2022 12 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 317/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2399
2022 m. lapkričio 23 d.
kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
muitų sąjunga yra vienas iš Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinių akmenų. Muitų sąjunga yra būtina sėkmingai Sąjungos integracijai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui įmonių ir vartotojų labui; |
(2) |
Sąjungos tarptautinę prekybą reglamentuoja tiek muitų teisės aktai, tiek ne muitų teisės aktai. Pastarieji taikomi konkrečioms prekėms tokiose politikos srityse kaip sveikata ir sauga, aplinka, žemės ūkis, žuvininkystė, kultūros paveldas ir rinkos priežiūra. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (3) viena iš pagrindinių muitinės užduočių yra užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, taip pat aplinkos apsaugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Dėl Sąjungos ne muitinės formalumų ir muitinės formalumų suderinimo stokos verslininkams tenka sudėtingos ir didelę naštą uždedančios ataskaitų teikimo pareigos, o prekių įforminimo procesai tampa neveiksmingi – dėl to atsiranda klaidų ir sukčiaujama, o ekonominės veiklos vykdytojams kyla papildomų išlaidų. Muitinės ir kitų institucijų naudojamų sistemų sąveikumo suderinimo stoka sudaro didelę kliūtį, trukdančią užbaigti kurti bendrąją skaitmeninę muitinio tikrinimo rinką. Siekdamos sumažinti muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo administruojant prekių muitinio įforminimo procesus fragmentiškumą ir koordinuoti veiksmus šioje srityje, Komisija ir valstybės narės laikui bėgant prisiėmė įsipareigojimų parengti vieno langelio principu grindžiamas prekių muitinio įforminimo iniciatyvas; |
(3) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB (4) valstybės narės ir Komisija turi siekti sukurti ir įdiegti vieno langelio paslaugų sistemą, kuri užtikrintų sklandų duomenų srautą tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinės, tarp muitinės ir Komisijos, tarp muitinės ir kitų administracinių įstaigų ar agentūrų ir tarp kelių muitų sistemų visoje Sąjungoje. Tam tikri to sprendimo elementai buvo arba pakeisti, arba yra nepakankamai konkretūs, kad paskatintų tolesnę pažangą, visų pirma pažangą, susijusią su vieno langelio iniciatyva. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi 2015 m. sausio 21 d. galutine ataskaita „Elektroninės muitinės įgyvendinimo ES vertinimas“, Taryba savo 2014 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl elektroninės muitinės ir vieno langelio principo įgyvendinimo Europos Sąjungoje patvirtino 2014 m. spalio 15 d. Venecijos deklaraciją ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Sprendimo Nr. 70/2008/EB peržiūros; |
(4) |
2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2015/1947 (5), kuriuo Sąjungos vardu sudarytas Susitarimas dėl prekybos lengvinimo, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 22 d. Tas susitarimas – didžiausių Pasaulio prekybos organizacijos pastangų palengvinti prekybą ir reformuoti muitinės veiklą rezultatas. Jo nuostatomis siekiama gerokai pagerinti prekių muitinio įforminimo procesą ir muitinės ir kitų reguliavimo institucijų bendradarbiavimo prekybos lengvinimo ir muitinės reikalavimų laikymosi klausimais veiksmingumą. Pagal to susitarimo 10 straipsnio 4 dalį narės stengiasi nustatyti arba taikyti vieno langelio principą, kad prekiautojai dalyvaujančioms institucijoms ar įstaigoms dokumentus ir (arba) prekių importo, eksporto ar tranzito reikalavimus galėtų pateikti per vieną įvežimo punktą. Kai manoma, kad tai tikslinga, ir kai tai numatyta Sąjungos ne muitinės teisės aktuose, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę sudaryti sąlygas prekiautojams vienoje bendroje prieigoje pateikti dokumentus ir (arba) duomenis, kurių reikalaujama laikinai saugomų prekių atžvilgiu; |
(5) |
prekybos palengvinimu ir saugos bei saugumo užtikrinimu suinteresuotos visos prekių muitinio įforminimo procese visoje Sąjungos teritorijoje dalyvaujančios institucijos. Sparčiai augant tarptautinei ir elektroninei prekybai išaugo geresnio tų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo poreikis. Vykstantis skaitmeninimo procesas leidžia šį klausimą išspręsti veiksmingiau sujungiant muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių sistemas ir sudarant sąlygas joms integruotai, prieinamai ir sistemingai tarpusavyje vykdyti automatinius informacijos mainus, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas muitinės procedūrų srityje. Dabartinės atitikties reguliuojamiesiems reikalavimams užtikrinimo sistemos iš esmės nepakanka veiksmingai muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių, kurių sistemoms ir procedūroms būdingas fragmentiškumas ir dubliavimasis, sąveikai paremti. Kad prekių muitinio įforminimo procesas būtų visiškai koordinuojamas ir veiksmingas, reikia racionalizuoti Sąjungos tarptautinės prekybos reguliavimo aplinką, kad ji Sąjungai ir jos gyventojams teiktų ilgalaikę naudą visose politikos srityse, ja būtų remiamas veiksmingas ir tinkamas vidaus rinkos veikimas bei būtų užtikrinta vartotojų apsauga; |
(6) |
įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti atsižvelgiama į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2021 „Muitinis tikrinimas: nepakankamas suderinimas daro žalą ES finansiniams interesams“ ir į 2021 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas dėl tos specialiosios ataskaitos, nes tinkamam vidaus rinkos ir muitų sąjungos veikimui reikia pakankamai išteklių ir darbuotojų; |
(7) |
2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate išdėstytu 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planu siekiama didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą pašalinant esamas skaitmenines kliūtis, sumažinant administracinę naštą ir pagerinant nacionalinių administracijų tarpusavio sąveikos kokybę. Visų pirma, tame veiksmų plane įtvirtinti tokie principai, kaip standartinio paslaugų skaitmeninimo principas, vienkartinio duomenų pateikimo principas ir standartinio paslaugų tarpvalstybiškumo principas, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas judumui bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Jame taip pat įtvirtinti standartinio paslaugų sąveikumo principai, kuriais siekiama užtikrinti, kad viešosios įstaigos sklandžiai dirbtų visoje vidaus rinkoje, ir kad būtų užtikrintas asmens duomenų patikimumas bei IT saugumas; |
(8) |
laikydamasi 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plane išdėstytos vizijos ir prisidėdama prie platesnių pastangų supaprastinti ir suskaitmeninti tarptautinės prekybos prekėmis ataskaitų teikimo procesus, Komisija parengė savanorišką bandomąjį projektą – Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą. Tuo projektu muitinei sudaromos sąlygos automatiškai patikrinti, ar atliktas tam tikras ribotas ne muitinės formalumų skaičius, taip sudarant sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp projekte dalyvaujančių valstybių narių muitinės sistemų ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų, kuriose tvarkomi ne muitinės formalumai. Nors įgyvendinant projektą muitinio įforminimo procedūros buvo pagerintos, akivaizdu, kad savanoriškas projekto pobūdis riboja jo potencialą kurti apčiuopiamą naudą muitinei, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Galima projekto nauda yra visų pirma ribota dėl to, kad nėra išsamaus viso importo į Sąjungą ir eksporto iš jos vaizdo, taip pat dėl ribotos galimybės sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams; |
(9) |
siekiant užtikrinti, kad visi tarptautinėje prekyboje dalyvaujantys subjektai galėtų naudotis visiškai skaitmenine aplinka ir veiksmingai vykdyti prekių muitinio įforminimo procesą, būtina nustatyti bendras taisykles, skirtas darniai ir integruotai Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinkai (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka). Tą aplinką turėtų sudaryti visiškai integruotų Sąjungos ir nacionalinio lygmens elektroninių paslaugų, palengvinančių muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių keitimąsi informacija ir skaitmeninį bendradarbiavimą, taip pat supaprastinančių prekių muitinio įforminimo procesus ekonominės veiklos vykdytojams, rinkinys. ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti plėtojama atsižvelgiant į patikimos atpažinties ir tapatumo nustatymo galimybes, kurios yra suteiktos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (6), ir, kai tinkama, vienkartinio duomenų pateikimo principą, kuris yra pakartotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724 (7). Norint įgyvendinti ES muitinės vieno langelio aplinką, reikia, remiantis bandomuoju projektu, sukurti sertifikatų mainų sistemą, t. y. Europos Sąjungos elektroninę muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (toliau – ES CSW-CERTEX), jungiančią nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas su Sąjungos ne muitinės sistemomis, kuriose tvarkomi konkretūs ne muitinės formalumai. Taip pat būtina suderinti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas, jas integruoti į ES muitinės vieno langelio aplinką ir nustatyti skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo ES muitinės vieno langelio aplinkoje taisyklių rinkinį; |
(10) |
ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti kuo labiau suderinta ir sąveiki su kitomis esamomis ar būsimomis muitų srities sistemomis, tokiomis kaip centralizuotas muitinės formalumų tvarkymas, kuris numatytas pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Prireikus, turėtų būti siekiama Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1239 (8), ir ES muitinės vieno langelio aplinkos sinergijos; |
(11) |
šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti užtikrinta geresnė piliečių apsauga ir sumažinta ekonominės veiklos vykdytojams ir muitinei tenkanti administracinė našta; |
(12) |
ES muitinės vieno langelio aplinkoje būtina integruoti aukšto lygio kibernetinio saugumo sprendimus siekiant kiek įmanoma užkirsti kelią išpuoliams, kurie galėtų sutrikdyti muitinės ir ne muitinės sistemas, pakenkti prekybos saugumui arba padaryti žalos Sąjungos ekonomikai. Kibernetinio saugumo standartai turėtų būti rengiami tokiu pat tempu kaip ir tinklo informacijos saugumo reguliavimo reikalavimai. Kurdamos ES muitinės vieno langelio aplinką, ją naudodamos ir atlikdamos jos techninę priežiūrą, Komisija ir valstybės narės turėtų vadovautis atitinkamomis Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) parengtomis kibernetinio saugumo gairėmis; |
(13) |
per ES CSW-CERTEX turėtų būti vykdomi skaitmeninės informacijos, susijusios su Sąjungos ne muitinės teisės aktuose nustatytais Sąjungos ne muitinės formalumais, kurių vykdymą pavesta užtikrinti muitinei, mainai. Sąjungos ne muitinės formalumai apima visas operacijas, kurias turi atlikti fizinis asmuo, ekonominės veiklos vykdytojas arba kompetentinga institucija partnerė tarptautinio prekių judėjimo, įskaitant, kai reikalaujama, prekių judėjimą tarp valstybių narių, atveju. Tais formalumais nustatomos įvairios su tam tikrų prekių importu, eksportu arba gabenimu tranzitu susijusios pareigos, o jų tikrinimas atliekant muitinį tikrinimą, yra labai svarbus, kad ES muitinės vieno langelio aplinkos veiktų veiksmingai. ES CSW-CERTEX turėtų apimti skaitmeninius formalumus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose ir kompetentingų institucijų partnerių administruojamus elektroninėse Sąjungos ne muitinės sistemose, kuriose saugoma atitinkama iš visų valstybių narių gauta prekėms įforminti reikalinga informacija. Todėl tikslinga nustatyti Sąjungos ne muitinės formalumus ir atitinkamas Sąjungos ne muitinės sistemas, kuriems turėtų būti taikomos skaitmeninis bendradarbiavimas naudojantis ES CSW-CERTEX. Visų pirma Sąjungos ne muitinės sistemų apibrėžtis turėtų būti plati ir apimti skirtingas situacijas ir teisės aktuose esančias teisines formuluotes, kuriomis buvo arba bus sudarytos sąlygos tas sistemas kurti ir naudoti. Be to, taip pat tikslinga nustatyti datas, iki kurių konkreti Sąjungos ne muitinės sistema, apimanti Sąjungos ne muitinės formalumą, ir nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos turėtų būti sujungtos su ES CSW-CERTEX. Tos datos turėtų atitikti Sąjungos ne muitinės teisės aktuose nustatytas konkrečių Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimo datas, kad būtų galima užtikrinti atitiktį naudojantis ES muitinės vieno langelio aplinka. Konkrečiai į ES CSW-CERTEX iš pradžių turėtų būti įtraukti sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai, ekologiškų produktų importo taisyklės, su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis susiję aplinkosaugos reikalavimai ir kultūros vertybių importo formalumai; |
(14) |
ES CSW-CERTEX turėtų palengvinti informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų. Tai reiškia, kad ekonominės veiklos vykdytojui pateikus muitinės deklaraciją arba reeksporto deklaraciją, kurių atveju reikalaujama laikytis Sąjungos ne muitinės formalumų, muitinė ir kompetentingos institucijos partnerės turėtų turėti galimybę automatiškai ir veiksmingai keistis muitinio įforminimo procesui reikalinga informacija ir ją patikrinti. Geresnis muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninis bendradarbiavimas ir geriau koordinuojama jų veikla turėtų prekių muitinio įforminimo nesinaudojant popieriuje surašytais dokumentais procesus padaryti labiau integruotus, greitesnius ir paprastesnius ir turėtų būti geriau laikomasi Sąjungos ne muitinės formalumų ir geriau užtikrinamas jų vykdymas; |
(15) |
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų plėtoti, integruoti ir valdyti ES CSW-CERTEX, be kita ko, rengdama valstybėms narėms tinkamus mokymus apie jos veikimą ir įgyvendinimą. Tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų teikiamos tinkamos, suderintos ir standartizuotos vieno langelio paslaugos, skirtos Sąjungos ne muitinės formalumų tvarkymui, Komisija prie ES CSW-CERTEX turėtų prijungti visas Sąjungos ne muitinės sistemas. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už savo nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų prijungimą prie ES CSW-CERTEX, o Komisija prireikus joms turėtų teikti pagalbą; |
(16) |
asmens ir ne asmens duomenų tvarkymas ES CSW-CERTEX turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9) („Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas“, BDAR) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 („Vidaus duomenų apsaugos reglamentas“, VDAR) (10) ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2018/1807 (11) („Reglamentas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje“). Tai turėtų būti atliekama saugioje ir patikimoje, nuo kibernetinių grėsmių apsaugotoje aplinkoje. Tuo tikslu turėtų būti taikomos tinkamos organizacinės ir techninės kibernetinio saugumo priemonės, pavyzdžiui, šifravimas. Be to, tuo turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų aplinkos nesaugant asmens duomenų, išskyrus techninių įrašų žurnalus, kurie reikalingi į konkrečią sistemą siunčiamiems duomenims identifikuoti. Kad informacijos mainai galėtų vykti tarp abiejų skaitmeninių sričių sistemų, asmens ir ne asmens duomenų tvarkymu ES CSW-CERTEX duomenys prireikus turėtų būti transformuojami. Duomenų transformavimas turėtų būti vykdomas naudojantis Sąjungoje esančia informacinių technologijų infrastruktūra; |
(17) |
priklausomai nuo ne muitinės formalumo rūšies, elektroninė informacija, kuria turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX, gali apimti įvairias duomenų subjektų kategorijas ir jų asmens duomenis, kurių reikia muitinės deklaracijai arba reeksporto deklaracijai arba prašymui išduoti patvirtinamuosius dokumentus pateikti. Muitinės deklaracijose arba reeksporto deklaracijose gali būti kelių kategorijų duomenų subjektų, įskaitant eksportuotojus, importuotojus, gavėjus ir papildomus tiekimo grandinės dalyvius, asmens duomenų. Patvirtinamuosiuose dokumentuose gali būti pateikta ta pati informacija apie kitų kategorijų duomenų subjektus, pavyzdžiui, siuntėjus, eksportuotojus, gavėjus, importuotojus ir licencijų turėtojus. Trečią duomenų subjektų, kurių asmens duomenys gali būti tvarkomi ES CSW-CERTEX, kategoriją sudaro įgaliotieji muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ar bet kurios kitos sertifikuotos įstaigos darbuotojai, taip pat Komisijos darbuotojai ir paslaugas teikiantys tretieji subjektai, veikiantys Komisijos vardu ir vykdantys su ES CSW-CERTEX valdymu ir technine priežiūra susijusią veiklą; |
(18) |
du ar daugiau asmens duomenis tvarkančių subjektų, kurie kartu nustato duomenų tvarkymo tikslą ir priemones, turėtų būti laikomi bendrais duomenų valdytojais. Komisija ir valstybių narių muitinės ir kompetentingos institucijos partnerės yra atsakingos už ES CSW-CERTEX veikimą, todėl jos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 turėtų būti laikomos bendromis ES CSW-CERTEX tvarkomų asmens duomenų valdytojomis; |
(19) |
ES muitinės vieno langelio aplinkoje turėtų būti taikomos gedimams atsparios priemonės ir ji turėtų būti sukurta siekiant prisidėti prie muitinės duomenų analizės pajėgumų ir juos skatinti, be kita ko, naudojantis dirbtinio intelekto pagalbinėmis priemonėmis pažeidimams, kuriems taikomas muitinis tikrinimas arba kuriuos tiria muitinė, nustatyti, be kita ko, kiek tai susiję su prekių sauga ir saugumu ir Sąjungos finansinių interesų apsauga; |
(20) |
labiau suskaitmeninus muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, taikomus tarptautinei prekybai, valstybėms narėms atsirado naujų galimybių gerinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninį bendradarbiavimą. Siekdamos pasinaudoti šiomis galimybėmis ir laikytis prioritetų, kelios valstybės narės pradėjo kurti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas. Tos iniciatyvos viena nuo kitos iš esmės skiriasi esama muitinės informacinių technologijų architektūra, prioritetais ir išlaidų struktūra. Todėl būtina reikalauti, kad visos valstybės narės sukurtų ir valdytų nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką, kurioje būtų atliekami Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, numatant būtiniausias funkcijas, leidžiančias naudotis visais kompetentingų institucijų partnerių naudojamose Sąjungos ne muitinės sistemose esančiais duomenimis. Tos nacionalinės vieno langelio aplinkos turėtų būti laikomos nacionaliniais ES muitinės vieno langelio aplinkos komponentais, sudarančiais sąlygas muitinei, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams elektroninėmis priemonėmis keistis informacija ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, ir užtikrinti jų veiksmingą vykdymą. Tuo tikslu nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka turėtų sudaryti sąlygas muitinei automatiškai patikrinti, ar atlikti formalumai, su kuriais susiję duomenys iš Sąjungos ne muitinės sistemos perduodami per ES CSW-CERTEX. Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos taip pat turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms partnerėms stebėti ir kontroliuoti muitinės Sąjungoje išleistą leidžiamų prekių kiekį (toliau – kiekio valdymas). Tai turėtų būti užtikrinta reikiamą prekių muitinio įforminimo informaciją per ES CSW-CERTEX teikiant Sąjungos ne muitinės sistemoms. Praktiniu požiūriu kiekio valdymas Sąjungos lygmeniu yra būtinas tam, kad būtų galima geriau užtikrinti ne muitinės formalumų vykdymą, nuolat atliekant automatinę leidžiamo išleidžiamų prekių kiekio naudojimo stebėseną ir vengiant išleisti pernelyg didelį kiekį ar netinkamai jį tvarkyti. Nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų sujungimas su ES CSW-CERTEX palengvintų veiksmingą kiekio valdymą Sąjungos lygmeniu; |
(21) |
siekiant dar labiau supaprastinti ekonominės veiklos vykdytojų vykdomus prekių įforminimo procesus, nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka turėtų tapti vienu bendru kanalu, kurį, nedarant poveikio kitų esamų komunikacijos kanalų naudojimui, ryšiams su muitine ir kompetentingomis institucijomis partnerėmis galėtų naudoti ekonominės veiklos vykdytojai. Tačiau tos aplinkos neturėtų riboti bet kokios kitos formos muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimo ar jam trukdyti. Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ta papildoma palengvinimo priemonė, sudaro bendrų formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, pogrupį. Komisija turėtų palaipsniui nustatyti tuos formalumus, įvertindama, ar įvykdyti tam tikri su prekybos lengvinimu susiję kriterijai, ir atsižvelgdama į jų teisinį ir techninį įgyvendinamumą. Siekiant dar labiau palengvinti prekybą ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą, nacionaline muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti galima naudotis kaip muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių atliekamo tikrinimo koordinavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį platforma; |
(22) |
kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną ar daugiau kompetentingų institucijų duomenų, kurių tvarkymo operacijos atliekamos nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje, valdytojomis. Tų duomenų tvarkymo operacijos turėtų būti atliekamos pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais iš nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gautais duomenimis per ES CSW-CERTEX turi būti keičiamasi su Sąjungos ne muitinės sistemomis, turėtų būti reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė nepagrįstai nedelsdama praneštų Komisijai apie asmens duomenų tvarkymo nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje ir kuriais keičiamasi per ES CSW-CERTEX pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus jos aplinkoje tvarkomų asmens duomenų saugumui, konfidencialumui, prieinamumui ar vientisumui; |
(23) |
norint, kad prekių įforminimo procesas būtų visapusiškai koordinuojamas, reikia nustatyti muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninio bendradarbiavimo ir informacijos mainų procedūras, padėsiančias laikytis Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, ir užtikrinti jų vykdymą. Tame kontekste gebėjimas tuos procesus sklandžiai vykdyti muitinės ir ne muitinės sistemose bei srityse išlaikant duomenų, kuriais keičiamasi, kontekstą ar reikšmę laikomas sąveikumu. Kad būtų galima visiškai automatiškai patikrinti, ar atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai, ES CSW-CERTEX turėtų būti užtikrintas techninis duomenų sąveikumas ir užtikrinta, kad atitinkamų duomenų reikšmė yra nepakitusi. Siekiant užtikrinti, kad duomenys ir informacija, kuriais keičiamasi, nebūtų prarasti ir būtų suprantami visais informacijos mainų tarp Sąjungos ne muitinės sistemų ir nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų etapais, svarbu suderinti muitų ir ne muitų terminologiją. Be to, siekiant, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas suderintas Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymas, ES CSW-CERTEX turėtų būti nustatyta muitinės procedūra arba reeksportas, kuriems įforminti gali būti naudojamas patvirtinamasis dokumentas remiantis kompetentingos institucijos partnerės tame patvirtinamajame dokumente nurodytu administraciniu sprendimu. ES CSW-CERTEX muitinės ir ne muitinės duomenys turėtų būti suderinami techniniu požiūriu, prireikus transformuojant jų formatą ar struktūrą, bet nekeičiant jų turinio; |
(24) |
atsižvelgiant į Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, ji turėtų būti naudojama siekiant kelių tikslų. Ji turėtų padaryti atitinkamus duomenis prieinamus muitini kad ji galėtų geriau užtikrinti ne muitų reguliavimo politikos vykdymą automatiškai patikrindama, ar tie formalumai atlikti. Ji taip pat turėtų atitinkamus duomenis teikti kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos galėtų stebėti ir nustatyti likusį leidžiamų prekių, kurių muitinė neįskaitė įformindama kitas siuntas, kiekį. Be to, palengvindama muitinės procedūrų ir Sąjungos ne muitinės procedūrų integravimą siekiant visiškai automatizuoti prekių muitinio įforminimo procesą, ji turėtų padėti įgyvendinti nurodytą vieno sustojimo principą atliekant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalyje tikrinimą. Pagal kai kuriuos Sąjungos teisės aktus reikalaujama duomenų perdavimo tarp nacionalinių muitinės sistemų ir atitinkamu teisės aktu sukurtos informacinės ir ryšių sistemos. Todėl ES CSW-CERTEX turėtų sudaryti sąlygas muitinei ir kompetentingoms institucijoms partnerėms automatiškai keistis visa informacija, kai to reikalaujama pagal tuos aktus, neapribojant bendradarbiavimo tik tais duomenų mainais. Tiek, kiek tai nenumatyta Sąjungos teisėje, valstybės narės apibrėžia muitinės ir ne muitinės institucijų bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu operatyvinį aspektą. Taigi valstybės narės gali naudotis visomis ES CSW-CERTEX funkcijomis visiškai automatizuotam formalumų atlikimui ir bet kokiam kitam automatiniam duomenų perdavimui tarp muitinės ir atitinkamų kompetentingų institucijų partnerių, kaip reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi Sąjungos ne muitinės formalumai; |
(25) |
siekiant sukurti vieną bendrą komunikacijos su prekių įforminimo procese dalyvaujančiomis institucijomis kanalą, nacionalinė vieno langelio aplinka turėtų sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams viename punkte pateikti būtinus duomenis, kurių reikalaujama pagal muitų teisės aktus ir Sąjungos ne muitų teisės aktus, ir tiesiogiai iš to punkto elektroniniu būdu gauti dalyvaujančių institucijų pateiktą grįžtamąją informaciją. Tokia grįžtamoji informacija gali apimti pranešimus dėl muitinės sprendimų. Vieną bendrą komunikacijos kanalą turėtų būti įmanoma naudoti tik atliekant Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX ir kurie identifikuoti tinkamais papildomoms palengvinimo priemonėms taikyti; |
(26) |
nemažai muitinės deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje pateikiamų duomenų sutampa su patvirtinamaisiais dokumentais, kurių reikalaujama atliekant priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumus. Kad būtų galima pakartotinai naudoti duomenis ir ekonominės veiklos vykdytojams jų nereikėtų teikti daugiau nei vieną kartą, būtina suderinti ir racionalizuoti duomenų reikalavimus, taikomus atliekant muitinės formalumus ir duomenų reikalavimus, taikomus atliekant Sąjungos ne muitinės formalumams, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX. Todėl Komisija turėtų nustatyti, kurie duomenų elementai yra įtraukiami tiek į muitinės deklaraciją ar reeksporto deklaraciją, tiek į patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikalaujama atliekant priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus (toliau – bendras duomenų rinkinys). Komisija taip pat turėtų nustatyti, kurių duomenų elementų reikalaujama tik pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus (toliau – kompetentingos institucijos partnerės duomenų rinkinys). Bendras duomenų rinkinys, kompetentingos institucijos partnerės duomenų rinkinys ir vien muitinės reikalaujamas duomenų rinkinys turėtų sudaryti integruotąjį duomenų rinkinį, į kurį turėtų būti įtraukta visa su muitiniu įforminimu susijusi informacija, kurios reikia muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, atlikti; |
(27) |
tam, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų atlikti su tomis pačiomis prekių gabenimo operacijomis susijusius muitinės ir ne muitinės formalumus, nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje jiems privalomų Sąjungos ne muitinės sistemų atvejais turėtų, o savanoriškų Sąjungos ne muitinės sistemų atvejais galėtų būti sudarytos sąlygos pateikti visus duomenis, kurių reikalauja kelios reguliavimo institucijos, kad būtų galima prekėms įforminti muitinės procedūras arba jas reeksportuoti, naudojant integruotąjį duomenų rinkinį. Priklausomai nuo konkretaus Sąjungos ne muitinės formalumo, tokius duomenis turėtų būti galima pateikti skirtingu laiku, kartu su muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnį pateikiama prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Toks pateikimas turėtų užtikrinti vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimą. Nacionalinėse muitinės vieno langelio aplinkose integruotasis duomenų rinkinys turėtų būti naudojamas bendram duomenų rinkiniui ir kompetentingų institucijų partnerių duomenų rinkiniui perduoti į ES CSW-CERTEX, taip pat bendriems ir konkretiems duomenims, kurių reikalauja muitinė, perduoti muitinei; |
(28) |
tam, kad ekonominės veiklos vykdytojų nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje pateikta informacija būtų perduota visoms suinteresuotoms institucijoms, ES CSW-CERTEX turėtų sudaryti sąlygas būtiniems informacijos mainams tarp muitinės ir ne muitinės sričių sistemų. Visų pirma ES CSW-CERTEX turėtų iš nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gauti duomenis, reikalingus taikytiniems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti, ir juos persiųsti atitinkamai Sąjungos ne muitinės sistemai. Tokie mainai turėtų leisti kompetentingoms institucijoms partnerėms peržiūrėti atitinkamoms Sąjungos ne muitinės sistemoms perduotą informaciją ir priimti sprendimus dėl muitinio įforminimo, kurie muitinei turėtų būti persiųsti per ES CSW-CERTEX. Tuomet muitinė turėtų persiųsti ekonominės veiklos vykdytojams šią informaciją per nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką. Dalijantis su tais mainais susijusia informacija ir į ją darant kryžmines nuorodas, kaip identifikatorius turėtų būti naudojamas ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (toliau – EORI kodas); |
(29) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį kiekvienam muitinės operacijas atliekančiam ekonominės veiklos vykdytojui suteikiamas EORI kodas, naudojamas kaip identifikatorius visuose santykiuose su Sąjungos muitine. Centrinę EORI sistemą, kurioje saugomi ir tvarkomi EORI duomenys, prižiūri Komisija. Siekiant palengvinti įvairių institucijų, dalyvaujančių prekių muitinio įforminimo procese, bendradarbiavimą, kompetentingoms institucijoms partnerėms turėtų būti suteikta prieiga prie EORI sistemos, kad jos galėtų patvirtinti EORI kodą, kurio jos gali prašyti iš nustatytus formalumus atliekančių ekonominės veiklos vykdytojų; |
(30) |
tam, kad būtų galima koordinuoti visą veiklą, susijusią su veiksmingu ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimu, labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų. Tai padėtų suvienodinti skirtingą valstybių narių skaitmenizacijos ir skaitmeninio pasirengimo lygį ir taip išvengti galimų iškraipymų. Atsižvelgiant į plačią ir įvairią tos veiklos apimtį, būtina, kad kiekviena valstybė narė paskirtų kompetentingą instituciją nacionaliniu koordinatoriumi. Nedarant poveikio vidinei nacionalinių administratorių organizacijai, nacionalinis koordinatorius turėtų būti ryšių su Komisija palaikymo punktas ir turėtų skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, kartu užtikrindamas sistemos sąveikumą. Komisija prireikus turėtų koordinuoti veiksmus ir padėti užtikrinti veiksmingą Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą; |
(31) |
plėtojant ES muitinės vieno langelio aplinką bus patiriama įvairių su jos įgyvendinimu susijusių išlaidų. Svarbu, kad tos išlaidos Komisijai ir valstybėms narėms būtų paskirstytos tinkamiausiu būdu, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų rūšį. Komisija turėtų padengti išlaidas, susijusias su ES CSW-CERTEX – pagrindinio ES muitinės vieno langelio aplinkos komponento – plėtojimu, technine priežiūra ir valdymu, ir jo sąsajos su Sąjungos ne muitinės sistemomis užtikrinimo išlaidas. Valstybės narės turėtų padengti išlaidas, susijusias su joms pavesta užduotimi užtikrinti sąsajas su ES CSW-CERTEX, taip pat kurti bei valdyti nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir vykdyti jos techninę priežiūrą; |
(32) |
būtinas išsamus įvairiose politikos srityse nustatytų Sąjungos ne muitinės formalumų laipsniško integravimo į ES CSW-CERTEX planavimas. Tuo tikslu Komisija turėtų parengti darbo programą, pagal kurią tie formalumai būtų įtraukti į ES CSW-CERTEX ir būtų sukurtos Sąjungos ne muitinės sistemų, kuriuose tie formalumai tvarkomi, ir ES CSW-CERTEX sąsajos. Pagrindinis darbo programos tikslas turėtų būti remti funkcinius reikalavimus ir tos veiklos įgyvendinimo tvarkaraštį, ypatingą dėmesį skiriant IT pokyčiams, kurie reikalingi, inter alia, nacionalinėse muitinės vieno langelio aplinkose. Kad būtų galima įvertinti bendrą šio reglamento taikymo pažangą, darbo programa turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama bent kas trejus metus; |
(33) |
Komisija turėtų reguliariai stebėti ES muitinės vieno langelio aplinkos vystymosi raidą ir galimą jos naudojimo išplėtimą. Tuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į darbo programą, turėtų rengti metinę ES muitinės vieno langelio aplinkos ir nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų įgyvendinimo būklės ataskaitą. Be to, toje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikta išsami esamų Sąjungos ne muitinės formalumų ir į Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įtrauktų formalumų apžvalga, kad būtų galima susidaryti aiškų formalumų skaitmeninimo pasienyje vaizdą. Be to, toje ataskaitoje bent kas trejus metus turėtų būti teikiami reguliarios ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo stebėsenos rezultatai. Sykiu su stebėsena Komisija turėtų vertinti ES CSW-CERTEX veiksmingumą, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, vykdymą. Komisija turėtų reguliariai teikti ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Tose ataskaitose turėtų būti įvertinta pažanga, nustatytos tobulintinos sritys ir pateiktos rekomendacijos dėl ateities veiksmų, atsižvelgiant į pažangą, padarytą gerinant muitinės ir prekių įforminimo procese dalyvaujančių kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama supaprastinti ekonominės veiklos vykdytojams taikomus procesus ir užtikrinti veiksmingą Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą. Tose ataskaitose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių pateiktą informaciją apie, inter alia, jų nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas. Vykdydama stebėseną ir teikdama ataskaitas, Komisija turėtų organizuoti ir nuolat palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis, atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir kitomis susijusiomis šalimis; |
(34) |
naujoms IT sistemoms plėtoti ir esamoms IT sistemoms atnaujinti reikia didelių pastangų finansinių ir žmogiškųjų investicijų prasme, ypač kalbant apie pačias IT. Šiuo reglamentu panaikinamas atotrūkis tarp muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių ir nustatoma skaitmeninio bendradarbiavimo sistema, kurią reikia įgyvendinti visoje Sąjungoje. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą planavimą ir terminus, valstybės narės raginamos atlikti savo nacionalinių sistemų, procesų ir planavimo poveikio vertinimus ir laiku pateikti Komisijai reikiamą informaciją, kad būtų skatinama geresnė teisėkūra, visų pirma kiek tai susiję su deleguotaisiais aktais ir įgyvendinimo aktais, laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) tikslų; |
(35) |
siekiant užtikrinti ES muitinės vieno langelio aplinkos veiksmingą ir efektyvų veikimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais: būtų keičiamas priede pateikiamas Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, sąrašas; šis reglamentas būtų papildomas nustatant duomenų elementus, kuriais turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX; ir šis reglamentas būtų papildomas nustatant bendrą duomenų rinkinį kartu su kompetentingų institucijų partnerių duomenų rinkiniu, susijusius su kiekvienu atitinkamu Sąjungos aktu, taikomu Sąjungos ne muitinės formalumams, kurie integruoti į ES CSW-CERTEX. Iš dalies keisdama Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, sąrašą, Komisija taip pat turėtų nustatyti datas, kada vėliausiai atitinkamos Sąjungos ne muitinės sistemos ir nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos turėtų būti susietos su ES CSW-CERTEX. Tos datos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į du elementus: pirma, datas, iki kurių turi būti įvykdyti tam tikros Sąjungos teisės aktuose nustatytos pareigos, siekiant užtikrinti, kad tuo tikslu būtų galima naudotis ES muitinės vieno langelio aplinka, ir, antra, diegimo laikotarpius, kurie paprastai taikomi muitinės sistemose. Valstybės narės gali sujungti tam tikras Sąjungos ne muitinės sistemas ir nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką su ES CSW-CERTEX anksčiau nei priede nustatytas terminas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(36) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti atitinkamą bendrų duomenų valdytojų atsakomybę už reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytų pareigų laikymąsi; priimti konkrečias per ES CSW-CERTEX vykdomus informacijos mainus reglamentuojančias taisykles, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga; nustatyti, kuriems į ES CSW-CERTEX integruotiems Sąjungos ne muitinės formalumams gali būti taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos; patvirtinti papildomų per ES CSW-CERTEX vykdomų informacijos mainų procedūrinę tvarką, įskaitant, kai tinkama, konkrečias asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias taisykles ir darbo programą, pagal kurią remiamas atitinkamų nuostatų dėl Sąjungos ne muitinės sistemų prijungimo prie ES CSW-CERTEX ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų integravimo įgyvendinimas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13); |
(37) |
kadangi šiuo reglamentu nustatomas mechanizmas, kuriuo naudodamosi muitinė užtikrins formalumų, darančių poveikį prekių įforminimo procesui, vykdymą, šį reglamentą ir jį papildančias ir įgyvendinančias nuostatas būtina įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte pateiktą muitų teisės aktų apibrėžtį. Šis požiūris atitinka to Reglamento 3 straipsnį, kuriuo muitinei pavedama užduotis užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ir kartu palengvinti prekybą. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad ES muitinės vieno langelio aplinka būtų įtraukta į jame pateiktą muitų teisės aktų sąrašą. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje deklaraciją arba reeksporto deklaraciją papildančius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias atitinkamos muitinės procedūros arba reeksporto atlikimo tvarką. Ši pareiga turėtų būti laikoma įvykdyta, nes muitinė galės per ES CSW-CERTEX gauti būtinus su Sąjungos ne muitinės formalumais susijusius duomenis. Todėl, siekiant labiau integruoti muitinės procedūras ir Sąjungos ne muitinės procedūras, kad jos galėtų vykti vienu metu, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnio 1 dalį; |
(38) |
vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė nuomonę; |
(39) |
tam, kad į ES CSW-CERTEX būtų galima integruoti Sąjungos ne muitinės formalumus, reikia įdiegti naują informacinių technologijų infrastruktūrą, leisiančią sujungti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas ir Sąjungos ne muitinės sistemas, nustatyti, kuriais duomenimis turi būti keičiamasi, ir parengti technines bei funkcines specifikacijas. Todėl nustatant šio reglamento taikymo pradžios datą, reikėtų atsižvelgti į laiką, kurio reikia, kad būtų pasiekta pažanga įgyvendinant šiuos Sąjungos ir nacionalinio lygmens pokyčius. Be to, tikėtina, kad papildomoms skaitmeninio bendradarbiavimo priemonėms įgyvendinti reikės gerokai daugiau laiko, nes prieš tai reikia nustatyti atitinkamus Sąjungos ne muitinės formalumus ir su jais susijusius techninius pokyčius. Todėl tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo pradžios datą būtina atidėti; |
(40) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų geriau vykdomi Sąjungos reguliavimo reikalavimai, ir palengvinti tarptautinę prekybą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl iš esmės tarpvalstybinio prekių judėjimo pobūdžio ir jo sudėtingumo, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka), kurią sudaro integruotas sąveikiųjų elektroninių Sąjungos ir nacionalinio lygmens paslaugų, teikiamų naudojantis Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, rinkinys, siekiant palengvinti ir sustiprinti nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų sąveiką ir informacijos mainus.
Jame nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojami nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka, skaitmeninis administracinis bendradarbiavimas ir ES muitinės vieno langelio aplinkoje vykdomi informacijos mainai naudojant sąveikius duomenų rinkinius.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
muitinė – muitinė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte; |
2. |
muitinės teisės aktai – muitinės teisės aktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte; |
3. |
ekonominės veiklos vykdytojas – ekonominės veiklos vykdytojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 5 punkte; |
4. |
muitinės formalumai – muitinės formalumai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 8 punkte; |
5. |
muitinės deklaracija – muitinės deklaracija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 12 punkte; |
6. |
reeksporto deklaracija – reeksporto deklaracija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 13 punkte; |
7. |
deklarantas – deklarantas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 15 punkte; |
8. |
muitinės procedūra – muitinės procedūra, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 16 punkte; |
9. |
nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka – valstybės narės nustatytų elektroninių paslaugų, sudarančių sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp jos muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų elektroninių sistemų, rinkinys; |
10. |
kompetentinga institucija partnerė –valstybės narės institucija arba Komisija, įgaliota vykdyti pavestą funkciją, susijusią su atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimu; |
11. |
Sąjungos ne muitinės formalumas – visos operacijos, kurias privalo atlikti ekonominės veiklos vykdytojas arba kompetentinga institucija partnerė tarptautinio prekių judėjimo atveju, kaip nustatyta Sąjungos ne muitų teisės aktuose; |
12. |
patvirtinamasis dokumentas – kompetentingos institucijos partnerės išduotas arba ekonominės veiklos vykdytojo parengtas reikalaujamas dokumentas arba bet kokia kita ekonominės veiklos vykdytojo teikiama reikalaujama informacija, kuriais patvirtinama, kad atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai; |
13. |
kiekio valdymas – kompetentingų institucijų partnerių pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus leidžiamo prekių kiekio stebėsenos ir valdymo veikla, vykdoma remiantis muitinės pateikta informacija; |
14. |
Sąjungos ne muitinės sistema – Sąjungos elektroninė sistema, sukurta pagal Sąjungos teisės aktus, naudojama tuose aktuose nustatytiems tikslams pasiekti arba nurodyta tuose aktuose, skirta informacijai apie atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą saugoti; |
15. |
ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas) – ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas), kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (14) 1 straipsnio 18 punkte; |
16. |
EORI sistema – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnio tikslais sukurta sistema. |
3 straipsnis
ES muitinės vieno langelio aplinkos sukūrimas
1. Sukuriama ES muitinės vieno langelio aplinka. Ją sudaro:
a) |
elektroninė Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema; |
b) |
nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos; |
c) |
priedo A dalyje nurodytos Sąjungos ne muitinės sistemos, kurių naudojimas yra privalomas pagal Sąjungos teisę; |
d) |
priedo B dalyje nurodytos Sąjungos ne muitinės sistemos, kurių naudojimas pagal Sąjungos teisę yra savanoriškas. |
2. ES muitinės vieno langelio aplinka ir jos komponentai kuriami, sujungiami ir naudojami laikantis Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo, naudojant tinkamiausias technologijas, atsižvelgiant į konkrečias konkrečių duomenų ir atitinkamų elektroninių sistemų charakteristikas ir tų sistemų tikslus.
II skyrius
Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema
4 straipsnis
Elektroninės Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos sukūrimas
Siekiant sudaryti sąlygas keistis informacija, kaip numatyta IV skyriuje, sukuriama elektroninė Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema (toliau – ES CSW-CERTEX). ES CSW-CERTEX sujungia nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas su priede nurodytomis Sąjungos ne muitinės sistemomis.
5 straipsnis
Su ES CSW-CERTEX susijusios funkcijos ir pareigos
1. ES CSW-CERTEX sukuria, integruoja ir valdo Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.
2. Komisija:
a) |
ne vėliau kaip iki priede nustatytų datų prijungia priede nurodytas Sąjungos ne muitinės sistemas prie ES CSW-CERTEX ir sudaro sąlygas vykdyti su jame išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus; |
b) |
laiku teikia gaires ir pagalbą valstybėms narėms, kai jos prisijungia prie ES CSW-CERTEX, kaip nurodyta 4 ir 5 dalyse. |
3. Jei Komisija rengia mokymus ES CSW-CERTEX tema, ji tai daro pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/444 (15).
4. Valstybės narės, prireikus, padedant Komisijai, ne vėliau kaip iki priedo A dalyje nustatytų datų prijungia nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas prie ES CSW-CERTEX ir sudaro sąlygas vykdyti su to priedo A dalyje išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus.
5. Valstybės narės, prireikus padedant Komisijai, gali prijungti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas prie ES CSW-CERTEX ir sudaryti sąlygas vykdyti su priedo B dalyje išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus.
6. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama priedo A dalis, kiek tai susiję su Sąjungos ne muitinės formalumais, jų atitinkamomis Sąjungos ne muitinės sistemomis, nustatytomis Sąjungos ne muitų teisės aktuose, ir šio straipsnio 2 bei 4 dalyse nurodytų sąsajų data.
7. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama priedo B dalis, kiek tai susiję su:
a) |
Sąjungos ne muitinės formalumais ir jų atitinkamomis savanoriškomis Sąjungos ne muitinės sistemomis, nustatytomis Sąjungos ne muitų teisės aktuose, kai ES CSW-CERTEX naudojimas numatytas tuose teisės aktuose; |
b) |
Sąjungos ne muitinės formalumais ir sistemomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821 (16) ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2173/2005 (17) ir (EB) Nr. 338/97 (18); ir |
c) |
šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto prijungimo prie Sąjungos ne muitinės sistemų, nurodytų šios dalies a ir b punktuose, data. |
6 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas ES CSW-CERTEX
1. Asmens duomenys ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik siekiant šių tikslų:
a) |
sudaryti sąlygas vykdyti su priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir tame priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų; |
b) |
transformuoti 10 straipsnio 2 dalyje išvardytus verslo ir techninius duomenis, kai tai yra būtina, kad būtų galima vykdyti šios dalies a punkte nurodytus informacijos mainus. |
2. ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenys:
a) |
fizinių asmenų, kurių asmens duomenys pateikti muitinės deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje; |
b) |
fizinių asmenų, kurių asmens duomenys pateikti patvirtinamuosiuose dokumentuose arba bet kuriuose kituose papildomuose įrodomuosiuose dokumentuose, kurių reikalaujama, kad būtų atlikti priede išvardyti Sąjungos ne muitinės formalumai; |
c) |
muitinės, kompetentingų institucijų partnerių arba kitų atitinkamų institucijų ar įgaliotųjų įstaigų įgaliotųjų darbuotojų, kurių asmens duomenys pateikti bet kuriuose iš a ir b punktuose nurodytų dokumentų; |
d) |
Komisijos darbuotojų ir Komisijos vardu veikiančių paslaugas teikiančių trečiųjų subjektų, vykdančių su ES CSW-CERTX susijusias operacijas ir techninės priežiūros veiklą. |
3. ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik šių kategorijų asmens duomenys:
a) |
2 dalies a ir b punktuose nurodytų fizinių asmenų vardas ir pavardė, adresas, valstybės kodas ir identifikavimo kodas, kurių reikalaujama pagal muitų teisės aktus arba Sąjungos ne muitų teisės aktus, kad būtų atlikti muitinės ir Sąjungos ne muitinės formalumai; |
b) |
2 dalies c ir d punktuose nurodytų darbuotojų vardas, pavardė ir parašas. |
4. Išskyrus techninių įrašų žurnalus, kuriuose nurodomi patvirtinamieji dokumentai, kuriais apsikeista, ir tokių mainų seka, ES CSW-CERTEX nesaugoma informacija, kurios mainai vyksta tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų.
5. 1 dalies b punkte nurodyti asmens duomenys transformuojami naudojantis Sąjungoje esančia informacinių technologijų infrastruktūra.
7 straipsnis
Bendras ES CSW-CERTEX duomenų valdymas
1. Asmens duomenų tvarkymo ES CSW-CERTEX tikslais Komisija laikoma bendra duomenų valdytoja, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnio 1 dalyje, o muitinė ir valstybių narių kompetentingos institucijos partnerės, atsakingos už priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus – duomenų bendravaldytojomis, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsnio 1 dalyje.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato atitinkamą duomenų bendravaldytojų atsakomybę už reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytų pareigų laikymąsi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Duomenų bendravaldytojos:
a) |
bendradarbiauja, kad laiku išnagrinėtų duomenų subjektų pateiktus prašymus; |
b) |
padeda vienos kitoms spręsti klausimus, susijusius su bendrai tvarkant duomenis padarytų duomenų saugumo pažeidimų nustatymu ir nagrinėjimu; |
c) |
keičiasi atitinkama informacija, kurią būtina pateikti duomenų subjektams pagal Reglamento (ES) 2016/679 III skyriaus 2 skirsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 III skyriaus 2 skirsnį; |
d) |
pagal Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsnį užtikrina bendrai tvarkomų asmens duomenų saugumą, vientisumą, prieinamumą bei konfidencialumą. |
III skyrius
Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka
8 straipsnis
Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos sukūrimas
1. Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir atsako už jos plėtojimą, integravimą ir valdymą.
2. Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka sudaro sąlygas muitinėms, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams elektroninėmis priemonėmis vykdyti informacijos mainus per ES CSW-CERTEX ir bendradarbiauti siekiant, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir kad būtų efektyviai užtikrinamas jų vykdymas.
3. Priedo A dalyje išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir sistemų atžvilgiu nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos teikiamos funkcijos yra šios:
a) |
būti vienu bendru komunikacijos kanalu ekonominės veiklos vykdytojams, kuriuo jie galėtų naudotis siekdami atlikti atitinkamus muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems pagal 12 straipsnį taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos, |
b) |
kai taikytina, valdyti kiekį Sąjungos ne muitinės formalumų atžvilgiu, ir |
c) |
automatiškai patikrinti, ar laikomasi priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų, remiantis duomenimis, kuriuos muitinė gavo per ES CSW-CERTEX iš Sąjungos ne muitinės sistemų. |
4. Jei nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka yra prijungta prie ES CSW-CERTEX pagal 5 straipsnio 5 dalį, visų priedo B dalyje išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir sistemų atžvilgiu toje nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje užtikrinamos visos šio straipsnio 3 dalyje išvardytos funkcijos.
5. Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka gali būti naudojama kaip platforma tikrinimui, vykdomam pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį, koordinuoti.
9 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje
1. Nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 turi būti vykdomas atskirai nuo šio reglamento 6 straipsnyje nurodytų tvarkymo operacijų.
2. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų duomenų, kurių tvarkymo operacijos atliekamos jos nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje, valdytojomis.
3. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus jos nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje tvarkomų asmens duomenų saugumui, konfidencialumui, prieinamumui ar vientisumui, išskyrus pažeidimus, kurie nėra susiję su duomenimis, kuriais apsikeista su ES CSW-CERTEX.
IV skyrius
Skaitmeninis bendradarbiavimas: informacijos mainai ir kitos procedūrinės taisyklės
1 SKIRSNIS
SKAITMENINIS BENDRADARBIAVIMAS, SUSIJĘS SU SĄJUNGOS NE MUITINĖS FORMALUMAIS
10 straipsnis
Informacija, kuria keičiamasi ir kuri tvarkoma per ES CSW-CERTEX, ir jos naudojimas
1. ES CSW-CERTEX sudaro sąlygas vykdyti su visais priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų, siekiant šių tikslų:
a) |
padaryti atitinkamus duomenis prieinamus muitinei, kad ji automatiškai patikrintų tuos formalumus pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013; |
b) |
padaryti atitinkamus duomenis prieinamus kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos Sąjungos ne muitinės sistemose vykdytų leidžiamų prekių kiekio valdymo užduotis, atsižvelgdamos į muitinei deklaruotas ir jos išleistas prekes; |
c) |
sudaryti sąlygas integruoti muitinei ir kompetentingų institucijų partnerių procedūras ir jas remti, kad formalumai, kurių reikia norint prekėms įforminti pagal muitinės procedūrą arba jas reeksportuoti, ir bendradarbiauti, kiek tai susiję su tikrinimo koordinavimu pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį, būtų atliekami visiškai automatizuotu būdu, nedarant poveikio tų procedūrų įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu; |
d) |
sudaryti sąlygas, kad muitinė ir atitinkamos kompetentingos institucijos partnerės galėtų automatiškai vienos kitoms perduoti visus kitus duomenis, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi Sąjungos ne muitinės formalumai, nedarant poveikio nacionaliniam tų duomenų naudojimui. |
2. Kiekvieno iš priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atžvilgiu ES CSW-CERTEX užtikrinamos šios funkcijos:
a) |
suderinama muitų ir ne muitų formalumų srities terminologija, kai tai yra įmanoma, ir nustatoma muitinės procedūra arba reeksportas, kuriems įforminti gali būti naudojamas patvirtinamasis dokumentas, remiantis tame patvirtinamajame dokumente nurodytu kompetentingos institucijos partnerės administraciniu sprendimu; ir |
b) |
prireikus transformuojamas atitinkamiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti reikalaujamų duomenų formatas (nekeičiant jų turinio), kad tie duomenys būtų suderinami su muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija, ir atvirkščiai. |
3. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenų elementus, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato konkrečias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų informacijos mainų taisykles, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2 SKIRSNIS
PAPILDOMAS SKAITMENINIS BENDRADARBIAVIMAS, SUSIJĘS SU SĄJUNGOS NE MUITINĖS FORMALUMAIS
11 straipsnis
Muitinės formalumų ir Sąjungos ne muitinės formalumų racionalizavimas
1. Priedo A dalyje išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir sistemų atžvilgiu, nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos funkcijos yra šios:
a) |
sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams pateikti atitinkamą informaciją, kurios reikalaujama taikytiniems muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti; ir |
b) |
perduoti ekonominės veiklos vykdytojams grįžtamąją muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių pateiktą informaciją, susijusią su muitinės formalumų ir Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimu. |
2. Priedo B dalyje išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir sistemų atžvilgiu nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gali teikti 1 dalyje išvardytas funkcijas. Tokiu atveju užtikrinamos tos pačios funkcijos, kokios išvardytos 1 dalyje.
12 straipsnis
Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos
1. Jeigu Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį nustato, kad priede nurodytas Sąjungos ne muitinės formalumas atitinka toje dalyje nustatytus kriterijus, tam formalumui taikomas 8 straipsnio 3 dalies a punktas ir 11, 13, 14 ir 15 straipsniai.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato, kurie iš priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atitinka šiuos kriterijus:
a) |
sutampa kai kurie muitinės deklaracijoje arba reeksporto deklaracijoje ir patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytini duomenys, kurių reikalaujama atliekant priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus; |
b) |
Sąjungoje išduodamas reikšmingas su konkrečiu formalumu susijusių patvirtinamųjų dokumentų skaičius; |
c) |
priede nurodytoje atitinkamoje Sąjungos ne muitinės sistemoje ekonominės veiklos vykdytojus galima identifikuoti pagal jų EORI kodą; |
d) |
taikytinais Sąjungos ne muitų teisės aktais leidžiama konkretų formalumą atlikti naudojantis nacionaline muitinės vieno langelio aplinka pagal 11 straipsnį. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
13 straipsnis
Duomenų derinimas ir racionalizavimas
1. Komisija nustato bendrą duomenų rinkinį, kurio reikalaujama muitinės deklaracijai arba reeksporto deklaracijai ir papildomiesiems dokumentams, kurių reikalaujama atliekant priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus (toliau – bendras duomenų rinkinys).
2. Komisija taip pat nustato, kokių papildomų duomenų elementų reikalaujama tik pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus. Tie papildomi duomenų elementai žymimi atitinkamu priede nurodyto Sąjungos ne muitinės formalumo akronimu ir prierašu „kompetentingos institucijos partnerės duomenų rinkinys“.
3. Bendras duomenų rinkinys, 2 dalyje nurodyti papildomi duomenų elementai ir duomenų rinkinys, kurių reikalaujama, kad prekėms būtų įforminta konkreti muitinės procedūra arba jos būtų reeksportuotos, sudaro integruotąjį duomenų rinkinį, kuriame pateikiami visi duomenys, reikalingi muitinei ir kompetentingoms institucijoms partnerėms.
4. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant, pirma, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto bendro duomenų rinkinio duomenų elementus, ir, antra, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus papildomus duomenų elementus, susijusius su kiekvienu atitinkamu Sąjungos aktu, taikomu priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumams.
14 straipsnis
Ekonominės veiklos vykdytojų vykdomas muitinės duomenų ir Sąjungos ne muitinės duomenų teikimas
1. 11 straipsnio 1 dalies a punkto tikslais nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sudarytos sąlygos pateikti 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą integruotąjį duomenų rinkinį, į kurį įeina muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija, pateikiama prieš pateikiant prekes pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnį.
2. Laikoma, kad pagal 1 dalį pateiktą integruotąjį duomenų rinkinį sudaro atitinkamai muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija ir pateikti duomenys, kurių kompetentingos institucijos partnerės reikalauja tam, kad būtų atlikti priede išvardyti Sąjungos ne muitinės formalumai.
15 straipsnis
ES CSW-CERTEX vykdomi papildomi informacijos mainai
1. ES CSW-CERTEX sudaro sąlygas vykdyti būtinus informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, siekiant šių tikslų:
a) |
perduoti bendrą duomenų rinkinį, nustatytą pagal 13 straipsnio 1 dalį, taip pat taikytinus papildomus duomenų elementus, nustatytus pagal 13 straipsnio 2 dalį (toliau – kompetentingos institucijos partnerės duomenų rinkinys), kuriais remdamosi kompetentingos institucijos partnerės galėtų atlikti savo pareigas, susijusias su atitinkamais Sąjungos ne muitų teisės aktuose nustatytais formalumais; |
b) |
11 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais, ekonominės veiklos vykdytojams perduoti visą atitinkamose Sąjungos ne muitinės sistemose kompetentingų institucijų partnerių pateiktą grįžtamąją informaciją. |
2. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas yra užregistruotas muitinėje pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį, EORI kodas naudojamas vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus informacijos mainus.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato procedūrinę šio straipsnio 1 dalyje nurodytų informacijos mainų vykdymo tvarką, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis reglamentuojama asmens duomenų apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3 SKIRSNIS
KITOS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS
16 straipsnis
Kompetentingų institucijų partnerių naudojimasis EORI sistema
Kompetentingoms institucijoms partnerėms suteikiama prieiga prie EORI sistemos, kad jos, vykdydamos savo pareigas, galėtų patvirtinti atitinkamus toje sistemoje saugomus duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus.
17 straipsnis
Nacionaliniai koordinatoriai
Kiekviena valstybė narė paskiria ES muitinės vieno langelio aplinkos nacionalinį koordinatorių. Siekdamas padėti įgyvendinti šį reglamentą, nacionalinis koordinatorius atlieka šias užduotis:
a) |
veikia kaip nacionalinis ryšių su Komisija visais šio reglamento įgyvendinimo klausimais palaikymo punktas; |
b) |
skatina ir remia nacionaliniu lygmeniu muitinės ir nacionalinių kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimą; |
c) |
koordinuoja veiklą, susijusią su nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos prijungimu prie ES CSW-CERTEX ir informacijos teikimu pagal 20 straipsnio 4 dalį. |
V skyrius
Su ES CSW-CERTEX susijusios išlaidos, darbo programa, stebėsena ir ataskaitų teikimas
18 straipsnis
Išlaidos
1. Su ES CSW-CERTEX ir jos sąsajų su Sąjungos ne muitinės sistemomis susijusios plėtojimo, integravimo ir valdymo išlaidos dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.
2. Su nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos plėtojimu, integravimu ir valdymu susijusias išlaidos ir jos nacionalinės muitinės vieno langelio sąsajos su ES CSW-CERTEX išlaidas dengia kiekviena valstybė narė.
19 straipsnis
Darbo programa
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato darbo programą, kuria remiamas šio reglamento įgyvendinimas, kiek tai susiję su priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų prijungimu prie ES CSW-CERTEX ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų integravimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pirmoje dalyje nurodyta darbo programa reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per trejus metus, peržiūrima ir atnaujinama, siekiant įvertinti ir bendrai pagerinti šio reglamento įgyvendinimą.
20 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Komisija reguliariai stebi, kaip veikia ES muitinės vieno langelio aplinka, atsižvelgdama į, inter alia, stebėsenos tikslais svarbią valstybių narių pateiktą informaciją, įskaitant informaciją apie jų nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų veikimą.
2. Komisija reguliariai vertina ES CSW-CERTEX veiksmingumą. Tas vertinimas apima ES CSW-CERTEX veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, aktualumo ir Sąjungos pridėtinės vertės vertinimą.
3. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama:
a) |
Sąjungos ne muitinės formalumų, įtrauktų į Sąjungos teisės aktus ir Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, apžvalga; |
b) |
išsami pažangos, kurią kiekviena valstybė narė pasiekė įgyvendindama savo nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką, apžvalga, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu; ir |
c) |
išsami bendros ES muitinės vieno langelio aplinkos pažangos, susijusios su 19 straipsnyje nurodyta darbo programa, apžvalga. |
Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas trejus metus pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie atitinkamai pagal 1 ir 2 dalis vykdomą stebėseną ir vertinimą, įskaitant poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
4. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia 3 dalyje nurodytai ataskaitai parengti reikalingą informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą.
VI skyrius
Įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 daliniai pakeitimai ir baigiamosios nuostatos
21 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 12 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 5 straipsnio 6 dalį arba 7 dalį, 10 straipsnio 3 dalį arba 13 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
22 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
23 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 iš dalies keičiamas taip:
1. |
5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:
(*1) 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1).“;" |
2. |
163 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Laikoma, kad muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi ir muitinės žinioje laiko deklaraciją papildančius dokumentus, susijusius su Reglamento (ES) 2022/2399 priede išvardytais taikytinais Sąjungos ne muitinės formalumais, jeigu muitinė, naudodamasi Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, reikiamus duomenis gali gauti iš atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų pagal to reglamento 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.“ |
24 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8 straipsnio 3 dalies a punktas, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 14 straipsnis ir 15 straipsnio 1 bei 2 dalys taikomi nuo 2031 m. gruodžio 13 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2022 m. lapkričio 23 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
R. METSOLA
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. BEK
(1) OL C 220, 2021 6 9, p. 62.
(2) 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(4) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).
(5) 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1947 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 284, 2015 10 30, p. 1).
(6) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(7) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(8) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).
(9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(10) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(11) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).
(15) 2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/444, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013 (OL L 87, 2021 3 15, p. 1).
(16) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1).
(17) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (OL L 347, 2005 12 30, p. 1).
(18) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).
PRIEDAS
A dalis
Sąjungos ne muitinės formalumai ir privalomos Sąjungos ne muitinės sistemos
Sąjungos ne muitinės formalumas |
Akronimas |
Sąjungos ne muitinės sistema |
Atitinkami Sąjungos teisės aktai |
Taikymo pradžios data |
Gyvūnams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas |
BSĮD-A |
TRACES |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 (1) |
2025 m. kovo 3 d. |
Produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas |
BSĮD-P |
TRACES |
Reglamentas (ES) 2017/625 |
2025 m. kovo 3 d. |
Negyvūniniams pašarams ir maisto produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas |
BSĮD-D |
TRACES |
Reglamentas (ES) 2017/625 |
2025 m. kovo 3 d. |
Augalams ir augaliniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas |
BSĮD-PP |
TRACES |
Reglamentas (ES) 2017/625 |
2025 m. kovo 3 d. |
Patikrinimo sertifikatas |
COI |
TRACES |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 (2) |
2025 m. kovo 3 d. |
Ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencija |
ODS |
Licencijavimo sistema ODS 2 |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 (3) |
2025 m. kovo 3 d. |
Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos |
F-GAS |
Portalas F-GAS ir hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistema |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 (4) |
2025 m. kovo 3 d. |
Kultūros vertybių importo licencija |
ICG-L |
TRACES |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 (5) |
2025 m. kovo 3 d. |
Kultūros vertybių importuotojo patvirtinimas |
ICG-S |
TRACES |
Reglamentas (ES) 2019/880 |
2025 m. kovo 3 d. |
Bendrasis kultūros vertybių aprašymas |
ICG-D |
TRACES |
Reglamentas (ES) 2019/880 |
2025 m. kovo 3 d. |
B dalis
Sąjungos ne muitinės formalumai ir savanoriškos Sąjungos ne muitinės sistemos, kai ES CSW-CERTEX naudojimas numatytas Sąjungos teisės aktuose
Sąjungos ne muitinės formalumas |
Akronimas |
Sąjungos ne muitinės sistema |
Atitinkami Sąjungos ne muitų teisės aktai |
Taikymo pradžios data |
Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena importo leidimas |
FLEGT |
TRACES |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 (6) |
2025 m. kovo 3 d. |
Dvejopo naudojimo prekių eksporto, tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos, tranzito ir persiuntimo kontrolės Sąjungos režimas |
DuES |
e. licencijavimo sistema |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821 (7) |
2025 m. kovo 3 d. |
Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) sertifikatai |
CITES |
TRACES |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 (8) |
2025 m. spalio 1 d. |
Rinkos priežiūros informacinė ir ryšių sistema |
ICSMS |
ICSMS |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 (9) |
2025 m. gruodžio 16 d. |
(1) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
(2) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).
(3) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).
(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).
(5) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo (OL L 151, 2019 6 7, p. 1).
(6) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (OL L 347, 2005 12 30, p. 1).
(7) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1).
(8) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).
(9) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).