Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“

(COM(2020) 565 final)

(2021/C 286/21)

Pranešėjas Cristian PÎRVULESCU

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 11 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2020 12 1
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	192 / 2 / 9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pateiktą 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir tikisi, kad jis padės ES ir valstybių narių institucijoms atnaujinti pastangas kovojant su rasizmu ir kitomis struktūrinės diskriminacijos formomis.

1.2.

Planas yra svarbus ir pateiktas laiku. Įsiplieskusi COVID-19 epidemiologinė krizė sukėlė naujų problemų, susijusių su įtrauktimi ir įvairovės skatinimu. Jau marginalizuotos grupės, pavyzdžiui, migrantai, susidūrė su dideliais medicininiais, socialiniais ir ekonominiais sunkumais. Krizės metu dažnesnės tampa diskriminacinės nuostatos ir veiksmai.

1.3.

Dar prieš COVID-19 krizę mažumų ir pažeidžiamų grupių padėtis ES blogėjo. Priešiškas požiūris į migrantus plito vis labiau; jį skatino siekiantys būti išrinkti lyderiai ir partijos, kurstę priešiškas nuotaikas, nukreiptas prieš musulmonus ir iš Afrikos bei Azijos kilusius žmones. Istorinės mažumos, tokios kaip romai, vis dažniau tapo rasinės neapykantos taikiniais. Žydų bendruomenė Europoje jautėsi vis nesaugiau, o tai sužadino skaudžius prisiminus apie žiaurų antisemitizmą, kamavusį žemyną prieš Antrąjį pasaulinį karą.

1.4.

Atsižvelgiant į tai, planu siekiama supaprastinti teisėkūros, politikos ir biudžeto veiksmus. Nors plane sujungiamos visos turimos priemonės, kartais atrodo, kad jame trūksta užmojų ir dėmesio istorinėms aplinkybėms. Jame išdėstytas požiūris yra pernelyg atsargus, o reali situacija greitai blogėja. EESRK norėtų pabrėžti, kad veiksmai kovojant su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir kitų rūšių nepakanta Europos lygmeniu yra aiški, ES steigiamuosiuose dokumentuose įtvirtinta atsakomybė. Ji nėra pasirenkama, o atsakomybės pasidalijimas tarp ES ir nacionalinių valdžios institucijų neturėtų tapti nusiraminimo ir neveikimo priežastis. Konkretų susirūpinimą kelia tai, kaip įtikinti visas ES valstybes nares prisidėti prie šių pastangų ir užtikrinti aktyvų įvairių įstaigų, institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu.

1.5.

EESRK remia naujų teisės aktų rengimą siekiant sustiprinti nacionalinių lygybės įstaigų vaidmenį.

1.6.

EESRK taip pat ragina Tarybą priimti 2008 m. Komisijos pasiūlymą dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo.

1.7.

Pamatiniam sprendimui dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija baudžiamosios teisės priemonėmis – pagrindiniam teisėkūros procedūra priimtam aktui – reikia atlikti išsamų įgyvendinimo vertinimą.

1.8.

Internetinė erdvė vis dažniau pakeičia tradicinę viešąją erdvę. Tai taip pat yra erdvė, kurią kai kurie lyderiai, grupės ir organizacijos naudoja skatindami rasistines ir diskriminacines nuostatas. Kuriant politiką ir procedūras, daugiau dėmesio reikėtų skirti organizuotai neapykantą kurstančios retorikos sklaidai ir atitinkamam šios problemos sprendimui.

1.9.

Deja, pastarąjį dešimtmetį pastebėjome, kad nemažai grupių ir organizacijų atvirai perima idėjas, simbolius ir veiksmus, kilusius iš Europos tarpukario fašizmo. Per pastarąjį dešimtmetį jie persikėlė iš viešosios erdvės paribių į jos centrą, be kita ko, susitelkdami internete. Juos taip pat paskatino ir politiniai įvykiai už Europos ribų – kai didelių valstybių valdžios institucijos laikosi nacionalistinių ir konservatyvių pozicijų įgyvendindamos vidaus ir išorės politiką. Ši naujo susitelkimo problema turėtų būti sprendžiama atitinkamai, ne tik taikant teisėkūros ir baudžiamuosius veiksmus, kurie gali būti pavėluoti, bet ir tiesioginiais bei ryžtingais veiksmais šalinant pagrindines dešiniosios radikalizacijos priežastis.

1.10.

EESRK teigiamai vertina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kurį pristatė Komisija, ir tikisi, kad juo bus toliau remiama lygybė darbo rinkoje, įskaitant rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius žmones. Mes taip pat tikimės, kad dėl COVID-19 epidemijos sukeltų ekonominių sunkumų laikotarpiu bus laikomasi ES institucijų ir valstybių narių prisiimtų socialinių įsipareigojimų.

1.11.

EESRK nekantriai laukia 2021 m. numatytos Komisijos išsamios vaiko teisių strategijos. Tikimės, kad į strategiją bus įtrauktos kovos su rasizmu ir diskriminacija priemonės, taip pat sąsajos su politika ir ištekliais, kurie galėtų sušvelninti neigiamą epidemijos poveikį ir kilusius sutrikdymus.

1.12.

Reikia visapusiškai persvarstyti ES ir valstybių narių sveikatos politiką siekiant vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti, kad visi žmonės, ypač priklausantys pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms, galėtų gauti aukštos kokybės paslaugas. Tai apima geresnį paslaugų finansavimą, visuomenės sveikatos infrastruktūros plėtrą visuose regionuose, ypač skurdesnėse vietovėse, pirminių sveikatos paslaugų plėtrą ir paslaugų teikimo sutelkimą pagal pacientų poreikius ir teises. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vyresnio amžiaus asmenų, kurie COVID-19 pandemijos metu slaugos namuose patiria izoliaciją, teisėms, orumui ir gerovei.

1.13.

Turėtų būti iš naujo domimasi istorinėmis rasizmo priežastimis ir imamasi veiksmų dėl jų, ypač švietimo srityje. Reikėtų parengti naujas mokymo programas ir naujus vadovėlius, o su ES pagalba turėtų būti rengiamos mokytojų ir pedagogų mokymo programos. Vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo lygmenyse turėtų būti skatinamas tarpdisciplininis požiūris į bendrą Europos istoriją ir paveldą.

1.14.

EESRK kartu su Komisija ragina visas valstybes nares parengti ir patvirtinti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus. Tik maždaug pusė valstybių narių turi tokius planus, o tai rodo skirtingą valstybių narių valdžios institucijų susidomėjimo ir įsipareigojimo lygį. EESRK nekantriai laukia 2021 m. nustatytinų bendrų pagrindinių nacionalinių veiksmų planų principų ir yra pasiruošęs prisidėti prie šių pastangų.

1.15.

EESRK tikisi, kad bus dar labiau sustiprintos verslo organizacijų ir atskirų įmonių pastangos sukurti įtraukią darbo aplinką savo darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos, ir tokią aplinką palaikyti. Įtrauki darbo aplinka taip pat apima tikrą socialinį dialogą ir tvirtą atstovavimą darbuotojams. Nekantriai laukiame 2021 m. gegužės mėn. vyksiančio Europos įvairovės chartijos mėnesio ir interneto priemonių rinkinio veiklos pradžios; šis rinkinys padės įmonėms įvertinti savo vidinę įvairovę ir įvairovės strategijas.

1.16.

Finansavimas kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmams atrodo esąs didelis. Jis apima daugiametę finansinę programą (DFP), naująją Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, programą „Europos horizontas“ ir naująją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Remiantis bendruoju iki šiol atliktų veiksmų vertinimu, atrodo, kad valstybių narių valdžios institucijų suinteresuotumas naudotis įvairiais ištekliais ir kovoti su rasizmu bei diskriminacija nėra didelis. EESRK mano, kad biudžeto nuostatų pačių savaime nepakanka, todėl turėtų būti sukurta paskatų sistema.

1.17.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su Europos politinėmis partijomis, Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklu, pilietine visuomene ir akademine bendruomene, siekiant gerinti dalyvavimą pagal Europos demokratijos veiksmų planą. EESRK yra pasirengęs prisidėti prie šios veiklos ir pateikti savo požiūrį bei patirtį.

1.18.

EESRK ragina Komisiją geriau integruoti įvairius planus, kurių tikslai ir priemonės didžia dalimi sutampa. Siūlome integruoti Kovos su rasizmu planą, Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategiją, Demokratijos veiksmų planą ir teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Pripažindami tai, kad šie planai atspindi skirtingas politikos sritis, taip pat turėtume nustatyti bendrus aspektus ir sąveiką.

1.19.

Vienas iš veiksmingos politikos ramsčių demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos srityse yra gyvybinga, gerai organizuota ir atkakli pilietinė visuomenė, aktyviai veikianti visais lygmenimis – vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti išsamią Europos pilietinės visuomenės strategiją, kuri padėtų jai vykdyti jos demokratinę misiją.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.   Kova su rasizmu ir rasine diskriminacija pasitelkiant teisės aktus. Peržiūra ir veiksmai

2.1.1.

EESRK ragina Komisiją kuo greičiau atlikti išsamų esamos teisinės sistemos vertinimą. ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimo stebėsena yra labai svarbi užtikrinant veiksmingus kovos su diskriminacija veiksmus. EESRK ragina Komisiją į vertinimą įtraukti svarbiausių pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir bendruomeninių grupių bei nacionalinių lygybės įstaigų pozicijas. Taip pat turėtų būti įtrauktos organizacijos, tiesiogiai dirbančios su paveiktomis grupėmis.

2.1.2.

EESRK nekantriai laukia 2021 m. stebėsenos ataskaitos dėl Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimo ir palankiai vertina galimybę daugiau dėmesio skirti teisėsaugos reguliavimui. Jis taip pat ragina Komisiją prireikus aktyviai taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

2.1.3.

EESRK remia naujų teisės aktų rengimą siekiant sustiprinti nacionalinių lygybės įstaigų vaidmenį. Apmaudu, kad tokios svarbios institucijos, kurios yra atsakingos už nepriklausomos pagalbos teikimą diskriminacijos aukoms, lygybės skatinimą, nepriklausomų tyrimų vykdymą ir nepriklausomų ataskaitų bei rekomendacijų teikimą, turi per daug skirtingų valdymo formų ir funkcijų. Būtina permąstyti ir toliau stiprinti jų vaidmenis.

2.1.4.

EESRK taip pat ragina Tarybą priimti 2008 m. Komisijos pasiūlymą dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo (1).

2.1.5.

Pamatiniam sprendimui dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija baudžiamosios teisės priemonėmis (2) – pagrindiniam teisėkūros procedūra priimtam aktui – reikia atlikti išsamų įgyvendinimo vertinimą. Kaip teigiama pasiūlyme, kyla rimtas susirūpinimas dėl to, kiek nacionaliniuose baudžiamuosiuose kodeksuose teisingai kriminalizuojama neapykantą kurstanti kalba ir neapykantos nusikaltimai – dėl to susirūpinęs yra ir Komitetas.

2.1.6.

Ypač didelį susirūpinimą kelia neapykantą kurstančios kalbos plitimas internetinėje erdvėje (3). Nors pamatiniame sprendime reikalaujama, kad valstybės narės kriminalizuotų viešą smurto ar neapykantos dėl odos spalvos, religijos, kilmės arba tautinės ar rasinės ar etninės kilmės kurstymą, įgyvendinant šią taisyklę vis dar yra trūkumų. Nacionalinės valdžios institucijos turi atsižvelgti į žodžio laisvės principą ir išsamiau apibrėžti neteisėto elgesio internete turinį. Kartu jos turi bendradarbiauti su informacinių technologijų platformomis, kad galėtų reguliuoti prieigą ir nustatyti aiškesnes turinio reguliavimo ir pašalinimo taisykles. Pažanga padaryta platformų teikėjų savanoriško reikalavimų laikymosi ir neteisėto turinio pašalinimo srityse, tačiau reikia nuolat stengtis neatsilikti nuo pokyčių internetinėje erdvėje.

2.1.7.

Internetinė erdvė vis dažniau pakeičia tradicinę viešąją erdvę. Tai yra erdvė, kurioje vyksta didžioji dalis socialinės sąveikos, skirtos įvairiems poreikiams ir tikslams, pradedant prekių ir paslaugų pirkimu, pramogomis, informacija, švietimu, kultūriniu vartojimu, baigiant pilietiniu ir politiniu susitelkimu. Tai didžiulė erdvė, kurioje technologijų ir paslaugų plėtra keičia socialumo ir bendravimo ribas. Tai taip pat yra politinių lyderių, grupių ir organizacijų mėgstamiausia erdvė propaguoti savo vertybes ir ideologijas, bendrauti su visuomene ir susitelkti veiksmams (4). Kai kurie iš jų savo politinių veiksmų ir susitelkimo centre iškelia rasistines ir diskriminacines nuostatas. Kuriant politiką ir procedūras, daugiau dėmesio reikėtų skirti organizuotai neapykantą kurstančios retorikos sklaidai ir atitinkamam šios problemos sprendimui.

2.1.8.

Deja, pastarąjį dešimtmetį pastebėjome, kad nemažai grupių ir organizacijų atvirai perima idėjas, simbolius ir veiksmus, kilusius iš Europos tarpukario fašizmo. Tarp jų yra nacionalinių parlamentų partijos, ne parlamentinės partijos, politiniai judėjimai ir kovotojų grupuotės – visi įsišakniję neapykantos ir diskriminacijos politinėje kultūroje. Per pastarąjį dešimtmetį jie persikėlė iš viešosios erdvės paribių į jos centrą, be kita ko, susitelkdami internete. Juos taip pat paskatino ir politiniai įvykiai už Europos ribų – kai didelių valstybių valdžios institucijos laikosi nacionalistinių ir konservatyvių pozicijų įgyvendindamos vidaus ir išorės politiką. Ši naujo susitelkimo problema turėtų būti sprendžiama atitinkamai, ne tik taikant teisėkūros ir baudžiamuosius veiksmus, kurie gali būti pavėluoti, bet ir tiesioginiais bei ryžtingais veiksmais šalinant pagrindines dešiniosios radikalizacijos priežastis.

2.1.9.

Kaip teigiama pasiūlyme, kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kuriais draudžiamos rasistinės grupuotės ir jų simboliai, dažnai tai daroma remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančią retoriką ar terorizmą, arba yra nustačiusios baudžiamąsias sankcijas, susijusias su nusikaltimų žmoniškumui ir (arba) nacistinio ir fašistinio laikotarpio neigimu, taip pat teroristinių grupuočių propaganda. Tai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau šiuo atžvilgiu reikia daugiau veiksmų. Visos valstybės turėtų parengti nacionalinį atsaką į smurtinį ekstremizmą. O jų taikomus metodus turėtų palengvinti bendri veiksmai ES lygmeniu. EESRK nekantriai laukia Komisijos pranešimo dėl nacionalinio atsako į smurtinį ekstremizmą planų. Raginame Komisiją glaudžiai bendradarbiauti ne tik su teisėsaugos institucijomis, kurioms dažniausiai pavesta stebėti smurtinio ekstremizmo grėsmes, bet ir su nacionalinėmis lygybės įstaigomis, nepriklausomomis stebėjimo ir priežiūros institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis (įskaitant religines bendruomenes), socialiniais partneriais, žiniasklaida ir universitetais. EESRK yra pasirengęs prisidėti savo patirtimi prie bendrų ES kovos su smurtiniu ekstremizmu planų rengimo. Šie veiksmai turėtų būti nukreipti ne tik į matomus ir jau pažengusio smurtinio ekstremizmo atvejus, bet ir į gilumines priežastis bei palankią aplinką, kuri paskatino radikalizaciją ir su ja susijusius veiksmus.

2.1.10.

EESRK ragina visas valstybes nares apsvarstyti galimybę nedelsiant ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 (2019 m.) – pačią pirmąją tarptautinę sutartį, kuria vienareikšmiškai smerkiamas visų formų smurtas ir priekabiavimas darbo aplinkoje. Tai taikytina priekabiavimui ir diskriminacijai dėl rasės, lyties ir visų kitų motyvų.

2.2.   Ne vien ES teisės aktai – dėti daugiau pastangų kovojant su rasizmu kasdieniame gyvenime

2.2.1.

EESRK palankiai vertina naują požiūrį, taikomą kovojant su teisėsaugos institucijų vykdoma diskriminacija. Teisėsaugos institucijos kiekvieną dieną dirba visose Europos bendruomenėse ir todėl jos galėtų būti pagrindiniai subjektai kovojant su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija. Deja, į personalo švietimą ir mokymą paprastai neįtraukiamos demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir diskriminacijos temos. Kai kuriais atvejais teisėsaugos darbuotojai patys perima rasistines, ksenofobiškas ir diskriminacines pažiūras, o blogiausiu atveju susisieja su išorinėmis grupėmis, propaguojančiomis šias idėjas. Džiaugiamės Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) atlikta veikla kuriant mokymo išteklius ir priemones, tačiau to nepakanka. Potencialių švietimo ir mokymo veiklos naudos gavėjų skaičius siekia šimtus tūkstančių. Todėl reikia gerokai sustiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis mokymo įstaigomis ir skirti daugiau išteklių mokymui ES ir nacionaliniu lygmenimis. FRA ir CEPOL taip pat gali raginti nacionalines mokymo įstaigas bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir universitetais, kad mokymo turinys būtų geriau pritaikytas prie nacionalinių ypatumų.

2.2.2.

EESRK palankiai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą kovoti su diskriminacija, nelygybe užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros ir būsto srityse vykdant politiką ir finansavimo programas. Todėl teigiamai vertiname Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kurį pristatė Komisija, ir tikimės, kad juo bus toliau remiama lygybė darbo rinkoje, įskaitant rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius žmones. Mes taip pat tikimės, kad dėl COVID-19 epidemijos sukeltų ekonominių sunkumų laikotarpiu bus laikomasi ES institucijų ir valstybių narių prisiimtų socialinių įsipareigojimų.

2.2.3.

EESRK palankiai vertina ketinimą naudoti priemonę „Next Generation ES“, techninės paramos priemonę ir 2021–2027 m. bendrąjį biudžetą socialinei įtraukčiai skatinti, taip pat užtikrinant visiems lygias galimybes ir kovojant su diskriminacija. Dėl COVID-19 krizės ir jos neproporcingo poveikio pažeidžiamiems asmenims ir mažumoms atsirado poreikis plėtoti infrastruktūrą ir suteikti vienodas galimybes patekti į darbo rinką, gauti sveikatos ir socialinę priežiūrą, įsigyti būstą ir naudotis kokybiškomis, nesegreguotomis ir įtraukiomis švietimo bei mokymo paslaugomis.

2.2.4.

Dėl COVID-19 krizės paaštrėjo su darbo rinka susijusios problemos, kurias patiria pažeidžiamos grupės ir mažumos. Mažumoms priklausantys asmenys susiduria su sunkumais įsidarbindami, o net jei turi darbą, jie dažnai negauna atlyginimo pagal savo išsilavinimo ir įgūdžių lygį. Ekonominį pandemijos poveikį, susijusį su didelio masto atleidimais iš darbo ir vis blogėjančiomis darbo sąlygomis bei mažėjančiu darbo užmokesčiu, labiau jaučia pažeidžiamos grupės ir mažumos. Nekantriai laukiame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano, kad būtų galima veiksmingai kovoti su diskriminacija užimtumo srityje.

2.2.5.

COVID-19 pandemija taip pat padarė neigiamą poveikį švietimui. Dėl 2020 m. uždarytų mokyklų, kurios tikriausiai nebus atvertos ir 2021 m., buvo sutrikdytas švietimo procesas, kuris ir taip jau buvo nepakankamai įtraukus. Dar prieš pandemiją pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms priklausantys vaikai ir jaunimas anksti palikdavo mokyklą arba nevisapusiškai dalyvaudavo švietimo procese. Per visą savo dalyvavimą švietimo procese mažumoms priklausantys vaikai buvo diskriminuojami ir iš jų buvo tyčiojamasi, o Europos Komisijos pasiūlyme tai nėra visapusiškai pripažįstama. Mokyklos nėra tik švietimo įstaigos; jose ir jų aplinkoje yra teikiamos įvairios paslaugos, įskaitant maitinimo ir sveikatos stebėsenos paslaugas, taip pat pagalbos tėvų arba bendruomenės smurtą patiriantiems vaikams paslaugas arba smurto prevencijos paslaugas. Perėjimas prie nuotolinio mokymo buvo skubus problemos sprendimas. Daugeliu atveju dėl to atsirado dar viena kliūtis pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms priklausantiems vaikams – jie neturėjo tinkamų įrenginių ir interneto ryšio. Kai tik vėl bus galima atverti mokyklas, reikės imtis tiesioginių ir tvirtų veiksmų, kad būtų pradėta teikti pedagoginę pagalbą ir paslaugas. EESRK nekantriai laukia 2021 m. numatytos Komisijos išsamios vaiko teisių strategijos. Tikimės, kad į strategiją bus įtrauktos kovos su rasizmu ir diskriminacija priemonės, taip pat sąsajos su politika ir ištekliais, kurie galėtų sušvelninti neigiamą epidemijos poveikį ir kilusius sutrikdymus.

2.2.6.

EESRK palankiai vertina Informacijos apie radikalizaciją tinklo darbą ir tikisi, kad jo veikla bus toliau remiama ir plėtojama, ypač švietimo srityje.

2.2.7.

Kalbant apie sveikatą, COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį. Dar labiau pablogėjo rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų patiriama nelygybė sveikatos priežiūros srityje. Raginame ES sveikatos politikos platformą visapusiškai spręsti nelygybės dėl rasinės ar etninės kilmės mažinimo klausimą. ES privalo daryti dar daugiau ir užtikrinti, kad per pandemiją ir po jos ES piliečiai ir gyventojai galėtų gauti aukštos kokybės medicinos paslaugas. Reikia pagirti ir skatinti ES pastangas suteikti medicininę įrangą ir, kiek vėliau, galimybę gauti vakcinas. Tačiau tik visapusiškai persvarstant ES ir valstybių narių sveikatos politiką galima vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu išspręsti problemą, kad visi žmonės, ypač iš pažeidžiamų grupių ir mažumų, galėtų gauti paslaugas ir jos būtų aukštos kokybės. Tai apima geresnį paslaugų finansavimą, visuomenės sveikatos infrastruktūros plėtrą visuose regionuose, ypač skurdesnėse vietovėse, pirminių sveikatos paslaugų plėtrą ir paslaugų teikimo sutelkimą pagal pacientų poreikius ir teises.

2.2.8.

Reikia imtis daugiau veiksmų būsto srityje. Kaip teigiama pasiūlyme, diskriminacija būsto rinkoje didina segregaciją ir sukelia grandininį poveikį švietimo ar užimtumo galimybių atžvilgiu, taip pat vaikų turinčių šeimų atveju turi didelį neigiamą poveikį vaikų vystymuisi. COVID-19 epidemija parodė, jog reikia imtis veiksmų būsto sąlygoms gerinti. Infekcijos ir sunkių ligos formų prevencija priklauso nuo bendrų sveikatos sąlygų, taip pat galimybės naudotis vandens ir sanitarijos infrastruktūra. Segreguoto būsto problemos sprendimas, ypač skurdesnėse vietovėse, turėtų būti prioritetas. Nors vykdant sanglaudos politiką galima gauti lėšų aprūpinimo nesegreguotu būstu veiksmams remti ir atsiranda galimybė gauti įtraukias ir kokybiškas pagrindines paslaugas, neaišku, ar nacionalinės ir vietos valdžios institucijos nori jomis naudotis.

2.3.   Struktūrinis rasizmas. Esminės problemos sprendimas

2.3.1.

Kova su stereotipais ir istorijos žinių gilinimas yra nepaprastai svarbūs siekiant Europos be rasizmo ir diskriminacijos. Turėtų būti iš naujo domimasi istorinėmis rasizmo priežastimis ir imamasi veiksmų dėl jų, ypač švietimo srityje. Palankiai vertiname Europos Tarybos veiklą istorijos ir istorijos mokymo srityse. Vis dėlto pateiktos priemonės nėra įprastai naudojamos plačiam istorijos mokymui. Šiai sričiai reikia labiau suderintų ir ryžtingų veiksmų. Turėtų būti parengtos naujos mokymo programos ir nauji vadovėliai, o su ES pagalba turėtų būti rengiamos mokytojų ir pedagogų mokymo programos. Vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo lygmenimis turėtų būti skatinamas tarpdisciplininis požiūris į bendrą Europos istoriją ir paveldą. Dėmesys formaliajam ir neformaliajam švietimui yra bet kokios veiksmingos kovos su rasizmu ir diskriminacija politikos pagrindas.

2.3.2.

Taip pat labai svarbus ir kūrybos sektoriaus vaidmuo, nes jis veikia kaip tiltas tarp socialinių grupių. Empatija ir solidarumas yra vertybės, kurios sudaro įtraukios visuomenės pagrindą. Todėl palankiai vertiname tai, kad „Kūrybiška Europa“ ir kitos programos buvo sutelktos į projektus, kuriais siekiama pašalinti kliūtis ir skatinti nepakankamai atstovaujamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių socialinę įtrauktį ir dalyvavimą.

2.3.3.

Bendradarbiavimas su žurnalistais taip pat yra savalaikis ir aktualus. Remiame Komisijos siekį organizuoti rasinių ir etninių stereotipų temai skirtus seminarus, kuriuose dalyvaus žurnalistai, pilietinės visuomenės organizacijų ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų atstovai. EESRK yra pasiruošęs prisidėti prie šių pastangų.

2.3.4.

EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą atitinkamų duomenų, įskaitant duomenis, suskirstytus pagal etninę ir rasinę kilmę, rinkimo metodiką. Ji turėtų būti grindžiama principais, nustatytais 2002 m. JT surengtoje Pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją ir Durbano veiksmų programoje – rengiant gyventojų statistiką būtina rinkti suskirstytus duomenis ir tai turi būti daroma gavus aiškų respondentų sutikimą, remiantis jų pasirinkta tapatybe ir laikantis žmogaus teisių standartų dėl privatumo apsaugos. EESRK mano, kad duomenų rinkimo srityje Pagrindinių teisių agentūros atliekamo darbo nepakanka, todėl panašios pastangos turėtų būti dedamos valstybių narių lygmeniu.

2.3.5.

EESRK pabrėžia gerosios praktikos svarbą įtraukiant vietos lygmenį (miestus) ir rajoninį/bendruomenės lygmenį, kur struktūrinis rasizmas yra susijęs su kasdieniu gyvenimu ir darbo aplinka, siekiant skatinti kultūrų toleranciją.

2.4.   Įgyvendinimo sistema. Visapusiškas ES priemonių panaudojimas

2.4.1.

EESRK kartu su Komisija ragina visas valstybes nares parengti ir priimti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus. Tik maždaug pusė valstybių narių turi tokius planus, o tai rodo skirtingą valstybių narių valdžios institucijų susidomėjimo ir įsipareigojimo lygį (5). EESRK nekantriai laukia 2021 m. nustatytinų bendrų pagrindinių nacionalinių veiksmų planų principų ir yra pasiruošęs prisidėti prie šių pastangų. Dabartiniame veiksmų plane akcentuojamos politikos sritys (nediskriminavimo teisės aktai ir lygybės įstaigų vaidmuo, neapykantą kurstanti kalba ir neapykantos nusikaltimai, neteisėtas teisėsaugos institucijų vykdomas profiliavimas, naujų technologijų keliama rizika, stereotipai ir istorinis sąmoningumas, vienodos galimybės gauti išsilavinimą, darbą, sveikatos priežiūrą, būstą, lygybės klausimų integravimas nacionaliniu lygmeniu, regionų ir vietos lygmenų subjektų įtraukimas, kovos su rasizmu veiksmų finansavimas, duomenų rinkimas, dialogas su pilietine visuomene) yra gerai struktūrizuotos ir išsamios. Konkretų susirūpinimą kelia tai, kaip įtikinti visas ES valstybes nares prisidėti prie šių pastangų ir užtikrinti aktyvų įvairių įstaigų, institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu.

2.4.2.

EESRK tikisi, kad bus dar labiau sustiprintos verslo organizacijų ir atskirų įmonių pastangos sukurti įtraukią darbo aplinką savo darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos, ir tokią aplinką palaikyti (6). Įtrauki darbo aplinka taip pat apima tikrą socialinį dialogą ir tvirtą atstovavimą darbuotojams. Nekantriai laukiame 2021 m. gegužės mėn. vyksiančio Europos įvairovės chartijos mėnesio ir interneto priemonių rinkinio veiklos pradžios; šis rinkinys padės įmonėms įvertinti savo vidinę įvairovę ir įvairovės strategijas.

2.4.3.

EESRK visapusiškai remia Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad kova su diskriminacija dėl konkrečių priežasčių ir jų sąveika su diskriminacija dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl lyties, negalios, amžiaus, religijos ar seksualinės orientacijos, būtų integruota į visas ES politikos sritis, teisės aktus ir finansavimo programas.

2.4.4.

Finansavimas kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmams atrodo esąs didelis. Jis apima daugiametę finansinę programą (DFP), naująją Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, programą „Europos horizontas“ ir naująją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Remiantis bendruoju iki šiol atliktų veiksmų vertinimu, atrodo, kad valstybių narių valdžios institucijų suinteresuotumas naudotis įvairiais ištekliais ir kovoti su rasizmu bei diskriminacija nėra didelis. EESRK mano, kad biudžeto nuostatų pačių savaime nepakanka, todėl turėtų būti sukurta paskatų sistema. Pagrindinė riboto susidomėjimo priežastis gali būti jautrus politinis veiksmų pobūdis ir radikalių lyderių, organizacijų ir grupių politinis susitelkimas prieš šiuos veiksmus.

2.4.5.

Kova su rasizmu ir diskriminacija įgyvendinant išorės politiką taip pat yra prioritetas, ypač COVID-19 epidemijos labai paveiktame pasaulyje. EESRK tikisi, kad kovos su rasizmu, nediskriminavimo ir lygybės vertybės bus visiškai palaikomos įgyvendinant Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais iš jos šalių partnerių (7).

2.5.   Pozityvūs ES veiksmai: įsiklausyti ir veikti

2.5.1.

Demokratinis grupių, kurioms gresia marginalizacija, pavyzdžiui, rasinių ar etninių mažumų atstovų, dalyvavimas ir atstovavimas joms daugumoje Europos vietovių vis dar yra nepakankamas. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su Europos politinėmis partijomis, Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklu ir pilietine visuomene, siekiant pagerinti dalyvavimą pagal Europos demokratijos veiksmų planą. EESRK yra pasirengęs prisidėti prie šios veiklos ir pateikti savo požiūrį bei patirtį. Vienas iš prioritetų būtų pašalinti įvairias teisines ir administracines problemas, prieinamumo kliūtis ir institucinius sunkumus, su kuriais susiduria asmenys, pasirengę dalyvauti politikoje visais lygmenimis. Kitas prioritetas būtų bendradarbiauti su partijomis ir raginti jas kurti įvairesnes ir įtraukesnes politines rinkimų apygardas bei skatinti lyderius ir kandidatus, priklausančius mažumoms ir (arba) pažeidžiamoms grupėms.

2.5.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai, bent du kartus per metus, susitikti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais, aktyviai kovojančiais su rasizmu Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų galima įvertinti pažangą kovos su rasizmu srityje. EESRK yra pasirengęs dalyvauti šiame dialoge. Svarbu į šį procesą įtraukti tikėjimo veikėjus.

2.5.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja paskirti kovos su rasizmu koordinatorių. Koordinatorius bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, pilietinės visuomenės organizacijomis, socialiniais partneriais ir akademine bendruomene, kad užtikrintų ryžtingesnį politikos atsaką kovos su rasizmu srityje.

2.5.4.

EESRK nekantriai laukia Komisijos planuojamo aukščiausiojo lygio susitikimo kovos su rasizmu klausimais. Aukščiausiojo lygio susitikimo data sutaps su Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo diena (2021 m. kovo 21 d.); Komisija šią dieną paminės kasmet.

2.5.5.

Palankiai vertiname Komisijos veiklą skatinant įvairovę ir užtikrinant, kad visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, etninės kilmės ar odos spalvos, būtų sukurta įtrauki darbo vieta be diskriminacijos; ši veikla nustato labai gerus veiklos standartus kitoms ES institucijoms.

---

(1)  COM(2008) 426 final.

(2)  OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

(3)  Internetinę erdvę vis labiau stengiasi naudoti valstybės, siekiančios įgyvendinti neįprastas strategijas, skirtas paveikti viešąją nuomonę.

(4)  EESRK rekomenduoja Europos Komisijai geriau integruoti šį veiksmų planą į Europos skaitmeninę strategiją.

(5)  Pagal 2020 m. FRA ataskaitą (2020 m. birželio mėn., FRA), 15 valstybių narių (Belgija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Švedija ir Ispanija) 2019 m. turėjo kovos su rasizmu, rasine ir (arba) etnine diskriminacija ir susijusia nepakanta veiksmų planus. Jungtinė Karalystė turėjo planą, bet ji 2021 m. sausio 1 d. išstojo iš ES.

(6)  Remiantis pasiūlyme pateikta informacija, šiuo metu 24 valstybėse narėse yra parengtos įvairovės chartijos, kurias yra pasirašę per 12 000 subjektų (įmonių, viešųjų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, profesinių sąjungų) ir kurios iš viso taikomos daugiau kaip 16 mln. darbuotojų

(7)  OL C 110, 2019 3 22, p. 163.