26.11.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 424/52 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES reagavimo į neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais
COM(2014) 64 final
2014/C 424/08
Pranešėjas |
Antonio Polica |
Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2014 m. kovo 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES reagavimo į neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais
COM(2014) 64 final.
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2014 m. gegužės 22 d. priėmė savo nuomonę.
499-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2014 m. birželio 4–5 d. (2014 m. birželio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 167 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 |
EESRK manymu, pastaruoju metu nepaprastai suintensyvėjusi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra naujas pavojus Europos Sąjungos ekonomikai, aplinkai, socialinei sričiai, visuomenės sveikatos apsaugai ir vietinėms augalų bei gyvūnų rūšims. EESRK remia Parlamento ir Komisijos iniciatyvą parengti visapusišką ir koordinuotą strategiją, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su šia nusikalstama veikla. |
1.2 |
EESRK mano, kad tokia strategija turi būti grindžiama galiojančių tarptautinių sutarčių (visų prima CITES (1)), įstatymų, reglamentų, politikos ir įgyvendinimo priemonių tobulinimu ir koordinavimu, ja turi būti siekiama labiau integruoti visas susijusias sritis (aplinkos apsaugos, muitinės kontrolės, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir t. t.) ir užtikrinti veiksmingesnį kilmės, tranzito ir laukinių augalų ir gyvūnų galutinės rinkos šalių bendradarbiavimą. |
1.3 |
Komitetas įsitikinęs, kad tvirtesnis koordinavimas bus veiksmingas tik tada, jei bus remiamas atitinkamos ir vieningos mokymo ir informavimo sistemos, skirtos institucijoms, kurios ES ir valstybių narių lygmeniu yra atsakingos už kovą su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. |
1.4 |
EESRK mano, kad pilietinė visuomenė atlieka lemiamą vaidmenį kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tiek kilmės, tiek galutinės rinkos šalyse. Komitetas mano, kad ypač svarbus aktyvus informuotų vartotojų ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas, ir palankiai vertina ženklinimo ir atsekamumo sistemos įvedimą. |
1.5 |
Komiteto nuomone, svarbu šioje neteisėtoje prekyboje dalyvaujantiems trečiųjų šalių piliečiams suteikti naujas ir geresnes tvaraus vystymosi ir užimtumo galimybes. |
1.6 |
Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mastas sparčiai didėja dėl didelio pelningumo ir menkos teisinių sankcijų rizikos. Galimo pelno požiūriu šią tarptautinę organizuotą nusikalstamą veiką galima lyginti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, tačiau ji laikoma ne tokia svarbia ir kovai su ja skiriama daug mažiau išteklių. Be to, ES valstybėse taikomos sankcijos yra nevienodos, todėl tarptautinė organizuota nusikalstama veika perkeliama į tas šalis, kuriose bausmės yra švelnesnės arba kuriose kompetentingos institucijos veikia ne taip efektyviai. |
1.7 |
Todėl EESRK pabrėžia, kad neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais reikia priskirti sunkiems nusikaltimams, kuriems taikomos kovos su pinigų plovimu ir korupcija priemonės, ir ragina numatyti tikrai veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, pavyzdžiui, maksimalią ne mažiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. |
2. Įžanga
2.1 Aplinkybės. Duomenys apie neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais
2.1.1 |
Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, taip pat prekyba žmonėmis, narkotikais ir šaunamaisiais ginklais yra viena iš sunkiausių organizuoto nusikalstamumo formų. (2) |
2.1.2 |
2013 m. brakonieriavimas taip išaugo, kad perniek nuėjo per pastaruosius trejus dešimtmečius dėtos pastangos atkurti nykstančias rūšis (pavyzdžiui, dramblius, tigrus ir raganosius) ir tapo reali grėsmė biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam vystymuisi. |
2.1.3 |
Neteisėta medienos ruoša sudaro iki 30 proc. visos pasaulinės prekybos mediena ir lemia daugiau nei 50 proc. atogrąžų miškų naikinimo Centrinėje Afrikoje, Amazonės baseine ir Pietryčių Azijoje. Taip iš vietos gyventojų atimama vystymosi galimybė. |
2.1.4 |
Apskaičiuota, kad bendra neteisėtos žvejybos vertė siekia 19 proc. deklaruojamos visų sugaunamų žuvų vertės. |
2.1.5 |
Neteisėtos prekybos plitimo priežastis – auganti su laukiniais gyvūnais susijusių produktų – iš dramblio kaulo, raganosio ragų, tigro kaulų – paklausa, ypač kai kuriose Azijos šalyse (pvz., Kinijoje, Vietname). |
2.1.6 |
ES yra pagrindinė neteisėtų laukinės gamtos produktų paskirties rinka (3) ir didžiausias neteisėtos prekybos iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos centras. |
2.2 Neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais tiesioginis ir netiesioginis poveikis
2.2.1 |
Neteisėta prekyba laukine fauna ir flora yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo visame pasaulyje priežasčių: kiekvienais metais šimtai milijonų retų augalų ir gyvūnų rūšių yra paimami iš jų gamtinės aplinkos ir parduodami juodojoje rinkoje. |
2.2.2 |
Dėl neteisėto medžių kirtimo nyksta didžiausi planetos miškingi plotai, mažėja biologinė įvairovė, stiprėja šiltnamio efektas, taip pat dažnėja konfliktai dėl teritorijų ir išteklių valdymo, o vietos bendruomenės praranda ekonominę galią. |
2.2.3 |
Dėl neteisėtos žvejybos prarandami žuvų ištekliai, nyksta jūrų buveinės, iškraipoma konkurencija ir daromas neigiamas poveikis pakrančių bendruomenėms, ypač besivystančiose šalyse. |
2.2.4 |
Laukinių augalų ir gyvūnų nykimo pavojus didėja ir dėl kitų veiksnių, tokių kaip netvarus žemės naudojimas, klimato kaita, pernelyg intensyvus vaistinių augalų naudojimas ir intensyvus turizmas, ypač susijęs su „grobuoniška“ medžiokle. |
2.2.5 |
Globalizuotas vartojimas gali lemti stiprų aplinkos poveikį biologinei įvairovei, dėl ko gali išnykti ekosistemos ir sumažėti vietinių rūšių gebėjimas išlikti (4). |
2.2.6 |
Neteisėta prekyba laukinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims. Nelegaliai per Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją gabenamos gyvūnų rūšys nėra sertifikuotos veterinarijos tarnybų ir gali sukelti ligų, ypač ūkinių gyvūnų išplitimą. Išvengiant atitinkamos augalų sveikatos kontrolės vietinėms tiek auginamoms, tiek laukinėms augalų rūšims, kyla didelė rizika užsikrėsti naujomis ligomis. Be to, manoma, kad 75 proc. naujai atsirandančių infekcinių ligų sukelia gyvūnai ir kad daugumą jų platina laukinių gyvūnų rūšys. Neteisėta prekyba tokiomis rūšimis didina pasaulinių epidemijų, tokių kaip paukščių gripas H5N1 ir SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas) riziką (5). |
2.3 Teisės aktų nuorodos
2.3.1 |
Nuo 1973 m. Vašingtono konvencija (CITES) reglamentuojama prekyba tam tikromis nykstančiomis gyvūnų ir augalų rūšims (jų eksportas, reeksportas, importas, tranzitas, perkrovimas arba laikymas kokiu nors tikslu). Konvencijos tikslas – išsaugoti ir tausiai eksploatuoti gyvūnų ir augalų populiacijas pasaulio mastu. |
2.3.2 |
Savo 2013 m. balandžio 26 d. rezoliucijoje Jungtinių Tautų Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės komisija neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais apibrėžė kaip rimtą tarptautiniu mastu organizuotų nusikalstamų grupuočių vykdomą organizuoto nusikalstamumo formą. |
2.3.3 |
Faktas, kad kai kurios ginkluotos grupuotės savo neteisėtą veiklą finansuoja iš neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais gautomis lėšomis, paskatino JT generalinį sekretorių (ataskaita S/2013/297) ir JT Saugumo Tarybą (Rezoliucija 2013/2121) brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą aukiniais augalais ir gyvūnais pripažinti nestabilumą Užsachario Afrikoje kurstančių veiksnių, keliančių grėsmę taikai ir saugumui. Be to, 2014 m. sausio mėn. Saugumo Taryba pirmą kartą patvirtino tikslines sankcijas asmenims, užsiimantiems neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje. |
2.3.4 |
2013 m. birželio mėn. didžiojo aštuoneto (G 8) šalių vadovai įsipareigojo priimti kovos su neteisėta prekyba saugomomis ar nykstančiomis laukinių augalų ir gyvūnų rūšimis priemones ir pasiūlyti politinę ir ekonominę paramą regioninei ir tarptautinei sienų kontrolei užtikrinti siekiant spręsti korupcijos ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo problemas. |
2.3.5 |
Savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliucijoje (2013/2747(INI)) Europos Parlamentas paragino Komisiją parengti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą ir numatyti tiek valstybių narių, tiek tarptautinio lygmens veiksmų strategiją, taip pat konkrečius terminus ir tikslus. |
2.3.6 |
2014 m. Londono deklaracijoje (6) nustatyti nauji, ambicingesni kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tikslai, visų pirma, iš dalies pakeisti galiojantys teisės aktai siekiant brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais priskirti prie „sunkių nusikaltimų“, atsisakyti naudoti nykstančias rūšis, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinuoti kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tinklus (7). |
2.3.7 |
2014 m. balandžio 2–3 d. priimtoje ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio baigiamojoje deklaracijoje numatyta imtis bendrų veiksmų siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais. |
3. Atsakymai į konsultacijose pateiktus klausimus
3.1 Ar ES galiojanti kovos su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais politikos sistema ir teisinė bazė yra adekvačios?
3.1.1 |
EESRK mano, kad dabartinė ES valstybėse narėse galiojanti teisinė sistema vis dar neleidžia veiksmingai kovoti su nusikaltimais aplinkai, kadangi taikomos nepakankamai griežtos sankcijos. |
3.2 Ar ES galiojanti kovos su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais politikos sistema ir teisinė bazė yra adekvačios?
3.2.1 |
Atsižvelgiant į dabartines tarptautines aplinkybes būtina parengti valstybėms narėms privalomus teisės aktus, kuriuose būtų numatyti vienodi valstybių narių veiksmingų patikrų ir kontrolės kriterijai, visų pirma šiuo tikslu koordinuoti įvairias baudžiamosios teisės nuostatas dėl gamtos apsaugos. |
3.2.2 |
EESRK pritaria pasiūlymui parengti veiksmų planą, panašų į anksčiau priimtus kovos su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, neteisėta prekyba ginklais ir žmonėmis, planus. |
3.3 Kaip ES galėtų sustiprinti visų lygmenų politinį ryžtą kovai su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais? Kokios diplomatinės priemonės geriausiai padėtų užtikrinti skirtingų tarptautinių iniciatyvų derėjimą?
3.3.1 |
EESRK palankiai vertina vis didesnes kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais diplomatines pastangas (pirmiausia kilmės, tranzito ir pardavimo šalių), kurių dėka neseniai pasirašyti susitarimai, atspindintys bendrą siekį imtis ryžtingų ir neatidėliotinų veiksmų siekiant užkirsti kelią produktų, gautų iš nykstančių rūšių, paklausai ir pasiūlai (8). Komitetas tikisi, kad tarptautinė bendruomenė imsis veiksmų, kurie padėsi panaikinti šią nelegalią rinką, užtikrinti bendros ir patikimos teisinės sistemos taikymą ir skatinti tvarų gamtos išteklių valdymą įtraukiant vietos bendruomenes. |
3.3.2 |
EESRK ragina ES skatinti parengti bendrą kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais strategiją remiantis iš naujo apibrėžtais JTO programos po 2015 m. tikslais. |
3.4 Kokioms tarptautinio lygmens priemonėms ES turėtų skirti daugiausia dėmesio, kad būtų sustiprintas kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir šio proceso valdymas?
3.4.1 |
Komitetas mano, kad užtikrinus vienodomis taisyklėmis, metodais ir tikslais grindžiamą įvairių nacionalinių institucijų veiksmų koordinavimą būtų galima veiksmingiau stebėti, nustatyti ir kontroliuoti teisėtą prekybą muitinės postuose. Būtų naudinga, kad ES skatintų veiksmus, kurie sudarytų geresnes sąlygas valstybių narių institucijoms veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant suderinti veiklą ir metodus, taip pat numatant paramą naujoms šalims partnerėms (pvz., laikina mentorystė). |
3.4.2 |
Tačiau naujas galimybes nelegaliai prekybai atvėrė elektroninė prekyba, kurią sunku kontroliuoti nepakenkiant teisėtos prekybos formoms. EESRK su susidomėjimu stebi geriausią praktiką, pavyzdžiui, Italijos Corpo Forestale ir dviejų didžiausių internetinių skelbimų svetainių (eBay annunci ir Subito.it), pasirašytą susitarimo protokolą, pagal kurį numatyta pateikti daugiau vartotojams naudingos išsamios informacijos, taip pat galimybė skubiai pašalinti įtartinais laikomus pranešimus. Susitarime taip pat numatyta kontroliuoti skelbimus naudojant „filtrus“, leidžiančius skelbti tik skelbimus, užtikrinančius parduodamų prekių atsekamumą. |
3.4.3 |
Tarptautiniai įsipareigojimai turi būti siejami su laisvosios prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatytu reikalavimu laikytis daugiašalių susitarimų aplinkos ir prekybos, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose. Labai svarbu ir toliau įgyvendinti CITES konvencijoje numatytus tarptautinės prekybos laukine fauna ir flora tikslus, pagal kuriuos susijusios šalys imasi konkrečių kovos su kontrabanda ir prekyba tam tikromis nykstančiomis rūšimis veiksmų. |
3.4.4 |
Tarptautinio kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumo (angl. ICCWC) (9), kurį sudaro CITES, Interpolas, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC), Pasaulio muitinių organizacija, ir Pasaulio bankas, subjektų žinios gali užtikrinti veiksmų, kuriais siekiama teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais reguliuojančių susitarimų nuostatų atitikties priežiūros gebėjimų stiprinimo, veiksmingumą. EESRK mano, kad į konsorciumo veiklą turi būti įtraukti geriausi Europos profesionalai. Jie turėtų vykdyti informavimo kampanijas, padėti nacionalinėms valdžios institucijoms ir, svarbiausia, užtikrinti už kontrolę atsakingų pareigūnų ir valdininkų mokymą. |
3.4.5 |
Teisinės valstybės įtvirtinimas ir stiprinimas laukinių augalų ir gyvūnų kilmės šalyse ir kartu kova su korupcija yra būtinos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais panaikinimo sąlygos. Todėl EESRK ragina ES tiesiogiai prisidėti, įskaitant finansiškai, įgyvendinant šias priemones, kurių tikslas padėti kurti prokuratūras ir teismus ir kartu informuoti vietos valdžios institucijas. |
3.5 Kokiomis priemonėmis Europos Sąjungai labiausiai tiktų reaguoti į tarptautinę ir europinę neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų paklausą? Kokį vaidmenį šioje srityje galėtų atlikti pilietinė visuomenė ir privatusis sektorius?
3.5.1 |
Siekiant sėkmingai kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais būtina imtis dvejopų veiksmų, kurie, įgyvendinant atgrasymo nuo sukčiavimo ir sankcijų strategiją, padėtų su mažinti tiek pasiūlą, tiek paklausą. EESRK mano, kad siekiant šio tikslo labai svarbus aktyvus informuotų privačiojo sektoriaus ir vartotojų dalyvavimas. |
3.5.2 |
EESRK pritaria Londono deklaracijoje pabrėžtam poreikiui įvesti konkrečias priemones siekiant užtikrinti, kad privatus sektorius veiktų atsakingai, ir ragina parengti ženklinimo ir atsekamumo sistemą, kuri padėtų garantuoti prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais teisėtumą ir tvarumą (ekonominiu, aplinkos vietos bendruomenių požiūriu). Būtų galima pasekti šiuo metu galiojančios prekybos ikrais ir atogrąžų mediena sistemos pavyzdžiu (10). |
3.5.3 |
Be to, EESRK mano, kad svarbu informuoti pilietinę visuomenę ir vartotojus apie itin didelę neteisėtos prekybos žalą aplinkai ir jos neigiamą poveikį būsimoms kartoms. EESRK dar kartą primena, kad yra pasirengęs skatinti iniciatyvas, kurias šioje srityje ES norės įgyvendinti institucijose (pvz., mokyklose, muziejuose) arba pasitelkiant tinklus, rengiant konferencijas, reklamas, dokumentinę medžiagą tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ir šiuo tikslu pasinaudoti Komitete įkurtu ES ir Afrikos ekonominių ir socialinių dalyvių tinklu. |
3.6 Kaip ES galėtų geriausiai sukurti pridėtinę vertę spręsdama prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais poveikio taikai ir saugumui problematiką?
3.6.1 |
EESRK mano, kad šiuo atveju reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tų rūšių augalus ir gyvūnus, kurie dėl savo didžiulės vertės yra atsidūrę organizuoto nusikalstamumo akiratyje, o tai kelia grėsmę vidaus saugumui ar netgi taikai pasaulyje. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad ES ir pasauliniu lygmeniu, bendradarbiaujant su Europolu, Interpolu ir kitomis organizacijomis bei su šia problema daugiausia susiduriančiomis valstybėmis, būtų imtasi reikiamų priemonių. |
3.6.2 |
EESRK gerai supranta, kad pastaruoju metu pasaulio mastu kilusios epidemijos, pavyzdžiui, paukščių gripas H5N1 ir SŪRS yra netiesioginė neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais pasekmė. Taigi pirmiau minėta ženklinimo ir atsekamumo sistema kartu su atitinkamu veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės mechanizmu gali padėti užkirsti kelią pasaulio masto epidemijų kilimui ir plitimui. |
3.7 Kaip ES galėtų bendradarbiavimo priemonėmis geriau prisidėti prie besivystančių šalių gebėjimų išsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais stiprinimo?
3.7.1 |
Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos, įgyvendinamos platesniu mastu nei prekybos ir (arba) partnerystės susitarimai su trečiosiomis šalimis, gali būti svarbiausia priemonė panaikinti neteisėtą prekybą. |
3.7.2 |
NVO gali atlikti esminį vaidmenį rengiant informavimo kampanijas ir remiant paklausos mažinimo politiką ir būti jungiamąja institucijų ir atitinkamų gyventojų grandimi. |
3.7.3 |
Komitetas pabrėžia, kad būtina suteikti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais susijusių trečiųjų šalių gyventojams daugiau kitų tvaraus vystymosi ir užimtumo galimybių, tarp kurių neteisėtos veiklos pavertimas teisėta (pavyzdžiui, atsakingas turizmas) (11). |
3.8 Kokių priemonių galima imtis siekiant pagerinti duomenis apie nusikaltimus laukinei gamtai Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad formuojama politika būtų tiksliau orientuota?
3.8.1 |
EESRK mano, kad tarptautinių saugumo institucijų (Europolas, Interpolas ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC)) renkama, kaupiama ir analizuojama informacija apie nusikaltimus (duomenų bazės) gali padėti geriau suprasti organizuoto nusikalstamumo strategijas ir užkirsti kelią su juo susijusiai veiklai. |
3.8.2 |
Šioje srityje TRAFFIC (12) gali suvaidinti svarbų vaidmenį, t. y. informuoti tarptautinę bendruomenę ir padėti skleisti duomenis ir informaciją apie neteisėtą prekybą visoms susijusioms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams. |
3.9 Kokių priemonių būtų galima imtis siekiant, kad aplinkosaugos institucijos, policija, muitinė ir prokuratūra valstybėse narėse griežčiau užtikrintų kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taisyklių vykdymą, ir kaip sustiprinti šių institucijų bendradarbiavimą? Kaip galėtų būti padidintas teismų pareigūnų informuotumas?
3.9.1 |
Nusikaltimai aplinkai yra glaudžiai susiję su korupcija ir neteisėtos kilmės pinigų srautais, todėl Komitetas pabrėžia, kad neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais reikia priskirti nusikaltimams, kuriems taikomos kovos su pinigų plovimu ir korupcija priemonės. Todėl Komitetas palankiai vertina pasiūlymą nustatyti gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip naudoti ad hoc finansinius instrumentus (pvz., išsamaus patikrinimo) siekiant kuo veiksmingiau užtikrinti produktų atsekamumą ES ir tarptautiniu lygmeniu. |
3.9.2 |
EESRK ragina numatyti iš tiesų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas visų pirma siekiant kovoti su plataus masto tarptautinių nusikalstamų organizacijų vykdoma neteisėta prekyba. Todėl ES parengtais teisės aktais turi būti užtikrinta, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bus laikoma „sunkiu nusikaltimu“, už kurį baudžiama maksimalia ne mažiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme. |
3.9.3 |
EESRK mano, kad ypač svarbu informuoti visas valdžios institucijas, dalyvaujančias sprendžiant neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais problemas, atitinkamai parengti ne tik už kontrolę atsakingus darbuotojus, bet ir kompetentingus teisėsaugos organus. Šie veiksmai turi būti numatyti tarp naujų nacionalinių valdžios institucijų ir ES koordinavimo priemonių, kurias įgyvendinant, kai tik įmanoma, taip pat turės dalyvauti trečiųjų šalių institucijos. |
3.10 Kaip esamas ES ir valstybių narių lygmens kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones būtų galima geriau panaudoti kovai su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais? Kokių papildomų priemonių reikėtų numatyti, pavyzdžiui, dėl sankcijų? Kuo šiuo klausimu galėtų prisidėti Europolas ir Eurojustas?
Kova su šiais nusikaltimais turėtų tapti vienu iš Europolo prioritetų, įskaitant, kaip nurodo Europos Komisija, strateginį valstybių narių policijos koordinavimą, galintį padėti veiksmingai kovoti su saugomų floros ir faunos rūšių gaudymu, rinkimu, laikymu, prekyba ir platinimu, taip pat neteisėta prekyba jų dalimis ir antriniais produktais.
2014 m. birželio 5 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Henri MALOSSE
(1) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (1973 m.).
(2) Jungtinių Tautų Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės komisijos priimta rezoliuciją, kurią parėmė JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba.
(3) Pastaraisiais metais pastebėta, kad ES valstybėse narėse išaugo neteisėta prekyba tam tikromis retomis paukščių, koralų, žuvų ir vėžlių rūšimis.
(4) Pavyzdžiui, Azijoje dėl didėjančios kašmyro paklausos išaugo naminių rūšių auginimo veikla, dėl kurios vietos didžiųjų plėšrūnų (pvz., vilkų, snieginių leopardų) maisto grandinės pagrindą sudarantys žolėdžiai laukiniai gyvūnai (antilopės, laukiniai arkliai, asilai) netenka vis didesnių teritorijų plotų. Šaltinis: tyrimas Globalization of the Cashmere Market and the Decline of Large Mammals in Central Asia, paskelbtas leidinyje Conservation Biology.
(5) Šaltinis: Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaita – http://awsassets.panda.org/downloads/wwffightingillicitwildlifetrafficking_french_lr.pdf
(6) Pasirašė valstybių vadovai, ministrai ir 46 šalių, priklausančių neteisėtos prekybos laukine gamta konferencijai, atstovai (2014 m. vasario 12–13 d.).
(7) Kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais vykdymo užtikrinimo tinklai (angl. wildlife enforcement networks) yra tarpvyriausybinės regioninio lygmens iniciatyvos, kuriomis siekiama keistis šioje srityje sukaupta informacija ir gerąja praktika http://www.cites.org/eng/news/pr/2013/20130307_wen.php
(8) Londono deklaracija, 2014 m. vasario 14 d.
(9) International Consortium on Combating Wildlife Crime.
(10) Pagal CITIES nustatyta universali ženklinimo sistema, skirta nustatyti ikrus, kurie gali būti importuojami tik gavus atitinkamus kompetentingų institucijų leidimus. Prekybos mediena srities ES teisės aktais siekiama atgrasinti nuo neteisėtos prekybos atogrąžų mediena remiant nacionalinių atsekamumo sistemų, padedančių stiprinti partnerystės šalių valdymą, kūrimą. Nuo 2013 m. kovo mėn. ES draudžia importuoti medieną ir jos gaminius iš kitų pasaulio šalių, jei ši mediena buvo kertama nelegaliai, ir ragina valstybių narių valdžios institucijas kontroliuoti ir, prireikus, bausti neaiškios kilmės medieną pardavinėjančius asmenis.
(11) Atsakingas turizmas apima natūralios aplinkos, kurioje jis plėtojamas, išsaugojimą kartu skiriant dėmesį vietiniams gyventojams, kuriems būtina užtikrinti pajamas. Sąmoningas arba ekologinis turizmas padės daugeliui šalių įveikti skurdą, daugeliui šeimų – išgyventi ir apsaugoti ir išsaugoti gamtą ir gyvūnus.
(12) http://www.traffic.org/