinti pažeidžiamų asmenų socialinę įtrauktį ir sveikatos priežiūros prieinamumą jiems ir padėti panaikinti skurdą, būtų įgyvendinami taikant ne tik pasidalijamąjį valdymą pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, bet ir, Sąjungos lygmeniu reikalingų veiksmų atžvilgiu, taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą pagal EaSI kryptį;

(11)

šiame reglamente nustatomas viso ESF+ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte. Jame turėtų būti nurodyti asignavimai ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir asignavimai veiksmams, kurie turi būti įgyvendinami pagal EaSI kryptį;

(12)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti EaSI krypties konkrečius ir veiklos tikslus, ESF+ turėtų remti su technine ir administracine pagalba susijusią veiklą, pavyzdžiui, parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, o komunikacijos ir sklaidos veikla turėtų būti veiksmų, tinkamų finansuotų pagal EaSI kryptį, dalis;

(13)

ESF+ turėtų būti siekiama skatinti užimtumą aktyviomis intervencinėmis priemonėmis, suteikiant galimybių, ypač jaunimui, visų pirma įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams, palankių sąlygų neturinčioms grupėms darbo rinkoje ir neaktyviems asmenims, integruotis ir reinterguotis į darbo rinką, taip pat skatinant savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų būti siekiama gerinti darbo rinkų veikimą remiant darbo rinkos institucijų, tokių kaip valstybinės užimtumo tarnybos, modernizavimą, kad būtų gerinamas jų gebėjimas intensyviai teikti tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ieškantiems darbo ir pereinantiems į darbo rinką, taip pat skatinti darbuotojų judumą. ESF+ turėtų skatinti lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą darbo rinkoje, pasitelkiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, vienodas darbo sąlygas, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Be to, ESF+ turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kad būtų sprendžiamos sveikatos rizikos, susijusios su kintančiomis darbo formomis, problemos ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius;

(14)

ESF+ turėtų teikti paramą siekiant gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, efektyvumą ir jų aktualumą darbo rinkos atžvilgiu, be kita ko, skatinant skaitmeninį mokymąsi, patvirtinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus bei skatinant pedagogų profesinį tobulėjimą, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrąsias kompetencijas, visų pirma, kiek tai susiję su baziniais įgūdžiais, įskaitant sveikatos raštingumą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, verslumo įgūdžius, kalbų įgūdžius, skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas, reikalingus darniam vystymuisi, kurių reikia visiems asmenims, norintiems save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, įsitraukti į socialinį gyvenimą ir būti aktyviais piliečiais. ESF+ turėtų padėti daryti pažangą švietimo bei mokymo ir perėjimo į darbo rinką srityse, turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, kad visiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir turėtų prisidėti prie konkurencingumo, be kita ko, vykdant absolventų karjeros stebėseną, ir prie socialinių ir ekonominių inovacijų remiant tvarias iniciatyvas, kurias būtų galima plėsti tose srityse ir pritaikyti prie įvairių tikslinių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, reikmių. Tokią pagalbą, paramą ir prisidėjimą būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, pasitelkiant nuotolinį mokymąsi, mokymąsi darbo vietoje, stažuotes, dualines švietimo ir mokymo sistemas bei pameistrystę, kaip apibrėžta 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, profesinį orientavimą visą gyvenimą, įgūdžių numatymą glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones ir jų taikymo metodus, prognozavimą ir absolventų karjeros stebėseną, mokytojų rengimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą bei kvalifikacijų pripažinimą ir pramonės lygmens sertifikavimą;

(15)

ESF+ parama turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes naudotis kokybiško, nesegreguoto ir įtraukaus švietimo ir mokymo paslaugomis, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, tuo pačiu metu ypač daug dėmesio skiriant vaikams iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos, bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu ir mokymu, visų pirma pameistryste, ir baigiant tretiniu išsilavinimu, taip pat suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, per sporto ir kultūrinę veiklą. ESF+ turėtų tikslingai remti besimokančius asmenis, kuriems tokios paramos reikia, ir mažinti nelygybę švietimo srityje, įskaitant skaitmeninę atskirtį, užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir mažinti tokių atvejų skaičių, skatinti galimybes judėti tarp švietimo ir mokymo sektorių, stiprinti ryšius su neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemomis ir visiems sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas bei užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems. Atsižvelgiant į tai, reikėtų remti sinergiją su programa „Erasmus+“, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (14), visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;

(16)

ESF+ turėtų skatinti lanksčias galimybes visiems asmenims tobulinti turimus įgūdžius ir įgyti naujų įvairių įgūdžių, visų pirma verslumo ir skaitmeninių įgūdžių, įgūdžių, susijusių su bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir žaliosios ekonomikos, taip pat pramonės ekosistemų įgūdžių, vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“. Vadovaujantis Europos įgūdžių darbotvarke ir Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių (15), ESF+ turėtų remti lanksčias mokymosi trajektorijas, įskaitant prieinamą, trumpą, tikslinį, modulinį mokymą, padedantį įgyti kvalifikaciją, siekiant suteikti žmonėms įgūdžių, pritaikytų prie darbo rinkos ir pramonės ekosistemų poreikių, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, inovacijų ir socialinių bei ekonominių pokyčių, sudaryti palankesnes sąlygas persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją ir įsidarbinti, keisti karjeros kryptį, judėti geografiškai ir tarp sektorių, visų pirma teikiant paramą menkų įgūdžių asmenims, neįgaliesiems ir žemos kvalifikacijos suaugusiesiems. ESF+ taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas padėti asmenims, įskaitant samdomus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir bedarbius, įgyti integruotų įgūdžių, taikant tokias priemones kaip individualios mokymosi paskyros;

(17)

sinergija su programa „Europos horizontas“ – bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (16) (toliau – programa „Europos horizontas“), turėtų užtikrinti, kad ESF+ galėtų integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;

(18)

ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas padėti panaikinti skurdą, siekiant išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties, perduodamos iš kartos į kartą, ir skatinti socialinę įtrauktį užtikrinant vienodas galimybes visiems, mažinant kliūtis, kovojant su diskriminacija ir sprendžiant skirtumų sveikatos srityje klausimus. Tokia parama reiškia, kad pasitelkiamos įvairios politikos priemonės, skirtos nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, amžių, religiją ar tikėjimą, rasinę ar etninę kilmę, visų pirma marginalizuotoms bendruomenėms, pavyzdžiui, romams, neįgaliesiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, benamiams, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo darbo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ taip pat turėtų būti naudojamas, kai siekiama suteikti daugiau galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis už prieinamą kainą gauti tvarias ir kokybiškas paslaugas, kuriomis skatinama galimybė gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, pvz., sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, ypač globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma siekiant skatinti tokių sistemų prieinamumą, be kita ko, neįgaliesiems;

(19)

ESF+ turėtų padėti panaikinti skurdą remiant nacionalines sistemas, kuriomis siekiama spręsti maisto ir materialinio nepritekliaus problemą ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir labiausiai skurstančių asmenų socialinę integraciją. Kadangi siekiama bendro tikslo, kad Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių būtų skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, pavyzdžiui, benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Aprūpinimas maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims neturėtų pakeisti esamų socialinių išmokų, kurios jiems teikiamos pagal nacionalines socialines sistemas arba pagal nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į veiksmų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, paramai, skirtai labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemai spręsti, būtina taikyti paprastesnes taisykles;

(20)

atsižvelgiant į nuolatinį poreikį didinti pastangas spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant užtikrinti, kad būtų darniai, tvirtai ir nuosekliai remiamos pastangos užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų teikti paramą socialinei ir ekonominei trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, integracijai, kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, papildant veiksmus, finansuojamus PMIF, ERPF ir kitų Sąjungos fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų valstybių piliečių įtraukčiai, lėšomis;

(21)

atsižvelgiant į sveikatos priežiūros prieinamumo svarbą, ESF+ turėtų užtikrinti sinergiją ir papildomumą su programa „ES – sveikatos labui“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (17), o ESF+ taikymo sritis turėtų apimti sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

(22)

ESF+ turėtų remti politikos ir sistemų reformas užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros prieinamumo pažeidžiamiems asmenims, ilgalaikės priežiūros, švietimo ir mokymo srityse, prisidedant prie skurdo panaikinimo. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru, valstybės narės turėtų skirti atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms valstybėms skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių uždavinių, kuriuos tikslinga spręsti naudojant į ESF+ taikymo sritį patenkančias daugiametes investicijas, atsižvelgiant į ramstį, socialinių rodiklių suvestinę, peržiūrėtą patvirtinus naujus socialinio ramsčio veiksmų plane nustatytus tikslus, ir regioninius ypatumus.

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų Sąjungos fondų, programų ir priemonių, pavyzdžiui, TPF, ERPF, programos „ES – sveikatos labui“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (18), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių perkeltiesiems darbuotojams fondo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/691 (19), EJRŽAF, programos „Erasmus+“, PMIF, programos „Europos horizontas“, EŽŪFKP, Skaitmeninės Europos programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (20), programos „InvestEU“, programos „Kūrybiška Europa“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/818 (21), Europos solidarumo korpuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/888 (22) ir Techninės paramos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (23), suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą.

Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, tarpusavio nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;

(23)

teikiant paramą šiame reglamente nustatytiems konkretiems tikslams pagal politikos tikslą „socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, ESF+ toliau bus prisidedama prie teritorinio vystymo ir vietos plėtros strategijų siekiant įgyvendinti ramstį. Šio fondo lėšomis bus remiamos to reglamento 28 straipsnyje nustatytos priemonės ir tokiu būdu taip pat padedama siekti politikos tikslo „piliečiams artimesnė Europa, skatinanti tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą“, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2021/1060, be kita ko, taikant skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miestų, kaimų ir pakrančių regionų ypatumus, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;

(24)

siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas ramstyje, ir kad labiausiai skurstantiems būtų skirta tam tikra minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(25)

siekiant spręsti vis dar didelio vaikų skurdo Sąjungoje problemą ir laikantis ramsčio 11 principo, pagal kurį vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo, o vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų programuoti atitinkamą savo ESF+, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų įgyvendinta Vaiko garantijų iniciatyva, vykdant veiklą, kuria siekiama spręsti vaikų skurdo problemą, atsižvelgiant į konkrečius ESF+ tikslus, kuriais sudaroma galimybė programuoti išteklius veiksmams, kuriais tiesiogiai remiamos vienodos galimybės vaikams gauti vaikų priežiūros paslaugas, išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, deramą būstą ir tinkamą mitybą. Valstybės narės, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tai veiklai turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas išteklių. Veiksmai, kuriais prisidedama prie šio paramos telkimo pagal temas reikalavimo, turėtų būti įtraukti į 25 proc. paramos telkimo pagal temas reikalavimą socialinės įtraukties srityje, kai programuojama pagal atitinkamus konkrečius tikslus;

(26)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam ekonomikos atsigavimui po didelės krizės ir remti jaunimo užimtumą kintančiame darbo pasaulyje, taip pat atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo nedarbo ir neaktyvumo lygį kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose, būtina, kad valstybės narės investuotų atitinkamą savo ESF+ išteklių sumą į priemones, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas ir įgūdžiai, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvas. Remdamosi pavieniams asmenims skirtais veiksmais, remtais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 (24), ir įgyta patirtimi, valstybės narės turėtų toliau skatinti kokybiškus reintegracijos užimtumo ir švietimo srityse būdus ir investuoti į ankstyvąją prevenciją ir veiksmingą informavimo veiklą, kai aktualu, teikiant pirmenybę jauniems ilgalaikiams bedarbiams, neaktyviam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, be kita ko, organizuojant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir į adekvačius užimtumo tarnybų pajėgumus, kad jaunimui būtų teikiama prie jo reikmių pritaikyta holistinė parama ir tikslingesni pasiūlymai. Visapusiškai integravus Jaunimo užimtumo iniciatyvą į ESF+, bus veiksmingiau ir efektyviau įgyvendinami tiksliniai veiksmai jaunimo užimtumo srityje, o taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant struktūrines priemones ir reformas, taip užtikrinant geresnę Sąjungos finansavimo paramos ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo atitiktį.

Įgūdžių tobulinimas ir naujų įvairių įgūdžių įgijimas turėtų padėti jaunimui pasinaudoti augančių sektorių teikiamomis galimybėmis ir pasirengti kintančiam darbo pobūdžiui, drauge išnaudojant galimybes, atsirandančias dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir Sąjungos pramonės ekosistemų transformacijos. Todėl valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. jaunimo dalis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, tiems veiksmams turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių;

(27)

pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. Stojimo akto protokolo Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų 6 tikslui Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje (25), 2 straipsnį atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir Sąjungos programas. Dėl nuolatinių suvaržymų, tokių kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, tiems regionams reikalinga specialioji parama;

(28)

ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingas ir efektyvus įgyvendinimas priklauso nuo gero valdymo ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, partnerystės. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės skirtų atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą, kad būtų užtikrintas prasmingas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įgyvendinant ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Tas dalyvavimas turėtų apimti atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas, pavyzdžiui, aplinkosaugos srities partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo propagavimą. Valstybės narės, turinčios konkrečiai valstybei skirtą rekomendaciją dėl socialinių partnerių ar pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo, turėtų tam tikslui skirti bent 0,25 proc. savo išteklių pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius toje srityje;

(29)

siekiant, kad politika būtų geriau pritaikyta prie socialinių pokyčių, taip pat būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, itin svarbu remti socialines inovacijas. Visų pirma, didinant politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, reikia juos išbandyti ir įvertinti, taigi, specialiosios ESF+ paramos teikimas yra pagrįstas. Socialinės ekonomikos įmonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialines inovacijas ir prisidedant prie ekonominio ir socialinio atsparumo. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžtis turėtų atitikti apibrėžtis, pateiktas nacionalinėje teisėje ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadose dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo. Be to, siekiant stiprinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi žiniomis bei praktika, valstybės narės turėtų būti skatinamos tęsti savo tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą užimtumo, švietimo ir mokymo bei socialinės įtraukties srityse, laikantis konkrečių ESF+ tikslų;

(30)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, padėtų propaguoti moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, be kita ko, kiek tai susiję su dalyvavimu darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygomis ir karjeros perspektyvomis. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ būtų propaguojamos vienodos galimybės visiems, nediskriminuojant, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, būtų skatinamas neįgaliųjų integravimas į visuomenę taip, kaip ir visų kitų, bei padedama įgyvendinti 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta JT neįgaliųjų teisių konvenciją. ESF+ turėtų padėti skatinti prieinamumą neįgaliesiems, siekiant pagerinti integraciją į užimtumo, švietimo ir mokymo sistemas, ir taip padidinti jų įtrauktį visose gyvenimo srityse. Į tokį prieinamumo propagavimą turėtų būti laiku ir nuosekliai atsižvelgta visais programų parengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo aspektais bei etapais, kartu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais propaguojama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės arba institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, visų pirma asmenų, susiduriančiu su daugialype diskriminacija, atžvilgiu. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) 2021/1060 nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės nustatomos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti specialias ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;

(31)

visi veiksmai turėtų būti atrenkami ir įgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija). Komisija turėtų dėti visas pastangas siekdama užtikrinti, kad skundai, įskaitant skundus, susijusius su Chartijos pažeidimais, būtų išnagrinėjami laiku, ir turėtų informuoti skundo pateikėją apie vertinimo rezultatus pagal 2017 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“;

(32)

siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti kuo paprastesni. Jei tokių duomenų yra registruose arba lygiaverčiuose šaltiniuose, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms rinkti duomenis iš registrų;

(33)

tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, nacionaliniai duomenų valdytojai užduotis šio reglamento tikslais turėtų vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (26). Turėtų būti užtikrintas veiksmų pagal konkretų tikslą „materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, ir papildomų priemonių, kuriomis remiama jų socialinė įtrauktis, nustatymas“ galutinių gavėjų orumas ir privatumas. Siekiant išvengti stigmatizacijos, neturėtų būti reikalaujama, kad asmenys, gaunantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, nurodytų savo tapatybę gaudami paramą ir dalyvaudami apklausose pagal ESF+ paramą gavusių labiausiai skurstančių asmenų klausimu;

(34)

socialinis eksperimentas – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas, kai tikslinga, įgyvendinti platesniu mastu arba perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių parama;

(35)

ESF+ nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių valstybinių užimtumo tarnybų, Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Europos užimtumo tarnybų tinklas turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą sudarydamas palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam darbuotojų judumui, visų pirma pasitelkiant tarpvalstybines partnerystes, ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. ESF+ taikymo sritis turėtų apimti tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;

(36)

galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir socialinei ekonomikai trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. Pagal EaSI kryptį šiame reglamente turėtų būti nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą siekiant padidinti finansavimo socialinėms įmonėms teikimą ir galimybes gauti tą finansavimą bei patenkinti asmenų, kuriems to reikia labiausiai, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų asmenų, norinčių steigti arba plėtoti labai mažas įmones, poreikius. Tas tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis. Socialinės ekonomikos įmonės, kai jos apibrėžtos pagal nacionalinę teisę, turėtų būti laikomos socialinėmis įmonėmis, kaip tai suprantama EaSI krypties kontekste, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, tiek kiek tos įmonės atitinka šiame reglamente pateiktą „socialinės įmonės“ apibrėžtį;

(37)

socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant filantropinę veiklą vykdančius subjektus, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant kai kurių ESF+ tikslų, nes jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie DVT įgyvendinimo. Todėl tokius filantropinę veiklą vykdančius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai reikėtų tinkamai, jei jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos veiksmus, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;

(38)

pagal EaSI kryptį reikia socialinės infrastruktūros ir susijusių paslaugų gairių, visų pirma susijusių su socialiniu būstu, vaikų priežiūra ir švietimu, sveikatos priežiūra ir ilgalaike priežiūra, įskaitant infrastruktūrą, skirtą padėti pereiti nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos paslaugų, plėtojimu, atsižvelgiant į prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (27), ir DVT, šis reglamentas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;

(40)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (28) užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai turi būti laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą pagal EaSI krypties taisykles ir tikslus bei nuostatas, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos užjūrio šalys bei teritorijos;

(41)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (29), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(42)

ataskaitų teikimo pagal EaSI kryptį tikslais tikslinga nustatyti pagrindinius rodiklius. Tie rodikliai turėtų būti grindžiami produktu, būti objektyvūs, lengvai gaunami ir proporcingi EaSI krypties daliai visoje ESF+. Jie turėtų apimti veiklos tikslus ir finansavimo veiklą pagal EaSI kryptį, nereikalaujant nustatyti atitinkamų siektinų reikšmių;

(43)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (30), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (31), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (32) ir (ES) 2017/1939 (33) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (34), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(44)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus, ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti darbo rinkų veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti geresnes vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie skurdo panaikinimo, taip pat pagal EaSI kryptį siekiamų tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklius reglamentuojančių priedų keitimo ir papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (35) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su galutinių gavėjų struktūrinės apklausos modeliu, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros, atsižvelgiant į šio modelio pobūdį;

(48)

kad būtų galima greitai reaguoti į išskirtines ar neįprastas aplinkybes, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, kurios gali susidaryti programavimo laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti laikinas priemones, palengvinančias ESF+ lėšomis teikiamos paramos naudojimą reaguojant į tokias aplinkybes, per ne ilgesnį kaip 18 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgdama į išskirtines ir neįprastas aplinkybes, su kuriomis susiduria valstybė narė, Komisija turėtų priimti tinkamiausias priemones, kartu išlaikydama ESF+ tikslus, tačiau tai neturėtų apimti paramos telkimo pagal temas reikalavimų pakeitimų. Be to, įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su laikinomis ESF+ paramos naudojimo reaguojant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes priemonėmis, turėtų būti suteikti Komisijai netaikant komiteto procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad tų priemonių taikymo sritis yra nustatyta Stabilumo ir augimo pakte ir apima tik šiame reglamente nustatytas priemones. Be to, Komisija turėtų stebėti įgyvendinimą ir įvertinti laikinų priemonių tinkamumą. Tais atvejais, kai Komisija mano esant reikalinga iš dalies keisti reglamentą dėl išskirtinių ar neįprastų aplinkybių, į pakeitimo taikymo sritį turėtų būti neįtraukti paramos telkimo pagal temas reikalavimai, susiję su jaunimo užimtumu ar parama labiausiai skurstantiems asmenims dėl to, kad šios grupės dažnai labiausiai nukenčia dėl tokių krizinių situacijų. Todėl būtina užtikrinti, kad šios tikslinės grupės toliau gautų atitinkamą paramos sumą;

(49)

administruojant ESF+ Komisijai turėtų padėti SESV 163 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – ESF+ komitetas). Siekiant sudaryti galimybes ESF+ komitetui turėti visą reikalingą informaciją ir gauti įvairių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonių, ESF+ komitetas turėtų galėti pakviesti balsavimo teisės neturinčius atstovus, jeigu pagal posėdžio darbotvarkę jų dalyvavimas reikalingas, įskaitant Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus;

(50)

siekiant užtikrinti, kad būtų toliau atsižvelgiama į kiekvienos ESF+ krypties ypatumus, ESF+ komitetas turėtų sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ krypčių. Tų darbo grupių sudėtį ir užduotis turėtų nustatyti ESF+ komitetas. Darbo grupės turėtų turėti galimybę į savo posėdžius pakviesti pilietinės visuomenės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Darbo grupių užduotys gali apimti valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo ESF+ įgyvendinimo klausimais užtikrinimą, įskaitant konsultavimąsi dėl EaSI krypties darbo programos, kiekvienos ESF+ krypties įgyvendinimo stebėseną, keitimąsi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagal vieną ESF+ kryptį ar tarp jų ir potencialių sinergijų su kitomis Sąjungos programomis skatinimą;

(51)

siekiant užtikrinti didesnį šio reglamento įgyvendinimo skaidrumą, Komisija turėtų nustatyti būtinas sąsajas su atitinkamais socialinėje ir užimtumo srityje veikiančiais už tam tikrą politiką atsakingais komitetais, pavyzdžiui, Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu arba Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu;

(52)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 turėtų būti panaikintas;

(54)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EaSI krypties atžvilgiu turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,