EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 20
SWD(2021) 704 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Kipre
pridedamas prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje
{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}
Santrauka
Kipro teisingumo sistemos struktūrinė reforma tęsiama, tačiau ją vėluojama įgyvendinti. Teisės akto dėl dabartinio Aukščiausiojo Teismo padalijimo į Aukščiausiąjį Konstitucinį Teismą ir Aukštąjį teismą ir dėl šių dviejų naujų teismų teisėjų ir pirmininkų skyrimo procedūrų projektas dabar svarstomas parlamente. Sprendimą dėl šių teisėjų ir pirmininkų skyrimo priims Respublikos prezidentas, vadovaudamasis neprivaloma Patariamosios teismų tarybos nuomone. Svarbu, kad šia reforma būtų garantuotas teismų nepriklausomumas pagal ES teisę ir būtų atsižvelgta į Europos Tarybos rekomendacijas. Parlamente taip pat svarstomas apeliacinio teismo sukūrimo klausimas. Taip pat kuriami specializuoti teismai ir vykdoma teismų restruktūrizacija. Patvirtintos naujos civilinio proceso taisyklės, kuriomis siekiama paspartinti teismo bylas. Toliau plečiami Teisės tarnybos įgaliojimai, įskaitant funkcijų ir įdarbinimo procedūrų atskyrimą. Tolesnėmis reformomis siekiama išspręsti svarbius uždavinius, susijusius su teisingumo sistemos veiksmingumu ir kokybe, visų pirma atsižvelgiant į skaitmeninimą. Civilinės, komercinės ir administracinės bylos teismuose vis dar nagrinėjamos labai ilgai.
Kipras toliau tobulina savo kovos su korupcija teisės aktų sistemą, nors dar neįgyvendintos kelios svarbios reformos, pavyzdžiui, kovos su korupcija agentūros įsteigimas, pranešėjų apsauga, lobizmo reguliavimas ir informacijos apie renkamų pareigūnų turtą atskleidimas. Skaidrumo ir korupcijos prevencijos biurui pavesta užduotis prižiūrėti, kaip įgyvendinamas naujas 2021–2026 m. kovos su korupcija planas. Korupcijos bylos toliau buvo tiriamos, – kaip ypatingos rizikos sritis išsiskyrė manipuliavimas sporto rungtynėmis, – vis dėlto išnagrinėtų korupcijos bylų skaičius tebelieka mažas. Generaline prokuratūra gavo naujų išteklių, o pakeitus Baudžiamąjį kodeksą buvo padidintos sankcijos už piktnaudžiavimo pareigomis nusikaltimą, atveriant galimybę naudoti specialius tyrimo metodus tiriant šią nusikalstamą veiką. Vyriausybė pradėjo tyrimą dėl investuotojų pilietybės schemų, kad reaguotų į kaltinimus dėl korupcijos, susijusius su užsienio asmenimis ir aukšto rango pareigūnais. Nauju į kovą su korupcija orientuotu elgesio kodeksu siekiama padidinti policijos sąžiningumą. Per COVID-19 pandemiją veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant suteikti finansinę pagalbą, papildė priemonės, kuriomis buvo siekiama sumažinti sukčiavimo ir korupcijos riziką.
Žodžio laisvės ir teisės gauti informaciją teisinė ir oficiali apsauga nustatyta Konstitucijoje. Antrinės teisės aktais aiškiai užtikrinta žurnalistų teisė apsaugoti savo šaltinį ir skatinamas žiniasklaidos pliuralizmas radijo ir televizijos sektoriuose. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. antrinės teisės aktuose nustatyta galimybės visuomenei susipažinti su informacija sistema ir sąlygos ir įsteigiama Informacijos komisaro tarnyba. Įstatymų projektai, kuriuos numatyta priimti per antrąjį 2021 m. pusmetį, yra orientuoti į Kipro radijo ir televizijos institucijos nepriklausomumo didinimą, sustiprinant žodžio laisvės garantijas ir savininkų skaidrumą.
Stabdžių ir atsvarų sistema apima konsultavimosi procesą, kuris yra numatytas pagal Geresnio reguliavimo projektą. Tačiau konsultacijų dėl teisės aktų projektų procesas apima tik diskusijas Atstovų Rūmuose, todėl esama susirūpinimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisės aktų projektais. Per pandemiją nebuvo paskelbta Konstitucijoje numatyta nepaprastoji padėtis. Tačiau pagal Karantino įstatymą, kuriuo Ministrų tarybai suteikiami įgaliojimai priimti su COVID-19 pandemija susijusius dekretus, piliečiams ir įmonėms buvo nustatyti apribojimai. Kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos vis dar susiduria su problemomis atlikdamos registraciją, kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, nors naujuose teisės aktuose, kuriais leidžiama lengviau įregistruoti NVO federacijas, esama patobulinimų.
I.Teisingumo sistema
Teismų sistemą sudaro šeši apylinkės teismai, šeši prisiekusiųjų teismai, administracinis teismas, Administracinis tarptautinės apsaugos teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Steigiamas Konstitucinis Teismas. Be to, veikia šeimos teismai, nuomos kontrolės teismai, pramoninių ginčų teismai ir karo teismas. Visuose pirmosios instancijos teismuose dirba 113 teisėjai, o Aukščiausiajame Teisme dirba 13 teisėjų. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Respublikos prezidentas iš teisėjų tarpo Aukščiausiajam Teismui rekomendavus, tačiau vadovautis jo rekomendacijomis prezidentas neprivalo. Vis dėlto pagal nusistovėjusią praktiką Respublikos prezidentas vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo rekomendacijomis, o pastarasis, atsižvelgdamas į kandidatų amžių, į kiekvieną laisvą vietą siūlo vyriausią pareigas einantį teisėją. Tą patį galima pasakyti apie Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskyrimą, kai Respublikos prezidentas visada vadovaujasi rekomendacija pirmininku skirti vyriausią tame teisme dirbantį teisėją. Pirmosios instancijos teisėjus skiria, perkelia ir tarnyboje paaukština Aukščiausioji teismų taryba (SCJ), kurią sudaro visi Aukščiausiojo Teismo nariai (pirmininkas ir 12 teisėjų). Prokuratūros darbas yra nepriklausomas ir organizuojamas vadovaujant Respublikos generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras vadovauja Respublikos teisės tarnybai, kuri yra nepriklausoma jam padedanti tarnyba, tačiau nepavaldi jokiam ministrui. Generalinis prokuroras turi įgaliojimus savo nuožiūra viešojo intereso labui iškelti bet kokią bylą dėl nusikalstamos veikos bet kuriam Respublikoje esančiam asmeniui (juridiniam arba fiziniam), vadovauti šios bylos nagrinėjimui, perimti bylos nagrinėjimą ir toliau nagrinėti arba nutraukti tokią bylą. Generalinis prokuroras taip pat yra Respublikos, prezidento, Ministrų tarybos ir pavienių ministrų patarėjas teisės klausimais. Jis vykdo visas kitas funkcijas ir pareigas, kurios jam nustatytos pagal Konstituciją arba įstatymą. Kipras dalyvauja Europos prokuratūroje. Nepriklausoma nacionalinė advokatų asociacija turi reguliavimo ir drausminę kompetenciją savo narių atžvilgiu.
Nepriklausomumas
Teismų nepriklausomumas suvokiamas kaip vidutinis. 48 proc. plačiosios visuomenės narių mano, kad teismų nepriklausomumas yra „pakankamai“ arba „labai aukštas“, t. y. 2021 m. ši dalis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 7 procentiniais punktais. Atitinkamas rodiklis tarp įmonių yra 45 proc. ir nuo 2020 m. šis skaičius sumažėjo 3 procentiniais punktais. Šis teismų nepriklausomumo suvokimo lygis atitinka vidurkį nuo 2016 m.
Dabartinio Aukščiausiojo Teismo padalijimo į Aukščiausiąjį Konstitucinį Teismą ir Aukštąjį teismą klausimas dabar svarstomas parlamente. Teisės akto projektas buvo pateiktas parlamentui 2020 m. pabaigoje, o galutinei teksto redakcijai parengti buvo įsteigtas ad hoc komitetas. Pagal šį projektą dabar numatyta, kad šių teismų teisėjus ir pirmininkus turėtų paskirti tik Respublikos prezidentas. Jis turėtų įsteigti patariamąją teismų tarybą, veikiančią atskirai nuo Aukščiausiosios teismų tarybos, kuriai būtų pavesta užduotis parengti tinkamiausių skirti kandidatų sąrašą, kuriuo vadovautis prezidentas neprivalėtų. Svarbu, kad šia reforma būtų garantuotas teismų nepriklausomumas pagal ES teisę ir atsižvelgta į Europos Tarybos rekomendacijas. Dėl teisės akto projekto pasikonsultavus su Venecijos komisija būtų gautas patikinimas dėl tuo tikslu siūlomos reformos. Pagal teisės akto projektą taip pat numatyta įsteigti apeliacinį teismą, kurio teisėjus ir pirmininką paskirtų Aukščiausioji teismų taryba. 2021 m. balandžio 14 d. paleidus parlamentą, atsižvelgiant į gegužės 30 d. parlamento rinkimus, svarstomus projektus aptars naujai išrinktas parlamentas.
Vykdomos reformos dėl Aukščiausiosios teismų tarybos, siekiant užtikrinti, kad joje būtų geriau atstovaujama teisingumo sistemos komponentams. Pagal 2020 m. parengtą įstatymo projektą buvo pasiūlyta praplėsti Aukščiausiąją teismų tarybą (SCJ). Ją sudarytų Aukščiausiojo Teismo nariai, Aukštojo teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas, vyriausiasis apygardų teismų pirmininkas, teisėjų asociacijos pirmininkas, generalinis prokuroras, Kipro advokatų asociacijos pirmininkas. Teisėjai išreiškė pageidavimą, kad, peržiūrėjus SCJ, ją sudarytų tik teismų nariai. Įstatymo projektas dabar nagrinėjamas nuo 2020 m. pabaigos ir nebuvo priimtas iki parlamento paleidimo šį pavasarį. Svarbu, kad vykdant šią reformą būtų atsižvelgta į Europos Tarybos rekomendacijas.
Įgyvendinamas veiksmų planas Respublikos teisės tarnybai stiprinti ir numatoma priimti teisės aktą, kuriuo būtų užtikrintas atskiras tarnybos biudžetas. Pagal reformą, be kita ko, numatyta restruktūrizuoti Teisės tarnybą, siekiant veiksmingiau atskirti dvi pagrindines generalinio prokuroro funkcijas ir joje sukurti atskirus, savarankiškus direktoratus, įsteigti naujas pareigybes, racionalizuoti procedūras, atskirti funkcijas ir įdarbinimo procedūras. Generalinis prokuroras ir finansų ministras dar nagrinėja teisės akto projektą dėl Teisės tarnybos biudžeto nepriklausomumo. Siekiant paspartinti numatytą reformą, 2020 m. pabaigoje Respublikos teisės tarnyboje buvo įdarbinta nemažai naujų teisininkų ir tam tikras jų skaičius nagrinėja baudžiamąsias bylas, įskaitant korupcijos bylas.
Kokybė
Imamasi priemonių siekiant didesnio teisingumo srities skaitmeninimo, tačiau čia išlieka nemažai rimtų problemų. Plačioji visuomenė internete gali susipažinti tik su labai nedideliu kiekiu informacijos apie teismų sistemą. Be to, yra tik keletas skaitmeninių sprendimų, kuriuos naudojant galima inicijuoti ir stebėti civilines / komercines ir administracines bylas. Vienas pagrindinių dabartinių reformų tikslų – sukurti elektroninę teismų administravimo sistemą. Tačiau įgyvendinti ją ir užbaigti atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras vėluojama nuo 2017 m. Tuo tarpu buvo sukurtas ir 2020 m. visuose civiliniuose registruose ir Aukščiausiajame Teisme pradėjo veikti elektroninis pateiktų bylų mažasis registras, kuris sudaro sąlygas veiksmingiau tvarkyti prašymus, kol bus visapusiškai įgyvendinta e. teisingumo sistema. Registras buvo įgyvendinamas sparčiau dėl COVID-19 pandemijos.
Toliau tobulinamos visuomenei skirtos informacinės svetainės apie teismų praktiką ir teisės aktus. Kipro advokatų asociacijos administruojamoje svetainėje suteikiama atvira, nemokama, vieša prieiga prie įvairių duomenų rinkinių, pvz., teismų praktikos ir teisės aktų duomenų bazių. Konkrečiai, joje pateikiama prieiga prie Kipro teismų praktikos, Kipro Aukščiausiojo Teismo praktikos, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ir Kipro teisės aktų duomenų bazės. Aukščiausiasis Teismas Kipro teisėjams suteikia prieigą prie nacionalinių ir užsienio internetinių duomenų bazių ir padengia su tuo susijusias išlaidas.
Veiksmingumas
Teisingumo sistemoje toliau susiduriama su rimtomis veiksmingumo problemomis. Civilinėms, komercinėms ir administracinėms byloms pirmosios instancijos teismuose išnagrinėti reikalingas laikas (882 dienos 2019 m., palyginti su 737 dienomis 2018 m.) išlieka vienas didžiausių ES. Administracinėje teisenoje bylų nagrinėjimo pirmąja instancija trukmė pailgėjo (495 dienos 2019 m., palyginti su 487 dienomis 2018 m.), o išnagrinėjimo rodikliai sumažėjo (apytiksliai 170 proc. 2019 m., palyginti su apytiksliai 219 proc. 2018 m.).. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Pafo apygardos teisme įgyvendinamas bandomasis projektas siekiant sumažinti susikaupusių bylų skaičių. Įdarbinus tam tikrą skaičių papildomų teisėjų, buvo sudaryta specialiosios paskirties darbo grupė, kuri daugiausia dėmesio skiria visų pirma susikaupusioms neišnagrinėtoms byloms.
Veiksmų planas, kuriuos siekiama spręsti veiksmingumo problemas, nors ir su tam tikrais vėlavimais, toliau įgyvendinamas. Šioje sistemoje 2020 m. pabaigoje parengtame Teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijos įstatymo projekte numatyta praplėsti apygardos teismo teisėjų ir aukštesniojo apygardos teismo teisėjų jurisdikciją, atsižvelgiant į ginčų, kuriuos jie gali nagrinėti ir spręsti, kiekį ir siekiant padidinti sistemos lankstumą. Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario mėn. priimtas sprendimas paskirti šešis jau pareigas einančius vyresniuosius apygardos teismo teisėjus nagrinėti finansinius ginčus, t. y. su neveiksniomis paskolomis susijusias teismo procedūras, įgyvendinamas toliau.
Patvirtintos naujos civilinio proceso taisyklės. 2021 m. gegužės 19 d. Aukščiausiasis Teismas patvirtino Civilinio proceso taisykles, kurios pakeitė nuo 1958 m. galiojusią pasenusią teisinę sistemą. Šiomis taisyklėmis, kurios dar neįgyvendintos, siekiama paspartinti teismo procesą ir padidinti bendrą teisminio civilinio proceso veiksmingumą, be kita ko, susijusį su teismo sprendimų vykdymu.
II.Kovos su korupcija sistema
Buvo patvirtintas naujas 2021–2026 m. kovos su korupcija planas, o Skaidrumo ir korupcijos prevencijos tarnybai pavesta užduotis stebėti jo įgyvendinimą. Generalinis prokuroras turi bendrą kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamas veikas, įskaitant korupciją. Prokuratūra teikia teisines konsultacijas teisėsaugos institucijoms, tiriančioms su korupcija susijusias nusikalstamas veikas. Buvo paskirtas naujas generalinis prokuroras, taip pat įdarbinta naujų darbuotojų, atlikta prokuratūros finansinių nusikaltimų tarnybos reorganizacija. Naujas įstatymo dėl galimybės susipažinti su vieša informacija projektas laikytinas kovos su korupcija teisės aktų sistemos patobulinimu.
Ekspertai ir įmonių vadovai korupciją viešajame sektoriuje toliau suvokia kaip santykinai paplitusią. Pagal organizacijos „Transparency International“ skelbiamą 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Kipras surinko 57 balus iš 100 ir užima 12-ą vietą Europos Sąjungoje ir 42-ą vietą pasaulio mastu
. Šis suvokimas per pastaruosius penkerius metus
suprastėjo
.
Persvarstyta strateginė kovos su korupcija sistema. 2021 m. sausio mėn. Respublikos prezidentas ir teisingumo ir viešosios tvarkos ministras patvirtino naują 2021–2026 m. kovos su korupcija strategiją. Siūlomos priemonės yra susijusios su skaidrumu, atskaitomybe ir korupcija, siekiant sustiprinti dabartines institucijas ir sukurti naujas apsaugos priemones
. Strategiją sudaro trys ramsčiai
, suskirstyti į konkrečius veiksmus
. Skaidrumo ir korupcijos prevencijos tarnyba (kuri yra pavaldi Teisingumo ir viešosios tvarkos ministerijai) paskyrė du pareigūnus, kuriems pavesta užtikrinti tarpinstitucinį koordinavimą ir įgyvendinti strategiją. Kiekviena valdžios institucija turi kovos su korupcija strategijos koordinavimo punktą, kuris teikia ataskaitas apie atitinkamų kovos su korupcija priemonių, už kurias jie atsako, įgyvendinimo pažangą. Skaidrumo ir korupcijos prevencijos tarnyba renka ir centralizuotai kaupia informaciją apie strategijos įgyvendinimą ir skelbia rezultatus interneto platformoje
. 2020 m. pabaigoje Ministrų Taryba taip pat pradėjo įgyvendinti nacionalinę integruotą programą, pagrįstą Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos standartu. Teisingumo ministerija atsako už šios programos įgyvendinimo priežiūrą
.
Priimtas įstatymas dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija, tačiau parlamente dar svarstomas kitas kovos su korupcija teisės aktas. Įstatymas dėl teisės susipažinti su viešojo sektoriaus informacija
, kuriuo fiziniams arba juridiniams asmenims suteikiama teisė susipažinti su valdžios institucijos turima informacija, įsigaliojo 2020 m. gruodžio mėn. Įstatymo projektas dėl nepriklausomos institucijos kovai su korupcija įsteigimo ir įstatymo projektas dėl lobizmo jau aptartas per pirmąjį svarstymą atitinkamame parlamento komitete. Įvairūs įstatymo projektai dėl išrinktų ir valstybės pareigūnų turto deklaracijų toliau svarstomi parlamentiniame Institucijų, nuopelnų ir administracijos komisaro komitete
. Tačiau nėra jokios informacijos apie galutinio patvirtinimo terminą.
Padidintos sankcijos už piktnaudžiavimą valstybės tarnyba. 2021 m. kovo mėn. sankcija už valstybės pareigūnų (nesvarbu renkamų ar skiriamų) piktnaudžiavimą tarnyba padidinta nuo trejų iki septynerių metų laisvės atėmimo
.
Toliau gerinami generalinės prokuratūros pajėgumai. Naujas generalinis prokuroras buvo paskirtas 2020 m. birželio mėn. pabaigoje. Prokuratūroje neseniai įdarbinti 24 pirmojo lygmens prokurorai, įgalioti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už finansinius nusikaltimus, įskaitant korupciją, ir trys pareigūnai buvo perkelti iš personalo departamento į generalinę prokuratūrą. 2013–2020 m. buvo ištirtos 149 korupcijos bylos, iš kurių 20 bylų buvo išspręstos (įskaitant penkias bylas, susijusias su aukšto rango pareigūnais ir politikoje dalyvaujančiais asmenimis)
. Dėl vienos konkrečios rizikos srities, reglamentuojamos Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis įstatymu
, buvo pradėti keli tyrimai dėl korupcijos (12 bylų 2020 m. ir trys bylos 2021 m.) ir dėl interesų konflikto (dvi bylos 2020 m. ir viena byla 2021 m.), tačiau iki šiol nepriimtas nė vienas sprendimas
. 2020 m. generalinis prokuroras koordinavo susitikimus su lažybų bendrovių asociacija ir policija Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis įstatymo įgyvendinimo klausimais.
Vyriausybė įsteigė tyrimo komisiją, kad ištirtų Kipro investuotojų pilietybės schemą. Reaguodamas į kaltinimus dėl korupcijos, susijusius su užsienio asmenimis ir aukšto rango pareigūnais (įskaitant galimą politikoje dalyvaujančių asmenų įsitraukimą), Ministrų tarybos prašymu generalinis prokuroras 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė tyrimo komisiją, kuriai buvo pavesta užduotis ištirti ir išnagrinėti visus natūralizacijos 2007–2020 m. atvejus pagal Kipro investuotojų pilietybės schemą. Pranešama, kad komisija išnagrinėjo 6 779 natūralizacijos, pagrįstos investicijomis, atvejus. Iš komisijos 2021 m. balandžio mėn. paskelbtų preliminarių išvadų matyti, kad daugiau nei 53 proc. visų išanalizuotų natūralizacijos atvejų buvo atlikti pažeidžiant įstatymą. Europos Komisija prieš Kiprą pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl investuotojų pilietybės schemos.
Reorganizuota finansinių nusikaltimų prokuratūra. 2020 m. finansinių nusikaltimų tyrimų prokuratūra buvo reorganizuota įsteigiant du skyrius: vienas skyrius yra atsakingas už finansinių nusikaltimų tyrimą, o kitas – paramos skyrius (kuris pradėjo veikti 2021 m. vasario mėn.), kuriame dirba du policijos tyrėjai ir keturi teismo ekspertai buhalteriai
. Paramos skyrius teikia kompleksinę paramą ir kitiems skyriams, atlikdamas finansinės žvalgybos analizę ir deramą įtartinų asmenų patikrinimą. Tačiau prokuratūra toliau patiria sunkumų, susijusių su kvalifikuotų darbuotojų pritraukimu ir išlaikymu
. Kai kuriuos finansinių nusikaltimų tyrimus vėluojama atlikti dėl lėto finansų įstaigų atsako į teismų nutartis atskleisti informaciją, o kai kuriose tarptautinėse bylose – dėl tariamo ilgo užsienio institucijų atsakymo į prašymus suteikti savitarpio teisinę pagalbą
. 2020 m. buvo vienas konfiskavimo atvejis, susijęs su korupcijos nusikalstama veika, kurioje dalyvavo keturi atsakovai, įskaitant vieną valstybės tarnautoją
.
Nustatytos naujos priemonės, padedančios didinti sąžiningumą policijoje, įskaitant internetinę pranešėjų platformą. 2020 m. Policijos vidaus reikalų tarnyba (PIAS), kuri yra atsakinga už policijai pareikštų kaltinimų korupcija tyrimą, sukūrė pranešimams skirtą internetinę platformą. Nuo to laiko gautas 141 skundas
: 36 skundai jau ištirti (iš kurių 21 buvo atmestas). Informacijos apie išnagrinėtas bylas nėra. 2021 m. pradžioje PIAS patvirtino policijos elgesio kodeksą, kuriame daugiausia dėmesio skirta kovai su korupcija (šis kodeksas įtrauktas į esamą policijos elgesio kodeksą)
ir paaiškinama PIAS kompetencija bendruomenei skirtame informaciniame lankstinuke. Jei policijos pareigūnas įtariamas korupcija, PIAS gali nuspręsti atlikti įtariamojo „sąžiningumo testą“. Nors apie įtarimus korupcija pranešama generaliniam prokurorui, apie aplinkybes, iš kurių matomas drausminių nuostatų pažeidimas, informuojamas policijos generalinis komisaras, kuris gali imtis taisomųjų priemonių. 2018–2020 m. generalinei prokuratūrai buvo perduota 13 bylų ir viena byla buvo išnagrinėta (priimant apkaltinamąjį nuosprendį). Dabar generalinėje prokuratūroje pradėta 11 tyrimų ir vieną ketinama pradėti.
Priimtos naujos nuostatos dėl parlamento narių interesų konflikto. 2021 m vasario mėn. Atstovų Rūmai priėmė savo narių elgesio kodeksą, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl pareigų nesuderinamumo, turto deklaravimo, dovanų ir lobizmo
. Specialus parlamento komitetas stebės, kaip laikomasi kodekso. Dėl kitų valstybės tarnautojų, be dabartinio administracinio įstatymo
, vykdomas projektas, kuriuo siekiama parengti bendrą principų dėl visų sektorių valstybės pareigūnų interesų konfliktų rinkinį
.
Nėra jokių duomenų apie informacijos apie turto atskleidimą sistemos įgyvendinimą. Turto deklaravimo taisyklės galioja, tačiau kilo klausimų dėl šių deklaracijų tikslumo ir patikrinimo. Be to, nors taisyklės ir sankcijos už aukšto rango pareigūnų ir politikoje dalyvaujančių asmenų (pvz., parlamento narių ir Respublikos prezidento) turto deklaravimo prievolių nesilaikymą yra nustatytos, jų veiksmingumas išlieka neaiškus, nes nėra jokios informacijos apie turto deklaravimo sistemos įgyvendinimą. Todėl praėjusių metų ataskaitoje iškelti susirūpinimą keliantys klausimai tebėra aktualūs.
Pranešimo apie korupcijos atvejus įstatymo teisės aktų leidėjas dar nėra patvirtinęs
nuo 2017 m. gegužės mėn. Šiame teisės akte būtų nustatytos naujos nuostatos dėl asmenų, pranešančių apie korupcijos atvejus viešajame ir privačiajame sektoriuose, apsaugos
.
Veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią sukčiavimui paramos schemomis per COVID-19 pandemiją. Darbo, gerovės ir socialinio draudimo ministerija pradėjo taikyti kontrolės mechanizmą, susijusį su socialinio draudimo paslaugų duomenų baze, kuri leidžia automatiškai patikrinti su COVID-19 susijusių subsidijų (taip pat vadinamų „specialiąja schema“) paramos gavėjus. Tinkamumo gauti paramą pagal specialiąją schemą reikalavimų pažeidimų atveju Darbo, gerovės ir socialinio draudimo ministerija reikalavo grąžinti atitinkamas išmokas. Sveikatos sektoriuje būtinųjų apsaugos nuo ligos priemonių (pvz., kaukių arba COVID-19 medicininių testų) aukščiausių kainų nustatymas – viena iš korupcijos rizikos mažinimo priemonių.
III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė
Kipre žodžio laisvės ir teisės gauti informaciją teisinė ir oficiali apsauga nustatyta Kipro Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje. Antrinės teisės aktais aiškiai užtikrinta žurnalistų teisė apsaugoti savo šaltinį ir skatinamas žiniasklaidos pliuralizmas radijo ir televizijos sektoriuje. Teisės susipažinti su viešojo sektoriaus informacija įstatymas (2017 m.) po atidėliojimų įsigaliojo 2020 m. gruodžio mėn. ir šiuo įstatymu siekiama šią teisę įtvirtinti antrinės teisės aktuose. Įstatyme nustatyta galimybės visuomenei susipažinti su valdžios institucijų turima informacija sistema ir sąlygos ir įsteigiama Informacijos komisaro tarnyba. 2021 m. antrąjį pusmetį numatoma priimti du atskirus įstatymo projektus: vienu tikimasi suderinti Kipro teisės aktus su Audiovizualinės žiniasklaidos direktyva, o kitu sustiprinti spaudos laisvę
. Siekdamas informuoti visuomenę apie COVID-19 pandemiją, Kipras žiniasklaidos priemonėms paskirstė valstybės dotacijas, didžia dalimi – reklamos pajamų forma.
Buvo pateikti pakeitimai, kuriais siekiama sustiprinti audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjo reguliavimo institucijos – Kipro radijo ir televizijos institucijos – nepriklausomumą. Parlamente buvo pateikti Radijo ir televizijos transliuotojų įstatymo 7(I)/1998 pakeitimai siekiant aiškiai įtvirtinti institucijos funkcinį ir faktinį nepriklausomumą kartu užtikrinant įstatymo derėjimą su Audiovizualinės žiniasklaidos direktyva. Be to, Kipro radijo ir televizijos institucijos valdybos narių atrankos kriterijai atitinka Kipro viešojo valdymo kodeksą, kaip išaiškinta Ministrų Tarybos sprendime 87/869. Taip užtikrinama, kad valdybos nariai turėtų aukštą profesinę kvalifikaciją.
Kipro nepriklausomą spaudos tarybą – Žiniasklaidos skundų komisiją – sudaro 13 narių, kurie atsako už rašytinės ir elektroninės naujienų žiniasklaidos savireguliaciją. Jei bus priimtas įstatymas dėl spaudos laisvės ir žiniasklaidos veiklos apsaugos, skundų komisija įgis teisinį pagrindą. Nors skundų komisija yra visiškai nepriklausoma nuo vyriausybės kišimosi ir teismų priežiūros, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių prastovų dar labiau pagilėjo ilgalaikės problemos, todėl komisijos darbas iš esmės buvo orientuotas į užimtumo ir darbo užmokesčio išsaugojimą, o ne į redaktorių nepriklausomumą.
Tikimasi, kad Kipro reguliavimo sistema, kurioje jau numatytas tam tikro laipsnio audiovizualinio žiniasklaidos sektoriaus priemonių nuosavybės skaidrumas, bus tobulinama. 2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (MPM) primena susirūpinimą kėlusius 2020 m. MPM ataskaitos klausimus ir patvirtina joje nurodytus rizikos lygius, susijusius su dabartinių nuostatų įgyvendinimo veiksmingumu ir rašytinės spaudos ir skaitmeninės žiniasklaidos sektorių savininkų skaidrumą garantuojančios sistemos nebuvimu (dėl šių priežasčių šiuose sektoriuose keblu nustatyti ir patikrinti galutinius savininkus arba bendrasavininkius). Teisės akto projektu, dėl kurio dabar konsultuojamasi, siekiama pašalinti šiuos trūkumus įpareigojant visas žiniasklaidos priemones skelbti audituotas sąskaitas su informacija apie tikruosius savininkus.
Išliko mechanizmai, kuriais užtikrinamas politinis žiniasklaidos nepriklausomumas ir užkertamas kelias interesų konfliktui. Nors valstybės reklamą reglamentuojančios sistemos nėra, žiniasklaidos priemonėms buvo išmokėta 700 000 EUR valstybės dotacija, didžia dalimi – reklamos pajamų forma, už tai, kad visuomenė būtų informuojama apie COVID-19 pandemiją. 2021 m. MPM ataskaitoje laikomasi nuomonės, kad, palyginti su ankstesnėmis schemomis, suteiktos subsidijos yra diversifikuotos ir kad jos padėjo iš esmės sumažinti rizikos veiksnį, susijusį su valstybinio išteklių reguliavimo rodikliu
. 2021 m. MPM prieita prie išvados, kad politinio nepriklausomumo srityje rizika apskritai sumažėjo (nuo 59 proc. iki 55 proc.), tačiau redaktorių autonomijai toliau kyla pavojus ir didelė rizika, nes žiniasklaidos savininkai įgyvendina politines darbotvarkes ir tai pastumia redaktorius į tam tikrą savicenzūrą. Dabar kuriamas detalus mechanizmas, kuriuo reglamentuojamas reklamos pajamų už viešinimo kampanijas, nesusijusias su COVID-19 pandemija, apmokėjimas.
Nors tiesioginė grėsmė tebėra reta, pranešta apie internetinį priekabiavimą prie žurnalisto ir jo sekimą. Žurnalistų šaltinių apsaugos reguliavimo priemonės yra sukurtos. Tikimasi, kad priimtas Įstatymo dėl spaudos laisvės ir žiniasklaidos veikimo apsaugos projektas sustiprins žodžio laisvės garantijas internete ir fizinėje aplinkoje. Suinteresuotieji subjektai pareiškė susirūpinimą dėl persekiojimo, kibernetinių išpuolių prieš tiriamosios žurnalistikos žurnalistą ir skaitmeninį priekabiavimą prie jo, visų pirma darant poveikį socialiniuose tinkluose. Po 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos paskelbimo Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti nepaskelbė nė vieno perspėjimo apie Kiprą.
IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema
Kipro Respublika yra prezidentinė atstovaujamoji respublika. Kipro Prezidentas yra kartu ir valstybės, ir vyriausybės vadovas. Atstovų Rūmai yra parlamentas ir jiems suteikti teisėkūros įgaliojimai. Tiek atstovai, tiek ministrai turi teisę inicijuoti teisės aktus. Aukščiausiasis Teismas turi kompetenciją įvertinti įstatymų konstitucingumą, nagrinėdamas konkrečias jam perduotas bylas
. Įvairios nacionalinės nepriklausomos institucijos, organizacijos ir įstaigos siekia apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises.
Nors imtasi priemonių siekiant pagerinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, ankstyvame politikos planavimo ir kūrimo etape ne visada rengiamos viešos konsultacijos. Atviros viešos konsultacijos dėl atskirų teisės aktų vyksta retai, nepaisant įsipareigojimo pagal geresnio reglamentavimo projektą ir atitinkamų Finansų ministerijos ir Respublikos teisės tarnybos aplinkraščių. Priešingai, konsultacijų dėl teisės aktų projektų procesas visuomenei nėra lengvai prieinamas ir susideda tik iš diskusijų Atstovų Rūmuose. Šiame etape teisės aktų projektai pagal standartinį Teisingumo ministerijos paskirstymo sąrašą padalijami iš anksto nustatytiems suinteresuotiesiems subjektams, kad pastarieji galėtų pateikti savo nuomonę ir (arba) dalyvauti atitinkamų nuolatinių parlamento komitetų diskusijose. Generalinis prokuroras atlieka išankstinę teisės akto projekto peržiūrą, kiek tai susiję su teisėtumo ir proporcingumo principu.
Vyriausybei suteikti įgaliojimai priimti kovos su COVID-19 pandemija priemones. Per pandemiją Kipre nebuvo paskelbta Konstitucijoje numatyta nepaprastoji padėtis. Tačiau pagal Karantino įstatymą, kuriuo Ministrų Taryba įgaliojama priimti su COVID-19 pandemija susijusius nutarimus, taikomus tiek piliečiams, tiek valdžios institucijoms ir įmonėms, buvo nustatyti apribojimai. Kipro parlamentas nuolat stebi visų su COVID-19 susijusių priemonių įgyvendinimą. Remiantis iš vyriausybės gauta informacija, ribojamosios priemonės iki šiol buvo ginčijamos tik vieną kartą: 2020 m. buvo iškelta ir administraciniame teisme vis dar nagrinėjama byla, susijusi su darbuotojų skaičiumi, kurio neviršijant galima dirbti biuruose ir kitose darbo vietose
.
Per COVID-19 pandemiją ombudsmenas aktyviai padėjo piliečiams. Nuo 2020 m. kovo mėn. ombudsmenas įgyvendino informuotumo didinimo kampaniją, susijusią su COVID-19 pandemija ir žmogaus teisių apsauga. Pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas (GANHRI) 2015 m.
ombudsmenui suteikė B statusą ir jo akreditacija bus peržiūrėta 2021 m. birželio mėn.
Nors padaryta tam tikra pažanga, nerimą tebekelia pilietinės visuomenės organizacijų registracija. Šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, konkrečiai susijusius su NVO galėjimu veikti Kipre ir su galimybe įgyvendinti asociacijas reglamentuojančius teisės aktus, kuriais remiantis neseniai išregistruotos kelios nevyriausybinės organizacijos, pakartojo Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras
. Reaguodama į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus
, vyriausybė pažymėjo, kad 2017 m. teisės aktu
nustatyti skaidrumo ir atskaitomybės už NVO operacijas aspektai, atitinkantys Finansinių veiksmų darbo grupės (Financial Action Task Force) gaires
dėl NVO apsaugos nuo piktnaudžiavimo finansuojant terorizmą ir ES penktąją direktyvą dėl pinigų plovimo prevencijos ir priežiūros. Dabar organizacijų federacijas įmanoma užregistruoti tiesiogiai, be jų atskirų narių registravimo
.
I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*
* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas čia:
https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation
.
Centre for Media Pluralism and Media Freedom (Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras) (2021), Media pluralism monitor 2021 – Report on Cyprus (nuoroda bus įterpta, kai bus gauta).
CEPEJ (2020), Study on the functioning of the judicial systems in the EU Member States.
Cypriot Commission of inquiry (2021), Interim Report on the procedure of granting citizenship to foreign investors and businessmen (
https://www.pio.gov.cy/assets/pdf/newsroom/2021/04/Interim Report 27 04 2021(pdf).pdf
).
Council of Europe: Committee of Ministers (2010), Recommendation CM/Rec(2010)12 of the Committee of Ministers to member states on judges: independence, efficiency and responsibilities.
Europos Komisija (2020), 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje.
Europos Komisija (2020), „Auksinio paso“ programos: Europos Komisija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl Kipro ir Maltos „prekybos“ ES pilietybe, INFR(2020)2300 (
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_1925
).
Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.
Europos Komisijos spaudos centras (2021), Birželio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys (
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/inf_21_2743
).
Financial Action Task Force (2015), Combating the abuse of non-profit organisations (Recommendation 8) (
http://www.fatf-gafi.org/media/fatf/documents/reports/BPP-combating-abuse-non-profit-organisations.pdf
)
Fundamental Rights Agency (2021), Contribution from the Fundamental Rights Agency to the 2021 Rule of Law Report.
GRECO (2020), Fourth Evaluation Round - Second Compliance Report on Cyprus on corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors (
https://rm.coe.int/fourth-evaluation-round-corruption-prevention-in-respect-of-members-of/1680a06389
)
Kathimerini (2021), Interim report on golden passports delivered (
https://knews.kathimerini.com.cy/en/news/interim-report-on-golden-passports-delivered
).
Kipro advokatų asociacija (2021), iš Kipro advokatų asociacijos gautas atsakymas rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Kipro Aukščiausiasis Teismas (2021), Iš Kipro Aukščiausiojo Teismo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Kipro Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungai komunikacijos ir informacijos svetainė „Exandas“ (
https://exandas.presidency.gov.cy/
)
Kipro vidaus reikalų ministro Nicoso Nouriso atsakymas Žmogaus teisių komisarei Dunjai Mijatović (2021) (
https://rm.coe.int/reply-of-mr-nicos-nouris-minister-of-the-interiorof-cyprus-to-the-lett/1680a1cb15
).
Kipro Vyriausybė (2021), Iš Kipro gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją ES“. Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.
OECD (2019), Indicators of Regulatory Policy and Governance – Cyprus.
Pranešimo apie organizuotą nusikalstamumą ir korupciją projektas, Cypriot Journalist Says He is Being Spied on and Fears for His Life („Kipro žurnalistas teigia esąs šnipinėjamas ir baiminasi dėl savo gyvybės“) (
https://www.occrp.org/en/daily/12631-cypriot-journalist-says-he-is-being-spied-on-and-fears-for-his-life
).
Reporters Without Borders (2021), 2021 World Press Freedom Index – Cyprus (
https://rsf.org/en/cyprus
)
Reporters Without Borders (2021), Contribution from Reporters without Borders for the 2021 Rule of Law Report
Sigma Live (2021), Report on citizenship (
https://www.sigmalive.com/news/politics/795517/ekthesi-politografiseonto-53-ektos-nomikou-plaisioupeitharxikes-efthynes
).
„Transparency International“ (2021), 2020 m. Korupcijos suvokimo indeksas.
Žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatović laiškas Kipro vidaus reikalų ministrui Nicosui Nourisui (2021) (
https://rm.coe.int/letter-to-mr-nicos-nouris-minister-of-interior-of-cyprus-by-ms-dunja-m/1680a1c09b
).
II priedas. Vizitas į Kiprą
2021 m. balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:
·Teisingumo ministerija
·Aukščiausiuoju Teismu
·Kipro advokatų asociacija
·Skaidrumo ir korupcijos prevencijos biuru
·Policijos vidaus reikalų tarnyba
·Policijos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba
·Radijo ir televizijos institucija
·Spaudos ir informacijos tarnyba
·Generalinės prokuratūros atstovais
·Vidaus reikalų ministerijos atstovais žiniasklaidai
·Kipro integracijos forumu
* Per įvairius horizontalius susitikimus Komisija taip pat susitiko su šiomis organizacijomis:
·Amnesty International
·Reprodukcinių teisių centru
·CIVICUS
·„Civil Liberties Union for Europe“
·Europos pilietinės visuomenės tinklu
·Europos Bažnyčių Konferencija
·„EuroCommerce“
·Europos ne pelno teisės centru
·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru
·Europos piliečių forumu
·Europos žurnalistų federacija
·„European Partnership for Democracy“
·Europos jaunimo forumu
·„Front Line Defenders“
·„Human Rights House Foundation“
·„Human Rights Watch“
·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi
·Tarptautine teisininkų komisija
·Tarptautine žmogaus teisių federacija
·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)
·Tarptautiniu spaudos institutu
·Nyderlandų Helsinkio komitetu
·Atviros visuomenės Europos politikos institutu
·„Philanthropy Advocacy“
·„Protection International“
·„Žurnalistai be sienų“
·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru