KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m. /* COM/2012/0286 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
IR REGIONŲ KOMITETUI Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija
2012–2016 m. 1. APLINKYBĖS Prekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergijos
apraiška. Neretai jos aukos užverbuojamos, vežamos arba apgyvendinamos jėga,
prievarta ar apgaule, yra išnaudojamos (taip pat seksualiai), verčiamos dirbti,
teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti organus[1]. Tai šiurkštus individo laisvės
ir orumo pažeidimas, sunkios formos nusikaltimas, su kurio padariniais
atskiros šalys dažnai negali veiksmingai kovoti vienos. Prekyba žmonėmis gali būti pačių įvairiausių
formų ir, kintant socialinėms bei ekonominėms aplinkybėms, keičiasi pati. Nuo
jos nukenčia pažeidžiamos moterys, vyrai, mergaitės, berniukai. Naujausiais
2002–2011 m. laikotarpio skaičiavimais, kuriuos Tarptautinė darbo
organizacija pateikė 2012 m. birželio mėn., pasaulyje verčiami dirbti ir
seksualiai išnaudojami 20,9 mln. žmonių[2],
iš jų 5,5 mln. prekybos žmonėmis aukų – vaikai. Tačiau manoma, kad tai
patys kukliausi skaičiavimai[3]. Kasmet prekyba žmonėmis, pelninga nusikalstama
veikla, atneša nusikaltėliams dešimtis milijardų eurų pajamų. 2010 m. Jungtinių Tautų narkotikų
kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitoje teigiama, kad
79 proc. pasaulyje nustatytų prekybos žmonėmis aukų buvo išnaudojamos
seksualiai, 18 proc. buvo verčiamos dirbti, o 3 proc. išnaudojamos
kitais būdais. 66 proc. aukų buvo moterys, 13 proc. – mergaitės, 12
proc. – vyrai, 9 proc. – berniukai[4]. Šiuo metu nagrinėjami 2011 m. rugsėjo
mėn. Komisijos surinkti duomenys apie prekybos žmonėmis aukas, policijos
tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir nuosprendžius, atsižvelgiant į aukų lytį,
amžių, išnaudojimo formą ir pilietybę[5].
Panašu, kad preliminarūs rezultatai atitinka UNODC ataskaitoje pateiktus
statistinius duomenis. Trys ketvirtadaliai užregistruotų aukų parduotos
siekiant jas išnaudoti seksualiai (tokių aukų padaugėjo nuo 70 proc.
2008 m. iki 76 proc. 2010 m.), o likusi dalis išnaudojama darbo
tikslais (tokių aukų sumažėjo nuo 24 proc. iki 14 proc.
2010 m.), verčiamos elgetauti (3 proc.) ir tarnauti (1 proc.).
Dvidešimt viena ES valstybė narė pateikė pagal lytį suskirstytą informaciją. Iš
jos matyti, kad nagrinėjamu trejų metų laikotarpiu daugiausia prekiauta
moterimis ir mergaitėmis, moterys sudarė 79 proc. aukų (iš jų
12 proc. mergaičių), o vyrai – 21 proc. aukų (iš jų 3 proc.
berniukų). Dauguma valstybių narių pranešė, kad daugelis aukų yra iš ES šalių,
daugiausia iš Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Vengrijos. Trečiųjų šalių aukų
daugiausia iš Nigerijos, Vietnamo, Ukrainos, Rusijos ir Kinijos. Prekyba žmonėmis – sudėtingas tarptautinis
reiškinys, įsišaknijęs dėl skurdo rizikos, demokratinės kultūros stokos, lyčių
nelygybės ir smurto prieš moteris, konfliktinių ir pokonfliktinių situacijų,
prastos socialinės integracijos, galimybių stygiaus ir mažo užimtumo, galimybių
įgyti išsilavinimą trūkumo, vaikų darbo ir diskriminacijos. ES kovos su prekyba žmonėmis
priemonės Prekyba žmonėmis draudžiama Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijos 5 straipsniu. Politinį įsipareigojimą ES lygmeniu spręsti
prekybos žmonėmis problemą rodo daugybė jau dešimtajame dešimtmetyje ES ir
trečiosiose šalyse priimtų iniciatyvų, priemonių bei finansavimo programų[6]. Didžiausia pastarojo meto pažanga padaryta
priėmus Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja
ir aukų apsaugos[7].
Direktyva patvirtintas visapusiškas, integruotas požiūris, pagal kurį
daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisėms bei aukoms ir atsižvelgiama į aukų
lytį. Tikimasi, kad, iki 2013 m. balandžio 6 d. valstybių narių
galutinai perkelta į nacionalinę teisę, direktyva turės didžiulį poveikį. Joje
ne tik skiriama dėmesio teisėsaugai, bet ir siekiama užkirsti kelią
nusikalstamumui bei užtikrinti, kad prekybos aukos turėtų galimybę atsigauti ir
grįžti į visuomenę. Iki tos datos kovoti su prekyba žmonėmis
padeda įvairiose politikos srityse ES priimtos priemonės[8]. Direktyvą dėl kovos su prekyba
žmonėmis papildo ES teisės aktai dėl prekybos žmonėmis aukų teisės gyventi ES,
dėl seksualinio vaikų išnaudojimo ir dėl sankcijų darbdaviams, kurie žino, kad
trečiųjų šalių piliečiai jų valstybėje yra neteisėtai, bet vis tiek juos
įdarbina. Prekybos žmonėmis klausimas taip pat nagrinėjamas komunikate „ES
vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“[9]. Viename
svarbiausių ES išorės migracijos politikos dokumentų, komunikate „Visuotinis
požiūris į migraciją ir judumą“[10],
pabrėžiama bendradarbiavimo su migrantų kilmės, tranzito bei tikslo
trečiosiomis šalimis svarba ir vienu iš keturių ramsčių pripažįstama neteisėtos
migracijos bei prekybos žmonėmis prevencija ir mažinimas. Tokios nuostatos
laikomasi ir 2009 m. ES išorės aspekto stiprinimo kovos su prekyba
žmonėmis srityje veiksmų plane[11]. Prekybos
žmonėmis klausimas taip pat nagrinėjamas įvairiose išorės santykių priemonėse,
kaip antai metinėse šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pažangos
ataskaitose, vizų liberalizavimo dialogo su trečiosiomis šalimis gairėse ir
veiksmų planuose, šalių strateginiuose dokumentuose, nacionalinėse bei
regioninėse orientacinėse programose ir Europos kaimynystės politikos
programose. Ši tema taip pat nagrinėjama dvišaliuose veiksmų planuose ir
svarstoma per politinį dialogą su trečiosiomis šalimis[12]. Dėl tokios teisinių ir politinių priemonių
įvairovės kyla iniciatyvų sutapimo ir kartojimosi rizika. Todėl šios
strategijos tikslas – sudaryti nuoseklų dabartinių ir būsimų iniciatyvų
pagrindą, nustatyti prioritetus, užpildyti spragas, taigi ir papildyti neseniai
priimtą direktyvą. Komisija jau paskyrė ES kovos su prekyba žmonėmis
koordinatorę, kuri pradėjo dirbti 2011 m. kovo mėn.[13], ir prižiūrės šios strategijos
įgyvendinimą. Komisija taip pat įkūrė kovai su prekyba žmonėmis skirtą
interneto svetainę[14],
kuri reguliariai atnaujinama. Svetainės paskirtis – atlikti specialistams ir
plačiajai visuomenei skirto vieno langelio funkciją. Tarptautinės priemonės Jau anksčiau
prekybai žmonėmis daug dėmesio skirta tarptautiniu lygmeniu. Reikšmingiausios
priemonės – JT Palermo protokolas dėl prekybos žmonėmis ir Europos Tarybos
konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis[15]. Ne
visos valstybės narės ratifikavo abi teisines priemones, tačiau turėtų tai
padaryti. Beje, Komisija primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti
visas šios srities tarptautines priemones bei susitarimus ir vykdyti susijusius
teisinius įpareigojimus, kad kova su prekyba žmonėmis būtų veiksmingesnė,
darnesnė ir nuoseklesnė[16]. 2. PAGRINDINIAI PRIORITETAI Šioje strategijoje Europos Komisija daugiausia
dėmesio teikia konkrečioms priemonėms, padėsiančioms perkelti į nacionalinę
teisę ir įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES, duosiančioms papildomos naudos ir
papildysiančioms ES bei trečiųjų šalių vyriausybių, tarptautinių organizacijų
ir pilietinės visuomenės atliekamą darbą. Didžiausia atsakomybė už kovą su prekyba
žmonėmis tenka valstybėms narėms. Šio komunikato
tikslas – parodyti, kaip Europos Komisija ketina padėti valstybėms narėms tai
daryti. Sprendime Rantsev prieš Kiprą ir Rusiją[17] pateiktos aiškios žmogaus
teisių srities gairės, o valstybės narės nedviprasmiškai įpareigotos imtis
reikiamų priemonių spręsti įvairius kovos su prekyba žmonėmis klausimus. Tarp
tokių priemonių – įdarbinimas, tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, žmogaus
teisių apsauga ir parama aukoms. Jei valdžios institucijos sužino apie prekybos
žmonėmis atvejį arba apie tam tikram asmeniui iškilusią grėsmę tapti prekybos
žmonėmis auka, jos privalo imtis tinkamų priemonių. Į šią strategiją priemonės įtrauktos po
nuodugnaus jau galiojančių priemonių ir politikos tyrimo, ekspertų grupės[18] darbo ir išsamių konsultacijų
su vyriausybėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis, socialiniais
partneriais, mokslininkais, tarptautinėmis organizacijomis, nacionaliniais
pranešėjais ar lygiaverčiais subjektais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.
Strategijoje atsižvelgta ir į aukų nuomones. Šioje
strategijoje nustatomi penki prioritetai, kuriems ES turėtų skirti
daugiausia dėmesio spręsdama prekybos žmonėmis klausimą. Taip pat išdėstomos
priemonės, kurių Europos Komisija siūlo imtis per ateinančius penkerius metus
kartu su kitais veikėjais, įskaitant valstybes nares, Europos išorės veiksmų
tarnybą, ES institucijas, ES agentūras, tarptautines organizacijas, trečiąsias
šalis, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių. Nustatomi tokie prioritetai: A. Nustatyti,
apsaugoti ir remti prekybos žmonėmis aukas B. Stiprinti
prekybos žmonėmis prevenciją C. Griežtinti
prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą D. Gerinti
pagrindinių veikėjų tarpusavio veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir
politikos derinimą E. Gilinti
žinias apie problemas, kylančias dėl visų formų prekybos žmonėmis, ir
veiksmingiau jas spręsti Kad prekybos žmonėmis politika būtų
daugiasritė ir nuosekli, ją formuojant turi dalyvauti įvairesnė nei anksčiau
veikėjų grupė. Grupę turėtų sudaryti policijos pareigūnai, pasieniečiai,
imigracijos ir prieglobsčio tarnybų darbuotojai, prokurorai, advokatai,
teisėjai, teismo personalas, būsto, darbo, sveikatos, socialinės ir saugos
inspektoriai, pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, socialiniai ir
jaunimo darbuotojai, vartotojų teisių organizacijų nariai, profesinių sąjungų
atstovai, laikinojo darbo agentūrų darbuotojai, įdarbinimo agentūrų ir
konsulinių bei diplomatinių įstaigų personalas, taip pat sunkiau pasiekiami
asmenys, kaip antai teisiniai globėjai ir teisiniai atstovai, paramos vaikams
ir aukoms tarnybų darbuotojai. Į politikos formavimą taip pat galėtų būti
įtraukti savanoriai ir konfliktinėse situacijose pasirengę dirbti asmenys. 2.1. A PRIORITETAS. Nustatyti,
apsaugoti ir remti prekybos žmonėmis aukas Nustatyti aukas nėra lengva. Tačiau su auka
gali bendrauti įvairių visuomenės sluoksnių atstovai. Nustatyti, ar tam tikras
asmuo gali būti prekybos žmonėmis auka, yra nepaprastai svarbu, kad kiekvienas
su juo reikalų turintis asmuo galėtų kuo geriau patenkinti penkis pagrindinius
jo poreikius: pagarba ir pripažinimas, parama, apsauga, teisė kreiptis į teismą
ir kompensacija. Nustačius auką, policijai ir baudžiamojo persekiojimo įstaigoms
sudaromos sąlygos geriau ištirti nusikaltimą ir nubausti prekiautojus žmonėmis.
Kartu reikia sukurti prekybos žmonėmis aukų apsaugos, rėmimo ir socialinės
integracijos mechanizmus. Pagal 2011 m. direktyvą, pagalba ir parama
turėtų būti teikiamos atsižvelgiant į individualius aukos poreikius ir apimti
bent tinkamą ir saugų apgyvendinimą, materialinę pagalbą, medicininį gydymą,
psichologinę pagalbą, konsultavimą, informavimą, vertimo raštu ir žodžiu
paslaugas. (1)
1 priemonė. Nacionalinių ir tarpvalstybinių nukreipimo
mechanizmų sukūrimas Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų
sukurti oficialūs, gerai veikiantys nacionaliniai nukreipimo mechanizmai. Turėtų
būti apibūdintos procedūros, kaip geriau nustatyti, nukreipti, apsaugoti ir
remti aukas. Į šių mechanizmų taikymą turėtų būti įtrauktos visos susijusios
valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Turėtų būti parengti aukų
nustatymo kriterijai, kurių turėtų laikytis visi šios veiklos dalyviai.
Valstybės narės jau įsipareigojo šiuos mechanizmus sukurti iki 2012 m.
pabaigos pagal ES kovos su rimtu ir organizuotu nusikalstamumu politikos
ciklą[19]. Pagal Direktyvą dėl prekybos žmonėmis, aukos
turėtų būti tinkamai apsaugomos ir remiamos atsižvelgiant į individualius
rizikos ir poreikių vertinimus. Atlikti vertinimus turėtų būti viena iš
nacionalinių nukreipimo mechanizmų funkcijų. Remdamasi pirmaisiais nacionalinių
nukreipimo mechanizmų taikymo valstybėse narėse rezultatais, Komisija parengs
gaires, kaip juos patobulinti iki 2015 m. Taip pat turėtų būti nagrinėjami
tokie klausimai kaip žalos atlyginimas ir saugus grįžimas. Turėtų būti aiškiai
apibrėžtas visų veiklos dalyvių vaidmuo ir atsakomybė. Šiuo metu problemos, kylančios aukoms kertant
sienas, paprastai sprendžiamos dvišaliu ad hoc pagrindu. Dažnai tai atima
daug laiko ir nėra veiksminga. Laikydamasi į auką orientuoto požiūrio, iki
2015 m. Komisija parengs ES tarpvalstybinį nukreipimo mechanizmo modelį,
pagal kurį nacionaliniai nukreipimo modeliai bus geriau susieti, kad būtų
lengviau nustatyti, nukreipti, apsaugoti ir paremti aukas. (2)
2 priemonė. Aukų nustatymas Šiuo metu Komisija finansuoja projektą, pagal
kurį, atsižvelgiant į EB ir TDO 2009 m. prekybos žmonėmis rodiklių
sąrašus, 2014 m. bus parengtos gairės, kaip geriau nustatyti prekybos
žmonėmis aukas. Šios gairės padės laikytis darnesnio požiūrio ir pagerinti
aukų nustatymą. Jos taip pat turėtų padėti specialistams nustatyti aukas, ypač
tas, kurios parduotos seksualinio išnaudojimo, darbo bei organų paėmimo
tikslais, ir vaikus. Be to, kaip minėta Komisijos komunikate dėl
Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano, 2012 m. Komisija parengs
konsulinėms ir pasienio tarnyboms skirtas prekybos žmonėmis aukų nustatymo
gaires. (3)
3 priemonė. Vaikų, prekybos žmonėmis aukų, apsauga Vaikams kyla itin didelė rizika tapti ar
pakartotinai būti prekybos žmonėmis aukomis. 2010 m. Tarptautinės
migracijos organizacijos (TMO) atlikto tyrimo duomenimis, 79 tirtais
pakartotinės prekybos žmonėmis atvejais 84 proc. aukų buvo vaikai arba
25 m. nesulaukę jaunuoliai. Be to, 18 proc. šių atvejų nepilnametis
pakartotinai tapo prekybos žmonėmis auka, sulaukęs pilnametystės. Tai rodo, kad
nepilnamečiams, prekybos žmonėmis aukoms, kyla rizika pakartotinai tapti
prekybos žmonėmis aukomis sulaukus pilnametystės[20]. ES teisės aktuose[21] numatyta, kad nukentėjusiems
vaikams turi būti teikiama apsauga, pagalba ir parama. Siekiant patenkinti
įvairius skirtingų grupių vaikų, įskaitant prekybos žmonėmis aukas, poreikius,
būtina sukurti vaikams pritaikytas visapusiškos apsaugos sistemas, kurias taikant
būtų koordinuojama įvairių įstaigų ir įvairių sričių veikla. Siekdama pagerinti
vaikų apsaugą, 2014 m. Komisija finansuos vaikų apsaugos gairių
rengimą. Valstybės narės turėtų sustiprinti vaikų
apsaugos nuo prekybos žmonėmis sistemas. Jei vaiko grįžimas
neprieštarauja jo interesams, valstybės narės turi užtikrinti, kad jis saugiai
ir ilgam grįžtų į kilmės šalį Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ir neleisti,
kad jis pakartotinai taptų prekybos žmonėmis auka. Be to, kalbant apie prekybą vaikais, šiuo metu
valstybės narės nevienodai apibrėžia vaiko globėjo ir (arba) atstovo sąvoką[22] ir skirtingai suvokia šių
vaidmenį, kvalifikaciją bei kompetenciją[23].
2014 m. kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra Komisija
ketina parengti geriausios praktikos, susijusios su vaikų,
prekybos žmonėmis aukų, globėjų ir (arba) atstovų vaidmeniu, modelį. (4)
4 priemonė. Informacijos apie aukų teises teikimas Per daugelį metų Komisijos gauta
korespondencija rodo, su kokiomis problemomis žmonės susiduria, atitinkamų institucijų
ar organizacijų prašydami aiškios informacijos apie savo teises į paramą ir
sveikatos priežiūrą, teisę gauti leidimą gyventi, darbo teises, teisę kreiptis
į teismą ir naudotis advokato paslaugomis, galimybes reikalauti žalos
atlyginimo. Siekdama informuoti aukas apie jų teises ir
padėti joms veiksmingai šiomis teisėmis naudotis, 2013 m. Komisija pateiks
aiškios, patogios naudoti informacijos apie prekybos žmonėmis aukoms ES teisėje
nustatytas darbo, socialines, aukų ir migrantų teises[24]. Vėliau, 2014 m.,
Komisija padės valstybėms narėms teikti ir skleisti panašią informaciją
nacionaliniu lygmeniu. 2.2. B PRIORITETAS. Stiprinti
prekybos žmonėmis prevenciją Nuoseklus požiūris į prevenciją turi apimti
baudžiamąjį persekiojimą bei apsaugą ir būti taikomas visose prekybos žmonėmis
srityse. Stiprinti prevenciją reikia atsižvelgiant į pagrindines priežastis,
dėl kurių žmonės tampa prekybos aukomis. Šių priežasčių šalinimas turėtų būti
vienas esminių prevencijos ES ir trečiosiose šalyse aspektų. (1)
1 priemonė. Paklausos suvokimas ir mažinimas Keičiantis
geriausio praktikos pavyzdžiais galima sumažinti visų formų prekybos žmonėmis,
įskaitant seksualinį išnaudojimą, paklausą. Reikėtų remtis surengtomis
vartotojų ir paslaugų naudotojų informavimo kampanijomis, per kurias svarstyti
tokie klausimai kaip įmonių socialinė atsakomybė, elgesio kodeksai[25], žmogaus teisės įmonėje ir
iniciatyvos, kuriomis siekiama panaikinti prekybą žmonėmis įmonių tiekimo
grandinėse. Kad
geriau suvoktų, kaip būtų galima sumažinti paklausą, 2013 m. pagal Septintąją
bendrąją programą Komisija finansuos mokslinius tyrimus, kurių tikslas –
ištirti, kaip sumažinti prekybos žmonėmis aukų, įskaitant
seksualiai išnaudojamas aukas ir tam tikrų kategorijų aukas, pavyzdžiui,
vaikus, paslaugų ir prekių paklausą bei pasiūlą. Mokslinių tyrimų
rezultatai bus aptarti 2016 m. Komisijos ataskaitoje apie teisines
priemones, kurių kai kurios valstybės narės ėmėsi, kad naudojimasis prekybos
žmonėmis aukų paslaugomis būtų laikomas nusikalstama veika[26]. (2)
2 priemonė. Privačiojo sektoriaus forumo įkūrimo
skatinimas Siekiant
mažinti prekybos žmonėmis paklausą ir plėtoti tiekimo grandines, nesusijusias
su prekyba žmonėmis, taip pat svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi.
2014 m.
bus sudaryta Europos įmonių kovos su prekyba žmonėmis koalicija. Koalicija
turėtų gerinti bendradarbiavimą su įmonėmis ir kitomis suinteresuotosiomis
šalimis, spręsti kylančius uždavinius ir svarstyti prekybos žmonėmis
prevencijos, ypač didelės rizikos srityse, priemones. 2016 m. Komisija
ketina kartu su koalicija parengti prekybos žmonėmis aukų teikiamų
paslaugų paklausos mažinimo, ypač didelės rizikos sektoriuose, tarp jų –
sekso pramonėje, žemės ūkyje, statybų ir turizmo sektoriuose, modelius ir
gaires. (3)
3 priemonė. ES masto informavimo kampanijos ir
prevencijos programos Daug prekybos žmonėmis prevencijos programų,
pavyzdžiui, informavimo kampanijų, vykdoma vietiniu, nacionaliniu, tarptautiniu
lygmeniu ir trečiosiose šalyse. Tačiau beveik nebuvo nuosekliai vertinama, kaip
tokios prevencijos programos padeda siekti jose užbrėžtų tikslų, pavyzdžiui,
keisti elgseną ir mąstyseną, ir taip sumažinti prekybos žmonėmis tikimybę. Taip
pat mažai žinoma apie papildomą tokių iniciatyvų naudą, nuoseklumą bei darnumą
(jei jos kelios) ir apie jų tarpusavio ryšius. 2013 m. pagal vidaus reikalų srities
finansavimo programą Komisija nuodugniai išnagrinės įvairių veikėjų jau
taikomas prekybos žmonėmis prevencijos iniciatyvas. Po to Komisija kartu su
valstybėmis narėmis parengs ES masto gaires dėl būsimų prevencijos priemonių ir
informavimo kampanijų, per kurias bus atsižvelgiama į lyčių klausimą. Remiantis
jau dabar vykdomos prevencijos analize, 2015 m. bus nustatyti ryšiai su
vykdomomis informavimo kampanijomis[27].
2014 m. pagal vidaus reikalų srities
finansavimo programą Komisija pradės ES masto informavimo kampanijas,
skirtas konkrečioms rizikos grupėms, kaip antai moterims, vaikams, namų ruošos
pagalbininkams, romų bendruomenėms ir tapatybės dokumentų neturintiems
darbuotojams, ir tokioms temoms kaip dideli sporto renginiai. Siekiant
veiksmingai informuoti tikslines grupes, bus naudojamasi internetu ir
socialiniais tinklais. 2.3. C PRIORITETAS. Griežtinti
prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą Prekyba žmonėmis peržengia atskirų valstybių
narių sienas. Dauguma prekiautojų žmonėmis dirba pasitelkdami gerai veikiančius
tinklus, kurie sudaro jiems sąlygas pervežti aukas per sienas arba iš vienos
šalies vietos į kitą. Tiesą sakant, vidaus prekyba žmonėmis, kai aukomis, kurių
dauguma yra ES piliečiai, prekiaujama jų ar kitoje valstybėje narėje, didėja.
Nors pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama prekybos žmonėmis atvejų tyrimui
ir baudžiamajam prekiautojų žmonėmis persekiojimui, bendras Europos Sąjungoje
dėl to iškeltų bylų skaičius tebėra mažas. Palyginus duomenis matyti, kad
prekybos žmonėmis bylose nuosprendžių sumažėjo: nuo 1 534 2008 m. iki
1 445 2009 m. ir 1 144 2010 m. (1)
1 priemonė. Nacionalinių daugiasričių
teisėsaugos tarnybų įsteigimas Valstybės narės pripažįsta, kad, siekiant
geriau tirti prekybos žmonėmis atvejus ir vykdyti baudžiamąjį prekiautojų
žmonėmis persekiojimą, ES kovos su rimtu ir organizuotu nusikalstamumu
politikos ciklo strateginiai tikslai ir operatyviniai veiksmai turi būti
naujoviški, daugiasričiai ir aktyvūs. Kad galėtų geriau tirti prekybos žmonėmis
atvejus, vykdyti baudžiamąjį prekiautojų žmonėmis persekiojimą, glaudžiau
tarpusavyje bendradarbiauti ir sutelkti vienoje vietoje žinias apie prekybą
žmonėmis, valstybės narės turėtų įsteigti nacionalines daugiasrites
teisėsaugos tarnybas. Tarnybos turėtų palaikyti ryšius su ES agentūromis,
visų pirma Europolu,[28]
ir surinktą informaciją siųsti nacionaliniams Europolo padaliniams, kurie ją
perduotų Europolui. Tarnybos turėtų skirti dėmesio visų formų prekybai
žmonėmis, pagerinti prekybos žmonėmis atvejų nustatymą ir šios srities
informacijos rinkimą bei analizavimą. Reikia nustatyti vietinių, regioninių ir
nacionalinių teisėsaugos tarnybų keitimosi informacija tvarką. Tarnybos taip
pat turėtų atkreipti dėmesį į naujus reiškinius, kaip antai prekybos žmonėmis
aukų verbavimą ir jų paslaugų reklamavimą internete. (2)
2 priemonė. Aktyvaus finansinio tyrimo užtikrinimas Atsižvelgdamos į Ekonominio bendradarbiavimo
ir plėtros organizacijos finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas[29], 2013 m. valstybės
narės turėtų aktyviai vykdyti prekybos žmonėmis bylų finansinius tyrimus,
pateikti informaciją Europolo analitinei darbo grupei ir toliau bendradarbiauti
su tokiomis ES agentūromis kaip Eurojustas ir Europos policijos koledžas
(CEPOL). Iki 2015 m. Europolas atliks analizę,
remdamasis iš valstybių narių gauta informacija apie prekybos žmonėmis bylų
finansinius tyrimus. Atlikus analizę turėtų paaiškėti geriausia finansinių
policijos tyrimų praktika ir modeliai. Finansinis tyrimas – pripažinta įrodymų
rinkimo priemonė. Renkant įrodymus, kad būtų iškelta byla
prekiautojams žmonėmis, daugelis tyrimų iš esmės tebepriklauso nuo aukos
parodymų. Iš finansinių šaltinių gauti duomenys galėtų tapti
papildomais įrodymais, ypač didelės rizikos sektoriuose[30], ir taip palengvinti aukoms
tenkančią liudijimo teisme naštą. Finansiniai tyrimai taip pat
galėtų būti naudingi rengiant rizikos vertinimus, gilinant žinias apie
nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, braižą ir tobulinant prekybos
žmonėmis atvejų nustatymo būdus. (3)
3 priemonė. Policijos ir teisminio tarpvalstybinio
bendradarbiavimo stiprinimas Komisija pripažįsta teisminio bendradarbiavimo
stiprinimo prekybos žmonėmis srityje svarbą. Todėl ji ragina nacionalines
institucijas ir ES agentūras prireikus sudaryti bendras tyrimų grupes ir į
visas tarpvalstybines prekybos bylas įtraukti Europolą bei Eurojustą. Valstybės
narės turėtų išnaudoti visą ES agentūrų potencialą ir dalytis informacija,
kad padidėtų tarpvalstybinių teisėsaugos ir teisminių tyrimų skaičius bei kokybė.
Pagal savo įgaliojimus ES agentūros turėtų aktyviai dalytis informacija
tarpusavyje ir su valstybėmis narėmis. Valstybės narės taip pat turėtų
bendradarbiauti su Eurojustu vykdydamos būsimą Eurojusto kovos su prekyba
žmonėmis veiksmų planą. (4)
4 priemonė. Bendradarbiavimo už ES sienų
stiprinimas 2012 m. pagal stabilumo priemonę ES
finansuos bandomąjį projektą, kuriuo bus siekiama sustiprinti regioninį
bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis maršrutuose iš Rytų į ES. Kitos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir
prekyba žmonėmis iniciatyvos taip pat padės užtikrinti ES saugumo politikos
sričių vidaus ir išorės aspektų nuoseklumą. Jos taip pat padės daugiau
sužinoti, kokie ryšiai prekiautojų žmonėmis tinklus sieja su kitus nusikaltimus
vykdančių nusikaltėlių tinklais. Iniciatyvomis turėtų būti siekiama tobulinti
duomenų rinkimo, analizavimo ir keitimosi jais nacionaliniu bei tarpvalstybiniu
lygmeniu sistemas, skatinti ir padėti regioniniu lygmeniu dalytis informacija
apie prekybą žmonėmis ir koordinuoti šios srities veiklą, stiprinti nacionalinį
ir tarpvalstybinį teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą, didinti prokurorų,
konsulinių įstaigų ir NVO personalo kompetenciją. 2.4. D PRIORITETAS. Gerinti
pagrindinių veikėjų tarpusavio veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir
politikos derinimą Būtina gerinti pagrindinių kovos su prekyba
žmonėmis veikėjų tarpusavio veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą,
vadovaujantis daugiasektoriu, daugiasričiu požiūriu. Taip pat
svarbus nuoseklumas, kad susijusiose politikos srityse būtų atsižvelgiama į
kovą su prekybą žmonėmis. Geriausias būdas organizuoti įvairių veikėjų
bendradarbiavimą – nustatyti oficialius mechanizmus ir procedūras, kuriais būtų
aiškiai apibrėžtos veikėjų pareigos, vaidmuo ir užduotys. 2011 m. spalio
18 d. 5-osios ES kovos su prekyba žmonėmis dienos proga ES teisingumo ir
vidaus reikalų agentūros pasirašė bendrą deklaraciją. Susitarime numatyta
geresnė prekybos žmonėmis prevencija, veiksmingesnis nusikaltimų tyrimas bei
baudžiamasis nusikaltėlių persekiojimas ir veiksmingesnė aukų apsauga,
užtikrinama nepažeidžiant jų pagrindinių teisių ir atsižvelgiant į aukų lytį[31]. Komisija koordinuos ir
stebės šio susitarimo įgyvendinimą. (1)
1 priemonė. Nacionalinių pranešėjų ar lygiaverčių
subjektų ES tinklo stiprinimas 2009 m. buvo sukurtas neoficialus ES
nacionalinių pranešėjų ar lygiaverčių subjektų tinklas, kurio posėdžiai vyksta
kas šešis mėnesius. Pagal Direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos
su ja 19 straipsnį, visos valstybės narės turi paskirti nacionalinius
pranešėjus ar lygiaverčius subjektus, kurių užduotys yra, be kita ko,
analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, vertinti kovos su prekyba žmonėmis
pastangų poveikį, taip pat rinkti duomenis. 2013 m. Komisija sustiprins
ES masto veiklos koordinavimo mechanizmą, kad padėtų nacionaliniams pranešėjams
stebėti, kaip valstybės narės vykdo ES ir tarptautinius įsipareigojimus, rinkti
prekybos žmonėmis duomenis, analizuoti jos tendencijas ir vykdyti šios srities
mokslinius tyrimus nacionaliniu lygmeniu, vertinti prekybos žmonėmis
prevencijos, kovos su ja bei aukų apsaugos pažangą ir įtraukti į šią veiklą
pilietinę visuomenę. (2)
2 priemonė. ES išorės politikos veiklos
koordinavimas Tiek ES išorės aspekto stiprinimo kovos su
prekyba žmonėmis srityje veiksmų plane, tiek komunikate „Visuotinis požiūris į
migraciją ir judumą“ numatyta geriau koordinuoti ES išorės politikos veiklą ir
laikytis nuoseklaus požiūrio, pagrįsto ES susitarimais, strategine partneryste
ir politiniu dialogu. Reikėtų sudaryti trečiųjų šalių ir regionų, su kuriais
ateityje svarbiausia bendradarbiauti, sąrašą. Būtų galima apsvarstyti
galimybę 2013 m. ES delegacijose prioritetinėse trečiosiose šalyse ir
regionuose įdiegti bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis mechanizmus,
kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas, užmegzta partnerystė, pagerintas
veiklos koordinavimas ir padidintas nuoseklumas. Komisija taip pat sieks sustiprinti ir
oficialiai įteisinti partnerystę su tarptautinėmis organizacijomis[32], veikiančiomis kovos su
prekyba žmonėmis srityje, kad būtų geriau keičiamasi informacija ir
bendradarbiaujama, ypač politikos planavimo, prioritetų nustatymo, duomenų
rinkimo, mokslinių tyrimo, stebėjimo ir vertinimo srityse. Kaip šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas pagal
Pagrindinių teisių chartiją, prekyba žmonėmis ir toliau bus reglamentuojama ES
susitarimų su trečiosiomis šalimis, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus,
nuostatomis dėl žmogaus teisių, kurios sudaro bendradarbiavimo žmogaus
teisių srityje ir jų puoselėjimo pagrindą[33]. Pagal vystomojo bendradarbiavimo ir kitas
išorės santykių srities finansavimo programas Komisija ir toliau finansuos
trečiosiose šalyse ir regionuose vykdomus projektus, susijusius
su visais prekybos žmonėmis (taip pat tarp Pietų šalių) aspektais, įskaitant
prevenciją, apsaugą ir baudžiamąjį persekiojimą. (3)
3 priemonė. Pilietinės visuomenės forumo įkūrimo
skatinimas 2013 m. bus įkurtas ES pilietinės
visuomenės organizacijų ir paslaugų teikėjų, teikiančių aukoms apsaugą ir
paramą valstybėse narėse bei tam tikrose trečiosiose šalyse, forumas.
Komisija užtikrins, kad jam būtų skirta lėšų pagal vidaus reikalų srities
finansavimo programas. (4)
4 priemonė. ES finansuojamų projektų peržiūra Jau daug metų Europos Komisija finansuoja
įvairius kovos su prekyba žmonėmis projektus[34].
Skiriasi projektų tikslinės grupės, nagrinėjami įvairūs problemos aspektai.
Komisija užtikrins, kad jos kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainėje būtų
pateikta informacija apie visus ES finansuojamus projektus, susijusius su
prekybos žmonėmis vidaus ir išorės aspektais. Vėliau, 2014 m., Komisija,
atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti didesnį įvairių sektorių politikos, kuri
daro poveikį kovos su prekyba žmonėmis veiklai ir iniciatyvoms, nuoseklumą, atliks
išsamią šių projektų peržiūrą ir sudarys geografinių zonų, sričių, įvairių
veikėjų, projektų rūšių, jų rezultatų ir rekomendacijų aprašą. Ši peržiūra
padės sustiprinti būsimus projektus ir sudarys tvirtą nuoseklios, ekonomiškos,
strateginės ES politikos bei iniciatyvų finansavimo pagrindą. (5)
5 priemonė. Pagrindinių teisių aspekto stiprinimas
kovos su prekyba žmonėmis politikoje ir susijusiose priemonėse Kad kova su
prekyba žmonėmis būtų nuosekli, šios srities politikoje ir teisėkūroje būtina
atsižvelgti į pagrindinių teisių aspektą. Komisijos priimtoje Veiksmingo
Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijoje[35] nustatyta, kad Komisija nuo
pat pradžių privalo užtikrinti atlikdama pagrindinių teisių patikrinimą, kad
jos teisės aktų pasiūlymuose ir kituose dokumentuose visada būtų griežtai
laikomasi chartijos garantuojamų pagrindinių teisių[36]. Taip pat daug šioje srityje nuveikė įvairios
organizacijos ir įstaigos, kaip antai Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra,
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ir Europos Taryba.
Be to, buvo parengta pilietinės visuomenės organizacijoms skirta kovos su
prekyba žmonėmis politikos bei teisės aktų vertinimo priemonė[37] ir gairės dėl pagrindinių
teisių Komisijos poveikio vertinimuose. Kad galiojančios priemonės būtų
veiksmingesnės, 2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra,
remdamasi dabartiniais ir ankstesniais kovos su prekyba žmonėmis rezultatais,
parengs priemonę, pavyzdžiui vadovą ar gaires, kuri padės valstybėms narėms
spręsti pagrindinių teisių klausimus, susijusius su kovos su prekyba
žmonėmis politika ir susijusiomis priemonėmis, kurioje bus atsižvelgiama į
atitinkamas struktūras, procesus ir rezultatus, daugiausia dėmesio skiriama
aukų teisėms, paisoma lyties aspekto ir vaiko interesų. Vėliau pagal būsimas
teisingumo srities finansavimo programas Komisija padės valstybėms narėms
šią priemonę įgyvendinti. (6)
6 priemonė. Įvairių mokymo dalykų poreikių
koordinavimas Viena svarbiausių Direktyvos dėl kovos su
prekyba žmonėmis nuostatų yra ta, kad šioje srityje dirbantiems asmenims
turi būti rengiami mokymai. Tai matyti ir iš daugumos per konsultacijas dėl
šios strategijos pateiktų atsakymų. Mokymo mechanizmai ir tikslinės,
specializuotos kovos su prekyba žmonėmis programos turi tapti vienodesni ir
darnesni[38].
Asmenims, kurie nuolat susiduria su prekybos žmonėmis klausimais, turi būti
rengiami mokymai. Remdamasi komunikatais dėl pasitikėjimo teisingumu Europos
Sąjungoje didinimo ir dėl Europos mokymo programos, kurią numatyta priimti
2012 m. pabaigoje, Komisija sustiprins mokymus ir daugiausia dėmesio
skirs teisminei sistemai bei tarpvalstybinei teisėsaugai. Svarbiausias
Komisijos tikslas bus sutelkti įvairius veikėjus, kad padidėtų
politikos nuoseklumas, ir, jei tinka, daugiausia pastangų skirti konkrečioms
sritims bei veikėjams. Bus svarstomos galimybės rengti prie rinkos
ekonomikos pereinančioms ar besivystančioms šalims skirtas mokymo programas,
taip pat pasitelkiant Europos mokymo fondą. Europos policijos koledžas, Europos
operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų
valdymo agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuras toliau analizuos
atitinkamų suinteresuotųjų šalių mokymo poreikius[39]. Komisija apsvarstys galimybę
bendradarbiauti su ES delegacijomis rengdama joms ir – per jas – trečiosioms
šalims skirtus kovos su prekyba žmonėmis mokymus. 2.5. E PRIORITETAS. Gilinti
žinias apie naujas problemas, kylančias dėl visų formų prekybos žmonėmis, ir
veiksmingiau jas spręsti Visų formų prekybos žmonėmis tendencijos,
modeliai ir darbo metodai keičiasi, prisitaiko prie kintančių paklausos ir
pasiūlos modelių. Neretai įvairios išnaudojimo formos būna taip susiliejusios
ir susipynusios, kad sunku jas tiksliai nustatyti. Dėl to dar sunkiau nustatyti
aukas. Būtina kuo greičiau suvokti tokias tendencijas ir imtis veiksmingo
atsako. (1)
1 priemonė. ES masto duomenų rinkimo sistemos
sukūrimas Komisija kartu su valstybėmis narėmis sukurs
ES masto duomenų rinkimo ir skelbimo sistemą, kurioje duomenys bus suskirstyti
pagal aukų amžių ir lytį. Kuriant sistemą itin svarbu bus suvokti vidaus
prekybos žmonėmis srautus ir tendencijas. Remdamasi duomenų, kurie pirmąkart
bus renkami 2012 m., rezultatais, Komisija su nacionaliniais pranešėjais sieks,
kad vėliau rinksimi 2011 ir 2012 m. duomenys būtų palyginami ir patikimi.
Rezultatų tikimasi 2014 m. Komunikate dėl nusikalstamumo ES vertinimo
Komisija pabrėžė, kad konkrečiais faktais pagrįstai kovos su prekyba žmonėmis
politikai vykdyti reikalingi patikimi, palyginami duomenys. Į komunikatą
įtrauktas 2011–2015 m. duomenų rinkimo remiantis keliais rodikliais
veiksmų planas[40]. (2)
2 priemonė. Žinių apie prekybos žmonėmis lyties
dimensiją ir pažeidžiamų asmenų grupes gilinimas 2013 m. Komisija pagilins žinias apie
prekybos žmonėmis lyties dimensiją, tarp jų – žinias apie moterų ir vyrų
verbavimo ir išnaudojimo ypatumus, susijusius su lytimi, apie įvairių formų
prekybos žmonėmis pasekmes konkrečiai lyčiai, apie galimus moterims ir vyrams
kylančios rizikos tapti auka skirtumus ir jos poveikį jiems. Rizika tapti prekybos žmonėmis ir įvairių
formų išnaudojimo auka priklauso nuo lyties. Moterys ir mergaitės paprastai
parduodamos siekiant jas išnaudoti sekso pramonėje, namų ruošos ar sveikatos
priežiūros sektoriuje, o vyrai ir berniukai dažniausiai verčiami dirbti, ypač
žemės ūkio, statybų, kasybos, miškininkystės sektoriuose ir žvejybos laivuose.
Be to, gali skirtis trumpalaikės bei ilgalaikės prekybos moterimis ir vyrais
pasekmės, nelygu prekybos žmonėmis forma ir aukos lytis. Didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis
kyla pažeidžiamų asmenų grupėms: vaikams, ypač nebaigusiems mokyklos,
paliktiems[41],
nelydimiems ir neįgaliems, taip pat romų bendruomenei[42]. Atsižvelgdama į lyties
dimensiją, 2014 m. Komisija užtikrins, kad pagal mokslinių tyrimų
finansavimo programą būtų skirta lėšų tokių didelės rizikos asmenų grupių
padėties suvokimui pagerinti, ir ateityje kartu su valstybėmis narėmis
nuosekliau planuos veiksmus. (3)
3 priemonė. Verbavimo internete suvokimas 2014 m. pagal saugesnio interneto
finansavimo programą Komisija rems projektus, kurių tikslas – pagerinti
žinias apie verbavimą internete ir socialiniuose tinkluose, įskaitant verbavimą
tarpininkų pagalba. Internetas prieinamas daugeliui, jame apstu galimybių
užverbuoti būsimas aukas[43].
Internete dažniausiai siūlomas patrauklus modelio, šokėjo, naktinio baro
atlikėjo darbas užsienyje, kurį nesudėtinga rasti atlikus paprastą paiešką,
atsivėrus iškylantiesiems langams, prisijungus prie pokalbių kanalo ir gavus brukalą
elektroniniu paštu. Vis dažniau verbavimui naudojami socialiniai tinklai. (4)
4 priemonė. Kova su prekybos žmonėmis aukų
išnaudojimo darbo tikslais 2013 m. pagal vidaus reikalų srities
finansavimo programą Komisija finansuos teismų praktikos visose valstybėse
narėse tyrimą, kad prekybos žmonėmis aukų išnaudojimo darbo tikslais bylų
tyrimas ir baudžiamasis tokių prekiautojų žmonėmis persekiojimas būtų
kiekybiškesnis ir kokybiškesnis. Daugelyje ataskaitų pažymėta, kad valstybės
narės skirtingai sprendžia prekybos žmonėmis aukų išnaudojimo darbo tikslais
problemą. Panašu, kad skiriasi valstybių narių šioje srityje priimtos
baudžiamosios teisės nuostatos ir jų įgyvendinimas. Tai gali kliudyti
tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Geriau susipažinus su valstybių narių
teismų praktika, būtų galima išsiaiškinti šiuos skirtumus. Užkirsti kelią įvairių formų prekybai žmonėmis
taip pat padės tinkamai taikomi darbo (rinkos) teisės aktai ir migrantų darbą
ES reglamentuojantys įstatymai. Daugiau dėmesio reikia skirti administraciniams
prekybos žmonėmis aspektams, kaip antai rangovams, subrangovams ir įdarbinimo
agentūroms, ypač sektoriuose, kuriems gresia didelė prekybos žmonėmis rizika.
Taip pat reikėtų remti ES padoraus darbo darbotvarkę[44] ir skatinti gerinti socialinę
apsaugą kilmės šalyse. 2015 m. Komisija kartu su Europos
gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (Eurofund) parengs valdžios
institucijoms skirtą laikinojo darbo agentūrų ir tarpinių agentūrų,
pavyzdžiui, įdarbinimo agentūrų, veiklos stebėjimo ir vykdymo geriausios
praktikos vadovą. Vadove turėtų būti numatytos licencijavimo sistemos ir
tokių agentūrų atsakomybę reglamentuojančios nuostatos. Komisija taip pat glaudžiau bendradarbiaus
su darbo, socialinės apsaugos, sveikatos, saugos ir žuvininkystės inspektoriais
prekybos žmonėmis aukų nustatymo ir nukreipimo, informuotumo didinimo bei
mokymo stiprinimo srityse ir tai įtrauks į 2013 m. ES tinklų darbotvarkę. 3. Vertinimas ir stebėjimas Atsižvelgdama į prekybos žmonėmis srities
ataskaitų teikimo ES mechanizmų įvairovę[45]
ir šio komunikato ryšį su Direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis, Komisija
ketina nustatyti veiksmingas stebėjimo ir vertinimo procedūras, kurios
nekartotų dabartinių ataskaitų teikimo mechanizmų. Valstybės narės raginamos
pačios stebėti ir vertinti nacionalinių kovos su prekyba žmonėmis strategijas
ir priemones. Remdamasi Direktyva dėl kovos su prekyba
žmonėmis, iki 2015 m. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija
įvertins, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, kad laikytųsi šios
direktyvos. Vėliau, remdamasi direktyva, Komisija kas
dveji metai Tarybai ir Europos Parlamentui teiks bendromis su
valstybėmis narėmis pastangomis padarytos pažangos kovojant su prekyba
žmonėmis ataskaitą. Pirmojoje ataskaitoje, kurią numatoma paskelbti 2014 m.,
bus pateiktas pirmasis šio komunikato taikymo vertinimas. Pagaliau, 2016 m. ataskaitoje bus įvertintas
nacionalinės teisės aktų, kuriuose naudojimasis prekybos žmonėmis aukų
paslaugomis pripažįstamas nusikalstama veika, poveikis. Prireikus ataskaitoje
bus pateikta atitinkamų pasiūlymų. Itin svarbus stebint ir vertinant šiame
komunikate apibūdintas priemones bus neoficialaus nacionalinių pranešėjų ar
lygiaverčių subjektų tinklo vaidmuo. Bus atsižvelgiama į valstybėse narėse jų
pateiktas ataskaitas. Nacionaliniams pranešėjams ar lygiaverčiams subjektams
Komisija primygtinai rekomenduoja rengiant ataskaitas konsultuotis su
pilietine visuomene. Ar prekybos žmonėmis panaikinimo ES
strategijos 2012–2016 m. poveikis bus toks, kokio tikimasi, didele dalimi priklausys
nuo finansavimo ir nuo visų šiame komunikate minėtų veikėjų dalyvavimo. Prekybos
žmonėmis panaikinimo ES strategijos 2012–2016 m. priemonių santrauka PRIORITETAI IR PRIEMONĖS || ATSAKO || LAIKAS A PRIORITETAS. Nustatyti, apsaugoti ir remti prekybos žmonėmis aukas Nacionalinių nukreipimo mechanizmų sukūrimas || VN / COM || 2012 Aukų apsaugos gairės || COM || 2015 ES tarpvalstybinio nukreipimo mechanizmo modelis || COM || 2015 Prekybos žmonėmis aukų geresnio nustatymo gairės || COM || 2014 Konsulinėms ir pasienio tarnyboms skirtos prekybos žmonėmis aukų nustatymo gairės || COM || 2012 Gairės dėl vaikų apsaugos sistemų || COM || 2014 Vaikų apsaugos sistemų stiprinimas siekiant užtikrinti jų saugų grįžimą ir užkirsti kelią pakartotinei prekybai vaikais || VN || 2015 Geriausios praktikos, susijusios su vaikų, prekybos žmonėmis aukų, globėjų ir (arba) atstovų vaidmeniu, modelis || COM / FRA || 2014 Informavimas apie ES teisėje nustatytas darbo, socialines, aukų ir migrantų teises || COM || 2013 Informacijos apie darbo, socialines, aukų ir migrantų teises sklaida nacionaliniu lygmeniu || VN / COM || 2014 PRIORITETAI IR PRIEMONĖS || ATSAKO || LAIKAS || B PRIORITETAS. Stiprinti prekybos žmonėmis prevenciją Moksliniai tyrimai, kurių tikslas – ištirti, kaip sumažinti prekybos žmonėmis aukų teikiamų paslaugų paklausą || COM || 2013 Europos įmonių kovos su prekyba žmonėmis koalicijos sudarymas || COM || 2014 Paklausos mažinimo modeliai ir gairės || COM / Europos įmonių koalicija || 2016 Suinteresuotųjų šalių taikomų prekybos žmonėmis prevencijos iniciatyvų analizė || COM || 2013 ES masto informavimo kampanijos, skirtos konkrečioms rizikos grupėms || COM || 2014 PRIORITETAI IR PRIEMONĖS || ATSAKO || LAIKAS C PRIORITETAS. Griežtinti prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą Nacionalinių daugiasričių teisėsaugos tarnybų, atsakingų už kovą su prekyba žmonėmis, įsteigimas || VN || Vykdoma Aktyvūs prekybos žmonėmis bylų finansiniai tyrimai ir bendradarbiavimas su ES agentūromis || VN || 2013 Iš valstybių narių gautos informacijos apie prekybos žmonėmis bylų finansinius tyrimus analizė || Europolas / VN || 2015 Bendros tyrimų grupės || VN / ES agentūros || Vykdoma Viso ES agentūrų potencialo išnaudojimas || VN / ES agentūros || Vykdoma Eurojusto kovos su prekyba žmonėmis veiksmų plano vykdymas || Eurojustas / VN || 2013 Regioninis bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis maršrutuose iš Rytų į ES || COM || 2012 PRIORITETAI IR PRIEMONĖS || ATSAKO || LAIKAS D PRIORITETAS. Gerinti pagrindinių veikėjų tarpusavio veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir politikos derinimą ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūros pasirašytos bendros deklaracijos vykdymo koordinavimas ir stebėjimas || COM || Vykdoma ES masto veiklos koordinavimo mechanizmo stiprinimas siekiant remti neoficialų nacionalinių pranešėjų ar lygiaverčių subjektų tinklą || COM / VN || 2013 Galimas bendradarbiavimo mechanizmų įdiegimas ES delegacijose prioritetinėse trečiosiose šalyse ir regionuose || COM / EIVT / VN || 2013 Partnerystės su tarptautinėmis organizacijomis stiprinimas ir oficialus įteisinimas || COM / tarptautinės organizacijos / EIVT || Vykdoma Prekybos žmonėmis klausimo įtraukimas į nuostatas dėl žmogaus teisių || COM / EIVT || Vykdoma Trečiosiose šalyse ir regionuose vykdomų kovos su prekyba žmonėmis projektų finansavimas || COM / EIVT || Vykdoma ES pilietinės visuomenės organizacijų ir paslaugų teikėjų forumas || COM || 2013 ES finansuojamų kovos su prekyba žmonėmis projektų peržiūra || COM || 2014 Pagrindinių teisių kovos su prekyba žmonėmis politikoje ir susijusiose priemonėse vertinimo priemonė || COM / FRA || 2014 Parama valstybėms narėms įgyvendinti vertinimo priemonę || COM / VN || Vykdoma Teisminių institucijų ir tarpvalstybinės teisėsaugos pareigūnams skirto mokymo stiprinimas || COM / ES agentūros / VN || 2012 Didesnio politikos nuoseklumo užtikrinimas pasitelkiant mokymo programas || COM / VN || Vykdoma PRIORITETAI IR PRIEMONĖS || ATSAKO || LAIKAS || E PRIORITETAS. Gilinti žinias apie kintančias prekybos žmonėmis tendencijas ir veiksmingai į jas reaguoti ES masto duomenų rinkimo ir skelbimo sistema, kurioje duomenys suskirstyti pagal aukų lytį ir amžių || COM / VN || 2012 Vėliau rinksimų 2011 ir 2012 m. duomenų palyginamumas ir patikimumas || COM / VN / Nacionaliniai pranešėjai || 2014 Moksliniai tyrimai, susiję su prekybos žmonėmis lyties aspektais || COM || 2013 Moksliniai tyrimai, susiję su asmenų, kuriems gresia didelė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis, grupėmis || COM || 2014 Moksliniai tyrimai, susiję su verbavimu internete ir socialiniuose tinkluose || COM / VN || 2014 Teismų praktikos, susijusios su prekyba žmonėmis ar išnaudojimu darbo tikslais, tyrimas || COM / VN || 2013 Valdžios institucijoms skirtas laikinojo darbo agentūrų ir tarpinių agentūrų veiklos stebėjimo geriausios praktikos vadovas || Eurofound / COM || 2015 Bendradarbiavimas su darbo, socialinės apsaugos, sveikatos, saugos ir žuvininkystės inspektoriais || COM || 2013 [1] Prekyba žmonėmis skiriasi nuo neteisėto migrantų
įvežimo, nes naudojama jėga, žmonės išnaudojami, nebūtina kirsti sienos ar
vežti juos fiziškai. [2] 2012 m. birželio mėn. Tarptautinės darbo
organizacijos ataskaita „2012 m. priverstinio darbo pasaulyje TDO
skaičiavimai“. Ataskaitoje teigiama, kad prekyba žmonėmis gali būti laikoma
priverstiniu darbu, todėl skaičiavimai atspindi visą prekybos žmonėmis darbo ir
seksualinio išnaudojimo tikslais spektrą (p. 13). [3] Apytikriais skaičiavimais, kasmet pasaulyje priverstinis
prekybos aukų darbas atneša 31,6 mlrd. JAV dolerių. Iš jų 15,5 mlrd.
JAV dolerių, t. y. 49 proc., – išsivysčiusios pramonės šalyse
(Patrick Belser, „Priverstinis darbas ir prekyba žmonėmis: pajamų sąmata
(„Forced Labor and Human Trafficking: Estimating the Profits“), darbinis
dokumentas, Ženeva, Tarptautinis darbo biuras, 2005 m.). [4] 2010 m. UNODC ataskaita „Nusikalstamumo plitimas
pasaulyje: tarptautinio organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės vertinimas“
(„The Globalization of Crime: A Transnational Organized Crime Threat
Assessment“). [5] Iš Eurostato surinktų statistinių duomenų, parengtų
remiantis iš visų 27 valstybių narių gautais 2008–2010 m. laikotarpio
atsakymais, galima susidaryti bendrą vaizdą. [6] Komunikatas dėl prekybos moterimis seksualinio
išnaudojimo tikslu (COM(96) 567 galutinis), Komunikatas „Kova su prekyba
žmonėmis: integruota strategija ir pasiūlymai dėl veiksmų plano
(COM(2005) 514 galutinis), ES planas dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir
kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų (2005/C 311/01)
ir Komisijos darbo dokumentas dėl ES plano įgyvendinimo įvertinimo ir
stebėsenos (COM(2008) 657 galutinis). [7] Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos,
kovos su ja ir aukų apsaugos, OL L 101, 2011 4 15. [8] Direktyvos dėl nusikaltimų aukų teisių pasiūlymas
(COM(2011) 275 galutinis), kova su smurtu prieš moteris, kurios pagrindiniai
principai – lyčių lygybė ir kova su diskriminacija, ES vaiko teisių darbotvarkė
(COM(2011) 60 galutinis), Veiksmų planas dėl nelydimų nepilnamečių
(COM(2010) 213 galutinis), Direktyva 2009/52/EB dėl sankcijų darbdaviams,
kurie žino, kad trečiųjų šalių piliečiai jų valstybėje yra neteisėtai, bet vis
tiek juos įdarbina, ir Direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių sezoninio darbo
pasiūlymas (COM(2010) 379 galutinis). [9] Komunikatas „ES vidaus saugumo strategijos
įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“, COM(2010) 673
galutinis. [10] Komunikatas „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“
(COM(2011) 743 galutinis). [11] 11450/5/09 REV 5, 2009 11 19, ir 9501/3/11 REV 3,
2011 7 4. [12] Pavyzdžiui, per dialogą žmogaus teisių klausimais su
daugiau kaip 40 pasaulio šalių ir per dialogą migracijos bei judumo klausimais,
vykstantį septynių regionų lygmeniu su daugiau kaip šimtu šalių ir dvišaliu
lygmeniu su daugiau kaip dvidešimt šalių. [13] Viena iš jos užduočių – nedelsiant užtikrinti nuoseklų ir
darnų strateginį planavimą ES lygmeniu ir su tarptautinėmis organizacijomis bei
trečiosiomis šalimis, kad ši problema būtų sprendžiama visapusiškai. [14] http://ec.europa.eu/anti-trafficking/index. [15] Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir
vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis
Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą
nusikalstamumą, sutarčių serija, tom. 2237, p. 319; Konvencija dėl veiksmų
prieš prekybą žmonėmis (ET SS Nr. 197), Europos Taryba, Varšuva,
2005 5 16. [16] 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvencija dėl visų
formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Niujorkas, sutarčių serija, tom.
1249, p. 13, 1989 m. lapkričio 20 d. JT konvencija dėl vaiko
teisių, Jungtinės Tautos, sutarčių serija, tom. 1577, p. 3,
1930 m. TDO konvencija dėl priverstinio darbo (Nr. 29), 1957 m.
TDO konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105), 1999 m.
TDO konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo (Nr. 182) ir 2011 m. TDO
dėl namų ruošos darbininkų (Nr. 189). [17] 2010 m. gegužės 10 d. Europos žmogaus teisių
teismo galutinis sprendimas Rantsev prieš Kiprą ir Rusiją, ieškinys
Nr. 25965/04. [18] Ekspertų grupės konsultuoja Komisiją politikos bei
teisėkūros klausimais ir yra sudaromos Komisijos sprendimais, iš kurių
naujausias priimtas 2011 m. rugpjūčio 12 d. (OL L 207,
p. 14). [19] Dok. 15358/10 COSI 69. [20] 2010 m. TMO tyrimas „Pakartotinės prekybos žmonėmis
priežastys ir pasekmės: TMO prekybos žmonėmis duomenų bazės duomenys“ (The
Causes and Consequences of Re-trafficking: Evidence from the IOM Human
Trafficking Database). [21] Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis ir Direktyva
2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu
išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis
sprendimas 2004/68/TVR. [22] 2011 m. birželio 21 d. ES nelydimų nepilnamečių
ekspertu grupės posėdis nelydimų vaikų globos klausimu. [23] Žr. taip pat 2009 m. liepos mėn. Europos Sąjungos pagrindinių
teisių agentūros ataskaitą „Prekyba vaikais Europos Sąjungoje – Iššūkiai,
perspektyvos ir geroji patirtis“ (Child Trafficking in the EU — Challenges,
perspectives and good practices). [24] Taip pat bus pateikta informacijos apie Direktyva
2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie
yra prekybos žmonėmis aukos, grindžiamas teises. Šiuo metu išnaudojamos ne
visas direktyvos potencialas. Vieną didžiausių problemų kelia tai, kad aukoms
trūksta informacijos apie jų teises. Komisija pradėjo šiuo metu valstybių narių
pagal direktyvą taikomų prekybos žmonėmis aukų apsaugos priemonių ir sistemų
tyrimą, siekdama nustatyti, ar dabar kiek skirtingai valstybėse narėse taikoma
tvarka trukdo darniai ir veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis. http://ec.europa.eu/anti-trafficking/index,
http://ec.europa.eu/immigration
ir http://e-justice.europa.eu. [25] Pavyzdžiui, TMO kampanija http://www.buyresponsibly.org. [26] Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis 23 straipsnis. [27] Pavyzdžiui, UNODC mėlynosios širdies kampanija arba JK
mėlynojo akių raiščio kampanija. [28] Tarnybos turėtų palaikyti ryšius su teisėsaugomis
įstaigomis kitose ES ir trečiosiose šalyse. Tarnybų ekspertai turėtų dalyvauti
prekybos žmonėmis srities bylų analizės darbo grupės posėdžiuose, su ES
politikos ciklu susijusiuose posėdžiuose, kreipimosi į Europolą dėl prekybos
žmonėmis vadove minėtų ryšių palaikymo institucijų posėdžiuose ir kt. [29] 2012 m. vasario mėn. EBPO finansinių veiksmų darbo
grupės rekomendacijos dėl tarptautinių kovos su pinigų plovimu, terorizmo
finansavimu ir ginklų platinimu standartų. [30] 2011 m. Europolo atliktas ES organizuoto
nusikalstamumo grėsmės įvertinimas. Minėti sektoriai – žemės ūkis, statybos,
tekstilė, sveikatos priežiūra, namų ruoša ir sekso pramonė (žr. p. 19). [31] Minėtos agentūros – tai Europos policijos koledžas
(CEPOL), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos lyčių lygybės
institutas (EIGE), Europolas, Eurojustas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių
agentūra (FRA) ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos
valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), http://ec.europa.eu/anti-trafficking/entity.action?id=55a48066-dcf5-4e71-b191-cedcf0caa97a. [32] Komisija oficialiai įteisino įvairių formų partnerystę ir
bendradarbiauja su JT, Europos Taryba, Tarptautine migracijos organizacija,
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Pasaulio sveikatos
organizacija ir Tarptautine darbo organizacija. Tęsti bendradarbiavimą su
šiomis organizacijomis bus itin svarbu kovojant su prekyba žmonėmis organų
atėmimo tikslu. [33] Bendras komunikatas „Žmogaus teisės ir demokratija –
svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“,
COM(2011) 886 galutinis. [34] Informacijos apie daugumą projektų galima rasti Komisijos
kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainėje. [35] 2010 m. spalio 19 d. Veiksmingo Pagrindinių
teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija, COM(2010) 573
galutinis, paskelbta
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0573:FIN:LT:PDF. [36] 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas „Praktinės gairės dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos
poveikio vertinimuose“, SEC(2011) 567 galutinis. [37] Teisių vadovas (The RighT Guide), http://ec.europa.eu/anti-trafficking/entity?id=7dbb0353-cb8a-4bcc-a3fa-34dfbe01bbca. [38] Komunikatas „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas –
pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“, COM(2011) 551 galutinis. [39] CEPOL rengia policijos pareigūnams skirtus kovos su
prekyba žmonėmis mokymus, taip pat bendras mokymo programas ir elektroninius
kursus. FRONTEX parengė pasieniečiams skirtą kovos su prekyba žmonėmis mokymo
vadovą. EASO mokymo priemonių rinkinį, pavyzdžiui, mokymo modulius ir vadovus,
sudarys prekybos žmonėmis aukų nustatymo ir nukreipimo priemonės bei
informacija. [40] Komunikatas „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas.
2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“, COM(2011) 713 galutinis. [41] Kalbama apie vaikus, kuriuos tėvai palieka kilmės šalyje
išvykdami dirbti į kitą valstybę narę. [42] Atsižvelgiama į šios srities mokslinius tyrimus,
pavyzdžiui, Vaikų elgetavimo tipų ir politinių šios problemos sprendimų ES
tyrimą, JLS/2009/ISEC/PR/008-F2. [43] Žr. 2007 m. Europos Tarybos tyrimą dėl
piktnaudžiavimo internetu siekiant užverbuoti prekybos žmonėmis aukas. [44] Komunikatas „Skatinti padorų darbą visiems – Europos
Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“,
COM(2006) 249 galutinis. [45] Siekiama kuo labiau išnaudoti dabartinius prekybos
žmonėmis srities ataskaitų teikimo mechanizmus, kaip antai mechanizmus,
susijusius su ataskaitų teikimu pagal ES kovos su rimtu ir organizuotu
nusikalstamumu politikos ciklą ir su Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis
ekspertų grupės (GRETA) ataskaitomis.