30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/1

1.1

Komitetas tvirtai remia iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti tvarios gamybos ir vartojimo Bendrijos politiką, visiškai integruotą į kitas Bendrijos politikos sritis. Komitetas pageidautų, kad būtų siekiama:

1.2

Komitetas rekomenduoja, remiantis aiškiais ekologiniais kriterijais, rodikliais ir normomis, paliekančiomis galimybių naujovėms ir tobulinimui, patvirtinti sąvokų „ekologiškas produktas ir paslauga“ ir „ekologiškas vartojimas“, atitinkančių tvaraus vystymosi ir tvaraus vartojimo principus, apibrėžtis, kurios būtų taikomos visoje ES ir pripažįstamos tarptautiniu mastu.

1.3

Komitetas ragina Europos pramonės, platinimo ir paslaugų sistemų atstovus aiškiai įsipareigoti vadovautis kompleksiškumo ir pritaikymo atskiriems sektoriams principais, taip pat pasitelkiant laipsnišką kontroliuojamų tikslų įgyvendinamą: laikantis šių principų taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tris svarbiausius tvarumo veiksnius – ekologinį, ekonominį ir socialinį. Ekologinių reikalavimų reikėtų laikytis nuo pat to momento, kai produktas tik kuriamas, numatant jų laikytis ir visą produkto naudojimo ar gyvavimo ciklą, nuolat keliant kokybės, naujovių ir vartotojų pasitenkinimo kartelę.

1.4

Komitetas rekomenduoja įmonėms, valstybinėms ir privačioms įstaigoms dažniau drauge naudotis turimomis Bendrijos ir valstybių narių priemonėmis, kad būtų atliekama kuo daugiau ekologiškų technologijų ir produktų mokslinių tyrimų.

1.5

Komitetas pabrėžia, kad reikia stiprinti ir spartinti techninį ekologiškų produktų ir gamybos procesų standartizavimą.

1.6

Komitetas ragina visoje vidaus rinkoje tiksliau apibrėžti ekologiškų produktų ženklinimo sistemų kriterijus ir dar labiau suvienodinti minimalius reikalavimus. Tuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai galėtų sąžiningomis sąlygomis priimti ekologiškus sprendimus, kad visoje ES būtų taikoma vienoda kontrolė ir kad būtų laikomasi laisvo tikrai ekologiškų produktų judėjimo principo. Reikėtų plačiau populiarinti Europos ekologinį ženklą („Gėlę“), kuris galėtų būti naudojamas drauge su nacionalinėmis ir atskirų sektorių ženklinimo sistemomis.

1.7

Komitetas mano, kad svarbu stiprinti aplinkos valdymo sistemų kaip produkto aspektą, kad jos būtų labiau populiarinamos tarp gamintojų ir platintojų ir geriau suderintos su vietos valdžios institucijų administravimo sistemomis, kad tos sistemos geriau sąveikautų su kitomis tvaraus vystymosi skatinimo priemonėmis.

1.8

Komiteto manymu, reikia remti EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) sklaidą. Tai galima pasiekti finansinėmis ir mokestinėmis priemonėmis, administraciniu racionalizavimu, reklamos ir rinkodaros iniciatyvomis, pripažįstant EMAS kokybės standartu, taip pat ir tarptautiniu mastu, ir patvirtinant priemones, kuriomis mažosioms įmonėms būtų padedama šią sistemą laipsniškai įdiegti.

1.9

Svarbiausia, kad produktas būtų vertinamas žvelgiant į visumą, t. y. remiamasi ne vien ekologiniais kriterijais, bet ir kitais svarbiais aspektais: finansine nauda vartotojams ir gamintojams, sauga, funkcionalumu ir saugumu sveikatai, racionaliu išteklių ir medžiagų naudojimu, logistika, novatoriškomis savybėmis, rinkodara, produkto galimybėmis išplėsti vartotojo pasirinkimo spektrą, produkto gyvavimo ciklu ir socialiniais aspektais.

1.10

EESRK rekomenduoja skatinti plėsti ekologiškus viešuosius pirkimus. Tai geriausia padaryti apibrėžiant technines ekologiškų produktų savybes pradedant nuo palankiausių aplinkai, produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo sąnaudas įtraukiant į jo specifikacijas, internete sukuriant specialią duomenų bazę, atnaujinant EB viešųjų pirkimų direktyvas į jas įtraukiant nuorodas apie standartus, aplinkos valdymo sistemas, ekologinius ženklus ir ekologinį projektavimą, galiausiai paskelbiant nacionalinius veiksmų planus ekologiškiems pirkimams skatinti.

1.11

Komitetas norėtų priminti, kaip svarbu EB sutarties 153 straipsnį naudoti kaip teisinį pagrindą, kadangi jis geriausiai tinka užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat vartotojų teisę laiku gauti išsamią, teisingą, tinkamą, visapusišką ir savalaikę informaciją.

1.12

Komitetas teigia, kad vienas galimų savireguliavimo būdų – sukurti elgesio kodeksą, kaip numatyta Direktyvoje 2005/29/EB, kad būtų išvengta netinkamo teiginių apie ekologiškumą naudojimo reklamoje ir kad visais atvejais būtų išvengta klaidinančios reklamos. Šį būdą reikėtų derinti su ekologiniais mokesčiais ir reguliavimu. EESRK rekomenduoja, kad apie ekologiškumą bylotų patikimas ir atpažįstamas ženklas.

1.13

Komitetas taip pat norėtų, kad kartu su visiems prieinamais teismo procesais būtų įvardytos ir neteisminės vartotojams skirtos kontrolės ir konfliktų sprendimo įstaigos, kurios būtų lanksčios, dirbtų veiksmingai, ekonomiškai ir patikimai, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi produktų ekologiškumo normų ir kad į rinką pateikiami produktai atitinka ekologinio tvarumo reikalavimus.

1.14

Žinodamas teisinius vartotojams pateiktinai informacijai taikomų reikalavimų ir tvariems produktams taikomų reikalavimų skirtumus, Komitetas teigia, kad skubiai reikia pradėti kurti vieną bendrą gerai apibrėžtą sistemą, kurią galėtų įkūnyti Europos chartija dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje.

2.1

Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos tikslas (1) – skatinti tik nedidelį poveikį aplinkai darančius produktus ir teikti vartotojams tikslią ir moksliškai pagrįstą informaciją. Šis ženklas nesuteikiamas maistui ir gėrimams, farmaciniams produktams, medicinos prietaisams (2), pavojingiems arba toksiškiems produktams ar medžiagoms (3).

2.1.1

Ekologiškų produktų projektavimas, gamyba, platinimas ir vartojimas – sudėtinė Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje išdėstytų Bendrijos aplinkosaugos politikos tikslų ir prioritetų, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2010 m., dalis (4). Šioje programoje, apie kurią Komitetas jau keletą kartų pateikė savo nuomonę, išsamiai aprašyti priemonių planai, kuriais norima prisidėti prie tvaraus vystymosi strategijos kūrimo.

2.1.2

Iš svarbiausių Bendrijos iniciatyvų šioje srityje reikėtų išskirti integruotą produktų politiką (IPP) (5), apie kurią Komitetas jau paskelbė nuomonę (6); ši politika skirta visiems poveikį aplinkai turintiems produktams ir paslaugoms.

2.1.3

Kad integruota produktų politika būtų veiksminga, reikia skatinti gamintojus gaminti ekologiškesnius produktus, o vartotojus – juos pirkti. Šiam tikslui pasiekti galima panaudoti šias priemones:

2.1.4

Kitas žingsnis į priekį buvo padarytas energiją naudojantiems produktams pradėjus taikyti naują ekologinio projektavimo reikalavimų sistemą, reglamentuojamą 2005 m. pagrindų direktyva (8).

2.1.5

Kalbant apie įgyvendinimą, pagrindų direktyvoje numatyta, kad pirmosios taisyklės įsigalioja 2008 m. 20 produktų grupių (įskaitant apšvietimą, kompiuterių sistemas ir skalbimo mašinas) apimančios priemonės šiuo metu nagrinėjamos, o 14 iš jų (įskaitant susijusias su gatvių ir biurų apšvietimu) turėtų būti parengtos iki 2008 m. pabaigos. Kitas priemones, pavyzdžiui, susijusias su namų apšvietimo sistemomis, ketinama parengti 2009 m.

2.1.6

Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (9) išdėstytos penkios prioritetinės strateginių veiksmų sritys: geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus, vykdant kitų sričių politiką atsižvelgti į aplinkosaugą, veikti drauge su rinka, suteikti žmonėms galimybių padedant jiems keisti savo elgesį ir palankiai vertinant jų poreikius, atsižvelgti į aplinką priimant sprendimus dėl regioninio žemėnaudos planavimo ir valdymo.

2.1.7

Apskritai 2006 m. Europos Vadovų Tarybos pakeistoje Europos tvaraus vystymosi strategijoje tvari gamyba ir vystymasis apibrėžiami kaip vieni svarbiausių iššūkių, kuriuos reikia įveikti, ekonominį ir socialinį vystymąsi orientuojant taip, kad jis būtų suderinamas su ekosistema.. Strategijoje taip pat siūlomas naujas šios srities veiksmų planas.

2.1.8

2007 m. strategijos vykdymo ataskaitoje (10) matyti, kad tvarų vartojimą ir gamybą apskritai sunku patikimai įvertinti. Nors į rinką pateikiamų tvarių produktų ir paslaugų skaičius sparčiai auga, prognozuojama, kad išlaidos energijai per metus sumažės maždaug 60 mlrd. EUR, tačiau ekologiniu ženklu pažymėtų produktų dar gana mažai, mažai ir EMAS sistemoje užregistruotų įmonių. Tik 10 valstybių narių patvirtino nacionalinius ekologiškų viešųjų pirkimų planus ir tik 21 iš jų užbaigė aplinkosaugos technologijų veiksmų plano (ETVP) įgyvendinimo gaires (11).

2.2

Vis dėlto techninio standartizavimo srityje jau prieš kurį laiką rengiant techninius standartus pradėta atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, sukuriant Europos standartizacijos komiteto (CEN) aplinkosaugos sistemą, kuria šio komiteto techniniai organai remsis rengdami ekologines specifikacijas. Kai standartas nustatomas pagal naująjį principą, tai reiškia, kad reikalaujama ir atitikties svarbiausiems atitinkamų Europos direktyvų reikalavimams. Dar toliau šioje srityje pasistūmėta patvirtinus ISO 14001 ekologinio sertifikavimo sistemą.

2.3

2007 m. spalio 10 d. Europos aplinkos agentūra paskelbė ketvirtąją Europos aplinkos ataskaitą (12), kurioje visas skyrius skiriamas tvariam vartojimui ir gamybai.

2.4

Be to, Komisijos 2007 m. metinėje ataskaitoje dėl pažangos įgyvendinant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pabrėžiama klimato kaitos, ekologinių naujovių, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos rinkų svarba.

2.5

Galiausiai Briuselio Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. ypač daug dėmesio skyrė aplinkos ir klimato kaitos klausimams. 2007 m. vasario mėn. Aplinkos Ministrų Taryba pabrėžė, kad ES tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija viena kitą papildo ir kad Lisabonos strategija labai prisideda prie prioritetinio Tvaraus vystymosi strategijos tikslo įgyvendinimo, ir kartu priminė, kad visų sričių politikoje būtina atsižvelgti į aplinkosaugą. Šią bendrą kryptį tvirtai pabrėžė ir 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba (13).

2.6

Vienas iš svarbiausių Komisijos 2008 m. darbo programos (14) tikslų neabejotinai yra siekis, kad piliečiai taptų Europos projekto objektu, pirmiausia įvertinant padėtį visuomenėje ir kartu peržiūrint vidaus rinkos sistemą, nuolat prisimenant, kad Europos visuomenė turi gauti kuo daugiau naudos iš bendrosios rinkos.

2.7

Komitetas dažnai ragino teisiniu pagrindu (15) naudoti EB sutarties 153 straipsnį, kadangi juo siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir įtvirtinti jų teisę laiku gauti išsamią (16), teisingą, tinkamą, visapusišką ir savalaikę informaciją.

2.7.1

Antrinės teisės atveju vartotojų teisės gauti informaciją reglamentuojamos Direktyva 2005/29/EB (17) dėl nesąžiningos komercinės veiklos, galinčios pakenkti vartotojų ekonominiams interesams. Šios direktyvos priede išvardyta komercinė veikla, galinti būti laikoma nesąžininga nevertinant kiekvieno atskiro atvejo, pvz., „patikimumo ženklo, kokybės ženklo ar lygiaverčio ženklo nurodymas, negavus reikalingo leidimo“.

2.8

Vis dėlto Komitetas yra įsitikinęs, kad pagrindinius vartotojams pateiktinai informacijai ir tvariems produktams taikomus reikalavimus reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai gana nenuoseklūs, ir mano, kad svarbu parengti Europos chartiją dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje.

2.8.1

Jeigu šios chartijos įgyvendinimo rezultatai ir Direktyvoje 2005/29/EB numatyti savireguliavimo kodeksai pasirodytų esą nepakankami, Komitetas mano, kad reikėtų ištirti kitas galimybes, pvz., taikyti išsamesnį derinimą arba sukurti specialią veikiančią Bendrijos sistemą.

3.1

Komitetas teigia, kad iš pradžių būtina aiškiai ir tiksliai apibrėžti sąvokas „tvarus produktas“, „tvarus projektavimas, gamyba ir platinimas“ ir „tvarus vartojimas“, kad būtų galima stebėti, kaip visoje ES ir Europos ekonominėje erdvėje laikomasi Bendrijos teisinių, administracinių ar savanoriškų sistemų nuostatų, kuriose reglamentuojant įvairias nacionalinio ir regioninio lygmens sritis naudojamos šios apibrėžtys.

3.2

Šios visuotinai tarptautiniu lygmeniu priimtos apibrėžtys nėra nekintamos. Jos nuolat tobulinamos. Vis dėlto, Komiteto nuomone, jas reikia sukonkretinti panaudojant:

3.2.1

Komitetas teigia, kad pirmiau nurodytos siūlomos apibrėžtys, papildytos deramais rodikliais ir standartais, yra būtinos, norint užtikrinti veiksmingą Bendrijos politiką, kurią taikant informuotų vartotojų sprendimai ir elgesys pasižymėtų tvarumu, o gamybos procesų metu būtų rūpinamasi aplinka.

3.3

Kaip pabrėžė pati Komisija, „Europos pramonė jau turi galimybę pasinaudoti savo tvirta padėtimi aplinkos technologijomis grindžiamų naujų produktų, paslaugų ir procesų rinkose. Be to, Europos bendrovėms vis svarbesnis tampa aplinkosaugos veiksmingumas, kurį jos įtraukia į savo įmonių socialinės atsakomybės modelius“ (21).

3.3.1

Komitetas pritaria trims šios politikos vystymo sritims: anglies dvideginio kiekį mažinančių ir energijos vartojimo požiūriu efektyvių technologijų, produktų ir paslaugų kūrimo ir komercializavimo skatinimui; dinamiškos vidaus rinkos sukūrimui; pasaulinių anglies dvideginio kiekį mažinančių ir energijos vartojimo požiūriu efektyvių technologijų, produktų ir paslaugų rinkų kūrimui.

3.3.2

Komitetas primena neseniai paskelbtoje nuomonėje išdėstytą savo poziciją, jog „aukščiausi mokslo ir technikos laimėjimai ir jų pavertimas įmonėse konkurencinga ekonomikos jėga yra lemiamos sąlygos, galinčios užtikrinti mūsų ateitį, ypač susijusią su energetika ir klimato problemomis, išlaikyti ir gerinti dabartinę mūsų padėtį pasaulyje, kad plėtotume Europos socialinį modelį, o nepažeistume jo“ (22).

3.3.3

Komiteto nuomone, reikia vadovautis didesnio kompleksiškumo principu, kad būtų galima įveikti sunkumus ir kliūtis bendram ir koordinuotam visų galimų finansinių priemonių (23) panaudojimui Europos, valstybių narių, regioninio, vietos lygmeniu ir atskirų subjektų lygiu, siekiant kurti švarias ir ekonomiškas technologijas novatoriškus taikymo būdus ir taip vystyti dideliu tvarumu pasižyminčius procesus, produktus ir paslaugas.

3.3.4

Komitetas mano, kad reikalinga koordinavimo ir techninės pagalbos Bendrijos iniciatyva, kurią vykdytų keletas generalinių direktoratų. Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų stengiamasi gerinti bendrą turimų Bendrijos, Europos ir valstybių narių priemonių naudojimą, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės srityje tiek įmonės, tiek valstybinės ir privačios įstaigos aktyviau vykdytų aplinkosaugai skirtus mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą.

3.3.5

Kaip jau ne kartą teigė Komitetas (24), Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas, būtina sumažinti įmonių (ypač MVĮ) veiklą stabdantį biurokratizmą ir taip atskleisti ekonomines ir socialines jų galimybes, kad šiomis galimybėmis pasinaudojant būtų tvariai modernizuojamos gamybos ir organizacinės sistemos bei struktūros.

3.4

Siekdama išplėsti ekologišką gamybą 1997 m. ES pradėjo taikyti ekologinio produktų ženklinimo sistemą. Ją imta taikyti ir paslaugoms. Ji taip pat apima produktų ir paslaugų grupių ženklinimą pagal daugelį kriterijų sudarytais valstybiniais ženklais (25).

3.4.1

Komitetas teigia, kad dėl šios padėties gamintojams, o dar labiau Europos vartotojams, gali kilti painiava. Atsakas į tai – racionalizuota minimalių bendrų Europos lygmeniu nustatytų kriterijų sistema, kurioje būtų reikalaujama, kad nepriklausoma sertifikavimo įstaiga registruotų ir tikrintų ženklus.

3.4.2

Ženklinimas Europos lygmeniu neturėtų konkuruoti su dažnai vartotojui geriau už europinius pažįstamais nacionaliniais ir sektorių ženklais, tačiau turėtų juos papildyti. Be to, tarptautiniu lygiu turėtų būti koordinuojami sėkmingai naudojami ženklai, pvz., „Energy Star“.

3.4.3

Būtina, kad ženklais būtų pasitikima, kad jie įkvėptų pasitikėjimą vartotojui. Dėl šios priežasties, tokių ženklų nustatymo standartai ir rinkos stebėsena turėtų būti patikėti visiems suinteresuotiems subjektams, kad taip tie ženklai įgytų daugiau patikimumo.

3.4.4

Galbūt reikėtų apsvarstyti galimybę ženklinti produktus ar paslaugas taip, kad būtų matyti jų paliekamas anglies pėdsakas.

3.5

Savanoriškoje EMAS sistemoje norintys pademonstruoti savo pasiryžimą padidinti savo veiklos ekologiškumą gali rinktis Bendrijos ekologinio valdymo ir ekologinio audito sistemą, tuo parodydami norą laikytis ekologinių standartų ir pasiryžimą įdiegti ekologinio valdymo sistemą. Komiteto nuomone, patvirtinus ISO standartą 14001 bus galima sustiprinti ekologinio valdymo schemų kaip produktų aspektą, kad jos taptų populiaresnės tarp gamintojų ir platintojų, būtų pritaikytos vietos valdžios institucijose administruojamiems procesams ir taptų atviresnės sąveikai su tvaraus vystymosi skatinimo priemonėmis.

3.5.1

Anot Komiteto, verta remti EMAS sklaidą finansinėmis, mokestinėmis, racionalizavimo ir administravimo priemonėmis, reklamos ir rinkodaros iniciatyvomis ir pripažįstant EMAS kokybės standartu, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, pasiūlant MVĮ galimybę laipsniškai jį įdiegti, taip pat ir įvairių pramonės sektorių branduolių lygmenyje.

3.6

Komitetas mano, kad gyvybiškai būtina sukurti ekologišką rinką produktams ir paslaugoms, panaudojant įvairias pasiūlai skirtas paskatas ir priemones, kuriomis būtų skatinamos inovacijos, o paklausos atžvilgiu teikiant vartotojams reikiamą informaciją arba skatinant juos pirkti ekologiškesnius produktus.

3.6.1

Siekiant, kad vidaus rinka taptų konkurencinga, produktai turėtų būti vertinami ne vien pagal ekologinius kriterijus, bet ir remiantis kitais svarbiais aspektais: ekonomine nauda vartotojams ir gamintojams, sauga, funkcionalumu, išteklių panaudojimu, logistika, rinkodara, produkto savybėmis sveikatos ir inovacijų požiūriu, produkto galimybėmis išplėsti vartotojų pasirinkimo spektrą, produkto gyvavimo ciklu ir jo šalinimu ir galiausiai socialiniais aspektais.

3.6.2

Tiesiog būtina iš tikrųjų pasiryžti remti mokslinius tyrimus ir vystymąsi bei inovacijas ekologiškos gamybos ir ekologiškų paslaugų sektoriuje.

3.7

Komiteto nuomone, Europos standartizacijos komitetas (CEN), Elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį produktų ekologinio tvarumo linkme plėtojant techninio standartizavimo procesą (26).

3.7.1

Komitetas jau yra pabrėžęs, kad „techninių aplinkosauginių standartų naudojimą reikia skatinti ne sprendimais iš viršaus žemyn, bet verčiau priimant daugiau ekologiškų gaminių, orientuojant kaip galima geriau piliečių ir vartotojų poreikius“ (27).

3.8

Valstybės sudaromų sutarčių srityje svarbu išskirti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (28) ir Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl viešiesiems pirkimams taikomų Bendrijos teisės aktų ir galimybių integruoti aplinkos apsaugos aspektus į viešuosius pirkimus (29).

3.8.1

Komitetas teigia, kad viešųjų pirkimų sektorius, kuriam tenka maždaug 16 proc. Bendrijos BVP, yra labai svarbus skatinant ekologiškesnių produktų platinimą. Komitetas taip pat ragina imtis priemonių skatinti perkančiąsias institucijas pasinaudoti ekologiškų viešųjų pirkimų srityje turimomis galimybėmis.

3.8.2

2006 m. galutinėje ataskaitoje dėl ekologiškų viešųjų pirkimų Europoje (30) išvardijamos pagrindinės kliūtys šiems pirkimams paplisti: didelė ekologiškų produktų kaina, ypač nesant rodiklių apie gyvavimo ciklo sąnaudas, ekologinių žinių trūkumas, pakankamos ir lengvai prieinamos elektroninės duomenų bazės nebuvimas, nepakankamai aiškūs pirkimų kriterijai ir specifikacijos, neaiški ekologiško produkto apibrėžtis ir tokiems produktams taikytini standartai, nepakankama valdymo ir politinio lygmens parama, informavimo ir mokymo priemonių trūkumas.

3.8.3

Todėl Komitetas rekomenduoja apibrėžti tvirtus ekologiškų produktų kriterijus, patikslinant visas reikiamas ekologines specifikacijas, įtraukti į specifikacijas produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo išlaidas, sukurti „Europos ekologiškų viešųjų pirkimų duomenų bazę“ (31), į EB direktyvas dėl viešųjų pirkimų įtraukti ISO standarto 14004 reikalavimus, aplinkos valdymo sistemas — EMS, nuorodas į ekologinį ženklą ir ekologinį projektavimą, visuomenę informuoti apie nacionalinius ekologiškų viešųjų pirkimų veiksmų planus, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį aplinkai turintiems produktams.

3.9

Visoje Europoje populiari ir „sąžiningos prekybos“ sąvoka. EESRK jau kurį laiką labai domisi sąžininga prekyba ir etiška prekyba. Apie tai išsamiai kalbėta nuomonėje REX/196 (32). Komiteto nuomone, ši prekyba — būtina tvaraus vartojimo sąlyga.

3.10

Svarbiausias tvaraus vartojimo aspektas – švietimas ir EESRK primygtinai reikalauja, kad jis būtų pradėtas dar mokykloje. Vartotojams turi būti sudaryta galimybė nedelsiant gauti informaciją apie pasirinktus produktus, paslaugas ir galimą jų poveikį aplinkai. Taip pat svarbu, kad ši informacija būtų teikiama taip, kad vartotojams ji būtų įdomi ir todėl lengvai įsimenama ir suvokiama.

3.11

EESRK mano, kad tvarią gamybą ir vartojimą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai turėtų būti suderinti ir supaprastinti, kad ir vartotojams, ir gamintojams jie būtų lengviau suvokiami ir prieinami. „Principas“ mažiau, bet geresnių teisės aktų „kartu mažinant teisės aktų skaičių turi būti įgyvendintas priimant bendrus suderintus aplinkos apsaugos teisės aktus, kurie užtikrintų teisinį tikrumą ir skaidrumą prisitaikant prie pramonės permainų ir kuriuose dėmesys būtų sutelktas į geresnę išteklių bei aplinkos apsaugą ir aplinką tausojančių, konkurencingų technologinių naujovių taikymą pasaulio rinkose.“ (33).

3.12

Ekologiškų produktų srityje verta aktyviau taikyti Bendrijos priemones, kuriomis siekiama uždrausti klaidinančią reklamą ir nesąžiningą komercinę veiklą  (34): sąvokos „eko“ ir „bio“ dažnai paprasčiausiai naudojamos kaip rinkodaros priemonės, siekiant parduoti daugiau produktų ir paslaugų, kurios iš tiesų nesiskiria nuo kitų ir neturi jokios papildomos vertės.

3.12.1

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad savireguliavimui būtų naudinga parengti Direktyvoje 2005/29/EB nurodytus elgesio kodeksus, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam ekologiškumo sąvokos naudojimui reklamoje. Šiuo atveju būtų galima taikyti tokius kriterijus:

3.12.2

Komiteto nuomone, turėtų būti skatinamos lanksčiai, veiksmingai ir ekonomiškai veikiančios neteisminės vartotojų reikalų priežiūros ir arbitražo įstaigos, galinčios patikimai užtikrinti, kad produktai atitinka ekologines normas ir kad rinkoje esantys tvarūs produktai atitinka vartotojų pasirinkimą lemiančius ekologinio tvarumo reikalavimus. Tai neturėtų pakeisti visiems prieinamų teisminių procedūrų.

3.13

Komitetas mano, kad ypač svarbu, jog Europos chartijoje dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje būtų ginamos vartotojų teisės vartoti ekologiškus produktus. Tokioje chartijoje reikėtų nurodyti, kad:

3.13.1

Turint omenyje šio klausimo svarbą, EESRK siūlo organizuoti konferenciją, skirtą Europos chartija dėl tvaraus vartojimo ir gamybos vidaus rinkoje, dalyvaujant Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/8

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą taikyti naujas informacines ir ryšių technologijas siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programa (toliau – KGPA programa) gali būti viena iš priemonių, kurią taikant būtų galima veiksmingai ir pirmiausia užtikrinti ne tik vyresnio amžiaus, bet ir kitų šiuo metu dėl sveikatos priežasčių savo namuose gyventi negalinčių žmonių gyvenimo kokybę.

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad moksliškai tiriant ir plėtojant informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) pirmiausia būtinai reikėtų labai gerai suprasti, išnagrinėti ir tenkinti naudotojų poreikius. Todėl reikėtų laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“ ir pirmiausia išsiaiškinti naudotojų poreikius, paskui atlikti jais pagrįstus atitinkamus mokslinius tyrimus ir plėtoti technologijas.

1.3

EESRK mano, kad vieni svarbiausių KGPA programos suinteresuotų subjektų bus galutiniai šių technologijų naudotojai. Todėl svarbu suvokti ne tik šių žmonių poreikius, bet ir juos paruošti naudotis šiomis technologijomis bei įtraukti juos į tokių technologijų kūrimo ir bandymo procesą.

1.3.1

Komiteto nuomone, dar ir dėl šios priežasties Europos Sąjungos mokymosi visą gyvenimą ir integracijos politika yra tokia svarbi. Todėl Komitetas mano, kad Komisija šiai politikai ir KGPA programai turėtų taikyti integruotą požiūrį.

1.4

EESRK mano, kad akivaizdu, jog šioje programoje labiau nei kitose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose pirmiausia dėmesys kreipiamas į žmones. Tai, be abejo, mokslinių tyrimų programa, bet joje nagrinėjamos socialinės aplinkybės, kurios labai dažnai atsiranda sudėtingu gyvenimo laikotarpiu.

1.5

Kaip jau minėta ir aprašoma toliau, EESRK mano, kad šiuo metu įgyvendinant KGPA programą daugiausia dėmesio reikėtų skirti keturiomis sritims: naudotojų poreikiams, naudotojų saugai, sveikatos ir socialinėms organizacijoms (įskaitant asociacijas, kurios atstovauja kvalifikuotiems šių sektorių darbuotojams) ir naudotinoms technologijoms.

1.6

EESRK pabrėžia, kad laikantis tarptautinių gairių būtų deramai atsižvelgiama į etikos ir privatumo klausimus. Todėl siūlo tokius klausimus nagrinėti Komisijos komunikate.

2.1

Komisijos pasiūlymu siekiama konkrečių tikslų:

2.2

Šis pasiūlymas papildo Komisijos vykdomą oraus senėjimo informacinėje visuomenėje veiksmų planą. Šis veiksmų planas labai reikšmingas nagrinėjant socialinius ir ekonominius klausimus, su kuriais Europa susiduria vykstant demografiniams pokyčiams. Manoma, kad 65–80 metų amžiaus gyventojų skaičius 2010–2030 m. (1) Europoje padidės beveik 40 proc. IRT laikomos priemonėmis, kurias taikant galima gerinti gyvenimo kokybę šiuo gyvenimo laikotarpiu, didinti nepriklausomumą ir išsaugoti geresnę sveikatą.

2.3

Komisija ketina pradėti šešerių metų Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programą, papildančią pagal 7-ąją bendrąją programą plėtojamas senėjimui palengvinti skirtas IRT bei Konkurencingumo ir inovacijų programą. 2008–2013 m. KGPA programai lygiomis dalimis iš Bendrijos ir valstybių narių fondų bus skirta apie 300 mln. eurų.

2.4

KGPA programos teisinį pagrindą sudaro Sutarties 169 straipsnis. Pagal 169 straipsnį Europos Bendrija turi teisę dalyvauti keleto valstybių narių bendrai vykdomose mokslinių tyrimų programose ir nacionalinių programų įgyvendinimo struktūrose. KGPA programai parinktas būtent šis teisinis pagrindas siekiant, kad sutelkus tarpvalstybinę patirtį šios srities moksliniai tyrimai taptų veiksmingesni, kad valstybės narės prisidėtų iš dalies finansuodamos šiuos tyrimus, siekiant užtikrinti darnų požiūrį šiuo klausimu Europos lygmeniu ir tinkamą senėjimui palengvinti skirtų tarpusavyje susijusių IRT plėtrą vidaus rinkoje.

3.1

Komisija pasiūlyme nurodo ankstesnę iniciatyvą pagal 169 straipsnį – Europos ir besivystančiųjų šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje iniciatyvą dėl klinikinių tyrimų Afrikoje, kurioje pabrėžiama aiškių dalyvaujančių valstybių narių įsipareigojimų finansuoti šį keletą metų truksiantį projektą svarba. Iš tiesų KGPA programą numatoma finansuoti vienodomis dalimis Europos Sąjungos ir valstybių narių lėšomis.

3.2

Paruošiamieji šios programos darbai atlikti vykdant konkrečios paramos veiksmų projektą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“, kurioje pirmenybė teikta 2004 m. rugsėjo 31 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. įgyvendintoje 6-ojoje bendrojoje programoje numatytoms informacinės visuomenės technologijoms (IVT). Konsorciumą sudarė Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Italijos, Belgijos ir Šveicarijos partneriai, atstovaujantys privačiajam ir viešajam sektoriui bei universitetui.

3.3

Bendros Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programos teisinė institucija yra Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos asociacija, kurią pastaruoju metu sudaro 21 valstybės narės atstovai. Ši programa pagrįsta principu „iš apačios į viršų“, todėl valstybėse narėse jau įsteigta nemažai šios asociacijos centrų.

4.1

EESRK pritaria šiai KGPA iniciatyvai pagal 169 straipsnį. EESRK ypač džiaugiasi, kad šioje iniciatyvoje labai daug dėmesio skiriama Europos gyventojų demografinėms tendencijoms.

4.1.1

EESRK mano, kad siekiant pagerinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse, kuriose nėra tinkamos infrastruktūros esamam pasiūlymui įgyvendinti, reikėtų priimti konkrečių priemonių, kaip nurodyta ES sutarties 159 straipsnyje, kad būtų pašalintas pagrindinis Europos Sąjungos regionų disbalansas.

4.2

EESRK mano, kad iniciatyvą reikėtų suprasti plačiau nei vien tik kaip galimybę kurti pavyzdines bandomąsias programas, kurių tikslas yra pagrįsti koncepciją. Svarbu naudotis galimybe suburti įvairius suinteresuotus subjektus, kurių dalyvavimas yra būtinas, kad iniciatyva būtų ilgalaikė.

4.2.1

Pagrindiniai suinteresuoti subjektai yra galutiniai KGPA programos naudotojai. KGPA programa pirmiausia siekiama sudaryti galimybes vyresniojo amžiaus žmonėms ilgiau išlikti nepriklausomiems ir užtikrinti, kad ši gyventojų grupė galėtų kiek galima ilgiau gyventi savo namuose. Nereikėtų pamiršti, kad tikslas taikomas ne tik vyresniojo amžiaus žmonėms, bet ir visiems kitiems asmenims, kurie pastaruoju metu negali gyventi savo namuose dėl sveikatos priežasčių. Ši iniciatyva turėtų užtikrinti, kad atliekant mokslinius tyrimus pirmiausia būtų atsižvelgiama į šių suinteresuotų subjektų poreikius.

4.3

Kitas svarbus suinteresuotas subjektas – sveikatos ir gerovės organizacijos. Šioje iniciatyvoje reikėtų atsižvelgti į jų organizacinius poreikius. EESRK rekomenduoja suteikti šioms organizacijoms galimybę atkreipti kitų projekte dalyvaujančių suinteresuotų subjektų dėmesį į tokius klausimus, kaip sistemų integracija ir sąveika, kad būtų galima pasiekti gerų rezultatų.

4.4

Labai svarbu sistemų, kurios bus kuriamos pagal šią iniciatyvą, naudotojus kaip svarbius suinteresuotus subjektus įtraukti į darbą nuo pat pradinių etapų. EESRK ragina konsorciumus pagal galimybes taikyti į naudotojus nukreiptus metodus, pavyzdžiui, kad naudotojai galėtų dalyvauti projektuojant plėtros metodologiją, ypač siekiant gerinti prietaisų ir vartotojų sąsajų patogumą vartotojui. Komitetas taip pat siūlo užtikrinti, kad laikantis tarptautinių gairių būtų deramai atsižvelgiama į etikos ir privatumo klausimus.

4.5

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymo projekte numatyta teikti paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir kad pramonės organizacijos laikomos svarbiais suinteresuotais subjektais, galinčiais remti naujoviškus verslo modelius, pasižyminčius integruotais ir aiškiais eksploatavimo būdais. Ypač džiugu, kad pripažįstama, jog MVĮ gali labai padėti mokslinių tyrimų rezultatus greičiau taikyti rinkoje (per dvejus ar daugiau metų).

4.5.1

Raginame pripažinti, kad MVĮ kartais yra lanksčios technologijų atžvilgiu ir gali padėti naujas technologijas ir verslo modelius rinkoje taikyti greičiau nei didelės įmonės ar sveikatos ir gerovės organizacijos. Šis mažų ir vidutinių įmonių bruožas ypač gerai atsispindi šioje iniciatyvoje. Galiausiai suderinta MVĮ ir didelių organizacijų partnerystė yra abipusiškai naudinga.

4.6

KGPA programa yra pagrįsta siekiu sudaryti sąlygas žmonėms kiek galima ilgiau gyventi savo namuose. Siekiant šio tikslo, reikia įvairių jutiklių, paleidiklių, vartotojų sąsajų, procesorių ir ryšio įrangos, kurią dažnai gali tiekti tik įvairios Europos MVĮ.

4.7

Pritaria šios visus suinteresuotus subjektus apimančios iniciatyvos priemonėms, kurios skatina bendradarbiavimą su įvairių sričių technologijos specialistais, gydytojais ir kitais sveikatos ir gerovės organizacijų darbuotojais ir ypač su asmenimis, kurie negali išeiti iš namų, jų slaugytojais bei artimaisiais.

4.8

Pagal Europos inovacijų sistemą taikant šią iniciatyvą būtų galima priimti inovacijų modelius, atspindinčius naudotojams atvirų naujovių pažangą ir skatinančius geriau susieti Lisabonos strategiją su nauja labiau į naudotojus nukreipta Europos naujovių sistema.

4.9

EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog visų valstybių narių visų tipų organizacijos turėtų vienodas galimybes dalyvauti šioje iniciatyvoje.

4.10

Taip pat reikėtų skatinti joje dalyvauti visų valstybių vyriausybes. Iki šiol bendrų veiksmų įgyvendinant KGPA programą sutiko imtis Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.

4.11

EESRK apgailestauja, kad kai kurios šalys nedalyvauja todėl, kad mokslinius tyrimus reikia bendrai finansuoti. Tokioms šalims reikėtų suteikti galimybę dalyvauti bet kuriame programos etape, kai jos atitiks programos reikalavimus (visų pirma bendro finansavimo).

4.12

EESRK pripažįsta, kad KGPA programa gali padėti sumažinti socialinės globos sistemos išlaidas. Tačiau jis dar kartą primena, kad KGPA programos tikslas – ne sumažinti išlaidas, o veiksmingiau užtikrinti konkrečios piliečių grupės gyvenimo kokybę. Tuo geriau, jei dėl to mažėtų ir išlaidos.

5.1

EESRK yra įsitikinęs, kad KGPA programoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti šioms trims sritims ir jų ypatumams: naudotojams, sveikatos organizacijoms ir naudotinai technologijai.

5.2

Gavėjai ir svarbiausi suinteresuoti subjektai kartais bus vyresniojo amžiaus žmonės. Todėl svarbiausia, kad šioje programoje daug dėmesio būtų skiriama galutiniams naudotojams. Jei siekiant išbandyti mokslinių tyrimų rezultatus naudotojai būtų apgyvendinami moksliniams tyrimams pritaikytoje aplinkoje, deja, pavyktų sukurti tik tokias naujoves, kurios neatitiktų svarbiausių naudotojų poreikių. Todėl reikėtų atsižvelgti į naudotojų poreikius, pavyzdžiui, kuo mažesnius elgesio pokyčius, judumą, pasirinkimą, geresnę gyvenimo kokybę ir pagarbą asmens privatumui.

5.3

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad vyresniojo amžiaus žmonės dažniau kenčia dėl e. atskirties, todėl reikėtų įveikti technologines kliūtis. Be to, labai svarbu turėti galimybę naudotis internetu, todėl reikėtų dėti pastangas, kad visuose regionuose, ypač kaimo vietovėse, juo būtų galima naudotis (fizine ir finansine prasme).

5.3.1

Trumpai tariant, svarbiausia, kad:

5.3.2

Todėl EESRK įsitikinęs, kad, įgyvendinant KGPA programą, reikėtų laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“. Per visą jos įgyvendinimo laikotarpį daugiausia dėmesio reikėtų skirti pirmiausia ne technologijai, bet naudotojų poreikiams. Siekiant nustatyti visą poreikių spektrą, reikia atlikti aiškų tyrimą. Kai kuriuos iš šių poreikių galima įvardyti kaip: poreikį palaikyti santykius su žmonėmis, ypač vyresniame amžiuje (šiuo tikslu veiksmingai ir nebrangiai galima naudotis balso perdavimu internetu, pvz., SKYPE, taip pat elektroniniu paštu), noro tobulėti kartu su sparčiai besikeičiančiomis technologijomis trūkumą, sugebėjimą prisitaikyti prie technologijų kaitos ir pasirengimą naudoti šias technologijas. Be to, naudotojai turėtų dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir vertinant tokias technologijas.

5.4

Pagaliau sveikatos ir gerovės organizacijos, jų atstovai ir naudotojų šeimos nariai yra tie asmenys, kurie naudosis technologijomis, kad galėtų padėti gavėjams. Svarbu, kad šios organizacijos dalyvautų įvairiuose tyrimų etapuose, kad galėtų užtikrinti, jog produktai tinka šių organizacijų operacinėms sistemoms. Galima tikėtis, kad reikės ir organizacinių pokyčių, kad vykdant KGPA programą būtų galima įdiegti naujas technologijas, todėl būtina, kad gerovės organizacijos pasiruoštų šiems pokyčiams ir vykdytų juos kuo sklandžiau, kad galėtų kuo geriau naudotis KGPA programos technologijų galimybėmis.

5.4.1

Slaugytojams, be abejo, tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant gerovę, taip pat ir KGPA programoje. Todėl esminės permainos turėtų įvykti ne tik organizacijų, bet ir slaugytojų lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti, jog asmenys, kurie tiesiogiai bendraus su žmonėmis, kuriems reikės kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos, ne tik gerai išmanytų šias technologijas, bet ir būtų įsitikinę šių technologijų nauda, kad galėtų paskatinti kitus pasitikėti šiomis priemonėmis ir jas naudoti gyvenimo kokybei gerinti.

5.4.2

EESRK taip pat mano, kad reikėtų gerai išnagrinėti sveikatos sistemą, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinti KGPA programą būtų pasirengta ne tik organizaciniu požiūriu, bet kad sveikatos ir socialinės globos organizacijos iš tikrųjų būtų pasiruošusios tam, kad daugiau žmonių liks savo namuose.

5.4.3

Be to, priimant KGPA programą svarbu, kad sveikatos ir socialinės organizacijos dar glaudžiau bendradarbiautų. Ir šiuo tikslu technologija galėtų būti taikoma priemone šiam bendradarbiavimui gerinti, tačiau svarbiau suvokti, kad bendradarbiauti būtina, ir norėti bendradarbiauti.

5.5

Numatoma, kad KGPA sistemos bus sudėtingos, todėl vienas iš svarbiausių šios programos tikslų turėtų būti tarpusavio sąveika. Inovacijos ir technologijos turėtų būti plačiai taikomos, suderintos su vartotojų poreikiais, integruotos ir novatoriškos.

5.6

EESRK mano, kad Komisija KGPA programai ir politikos sritims, pavyzdžiui visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, turėtų taikyti integruotą požiūrį. Iš esmės mokymas pagal tokią politiką taip pat turėtų būti nukreiptas į KGPA programos suinteresuotus subjektus, nes mokymas yra būtina tokių technologijų sėkmės prielaida.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/11

1.1

EESRK teigiamai vertina Komisiją už tai, kad ji daugelį sudėtingų direktyvų sistemingai išdėstė nauja redakcija viename aiškiame dokumente, laikydamasi išdėstymo nauja redakcija taisyklių. Kadangi ES teisės aktuose dėmesys turėtų būti kreipiamas ne tik į rizikos ribojimo politiką, pagal kurią sprendžiama, kokį vaidmenį kapitalas vaidina teikiant draudimo paslaugas, kurios Europos verslo sektoriui ir piliečiams yra svarbios daugeliu požiūrių, EESRK pasilieka teisę nustatyta tvarka išreikšti savo požiūrį į naujus vartotojų ir (per)draudikų santykių aspektus, visų pirma atsižvelgdamas į Komisijos pastarojo laikotarpio iniciatyvas mažmeninių finansinių paslaugų srityje.

EESRK prašo Komisijos toliau siekti suderinti teisinius draudėjų ir draudikų santykių aspektus, kurie šiuo metu analizuojami rengiant „bendrąją pagrindų sistemą“ (angl. common framework of reference — CRF) vadovaujant Sveikatos ir vartotojų apsaugos generaliniam direktoratui.

1.2

EESRK iš esmės pritaria Komisijos siūlomai „Mokumas II“ pagrindų direktyvai ir džiaugiasi, kad prieš tai buvo surengtos išsamios konsultacijos. Komisija taikė metodus, atitinkančius jos pačios sau nustatytus geresnio reglamentavimo principus. Tačiau vykdant konsultacijas dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms vykdyti skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

1.3

EESRK pritaria tam, kad būtų naudojamas ekonominis, rizika pagrįstas metodas draudimo bendrovių mokumo kapitalo reikalavimams (MKR) įvertinti ir ekonominiu turto ir įsipareigojimų vertinimu pagrįstas bendros balanso sumos metodas draudimo bendrovių finansinei padėčiai įvertinti. Šiais metodais siekiama teisingai įvertinti pačius svarbiausius įmonių rizikos veiksnius ir rizikos mažinimo priemones. Šis metodas yra ne tik ekonomiškai teisingas, bet ir naudingas dėl to, kad padeda išvengti reguliuojamojo arbitražo ir kartu užtikrina vienodą visų draudėjų apsaugos lygį visoje Europoje, nepaisant teisinio statuso, bendrovės dydžio ar vietos.

1.4

EESRK itin sveikina tai, kad pagal „Bazelio II“ kapitalo reikalavimų bankų sektoriui pavyzdį, tačiau kartu atsižvelgiant į draudimo sektoriaus specifiką, nustatyta trijų ramsčių riziką ribojančios priežiūros sistema. EESRK norėtų pabrėžti, kad svarbu, jog buvo papildomai nustatytas priežiūros procesas ir kokybiniai reikalavimai (II ramstis), taip pat nustatyti priežiūros ataskaitų ir informacijos atskleidimo visuomenei (III ramstis) principai, be to, nustatyti kiekybiniai rizikos kapitalo reikalavimai, kad draudimo įmonių riziką ribojanti priežiūra būtų pakankama.

1.5

EESRK pritaria tam, kad būtų sukurta mokumo sistema, pagrįsta dviem kapitalo reikalavimais: mokumo kapitalo (angl. solvency capital requirement – SCR) ir minimalaus kapitalo (angl. minimum capital requirement – MCR) reikalavimais, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį. MKR turėtų parodyti suplanuotą kapitalo lygį, kurio subjektas turėtų siekti esant įprastoms veiklos sąlygoms, o minimalaus kapitalo reikalavimas – tokį kapitalo lygį, kurio nepasiekus turėtų būti imtasi kraštutinių priežiūros priemonių. EESRK pritartų tam, kad II lygmens reglamentavimu būtų nustatytos aiškesnės supaprastinto MKR apskaičiavimo (108 str.) sąlygos, taip pat būtų aiškiau apibrėžta, kada būtina reikalauti papildomo mokumo kapitalo.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad minimalaus ir mokumo kapitalo reikalavimų apskaičiavimą reikėtų gerai suderinti, kad jie abu būtų apskaičiuojami atsižvelgiant į riziką ir kad priežiūros intervencijas būtų galima tinkamai įgyvendinti jas palaipsniui intensyvinant – tai užtikrintų, kad ir atitinkama draudimo bendrovė, ir priežiūros institucija turėtų pakankamai laiko imtis atitinkamų priemonių padėčiai, susidariusiai neįvykdžius mokumo kapitalo reikalavimą, suvaldyti.

1.7

EESRK pritaria siūlomoje direktyvoje numatytam proporcingumo principui, pagal kurį sistemą „Mokumas II“ galės taikyti visos įmonės. EESRK pritartų tam, kad II lygmens reglamentavimas padėtų pasiekti didesnio šio bendro proporcingumo principo aiškumo (28 straipsnio 3 dalis), kad būtų galima patikimai nustatyti adekvačius reikalavimus ir, jei reikia, pataisos priemones; tačiau tai neturėtų lemti reglamentavimo sugriežtinimo. EESRK rekomenduoja šį principą veiksmingai ir nuosekliai taikyti visoje Europoje, paliekant galimybę operatyviai teikti skundus administracine tvarka arba, jei reikia, kreiptis į teismus.

1.8

EESRK primygtinai siūlo Komisijai išsaugoti draudimo rinkos įvairovę ir atsižvelgti į vaidmenį, kurį atlieka mažosios ir vidutinės draudimo įmonės, taip pat savidraudos ir kooperatinės draudimo draugijos. Kadangi daugelis jų veikia nišinėse rinkose, EESRK mano, jog labai svarbu, kad pagal standartinį metodą būtų numatytas tam tikras lankstumas, pvz., būtų leidžiama pripažinti nuosavų, aktualesnių duomenų ir bendrai pripažintos metodikos naudojimą nepažeidžiant sąžiningos draudimo įmonių konkurencijos. Turėtų būti deramai apsvarstyta savidraudos įmonių galimybė prašyti savo narių sustiprinti savo mokumo būklę, kaip tai jau vyksta praktikoje.

1.9

EESRK pripažįsta draudimo grupių, kurios nors ir mažos pagal įmonių skaičių, tačiau sudaro didelę draudimo rinkos ES dalį, priežiūros svarbą. Todėl EESRK mano, kad grupių priežiūra yra svarbus žingsnis į priekį, leisiantis grupių priežiūros ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms pagilinti savo žinias apie visos grupės rizikos pobūdį. Rekomenduojama kiek galima labiau suderinti šių priežiūros institucijų veiklą ir užtikrinti skaidruma bei aiškiai atskirti jų pareigas.

1.10

EESRK sveikina tai, kad nustatyta laisvai pasirenkama tvarka, pagal kurią grupėms suteikiama galimybė supaprastinti savo kapitalo valdymą grupės lygiu, pagerinti kapitalo mobilumą grupėje ir sukurti praktišką ir skaidrią sistemą, pagal kurią grupė gali pasinaudoti diversifikavimo poveikio pripažinimu grupės lygiu, nekeisdama kapitalo reikalavimų lygio grupės pavaldžiosiose įmonėse. Reikės apsvarstyti faktinį grupės pavaldžiųjų įmonių kapitalo lygį, kadangi dalį jo sudarys grupės paramos deklaracijos, o ne likvidus ar jam prilygstantis turtas. EESRK pažymi, kad grupės diversifikavimo poveikis bus pripažįstamas tik kai bus naudojamas standartinis MKR apskaičiavimo metodas ir kad pasiūlyme taip pat turėtų būti numatyta galimybė pripažinti grupės diversifikavimo poveikį nenaudojant grupės paramos.

1.11

Komitetas rekomenduoja įvertinti siūlomos laisvai pasirenkamos tvarkos poveikį konkurencijai vietos lygiu, vartotojų apsaugos lygį įprastomis sąlygomis ir krizinėse situacijose, kuris neturėtų būti žemesnis nei esant numatytajai tvarkai, teisinių bei praktinių klausimų išaiškinimo lygį, įskaitant tarptautinio lėšų pervedimo tarp skirtingų vienos grupės bendrovių saugumą, t. y. galimus teisinius apribojimus vietos lygiu pervedant kapitalą (grupės paramą) pavaldžiajai įmonei, esančiai kitoje valstybėje narėje.

1.12

EESRK tikisi, kad II lygmens institucijos atsižvelgs į kiekybinio poveikio tyrimo ketvirtojo etapo (angl. fourth phase of the quantitative impact study – QIS4), kuris priimant šią nuomonę buvo įpusėjęs, rezultatus.

1.13

EESRK primygtinai reikalauja, kad direktyvos taikymas būtų gerai suderintas, taip išvengiant papildomo reglamentavimo ar skirtingos politikos, įgyvendinamos pasitelkiant alternatyvas, trukdančias vykdyti vienodą riziką ribojančią politiką visoje bendrojoje rinkoje.

1.14

EESRK ragina Komisiją užtikrinti rizikos ribojimo praktikos nuspėjamumą, kad draudimo bendrovės, formuodamos savo rizikos ir mokumo politiką, galėtų būti tikros dėl tam tikrų sąlygų.

1.15

EESRK pripažįsta, kad sistemos „Mokumas II“ direktyvoje numatyti rizikos mažinimo aspektai, pvz., keitimasis patikimais duomenis tarp draudikų ir draudimo grupių, yra svarbūs. Jie sudaro palankias sąlygas naujiems dalyviams ir smulkesniems ūkio subjektams patekti į rinką ir suteikia jiems galimybę didinti turimus pajėgumus, taip pat mažinti draudimo įmokų dalį, nustatytą dėl netikrumo. Todėl EESRK ragina Komisiją svarstant bendrosios išimties reglamentą atsižvelgti į šią sąsają.

1.16

EESRK sveikina Komisiją ir Lamfalussy komitetus už iniciatyvą, kurią šie parodė vykstant šiam reformų procesui taikydami gerąją patirtį ir didindami informuotumą visoje Europos rinkoje. Siūlomoje direktyvoje nustatytas realus pavyzdys daugeliui kitų teismų instancijų ir finansinių paslaugų sektorių. Tačiau konsultacijose dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

1.17

EESRK ragina Komisiją patikslinti nuostatas dėl panašias finansines paslaugas teikiančių subjektų, neatsižvelgiant į jų pobūdį, mokumo pagal sistemos „Mokumas II“ direktyvos pavyzdį, vadovaujantis principu „vienoda rizika – vienodos taisyklės“. Atsižvelgiant į finansų rinkų nepastovumą vartotojams arba naudos gavėjams neturi būti atimtos galimybės naudotis vienodai pažangia mokumo apsauga. Be to, kalbant apie mokumo kapitalo reikalavimus labai svarbu sudaryti vienodas sąlygas, kad būtų galima finansų rinkoje skatinti sąžiningai konkurencijai palankią aplinką.

1.18

Sistemos „Mokumas II“ principai turėtų būti pavyzdys nustatant naujus mokumo standartus, pvz., 2008 m. persvarstant direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (2), visų pirma kalbant apie privačių pensijų fondų įsipareigojimų nustatymą visoje ES.

2.1

Šiame pasiūlyme priimti direktyvą dėl naujos privačių draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo sistemos, vadinamosios „Mokumas II“, nustatoma patikslinta tvarka, kuria siekiama užtikrinti geresnę draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą, sustiprinti bendrosios ES draudimo rinkos integraciją ir padidinti viso ES draudimo sektoriaus, taip pat pavienių draudikų bei perdraudikų konkurencingumą. Be to, šiame pasiūlyme skirtingais laikotarpiais priimtos draudimo direktyvos sujungiamos ir išdėstomos nauja redakcija vienoje direktyvoje. Ši pagrindų direktyva taikoma ir draudimo, ir perdraudimo įmonėms.

2.2

Organizavę išsamias nuolatines konsultacijas su visais suinteresuotais subjektais Komisija ir Lamfalussy komitetai, kuriuos sudaro valdymo ir priežiūros institucijų atstovai, ėmėsi iniciatyvos sukurti pažangius metodus, taikomus pasaulinėje rinkoje, ypač finansinių paslaugų srityje. Todėl sistemos „Mokumas II“ direktyva yra vienas pažangiausių draudimo mokumo taisyklių rinkinių pasaulyje, šioje srityje daugelis kitų teisės sistemų gerokai atsilieka nuo Europos. Tačiau konsultacijose dėl šių reformų derėtų atkreipti reikiamą dėmesį į darbuotojų ir vartotojų, kuriems šio darbo rezultatai yra tikrai aktualūs, nuomonę. EESRK siūlo Komisijai sukurti tokioms konsultacijoms skirtą forumą, tokį kaip FINUSE.

3.1

Siūlomos mokumo sistemos tikslas – padidinti Europos draudimo rinkos finansinį stabilumą ir patikimumą. Ji turėtų padėti padidinti tiek viso ES draudimo sektoriaus, tiek pavienių draudikų ir perdraudikų konkurencingumą ir sustiprinti vartotojų saugumą. Patikimos draudimo rinkos yra itin svarbios socialinei ir ekonominei Europos Sąjungos sąrangai.

3.2

Pirmiausia ir svarbiausia, draudimas yra asmens ir kolektyvinės apsaugos priemonė. Draudimu naudojasi ir privatūs asmenys, ir MVĮ, ir didelės korporacijos, asociacijos bei viešosios valdžios institucijos. Draudimo bendrovių įsipareigojimus sudaro ir įsipareigojimai išlaikomiems asmenims bei trečiosioms šalims, ir faktiniams draudimo paslaugų vartotojams. EESRK ypač suprantamas šis poveikis kasdieniam Europos piliečių gyvenimui. Draudimas ne tik svarbus rinkoje kaip apsaugos priemonė mirties atveju, jis taip pat tapo svarbiu taupymo produktų teikėju. Draudimu naudojamasi valdant socialinio draudimo, pvz., pensijų (šiaurės šalyse), kompensacijų darbuotojams (Belgijoje, Suomijoje, Portugalijoje) ir nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų (Airijoje, Nyderlanduose), schemas, dažnai taikomos sistemos, kuriose dalyvauja darbuotojų atstovai. Draudimas – išmokų darbuotojams šaltinis, kurio svarba darbo jėgai, svarbiam suinteresuotajam subjektui, auga. Jis iš tiesų suteikia apsaugą nuo naujų rizikos veiksnių, pvz., draudžiama nuo gamtinės stichijos, draudžiamas derlius, draudžiamasi nuo teroro išpuolių, kartais (per)draudikams bendradarbiaujant su vyriausybe.

3.3

Draudimo rinka yra svarbus viso ūkio ekonominis svertas, remiantis iniciatyvas ir stiprinantis pasitikėjimą, todėl jis pats yra svarbus ekonominis veiksnys, sukuriantis darbo vietų beveik milijonui darbuotojų Europoje (3). Komisijos vertinimu dėl siūlomos direktyvos draudimo įmonės ir priežiūros institucijos turės papildomai investuoti apie 2–3 mlrd. eurų. Numatoma, kad labai didelė šių investicijų dalis bus skirta žmogiškajam kapitalui, ilgalaikių aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų (tarp jų – rizikos vadovų, aktuarijų, IRT ekspertų, atitikties vertinimo specialistų) vietos lygiu kūrimui. EESRK mano, kad šios investicijos turėtų atnešti naudos visiems suinteresuotiesiems subjektams, tarp jų ir vartotojams bei naudos gavėjams.

3.4

Be šio tiesioginio poveikio darbo vietų kūrimui, platinant draudimo paslaugas per agentus ir brokerius bei jų darbuotojus bus sukurta dar apie milijoną darbo vietų.

Draudimo ir perdraudimo įmonės yra svarbūs instituciniai investuotojai, nes jų investicijos sudaro daugiau kaip 6 500 mlrd. eurų (4). Atlikdamos šį vaidmenį, pavienes draudimo įmokas jos paverčia bendru finansiniu turtu proporcingai prisiimtai rizikai, suteikdamos draudėjams ir naudos gavėjams vidutinės trukmės ar ilgalaikę apsaugą.

3.5

Gyventojų, MVĮ, didesnių korporacijų, asociacijų ir viešųjų institucijų sumokamos gyvybės draudimo įmokos sudaro daugiau kaip 5 proc. BVP (5), ne gyvybės draudimo įmokos – daugiau kaip 3 proc.. Net ir brandžiose rinkose draudimo sektorius dažniausiai auga sparčiau nei visa ekonomika. Draudikų investicijos sudaro daugiau kaip 50 proc. BVP (6), pusė jų – į ilgalaikį turtą ir paskolas (7), o visos draudikų kintamo pelningumo investicijos sudaro apie vieną ketvirtąją Europos vertybinių popierių rinkos kapitalo dalį (8).

3.6

Nors pastaruoju metu draudimo sektoriuje vyko daug susijungimų, Europoje vis dar veikia apie 5000 draudimo bendrovių (9). Didelės finansinės grupės gali turėti įvairiose šalyse veikiančių įvairių pavaldžiųjų draudimo įmonių. Grupės pobūdžio struktūra draudimo sektoriuje gali aprėpti įvairias draudimo veiklos rūšis (perdraudimas, gyvybės ir ne gyvybės draudimas, draudimo tarpininkavimas) arba bendresnes finansines paslaugas (tarp jų – bankininkystės, bankų draudimo ir hipotekos). Be to, grupes gali sudaryti ne tik pagrindinės ir pavaldžiosios bendrovės, bet ir bendros įmonės, holdingo struktūros ir t. t. 20 stambiausių grupių tenka apie pusė visų Europos draudimo įmokų (10). Nemažą rinkos dalį užima savidraudos ir kooperatinės draudimo draugijos. Pastarosios dažnai yra labai glaudžiai susietos su daugeliu pilietinės visuomenės organizacijų, joms tenka apie 30 proc. visų pajamų iš draudimo įmokų Europoje (11).

3.7

Dabartinė finansų krizė, kurią sukėlė didesnės rizikos hipotekinių paskolų praktika JAV, pabrėžia būtinybę nustatyti tvirtus ir išsamius mokumo standartus, kad draudimo bendrovės netgi atsidūrusios nepalankioje padėtyje galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Taisyklės, valdymo metodai ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis padeda pasiekti šį tikslą.

4.1

Įgyvendindama Geresnio reglamentavimo darbotvarkę „Mokumas II“ direktyvą Komisija rengė labai nuodugniai ir nuosekliai, atsižvelgdama į taisykles, reglamentuojančias išdėstymą nauja redakcija. Keliais etapais vykdyti kokybinio ir kiekybinio poveikio vertinimai ir konsultacijos užtikrino, kad būtų atsižvelgta į daugelį sektoriui ir priežiūros institucijoms aktualių aspektų. Dar planuojama išsamiai patikrinti direktyvą ir surengti konsultacijas.

4.2

Komisijos pasiūlymas yra vadinamoji „Lamfalussy“ direktyva, pagrįsta Lamfalussy finansinių paslaugų sistemos keturių lygių struktūra. 1 lygmens direktyvos nuostatos yra principinės, jos sukuria pagrindą įdiegti 2 lygmens įgyvendinimo priemones, o 3 lygmenį sudaro nurodymai dėl priežiūros konvergencijos. Tokio metodo tikslas – užtikrinti, kad naująją tvarką būtų galima operatyviai tikslinti atsižvelgiant į rinkos raidą, tarptautinius apskaitos ir (per)draudimo reglamentavimo pokyčius, technologinius pokyčius, naują patirtį ir metodus. Direktyvos straipsniuose nustačius išsamius skaičiavimo reikalavimus, būtų pažeista pati šio novatoriško teisėkūros proceso esmė. Šiuos aspektus tikslingiau nagrinėti 2 ir 3 lygmenimis.

4.3

Naujosios tvarkos struktūrą sudaro trys ramsčiai, panašiai kaip „Bazelio II“ kapitalo reikalavimai bankų sektoriui, tik jie dar atspindi draudimo veiklos specifiką. Pagal I ramstį (74–142 straipsniai) apibrėžiami kiekybiniai finansiniai reikalavimai, pagal II ramstį (27–34, 36–38, 40–49, 181–183 straipsniai) nagrinėjamas priežiūros procesas ir kokybiniai reikalavimai, o III ramstis (35, 50–55 straipsniai) reglamentuoja priežiūros ataskaitų ir informacijos pateikimo visuomenei tvarką. Šie trys ramsčiai nėra atskiri, jie papildo vienas kitą, jais siekiama tų pačių nustatytos tvarkos tikslų. Reikėtų atkreipti deramą dėmesį į skirtingų ramsčių nuostatų sąsają.

4.4

Šiuo mokumo tvarkos tikslinimu pasinaudota kaip galimybe sujungti ir vienoje paprastesnėje direktyvoje, į kurią įtraukiamos naujosios mokumo taisyklės, nauja redakcija išdėstyti 13 (per)draudimo direktyvų. Buvo padaryta keletas neesminių pakeitimų siekiant patobulinti siūlomą direktyvos projektą. Nebeaktualūs straipsniai ar jų dalys išbraukti.

5.1

Per pastaruosius 30 metų keletas ES direktyvų kartų leido sukurti Europos (per)draudimo rinką, kurią reglamentuoja bendros taisyklės, tarp jų – savitarpio pripažinimo ir buveinės šalies kontrolės principai. Pagal jas sukurta rinka, kuri yra atvira ne ES rinkos dalyviams ir skatina ES draudikus plėsti savo veiklą ne ES rinkose: daugiausia Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir šalyse, kurios ateityje galėtų tapti ES narėmis.

5.2

Siūlomas modernus mokumo reglamentavimas užtikrina, kad draudikai būtų finansiškai stabilūs ir atsilaikytų nepalankiomis sąlygomis, kad galėtų toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus draudėjams ir garantuotų stabilią finansinę sistemą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad visi šių finansinių paslaugų vartotojai nusipelno tokios sustiprintos apsaugos. Kai kuriems rinkos dalyviams, pvz., profesines pensijas mokančioms, taupymo ar investicinėms institucijoms, draudimo reglamentavimas nėra taikomas.

5.3

Suderintos mokumo taisyklės sukuria pasitikėjimą ne tik tarp vartotojų, bet ir tarp priežiūros institucijų. Toks pasitikėjimas yra lemiamas veiksnys siekiant, kad veiktų Europos rinka, grindžiama savitarpio pripažinimu ir buveinės šalies kontrole. Tačiau dabartinės ES mokumo taisyklės („Mokumas I“) yra jau pasenusios. Jose neatsižvelgiama į konkrečius rizikos veiksnius, su kuriais susiduria subjektai, teikiantys draudimo apsaugą, todėl skirtingą riziką prisiimančioms įmonėms taikomi vienodi mokumo reikalavimai. Be to, dabartinėse mokumo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama finansinių reikalavimų atitikčiai, sistema grindžiama taisyklėmis, o ne gero valdymo principais, ji tinkamai neužtikrina grupės priežiūros. Be to, dabartinėje ES teisinėje sistemoje vis dar palikta pernelyg daug laisvės valstybėms narėms pasirinkti skirtingas nacionalines sistemas, todėl susilpnėja tarptautinės veiklos priežiūra ir sumažėja vienodų veiklos sąlygų galimybių. Dėl šių trūkumų galiojanti tvarka nebeatitinka pramonės, tarptautinių ir tarp sektorių vykstančių pokyčių. Kitaip tariant, pasiūlyme priimti direktyvą apibrėžti nauji mokumo standartai atspindi tendencijas, kurių jau laikosi įvairių šalių su rizika susiduriantys ūkio subjektai ir priežiūros institucijos.

5.4

Priešingai nei pagal sistemą „Mokumas I“, reformoje daugiausia dėmesio skiriama faktinei rizikos valdymo įmonėse kokybei, taip pat principams ir tikslams, o ne taisyklėms, kuriose neatsižvelgiama į konkretų bendrovių prisiimamos rizikos pobūdį.

Joje taip pat siekiama suvienodinti priežiūros praktiką visoje EEE.

5.5

Iš esmės naujoji sistema visų pirma suteiks priežiūros institucijoms ir draudikams pažangių mokumo priemonių ne tik tam, kad jie galėtų atsilaikyti nepalankiomis sąlygomis kalbant apie draudimo riziką, pvz., kilus potvyniui, audroms, didelėms automobilių avarijoms, bet ir įveikti rinkos, kredito ir veiklos riziką. Priešingai nei pagal dabartinius teisės aktus draudikų ir perdraudikų bus reikalaujama, kad jų kapitalas būtų proporcingas bendrai mokumo rizikai, atsižvelgiant ne tik į kiekybinius, bet ir kokybinius aspektus, kurie turi įtakos įmonės prisiimamos rizikos pobūdžiui.

5.6

Ji grindžiama principais, kuriuose atsižvelgiama į ekonominę riziką ir siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinti pagrindiniai rizikos veiksniai ir rizikos mažinimo priemonės – taip išvengiant reguliuojamojo arbitražo, kuris gali iškreipti arba susilpninti apsaugą, kuria naudojasi draudėjai. Tai taip pat reiškia, kad kapitalo reikalavimai turėtų suteikti galimybę optimaliau paskirstyti kapitalą ir sukurti akstiną gerinti vidinį rizikos valdymą.

5.7

Antra, sistemoje „Mokumas II“ pabrėžiama draudimo bendrovių vadovybės pareiga užtikrinti tvirtą rizikos valdymą ir siekiama skleisti gerąją sektoriaus patirtį. Jų bus reikalaujama daugiausiai dėmesio skirti tam, kad būtų aktyviai nustatomi, vertinami ir valdomi rizikos veiksniai, apsvarstyti visus ateityje galimus pokyčius, pvz., naujus verslo planus, arba katastrofų, kurios gali paveikti jų finansinę padėtį, tikimybę. Be to, pagal siūlomą reformą jų bus reikalaujama vertinti savo kapitalo poreikį atsižvelgiant į visus rizikos veiksnius atliekant savo rizikos ir mokumo vertinimą (SRMV), o priežiūros institucijos vykdydamos priežiūrą daugiausia dėmesio skirs ne tam, kaip laikomasi teisės aktų, ir kapitalo stebėsenai, o vertins faktinį draudikų rizikos pobūdį, rizikos valdymo kokybę ir valdymo sistemas, kuriose, pvz., naudojamos ankstyvo įspėjimo priemonės ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Kartu ji skatina priežiūros institucijas bendradarbiauti ir siekti konvergencijos, pvz., stiprinti Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European insurance and occupational pensions supervisors – CEIOPS) vaidmenį, kaip žingsnį vienodesnės finansinių paslaugų rinkos priežiūros link. Komitetas tai remia.

5.8

Trečias svarbus aspektas – bandymas pagerinti draudimo grupių priežiūros veiksmingumą, buveinės šalyje steigiant „grupės priežiūros instituciją“. Grupės priežiūros institucija užtikrins, kad nebūtų nepastebėta grupės lygiu iškilusi rizika ir kartu sudarys sąlygas grupėms veikti efektyviau, tuo pat metu užtikrindama aukštą visų draudėjų apsaugos lygį. Grupės priežiūros institucijai bus nustatytos konkrečios pareigos, kurias turės vykdyti glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis, o kai kuriais klausimais turės pati priimti sprendimus. Vietos priežiūros institucijos yra raginamos aktyviai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijoje, kadangi jos turi teisę kartu priimti sprendimus, kai įmanoma pasiekti susitarimą. Ši priežiūra vykdoma pagal kitokį metodą, kuris turi būti taikomas tam, kad būtų galima įvertinti realias ekonomines sąlygas ir diversifikavimo galimybes grupėse.

5.9

Ketvirta, sistemos „Mokumas II“ direktyvoje sukuriama daugiau skaidrumo ir objektyvumo: ir informacijos, kurią įmonės teikia apie savo finansinę padėtį ir su ja susijusius rizikos veiksnius, ir priežiūros procesų srityse. Šiuo metu valstybės narės taiko labai įvairią priežiūros praktiką, todėl išlieka galimybės taikyti reguliuojamąjį arbitražą. Tiek Europos politikai šioje srityje, tiek ir draudikams, kurie nori veikti naujose nacionalinėse rinkose, svarbu, kad priežiūros praktika būtų ne tik objektyvi ir skaidri, bet ir nuspėjama bei aiškiai išdėstyta dokumentuose.

6.1.1

Pagal naują tvarką apibrėžiant kokybinius reikalavimus draudimo įmonėms, vadovaujamasi bendros balanso sumos metodu, pagal kurį visas turtas (12) ir įsipareigojimai yra vertinami pagal rinkos metodą, o visa su jais susijusi kiekybinė rizika – atsižvelgiant visų pirma į kapitalo reikalavimus. Nustatant turto ir įsipareigojimų vertę atsižvelgiant į įmonių padėtį, užtikrinama, kad jų vertė būtų nustatyta objektyviai ir nuosekliai. Taip pat užtikrinama, kad kiekvienu alternatyviu atveju būtų nurodyta teisinga vertė. Realistiškas perspektyvinis vertinimas yra pati veiksmingiausia apsauga nuo galimo tendencingumo, kuris galėtų kelti pavojų suinteresuotųjų subjektų teisėms.

6.1.2

Taigi, taip nustatant vertę ypatingas dėmesys skiriamas techninių atidėjinių, t. y. įsipareigojimų draudėjams ir kitiems naudos gavėjams, apskaičiavimą. Laikantis rinkos dėsnių techninių atidėjinių vertė nustatoma apskaičiuojant „tiksliausią įvertį“ – būsimų pinigų srautų vidurkį su įvertinta tikimybe, apskaičiuotą atsižvelgiant į pinigų laiko vertę ir rizikos maržą. Toks metodas turėtų užtikrinti, kad bendra techninių atidėjinių vertė būtų lygi sumai, kurią trečiosios šalys reikalautų sumokėti, jeigu turėtų perimti draudimo portfelį ir įvykdyti su juo susijusius įsipareigojimus. Apskaičiuojant būtina naudoti ir atsižvelgti į informaciją, kurią teikia finansų rinkos, ir visiems prieinamus draudimo rizikos duomenis.

6.1.3

Pagal naująją mokumo sistemą nustatomi du kapitalo reikalavimai: mokumo kapitalo reikalavimas (angl. SCR) ir minimalaus kapitalo reikalavimas (angl. MCR), jie turi skirtingą paskirtį ir atitinkamai apskaičiuojami.

6.1.4

Mokumo kapitalo reikalavimu nustatomas planuojamas kapitalo lygis, kurį draudikas turėtų pasiekti įprastomis veiklos sąlygomis ir kurio nepasiekus būtų vykdoma intensyvesnė priežiūros intervencija. Taip priežiūros intervenciją galima vykdyti palaipsniui, kol kapitalas pasiekia minimalaus kapitalo reikalavimo nustatytą lygį, ir taip draudėjams ir naudos gavėjams suteikiama derama garantija, kad draudiko įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti. Techniškai mokumo kapitalo reikalavimas turėtų būti nustatomas ir kalibruojamas tam, kad būtų galima apibrėžti tokį kapitalo lygį, kuris suteiktų įmonei galimybę padengti didelius nenumatytus nuostolius, apskaičiuojamus pagal tam tikrą netesybų per tam tikrą laikotarpį tikimybę (0,5 proc. per vienerių metų laikotarpį).

6.1.5

Minimalaus kapitalo reikalavimas – tai toks kapitalo lygis, kuriam esant pradedami, jei reikia, vykdyti kraštutiniai priežiūros veiksmai. Minimalaus kapitalo reikalavimas turėtų būti apskaičiuojamas kaip pakankamas intervalas, priešingai nei mokumo kapitalo reikalavimas, siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos galėtų vykdyti intervenciją palaipsniui.

6.1.6

Praktikoje draudikas gali apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę arba priežiūros institucijų patvirtintą vidaus modelį. Standartinė formulė turi tinkamai atspindėti rizikos mažinimo metodus ir diversifikavimo poveikį, taip pat visas balanso elementų, kurie nėra įtraukti į turimą kapitalą, galimybes padengti nuostolius. Rizika grindžiamas metodas siūlomoje direktyvoje reiškia, kad vidaus modelis gali (iš dalies arba visiškai) pakeisti, jeigu sutinka priežiūros institucija, standartinį skaičiavimą, jei pagal jį geriau atspindimas įmonės prisiimamos rizikos pobūdis. Tai svarbus akstinas siekti, kad įmonės viduje rizika būtų teisingai nustatoma ir valdoma, ir mokyti bei įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

6.1.7

Kitas aspektas, kuris padeda įgyvendinti siekį stiprinti gerą vidaus valdymą, – „rizikos ribojimo“ principo taikymas investicijų politikai, taip nebūtų galima nustatyti dirbtinio investicijų lygmens, nes būtų keliami aukšti kokybės reikalavimai ir apskaičiuojant kapitalo poreikį būtų reikalaujama tinkamai apskaityti visą reikšmingą riziką.

6.1.8

Turint omenyje reikalavimų sudėtingumą, svarbu pažymėti, kad į šį pasiūlymą įtrauktos nuostatos padėtų proporcingai ir praktiškai įgyvendinti I ramsčio reikalavimus. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms draudimo įmonėms (MVĮ). Tačiau proporcingumo principas reiškia ne mastą, bet rizikos, su kuria susiduria įmonės, pobūdį ir sudėtingumą. MVĮ taikomi panašūs bendrieji rizikos ribojimo principai, jeigu jų patiriamos rizikos pobūdis yra toks pat kaip ir kitų įmonių. Jų klientai ir naudos gavėjai naudojasi tokiu pačiu apsaugos lygiu.

6.2.1

Komisijos pasiūlyme dėl sistemos „Mokumas II“ apibrėžiami procesai ir priemonės priežiūros veiklai ir tikrinimams vykdyti, tarp jų – apibrėžiamos priežiūros institucijų galios, numatomas nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas, priežiūros konvergencija. Pagal II ramsčio nuostatas taip pat nustatomi kokybiniai reikalavimai įmonėms, t. y. jų valdymo sistemoms, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, rizikos valdymo sistemą, aktuarijų funkcijas, vidaus auditą, atitikties užtikrinimo funkciją ir užsakomųjų paslaugų taisykles.

6.2.2

Priežiūros priemonių tikslas – nustatyti, kurioms institucijoms pagal finansines, organizacines arba kitas savybes būdinga didesnė rizika ir kurių išimtinėmis aplinkybėmis galėtų būti reikalaujama saugoti didesnį mokumo kapitalą nei taikant mokumo kapitalo reikalavimą ir (arba) imtis priemonių patiriamai rizikai sumažinti.

6.2.3

Pirmiau minėtas proporcingumo principas taip pat taikomas priežiūros procesui. Priežiūros institucijos privalo vykdyti savo įgaliojimus atsižvelgdamos į rizikos, su kuria susiduria konkrečios įmonės, mastą, pobūdį ir sudėtingumą tam, kad jų vykdoma priežiūra, ypač mažųjų ir vidutinių draudimo įmonių, kurių patiriama rizika yra mažesnė, nebūtų pernelyg intensyvi.

6.2.4

Sistema „Mokumas II“ yra skirta tobulinti kokybinį vertinimą, kurį atlieka priežiūros institucijos, įmonei susidūrus su rizika. Svarbu, kad priežiūros institucijų veikla ir sprendimai visose šalyse, dėl visų įmonių ir visada būtų nuoseklūs. Derėtų dar kartą pabrėžti priežiūros veiklos skaidrumo, objektyvumo ir nuspėjamumo svarbą. Tai ypač aktualu, kai tvirtinami vidaus modeliai.

6.3.1

Įmonių skaidrumas ir informacijos atskleidimas visuomenei apie finansinę padėtį ir riziką (viešinimas) padeda stiprinti drausmę rinkoje. Be to, draudimo įmonės turėtų pateikti priežiūros institucijoms (priežiūros ataskaitas) kokybinę ir kokybinę informaciją, kuri šioms yra reikalinga veiksmingai kontrolei ir valdymui vykdyti.

6.3.2

Informacijos viešinimo ir priežiūros ataskaitų suderinimas yra svarbi naujosios tvarkos dalis, kadangi konvergencija tam, kad visoje Europoje būtų platinama palyginamo formato ir turinio informacija, yra akivaizdžiai reikalinga. Tai ypač svarbu tarptautinėms grupėms.

6.4.1

Pagal dabartinius ES teisės aktus grupės priežiūra tik papildo atskirą priežiūrą. Kai vykdoma atskira priežiūra, neatsižvelgiama į tai, ar juridinis asmuo yra grupės dalis (pvz., pavaldžioji įmonė), ar ne. Todėl grupių priežiūra nustatoma papildomai prie atskiros priežiūros, ja siekiama vieno tikslo – įvertinti ryšių grupėje poveikį atskirai įmonei. Dėl to pagal dabartinę ES mokumo tvarką neatsižvelgiama į realias ekonomines draudimo grupių sąlygas ir ignoruojama tai, kad daugeliu atvejų rizika valdoma grupės, o ne atskiro jos vieneto lygiu. Pasiūlyme dėl „Mokumas II“ siekiama rasti tinkamesnių būdų grupių priežiūrai vykdyti, keičiant – esant tam tikroms sąlygoms – atskiros priežiūros ar grupės priežiūros būdą.

6.4.2

Kiekvienai draudimo grupei paskiriama viena institucija, kuri vykdo „grupės priežiūros institucijos“ funkcijas ir kuriai tenka pirminė atsakomybė už visus pagrindinius grupės priežiūros aspektus (grupės mokumas, grupės vidaus sandoriai, rizikos koncentracija, rizikos valdymas ir vidaus kontrolė). Tačiau reikalaujama, kad grupės priežiūros institucija ir atskiros priežiūros institucija automatiškai keistųsi svarbiausia informacija, o kita informacija – to paprašius. Be to, reikalaujama, kad grupės priežiūros institucija prieš priimdama svarbų sprendimą konsultuotųsi su atitinkamomis atskiros priežiūros institucijomis; atitinkamos priežiūros institucijos privalo visomis išgalėmis siekti bendro sprendimo, nors ir tvirtinant grupės vidaus modelį, kaip ir bankininkystės reglamento atveju, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. Šios nuostatos turėtų užtikrinti, kad ir grupės, ir atskiros priežiūros institucijos geriau suprastų visos grupės rizikos pobūdį, ir galiausiai grupės kiekvienos bendrovės draudėjai būtų geriau apsaugoti.

6.4.3

Pasiūlyme ne tik patikslinama grupės priežiūros sąvoka, bet ir nustatoma nauja grupės paramos tvarka. Grupės, kurios norėtų supaprastinti savo kapitalo valdymą grupės lygiu, gali prašyti leidimo laikytis grupės paramos tvarkos. Grupėms, kurioms suteikiamas leidimas laikytis grupės paramos tvarkos, leidžiama, esant tiksliai nustatytoms sąlygoms, įvykdyti dalį mokumo kapitalo reikalavimo (ne minimalaus kapitalo reikalavimo) pavaldžiajai įmonei pateikiant grupės paramos deklaraciją (pagrindinės įmonės finansinis, įstatymais įgyvendinamas įsipareigojimas, prireikus, pavaldžiajai įmonei suteikti kapitalo). Kad grupės paramos tvarka veiktų efektyviai, nustatomos kelios papildomos atskiros priežiūros išlygos. Įsigaliojus grupės paramos tvarkai, numatoma speciali procedūra esant nepalankiausioms sąlygoms (atskirai įmonei nesilaikant mokumo kapitalo reikalavimo), kuria nustatomi koordinuoti atskiros priežiūros ir grupės priežiūros institucijų veiksmai. Ši tvarka turi būti vienodai taikoma visoje Sąjungoje.

6.4.4

Kadangi pagal grupės paramos tvarką leidžiama, kad pavaldžiųjų įmonių kapitalas pagal mokumo kapitalo reikalavimą būtų saugomas kitoje grupės vietoje, ji suteikia draudimo grupėms praktinę ir skaidrią priemonę, kaip pasinaudoti grupės diversifikavimo poveikio pripažinimu, o atskiros pavaldžiosios įmonės laikosi to paties lygio kapitalo reikalavimų, tarsi jos nebūtų grupės dalis. Todėl turi būti numatyta atitinkama priežiūra, kad būtų galima užtikrinti, jog kapitalas, prireikus, bus skubiai pervestas. Apie grupės paramos deklaracijos pateikimą ir jos naudojimą ir pagrindinė įmonė, ir atitinkama pavaldžioji įmonė, skelbia viešai.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/18

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina bendrą programą „Eurostars“ ir pabrėžia, kad tvirtinant naują ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų politiką ir programas, skirtas realiems MVĮ inovacijų poreikiams patenkinti ir į juos perorientuotas, būtina atsižvelgti į tai, kad mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) būna įvairių tipų ir dydžių ir kad jos veikia skirtinguose sektoriuose.

1.2

EESRK pritaria valstybių narių pasiūlymui priimti bendrą programą „Eurostars“, skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla užsiimančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (vadinamoms „MTTP vykdančiomis MVĮ“) remti, ir pažymi, kad galimybė dalyvauti programoje turėtų būti suteikta visoms prie šios programos prisijungusių šalių ir inovacijų diegimo procese norinčioms dalyvauti MVĮ.

1.3

EESRK pabrėžia būtinybę nustatyti priemones, kad į programą būtų įtrauktos visos EUREKA valstybės narės, kurios nėra įtrauktos į bendrą programą „Eurostars“.

1.4

EESRK kelia abejonių bendros programos „Eurostars“ dalyvių atrankos kriterijai (1), pagal kuriuos programoje dalyvauti gali tik tos MVĮ, kurios užsiima mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla ir kurios „mažiausiai 10 proc. savo apyvartos arba šio dydžio atitikmens darbuotojų etatais skiria mokslinių tyrimų veiklai“. Net, jei apribojimas taikomas tik moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra užsiimančiai MVĮ, kuri siūlo projektą (projekto vadovas), patvirtinus tokį „MTTP vykdančių MVĮ“ apibrėžimą, kuris yra pagrįstas kodifikuotais rodikliais, neatsižvelgiama į tai, kad esama įvairių „nekodifikuotų žinių“ (2) tipų, o dažnai itin naujoviškiems procesams labai būdingos „neišreikštos žinios“ (3).

1.5

Taigi EESRK dar kartą pabrėžia, kad, siekiant sąžiningos konkurencijos, susijusios su siūlomais projektais, projektai turėtų būti atrenkami atsižvelgiant į jų turinio pranašumus, vadovavimo patirtį MTTP srityje ir atitikimą programos tikslams, neužkertant kelio programoje „Eurostars“ norinčioms dalyvauti naujoves diegiančioms MVĮ (kurių yra daug). Be to, turėtų būti leista skirti finansavimą mokymo programoms, kurios siekia parengti ekspertų vadovus, užsiimančius veiksmingų technologijų perdavimu iš mokslinių tyrimų srities į paklausius produktus.

1.6

Todėl EESRK prašo, kad, laikantis atitinkamų bendros programos „Eurostars“ procedūrų, būtų numatyta speciali biudžeto eilutė, skirta tarptautinėms iniciatyvoms, kurias valstybės narės vykdo kartu su MVĮ organizacijomis, norinčiomis remti MVĮ palankios informacijos apie „Eurostars“ projektų rezultatus skleidimą platesniam MVĮ ratui. Kita galimybė visoms programos „Eurostars“ sėkme suinteresuotoms MVĮ suteikti daugiau galių būtų tokia: MVĮ organizacijos ir socialiniai partneriai galėtų sukurti bendrą duomenų bazę ir daugiakalbes, skirtingų sektorių internetinio tinklo platformas ir skatinti jomis naudotis.

1.7

EESRK išreiškia susirūpinimą dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma MVĮ įnašo dalis bendrų, su MTTP veikla susijusių projekto išlaidų atžvilgiu. Būtinai reikia paaiškinti, kad, esant dabartinei padėčiai, visos MVĮ kartu (atsižvelgiant į bendrą programą „Eurostars“) turėtų padengti bent 50 proc. su MTTP susijusių projekto išlaidų. Kadangi dėl šių kriterijų daugelis rinkoje veikiančių MVĮ negalės dalyvauti programoje, reikėtų apsvarstyti galimybę tarpinio programos „Eurostars“ vertinimo laikotarpiu įnašo dalį sumažinti iki 25 proc (4).

1.8

Vėliau — įvairiais poveikio stebėsenos ir rezultatų sklaidos etapais — suinteresuotos valstybės narės ir ES nacionalinės valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į ES ir nacionalinių MVĮ organizacijų bei kitų mokslinių tyrimų veikla suinteresuotų subjektų nuomonę. Sistemingi ES MVĮ ir MTTP konsultantų grupės patikrinimai galėtų tapti nuolatine valstybėms narėms ir kitoms ES ir (arba) nacionalinio lygmens valdžios institucijoms teikiamų techninių konsultacijų priemone. Stebėsenos, įgyvendinimo ir sklaidos etapais konsultantų grupei galėtų priklausyti ir EESRK Bendrosios rinkos observatorija kartu su MVĮ kategorija.

1.9

EESRK pabrėžia, kad bendra programa „Eurostars“ turėtų būti įgyvendinama skaidriai ir nebiurokratiškai, kad MVĮ būtų lengviau gauti informaciją, dalyvauti (visų pirma aktyviai) tolesnėje veikloje kartu su susijusiomis, suinteresuotomis MTTP įstaigomis. Be to, projektai turėtų būti finansuojami bendra vienkartine suma, tačiau, jei tai nesuderinama su nacionalinėmis programomis, įnašai turėtų būti vienodo dydžio.

1.10

Norint, kad programa „Eurostars“ būtų veiksmingai įgyvendinta, reikėtų stiprinti regioninius inovacijų diegimo tinklus, kad jie būtų pajėgūs teikti inovacijas diegiančioms MVĮ reikalingas „vieno langelio“ paslaugas, ir sudarytų šioms įmonėms realias sąlygas gauti europinį MTTP finansavimą. Pavyzdžiui, norint plačiau paskleisti informaciją apie MTTP veikla užsiimančioms MVĮ skirtas specialias finansavimo programas, reikėtų sustiprinti ir geriau koordinuoti EUREKA tinklų, kitų veikiančių viešųjų ir privačių įstaigų ir ES, nacionalinių ir regioninių MVĮ organizacijų ryšius. Nemažai renginių per MVĮ atstovaujančias organizacijas turėtų būti finansuojama, kad MVĮ ir suinteresuotos organizacijos žinotų inovacijų reikšmę ir svarbą bei jų vaidmenį ES ateityje.

1.11

Projektų atrankos pagal MVĮ sektorius rezultatus, atsižvelgiant į „Eurostars“ programą (5), Eureka tinklas turėtų skelbti internete. Be to, turėtų būti pateiktas itin inovacinių, reikalavimus atitinkančių projektų, kurie nebuvo finansuojami, trumpasis sąrašas. Į šį sąrašą būtų įrašyti nacionaliniai viešieji ir (arba) privatūs investuotojai, jeigu šiai programai prireiktų papildomo finansavimo.

1.12

Veiksmingas veiksmų koordinavimas tarp nacionalinės valdžios institucijų, atsakingų už MVĮ ir MTTP politiką, ir EUREKA privalo būti nuoseklus ir atitikti MVĮ organizacijų ir platesnių suinteresuotų subjektų sluoksnių (pavyzdžiui, viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų įstaigų) poreikius. EESRK ragina suinteresuotas Europos institucijas, valstybes nares ir ES pirmininkaujančią Slovėniją bei netrukus pirmininkausiančią Prancūziją užtikrinti, kad koordinavimas vyktų atsižvelgiant į MVĮ lūkesčius ir programoje numatytus tikslus.

1.13

EESRK nuomone, norint, kad MTTP finansavimo programose ir bendroje programoje „Eurostars“ dalyvautų MVĮ, būtinai reikėtų sutrumpinti ilgą Europos Sąjungai tvirtinti teiktinų pasiūlymų teikimo terminą ir tokiu būdu paskatinti MVĮ teikti projektus.

1.14

EESRK pabrėžia, kad norint pagerinti ir padidinti MVĮ gaunamo MTTP finansavimo įsisavinimą, Europos Komisijai reikėtų išsiaiškinti, kaip būtų galima nepanaudotus, MVĮ skirtus išteklius pagal FP7 „Bendradarbiavimo“ skyrių (sudarančius 15 proc. FP6 „Teminio prioriteto“) perkelti į programą „Gebėjimai“ (CRAFT ir pan.), kuri labiau tinka MVĮ.

1.15

EESRK prašo daugiau dėmesio skirti neproporcingai didelei reguliavimo naštai MVĮ, kuri kartais net dešimt kartų didesnė nei didelių bendrovių (6). Be to, norėtųsi, kad MVĮ, kurios kartu su kitais Europos ir tarptautiniais partneriais imasi MTTP veiklos, būtų sumažintos administravimo išlaidos ir supaprastintos paraiškų teikimo procedūros. EESRK taip pat pageidautų, kad būtų išspręstas intelektinės nuosavybės teisių ir Europos patentų klausimas (7), kadangi dabartinė padėtis nėra palanki konkurencingumui ir naujovių diegimui Europoje. Be to, veikianti patentavimo sistema ir intelektinės nuosavybės teisės (8) gali būti vertinamos ir kaip didelis nepiniginis turtas, kai tarptautiniuose projektuose dalyvaujančios įmonės jungiasi į partnerystes.

2.1

Europos mažųjų įmonių chartijoje, kurią ES vadovai patvirtino 2000 m., sutarta, kad „mažosios įmonės turi būti laikomos pagrindine naujoves, užimtumą ir socialinę bei Europoje vidaus integraciją skatinančia jėga“ (9). Be to, 2007 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė rengianti Smulkiojo verslo aktą (10), kuriame bus numatytos priemonės verslumui, verslo aplinkai ir įgūdžiams skatinti (11). 2008 m. Komisija taip pat išanalizuos ne vieną su MVĮ susijusią iniciatyvą (12), kad paskatintų jas aktyviau dalyvauti ES programose.

2.2

Būtent dėl šių priežasčių buvo pasiūlyta parengti specialią bendrą programą „Eurostars“. Šią programą (kuri vykdoma pagal EB sutarties 169 straipsnį ir yra skirta bei papildo Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (FP 7) veiklą pagal skyrių „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“) administruoja EUREKA, o programą iniciavo 22 valstybės narės kartu su penkiomis kitomis EUREKA šalimis (Islandija, Izraeliu, Norvegija, Šveicarija ir Turkija). Šiuo metu „Eurostars“ programoje dalyvauja 30 valstybių: Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Jungtinė Karalystė.

2.3

FP 7 patvirtinta daugelis priemonių, kurios buvo pasiūlytos peržiūrėjus FP 6 (13), siekiant sumažinti atotrūkį tarp MVĮ taikomos įvairių sričių politikos. FP7 numatyta MVĮ skirta strategija, kurioje esama ir kokybinių, ir kiekybinių priemonių, skatinančių imtis veiksmų nacionaliniu ir regionų lygiu. Jos tikslas — kurti įmonių branduolius ir tinklus, gerinti informacinėmis technologijomis besinaudojančių mažųjų įmonių bendradarbiavimą visoje Europoje, skleisti geriausios bendradarbiavimo susitarimų praktikos pavyzdžius ir remti mažųjų įmonių bendradarbiavimą (14).

2.4

ES įregistruota 23 milijonai MVĮ: jos sudaro 99 proc. visų įmonių, o jų apyvarta — du trečdalius Europos apyvartos; jos taip pat yra labai svarbios tvaraus vystymosi proceso dalyvės (15). Tačiau, kad šios įmonės taptų dar konkurencingesnės, jas reikėtų racionaliau tvarkyti ir pergrupuoti į darnią, kritinę masę turinčią visumą, kad jos galėtų gauti naudos iš tam tikrų rizikos kapitalo fondų, mokslo parkų, inkubatorių ir regioninės inovacijų politikos vystymosi (16).

2.5

Be to, Eurobarometro „Flash“ apklausos ataskaitoje teigiama, kad MVĮ augimui gali sutrukdyti rizikuoti nelinkusių europiečių, kuriems trūksta verslumo, savybės (17). Todėl nepaprastai svarbu imtis veiksmų pagerinti verslininkų profesinį įvaizdį ir įtikinti visuomenę, kad jie labai svarbūs inovacijoms, ekonominei pažangai ir visuotinei gerovei apskritai. Tik atsakingas, energingas ir kupinas idėjų verslumas, kuris gali netrukdomas vystytis, padės galiausiai įgyvendinti Lisabonos tikslus (18).

2.6

Tačiau konkrečios priemonės, kurias remti MVĮ priima valstybės narės, ne visada skatina ir remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir perduodant technologijas. Atsižvelgiant į permainas rinkose ir tai, jog vertės grandinės įgauna tarptautinį pobūdį, Europos MVĮ tenka prisitaikyti prie didelės tarptautinės konkurencijos, įsitraukiant į nuolatinius novatoriškus procesus dar platesniu tarptautiniu mastu. „Eurostars“ programa turėtų atlyginti toms MVĮ ir valstybinėms ir (arba) privačioms mokslinių tyrimų institucijoms, kurios specialiai stengiasi remti MTTP projektus, skleisti jų rezultatus ir perduoti žinias ir padėti su jomis susipažinti. Visų pirma programa turėtų remti projektus, kuriose dalyvauja institucijos ir MVĮ grupės arba atskiros bendrovės, kurios paprastai nėra tokios aktyvios arba kurioms sunku patekti į tokias programas. EESRK pabrėžia, kaip svarbu didinti įnašą į bendrą programą „Eurostars“ į visas EUREKA valstybes nares, pirmiausia tas, kurios neseniai įstojo į ES ir kurios gali pasinaudoti tarptautinio požiūrio nauda.

2.7

„Eurostars“ programa skirta MTTP vykdančioms MVĮ, stengiantis daugiau dėmesio skirti į rinką orientuotiems MTTP projektams ir keleto partnerių tarpvalstybiniams projektams (kai kiekvienai valstybei atstovauja mažiausiai po du nepriklausomus dalyvius). Svarbi programos ypatybė yra ta, jog stengiamasi laikytis principo „iš apačios į viršų“, o tai leidžia MTTP vykdančioms MVĮ jaustis atsakingomis už savo projektą ir įgyvendinti strategines verslo inovacijas. Tokiomis aplinkybėmis MVĮ, atsižvelgdamos į komercines galimybes, gali kontroliuoti šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir daryti įtaką jų rezultatams.

3.1

Dalyvavimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose pagal Sutarties 169 straipsnį reiškia, jog dalyvaujančios ES valstybės narės, įsipareigodamos bendrai mokslinių tyrimų programai, suvienija savo nacionalines mokslinių tyrimų programas. Remdamasi 169 straipsnio teisiniu pagrindu Komisija pasirinko keturias galimas iniciatyvas. Viena iš jų yra „Eurostars“ — MVĮ ir jų partneriams skirta bendra mokslinių tyrimų programa.

3.2

„Eurostars“ programą sudaro vienos arba keleto MVĮ, kurių buveinė yra dalyvaujančioje valstybėje ir kurios aktyviai dalyvauja MTTP veikloje, siūlomi projektai. Projektus galima įgyvendinti bet kokioje mokslo ir technologijų srityje (tiesa, jie turi būti civilinės paskirties). Projektai privalo būti įgyvendinami bendradarbiaujant, prie jų turi prisidėti mažiausiai du dalyviai iš dviejų skirtingų „Eurostars“ programoje dalyvaujančių valstybių. Šie dalyviai vykdo įvairią veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais, technologine plėtra, demonstracine veikla, mokymu ir su tuo susijusios informacijos sklaida. Atsižvelgiant į MVĮ pobūdį, projekto trukmė nėra ilga. Projektas turi trukti ne ilgiau kaip trejus metus, o per dvejus metus nuo projekto užbaigimo, mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti paruošti pateikti į rinką.

3.3

„Eurostars“ programa daro didelį skatinamąjį poveikį Bendrijos finansavimui: valstybės narės ir penkios kitos EUREKA valstybės (Islandija, Izraelis, Norvegija, Šveicarija ir Turkija) skirs 300 milijonų eurų. Bendrija skirs vieną trečdalį valstybių narių įnašo; taigi programos biudžetas sieks 400 milijonų eurų viešojo finansavimo. Darant prielaidą, kad bus finansuojama 50–75 proc. projekto, „Eurostars“ programos laikotarpiu gali būti sutelkta dar 133–400 mln. EUR privačių lėšų (skatinamasis poveikis). Apskaičiuota, kad galimi dalyviai už kiekvieną „Eurostars“ projektą prisiimtų vidutiniškai 1,4 milijono eurų išlaidų. Jei vidutiniškai finansuojama bus 50 proc., o viešasis finansavimas sudarys 0,7 mln. eurų vienam projektui, kai bendras programos biudžetas — 400 milijonų eurų, galima būtų finansuoti 565 projektus.

3.4

Todėl Bendrijos lėšomis bus užpildyta finansavimo spraga ankstyvajame MTTP etape, kai inovacijų veikla yra palyginti didelės rizikos ir gali nesudominti pakankamo privačių investuotojų skaičiaus (19). Bendrijos įsikišimas „Eurostars“ programai skirtomis viešosiomis investicijomis paskatins daugiau MTTP vykdančių MVĮ ieškoti privačių finansavimo šaltinių vystyti novatoriškiems produktams ar paslaugoms.

3.5

Kalbant apie finansavimą, reikėtų atsižvelgti į mokesčių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai netaikymo valstybėse narėse nuostatą, nes tai pritrauktų investuotojus net ir susiklosčius blogiausiai padėčiai; bent jau tokiu atveju jie iš dalies galėtų pasinaudoti šiomis lengvatomis. Nauda MVĮ yra alternatyvi finansavimo forma.

3.6

Tačiau kyla susirūpinimas, jog nemažai MVĮ negalės dalyvauti ES iniciatyvoje dėl konkurencingų inovacijų. „Eurostars“ programoje mokslinius tyrimus atliekančioms MVĮ taikomas atrankos kriterijus yra reikalavimas, kad projektą siūlanti MVĮ mažiausiai 10 proc. savo apyvartos arba visos darbo dienos ekvivalento skiria mokslinių tyrimų veiklai. Net jeigu šis reikalavimas taikomas projekto eksperimentiniam partneriui, nepaisant to, tai gali sutrukdyti daugeliui mažų bendrovių siūlyti savo novatoriškus projektus. Todėl programa gali pritraukti tik jau konsoliduotas aukštųjų technologijų įmones, kurios gali rasti ir kitų, tinkamesnių finansavimo formų.

3.7

Be to, kai kuriose ES šalyse išlaidos MTTP dažnai įtraukiamos į kitas einamąsias išlaidas, todėl jas sunku išskirti (20). Taigi Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naudojamų MTTP rodiklių apibrėžtys nėra tikslios, kai jos taikomos novatoriškoms mažoms įmonėms, nes šiais rodikliais neatsižvelgiama į nekodifikuotomis žiniomis vadinamą veiklos dalį, kurią dažnai sunku kiekybiškai įvertinti (21).

3.8

EBPO taip pat teigia, kad aukštųjų technologijų sektorių sudaro tos įmonės, kuriose MTTP dalis apyvartoje yra didesnė kaip 4 proc. Šis sektorius net ir labai išsivysčiusios ekonomikos šalyse sudaro apie 3 proc. Bendro vidaus produkto (BVP), o tai reiškia, kad 97 proc. visos ekonominės veiklos ir daugelis novatoriškų procesų vyksta tuose sektoriuose, kuriuos EBPO laiko vidutinio ar žemo technologinio išsivystymo sektoriais (22). Tokie skaičiai rodo, kad, taikant 10 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros reikalavimą, daug novatoriškų bendrovių negalės dalyvauti finansavimo programoje. Taigi nepavyks paskatinti teigiamo požiūrio į inovacijas ten, kur turėtų būti Europos iniciatyvos pagrindas.

3.9

Todėl, EESRK nuomone, projektai turėtų būti atrenkami remiantis kompetencija ir tuo, ar jie atitinka programos tikslus. Taip pat reikėtų panaikinti reikalavimą skirti 10 proc. MTTP.

3.10

Kitas „Eurostars“ programos reikalavimas — dalyvaujančios MTTP vykdančios MVĮ turėtų būti pajėgios pačios atlikti didžiąją dalį MTTP darbų. Nereikėtų atmesti bendradarbiavimo su kitais partneriais galimybės. Tais partneriais galėtų būti kitos MVĮ, vietos branduoliai, didelės bendrovės, kurios norėtų siekti panašių tikslų, kokie nustatyti programoje, mokslinius tyrimus atliekančios institucijos arba universitetai. Be to, sąvoka „branduolys“ turėtų apimti būtinybę, kad MTTP pagrįstos įmonės būtų įsikūrusios universitetų ir (arba) aukštojo mokslo institucijų teritorijose, kad šių dviejų struktūrų bendradarbiavimas būtų glaudesnis ir vyktų abipusiškai naudingu pagrindu.

3.11

Atsižvelgiant į atitinkamą „Eurostars“ programoje dalyvaujančių novatoriškų MVĮ indėlį svarbu aiškiai nustatyti, kad būtent MTTP vykdančios MVĮ turi drauge padengti mažiausiai 50 proc. projekto išlaidų MTTP. Vis dėlto dėl šio kriterijaus į programą gali nepatekti nemažai rinkoje veikiančių MVĮ, todėl reikėtų apsvarstyti galimybę atliekant vidurio laikotarpio „Eurostars“ programos įvertinimą sumažinti šį barjerą iki 25 proc (23).

3.12

Reikėtų aiškiau apibrėžti programos santykį su kitomis Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos (CIP) finansinėmis priemonėmis. Siekiant sudaryti įmonėms ilgesnės verslo perspektyvos galimybę finansavimo programa taip pat turėtų tapti lankstesnė ir pritaikyta MVĮ poreikiams, tuo pat metu atsižvelgiant į teigiamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros garantijų fondų patirtį.

3.13

Geresnis reguliavimo pagrindas, numatant sistemingas konsultacijas su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, sumažintų einamąsias išlaidas ir riziką, padidintų grąžą ir rizikos kapitalo srautą, taip pat pagerintų rizikos kapitalo rinkų veiklą. Tai būtų ypač naudinga novatoriškoms MVĮ. Šis finansavimas papildytų viešąją paramą ankstyvajame (angl. pre-seed) mokslinių tyrimų rezultatų komercinio realizavimo etape.

3.14

Komisija pasižadėjo skatinti priemones, kurių tikslas — daugiau tarpvalstybinių investicijų rizikos kapitalo lėšomis (24). Europoje rizikos kapitalo rinka yra nevienalytė, šiuo metu ją sudaro 27 skirtingos veiklos zonos. Tai trukdo ieškoti tiek reikiamo finansavimo, tiek investuoti.

3.15

Todėl reikia geresnių sąlygų rizikos kapitalo investicijoms. Valstybės narės taip pat turėtų parengti skatinimo priemones privatiems investuotojams bendradarbiauti atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus (25), skatinti MVĮ reikalingas verslo rėmimo paslaugas, padedant sėkmingai verslo pradėjimo etapą įveikusioms bendrovėms.

4.1

„Eurostars“ programos tikslas yra padėti MVĮ bet kokiais technologijų ar pramonės, teisiniais ar organizaciniais klausimais, kai tai būtina užtikrinti plataus masto europinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Todėl ši programa padidins MTTP vykdančių MVĮ gebėjimą pateikti į rinką naujus ir konkurencingus produktus, procesus ir paslaugas.

4.2

Kai projektas vykdomas tarptautiniu mastu, galima išvengti dubliavimosi inovacijų srityje ir atsiranda galimybė vykdyti bendrą politiką ir numatyti operatyvias priemones administracinei naštai sumažinti (26). Pasitelkiant „Eurostars“ programą, būtų galima paskatinti nemažai MVĮ pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybe, su sąlyga, kad tokios įmonės galėtų pasiūlyti projektą ir tiesiogiai jį administruoti. Tačiau dalyvavimas jungtiniuose projektuose ir kompetencijos tinkle turėtų būti kruopščiai planuojamas, kad projekte būtų dalyvaujama tolygiai.

4.3

Turime galvoti ne tik apie MTTP rėmimą, bet ir būdus, kaip valstybių vyriausybės, pasirūpindamos tinkama infrastruktūra, galėtų betarpiškiau remti inovacijas. Yra didžiulė mokslinių tyrimų institucijų bendruomenė. Kai kurios iš jų gali būti asociacijos arba mokslinių tyrimų įmonės, kurių užduotis — remti inovacijas, visų pirma, vykdomas MVĮ. Taip pat yra mokslo parkai ir mokslo konsultaciniai punktai, inkubatoriai, regionų ir vietos valdžios institucijos bei žinių perdavimo organizacijos. Jų parama tikrai naudinga neseniai įsikūrusioms aukštųjų technologijų MVĮ ir netgi tradiciškesnėms įmonėms, kurios galvoja rinktis inovacijų strategijas. ES pirmininkaujanti Slovėnija ir šias pareigas perimsianti Prancūzija turėtų stebėti, kaip būtų galima nukreipti „Eurostars“ programos koordinavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu, pasiekiant geriausių rezultatų ir vengiant bet kokio funkcijų pasikartojimo arba painiavos šiuo metu MVĮ sektoriuje veikiančioms tarnyboms.

4.4

EESRK ne kartą rekomendavo gerokai didesnę dalį Bendrijos struktūrinių fondų lėšų panaudoti bendrai mokslo infrastruktūrai, taip pat ir specialiai pritaikytai MVĮ, kurti. Šiam tikslui labai naudingas būtų ir Europos investicijų banko finansavimas (27).

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/23

1.1

Neigiamų verslo žlugimo padarinių klausimą Komisija sprendžia jau nuo 2001 m. Ji yra ypač pabrėžusi būtinybę tobulinti bankroto procedūras. Atsižvelgdama į ribotą savo kompetenciją šioje srityje, Komisija daugiausia renka informaciją apie teisinius ir socialinius žlugusio verslo padarinius, sudaro sąlygas lengviau nustatyti ir skleisti gerąją patirtį, rengia išankstinio perspėjimo priemones, padėsiančias sumažinti stigmatizavimą žlugus verslui.

1.2

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad daugiausia dėmesio reikia skirti dėl žlugusio verslo atsiradusiam stigmatizavimui įveikti. Labai svarbu valstybėse narėse sudaryti geras sąlygas verslininkystei, kad būtų visiškai išnaudotos ES verslininkystės galimybės ir sukurta dinamiškų bendrovių. Labai svarbu, kad visuomenė teigiamai vertintų sėkmingą verslą; tai turi būti susiję su politika, skatinančia verslininkus, kurių verslas žlugo, pradėti verslą iš naujo.

1.3

Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo. ES privalo keisti savo mąstyseną. Kuo daugiau stigmatizavimo patiria bankrutavęs asmuo, tuo didesnė rizika kyla naujam pradėtam verslui, ir ši rizika persiduoda visiems su šiuo verslu susijusiems asmenims.

1.4

JAV įstatymai siekia subalansuoti skolininkų, kreditorių ir visos visuomenės interesus. EESRK laikosi nuomonės, kad valstybių narių įstatymai turėtų būti formuluojami taip, kad pasiektų tokį balansą. Nemokumas ir įsiskolinimų negrąžinimas gali sudaryti didelių sunkumų kreditoriams ir juos pačius paversti nemokiais. Įsiskolinimo panaikinimas siekiant suteikti bendrovei galimybę viską pradėti iš naujo gali būti itin neteisingas kreditorių atžvilgiu. Nemokumo įstatymuose reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

1.5

Apskritai visuomenės požiūriu, visos ar dalies įmonės veiklos išsaugojimas yra geriausias sprendimas. Jeigu bendrovė potencialiai perspektyvi, visi suinteresuoti subjektai gaus iš to naudos, jeigu nemokumo specialistai gali išgelbėti nemokią bendrovę, visi darbuotojai išsaugos savo darbo vietas. Jeigu bankrotą patyręs verslininkas pradeda naują verslą, jis sukuria naujų darbo vietų. Visais šiais atvejais darbo vietos, be abejonės, tenkina visos visuomenės interesus.

1.6

Verslas gali žlugti daugeliu būdų. Tai gali atsitikti net ir geriausių ketinimų turinčiam verslininkui. Pradedant verslą gali būti neįmanoma iš karto sukurti perspektyvią įmonę. Net pasibaigus pradiniam etapui, neteisingas verslo modelis gali reikšti, kad bendrovė neturi ateities. Kita vertus, potencialiai perspektyvios bendrovės gali patirti nesėkmę dėl verslininkų padarytų klaidų arba dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tokios įmonės gali ir turėtų būti sanuojamos bankroto administratorių išsaugant didžiąją dalį darbo vietų.

1.7

Svarbu suprasti skirtumą tarp įmonės ir jos direktorių. Direktoriai gali bankrutuoti tuo tarpu, kai bankroto administratorius sanuoja įmonę ir jos darbuotojus. Kai įmonė žlunga, verslininkai gali bankrutuoti dėl bankui suteiktų garantijų, nors jų asmeninis elgesys nebuvo nesąžiningas. Komisijai rūpi būtent šie sąžiningi verslininkai. Sukūrę gerą verslą ir patyrę nesėkmę – žlugę dėl nepatyrimo arba tiesiog nepasisekus, – jie nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo. Ekonomikai reikalingi jų gebėjimai. Kiti, žlugę dėl kompetencijos stokos arba įžvalgumo neturėjimo, tikriausiai neturi ką ekonomikai pasiūlyti, nors ir gali rasti finansinių rėmėjų. Ne visi bankrutavę verslininkai nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo.

1.8

Komisijos iniciatyva paskatino imtis reformų visoje ES. Daugelis valstybių narių pasisėmė idėjų iš Europos lygmeniu sukauptos gerosios patirties ir politinių išvadų. Maždaug trečdalis valstybių narių pateikė planus reformuoti nemokumą reguliuojančius nacionalinius teisės aktus. Tačiau beveik pusė valstybių narių dar nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje. Nors Komisija šioje politikos srityje turi ribotą kompetenciją, EESRK ragina ją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir aktyviai skatinti valstybių narių finansų ministrus veikti. EESRK nuomone, apskritai valstybių narių pažanga nepatenkinama.

1.9

EESRK visiškai pritaria visiems komunikate išdėstytiems aspektams dėl nemokumą reguliuojančių įstatymų, su sąlyga, žinoma, kad galiausiai priimti įstatymai bus detalūs. Tokios detalios nuostatos apima oficialų sąžiningo bankroto pripažinimą, ankstyvą skolų panaikinimą ir teisinių apribojimų, draudimų bei atleidimo iš pareigų atvejų sumažinimą taikant paspartintas procedūras. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas turėtų būti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių trunkančios teisinės procedūros.

1.10

EESRK nuomone, būtina, kad visos valstybės narės kuo greičiau pakeistų nemokumą reguliuojančius įstatymus. Be įstatymų pataisų, itin svarbu, kad teismai spręstų bankroto bylas sparčiai. Šį procesą reikia gerai organizuoti. Tokie pakeitimai – pagrindinė „antros galimybės“ programos dalis.

1.11

Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms – antroji komunikato idėja. Ji savaime nėra „antros galimybės“ programos dalis. Šia programa siekiama išvengti bankroto, išsaugoti įmones ir darbo vietas. 4 dalyje pateikiami verslo žlugimo, kurio buvo galima išvengti, pavyzdžiai. Šiuo požiūriu komunikate, sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą, teikiant laikiną finansavimą ir konsultavimo paslaugas, iš esmės norima užkirsti kelią verslo žlugimui, kurio galima išvengti.

1.12

Ši programa daugumai MVĮ nėra praktiška, kadangi yra nedaug priemonių, kuriomis iš kiekvienoje valstybėje narėje veikiančių tūkstančių MVĮ būtų aktyviai nustatomos sunkumų turinčios įmonės. Tačiau valstybės narės raginamos maksimaliai išnaudoti turimas galimybes, pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM administravimo institucijos pateikia išankstinį perspėjimą, kad įmonė gali turėti problemų, susijusių su grynųjų pinigų srautais. Komisija teigia, kad pagalbos priemonės turėtų apimti bankroto prevenciją, ekspertų konsultacijas ir ankstyvą įsikišimą. Problema kyla tada, kai direktoriai nesuvokia, kad jų verslui gresia pavojus. Valstybių narių vyriausybės, bendradarbiaudamos su finansininkais ir MVĮ rėmimo organizacija, turės sukurti aktyvias, savo šalies MVĮ kultūrai tinkamas aktyvias priemones.

1.13

Aišku, kad svarbiausia komunikate pateikta rekomendacija yra susijusi su nemokumą reguliuojančių įstatymų reforma. Tai pagrindinė priemonė, be kurios „antros galimybės“ programa nė nepajudės iš vietos.

1.14

Keletas į komunikatą įtrauktų švelnesnio pobūdžio rekomendacijų gali būti įgyvendintos nekeičiant nemokumą reguliuojančių įstatymų. Pakeitus įstatymus, galima imtis kitų Komisijos siūlomų neprivalomų priemonių. Nepakeitus nemokumą reguliuojančių įstatymų, nebus galima pasiekti pagrindinių Komisijos komunikato tikslų.

1.15

EESRK mano, kad kiekviena valstybė narė, reaguodama į šį komunikatą, turėtų įtraukti savo pasiūlymus į Lisabonos strategijos nacionalinį planą (taikoma 15 gairė).

2.1

Neigiamų verslo žlugimo padarinių klausimą Komisija sprendžia jau nuo 2001 m. Ji yra ypač pabrėžusi būtinybę tobulinti bankroto procedūras. Atsižvelgdama į ribotą savo kompetenciją šioje srityje, Komisija daugiausia renka informaciją apie teisinius ir socialinius žlugusio verslo padarinius, sudaro sąlygas lengviau nustatyti ir skleisti gerąją patirtį, rengia išankstinio perspėjimo priemones, padėsiančias sumažinti stigmatizavimą žlugus verslui.

2.2

Tai paskatino imtis reformų visoje Europos Sąjungoje. Daugelis valstybių narių pasisėmė idėjų iš Europos lygmeniu sukauptos gerosios patirties iš politinių išvadų. Maždaug trečdalis valstybių narių pateikė planus reformuoti nemokumą reglamentuojančius savo vidaus teisės aktus. Tačiau beveik pusė valstybių narių dar nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje. Nors Komisija šioje politikos srityje turi ribotą kompetenciją, EESRK ragina ją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir aktyviai skatinti valstybių narių finansų ministrus veikti. EESRK nuomone, apskritai valstybių narių pažanga nepatenkinama.

T

Priemonės taikomos

(T)

Priemones planuojama taikyti/priemonės taikomos iš dalies

N

Priemonės netaikomos

2.3

A lentelė paimta iš komunikato. 4–6 skiltys susijusios su nemokumą reguliuojančių įstatymų reforma. Akivaizdu, kad valstybės narės aktyviai rengia teisės aktus, tačiau labai mažai jų turi pakeistus veikiančius įstatymus. Jeigu skiltys būtų susijusios su galiojančiais teisės aktais, jų sumos būtų ne 12 – 15 – 17 – 17, o 6 – 6 – 5 – 10. Šie 27 valstybių narių rezultatai yra prasti. Lėtumas arba neveiklumas neabejotinai kenkia valstybių narių verslui, nes kol bus atlikti reikiami pakeitimai, žlugimo galimybė įmonėms yra reikšminga kliūtis.

2.4

Kita lentelės ypatybė – pirmosios ir paskutiniosios trys su teisės aktais susijusios skiltys beveik neužpildytos. Tai šiek tiek stebina, kadangi nepaisant to, kad daugumoje valstybių narių nepakeisti nemokumą reguliuojantys teisės aktai, galima buvo taikyti kitas švelnesnio pobūdžio priemones.

2.5

Kad galėtų pateikti pavyzdį palyginimui, EESRK paprašė Komisijos pateikti JAV duomenų, kurie atitiktų lentelėje apie ES valstybes pateikiamus duomenis. Toliau pateikiami paaiškinimai apie JAV eilutę lentelėje:

2.6

JAV kodeksas vadovaujasi visiškai kitokia mąstysena, negu vyrauja daugelyje valstybių narių, o gal net ir jose visose. Daugelio valstybių narių dabartinė teisinė pozicija parodo šio klausimo nesupratimo lygį. Nemokumą reguliuojančių įstatymo pakeitimo terminai atskleidžia, kad, familiariai šnekant, ES paprasčiausiai „nieko nesuvokia“. Mąstysenos pasikeitimas paspartins naujų įstatymų priėmimą. Be to, be tokio pasikeitimo švelnesnio pobūdžio priemonės niekada nebus veiksmingos.

2.7

XIX amžiuje dėl žlugusio verslo atsiradęs stigmatizavimas būdavo toks stiprus, kad pastūmėdavo nesėkmę patyrusius verslininkus į savižudybę. Nors savižudybių atvejų XXI amžiuje mažiau, socialiniai randai išlieka. ES piliečiai turi verslininkus vertinti kaip atliekančius naudingą darbą, net kai jie patiria nesėkmę. Kartais nesėkmė neišvengiama. Truputį mažiau nei trys ketvirtadaliai (73,0 proc.) iš 931 435 įmonių, įsteigtų 1998 m. verslo sektoriuje Ispanijoje, Suomijoje, Italijoje, Liuksemburge, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, išsilaikė dvejus metus. Šiek tiek mažiau nei pusė (49,1 proc.) tų pačių įmonių tebevykdė veiklą po penkerių metų 2003 m.

2.8

Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo. ES privalo keisti savo mąstyseną. Kuo daugiau stigmatizavimo patiria bankrutavęs asmuo, tuo didesnė rizika kyla naujam pradėtam verslui, ir ši rizika persiduoda visiems su šiuo verslu susijusiems asmenims.

2.9

JAV įstatymai siekia subalansuoti skolininkų, kreditorių ir visos visuomenės interesus. EESRK laikosi nuomonės, kad valstybių narių įstatymai turėtų būti formuluojami taip, kad pasiektų tokį balansą. Kaip nurodyta 4 skyriuje, nemokumas ir įsiskolinimų negrąžinimas gali sudaryti didelių sunkumų kreditoriams ir juos pačius paversti nemokiais. Įsiskolinimo panaikinimas siekiant suteikti bendrovei galimybę viską pradėti iš naujo gali būti itin neteisingas kreditorių atžvilgiu. Nemokumo įstatymuose reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

2.10

Apskritai visuomenės požiūriu, visos ar dalies įmonės veiklos išsaugojimas yra geriausias sprendimas. Jeigu bendrovė potencialiai perspektyvi, naudos gaus visi suinteresuoti subjektai.

2.11

Darbuotojų interesai tenkinami keletu būdu. Nemokumo atveju valstybės narės įgyvendina Nemokumo direktyvą, kurioje numatytos išmokos darbuotojams. Jeigu nemokumo specialistai gali išgelbėti nemokią bendrovę, visi darbuotojai išsaugos savo darbo vietas. Jeigu bankrotą patyręs verslininkas pradeda naują verslą, jis sukuria naujų darbo vietų. Visais šiais atvejais darbo vietos, be abejonės, tenkina visos visuomenės interesus.

3.1.1

Pirmasis žingsnis šalinant neigiamus verslo žlugimo padarinius – viešai jį aptarti. Europos Sąjungos gyventojai bankrotą dažnai suvokia kaip nusikalstamą veiklą neatsižvelgdami į jo priežastis. Teigiamą vaidmenį šalinant šį klaidingą suvokimą turi atlikti žiniasklaida. Darytinos šios išvados:

3.2.1

Teisiniu požiūriu gali būti sudėtinga patyrus bankrotą pradėti verslą iš naujo. Daugelyje šalių bankroto įstatymai vienodai taikomi visiems subjektams neatsižvelgiant į tai, ar bankrotas buvo tyčinis arba įvyko dėl neatsakingumo, ar nėra akivaizdžios savininko ar vadovo kaltės dėl žlugimo, t. y. bankrotas įvyko sąžiningai ir teisėtai.

3.2.2

Yra daug taisyklių, pagal kurias bankrutuojantiems subjektams taikomi apribojimai, draudimai, ir jie atleidžiami iš pareigų vien tik dėl to, kad pradėtas bankroto bylos nagrinėjimas. Taikant tokius automatiškumu pagrįstus metodus neatsižvelgiama į riziką, kuri yra neatsiejama kasdienės verslo veiklos dalis, ir atsiranda prielaida manyti, kad visuomenė negali pasitikėti bankrutuojančiu subjektu. Europos Sąjungoje reikia iš esmės pakeisti nemokumą reguliuojančių įstatymų principus. Pagrindiniai aspektai yra šie:

3.3.1

Dėl žlugusio verslo atsiradęs stigmatizavimas yra viena iš priežasčių, kodėl daug mažų ir vidutinių įmonių slepia savo finansines problemas, kol galiausiai būna per vėlu. Svarbu laiku imtis veiksmų, kad būtų išvengta bankroto, o daugeliu atvejų įmonės išlikimas yra parankesnis variantas negu likvidavimas. Darytinos šios išvados:

3.4.1

Teikiant valstybės paramą nepakankamai atsižvelgiama į svarbiausius antrą įmonę steigiantį verslininką varžančius veiksnius – išteklių, reikiamų įgūdžių ir psichologinės pagalbos trūkumą. Paprastai pradėti naują verslą vengiama visų pirma dėl finansinių išteklių stokos. Darytinos šios išvados:

3.5

Darytina išvada, kad labai svarbu valstybėse narėse sudaryti geras sąlygas verslininkystei, kad būtų visiškai išnaudotos ES verslininkystės galimybės ir būtų sukurta dinamiškų bendrovių. Labai svarbu, kad visuomenė teigiamai vertintų sėkmingą verslą; tai turi būti susiję su politika, skatinančia verslininkus, kurių verslas žlugo, pradėti verslą iš naujo.

4.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad daugiausia dėmesio reikia skirti dėl žlugusio verslo atsiradusiam stigmatizavimui įveikti. Komisija teisingai teigia, kad verslo kūrimas, sėkmė ir žlugimas yra neatskiriami nuo rinkos ekonomikos. Ji teisingai pabrėžia, kad apskritai visuomenėje verslumas nėra vertinamas ir suprantamas: dar nepakankamai suvokiama, kad verslo problemos arba verslo žlugimas yra normalus ekonominis reiškinys ir galimybė viską pradėti iš naujo.

4.2

Net ir esant tokiai padėčiai EESRK mano, jog nepaisant to, kad daug komunikate pateiktų rekomendacijų yra būtinos, tam tikra informacija neatrodo patikima. Komiteto abejonės pabrėžiamos daugelyje šios nuomonės 4 ir 5 skyrių punktų.

4.3

Verslininkystės paskirtis ir tikslas – sukurti pelningą ir galintį augti verslą. Verslininkai kuria naujoves siekdami patenkinti klientų poreikius, kurie šiuo metu arba nėra tenkinami, arba tenkinami ne pačiu efektyviausiu būdu.

4.4

Verslininkas gali įžvelgti verslo galimybę. Pavyzdžiui, vienas Londono verslininkas pastebėjo galimybę vykdyti importo ir (arba) eksporto verslą tarp JK ir Indijos taip tenkinant abiejų šalių poreikius. Jis užpildė rinkos spragą. Kiti verslininkai užpildo rinkos spragas, pavyzdžiui, atidarydami restoranus ar kirpyklas bendruomenėse, kuriose jų trūksta.

4.5

„Amazon“ – puikus pavyzdys, kaip efektyviau patenkinti poreikius. Knygynuose vis dar lankosi tie, kurie turi laiko ir noro juose žiūrinėti knygas. „Amazon“ tenkina kitos knygas perkančios visuomenės dalies poreikius.

4.6

Kai kurie verslininkai kuria verslą siekdami pasinaudoti mokslo ir technologijų pažanga. Toks verslas dažnai kyla iš universitetų, mokslinių tyrimų institutų arba mokslu grindžiamų bendrovių. Keturi Londono universiteto profesoriai įkūrė įmonę patentuota programine įranga teikiančią vaizdo analizės paslaugas, kuriomis tobulinami kuriamų vaistų gydomojo poveikio nustatymo būdai. Šio verslo pagrindas – intelektinė programinės įrangos nuosavybė. Vienas iš profesorių buvo paskirtas vykdomuoju direktoriumi, ir jis dar tik bando išsiaiškinti, ar turi verslininko gyslelę.

4.7

Norint, kad verslininkui pavyktų, jam pirmiausia reikia trijų dalykų. Jis turi turėti reikiamų žinių ir patirties, kad galėtų tinkamai įvertinti rinkos galimybes, ir praktinės patirties, kad galėtų įgyvendinti verslo projektą, nepaisant to, ar tai būtų naujas restoranas, ar internetu teikiamos kelionių paslaugos, ar naujas mokslo taikymo laimėjimas. Pirmasis bet kokios įmonės veiksmas – įrodyti, kad projektas gali būti įgyvendintas. Tai reiškia – išvystyti produktą ar paslaugą taip, kad klientai norėtų mokėti kainą, reikalingą verslo rentabilumui ir pelningumui užtikrinti. Daugelis būsimų verslininkų šiame etape ir žlunga. Kai kurie gali pasimokyti iš savo klaidų ir pradėti iš naujo. Kiti niekada nepasimokys.

4.8

Antrasis reikalavimas – finansavimas. Kai kurios kuriamos įmonės rizikos kapitalo investuotojams yra pakankamai patrauklios iš pat pradžių. Tačiau dauguma rizikos kapitalo investuotojų sutinka bendradarbiauti tik tada, kai verslininkas įrodo, kad projektas įgyvendinamas. Šiuo metu jau galima naudotis EIB siūloma rizikos kapitalo sistema, tačiau jos galimybės taip pat bus ribotos. Finansavimas dažniausiai teikiamas dalimis arba etapais. Jeigu naudojantis pirmojo etapo finansavimu pasiekiama gerų rezultatų, tolesnį finansavimą gauti daug lengviau.

4.9

Dažniausiai pradinio etapo finansavimą teikia šeima ir draugai. Galimos bankų paskolos, tačiau bankams reikia užstato. Jeigu įmonė neturi turto, bankai kaip užstatą paima verslininkų turtą. Verslininko, jo šeimos ir draugų sunkumai prasideda tada, kai jie pradeda teikti asmenines garantijas. Šios garantijos paprastai galioja ir pasibaigus pradiniam etapui, kadangi privačios bendrovės dažniausiai priklauso nuo bankų paramos tol, kol pradeda viešai platinti savo akcijas. Jeigu bankas pasinaudoja garantijomis, verslininkas gali prarasti namus. Esant tokiai padėčiai, mokestiniai ir socialinio draudimo įsipareigojimai gali dar labiau pabloginti situaciją.

4.10

Komiteto nuomonėse dėl MTTP mokesčių paskatų naudojimo (1) mes raginome valstybes nares suteikti mokesčių lengvatas privatiems asmenims, kurie investuoja į neseniai pradėjusias veikti įmones. Neabejotinai tokios mokesčių paskatos padėtų verslininkams lengviau gauti naudos iš pradėto naujo verslo.

4.11

Nekalbant apie verslo pradžios etapą, verslininkas priklauso ir nuo trečiojo būtino sėkmės elemento – perspektyvaus verslo modelio. Jis yra verslo plėtros pagrindas. Modelis priklauso nuo tam tikrų rodiklių, apimančių verslo elementus. Iš pardavimo pajamų atėmus gamybos sąnaudas gaunamas bendrasis pelnas, iš kurio atėmus išlaidas lieka pelnas prieš sumokant mokesčius, kurio pakanka banko paskoloms grąžinti ir palūkanoms sumokėti. Kai verslo modelis veikia prastai arba kai vadovai neturi sugebėjimų ar patirties valdyti pardavimus ir kitus aspektus, kad šis modelis pradėtų veikti, tada suteikusieji garantijas bankui gali bankrutuoti. Akivaizdu, kad iš tokio bankroto galima pasimokyti. Jeigu verslininkas suvokė verslo modeliui įgyvendinti būtinas sąlygas, gali būti įmanoma verslą pradėti iš naujo.

4.12

Anksčiau pavykusiems verslo modeliams nuolatinę grėsmę kelia darbuotojų, klientų, rinkų, technologijų ir konkurentų kaita. Sėkmingai sukūrę verslą verslininkai turės nuolat prisitaikyti prie pokyčių, ypač su technologijomis susijusiame versle. Nemokantys prisitaikyti prie pokyčių verslininkai gali mokytis iš patirties. Kiti, ypač antrosios ar trečiosios kartos savininkai, gali ir nepasimokyti.

4.13

Kad verslo modelis veiktų, svarbiausia – verslininko ir jo komandos vaidmuo. Ypač būtini finansinio valdymo įgūdžiai. Geras verslas gali būti per daug sėkmingas ir jame gali būti pradėta spekuliuoti nepadengtomis lėšomis tol, kol taps neįmanoma apmokėti sąskaitas. Tada įmonės kreditoriai gali kreiptis dėl bankroto administratoriaus skyrimo. Gali būti daug galimybių tokį verslą sėkmingai pradėti iš naujo.

4.14

Į kitą finansinę aklavietę galima patekti tuomet, kai didelis klientas nevykdo įsipareigojimų, neapmoka sąskaitų ir tada verslininkas negali pats apmokėti sąskaitų, o bankas pasirengęs perimti užstatą. Remiantis Komisijos turimais statistiniais duomenimis, vieną iš keturių nemokumo atvejų sukelia mokėjimo termino nesilaikymas. Tokiu atveju nauja pradžia irgi gali būti perspektyvi. Ir valstybių narių vyriausybės, ir Komisija pripažįsta mažųjų ir neseniai įsteigtų įmonių pažeidžiamumą. Šis klausimas nagrinėjamas Pavėluotų mokėjimų direktyvoje ir vėl bus sprendžiamas būsimame Smulkiojo verslo įstatyme.

4.15

Kai kurios bendrovės žlunga ne dėl savo kaltės, o dėl priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti, pavyzdžiui, dėl rugsėjo 11 d. įvykių arba ekstremalių meteorologinių sąlygų. Net ir tokiu atveju, žvelgiant toliaregiškai, draudimas būtų sumažinęs šį nuostolių srautą. Todėl mažas įmones remiančios organizacijos raginamos supažindinti verslininkus su protingų instrumentų teikiama nauda.

4.16

Apibendrinant galima teigti, kad verslas gali žlugti daugeliu būdų. Tai gali atsitikti net ir geriausių ketinimų turinčiam verslininkui. Net pasibaigus pradiniam etapui, neteisingas verslo modelis vis dar gali lemti tai, kad bendrovė neturi ateities. Kita vertus, potencialiai perspektyvios bendrovės gali patirti nesėkmę dėl verslininkų padarytų klaidų arba dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti. Tokios įmonės gali ir turėtų būti sanuojamos bankroto administratorių išsaugant didžiąją dalį darbo vietų.

4.17

Svarbu suprasti skirtumą tarp įmonės ir jos direktorių. Direktoriai gali bankrutuoti tuo tarpu, kai bankroto administratorius sanuoja įmonę ir jos darbuotojus. Kai įmonė žlunga, verslininkai gali bankrutuoti dėl bankui suteiktų garantijų, nors jų asmeninis elgesys nebuvo nesąžiningas. Komisijai rūpi būtent šie sąžiningi verslininkai. Kiti, žlugę dėl kompetencijos stokos arba įžvalgumo neturėjimo, tikriausiai neturi ką ekonomikai pasiūlyti, nors ir gali rasti finansinių rėmėjų. Ne visi bankrutavę verslininkai nusipelno galimybės verslą pradėti iš naujo.

5.1.1

Akivaizdu, kad svarbiausia idėja, kurią valstybių narių vyriausybės gali perteikti plačiajai visuomenei, išplauks iš nemokumą reguliuojančių įstatymų pakeitimų. Kai įstatymais verslininkai bus aiškiai skatinami pradėti verslą iš naujo, tai atsispindės ir žiniasklaidos pranešimuose.

5.1.2

Vyriausybės gali bendradarbiauti ir su organizacijomis bei institucijomis, savo ruožtu glaudžiai bendradarbiaujančiomis su įmonėmis. Akivaizdžiausiai bendradarbiaujanti institucija yra finansininkų gildija, nors tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir MVĮ bei individualiems prekybininkams atstovaujančios organizacijos.

5.1.3

Komunikate paminėta sėkmingai verslą iš naujo pradėjusių verslininkų apdovanojimo programos idėja. Jeigu minėtos organizacijos taikytų šias priemones, palankių pranešimų atsirastų ir žiniasklaidoje.

5.2.1

EESRK visiškai pritaria visiems komunikate išdėstytiems aspektams dėl nemokumą reguliuojančių įstatymų, su sąlyga, žinoma, kad galiausiai priimti įstatymai bus detalūs. Šie 3.2 punkte išsamiai išdėstyti aspektai – tai oficialus sąžiningo bankroto pripažinimas, ankstyvas skolų panaikinimas ir teisinių apribojimų, draudimų bei atleidimo iš pareigų atvejų sumažinimas taikant paspartintas procedūras. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas turėtų būti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių trunkančios teisinės procedūros.

5.2.2

EESRK nuomone, būtina, kad visos valstybės narės kuo greičiau pakeistų nemokumą reguliuojančius įstatymus. Be įstatymų pataisų, itin svarbu, kad teismai spręstų bankroto bylas sparčiai. Šį procesą reikia gerai organizuoti. Tokie pakeitimai – pagrindinė „antros galimybės“ programos dalis.

5.3.1

Tai antroji komunikato idėja. Ji savaime nėra Galimybės pradėti verslą iš naujo programos dalis. Šia programa siekiama išvengti bankroto, išsaugoti įmones ir darbo vietas. Šiuo požiūriu komunikate, sukuriant ankstyvo įspėjimo sistemą, teikiant laikiną finansavimą ir konsultavimo paslaugas, iš esmės norima užkirsti kelią verslo žlugimui, kurio galima išvengti.

5.3.2

Problema ta, kad ši programa daugumai MVĮ nėra praktiška, kadangi yra nedaug priemonių, kuriomis iš kiekvienoje valstybėje narėje veikiančių tūkstančių MVĮ būtų aktyviai nustatomos sunkumų turinčios įmonės. Tačiau valstybės narės raginamos maksimaliai išnaudoti turimas galimybes, pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM administravimo institucijos pateikia išankstinį perspėjimą, kad įmonė gali turėti problemų, susijusių su grynųjų pinigų srautais. Komisija teigia, kad pagalbos priemonės turėtų apimti bankroto prevenciją, ekspertų konsultacijas ir ankstyvą įsikišimą. Problema kyla tada, kai direktoriai nesuvokia, kad jų verslui gresia pavojus. Valstybių narių vyriausybės, bendradarbiaudamos su finansininkais ir MVĮ rėmimo organizacija, turės sukurti aktyvias, savo MVĮ kultūrai tinkamas priemones.

5.3.3

EESRK neteigia, kad šią paramą teikti lengva. Vyriausybės įsikišimas siekiant pakeisti rinkos jėgas gali duoti priešingų rezultatų ir pakenkti rinkos disciplinai.

5.3.4

Atvirosios ribotos atsakomybės bendrovės privalo laiku pateikti ataskaitas, o finansininkai ir vadovai turi patvirtinti, kad įmonė yra veikianti, t. y. gali apmokėti įsiskolinimus. Įvedus šią tvarką, ypač pareigą iš anksto pateikti ataskaitas, visose įmonėse, būtų patobulinta ankstyvo įspėjimo sistema.

5.3.5

Nors ir su išlygomis, EESRK teigiamai vertina šį sunkumų turinčioms įmonėms skiriamą dėmesį, nes tai teikia galimybių išsaugoti darbo vietas ir esamą užimtumo lygį.

5.4.1

Nors 12–17 valstybių narių jau pakeitė arba keičia nemokumą reguliuojančius įstatymus, beveik nematyti jokios valstybių narių veiklos šiai grupei priklausančioms Komisijos rekomendacijoms įgyvendinti.

5.4.2

Šio mažo aktyvumo priežastis – daugelį pasiūlymų galima laikyti prieštaraujančiais rinkos jėgoms. Tai ypač taikytina pasiūlymams, kad bankai turėtų būti ne tokie atsargūs ir kad atitinkamos institucijos turėtų sukurti verslą iš naujo pradedančių verslininkų rėmimo sistemas.

5.4.3

Turėtų būti įmanoma į valstybių narių vyriausybių kompetenciją patenkančius pasiūlymus – viešojo finansavimo sistemos, paskolos sąžiningai bankrutavusiems verslininkams ir viešieji pirkimai – įgyvendinti be didelio vargo dar net iki tol, kol bus pakeisti nemokumą reguliuojantys įstatymai.

5.4.4

Verslininkų mokymą organizuojantys subjektai, atsiradus paklausai, taip pat turėtų sugebėti juos rengti ir verslą iš naujo pradedantiems asmenims.

5.5.1

EESRK malonu pristatyti naują Komisijos interneto svetainę, skirtą „antros galimybės“ politikai, kurios adresas http//ec.europa.eu/sme2chance. Ji bus itin naudinga organizacijoms, kurios remia valstybių narių „antros galimybės“ politikos iniciatyvas.

5.5.2

2009 m. pavasarį įvyksiančiame MVĮ skirtame renginyje Komisija pristatys „naujos pradžios“ ir kitus su antra galimybe susijusius klausimus. EESRK tikisi, kad ši iniciatyva suteiks papildomą impulsą „antrosios galimybės“ programos neprivalomo pobūdžio elementams.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/32

1.1

EESRK ragina Europos Komisiją toliau tvirtai siekti savo tikslų labiau atverti viešųjų pirkimų rinkas ir propaguoti skaidrumo, vienodo požiūrio ir socialinės bei ekologinės atsakomybės principus.

1.2

Vykstant susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymui, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai griežtai pasmerkti kai kurių susitarimo šalių protekcionistinę praktiką.

1.3

Kalbant apie valstybės pagalbą vystymuisi, EESRK palankiai vertina laipsnišką ir abipusį pagalbos susiejimo sistemų atsisakymą ir mano, kad šiuo atveju pagrindiniai kriterijai turi būti veiksmingumas ir skaidrumas.

1.4

Europos Sąjungos lygiu EESRK pritaria viešųjų pirkimų ir pranešimų apie konkursus skelbimo skaidrumo didinimui ir šiuolaikinių metodų diegimui. Todėl EESRK prieštaraus bet kokiam Europos direktyvose nustatytų vertės ribų, kurios yra skaidrumo apsaugos priemonės, didinimui. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama didinti viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia direktyvose nustatytų vertės ribų, skaidrumą.

1.5

EESRK nepritaria tam, kad ES mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų įvesta kvotų sistema pagal JAV taikomą Smulkiojo verslo įstatymo (angl. Small Business Act) modelį, bet pripažįsta, kad būtų tikslinga turėti europines gaires MVĮ, visų pirma labai mažoms įmonėms, kuriose būtų numatyti konkretūs planai, grafikas ir daugiametis biudžetas ir kurios būtų skirtos inovacijoms bei įmonių kūrimui skatinti, visų pirma pagrindinėse energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos srityse.

1.6

Būtų naudinga, jeigu būtų numatytos gaires, papildančios informavimo priemonės, kurios remtųsi įprastomis sąsajomis su MVĮ — tikrais, skaidriais ir teisingais konsultavimosi mechanizmais bei paprastomis europinėmis teisinėmis priemonėmis. Visa tai padėtų šias gaires įgyvendinti.

1.7

Tokiems konkretiems planams ir priemonėms turėtų, kai tik įmanoma, būti taikomas principas „pradėk nuo mažiausio“, pavyzdžiui, nustatant vieno langelio sistemą administraciniams formalumams. Taip būtų sukurtos administracinės ir techninės procedūros, priderintos prie mažų įmonių dydžio ir jų pobūdžio, ir atitinkančios tikslą sumažinti MVĮ tenkančią naštą.

2.1

Europos Sąjungai pirmininkausianti Prancūzija oficialiu valstybės sekretoriaus Europos reikalams raštu kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl tarptautinių viešųjų pirkimų.

2.1.1

Šiuo prašymu daroma aiški nuoroda į derybas, vykstančias persvarstant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl viešųjų pirkimų, taikomą 12 šalių (1) ir Europos Sąjungai (dar 18 šalių suteiktas stebėtojo statusas).

2.1.2

Prancūzijos vyriausybė 2007 m. rudenį iš tiesų buvo susirūpinusi pernelyg dosniu Europos Sąjungos pasiūlymu, kadangi kai kurios valstybės (JAV, Korėja, Japonija) turi nuostatas, kurios leidžia dalyvauti kai kuriose jų viešųjų pirkimų rinkose tik mažosioms ir vidutinėms nacionalinėms įmonėms.

2.2

Prancūzija, remiama keleto valstybių narių, paprašė arba geresnės galimybės patekti į šių valstybių viešųjų pirkimų rinkas persvarsčius susitarimą dėl viešųjų pirkimų, arba Europos Sąjungoje taikyti panašius apribojimus Europos MVĮ labui.

2.3

Šiuo metu susitarime dėl viešųjų pirkimų nustatytos pirkimo vertės ribos, panašios į tas, kurios tenkintų ES vidaus direktyvose (2) nustatytus reikalavimus, praktiškai tai reiškia, kad kitų 12 susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių valstybių įmonėms leidžiama dalyvauti visuose šias vertės ribas viršijančiuose viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungos teritorijoje.

2.4

EESRK jau išdėstė savo poziciją viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo Europos Sąjungoje klausimu. Visų pirma jis apgailestauja dėl pernelyg menko užsienio įmonių dalyvavimo Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose (3).

3.1

Galima sakyti, kad tarptautiniu mastu Europos Sąjungos rinkos yra visiškai atviros tarptautinei konkurencijai. Jos yra atviros ir kalbant apie Europos Sąjungos teikiant vystymosi pagalbą finansuojamus viešuosius pirkimus, kurių nuolat daugėja (ES yra vystymosi pagalbos lyderė pasaulyje). Tačiau EESRK apgailestauja dėl valstybėse narėse pasitaikančių atvejų, kai vystymosi pagalba siejama su sutarčių pasirašymu su valstybės donorės įmonėmis (4).

3.2

Kai kurie mūsų partneriai taiko įvairias apsaugos sistemas (pavyzdžiui, JAV „Buy American“ ar „Small Business Act“) ir skatina „susietos“ pagalbos programas. Viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas tarptautiniu mastu turi būti vertinamas kaip privalumas Europos Sąjungai, kadangi daug ES įmonių, taip pat ir MVĮ, yra pasaulinės lyderės statybos, viešųjų darbų, alternatyvių energijos rūšių ir aplinkos apsaugos sektoriuose.

3.3

JAV Smulkiojo verslo įstatyme be paramos MVĮ priemonių yra nuostata 25 proc. federalinių viešųjų pirkimų sutarčių sudaryti su Amerikos MVĮ.

3.4

Kalbant apie susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymą, EESRK mano, kad nors ir reikia pabrėžti abipusiškumo principą, ES negalės taikyti protekcionistinių priemonių, panašių į mūsų konkurentų priemones, kadangi tai trukdys siekti bendro Europos Sąjungos tikslo — atverti rinkas.

3.5

Be to, šio tikslo turėtų siekti ne tik susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusios šalys, bet ir kitos šalys, kuriose viešųjų pirkimų procedūros yra ypač neskaidrios ir paprastai neprieinamos Europos įmonėms.

3.6

Mintis susitarimo dėl viešųjų pirkimų laikinai netaikyti viešiesiems pirkimams, finansuojamiems iš Europos fondų, tų šalių, kurios taiko nacionalines protekcionistines priemones, atžvilgiu yra įdomi mintis ir ją EESRK jau plėtojo ankstesnėse nuomonėse.

3.7

EESRK pabrėžia, kad derybose reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir būtiniausių socialinių standartų, nustatytų TDO konvencijose (taip pat socialinių partnerių sudarytuose kolektyviniuose profesiniuose, sektorių ir įmonių susitarimuose), laikymosi aspektą, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus su šalimis, kurios neratifikavo Kioto protokolo ar TDO konvencijų, arba kurios jų netaiko ar taiko blogai.

4.1

Europos Komisija paskelbė, kad, remdamasi amerikiečių pavyzdžiu, galėtų pasiūlyti Europai pritaikytą Smulkiojo verslo įstatymo versiją. Ši versija, nors ir nenumatytų specialių kvotų MVĮ viešųjų pirkimų rinkose, kaip JAV, padėtų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, apskritai, pasiūlytų konkrečių veiksmų MVĮ labui.

4.2

Klausimas, ar reikia nustatyti kvotas MVĮ, Europos Sąjungai nėra svarbus, kadangi manoma, kad (pagal Europos Komisijos) apie 42 proc. bendros viešųjų pirkimų sutarčių apimties (remiantis 2005 m. šaltinių duomenimis) atiteko įmonėms, kurios pagal Bendrijos terminologiją laikomos MVĮ (5).

4.3

Europos Sąjungoje reikia pabrėžti viešųjų pirkimų europinio masto vertę, kad būtų galima kuo geriau panaudoti valstybės lėšas. Nors labai padaugėjo viešųjų pirkimų sutarčių, sudaromų su kitų ES šalių įmonėmis, įmonės skundžiasi, kad trūksta skaidrumo ir nepakanka reikalingos informacijos, kad būtų galima dalyvauti tarpvalstybiniuose konkursuose. Šie skundai susiję su pirkimais, kurių vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų ir apie kuriuos nebūtina skelbti Europos mastu. Įmonės taip pat apgailestauja, kad Europos direktyvas dar sudėtingesnėmis padaro perkėlimo procedūros, kurios ne visada yra skaidrios (terminai, vėlavimas ir t. t.) ir dėl kurių dažnai rengiami specialių nacionalinių teisės aktų papildomieji dokumentai. EESRK pripažįsta, kad reikia reglamentų viešųjų pirkimų srityje, bet pageidautų daugiau skaidrumo ir teisinio saugumo.

4.4

EESRK nuomone, vertės ribos, kurias viršijus yra taikomi rinkų atvėrimo, skaidrumo ir reklamos principai, yra geriausia galima garantija ūkio subjektams (visų pirma labai mažoms įmonėms), kad jie galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pačioje ES būtent pirkimus, kurių vertė nesiekia nustatytų vertės ribų ir kurių metu vis dėlto turėtų būti taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai, dėl nepakankamo atvirumo dažnai apskundžia MVĮ.

4.5

Nors Europos verslininkų federacijos nepritaria minčiai įvesti kvotas pagal amerikietiškąjį pavyzdį, jos pripažįsta, kad labai svarbi savanoriškos paramos politika, ypač, kai pirkimų vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų arba pirkimai susiję su naujomis technologijomis, energijos vartojimo efektyvumu ar aplinkos apsauga.

4.6

EESRK tvirtai remia gaires Europos MVĮ, kuriose būtų pateiktas tam tikras skaičius konkrečių ir privalomų nuostatų ir pridėtas įgyvendinimo grafiką bei finansavimo planas. Šios gairės būtų sudarytos remiantis 20 metų patirtimi įgyvendinant Europos mažųjų įmonių rėmimo politiką, visų pirma Europos mažųjų įmonių chartija, priimta Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuris 2000 m. birželio mėn. vyko Santa Maria de Feira, ir Štutgarto amatų ir mažųjų įmonių konferencijos, įvykusios 2007 m. balandžio mėn., išvadomis.

4.7

Vienos pagrindinių nuostatų galėtų būti šios:

—

Valstybinių perkančiųjų organizacijų elgesio kodeksas, kuriame būtų skatinamas suinteresuotumas mažiausioms įmonėms suteikti galimybę dalyvauti konkursuose ir gera procedūrų paprastinimo ir dematerializavimo praktika.

—

Pavienės Europos priemonės, pavyzdžiui, Bendrijos patentas ar Europos mažosios ir vidutinės įmonės statutas (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva dėl „Europos bendrovės statuto mažosioms ir vidutinėms įmonėms“2002 m. kovo 21 d.), kuriais siekiama supaprastinti Europos Sąjungos teisinį pagrindą ir sustiprinti įmonių „europinį identitetą“.

—

Direktyvos dėl mokėjimų terminų sustiprinimas, kaip to prašė EESRK (6).

—

Remti ir plėtoti informavimo apie tarpvalstybinius viešuosius pirkimus ir tarpininkavimo jų metu sistemas bei skatinti įmones jungtis į tinklus veiksmingai naudojantis naujuoju Europos įmonių tinklu ir remiant vietines MVĮ asociacijų iniciatyvas.

—

Remti bandomuosius projektus, susijusius su elektroninių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, įmonių jungimusi į tinklus, informacijos portalais ir vieno langelio principo diegimu sprendžiant tarpvalstybinių viešųjų pirkimų klausimus remiantis esamomis bei ūkio subjektų pripažintomis struktūromis.

—

Įdiegti finansų inžinerijos schemą, skatinančią MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pasitelkiant garantijų ir laidavimo fondus bei kreditų draudimus ir šiuo tikslu naudojant Europos struktūrinius fondus.

—

Pradėti įgyvendinti Europos mokymo ir demonstravimo veiklos programas, skirtas MVĮ, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosaugą (visų pirma statybų sektoriuje). Šiai naujai nuostatai įgyvendinti būtų galima skirti nepanaudotas Europos lėšas, kurios kasmet grąžinamos valstybėms narėms.

—

Plėsti mechanizmus siekiant skatinti MVĮ dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų veikloje ir programose (įvykdomumo premijos, bendrai atliekami moksliniai tyrimai) bei skatinti valstybes nares diegti tokias pat priemones nacionaliniu lygmeniu, visų pirma sektoriuose, susijusiuose su naujomis technologijomis, įskaitant gynybą ir sveikatos apsaugą.

—

Persvarstyti Europos Komisijos konsultavimosi ir vertinimo procedūras, kurios dažnai yra nutolusios nuo Europos ekonominės struktūros, kurioje didžiąją dalį sudaro MVĮ, realijų: stiprinti MVĮ poveikio vertinimą, reguliariau naudotis EESRK tiriamosiomis nuomonėmis, labiau remtis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis.

—

Stiprinti Europos įmonių tinklo vaidmenį. Tinklas turi daugiau nei 600 informacijos punktų visoje Europoje, kuriuos įsteigė vietos ūkio subjektai ir įmonės esamose pripažintose vietos struktūrose, kad būtų plėtojamas Europos masto tinklas mažosioms ir vidutinėms įmonėms įspėti, tarpininkauti ir remti.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/35

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (pirmoji dalis)

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (antroji dalis)

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (trečioji dalis)

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu (ketvirtoji dalis)

1.1

Komitetas palankiai vertina reguliavimo procedūros su tikrinimu įvedimą į komitologijos sistemą ir keturių siūlomų direktyvų ir reglamentų paketų suderinimą su šia procedūra.

1.2

Komitetas pažymi, kad Komisijos pasiūlymas skubos tvarka iš dalies pakeisti kai kuriuos teisės aktus (1) atitinka Tarybos sprendimą 2006/512/EB ir bendrą pareiškimą dėl dokumentų, kurie turi būti kuo skubiau suderinti, bei termino panaikinimo Komisijai vykdant įgyvendinimo įgaliojimus.

1.3

Komitetas rekomenduoja laiku priimti reglamentus dėl suderinimo su Sprendimu 2006/512/EB prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

1.4

Komitetas primena, kad Lisabonos sutartimi įvedama nauja teisės aktų hierarchija skirstant juos į įstatymo galią turinčius, deleguotus ir įgyvendinimo aktus ir suteikiami vienodi įgaliojimai Europos Parlamentui ir Tarybai nustatyti šių teisės aktų tikrinimo tvarką.

1.5

Komitetas pabrėžia būtinybę, kad:

1.6

Komitetas pabrėžia, jog svarbu, kad šios procedūros būtų kuo skaidresnės ir suprantamesnės ES gyventojams, visų pirma tiems, kurie tiesiogiai susiduria su minėtais dokumentais.

1.7

Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę visapusiškai taikyti Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta, kad sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių užtikrinant jiems ir pilietinei visuomenei galimybę gauti visą informaciją.

1.8

Galiausiai, Komitetas prašo įvertinti naujos procedūros taikymo poveikį ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komitetui teikti periodinę veiksmingumo, skaidrumo ir informacijos sklaidos ataskaitą.

2.1

2006 m. liepos 17 d. (2) Taryba iš dalies pakeitė sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3), įvesdama naują reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Ši procedūra suteiks teisės aktų leidėjui galimybę paprieštarauti norminamojo pobūdžio priemonių priėmimui, t. y. bendro pobūdžio priemonių, skirtų neesminėms bendro sprendimo procedūra priimto pagrindinio dokumento nuostatoms iš dalies keisti, kai, jo nuomone, siūlomos priemonės viršija pagrindiniame dokumente numatytus įgyvendinimo įgaliojimus, kai jos yra nesuderinamos su pagrindinio dokumento tikslu ar turiniu arba kai jomis nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų.

2.2

Ši priemonė būdinga komitologijos sistemai, apimančiai procedūras, pagal kurias Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 202 straipsniu, vykdo jai pavestus įgaliojimus įgyvendinant Bendrijos įstatymo galią turinčius aktus, t. y. teisės aktus, priimtus Europos Parlamento ir Tarybos arba tik Tarybos pagal vieną iš EB sutartyje numatytų sprendimų priėmimo procedūrų (konsultavimosi, bendro sprendimo, bendradarbiavimo, pritarimo).

2.3

Penkios komitologijos procedūros (konsultavimasis, valdymas, reguliavimas, reguliavimas su tikrinimu ir apsauga) apibrėžtos Tarybos sprendime 1999/468/EB, iš dalies pakeistame Sprendimu 2006/512/EB, pagal kurį Komisija privalo įgyvendinimo priemonių projektus pateikti iš nacionalinių administracijų pareigūnų sudarytiems komitetams.

2.4

2006 m. spalio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė bendrą pareiškimą (4), kuriame išvardijo įvairius jau galiojančius teisės aktus, kuriuos prioritetine tvarka reikia suderinti su naująja procedūra. Pareiškime palankiai vertinamas Tarybos sprendimas 2006/512/EB, kuriame numatyta į Sprendimą 1999/468/EB įtraukti naują procedūrą, pavadintą „reguliavimo procedūra su tikrinimu“, kuri suteikia teisės aktų leidėjui galimybę kontroliuoti norminamojo pobūdžio priemonių dėl pagal bendrą sprendimo procedūrą priimto teisės akto taikymo priėmimą.

2.5

Nepažeisdami įstatymus leidžiančiųjų institucijų prerogatyvų, Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta, kad geros teisėkūros principai reikalauja įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai suteikti nenustatant termino. Tačiau kai būtina suderinti teisės aktus, minėtų institucijų nuomone, straipsnis, pagal kurį Komisija turėtų pateikti pasiūlymą patikslinti arba panaikinti nuostatas dėl įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo, sustiprintų teisėkūros institucijų vykdomą kontrolę.

2.6

Įsigaliojusi naujoji procedūra bus taikoma norminamojo pobūdžio priemonėms, numatytoms teisės aktuose, kurie bus priimti taikant bendro sprendimo procedūrą, įskaitant priemones, numatytas teisės aktuose, kurie bus priimti ateityje finansinių paslaugų sektoriuje (Lamfalussy dokumentai (5)).

2.7

Kad ši naujoji procedūra galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems bendru sprendimu priimtiems dokumentams, jie turi būti suderinti laikantis taikomos tvarkos, kad Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatyta procedūra būtų pakeista į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kai konkrečios priemonės priklauso jos taikymo sričiai.

2.8

2006 m. gruodžio mėn. Komisija šiuo klausimu priėmė 25 pasiūlymus (6), dėl kurių Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę (7).

2.8.1

Jei pagrindiniame dokumente, priimtame laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, numatyta priimti bendro pobūdžio priemones, skirtas neesminėms šio dokumento nuostatoms iš dalies pakeisti išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas, tokioms priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu.

2.8.2

Komisijos atstovas reguliavimo procedūros su tikrinimu komitetui, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas, pateikia priemonių, kurias reikia priimti, projektą.

2.8.3

Jei Komisijos numatytos priemonės atitinka komiteto nuomonę, taikoma tokia tvarka:

2.8.4

Jei Komisijos numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba jei nuomonė nepateikiama, taikoma tokia tvarka:

2.9

Šie pasiūlymai dėl reglamentų skirti pataisyti teisės aktus, priimtus pagal EB sutarties 251 straipsnyje numatytą procedūrą ir pagal nuostatas, taikomas šioms sritims: žemės ūkio, užimtumo, humanitarinės pagalbos, įmonių politikos, aplinkos, Europos statistikos, vidaus rinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos, energetikos ir transporto bei informacinės visuomenės.

3.1

Komisijos pasiūlymai susiję su reglamentų ir direktyvų (8), kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, pakeitimais siekiant suderinti juos su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/512/EB.

3.2

Kitaip tariant, vadovaujantis Bendrijos politikos prioritetais geresnės teisėkūros srityje (9), atliekamas būtinas teisės aktų suderinimas ir atnaujinimas, kad jie būtų tinkamai įgyvendinti remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 251 straipsniu.

4.1

Komitetas visiškai pritaria Lisabonos sutartyje numatytam įstatymo galią turinčių aktų ir įgyvendinimo aktų atskyrimui, kurį pasitelkus bus vartojama nauja deleguotų teisės aktų sąvoka, bus prisidedama prie Bendrijos teisėkūros ir reguliavimo supaprastinimo ir racionalizavimo (10) išlaikant demokratinę parlamentinę Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų kontrolę.

4.2

Komitetas pritaria reguliavimo procedūros su tikrinimu įvedimui į komitologijos sistemą. Tokia procedūra leis Tarybai ir Europos Parlamentui tikrinti ir, prireikus, iš dalies keisti Komisijos priimtus įgyvendinimo reglamentus, kai teisės aktu Komisijai suteikiama teisė vykdyti įgyvendinimo įgaliojimus tam tikrose srityse, tačiau nesuteikiant teisės atlikti esminių pakeitimų.

4.3

Komitetas pataria laiku prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai priimti reglamentus dėl keturių direktyvų ir reglamentų paketų suderinimo su Sprendimu 2006/512/EB.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi atskyrus įstatymo galią turinčius aktus, deleguotus aktus ir įgyvendinimo aktus (11), bus įvesta nauja teisės aktų hierarchija, tačiau išliks dabartinė terminologija (direktyvos, reglamentai, sprendimai). Parlamentas ir Taryba turės vienodus įgaliojimus nustatyti deleguotų teisės aktų ir įgyvendinimo teisės aktų stebėsenos tvarką (komitologiją) (12).

4.5

Komitetas pabrėžia šių aspektų svarbą:

4.6

Komitetas patvirtina savo nuomonę, kad komitologijos procedūros, kuriose dalyvauja tik Europos Komisijos ir ES valstybių narių atstovai ir kurios skirtos, atsižvelgiant į įsteigto komiteto pobūdį, teisės aktų įgyvendinimui, konsultacijoms arba su teisės aktų stebėsena ar taikymu susijusiam reguliavimui, turėtų būti skaidresnės ir aiškesnės Europos Sąjungos piliečiams, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiduria su šiais teisės aktais (13).

4.7

Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis Lisabonos sutarties 8 straipsnio a punkto, pagal kurį priimant sprendimus būtina kuo glaudžiau bendradarbiauti su piliečiais ir atitinkamą informaciją padaryti visiškai prieinamą pilietinei visuomenei.

4.8

Galiausiai, Komiteto nuomone, būtina įvertinti naujosios procedūros taikymo poveikį ir Parlamentui, Tarybai bei Komitetui reguliariai teikti naudotojui patogios ir prieinamos informacijos apie visus deleguotus Bendrijos teisės aktus veiksmingumo, skaidrumo ir sklaidos ataskaitą siekiant galimybės kontroliuoti šią reguliavimą ir įgyvendinimą apimančią procedūrą.

—

pirmas lygmuo apima įprastą teisėkūros veiklą (reglamentų arba direktyvų priėmimas taikant bendro sprendimo procedūrą). Prieš pateikdama pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto vertybinių popierių srityje, Europos Komisija konsultuojasi su Europos vertybinių popierių komitetu (ESC), kurį sudaro visų valstybių narių atstovai;

—

antras lygmuo susijęs su įgyvendinimo priemonėmis, kurias įgyvendina Komisija, remdamasi teisės aktu jai suteiktu įgaliojimu taikant reguliavimo procedūrą (nuo šiol reguliavimo procedūra su tikrinimu). Šiuo etapu Komisija, remdamasi Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), kurį sudaro nacionalinių šio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros institucijų atstovai, technine nuomone, parengia įgyvendinimo priemonių projektą ir pateikia jį Europos vertybinių popierių komitetui (ESC), o šis pareiškia savo nuomonę;

—

trečiame lygmenyje Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) neoficialiai koordinuoja nacionalinių vertybinių popierių sektoriaus reguliavimo ir priežiūros institucijų veiklą siekdamas užtikrinti vienodą ir nuoseklų pirmu ir antru lygmeniu priimtų priemonių įgyvendinimą;

—

ketvirtas lygmuo apima teisinį ir administracinį ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse prižiūrint Europos Komisijai.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/39

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/39

1.1

EESRK mano, kad reikia nustatyti mobilumo mieste politikos prioritetus, visų pirma miestų planavimo, informacinės visuomenės, informacinių technologijų ir gerosios praktikos — ypač kuriant viešuosius plotus pėstiesiems ir dviratininkams — ir integruoto požiūrio į infrastruktūrą.

1.2

EESRK pritaria Komisijai ir tikisi, kad ji inicijuos mobilumui palankias Bendrijos priemones pirmenybę suteikiant aukštos kokybės kolektyviniam transportui, kad būtų užtikrintas keleivių saugumas, ir skatinant važinėjimą dviračiu bei vaikščiojimą pėsčiomis.

1.3

Užsibrėžus tokį tikslą, atitinkamai reikia planuoti miestus ir taupyti erdvę ribojant asmeninio naudojimo motorinio transporto poreikį remiantis nuosekliu ir racionaliu teritorijų bei miestų planavimu.

1.4

EESRK mano, kad net jei ir bus priimtos kitokio pobūdžio priemonės, atsižvelgiant į šią nuomonę reikia iš dalies pakeisti Direktyvas 85/377/EEB ir Direktyvą 2001/42/EB.

1.5

EESRK pritaria, kad vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su ES programų finansuojama infrastruktūra, būtų skatinami „žalieji pirkimai“ ir panaikintos kliūtys, su kuriomis susiduriama.

1.6

Europos tausaus mobilumo mieste centro įkūrimas duotų papildomos naudos, kadangi būtų kaupiami duomenys ir skatinama keistis sukaupta patirtimi.

1.7

EESRK laikosi nuomonės, kad Bendrijos lygiu reikia nustatyti bendras taisykles siekiant suderinti mokesčių skaičiavimo ir statistinių duomenų tvarkymo kriterijus.

2.1

Pastaraisiais metais ir miestuose, ir už jų ribų labai suintensyvėjo bendras transporto srautas ir labai dažnai buvo pastebima akivaizdi transporto rūšių pasiskirstymo raida: vis dažniau keliaujama automobiliais, o kelionių viešuoju transportu nuolat mažėja absoliučia ir santykine išraiška.

2.2

Europos Komisija 2006 m. pateikdama baltosios transporto knygos (1) vidurio laikotarpio apžvalgą pareiškė ketinimą parengti žaliąją knygą miesto transporto tema. Pastaraisiais mėnesiais ji vykdė didelio masto viešas konsultacijas, kurių metu EESRK taip pat pareiškė savo nuomonę (2).

2.2.1

EESRK mano, kad ES būtina plėtoti veiklą mobilumo mieste klausimu ir ši veikla yra naudinga, taip pat mano, kad sprendimų priėmimas Bendrijos lygiu (3) Europai duoda papildomos naudos, kurią gali įkūnyti įvairios, privalomos arba neprivalomos, priemonės.

3.1

Komisijos inicijuotas konsultavimosi procesas patvirtino, jog subjektai labai pageidauja, kad būtų nustatyta tikra Europos mobilumo mieste politika.

3.2

Mobilumo mieste pertvarkymas reiškia optimalų visų transporto rūšių naudojimą, įvairių kolektyvinio transporto rūšių (traukinių, tramvajų, metro, autobusų, taksi) ir įvairių individualaus transporto rūšių (automobilių, dviračių, vaikščiojimo ir kt.) derinimą.

3.3

Mobilumas mieste laikomas svariu veiksniu skatinant augimą ir užimtumą ir turi lemiamos įtakos ES tvariam vystymuisi.

3.4

Papildoma nauda Europai gali būti įvairaus pobūdžio: skatinti keistis gerąja praktika visais lygiais (vietos, regionų arba valstybių); padėti nustatyti bendrus standartus ir, jei reikia, suderinti standartus; teikti finansinę paramą tiems, kuriems ji labiausia reikalinga; skatinti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai leistų pagerinti aplinkosaugą ir mobilumo saugumą; supaprastinti teisės aktus, o atskirais atvejais — panaikinti galiojančius teisės aktus arba priimti naujus.

3.5

Žaliojoje knygoje pateikiami 25 klausimai siekiant rasti problemų sprendimus, kurie leistų sukurti miestus be spūsčių, labiau aplinką tausojančius miestus, pažangesnį ir labiau prieinamą, saugų ir patikimą miesto transportą, naują mobilumo mieste kultūrą ir rasti tam reikalingas lėšas. Tačiau Komisija nesiūlo, kaip būtų pageidautina, konkrečių vertikalaus ar horizontalaus pobūdžio priemonių miesto transportui.

4.1.1

EESRK mano, kad būtų galima sukurti ženklinimo sistemą. Ją kuriant reikėtų atsižvelgti į dabartines sistemas ir ją su tomis sistemomis suderinti.

4.1.2

Imantis veiksmų Bendrijos lygiu, Komisijai derėtų atlikti našumo, planavimo ir vystymosi rodiklių analizę ir sukurti darnų orientacinį pagrindą.

4.1.3

Taip pat būtų galima sukurti pripažinimo sistemas, kurios būtų daugiau nei finansinė paskata ir kuriose būtų dalyvaujama savanoriškai. Pavyzdžiu galėtų būti sistemos, naudojamos įgyvendinant turizmo politiką.

4.1.4

Bet kuriuo atveju sukurtos sistemos turės remtis objektyviais ir skaidriais kriterijais, jas reikės nuolat vertinti ir prireikus keisti, apie jas reikės tinkamai paskleisti informaciją.

4.2.1

Turint omenyje, kad vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu sudaro menką mobilumo dalį, jie iš esmės negali būti laikomi mašinos naudojimo alternatyva. Nebent dirbama šalia namų ir oro sąlygos tam palankios. Be to, dviračiu važinėti gali ne visi: jis neprieinamas turintiems judėjimo negalią, neįgaliems asmenims, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau suderinus su kolektyviniu transportu, ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu tam tikruose miestuose gali tapti alternatyva.

4.2.2

Miestų savivaldybės turėtų parengti tausaus miesto transporto planus, kuriuose būtų numatyti dviračių takai, ir taip siekti privalomo tikslo pereiti prie aplinką tausojančių transporto priemonių, atitinkančių būtiniausius Bendrijos reikalavimus (kurie dar nenustatyti), naudojimo. Šiuose planuose turėtų būti atsižvelgiamos į pavojų pėsčiųjų saugumuiir vengiama konfliktinių situacijų tarp skirtingų transporto priemonių.

4.2.3

Tam jos turėtų užsibrėžti kokybinį tikslą padidinti viešojo keleivių transporto ir kelionių dviračiu bei pėsčiomis apimtis, kad jie sudarytų didesnę transporto dalį. Tokių planų neparengusios miestų savivaldybės turėtų netekti teisės į Bendrijos lėšomis teikiamą finansinę paramą. Komisija tai pat turėtų patikrinti minėtų planų duomenis, susijusius su žaliosiomis zonomis ir dviračių takais.

4.3.1

Sprendimus iš esmės lemia miesto dydis (plotas ir gyventojų skaičius). Būtina pabrėžti, kad dėl taršos kaltas ne tik transportas, bet taip pat ir netinkamas teritorijų planavimas.

4.3.2

Problemą ir galimus jos sprendimus reikia išnagrinėti teritorijų ir miestų planavimo požiūriu, miestų prieigose įrengti saugias viešas automobilių stovėjimo aikšteles, sukurti kelių su kolektyviniam transportui skirtomis eismo juostomis tinklą, susietą su įvairiomis transporto rūšimis (stovėjimo aikštelėmis, traukiniais, metro) pastačius transporto mazgus, kurie sudaro palankias sąlygas derinti įvairias transporto rūšis, kad būtų lengviau persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, pagerėtų paslaugų kokybė, t. y., kad kolektyvinis transportas taptų naudotojams patrauklus.

4.3.3

Sprendžiant prekių vežimo klausimą, Komisija turėtų skatinti keistis gerąja miesto logistikos praktika. Tokios praktikos pavyzdžiu galėtų būti Sienos miestas Italijoje, kur suteikiami tik laikini leidimai vežti krovinius.

4.4.1

Nustatant mokesčių už transporto priemones politiką, skatinančią įsigyti, diegti ir naudoti naujas technologijas, leidžiančias sumažinti taršą ir sutaupyti daugiau energijos.

4.4.2

Kaupiant informaciją apie miestų „elgseną“ aplinkosaugos srityje: nustatant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį gyventojui ir kasmet paviešinant rezultatus.

4.5.1

Vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su ES programų finansuojama infrastruktūra, skatinti „žaliuosius pirkimus“ ir panaikinti jiems iškylančias kliūtis (4).

4.5.2

Imantis veiksmų Bendrijos lygiu, reikėtų nustatyti bendras taisykles ir, jei reikia, jas suderinti.

4.6.1

EESRK mano, kad įvažiavimą į minėtas zonas reikia griežtai riboti. Tačiau suderinimas būtinas, kad būtų išvengta teisės aktų skirtumų asmenų laisvam judėjimui keliamų kliūčių ir nebūtų beprasmiškai suvaržytas mobilumas mieste.

4.7.1

Privalomose vairuotojų pradinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programose deramas dėmesys turi būti skiriamas aplinkai mažiau kenksmingiems vairavimo įpročiams. Kad minėtam klausimui būtų skirtas deramas dėmesys, reikia įvesti mokesčių lengvatas įmonėms, taikančioms vairavimo įpročių kontrolės ir vertinimo priemones. Būtų galima iš dalies pakeisti direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų, kad būtų atsižvelgta į šiuos kriterijus.

4.8.1

Taip, informavimo apie saugą transporto priemonėse, laukimo ir kelionės trukmę, informavimo, kaip keleiviams elgtis avarinės situacijos metu, bei apie esamas transporto galimybes ir jų ypatumus.

4.9.1

Reikia siekti, kad ITS įvairios taikomosios sistemos būtų visiškai suderintos ir leistų naudoti įvairias technologijas, visų pirma sprendžiant kelionės bilietų klausimą — palengvinant persėdimą iš vienos transporto priemones į kitą ir sutrumpinant patekimo į transporto priemonę laiką. Tai sudarytų galimybes padidinti kolektyvinio transporto komercinį greitį. Svarbu, kad ITS taikomosios sistemos leistų diegti technologines naujoves siekiant, kad jos greitai nepasentų ir tinkamai atsipirktų.

EESRK mano, kad bandant pagerinti susisiekimą ir transporto organizavimą reikia pasitelkti informacijos ir komunikacijos technologijas.

4.10.1

Parengiant gerosios praktikos ITS srityje skaitmeninį katalogą, kuris būtų nuolat atnaujinamas ir skelbiamas internete.

4.11.1

Sukuriant įvairių kolektyvinio transporto paslaugų koordinavimo institucijas ir diegiant bilietų kainų integravimo sistemas, reikalaujant optimalios transporto įrangos (mažiau teršiančios aplinką ir pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims), didinant maršrutų skaičių arba mažinant transporto intervalus, kad keleiviai sugaištų mažiau laiko laukdami, įrengiant autobusams skirtas platformas (saugiau, patogiau ir greičiau, sunaudojama mažiau energijos, todėl mažiau teršiama), pastatant transporto mazgus, kurie palengvintų persėdimą iš vienos transporto priemonės į kitą, gerinant sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą, išsamiau informuojant keleivius ir didinant jų sąmoningumą, sukuriant infrastruktūrą, kuri leistų miestuose geriau paskirstyti tranzitinį transportą, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles su visuomeninio transporto prieiga ir diegiant priemones, kurios skatintų jomis naudotis, įdiegiant šviesoforus, kurie pirmenybę teiktų kolektyviniam transportui, įrengiant tinkamas saugaus keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietas.

4.11.2

Viena iš veiksmingiausių priemonių šioje srityje būtų tam tikrų planų, programų ir projektų vertinimas jų poveikio mobilumui požiūriu.

4.11.3

Šiuo atveju dera prisiminti EBTT sprendimą (byla C-332/04) dėl to, kad nebuvo įvertintas prekybos ir pramogų centro statybos miesto teritorijoje projekto poveikis aplinkai: būtent apskaičiavus, kiek asmenų į šį centrą vyktų asmeninėmis transporto priemonėmis, numatytas projekto poveikis aplinkai ir būtinybė jį įvertinti.

4.11.4

Taigi, šiuo metu galiojančias direktyvas būtų galima iš dalies keisti trejopai:

4.11.4.1

Pirma, Direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo III priede nurodyti kriterijai, kuriais privalo vadovautis valstybės narės siekdamos nustatyti, ar tam tikri projektai turi didelį poveikį aplinkai.

Į III priedo pirmą dalį siūlome įterpti naują punktą, kuriame būtų aiškiai nurodytas poveikis mobilumo žemėlapiui (numatomas įrenginių naudotojų skaičius, gyvenamoji vieta ir t. t.).

4.11.4.2

Antra, IV direktyvos priede nurodyta, kokią informaciją būtina pateikti aplinkos apsaugos ataskaitoje.

EESRK siūlo:

Taigi, minėtus pakeitimus reikėtų padaryti Direktyvos 85/337/EEB III priedo 1 dalyje ir IV priedo 4 ir 5 dalyse.

4.11.4.3

Galų gale, panašaus pobūdžio pakeitimus (su mobilumu ir transporto priemonėmis susiję privalomi kriterijai ir informacija, kuriuos būtina pateikti aplinkos apsaugos ataskaitoje) būtų galima padaryti Direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo. Šiuo atveju reikėtų jau minėtu būdu, visų pirma I priedo f dalyje ir II priedo 2 dalyje, atsižvelgti į planų pasekmes mobilumui.

4.12.1

Taip, tai būtina. Ši priemonė turi didelį poveikį mobilumui. Specialios eismo juostos ir platformos leidžia pagerinti saugumą, padidinti greitį, sumažinti transporto grūstis ir suvartoti mažiau energijos, taip pat užtikrinti didesnį patogumą. Ši priemonė padeda įtikinti naudotojus atsisakyti asmeninio transporto.

4.13.1

Labai svarbu stiprinti keleivių teises ir pareigas, kad pagerėtų kolektyvinio transporto paslaugų kokybė (reisų skaičius, punktualumas, visų kategorijų keleivių komfortas, saugumas, kainų politika ir pan.). Komitetas tam pritaria, bet prašo atsižvelgti į kiekvienos transporto rūšies ypatumus, ypač tų transporto rūšių, kurios naudoja tą pačią infrastruktūrą.

4.13.2

Kadangi skiriasi skirtingų teisės aktų ir skirtingų transporto rūšių reglamentavimas, visas kolektyvinio transporto naudotojų teises reikėtų išdėstyti „teisių chartijoje“ paliekant tam tikrą keitimo laisvę, kad chartiją papildyti galėtų tiek valstybės narės, tiek savireguliavimas pasitelkus elgesio kodeksus (5), kurių laikytųsi ūkio subjektai ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektai (vartotojų organizacijos, aplinkosaugos draugijos, darbdavių sąjungos, profesinės sąjungos ir pan.). EESRK pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti minėtų draugijų ir kolektyvinio transporto įmonių dialogą, ypač siekiant užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.

Bendrijos lygiu reikėtų imtis skirtinguose teisės aktuose numatytų teisių persvarstymo ir konsolidavimo. Šią veiklą turėtų papildyti valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų veiksmai. EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vartotojų teises, būtini lankstūs ir paprasti mechanizmai ir priemonės.

4.14.1

Rengiant metropolinių zonų miesto mobilumo planus turės būti atsižvelgta ir į keleivių, ir į krovinių transportą ir siekiama, kad kroviniai būtų vežami nedarant neigiamo poveikio asmenų mobilumui.

4.14.2

Tuo tikslu reikia padidinti darbuotojų, tikrinančių krovinių pakrovimui ir iškrovimui rezervuotas vietas, skaičių.

4.14.3

Sukurti mechanizmus, kurie pranešimo apie pažeidėjus sistemoms suteiktų daugiau paprastumo ir lankstumo, kad pažeidėjo mašina iš rezervuotos vietos būtų pašalinta kiek įmanoma greičiau ir minėta vieta vėl atliktų savo paskirtį.

4.14.4

Sukurti veiksmingus pažeidėjų baudimo mechanizmus: pradedant mašinos pašalinimu ir baigiant konkrečiu baudos mokėjimu.

4.14.5

Surengti piliečių informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampaniją, kad būtų pelnytas gyventojų pritarimas ir užtikrintas jų bendradarbiavimas siekiant užsibrėžtų tikslų. Vienas iš šios kampanijos tikslų turėtų būti —užtikrinti komercinės paskirties patalpų naudotojų bendradarbiavimą prižiūrint krovinių iškrovimui (pakrovimui) rezervuotas vietas, juos įtikinus, kad neteisėtas tokių vietų naudojimas gali kenkti jų verslui.

4.14.6

Riboti teisėto mašinų stovėjimo krovinių iškrovimui (pakrovimui) rezervuotose vietose laiką, atsižvelgiant į tai, kiek užtrunka dauguma iškrovimo (pakrovimo) operacijų. Suteikti galimybę prašyti specialių leidimų stovėti ilgiau, kad nenukentėtų tam tikros transporto rūšys, pvz. perkraustymui naudojamas transportas, kuriam reikia daugiau laiko pakrovimo ir iškrovimo operacijoms. Galima taip pat numatyti konkrečius laiko intervalus iškrovimo (pakrovimo) operacijoms.

a)

koordinuoti skirtingų institucijų veiklą:

b)

koordinavimas pasitelkus planavimo priemones:

4.16.1

Kelių eismo saugumas: siekiant jį pagerinti reikia Europos lygiu skleisti gerąją praktiką ir aktyviau plėtoti dialogą dėl naujų technologijų, visų pirma ITS, su suinteresuotais vietos ir regionų subjektais ir valstybėmis narėmis bei minėtam dialogui suteikti struktūrą. Reikia taip pat pagerinti šio sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą vairavimo tema bei reglamentuoti atgrasančių priemonių įvedimą, kad padariusieji tarpvalstybinius kelių eismo taisyklių pažeidimus neliktų nebausti.

4.16.2

Asmenų saugumas: siekiant skatinti gerąją praktiką reikėtų, kad policija dažniau tikrintų kolektyvinio transporto priemones, visų pirma naktį arba į problematiškas ir su socialine atskirtimi susiduriančias gyvenamąsias vietas vedančius maršrutus, ir būtų dažniau naudojamos informacinės technologijos bei išsamiau informuojami naudotojai.

4.17.1

Atkreipti piliečių dėmesį į šį klausimą rengiant švietėjiškas ir informacines kampanijas, kurios visų pirma būtų skirtos jaunimui. Taip pat imantis veiksmų, kad miestuose kontrolės įranga būtų naudojama plačiau — visų eismo dalyvių atžvilgiu. Apskritai, EESRK nuomone, tikslinga priimti priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti visų mobilumo mieste klausimų kultūrinį ir pilietinio ugdymo aspektą.

4.18.1

Atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus, ši įranga visada turi būti naudojama mobilumui pagerinti ir komerciniam greičiui padidinti. Turėtų būti skleidžiama geroji praktika, kuri leistų padidinti saugumą ir paskatintų naudoti pažangią įrangą.

4.19.1

Naująsias technologijas naudojančių signalizacijos sistemų įrengimas kolektyvinio transporto priemonėse, kad chuliganizmo arba nelaimingo atsitikimo atveju būtų galimybė įspėti pagalbos tarnybas joms nurodant transporto priemonės būvimo vietą ir perduodant vaizdą ir garsą iš transporto priemonės.

4.19.2

Reikia imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta žmonių teisė į privatumą, kadangi tai viena iš pagrindinių teisių.

4.20.1

Naujoji mobilumo mieste kultūra neatsiejama nuo Europos institucijų, valstybių narių institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo.

4.20.2

Europos tvaraus mobilumo mieste observatorijos įkūrimas būtų vertinga iniciatyva ir duotų papildomos naudos, kadangi suteiktų galimybę kaupti informaciją, sekti transporto poreikio raidą ir skatinti keitimąsi patirtimi. O taip pat leistų išsamiau susipažinti su problemomis, iškylančiomis mobilumo srityje, ir taikyti atitinkamas priemones joms išspręsti.

Europos lygiu reikia imtis veiksmų, kad būtų suderintas vienetinių miestų vertinimo priemonių apskaičiavimas. EESRK tvirtai mano, kad reikėtų suvienodinti šioje srityje taikomus kriterijus.

4.21.1

Numačius, kad fondai sieks pažangos šiose srityse: mobilumo mieste ir palaipsniui pereinant prie aplinką tausojančių (mažos kuro sąnaudos ir mažai išlakų) kolektyvinio transporto priemonių bei užtikrinant didesnę kiekvieno investuoto euro grąžą.

EESRK pasisako už tai, kad švietimui ir moksliniams tyrimams būtų skiriama didesnė procentinė lėšų dalis.

4.21.2

Taip pat reikėtų sumažinti finansinės pagalbos apimtis, nustatant objektyvias ribas, kurios leistų pasirinkti bendruomenei naudingiausią sprendimą, kad piliečiui už prieinamą kainą būtų pasiūlytas kokybiškas transportas. Pirmenybę reikėtų teikti veiksmingumui ir su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų laikymuisi.

4.22.1

Į viešųjų pirkimų sutartis dėl įrangos, susijusias su Europos programų lėšomis finansuojamais infrastruktūros projektais, įtraukiant „žaliuosius“ reikalavimus.

4.22.2

Kita galimybė būtų: „Žaliųjų pirkimų“ — su aplinkosauga susietų viešųjų pirkimų vadovo [SEC (2004) 1050] kriterijus perkelti į COM dokumentą, įtraukiant viešuosius žaliuosius transporto įrangos pirkimus.

Gaminama vis daugiau aplinką tausojančių asmeninio naudojimo automobilių ir kolektyvinių transporto priemonių. Reikėtų skatinti žmones įsigyti ekologiškas transporto priemones (pvz., naudojančias alternatyvias degalų rūšis ar su ekologiškais varikliais), o jas įsigijusių pirkėjų patirtos didesnės išlaidos turėtų būti kompensuojamos įvažiavimo į miestų centrus politikoje numatant šioms transporto priemonėms specialią tvarką.

4.23.1

Nustatant aiškius kriterijus, kokiems projektams gali būti suteikta Bendrijos viešoji pagalba, ir reikalaujant (būtina atitinkama kontrolė) laikytis (pagal nustatytą grafiką) šiuose projektuose užsibrėžtų tikslų, kad tuo atveju, jei jų nebus laikomasi, būtų galima susigrąžinti suteiktą paramą.

4.24.1

Europos lygiu reikėtų nustatyti bendras taisykles, kurios būtų parengtos suderinus mokesčio apskaičiavimo kriterijus ir įvertinus, kokia kolektyvinio transporto tinklo tankumo riba būtų geriausia.

4.24.2

EESRK mano, kad nors mokesčio arba rinkliavos už įvažiavimą į miesto centrą sistemų įvedimas atitinka bendrus interesus ir leidžia išsyk pasiekti tenkinančių rezultatų, šios sistemos gali diskriminuoti mažiausias pajamas turinčius gyventojus ir daryti menką atgrasantį poveikį dideles pajamas turinčioms gyventojų grupėms.

Vietos valdžios institucijos privalo taikyti priemones, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, skatinti naudoti kolektyvinį transportą arba numatyti pigius transporto bilietus.

4.24.3

Kita galimybė, kai daromas „horizontalus poveikis“ visoms gyventojų grupėms — rinkliava įvažiavimo punktuose, bet tikslas būtų ne reikalauti tam tikros pinigų sumos, o apskaičiuoti, kiek kilometrų liko iš vairuotojui nustatytos kilometrų miesto teritorijoje kvotos. Kitaip sakant, įvažiavimas būtų „normuojamas“ (kilometrų skaičius per laiko vienetą), todėl tai taptų paskata vykstant individualiu transportu daryti kelionių mieste atranką ir jas valdyti. Tačiau reikia pridurti, kad ši sistema taip pat gali diskriminuoti atsižvelgiant į gyvenamąją, išvykimo ir paskirties vietas.

4.24.4

Savaime aišku, šis „zonų nustatymas“ papildytų jau pateiktą pasiūlymą dėl „neintensyvaus eismo zonų“, kuriose eismas praktiškai būtų leidžiamas tik kolektyviniam transportui ir vietos gyventojams.

4.25.1

Ši pridėtinė vertė yra didžiulė ir ją sunku apskaičiuoti, jei atsižvelgsime į sveikatos arba higienos — ne tik fizinės, bet ir psichologinės — veiksnius ir laiko, kuriuo disponuoja asmenys, vertę (šis aspektas nukenčia, kai kelionė iš namų į darbo vietą ir atgal užtrunka ilgai, todėl ją pridėjus prie darbo dienos, tai tampa daugelio neigiamų veiksnių šaltiniu).

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/46

1.1

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlytam veiksmų planui ir pageidauja pareikšti savo nuomonę, kai bus rengiama 2010 m. numatyta tarpinė ataskaita, kuria bus siekiama apibendrinti padarytą pažangą ir jei reikės – nurodyti išlikusias problemas.

1.2

EESRK pritaria nuomonei, kad įvairių rūšių transporto terminalams, įskaitant uostus ir oro uostus, yra naudinga atlikti lyginamąją analizę (angl. benchmarking) glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis. Kadangi sausumos, jūrų uostų, oro uostų ir vidaus vandenų uostų terminalų ypatybės nevienodos, į šiuos skirtumus svarbu atsižvelgti atliekant jų lyginamąją analizę, pagrįstą bendraisiais Europos lyginamaisiais standartais, kurie galėtų būti sukonkretinami vietos lygmeniu.

1.3

Kainų nustatymas pagal transporto rūšį paprastai pakankamai neatspindi tikro tų transporto rūšių poveikio infrastruktūrai, aplinkai, energijos vartojimo efektyvumui, nei socialinių, teritorijų ir visuomenės patiriamų sąnaudų.

1.4

Lyginamajai analizei atlikti pasirinktos lyginimo ir vertinimo priemonės turėtų suteikti galimybę palyginti naudojamas transporto grandines pagal jų tvarumą, kad būtų lengviau įdiegti subalansuotą kainų nustatymo mechanizmą ir parengti reguliavimo sistemą, kuri padėtų pasirinkti veiksmingiausias ir tausiausias rūšis, atsižvelgiant į pervežamų krovinių pobūdį ir prieinamus vežimo būdus.

1.5

Siekiant didesnio transporto logistikos, tenkinančios vartotojų ir visos visuomenės poreikius, veiksmingumo gyvybiškai būtina smarkiai išplėsti šiandieninių naujų technologijų ir naujų mokslo tyrimų greitą diegimą ir nuolat dėti pastangas mokyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją bei gerinti darbo sąlygas. Kartu reikia optimaliau naudoti turimą infrastruktūrą, tinkamai įvertinti žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius, naudojamus transportui ir logistikai. Vis dėlto būtinos naujos investicijos, kad naujos valstybės narės greičiau integruotųsi, būtų sudarytos palankios sąlygos plėtoti Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką ir kaimynystės politiką. Taip pat reikia įvertinti ilgalaikes paklausos raidos perspektyvas, kad būtų suplanuotos investicijų išlaidos, kurios bus susigrąžintos tik praėjus ilgam laiko tarpui.

1.6

Taip pat reikėtų didinti kelių saugumą ir patikimumą, visų pirma pasienio su trečiosiomis šalimis zonose.

1.7

ES pakrantės linija pailgėjo, ji eina Baltijos ir Juodąja jūromis, susisiekia su didžiąja Dunojaus ašimi, kurią reikia atgaivinti. 90 proc. prekybos su trečiosiomis šalimis ir 40 proc. prekybos tarp Europos Sąjungos šalių vyksta naudojant Europos uostų struktūras. Ten sparčiai vystosi logistikos paslaugos. Tačiau dar būtina siekti pažangos daugeliu klausimų. Visų pirma reikia modernizuoti susisiekimo su uostais žeme paslaugas, kad būtų užtikrinta didesnė rūšių įvairovė ir dažniau būtų diegiami įvairiarūšiai sprendimai. Taip pat turi būti tobulinami perkrovimo metodai ir organizavimas. Reikia siekti ir geresnės skirtingų uostų pusiausvyros bei geresnio jų ir kranto struktūrų papildomumo.

1.8

EESRK remia naujų technologijų naudojimą, taikomuosius mokslinius tyrimus tobulinant įvairių transporto rūšių aspektus (infrastruktūra, transporto ir priežiūros įranga, organizavimas, darbo sąlygos ir kt.), savanorišką indėlį rengiant techninius standartus, o taip pat ryšių ir pranešimų sistemų standartus, kad būtų užtikrintas sklandus transporto rūšių vystymas ir padidintas eismo srautų sklandumas bei susiformuotų glaudesnė sąsaja tarp gamybos ir prekybos augimo ir transporto augimo, kurie ateityje gali įgyti tik dar didesnį mastą. Didesnis logistikos grandinių našumas šiuo požiūriu yra labai svarbus veiksnys.

1.9

Turi būti tęsiami moksliniai tyrimai variklių ir jų energetinio efektyvumo, neiškastinio kuro klausimais; šie tyrimai turi būti susiję tiek su asmeninėmis, tiek su kolektyvinėmis transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams arba kroviniams vežti.

1.10

Būtina imtis skubių priemonių ir dėti didesnes pastangas sprendžiant miesto transporto logistikos klausimą, kad būtų išvengta laipsniško didžiųjų miestų ekonomikos nuosmukio ir didelio našumo sumažėjimo, kuriuos sukeltų transporto spūstyse sugaištas laikas. Tai nenašu ir teršia aplinką, todėl nukenčia ir gyventojai, ir įmonės. Miestuose būtina laikytis visapusiško požiūrio, atsižvelgti ir į asmeninio transporto, ir į kolektyvinio keleivių ir krovinių transporto poreikius, kad būtų geriau subalansuotas kelių tinklo panaudojimas ir neskatintų gyventojų ir daugelio verslo rūšių trauktis į priemiesčius ir į atokias vietoves.

1.11

Šiame plane pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui ir energijos naudojimo efektyvumui, įvairiarūšiškumui. Siūlomas grafikas rodo, kad numatytą politiką reikia skubiai įgyvendinti. Komisijos pasiūlymuose pirmenybė teikiama bendradarbiavimui ir dialogui, o ne privalomoms priemonėms. Reikia įrodyti, kad šis strategija bus rezultatyvi. Jos sėkmę lems transporto ūkio subjektai ir jų gebėjimas prisitaikyti prie skubių pilietinės visuomenės poreikių.

2.1.1

2006 m. birželio 28 d. Komisija paskelbė komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas – tvariojo judrumo pagrindas“ (1). Šis komunikatas atskleidė logistikos vaidmenį siekiant, kad transportas būtų tvaresnis, mažiau taršus ir iš tiesų tausotų aplinką. Jį paskelbus turėjo būti organizuojamos konsultacijos siekiant priimti Europos Krovininio transporto logistikos veiksmų planą (2), kuris paskelbtas 2007 m. spalio 18 d.

2.1.2

Komisija norėjo logistiką įtraukti į Sąjungos transporto politiką, siekdama sumažinti nuolatines pralaidumo kliūtis, energijos sąnaudas, geriau panaudoti infrastruktūros ir transporto priemonių daugiarūšiškumą ir plėtoti jų turimas įvairių transporto rūšių derinimo galimybes, saugoti aplinką ir riboti žalą, skatinti nuolatinį darbuotojų profesinį mokymą.

2.1.3

Komiteto paprašyta pareikšti nuomonę dėl šio plano, kuriame išdėstyti siektini tikslai, jų įvykdymo grafikas ir skatinama naudoti naujas informacines technologijas, turinčias padidinti krovininio (pavienių daiktų, pakuočių, konteinerių) transporto logistikos veiksmingumą. Be to, numatyta sukurti savanorišką logistikos specialistų pažymėjimų sistemą ir užtikrinti šios profesijos atstovams būtiną kvalifikaciją bei mokymą siekiant palengvinti jų judumą.

2.1.4

Tačiau jau 2006 m. Komisija pabrėžė, kad be tinkamos statistikos sunku įvertinti ES logistikos rinko padėtį. Įprastai laikomasi nuomonės, kad logistika sudaro nuo 10 iki 15 proc. pervežamų gaminių sąnaudų.

2.1.5

Komunikate Komisija siūlo sukurti Europos krovininio transporto logistikos sistemą ir imtis veiksmų skirtingose srityse. Veiksmų plane pateikiama išsami informacija ir nustatomas įgyvendinimo grafikas nuo 2008 iki 2012 m. Taigi, numatyti labai glausti terminai šiems darbams:

2.1.6

2007 m. paskelbtame veiksmų plane išsamiai aptariami veiksmai, prieš tai numatyti išsamesnių tikslų programoje, prie kurios pridedamas atlikimo grafikas.

2.1.7

Komunikate „Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (4), paskelbtame tuo pat metu, kai buvo atnaujinama 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos vidurio laikotarpio apžvalga (5), Komisija laikėsi „pažangiojo judumo“ koncepcijos, kuri apima transporto logistiką ir pažangiąsias transporto sistemas (PTS). Beje, prie šios temos ji visų pirma sugrįžta ir veiksmų plane.

2.2.1

Visuotinai naudojant esamas ir būsimas IRT galima ypač patobulinti krovininio transporto logistiką, tačiau šioje srityje dar yra spręstinų problemų: standartizavimas, naudotojų kompetencija, reglamentavimo ar kitų priežasčių keliamos kliūtys suskaitmeninant dokumentus, duomenų saugumas ir privataus gyvenimo apsauga.

2.2.2

„E. krovinių“ koncepcija galėtų būti grindžiamas „daiktų internetas“ (kroviniai – pavieniai daiktai, siuntiniai ir paketai, konteineriai, kurių kiekviena dalis gali būti individualizuota, pavadinta ir paženklinta pasyviomis arba aktyviomis „ryšį palaikančiomis etiketėmis“, aktyvinamomis radijo dažnių (RD) skaitytuvu). Šis naujasis daiktų internetas leis automatizuoti ir supaprastinti su kroviniais susijusių duomenų (geografinės padėties, informacijos apie krovinių pobūdį ir tūrį, muitinės ir kitų pranešimų) perdavimą. Esamas sistemas reikia vystyti atsižvelgiant į būsimą šios naujos interneto šakos, paremtos daiktų identifikavimu, sukonkretinimą.

2.2.3

2008 m. Komisija yra suplanavusi plataus masto mokslinių tyrimų projektą, kurio pagrindą sudaro PTS ir transporto logistikos srityje naudojamų technologijų kūrimo gairės.

2.3.1

Didinant našumą, planu siekiama išspręsti spūsčių, taršos ir triukšmo, CO2 išlakų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro problemas. Be šių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis dar turi būti imtasi ilgalaikės perspektyvos darbų, kurie padėtų sukurti bendrą pagrindą investicijoms į rytojaus krovininio transporto sistemas.

2.3.2

2010 m. Europos Komisija pateiks šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

3.1

ES plėtra, didėjanti prekybos globalizacija, naujų kylančios ekonomikos šalių atsiradimas (ne tik Kinija), gamybos perkėlimo procesai yra galingi prekybos vystymosi veiksniai. Jie stiprėja greičiau, negu auga gamybos mastas. 2001 m. baltojoje knygoje Komisija buvo numačiusi „atsieti“ transportą nuo augimo. Būtina dar kartą skubiai apsvarstyti šį klausimą ir bent atkurti „sąsają“, „lygiagretumą“. 2006 m. persvarstytoje baltojoje knygoje (6) logistika, jungianti įvairias transporto rūšis ir skirtingus subjektus (srautų organizatorius, vežėjus, naudotojus, nacionalines, Bendrijos, tarptautines kompetentingas institucijas) ir besiremianti naujomis informacinėmis, pakavimo ir priežiūros technologijomis, gali tapti lemiamu krovinių vežimo racionalizavimo ir jo efektyvumo didinimo veiksniu.

3.2

Visą pasaulį apimančių logistikos grandinių sąlygomis reikia, kad fiziniai ir elektroniniai ryšiai tarp transporto rūšių sistemų po tam tikro laiko būtų visiškai integruoti, kad būtų galima pasinaudoti veiksmingiausia rūšimi arba jų kombinacija, ir pagerinti logistiką, jai nustatant tikslus „tuo pačiu metu“ siekti „trejopo“ efektyvumo: ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos (taip pat ir išlaidų energijai sumažinimo požiūriu).

3.3

Daugeliu atvejų transporto planavimas ilgai užtrunka ir tam reikia daugelio subjektų bendradarbiavimo. Į transporto infrastruktūrą ir logistikos platformas investuojama ilgam laikui, šios investicijos labai brangios, ypač į jūrų ir vidaus vandenų bei oro uostus, taip pat į „sausumos uostus“ arba mišrius transporto mazgus. Tuo tarpu kaip tik šios platformos ir kelia daugiausia rūpesčių, todėl reikia greitų, patikimų ir ilgalaikių sprendimų. Komiteto nuomone, visų pirma reikia optimizuoti esamos infrastruktūros naudojimą, todėl keistis informacija ir patirtimi gali būti labai naudinga. Tačiau nepakaks tinkamai panaudoti esamą bazę ir pasitelkti pažangias technologijas. Būtinas vidutinės trukmės ir ilgalaikis planavimas naujoms investicijoms užtikrinti.

3.4

Naują ilgalaikę infrastruktūrą reikia kurti tiktai atsižvelgiant į labai ilgam laikui apskaičiuotus poreikius ir jei nėra alternatyvių sprendimų, leidžiančių suderinti įvairias transporto rūšis, pavyzdžiui, panaudojant kitą esamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, mišrus vežimas kelių ir geležinkelio transportu gali tapti alternatyva esamo kelių tinklo plėtrai arba naujų kelių tiesimui. Į susijusius planavimo darbus reikia įtraukti visus logistikos grandinių subjektus: Bendrijos institucijas, valstybių ir regionų valdžios institucijas, pramonininkus, distributorius ir kitus krovinių siuntėjus, logistikos specialistus ir vežėjus, socialinius partnerius. Atitinkamų teritorijų gyventojai turi turėti galimybę dalyvauti išankstinėse diskusijose ir įvairiose konsultacijose šiais klausimais, ir į jų nuomones turi būti rimtai atsižvelgiama.

3.5

Šis planavimas turi padėti užmegzti ilgalaikes partnerystes, galinčias užtikrinti tvarų infrastruktūros gyvybingumą (ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriu). Jis turėtų atitikti Europos erdvės plėtros perspektyvą ir padėti užtikrinti aiškesnę investicijų į transportą struktūrą, jų koordinavimą ir tvarumą, jas labiau derinti su pramonės bei prekybos veikla ir su teritorijų bei miestų erdvės planavimo programomis (viena vertus, siekiant išvengti logistikos platformų „spiečių“, skubotų ir brangių gamybos perkėlimų, spūsčių tam tikrose magistralėse ir vietovėse ir, antra vertus, kitų vietovių nuosmukio, jų atskirties, kurią lemia prastos susisiekimo su jomis paslaugos arba tai, kad tokios paslaugos neteikiamos).

3.6

Kalbant apie numatomus naujus krovinių vienetams taikytinus standartus aišku, kad jie turi palengvinti krovinių perkrovimą didžiausio leistino manevrinio svorio ir matmenų požiūriu. Tačiau atsižvelgiant į problemas, susijusias su beveik išskirtine kelių transporto padėtimi krovininio sausumos transporto srityje, šie standartai neturėtų tapti per didele našta, galinčia nualinti infrastruktūrą ir dar labiau pakenkti kelių transporto saugumui. Jie turėtų skatinti derinti įvairias transporto rūšis.

3.7

Atsižvelgdamas į 2003 m. pasiūlymą dėl naujų neprivalomų įvairiarūšio krovinių vežimo vienetų, Komitetas glaustai primena, kad dviejų skirtingų vienetų kombinacija yra logistinis košmaras. Sudėjus į krūvą abi iškylančias kliūtis (stacionarių laivų kreipiamųjų matmenys ir nežinomybė, kas apmokės su nauja sistema susijusias išlaidas) jau dabar tenka pripažinti, kad sistema nebus naudojama. Be to, reikia paminėti ir visišką vidaus vandenų laivybos bei kelių transporto sektorių nepritarimą.

4.1

Komitetas pageidauja, kad Komisija jo paprašytų parengti nuomonę dėl ataskaitos, kurią Komisija parengs 2010 m. dėl pažangos, pasiektos įgyvendinant planą, ir galimų jo vykdymo problemų.

4.2

Krovinių internetas neabejotinai taps priemone padidinti transporto logistikos ir klientams teikiamų paslaugų veiksmingumą. Tačiau, remdamasis interneto vardų patirtimi, Komitetas kelia klausimą dėl kontrolės procedūrų ir priemonių, kurias reikėtų taikyti vardams; dėl istorinių priežasčių galutinę interneto vardų kontrolę atlieka Jungtinių Amerikos Valstijų komercijos departamentas (USDoC). Komitetas palankiai vertina galimybę Europos lygiu administruoti vardų suteikimą, duomenų bazių tvarkymą ir techninių standartų rengimą.

4.2.1

Komitetas džiaugiasi, kad Komisija logistikos vystymą įtraukė į atnaujintą Lisabonos augimo ir užimtumo darbotvarkę. Tačiau, remdamasis savo patirtimi, jis ragina Komisiją skubiai įveikti atsilikimą diegiant naująsias technologijas, ypač Galileo sistemą.

4.3

Komiteto nuomone, krovinių internetas, atsižvelgiant į jo ekonominę reikšmę ir dominuojantį tarpregioninį prekybos pobūdį, turėtų būti paremtas daugiapoliškumu (pavyzdžiui, vardus galėtų skirti regionų arba subregioninio lygio institucijos), o jo galutinės kontrolės negali vykdyti vienintelė ir netgi ne ES institucija.

4.4

Be to, reikia aiškiai iškelti privataus gyvenimo apsaugos ir verslo konfidencialumo klausimus, susijusius su informacinių priemonių, taikomų krovinių turiniui nustatyti, gausėjimu, kad, pvz., nenutekėtų informacija nusikalstamoms struktūroms, ypač trečiosiose šalyse (atsižvelgiant į muitų ir draudimo klausimus), ir krovinio monitoriniu bei jo ekspeditoriais, tarpininkais ir gavėjais, skatinant naudoti pažangiąsias transporto sistemas (PTS) ir atitinkamas informacines technologijas.

4.5

Tai ypač svarbu subtiliai logistikai, susijusiai su e. prekyba.

4.6

Komitetas džiaugiasi Komisijos ketinimu modernizuoti logisto profesiją nustatant veiklos vykdytojų „apibrėžimo“ ir „pažymėjimų“ sistemą, ir nori, kad ši sistema sukurtų didelę pridėtinę vertę.

4.7

Be to, Komitetas džiaugiasi, kad Komisija siūlo drauge su socialiniais partneriais parengti kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus. Todėl Komitetas tikisi, kad būtina kvalifikacija ir išsilavinimas bus tobulinami visą gyvenimą ir neatsiliks nuo pažinimo ir technologijų pažangos. Sveikintinos Komisijos pastangos siekiant abipusio šių savanoriškų pažymėjimų pripažinimo.

4.8

Būtina didinti logistikos našumą aktyviau diegiant naujas technologijas, supaprastinant administravimą, keičiantis patirtimi, keliant kvalifikaciją ir nuolat mokantis, derinant įvairias transporto rūšis. Tačiau Komitetas linkęs pabrėžti, kad visi teigiami tokios pažangos aspektai galės pasireikšti tik tuo atveju, jei, kaip Komisija nurodė savo 2001 m. baltojoje knygoje, transporto ir logistikos sektoriuje bus iš naujo subalansuotas vienarūšis ir įvairiarūšis transportas ir bus „reguliuojama konkurencija“, verčianti atitinkamai persvarstyti santykines transporto kainas ir tinkamai suderinti vienarūšio ir įvairiarūšio transporto konkurencijos sąlygas ES viduje.

30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/50

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo