Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“

(COM(2020) 741 final)

(2021/C 286/26)

Pranešėjas

Marcin Wiesław NOWACKI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 2 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 14
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	239 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina šią strategiją, kuria siekiama panaudoti jūrų atsinaujinančiosios energijos potencialą ateityje neutralizuojant poveikį klimatui.

1.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus į nacionalinius ir regioninius jūrinių teritorijų planavimo valdymo planus įtraukti jūrų atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslus.

1.3.

Komitetas mano, kad į strategiją reikėtų įtraukti skaičiavimus, kaip vėjo energija padės iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio.

1.4.

EESRK pritaria požiūriui, kad gerai reguliuojama energijos rinka turėtų siųsti tinkamus signalus investicijoms. Komiteto nuomone, nuspėjama ir stabili reguliavimo aplinka yra labai svarbi plėtojant jūros vėjo energetiką.

1.5.

EESRK pažymi, kad dėl tam tikrų ypatumų, pavyzdžiui, jūros gylio ir artumo kitoms šalims, hibridinius projektus galima įgyvendinti tik Šiaurės ir Baltijos jūrose. Be to, atsižvelgdamas į numatomą plėtros tempą, EESRK mano, kad ES ir nacionaliniai veiksmai pirmiausia turėtų būti sutelkti į pažangiausių projektų, kuriuos planuojama prijungti prie nacionalinės elektros energijos sistemos radialinėmis jungtimis, potencialo išnaudojimą.

1.6.

EESRK apgailestauja dėl paviršutiniškai strategijoje sprendžiamos naudotų vėjo jėgainių perdirbimo problemos ir rekomenduoja Komisijai skirti deramą dėmesį eksploatavimo nutraukimo išlaidų klausimui. EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad švari energija pagerintų ne tik vietos aplinkos oro kokybę, bet ir būtų naudinga visai aplinkai ir klimatui.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad nustatomas Šiaurės jūros, Baltijos jūros, Viduržemio jūros, Juodosios jūros, ES Atlanto vandenyno ir ES salų potencialas. Suprantama, kad, atsižvelgiant į esamos infrastruktūros teikiamas galimybes, Šiaurės jūros baseine pirmenybė teikiama naujų projektų kūrimui. Tačiau, Komitetas pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir socialinę bei ekonominę sanglaudą ES, reikia proporcingų investicijų į jūros vėjo elektrinių parkus visuose ES jūrų baseinuose.

1.8.

EESRK pritaria pasiūlymui iš dalies pakeisti TEN-E reglamentą, kad į jį būtų įtrauktas vieno langelio principas jūrinės energetikos projektams.

1.9.

EESRK nerimą kelia tai, kad trūksta tikslios informacijos apie konkrečias priemones ir paramos būdus, nes dėl to atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimui gali kilti pavojus. Komiteto nuomone, pagal esamas programas turėtų būti sukurta bendra priemonė, skirta jūros vėjo energijos projektams finansuoti. Toks požiūris turėtų būti taikomas ir kitų rūšių atsinaujinantiems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, sausumos vėjo energijai ir fotovoltinei technologijai, siekiant įgyvendinti Europos energetikos sąjungos ir Antrosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos siekius: konkrečiai numatoma didinti decentralizuotos ir regioninės gamybos objektų skaičių, plėsti papildomą regioninės vertės kūrimo potencialą, kurti darbo vietas ir užtikrinti, kad įgyvendinant šią politiką pirmenybė būtų teikiama piliečiams, kad jie taptų aktyviais gamintojais ir gaminančiais vartotojais. Šiuo požiūriu EESRK su tam tikru susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija šiuo metu dėmesį skiria „tik“ jūrų išteklių ir vandenilio technologijų klausimams, tačiau neatsižvelgia į šiuos decentralizuotus metodus.

1.10.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios investicijos į jūros vėjo elektrinių parkus turėtų kuo labiau prisidėti prie arčiausiai investicijų objekto esančių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, skatinant dalyvavimą projekte arba „vietos turinio veiksnį“.

1.11.

EESRK pritaria, kad strategiją reikia papildyti įgūdžių ugdymo ir švietimo sistemų jūros vėjo energetikos srityje planu.

1.12.

EESRK pripažįsta ES norą pirmauti jūros vėjo energijos sektoriuje, ir džiaugiasi, galėdamas paremti jo plėtrą, tačiau ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Todėl Komitetas tikisi, kad Komisija kuo greičiau papildys atviros jūros strategiją sausumos strategija.

2.   Įžanga

2.1.

Šios nuomonės tema – 2020 m. lapkričio 18 d. paskelbta ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija. Ši strategija yra neatsiejama Europos žaliojo kurso dalis.

2.2.

Poveikio vertinime, pridedamame prie 2030 m. klimato tikslų plano, numatyta, kad iki 2030 m. daugiau kaip 80 proc. elektros energijos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o norint pasiekti 2050 m. klimato tikslą, reikia, kad jūros vėjo energija būtų 300 GW galios, kurią turės papildyti maždaug 40 GW vandenynų energijos. Šioje nuomonėje aptariama strategija parodo, kaip ES gali tai pasiekti.

3.   Bendrosios pastabas

3.1.

Strategijos tikslas – paspartinti perėjimą prie švarios energijos, kartu užtikrinant, kad būtų toliau siekiama svarbių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje tikslų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo paskelbta ši strategija, yra šios: — įsipareigojimų pagal pirmąjį pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos švelninimo (2015 m. Paryžius) įgyvendinimas, — Europos ekonomikos konkurencingumo atkūrimas didinant energijos vartojimo efektyvumą, — naujų darbo vietų kūrimas didinant investicijų apimtį, padėsiantis sušvelninti COVID-19 pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį ir prisidėsiantis prie Europos ekonomikos vystymosi.

3.2.

Pagal šią strategiją jūros vėjo elektrinių galia iki 2030 m. bus padidinta nuo dabartinių 12 GW iki mažiausiai 60 GW, o iki 2050 m. – iki 300 GW. Be to, Komisija ketina iki 2050 m. šią galią papildyti 40 GW vandenynų energijos ir kitų naujųjų technologijų, pavyzdžiui, plūduriuojančio vėjo ir plūdriosios fotovoltinės įrangos.

3.3.

Šiems tikslams pasiekti reikia maždaug 800 mlrd. EUR investicijų. Taip pat būtinas aktyvesnis ES ir valstybių narių Vyriausybių dalyvavimas, nes pagal dabartinę politiką esama ir numatoma įrengtoji galia 2050 m. sudarytų tik apie 90 GW.

3.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad pristatyta ši strategija, apimanti reguliavimo pasiūlymus ir priemones, kurios leidžia sutelkti dėmesį į bendradarbiavimo jūros vėjo energijos srityje plėtojimą, stiprinimą ir gilinimą.

3.5.

Komitetas pažymi, kad pirmiau minėti duomenys ir informacija atspindi investuotojų, ES pramonės ir perdavimo bei skirstymo sistemų operatorių patiriamų sunkumų mastą. Strategijoje pateikiamos optimistinės perspektyvos, pavyzdžiui, galimybės skatinti privačias investicijas ar kurti naujas darbo vietas. Tačiau Komitetas pažymi, kad strategijoje naudojama tik netiksli informacija apie jūros vėjo energijos vystymo prognozes darbo vietų kūrimo kontekste. Be to, svarbu pažymėti, kad papildomų darbo vietų bus sukurta ne tik energetikos sektoriuje, bet ir vykdant veiklą sausumoje, pavyzdžiui, uostų plėtros ir laivybos srityse. Strategijoje taip pat nagrinėjamas šio sektoriaus vystymosi poveikis ES BVP.

3.6.

EESRK pažymi, kad strategija yra paremta tarpusavyje susijusia aplinka, kurioje jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetika turi sugyventi su tam tikra „kita jūroje vykdoma veikla“ (turizmu, žuvininkyste, akvakultūra ir t. t.), hibridiniai projektai sąveikauja su tarpvalstybinėmis jungiamosiomis linijomis, plėtra grindžiama daugelyje šalių nustatytais tikslais, o jūros projektus gali finansuoti žemyninės šalys. Kadangi jūroje vykdomus projektus bendrai finansuoja ES, EESRK rekomenduoja užtikrinti skaidrumą naštos ir naudos pasidalijimo požiūriu.

3.7.

EESRK apgailestauja, kad į strategiją neįtrauktas apskaičiuotas vėjo energetikos indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą iki nulio 2050 m. Susitelkimas tik į įrengtąją galią reiškia, kad į šį svarbų veiksnį žaliojo kurso tikslams pasiekti neatsižvelgiama.

4.   Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų perspektyvos

4.1.

ES jūriniuose įrenginiuose pagaminama 12 GW, t. y. 42 proc. pasaulio jūros vėjo elektrinių galios. Dauguma projektų yra susiję su jūros dugne įrengtomis jėgainėmis. Komitetas mano, kad ši technologija pasiekė tam tikrą brandos lygį – tai patvirtina faktas, kad per 10 metų jūros vėjo energijos atveju bendrosios išlygintosios elektros energijos gamybos sąnaudos (LCOE) sumažėjo 44 proc.

4.2.

Komitetas abejoja, ar jūros vėjo energetikos vystymo strategija turėtų būti grindžiama tokių technologijų, kaip hibridiniai projektai, plėtojimu, ir atkreipia dėmesį į būtinybę gaminti konkurencingomis kainomis parduodamą energiją, kuri padėtų atkurti ES ekonomiką po koronaviruso krizės.

5.   ES jūrų baseinai: didžiulis ir įvairiapusiškas potencialas diegti jūros atsinaujinančiuosius išteklius

5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad nustatomas Šiaurės jūros, Baltijos jūros, Viduržemio jūros, Juodosios jūros, ES Atlanto vandenyno ir ES salų potencialas. Strategijoje nustatytas jūrų baseinų potencialą leis tinkamai planuoti reguliavimo veiksmus ir pasiekti tikslus.

5.2.

Suprantama, kad, atsižvelgiant į esamos infrastruktūros teikiamas galimybes, Šiaurės jūros baseine pirmenybė teikiama naujų projektų kūrimui. Tačiau, Komitetas pabrėžia, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir socialinę bei ekonominę sanglaudą ES, reikia tokio energijos rūšių derinio, kuriame nebūtų pernelyg pasikliaunama vienu energijos šaliniu, taip pat reikia proporcingų investicijų į jūros vėjo elektrinių parkus visuose ES jūrų baseinuose.

5.3.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad jūros vėjo energetikos vystymo strategija juda regionalizavimo kryptimi.

6.   Jūrinių teritorijų planavimas siekiant tvariai valdyti erdvę ir išteklius

6.1.

Siekiant paspartinti vėjo energetikos plėtrą, būtina užtikrinti tinkamą jūrinių įrenginių ir kitų jūros erdvės naudojimo būdų sambūvį, kartu apsaugant biologinę įvairovę. EESRK palankiai vertina pasiūlymus į nacionalinius ir regioninius jūrinių teritorijų valdymo planus įtraukti jūrų atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslus ir ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kad 3 proc. Europos jūrų erdvės, reikalingos jūrinei atsinaujinančiųjų išteklių energijai plėsti, yra vidurkis ir kad reikia atsižvelgti į konkrečius veiksnius, pavyzdžiui, vėjo pobūdį ir įvairių rūšių aplinką.

6.2.

EESRK sutinka, kad rengiant ir skelbiant valdymo planus įmonėms ir investuotojams būtų pranešama apie Vyriausybių ketinimus ateityje plėtoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių, sudarant palankesnes sąlygas viešojo ir privataus sektorių planavimui.

6.3.

Šiuo metu atliekamas išsamus ir ilgas įrenginių poveikio aplinkai vertinimas priimant visus būtinus administracinius sprendimus. Todėl EESRK pritaria pasiūlymui iš dalies pakeisti TEN-E reglamentą, kad į jį būtų įtrauktas vieno langelio principas jūrinės energetikos projektams.

7.   Naujas požiūris į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tinklo infrastruktūrą

7.1.

Dauguma šiuo metu eksploatuojamų jūros vėjo jėgainių parkų yra nacionaliniai projektai, tiesiogiai sujungti su krantu radialinėmis jungtimis. Tačiau, siekiant paspartinti jūros vėjo energetikos plėtrą, sumažinti sąnaudas ir naudojamą jūrinę teritoriją, siūloma sutelkti dėmesį į hibridinius projektus. Tokia sistema yra tarpinė tarp tradicinių projektų, radialinėmis jungtimis prijungtų prie nacionalinės elektros energijos sistemos, ir viso sudėtingojo tinklo modelio. Strategijoje taip pat pateikiama gana optimistinė prielaida, kad kaimyninės valstybės narės turėtų kartu nustatyti plataus užmojo tikslus, susijusius su jūros vėjo energija.

7.2.

EESRK pažymi, kad dėl tam tikrų ypatumų, pavyzdžiui, jūros gylio ir artumo kitoms šalims, hibridinius projektus galima įgyvendinti tik Šiaurės ir Baltijos jūrose. Be to, atsižvelgdamas į numatomą plėtros tempą, EESRK mano, kad ES ir nacionaliniai veiksmai pirmiausia turėtų būti sutelkti į pažangiausių projektų, kuriuos planuojama prijungti prie nacionalinės elektros energijos sistemos radialinėmis jungtimis, potencialo išnaudojimą.

8.   Aiškesnė ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos reguliavimo sistema

8.1.

EESRK pritaria požiūriui, kad gerai reguliuojama energijos rinka turėtų siųsti tinkamus ženklus investicijoms. Komiteto nuomone, nuspėjama ir stabili reguliavimo aplinka yra labai svarbi plėtojant jūros vėjo energetiką.

8.2.

Numatomas tarpvalstybinių energetikos projektų svarbos padidėjimas reiškia, kad reikia patikslinti elektros energijos rinkos taisykles, kurios buvo pateiktos prie šios strategijos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

8.3.

Dabartinėje teisinėje sistemoje nebuvo numatytos inovatyvios technologijos, pavyzdžiui, hibridinių energijos salų ar vandenilio gavybos atviroje jūroje. Komisija siūlo sukurti atskirą jūrų rinkos zoną, kurioje būtų numatyta galimybė dalį perkrovos pajamų perskirstyti gamintojams – tai būtų geriausias hibridinių projektų reguliavimo modelis. EESRK pritaria tikslui sukurti jūrines prekybos zonas, darant prielaidą, kad jos supaprastins energijos rinkos reguliavimą.

8.4.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti investuotojų pajamų stabilumą. Komitetas ragina lanksčiau skatinti jūrų vėjo energetikos plėtrą valstybėse narėse, kuriose ši technologija yra ankstyvame vystymosi etape, be kita ko, teikiant tiesioginę paramą be konkurencinės procedūros, laikantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatų.

9.   Privataus sektoriaus investicijų į jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius mobilizavimas: ES lėšų vaidmuo

9.1.

Apskaičiuota, kad strategijos įgyvendinimui reikia beveik 800 mlrd. EUR investicijų: apie du trečdaliai šios sumos turės būti investuoti į susijusią tinklo infrastruktūrą, o trečdalis – į elektros energijos gamybą jūroje. Per 10 metų iki 2020 m. investicijos į Europos sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos tinklus sudarė apie 30 mlrd. EUR. Strategijoje numatoma per ateinantį dešimtmetį investicijas padidinti iki daugiau kaip 60 mlrd. EUR, o po 2030 m. – dar daugiau. Be to, strategijoje reiškiamas lūkestis, kad didžioji šių investicijų dalis bus gauta iš privataus kapitalo. Tačiau iš dokumento matyti, kad Komisija, Europos investicijų bankas ir kitos finansų įstaigos bendradarbiaus remdamos strategines investicijas į jūros vėjo energiją.

9.2.

EESRK nerimą kelia tai, kad trūksta tikslios informacijos apie konkrečias priemones ir paramos būdus, nes dėl to atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimui gali kilti pavojus. Remiantis dabartine strategija, investuotojai galės naudotis aštuoniais skirtingais ES fondais. Šioje srityje numatomos proporcijos nenurodytos, visų pirma nežinomas ES lėšų dalies dydis. Komiteto nuomone, labai svarbu pagal esamas programas sukurti vieną priemonę, skirtą jūros vėjo energijos projektams finansuoti, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų greitai finansuojami ir plėtojami. Be to, toks požiūris turėtų būti taikomas ir kitų rūšių atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

9.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios investicijos į jūros vėjo elektrinių parkus turėtų kuo labiau prisidėti prie arčiausiai investicijų objekto esančių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, skatinant dalyvavimą projekte arba „vietos turinio veiksnį“.

9.4.

Strategijoje numatyta galimybė sukurti atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, kurį taikant būtų galima dalytis jūrinių energetikos projektų teikiama nauda su pakrantės neturinčiomis valstybėmis narėmis. Komiteto nuomone, prielaida, kad žemyninės valstybės narės norėtų vėjo energiją finansuoti iš nuosavų išteklių mainais į statistinę naudą, yra pernelyg optimistinė.

10.   Mokslinių tyrimų ir inovacijų sutelkimas į jūroje vykdomų projektų rėmimą

10.1.

EESRK yra labai nusivylęs dėl to, kaip strategijoje sprendžiama naudotų vėjo jėgainių perdirbimo problema. Strategijoje teigiama, kad būtina sistemingiau integruoti „žiedinio projektavimo“ principą į atsinaujinančiųjų energijos išteklių mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau joje nepateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima įgyvendinti šį principą. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad panaudotų vėjo jėgainių menčių perdirbimas sausumoje yra vis didėjanti problema tokiose vietose kaip Vokietija, kur svarstoma galimybė jas palaidoti žemėje. Reikėtų pažymėti, kad jūros vėjo jėgainės yra daug didesnės, todėl problemos mastas dar didesnis.

10.2.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad švari energija pagerintų ne tik vietos oro kokybę, bet ir būtų naudinga visai aplinkai ir klimatui. EESRK nepritaria sparčiai jūros vėjo energetikos plėtrai neįvertinus galimo jos poveikį aplinkai ir rekomenduoja Komisijai skirti tinkamą dėmesį eksploatavimo nutraukimo sąnaudų problemai: realiai tais atvejais, kai projektus finansuoja ES, šios sąnaudas turėtų būti įvertintos iš anksto ir paisoma atitinkamos atsakomybės.

10.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad naująją strategiją reikia papildyti įgūdžių ugdymo ir švietimo sistemų jūros vėjo energetikos srityje planu, kurį parengs Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniai direktoratai. Įgūdžių ugdymas yra esminis šio sektoriaus vystymosi elementas. Siekiant tvaraus ir spartaus šio sektoriaus vystymosi, reikia įgyvendinti mokymo programas valstybėse narėse, kuriose ši technologija dar tik pradedama diegti. Strategija rodo, kad šiuo tikslu gali būti naudojamos esamos ES priemonės ir lėšos. Komiteto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad svarbu ugdyti įgūdžius jūros vėjo energijos srityje, reikia ES lygmeniu sukurti specialias priemones ir skirti lėšų.

11.   Stipresnė tiekimo ir vertės grandinė visoje Europoje

11.1.

Tiekimo grandinei stiprinti reikia iš viso apie 0,5–1 mlrd. EUR investicijų. EESRK apgailestauja, kad nėra aiškios informacijos apie tai, kaip šios lėšos bus sutelktos, arba, koks bus šio proceso tvarkaraštis.

11.2.

EESRK palankiai vertina planą 2021 m. sustiprinti švarios energijos pramonės forumą ir sukurti specialią jūrų atsinaujinančiosios energijos grupę.

11.3.

Komitetui didelį susirūpinimą kelia Komisijos ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) planai iki 2028 m. skatinti įvairių gamintojų keitiklių standartizavimą ir sąveikumą. Ši data yra pernelyg toli, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2030 m. jūros vėjo elektrinių parkuose galia turi būti padidinta 60 GW. Komitetas norėtų, kad būtų nustatyta data, kuri leistų nustatyti realistišką įrangos standartų kūrimo laikotarpį.