1.

Ar Reglamento (ES) 2016/679 (1) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – BDAR) 9 straipsnio 2 dalies h punktas turi būti aiškinamas taip, kad ligonių kasos medicinos tarnybai yra draudžiama tvarkyti savo pačios darbuotojo sveikatos duomenis, kuriais remiantis yra vertinamas šio darbuotojo darbingumas?

2.

Jeigu Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų neigiamai ir tai reikštų, kad pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies h punktą galėtų būti taikoma BDAR 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo tvarkyti sveikatos duomenis išimtis: ar tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamasis, be BDAR 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, dar reikia atsižvelgti ir į kitus duomenų apsaugos reikalavimus ir, jei taip, į kokius?

3.

Jeigu Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų neigiamai ir tai reikštų, kad pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies h punktą galėtų būti taikoma BDAR 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo tvarkyti sveikatos duomenis išimtis: ar tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamasis, tvarkyti sveikatos duomenis yra leidžiama ir jie tvarkomi teisėtai tik tuomet, jeigu įvykdyta bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų?

4.

Ar BDAR 82 straipsnio 1 dalis yra specialaus ar bendro prevencinio pobūdžio ir ar į tai reikia atsižvelgti apskaičiuojant nematerialinės žalos, kurią remiantis BDAR 82 straipsnio 1 dalimi turi atlyginti duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, dydį?

5.

Ar apskaičiuojant nematerialinės žalos, kuri turi būti atlyginta remiantis BDAR 82 straipsnio 1 dalimi, dydį turi reikšmės duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo kaltės laipsnis? Kalbant konkrečiai, ar leidžiama duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo naudai atsižvelgti į kaltės nebuvimą arba nesunkią kaltę?