19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/1

1.1

Komitetas gali visiškai pritarti Komisijos iniciatyvai tik tuo atveju, jei joje bus ne tik atsižvelgta į su paklausa susijusias problemas, bet ir tobulinami su pasiūla susiję aspektai siekiant išvengti nesėkmių rinkoje ir biurokratizmo.

1.2

Komitetas yra giliai įsitikinęs, kad skatinimas veikti vietos ir regionų lygiu bei gebėjimas apjungti veiksmus norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus yra pagrindiniai uždaviniai sutelkiant bendras pastangas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Tai leis ne tik sudaryti palankias sąlygas visoje Europos Sąjungoje kurti ir plėtoti naujoves diegiančias įmones, bet ir padės užtikrinti vietoje ir regionuose veikiančių ekonominių ir socialinių veiklos vykdytojų dalyvavimą įgyvendinant bendrus tikslus: kurti daugiau bei geresnių darbo vietų siekiant darnaus ir konkurencingo pasaulio vystymosi.

1.3

Komitetas dar kartą pabrėžia „žinių trikampio“ (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos), atliekančio labai svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą, reikšmę ir mano, kad būtina paspartinti reformas, skatinti meistriškumą aukštojo mokslo ir universitetų, mokslinių tyrimo centrų bei įmonių partnerysčių srityse ir užtikrinti, kad visi švietimo ir mokymo sektoriai atliktų aktyvų vaidmenį skatinant kūrybiškumą ir novatoriškumą, visų pirma regionų ir vietos lygiu. Tai ypač aktualu specifiniams regionams — Euroregionams, kuriuose tinklų su kaimyniniais regionais ir partneriais kūrimas apima teritorijas, peržengiančias nacionalines ribas.

1.4

Komitetas laikosi nuomonės, kad klausimus, susijusius su Europos regionų konkurencingumu ir ekonominiu, socialiniu bei užimtumo vystymu, turi spręsti visi dalyviai vykdydami aktyvesnę ir labiau koordinuotą veiklą, kokios šiuo metu trūksta, kad pirmenybė būtų teikiama konkrečių rezultatų gerinimui siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

1.5

Komitetas iš esmės pritaria Komisijos nuomonei, kad esama spragų bendrai ir koordinuotai įgyvendinant Bendrijos priemones, tačiau apgailestauja, kad praėjus dešimčiai metų šis labai svarbus klausimas vis dar svarstomas ir neapčiuopiama problemos esmė, kad būtų galima naudotis naujomis „vienalaikės inžinerijos“ (angl. simultaneous engineering  (1)) galimybėmis greta kitų įvairių Bendrijos ir Europos pagalbos rūšių.

1.6

Komitetas mano, kad būtina imtis veiksmų paklausos srityje, tačiau to nepakanka. Jo manymu, reikia nustoti teigti, kad būtina skirti daugiau dėmesio regionams, ir siekti:

1.7

Komitetas mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir lengvai prieinamą visų esamų priemonių sistemą, būtina iš esmės spręsti pasiūlos klausimą siekiant konkurencingo Europos regionų vystymosi, įveikiant teisines kliūtis ir finansinės paramos prašymo pateikimo ir jos skyrimo terminų neatitikimą.

1.8

Komiteto nuomone, Europos mastu reikia parengti praktinį vadovą, kuriame būtų pateikta apibendrinta informacija apie:

1.9

Be to, Komiteto nuomone, nebereikėtų atidėlioti tikslingų ir konkrečių Bendrijos veiksmų, kad būtų užtikrintos naujos „vienalaikės inžinerijos“ galimybės teikiant įvairių rūšių pagalbą ir optimizuojant bei sutelkiant išteklius regionuose.

1.10

Todėl Komitetas mano, kad, siekiant didinti Europos regionų konkurencingumą ir atsižvelgiant į jau išsakytą Komiteto nuomonę (2), visų pirma reikia spręsti valdymo pakopų gausumo ir būtinos pagalbos paskirstymo problemas, todėl siūlo pradėti įgyvendinti naują iniciatyvą „Jasmine“ (Bendra pagalba inovacijų tinklų kūrimo projektams Europoje, angl. Joint Assistance Supporting Multiprojects for Innovation Networking in Europe), kuri padėtų užpildyti šiuo metu esamas su paklausa ir pasiūla susijusias institucinio pobūdžio spragas ir pasiekti, kad būtų žymiai sumažinta biurokratinė našta.

1.11

Iniciatyva „Jasmine“ turėtų būti siekiama geriau suprasti įvairių veiklos vykdytojų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo procese, veikimo būdus bei juos derinti vykdant vieningus ir nuoseklius teritorinius projektus.

2.1

Europos žinių regionai susiduria su daugeliu pokyčius lemiančių veiksnių, kurie susiję ne tik su iššūkiais, bet ir naujomis galimybėmis, padedančiomis jiems siekti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų.

2.2

Tarp šių pokyčius lemiančių veiksnių galima paminėti:

—   išorės veiksnius: Tai spartus globalizacijos procesas, žemyno zonų, kurioms būdingas spartus ekonomikos augimas, atsiradimas, smarkus energijos ir žaliavų kainų šuolis, netikėta mokslo ir technologijų pažanga, inovacijų internacionalizavimas, klimato kaitos problemos, dažnai nevaldomas ar nesuvaldomas migracijos spaudimas,

—   vidaus veiksnius: Tai gyventojų senėjimas, aplinkos apsauga ir gyvenimo kokybės išsaugojimas, pasenusi gamybos ir paslaugų sistema, viešojo sektoriaus modernizavimas, didėjanti naujų žinių ir esamų žmogiškųjų išteklių sąveika, kultūrinių ir kūrybinių gebėjimų plėtojimas, bendrų teritorinių infrastruktūrų — materialių ir nematerialių — vystymas.

2.3

Komitetas ne kartą turėjo galimybę pareikšti nuomonę šiais klausimais ir pateikė tiek bendrą savo požiūrį į Lisabonos strategijos ir Bendrijos politikos įgyvendinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos, švietimo ir mokymo srityse, tiek požiūrį kuriuo nors konkrečiu klausimu.

2.4

Komitetas turėjo progą pabrėžti, kad reikia sudaryti sąlygas visai Bendrijai prisitaikyti prie žiniomis grindžiamos ekonomikos keliamų iššūkių ir tokiu būdu padėti visiems regionams siekti Lisabonos tikslų (3).

2.5

Be to, Komitetas pakartojo, kad „nauja konkurencingų modelių konfigūracija globalioje rinkoje lemia didelius pokyčius. Naujose integruotose platformose ir tinkluose turi būti sprendžiami klausimai, susiję su moksliniais tyrimais ir naujovėmis (…), naujų kvalifikuotų darbuotojų (…) valdymu, skatinimu ir rinkodara, finansų ir kreditų, logistikos ir rinkos bei klientų aptarnavimo valdymu“ (4).

2.6

Komitetas dar kartą išreiškia įsitikinimą, kad skatinimas veikti vietos lygiu bei gebėjimas apjungti veiksmus norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus yra pagrindiniai uždaviniai siekiant tvaraus ir konkurencingo vystymosi. Šis procesas turi apimti visus regionus (Euroregionius), kuriuose tinklų su kaimyniniais regionais ir partneriais kūrimas apima teritorijas, peržengiančias nacionalinių sienų ribas, ir jų veiklą.

2.7

Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ Komitetas rekomendavo „Europos mokslinių tyrimų erdvę papildyti Europos žinių erdve, siekiant sukurti Europos žinių visuomenę“ ir nurodė, kad „Komisijos koordinavimas būtinas, siekiant sukurti veiksmingas vadovavimo ir konsultavimo struktūras ir užtikrinti, kad (…) darbas būtų gerai organizuojamas“ (5).

2.8

Galiausiai Komitetas pabrėžė „žinių trikampio“ — švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų — reikšmę. Jam tenka pagrindinis vaidmuo skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl būtina paspartinti reformas, skatinti kompetenciją aukštojo mokslo srityje, plėtoti universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių partnerystę bei užtikrinti, kad visi švietimo ir mokymo sektoriai atliktų aktyvų vaidmenį skatinant kūrybiškumą ir novatoriškumą, visų pirma regionų ir vietos lygiu.

2.9

Komitetas laikosi nuomonės, kad klausimus, susijusius su Europos regionų konkurencingumu ir ekonominiu, socialiniu bei užimtumo vystymu turi spręsti visi dalyviai vykdydami aktyvesnę ir labiau koordinuotą veiklą: Komisija turi dėti pastangas, kad įveiktų dėl skirtingų teisinių pagrindų ir procedūrų kriterijų kylančias kliūtis, visų pirma norėdama optimizuoti konkrečius rezultatus įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, taikant įvairias Bendrijos biudžeto priemones ir atsakant į mokesčių mokėtojams kylančius klausimus (taip pat ir dėl bendros prieigos veiksmingumo, koordinavimo bei priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti Bendrijos ir visos Europos lygiu, sąveikos ir darnos), kad būtų pasiekta kritinė masė, būtina siekiant multiplikatoriaus efekto.

2.10

Remiantis atnaujintos Lisabonos strategijos integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, sanglaudos politikos srityje nurodomi trys prioritetai (6):

2.11

Kalbant apie pasiūlą reikia pasakyti, kad sunkumai, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti sverto poveikį ir koordinuotą esamų finansinių priemonių taikymą siekiant šių tikslų, yra susiję su esminiais šių priemonių ypatumais, tai yra su:

2.12

Kalbant apie paklausą galima teigti, kad regionuose dažnai:

2.13

Būtina spręsti minėtas problemas užtikrinant techninę pagalbą ir koordinavimą nuo pat kiekvienos Bendrijos programos įgyvendinimo pradžios.

2.14

Įvairių struktūrinių programų ir priemonių 2007–2013 m. laikotarpiui pagirtinos sąveikos iniciatyvos yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga norint pagerinti konkrečius rezultatus.

2.15

Komitetas turėjo galimybę pateikti palankią nuomonę apie Komisijos iniciatyvą JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms) ir pasiūlė įsteigti „JEREMIE centrą“ (Focal point Jeremie), kuris veiktų kaip institucija, informuojanti apie įvairius veiksmus ir juos koordinuojanti, bei pabrėžė, kad nėra projekto, „pagal kurį būtų galima koordinuoti ir tinkamai suderinti dabartines kreditavimo priemones“ (8).

2.16

Komitetas visiškai pritaria Komisijos narės Danuta Hübner nuomonei dėl JASPER, JEREMIE ir JESSICA (9) iniciatyvų, paskatinusių naują investicijų, ekonomikos augimo ir užimtumo dinamiką ir perspektyvas valstybėse narėse, kai kuriuose regionuose bei tarp socialinių partnerių visuose Europos Sąjungos regionuose.

2.17

Komitetas mano, kad ES mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (CREST) nustatytos pagrindinės gairės (10) ir 2007 m. rugsėjį paskelbtos gairės yra svarbi orientacinė priemonė, nors joje apsiribojama tik Bendrijos bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programos bei naujų struktūrinių fondų sąveika.

3.1

Europos Komisijos komunikate norima paaiškinti, kokią sinergiją gali sukurti Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir sanglaudos politikos krypčių finansavimo priemonės, kuriomis (atsižvelgiant į gebėjimą jas įsisavinti) gali naudotis suinteresuoti dalyviai siekdami didinti Europos regionų konkurencingumą.

3.2

Pasiūlyme rekomenduojamos pagrindinės veiklos priemonės: Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, naujoji Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP), bei naujosios struktūrinių ir sanglaudos fondų gairės.

3.3

Komisija teigia pavedusi darbą patariamosioms koordinavimo grupėms, kurios parengė šias rekomendacijas:

3.4

Komisija ragina valstybes nares pagerinti koordinavimą vystant ir taikant Bendrijos priemones, diegiant mechanizmus, kurie leistų geriau informuoti susijusius dalyvius apie atsirandančias galimybes, ir įsipareigoja iki 2007 m. pabaigos parengti praktinį vadovą apie finansavimo galimybes mokslinių tyrimų institutams. Jame bus nurodytos nacionaliniu ir regionų lygmeniu numatytos mechanizmų nuostatos siekiant koordinuotos prieigos prie finansavimo.

4.1

Komitetas visiškai pritaria Komisijos nuomonei, kad esama spragų bendrai ir koordinuotai taikant jos rekomenduotas Bendrijos priemones, tačiau nepritaria problemos sprendimui, kadangi mano, kad jo nepakanka siekiant įgyvendinti Bendrijos politikos tikslus, visų pirma mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokymo srityse.

4.2

Komitetas pritaria Komisijai, kad „įgyvendinant atnaujintą partnerystę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, būtina, ypač moksliniais tyrimais, technologijų plėtra ir inovacijomis, kurti palankias sąlygas žinių ekonomikai“ (11), tačiau mano, kad už šią partnerystę turi būti atsakingi visi susiję dalyviai, visų pirma Bendrijos, o po to ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.

4.3

Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia ne tik rengti teritorines mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų strategijas, bet ir dažniau:

4.4

Komitetas mano, kad norint užtikrinti nuoseklią ir lengvai prieinamą visų esamų priemonių sistemą, būtina iš esmės spręsti pasiūlos klausimą siekiant konkurencingo Europos regionų vystymosi, atsižvelgiant į „socialiai atsakingų teritorijų“ tikslus ir įtraukiant socialinius partnerius, prekybos rūmus, universitetus, organizuotą pilietinę visuomenę bei remiantis tvaria Europos pramonės politikos strategija (13) tiek tvarios gamybos, tiek tvaraus vartojimo srityje.

4.5

Be to, Komitetas mano, kad nustatytos priemonės, kurios moksliniais tyrimais ir inovacijomis padeda didinti ekonomikos augimą ir kiekybiniu bei kokybiniu požiūriu gerinti Europos regionų užimtumą bei didinti konkurencingumą, yra neišsamios, kadangi neapima visų Bendrijos pagalbos priemonių, ir nepakankamos, kadangi yra susijusios su Europos regionams sudaromomis galimybėmis bei poreikiu koordinuoti priemones, kurios gali būti įgyvendinamos Europos ir tarptautiniu mastu.

4.6

Komunikate tik trumpai užsiminta (14) apie toliau išvardytas pagalbos galimybes:

4.7

Be to, komunikate neaptariamos visos Europos, o ne Bendrijos mastu vykdomos programos ir iniciatyvos, kurios reikšmingos bent jau naujovių plėtojimo požiūriu Europos Sąjungoje, pavyzdžiui:

4.8

Komitetas taip pat mano, jog tam, kad įvairūs veiklos vykdytojai galėtų bendrai ir koordinuotai taikyti priemones nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu (19), kartu atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 54 straipsnio 5 dalį, reikėtų aiškiau nustatyti minėtus sunkumus ir kliūtis, kylančius ne tik dėl skirtingo teisinio pagrindo, teminės specializacijos, geografinio pasiskirstymo, įgyvendinimo nuostatų, bet ir dėl esminių skirtumų, kurie kartais gali turėti didelės reikšmės, pavyzdžiui:

4.9

Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina parengti Europos praktinį vadovą, kuriame būtų pateikta apibendrinta informacija apie galimos Bendrijos ir visos Europos pagalbos rūšis, vertinimo kriterijus, galimos pagalbos derėjimą ir papildomumą.

4.10

Komitetas primena, kad būtina vykdyti koordinuotus ir bendrus veiksmus stengiantis susieti Bendrijos struktūrinę politiką ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir pabrėžia, kad glaudus šių politikos krypčių koordinavimas yra būtinas norint pasiekti kuo veiksmingesnės sąveikos ir visiškai patenkinti piliečių, įmonių ir visuomenės lūkesčius siekiant galutinio tvaraus ir darnaus ekonomikos augimo vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu tikslo ir atsižvelgiant į su MTTPD susijusių problemų sprendimo būdus bei didelę minėtos sinergijos reikšmę nematerialių investicijų vystymui (20).

4.11

Komitetas atkreipia dėmesį į daugelį Bendrijos politikos krypčių, kurios, kartu su sanglaudos ir mokslinių tyrimų politika, padeda siekti konkurencingo Europos regionų vystymo ir dar kartą pabrėžia, kad būtina laikytis integruoto ir koordinuoto požiūrio, visų pirma:

4.12

Todėl Komitetas dar kartą pateikia anksčiau suformuluotus prašymus (23):

4.12.1

Komitetas taip pat rekomenduoja atsižvelgti į Bendrijos mokymo programas.

4.13

Komitetas apgailestauja, kad praėjus dešimčiai metų šis labai svarbus klausimas dar svarstomas ir neapčiuopiama problemos esmė, o tam reikėtų Bendrijos pagalbos, kad būtų galima naudotis „naujomis“vienalaikės inžinerijos„galimybėmis greta kitų įvairių pagalbos rūšių (technologinės, demonstravimo, inovacijų, platinimo, mokymo, finansų ir kt.), skirtų pagerinti įvairių regionų užimtumą ir gamybos struktūrą“ (24).

4.14

Komiteto nuomone, norint neprarasti konkurencingumo ir darbo vietų Europos regionuose, nebereikėtų atidėlioti tikslingų ir konkrečių Bendrijos veiksmų.

5.1

EESRK ypač pabrėžia būtinybę, kad Jasmine taptų savanorišku pagrindu sukurta priemone, padedančia sumažinti ir panaikinti biurokratines, procedūrines ir koncepcines kliūtis ir bendrai naudojama Europos, Bendrijos, nacionaliniams ir regioniniams projektams įgyvendinti atsižvelgiant į sparčią Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą.

5.2

Todėl Komitetas mano, kad šiuo metu būtina spręsti problemas, kurios kyla todėl, kad Europos regionų konkurencingumo skatinimo priemonės įgyvendinamos įvairiais valdymo lygiais, ir siūlo sukurti naują iniciatyvą „Jasmine“ (Joint Assistance Supporting Multiprojects for Innovation Networking in Europe), kuri padėtų užpildyti šiuo metu esamas institucinio pobūdžio spragas (jos susijusios tiek su paklausa, tiek ir su pasiūla), išryškėjančias kai siekiama remti inovacijų diegimą ir mokslinius tyrimus regionuose.

5.3

Bendrijos veiksmai turėtų remtis tinklų kūrimo politika (angl. Policy Networking). Taigi, būtų galima įgyvendinti šiuos konkrečius veiksmus:

5.4

Nauji regioninių programų prioritetai, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas inovacijoms, konkurencingumui ir abipusiam visą aktyvų gyvenimą trunkančiam mokymuisi, turėtų padėti aktyviai vystyti politiką, skirtą stiprinti ir remti regiono konkurencingumą naudojantis perspektyvios regioninės ir tarpregioninės veiklos finansavimu, gamybos branduoliais ir rajonų tinklais, užtikrinančiais kiekvieno regiono bendrą strateginę viziją ir galinčiais sudaryti pagrindą techninei pagalbai siekiant bendrai optimaliai panaudoti tinkamiausias nacionalines, Bendrijos, visos Europos ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės priemones.

5.5

Būtų galima siekti, kad iniciatyva „Jasmine“ taptų garantija įvairioms įstaigoms ir finansinėms programoms ir palengvintų tiesioginių papildomų projektų ir (arba) rengiamų projektų tvirtinimo procedūrą taikant Europos Komisijos ir kitų Bendrijos ir ne Bendrijos institucijų pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus ar jų protokolus, arba taikant Komisijos administracinius reglamentus, skirtus įvairioms jos tarnyboms, atsakingoms už programas. Tai reikštų, kad dėl kiekvieno projekto įvairioms pasiūlymus nagrinėjančioms ir finansavimą teikiančios struktūroms bus pateikiamas tik vienas dokumentų paketas.

5.6

Iniciatyva „Jasmine“ siekiamas tikslas — sudaryti sąlygas finansinių išteklių, priklausančių nuo skirtingų tiek viešojo, tiek privataus valdymo lygių ir pakopų, sutelkimui, kad būtų pasiekta optimali kritinė išteklių masė, tokiu būdu leidžianti sustiprinti jų bendrą sverto poveikį, kad būtų įgyvendinta vienoda daugiaprojektinė sistema, visiškai atitinkanti bendrą strateginę Europos kaip vieno regiono viziją siekiant plėtoti jos privalumus technologijų ir inovacijos srityse.

5.7

„Jasmine“ turėtų remtis bandomųjų iniciatyvų patirtimi, Europos technologijų platforma ir bendromis technologijų iniciatyvomis bei programų ERA-NET ir ERA-NET PLUS, iniciatyvų „Regionai už ekonominius pokyčius“, „Pro Inno“, JEREMIE, JASPERS ir JESSICA rezultatais (28).

5.8

„Jasmine“ galėtų padėti optimizuoti aktyviai šioje srityje dirbančių regionų, įmonių, žmogiškųjų išteklių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir administracijos įstaigų dedamas pastangas inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, visų pirma Europos technologijų instituto (ETI) Žinių ir naujovių bendrijos (ŽNB), tačiau reikėtų priminti, kad inovacijos iš esmės yra verslas, turintis vystytis kuo palankesnėje aplinkoje, visų pirma atsižvelgiant į mokesčių naštą moksliniams tyrimams, apdirbamajai pramonei ir intelektinės nuosavybės apsaugai bei steigiant kokybiškas švietimo ir mokymo struktūras, kad būtų galima kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų.

5.9

Galiausiai „Jasmine“ galėtų padėti atkleisti specifinius regionų privalumus ir skatinti mainus inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/9

1.1

Kelių eismo įvykių metu kasmet 27 valstybėse narėse žūva daugiau nei 44 000 žmonių, o sužeidžiama 1,7 milijono. Iš jų daugiau nei 8 000 žuvusiųjų ir 300 000 sužeistųjų priklauso labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių kategorijai — pėstiesiems ir dviratininkams (1).

1.2

Siekiant užtikrinti geresnę pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą 2003 m. priimta pagrindų direktyva. Remiantis šia direktyva numatytas su transporto priemonių priekinės dalies konstrukcija susijęs išsamus persvarstymas, kurį numatyta įgyvendinti dviem etapais: pirmasis etapas apėmė transporto priemones, kurių tipas patvirtintas 2005 m. spalio 1 d., antrasis etapas turės prasidėti 2010 m. rugsėjo mėn., remiantis įvykdymo galimybių įvertinimu, kuris turėjo būti atliktas iki 2004 m. pabaigos.

1.3

Kaip patvirtino daugybės nepriklausomų ekspertų tyrimai, antrojo etapo reikalavimai pasirodė esą neįgyvendinami, bent jau nustatytomis sąlygomis. Todėl dabar Komisija siūlo jį persvarstyti ir numatyti naujas alternatyvias priemones, kuriomis remiantis bus galima užtikrinti ar net pagerinti esamos direktyvos nuostatose apibrėžtą saugos lygį.

1.4

Taigi Komisijos pasamdyto eksperto (2) atliktame tyrime pateikiama keletas sprendimų būdų, kurie derinant pasyviosios ir aktyviosios saugos priemones įtraukti į dabartinį pasiūlymą laikantis grupės CARS 21 (3) pateiktų rekomendacijų ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Ženevoje (angl. UN-ECE) parengto pasiūlymo dėl visuotinio techninio reglamento (angl. GTR) nuostatų.

1.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat mano, kad pasiūlymas netrukdo laisvai gamintojų konkurencijai, kadangi jis nevaržo transporto priemonių modelių pasiūlos rinkoje, o juo siekiama užtikrinti, kad paklausesni būtų didesnius saugos reikalavimus atitinkantys automobiliai.

1.6

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, EESRK besąlygiškai pritaria Komisijos pasiūlymui. Tačiau jis apgailestauja, kad beveik trejus metus buvo delsiama persvarstyti priemones, kurios pasirodė neįgyvendinamos, ir parengti naujų priemonių projektą, nors toks delsimas iš dalies paaiškinamas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta direktyva, nebuvo duomenų ir techninių sprendimų.

1.7

EESRK ragina, kad vėlavimas (delsiant problema darosi vis rimtesnė, nes tai susiję su Europos piliečių sveikata ir gyvybe) būtų išlygintas, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba greitai ir galutinai patvirtintų pasiūlymą, o tai leistų laikantis numatytų terminų pradėti antrąjį etapą.

1.8

EESRK džiaugiasi, kad transporto priemonėms skirtos patvirtintos techninės priemonės yra labai veiksmingos, ir kartu ragina Europos institucijas ir valstybes nares itin ryžtingai skatinti iniciatyvas, susijusias su dviem aspektais, kurie padėtų didinti kelių eismo saugumą, t. y., pirma, su infrastruktūros gerinimu ir saugumo didinimu ir, antra, visų eismo dalyvių mokymu ir informavimu. Šis raginimas taip pat yra skirtas vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurioms tenka vis ryžtingiau imtis didelės atsakomybės šiame sektoriuje.

2.1

Kelių eismo įvykių metu 27 valstybėse narėse kasmet žūva apie 8 000 pėsčiųjų ir dviratininkų, kurie yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai, o sužeidžiama apie 300 000 asmenų.

2.2

2001 m. pabaigoje automobilių gamintojai pažadėjo Komisijai sukurti naujų priemonių, užtikrinančių didesnę pėsčiųjų ir dviratininkų saugą: aktyviųjų (taikomų prieš susidūrimą) ir pasyviųjų (taikomų susidūrus).

2.3

Tuo metu gamintojai siūlė šias priemones: visose transporto priemonėse įrengti stabdžių antiblokavimo sistemas (angl. ABS), savanoriškai uždrausti prekybą kietais apsauginiais lankais, įrengti dienos žibintus (angl. DRL) (pastarosios priemonės vėliau atsisakyta dėl kai kurių valstybių narių prieštaravimo) ir ateityje pradėti naudoti pažangias, nauja technologija paremtas aktyviosios saugos sistemas, kurios dar tiriamos.

2.4

Taryba ir Europos Parlamentas džiaugėsi pramonės atstovų įsipareigojimu ir kartu ragino šią sritį reglamentuoti ne savanorišku susitarimu ar rekomendacija, bet visapusišku teisės aktu dėl pėsčiųjų apsaugos, t. y. specialia direktyva.

2.5

Šio proceso rezultatas — pagrindų Direktyva 2003/102/EB (4) dėl pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos, po jos priimta Direktyva 2005/66/EB (5) dėl priekinės apsaugos sistemų naudojimo motorinėse transporto priemonėse (kietųjų buferių pašalinimas).

2.6

Pagrindų direktyva dėl pėsčiųjų apsaugos pagrįsta Europos padidintos transporto priemonių saugos komiteto pasiūlytais bandymais ir ribinės vertės dydžiais ir joje numatomas įgyvendinimas dviem etapais dėmesį sutelkiant į pasyviąją saugą. Pirmasis etapas, kuriame numatyti M1 ir N1  (6) kategorijų transporto priemonių, kurių masė neviršija 2 500 kg, su konstrukcija, lengvesniais variklio dangčiais ir buferiais susiję pakeitimai, prasidėjo transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas 2005 m. spalio 1 d. Antrasis etapas, kuriame numatomi griežtesni bandymai ir ribinės vertės dydžiai, turi prasidėti transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d.

2.7

Rimtų abejonių dėl antrajame etape numatytų bandymų įvykdomumo pareikšta jau svarstant pasiūlymą Europos Parlamente. Galutiniame direktyvos teksto variante nustatyta, kad Komisija turėtų atlikti antrojo etapo reikalavimų įvykdymo galimybių įvertinimą iki 2004 m. liepos 1 d. Konkrečiai kalbant, įvertinime turėjo būti pateikta alternatyvių priemonių (pasyviųjų arba aktyviųjų ir pasyviųjų priemonių derinys), „kurios yra bent lygiaverčio veiksmingumo“ (7).

2.8

Daugelis tyrimų, kuriuos atliko nepriklausomi ekspertai, įskaitant Komisijos pasamdytus ekspertus, parodė, kad techniniu požiūriu nebuvo įmanoma įvykdyti antrojo etapo reikalavimų nustatytu laiku ir atlikti Europos padidintos transporto priemonių saugos komiteto nurodytų bandymų. Todėl naujajame pasiūlyme pateikiami persvarstyti pasyviosios saugos parametrai kartu su naujais aktyviosios saugos elementais, kuriuos pastaruoju metu sukūrė pramonės sektorius ir kurie būdami „bent lygiaverčio veiksmingumo“ gali atitikti ir net viršyti 5 straipsnio reikalavimus.

2.9

Be to, šiuo metu siūlomi bandymai atitinka tuos, kurie pateikiami Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (angl. UN-ECE) parengtame Visuotiniame techniniame reglamente dėl pėsčiųjų apsaugos. Vėlesnis galimas ES teisės aktų suderinimas su ne ES teisės aktais, be abejo, padidintų Europos automobilių pramonės konkurencingumą.

3.1

Naujasis pasiūlymas — tai pasiūlymas dėl reglamento, o ne dėl direktyvos ir jame visų pirma numatoma derinti direktyvos dėl priekinės apsaugos sistemų nuostatas su ankstesnės direktyvos dėl pėsčiųjų apsaugos nuostatomis, kurios bus atitinkamai pakeistos siekiant užtikrinti, kad jas būtų galima taikyti. Jei siūlomas reglamentas bus priimtas, abi šios direktyvos bus panaikintos.

3.2

Transporto priemonių bandymai, kuriuos reikės atlikti, kad remiantis siūlomu reglamentu būtų patvirtintas transporto priemonės tipas:

3.2.1

Vaiko ar nedidelio ūgio suaugusiojo galvos modelio smūgis į variklio dangčio priekinę dalį; suaugusiojo galvos modelio smūgis į variklio dangčio galinę dalį, šlaunies ir blauzdos modelio smūgis į buferį remiantis iš dalies pakeistais parametrais, susijusiais su antruoju etapu, pagal galiojančios direktyvos nuostatas. Stebėsenos, o ne tipo patvirtinimo tikslais ir turint galvoje būsimas technikos naujoves taip pat nustatomi dubens modelio smūgio į variklio dangčio priekinį kraštą ir suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekinį langą bandymai.

3.2.2

Priekinės apsaugos sistemų (ankstesnioji direktyva 2005/66/EB) kojos modelio smūgio ir vaiko ar nedidelio ūgio suaugusiojo galvos modelio smūgio į priekines apsaugos sistemas bandymai — tai patvirtinti bandymai tipo patvirtinimui gauti. Stebėsenos tikslais siūlomi papildomi bandymai su privalomomis nuostatomis dėl tokių sistemų konstrukcijos ir įrengimo.

3.3

Siekiant užtikrinti ankstesnėse dviejose direktyvos nustatytą saugos lygį, pasyviosios saugos priemonės papildomos įrengiant aktyviosios saugos sistemas. Prie pastarųjų sistemų priklauso pagalbinė stabdymo sistema (angl. BAS), kuri padeda vairuotojui, kai jis susidarius avarinei situacijai bando greitai stabdyti stipriai nespausdamas stabdžio pedalo. Šios sistemos suderinimas su stabdžių antiblokavimo sistema užtikrina didžiausią slėgį stabdžių sistemoje, optimizuoja lėtinimo tempą gerokai sumažindamas susidūrimo su pėsčiaisiais greitį.

3.4

Atsižvelgiant į didėjantį sunkesnių transporto priemonių, ypač visureigių (angl. SUV), keliuose skaičių, šiuo metu taip pat rekomenduojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuostatos galiotų ne tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms, kurių masė neviršija 2 500 kg, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, bet ir sunkesnėms transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3 500 kg, ir ši masė yra dviejų minėtųjų kategorijų viršutinė riba.

4.1

Pirmiausia EESRK pritaria Komisijos sprendimui dvi ankstesnes direktyvas sujungti į siūlomą reglamentą. Atitinkami teisės aktai būtų aiškesni ir paprastesni — tai EESRK jau anksčiau siūlė savo nuomonėje dėl direktyvos pasiūlymo dėl priekinės apsaugos sistemų naudojimo (8).

4.2

Taip pat EESRK pritaria teisės akto, t.y. reglamento pasirinkimui, kadangi juo remiantis visose valstybės narėse bus užtikrinti konkretūs įgyvendinimo metodai ir terminai, o tai itin svarbus tokio techninio teisės akto aspektas.

4.3

Kita vertus, EESRK apgailestauja, kad pasirodė neįmanoma atlikti testus, kuriuos Europos padidintos transporto priemonių saugos komitetas siūlė atlikti II etape, kadangi iki nustatyto termino (2004 m. liepos 1 d.) nebuvo patikrinta jų įvykdymo galimybė ir dėl to vėluojama daugiau nei trejus metus.

4.4

Tačiau EESRK palankiai vertina sprendimą, kuris pasiūlytas po ilgo, bet sėkmingo proceso ir kuriame atsižvelgiama į grupės CARS 21 rekomendacijas dėl integruoto požiūrio. Tai suteikia galimybę ES teisės aktus suderinti su ne ES teisės aktais. Ypač džiugina tai, kad visi šie elementai pagrįsti griežtu poveikio vertinimu, kurį pirma turi ištirti ir patvirtinti neseniai Komisijos įkurta Poveikio vertinimo valdyba.

4.5

Pagal Komisijos ir jos ekspertų prognozes dėl pasirinkto sprendimo ir įgyvendinant aktyviąsias saugos priemones žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius atitinkamai sumažės 80 proc. ir 44 proc., palyginti su rezultatais, kurie būtų pasiekti pradiniame II etape (9) (jo reikalavimai pasirodė neįvykdomi), taigi tai padės išgelbėti daugiau nei 1 100 žmonių gyvybių ir sumažinti sužeistųjų skaičių 46 000. Be to, su naujosiomis priemonėmis susijusios išlaidos yra labai nedidelės ir jų įtaka transporto priemonės kainai bus nedidelė.

4.6

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EESRK primygtinai rekomenduoja, kad Europos Parlamentas ir Taryba greitai ir galutinai priimtų Komisijos pasiūlymą, nes dėl transporto priemonių pramonės sektoriui reikalingo pasirengimo gamybai laiko (10) atidėjimas neišvengiamai būtų tolesnio vėlavimo priežastis.

4.7

EESRK tikisi, kad naujosios nuostatos greitai bus pradėtos taikyti sunkesnėms transporto priemonėms, įskaitant visureigius, kurių vis daugėja miesto eismo sistemoje. Todėl nedelsiant reikėtų nustatyti pasiūlyme minėtą pereinamąjį laikotarpį.

4.8

Taip pat reikėtų priminti, kad pirmiau minėtos apsaugos priemonės, žinoma, netaikomos senesnėms transporto priemonėms, kurios šiuo metu kelia didžiausią pavojų pažeidžiamiems eismo dalyviams. Dera paminėti ir tai, kad stabdžių antiblokavimo sistema, kuri siekiant didesnio poveikio dabar derinama su pagalbine stabdymo sistema, savanoriškai pradėta plačiai taikyti jau nuo 2004 m., o privaloma taps tik pagal naująjį teisės aktą.

4.9

EESRK dar norėtų paminėti, kad aptariamų susidūrimų atveju sužeidimai skirstytini į dvi kategorijas: sužeidimai, kurių priežastis yra pirminis pėsčiųjų arba dviratininkų susidūrimas su priekine transporto priemonės dalimi, ir sužeidimai, kurių priežastis yra antrinis susidūrimas, kai pėstieji dažnai parbloškiami ant kelio. Bet kuriuo atveju reikėtų pabrėžti, kad nerealu tikėtis apsaugoti pėsčiuosius pirminio susidūrimo, kai greitis yra didesnis nei 40 km/h, atveju.

4.10

Išdėstytais komentarais siekiama dar kartą pabrėžti, kad šios problemos, kaip ir daugelio kitų kelių eismo saugumo klausimų, sprendimas priklauso nuo integruoto požiūrio, kuris turi apimti ne tik transporto priemonių tobulinimą, bet ir dar du kitus svarbius aspektus: eismo dalyvių elgesį ir infrastruktūrą. Europos institucijoms ir valstybėms narėms reikės imtis su abiem minėtaisiais aspektais susijusios atsakomybės priimti sprendimus.

4.11

Šiuo klausimu EESRK mano, kad Europos Komisija savo ruožtu daug nuveikė ir toliau aktyviai veikia teikdama pasiūlymus dėl teisės aktų ir politikos iniciatyvų, skirdama finansavimą per Europos bendrąsias mokslinių tyrimų programas bei kelių saugos subsidijavimo programą ir ypač inicijuodama Europos kelių saugos chartijos pasirašymą.

4.12

Tačiau kitos institucijos ir valstybės narės, nors ir suvokia šią problemą, ne visada atitinkamai remia Komisijos iniciatyvas. Šiuo klausimu verta paminėti pastarojo meto pavyzdį, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo buvo siekiama kelti kelių infrastruktūros saugumo standartus (11). Šį pasiūlymą, kurį EESRK laiko būtinu siekiant sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, Europos Parlamentas įvertino kaip pernelyg įsakmų, ir, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo, griežčiausios privalomos pasiūlymo nuostatos buvo atmestos. Šiuo atveju, jeigu balsuojant plenarinės sesijos metu niekas nepasikeis (kas yra mažai tikėtina), Parlamentas tuo pačiu bus perleidęs visus sprendimus valstybėms narėms.

4.13

Kalbant apie anksčiau minėtą pirmąjį aspektą, t. y. eisimo dalyvių elgesį, reikia pasakyti, kad dažna eismo įvykių priežastis — vairuotojų neatsargumas, bet taip pat dažnai pėsčiųjų ir dviratininkų veiksmai būna neprotingi ir prieštarauja pagrindinėms kelių eismo taisyklėms, o kartais ir paprasčiausiam sveikam protui. Jau pradinėje mokykloje reikėtų pradėti švietimą ir informavimą šioje srityje reguliariai organizuojant viešas kampanijas, kurių paskirtis — skatinti deramą visų eismo dalyvių elgesį. Taip pat svarbu, kad už pavojingą visų eismo dalyvių elgesį būtų pradėtos taikyti griežtos nuobaudos.

4.14

Kitas svarbus kelių eismo saugumo aspektas susijęs su infrastruktūra, visų pirma miestuose, kur žūsta 80 proc. pėsčiųjų ir dviratininkų. Fizinis eismo dalyvių atskyrimas, kai tai įmanoma, yra veiksmingiausias transporto priemonių, pėsčiųjų ir dviratininkų susidūrimų prevencijos būdas. Atsižvelgiant į tai, saugių pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų tiltų, dviratininkų takų, tinkamo apšvietimo ir kelio paviršiaus, aiškių kelio ženklų, kurie, jei įmanoma, visose valstybėse narėse turėtų būti vienodi, įrengimas padėtų sumažinti kelių eismo įvykių skaičių ir sukurti neįgaliesiems draugiškesnę miesto aplinką.

4.15

Tokios iniciatyvos padeda padidinti saugumą ir pagerinti gyvenimo kokybę miestuose, taigi apie jas turėtų būti primenama visuose Komisijos pasiūlymuose, įskaitant ir tuos, kurie susiję tik su techniniais motorinių transporto priemonių aspektais, kaip aptariamas pasiūlymas.

M1

=

aštuoniems keleiviams ir vairuotojui skirtos transporto priemonės, kurių didžiausioji masė neviršija 3 500 kg.

N1

=

iš M1 kategorijos padarytos komercinės transporto priemonės, kurių didžiausioji masė neviršija 3 500 kg.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/12

1.1

Dėl augančio mobilumo poreikio, didelio privačių transporto priemonių skaičiaus, su eismo spūstimis susijusių problemų ypač miestuose (tačiau ne tik juose) kelių transportas tapo žmogaus veikla, kuriai skiriamas vis didesnis dėmesys siekiant įvertinti poveikį aplinkai. Šis klausimas svarstomas ir Komisijos pasiūlyme, kuriuo siekiama mažinti sunkiųjų transporto priemonių į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.

1.2

EESRK pritaria pasiūlymui ir mano, kad jis yra tinkamas tiek veiksmingumo, tiek aplinkosaugos reikalavimų taikymui skirto laiko bei pramonei numatytų įgyvendinimo terminų (angl. lead time) požiūriu.

1.3

Komitetas pritaria Komisijos teiginiui, kad nagrinėjamas reglamentas yra žingsnis išmetamųjų teršalų teisės aktų laipsniško suderinimo pasaulio mastu link.

1.4

EESRK mano, kad siūloma teisinė priemonė (reglamentas) yra tinkama ir labai reikalinga, kadangi ji užtikrina konkrečius terminus ir taikymo nuostatas visose valstybėse narėse, o tai yra ypatingai svarbus tokių techninio pobūdžio teisės aktų aspektas.

1.5

Komitetas visiškai pritaria, kad nepriklausomos remonto įmonės turi turėti teisę laisvai gauti informaciją apie transporto priemonių remontą. Tačiau dėl toliau išvardytų priežasčių jam nerimą kelia Komisijos sprendimas lengviesiems automobiliams nustatytą OASIS standartą taikyti ir sunkiosioms komercinės paskirties transporto priemonėms.

1.6

EESRK tikisi, kad Komisija, norėdama išsklaidyti šį susirūpinimą, toliau ieškos alternatyvių sprendimų, kurie būtų tokie pat naudingi kaip ir OASIS sistema, tačiau kurių įgyvendinimas būtų paprastesnis ir ne toks brangus naudotojams.

1.7

Komitetas norėtų dar kartą pabrėžti, kad vykdant Komisijos politiką, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, būtų tikslinga paskatinti alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių, išmetančių mažiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių, įvedimą į rinką ir užtikrinti, kad būsimo reglamento tekste būtų minima degalų kokybės sąvoka.

1.8

EESRK nuomone, netikslinga privalomą išmetamo CO2 matavimą įtraukti į nuostatas, kurios turėtų apimti tik išmetamus teršalus. Komitetas iš tikrųjų baiminasi, kad dėl šio klausimo, turinčio didelės įtakos konkurencingumui, sudėtingumo ir specifiškumo gali kilti diskusijos, kurios sulėtins teisėkūros procesą ir atitolins rezultatus, kurių tikimasi įgyvendinus šį reglamentą.

2.1

Nors per pastarąjį dešimtmetį oro kokybė pagerėjo, tai tebėra rimta problema visoje Europos Sąjungoje, ypač miesto vietovėse ir tankiai gyvenamuose regionuose.

2.2

Netgi 2020 m. ES dar toli gražu nebus pasiekusi Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų. Iš visų taršos formų tarša kietosiomis dalelėmis kelia vis didesnį mokslo bendruomenės susirūpinimą. Šioje nuomonėje nagrinėjamu pasiūlymu priimti reglamentą siekiama gerinti oro kokybę nepakenkiant pramonės konkurencingumui ir laisvam prekių judėjimui.

2.3

Kaip pažymėjo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günter Verheugen, naujasis Euro VI standartas bus žingsnis išmetamųjų teršalų kiekį reguliuojančių teisės aktų suderinimo pasaulio mastu link, kadangi jame numatomos panašios ribinės vertės kaip ir kitose ne Europos šalyse, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose.

2.4

Iš dalies gamtinės kilmės ir iš dalies atsiradusios dėl žmogaus veiklos, konkrečiai — dėl deginimo procesų, kietąsias daleles sudarančios dulkės yra sudėtingos cheminės sudėties ir įvairaus dydžio.

2.5

Reikėtų priminti, kad dėl gamtos reiškinių, pvz., tam tikrų meteorologinių sąlygų ar konkrečios vietovės topografijos, didelio užterštumo smulkiomis kietosiomis dalelėmis atvejų pasitaiko ir toli nuo tankiai apgyvendintų vietovių nepaisant to, kad šie reiškiniai dažnai siejami su žmogaus veiklos padariniais. Be to, įvairių išmetamųjų teršalų šaltinių procentinė dalis atskirose vietovėse gali labai skirtis: Europos aplinkos agentūros (EAA) nuomone, 15 valstybių narių Europos Sąjungoje kelių transportas sudaro 26 proc. viso su žmogaus veikla susijusių išmetamųjų teršalų kiekio.

2.6

Tai dar kartą patvirtina, kad išlakų ir teršalų problema turėtų visuomet būti vertinama kompleksiškai ir laikantis integruoto požiūrio.

2.7

Todėl EESRK palankiai vertina šį Komisijos pasiūlymą, parengtą pagal „Švaraus oro Europoje“ (CAFE (1)) programą, kuri suteikė techninį pagrindą Teminei oro taršos strategijai sukurti.

2.8

EESRK pritaria ir Komisijos priimtam „atskirų lygių metodui“ (angl. split approach) šiam klausimui spręsti. Iš tikrųjų, siūlomame reglamente apibrėžiami pagrindiniai naujų priemonių, kurios bus priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą, principai. Su jų įgyvendinimu susiję techniniai reikalavimai bus nustatyti kitame reglamente, kurį Komisija, padedama derinimo su technikos pažanga reguliavimo komiteto, priims pagal komitologijos procedūrą.

3.1

Komisija ėmėsi iniciatyvos nustatyti būtinas priemones norimam oro kokybės lygiui pasiekti. Euro VI yra svarbi priemonė išmetamųjų dujinių teršalų (pvz., azoto oksidų (NOx) ir angliavandenilių (HC)) ir kietųjų dalelių kiekiui sumažinti.

3.2

Šis reglamentas taikomas Direktyvos 2007/46/EB II priede apibrėžtoms M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėms, kurių etaloninė masė viršija 2 610 kg, ir visoms M3 ir N3 kategorijų motorinėms transporto priemonėms, kaip nustatyta minėtame priede. Tačiau gamintojų prašymu reglamentas netaikomas M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėms, kurių etaloninė masė neviršija arba yra lygi 2 840 kg ir kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 (2).

3.3

Palyginti su Euro V lygiu (kuris nuo 2008 m. spalio 1 d. privalomas naujai įregistruotoms transporto priemonėms), siūlomų naujų per išmetamąjį vamzdį išmetamų teršalų ribinių verčių (Euro VI) nustatymas padėtų 80 proc. sumažinti išmetamų azoto oksidų ir 66 proc. — kietųjų dalelių kiekį. Leistinas išmetamųjų teršalų kiekis atitinka JAV tuo pačiu laikotarpiu numatytą lygį. Sukūrus tinkamą matavimo metodą, į reglamentą numatoma įtraukti ir išmetamų kietųjų dalelių kiekio ribojimą.

3.4

Siūlomame reglamente ribos nustatomos remiantis dabartiniais bandymų ciklais, tačiau numatoma įvesti pasaulio mastu suderintus ciklus (WHDC), kai pagal dabartinius ciklus išmatuotą išmetamųjų teršalų kiekį bus galima susieti su teršalų kiekiu, išmatuotu pagal minėtus suderintus ciklus.

3.5

Palyginti su šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reglamente prailginamas transporto priemonių tinkamumo naudoti laikotarpis atsižvelgiant į taršos kontrolės įtaisų patvarumą ir eksploatacinį tinkamumą.

3.6

Šiuo tikslu bus išplėstos įvairių kategorijų transporto priemonių tinkamumo naudoti rodiklių apibrėžtys:

3.7

Atsižvelgdama į šioje nuomonėje nagrinėjamą reglamentą, Komisija priims įgyvendinimo reglamentą, kuriame bus numatytos priemonės, susijusios su:

3.8

Be to, reglamente numatoma nepriklausomiems operatoriams suteikti galimybę neribotai ir vienodomis sąlygomis naudotis transporto priemonės diagnostikos sistemos (OBD) informacija ir transporto priemonės remonto bei priežiūros informacija. Pasiūlyme nustatytas reikalavimas, kad informacija apie transporto priemonės diagnostikos sistemą (OBD) ir transporto priemonės remontą bei priežiūrą būtų pateikiama interneto tinklalapiuose standartine forma, kurią parengtų suinteresuotųjų šalių techninis komitetas (vadinamasis „OASIS standartas“ (3)).

3.9

Reglamentu nustatomos šios Euro VI išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos:

4.1

Per pastarąjį dešimtmetį oro kokybė pagerėjo nepaisant padidėjusio naudojamų motorinių transporto priemonių skaičiaus. Tačiau visoje ES oro taršos problema dar toli gražu neišspręsta, ypač miesto vietovėse ir tankiai gyvenamuose regionuose. EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kurio tikslas — nustatyti suderintas motorinių transporto priemonių konstrukcijos taisykles siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir kartu užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą.

4.2

Euro IV išmetamųjų teršalų ribinės vertės sunkvežimiams ir autobusams galioja nuo 2006 m. lapkričio 9 d., o Euro V išmetamųjų teršalų ribinės vertės bus taikomos nuo 2008 m. spalio 1 d. naujiems tipo patvirtinimams. Komiteto nuomone, siūlomos naujo reglamento įgyvendinimo datos yra tinkamos.

4.3

Kadangi pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai, EESRK remia subsidiarumo principo taikymą. Komitetas pritaria Komisijai, kuri, siekdama išvengti kliūčių bendrai rinkai ir atsižvelgdama į oro taršos sukeltus tarpvalstybinius padarinius, mano, kad pasiūlymo tikslų negalima tinkamai pasiekti valstybių narių veiksmais, todėl būtinos privalomos priemonės Europos lygiu.

4.4

EESRK palankiai vertina siūlomą teisinę priemonę (reglamentą), užtikrinančią konkrečius terminus ir taikymo nuostatas visose valstybėse narėse, o tai ypatingai svarbus tokių techninio pobūdžio teisės aktų aspektas.

4.5

Komitetas pritaria pasiūlymo priimti reglamentą 5 punkte išdėstytiems teiginiams, kad, „siekiant Europos Sąjungos oro kokybės tikslų, būtinos nuolatinės pastangos mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Taigi pramonei turi būti teikiama aiški informacija apie būsimas išmetamų teršalų ribines vertes“; taip pat 6 punkto teiginiui, kad „ankstyvoje stadijoje nustačius išmetamo azoto oksido ribines vertes, transporto priemonių gamintojams turėtų būti suteikta galimybė imtis saugaus ir ilgalaikio gamybos planavimo Europos mastu“.

4.6

EESRK pritaria Komisijai, kuri primena, kad nustatant išmetamųjų teršalų standartus svarbu atsižvelgti į poveikį rinkų ir gamintojų konkurencingumui, tiesiogines ir netiesiogines verslo patiriamas sąnaudas ir naudą, gaunamą inovacijų skatinimo, oro kokybės gerinimo ir sveikatos sąnaudų mažinimo bei vidutines gyvenimo trukmės didinimo požiūriu.

4.7

Komitetas visiškai pritaria, kad nepriklausomos remonto įmonės turi turėti teisę laisvai gauti informaciją apie transporto priemonių remontą. Tačiau jam didelį nerimą kelia Komisijos sprendimas lengviesiems automobiliams nustatytą OASIS standartą taikyti ir sunkiosioms komercinės paskirties transporto priemonėms.

4.7.1

Iš tikrųjų, labai plataus masto serijinės gamybos transporto priemonės į reglamentą neįtrauktos. Pastarasis taikomas komercinės paskirties transporto priemonėms, kurių masė viršija 2 610 kg. Komercinės paskirties transporto priemonių yra labai daug versijų ir variantų, todėl bet koks bandymas standartizuoti informaciją yra sudėtingas ir reikalauja daug išlaidų palyginti su realia nauda. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad sunkiųjų transporto priemonių remonto įmonių yra nedaug ir jos specializuojasi tik tam tikrų markių transporto priemonių remonto srityje. OASIS sistemos taikymas sunkiųjų komercinės paskirties transporto priemonių remonto įmonėms, kurios beveik visos yra MVĮ, joms būtų didelė finansinė ir organizacinė našta, susijusi su naujos sistemos įvedimu ir valdymu: tokios išlaidos būtų neproporcingos naudai, kurią gaus šios sistemos naudotojai.

4.7.2

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta pirmiau, EESRK rekomenduoja Komisijai atlikti poveikio įvertinimą siekiant nustatyti OASIS sistemos naudojimo sąnaudas ir (arba) ekonominę naudą palyginti su kitais galimais paprastesniais ir pigesniais sprendimais.

4.8

Kaip jau yra pabrėžęs savo nuomonėse dėl kitų Komisijos pateiktų pasiūlymų, EESRK dar kartą akcentuoja būtinybę skatinti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių, išmetančių mažesnį azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekį, atsiradimą rinkoje. Todėl būtina nustatyti angliavandenilių, ne metano angliavandenilių ir metano ribines vertes.

4.9

EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau priims viso pasaulio mastu suderintus bandomojo važiavimo ciklus, taikomus bandymų procedūrai, kuria grindžiamos EB tipo patvirtinimo pagal išmetamus teršalus taisyklės.

4.10

Reglamente numatomas reikalavimas matuoti sunaudojamų degalų ir išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį ir tam tikra prasme nutolstama nuo užsibrėžto tikslo — sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.

4.10.1

Šiems matavimams naudojami duomenys būtų gaunami atliekant variklio bandymus stende, o iš tokių duomenų mažai ką galima spręsti apie pačią transporto priemonę. Iš tikrųjų, reikėtų pažymėti, kad transporto priemonės energijos efektyvumas priklauso nuo įvairių aspektų, kadangi variklis tėra vienas iš daugelio svarbių elementų (transmisija, aerodinamika, trinties pasipriešinimas, papildomos dalys ir kt.). Tokio paties tipo variklį galima rasti transporto priemonėse, kurių savybės ir naudojimas labai skiriasi (sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, statybose naudojamos transporto priemonės, miesto autobusai ir kt.).

4.10.2

Taigi, Komitetas norėtų priminti, kad Komisija savo komunikate dėl išmetamų CO2 dujų mažinimo strategijos (COM(2007) 19 galutinis) neatsitiktinai buvo numačiusi įtraukti ir N1 kategorijos komercinės paskirties transporto priemones. Komisijos pasiūlyme priimti atitinkamą reglamentą (COM(2007) 856 galutinis) šios minties buvo atsisakyta dėl klausimo specifiškumo ir turimų duomenų neatitikimo.

4.10.3

Be to, EESRK primena, kad, kalbant apie komercinės paskirties transporto priemones, degalų suvartojimo (proporcingo išmetamam CO2) mažinimas yra svarbus rinkos reikalavimas, kadangi transporto sektoriuje degalai dažnai sudaro didžiąją veiklos sąnaudų dalį. Taigi, konkurencija skatina automobilių gamintojus ieškoti pažangiausių sprendimų degalų suvartojimo ir anglies dioksido išmetalų požiūriu.

4.10.4

Dėl išmetamo CO2 kiekio matavimo EESRK atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: jei nustatant galimas paskatas ar mokesčius būtų remiamasi tik pagal variklį išmatuotais degalų suvartojimo ir CO2 išmetimo duomenimis, dėl to galėtų atsirasti iracionalių rinkos iškraipymų.

4.10.5

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus teiginius, EESRK dar kartą patvirtina, kad mano esant tikslinga, jog kuo skubiau reglamentuoti sunkiųjų transporto priemonių išmetamų CO2 teršalų kiekį, tačiau mano, kad šį klausimą reikėtų nagrinėti išsamiau ir atskirai parengiant jo nagrinėjimui skirtą pasiūlymą, kad nekiltų konfliktinės diskusijos, kurios uždelstų nagrinėjamo reglamento priėmimą.

4.11

Atsižvelgdamas į rinkoje vyraujantį neryžtingumą pirkti švaresnes transporto priemones dėl neišvengiamai aukštesnės jų kainos, EESRK pritaria galimybei numatyti finansines paskatas pirkimo metu ir mano, kad valstybės narės įvairaus pobūdžio paskatomis turėtų paspartinti transporto priemonių, atitinkančių Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus, patekimą į rinką.

4.12

Komitetas gali tik pritarti pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4.13

EESRK nuomone, Komisijos siūlomos įgyvendinimo datos (2013 m. balandžio 1 d. — naujiems tipo patvirtinimams ir 2014 m. spalio 1 d. — naujai įregistruotoms transporto priemonėms) yra tinkamos. Iš tikrųjų, pakanka penkerių stabilumo metų tarp dviejų skirtingų išmetamųjų teršalų lygių, kad pramonė gautų investicijų į naujus rinkos sprendimus grąžą.

4.14

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui gamintojų prašymu netaikyti naujojo reglamento M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėms, kurių etaloninė masė neviršija arba yra lygi 2 840 kg ir kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007. Kitaip tariant, Komitetas sutinka, kad transporto priemonėms, kurių svoris yra arti nustatytos ribos, būtų taikomas tam tikras lankstumas siekiant kuo veiksmingiau patenkinti įvairius klientų reikalavimus, visų pirma susijusius su degalų suvartojimo, atstumo ir išmetamų teršalų santykiu.

5.1

EESRK pritaria siūlomoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms. Šios ribinės vertės nustatytos A scenarijuje (4), kurį Komisija išnagrinėjo ir kurį palankiai įvertino dauguma konsultacijose dalyvavusių suinteresuotų subjektų.

5.2

Tačiau, EESRK nuomone, reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį į priešingo ryšio tarp išmetamo NOx ir CO2 kiekio problemą. Šių dviejų tipų išmetalų mažinimas yra svarbus aplinkosaugos tikslas. Būtina kontroliuoti išmetamų azoto oksidų kiekį, kad neatsirastų palankios sąlygos išmetamo anglies dioksido kiekio didėjimui. Iš tikrųjų, numatytas NOx kiekio sumažinimas lems 2–3 proc. didesnį išmetamo CO2 kiekį. Komisija, remdamasi 2004 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktu tyrimu, mano, kad įgyvendinus reglamentą šiuo metu numatomo padidėjimo gali ir nebūti dėl variklių technologijos pažangos. EESRK vis dėlto siūlo atnaujinti minėtą tyrimą siekiant gauti patikimesnių duomenų apie siūlomos NOx ribinės vertės poveikį degalų suvartojimui ir atitinkamai susidarantį CO2 kiekį.

5.3

Kaip jau minėta, EESRK palankiai vertina atskirų lygių metodą, pagal kurį ypatingai svarbiems politikos aspektams taikoma bendro sprendimo procedūra, o įgyvendinimo priemonėms ir techninėms specifikacijoms — komitologijos procedūra.

5.4

Komitetas vis dėlto pabrėžia, kad daugelis reguliavimo komitetui patikėtų priemonių (OBD, kietųjų dalelių kiekis, vairuotojo įtikinimo priemonės reagento naudojimo atveju ir kt.) yra labai sudėtingos ir turi didelės įtakos transporto priemonių technologijai. EESRK rekomenduoja visus šiuos aspektus įgyvendinti kartu su Euro VI išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir, kaip numatyta šioje nuomonėje nagrinėjamame reglamente, užtikrinti pakankamą laikotarpį tarp jo įsigaliojimo ir taikymo, kad pramonės įmonės turėtų pakankamai laiko imtis reikiamų veiksmų.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/17

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/17

1.1

Apsirūpinimas energija, energijos šaltinių įvairinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių vystymas — tai labai svarbūs klausimai, nulemsiantys Europos ateitį, pusiausvyrą pasaulyje ir klimato kaitos problemų sprendimą.

1.2

EESRK nuomone, Europos Sąjunga turi tinkamą struktūrą, kad nusvertų konkurencijos dėl energijos išteklių sukeltą pasaulinę konfrontaciją ir spręstų klimato kaitos problemą, nes ši struktūra suteikia galimybę disponuoti „kritine mase“, būtina siekiant daryti didelę politinę įtaką tarptautinėse derybose.

1.3

Komitetas džiaugiasi, kad į Lisabonos sutarties projektą įtraukta energetikai skirta XX antraštinė dalis ir dėl to sustiprės Europos Sąjungos veiklos šioje srityje teisinis pagrindas.

1.4

EESRK pabrėžia, kad nepaprastai svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtoti technologijas aplinkos bei energijos tvarumo srityje ir gerai paskirstyti išteklius. Tam, kad ateities neturinčių technologijų subsidijavimui nebūtų švaistomos viešosios lėšos, reikėtų atidžiai išnagrinėti energijos šaltinių ir energijos taupymo bei emisijų mažinimo technologijų, kurioms, logiškai mąstant, nepavyks pasiekti ekonominę pusiausvyrą. Ir priešingai, reikia finansuoti mokslinius tyrimus tų technologijų, kurias mokslininkai laiko teikiančiomis vilčių. Pavyzdžiui, kurti technologijas, kurios padėtų sumažinti arba surinkti šiltnamio dujas, tirti energijos vartojimo efektyvumą, švarią anglį, elektra ar kita alternatyvia varomąja jėga varomas transporto priemones, kuro elementų technologijos varomus variklius, saulės energiją, atliekų perdirbimo energinį efektyvumą, radioaktyvių atliekų šalinimą ir pan.

1.5

Komitetas taip pat ragina atkreipti dėmesį į pastatų ir įrangos energijos vartojimo efektyvumo svarbą.

1.6

Komiteto nuomone, būtina nustatyti konkrečią Europos pirkimo politiką siekiant įveikti spaudimą, kurį kartais daro gerai organizuoti gamintojai, ir siūlo Europos lygiu koordinuoti energijos politiką ir pozicijas tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

1.7

Komitetas pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos tiekimo šaltinius, siūlo laikytis konstruktyvios, tačiau atsargios pozicijos dėl partnerysčių su Rusija ir Kaukazo bei Vidurio Azijos respublikomis.

1.8

Pabrėžia, kad būtų naudinga išnagrinėti galimybę pradėti vykdyti atominės energijos programas šalyse, kuriose šiuo klausimu pasiekta konsensuso, ir atlikti daugiau atliekų perdirbimo mokslinių tyrimų. Komitetas taip pat skatina Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintojoje bendrojoje programoje ir ITER iniciatyvoje plėtoti branduolių sintezės tyrimus.

1.9

Laikosi nuomonės, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą energijos politikos, atstovavimo ir veiklos tarptautinėse organizacijose srityse, plėtoti kaimynystės politiką energetikos klausimais, numatyti galimybę laikui bėgant įgyvendinti bendrą energijos politiką, kuri galbūt būtų vykdoma įkūrus savo institucijas. Mano, kad atsinaujinančios energijos rinkos plėtra visose valstybėse narėse yra naujas dalykas, rodantis piliečių susidomėjimą; tokia padėtis atitinka Lisabonos sutartyje apibrėžtą naują bendrą politiką ir tai gali tapti strategine galimybe ją priimti ir vystyti.

2.1.1

Tarptautinė energijos agentūra numato, kad iki 2030 m. pasaulio energijos paklausa padidės 55 proc.

2.1.2

Europos Sąjunga taip pat yra labai priklausoma nuo kietojo iškastinio kuro, naftos produktų bei gamtinių dujų ir ši priklausomybė ateityje tik dar labiau didės. Kadangi iškastinis kuras ES sudaro 80 proc., jos energijos importas iki 2030 m. turėtų išaugti nuo 50 proc. iki 70 proc.

2.1.3

Manoma, kad žinomų naftos išteklių pakaks iki 2050 m., tačiau dėl didėjančios paklausos ir technikos pažangos ateityje atsiras ekonominės galimybės naudoti kitus, šiandien nenaudojamus išteklius.

2.1.4

Neišvengiamai teks pradėti naudoti kitus šaltinius, nors tai ir nebus lengva. Tačiau pasauliui jau teko patirti tokių perversmų, ypač XIX amžiuje, kai iškastinį kurą iš biomasės (daugiausia medienos) pakeitė akmens anglis, vėliau — nafta. Tačiau šiandieniniai atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo būdai dar nėra pakankamai išplėtoti, kad būtų galima tikėtis tokių didelių pokyčių kaip XIX amžiuje.

2.1.5

Sunkumų atsiranda dėl daugelio veiksnių: energijos tankio, biodegalams gaminti reikalingų plotų (dėl to reikia mažinti kitai veiklai, visų pirma žemės ūkiui skirtus plotus), kintančių ir sunkiai numatomų sąnaudų (dėl vėjo, saulės energijos, potvynių), todėl reikia kruopščiai apgalvoti saugojimo galimybes, geografinio atsinaujinančių energijos šaltinių pasiskirstymo. Atominės energijos klausimu pasakytina tai, kad nors ir būtų vykdoma labai aukštų tikslų siekianti atominių elektrinių atnaujinimo ir statymo politika, pasaulio atominės energijos pramonė paklausos patenkinti nepajėgtų.

2.1.6

Europai būdinga didelė energetinė priklausomybė. Pastaruoju metu ES importuoja 50 proc. jai reikalingos energijos ir iki 2030 m. ši priklausomybė turėtų pasiekti 70 proc. Vadinasi, Europa importuotų 90 proc. sunaudojamos naftos ir 70 proc. dujų!

2.1.7

2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba informavo apie nerimą keliančią padėtį:

Ši nerimą kelianti padėtis suteikė impulsą pasiūlymams, pateiktiems naujajame energetikos pakete, kuris tam tikra prasme yra atsakas į iššūkius, kuriuos teks įveikti.

2.1.8

Taigi, Europos vadovai turi spręsti dvejopą problemą: viena, senka tradiciniai pirminiai ištekliai, kita — problemų kelia geografinė išteklių padėtis, nes dauguma jų politiškai nestabiliose šalyse, kurios juos gali naudoti kaip spaudimo priemonę prieš priklausomas šalis, kaip jau yra buvę.

2.2.1

Energetikos klausimai svarbūs visoms ES valstybėms narėms, tačiau akivaizdu, kad dėl to, jog jos pavieniui imasi padrikų veiksmų, jos silpnesnės už dažnai gerai organizuotus gamintojus.

2.2.2

Todėl valstybės narės turėtų veikti išvien ir naudoti Europos Sąjungą kaip veiksmingą priemonę, kad sukurtų bendrą energijos politiką, kurios pagrindą ir tikslą sudarytų geresnis vartojimo valdymas ir tiekimo šaltinių įvairinimas.

2.2.3

Europos Sąjunga turi ir reikiamą mastą, ir institucines priemones. Ji gali vystyti tarpvalstybinę politiką, koordinuoti valstybių narių politiką, siekti didesnės Europos sanglaudos energijos srityje ir plėtoti energijos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu.

2.2.4

Galima pridurti, kad po to, kai buvo atmestas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas ir priimta dinamiška Lisabonos sutartis, Europos energijos politika galėtų tapti nauju vienijančiu veiksniu ir konkretaus Europos Sąjungos naudingumo įrodymu.

2.3.1

Šiuo metu Europos Sąjunga neturi įgaliojimų energijos srityje. Juos suteikti yra viena iš svarbiausių Lisabonos sutarties projekto naujovių.

2.3.2

Įsteigus Europos ekonominę bendriją, daugumą tuo metu aktualių energetikos klausimų nagrinėjo Euratomas ir EAPB.

2.3.3

Tačiau ar galima pasakyti, kad Europos Sąjunga nesiėmė jokių priemonių energijos srityje?

2.3.4

Tikrai ne: pirmiausia, ji išvystė tikrą energetikos politiką, pagrįstą EB sutarties 308 straipsniu, antra — remdamasi EB sutarties 154 straipsniu, ji nustatė politiką dėl transeuropinių energetikos tinklų (žr. Sprendimą Nr. 1364/2006/EB). Be to, energijos rinkoje pradėtos taikyti vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklės (Direktyva 2003/55/EB dėl dujų rinkos atvėrimo, Direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos, Direktyva 90/377/EEB, iš dalies pakeista Direktyva 93/87/EEB dėl dujų ir elektros energijos kainų skaidrumo). Pirmieji rezultatai atvėrus šias rinkas ir panaikinus valstybinius monopolius kartais kėlė nerimą dėl energijos kainų didėjimo, tačiau jeigu atskirais atvejais kainos padidėjo, tai visų pirma dėl didėjančios ribotų ar nykstančių išteklių paklausos pasaulyje.

2.3.5

Be to, reikėtų paminėti Komisijos dokumentus, kurie nėra teisės aktų projektai tikrąja prasme, bet veikiau neprivalomos teisinės priemonės: Komisijos žalioji knyga dėl Europos tiekimo saugumo strategijos (2000 m. lapkričio 28 d.), komunikatas „Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link“ (2002 m. birželio 26 d.), žalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumą arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos, 2007–2012 m. veiksmų planas (2006 m. spalio 19 d.), komunikatas dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo (2006 m. spalio 6 d.).

2.3.6

Taigi, nors Europa ir dažnai svarstė energetikos klausimus, imdamasi veiklos ji rėmėsi gana netvirtu teisiniu pagrindu — EB sutarties 308 straipsniu, vadinamąja lankstumo sąlyga: „jei pasirodytų, kad veikiant bendrajai rinkai vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti reikia imtis Bendrijos veiksmų, kuriems ši Sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningu sprendimu imasi reikiamų priemonių“. ES netiesiogiai nagrinėjo šį klausimą taikydama vidaus rinkos, konkurencijos ir aplinkos srities taisykles. Bent jau susidarė įspūdis, kad šie veiksmai buvo veikiau techninio ir teisinio, o ne politinio pobūdžio.

2.3.7

Būtent todėl, atsižvelgiant į energetikos klausimo svarbą kasdieniam Europos piliečių gyvenimui ir pasaulio ekonominei padėčiai arba stabilumui, energetikai skirta Lisabonos sutarties projekto XX antraštinė dalis, kurioje apibrėžti Europos Sąjungos tikslai energijos srityje „atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką“ ir „vadovaujantis valstybių narių solidarumu“.

2.3.8

Remiantis būsima sutartimi, Europos energetikos politika bus siekiama:

2.3.9

Ši politika bus grindžiama pasidalijamąja kompetencija — sprendimai bus priimami kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus mokesčių klausimus, kurie turės būti sprendžiami balsuojant vieningai. Tačiau Lisabonos sutarties 176 A antrame punkte nurodoma, kad „negalima paveikti valstybės narės teisės pačiai nustatyti savo energijos šaltinių eksploatavimo sąlygas, pasirinkti naudoti tam tikrą energijos šaltinį ir spręsti dėl bendros energijos tiekimo struktūros“ priemonėmis, kurių imamasi siekiant šio naujo straipsnio pirmame punkte nustatytų tikslų.

2.3.10

Taigi, Europos Sąjungai bus suteikti įgaliojimai šioje srityje, o tai yra pagrindinė būtina priemonė norint imtis aktyvesnių ir konkretesnių veiksmų. Tačiau ar užteks vien šios priemonės ir nereikės imtis daugiau institucinių veiksmų? Bet prieš tai reikėtų apibrėžti politikos sritis, kurias, atsižvelgiant į išorinius veiksnius, paslaugų ir technologijų pažangą, būtų galima tobulinti.

3.1

Iki šiol Europos energijos politiką lėmė ekonomikos ir (arba) tvaraus vystymosi poreikiai: siekiant liberalizuoti energijos rinką buvo taikomos direktyvos ir įgyvendinama tinklų pramonės politika, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo politika, atsinaujinančios energijos skatinimo ir vystymo politika, mažinamas išmetamo CO2 kiekis ir pan.

3.2

Kadangi Europos Sąjunga iki šiol neturi įgaliojimų energijos srityje, ji klausimus sprendė netiesiogiai: taikė vidaus rinkos, konkurencijos ir aplinkosaugos taisykles. Šie veiksmai, bent jau taip atrodo, buvo daugiau techninio ir teisinio negu politinio pobūdžio.

3.3

Kaip jau minėta, Europos Sąjungai tai nesutrukdė vykdyti įstatymų leidžiamąją veiklą energetikos sektoriuje ir nustatyti svarbiausias šio sektoriaus gaires. Pavyzdžiui, visai neseniai (2007 m. rugsėjo 19 d.) ji pasiūlė keletą teisės aktų projektų, iš dalies keičiančių galiojančius teisės aktus (iš dalies keičiamas reglamentas dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, reglamentas, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, iš dalies keičiamas reglamentas dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, iš dalies keičiamos direktyvos dėl gamtinių dujų ir elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių).

3.4

Jei bus ratifikuota dabartinė Lisabonos sutarties redakcija, ES galėtų šį svarbų politinį klausimą spręsti aiškiau ir tiesiogiai. Tačiau nepakanka turėti teisinę kompetenciją, kad išnyktų visi sudėtingi politiniai, ekonominiai ir socialiniai aspektai. Juk valstybių narių strategijos labai skirtingos, ypač atominės energijos klausimu. Po Hampton Court neoficialaus susitikimo, Europos Vadovų Taryba apibrėžė tikros Europos energijos politikos pagrindus, kurie yra įtraukti į Europos Komisijos Energetikos ir transporto bei Aplinkos generalinių direktoratų parengtą naująjį energetikos paketą.

3.5

Kaip minėta, Europos Sąjunga iš pradžių norėjo taikyti rinkos mechanizmus, tikėdamasi sukurti konkurencingą, t. y. veiksmingesnę, rinką ir, naudodamasi transeuropiniais energetikos tinklais, rinkas susieti.

3.6

Taip pat ji norėjo skatinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma daugiausia energijos suvartojančiuose sektoriuose (pastatų šildymo ir oro kondicionavimo, gamybos pramonės, transporto sektoriuose).

3.7

Vykdant 2007–2012 m. veiksmų planą (2006 m. spalio mėn.) siekiama aukšto tikslo: iki 2020 m. per metus suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc., t. y. iki 2020 m. kasmet maždaug 1,5 proc. sumažinti energijos intensyvumą.

3.8

ES taip pat primygtinai ragino vystyti penkias atsinaujinančios energijos formas. Ir šioje srityje Europos Sąjunga užsibrėžė labai aukštą tikslą, kadangi norima, jog minėta energija 2020 m. sudarytų 20 proc. viso suvartojamos energijos kiekio. Be to, turi būti nustatytas minimalus privalomas tikslas — kad 10 proc. viso suvartojamų degalų sudarytų biodegalai (2007 m. sausio 10 d. Veiksmų planas dėl atsinaujinančios energijos).

3.9

Tačiau palyginti su iškastiniu kuru šios energijos formos kol kas turi daug trūkumų: mažesnis energijos tankis, užimamas didelis plotas (pavyzdžiui, fotovoltiniai laukai), nepastovi energijos gamyba ir, aišku, didelė atitinkamų technologijų kaina. Todėl net jeigu su šiais trūkumais susijusios santykinės sąnaudos nuolat mažėja, šios technologijos turėtų būti pradėtos naudoti palaipsniui ir per tam tikrą laiką, nebent joms bus skirta žymiai didesnė politinė ir finansinė parama, be to, būtina atlikti rimtą visų šių atsinaujinančių energijos šaltinių poveikio tyrimą (žr. žurnalo „OECD Observer“ 2006 m. gruodžio mėn. Nr. 258/259 paskelbtą Vaclav Smil straipsnį „XXI amžiaus energija. Keletas blaivių minčių“ (angl.: „21st century energy: Some sobering thoughts“).

3.10

Transportui naudojamos energijos srityje Komisija labiausiai domėjosi biodegalų skatinimu bei degalų elementais ir vandeniliu. Tačiau mastas, kurį numatoma suteikti biodegalų naudojimo didinimui, darosi vis labiau probleminis. Kalbant apie degalų elementus, jie iš tiesų yra labai veiksmingi energijos keitikliai ir juos naudojant būtų galima labai sumažinti šiltnamio dujų ir teršalų kiekį. Tačiau mažai tikėtina, kad šios technologijos greitai taps perspektyvios komerciniu požiūriu.

3.11

Todėl vykdydama 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir bendrą technologijų iniciatyvą, kurių tikslas — plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, Komisija pasiūlė reglamentą, įsteigiantį Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (COM(2007) 571 galutinis), kad mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa būtų įgyvendinama kuro elementų ir vandenilio srityje.

3.12

Siekdama sudaryti sąlygas vandenilinių transporto priemonių rinkos vystymui, Komisija taip pat pasiūlė reglamentą dėl šių transporto priemonių tipo patvirtinimo (COM(2007) 593 galutinis), kad skirtingose valstybėse standartai nesiskirtų, nes tai taptų kliūtimi skleidžiant šią technologiją.

4.1

Iškastinio kuro paklausa ir toliau bus didelė ir gyvybiškai svarbi. Todėl diskutuojant nereikėtų šio reikšmingo fakto užmiršti ir derėtų realistiškai vertinti galimybes naudoti atsinaujinančią energiją.

4.2

Todėl būtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendintų šalių gamintojų atžvilgiu suderintą iškastinio kuro politiką, grindžiamą solidarumu, kaip numatyta Lisabonos sutartyje. Pirkimo politika taip pat būtų labai naudinga, bet ją daugiausia lemia daugiašalės naftos sektoriaus įmonės.

4.3

Naftos rinką oficialiai valdo Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC). Tokiomis sąlygomis susivienydamos 27 ES valstybės narės neginčijamai įgytų daugiau svorio, nei veikdamos po vieną, tuo labiau, kad jos — vienos labiausiai išsivysčiusių pramonės šalių ir pagrindinių energijos vartotojų. Reikėtų nepamiršti, kad ES — tai integruota rinka su beveik puse milijardo vartotojų.

4.4

Tokia pirkėjų grupė galėtų turėti didelę politinę galią naftos gamintojų kartelio atžvilgiu, bet dujų sektoriuje padėtis kitokia, čia kartelių nėra.

4.5

Tiekimo patikimumo srityje būtina įvairovė. Todėl su Rusija, kuri yra didelė Europos šalis, reikėtų elgtis bent jau panašiai, kaip su Naftą eksportuojančių šalių organizacijos narėmis. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę vykdyti tiekimo politiką su Kaukazo ir Vidurio Azijos respublikomis.

4.6

Iškastinio kuro srityje labai pageidautina ieškoti kitų galimybių, pavyzdžiui, naudoti akmens anglį. Padaryta didelė pažanga atliekant „švarios anglies“ mokslinius tyrimus, kuriuos reikės plėsti, jeigu norima, kad vėl ėmus plačiau naudoti anglį nedidėtų pasaulinis atšilimas. Reikėtų parengti plačią šios srities Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą, kadangi Europa vis dar turi daug akmens anglies išteklių ir jų kaina pasaulio rinkoje daug mažesnė už naftos kainą. Akmens anglies kasybos būdai vis dar išlieka opi problema. Visi žino apie sudėtingas ir neretai pavojingas angliakasių darbo sąlygas. Todėl, reikia skirti ypatingą dėmesį šiame sektoriuje dirbančiųjų darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai.

4.7

Naudotos transporto priemonių padangos taip pat galėtų būti naudojamos kaip atsinaujinantis šaltinis, tačiau su sąlyga, kad bus kruopščiai surinktos jų deginimo metu išsiskiriančios išlakos. Įvairiose šalyse jau dešimtis metų veikia padangomis kūrenamos elektrinės.

4.8

Vis tobulėja CO2 saugojimo būdai, tačiau jie vis dar brangūs ir rizikingi dėl nutekėjimo, pavyzdžiui, įtrūkus uolienai, seisminio smūgio ar gruntinio vandens taršos. Šiuo metu rengiamose EESRK nuomonėse šie klausimai bus išsamiai nagrinėjami.

4.9

Energiją galima išgauti ne tik iš iškastinio kuro, bet ir iš kito gausaus, galima sakyti, pernelyg gausaus šaltinio — atliekų. Europos Sąjungoje jų susidaro milijardai tonų. Atliekų perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas paprastai laikomi geriausiu atliekų šalinimo būdu, nes taip sumažinamas poreikis naudoti grynas medžiagas ir galima išvengti šiltnamio dujų emisijos, kuri beveik neišvengiama šalinant bet kokias atliekas. Tačiau jeigu tai neįmanoma, būtina apsvarstyti, kaip atliekas būtų galima panaudoti energijai gauti. Šioje srityje reikėtų skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą siekiant užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą kuo labiau mažinant išmetamų teršalų kiekį.

4.10

Reikėtų tobulinti atitinkamus teisės aktus ir teismų praktiką šiuo klausimu, nes energijos gavyba iš atliekų nėra įteisinta. Pastaruoju metu Europos Parlamente nagrinėjamas persvarstytas pasiūlymas priimti pagrindų direktyvą dėl atliekų. Tai teigiamas žingsnis šia kryptimi.

4.11

Galiausiai būtina nagrinėti atominės energijos klausimą. Bus sudėtinga iki 2020 m. šiltnamio dujų kiekį sumažinti 20 proc., jei nebus sprendžiamas klausimas dėl aktyvaus naujos kartos atominių elektrinių programų atnaujinimo valstybėse narėse, kurios nusprendė naudoti šią energiją. Kitos valstybės narės turėtų patobulinti savo atsinaujinančių energijos šaltinių politiką.

4.12

Nors vystant atominės energijos sektorių reikia spręsti saugos, saugumo ir atliekų tvarkymo klausimus, tačiau ar galėtume išsiversti be jo?

4.13

Renkantis energijos šaltinius kyla daug diskusijų, tačiau jokiu klausimu nediskutuojama taip intensyviai, kaip „už“ ar „prieš“ atominę energiją. Akivaizdu, kad nuomonės atominės energijos klausimu Europoje iš esmės skiriasi, todėl, atrodo, būtų tikslingiausia leisti pačioms valstybėms narėms nuspręsti, ar naudoti šią energijos rūšį.

4.14

Euratomas — veiksminga Europos priemonė. Ja Europa turi naudotis siekdama išlaikyti savo techninį pranašumą, užtikrinti konkurencingumą, mažinti energetinę priklausomybę ir skirti daugiau pastangų tarptautiniam bendradarbiavimui saugumo, saugos ir branduolinio ginklo neplatinimo srityse. Būtų galima pagalvoti apie tai, ar nereikėtų Euratomui suteikti naujų gairių.

4.15

Vienas iš svarbiausių klausimų yra sintezės moksliniai tyrimai. Įgyvendinant 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą beveik 2,75 mlrd. eurų skirta Euratomui, o beveik du trečdaliai šios sumos — sintezės energijos moksliniams tyrimams. Jiems ir toliau reikėtų teikti pirmenybę ir juos skatinti, nes įvaldžius šią technologiją būtų daug lengviau tvarkyti atliekas smarkiai sutrumpinant jų būvio ciklą. Daug vilčių siejama su ITER (tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius), kuris bus pradėtas statyti Europos Sąjungoje.

4.16

Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti hibridinėms transporto priemonėms, saulės energijai, kuro elementams ir suspaustu oru varomiems varikliams. Šiose srityse vyksta moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Vienas prancūzų inžinierius išrado labai mažai energijos naudojantį automobilį, galintį pasiekti 150 km per valandą greitį, kuris turėtų būti pradėtas gaminti artimiausiais mėnesiais. Garsi Indijos įmonė „Tata“ įsigijo teisę šiuos automobilius tiekti į Indijos rinką.

4.17

Komitetas patvirtina savo jau anksčiau išsakytas rekomendacijas dėl Europos Sąjungos energijos išteklių, pagrindžiančias ir sustiprinančias šioje nuomonėje išdėstytą poziciją.

5.1

Svarbiausia — apibrėžti politiką ir pasirinkti prioritetus, tačiau tam, kad jie būtų įgyvendinti, reikia politinių ir teisinių priemonių. Ar šiuo atžvilgiu pakaktų Lisabonos sutarties nuostatų, jei ši sutartis būtų ratifikuota, ar reikėtų kažko daugiau?

5.2

Žinoma, teiginys, kad valstybėms narėms būtina laikytis solidarumo principo energijos srityje yra pagirtinas. Be to, galima pasidžiaugti, kad nauja yra tai, jog nustatomos keturios šios politikos kryptys, nors šios kryptys nėra visai naujos.

5.3

Tačiau pagrįstai kyla klausimas, ar to pakanka siekiant išspręsti rimtas pasaulines energijos problemas.

5.4

Ar rengiant Lisabonos sutartį nesustota per anksti, net jeigu gali būti, kad konkrečia institucine struktūra (tokia buvo Europos anglių ir plieno bendrija ir yra Euratomas) grindžiamos bendros energijos politikos kol kas dar neįmanoma įgyvendinti?

5.5

Konkurencija dėl energijos pasaulyje vyksta žemynų lygmeniu. Bendrijos struktūra suteikia daugiau galios, tačiau įsteigus konkrečią instituciją, kuriai būtų pavesta rūpintis energijos „diplomatija“, pirkimo politika, apibrėžti ir finansuoti bendrąsias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, Europa tikriausiai įgautų tokios įtakos pasaulio energijos arenoje, kokios negali įgyti pavienės valstybės narės.

5.6

Šiuo metu susiklostė tokia padėtis, kad nacionalinės strategijos labai skiriasi, galbūt todėl, kad po pirmosios naftos kainų krizės 1973 m. kiekviena valstybė norėjo užsitikrinti energijos tiekimo patikimumą. Yra daug nekoordinuojamų veiksmų ir skirtingų strategijų pavyzdžių.

5.7

Kad dėl tokių padrikų veiksmų nesusilpnėtų Europa, būtina parengti visapusišką Europos energijos politiką, glaudžiai susijusią su tarptautinėse darybose jau įtvirtinta pirmaujančia pozicija dėl klimato kaitos politikos. Jos pagrindu turėtų tapti labai koordinuotos tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos, Jungtinių Tautų Organizacijos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pozicijos sprendžiant iškylančius energetikos klausimus. Taip pat reikėtų koordinuoti valstybių energijos politiką, visų pirma įgyvendinti tikrą pirkimo politiką bei ryžtingą, o ne tik empirinę tinklų sujungimo politiką. Be to, prireikus šią koordinavimo ir konsultavimosi bei bendrų projektų politiką būtų galima įgyvendinti remiantis konkrečiomis institucijomis, kad Europai būtų lengviau spręsti su energija susijusius klausimus. Tik ar išdrįsime?

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/23

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

1.1.1

EESRK apskritai teigiamai vertina priežastis, paskatinusias Komisiją pateikti trečiąjį energetikos — teisiškai ir ekonomiškai komplikuoto ir sudėtingo klausimo, dėl kurio nuomonės ir požiūriai išsiskyrė — paketą.

1.1.2

EESRK mano, kad laikas keisti dabartinę padėtį energetikos sektoriuje. Pradėję integravimo ir reglamentavimo panaikinimo procesą, šiuo metu esame pusiaukelėje ir privalome nuspręsti, kuria kryptimi pasukti toliau. Energijos rinkos reguliavimo panaikinimas įstrigo, o tai reiškia, kad atsirado didelių su pereinamuoju laikotarpiu susijusių išlaidų, kurios gali būti didesnės už gautą naudą. Tokių išlaidų atsiranda dėl nesuderinto ES reguliavimo pagrindo ir, kai kuriais atvejais, dėl nenoro liberalizuoti bei aiškiai neatskirtų įvairių subjektų pareigų. Minėtas reguliavimo neapibrėžtumas sektoriuje gali lemti mažas investicijas ir žemą konkurencijos lygį. Tokiu būdu ES rinka susiskaidė, kai kuriais atvejais joje ėmė vyrauti buvę monopolių turėtojai, todėl reikia dar kartą įtikinamai pabrėžti, kad reguliavimo panaikinimo procesą būtina ryžtingai tęsti.

1.1.3.1

Šios strategijos kertinis akmuo yra bendrosios Europos energetikos rinkos sukūrimas. ES turi parengti bendrą strategiją, leidžiančią jai veikti operatyviai, nedviprasmiškai ir pasitelkiant didesnes derybų galias tarptautiniu lygiu. Labai reikalingas valstybių narių, reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas. Todėl būtinos struktūrinės permainos, kurių tikslas — sujungti sistemos naudojimą ir sistemos vystymą regionų lygmeniu. Siekdamos veikti kartu, siūlyti (nustatyti) savo tiekimo kainų politiką, sukurti kuo konkurencingesnę aplinką, užtikrinančią kuo sąžiningesnes kainas, ir išvengti, kad būtų vykdomos finansinės spekuliacijos, tam tikros valstybės narės privalo sutelkti savo patirtį, žinias ir taisykles. Valstybės narės, nacionaliniu lygiu įgyvendindamos jau priimtus Bendrijos teisės aktus, dėl naudotojų ir vartotojų interesų privalo veikti vieningiau ir laikytis bendrai sutartų taisyklių.

1.1.4.1

EESRK mano, kad tinkamai reguliuojama (dabartinis Komisijos pasiūlymas tam prielaidų nesuteikia) sąžininga konkurencija leistų dažniau naudoti alternatyvius energijos šaltinius ir investuoti į energetikos infrastruktūrą. Tai skatintų bendroves (pavyzdžiui, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ)) didinti produktyvumą ir užtikrinti kuo palankesnes kainas, kartu puoselėjant skaidrumą ir mažinant pavojų, kad kitos bendrovės ims dominuoti.

1.1.4.2

Vienas pagrindinių trečiojo paketo tikslų yra paskatinti energetikos infrastruktūrai būtinas investicijas ir koordinuoti infrastruktūrą ES lygiu. Komisijos siūlomos šios srities priemonės yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau reikia užtikrinti, kad minėtomis priemonėmis bus sudarytos palankios sąlygos būtinoms investicijoms į gamybą ir suteiktas pasitikėjimas investuotojams. Kalbant apie tinklų vystymą, šiomis priemonėmis būtina užtikrinta, kad bus vykdomas tinkamas planavimas atsižvelgiant į visus suinteresuotus subjektus ir bus įgyvendintas atitinkamu lygmeniu ir pagal nustatytus terminus. Be to, tokioms investicijoms reikės ES lygmens kontrolės priemonių (skirtų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai). Šiuo metu rinka yra palyginti nelanksti: bendrovės veikia oligopolijos sąlygomis, o kai kurios valstybės nenori perleisti tiekimo įgaliojimų, operatoriai ir vartotojai praranda pasitikėjimą ir dėl to įšaldomas likvidumas — šias sąlygas reikėtų keisti.

1.1.5.1

Restruktūrizavimo procesą, kurį paskatins trečiojo paketo įgyvendinimas, taip pat reikėtų paremti užimtumo politika, kurioje visapusiškai dalyvautų profesinės sąjungos ir bendrovės, nacionaliniu ir ES lygmeniu taikant įmonių socialinio restruktūrizavimo ir socialinių padarinių švelninimo priemones. Ramina tai, kad perdavimo tinklų nuosavybės atskyrimą įgyvendinusiose valstybėse nepastebėta neigiamo poveikio užimtumui.

1.1.5.2

Nors pažeidžiamų vartotųjų apsauga išliks tik nacionalinės kompetencijos klausimu, labai svarbu, kad Komisija pripažintų tokių tarptautinių priemonių svarbą. Komisija taip pat turi prižiūrėti tokių priemonių įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta jų atitiktis būtinoms atviros konkurencingos rinkos sąlygoms. ES lygmeniu turėtų būti nustatyta energetinio skurdo (kuriam taikomi mažesni tarifai) apibrėžtis ir teikiamos dabartinėse direktyvose nurodytos viešosios ir visuotinės svarbos paslaugos.

1.1.6.1

Naujoji energetikos politikos strategija turėtų prisidėti prie tikros bendrovių tarpusavio konkurencijos skatinimo, siekiant padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes. Visi, norintys naudotis perdavimo tinklais, turi turėti prieigą prie tokių tinklų. Daug energijos suvartojančioms didelėms bendrovėms reikėtų parengti energijos pirkimo standartinėmis kainomis (palyginamomis kainomis arba taikant vienos kainos dėsnį) europinę sutartį, atsisakant valstybės pagalbos (kuri iškraipo konkurenciją). Taip pat reikėtų pripažinti vartotojams ES nustatytas teises, jiems turi būti suteikta galimybė rinktis norimą tiekėją už minimalią kainą.

1.1.7

EESRK taip pat mano, kad Komisijos pasiūlymu reikia užkirsti kelią savo pranašumą išlaikyti norinčių didelių monopolinių bendrovių ir darbo vietas pagrįstai apsaugoti siekiančių profesinių sąjungų bendriems nevalingiems veiksmams, kuriais būtų siekiama išsaugoti dabartinę padėtį.

1.2.1.1

Norėdama greičiau sukurti bendrą energijos rinką Komisija turi iš dalies pakeisti trečiojo energetikos paketo pasiūlymus, kad įgytų galią savarankiškai veikti tarptautiniu lygiu, ypač su energijos šaltiniais susijusiais klausimais. Todėl į pakete pateiktus pasiūlymus dėl regioninio bendradarbiavimo reikėtų žiūrėti kaip į vieną iš etapų siekiant galutinio tikslo — bendros energijos rinkos. Be to, valstybės narės turėtų stengtis integruoti savo elektros energijos rinkas, o sistemų operatoriai — aptarnauti keletą valstybių narių. EESRK mano, kad trečiajame pakete pateikiamas pasiūlymas dėl tinklų operatorių regioninio bendradarbiavimo jokiu būdu negali būti laikomas laikinu bendros energijos rinkos pakaitalu arba alternatyva. Nepaprastai svarbu, kad regionų tinklų operatoriai, kurie iš tiesų veikia nepriklausomai nuo gamybos ar pardavimo, galėtų bendradarbiauti, remdamiesi nuosavybės atskyrimo principu. Europos reguliavimo grupės ERGEG pastaraisiais metais skatintas regionines iniciatyvas taip pat reikėtų panaudoti tikrinant reguliavimo ir rinkos taisyklių nuoseklumą.

1.2.2.1

EESRK mano, kad Komisija turėtų pritarti nuosavybės atskyrimui, kuris investicijų skatinimo požiūriu, be jokios abejonės, yra labiau pageidautinas pasirinkimas nei nepriklausomas sistemos operatorius. Tai padidintų skaidrumą ir operatorių pasitikėjimą, sistema taptų patikimesnė ir pasitelkiant reguliavimo priemones monopoliai būtų labiau kontroliuojami, užkertant kelią diskriminaciniam elgesiui ir pagerinant tinklų naudojimą ir priežiūrą.

1.2.2.2

Taip pat reikėtų išsamiau apsvarstyti ir išanalizuoti strategines tinklo nuosavybės pasekmes ir būtinybę užtikrinti su tuo susijusį nepriklausomumą, inter alia, galimų trečiųjų valstybių interesų atžvilgiu ir įskaitant galimybę rinktis tinklo nuosavybės rūšį (viešąją ar privačią). Komisijos pasiūlyme dėl nuosavybės atskyrimo nereikalaujama privatizuoti šiuo metu valstybei priklausančių perdavimo tinklų.

1.2.2.3

Tarp elektros energijos ir dujų sektorių nėra tiek daug skirtumų (JAV, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Švedijos pavyzdžiai), kad abiejuose sektoriuose reikėtų taikyti skirtingą nuosavybės atskyrimo tvarką. Abiejuose sektoriuose yra reikalingas gamybos ir (arba) pardavimo ir perdavimo nuosavybės atskyrimas. Nepakankamas vertikalus atskyrimas gali paskatinti diskriminacinį elgesį. Dujas parduodančios bendrovės neturėtų domėtis, kas transportuoja dujas. Vienintelis jų interesas turėtų būti bendrauti su kitomis bendrovėmis, kurios yra patikimos ir finansiškai pajėgios įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau parduoda savo dujas.

—

imtis nepriklausomo reguliuotojo vaidmens;

—

stebėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO) veiklą ir drauge su ENTSO ir nuolatine rinkos ekspertų grupe padėti Europos Komisijai sudaryti būtinų techninių ir rinkos taisyklių sąrašą, kad būtų galima parengti ir patvirtinti gaires ir kodeksus;

—

nustatyti kriterijus ir patvirtinti techninius ir rinkos kodeksus;

—

sukurti tarifų nustatymo procedūras ir nustatyti tinklų operatorių tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo metu patirtų išlaidų kompensavimo tarifus;

—

parengti tinklų vystymo principų gaires ir patvirtinti ENTSO pasiūlytą 10 metų investicinį planą;

—

teikti rekomendacijas ir nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

—

konsultuoti rinkos operatorius;

—

koordinuoti nacionalinių institucijų darbą ir

—

skatinti skaidrumą, įskaitant skyrimo į savo priežiūros grupę tvarkos skaidrumą.

1.2.4.1

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant konkurenciją ir užtikrinant tinkamą direktyvų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, ypač skatinant laikytis nešališko infrastruktūros naudojimo taisyklių. Todėl reikėtų suderinti tų institucijų įgaliojimus ir padidinti jų savarankiškumą vyriausybės ir energijos bendrovių atžvilgiu, kad jos galėtų stebėti ir užkirsti kelią dominuojančias pozicijas užimančių subjektų pažeidimams. Savarankiškesnė reguliavimo institucija sukurtų pasitikėjimo atmosferą rinkoje ir galėtų aktyviau bendradarbiauti su ACER.

1.2.5.1

EESRK mano, jog reikia labiau derinti nacionalinių tinklų operatorių veiklą, kad būtų investuojama ir kuo veiksmingiau valdoma infrastruktūra, nes šie elementai yra būtini integruotam Europos tinklui vystyti. Agentūrai turėtų būti skirtas svaresnis vaidmuo nei numatyta, t. y. siūlyti, rengti, prižiūrėti ir tvirtinti kodeksus, siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paisoma viešųjų interesų. ENTSO vaidmuo neturėtų viršyti jo gebėjimų ir kompetencijos. Atitinkamai, gaires ir kodeksus turėtų rengti ACER.

1.2.6.1

EESRK mano, kad ES, vykdydama investicijų programą, kurios tikslas — sukurti valstybinių ir (arba) privačių ES reguliuojamų Europos tinklų, kurie prieinami visiems perdavimo ir energijos naudojimo požiūriu, sistemą, turėtų numatyti tinklų naudojimo raidą. Šiuo tikslu reikėtų užtikrinti, kad jungiamųjų linijų valdymo procedūros būtų tikrai skaidrios, paremtos rinkos mechanizmais ir sudarytų sąlygas maksimaliai išplėsti prekybą. Investicijų reikėtų tose srityse, kur jos gali duoti socialinę ir ekonominę naudą regionams. Visi rinkos dalyviai turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, susijusiame su kodeksų rengimu ir 10 metų investicijų programa.

1.2.7.1

EESRK mano, kad remiantis šiomis ir būsimomis nuostatomis, agentūros valdyboje turėtų būti vartotojų atstovų. Tas pats pasakytina ir apie visus kitus susijusius subjektus (darbuotojus, profesines sąjungas, įmones), kurių atstovų turėtų būti ne tik agentūros valdyboje, bet ir atitinkamoje kontrolės taryboje siekiant, kad norminių aktų kūrimas būtų pagrįstas kuo didesniu dalyvavimu ir sutarimu nuo pat pradžių, o ne tik paskutiniais etapais.

2.1

Maždaug prieš dešimt metų Komisija žengė (labai pavėluotai) pirmuosius žingsnius link Europos reguliavimo sistemos, skirtos bendrai elektros energijos ir dujų rinkai. Taigi Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę, kartais nesutampančią su Komisijos nuomone, šiuo klausimu, kuris per pastaruosius dešimt metų tapo dar svarbesnis ir prieštaringesnis.

2.2

Trečiojo teisės aktų pasiūlymų dėl elektros energijos ir dujų rinkų paketo patvirtinimu Komisija siekia užbaigti procesą tarptautinėje plotmėje, kuri smarkiai pasikeitė ir ėmė visiems kelti naujas problemas. Ne visos valstybės narės pritaria pasiūlymams, todėl atsiranda pavojus, kad naujų pasiūlymų tvirtinimas ir taikymas vėluos ir iškils grėsmė Europos bendros energijos rinkos kūrimo procesui.

2.3

EESRK tenka labai atsakingas uždavinys — parengti nuomonę dėl vieno iš svarbiausių (ir prieštaringiausių) pastarųjų metų klausimų, t. y. dėl klausimo, nuo kurio priklauso ne tik bendros energijos rinkos ateitis, bet ir šio sektoriaus Europos bendrovių, Europos vartotojų ir ne ES bendrovių likimas.

2.4

EESRK teigiamai vertina Komisijos atliktą poveikio įvertinimą (žr.), kuriame jau yra keletas naudingų tezių dėl veiksmingo liberalizavimo ir sąžiningos konkurencijos.

3.1

Užtikrinti, kad vartotojai realiai turėtų galimybę laisvai pasirinkti savo tiekėją iš didelės tiekėjų grupės ir gauti „naudą“, kurią toks pasirinkimas „turėtų“ duoti. Europos Sąjungoje veikiančios trečiųjų šalių bendrovės taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojams būtų sudarytos tokios palankiausios sąlygos.

3.2

Atskirti gamybą ir perdavimą nuo elektros energijos ir dujų perdavimo tinklų nuosavybės ir eksploatavimo. Be to, nurodoma ir kita galimybė — „nepriklausomas sistemos operatorius“. Ši galimybė sudaro sąlygas vertikaliai integruotoms bendrovėms išlaikyti tinklą savo nuosavybėje tik, jeigu jų fiksuotą kapitalą valdo nepriklausomas subjektas ar kita bendrovė. Tai turėtų paskatinti investicijas į infrastruktūrą.

3.3

Tinkamai reaguoti į rinkos susiskaidymą pagal valstybines teritorijas, dabartinę vertikalią integraciją ir stiprią rinkos koncentraciją, kuri iš esmės trukdo tikrai konkurencijai ir bendros energijos rinkos kūrimui.

3.4

Supaprastinti tarpvalstybinę prekybą, įkuriant agentūrą, kurios uždavinys būtų koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiklą ir sudaryti vienodas sąlygas sektoriaus bendrovėms, vykdančioms veiklą įvairiose valstybėse. Tai turėtų garantuoti, kad bus sukurtas tikras Europos tinklas, kuris užtikrins energijos tiekimo patikimumą ir jo įvairovę. Taigi bus stiprinamas ir užtikrinamas nacionalinių institucijų savarankiškumas.

3.5

Skatinti bendradarbiavimą remiantis naujomis taisyklėmis, kurias nustatys Europos tinklo operatoriai, ir užtikrinti glaudesnį įvairių vidaus rinkų, kuriose tiekimui kyla pavojus, bendradarbiavimą.

3.6

Padidinti skaidrumą supaprastinant rinkos taisykles ir informuojant vartotojus, kad jie imtų labiau tikėti (nors kažin, ar tokio pasitikėjimo iki šiol būta apskritai) laisvos rinkos vertingumu.

3.7

Kitais metais specialia (privaloma) chartija suteikti vartotojams energijos vartotojų teises, įskaitant informavimą apie tiekėjus, įvairias rinkos galimybes, biurokratijos mažinimą, degalų stygių ir pan (1).

4.1

Veiksmingas (teisėtas ir veikiantis) elektros energijos ir dujų tiekimo ir perdavimo sistemos atskyrimas visose valstybėse narėse, sukuriant sistemas, kurios nėra vertikaliai integruotos. Tai labai svarbu sprendžiant galimus interesų konfliktus ir:

4.2

Susidūrus su vertikaliai integruota bendrove ir nenoru iš tiesų atskirti nuosavybės, galima rinktis tokį sprendimą: sukurti nepriklausomą sistemos operatorių. Šis operatorius gali leisti bendrovėms likti tinklo savininkėmis, tačiau neleidžia joms to tinklo valdyti. Savarankiškumas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei bus veiksminga reguliavimo sistema.

4.2.1

Tinklo operatoriaus savarankiškumas, platinimo tinklo ir gamybos sistemų nuosavybės atskyrimas taikomas tiek valstybinėms, tiek privačioms bendrovėms.

4.2.2

Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad elektros energijos ir dujų gamybos ir tiekimo sektoriuje veikiančios bendrovės visose ES valstybėse veiktų visiškai atskirai.

4.2.3

Siūlomoje direktyvoje numatyta galimybė laikinai nukrypti nuo nuosavybės atskyrimo taisyklių, jei bendrovės investuoja į energetikos infrastruktūrą.

4.3

Tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo sistemos operatorių yra numatytas ne tik nacionaliniu, bet ir visos ES lygiu. Jokiai energijos gamybos bendrovei neleidžiama valdyti perdavimo sistemos kitoje valstybėje narėje ar būti tokios sistemos savininke. Visi prie sistemos prisijungiantys ir jos dalimi tampantys operatoriai privalo įrodyti esantys nepriklausomi nuo tiekimo ir gamybos veiklos.

4.4

Atskyrus nuosavybę tinkamai veiks rinka ir tinklas, dėl to bus teisingai nustatomos elektros energijos ir dujų kainos, galbūt vėliau jos sumažės ir sektoriaus vartotojai bei investuotojai gaus akivaizdžią naudą.

4.5

Nepriklausomas sistemos operatorius galės tinkamai veikti, o gamybos ir tiekimo sistemų atskyrimas bus veiksmingas tik tuomet, jei bus nepriklausoma ir veiksmingai dirbanti reguliavimo institucija. Reguliavimo institucijos turi būti teisiškai atskirtos ir veikti nepriklausomai nuo visų kitų viešųjų ar privačių įmonių ir nepaisyti jokių kitų interesų rinkoje. Tokios institucijos privalo turėti visus reikiamus įgaliojimus ir galimybę bendradarbiauti su kitomis tokiomis institucijomis visose valstybėse narėse, siekdamos:

Išorės agentūros (Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR), Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra) turi konsultuoti Komisiją dėl nustatytų taisyklių įgyvendinimo.

5.1

Vidaus rinkų konsolidavimas nustatant bendras taisykles ir principus yra vienas svarbiausių Europos energijos rinkos vystymo ir reikalingų tarpvalstybinių mainų realizavimo elementų. Reikia suderinti įvairių valstybių šiuo metu taikomas nuostatas (pvz., technines taisykles, tinklo kodeksus, kurių turi laikytis elektros energijos bendrovės). Neatrodo, kad iki šiol tai būtų buvę daroma padedant ERGEG. Tik atskira, nepriklausoma institucija, kuri, kaip numatyta Sutartyje, turi būti įsteigta kaip agentūra, gali atlikti minėtą suderinimą.

5.2

Pagrindiniai agentūros uždaviniai turėtų būti:

5.3

Agentūros organizacinė struktūra atitiks įprastą Bendrijos agentūrų modelį, pirmiausia stengiantis užtikrinti, kad reguliavimo funkcijos būtų atliekamos nepriklausomai. Tuo tikslu be administracinės valdybos, kurią skiria agentūros direktorius, galėtų būti įsteigta reguliavimo valdyba, kuri būtų atsakinga už visus su reguliavimu susijusius klausimus, ir apeliacinė taryba, įgaliota dirbti su skundais dėl agentūros priimtų sprendimų. Agentūroje gali dirbti ne daugiau kaip 40–50 žmonių, o jos išlaidos, dengiamos Bendrijos dotacijomis, gali sudaryti iki 6–7 mln. eurų per metus.

5.4

Komisijai tenka sutarčių sergėtojos bei „tikrintojo tikrintojos“ vaidmuo. Agentūra turi sprendimo priėmimo galias ir laisvę veikti savo nuožiūra konkrečiais techniniais klausimais. Komisija, atsižvelgdama į agentūros pateiktą informaciją arba savo iniciatyva ir siekdama skatinti bendradarbiavimą ar tinkamą rinkos veikimą, gali nuspręsti imtis atitinkamų veiksmų.

5.5

Veiksmingas perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas yra būtina rinkos tikros integracijos sąlyga. Šiuo metu bendradarbiaujama savanoriškais pagrindais, o tai neduoda gerų rezultatų, ypač kai sutrinka tinklo veikla arba nutrūksta energijos tiekimas. Sistemos eksploatavimo integravimas regionų lygmeniu padėtų:

5.6

Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo struktūros turi būti visiškai pripažintos Europos lygiu. Gali būti patvirtintos jau veikiančios struktūros, pavyzdžiui, Europos dujų perdavimo asociacija (GTE) ir Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija (ETSO), arba gali būti sukurtos centrinės nuolatinės struktūros, kurios organizuotų ir praktiškai vykdytų tinklų planavimą ir valdymą.

6.1

Tinklų, ypač elektros energijos tinklų, problema yra ne tiek liberalizavimas pats savaime, kiek sudėtinga yra sudaryti sąlygas visuomenei ir bendrovėms tais tinklais naudotis. Pavyzdžiui, būtų galima pamąstyti apie tokius Europos tinklus, kurie būtų valstybiniai arba reguliuojami Europos Sąjungos ir kurie būtų prieinami visiems.

6.2

Komisija turėtų skatinti investicijas, skirtas kurti visiškai novatorišką perdavimo sistemą, kuri leistų naudoti elektros energiją Europos lygiu pasitelkiant protingąjį interaktyvų tinklą. Panašiai kaip internetas, šis tinklas pasitelktų protingųjų skaitiklių technologiją ir leistų energijos srautui tekėti abiem kryptimis.

6.3

Tai labai skatintų investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, o senasis šūkis „energiją — žmonėms“ taptų realybe: energija būtų keičiamasi, atsižvelgiant į visų poreikius, visiems atviruose tinkluose, visose Europos Sąjungos šalyse be išimties taikant vienodas taisykles (kaip jau yra interneto atveju).

6.4

Dėl šių priežasčių būtų galima visiškai atskirti elektros energijos perdavimo sistemą, o dujų tinkluose imti taikyti arba atskyrimo, arba „nepriklausomo sistemos operatoriaus“ principus.

6.5

Komisijos užsibrėžtus tikslus (nacionalinių reguliavimo institucijų stiprinimą, transportavimo operatorių (nepriklausomų sistemos operatorių, perdavimo sistemų operatorių) bendradarbiavimo gerinimą, rinkos skaidrumo didinimą ir kt.) įgyvendinti bus sunku, jeigu neatsisakysime siauro, vien nacionaliniais interesais grindžiamo požiūrio ne tik tinklų atžvilgiu, bet ir tiekimo, investicijų ir pan. klausimais. Nors palaikyti mažas kainas to nepakaks, tai vienintelės priemonės užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.

6.6

Kadangi naftos ištekliai susitelkę tik kelete pasaulio regionų (61,8 proc. Artimuosiuose Rytuose, 11,7 proc. Europoje ir Rusijoje, 9,4 proc. Afrikoje, 8,5 proc. Pietų Amerikoje, 5,1 proc. Šiaurės Amerikoje ir 3,5 proc. Tolimuosiuose Rytuose (F. Profumo, Turino technikos universitetas)), Komisijai reikėtų įžvalgiau vykdyti bendrą politiką šių pasaulio regionų bei tarptautinių organizacijų, kuriose sudaromi susitarimai ir priimami sprendimai, atžvilgiu. Kitu atveju vien tik liberalizavimas gali tapti spąstais neapdairiesiems; vien tik liberalizavimo neužteks palaikyti kainas, kurios dažnai didėja dėl monopolių, diktuojančių sąlygas netgi valstybės piliečiams.

6.7

ES privalo siekti reguliuojamos konkurencijos ir skaidrumo, kad ekonomikos sistema taptų konkurencingesnė ir skaidresnė. Pergalės prieš bendroves „Microsoft“ ir „Volkswagen“ yra įkvepiantis precedentas konkurencijai, nors vien jų nepakanka. Reikėtų sukurti ir veiksmingesnes priemones poveikiui ir padariniams užimtumui sušvelninti; be to, reikėtų priemonių ir investicijų, kad ekonomikos sistema taptų dinamiškesnė, o darbuotojams ir jaunimui atsirastų naujų galimybių, taigi sumažėtų jų poreikis turėti „apsaugą“. Tiesą sakant, naujausi Europos ekonomikos augimo rodikliai nedžiugina (žr. Komisijos komunikatą) ne tik todėl, kad euras yra stiprus, bet ir todėl, kad ES bendrovės yra nepakankamai konkurencingos, daug jų pasikliauja „apsauga“. Po Suvestinio Europos akto prasidėjęs įmonių monopolių naikinimo procesas turi pavykti, kadangi priešingu atveju piliečių ir vartotojų interesui būtų pakenkta dėl suirutės ir galimo pakartotino viešųjų fondų įvedimo tinklams išlaikyti, kaip tai įvyko su Didžiosios Britanijos geležinkeliais.

6.8

Diskusijos dėl šio teisės aktų paketo negali vykti vien tik institucijose ir tarp šios srities subjektų. Komisija ir EESRK privalo išplėsti šią diskusiją ir į ją įtraukti visuomenę: vartotojus, darbuotojus ir įmones. Tai padės pasiekti, kad sprendimams įtaką darys ne tik didelės energetikos bendrovės, kurios dažnai būna monopoliai. (Pavyzdžiui, šiam klausimui galėtų būti skirtas viešas tinklaraštis, rengiami vieši klausymai daugelyje valstybių narių ir kai kuriuose Europos miestuose, o šių diskusijų rezultatai apibendrinami didelėje viešoje konferencijoje Bendrijos lygiu). Be to, Komisijos vykdomai Europos reguliavimo agentūrų kontrolei turėtų būti suteiktas demokratiškas aspektas ir šią kontrolę turėtų tvirtinti Europos Parlamentas.

7.1

Įvairios tiekimo ir gamybos grandinės veiklos nuosavybės struktūrų atsiejimas nuo tinklo eksploatavimo (angl. ownership unbundling). Šios priemonės yra būtinos norint sumažinti kliūtis patekti į rinką. Jomis siekiama užtikrinti, kad integruotos bendrovės, kurios vykdo keleto rūšių veiklą grandinėje, neturėtų galimybės dalį savo liberalizuotų veiklos rūšių išlaidų perkelti reguliuojamai veiklai ir tokiu būdu nepelnytai įgyti konkurencinį pranašumą prieš bendroves, vykdančias tik tą veiklą, kuri yra konkurencijos objektas. Valstybės narės nevienodai perkėlė į savo teisę direktyvas dėl gamtinių dujų ir elektros energijos rinkų, kai kuriais atvejais sudarydamos sąlygas kurtis vertikaliai integruotoms perdavimo tinklų eksploatavimo bendrovėms ir gamybos ir tiekimo bendrovėms.

7.2

Didesnių įgaliojimų suteikimas nacionalinėms energetikos reguliavimo institucijoms, kurios užtikrina nešališką tinklo eksploatavimą ir nešališką pripažintą infrastruktūros eksploatavimą apskritai. Tai būtina liberalizacijai (perdavimui, perdavimui ir apskaitai elektros energijos sektoriuje ir ir transportavimui, perdavimui, apskaitai, saugojimui ir pakartotiniam dujinimui dujų sektoriuje).

7.3

Svarbus vaidmuo tenka Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, kuri prižiūrės nepriklausomų nacionalinių institucijų veiklą. Sukūrus atskirų valstybių veiklą prižiūrinčią viršnacionalinę priežiūros instituciją reguliavimo srityje būtų galima bendradarbiauti vadovaujantis aiškiai apibrėžtais principais, mažiau skirtųsi visos ES perspektyvos ir atskirų valstybių narių perspektyvos, būtų lengviau priimti sprendimus, skirtus integruotai energijos rinkai.

7.4

Nuo gamybos sistemos nepriklausomų perdavimo sistemos operatorių, kurie bendradarbiautų veiksmingai spręsdami perdavimo klausimus, sukūrimas. Perdavimo sistemos operatoriai, kurie veikia kaip vertikaliai integruotos bendrovės, taiko palankesnes sąlygas asocijuotoms bendrovėms ir labai mažai informuoja naujus konkurentus. Itin integruotos bendrovės dažnai investuoja iškreiptai, kadangi dominuojanti bendrovė nesuinteresuota tinklo tobulinimu, nes dažniausiai tai būna naudinga jos konkurentams. Oficialus esminis perdavimo operatorių atskyrimas visoms perdavimo bendrovėms suteiktų vienodas prieigos prie tinklo garantijas, o tai leistų tobulinti technologijas tais atvejais, kai tai būtina norint užtikrinti veiksmingesnį eksploatavimą, ir, galiausiai, mažesnes kainas vartotojams.

7.5

Didesnio skaidrumo ir geresnių sąlygų patekti į rinką užtikrinimas, siekiant padidinti elektros energijos ir dujų rinkų likvidumą. Šiuo metu rinkoje trūksta informacijos apie patikimumą ir savalaikiškumą (tarp grandinėje dalyvaujančių subjektų). Istorinių bendrovių ir jų konkurentų informuotumas yra labai skirtingas. Didesnis skaidrumas sumažintų patekimo į rinką riziką naujiems subjektams, taip pat sumažintų kliūtis, padidinti pasitikėjimą didmeninėmis rinkomis, o kartu ir kainų signalais. Bet kokiu atveju būtina užtikrinti tam tikrą informacijos vienodumo ir (arba) atitikimo lygį, kad nors ir atsižvelgiant į įmonių strateginio ir (arba) verslo konfidencialumo svarbą, neliktų vietos prieštaringoms interpretacijoms, kurios kelia grėsmę tikrajam rinkos skaidrumui.

7.6

Galimybės gauti informaciją užtikrinimas visiems rinkos operatoriams, siekiant išugdyti pasitikėjimą rinka ir sudaryti sąlygas jai tinkamai vystytis. Daug operatorių ne itin pasitiki kainos sudarymo mechanizmu. Dujų importo sutartys sudaromos pagal kainų indeksus, kurie apskaičiuojami pagal iš naftos gaminamų produktų krepšelį, todėl kainos tiksliai kartoja naftos rinkos tendencijas. Šis santykis atsispindi didmeninėse kainose, kurios nėra sudaromos pagal rinkos pasiūlos ir paklausos mechanizmą, o tai kelia grėsmę tiekimo patikimumui. Ilgalaikių importo sutarčių atveju nėra aiškių tendencijų, kad kainas būtų imama formuoti atsižvelgiant į rinkos dinamiką.

7.7

Ypatingai išsamių reikalavimų nustatymas, siekiant užtikrinti elektros energijos ir dujų gamybos skaidrumą. Artimiausiai ateičiai būtinos tikslios pasiūlos ir paklausos prognozės. Šių reikalavimų turėtų laikytis elektros energijos gamintojai, todėl daugiau galių turi būti suteikta nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

7.8

Išvestinių finansinių priemonių rinkų sukūrimas. Išvestinės finansinės priemonės yra ne tik veiksmingos kainos rizikos valdymo, bet ir natūralios elektros energijos ir dujų rinkų vystymo priemonės. Nors elektros energijos rinkose jau kurį laiką yra tiesiogiai ar netiesiogiai deramasi dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių ir pasiektas tam tikras vienodumo laipsnis, nors šioje srityje dar reikia nemažai nuveikti, Europos gamtinių dujų rinkoje vis dar esama akivaizdžių skirtumų. Tiesą sakant, nors kai kuriose rinkose (pvz., Jungtinėje Karalystėje) pasiektas gana aukštas liberalizavimo lygis, kitose valstybėse nėra netgi gamtinių dujų neatidėliotinų atsiskaitymų rinka (pvz., Italijoje).

7.9

Dujų saugyklų reguliavimas siekiant užtikrinti, kad visos trečiosioms šalims prieinamos dujų saugyklos rinkai būtų siūlomos skaidriai ir nediskriminuojant, neskatinant pajėgumų kaupimo.

7.10

Nedviprasmiški kriterijai viešajame sektoriuje, nustatantys, kada ir kaip dujų saugyklomis, kurios pateikiamos rinkai, gali naudotis trečioji šalis.

7.11

Skaidrių, aiškių ir išsamių taisyklių dėl prieigos prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų parengimas, sudarant sąlygas nustatyti infrastruktūrą, kuriai daroma išimtis. Reikia sukurti tinkamas taisykles „atvirojo sezono“ (angl. open season) procedūrai įgyvendinti. Tiesą sakant, šios procedūros, kuria numatomas pajėgumų rezervavimo prieš juos pastatant mechanizmas, gali nepakakti užtikrinti prieigą didesniam operatorių skaičiui, nes pagal šią procedūrą bet kokiu atveju transportavimo pajėgumai nacionaliniame transportavimo tinkle pirmumo tvarka turi būti skiriami dujų vamzdynus gaminančiai bendrovei arba SGD terminalui, kuriam taikoma išimtis. Be to, likusių 20 proc. pajėgumų skyrimo procedūra gali tapti konkurencijos vystymo kliūtimi tiekimo rinkoje, nes pagal šią procedūrą pirmenybė teikiama tiems, kas stengiasi užpildyti tuos 20 proc. ilgalaikėmis sutartimis — tokiu būdu daroma žala neatidėliotinų atsiskaitymų rinkai ir tiekimo lankstumui.

7.12

Ilgalaikių dvišalių mažmeninio dujų tiekimo sutarčių, atitinkančių ES konkurencijos teisę, nustatymas. Mažmeninėse rinkose konkurencija labai ribota. Bendras ilgalaikių sutarčių, neterminuotų sutarčių, sutarčių su išlygomis dėl automatiško pratęsimo ir ilgais nutraukimo terminais poveikis gali tapti didele kliūtimi konkurencijai. Ilgalaikiai sutartiniai įsipareigojimai, saistantys pramoninius galutinius vartotojus ir gamintojus (istorines bendroves), įvairiose valstybėse yra skirtingi. Tačiau didėja konkurencingesnio tiekimo, kurį užtikrintų kiti nei istorinės bendrovės tiekėjai, paklausa. Trūksta visos Europos tiekimo ir šį klausimą reikia svarstyti rimtai. Dabartinis konkurencijos lygis (kai tiekėjų yra mažai) ypač nepatenkinamas valstybėse narėse, kuriose yra aukštas koncentracijos lygis (Austrijoje, Belgijoje). Dujų tiekimo vartotojams būdų apribojimai ir ribojančios tiekėjų veiklos pristatymo taškuose pavyzdžiai verčia smarkiai sunerimti dėl konkurencijos.

7.13

Raginimas elektros ir dujų rinkose užbaigti reguliavimo panaikinimo procesą. Europiečiams konkurencija bus naudinga tik tuo atveju, jei veiks tikra mažmeninė rinka. Tai reiškia, jog reikės nustatyti paprastesnes patekimo į rinką taisykles, kurios sudarytų sąlygas dalyvauti mažiems gamintojams ir skirstytojams, ir skatinti rinkos likvidumą bei kuo konkurencingesnes rinkos kainas. Likvidumo užtikrinimas yra labai svarbus norint padidinti operatorių pasitikėjimą elektros energijos ir dujų kainų nustatymu rinkoje, kad ypač dujų atveju būtų galima panaikinti kainų priklausomybę nuo naftos produktų.

7.14

Nereguliuojamoms elektros energijos ir dujų rinkoms tenka svarbus vaidmuo didinant visuomenės ir verslo sąmoningumą protingai naudoti energiją, sudarant galimybes mažinti išlaidas ir stebėti išlakas. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant į dabartinį energijos trūkumą, reikia informuoti visuomenę apie šiuo metu turimus energijos šaltinius ir alternatyvius energijos vystymo šaltinius (atsinaujinančią energiją), kad visuomenė suvoktų didžiulę energijos svarbą. Norint sutaupyti energijos, o taip pat sumažinti galutinių vartotojų išlaidas svarbu jiems pasiūlyti tokias sutartis, kurias galima pritaikyti įvairiems vartojimo modeliams.

7.15

Kad visuomenės nariai taptų atsakingais galutiniais vartotojais ir galėtų stiprinti savo teises, ypač pasitelkdami vartotojų apsaugos organizacijas, reikia visuomenę informuoti apie tai, ar reguliavimo institucijos prižiūri ar pažeidžia taisykles.

7.16

Užtikrinimas, kad paklausa bus patenkinama net piko metu. Elektros energijos atveju problemų kyla dėl gamybos pajėgumų ir tinklo pajėgumo transportuoti energiją; dujų atveju būtina sukurti pakankamus importo ir saugojimo pajėgumus. Bet kokiu atveju gerai žinoma, kad galimybes importuoti ypač riboja tai, kad istorinės bendrovės, turinčios sutartis 20-iai ar daugiau metų, yra rezervavusios transportavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad Europos ir nacionaliniu lygiu turi būti sparčiai įgyvendinami nauji projektai ir elektros energijos ir gamtinių dujų (dujotiekių) infrastruktūros restruktūrizavimo ir (arba) išplėtimo projektai. Labai svarbios yra pakartotinio dujinimo įmonės, ypač Viduržemio jūros regione, kur jos yra svarbiausias ryšys su pagrindinėmis šalimis gamintojomis (Libija, Alžyru).

7.17

Solidarumo didinimas: ES valstybės privalo regionų ir dvišaliu lygiu skatinti bendradarbiavimo sutartis, kuriose būtų numatyta teikti savitarpio pagalbą ir bendradarbiauti, kai ES valstybei narei ima trūkti energijos dėl nuo tos valstybės tiesiogiai nepriklausančių aplinkybių.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/31

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina išskirtinį konsultacijų dėl Žaliosios knygos Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija procesą, prie kurio jis aktyviai prisidėjo pateikdamas atitinkamą nuomonę ir dalyvaudamas dviejose konferencijose (1).

1.2

Komunikate pabrėžiama žmogiškojo veiksnio svarba jūrų sektoriaus branduoliuose. EESRK džiaugiasi, kad socialiniai partneriai (ETF ir ECSA (2)) susitarė kai kurias 2006 m. TDO Darbo jūroje konvencijos (3) nuostatas įtraukti į Bendrijos teisę. Jis nori, kad visame pasaulyje būtų įgyvendinami darbo jūroje reikalavimai, kuriais pagal konvenciją visiems jūrininkams būtų kaip įmanoma greičiau užtikrinamos vienodos sąlygos. Taip pat svarbu, kad valstybės narės ratifikuotų atitinkamas tarptautines su žuvininkystės sektoriumi susijusias priemones, įskaitant TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvenciją.

1.3

EESRK, glaudžiai bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais, pritaria išimčių, dėl kurių jūrininkams ir (arba) žvejams netaikomi ES darbo teisės aktai, peržiūrai ir prašo paaiškinimo dėl Darbo jūroje meistriškumo sertifikato. Reikėtų aptarti ES vidaus keltų paslaugų sektoriuje privalomo, o kitų paslaugų sektoriuje — savanoriško jūrininkų darbo jūroje meistriškumo sertifikato galimybę.

1.4

„Plaukiojantis universitetas“ kelionėje dalyvaujantiems studentams suteikia galimybę įgyti praktinės darbo jūroje patirties. Vandenyne plaukiojančio universiteto idėja atitinka platesnes tendencijas ir Komisija turėtų ją toliau svarstyti, turėdama omenyje gerų rezultatų pasiekusių studentų skatinimą rinktis jūrininko profesiją (4). ES socialiniai partneriai turėtų nedelsdami aptarti ir tirti jūrininkų gyvenseną.

1.5

Kalbant apie avarijas jūroje, būsima ES politika turėtų remtis šiais klausimais:

1.6

EESRK dar kartą kartoja, kad laivybos sektoriaus laivuose deginamas prastos kokybės kuras, nes naftos perdirbimo įmonės netiekia geresnės kokybės kuro. Jis remia pasaulinio masto iniciatyvas spręsti bunkerinio kuro kokybės klausimą siekiant esminių teigiamų pokyčių laivų išmetamų teršalų atžvilgiu.

1.7

Komunikate ir veiksmų plane neatsižvelgiama į didelę jūrų taršą nafta dėl pramoginių laivų veiklos, ypač turint omenyje pakrančių valstybių, prie kurių šie laivai dažniausiai plaukioja, pažeidžiamumą (5). Be to, jūrų aplinkos taršos problema didėja dėl karinių laivų veiklos, kuriai netaikomos ES taisyklės

1.8

Kitas klausimas, kur ES turėtų dėti daugiau pastangų, yra upių ir jūrų (ypač Baltijos ir Juodosios) tarša iš sausumoje esančių šaltinių. Politiniais sumetimais būtų tikslinga, šias problemas spręsti ne dvišaliuose, bet daugiašaliuose susitikimuose.

1.9

Sprendžiant aplinkos klausimus, ES turėtų imtis vadovaujančio vaidmens tarptautiniu mastu. ES valstybės narės gali glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti savo pozicijas tarptautinėse organizacijose, nekenkdamos sau kaip atskiroms dalyvėms. ES valstybių narių patirties indėlis į tarptautines organizacijas yra labai vertinamas ir jis turėtų būti ne menkinamas, o didinamas.

1.10

EESRK pripažįsta pranašumą, pasiektą patvirtinant „Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių“ kaip virtualią jūrų zoną. Atsižvelgiant į EESRK nuomonę, komunikate pabrėžiama, kad ši koncepcija susijusi tik su administracinių ir muitinės formalumų supaprastinamu bei prekybos palengvinimu ES bendrojoje rinkoje.

1.11

EESRK pritaria simbolinei komunikato minčiai, kad Europa visuomet buvo ir liks jūrinė valstybė. Vis dėlto jis tebelaukia, kad būtų įgyvendinamos konkrečios priemonės.

1.12

EESRK dar kartą užsimena apie savo galimą vaidmenį įgyvendinant jūrų politiką, įskaitant erdvinį planavimą, propaguojant ES jūrinį identitetą, jūrinės kultūros paveldą ir atkreipiant Europos visuomenės dėmesį į visuotinį atšilimą.

1.13

EESRK pritaria pasiūlymams dėl Europos jūrų priežiūros tinklo ir aktyvesnio valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo. Tokiomis priemonėmis būtų skatinama jūrų sauga ir saugumas, žvejybos ir išorės sienų kontrolė bei saugoma jūrų aplinka.

EESRK kartoja, kad siekiant didesnio saugumo pageidautina koordinuoti veiksmus sudarant su trečiosiomis šalimis dvišalius susitarimus dėl įlaipinimo į laivą. Jis taip pat ragina ES imtis veiksmų, kadangi Pietryčių Azijoje ir Afrikoje daugėja ginkluoto prekybinių laivų apiplėšimo ir piratavimo jūroje atvejų.

2.1

Dabartiniame Komunikate dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ir pridedamame veiksmų plane, kuriame toliau plėtojami 29 konkretūs veiksmai, atsižvelgiama į ES institucijų bei suinteresuotų subjektų pareikštą nuomonę dėl atitinkamos žaliosios knygos.

2.2

Beprecedentis dėl žaliosios knygos pradėtas konsultacijų ciklas buvo baigtas plačiu sutarimu, kad reikia holistinio, integruoto, tarpsektorinio, strateginio požiūrio į vandenynus. Remtinas siekis pakeisti susiskaldymą, keliantį nenumatytų padarinių, plačia vizija.

2.3

EESRK pritaria simbolinei Komunikato minčiai, kad Europa visuomet buvo ir yra jūrinė valstybė. Visoms 29 veiksmų plano priemonėms pritarta (pateikiant konkrečias pastabas), tačiau jų nepakanka.

3.1.1

EESRK nuomone, labai svarbu išlaikyti jūrų aplinkos vientisumą ir užtikrinti, kad dėl įvairios žmogaus veiklos poveikio jūrų aplinkai, ji nepradėtų pamažu nykti.

3.1.2

EESRK teigiamai vertina Komisijos planus sutelkti dėmesį į tai, kad tarptautinis bendradarbiavimas taptų veiksmingesnis, politika — labiau integruota, būtų įgyvendinami esami teisės aktai ir skatinamos aplinkosaugos technologijos (Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa — 6-oji AVP). Reikėtų pabrėžti Jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių (6) konvencijos įgyvendinimą.

3.1.3

Vandenynai jau dabar sugeria vis daugiau dėl pernelyg didelės oro taršos atmosferoje besikaupiančių CO2 ir kitų šiltnamio dujų ir manoma, kad šis procesas tęsis. Dėl to kylantis vandenynų rūgštingumas gali vis labiau kenkti jūrų aplinkai. Būtina toliau plėsti šių padarinių jūrai tyrimus, taip pat vystyti aplinkai palankius CO2 sugėrimo metodus. Be to, jūros energijos ištekliai bus svarbūs siekiant įvairinti Europos energijos tiekimą.

3.1.4

Komunikate neatsižvelgiama į didelę jūrų ir upių taršą nafta dėl pramoginių laivų veiklos, ypač turint omenyje pakrančių valstybių, prie kurių šie laivai dažniausiai plaukioja, pažeidžiamumą (7). Be to, jūrų aplinkos taršos problema didėja dėl karinių laivų veiklos, kuriai netaikomos ES taisyklės ir kuri vis labiau kenkia aplinkai ir turizmui.

3.1.5

EESRK dar kartą kartoja, kad laivybos sektoriuje deginamas prastos kokybės kuras, nes naftos perdirbimo įmonės netiekia geresnės kokybės kuro. Jis remia pasaulinio masto iniciatyvas spręsti bunkerinio kuro kokybės klausimą (8), siekiant esminių teigiamų pokyčių laivų išmetamų teršalų atžvilgiu.

3.1.6

Jūrų ir oro tarša iš visų šaltinių kenkia jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai bei turi socialinių ir ekonominių padarinių. Esama pakankamai priemonių jūrų taršai iš laivų kontroliuoti ir mažinti, įskaitant baudas teršėjams, ir šios priemonės turėtų būti griežtai vykdomos. Vis dėlto nėra panašios sistemos jūrų ir upių taršos iš kitų šaltinių problemai spręsti (pvz., pramonės, urbanistinė ir žemės ūkio veikla, pesticidai). EESRK nuogąstauja, kad nesiimant plataus masto veiksmingų priemonių, pakrančių ir jūrų turizmui — didžiausiai Europos su jūromis susijusiai pramonei — kils pavojus. Tokios priemonės padėtų išsaugoti jūrų aplinkoje esančios gyvybės, įskaitant žuvų išteklius, gausą ir įvairovę.

3.1.7

EESRK pabrėžia būtinybę susitarti dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros šalių dvišalio susitarimo pagal kaimynystės politikos kasmetinius veiksmų planus. Susitarimas užtikrintų, kad atitinkamos trečiosios šalys su ES valstybėmis narėmis dalysis atsakomybe už švarias jūras kontroliuodamos išmetamus į orą teršalus ir į upes ištekančias skystas atliekas (pvz. Nilo delta). Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti bendrą Viduržemio jūros paveldą.

3.2.1

Komunikate pabrėžiama žmogiškojo veiksnio svarba jūrų sektoriaus branduoliuose. Siekiant veiksmų plane išdėstytos tvarios jūrų politikos ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų pusiausvyros, reikėtų tinkamai atsižvelgti į socialinę dimensiją.

3.2.2

EESRK džiaugiasi, kad socialiniai partneriai (ETF ir ECSA) susitarė tam tikras 2006 m. TDO Darbo jūroje konvencijos nuostatas įtraukti į Bendrijos teisę. Jis nori, kad visame pasaulyje būtų įgyvendinami darbo jūroje reikalavimai, kuriais pagal konvenciją visiems jūrininkams būtų kaip įmanoma greičiau užtikrinamos vienodos sąlygos. Taip pat svarbu, kad valstybės narės ratifikuotų atitinkamas tarptautines su žuvininkystės sektoriumi susijusias priemones, įskaitant TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvenciją.

3.2.3

Kalbant apie veiksmų planą dėl ES jūrininkų kvalifikacijos kėlimo, EESRK atkreipia dėmesį į TJO JRAB (9) konvencijos, kurioje nustatyti visuotiniai rengimo ir atestavimo reikalavimai, peržiūrą. Bet kuris ES pasiūlymas turėtų atitikti TJO ir TDO normas.

3.2.4

EESRK, glaudžiai bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais, pritaria išimčių, dėl kurių jūrininkams ir žvejams netaikomi ES darbo teisės aktai, peržiūrai ir prašo paaiškinimo dėl Darbo jūroje meistriškumo sertifikato. Reikėtų aptarti ES vidaus keltų paslaugų sektoriuje privalomo, o kitų paslaugų sektoriuje — savanoriško jūrininkų darbo jūroje meistriškumo sertifikato galimybę.

3.2.5

Skatinimas rinktis jūrininko profesiją gali būti veiksmingas tik tada, jei ištekliai bus skiriami aukštesnės kokybės standartams, siekiant didinti ES jūrininkų konkurencinius pranašumus kokybės, o ne kainos atžvilgiu.

3.2.6

Didėjantis kvalifikuotų jūrininkų trūkumas turi nerimą keliančių pasekmių ES jūrų saugos infrastruktūrai ir, jei ES ir valstybės narės nespręs šios problemos bendromis pastangomis, tokių pasekmių tikimybė didės. Jei nebus jūrininkų, Europai trūks žmonių, turinčių būtinų žinių ir patirties pagrindinei laivybos veiklai, kuriai ypač svarbi sauga, (laivų apžiūra, tikrinimas, teisės aktai, draudimas, laivų eismo reguliavimo paslaugos, gelbėjimas, pakrantės apsauga ir laivavedyba) vykdyti. Be to, jūrų sektoriaus branduoliai gali persikelti į kitus regionus. Vykdomi veiksmai pasirodė nepakankami ir EESRK apgailestauja, kad iki 2009 m. pabaigos Komisija neketina šio klausimo nagrinėti.

3.2.7

EESRK kelia nerimą, kad kai kuriose valstybėse narėse daugelis meta jūreivystės mokyklas arba jau dirbantys jūrininkai anksti apsisprendžia palikti jūreivio profesiją. ES jūrininko profesijai gali kilti rimtas pavojus, jei nebus skubiai atkreiptas dėmesys į dabartinę krizę; holistinės strategijos sprendimai turėtų būti skirti jūrininko profesijos patrauklumui didinti. Socialinių partnerių (ESCA ir ETF) taikomas karjeros planavimo galimybių klasifikatorius turėtų būti toliau vystomas. Priemonės jūrininko profesijos patrauklumui didinti turėtų būti siejamos su priemonėmis šiai profesijai išlaikyti.

3.2.8

„Plaukiojantis universitetas“ kelionėje dalyvaujantiems studentams suteikia galimybę įgyti praktinės darbo jūroje patirties. Europos Komisija turėtų svarstyti vandenyne plaukiojančio universiteto idėją, turėdama omenyje gerų rezultatų pasiekusių studentų skatinimą rinktis jūrininko profesiją. Panašiai didžiuosiuose Europos uostuose būtų galima steigti „Harbour school“ (10) pobūdžio mokyklas, kuriose pradinių (galbūt ir vidurinių) klasių vaikams vietoje, kadangi tai yra paprasčiau ir arčiau jūros, visi dėstomi dalykai būtų siejami su žiniomis apie jūrinę aplinką ir laivus ir teikiami laivybos pagrindai.

3.2.9

EESRK prašo Komisijos išnagrinėti dabartinę gerąją valstybių narių vidurinio mokslo patirtį, susijusią su jūrininko profesijos pasirinkimo patrauklumu.

3.2.10

Kalbant apie avarijas jūroje, būsima ES politika turėtų remtis šiais klausimais:

3.2.11

Jūrininkams ypač pavojingomis oro sąlygomis gali tekti imtis veiksmų, gerokai pranokstančių jų įprastines pareigas. TJO generalinis sekretorius yra pasakęs, kad dėl gamtos įtakos darbo aplinkai jūrininkai kartais patenka į įvairias situacijas, kurioms tik iš dalies galima arba visiškai neįmanoma pasirengti. Tai, kaip jie reaguoja, yra tikras jų drąsos išbandymas ir ši drąsa turi būti pripažinta (11). Komisija, siūlydama būsimas kovos su avarijomis jūroje priemones, turėtų atsižvelgti į šias pastabas.

3.3.1

Būsimu Komunikatu dėl ES jūrų transporto politikos (2008–2018 m.) reikėtų sukurti tinkamą sistemą, kuri skatintų investuoti į laivybą ir sustiprintų Europos laivybos pirmaujančias pozicijas pasaulio mastu bei jos kaip katalizatoriaus vaidmenį jūrų sektoriaus branduolyje.

3.3.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta pasaulio pramonės visuotinių taisyklių būtinybę, tarptautinio jūrų sektoriaus reglamentavimo svarbą ir paramą ieškant reglamentavimo problemų sprendimų tarptautinėse organizacijose (pvz., TJO). Iš tiesų, visuotinis laivybos pobūdis, pasaulinė laivybos darbo rinka ir Europos laivybos konkurencingumas pasaulio rinkoje yra temos, į kurias turėtų būti atsižvelgta.

3.3.3

Dar kartą pakartotina, kad reikia didinti esamo uostų pajėgumo ir paslaugų veiksmingumą, sudaryti sąlygas uostų pajėgumui didinti ir gerinti susisiekimą su nuo pakrantės nutolusiomis teritorijomis.

3.3.4

EESRK pažymi, kad atsižvelgta į daugelį jo pasiūlymų, pvz., kad ES valstybės narės ir kitos valstybės pagreitintų TJO konvencijų ratifikavimą, taip pat į pasiūlymus dėl uostų vystymo, oro taršos iš laivų mažinimo, daugiasektorinių branduolių ir Europos jūrų sektoriaus branduolių tinklo kūrimo. Taip pat pripažinta, kad Europos laivyba vaidina svarbų vaidmenį Europos ir tarptautinėje prekyboje bei Europos piliečių kasdieniame gyvenime.

3.3.5

Kalbant apie „Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių“, EESRK nuomone (12), komunikate pabrėžiama, kad ši koncepcija susijusi tik su virtualios jūrų zonos, kurioje bus supaprastinti administraciniai ir muitinės formalumai bei palengvinta prekyba bendrojoje ES rinkoje, kūrimu. EESRK pažymi, kad Komisija pradėjo konsultaciją, siekdama priimti tolesnius pasiūlymus dėl veiksmingo koncepcijos įgyvendinimo.

3.3.6

EESRK mano, kad ES valstybės narės gali glaudžiau bendradarbiauti ir (arba) koordinuoti savo veiklą tarptautinėse organizacijose, nekenkdamos sau kaip atskiroms dalyvėms. ES valstybių narių patirties indėlis į tarptautines organizacijas yra labai vertinamas ir turėtų būti ne menkinamas, bet didinamas.

3.3.7

EESRK pritaria siekiui panaudoti ES politinį spaudimą trečiosioms šalims, kad jos ratifikuotų ir vykdytų pagrindines tarptautines jūrų konvencijas. Europos uostų valstybės kontrolė turėtų tikrinti, ar ES ir trečiųjų šalių laivai laikosi tarptautinių aplinkos ir socialinių standartų.

4.1.1

Džiugina tai, kad atsižvelgta į EESRK pasiūlymus dėl pakrančių turizmo skatinimo ir ES pakrančių regionų finansavimo duomenų bazės. Salos turėtų tapti vienu pagrindinių ES rūpimų klausimų taikant šias priemones:

4.2.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl glaudesnio bendradarbiavimo valdant Viduržemio ir Juodąją jūras, dėl plėtros ir Europos kaimynystės politikos sričių bei dėl Šiaurės dimensijos.

4.2.2

Maždaug 20–30 proc. pasaulio neatrastų naftos išteklių glūdi Arkties vandenyno gelmėse. Dėl klimato kaitos nuo 2015 m. Arkties vandenyno keliai bus didžiąją metų dalį atviri laivybai. Atverti Arkties vandenyno kelius patrauklu atstumo ir saugos sumetimais, pvz., kelias iš Šanchajaus į Roterdamą yra 1000 mylių trumpesnis nei per Sueco kanalą. Dėl trumpesnių kelių žymiai sumažėtų laivų suvartojamo kuro ir išmetamų teršalų kiekis. EESRK pažymi, kad atsižvelgiant į teisinių ir aplinkos problemų grėsmę keletui šalių bus būtina paaiškinti tarptautinę teisę dėl jūros ledo Arkties vandenyne. Šiomis aplinkybėmis Komitetas susidomėjęs laukia žadėto pranešimo dėl Arkties vandenyno, kuris apims klimato kaitos geopolitines pasekmes. Reikėtų iš anksto ištirti ir šių naujų Arktikos laivų kelių naudojimo galimą poveikį aplinkai.

4.3.1

EESRK pritaria pasiūlymams dėl Europos jūrų priežiūros tinklo ir aktyvesnio valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo. Tokiomis priemonėmis būtų skatinama jūrų sauga ir saugumas, žvejybos ir išorės sienų kontrolė bei saugoma jūrų aplinka.

4.4.1

Kitas klausimas, kur ES turėtų dėti daugiau pastangų Veiksmų plane, yra upių ir jūrų (ypač Baltijos ir Juodosios) tarša iš sausumoje esančių šaltinių. Politiniais sumetimais būtų tikslinga šias problemas spręsti ne dvišaliu, bet daugiašaliu lygiu.

4.5.1

Atsižvelgdamas į grėsmingą jūros rūšių sumažėjimą ar išnykimą EESRK pabrėžia būtinybę racionaliai naudoti žuvų išteklius. Pasiūlymai dėl žuvininkystės valdymo — teisingas kelias. Žvejyba yra viena pavojingiausių profesijų, todėl reikia labiau stengtis, kad būtų stiprinama profesionalių žvejų saugos kultūra. Visų pirma būtina apsvarstyti saugos priemones, skirtas mažesniems kaip 24 metrų ilgio žvejybos laivams (šios priemonės nereglamentuojamos nei tarptautinėse konvencijose, nei ES direktyvose). EESRK pažymi, kad būtinos rūšių apsaugos priemonės turi ir socialinių pasekmių, kurias būtina apsvarstyti: žvejai rizikuoja gyvybe ir plaukia į jūrą dažnai todėl, kad neturi iš ko gyventi.

4.5.2

Žvejo profesija kelia didelių fizinių ir finansinių pavojų, todėl vis daugiau žmonių jos atsisako. Skubiai reikalingi ES projektai ir programos žvejybos laivuose naudojamoms technologijoms vystyti. Kalbant apie keitimąsi gerąja žvejo profesijos patrauklumo skatinimo patirtimi, EESRK rekomenduoja platinti neseniai Europos socialinių partnerių „Europêche“ ir Europos mokymo fondo (EMF) bendrai išleistą „Avarijų jūroje prevencijos ir žvejų saugos vadovą“. Taip pat svarbu, kad valstybės narės pagreitintų 2007 m. birželio mėnesį priimtos TDO darbo žuvininkystės sektoriuje konvencijos ratifikavimo procesą. Pagaliau reikėtų siekti, kad žuvininkystė būtų tvari ir dėl to patrauklesnė.

4.6.1

Neseniai pareikštoje nuomonėje dėl Žaliosios knygos dėl geresnio laivų išmontavimo COM(2007) 269 EESRK išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „pasaulyje labai trūksta aplinkos ir socialinio tvarumo principus atitinkančios išmontavimo įrangos“. „Ši padėtis pablogės dėl didelio laivų, kurie baigiami eksploatuoti, skaičiaus (visame pasaulyje palaipsniui mažinant viengubo korpuso naftos tanklaivių eksploatavimą)“ (13) Įranga ir darbo sąlygos Pietų Azijoje, kur perdirbama daugiausia laivų, turėtų būti gerinamos, kad atitiktų tarptautiniu mastu priimtinus standartus.

4.6.2

EESRK remia tarptautiniu lygiu pasiektą pažangą dėl veiksmingo, saugaus ir aplinkos požiūriu tvaraus susidėvėjusių laivų išmontavimo. Prioritetas yra priimti privalomą Konvenciją iki 2008–2009 m., o iki to laiko remti TJO gaires. Pagal šį tarptautiniu mastu sutartą lyginamąjį standartą būtų nustatomi aiškūs laivų savininkų įsipareigojimai teikti informaciją apie jų laivuose gabenamas potencialiai pavojingas medžiagas ir būtiniausi reikalavimai perdirbimo aikštelėms, atsižvelgiant į sveikatos ir saugos nuostatas bei pavojingų medžiagų tvarkymą.

4.7.1

Keletas ES valstybių narių, siekdamos didesnio saugumo, nusprendė su trečiosiomis šalimis sudaryti dvišalius įlaipinimo į laivus susitarimus. EESRK dar kartą kartoja, kad ES valstybių narių koordinuotas požiūris į tokias iniciatyvas yra pageidautinas, taip pat kaip ir koordinuotas darbo pasiskirstymas tarp valstybių narių, įskaitant jų karines jūrų pajėgas, taikant šias taisykles. Kita galimybė — ES valstybės narės galėtų nedelsdamos ratifikuoti Kovos su neteisėtais veiksmais (SUA) protokolus, kurie apima priemones laivybos operatorių teisėtiems komerciniams interesams ir jūrininkų žmogaus teisėms apsaugoti.

4.7.2

EESRK nerimauja dėl paplitusių prekybinių laivų užpuolimų ir gausėjančių ginkluotų plėšimų ir piratavimo jūroje atvejų, visų pirma pietryčių Azijoje ir Afrikoje. Jis ragina ES imtis veiksmų, kad prekybinius laivus pavojinguose vandenyse lydėtų karinės jūrų pajėgos.

4.8.1

Kaip priemonę iš prisišvartavusių laivų išmetamoms šiltnamio dujoms mažinti Europos Komisija siūlo naudoti kranto elektros energiją (Veiksmų planas). Naudojant šią elektros energiją, laivuose nebus deginamas kuras ir šitaip nebus išmetami oro teršalai (SOx, NOx ir PM) ir CO2.

4.8.2

EESRK šį pasiūlymą remia; tačiau atkreipia dėmesį į šias pastabas: gali nebūti vienintelio sprendimo, tinkančio visiems laivų tipams; krante elektros energija gali būti gaunama elektrinėse, deginančiose kurą ir anglį, taigi, gaminančiose papildomą CO2 kiekį, o tai sumažintų pasiūlymo naudą. Todėl Komitetas skatina Komisiją atsižvelgti į pirmiau minėtas pastabas siekiant pasiūlyti visuotinę tikslingą politiką.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/36

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/37

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti specialią programą, padėsiančią MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų atsižvelgiant į šių teisės aktų sudėtingumą ir MVĮ ekonominę ir socialinę svarbą Europos ekonomikai. Vis dėlto, šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas labai mažoms įmonėms turint omenyje struktūrinius sunkumus, dėl kurių jos tampa labiau pažeidžiamos.

1.2

EESRK, suvokdamas, su kokiais sunkumais susiduria MVĮ laikydamosi itin sudėtingų aplinkosaugos teisės aktų, palankiai vertina priemonių, kurios padėtų geriau juos suprasti, kūrimą. Nors pastarąjį dešimtmetį vis didesnis dėmesys būdavo skiriamas socialinei ir ypač aplinkosauginei įmonių atsakomybei, tačiau verslo pasaulyje įmonių socialinė atsakomybė dar nėra suvokiama kaip įmonės konkurencinio pranašumo veiksnys.

1.3

EESRK mano, kad Komisijos iniciatyva sukurti specialią programą, padėsiančią MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, yra labai svarbus pirmasis žingsnis.

1.4

Komiteto nuomone, Komisija MVĮ atžvilgiu turi imtis iniciatyvos nustatydama struktūruotą įmonių bendradarbiavimo vietos lygiu sistemą. Šioje srityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

1.5

Visų pirma labai svarbu:

2.1

Komisijos komunikat (1) tikslas — padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) veiksmingai naudoti energiją ir išteklius. Tai daroma kuriant teisinę sistemą ir priemones, kurios sustiprina įvairių sričių politiką ir vykdomas iniciatyvas, pritaikant jas prie mažesniųjų įmonių specifinių savybių. Šiuo tikslu komunikate siūloma sukurti programą, padedančią MVĮ įgyvendinti Europos aplinkosaugos teisės aktus. Pagal šią programą bus skirtas finansavimas paramos tinklams, sudaryta paprastesnė galimybė naudotis aplinkosaugos vadybos sistemomis ir ugdomas didesnis įmonių sąmoningumas aplinkos apsaugos klausimais.

2.2

Nors pavienėse MVĮ dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, tačiau iš viso Europos Sąjungoje veikia apie 23 milijonai MVĮ, kurios sudaro apie 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria 57 proc. ES bendrosios ekonominės pridėtinės vertės. Kadangi MVĮ tenka toks didelis procentas ES ekonomikos apyvartos, jų poveikis aplinkai yra didelis.

2.3

Daug įmonių nesuvokia, kokį poveikį jų veikla daro aplinkai, ir dauguma jų iš tiesų mano, kad toks poveikis mažas arba jo iš viso nėra. MVĮ taip pat linkusios manyti, kad jos laikosi teisės aktų, nebent joms nurodoma, jog yra priešingai. Tokiomis aplinkybėmis MVĮ veikla gali sukelti didelį pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui ir kelti didelę grėsmę aplinkai. Jeigu vykdydamos savo ekonominę veiklą MVĮ neatsižvelgs į aplinkosaugą, jos taip pat gali prarasti geresnės aplinkosaugos vadybos ir ekologinių naujovių teikiamą ekonominę naudą.

2.4

Komisijos siūlomą aplinkosaugos reikalavimų atitikties paramos programą sudaro priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad MVĮ sumažins savo veiklos poveikį aplinkai ir laikysis galiojančių teisės aktų. Programos uždavinys — sumažinti reikalavimų vykdymo naštą sukuriant priemones ir politiką aplinkosaugos aspektams į MVĮ pagrindinę ūkinę veiklą įtraukti.

2.5

Komunikate nurodytos priemonės taip pat apima specialiai MVĮ skirtos informacijos platinimą, paramos tinklų rėmimą ir mokymą, ugdantį vietos lygmens aplinkosaugos ekspertus.

2.6

Programos priemonės bus finansuojamos LIFE+ lėšomis (2007–2013 m. — 5 milijonai eurų) numatant papildomą finansavimą skirti iš Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) ir struktūrinių fondų.

2.7

Jau pradėjo veikti interneto svetainė, kurioje septyniomis kalbomis pateikiama MVĮ skirta informacija apie ES aplinkos politiką, taip pat planuojama parengti vadovus apie energijos efektyvumą, oro taršą, atliekų gamybą ir teršalų išmetimą į vandenį ir dirvožemį. Be to, bus išspausdintas finansavimo galimybių vadovas.

2.8

Nuo 2008 m. įgyvendinant programą dalyvaus ir naujasis verslo ir inovacijų paramos tinklas. Jis ir kiti MVĮ paramos tinklai atliks svarbų vaidmenį teikdami pagalbą MVĮ diegiant Europos aplinkos politiką į savo gamybinius procesus.

2.9

Prie komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente pristatoma keletas konkrečių atvejų ir geros praktikos pavyzdžių, kuriuos MVĮ įgyvendino skirtingose Europos ir pasaulio vietose.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos programą visų pirma todėl, kad joje pripažįstama MVĮ svarba ir vertingumas ekonomikai ir Europos visuomenei.

3.2

Į tai atsižvelgdamas, EESRK pabrėžia 2000 m. birželio 19–20 d. (2) Feiros Europos Vadovų Tarybos sprendimo patvirtinti Europos mažųjų įmonių chartiją (3) svarbą ir jos teiginį, kad „Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas. Jos sukuria daugiausia darbo vietų ir skatina naujas verslo idėjas“. Vienas iš chartijos prioritetų — skatinti verslo augimą ir konkurencingumą ne tik vietos lygmeniu, bet ir globalizuotos rinkos sąlygomis.

3.3

Į savo valdymo sistemą įmonės privalo įtraukti poveikio aplinkai įvertinimą. Todėl turint omenyje, kad dauguma MVĮ — ypač mažos ir labai mažos įmonės — paprastai netaiko aplinkos politikos, reikės įvesti integruotą aplinkos valdymą kartu užtikrinant kuo mažesnę administracinę naštą.

3.4

Pirmasis žingsnis — kelti sąmoningumą, kad tokia praktika nebūtų vertinama kaip paprasčiausios kliūtys ar papildomos išlaidos, bet kaip priemonė gerinti įmonės konkurencingumą ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę.

3.5

MVĮ, kurios sugeba nuolat stebėti šiuos veiksmus, pavyzdžiui, naudodamosi aplinkos vadybos sistemomis, taip pat gali plėsti kontroliuojamas valdymo sritis ir viename strateginiame plane suderinti tiek atitinkamus ekonominius ir finansinius duomenis, tiek ir su įmonės socialiniu bei aplinkosauginiu poveikiu susijusius rodiklius (4). Taigi, papildomai prie ekonominės ir aplinkosauginės naudos, gaunamos veiksmingai ir racionaliai naudojant išteklius, pakeitus darbo organizavimo metodus kartu užtikrinama ir sauga darbo vietoje.

3.6

Todėl EESRK sutinka, kad reikia priimti ilgalaikę strategiją, o valstybės narės ją turi skubiai įgyvendinti.

4.1

Geresnio reguliavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką. Šiame kontekste geresnis reguliavimas reiškia aktyvesnį MVĮ dalyvavimą kuriant aplinkos politiką, kuri remiasi geriausios praktikos tyrimu. Tinkamai nustatyta ir skatinama geriausia praktika yra ekonomiškai veiksmingiausia aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo rėmimo priemonė. Tikslas sumažinti administracinę naštą ir šalinti biurokratines kliūtis ES, nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu ir didinti aiškumą turi būti numatytas ne tik galimiems naujiems teisės aktams, į jį taip pat turėtų būti atsižvelgiama persvarstant šiuo metu galiojančias teisines nuostatas.

4.2

Prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos aplinkosaugos vadybos sistemos: aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į strateginius sprendimus siekiant augimo ir inovacijų sudarys įmonėms sąlygas ne tik laikytis šiuo metu galiojančių teisės aktų, bet ir vykdyti novatorišką, racionalesnę veiklą atsižvelgiant į iniciatyvų laisvę ir nustatytus parametrus konkretiems mažų ir labai mažų įmonių reikalavimams patenkinti. Konkrečiai kalbant, būtina skatinti įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemas (pvz., EMAS arba ISO). Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, įtraukiant MVĮ palankias nuostatas į atitinkamą reglamentą, įgyvendinant su MVĮ struktūra suderintas taisykles (5) ir laipsniškai mažinant tikrinimus ir prašymus teikti informaciją iš įregistruotų įmonių. Visu tuo siekiama skatinti MVĮ prisijungti prie sistemos, nes šiuo metu tik Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje registravimosi lygis yra pakankamai aukštas. EESRK tikisi, kad Komisija atsižvelgs į šiuos pasiūlymus ir į 2006 m. liepos mėn. EESRK nuomonę dėl klimato kaitos ir pilietinės visuomenės (6), ypač persvarstydama dabartinę EMAS sistemą. Galiausiai EESRK ragina Komisiją ieškoti naudingų aspektų įvairiuose vietos ir regionų lygmens neoficialiuose bei nekodifikuotuose dokumentuose siekiant plėsti dabartines aplinkosaugos vadybos sistemas, kadangi tik tiesioginis MVĮ ir MVĮ asociacijų dalyvavimas vietos lygmeniu gali padėti pakeisti dabartinę padėtį.

4.3

Tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa: daugybė sukurtų finansinių priemonių gali sukelti painiavą ir reikšti, kad tokios priemonės netaikomos veiksmingai. Todėl EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau išleis planuojamą vadovą, kuriame bus aprašytos naujos projektų, skirtų skatinti MVĮ geriau laikytis aplinkosaugos teisės aktų ir mažinti poveikį aplinkai, finansavimo galimybės. Turėdamas omenyje ilgalaikę perspektyvą, Komitetas mano, kad visos su MVĮ susijusios priemonės turėtų priklausyti tai pačiai biudžeto eilutei.

4.4

MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais ekspertų telkimas vietos lygmeniu. Techninei pagalbai MVĮ teikti reikia profesionalių ekspertų. Šiuo tikslu būtina į šią veiklą įtraukti vietos lygmens MVĮ asociacijas ir institucijas. Be to, už teikiamas paslaugas turi būti nustatyta priimtina kaina, o MVĮ turi pajėgti mokyti ir įmonėje įdarbinti konsultantus.

4.5

Geresnė komunikacija ir kryptingesnis informavimas. Nauja, su MVĮ portalu susieta (7) daugiakalbė tinklavietė, turi tapti pagrindiniu MVĮ paramos tinklų informacijos šaltiniu apie ES aplinkos politiką ir MVĮ. EESRK mano, kad itin svarbu užtikrinti skubų informacijos pateikimą ir ES institucijų bei MVĮ tiesioginius ryšius.

4.6

EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos įmonių tinklą — svarbų naują Europos paramos tinklą ES ir užsienio įmonėms. EESRK mano, kad labai svarbu, jog ES ir toliau vystytų MVĮ skirtas paslaugas, ypač tarptautinės prekybos ir investicijų, MVĮ ir stambių įmonių technologinio bendradarbiavimo, inovacijų, informavimo apie ES finansavimo šaltinius ir MVĮ mokslinių tyrimų programų srityse.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/40

1.1

EESRK pritaria Komisijai, kad aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse sistema turėtų įgauti rekomendacijos formą. Tačiau reikėtų iš dalies pakeisti rekomendaciją, kad būtų lengviau ją įgyvendinti ir ji taptų veiksmingesnė. Pagal teisės aktus, skirtus konkretiems sektoriams, tikrinimai, jų mastas ir vykdymas šiose pagrindinėse srityse yra teisiškai įpareigojantys visoje Bendrijoje.

1.2

Norint rekomendaciją taikyti veiksmingai, nepaprastai svarbu, kad ji būtų suprantama ir aiški. Todėl būtina aiškiai apibrėžti aplinkosauginių tikrinimų, atliekamų nustačius problemas, taikymo sritį.

1.3

Derinant tikrinimus Bendrijos teritorijoje ir sudarant vienodas sąlygas įmonėms labai svarbu apibrėžti, išaiškinti ir suvienodinti terminus. Bendrijos teisėje galima rasti kitokių šių terminų pavartojimo atvejų, ir jų apibrėžtys įvairiuose teisės aktuose gali skirtis. Todėl reikėtų apskritai juos panagrinėti išsamiau.

1.4

Be to, nepaprastai svarbu nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijus.

1.5

Naudojantis tikrinimų valdymo sistema reikia rekomenduoti taikyti šiuolaikinius vadybos metodus. Jie padeda nukreipti tikrinimus į pagrindines, aplinkosaugos požiūriu aktualias sritis, gerinti planavimą ir gali padėti nuolat gerinti aplinkos apsaugą.

1.6

Būtina dar labiau suvienodinti prieigos prie informacijos galimybes, kaip tai numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose. Pateikiama informacija turėtų padėti susidaryti bendrą vaizdą apie tikrinimų metu nustatytą faktinę padėtį, paskirtas korekcines priemones ir jų įgyvendinimą.

1.7

Siekiant dar labiau sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnį tikrinimo ir vykdymo standartų suderinimą būtina remti IMPEL tinklo veiklą.

2.1

Įgyvendinti Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą labai padeda tikrinimai. 2001 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (1).

2.2

Rekomendacijoje pateikti neįpareigojantys aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai. Ja siekiama, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos teisės aktų ir kad visose valstybėse narėse tie teisės aktai būtų nuosekliai įgyvendinami ir taikomi.

2.3

Komisija atliko tyrimą dėl šios rekomendacijos įgyvendinimo ir taikymo. Remiantis šio tyrimo rezultatais bus parengta nauja rekomendacijos versija, kuri bus pateikta 2008 m.

2.4

Visos valstybės narės pateikė rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas ir ataskaitas apie tai, kaip joms sekėsi tą rekomendaciją taikyti. Tenka konstatuoti, kad rekomendacijos taikymo procesas labai skiriasi ES valstybėse narėse. Nors rekomendaciją iš dalies įgyvendino beveik visos valstybės narės, tačiau tik keletas ją įgyvendino visiškai. Be to, ir aplinkosauginiai tikrinimai Bendrijoje vyksta labai skirtingai. Dėl šių skirtumų iškraipoma įmonių konkurencija.

2.5

Pagrindinių skirtumų, kuriuos reikėtų šalintini, daugiausia yra šiose srityse:

2.5.1.1

Dabartinė rekomendacija taikoma pramonės ir atliekų apdorojimo įrenginiams, bet netaikoma daugeliui Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktais reglamentuojamos veiklos sričių. Visų pirma, rekomendacijoje nenumatyti atliekų vežimui taikomi tikrinimo kriterijai. Tarpvalstybinį atliekų vežimą ES reglamentuoja Atliekų vežimo reglamentas (2). Šio reglamento įgyvendinimas yra vienas svarbiausių Komisijos prioritetų.

2.5.1.2

Rekomendacijoje taip pat nenustatyti Natura 2000 teritorijų tikrinimo kriterijai. Todėl Komisija teigiamai vertina iniciatyvą sukurti Teisės aktų vykdymo užtikrinimo žaliąjį tinklą (angl. Green Enforce Network), skatinantį valstybes nares bendradarbiauti, keistis patirtimi ir taip palengvinantį gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo metu svarstoma galimybė šiam tinklui prisidėti prie aplinkosauginių tikrinimų tobulinimo nustatant Natura 2000 teritorijų tikrinimo kriterijus.

2.5.1.3

Rekomendacija netaikoma ir kitiems aplinkos apsaugos teisės aktams, reglamentuojantiems cheminių medžiagų registravimą ir autorizavimą (REACH (3)), tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimą įvairiuose gaminiuose (pvz., pavojingos medžiagos elektros ir elektroninėje įrangoje (4)), prekybą nykstančiomis rūšimis (5), su genetiškai modifikuotais organizmais susijusią veiklą bei gamintojo atsakomybės sistemas.

2.5.2

Apibrėžčių paaiškinimas. Kai kuriuos rekomendacijoje vartojamus terminus valstybės narės interpretuoja skirtingai. Nevienodai interpretuojami visų pirma šie terminai:

2.5.3

Planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai. Rekomendacijos tikslas — užtikrinti, kad kontroliuojami įrenginiai kuo labiau atitiktų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus, ir siekti aukšto lygio aplinkos apsaugos. Kad būtų galima įgyvendinti minėtus tikslus, rekomendacijoje nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijai.

2.5.4

Ataskaitų rengimas. Pirmosios ataskaitos suteikė daug informacijos apie rekomendacijos įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse. Tačiau šių duomenų vis dar negalima palyginti. Kad būtų galima tai padaryti, reikės nustatyti labai aiškią ir vienodą ataskaitų rengimo sistemą.

2.5.5

Galimybė susipažinti su informacija. Rekomendacijoje numatyta, kad tikrinimų planai ir ataskaitos skelbiami vadovaujantis galiojančiomis Bendrijos direktyvomis. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad keletas valstybių narių tikrinimo planų ir ataskaitų neskelbia. Su aplinkosauginiais tikrinimais susijusiai informacijai taikomi Direktyvos 2003/4/EB reikalavimai, taigi valstybės narės jau yra teisiškai įpareigotos sudaryti galimybę susipažinti su informacija. Minėtoje direktyvoje taip pat nurodyta pakankamai argumentų, kuriais remiantis informacijos galima neviešinti tais atvejais, kai reikia apsaugoti svarbesnius interesus. Todėl reikės parengti tinkamus mechanizmus, kurie sudarys sąlygas naudotis šia teise.

2.6.1

Rekomendacijos persvarstymas. Rekomendacija turėtų tapti valstybių narių aplinkosauginių tikrinimų sistemų bendru pagrindu. Joje nustatomi bendro pobūdžio kriterijai. Kadangi šie kriterijai yra bendro ir aprašomojo pobūdžio, jie neturėtų tapti teisiškai įpareigojančiais. Tačiau norint rekomendaciją geriau ir veiksmingiau įgyvendinti, reikėtų ją iš dalies pakeisti.

2.6.2

Atskiriems sektoriams taikomi tikrinimo reikalavimai. Be rekomendacijoje nustatytų bendrųjų aplinkosauginių tikrinimų vykdymo reikalavimų, į atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus reikėtų įtraukti specialius teisiškai įpareigojančius tam tikrų įrenginių arba veiklos tikrinimo reikalavimus. Šiuos teisiškai įpareigojančius reikalavimus būtina nustatyti tam, kad tikrinimų vykdymas būtų didesnis politinis prioritetas ir kad visoje Bendrijoje būtų užtikrinamas geresnis aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas. Atskiriems sektoriams nustatyti tikrinimo reikalavimai gali papildyti rekomendaciją arba gali būti taikomi įrenginiams ar veiklai, kuriems netaikoma rekomendacija.

2.6.2.1

Persvarstydama TIPK direktyvą (7) (kaip numatyta 2007 m. Komisijos teisėkūros darbo programoje) ir remdamasi šio teisės akto įgyvendinimo analize, Komisija apsvarstys, kaip būtų galima užtikrinti geresnę teisės aktų laikymosi sistemą, kuri valstybėms narėms leistų nuosekliau ir užtikrinčiau tikrinti įrenginius, kuriems taikoma TIPK direktyva.

2.6.2.2

Komisija svarsto galimybę pasiūlyti specialias teisiškai įpareigojančias atliekų vežimo tikrinimo taisykles. Reikėtų nustatyti specialius kriterijus, kad būtų vykdoma pakankamai tikrinimų ir kad jie būtų kokybiški. Taip pat reikėtų numatyti, kad valdžios institucijose būtų rengiami atitinkami mokymai ir kad jos galėtų tarpusavyje bendradarbiauti.

2.6.3

Gairių rengimas ir valstybių narių bendradarbiavimas. IMPEL tinklas sudarė ilgą projektų, kuriais siekiama sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir paskatinti jas keistis informacija apie aplinkosauginius tikrinimus, sąrašą (8). Komisija aktyviai remia šiuos projektus ir juose dalyvauja. Visomis minėtomis iniciatyvomis buvo prisidedama prie Bendrijoje vykdomų tikrinimų griežtinimo, todėl reikėtų skatinti, kad IMPEL ir toliau įgyvendintų tokius projektus.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, ir vertina įdėtas pastangas (9) vykdant tyrimą dėl rekomendacijos taikymo.

3.2

Aplinkosauginiai tikrinimai yra labai svarbus kiekvienos valstybės vykdomosios valdžios institucijų darbas aplinkos apsaugos srityje. Reikėtų, kad jos rūpintųsi, kaip taikomi ne tik nacionalinės, bet ir Bendrijos politikos bendrieji principai aplinkos srityje, ir tai reikėtų daryti kiek įmanoma panašiau, neatsižvelgiant į tai, kokiam juridiniam asmeniui pavesta atlikti patikrinimus tam tikroje valstybėje narėje.

3.3

EESRK suvokia, jog būtina užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų, padėti nuosekliai juos taikyti ir įgyvendinti visose valstybėse narėse, kad nustatyti ir taikomi minimalūs kriterijai padėtų ateityje sukurti vienodas sąlygas, visų pirma ekonominės konkurencijos srityje.

3.4

EESRK nuomone, būtina surengti papildomas diskusijas su suinteresuotomis šalimis komunikacijos tema, kadangi šios diskusijos suteiktų žinių, reikalingų norint sukurti optimalią tikrinimų sistemą, kuri būtų aiški ir tinkamai taikoma visoje Bendrijoje.

4.1

Norint rekomendaciją taikyti veiksmingai, nepaprastai svarbu, kad ji būtų suprantama ir aiški. Todėl EESRK džiaugiasi, kad Komisija atkreipė į tai dėmesį.

4.1.1

EESRK nuomone, būtina tinkamai apibrėžti aplinkosauginių tikrinimų taikymo sritį nepamirštant pagrindinių probleminių sričių, tačiau reikėtų nepakenkti tikrinimų sistemos lankstumui ir konkretiems valstybių narių taikomiems metodams. Tačiau reikėtų taikyti tik tuos konkrečius nacionalinius metodus, kurių reikia konkretiems nacionaliniams tikslams aplinkos apsaugos srityje pasiekti.

4.1.2

Jeigu specialiuose Bendrijos teisės aktuose yra numatyti tikrinimai, reikėtų, kad juos reguliuotų vienas konkretus teisės aktas, kad nesusidarytų pagrindas skirtingoms interpretacijoms.

4.1.3

Iš komunikato matyti, kad derinant tikrinimus Bendrijos teritorijoje ir sudarant vienodas sąlygas įmonėms labai svarbu apibrėžti, išaiškinti ir suvienodinti terminus. Norint užtikrinti, kad rekomendacija būtų vienodai taikoma Europos Sąjungoje, nepaprastai svarbu patikslinti pagrindinių terminų apibrėžtis. Tai padės suderinti veiksmus ir nustatyti sąsajas su kitais teisės aktais.

4.1.4

Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad Bendrijos teisėje galima rasti kitokių šių terminų pavartojimo atvejų, ir jų apibrėžtys įvairiuose teisės aktuose gali skirtis. Todėl reikėtų apskritai jas panagrinėti išsamiau.

4.2

Be to EESRK mano, kad būtina nustatyti aplinkosauginių tikrinimų planavimo, vykdymo, tolesnių priemonių taikymo ir ataskaitų rengimo kriterijus, išlaikant reikalingą lankstumą vykdant specialius tikrinimus. Reikėtų sukurti kuo paprastesnę ir aiškesnę ataskaitų rengimo sistemą, kuri leistų gauti palyginamą informaciją apie tai, kaip veikia tikrinimo sistemos ir kaip įgyvendinami tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų.

4.3

Naudojantis tikrinimų valdymo sistema reikia rekomenduoti taikyti šiuolaikinius vadybos metodus, kuriuos kai kurios valstybės narės jau sėkmingai pritaikė. Jie padeda nukreipti tikrinimus į pagrindines, aplinkosaugos požiūriu aktualias sritis ir padeda gerinti planavimą. Tokie metodai gali padėti ir nuolat gerinti aplinkos apsaugą.

4.4

EESRK pasisako už tai, kad būtų labiau suvienodintos galimybės susipažinti su informacija, kaip tai numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose dėl prieigos prie tam tikro informacijos kiekio valstybėse narėse. Reikėtų, kad pateikta informacija nekenktų tikrinimų veiksmingumui ir padėtų susidaryti bendrą vaizdą apie tikrinimų metu nustatytą faktinę padėtį, paskirtas korekcines priemones ir jų įgyvendinimą.

4.5

EESRK pritaria Komisijai, kad aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse sistema turėtų įgauti rekomendacijos formą. Kadangi šie kriterijai yra bendro ir aprašomojo pobūdžio, jie neturėtų tapti teisiškai įpareigojančiais. Tačiau norint rekomendaciją geriau ir veiksmingiau įgyvendinti, reikėtų ją iš dalies pakeisti.

4.6

Be to, šioje nuomonėje atsižvelgiama ir į tai, kad daugelis galiojančių ir rengiamų Bendrijos teisės aktų numato tikrinimų vykdymo konkrečiame sektoriuje sąlygas ir kriterijus. Vadovaujantis šiais teisės aktais, tikrinimai, jų mastas ir vykdymas yra teisiškai įpareigojantys visoje Bendrijoje.

4.7

EESRK mano, kad siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą būtina remti IMPEL tinklo veiklą. Šis tinklas padėjo parengti daug dokumentų, kuriuose pateikiamos gairės, kaip reikėtų planuoti ir vykdyti tikrinimus. Be to, tinklas organizavo inspektorių keitimąsi informacija ir patirtimi. Specializuota IMPEL tinklo veikla gali labai prisidėti šioje srityje konkrečiais projektais, kaip tai jau buvo daryta praeityje. IMPEL galėtų būti naudingas organizuojant bendras mokymo ir profesinio tobulinimo priemones. Taip pat naudinga būtų įsteigti duomenų rinkimo centrą, kuriame būtų kaupiami Europos statistiniai duomenys ir kiti informacijos šaltiniai apie tikrinimo priemones ir jų vykdymą Europoje.

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/44

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/45

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/46

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/47

19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/48

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Parlamento, Tarybos ir Europos socialinių partnerių įnašą į diskusijas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. Pasauliui keičiantis būtina aptarti, kaip pusiausvyra tarp lankstumo ir saugumo ES ir valstybių narių lygmenimis gali padėti kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

1.1.1

EESRK jau yra pabrėžęs, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų sąvoka nereiškia, jog vienašališkai ar neteisėtai mažinamos darbuotojų teisės. Europos socialiniai partneriai jau ragino valstybes nares peržiūrėti, o prireikus pritaikyti darbo teisės aktų projektus, darbo vietų apsaugos sistemas, taip pat kartu su socialiniais partneriais pritaikyti kolektyvinių derybų praktiką, pavyzdžiui, siekiant „užtikrinti optimalią lankstumo ir saugumo pusiausvyrą visiems darbo santykiams, suteikti atitinkamą saugumą pagal įvairias sutartis dirbantiems darbuotojams siekiant spręsti su susiskaldžiusiomis darbo rinkomis susijusius klausimus“.

1.2

Diskusijos dėl lankstumo ir užimtumo garantijų paskatino debatus ir valstybėse narėse, kelete iš jų buvo imtasi suderintų veiksmų. Tai pabrėžia, kaip svarbu, kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvautų svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese.

1.3

EESRK pažymi, kad lankstumo ir užimtumo garantijų negalima vertinti nesiejant jų su iššūkiais, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Globalizacija, spartus naujųjų technologijų vystymasis, demografiniai ir aplinkosaugos iššūkiai keičia Europos darbo rinką. Lankstumo ir užimtumo garantijos turi būti sudedamoji reagavimo į šias išorės ir vidaus tendencijas ir naštą dalis, kuria būtų siekiama teisingos pusiausvyros tarp darbuotojų ir darbdavių.

1.4

EESRK mano, kad Europa daugiausia dėmesio turėtų skirti gebėjimui diegti inovacijas, aukštai savo produktų ir paslaugų kokybei, gerai parengtai darbo jėgai ir socialiniam modeliui, kartu turėtų konkuruoti su savo pasauliniais konkurentais dėl kokybės. Tai turi atsispindėti užimtumo gairėse. EESRK pageidautų, kad gairės būtų pakeistos, atsižvelgiant į diskusijas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų, ypač dėl darbo vietų kokybės.

1.5

Galiausiai Komitetas pateikia keletą rekomendacijų dėl lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo. Komitetas

2.1

Nuo tada, kai buvo priimtos pirmosios užimtumo gairės, lankstumo ir užimtumo garantijų derinimas tebėra svarstomas klausimas. Dabartinės diskusijos prasidėjo 2006 m. sausio mėn. surengus neoficialų Tarybos posėdį dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių ypatingą dėmesį skirti pagrindiniam „lankstumo ir užimtumo garantijų“ iššūkiui. Lankstumo ir užimtumo garantijų klausimas buvo svarstomas dviejuose trišaliuose aukščiausio lygio susitikimuose socialiniais klausimais, taip pat 2006 m. gruodžio mėn. ir 2007 m. kovo mėn. aukščiausio lygio susitikimuose. 2007 m. birželio mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl lankstumo ir užimtumo garantijų, kuris buvo svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje, Taryba sprendimą priėmė vienbalsiai. Be to, 2007 m. spalio mėn. socialiniai partneriai baigė rengti bendrą pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos, analizę, įskaitant rekomendacijas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. EESRK teigiamai vertina visas pastangas ir ypač Europos socialinių partnerių bendrą analizę (1).

2.2

Diskusijos dėl lankstumo ir užimtumo garantijų paskatino debatus ir valstybėse narėse, neseniai kelete iš jų buvo imtasi suderintų veiksmų. EESRK teigiamai vertina šias diskusijas ir veiksmus, tačiau pabrėžia, kaip svarbu, kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvautų svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese.

2.3

Remiantis vis dar svarbia 2007 m. liepos mėn. (2) priimta EESRK nuomone dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, dabartine nuomone siekiama:

3.1

EESRK teigiamai vertina įvairių subjektų įnašą į diskusijas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. Pasauliui keičiantis būtina aptarti, kaip pusiausvyra tarp lankstumo ir saugumo ES ir valstybių narių lygmenimis gali padėti kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

3.2.1

Lankstumo ir užimtumo garantijų negalima vertinti nesiejant jų su iššūkiais, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Globalizacija, spartus naujųjų technologijų vystymasis ir demografiniai iššūkiai keičia Europos darbo rinką. Tačiau EESRK norėtų pridurti, kad ir aplinkosaugos iššūkiai greičiausiai daro poveikį darbo rinkoms. Lankstumo ir užimtumo garantijos turi būti sudedamoji reagavimo į šias išorės ir vidaus tendencijas ir naštą dalis, kuria būtų siekiama teisingos pusiausvyros tarp socialinės, aplinkosaugos ir ekonominės pažangos.

3.2.2

EESRK mano, kad aplinkosaugos iššūkiai darys poveikį Europos darbo rinkoms. Dėl jų teks gerokai taupyti energiją ir diegti sistemas, užtikrinančias tvaresnę aplinką. Jie taip pat gali skatinti diegti technologines inovacijas ir taip prisidėti prie ekonominio augimo ir užimtumo augimo.

3.2.3

Komitetas pastebėjo, kad dėl klimato kaitos gali paaštrėti dabartiniai socialiniai iškraipymai ir atotrūkis (3) ES ir kitose pasaulio dalyse. Jis taip pat pažymėjo, kad reikėtų siekti prisitaikyti prie klimato kaitos ir sušvelninti jos padarinius nesukeliant nedarbo ir socialinių iškraipymų (4).

3.2.4

Globalizacija ir dėl jos vykstanti rinkų integracija daro poveikį Europos darbo rinkoms. Vartojimo, gamybos ir investicijų modeliai keičiasi. Šie pokyčiai nėra neišvengiami, jiems galima daryti poveikį arba juos formuoti. Teisės aktai dėl sveikatos ir saugos, taip pat darbuotojų teisių gerina darbo sąlygas ir formuoja pasaulines normas. Produktų standartai, tinkamai atsižvelgiant į įmonių gebėjimą prisitaikyti, gali pagerinti konkurencingumą. Vis dėlto Europos darbo rinkos turės prisitaikyti, kad įveiktų globalizuoto pasaulio iššūkių keliamus sunkumus. Daugeliu požiūrių Europai globalizacija buvo naudinga. Bendroji rinka padėjo ES sukurti visame pasaulyje konkurencingas įmones. Todėl ES iki šiol sugebėjo parduoti viršutinėje vertės grandinės dalyje esančius produktus ir paslaugas.

3.2.5

Globalizacija ir technologijų pokyčiai nepakenkė Europos užimtumo augimui. 1995–2005 m. laikotarpiu bendras užimtumo lygis ES augo — sukurta 18,5 mln. darbo vietų. Palyginti su bendru ūkyje sukurtų darbo vietų rodikliu, dėl su prekyba susijusio prisitaikymo prarastų darbo vietų skaičius yra mažas. Iš tikrųjų, kaip parodė raida Europos Sąjungoje pastaraisiais metais, prekybos atvėrimas gali padidinti užimtumo galimybes.

3.2.6

Tačiau globalizacija taip pat gali sukelti ir pažeidžiamumo didėjimą. Įmonės susiduria su stiprėjančia konkurencija. Darbo vietas, kurios anksčiau buvo laikomos apsaugotomis, dabar veikia tarptautinė konkurencija. Paslaugos, kurios daugelį metų buvo laikomos vietinės reikšmės paslaugomis, dabar gali būti teikiamos tarptautiniu mastu. Restruktūrizuojama vis dažniau ir vis sparčiau. Dėl pokyčių prekyboje perkelti ir iš naujo įdarbinti darbuotojai paprastai gauna mažesnį darbo užmokestį. Tad daugeliui asmenų, kurie persikelia į naujas darbo vietas, globalizacija asocijuojasi su pajamų nuostoliais. Iš tikrųjų darbo užmokesčio dalis ekonomikoje sumažėjo. Socialiniai partneriai taip pat pažymėjo, kad palyginti su JAV ES sukūrė daugiau darbo vietų tuose sektoriuose, kurie yra žemesniame produktyvumo augimo skalės lygyje, o užimtumo lygis didelio produktyvumo augimo sektoriuose smuko (5).

3.2.7

Dėl darbo rinkos pokyčių daugėja ne visos darbo dienos ir terminuotų darbo sutarčių. Galbūt dėl šių užimtumo rūšių tapo paprasčiau patekti į darbo rinką ir padidėjo užimtumo rodikliai Europoje. Tačiau esant laikiniems darbo santykiams darbuotojai linkę ne taip našiai dirbti, jiems suteikiama mažiau galimybių dalyvauti darbdavio finansuojamuose mokymuose (6), kyla didesnė tikimybė patirti nelaimingų atsitikimų darbe (7). Šiems asmenims taip pat kyla pavojus pernelyg ilgai užsiimti laikinais darbais. Tik šiek tiek daugiau kaip pusė dirbančiųjų pagal terminuotas darbo sutartis (palyginti su daugiau negu trimis ketvirčiais pradėjusiųjų dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis) turi galimybę po šešerių metų pasirašyti neterminuotą darbo sutartį (8).

3.2.8

Siekiant įveikti demografinius iššūkius turi būti sukurtos naujos paslaugos ir sudarytos užimtumo galimybės tokiose srityse kaip vaikų ar pagyvenusių asmenų priežiūra. Šiuo požiūriu Europoje taip pat reikia gerinti darbo organizavimą, lyčių lygybę ir profesinės veiklos bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

3.2.9

Daugelyje ES šalių fiskalinė politika būdavo sušvelninama palankios konjunktūros laikotarpiu ir sugriežtinama — esant nepalankiai konjunktūrai. Tai ypač pasakytina apie didesnes euro zonos šalis. Be to, kai kuriose ES šalyse dėl demografinio senėjimo išlieka didelė valstybės skola (9).

3.3.1

Valstybėms narėms įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų politines priemones užimtumo gairėse joms bus nurodyta, kokios darbo rinkos ir ekonomikos Europai reikia siekti. EESRK pozicija šiuo klausimu aiški: Europa turėtų sutelkti dėmesį į savo gebėjimus diegti inovacijas, aukštą produktų ir paslaugų kokybę, gerai parengtą darbo jėgą ir socialinį modelį. Ji turėtų konkuruoti su savo pasauliniais konkurentais dėl kokybės, o ne varžytis dėl žemiausių atlyginimų ir socialinių standartų, kur ji gali tik pralaimėti (10).

3.3.2

Keletu užimtumo gairių galėtų remtis diskusija dėl lankstumo ir užimtumo garantijų. EESRK pageidautų, kad gairės būtų pakeistos atsižvelgiant į jo rekomendacijas, visų pirma dėl darbo vietų kokybės, kaip nurodyta Komiteto nuomonėje dėl užimtumo gairių (11).

3.3.3

Ne kartą EESRK išreiškė savo nuomonę dėl persvarstyto Lisabonos proceso ir naujų užimtumo gairių (12). Komitetas teigiamai vertino naują integruotą požiūrį ir daugiametį ciklą, tačiau taip pat pabrėžė, kad:

3.3.4

EESRK jau anksčiau yra nurodęs, kad pagrindinis nacionalinių reformų programų sėkmės garantas yra kuo platesnis visų susijusių socialinių dalyvių — ypač socialinių partnerių — įtraukimas į visus proceso etapus ir kad socialinių partnerių vaidmuo turi būti sustiprintas (13). Be to, šiuo požiūriu Komitetas norėtų pabrėžti konsultavimosi su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis svarbą.

3.4.1

Lankstumo ir užimtumo garantijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus, formuojant nacionalines reformas ir nustatant politikos galimybes. Vis dėlto lankstumo ir užimtumo garantijų sąvoka ir jos sudedamosios dalys nėra naujos. Pirmosiose 1998 m. Europos užimtumo strategijos kontekste priimtose užimtumo gairėse socialiniai partneriai jau buvo raginami vesti derybas dėl lankstumo ir saugumo pusiausvyros.

3.4.2

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nėra vieno sprendimo visoms šalims ir kad tinkamas derinys įvairiose valstybėse narėse skirsis. EESRK jau pabrėžė, kad iki šiol diskutuojant šiuo klausimu daugiausia buvo kalbama apie išorinio lankstumo didinimą ir atsvarą tokiam lankstumo padidėjimui — darbo rinkos politikos arba socialinės apsaugos nuostatų stiprinimą. Užuot tai darius, reikėtų atkreipti dėmesį į kitus darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros aspektus, kad būtų galima sudaryti įvairiems subjektams palankias sąlygas (14). Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra reiškia, jog randama darbdavių ir darbuotojų teisių bei įsipareigojimų pusiausvyra susitariant dėl suderinto ir teisingo paketo (15).

3.4.3

Be kitų, lankstumo ir užimtumo garantijas kaip kriterijų naudoja Komisija, vertindama nacionalines reformų programas, taip pat pirmininkaujanti ES valstybė, aptardama darbo rinkos iššūkius. Jos tapo pagrindu vertinant valstybių narių darbo rinkas. Komisija turėtų susipažinti su visais pastarojo meto pokyčiais ir pateiktomis nuomonėmis. Norint įvertinti skirtingas, dažnai labai sudėtingas išankstines sąlygas valstybėse narėse, būtinas glaudus bendradarbiavimas su suinteresuotais subjektais. Vyriausybės, prieš pateikdamos nacionalines reformų programas, turi konsultuotis su socialiniais partneriais.

3.5.1

EESRK jau yra pabrėžęs, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų sąvoka nereiškia, jog vienašališkai ar neteisėtai mažinamos darbuotojų teisės — tokiai nuomonei EESRK nepritaria (16). Europos socialiniai partneriai (17) ragino valstybes nares peržiūrėti, o prireikus pritaikyti darbo teisės aktų projektus, darbo vietų apsaugos sistemas, taip pat kartu su socialiniais partneriais pritaikyti kolektyvinių derybų praktiką, siekiant:

3.5.2

Komitetas pritaria išsamių mokymosi visą gyvenimą strategijų ir geresnių investicijų į žmogiškuosius išteklius svarbai, kuri yra lemiama siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Vis dėlto, Eurostato statistika rodo, kad buvo pasiekta nedidelė pažanga arba visai nepasiekta kalbant apie darbuotojų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose didinimą. EESRK kelete naujausių savo nuomonių pabrėžė, koks svarbus yra mokymasis visą gyvenimą darbuotojų įgūdžiams, karjeros galimybėms ir produktyvumui gerinti. Nors anksčiau ir buvo prisiimta daug įsipareigojimų mokymosi visą gyvenimą srityje, praktikoje valstybėms narėms ir kitiems dalyviams reikia daug nuveikti. 2002 m. Europos socialiniai partneriai susitarė dėl Visą gyvenimą trunkančio mokymosi siekiant ugdyti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją veiksmų programos.

3.5.3

EESRK mano, kad įtraukiosios socialinės sistemos, susietos su aktyvia darbo rinkos politika, gerina galimybes rasti darbą ir skatina naujoves ir aukštesnį produktyvumą pažeidžiamose pramonės šakose, kurios yra itin svarbios Europos konkurencingumui ateityje. Svarbus lankstumo ir užimtumo garantijų aspektas — nedarbo išmokos, kurioms būdingas aukštas kompensacijos lygis; jos yra veiksmingos, orientuotos į užimtumą ir suteikia papildomų galimybių rasti tinkamą darbą (aukštos kokybės darbo vietą), taigi, didina užimtumo saugumą. Todėl svarbu ne tik pasiūlyti „tinkamo“ lygmens kompensacijas, bet ir užtikrinti, kad jos padėtų išlaikyti reikiamą gyvenimo lygį, išliktų tvarios ir būtų susietos su aktyvinimo strategijomis ir aukštos kokybės užimtumo paslaugomis.

3.5.4

EESRK jau anksčiau yra pabrėžęs lyčių lygybės svarbą (18). Turėtų būti įgyvendinamos priemonės, padedančios suderinti profesinę veiklą, asmeninį ir šeiminį gyvenimą, bei priemonės, suteikiančios galimybes moterims ir vyrams išnaudoti profesinį potencialą ir tapti ekonomiškai nepriklausomiems. EESRK ragina Europos lyčių lygybės institutą stebėti lankstumo ir užimtumo garantijų derinimą lyčių aspektu.

3.5.5

Geografinis ir profesinis darbuotojų mobilumas yra būtinosios priemonės, skirtos užtikrinti veiksmingas darbo rinkas ir mažinti darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimą, mažinant kliūtis tam tikruose sektoriuose ir profesijose. Geografinis judumas gali prisidėti prie darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencijos, nukreiptos „į viršų“. Be to, geografinis ir profesinis judumas taip pat daro reikšmingą poveikį augimo ir užimtumo rodikliams. Pastaraisiais metais valstybės narės, kuriose judumo rodikliai aukščiausi, taip pat užregistravo spartaus ekonominio augimo ir žemus arba gerokai mažesnius nedarbo rodiklius. Tai rodo judumo rodiklių ir ekonomikos ir darbo rinkos efektyvumo sąsają.

3.6.1

EESRK pabrėžia socialinio dialogo ir socialinių partnerių aktyvaus dalyvavimo visuose atitinkamuose lankstumo ir užimtumo garantijoms skirtų priemonių rengimo ir įgyvendinimo lygiuose svarbą (19). Kaip EESRK pabrėžė savo ankstesnėje nuomonėje, bet kokiai diskusijai dėl lankstumo ir užimtumo garantijų būtinas darbo santykių sistemų stiprinimas Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

3.6.2

Lankstumo ir užimtumo garantijų derinimui reikia pasitikėjimo ir plataus suinteresuotų subjektų dialogo, visi turi būti pasirengę prisiimti atsakomybę už pokyčius siekdami socialiniu požiūriu suderintos įvairių sričių politikos. Tai taip pat apima galimybes stebėti ir įvertinti įvairių sričių politikos įgyvendinimą ir rezultatus.

3.6.3

Pilietinė visuomenė taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijas. Socialinės NVO teikia būtinas paslaugas asmenims, kuriems gresia pavojus, arba yra atskirti nuo visuomenės, ir prisideda prie šeiminio gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo. Švietimo asociacijos skatina ir suteikia galimybes mokytis visą gyvenimą suaugusiesiems. Organizuota pilietinė visuomenė gali padėti didinti darbo kokybę ir mažina sunkumus, su kuriais susiduria pažeidžiamiausios grupės, patiriančios diskriminaciją Europos darbo rinkoje, pvz., jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, moterys, migrantai, neįgalieji.

4.1

EESRK ragina Komisiją įvertinti pateiktas įvairias pozicijas ir nuomones dėl Komisijos komunikato ir kitus pastarojo meto pokyčius. Valstybėms narėms ir socialiniams partneriams taip pat tenka vaidmuo formuojant lankstumo ir užimtumo garantijų sąvoką jas įgyvendinant. Tai būtina, nes lankstumo ir užimtumo garantijos kaip kriterijus naudojamos vertinant valstybių narių nacionalines reformų programas.

4.2

Valstybės narės, įtraukdamos bendrus principus į savo nacionalines reformų programas, nurodo nacionalinį įvairių sričių politikos derinį atsižvelgiant į sąlygas ir nusistovėjusią praktiką; EESRK skatina Komisiją stebėti visą procesą ir sukurti keitimosi gerąja patirtimi ir lyginamosios analizės platformą, kurioje galėtų dalyvauti ir socialiniai partneriai bei organizuota pilietinė visuomenė. Todėl EESRK palankiai vertina tyrimą „Misija: lankstumo ir užimtumo garantijos“ (angl. Mission for Flexicurity), kurį pradėjo Komisija.

4.3

EESRK remia aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą visuose lankstumo ir užimtumo garantijoms skirtų priemonių rengimo ir įgyvendinimo etapuose. EESRK jau anksčiau pabrėžė, jog būtina, kad „socialinis dialogas būtų intensyvus ir gyvybingas ir jame aktyviai dalyvautų socialiniai partneriai, kurie galėtų derėtis, daryti įtaką ir prisiimti atsakomybę už darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sąvokos apibrėžtį, jos sudedamąsias dalis ir jos pasekmių įvertinimą“ (20).

4.4

Abipusis visų dalyvių pasitikėjimas yra labai svarbus. Organizuota pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį didinant pasitikėjimą ir padedant įžengti į darbo rinką tiems, kurie yra labiausiai nuo jos nutolę.

4.5

Svarbi išankstinė lankstumo ir užimtumo garantijų sąlyga yra tvirta makroekonomikos politika, skatinanti užimtumo augimą ir palankią verslo aplinką, padedančią išnaudoti ir vystyti visą augimo potencialą.

4.6

EESRK ragina valstybes nares ir ES sukurti ir išlaikyti prisitaikymą skatinančią paprastą, skaidrią ir patikimą teisinę bazę, stiprinti darbuotojų teises, jas gerbti, dėl jų galėti kreiptis į teismą ir visoje ES skatinti tvirtą kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo teisinį pagrindą įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijas. Visų lankstumo ir užimtumo garantijų modelių pagrindas yra politika, pajėgi užtikrinti aukštą socialinės apsaugos lygį, prisiimti atsakomybę tinkamai finansuojant viešąsias paslaugas ir užtikrinti tvirtą kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo teisinę sistemą. Svarbus šios sistemos pagrindas — skaidrūs ir nuspėjami TDO darbo standartai ir ES teisės aktai.

4.7

Bendros socialinės sistemos gali padidinti judumą, nes jos suteikia garantijų, kad darbuotojai nenukentės susidūrę su pokyčiais, turinčiais įtakos jų darbo vietai. Svarbu laikytis nacionalinių ir ES taisyklių dėl informavimo ir konsultavimosi, kad būtų galima numatyti pokyčius ir sumažinti jų pasekmes. EESRK ankstesnėje nuomonėje siūlė peržiūrėti direktyvą dėl Europos darbų tarybų (21), o Komisija neseniai pradėjo antrąjį konsultacijų, kurios suteikia socialiniams partneriams galimybę pradėti derybas prieš numatytą galiojančių teisės aktų peržiūrą, etapą. Komitetas taip pat ragina Tarybą ir Komisiją pabandyti išspręsti vis dar nagrinėjamų socialinės srities teisės aktų klausimą.

4.8

EESRK pabrėžia, kaip svarbu skirti ekonominių išteklių lankstumo ir užimtumo garantijų derinimui. Jei įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijas nebus investuojama į institucijų stiprinimą, aktyvi darbo rinkos politika ir mokymasis visą gyvenimą nesukurs aukštos kokybės darbo rinkos. Tai apimtų garantijų išplėtimą įtraukiant nesaugias darbo vietas. Įgyvendinant politikos priemones daugiausia dėmesio reikėtų skirti moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių integravimui į darbo rinką. Lankstumo ir užimtumo garantijos turi būti įgyvendinamos taikant visaapimantį ir nuoseklų požiūrį. Šiuo požiūriu labai svarbu skirti atitinkamus išteklius Europos fondams, pavyzdžiui, Europos socialiniam fondui (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondui (ERPF).

4.9

EESRK pabrėžia, kad visų susijusių sričių politikos priemonės turi viena kitą stiprinti. Augimas, darbo vietos, socialinė sanglauda ir aplinka yra vienodai svarbios ir viena nuo kitos priklausančios sritys. Tvarus augimas priklauso nuo aukštesnių gerovės siekių ir geresnės aplinkos.

4.10

EESRK nori, kad būtų taikomas integruotas ir daugialygmenis požiūris. Atsižvelgiant į daugialypį lankstumo ir užimtumo garantijų pobūdį, svarbu siekti skirtingų politikos lygių integracijos. Problemai spręsti skirta nuoseklesnė politika ir didesnė įvairių dalyvių ir lygių sąveika yra būtinos, kad būtų pagerinta ekonominė ir socialinė sanglauda.

4.11

EESRK mano, kad būtina atsižvelgti į naujus pavojus ir nustatyti lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį. Dėl globalizacijos kils daugiau pavojų darbuotojams ir įmonėms. Būtina atsižvelgti į šiuos naujus pavojus siekiant priimti globalizacijos iššūkius. Svarbu skatinti darbo judumą teigiamomis, aukštos kokybės priemonėmis investuojant į žmones ir gerinant teisių perkėlimo galimybes.