—

Dilly’s Wellnesshotel GmbH, atstovaujamos advokato M. Kroner ir K. Caspari,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer ir M. Klamert,

—

Estijos vyriausybės, atstovaujamos K. Kraavi‑Käerdi,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos R. Sauer, P. Němečková ir K. Herrmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant [SESV 107 ir 108] straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), (OL L 214, 2008, p. 3), 17 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant paslaugų teikėjos Dilly’s Wellnesshotel GmbH ir Finanzamt Linz (Linco mokesčių inspekcija, Austrija) ginčą dėl to, kad pastaroji atmetė minėtos bendrovės prašymą grąžinti energijos mokesčius už 2011 m.

3

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 2 straipsnyje „Pranešimas apie naujos pagalbos skyrimą“ nustatyta:

„1.   Suinteresuotoji valstybė narė, išskyrus tuos atvejus, kai pagal [SESV 109] straipsnį priimtuose reglamentuose ir kitose atitinkamose Sutarties nuostatose yra numatyta kitaip, iš anksto praneša Komisijai apie bet kuriuos planus skirti naują pagalbą <...>“

4

1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl [SESV 107 ir 108] straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998, p. 1) 4 ir 7 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

5

Pagal šio reglamento 1 straipsnį „Bendrosios išimtys“:

„1.   Šio reglamento 8 straipsnyje numatyta tvarka priimtais reglamentais ir remiantis [SESV 107 straipsniu], Komisija gali paskelbti, kad [vidaus] rinkai neprieštarauja ir informuoti Komisijos, kaip reikalaujama [SESV 108 straipsnio 3 dalyje], nebūtina apie:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimuose reglamentuose kiekvieną pagalbos rūšiai nurodoma:

<...>

<...>“

6

Minėto reglamento 3 straipsnyje „Skaidrumas ir monitoringas“ numatyta:

„1.   Priimdama reglamentus pagal 1 straipsnį, Komisija nustato valstybėms narėms išsamias taisykles, kaip užtikrinti pagalbos, kuriai pagal tuos reglamentus netaikomas reikalavimas informuoti, monitoringą ir skaidrumą. Tokias taisykles sudaro šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstyti reikalavimai.

<...>“

7

Reglamentas Nr. 994/98 buvo iš dalies pakeistas 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013, (OL L 204, 2013, p. 11), vėliau panaikintas 2015 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 248, 2015, p. 1).

8

Reglamento Nr. 800/2008 7 ir 46 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

<...>

9

Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio „Taikymo sritis“, esančio šio reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“,1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas šių rūšių pagalbai:

<...>

<...>“

10

Šio reglamento tame pačiame I skyriuje esančio 3 straipsnio „Išimties taikymo sąlygos“ 1 dalyje numatyta:

„Visas šio reglamento I skyriaus sąlygas ir atitinkamas šio reglamento II skyriaus nuostatas atitinkančios pagalbos schemos laikomos suderinamomis su [vidaus] rinka, kaip apibrėžta [SESV 107 straipsnio 3 dalyje], ir joms netaikomas [SESV 108 straipsnio 3 dalyje] numatytas reikalavimas pranešti, jeigu bet kokia pagal tokią schemą suteikta individuali pagalba atitinka visas šio reglamento sąlygas ir jei schemoje pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį.“

11

Reglamento Nr. 800/2008 II skyriaus „Specialiosios skirtingų rūšių pagalbos nuostatos“ 4 skirsnyje „Pagalba aplinkos apsaugai“ esančiame 25 straipsnyje „Pagalba aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma“ nustatyta:

„1.   Pagalbos aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios [2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003, p. 51)] sąlygas, laikomos suderinamos su [vidaus] rinka pagal [SESV 107] straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal [SESV 108] straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

<...>“

12

Reglamentas Nr. 800/2008, kalbant apie jo taikymo laikotarpį, buvo iš dalies pakeistas 2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2013 (OL L 320, 2013, p. 22). Šis taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2014 m. birželio 30 d. Reglamentas Nr. 800/2008 vėliau buvo panaikintas 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1).

13

Pagal 2010 m. gruodžio 30 d.Budgetbegleitgesetz (Biudžeto lydimasis įstatymas) (BGBl. I Nr. 111/2010, toliau – BBG 2011), paslaugų teikimo įmonėms nebeleista susigrąžinti energijos mokesčio.

14

Energieabgabenvergütungsgesetz (Energijos mokesčių grąžinimo įstatymas, toliau – EAVG), iš dalies pakeisto BBG 2011 m. 72 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Teisę į mokesčio grąžinimą turi tik tos įmonės, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialaus turto gamyba ir jeigu jos netiekia 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų energijos išteklių arba šilumos (garų arba karšto vandens), pagamintos naudojant 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus energijos išteklius.“

15

Minėto 2 straipsnio taikymo sritis laiko atžvilgiu nustatyta EAVG 4 straipsnio 7 dalyje, joje numatyta:

„[EAVG] 2 ir 3 straipsniai taikytini, jeigu Europos Komisija patvirtina mokesčių grąžinimo prašymus, susijusius su laikotarpiu po 2010 m. gruodžio 31 d.“

16

EAVG travaux préparatoires dėl šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nurodyta:

„Iš dalies pakeistų nuostatų taikymas priklauso nuo to, ar jas patvirtina Europos Komisija. Šis pakeitimas įsigalioja energijos naudojimui po 2010 m. gruodžio 31 d. Paslaugų įmonių prašymai, susiję su laikotarpiais po 2010 m. gruodžio 31 d., nebepriimami. Jeigu Komisija patvirtins EAVG pakeitimą kaip leidžiamą valstybės pagalbą, teisinis apribojimas gamybos įmonėms bus pradėtas taikyti nuo 2011 m. sausio 1 d., tad po šios datos paslaugų įmonės nebeturės teisės į energijos mokesčio grąžinimą už suvartotą energiją. Jeigu Komisija nepatvirtintų pakeitimo, esama teisinė padėtis nepasikeistų, tad ir gamybos, ir paslaugų įmonės turėtų teisę susigrąžinti energijos mokesčius.“

17

2011 m. gruodžio 29 d.Dilly’s Wellnesshotel pateikė prašymą grąžinti energijos mokesčius už 2011 metus.

18

Šis prašymas buvo atmestas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu, nurodant naują, BBG 2011 įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį nuo 2011 m. sausio 1 d. energijos mokesčiai grąžinami tik gamybos įmonėms. Ieškinys, Dilly’s Wellnesshotel pateiktas Unabhängiger Finanzsenat (Nepriklausoma finansų kolegija, Austrija), kurią pakeitė Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija), buvo atmestas.

19

2013 m. kovo 19 d. sprendimu (2013/15/0053) Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teismas, Austrija) nusprendė, kad po šio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo (2012/17/0175) energijos mokestis paslaugų įmonėms turėjo būti dar grąžintas už 2011 m. sausio mėn. Šio teismo nuomone, minėtą mėnesį Komisija dar nebuvo patvirtinusi nuostatų, apie kurias buvo pranešta pagal Reglamentą Nr. 800/2008 ir kurios apėmė tik laikotarpį po 2011 m. vasario 1 d.

20

Dilly’s Wellnesshotel pareiškė papildomą administracinį skundą Unabhängiger Finanzsenat (Nepriklausoma finansų kolegija); juo ši bendrovė iš esmės reikalavo, kad būtų grąžintas visas energijos mokestis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. ir mažiausiai iki gruodžio mėn. Dilly’s Wellnesshotel mano, kad jeigu taikant EAVG 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 7 dalį kartu pažeidžiama Sąjungos teisė, BBG 2011 nustatytas naujasis reglamentavimas netaikytinas ir paslaugų įmonės galėtų toliau prašyti grąžinti energijos mokesčius už visus 2011 metus ir už vėlesnius laikotarpius.

21

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pradinės redakcijos EAVG (BGBl. Nr. 201/1996) 2 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta grąžinti energijos mokestį įmonėms, kurios iš esmės verčiasi „materialaus turto gamyba“. Šis mokestis nebuvo grąžinamas teikiant paslaugas.

22

Savo 2001 m. lapkričio 8 d. Sprendime Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke (C‑143/99, EU:C:2001:598) Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės priemonės, kuriose numatytas energijos mokesčio už gamtines dujas grąžinimas tik toms įmonėms, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialaus turto gamyba, turi būti laikomos valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį.

23

Austrijos teisės aktai, susiję su energijos mokesčių grąžinimu, vėliau buvo kelis kartus keičiami.

24

Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl BBG 2011 išdėstyto naujojo reglamentavimo, susijusio su energijos mokesčių grąžinimu, atitikties Reglamentui Nr. 800/2008.

25

Pirmiausia šis teismas abejoja, ar Austrijos Respublika gali remtis Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnyje numatyta išimtimi, kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reglamentavimą, kai šio reglamento I skyriuje nurodytos trys sąlygos nėra tenkinamos.

26

Pirma, šiose nuostatose nėra nuorodų nei į Reglamentą Nr. 800/2008, nei nurodomas šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numeris. Antra, nors minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apibendrinta informacija, susijusi su atitinkama pagalbos priemone, Komisijai turi būti pateikta per 20 darbo dienų „nuo pagalbos schemos įsigaliojimo“; nagrinėjamu atveju ši informacija buvo pateikta pavėluotai. Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nagrinėjamos pagalbos schemos tekstas internete nebuvo paskelbtas, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 800/2008 9 straipsnio 2 dalį, nes Komisijai nurodytu interneto adresu nebuvo galima ir vis dar nėra galima rasti atitinkamo teksto.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar pagalbos priemonei gali būti taikoma Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnyje numatyta išimtis, nors šio reglamento II skyriuje numatytos sąlygos netenkinamos. Konkrečiai kalbant, pagrindinėje byloje nagrinėjama pagalbos schema nepasižymi nei poveikio aplinkai sumažinimu ar šio poveikio prevencija, nei racionalesniu gamtinių išteklių panaudojimu ar energijos taupymu. Todėl minėtas teismas turi abejonių dėl to, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinis reglamentavimas yra pagalba „aplinkos apsaugai“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat abejoja dėl Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, pagal kurią mokesčiai sumažinami ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui, paisymo, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamoje pagalbos schemoje nėra aiškaus termino, per kurį mokesčiai grąžinami, nei nuorodos į Komisijai 2011 m. vasario 7 d. perduotame pranešime apie reikalavimo netaikymą minimą laikotarpį.

29

Šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

30

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jei pagalbos schemoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, nėra aiškios nuorodos į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, tai neleidžia šios schemos pripažinti kaip atitinkančios sąlygas pagal minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalį, leidžiančias atleisti nuo pareigos pranešti, numatytos SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

31

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga pranešti yra vienas pagrindinių ESV sutarties valstybės pagalbos srityje įtvirtintos kontrolės sistemos elementų. Pagal šią sistemą valstybės narės privalo, pirma, pranešti Komisijai apie kiekvieną priemonę, kuria siekiama teikti ar keisti pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, antra, neįgyvendinti šios priemonės, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje, tol, kol minėta institucija priims galutinį sprendimą dėl šios priemonės (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑81/10 P, EU:C:2011:811, 58 punktas).

32

Atitinkamai valstybei narei tenkanti pareiga pranešti Komisijai apie naują pagalbą detalizuota Reglamento Nr. 659/1999 2 straipsnyje.

33

Pagal SESV 109 straipsnį Europos Sąjungos Tarybai leidžiama priimti atitinkamus EB 107 ir 108 straipsnių taikymo reglamentus ir nustatyti SESV 108 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas bei pagalbos rūšis, kurioms netaikoma pastarojoje nuostatoje nustatyta tvarka.

34

Be to, pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus dėl valstybės pagalbos rūšių, kurioms Tarybos sprendimu pagal SESV 109 straipsnį netaikoma SESV 1098 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

35

Taigi, remiantis EB 94 straipsniu (tapusiu EB 89 straipsniu, vėliau – SESV 109 straipsniu), buvo priimtas Reglamentas Nr. 994/98, pagal kurį vėliau buvo priimtas Reglamentas Nr. 800/2008.

36

Iš to matyti, kad, nepaisant pareigos iš anksto pranešti apie kiekvieną priemonę, kuria siekiama suteikti arba pakeisti naują pagalbą, tenkančios valstybėms narėms pagal Sutartis ir esančios vienu iš svarbiausių valstybės pagalbos srityje atliekamos kontrolės elementų, jei valstybės narės nustatyta pagalbos priemonė atitinka Reglamente Nr. 800/2008 numatytas sąlygas, ši valstybė narė gali remtis galimybe būti atleistai nuo pareigos pranešti. Tačiau iš Reglamento Nr. 800/2008 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad apie valstybės pagalbą, kuriai netaikomas šis reglamentas, reikia pranešti, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

37

Taigi, kaip savo išvados 1 punkte nurodė generalinis advokatas, kaip bendros taisyklės pranešti išimtis, Reglamentas Nr. 800/2008 ir jame numatytos sąlygos turi būti aiškinami siaurai.

38

Toks požiūris pateisinamas atsižvelgiant į bendrų bendrosios išimties reglamentų tikslus, pavyzdžiui, nurodytus Reglamento Nr. 994/98 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse. Iš tikrųjų, nors Komisija gali priimti tokius reglamentus, kad užtikrintų veiksmingą konkurencijos taisyklių valstybės pagalbos srityje priežiūrą ir palengvintų administracinį valdymą, nesusilpnindama Komisijos kontrolės šioje srityje, tokių reglamentų tikslas taip pat yra padidinti skaidrumą ir teisinį saugumą. Šiuos reglamentuose, įskaitant, be kita ko, Reglamentą Nr. 800/2008, numatytų sąlygų paisymas leidžia užtikrinti, kad šie tikslai būtų visiškai pasiekti.

39

Šiuo atveju atrodo akivaizdu, kad apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą reglamentavimą nebuvo pranešta Komisijai pagal Reglamento Nr. 659/1999 2 straipsnį ir kad vienintelė pareigos pranešti išimtis, kuri galėjo būti taikoma, numatyta Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnyje.

40

Pagal Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnio, kuris yra šio reglamento II skyriuje „Specialiosios skirtingų rūšių pagalbos nuostatos“, 1 dalį pagalbos aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios Direktyvos 2003/96/EB sąlygas ir Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas, laikomos suderinamos su vidaus rinka ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

41

Todėl net nevertinant sąlygų, numatytų Reglamento Nr. 800/2008 25 straipsnyje, su kuriomis susijęs antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai, reikia pažymėti, kad pagal šio reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ esančio 3 straipsnio 1 dalį pagalbos schema gali būti atleista nuo minėtos pareigos pranešti, tik jei šioje schemoje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį.

42

Pagrindinėje byloje neginčijama, kad nagrinėjamoje pagalbos schemoje nėra tokios nuorodos į Reglamentą Nr. 800/2008.

43

Šiuo klausimu Austrijos vyriausybė per posėdį nurodė, kad vykdymo priemonė vėliau buvo nustatyta nacionaliniu lygiu, kad būtų ištaisytas pagrindinėje byloje nagrinėjamoje pagalbos schemoje nuorodos į Reglamentą Nr. 800/2008 nebuvimas ir kad apie šią priemonę Komisijai buvo pranešta 2014 m. pagal Reglamentą Nr. 651/2014.

44

Vis dėlto pakanka pažymėti: kad ir koks būtų minėtos priemonės teisinis pobūdis, jis bet kuriuo atveju negali ištaisyti nuorodos į Reglamentą Nr. 800/2008 nebuvimo nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose atitinkamu laikotarpiu.

45

Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 54 ir 55 punktuose nurodė generalinis advokatas, atitinkamoje pagalbos schemoje nuorodos į Reglamentą Nr. 800/2008, kad valstybė narė galėtų remtis pagal šį reglamentą galimybe nepranešti apie šią schemą, privalomasis pobūdis išplaukia iš pačios minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „visas“ Reglamento Nr. 800/2008 I skyriaus sąlygas atitinkančioms pagalbos schemoms netaikoma pareiga pranešti, jeigu bet kokia pagal tokią schemą suteikta individuali pagalba atitinka „visas šio reglamento sąlygas“ ir jei schemoje pateikiama „aiški nuoroda“ į minėtą reglamentą.

46

Tokį aiškinimą patvirtina ir pagal Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalį siekiamas tikslas, ir šios nuostatos kontekstas.

47

Pirma, dėl šios nuostatos konteksto reikia pažymėti, jog Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio pavadinimas yra „Išimties taikymo sąlygos“, o tai reiškia, kad turi būti tenkinamos šiame straipsnyje numatytos sąlygos, kad atitinkamai pagalbai pagal šį reglamentą būtų netaikoma pareiga pranešti. Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalį taip pat reikia aiškinti atsižvelgiant į šio reglamento konstatuojamąsias dalis, ypač į jo 5 konstatuojamąją dalį, kuria remiantis pagal minėtą reglamentą išimtis turėtų būti taikoma bet kokiai „visas atitinkamas šio reglamento sąlygas“ atitinkančiai pagalbai ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagal šią schemą teikiama individuali pagalba atitinka „visas atitinkamas šio reglamento sąlygas“.

48

Antra, dėl aiškios nuorodos į Reglamentą Nr. 800/2008 reikalavimo tikslo pažymėtina, kad jis taip pat išplaukia iš minėtos 5 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodoma, jog, „[s]iekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingesnę pagalbos kontrolę, bet kokia pagal šį reglamentą taikoma individualios pagalbos priemonė turėtų turėti aiškią nuorodą į II skyriaus taikomą nuostatą ir į nacionalinę teisę, kuriomis grindžiama individuali pagalba“.

49

Be to, bendrai kalbant, Reglamento Nr. 994/98 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, „priimdama reglamentus pagal 1 straipsnį, Komisija nustato valstybėms narėms išsamias taisykles, kaip užtikrinti pagalbos, kuriai pagal tuos reglamentus netaikomas reikalavimas informuoti, monitoringą ir skaidrumą <...>“. Taip pat šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „grupinių išimčių reglamentais bus galima pasiekti daugiau skaidrumo ir teisinio aiškumo <...>“

50

Iš tiesų, kaip teigia Komisija ir savo išvados 58 punkte nurodo generalinis advokatas, aiški nuoroda į Reglamentą Nr. 800/2008 konkrečioje pagalbos priemonėje leidžia pagalbos gavėjams ir jų konkurentams suprasti priežastis, dėl kurių ši priemonė gali būti įgyvendinta, nors apie ją nebuvo pranešta Komisijai ir ji neleido šios priemonės. Tokia nuoroda leidžia ne tik Komisijai įgyvendinti kontrolę, bet ir suinteresuotiesiems asmenims būti informuotiems apie numatomas pagalbos priemones, kad jie galėtų prireikus įgyvendinti savo procesines teises.

51

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią siekiant atleidimo nuo SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti turi būti aiški nuoroda į minėtą reglamentą, yra ne paprasčiausias formalumas, o privalomas reikalavimas ir jo nesilaikymas neleidžia pagal šį reglamentą atleisti nuo minėtos pareigos.

52

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jei pagalbos schemoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, nėra aiškios nuorodos į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, tai neleidžia šios schemos pripažinti atitinkančia sąlygas pagal minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalį, leidžiančias atleisti nuo pareigos pranešti, numatytos SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

53

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nebereikia atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus.

54

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant [SESV 107 ir 108] straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jei pagalbos schemoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, nėra aiškios nuorodos į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, tai neleidžia šios schemos pripažinti atitinkančia sąlygas pagal minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalį, leidžiančias atleisti nuo pareigos pranešti, numatytos SESV 108 straipsnio 3 dalyje.