C_2019288LT.01003201.xml

2019 m. birželio 18 d. Vänersborgs tingsrätt, mark- och miljödomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Föreningen Skydda Skogen

(Byla C-473/19)

(2019/C 288/40)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vänersborgs tingsrätt, mark- och miljödomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Föreningen Skydda Skogen

Atsakovės: Länsstyrelsen i Västra Götalands län, B.A.B.

Prejudiciniai klausimai

Ar 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB (1) dėl laukinių paukščių apsaugos 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, kai draudimas taikomas tik toms rūšims, kurios buvo įtrauktos į Direktyvos 2009/147 1 priedo sąrašą arba kurioms kyla tam tikra rizika, arba kurių populiacija ilgainiui mažėja?

Ar Direktyvos 2009/147 5 straipsnio a–d punktuose ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB (2) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 12 straipsnio a–c punktuose vartojamos sąvokos „tyčinis žudymas/trikdymas/naikinimas“ turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinę praktiką, kai tuo atveju, jeigu priemonėmis (pavyzdžiui, miškininkystės priemonėmis arba žemės plėtra) aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti rūšių, tam, kad būtų taikomi draudimai, būtinai turi būti neigiamų pasekmių rūšių išsaugojimo būklei rizika, kurią sukelia priemonės?

Jeigu atsakymas į bet kurią antrojo klausimo dalį reiškia, kad, norint taikyti draudimą, reikia įvertinti žalą, kuri daroma kitokiu nei individualiu lygiu, ar dėl šios priežasties vertinimas turi būti atliktas pagal bet kurią iš toliau išvardytų skalių arba bet kurį iš šių lygių:

a.	tam tikrą geografiškai apribotą populiacijos dalį, kaip apibrėžta a punkte, pavyzdžiui, atsižvelgiant į regiono ribas, valstybės narės arba Europos Sąjungos sienas;

b.	atitinkamą vietos populiaciją (biologiškai izoliuotą nuo kitų rūšių populiacijų);

c.	atitinkamą metapopuliaciją;

d.	visą rūšių populiaciją atitinkamame biogeografiniame rūšies paplitimo arealo regioniniame rajone?

Ar Direktyvos 92/43 12 straipsnio d punkte vartojama frazė „pažeisti ar naikinti“ tiek, kiek ji susijusi su gyvūnų dauginimosi arealu, turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinę praktiką, kai, nepaisant atsargumo priemonių, prarandamas atitinkamų rūšių buveinių nuolatinis ekologinis funkcionavimas, nepaisant to, ar žala, naikinimas arba pablogėjimas yra tiesioginis ar netiesioginis, individualus ar bendras, o draudimas taikomas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad atitinkamų rūšių išsaugojimo būklė pablogės atsižvelgiant į vieną iš trečiajame klausime nurodytų lygių?

Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą yra neigiamas, t. y. daroma tokio lygio žala, kuri neatitinka žalos lygio, dėl kurio individualiame areale esanti buveinė įvertinama siekiant taikyti draudimą, ar dėl šios priežasties vertinimas turi būti atliktas pagal bet kurią iš toliau išvardytų skalių arba bet kurį iš šių lygių:

a.	tam tikrą geografiškai apribotą populiacijos dalį, kaip apibrėžta a punkte, pavyzdžiui, atsižvelgiant į regiono ribas, valstybės narės arba Europos Sąjungos sienas;

b.	atitinkamą vietos populiaciją (biologiškai izoliuotą nuo kitų rūšių populiacijų);

c.	atitinkamą metapopuliaciją;

visą rūšių populiaciją atitinkamame biogeografiniame rūšies paplitimo arealo regioniniame rajone?

Antrasis ir ketvirtasis klausimai, kuriuos kelia mark- och miljödomstolen (Žemės ir aplinkos teismas, Švedija), apima klausimą, ar direktyvose numatyta griežta apsauga nustoja galioti rūšims, kurių atžvilgiu buvo pasiektas direktyvoje nustatytas tikslas (gera išsaugojimo būklė).

(1) OL L 20, 2010, p. 7.

(2) OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.