EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

SWD(2021) 703 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM), kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Bulgarijai toliau vykdyti teismų reformą ir intensyvinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, buvo pradėtas taikyti 2007 m. Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą 1 . Atsižvelgiant į sprendimą, kuriuo nustatomas mechanizmas, ir kaip pabrėžė Taryba, BTM bus baigtas taikyti, kai bus tinkamai pasiekti visi Bulgarijai taikomi orientaciniai tikslai 2 . 2019 m. spalio mėn. patvirtintoje naujausioje Komisijos BTM ataskaitoje nurodyta, kad Bulgarija prisiėmė keletą papildomų įsipareigojimų, ir padaryta išvada, jog taikant BTM padaryta pažanga yra pakankama, kad Bulgarija įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus stojant į ES. Komisija taip pat pabrėžė, kad Bulgarija turės toliau nuosekliai dirbti, kad ataskaitoje nurodyti įsipareigojimai virstų konkrečiais teisės aktais ir būtų toliau įgyvendinami. Priimant sprendimą dėl BTM taikymo pabaigos bus tinkamai atsižvelgta į Tarybos ir Europos Parlamento poziciją 3 .

I.Teisingumo sistema

Bulgarijos Respublikos teismų sistemą 4 sudaro iš viso 182 teismai – ir bendrosios kompetencijos, ir specializuoti. Paprastai bendrosios kompetencijos teismai bylas nagrinėja trijose instancijose, šių teismų sistemą sudaro 113 apylinkės teismų, 28 apygardos teismai ir 5 apeliaciniai teismai. Specializuoti teismai apima karo, baudžiamuosius ir administracinius teismus. Aukščiausiasis Kasacinis Teismas yra paskutinės instancijos teismas, kai bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos, karo ir specializuoti baudžiamųjų bylų teismai, o nagrinėjant administracines bylas paskutinės instancijos teismas yra Aukščiausiasis administracinis teismas. Teisminės institucijos taip pat apima prokuratūrą, o Bulgarijos Konstitucinis Teismas į teismų sistemą nepatenka 5 . Prokuratūros struktūra yra vienoda, jai vadovauja generalinis prokuroras 6 . Bulgarija dalyvauja Europos prokuratūros veikloje. Bulgarijos teismų sistemoje aukščiausia administracinė institucija yra Aukščiausioji teismų taryba. Ji atsakinga už teisminių institucijų valdymą ir jų nepriklausomumo užtikrinimą. Teisėjus, prokurorus ir tyrėjus 7 skiria, aukština, perkelia ir atleidžia Aukščiausiosios teismų tarybos atitinkama (teisėjų arba prokurorų) kolegija 8 . Aukščiausioji advokatų taryba yra nepriklausoma savivaldi institucija, įsteigta įstatymu 9 .

Nepriklausomumas

Bulgarijoje plačiosios visuomenės tarpe suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis tebėra žemas, o įmonių tarpe – vidutinis ir, palyginti su 2020 m., šiek tiek sumažėjo. Tik 31 proc. plačiosios visuomenės mano, kad teismai yra pakankamai arba visiškai nepriklausomi. Įmonių tarpe suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis tebėra vidutinis – 43 proc. įmonių mano, kad teismai yra pakankamai arba visiškai nepriklausomi 10 . Pastaruosius penkerius metus suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis plačiojoje visuomenėje nuolat buvo žemas. Iki 2019 m. suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis įmonių tarpe buvo labai žemas ir nuo tada, nepaisant nedidelių svyravimų, išlieka vidutinis.

Naujasis įstatymas dėl generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų atskaitomybės ir baudžiamosios atsakomybės buvo paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl tebėra neišspręstų uždavinių. Tai, kad nėra galimybės vykdyti efektyvų nusikalstamos veikos tyrimą, susijusį su generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais, yra įsisenėjusi problema, kurią nurodo ne tik Europos Komisija 11 , bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 12 bei Europos Taryba 13 . Generalinis prokuroras dėl savo įgaliojimų 14 ir padėties Aukščiausiojoje teismų taryboje 15 daro didelę įtaką prokuratūroje ir gali ją daryti Aukščiausiojoje teismų taryboje (tiek Prokuratūros taryboje, tiek plenume), taip pat teismuose 16 . 2021 m. sausio 29 d. Parlamentas patvirtino įstatymą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Kolevi 17 vykdymo ir nustatė naują bet kokio generalinio prokuroro ir (arba) jo pavaduotojų veikos tyrimo pagrindą 18 . Pagal naująjį mechanizmą specialiajam prokurorui patikėta atlikti generalinio prokuroro ir (arba) jo pavaduotojų veikos tyrimą 19 . Bet koks specialiojo prokuroro atsisakymas pradėti tyrimą teismine tvarka būtų peržiūrėtas 20 pirmosios instancijos Specializuotame baudžiamųjų bylų teisme 21 . Atsižvelgus į kai kuriuos Europos Tarybos pasiūlymus 22 , naujajame įstatyme buvo numatyta, kad specialųjį prokurorą skiria ne Prokurorų kolegijos, o Aukščiausiosios teismų tarybos plenumas. 2021 m. vasario 10 d. Respublikos Prezidentas Konstituciniame Teisme užginčijo naujojo įstatymo konstitucingumą 23 . Todėl Aukščiausiosios teismų tarybos plenumas nusprendė sustabdyti specialiojo prokuroro atrankos procedūrą, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą 24 . 2021 m. gegužės 11 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo Respublikos Prezidento ginčijamos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl visas mechanizmas pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos 25 . Be to, remdamosi Komisijos rekomendacija, 2021 m. vasario 23 d. Bulgarijos institucijos paprašė Venecijos komisijos pateikti naują nuomonę 26 dėl šio įstatymo. Tačiau dėl Konstitucinio Teismo sprendimo ši nuomonė nebus priimta. Europos Taryba nustatė keletą kitų su šiuo įstatymu susijusių problemų 27 . Jų kyla dėl pirmiau minėtos didelės generalinio prokuroro įtakos 28 , kuri gali lemti specialiojo prokuroro kandidatūrų 29 ir jo paskyrimo 30 kontrolę. 2021 m. kovo 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 31 pabrėžė, kad svarbu sumažinti generalinio prokuroro įtaką prokuratūroje, bet kokią galimą įtaką Aukščiausiojoje teismų taryboje 32 ir teismuose, kad būtų galima įgyvendinti efektyvų tyrimo mechanizmą, be kita ko, išplėsti teisminę peržiūrą, be kita ko, į jos taikymo sritį įtraukiant bet kokį prokuroro atsisakymą pradėti tyrimą 33 .

Susirūpinimą kelia tai, kad nėra galimybės atlikti prokuroro sprendimo nepradėti tyrimo teisminę peržiūrą. 2021 m. kovo 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas pakartojo savo rekomendaciją dėl prokuratūros atsisakymo pradėti tyrimą teisminės peržiūros ir priemonių, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelio papildomo darbo krūvio teismams ir prokurorams 34 . Ši rekomendacija pateikta atsižvelgiant į Europos Tarybos sustiprintą priežiūros mechanizmą, kuris pradėtas taikyti po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, pagal kurį nusikalstamų veikų tyrimų neefektyvumas laikomas sistemine problema 35 .

Vis dar išlieka susirūpinimas dėl Aukščiausiosios teismų tarybos sudėties bei veikimo. Padėtis, kai bendras teisėjų, kuriuos išrenka jų kolegos, skaičius nesudaro daugumos, nesikeičia 36 . Be to, kaip paaiškinta ankstesnėje pastraipoje, generaliniam prokurorui ir toliau tenka lemiamas vaidmuo 37 Prokurorų kolegijoje 38 , jis tebedaro didelę įtaką plenumui 39 ir gali ją daryti Teisėjų kolegijai 40 , nes Parlamento išrinkti Teisėjų kolegijos nariai ne teisėjai 41 taip pat gali būti iš prokurorų gretų 42 . Iš balsavimo praktikos 43 matyti, kad kolegų išrinktų teisėjų įtaka priimant sprendimus Aukščiausiojoje teismų taryboje ir galima generalinio prokuroro įtaka Aukščiausiajai teismų tarybai yra ribota. Nepaisant per ankstesnes reformas padarytos pažangos 44 , Europos Tarybai 45 ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams 46 susirūpinimą tebekelia Aukščiausiosios teismų tarybos padėtis. Nors Aukščiausiosios teismų tarybos sudėtis dėl reformų tapo labiau subalansuota 47 , prokurorų, ypač generalinio prokuroro, dalyvavimas valdant teisėjus tebekelia susirūpinimą 48 . 2020 m. rugsėjo mėn. pateiktais siūlomais Konstitucijos pakeitimais, kuriais būtų pakeista Aukščiausiosios teismų tarybos sudėtis 49 , buvo siekiama iš dalies išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus 50 . Tapo svarbu kuo skubiau išspręsti Aukščiausiosios teismų tarybos sudėties klausimą, nes įdiegta sistema turėtų įtakos būsimiems Aukščiausiosios teismų tarybos narių rinkimams, mat artėja dabartinės kadencijos pabaiga, ir tai taip pat turėtų įtakos kitoms svarbioms pozicijoms teisminėse institucijose 51 . Kalbant apie Aukščiausiosios teismų tarybos veikimą, įgyvendintas teigiamas pokytis – sukurtas internetinis Aukščiausiosios teismų tarybos, įskaitant jos plenumą ir abi kolegijas, pozicijų grėsmių teismų nepriklausomumui atžvilgiu registras 52 . Tačiau šis registras apima tik atvejus, kai Aukščiausioji teismų taryba arba kitos teisminės institucijos laikosi pozicijos, o ne visus išpuolių prieš teismų nepriklausomumą atvejus, ir kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad to nepakanka 53 . Be to, suinteresuotieji subjektai taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai tam tikra Aukščiausiosios teismų tarybos pozicija apibūdinama kaip prieštaraujanti pačių teisminių institucijų narių pozicijai 54 .

Veiksmų planas, priimtas siekiant spręsti tam tikras 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodytas problema, apima, be kita ko, teismų reformą. 2020 m. lapkričio 6 d. Vyriausybė parengė veiksmų planą 55 , kuriuo siekta užbaigti generalinio prokuroro atskaitomybės ir baudžiamosios atsakomybės reformą, pagerinti Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcijos veikimą ir sudėtį 56 , peržiūrėti papildomo teismo pareigūnų atlygio kriterijus ir spręsti su teismų nepriklausomumu susijusias problemas.

Sudaryta darbo grupė dėl galimos Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcijos sudėties ir veikimo reformos. Įgyvendindamas pirmiau minėtą Vyriausybės veiksmų planą, 2020 m. gruodžio mėn. teisingumo ministras sudarė darbo grupę 57 ir jai pavedė parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų sprendžiami inspekcijai susirūpinimą keliantys klausimai, nustatyti 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 58 ir Venecijos komisijoje 59 . Šiuo metu inspekcija tikrina teismų veiklą, atlieka teismo pareigūnų profesinio sąžiningumo ir galimų interesų konfliktų patikras, teikia pasiūlymus Aukščiausiajai teismų tarybai dėl drausminių procedūrų inicijavimo. Inspekciją sudaro generalinis inspektorius ir dešimt inspektorių, jie yra nepriklausomi ir renkami Nacionalinio Susirinkimo 60 . Darbo grupės įgaliojimai apima profesinio sąžiningumo patikrų peržiūrą, teismo pareigūnų drausminę atsakomybę, deontologinės prevencijos sistemos sukūrimą, turto ir interesų deklaracijas 61 , taip pat dabartinės praktikos, pagal kurią Parlamentas gali paskirti generalinį inspektorių ir inspektorius iš aukščiausiųjų teismų plenumų ir profesinių organizacijų atstovų pasiūlytų asmenų, įteisinimą 62 . Vis dėlto nėra konkretaus pakeitimų užbaigimo termino ir tebėra neišspręstų susirūpinimą keliančių klausimų dėl teismų nepriklausomumo ir spaudimo teisėjams, kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 63 ir kaip nurodė Venecijos komisija 64 . Nors Generalinio inspektoriaus ir inspektorių įgaliojimai yra pasibaigę 65 , jie dirba toliau, remdamiesi tęstinumo principu 66 . Pažymėtina, kad šioje padėtyje yra atsidūrusios ir kitos institucijos: kitos penkios nepriklausomos ir priežiūros institucijos veikia pagal pasibaigusius įgaliojimus 67 . Kitais atvejais, pakeitus rinkimų ir kadencijos taisykles, buvo galima automatiškai perrinkti dabartinius vadovus 68 .

Teismo pareigūnų aukštinimo tvarka vis dar kelia susirūpinimą. Teismo pareigūnai paprastai aukštinami, kai laimi konkursą 69 . Tačiau praktiškai ilgiau nei trejus metus nebuvo užbaigtas nė vienas teisėjų paaukštinimo konkursas 70 . Be įprasto paaukštinimo konkurso būdu, pasibaigus kadencijai aukštinami Aukščiausiosios teismų tarybos nariai ne teisėjai. Aukščiausiojo Kasacinio Teismo plenumas užginčijo naujojo įstatymo konstitucingumą Konstituciniame Teisme 71 , nes manė, kad tai yra automatinio paaukštinimo atvejis. 2021 m. gegužės 11 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad įstatymas, kuriuo numatomas Aukščiausiosios teismų tarybos narių ne teisėjų paaukštinimas pasibaigus jų kadencijai, neprieštarauja Konstitucijai, nes Aukščiausioji teismų taryba vis dar dalyvauja priimant sprendimą 72 . Suinteresuotieji subjektai kritikavo tai, kad nevykdomi reguliarūs Aukščiausiosios teismų tarybos narių konkursai eiti aukštesnes pareigas ir netaikomas paaukštinimo mechanizmas 73 . Nevykdant reguliarių konkursų, padaugėjo delegavimo atvejų. Visų pirma suinteresuotieji subjektai pranešė, kad nuo 2017 m. daugėja deleguojamų teisėjų 74 ir ilgo delegavimo (gavus sutikimą) 75 , kartais trunkančio iki 90–100 mėnesių ar ilgiau 76 , atvejų, siekiant užpildyti aukštesnes pareigas 77 . Europos standartuose pabrėžiama, kad paaukštinimas skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus 78 , o darbuotojo delegavimas galimas gavus sutikimą ir yra laikinas bei taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis 79 . Tai, kad nėra reguliarių paaukštinimų atsižvelgiant į nuopelnus, gali turėti įtakos teismų nepriklausomumui. Susirūpinimą kėlė 80 ir numatoma teismų žemėlapio reforma, kai apygardų teismų teisėjai, tapsiantys regioninių teismų dalimi, bus automatiškai perkelti į aukštesnes pareigas 81 . Diskusijos dar tik prasideda, todėl galima plačiai konsultuotis dėl teismų žemėlapio reformos 82 . Be to, svarbu, kad bet kokia teismų žemėlapio reforma būtų pagrįsta išsamiu galimo jo poveikio vertinimu ir išsaugotų teismų nepriklausomumą bei teisę kreiptis į teismą 83 .

Aukščiausioji teismų taryba keičia kriterijus, pagal kuriuos priimamas sprendimas dėl papildomo atlygio. Siekiant atsižvelgti į Europos Tarybos išsakytus nuogąstavimus dėl plačių teismų pirmininkų įgaliojimų savo nuožiūra skirti papildomą atlygį teismo pareigūnams, buvo sudarytos dvi darbo grupės 84 . Taisyklių projektai buvo parengti 2020 m. kovo mėn., tačiau jie nebuvo aptarti Aukščiausiosios teismų tarybos plenariniame posėdyje ir nebuvo viešai paskelbti 85 . Todėl dar per anksti vertinti, ar nustatyti susirūpinimą keliantys klausimai buvo išspręsti atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas. Svarbu, kad bet kokiu pakeitimu būtų atsižvelgta į tokias rekomendacijas 86 .

Panaikintas teismo pareigūno narystės profesinėse organizacijose elektroninis registras. Reikalavimas teismo pareigūnams pranešti apie narystę profesinėse organizacijose 87 panaikintas 2020 m. Paskelbus 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, Aukščiausiosios teismų tarybos interneto svetainėje vis dar buvo galima rasti profesinių asociacijų veikloje dalyvaujančių teismo pareigūnų elektroninę duomenų bazę. Tuo tarpu institucijos išsprendė šį klausimą ir nuo 2021 m. sausio 14 d. elektroninis registras nebepasiekiamas.

Kokybė

Sumažinti teismo mokesčiai už internetu pateiktus ieškinius. Civilinio proceso kodekso pakeitimuose buvo numatyta 15 proc. sumažinti mokestį, mokėtiną, kai prašymas dėl apsaugos ir pagalbos pateikiamas elektroniniu būdu. Tačiau priemonė vis dar yra pernelyg ribota, kad būtų galima gerokai sumažinti bylos iškėlimo teisme mokesčius 88 , nes ji taikoma tik elektroniniu būdu pateiktoms, o ne visoms byloms. Be to, ši priemonė nesusijusi su teisinės pagalbos prieinamumo riba 89 ir ją taikant teisinės pagalbos gavėjai neatleidžiami nuo teismo mokesčių 90 . Reformos poveikiui taip pat kyla pavojus dėl nepakankamos skaitmenizacijos 91 . Be to, JT moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl ribotos moterų ir mergaičių teisės kreiptis į teismą 92 .

Priimti pakeitimai, pagal kuriuos leidžiama naudoti vaizdo konferencijas civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose. 2020 m. gruodžio 17 d. priimti Civilinio proceso kodekso, Administracinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Jais sudarytos sąlygos civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose renkant įrodymus naudotis vaizdo konferencijos priemonėmis. Tačiau panašu, kad praktiškai ši sistema dar neįgyvendinta 93 . Atsižvelgiant į Bulgarijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pranešta apie tolesnius patobulinimus vykdant du projektus 94 . Nepaisant šių reformų ir planų, šiuo metu teismų darbuotojai ir teisėjai negali saugiai dirbti nuotoliniu būdu 95 , o saugus elektroninis ryšys galimas tik teismams bendraujant tarpusavyje, o ne su kitais teisės specialistais 96 . Nors tebenagrinėjamose ir užbaigtose bylose galima susipažinti su elektroninėmis bylomis ir internetu gauti informaciją apie teismo mokesčius, internetu vis dar neįmanoma iškelti bylos ar pateikti teisinės pagalbos prašymo, be to, oficialūs teismo dokumentai negali būti įteikti elektroniniu būdu 97 . Europos socialinio fondo finansuojamas projektas (2016–2020 m.) „Bulgarijos teismų ir prokuratūros teisminio žemėlapio optimizavimo modelio ir bendros teismų informacinės sistemos plėtojimas“ 98 iš viso apima septynias veiklos sritis, įskaitant dvi, konkrečiai susijusias su skaitmenizacija ir e. teisingumu 99 . Nesant visiškos skaitmenizacijos proceso, išreikštas susirūpinimas dėl bendros teismų informacinės sistemos įgyvendinimo 100 . COVID-19 pandemija atskleidė šalies teismų sistemos trūkumus teisingumo skaitmenizacijos srityje. Bylų nagrinėjimas teismuose buvo sustabdytas vienam mėnesiui, kol tęsėsi nepaprastoji padėtis 101 , tačiau skubioms byloms taikyta išimtis 102 . 2020 m. kovo 13 d. Ministrų Tarybai paskelbus nepaprastąją padėtį, Aukščiausiosios teismų tarybos Teisėjų kolegija patvirtino naują darbo teismuose tvarką, kad būtų apribotas užkrato plitimas. Tačiau nuotoliniai teismo posėdžiai buvo rengiami labai retais atvejais konkrečių teismų iniciatyva, o nuotolinis darbas buvo išimtis 103 .

Padidinti Specializuoto baudžiamųjų bylų teismo finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Pirmosios instancijos Specializuotam baudžiamųjų bylų teismui, kuris turėjo problemų dėl žmogiškųjų ar finansinių išteklių trūkumo, buvo skirti du papildomi teisėjų etatai 104 . Tai teigiamas pokytis, kuriuo atsižvelgta į susirūpinimą, iškeltą 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos Bulgarijai skirtame šalies skyriuje. Pastaraisiais metais didėjo Vyriausybės investicijos į teisingumo sistemą 105 .

Nauju teisės aktu iš dalies pakeista teisinių paslaugų įmonėms taikoma tvarka. 2021 m. vasario mėn. priimtais Advokatūros įstatymo pakeitimais buvo sudarytos sąlygos steigti vienintelio savininko teisinių paslaugų įmones ir panaikintas draudimas teisininkams eiti komercinių įmonių vadovų ir vykdomųjų direktorių pareigas 106 . Šiais pakeitimais sudaromos sąlygos steigti daugiau teisinių paslaugų įmonių, o tai padidintų teisininkų konkurenciją ir suteiktų daugiau galimybių kreiptis į praktikuojančius teisininkus.

Veiksmingumas

Ir toliau didėja administracinio teisingumo veiksmingumas. Administracinių teismų veiklos rezultatai, susiję su proceso trukme, yra vieni geriausių Europos Sąjungoje 107 . Vis dėlto, trūkstant duomenų apie civilinių ir komercinių ginčo ir ne ginčo bylų (pirmosios ir antrosios instancijos teismuose) veiksmingumą, negalima tinkamai įvertinti bendro teismų sistemos veiksmingumo 108 . Kalbant apie Aukščiausiojo Kasacinio Teismo proceso trukmę, padėtis Bulgarijoje, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, tebėra gera 109 . Be to, kalbant apie veiksmingumą konkrečiose ES teisės srityse, elektroninių ryšių ir vartotojų apsaugos srityje bylos išsprendžiamos greitai 110 .

II.Kovos su korupcija sistema

Po išsamios reformos 2017 ir 2018 m. Bulgarijoje įsteigta Kovos su korupcija ir neteisėtai įgyto turto konfiskavimo komisija (toliau – Kovos su korupcija komisija). Ši komisija daugiausia atsakinga už prevencinius ir represinius veiksmus, susijusius su aukšto lygio korupcija, turto deklaracijų viešo registro saugojimą ir tvarkymą, interesų konflikto ir neteisėtai įgyto turto konfiskavimo klausimų stebėseną ir konsultavimą šiais klausimais. Ji taip pat atlieka institucinį korupcijos rizikos vertinimą, siekdama parengti specialiai pritaikytus institucijų profesinio sąžiningumo veiksmų planus. Rekomendacijos, viešosioms institucijoms pateiktos atlikus šį vertinimą, yra privalomos, o apie tolesnius veiksmus turi būti reguliariai pranešama Kovos su korupcija komisijai. Aukšto lygio korupcijos bylų nagrinėjimo kompetencija perduota Specializuotam baudžiamųjų bylų teismui, o tokių bylų tyrimas vykdomas prižiūrint specializuotai prokuratūrai.

Ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis tebėra aukštas. Pagal organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Bulgarija surinko 44 balus iš 100 ir užima 19 vietą Europos Sąjungoje ir 69 vietą pasaulyje 111 . Per pastaruosius penkerius metus 112 šis suvokimas buvo palyginti stabilus 113 .

Kovos su korupcija komisija dar labiau supaprastino savo organizacinę struktūrą. Ji racionalizavo finansinius išteklius, kurie buvo padidinti 2021 m. pradžioje 114 . Ji toliau didino savo darbuotojų skaičių, be kita ko, įdarbindama inspektorius direktorate, atsakingame už kovą su korupcija. 2020 m. Kovos su korupcija komisija konfiskavo 6,2 mln. EUR 115 neteisėtai įgyto turto, o 30 asmenų už interesų konfliktą buvo skirtos sankcijos. Palyginti su 2019 m., atliktų patikrinimų skaičius sumažėjo (apie 20 proc.), taip pat sumažėjo gaunamų pranešimų apie įtariamus pažeidimus, susijusius su korupcija 116 .

2021 m. kovo mėn. priimta naujoji 2021–2027 m. kovos su korupcija strategija. Remiantis ankstesnės strategijos įgyvendinimo patirtimi, nustatyti nauji didelės rizikos sektorių prioritetai, be kita ko, stiprinti kovos su korupcija pajėgumus, didinti vietos institucijų atskaitomybę ir sukurti kovos su korupcija aplinką, kurioje būtų galima laiku imtis atsakomųjų veiksmų. Strategijoje taip pat pateikiamas atitinkamų tikslų, veiklos rezultatų rodiklių ir atsakingų įgyvendinimo subjektų sąrašas 117 .

Veiksmų planas, 2020 m. lapkričio mėn. priimtas siekiant spręsti tam tikrus 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodytas problemas, taip pat apima su korupcija susijusius klausimus. Veiksmų planu siekiama gerinti tyrimą ir toliau stiprinti Kovos su korupcija komisijos veiklą. Be to, kaip skelbiama veiksmų plane, šiuo metu svarstoma, kaip padidinti tyrimo ir teismo proceso veiksmingumą. 2021 m. kovo 30 d. darbo grupei buvo pavesta pateikti rekomendaciją dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų, siekiant padidinti tyrimo ir teismo proceso veiksmingumą 118 .

Nepaisant intensyvesnės tiriamosios veiklos, galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio korupcijos bylose vis dar priimama mažai ir šiuo atžvilgiu dar reikia pasiekti reikšmingus rezultatus. 2020 m. Aukščiausiasis Kasacinis Teismas priėmė 33 sprendimus korupcijos bylose apskritai. 19 bylų sprendimai buvo palikti nepakeisti, aštuoniose bylose apeliacinės instancijos teismo sprendimai buvo panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo, keturiose bylose apeliacinės instancijos sprendimai buvo pakeisti, o dviejose iš jų baudžiamoji byla buvo atnaujinta 119 . 2020 m. gruodžio 17 d. OLAF rekomendavo susigrąžinti beveik 6 mln. EUR po įtariamo piktnaudžiavimo įgaliojimais Bulgarijos ministerijoje 120 . Galiausiai, vis dar nėra reikšmingų rezultatų priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius aukšto lygio korupcijos bylose 121 .

Nėra pakankamai įrodymų, kad priemonės, susijusios su tarnybine etika viešojo administravimo srityje, būtų efektyvios. Už valstybės tarnautojų elgesio kodekso vykdymą 122 atsakingos kiekvienos viešojo sektoriaus įstaigos institucinės drausminės komisijos. Kovos su korupcija komisijai pavesta tobulinti vyresniųjų pareigūnų (įskaitant ministrus ir merus) etikos standartus, tarnybinės etikos tikrinimo ir paramos jų įgyvendinimui sistemas 123 . Parlamento narių etikos nuostatos įtvirtintos Nacionalinio Susirinkimo organizavimo ir darbo tvarkos taisyklėse 124 , už kurių įgyvendinimą atsakingas Nacionalinio Susirinkimo komitetas. Nors teisės nuostatos yra įtvirtintos, faktinių jų įgyvendinimo ar efektyvumo įrodymų nėra 125 . Kalbant apie teisminių institucijų narius, nėra įrodymų, kad būtų rengiami mokymai kovos su korupcija srityje arba būtų įsteigtas patariamasis komitetas etikos klausimams spręsti. Kalbant apie policijos pajėgas, nuo 2021 m. Vidaus reikalų ministerijos inspekcija naudoja naują saugumo pareigūnų ir kelių patrulių veiksmų vaizdo įrašymo sistemą 126 . Įrodymai apie tarnybinės etikos taisyklių pažeidimus, įskaitant korupciją, surinkti vaizdo įrašymo prietaisu, buvo naudojami įvairių padalinių policijos pareigūnams drausminti, bausti ar pripažinti kaltais 127 .

Įdiegta turto deklaravimo ir interesų konflikto tikrinimo sistema. 2020 m. Kovos su korupcija komisija atliko 21 587 asmenų, einančių aukštas valstybines pareigas, įskaitant vietos rinkimuose dalyvavusius asmenis, turto ir interesų deklaracijų patikrinimus (palyginti su 9 900 patikrinimų, atliktų 2019 m.) 128 . Šios deklaracijos viešai skelbiamos Kovos su korupcija komisijos tinklalapyje pateiktame vyresniųjų valstybės tarnautojų registre. Interesų konfliktas ir valstybės tarnautojų nesuderinamumo priemonės (taikomos centrinės ir vietos valdžios administracijos darbuotojams) apibrėžtos Valstybės tarnautojų įstatyme, Darbo kodekse, Vidaus reikalų ministerijos įstatyme, Valstybės nacionalinio saugumo agentūros įstatyme, Muitinės įstatyme ir kituose pagrindiniuose įstatymuose 129 .

Lobistinė veikla vis dar nėra konkrečiai reglamentuojama. Nors lobistinės veiklos reglamentavimas numatytas nacionaliniame veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, plane 130 , vis dar nesiimta konkrečių veiksmų.

Nėra specialaus įstatymo dėl pranešėjų apsaugos. Tačiau galiojančiais liudytojams taikomais baudžiamosios teisės aktais 131 suteikiama mutatis mutandis apsauga asmenims, pranešantiems apie nusikaltimus, įskaitant korupciją. Anoniminiai skundai nėra nei leidžiami, nei apsaugoti, todėl Kovos su korupcija komisija negali naudotis iš nežinomų asmenų ar neatskleistų šaltinių gauta informacija.

Institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių, kad užkirstų kelią korupcijos rizikai, susijusiai su COVID-19 pandemijos priemonėmis. Šios priemonės taikomos sektoriams, kuriuose kyla didelė korupcijos rizika, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir viešųjų pirkimų. Buvo įdiegtos skubios viešųjų pirkimų procedūros, kuriose derybų procedūros taikytos plačiu mastu, neskelbiant ir netaikant supaprastintų procedūrų (t. y. su vienu pardavėju arba tiekėju, neturinčiu nei anksčiau patvirtintos patirties, nei įmonės pajėgumų konkrečiai sutarčiai vykdyti). Vykdydami kovos su COVID-19 pandemija politiką, Vidaus reikalų ministerijos 132 , Sveikatos apsaugos ministerijos ir kontrolės institucijų atstovai periodiškai susitinka pasidalyti operatyvine informacija ir sprendžia, kokių priemonių imtis, įskaitant kovą su korupcijos rizika. Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu generaliniame direktorate įsteigtas atskiras padalinys kovai su korupcija sveikatos apsaugos srityje 133 .

III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Bulgarijos teisinė sistema 134 yra grindžiama konstitucinių apsaugos priemonių ir teisėkūros priemonių, tokių kaip Radijo ir televizijos įstatymas 135 , rinkiniu. Teisės susipažinti su viešąja informacija įstatymu reglamentuojama prieiga prie viešosios informacijos ir pakartotinis viešojo sektoriaus informacijos naudojimas. Žiniasklaidos reguliavimo institucija – Elektroninės žiniasklaidos taryba (CEM) – įsteigta ir veikia pagal Radijo ir televizijos įstatymą.

Priimtas naujas teisės aktas, kuriuo siekiama sustiprinti žiniasklaidos reguliavimo institucijos (CEM) nepriklausomumą, ir imtasi priemonių jos ištekliams padidinti. 2020 m. gruodžio mėn. Nacionalinis Susirinkimas priėmė Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo aktą 136 , kuriuo siekiama į nacionalinę teisę perkelti peržiūrėtą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (AŽPD). Tai padidins CEM nepriklausomumą, visų pirma užtikrinant, kad ji laikytųsi viešojo intereso ir imtųsi veiksmų, kuriais būtų apsaugota žodžio ir informacijos laisvė ir pliuralizmas bei žiniasklaidos paslaugų teikėjų nepriklausomumas. 2021 m. valstybės biudžete numatytu 574 867 EUR (1,12 mln. BGN) padidinimu į CEM biudžetą siekiama išspręsti 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodytas problemas dėl trūkstamų CEM išteklių, reikalingų tam, kad ji galėtų efektyviai vykdyti savo užduotis 137 . Nors tai sveikintinas pokytis, neseniai, 2021 m. kovo ir balandžio mėn., Vyriausybė sumažino reguliavimo institucijos biudžetą 138 . Be to, dar neaišku, ar planuojamas biudžeto padidinimas bus pakankamas atsižvelgiant į papildomas užduotis, susijusias su peržiūrėtos AŽPD įgyvendinimu 139 .

Susirūpinimą tebekelia per menkas skaidrumas žiniasklaidos priemonių nuosavybės srityje. Nepaisant to, kad CEM reguliariai atnaujina linijinių ir nelinijinių žiniasklaidos paslaugų viešąjį registrą, nurodytą 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, duomenys apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę vis dar nėra iki galo atskleidžiami visuomenei. Kai kurie suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, kad žiniasklaidos skaidrumo klausimą gali paaštrinti didelė naujienų žiniasklaidos koncentracija 2020 m. 140  

Susirūpinimą tebekelia tai, kad nėra reguliavimo apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus valstybės reklamos paskirstymas 141 . Be to, suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad problemų ir toliau kelia viešųjų lėšų skyrimo žiniasklaidos priemonėms skaidrumas 142 .

Politinis kišimasis į žiniasklaidos darbą tebėra aktuali problema. Teisės aktų, pagal kuriuos politikams ir partijoms būtų neleidžiama turėti žiniasklaidos priemonių, trūkumas yra svarbus veiksnys, ir didesnė rizika šiuo atžvilgiu nustatyta televizijos ir laikraščių sektoriuose 143 . Institucijos pateikė veiksmų planą, kuriame šis klausimas įtrauktas kaip vienas iš Bulgarijos nacionalinės plėtros programos iki 2030 m. prioritetų 144 . Tačiau konkrečių priemonių kol kas nenustatyta.

COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių, kuriomis būtų tiesiogiai remiamas žiniasklaidos sektorius. Kaip pabrėžė suinteresuotieji subjektai, pandemija turėjo įtakos žiniasklaidos pliuralizmui ir žurnalistų apsaugai daugiausia ekonominiu požiūriu dėl atlyginimų mažinimo ir vėluojančių mokėjimų, o tai padarė didelį poveikį regioninei žurnalistikai 145 . Pranešama, kad dėl pandemijos bankrutavo kai kurios mažesnės ir regioninės žiniasklaidos priemonės 146 .

Susirūpinimą tebekelia žurnalistų darbo aplinka ir saugumas 147 . Susipažinti su viešąja informacija tebėra sudėtinga, o žurnalistai ir toliau susiduria su politiniu spaudimu ir savicenzūra 148 . Nuo to laiko, kai buvo pateikta paskutinė ataskaita, Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti pateikti šeši nauji perspėjimai apie išpuolius prieš žurnalistus ir jų persekiojimą 149 . Tai apima vieną perspėjimą apie atvejį, kai, kaip įtariama, policija sumušė ir 24 valandoms sulaikė žurnalistą, o prokuratūra atsisakė atlikti tyrimą. Kiti perspėjimai yra susiję su išpuoliais prieš žurnalistus, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos veikėjų persekiojimu ir piktnaudžiavimu keliant bylas. Be to, dėl COVID-19 pandemijos sustojo su veiksmų gairių, kurias 2020 m. kovo mėn. Bulgarijos institucijoms atsiuntė organizacija „Žurnalistai be sienų“ ir kuriomis siekiama spręsti spaudos laisvės problemas Bulgarijoje, įskaitant tokius aspektus kaip žurnalistų saugumas, galimybė susipažinti su informacija, valstybės reklamos paskirstymas ir žiniasklaidos finansavimas, rengimu susijęs darbas 150 .

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Bulgarija yra atstovaujamoji demokratinė respublika, turinti tiesiogiai renkamą Prezidentą, vienų rūmų Nacionalinį Susirinkimą ir Konstitucinį Teismą, atsakingą už konstitucinę įstatymų priežiūrą. Nacionaliniam Susirinkimui suteikti įgaliojimai teisėkūros srityje priimti galutinį sprendimą 151 . Bulgarijoje veikia dvi nacionalinės žmogaus teisių institucijos. Pirmoji – ombudsmenas – yra Konstitucijoje numatyta nepriklausoma institucija, renkama Nacionalinio Susirinkimo; jai nustatyta užduotis puoselėti ir saugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Antroji – Apsaugos nuo diskriminacijos komisija – yra institucija, įgyvendinanti politiką lyčių lygybės ir nediskriminavimo srityje.

Vis dar nenustatytas tolesnės stebėsenos mechanizmas. Kaip nurodyta 2019 m. spalio mėn. bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo (BTM) ataskaitoje 152 ir priminta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, Vyriausybė nusprendė nustatyti papildomą, išsamesnį vidaus stebėsenos mechanizmą, kurio centrinis organas bus Koordinavimo ir bendradarbiavimo taryba (toliau – tolesnės stebėsenos taryba). Tarybos tikslas – nepriklausomai, skaidriai ir objektyviai vertinti Bulgarijos teismų reformos, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu pažangą 153 . Taryba pradės veikti, kai tik bus baigtas taikyti BTM. Tačiau Piliečių tarybos – Koordinavimo ir bendradarbiavimo tarybos organo, į kurį įeina pilietinės visuomenės atstovai ir kurio atžvilgiu pradėta atrankos procedūra, – steigimas sustabdytas, kol laukiama Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo šiuo klausimu 154 .

Veiksmų plane, priimtame reaguojant į 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, numatytos priemonės, kuriomis siekiama spręsti tam tikras nustatytas stabdžių ir atsvarų sistemos problemas. Tai apima veiksmus, kuriais didinamos lėšos nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir tobulinamas sprendimų priėmimo procesas. Dėl pastarojo numatytos dvi iniciatyvos – parengti ex post poveikio vertinimo gaires 155 ir atlikti pagrindinių teisės aktų ex post poveikio vertinimus 156 .

Neseniai atliktame tyrime patvirtinta, kad viešos konsultacijos ir poveikio vertinimas taikomi ribotai, ypač kalbant apie Parlamento narių siūlomus teisės aktus. Nacionalinio parlamentinių tyrimų centro, kuris įeina į Nacionalinio Susirinkimo struktūrą, atliktame tyrime nagrinėjama Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veikla nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. 157 Pagrindinėmis išvadomis patvirtinama, kad padaugėjo Parlamento narių siūlomų teisės aktų projektų 158 nesurengus privalomų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir neatlikus poveikio vertinimo ir suderinamumo su ES teisės aktais patikrinimo 159 , nors tai taikoma Vyriausybės siūlomiems teisės aktų projektams. Institucijos įsipareigojo laikytis neseniai sugriežtintų taisyklių 160 ir toliau taikyti Vyriausybės praktiką teikti Parlamentui teisės aktų projektus su išsamiu arba daliniu poveikio vertinimu 161 . Tačiau šios pastangos pagerinti poveikio vertinimo ir viešų konsultacijų kokybę neapima Parlamento narių siūlomų teisės aktų projektų. Be to, nors nuo 2016 m. teisėkūros procese privaloma rengti poveikio vertinimą, teisėkūros intervenciniai veiksmai mokslinėmis ekspertinėmis žiniomis grindžiami tik viename kitame teisės akto projekte 162 . Siekdamos išspręsti šią problemą, institucijos įsipareigojo pradėti pagrindinių teisės aktų, dėl kurių Ministrų Taryba 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė gaires, ex post poveikio vertinimą 163 . Viešos konsultacijos ir suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai taip pat yra neatsiejama šio proceso dalis. Tačiau daugumoje siūlomų teisės aktų projektų 164 nėra informacijos apie Parlamento ar Vyriausybės narių rengiamas viešas konsultacijas ar diskusijas, kuriomis siekiama nustatyti teisės akto projekto priėmimo problemas ir priežastis 165 . Be to, kai kurių ar visų suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl teisės akto priėmimo buvo įtrauktos tik į labai nedaug siūlomų teisės aktų projektų 166 .

Susirūpinimą tebekelia praktika priimti svarbius teisės aktų pakeitimus keičiant kitus teisės aktus. Toliau taikomas teisėkūros metodas, kai vieno teisės akto pereinamojo laikotarpio nuostatos naudojamos priimant esminius kito nesusijusio teisės akto pakeitimus 167 . Tai patvirtina problemą, iškeltą 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, nes tokiais pakeitimais apeinami viešų konsultacijų ir poveikio vertinimo reikalavimai 168 . Be to, kita tendencija, nustatyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir tebekelianti susirūpinimą, yra teisėkūros praktika, kai Nacionaliniame Susirinkime tarp pirmojo ir antrojo svarstymų be viešų konsultacijų priimami esminiai pakeitimai 169 .

Vis dar taikomas su COVID-19 pandemija susijusios nepaprastosios padėties režimas. Nuo 2020 m. kovo 13 d. iki gegužės 13 d. paskelbus nepaprastąją padėtį 170 , 2020 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Sveikatos įstatymo pakeitimas 171 , kuriuo nustatytas naujas nepaprastosios padėties režimas (nepaprastoji epideminė padėtis) 172 . 2020 m. gegužės 13 d. Ministrų Taryba sveikatos apsaugos ministro siūlymu nusprendė paskelbti vieno mėnesio trukmės nepaprastąją epideminę padėtį; vėliau ji buvo reguliariai atnaujinama ir tebegalioja iki [2021 m. liepos 31 d.]. Šis naujas nepaprastosios padėties režimas buvo peržiūrėtas Konstitucinio Teismo 173 ; 2020 m. liepos 23 d. jis nusprendė, kad režimas neprieštarauja Konstitucijai 174 .

Nacionalinis Susirinkimas priėmė taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti tęstinumą per COVID-19 pandemiją. Siekdamas prisitaikyti prie padėties, Nacionalinis Susirinkimas tęsė įprastą darbą, o 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė taisykles, numatančias galimybę Parlamento nariams, kuriems dėl COVID-19 taikoma privaloma izoliacija arba karantinas, dalyvauti plenariniuose posėdžiuose 175 . 2020 m. lapkričio 23 d. 54 Parlamento nariai užginčijo šių taisyklių konstitucingumą Konstituciniame Teisme 176 , bet šis jas pripažino atitinkančiomis Konstituciją 177 .

Padidinti nacionalinių žmogaus teisių institucijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Padidintas ombudsmeno ir Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos biudžetas. Bulgarijos institucijos pranešė, kad 2021–2023 m. biudžeto prognozėje numatyta, kad abiejų institucijų lėšos personalui padidės 10 proc. Be to, siekiant sustiprinti ombudsmeno pajėgumus, biudžeto projekte numatomos papildomos išlaidos 178 .

Teisės akto projektas dėl didesnio NVO užsienio finansavimo skaidrumo nebuvo toliau įgyvendinamas. 2020 m. liepos 3 d. pateiktas įstatymo projektas 179 , kuriuo siekta nustatyti naujų pareigų ne pelno organizacijoms, sukėlė suinteresuotųjų subjektų 180 susirūpinimą dėl jo atitikties ES teisei 181 . Paskelbus 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, įstatymo projektas nebuvo toliau svarstomas 182 . Nepaisant to, pilietinė erdvė tebėra susiaurinta 183 , o kai kuriais atvejais atrodo, kad pilietinės visuomenės nariai patiria spaudimą, kuris pasireiškia šmeižto kampanijomis, bauginimais ir neigiamu naratyvu 184 . 2020 m. lapkričio mėn. atliekant visuotinę periodinę peržiūrą Bulgarijai pateikta keletas rekomendacijų, susijusių su poreikiu tobulinti pilietinę erdvę ir kovoti su bauginimais ir grėsmėmis 185 .

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

2010 m. vasario 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kolevi prieš Bulgariją.

2020 m. birželio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C‑78/18.

2020 m. Konstitucinio Teismo byla Nr. 15, http://www.constcourt.bg/bg/Cases/Details/585 .

2021 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 6 2020 m. byloje Nr. 15, http://www.constcourt.bg/bg/Acts/GetHtmlContent/96c8d204-d2eb-4785-beac-7133ed3b6cd2 .

Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pranešimas spaudai dėl Nacionalinio teisingumo valdymo instituto, http://www.vks.bg/novini/nip.html .

Aukščiausiosios advokatų tarybos kritika dėl teismų žemėlapio reformos, https://www.vas.bg/bg/a/predlozheniyata-za-reforma-na-sdebnata-karta .

Bulgarijos Aukščiausiasis Kasacinis Teismas (2019), 2020 m. metinė ataskaita.

Bulgarijos Aukščiausiasis Kasacinis Teismas (2021), Iš Bulgarijos aukščiausiojo kasacinio teismo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Bulgarijos donorų forumas (2021), Iš Bulgarijos donorų forumo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Bulgarijos Helsinkio komitetas (2021), Iš Bulgarijos Helsinkio komiteto gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Bulgarijos ne pelno teisės centras (2021), Iš Bulgarijos ne pelno teisės centro gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2017), Nacionalinio Susirinkimo organizavimo ir darbo tvarkos taisyklės, https://www.parliament.bg/en/rulesoftheorganisations .

Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2020), 2020 m. balandžio 3 d. sprendimas pratęsti nepaprastąją padėtį, https://www.parliament.bg/bg/desision/ID/157396 .

Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2020),    2020 m. kovo 13 d. sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį, https://www.parliament.bg/bg/desision/ID/157374 .

Bulgarijos teisinių iniciatyvų instituto fondas (2021), Iš Bulgarijos teisinių iniciatyvų instituto fondo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Bulgarijos Vyriausybė (2021), 2021–2027 m. nacionalinės korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategijos projektas, https://www.strategy.bg/PublicConsultations/View.aspx?lang=bg-BG&Id=5828 .

Bulgarijos Vyriausybė (2021), Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Centre for Media Pluralism and Media Freedom (2021), Media Pluralism Monitor 2021 – Report on Bulgaria.

CEPEJ (2013), Revised Guidelines on the Creation of Judicial Maps to Support Access to Justice within a Quality Judicial System, https://rm.coe.int/european-commission-for-the-efficiency-of-justice-cepej-revised-guidel/168078c492 .

CEPEJ (2020), Study on the functioning of the judicial systems in the EU Member States.

Civicus, Monitor tracking civic space – Bulgaria, https://monitor.civicus.org/country/bulgaria/ .

Council of Europe, Platform to promote the protection of journalism and safety of journalists, https://www.coe.int/en/web/media-freedom/bulgaria .

Council of Europe: Committee of Ministers (2010), Recommendation CM/Rec(2010)12 of the Committee of Ministers to member states on judges: independence, efficiency and responsibilities.

Council of Europe: Committee of Ministers (2019), Decision CM/Notes/1362/H46-6.

Council of Europe: Committee of Ministers (2019), Interim Resolution, CM/ResDH(2019)367.

Council of Europe: Committee of Ministers (2020), Decision CM/Del/Dec(2020)1377bis/H46-9.

Council of Europe: Committee of Ministers (2021), Decision CM/Notes/1398/H46-6 of 9-11 March, https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=0900001680a1abfa . 

Council of Europe: Department for the Execution of Judgments of the European Court of Human Rights (2021), Memorandum H/Exec(2021)9.

Council of Europe: Venice Commission (2010), Report on the Independence of the Judicial System Part I: The Independence of Judges (CDL-AD(2010)004).

Council of Europe: Venice Commission (2017), Bulgaria - Opinion on the judicial system act (CDL-AD(2017)018).

Council of Europe: Venice Commission (2019), Bulgaria - Opinion on draft amendments to the Criminal Procedure Code and the Judicial System Act, concerning criminal investigations against top magistrates (CDL-AD(2019)031).

Council of Europe: Venice Commission (2020), Bulgaria - Urgent interim opinion on the draft new constitution opinion (CDL-AD(2020)035).

Council of Europe: Venice Commission (2020), Poland - Joint Urgent Opinion of the Venice Commission and the Directorate General of Human Rights and Rule of Law (DGI) of the Council of Europe on amendments to the Law on the Common courts, the Law on the Supreme court and some other Laws, (CDL-AD(2020)017).

European Commission: European Anti-Fraud Office, OLAF recommends recovery of nearly €6 million after alleged abuse of power at Bulgarian ministry- EU press release No. 04/2021, https://ec.europa.eu/anti-fraud/media-corner/news/01-02-2021/olaf-recommends-recovery-nearly-eu6-million-after-alleged-abuse-power_en .

European Network of Councils for the Judiciary (2019), Independence and Accountability of the Judiciary – ENCJ Survey on the independence of judges.

European Parliament, Member states must stop selling EU passports immediately, MEPs demand- Press release 22 October 2020, https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20201016IPR89564/member-states-must-stop-selling-eu-passports-immediately-meps-demand .

Europos Komisija (2019), Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, COM(2019) 498.

Europos Komisija (2020), 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje.

Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos Parlamentas (2020), Rezoliucija dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje (2020/2793(RSP)).

Europos Sąjungos Taryba (2017), Tarybos išvados dėl bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo, https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/20171212-st15587_en.pdf .

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Suomija (2019), Pirmininkaujančios valstybės narės ataskaita, https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14856-2019-INIT/en/pdf .

Finansų ministerija (2019), Bulgarijos nacionalinė plėtros programa iki 2030 m., https://www.minfin.bg/upload/46720/National%2BDevelopment%2BProgramme%2BBULGARIA%2B2030.pdf .

Fundamental Rights Agency (2020), Coronavirus COVID-19 outbreak in the EU: Fundamental Rights Implications, https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/bulgaria-report-covid-19-april-2020_en.pdf .

Fundamental Rights Agency (2021), Legal environment and space of civil society organisations in supporting fundamental rights in Bulgaria.

GRECO (2015), Fourth Evaluation Round – Evaluation report on Bulgaria on corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors,  https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=09000016806c983f .

JT OHCHR Europos regiono biuras (2021), Iš JT OHCHR Europos regiono biuro gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Greitoji „Eurobarometro apklausa Nr. 482 „Verslo požiūris į korupciją ES“.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.

Magistrats Européens pour la Démocratie et les Libertés (2021), Iš Magistrats Européens pour la Démocratie et les Libertés gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Ministrų Taryba (2020), Ex post poveikio vertinimo gairės ( https://www.strategy.bg/Publications/View.aspx?lang=bg-BG&categoryId=&Id=320&y=&m=&d ).

Pranešimas spaudai dėl Aukščiausiajai teismų tarybai skirto atviro laiško dėl pasirinkto teismų žemėlapio reformos modelio, kurį pasirašė 500 teisėjų, https://news.lex.bg/564 .

Reporters without Borders – Bulgaria, https://rsf.org/en/bulgaria .

Rinkos ekonomikos institutas (IME) (2021), Teismo pareigūnų komandiruočių tyrimas, https://ime.bg/bg/articles/komandirovane-na-magistrati-ili-kadruvane-tihomylkom/#ixzz6pUEALbxu .

Transparency International (2021), Corruption Perceptions Index 2020.

U.S Department of the Treasury (2021), Specially designated nationals list update, 2 June 2021, https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/recent-actions/20210602 .

II priedas. Vizitas į Bulgariją

2021 m. kovo mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Galimybės susipažinti su informacija programos atstovu

·Administracijos modernizavimo direktoratu

·Kovos su korupcija taryba

·Kovos su korupcija fondu

·Europos žurnalistų asociacijos Bulgarijos skyriumi

·Bulgarijos prokurorų asociacija

·Audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucija – CEM

·Bulgarijos teisinių iniciatyvų institutu

·Bulgarijos teisėjų asociacija

·Demokratijos studijų centru

·Kovos su korupcija ir neteisėtai įgyto turto konfiskavimo komisija

·Projekto „For the truth“ atstovu

·Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcija

·Rinkos ekonomikos institutu

·Kultūros ministerija

·Vidaus reikalų ministerija

·Teisingumo ministerija

·Nacionaline žurnalistų etikos taryba

·Generaline prokuratūra

·Sofijos advokatų asociacija

·Specializuotu baudžiamųjų bylų teismu

·Specializuota prokuratūra

·Aukščiausiąja advokatų taryba

·Aukščiausiuoju Kasaciniu Teismu

·Aukščiausiąja teismų taryba

·Bulgarijos leidėjų sąjunga

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Reprodukcinių teisių centru

·CIVICUS

·„Civil Liberties Union for Europe“

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių Konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·Europos žurnalistų federacija

·„European Partnership for Democracy“

·Europos jaunimo forumu

·„Front Line Defenders“

·„Human Rights House Foundation“

·„Human Rights Watch“

·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Nyderlandų Helsinkio komitetu

·Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Philanthropy Advocacy“

·„Protection International“

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru

(1)      Remiantis 2006 m. spalio 17 d. Tarybos išvadomis (dok. 13339/06), mechanizmas buvo nustatytas 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimu, OL L 354, 2006 12 14, p. 58.

(2)      Gruodžio 12 d. Tarybos išvados dėl bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo.

(3)      Nors Europos Parlamentas iš pradžių pritarė tam, kad BTM taikymas būtų nutrauktas (žr. 2019 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento Pirmininko D. M. Sassolio raštą Komisijos Pirmininkei U. von der Leyen), dabar jis laikosi kitos pozicijos (žr. 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje (2020/2793(RSP)). Taryboje dėl išvadų šiuo klausimu nesusitarta. 2019 m. gruodžio 13 d. Pirmininkaujančiosios valstybės narės pranešime Tarybai pirmininkaujanti Suomija nurodė, kad Taryboje nesutariama dėl pozicijos, kurios reikia laikytis Bulgarijos atžvilgiu.

(4)      Teismų sistemos struktūros aprašymą galima rasti, pvz., CEPEJ (2020), Study on the functioning of the judicial systems in the EU Member States.

(5)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 2.

(6)      Konstitucijos 126–128 straipsniai.

(7)      Venice Commission opinion (CDL-AD(2019)031), 13–14 punktai: dauguma tyrėjų yra policijos pareigūnai, pagal procesinius reikalavimus prižiūrimi prokurorų; mažesnis skaičius tyrėjų turi teismo pareigūno statusą ir dirba Nacionalinėje tyrimų tarnyboje arba tyrimų padaliniuose, regioniniu lygmeniu esančiuose prokuratūros dalimi. Pagal procesinius reikalavimus juos visus prižiūri prokurorai. Procesinė priežiūra reiškia, kad visus tyrėjo sprendimus gali panaikinti prižiūrintis prokuroras. O prižiūrintį prokurorą prižiūri pagal hierarchiją viršesnis (iki generalinio prokuroro lygmens) prokuroras.

(8)      Aukščiausiosios teismų tarybos plenumą sudaro 25 nariai. Aukščiausiąją teismų tarybą sudaro Teisėjų kolegija ir Prokurorų kolegija. Teisėjų kolegiją sudaro teisėjų išrinkti šeši teisėjai, Parlamento išrinkti šeši nariai ir dviejų aukščiausiosios instancijos teismų pirmininkai, kurie yra nariai ex officio. Prokurorų kolegiją sudaro jų kolegų išrinkti keturi prokurorai ir vienas tyrimą atliekantis teismo pareigūnas, Parlamento išrinkti penki nariai ir generalinis prokuroras, kuris yra narys ex officio.

(9)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 3.

(10)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 48 ir 50 diagramos. Suvokiamo teismų nepriklausomumo lygis skirstomas į šias kategorijas: labai žemas (mažiau nei 30 proc. respondentų mano, kad teismai yra pakankamai arba visiškai nepriklausomi); žemas (30–39 proc.), vidutinis (40–59 proc.), aukštas (60–75 proc.), labai aukštas (daugiau nei 75 proc.).

(11)      2019 m. ataskaita dėl Bulgarijos pažangos, COM(2019) 498, p. 6.

(12)      2010 m. vasario 5 d. EŽTT sprendimas byloje Kolevi prieš Bulgariją, 121–127, 129, 135 ir 136 punktai.

(13)      Council of Europe, Supervision of the execution of the European Court’s judgments, Committee of Ministers Decision CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 of 11 March 2021 ir CM/Notes/1398/H46-6 of 9-11 March ; Committee of Ministers Decision CM/Del/Dec(2020)1377bis/H46-9 of 1-3 September 2020 ir CM/Notes/1377bis/H46-9 of 3 September 2020. Taip pat žr. Committee of Ministers (Interim Resolution CM/ResDH(2019)367 of 5 December 2019 ir CM/Notes/1362/H46-6 of 3-5 December 2019; Venice Commission Opinion (CDL-AD(2019)031).

(14)      Generalinis prokuroras gali panaikinti arba pakeisti bet kurį bet kurio prokuroro priimtą sprendimą, kurio dar neperžiūrėjo teisėjas. Be to, jis gali prokurorus trijų mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui siųsti į komandiruotes be jų sutikimo ir teikti prokurorams rašytinius nurodymus, susijusius tik su teisės taikymu, įskaitant konkrečių bylų atveju. Generalinis prokuroras taip pat turi plačius įgaliojimus apygardos ir provincijos lygmens prokuratūroms vadovaujančių prokurorų atžvilgiu.

(15)      Prokurorų kolegijoje (kurią sudaro jų kolegų išrinkti keturi prokurorai ir vienas tyrimą atliekantis teismo pareigūnas, penki Parlamento išrinkti nariai – dabartinėje sudėtyje šiuo metu visi jie taip pat yra prokurorai arba tyrimą atliekantys teismo pareigūnai – ir generalinis prokuroras) generaliniam prokurorui, kaip nariui ex officio ir pirmininkui, tenka lemiamas vaidmuo, susijęs su prokurorų karjera ir jiems taikomomis drausminėmis procedūromis. Plenume Prokurorų kolegijos nariai paprastai balsuoja visi kartu, palaikydami generalinį prokurorą.

(16)      Council of Europe, Supervision of the execution of the European Court’s judgments, CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 of 9-11 March 2021. Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 3.

(17)      2010 m. vasario 5 d. EŽTT sprendimas byloje Kolevi prieš Bulgariją. 

(18)      Baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymas, paskelbtas 2021 m. vasario 23 d. Oficialiajame leidinyje Nr. 16.

(19)      Šis specialusis prokuroras turėjo būti skiriamas penkeriems metams šešių Aukščiausiosios teismų tarybos plenarinio posėdžio narių siūlymu arba savarankiškai iškėlęs savo kandidatūrą ir penkiolikos (iš dvidešimt penkių) balsų dauguma Aukščiausiosios teismų tarybos plenume. Atliekant tyrimą specialiajam prokurorui galėjo padėti tyrimą atliekantis teismo pareigūnas iš Specializuotos prokuratūros. Pasibaigus kadencijai, specialusis prokuroras būtų galėjęs tapti teisėju ar tyrimą atliekančiu teismo pareigūnu arba likti prokuroru ir eiti tokio pat arba aukštesnio lygio pareigas kaip prokuratūroje prieš pradėdamas kadenciją. Specialusis prokuroras būtų turėjęs hierarchinį ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą. .

(20)      Bendrosios kompetencijos prokuroro atsisakymas pradėti tyrimą nėra peržiūrimas teisme; jį gali atšaukti tik aukštesnysis prokuroras.

(21)      Specialiojo prokuroro tirtos bylos turėjo būti nagrinėjamos pirmosios instancijos Specializuotame baudžiamųjų bylų teisme, antrosios instancijos Specializuotame baudžiamųjų bylų apeliaciniame teisme ir paskutinės instancijos Aukščiausiajame Kasaciniame Teisme.

(22)      Council of Europe, Supervision of the execution of the European Court’s judgments, Committee of Ministers Decision CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 of 11 March 2021 ir CM/Notes/1398/H46-6 of 9-11 March. Įstatymo projekte atsižvelgta į kai kurias preliminarias Europos Tarybos Žmogaus teisių direktorato pastabas, pateiktas Bulgarijos institucijoms 2020 m. gruodžio 15 d. bei 2021 m. sausio 18 ir 19 d.

(23)      2021 m. konstitucinės justicijos byla Nr. 4.

(24)      2021 m. balandžio 8 d. Aukščiausiosios teismų tarybos plenarinio posėdžio sprendimo protokolas Nr. 6.

(25)      2021 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 7.

(26)      Nepasiekus pažangos sprendžiant esamas problemas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Sprendimų vykdymo departamentas pareiškė, kad naujasis mechanizmas turėtų būti laikomas laikinu sprendimu.

(27)      CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 of 9-11 March 2021.

(28)      Council of Europe, Supervision of the execution of the European Court’s judgments, CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 of 9-11 March 2021. Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šalies skyrių dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties Bulgarijoje, p. 3.

(29)      Prokurorų pareigas einantys galimi kandidatai galėtų baimintis, kad jų karjerai kils rizika, jei jų kandidatūrai prieštarautų generalinis prokuroras, nes visi Aukščiausiosios teismų tarybos Prokurorų kolegijos nariai taip pat yra pavaldūs generaliniam prokurorui (H/Exec(2021)9, 11 March 2021, Memorandum prepared by the Department for the Execution of Judgments of the European Court of Human Rights).

(30)      Atsižvelgiant į generalinio prokuroro įgaliojimus ir padėtį Aukščiausiojoje teismų taryboje, plenariniame posėdyje surinkus balsų daugumą (15 iš 25 balsų) „generaliniam prokurorui tampa neįmanoma daryti įtaką asmenų, atsakingų už jo veikos tyrimą, skyrimui arba karjerai“, kaip reikalaujama Komiteto laikinojoje rezoliucijoje CM/ResDH(2019)367. Iš tiesų 11 (iš 25) Prokurorų kolegijos narių galėtų balsuoti visi kartu, gindami generalinio prokuroro interesus. Tokiu būdu jie galėtų vetuoti plenarinio posėdžio sprendimus arba įpareigoti plenariniame posėdyje svarstyti tik tuos kandidatus, kuriems pritarė generalinis prokuroras. Be to, padedant kitiems keliems nariams, kuriems „de facto daro įtaką“ generalinis prokuroras (CM/Notes/1398/H46-6), jie gali būti pagrindinis daugumos komponentas.

(31)      Committee of Ministers decision CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6.

(32)      Kartu taip pat atsižvelgiama į tai, kad 2022 m. bus renkama nauja Aukščiausioji teismų taryba. Šiomis aplinkybėmis, nors ir nurodė, kad siūlomas mechanizmas gali būti laikomas tik laikinu sprendimu prieš pradedant platesnio masto reformą, Europos Taryba pasiūlė nustatyti dvigubą daugumą skiriant specialųjį prokurorą Aukščiausiosios teismų tarybos plenariniame posėdyje.

(33)      Reikia priminti, kad anksčiau buvo išreikštas susirūpinimas dėl galimybės pradėti teisminę peržiūrą, nes toks pakeitimas trukdytų konstitucinei prokuratūros kompetencijai. Naujuoju įstatymu nustačius, kad bet koks atsisakymas pradėti generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų veikos tyrimą turi būti peržiūrėtas teismine tvarka, abejonių šiuo klausimu nebeliko.

(34)      Žr. CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6 3 punktą; CM/Del/Dec(2020)1377bis/H46-9 4 punktą; CM/Del/Dec(2019)1362/H46-6.

(35)      2015 m. birželio 3 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje S. Z. / Bulgarija, 29263/12.

(36)      CM/Rec(2010)12, 27 punktas; Venice Commission opinion (CDL-AD(2020)035), 44 punktas; Teismų sistemos įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalys: Aukščiausiosios teismų tarybos Teisėjų kolegijai (14 narių) pirmininkauja vienas iš narių ex officio – Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininkas arba Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas. Šešis narius tiesiogiai renka teisėjai, dar šešis – Parlamentas. Tiek Aukščiausiosios teismų tarybos plenume, tiek Teisėjų kolegijoje dauguma gali būti pasiekta be teisėjų, kuriuos išrenka jų kolegos, balsų.

(37)      Dėl generalinio prokuroro padėties prokuratūroje ir jo, kaip Prokurorų kolegijos pirmininko, funkcijų jam tenka lemiamas vaidmuo Prokurorų kolegijoje ir jis daro didelę įtaką Aukščiausiosios teismų tarybos plenariniame posėdyje.

(38)      Teismų sistemos įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalys: Prokurorų kolegijai (11 narių) pirmininkauja narys ex officio generalinis prokuroras, ją sudaro penki Parlamento renkami nariai, keturi prokurorų renkami nariai ir vienas tyrėjų, išrinktų jų kolegų, renkamas narys.

(39)      Teismų sistemos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnis: Aukščiausiosios teismų tarybos plenumą (25 nariai) sudaro abiejų pirmiau minėtų kolegijų nariai, jam pirmininkauja teisingumo ministras, neturintis balso teisės. Aukščiausiosios teismų tarybos plenumas sprendžia dėl biudžeto projekto, drausminės nuobaudos – pašalinimo iš pareigų, pasiūlymų dėl Aukščiausiojo Kasacinio Teismo bei Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkų ir generalinio prokuroro skyrimo (Teismų sistemos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Abi kolegijos priima sprendimus dėl skyrimo, paaukštinimo tarnyboje, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, taip pat sprendimus klausimais, susijusiais su įgaliojimų nenutrūkstamumo atsiradimu ir atkūrimu, ir sprendimus dėl drausminių sankcijų (Teismų sistemos įstatymo 30 straipsnio 5 dalis); balsavimas dėl Teisėjų kolegijos sprendimų taikant daugumos taisyklę aprašytas Teismų sistemos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje.

(40)      Venice Commission opinion (CDL-AD(2017)018), 19 punktas.

(41)      Pagal Teismų sistemos įstatymą visi nariai ne teisėjai yra renkami.

(42)      Teismų sistemos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kolegijos nariai būtų renkami iš teisėjų, prokurorų, tyrimą atliekančių teismo pareigūnų, akademinį laipsnį turinčių teisės mokslų specialistų, teisininkų ir kitų nepriekaištingos profesinės reputacijos ir moralės juristų, atsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją ir specializaciją. Dabar Teisėjų kolegijoje prokurorų nėra, bet panašu, kad ankstesnėje Teisėjų kolegijoje buvo narių, anksčiau buvusių prokurorais.

(43)      Už svarbius sprendimus Prokurorų kolegijos nariai, panašu, balsuoja visi iš karto, kartu su Teisėjų kolegijos nariais, kuriuos išrinko Parlamentas. Žr. Committee of Ministers of the Council of Europe (CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6); taip pat žr. Aukščiausiosios teismų tarybos plenarinio posėdžio sprendimus: 2019 m. Protokolą Nr. 24 dėl balsavimo generalinio prokuroro rinkimuose; 2019 m. Protokolą Nr. 27 dėl pakartotinio balsavimo generalinio prokuroro rinkimuose; 2020 m. Protokolą Nr. 26 dėl balsavimo už tai, kad būtų nutraukta diskusija, ar taikyti drausminę procedūrą generaliniam prokurorui, remiantis profesinės organizacijos pranešimu; 2021 m. Protokolą Nr. 2 dėl balsavimo už tai, kad būtų parengta analizė dėl pasiūlymo suteikti Aukščiausiajai teismų tarybai teisę valdyti nekilnojamąjį turtą (vasarvietę) atsižvelgiant į Bulgarijos Respublikos prokuratūros poreikius; 2021 m. Protokolą Nr. 2 dėl balsavimo už tai, kad Aukščiausiajai teismų tarybai būtų suteikta teisė valdyti nekilnojamąjį turtą (vasarvietę) atsižvelgiant į Bulgarijos Respublikos prokuratūros poreikius; 2021 m. Protokolą Nr. 3 dėl balsavimo už tai, kad būtų pradėta diskusija ir patvirtintas teisminių struktūrų pertvarkos regionų lygmeniu modelis ir teisminių struktūrų pertvarkos apygardų ir apeliaciniu lygmenimis veiksmų gairės su veiksmų planu. Taip pat dėl galimos balsavimo Aukščiausiosios teismų tarybos Teisėjų kolegijoje tendencijos žr.: 2021 m. Protokolą Nr. 1 dėl balsų, susijusių su naujuoju teismų žemėlapiu; 2021 m. Protokolą Nr. 2 dėl balsų, susijusių papildomomis pareigybėmis žemesnės instancijos teismuose; 2021 m. Protokolą Nr. 3 dėl balsų, susijusių su teismų regionų sienų pokyčiais.

(44)      Bulgarijos Konstitucijos pakeitimai (2015), 130a straipsnis; Teismų sistemos įstatymo pakeitimai (2016), 30 straipsnio 1 dalis.

(45)      Committee of Ministers decision CM/Del/Dec(2021)1398/H46-6. Taip pat žr. Venice Commission opinion (CDL-AD(2020)035), 40 punktas.

(46)      Iš JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regiono skyriaus, Magistrats Européens pour la Démocratie et les Libertés ir Bulgarijos teisinių iniciatyvų instituto fondo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(47)      Venice Commission opinion (CDL-AD(2017)018), 9 punktas.

(48)      Venice Commission opinion (CDL-AD(2020)035), 42 punktas, Venice Commission opinion (CDL‑AD(2017)018), 16, 17 ir 19 punktai.

(49)      Pažymėtina, kad norint pakeisti Aukščiausiosios teismų tarybos sudėtį, reikia peržiūrėti Konstituciją, o šį klausimą gali spręsti arba Didysis Nacionalinis Susirinkimas, kaip Bulgarijos institucijos siekė 2020 m. pabaigoje, arba pagal supaprastintą įprastą procedūrą – Nacionalinis Susirinkimas, panašiai kaip 2015 m. įvykdytos reformos atveju. Taip pat žr. 2003 m. Konstitucinio Teismo sprendimą Nr. 3, 2005 m. Sprendimą Nr. 8 ir atsisakymą priimti sprendimą 2015 m. byloje Nr. 7.

(50)      2020 m. rugpjūčio 17 d. Ministras Pirmininkas vaizdo pranešime paskelbė, kad jo partija pateiks pasiūlymą dėl Konstitucijos projekto. 2020 m. rugsėjo 2 d. naujos Konstitucijos projektas buvo pateiktas Parlamentui. 2020 m. rugsėjo 18 d. Parlamento pranešėjas paprašė Venecijos komisijos pateikti nuomonę dėl šio projekto. 2020 m. lapkričio 25 d. Parlamentas balsavo prieš naujos Konstitucijos projektą, o 2020 m. gruodžio mėn. Venecijos komisija galiausiai paskelbė savo nuomonę dėl šio projekto.

(51)      Dabartinės Aukščiausiosios teismų tarybos kadencija baigsis 2022 m. spalio mėn., o naujieji nariai bus paskirti pagal pirmiau minėtą procedūrą. Dabartinio Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininko kadencija tęsis iki 2022 m. vasario 10 d., o naujasis pirmininkas bus išrinktas Aukščiausiosios teismų tarybos plenariniame posėdyje.

(52)      Su registru galima susipažinti adresu http://www.vss.justice.bg/page/view/106204 . Į registrą taip pat įtrauktos kitų teisminių institucijų subjektų, įskaitant administracijos vadovus ir teisėjus, pozicijos.

(53)      2020 m. spalio 24 d. pokalbyje tuometinis Nacionalinio Susirinkimo pirmininko pavaduotojas apkaltino Aukščiausiojo Kasacinio Teismo teisėjus, kurie sprendė su juo susijusią bylą, šališkumu. 2020 m. lapkričio 3 d. Aukščiausioji teismų taryba priėmė poziciją apginti teisėjus, kai profesinės organizacijos buvo paprašyta tai padaryti. 2020 m. spalio mėn. teisės naujienoms skirtoje interneto svetainėje paskelbtas Specializuoto baudžiamųjų bylų apeliacinio teismo sprendimas, kuriame apeliacinės instancijos teismo teisėjas (taip pat ir teismo administracijos vadovas) pateikia asmeninę nuomonę apie pirmosios instancijos teisėjo profesines savybes. Profesinė organizacija paprašė Aukščiausiosios teismų tarybos priimti poziciją ir parengti priimtinos kalbos kriterijus, kuriuos turėtų taikyti aukštesnės instancijos teismas, kad nekiltų pavojaus objektyviam ir subjektyviam teismo nepriklausomumui. Nepaisant to, pozicija nebuvo priimta, o kriterijai nebuvo parengti.

(54)      Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininko pareiškimas Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininkui, 2020 m. gegužės 8 d. pozicija. Prokurorų kolegijos pareiškimas Aukščiausiojo Kasacinio Teismo pirmininkui, 2020 m. gegužės 13 d. protokolas Nr. 16. Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, 37 išnaša, p. 6.

(55)      Priemonių įgyvendinimo planas atsižvelgiant į Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir nustatytus uždavinius (veiksmų planas).

(56)      Žr. tolesnę pastraipą apie galimą Aukščiausiosios teismų tarybos inspekcijos reformą.

(57)      Žr. Ministrų Tarybos priimtą veiksmų planą. Taip pat žr. Potvarkį Nr. LS-13-88/21.12.2020.

(58)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3.

(59)      Venice Commission (CDL-AD(2017)018), 58 punktas.

(60)      Konstitucijos 132a straipsnis.

(61)      Pagal Teismų sistemos įstatymo 1a skirsnį.

(62)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3.

(63)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 7–8.

(64)      Venice Commission (CDL-AD(2017)018), 58 punktas.

(65)      Naujų inspektorių ir generalinio inspektoriaus atrankos procedūra turėjo būti pradėta taikyti vėliausiai 2020 m. vasario 9 d. (generalinio inspektoriaus) ir 2020 m. sausio 14 d. (inspektorių) (Teismų sistemos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Tačiau ji iki šiol nepradėta taikyti. Panaši padėtis susiklostė ir dėl ankstesnio vyriausiojo inspektoriaus įgaliojimų – jo įgaliojimai buvo de facto pratęsti dvejiems metams.

(66)      2010 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 13 2010 m. byloje Nr. 12, kuriuo teismas nusprendė, kad kolegijų valdomiems subjektams taikomas tęstinumo principas.

(67)      Asmens duomenų apsaugos komisijos įgaliojimai pasibaigė 2019 m. balandžio 16 d.; Vartotojų apsaugos komisijos įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 27 d.; Energetikos ir vandens reguliavimo komisijos įgaliojimai baigėsi 2020 m. balandžio 20 d.

(68)      2021 m. vasario 11 d. Nacionalinis Susirinkimas priėmė Konkurencijos apsaugos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dabartinio priežiūros institucijos direktoriaus įgaliojimus buvo galima pratęsti dar dvejiems metams. Dabartinė jo kadencija turėjo baigtis 2021 m. birželio mėn. Taip pat žr. įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Konkurencijos apsaugos įstatymas, https://www.parliament.bg/bg/laws/ID/163501 . Nacionalinio teisingumo valdymo instituto valdyba (kurią sudaro penki Aukščiausiosios teismų tarybos nariai, teisingumo ministras ir vienas Teisingumo ministerijos narys) pakeitė instituto direktoriaus skyrimo taisykles ir taip sudarė sąlygas beveik automatiškai iš naujo paskirti dabartinį direktorių.

(69)      Visos konkurso procedūros vykdomos pagal Teismų sistemos įstatymo sąlygas.

(70)      2018, 2019 ir 2020 m. paskelbti įprasti konkursai eiti aukštesnes pareigas, tačiau nė vienas jų nebuvo užbaigtas ( http://www.vss.justice.bg/page/view/1878 ).

(71)      2020 m. gruodžio 20 d. prašymas, Aukščiausiojo Kasacinio Teismo plenarinio posėdžio pateiktas Konstituciniam Teismui, 2020 m. byla Nr. 15.

(72)      2021 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 6 2020 m. byloje Nr. 15.

(73)      Iš Magistrats Européens pour la Démocratie et les Libertés gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 15.

(74)      2017 m. deleguoti 83 teisėjai; 2018 m. deleguoti 104 teisėjai; 2019 m. deleguoti 144 teisėjai; 2020 m. deleguoti 202 teisėjai. Daugiau informacijos pateikta Rinkos ekonomikos instituto tyrime.

(75)      2020 m. 59 teisėjai deleguoti ilgiau kaip 24 mėnesiams. Daugiau informacijos pateikta Rinkos ekonomikos instituto parengtame teismo pareigūnų delegavimo tyrime.

(76)      Žr. Aukščiausiosios teismų tarybos parengtą teismo pareigūnų, kuriuos nuo 2020 m. gruodžio 10 d. komandiravo teismai, registrą. Taip pat žr. iš Aukščiausiojo Kasacinio Teismo gautus atsakymus rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(77)      Pranešama, kad tokia iškreipta delegavimo praktika yra taikoma delegavimui be sutikimo prokuratūroje kaip galima bausmė. Iš Bulgarijos teisinių iniciatyvų instituto ir Kasacinio Teismo Pirmininko gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir informacija, gauta vizito į šalį metu.

(78)      CM/Rec(2010)12, 44 punktas.

(79)      Venice Commission (CDL-AD(2017)018), 86 ir 87 punktai.

(80)      Daugiau nei 500 teisėjų pasirašė atvirą laišką Aukščiausiajai teismų tarybai dėl pasirinkto teismų žemėlapių reformos modelio. Aukščiausioji advokatų taryba taip pat sukritikavo reformą.

(81)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 15; iš Aukščiausiojo Kasacinio Teismo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(82)      Teisingumo ministerija surengė keletą viešų diskusijų (2021 m. birželio 14, 25 ir 29 d.) dėl siūlomo teismų žemėlapio reformos modelio, jose dalyvavo įvairių teisingumo srities profesinių organizacijų atstovai, Aukščiausiojo Kasacinio Teismo teisėjai, teisininkai, vietos teismų, savivaldybių ir NVO atstovai.

(83)      2013 m. gruodžio 6 d. 22-ajame CEPEJ plenariniame posėdyje priimtos peržiūrėtos Teismų žemėlapių, kuriais siekiama remti teisę kreiptis į teismą kokybiškoje teismų sistemoje, sudarymo gairės.

(84)      Remiantis Bulgarijos institucijų gauta informacija, susijusia su veiksmų planu, Aukščiausiosios teismų tarybos plenarinio posėdžio sprendimu dėl Protokolo Nr. 26/22.10.20, 32 p., buvo sudaryta darbo grupė, siekiant pasiūlyti Aukščiausiosios teismų tarybos plenariniam posėdžiui pakeisti ir papildyti papildomo atlygio teismų pareigūnams nustatymo ir mokėjimo taisykles, t. y. nustatyti aiškius, objektyvius ir skaidrius papildomo atlygio nustatymo ir administracinių vadovų veiksmų laisvės teismuose apribojimo kriterijus. Darbo grupę sudaro Aukščiausiosios teismų tarybos nariai, teisminių institucijų ir Aukščiausiosios teismų tarybos administracijos atstovai. Ši darbo grupė nusprendė palaukti, kol bus priimtos taisyklės pagal Teismų sistemos įstatymo 233 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį (atsižvelgdama į atitinkamos teisminės institucijos darbo krūvį, Aukščiausioji teismų taryba gali nustatyti papildomą atlygį teisėjams, prokurorams ir tyrimą atliekantiems teismo pareigūnams), kurias parengė sprendimu dėl Protokolo Nr. 3/19.02.20, 1.1 p., ir Protokolo Nr. 7/27.05.20, 4.1 p., sudaryta Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegijos Teismų žemėlapio, darbo krūvio ir teismų statistikos komiteto darbo grupė. 2021 m. birželio 22 d sprendimu Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegija priėmė papildomo atlygio dydžio nustatymo taisykles pagal Teismų sistemos įstatymo 233 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį. Priimtas taisykles dar reikia nusiųsti Aukščiausiosios teismų tarybos plenarinio posėdžio Biudžeto ir finansų komitetui ir Teisėjų kolegijos Teismų žemėlapio, darbo krūvio ir teisėjų statistikos komitetui, kad jie imtųsi veiksmų pagal savo kompetenciją. Kaip nurodo GRECO, papildomo atlygio taikymo sistema dar priklauso nuo sprendimų, susijusių su plačia veiksmų laisve, ir kyla rizika, kad bus daroma nederama įtaka. GRECO Fourth Evaluation Round – Evaluation report, recommendation x, 26 punktas; Taip pat žr. Venice Commission (CDL-AD(2010)004), 46 ir 51 punktus; Recommendation CM/Rec(2010)1 of the Committee of Ministers of the Council of Europe, 55 punktą.

(85)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 7.

(86)      Recommendation CM/Rec(2010)12 of the Committee of Ministers to member states on judges: independence, efficiency and responsibilities, 55 punktas: „Reikėtų vengti sistemų, pagal kurias pagrindinis teisėjų atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, nes dėl jų gali kilti sunkumų teisėjų nepriklausomumui“.

(87)      COM(2019) 498, p. 6, 29 išnaša; Venice Commission (CDL-AD(2020)017), 29 punktas.

(88)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 9. Dėl mokesčių dydžio civilinėse ir komercinėse bylose žr. 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 24 ir 25 diagramas.

(89)      Dabartinėje Bulgarijos teisinės pagalbos sistemoje teisės gauti teisinę pagalbą neturi net asmenys, kurių pajamos prilygsta Eurostato nustatytai skurdo ribai ar yra už ją kiek mažesnės. 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 24 diagrama.

(90)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 25 diagrama.

(91)      Praktiškai šiuo metu nėra galimybės pateikti ieškinį internetu; nėra galimybės dalyvauti posėdyje per vaizdo konferenciją; nėra galimybės pateikti ieškinį internetu. Daugiau informacijos žr. 2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 39–45 diagramose.

(92)      Ypač dėl paplitusios korupcijos, socialinės stigmos, teismų sistemos neprieinamumo, teisėsaugos pareigūnų, įskaitant policiją, šališkumo lyčių atžvilgiu ir nepakankamų teisėjų ir teisėsaugos institucijų žinių apie 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Iš JT OHCHR Europos regiono biuro gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 2.

(93)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 39–44 diagramos. Taip pat Informacija, gauta vizito į šalį metu (pvz., Bulgarijos prokurorų asociacija, Bulgarijos teisėjų asociacija).

(94)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 11. Pažymėtina, kad nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ir toliau galėtų būti keičiamas ir šie projektai galiausiai galėtų būti išbraukti iš galutinio plano.

(95)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 41 diagrama.

(96)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 42 diagrama.

(97)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 44 diagrama.

(98)      Aukščiausiosios teismų tarybos nusiųstas paaiškinimas dėl veiksmų plano – skaitmenizacijos. Kalbant apie bendrą teismų informacinę sistemą, iš pirmiau minėto paaiškinimo ir per vizitus į šalį dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų gauta žinių apie teisėjų ir darbuotojų nepasitenkinimą, dėl kurio 2020 m. rugsėjo 16 d. sistemos taikymas naujoms byloms buvo sustabdytas (vėliau pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Aukščiausiosios teismų tarybos paaiškinime skelbiama, kad 2021 m. sausio 1 d. – birželio 1 d. plenumo sprendimu visuose teismuose bus atnaujintas naujų bylų nagrinėjimas.

(99)      Development and implementation of a Unified Court Information System – UCIS ir Creation of a specialized information system for monitoring and analysis of the factors related to the socio-economic development of the judicial district and the workload of the courts – SISMA.

(100)      Konkrečiau, suinteresuotieji subjektai pranešė, kad viskas atliekama popieriuje, o vėliau įrašoma į sistemą. Aukščiausioji teismų taryba įgyvendina keletą projektų, finansuojamų iš biudžeto išteklių ir pagal išorės paramos teikėjų programas, jais siekiama pagerinti ir išplėsti e. teisingumą ir suteikti daugiau galimybių juo naudotis.

(101)      2020 m. kovo 15 d. Aukščiausiosios teismų tarybos Teisėjų kolegijos neeilinio posėdžio trumpasis protokolas Nr. 9.

(102)      Pavyzdžiui, byloms dėl suėmimo peržiūros arba nukentėjusiojo apsaugos priemonių ir vaiko apsaugos priemonių taikymo. Taip pat žr. Fundamental Rights Agency, Coronavirus COVID-19 outbreak in the EU: Fundamental Rights Implications, p. 3.

(103)      Iš Aukščiausiojo Kasacinio Teismo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(104)      Teisėjų kolegijos posėdis, 2021 m. vasario 2 d. protokolas Nr. 3; Teisėjų kolegijos posėdis, 2021 m. vasario 23 d. protokolas Nr. 6. Aukščiausiosios teismų tarybos Teisėjų kolegija atmetė Aukščiausiosios teismų tarybos Atestavimo ir konkursų komisijos pasiūlymą neskirti papildomų pareigybių Specializuotam baudžiamųjų bylų teismui, o vėliau pritarė, kad Specializuoto baudžiamųjų bylų teismui būtų skirti du nauji etatai.

(105)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 29–31 diagramos.

(106)      Advokatūros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, https://www.parliament.bg/bg/laws/ID/163509 .

(107)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 9 ir 10 diagramos. Pažymėtina, kad nėra suderinto tokių veiklos rezultatų vertinimo metodo.

(108)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 7 ir 8 diagramos.

(109)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 8 diagrama.

(110)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 18 ir 20 diagramos.

(111)      Transparency International, Corruption Perceptions Index 2020, p. 2–3. Suvokiamos korupcijos lygis skirstomas į šias kategorijas: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų suvokiamos viešojo sektoriaus korupcijos lygis viršija 79 balus); gana žemas (60–79 balai), gana aukštas (50–59 balai), aukštas (mažiau nei 50 balų).

(112)      2015 m. šis rodiklis buvo 41, 2020 m. – 44. Rodiklis reikšmingai padidėja arba sumažėja, kai per praėjusius penkerius metus balų suma pasikeičia daugiau kaip penkiais balais, padidėja arba sumažėja, kai balų suma pasikeičia 4–5 balais, ir išlieka gana stabilus, kai balų suma pasikeičia 1–3 balais.

(113)      Praėjusiais metais pateikti „Eurobarometro“ duomenys apie korupcijos suvokimą ir piliečių bei įmonių patirtį atnaujinami kas antrus metus. Naujausi duomenys pateikiami 2020 m. specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 502 ir 2019 m. greitojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 482.

(114)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(115)      12 172 551,64 BGN.

(116)      Informacija ir atsakymai, gauti iš Kovos su korupcija komisijos gauta informacija vizito į Bulgariją metu.

(117)      Iš Kovos su korupcija komisijos gauti atsakymai. Taip pat žr. 2021–2027 m. nacionalinės korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategijos projektą.

(118)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 1.

(119)

     Aukščiausiojo Kasacinio Teismo 2020 m. metinė veiklos ataskaita, p. 41–43.

(120)      European Commission: European Anti-Fraud Office, OLAF recommends recovery of nearly €6 million after alleged abuse of power at Bulgarian ministry, EU PRESS RELEASE No. 04/2021.

(121)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 12. Be to, 2021 m. birželio mėn. JAV iždo departamentas pagal JAV visuotinį Magnickio aktą nustatė sankcijas tam tikriems Bulgarijos piliečiams (įskaitant buvusį Parlamento narį) už korupcinius veiksmus. U.S Department of Treasury, Specially designated nationals list update, 2 June 2021.

(122)

     Priimta 2020 m. balandžio 2 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 57. Valstybės tarnautojų elgesio kodekso vaidmuo viešojo sektoriaus tarnybinės etikos sistemoje šiuo metu peržiūrimas padedant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), vykdant projektą „Viešojo administravimo reformos įgyvendinimo pažanga“. 

(123)

     Kovos su korupcija ir neteisėtai įgyto turto konfiskavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

(124)

     Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2017), Nacionalinio Susirinkimo organizavimo ir darbo tvarkos taisyklės.

(125)

     Pavyzdžiui, atviros arba uždaros procedūros ir kompetentingų subjektų sprendimai.

(126)      Daug ant kūno tvirtinamų kamerų skyrė Vidaus reikalų ministerija (projektas finansuojamas iš Europos Komisijos vidaus saugumo fondo) ir jos naudojamos nuo 2021 m.

(127)

     Vidaus saugumo ataskaita: 2014–2020 m. laikotarpiu aštuoni eismo pareigūnai pripažinti kaltais. Taip pat remiantis informacija, gauta vizito į Bulgariją metu.

(128)      2020 metais pateikta 83 316 valstybės administracijoje dirbančių asmenų turto ir interesų deklaracijų (t. y. 250 mažiau nei 2019 metais). 46 atvejais buvo pažeistos administracinės taisyklės (t. y. 38 proc. mažiau nei 2019 m.); dviem atvejais pritaikytos sankcijos (t. y. 50 proc. mažiau nei 2019 m.). 2020 m. vidaus inspekcijos atliko 4 750 patikrinimų (t. y. 23 proc. mažiau nei 2019 m.). 2020 m. nustatytas 21 administracinis pažeidimas (palyginti su šešiais pažeidimais 2019 m.); keturiais atvejais pritaikytos sankcijos, dar devyniais atvejais dėl nesuderinamumo nutraukta darbo sutartis (t. y. tiek pat, kiek 2019 m.). 2020 m. gautų ir apdorotų vyresniųjų valstybės tarnautojų turto deklaracijų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo apie 36 proc. Deklaracijų, kurios nebuvo pateiktos arba buvo pateiktos pavėluotai, skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo apie 160 proc. Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(129)      2020 m. Kovos su korupcija komisija atliko 28 interesų konflikto ir nesuderinamumo atvejų patikrinimus (palyginti su 17 atvejų 2019 m.). 2020 m. iš viso priimta 30 sprendimų, kuriais nustatytas interesų konfliktas, o 2019 m. priimta 14 tokių sprendimų. Iš šalies gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Taip pat žr. GRECO Fourth Evaluation Round – Second compliance report, recommendations iii and iv, 11 punktą. GRECO padarė išvadą, kad iii ir iv rekomendacijos dėl informacijos apie turtą atskleidimo, informacijos apie interesų konfliktą atskleidimo ir jo nustatymo bei poveikio korupcijos prevencijai ir nustatymui įgyvendintos patenkinamai.

(130)      Kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, iš Nacionalinio parlamentinių tyrimų centro analizės, aprėpiančios laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., matyti, kad beveik 37 proc. priimamų teisės aktų keičiami kiti teisės aktai, įskaitant atvejus, kai tai daroma teisės aktų, kuriais daromi pakeitimai, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosiose nuostatose. Suinteresuotieji subjektai nuogąstauja, kad šia praktika ne tik daromas neigiamas poveikis šalies teisėkūros proceso skaidrumui, bet ir tam tikrais atvejais tai yra neteisėtos lobistinės veiklos požymis.

(131)      Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnis (dėl liudytojų apsaugos).

(132)      Nacionalinės politikos generalinis direktoratas.

(133)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 29.

(134)      Pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2021 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Bulgarijai tenka 112 vieta iš 180 stebimų šalių, t. y. viena pozicija žemesnė nei pernai (paskutinė vieta ES).

(135)      Radijo ir televizijos įstatymas.

(136)      Paskelbta Oficialiajame leidinyje Nr. 109/2020.

(137)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 15.

(138)      2021 m. kovo 29 d. Dekretas Nr. 113 ir 2021 m. balandžio 29 d. Dekretas Nr. 177.

(139)      Informacija, gauta iš CEM vizito į šalį metu.

(140)      Informacija, gauta vizito į Bulgariją metu, ir Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaita, p. 12. Didelė koncentracija užfiksuota televizijos sektoriuje (92 proc. visos pagrindinių 4 savininkų rinkos dalies). Didelę koncentraciją rodo ir sukauptos 4 populiariausių televizijos žiniasklaidos priemonių grupių (74 proc.) ir 4 populiariausių radijo grupių (79 proc.) auditorijos dalys. Internetinės žiniasklaidos sektoriuje trūksta tikslių duomenų.

(141)      2021 Media pluralism Monitor, Bulgaria, p. 15.

(142)      Reporters without Borders, Bulgaria.

(143)      Media Pluralism Monitor 2021, Bulgaria, p. 14.

(144)      Finansų ministerija (2019), Bulgarijos nacionalinė plėtros programa iki 2030 m..

(145)      Informacija, gauta vizito į Bulgariją metu.

(146)      2021 Media Pluralism Monitor, Bulgaria, p. 7.

(147)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 17.

(148)      Informacija, gauta vizito į Bulgariją metu.

(149)      Institucijos nesureagavo nė į vieną iš šių pranešimų. Council of Europe, Platform to promote the protection of journalism and safety of journalists.

(150)      Reporters Without Borders, Bulgaria.

(151)      Konstitucijos 87 straipsnis: teisę teikti įstatymo projektą turi bet kuris Nacionalinio Susirinkimo arba Ministrų Tarybos narys. Įstatymo projektą priima Nacionalinis Susirinkimas po dviejų svarstymų. Priimtas įstatymo projektas perduodamas Bulgarijos Respublikos Prezidentui, o šis pasirašo dekretą dėl jo paskelbimo. Įstatymas paskelbiamas Oficialiajame leidinyje ir įsigalioja po trijų dienų nuo paskelbimo, išskyrus atvejus, kai tame akte nustatyta kitaip. Taip pat žr. neseniai parengtą Konstitucijos reformos projektą, paminėtą 40 išnašoje; jame teisė inicijuoti teisės aktus suteikta ir teismų taryboms. Tačiau vėliau ši nuostata iš įstatymo išbraukta.

(152)      COM(2019) 498, p. 3.

(153)      2020 m. vasario 14 d. Dekretu Nr. 21 buvo iš dalies pakeistas pirminis dekreto (2019 m. Ministrų Tarybos dekretas Nr. 240), kuriuo nustatytas nacionalinis stebėsenos mechanizmas, įsigaliojimas.

(154)      Apeliacinį skundą pateikė NVO, kuriai padarė poveikį tai, kad buvo panaikinta pirminė vadinamosios Piliečių tarybos atrankos procedūra pagal tolesnės stebėsenos mechanizmą.

(155)      Priimta 2020 m. gruodžio 3 d. Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 885.

(156)      Pagrindinius teisės aktus po penkerių metų kadencijos nustato Administracinių reformų taryba, kaip numatyta 2016 m. Teisės aktų įstatyme.

(157)      Daugiau informacijos žr. https://www.parliament.bg/pub/NCIOM/2021 .

(158)      Per 44-ojo Nacionalinio Susirinkimo kadenciją daugiau kaip 60 proc. teisės aktų projektų pasiūlė Parlamento nariai. Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 9.

(159)      Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 62.

(160)      Poveikio vertinimo metodika atnaujinta 2019 m. Administracinių reformų taryba (Ministrų Tarybos patariamasis organas) 2021 m. vasario mėn. patvirtino naujus poveikio vertinimo modelius ir gaires. Vyriausybė taip pat skelbia poveikio vertinimų sąrašą savo interneto svetainėje, kad būtų galima su juo susipažinti, www.strategy.bg .

(161)      Parlamento interneto svetainėje nurodoma, kad šie dokumentai pateikti Ministrų Tarybos teisės aktų projektuose.

(162)      Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 16 ir 20.

(163)      Ministrų Taryba (2020), Ex post poveikio vertinimo gairės.

(164)      93 proc. teisės aktų projektų. Žr. Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 56–57.

(165)      Žr. ankstesnę nuorodą.

(166)      9 proc. teisės aktų projektų. Žr. Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 59.

(167)      Pasiūlytų teisės aktų projektų, kurių galutinėmis ir pereinamojo laikotarpio nuostatomis iš dalies pakeisti kiti teisės aktai, dalis sudaro 37 proc., t. y. 2 proc. daugiau, palyginti su ankstesnės kadencijos Nacionaliniu Susirinkimu. Nacionalinio Susirinkimo teisėkūros veiklos tyrimas (2017 m. balandžio mėn. – 2021 m. kovo mėn.), p. 46. (Pavyzdžiui, kai Baudžiamojo kodekso pakeitimai priimami pasitelkiant Prekybinės laivybos kodeksą, nereguliuojamas žmonių vežimas tampa nusikalstama veika nepaisant to, kad už tai jau baudžiama pagal administracinės teisės aktus.)

(168)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Bulgarijoje, p. 19.

(169)      Informacija, gauta vizito į Bulgariją metu. Pavyzdžiui, žr. teisės aktą, kuriuo nustatomas generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų atskaitomybės ir baudžiamosios atsakomybės mechanizmas, kai pakeitimai buvo pateikti paskutinę dieną tarp abiejų svarstymų ir buvo nedelsiant priimti be išsamių diskusijų. Susipažinti su procesu galima adresu https://www.parliament.bg/bg/bills/ID/163448.

(170)      Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2020),    Sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį, 2020 m. kovo 13 d., ir Bulgarijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas (2020), Sprendimas pratęsti nepaprastąją padėtį, 2020 m. balandžio 3 d. Šiuo sprendimu Vyriausybei suteikti plataus masto įgaliojimai imtis visų būtinų priemonių ekstremaliajai situacijai likviduoti.

(171)      Sveikatos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

(172)      Sveikatos įstatymo 63 straipsnis. Pagal šį naują režimą sveikatos apsaugos ministro siūlymu Ministrų Taryba gali paskelbti nepaprastąją epideminę padėtį tam tikram laikotarpiui. Tai taip pat suteiktų galimybę toliau taikyti tam tikras priemones, pradėtas taikyti dėl nepaprastosios padėties, ir imtis naujų priemonių, nors nepaprastoji padėtis būtų pasibaigusi.

(173)      Respublikos Prezidento prašymu; 2020 m. Konstitucinio Teismo byla Nr. 7.

(174)      2020 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 10 2020 m. byloje Nr. 7, 2020 m. liepos 23 d.

(175)      Iš Bulgarijos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 42–43.

(176)      2020 m. Konstitucinio Teismo byla Nr. 13.

(177)      2021 m. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 2 2020 m. byloje Nr. 13.

(178)      Daugiau informacijos žr. Veiksmų plane su priemonėmis, skirtomis spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, nurodytus 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, https://www.strategy.bg/StrategicDocuments/View.aspx?lang=bg-BG&Id=1314 .

(179)      Įstatymo projektas 054-01-60. Ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

(180)      Suinteresuotųjų subjektų nuomonėse, paskelbtose Parlamento svetainėje vykstant įstatymo priėmimo procedūrai, buvo išreikštas susirūpinimas dėl asociacijų laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimų, taip pat dėl registro viešumo, galinčių atsirasti priėmus įgyvendinimo aktus (žr. iš Bulgarijos ne pelno teisės centro, Aukų Bulgarijai forumo, Bulgarijos Helsinkio komiteto gautus atsakymus), https://www.parliament.bg/bg/bills/ID/157496 .

(181)      Taip pat žr. 2020 m. birželio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Komisija / Vengrija, C‑78/18.

(182)      Pasibaigus Nacionalinio Susirinkimo įgaliojimams, svarstomi teisės aktų projektai nustoja galioti. Juos dar kartą gali pateikti kitos kadencijos Nacionalinis Susirinkimas, tačiau teisėkūros procesas turėtų prasidėti nuo pat pradžių.

(183)      Žr. CIVICUS nustatytą Bulgarijos reitingą. Reitingai nustatomi pagal penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.

(184)      Informacija, gauta vizito į Bulgariją metu.

(185)      Iš JT OHCHR Europos regiono biuro gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 8–9.