Europos Sąjungos C 56/2021

556-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2020 12 2–2020 12 3

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 56/01)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	241 / 4 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pabrėžia, kad atsakomybę už aplinką privalo jausti kiekvienas žmogus. Norint pasiekti aplinkos požiūriu darnų vystymąsi reikia drastiškų permainų visuomenėje, įskaitant individualius ir kolektyvinius mūsų mentaliteto, elgesio, gyvenimo būdo pokyčius, taip pat socialinės, politinės ir ekonominės mūsų šalių ir visuomenių sanklodos pasikeitimų.

1.2.

EESRK ragina valstybes nares sukurti veiksmingas nacionalines strategijas, įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad skubiai būtų įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslai (DVT), kuriais reikalaujama, kad valstybės imtųsi veiksmų visa apimančio ir lygiaverčio kokybiško švietimo (DVT 4) bei klimato kaitos (DVT 13) srityse. Konkrečiai, 13 tikslo 3 uždavinys yra „[g]erinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse“. 4 tikslo 7 uždavinys yra „užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti“, nes tai laikoma ne tik būdu gerinti įgūdžius ir stiprinti ekonomiką, bet ir propaguoti pasaulinio pilietiškumo ir taikos tikslus. Švietimas atlieka lemiamą vaidmenį šiuose pokyčiuose ir šis vaidmuo neapsiriboja vien ekologiniais klausimais mokymo programose.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, kuriuo siekiama kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, kaip visų europiečių teisės, kartu gerinant žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų tam, kad būtų apsaugota aplinka, ir profesinių įgūdžių visiems ugdymą, kad šio principo įgyvendinimas būtų remiamas tvariu viešuoju finansavimu, dėl kurio susitariama su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

1.4.

EESRK mano, kad žalieji įgūdžiai, atsakomybė už aplinką ir darnus vystymasis turėtų būti visapusiškai integruoti į mokymosi rezultatus (žinias, įgūdžius, požiūrį ir vertybes) į bet kokio amžiaus besimokančiųjų formalųjį, savaiminį ir neformalųjį mokymąsi kiekviename švietimo sektoriuje, pameistrystės ir darbuotojų mokymo programose žaliuosiuose sektoriuose ir ne tik.

1.5.

EESRK primena Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kad reikia geriau susieti aplinkos politiką su užimtumo ir švietimo politika. Tai taip pat turėtų padėti sutelkti dėmesį į bedarbių arba dirbančių žmonių, kurių mokymas turėtų apimti atsakomybę už aplinką ir ypatingai akcentuoti žaliuosius įgūdžius, įgūdžių numatymą ir tobulinimą. Taigi labai svarbu užtikrinti, kad mokantis ir mokant apie klimato kaitą būtų atsižvelgiama į demokratinę mokyklos kultūrą ir „žaliosios kultūros“ mokymosi aplinką, kurti žaliąsias mokyklas, kuriose būtų tinkama klimatą sauganti ir aplinką tausojanti infrastruktūra, taigi joms vadovaujama tvariai, bendradarbiaujant su visais mokyklų suinteresuotaisiais subjektais ir mokinius ugdant tapti aktyviais piliečiais ir būsimais darbuotojais, kovosiančiais su klimato kaita.

1.6.

EESRK ragina Europos Komisiją ES lygmeniu atlikti žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymo tyrimus valstybėse narėse ir šiais tyrimais grįsti savo politikos strategiją. Moksleiviams mokyklos yra labai svarbus informacijos aplinkos klausimais šaltinis, ypač visažinio interneto, socialinės žiniasklaidos ir melagingų naujienų laikais. Vis dėlto reikia daugiau informacijos apie ES valstybių narių politiką, susijusią su informuotumo apie klimato kaitą, atsakomybės už aplinką ir darnaus vystymosi, kaip žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų, integravimu į švietimo politiką ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo mokymo programas. Tokie tyrimai taip pat turėtų sutelkti dėmesį į socialinius ir profesinius žaliuosius įgūdžius ir kompetencijas profesinio rengimo ir mokymo (PRM), pirminio profesinio rengimo ir mokymo bei tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sektoriuose, taip pat keliant bedarbių ir darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuojant.

1.7.

EESRK primena, kad žalieji įgūdžiai ir kompetencijos yra būtini visiems piliečiams – tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus. Todėl turėtų būti skiriama daugiau dėmesio jų įgyvendinimui kartu diegiant Bendrųjų kompetencijų sistemą (1) visų rūšių švietime ir panaudojant ją siekiant ugdyti pilietiškumo kompetenciją, kuri yra reikalinga tam, kad būtų prisiimta atsakomybė už aplinką, taip pat „matematinę kompetenciją ir kompetenciją mokslo, technologijų ir inžinerijos srityse“, kuri turi padėti remti aplinkos tvarumą, ypač mokslo ir technologijų pažangos požiūriu. Be to, žaliuosius įgūdžius ir atsakomybę už aplinką reikėtų įtraukti į visus dėstomus dalykus, ypač geografiją, etiką ir filosofiją.

1.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2020 m. paskelbtoje Europos Komisijos naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje (2) didelis dėmesys skiriamas žaliesiems įgūdžiams, tačiau apgailestauja, kad joje nenumatyta, kokios apimties suaugusiųjų dalyvavimo kokybiškame ir įtraukiame mokyme bent jau pagrindinių žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų srityse turėtų siekti šalys, nors Komisija nurodo kitą tikslą – siekti, kad suaugusieji dalyvautų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokyme.

1.9.

EESRK palankiai vertina faktą, kad 2019 m. paskelbtame Europos žaliajame kurse (3) pateikiama visapusiška ES kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos strategija poveikio klimatui neutralumo tikslui pasiekti iki 2050 m. ir kad juo paskelbta apie keletą strategijų, kurios bus toliau plėtojamos reglamentais, fondais ir nacionalinėmis reformomis. EESRK ragina valstybes nares nustatyti nacionalinę politiką, kurią įgyvendinant didelis dėmesys būtų skiriamas atsakomybės už aplinką ir žaliųjų įgūdžių ugdymui bei iniciatyviam kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, kad visiems, ypač darbuotojams iš nuosmukį patiriančių sektorių, būtų lengviau pereiti prie žaliosios ekonomikos. EESRK primena, kad tokios reformos turi vykti vedant veiksmingą socialinį dialogą su mokytojais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis, darbdaviais ir konsultuojantis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

1.10.

EESRK palankiai vertina Europos žaliajame kurse pateiktą pasiūlymą sukurti Europos kompetencijos sistemą ir rekomenduoja Komisijai plėtoti šią sistemą taip, kad ji būtų taikoma formaliam, savaiminiam ir neformaliam mokymuisi pagal „Atvirojo bendradarbiavimo metodą“, įtraukiant švietimo ministerijų atstovus, socialinius partnerius iš švietimo ir profesinio mokymo sektorių bei kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, jaunimo ir švietimo nevyriausybines organizacijas (NVO).

1.11.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (4) ir pabrėžė, kad pramonės strategija turi apimti poveikį darbo jėgai, taip pat darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą (5); EESRK remia regioninį šios strategijos aspektą ir tvirtą valdymą pasitelkiant socialinį dialogą. EESRK pabrėžia, kad įmonės taip pat turi plėtoti aplinkos apsaugos strategijas, kurioms taip pat reikia darbdavių įgūdžių tobulinimo.

1.12.

EESRK ragina ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares ir Europos Komisiją stiprinti Švietimo tarybos, Užimtumo tarybos ir Aplinkos tarybos bendradarbiavimą, kad aukščiausiu lygmeniu sprendimus priimantys asmenys susietų kovą su klimato kaita su žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų teikimo visoms amžiaus grupėms svarba atsižvelgiant į kiekvieną švietimo ir profesinio mokymo sektoriaus formą ir rūšį.

1.13.

EESRK ragina parengti išsamią ES lygmens strategiją, pavyzdžiui, priimant Tarybos rekomendaciją, dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų tobulinimo, žaliųjų mokyklų strategijų kūrimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo darbo vietoje ir už jos ribų, suteikiant aplinkos ir visuomenės apsaugai bei ekonomikos žalinimui reikalingus įgūdžius. Mes siūlome, kad tokia Tarybos rekomendacija būtų atsižvelgta į naujos Europos įgūdžių darbotvarkės pasiūlymus, kad dėmesys būtų sutelktas į tai, kaip ugdyti kiekvieno asmens ekologišką požiūrį ir taip paversti atsakomybę už aplinką universalia kompetencija Europos švietimo erdvės švietimo ir mokymo srityse bei sutelkti dėmesį į lygybę mokant žaliųjų įgūdžių visose amžiaus grupėse, o ypač socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančiose grupėse. Norėdami taip įgyvendinti strategiją taip pat turėtume gerinti švietimą ir mokymą, juos papildydami tvariais ir pakankamais techniniais, finansiniais ir personalo ištekliais ir finansavimu iš viešojo biudžeto.

1.14.

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti visapusišką politiką ir finansavimą, kuriais būtų remiamas mokytojų ir dėstytojų pirminis ir tęstinis profesinis tobulėjimas aplinkos apsaugos srityje kaip universali tema mokytojams visuose švietimo ir mokymo dalykuose, lygmenyse ir rūšyse, ir kaip konkretus žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad mokytojams ir dėstytojams būtų teikiama pakankama profesinė parama ir kad jie būtų aprūpinti reikiama šiuolaikiška mokymo medžiaga, priemonėmis, metodika ir dėstymo praktika šioje srityje.

1.15.

EESRK primena, kad žaliųjų įgūdžių įgijimas darbo vietoje padidintų darbuotojų, vadovų ir suinteresuotųjų subjektų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, ir kartu prisidėtų prie aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo. EESRK ragina remti įmonių (ypač MVĮ) bendradarbiavimą ir išteklių telkimą, kad būtų patenkinti mokymo poreikiai, susiję su socialiniais ir emociniais bei dalykiniais žaliaisiais įgūdžiais ir kompetencijomis.

1.16.

EESRK ragina užtikrinti ES finansavimą žaliesiems įgūdžiams ir aplinkosaugos kompetencijai, pavyzdžiui, „Erasmus +“, ESF+, Ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys ir Teisingos pertvarkos fondas turėtų sutelkti dėmesį į finansinės paramos žaliųjų įgūdžių ugdymui visose amžiaus grupėse teikimą.

1.17.

EESRK ragina žalinti Europos semestrą (6) ir prašo Komisijos dirbti su švietimo ministerijomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis formuluojant ES valstybių narių konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip padidinti žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų skatinimą visais lygmenimis ir visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir kylant iki pat aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo, pagalvojant apie galimybes teikti veiksmingą paramą suaugusiesiems darbo vietose ir už jų ribų.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Kova su klimato kaita daro didžiulį poveikį socialinėms sąlygoms, švietimui, užimtumui ir darbo rinkai. Europoje 2019 m. buvo ypač svarbūs piliečių, pirmiausia besimokančio jaunimo, susitelkimo metai – jie reikalavo valdžios institucijų skubiai imtis plataus užmojo veiksmų klimato kaitos problemai spręsti. Atsakomybė už aplinką ir žalieji įgūdžiai yra reikalingi visiems, ne tik vartotojams ir piliečiams, bet ir sprendimus priimantiems asmenims, įmonėms ir darbuotojams. Tokie įgūdžiai diegtini kiekviename sektoriuje ir veikloje, tiek profesiniame gyvenime (nuo tokių užduočių, kaip strateginis planavimas ir inovacijos iki žemiausios grandies darbo vietų gamyklose ir paslaugų įmonėse), tiek ir kasdieniniame gyvenime (pavyzdžiui, namų ūkis, transportas ir vartojimas) ir jie turi tapti kiekvienos profesijos dalimi, nors kai kuriuos darbus galima priskirti „aplinkosaugos specialistų“ darbo vietoms.

2.2.

COVID-19 pandemijai sutrikdžius daugelio valstybių ekonomiką, Europos Vyriausybės ir žmonės neturėtų skirti mažiau dėmesio klimato kaitai. Europos politikai, įmonės, įstatymų leidėjai ir aktyvistai ragina savo vadovus numatyti žaliąsias investicijas, kuriomis, pasibaigus koronaviruso pandemijai, būtų išjudintas augimas. Šio raginimo prielaida yra ta, kad kova su klimato kaita ir biologinės įvairovės skatinimas prisidės prie stipresnės ekonomikos atkūrimo. Fiskalinių skatinamųjų priemonių, kurios bus taikomos po COVID-19, rinkiniai suteiks galimybę inicijuoti transformuojantį ir žalinantį ekonomikos atsigavimą, kurio metu bus kuriamos žaliosios darbo vietos.

2.3.

Tuo pat metu kelete valstybių vyko plataus masto protestai, kuriuos sukėlė tai, kad dalis gyventojų fiskalines ir socialines reformas laikė neteisingomis. Šie pastarieji įvykiai parodo, kad skubiai reikalinga plataus užmojo ir reikšminga klimato politika, kuri būtų įtrauki ir remtų daugumą pažeidžiamiausių regionų, sektorių, darbuotojų ir piliečių. Žinoma, ši klimato politika veikia formalaus, savaiminio ir neformalaus visų amžiaus grupių besimokančiųjų mokymąsi, o žalieji įgūdžiai, atsakomybė už aplinką ir darnus vystymasis turėtų būti universaliai integruoti į mokymosi rezultatus (žinias, įgūdžius, požiūrį ir vertybes) kiekviename švietimo sektoriuje, pameistrystės ir darbuotojų mokyme žaliuosiuose sektoriuose ir už jų ribų. Turėtume suprasti, kad žalieji įgūdžiai ir kompetencijos yra tie, kurie yra reikalingi visuomenei ir ekonomikai, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus. Aplinkos apsaugos klausimai apima daugybę klausimų, nuo klimato kaitos ir taršos iki gamtos išteklių ir biologinės įvairovės.

2.4.

Švietimas atlieka labai svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie aplinkosaugos problemas ir formuojant pokyčių atnešti galintį požiūrį ir elgseną. Nors, pasak EBPO (7), daugelis 15-mečių pesimistiškai vertina ateitį aplinkos apsaugos požiūriu (8), yra daug šalių, kurios į savo mokymo programas jau įtraukė aplinkos apsaugos temas ir svarsto tokius klausimus, kaip atliekų perdirbimas, kasdieniai vartojimo modeliai ir tvari elgsena. Mokyklos yra nepaprastai svarbus moksleivių informavimo aplinkos klausimais šaltinis ir vieta, kurioje galima paruošti atsakingus ir kritiškai mastančius piliečius, kurie žino ir supranta aplinkos problemų priežastis ir pasekmes ir kurie turi žinių, įgūdžių ir nuomonių, kurių reikia tvariems sprendimams surasti. Vis dėlto reikia daugiau informacijos apie ES valstybių narių politiką, susijusią su informuotumo apie klimato kaitą, atsakomybės už aplinką ir darnaus vystymosi, kaip žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų, integravimu į ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo mokymo programas.

2.5.

Žalieji įgūdžiai ir kompetencijos yra būtini visiems piliečiams – tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus. Žalieji įgūdžiai yra kompleksinis terminas, susijęs su gebėjimu tarpusavyje integruoti aplinkosaugos aspektus ir kitus įgūdžius. Tam reikia pakankamo supratimo ir žinių aplinkosaugos klausimais, bet kartu ir tvirtų bendrųjų įgūdžių bei su darbu susijusių įgūdžių pagrindų. Bendrųjų kompetencijų sistemoje (9) minima, kad matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija turi palaikyti aplinkos tvarumą, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, o pilietiškumo kompetencija turi prisiimti atsakomybę saugoti aplinką. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos kompetencijos yra svarbus pagrindas, nuo kurio atsispiriant galima suprasti aplinkos apsaugos klausimus ir surasti problemų sprendimus. Tokios kompetencijos kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas arba kolektyvinis darbas taip pat yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas į ekologiniu požiūriu sąmoningam ir aktyviam pilietiškumui.

2.6.

Pasak EBPO, nors daugumoje šalių tik mažuma mokyklų turi pamokas, skirtas aplinkai, ši tema dažnai aptariama dėstant kitus pagrindinės mokymo programos dalykus, ir daugelis mokyklų siūlo aplinkai skirtą popamokinę veiklą (10). Tačiau kol kas nėra atliekami specialūs tarptautiniai tyrimai, kurie nagrinėtų aplinkosaugos mokslui, aplinkosauginei elgsenai skirtas nacionalines strategijas ir mokymo programas ir konkretų žaliųjų įgūdžių mokymo plėtojimą ir tokių įgūdžių vertinimą. Taigi EESRK ragina Europos Komisiją vykdyti žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymo tyrimus valstybėse narėse ir grįsti savo strategiją tokiais tyrimais.

2.7.

Ekonomikos žalinimas reiškia, kad produktai gaminami ir paslaugos teikiamos sunaudojant mažiau energijos, žaliavų ir sumažinant į aplinką išskiriamą anglies dioksido kiekį. Žalinimas apima visų sektorių ekonominę veiklą ir šiame procese dalyvauja darbuotojai ir vartotojai (11). Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reiškia struktūrinius pokyčius įvairiuose sektoriuose ir profesijose, nes atsiranda arba didėja naujų žaliųjų profesijų paklausa. Tačiau labiausiai reikėtų, kad žalesnėmis taptų jau egzistuojančios profesijos. Tai reiškia, kad į visų švietimo ir profesinio mokymo atnaujintas mokymo programas turi būti įtraukti nauji įgūdžiai ar netgi naujos kvalifikacijos.

2.8.

Kiekviena profesija turi atsižvelgti į savo specialius aplinkosaugos aspektus. Nors žalinant ekonomiką atsiranda įgūdžių poreikių, pirmiausia tokiuose konkrečiuose sektoriuose kaip energetika ir efektyvus išteklių naudojimas, statyba ir apdirbamoji pramonė, pereinant prie žiedinės ekonomikos, žaliųjų įgūdžių poreikiai atsiranda labai įvairiose pramonės šakose. Tokie nauji įgūdžiai turi būti įtraukti į įvairius švietimo sektorius, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) teikimą, pradedant pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu, baigiant tęstiniu profesiniu rengimu ir mokymu, taip pat į pameistrystės mokymo programas. Šie nauji žalieji įgūdžiai gali apimti įvairius įgūdžius, pradedant labai techniniais ir su konkrečiu darbu susijusiais įgūdžiais, baigiant labiau socialiniais emociniais įgūdžiais, tokiais kaip atsakingas išteklių naudojimas, kuris gali būti aktualus įvairioms profesijoms, hierarchijos lygmenims ir sektoriams (12).

2.9.

Kol kas dar nėra visapusiškos ES lygmens strategijos, tokios kaip Tarybos rekomendacija, dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymo švietimo ir profesinio mokymo srityje, žaliųjų mokyklų strategijų kūrimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo darbo vietoje ir už jos ribų, suteikiant aplinkos apsaugai, visuomenei ir ekonomikos žalinimui reikalingus įgūdžius. EESRK palankiai vertina tai, kad 2020 m. paskelbtoje Europos Komisijos naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje (13) didelis dėmesys skiriamas žaliesiems įgūdžiams, tačiau apgailestauja, kad joje nenumatyta, kokio skaičiaus suaugusiųjų, turinčių bent jau pagrindinius žaliuosius įgūdžius ir kompetencijas, turėtų siekti valstybės, nors Komisija nurodo kiek suaugusiųjų turėtų dalyvauti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ugdyme. Mes siūlome, kad tokia Tarybos rekomendacija atsižvelgtų į naujos Europos įgūdžių darbotvarkės pasiūlymus, kad dėmesys būtų sutelktas į tai, kaip ugdyti kiekvieno asmens ekologišką požiūrį ir taip paversti atsakomybę už aplinką universalia kompetencija Europos švietimo erdvės švietimo ir profesinio mokymo srityse ir sutelkti dėmesį į žaliųjų įgūdžių įgijimo lygybę visose amžiaus grupėse, bet kokios lyties asmenų atveju ir socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančiose grupėse.

2.10.

Perėjimas prie žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos neišvengiamai pakeis sektorinę ir profesinę struktūras ir ne tik suteiks galimybių, bet ir sukels problemų, įskaitant sektorių nuosmukį ir sektoriams iškilsiančias darbuotojų įdarbinimo kliūtis. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, specialiai pažeidžiamesnėms suaugusiųjų grupėms, tokioms kaip žemos kvalifikacijos darbuotojai (14), pritaikytos strategijos suteiks papildomos socialinės ir ekonominės naudos.

2.11.

Reikia visapusiškos politikos ir finansavimo, kuriuo būtų remiamas mokytojų ir dėstytojų pirminis ir tęstinis profesinis tobulėjimas aplinkosaugos srityje – tai turi tapti universalia tema mokytojams visuose švietimo ir mokymo dalykuose, lygmenyse ir tipuose, ir konkretus žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų mokymas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad mokytojams ir dėstytojams būtų teikiama pakankama profesinė paramą ir kad jie būtų aprūpinti reikiama, šiuolaikiška mokymo medžiaga, priemonėmis, metodika ir dėstymo praktika šioje srityje.

2.12.

Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais (15), bedarbių arba dirbančiųjų mokymo programos paprastai retai konkrečiai orientuojamos į žaliuosius įgūdžius, nors sektorių organizacijos ir labdaros ar nepelno organizacijos kartais aktyviai dalyvauja tokių įgūdžių ugdyme. Tai gali rodyti, kad aplinkos politikos ir politikos, susijusios su užimtumu ir įgūdžiais, įskaitant įgūdžių numatymą, ryšys yra silpnas. Apžvelgtose šalyse žalieji įgūdžiai ir darbo vietos retai yra vienintelis reglamentų, politikos ir strategijų objektas. Kartu subsidijos ir paskatos, skirtos įmonių žaliųjų įgūdžių lavinimui, yra retos.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK nurodo, kad JT darnaus vystymosi tikslais (DVT) reikalaujama, kad šalys imtųsi veiksmų dėl įtraukaus ir teisingo kokybiško švietimo (DVT 4) ir dėl klimato kaitos (DVT 13). Konkrečiai, 13 tikslo 3 uždavinys yra „[g]erinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse“. 4 tikslo 7 uždavinys yra „užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti“, nes tai laikoma ne tik būdu gerinti įgūdžius ir stiprinti ekonomiką, bet ir propaguoti pasaulinio aktyvaus ir demokratiško pilietiškumo ir taikos tikslus.

3.2.

EESRK pabrėžia, jog reikia įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, kuriuo siekiama kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, kaip visų europiečių teisės, kartu gerinant žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymą visiems ir remiant šio principo įgyvendinimą tvariu viešuoju finansavimu, dėl kurio susitariama su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

3.3.

EESRK palankiai vertina faktą, kad 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbtame Europos žaliajame kurse (16) pateikiamos visapusiškos ES kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos strategijos, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas, ir kad jame paskelbta apie keletą strategijų, kurios bus toliau plėtojamos reglamentais, fondais ir nacionalinėmis reformomis. EESRK ypač džiaugiasi, kad Europos žaliajame kurse akcentuojamas faktas, kad „mokyklos, mokymo įstaigos ir universitetai turi puikių galimybių bendrauti su mokiniais, tėvais ir platesne bendruomene apie tai, kokių pokyčių reikia norint, kad pertvarka būtų sėkminga“. Europos žaliajame kurse taip pat pabrėžiama aktyvaus kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo svarba, siekiant sudaryti geresnes sąlygas visiems, ypač nuosmukį išgyvenančių sektorių darbuotojams, pereiti prie žaliosios ekonomikos.

3.4.

Europos žaliajame kurse skelbiama apie Europos Komisijos planą parengti Europos kompetencijos sistemą, padėsiančią plėtoti ir vertinti su klimato kaita ir darniu vystymusi susijusias žinias, įgūdžius ir požiūrį. Ji taip pat teiks pagalbinę medžiagą ir sudarys sąlygas keistis gerąja patirtimi ES mokytojų mokymo programų tinkluose“. EESRK palankiai vertina šį siūlymą ir rekomenduoja, kad Komisija parengtų tokią kompetencijos sistemą, kuri pagal atvirojo bendradarbiavimo metodą būtų taikoma formaliajame, savaiminiame ir neformaliajame ugdyme, dalyvaujant švietimo ministerijų, socialinių partnerių iš švietimo ir mokymo sektorių atstovams ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, jaunimo ir švietimo nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

3.5.

Žvelgiant iš formaliojo mokymosi perspektyvos, žalieji įgūdžiai ir klimato kaitos akcentavimas mokymosi ir dėstymo procesuose neatsiejami nuo mokyklų demokratizavimo ir nuo „žaliosios kultūros“ mokymosi aplinkos, kuri skatina kurti žaliąsias mokyklas, užtikrinant tinkamą klimatą saugančią ir aplinką tausojančią infrastruktūrą, taigi joms vadovaujant tvariai, bendradarbiaujant su visa mokyklos bendruomene ir mokinius ugdant tapti aktyviais piliečiais ir būsimais darbuotojais, kovosiančiais su klimato kaita.

3.6.

Žaliuosius įgūdžius reikia ugdyti pagal nacionalines aktyvaus švietimo ir mokymo ir įgūdžių strategijas, parengtas bendradarbiaujant su atitinkamais subjektais, vedant veiksmingą socialinį dialogą ir konsultuojantis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant mokinių, jaunimo, mokytojų ir tėvų organizacijas, siekiant skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiai išteklius naudojančios ir socialiai įtraukios ekonomikos kūrimą. Šios strategijos taip pat turi būti rengiamos ir atnaujinamos remiantis veiksminga įgūdžių numatymo ir derinimo sistema (17), kurioje dalyvautų visi būtini suinteresuotieji subjektai, visų pirma socialiniai partneriai ir jaunimo bei švietimo NVO, ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į kitus politikos tikslus, pavyzdžiui, aktualius švietimui, užimtumui, aplinkosaugai, žiedinei ekonomikai ir migracijai. Tai leistų laiku ir kryptingai užtikrinti visuomenės ir ekonomikos poreikius patenkinančių žaliųjų įgūdžių ugdymą švietimo ir profesinio mokymo srityse. Tam, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos taptų strateginiu valstybių narių tikslu, žaliųjų įgūdžių įgyvendinimo skatinimas taip pat turėtų būti suderintas su nacionalinėmis augimo strategijomis, užtikrinant, kad švietimo ir mokymo iniciatyvos atitiktų nacionalinius strateginius tikslus.

3.7.

Be formaliojo švietimo, neformalioji aplinka prisideda prie pilietiškumo ugdymo aplinkosaugos klausimais, suteikdama galimybes ir sąlygas, kurios leidžia jaunimui įgyti ne tik žinių, bet ir išmokti įgūdžių, vertybių, požiūrių ir aplinką saugančių veiksmų, reikalingų tapti piliečiu, besirūpinančiu aplinka. „Be to, aplinka besirūpinantis pilietis yra įgalinamas ir motyvuotas dalyvauti visuomenės gyvenime kaip permainas skatinantis asmuo, siekiantis išspręsti šiuolaikines aplinkosaugos problemas, neleidžiantis kurti naujų problemų ir siekiantis tvarumo bei atkurti mūsų (žmonių) santykius su gamta. Pedagogikos sritys, įskaitant švietimą vietoje, pilietinį ugdymą ekologijos tema, ekologinio teisingumo pedagogiką, kompetenciją imtis veiksmų ir socialiniais bei mokslo tyrimais pagrįstą mokymą, gali padėti ugdyti jaunimo kompetencijas rimtam piliečių dalyvavimui, kuris reikalingas norint įgyvendinti aplinkos ir socialinius pokyčius.“ (18) Todėl labai svarbu remti neformaliojo švietimo programas ir šiuos kvalifikacijos kėlimo metodus naudojančias organizacijas, nes tos programos papildo formalųjį ugdymą mokyklose.

3.8.

Atsižvelgdamas į pirmąjį bendrą Tarybos posėdį, kuriame 2019 m. dalyvavo ES finansų ir švietimo ministrai (19), Komitetas ragina ES pirmininkausiančias valstybes ir Europos Komisiją sustiprinti Švietimo tarybos, Užimtumo tarybos ir Aplinkos tarybos bendradarbiavimą, kad aukščiausiu lygmeniu sprendimus priimantys asmenys susietų kovą su klimato kaita su žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų užtikrinimo visų amžiaus grupių piliečiams svarba.

3.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (20), kurioje „pabrėžia, kad pramonės strategijoje turi būti deramai atsižvelgiama į poveikį darbo jėgai, taip pat skiriamas dėmesys darbuotojų mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui (21); ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti šios strategijos regioninį aspektą, užtikrinant, jog niekas ir nė vienas regionas nebūtų paliekamas nuošalyje; primygtinai reikalauja, kad neatsiejama strategijos dalis būtų socialinis dialogas, užtikrinantis visapusišką darbuotojų dalyvavimą“. EESRK pabrėžia, kad įmonės taip pat turi plėtoti aplinkos apsaugos strategijas, kurioms taip pat reikia darbdavių įgūdžių tobulinimo.

3.10.

Atsakomybė už aplinką prasideda teikiant informaciją žmonėms apie tai, kokius techninius sprendimus pradėti naudoti ekonomikos, asmeninio gyvenimo ir namų ūkių žalinimui. Todėl labai svarbu įdiegti priemones, kad daugiau technologinių ekologiškų sprendimų būtų perduota įmonėms, viešosioms įstaigoms ir namų ūkiams, taip pat mokoma, kaip šiuos technologinius sprendimus panaudoti skatinant patirtinį mokymąsi. Todėl Teisingos pertvarkos strategija (22) turėtų remti visų amžiaus grupių suaugusių asmenų kompetencijų ir įgūdžių ugdymą darbo vietose ir ne tik ir taip padėti jiems priimti profesinius sprendimus ir persitvarkyti bei gyvenime vadovautis į tvarumą orientuotu mastymu.

3.11.

Pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas turi tapti tikrove, kad būtų užtikrinta, jog visi suaugusieji turėtų vienodą prieigą prie kokybiško ir įtraukaus mokymo ir švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą darbo vietose ir už jų ribų, susijusio su žaliaisiais įgūdžiais, kompetencijomis, žaliosiomis technologijomis, ir prie tam tikrų profesijų socialinių ir emocinių žaliųjų įgūdžių, o tam reikia pripažinti mokymą, skirtą kelti kvalifikacijų lygį. Efektyvi parama tobulinti žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų įgūdžių mokymą turėtų būti teikiama bet kokio įgūdžių lygio ir bet kokio dydžio įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo sektoriaus ir geografinės vietovės, kurioje jie dirba. Tokia parama turi būti plėtojama kaip nacionalinė ir sektorinė strategija, įtraukiant sektorių įgūdžių tarybas ir socialinius partnerius, ypatingą dėmesį skiriant teikėjų mokymo kokybei.

3.12.

ES privalo didinti investicijas į savo išmetamo anglies dioksido kiekio ir anglies pėdsako mažinimą įgyvendinant projektus, kurie taip pat gali sukurti kokybiškas darbo vietas. Žaliųjų įgūdžių ir aplinkos apsaugos kompetencijų finansavimas yra labai svarbi „Erasmus+“ programos dalis, siekiant remti jaunimo ir ugdomuosius bendradarbiavimo projektus kovos su klimato kaita srityje, studentų, jaunimo ir besimokančių darbuotojų mobilumą ir mainus, žaliųjų mokyklų kūrimą ir mokytojų rengimą. EESRK pažymi, kad Komisija deda pastangas, kad valstybės narės būtų aprūpintos naujais finansiniais ištekliais, kad mokyklų pastatai ir veikla taptų tvaresni, siekiant 2020 m. nukreipti 3 mlrd. EUR investicijas į mokyklų infrastruktūrą. Mes pritariame tam, kad kiti ES fondai, tokie kaip ESF+, Ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys ir Teisingos pertvarkos fondas telktų dėmesį į finansinės paramos žaliųjų įgūdžių ugdymui visoms amžiaus grupėms teikimą. Kartu turi būti užtikrintas viešasis tvarus investavimas į švietimą ir mokymą (23).

3.13.

Parama suaugusiųjų mokymui yra svarbus individo, darbdavio ir visos ekonomikos laimėjimas, siekiant esminės darbo pasaulio transformacijos, kurią pirmiausia skatina klimato kaita. Darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo finansavimas naudojant ESF+, kitų Europos fondų, nacionalinių viešųjų užimtumo tarnybų (VUT) paramą ir darbdavių indėlį yra nepaprastai svarbus ir turėtų būti remiamas veiksmingomis perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo strategijomis. Įmonių bendradarbiavimo ir išteklių sutelkimo rėmimas siekiant patenkinti mokymo poreikius gali būti ypač naudingas MVĮ, kurioms trūksta laiko ir išteklių, kad jos pačios galėtų užtikrinti mokymą (24). Jeigu žalieji įgūdžiai būtų įgyjami darbo vietoje, didėtų darbuotojų, vadovų ir suinteresuotųjų subjektų atsparumas ir prisitaikymas, kartu būtų prisidedama prie žaliojo augimo.

3.14.

EESRK palankiai vertina faktą, kad Aplinkos taryba susitiko 2020 m. kovo 5 d. ir aptarė žaliąjį kursą ir Europos semestro žalinimą (25), ir prašo Komisijos dirbti su švietimo ministerijomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis formuluojant ES valstybių narių konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip padidinti žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų skatinimą visais lygmenimis ir visuose švietimo ir profesinio mokymo sektoriuose, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir kylant iki pat aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymosi, pagalvojant apie galimybes teikti veiksmingą paramą suaugusiems darbo vietose ir už jų ribų.

2020 m. gruodžio 2 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(2) COM(2020) 274 final.

(3) COM(2019) 640 final.

(4) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso.

(5) Pabrėžta mūsų.

(6) Aplinkos taryba, 2019 m. kovo 5 d..

(7) EBPO (2014), Trends shaping education 2014 Spotlight 4.

(8) EBPO (2019), Avvisati, F., Is there a generational divide in environmental optimism?, PISA in Focus, No 95.

(9) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(10) EBPO (2012), How 'green' are today's 15-year-olds? PISA in Focus, No 15.

(11) Eurofound (2011), Industrial relations and sustainability: the role of social partners in the transition towards a green economy.

(12) CEDEFOP (2019), Skills for green jobs: 2018 update. Europos apibendrinamoji ataskaita. CEDEFOP tyrimas apžvelgia poslinkius Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(13) COM(2020) 274 final.

(14) Žr. CEDEFOP (2020), Empowering adults through upskilling and reskilling pathways, Volume 1: adult population with potential for upskilling and reskilling, for a comprehensive overview of low-skilled adults in the ES 27 and the UK.

(15) CEDEFOP (2019), Skills for green jobs: 2018 update. Europos apibendrinamoji ataskaita. Šiame tyrime aptariami poslinkiai Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(16) COM(2019) 640 final.

(17) Daugiau informacijos apie įgūdžių numatymą ir derinimą pagal visapusišką įgūdžių valdymo sistemą, žr. CEDEFOP interneto puslapį, skirtą įgūdžių numatymui ir derinimui. Apie įgūdžių numatymo, skirto žaliesiems įgūdžiams, svarbą žr. CEDEFOP (2019), Skills for green jobs: 2018 update.

(18) Paraskeva-Hadjichambi D. et al. (2020) Educating for Environmental Citizenship in Non-formal Frameworks for Secondary Level Youth. In: Hadjichambis A. et al. (eds) Conceptualizing Environmental Citizenship for 21st Century Education. Environmental Discourses in Science Education, vol 4. Springer, Cham

(19) Bendras švietimo ir finansų ministrų posėdis.

(20) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso.

(21) Pabrėžta mūsų.

(22) Teisingos pertvarkos mechanizmas yra Europos žaliojo kurso investicijų plano dalis ir jam bus skirta mažiausiai 100 milijardų EUR investicijų, kad būtų teikiama papildoma tikslinė parama regionams, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos ir kuriems sunkiau sekasi įveikti šią problemą.

(23) OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(24) CEDEFOP (2019), Skills for green jobs: 2018 update. Šiame tyrime aptariami poslinkiai Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(25) Aplinkos taryba, 2019 m. kovo 5 d.

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Pramonės perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos: reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo“

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 56/02)

Pranešėja

Lucie STUDNIČNÁ

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 9 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	148 / 89 / 19

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Kad pramonės perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos būtų sukurta tvari, teisinga ir socialiai priimtina Europos ateitis, būtinos tam tikros sąlygos. Dėl COVID-19 pandemijos atsirado didesnis aktyvesnio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo visų lygmenų politikos formavime poreikis, taip pat griežtos reguliavimo sistemos ir Europos lygio standartų, ypač socialinėje darbotvarkėje, poreikis. Veiksmų planas, paskelbtas siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį (ESTR), šiuo atveju turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

1.2.

EESRK nuomone, būtina pripažinti klimato kaitos, žiedinės ekonomikos politikos ir įmonių socialinės atsakomybės papildomumą ir atkreipti dėmesį į atsinaujinančių išteklių energijos žiedinius ypatumus.

1.3.

Darbdavių bei verslininkų vaidmuo ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas skatinant struktūrinius pokyčius yra ypač svarbūs pramonės pertvarkai. Kadangi Europoje inovacijas paprastai inicijuoja nedideli subjektai, reikia daug dėmesio skirti palankių verslo sąlygų MVĮ, kurios teikia aukšto lygio žiniomis grindžiamas paslaugas, sudarymui ir jų potencialo skatinimui. Jos dažnai atlieka pirmtakių vaidmenį pozicionuojant atitinkamus pramonės sektorius rinkoje ir yra patikimi, krizėms atsparūs darbdaviai. Taip pat reikėtų panaudoti socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų patirtį: jos veikia tose srityse, kurioms poveikį daro žalioji ir skaitmeninė pertvarkos. Todėl reikia skatinti jų verslus ir socialinių inovacijų procesus.

1.4.

Reikėtų nuosekliai įdiegti privačiojo sektoriaus finansinių išteklių nukreipimo į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus atitinkančias investicijas mechanizmą. Todėl bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, tvarių finansų, skaitmeninių finansų ir MVĮ strategijas reikia tarpusavyje sustiprinti ir užtikrinti lėšų nukreipimą į produktyvesnius projektus, nes šioje ekonomikoje apie 80 % finansavimo poreikių priklauso nuo bankų sektoriaus.

1.5.

Kad Europa būtų atspari, tvari, teisinga ir klestinti, būtina reguliavimo sistema, kuria būtų skatinamas teisingos pertvarkos procesas, kartu atsižvelgiant į jo etinius aspektus ir visuomenės interesus, pvz., vartotojų apsaugą, sveikatą, saugą ir kokybę. EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėms institucijoms nustatyti naujas valdymo struktūras, kuriomis būtų užtikrinamas aktyvus vietos ekonomikos, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant nešališkas priemones, kurios užtikrintų socialiai teisingas pertvarkas. Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti Europos socialinių teisių ramsčio principus.

1.6.

Europos pertvarkos darbotvarkėje regionų vaidmuo turėtų būti sustiprintas. Daugiausia dėmesio reikia skirti ilgalaikiam planavimui, tvirtam, vietos poreikiais grindžiamam požiūriui, išmaniajai specializacijai ir žmogiškojo kapitalo darbotvarkei, taip pat ilgalaikio pertvarkos užmojo suderinimui su artimiausios ateities prioritetais.

1.7.

EESRK mano, kad su pertvarka susijusios veiklos finansavimą ir paramos priemones ES lygmeniu turi papildyti nacionaliniai ištekliai, kartu atliekant būtiną koordinavimą tarp įvairių valdymo lygmenų. Kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, EESRK taip pat pasisako už platesnį nuosavų išteklių spektrą.

1.8.

Žmogiškojo kapitalo darbotvarkė yra viena iš būtinų sėkmingos pertvarkos sąlygų. Įvairūs subjektai, įskaitant švietimo įstaigas, darbdavius, profesines sąjungas, valstybines užimtumo tarnybas, NVO ir profesines organizacijas, turi bendradarbiauti įgūdžių ugdymo ir visų – būsimų, naujų ir senų – įgūdžių poreikių numatymo srityse.

1.9.

EESRK palankiai vertina paskelbtą ESTR įgyvendinimo veiksmų planą. Atitinkamas ES darbo teisės acquis turėtų būti sustiprintas siekiant geriau užtikrinti paramą darbuotojams teisingos pertvarkos metu. Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu, įskaitant: teisę į sveikatą ir saugą, taikomą visiems darbuotojams ir naujoms darbo rūšims; informavimą, konsultavimąsi, bendro sprendimo priėmimo ir dalyvavimo teises, neapsiribojant pereinamuoju laikotarpiu; įgūdžių ugdymo teises; minimalius nedarbo draudimo standartus; minimalų darbo užmokestį; kolektyvines derybas.

2. Bendrosios pastabos ir į ateitį orientuotas požiūris

2.1.

2.2.

Europos verslas ir darbuotojai susiduria su sunkiais COVID-19 pandemijos sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais. Žlunga daugybė įmonių, mes netenkame darbo vietų, o namų ūkiai praranda savo pragyvenimo šaltinius. Nepaisant precedento neturinčių ekonomikos gelbėjimo priemonių, skirtų judėjimo suvaržymų poveikiui darbo vietoms ir bendrovėms sušvelninti, ekonominės prognozės kelia didelį nerimą. Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika smuks 8,3 %, o 2021 m. augs 5,8 % 2021 m. augimas taip pat bus šiek tiek mažesnis nei prognozuota pavasarį (1). Valstybių narių skola yra rekordiška didelė, pirmą kartą įsiskolino ir ES. Taip pat nežinome, kokios bus „Brexit’o“ pasekmės.

2.3.

Reikia nustatyti ir remti pagrindines pramonės šakas ir sektorius, pradedant žmogiškaisiais ištekliais ir baigiant moksliniais tyrimais, taip sukuriant Europos pramonės politiką, kuri rinkoje apsaugotų šiuos strateginius sektorius ir užtikrintų pagrindinių išteklių tiekimo saugumą. Europos pramonės politika turėtų tapti platforma, kurioje nuosekliai ir visapusiškai, siekiant sąveikos, būtų koordinuojama įvairi Europos politika. Dėl tokių pokyčių Europos Komisija turės nustatyti kryptį ir valstybių narių politiką suderinti su ES politika. Tai reiškia ne mikrovaldymą, o politikos derinimą, kad ji būtų nuosekli ir skatintų pokyčius. Šis procesas bus įmanomas tik aktyviai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialiniams partneriams. Jei nebus demokratišku ir veiksmingu ES piliečių dalyvavimu pagrįsto „socialinio kurso“, nebus visiems naudingo žaliojo kurso.

2.4.

2.5.

Šiomis aplinkybėmis atsirado su aplinkos ir technologijų pokyčiais susijęs terminas – „teisinga pertvarka“. EESRK mano, kad teisinga pertvarka yra pagrindinė biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano, skatinančio kurti žalesnę Europos ekonomiką, dalis. Todėl būtina plėtoti platesnį teisingos pertvarkos (ne tik anglių ekonomikoje) supratimą, kuriuo, remiantis nauja socialine sutartimi, būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis (2), kartu vykdant reformas perskirstymo sistemų, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei lyčių lygybės srityse. Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ypač svarbu visiems užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, įskaitant teisę į mokymąsi visą gyvenimą, ypač pažeidžiamoms grupėms, visiems vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, socialinę apsaugą ir pažeidžiamų grupių, pvz., ilgalaikių bedarbių, moterų, jaunimo, migrantų ar neįgaliųjų, įtrauktį. Visus šiuos svarbius tikslus pasiekti galima remiantis klestinčia ekonomika, darbdavių siūlomomis naujomis ir kokybiškomis darbo vietomis ir būtinomis investicijomis į naujas technologijas.

2.6.

Pramonės pertvarką vykdančios šalys ir regionai paprastai susiduria su sunkumais modernizuodami savo pramonės bazę, gerindami darbuotojų įgūdžius, sudarydami atsvarą darbo vietų mažėjimui pagrindiniuose sektoriuose ir didindami mažą našumą, kuris riboja pajamų augimą. Apskritai jiems būtų naudingas žalinimas ir technologinė pažanga bei su tuo susiję pokyčiai, tačiau kyla pavojus, kad kai kurios vietovės ir tam tikros gyventojų grupės, ypač pažeidžiamos grupės, pvz., neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, romai ir migrantai, liks nuošalyje. Sprendžiant su ilgalaike transformacija susijusius uždavinius, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai šiose šalyse ir regionuose turi numatyti pokyčius ir aktyviai valdyti pertvarką. Socialinis dialogas, darbuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas, be kita ko, sprendimų priėmimo organuose (valdybose ir stebėtojų tarybose), atlieka svarbų vaidmenį darant įtaką bendrovių sprendimų priėmimui ir sprendžiant susijusius klausimus, siekiant iš anksto valdyti pereinamuosius procesus. EESRK ragina Komisiją įgyvendinant būsimą atnaujintą pramonės strategiją stiprinti ir plėtoti socialinį aspektą.

2.7.

Kova su pandemija ir sąlygų sėkmingam pramonės pertvarkymui užtikrinimas yra reikalingi visoms suinteresuotųjų subjektų grupėms, todėl būtinos bendros pastangos ir bendri tikslai (pavyzdžiui, ilgalaikio įmonės vystymosi), pasitikėjimu grįstas socialinis dialogas ir pozityvus požiūris. EESRK mano, kad geras, taigi ir tvarus, verslo valdymas, pasižymintis bendru pokyčių numatymu, turi būti grindžiamas išbandytais ir patikrintais teisiniais minimaliais vidaus rinkos standartais, o darbuotojų nuomonė išreiškiama informuojant, su jais konsultuojantis ir jiems dalyvaujant įmonių valdybose.

2.8.

Skaitmeninimas ir automatizavimas turi tiek teigiamo, tiek neigiamo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Šiai pertvarkai būtų reikalingas reguliavimas, kuris būtų pritaikytas prie technologinės transformacijos ir pokyčių numatymo tempo, įtraukiant, pvz., socialinius partnerius. Europos darbo tarybos (EDT) ir Europos akcinės bendrovės (SE) darbo tarybos gali būti teigiamas privalomo tarpvalstybinio darbuotojų dalyvavimo derinant interesus ir ieškant sprendimų vadovaujantis socialinės partnerystės principu pavyzdys. Tai apima darbuotojų mokymo užtikrinimą ir derybas dėl kolektyvinių sutarčių, siekiant remti savarankiškumą darbe ir užtikrinti profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Skaitmeninimas ir interneto ekonomika taip pat paskatino naujų darbo formų atsiradimą, pvz., darbą skaitmeninėse platformose, kai darbuotojai neturi jokių socialinių ir darbo garantijų bei dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis ir neturėdami aiškaus statuso. Siekiant skatinti sąžiningą judumą ir integraciją vidaus rinkoje, būtina suderinti jų darbo sąlygas ir statusą Europos lygmeniu (3). Šiuo tikslu EESRK mano, kad būtina užtikrinti teisinį tikrumą darbuotojams, nustatant teisinį darbo jėgos statusą skaitmeninių platformų ekonomikoje. Dėl menkos ar visai neprieinamos socialinės apsaugos išlaidų patiria ne tik darbuotojai, bet ir socialinės apsaugos sistemos.

2.9.

Skaitmeninė transformacija taip pat gali kelti pavojų tokiose srityse kaip finansinis stabilumas, finansiniai nusikaltimai ir vartotojų apsauga. Ši rizika gali dar labiau padidėti dėl reglamentavimo skirtumų ES ir nevienodų poslinkių pasaulyje reguliuojant sektorių. Todėl EESRK mano, kad ES šioje srityje turi sukurti išsamią ir stabilią reguliavimo sistemą. Komitetas taip pat rekomenduoja ES atnaujinti iniciatyvą dėl didelių skaitmeninių bendrovių apmokestinimo (4).

2.10.

Darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos tinkamai pasiruošti darbo rinkai, o jau dabar vykstantys ekonominiai pokyčiai bus labai svarbūs pramonės augimui ir platesnei Europos ekonominei sėkmei. Nauji įgūdžiai ir aukštesnė kvalifikacija, kuriuos reikia užtikrinti ir darbininkams, kelia sunkumų pameistrystės sistemoms. Aukštesnei kvalifikacijai reikia daugiau profesinio mokymo aukštojo mokslo institucijose. Priešingai nei geriausiai sukurtos pradinės pameistrystės sistemos, nacionalinių sistemų ir kokybės kontrolės trūkumas, kaip ir perėjimas nuo pradinės pameistrystės prie aukštojo mokslo, yra problema. Ateityje pilietinė visuomenė ir Vyriausybės turės bendradarbiauti ir diegti naujoves visais lygmenimis, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, kurių reikalauja EESRK atstovaujamos organizacijos (5).

2.11.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės technologijos ir dirbtinio intelekto taikymas turėtų būti orientuoti į žmones ir duoti naudos visai mūsų visuomenei, ir pritaria dirbtinio intelekto reguliavimo sistemai. Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai neturėtų būti priešinamasi, o ES turėtų skatinti kurti dirbtinio intelekto sistemas, pritaikytas konkrečioms taikymo sritims, siekiant paspartinti ekologinę ir su klimato kaita susijusią pertvarką (6).

3. Inovacijos

3.1.

Atsiras esminių inovacijų poreikių: pradedant naujų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių gamybos procesų kūrimu ir spartinimu (be naujų žaliavų ir (arba) pagrindinių pramonės procesų, daugelis jų reikalauja iš esmės kitokių kūrimo ir gamybos būdų) ir baigiant inovacijomis ne tik labiau žiedinio pobūdžio pagrindinių medžiagų pramonės vertės grandinėse, bet ir joms energiją tiekiančiose energetikos sistemose. Be to, turės būti įrodytas perspektyviausių mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramoninis mastas. Tam reikės skubios politikos paramos, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. būtų pradėta ir paskatinta naujų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių gamybos grandinių ir medžiagų naudojimo plėtra.

3.2.

Transformacijoms, kuriomis siekiama teisingos pertvarkos visoje ES, bus reikalingos bendros sistemos, kad Vyriausybės, įmonės ir pilietinė visuomenė būtų sutelktos tiksliniam problemų sprendimui. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka socialinėms inovacijoms. Todėl tarpsektorinės ES socialinių inovacijų strategijos kūrimas, didesnis socialinės ekonomikos dalyvių pripažinimas ir jų verslo modelių bandymas ir galbūt naudojimas galėtų būti svarbus žingsnis. Tai padėtų sukurti subsidijuojamų eksperimentų ekosistemą ES nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

4. Verslumo ir privačiojo sektoriaus dalyvavimo skatinimas

4.1.

Verslumas ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas, kuriais skatinami struktūriniai pokyčiai, atlieka pagrindinį vaidmenį pramonės pertvarkoje. Kai kurios pažangiam verslumui kylančios kliūtys dažnai išlieka ten, kur yra didelis pramonės paveldas, visų pirma žemas pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių veiklos lygis, silpna verslumo kultūra bei inovacijų ir veiksmingai susietų žinių tinklų trūkumas.

4.2.

Kadangi inovacijos Europoje paprastai gimsta nedideliuose subjektuose, reikia daug dėmesio skirti MVĮ, kurios teikia aukšto lygio žiniomis grindžiamas paslaugas, potencialo skatinimui, taip pat ir finansavimo požiūriu, pavyzdžiui, liberaliųjų profesijų MVĮ. Jos dažnai atlieka pirmtakių vaidmenį pozicionuojant atitinkamus pramonės sektorius rinkoje ir yra patikimi, krizėms atsparūs darbdaviai.

4.3.

Socialinės ekonomikos įmonės ir organizacijos – sektoriaus, kuris pasirodė esantis ypač atsparus ir padėjo sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, dalyvės – daugiausia aktyviai vykdo veiklą skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos paveiktose srityse. Todėl reikia užtikrinti jų veiklos ir socialinių inovacijų procesų skatinimą.

5. Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo

5.1.

EESRK pabrėžė, kad „pokyčiai, kuriuos gamybos procesuose ir apskritai visoje ekonomikoje lemia naujosios technologijos, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, iš esmės transformuos ir darbo rinką“ ir kad „svarbu, kad šie pokyčių procesai vyktų plėtojant veiksmingą socialinį dialogą ir gerbiant darbuotojų teises ir užtikrinant jų gyvenimo kokybę“ (7).

5.2.

Glaudus pagrindinių vietos ir (arba) regionų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus, siekiant nustatyti tvariausias taikymo sritis ir maksimaliai padidinti socialinį ir ekonominį vystymąsi. Kolektyvinėmis sutartimis grindžiama visų lygmenų socialinių partnerių geroji patirtis, kuria sudaromos vienodos sąlygos ekonominiams konkurentams sektoriuje ar regione, suteikia pagrindą skatinti teisingos pertvarkos, susijusios su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, strategiją ir kitų klimato politikos tikslų gyvendinimą (8).

6. Teisingos pertvarkos užtikrinimas. Valdymo ir (arba) reguliavimo reikalavimai

6.1.

Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos politikos formuotojams kelia sudėtingų valdymo uždavinių. Vienas iš jų – ilgalaikio strateginio pertvarkos aspekto ir trumpalaikių veiksmų pusiausvyra. Pertvarkai reikalingas ne tik ilgalaikis strateginis mąstymas ir politikos formavimas, bet taip pat ir gebėjimas prisitaikyti prie rinkimų ciklų ir su tuo susijęs Vyriausybių ir kitų suinteresuotųjų subjektų noras pamatyti įgyvendintų projektų rezultatus.

6.2.

Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. Labai svarbu nuolat vertinti Europos ir nacionalinę politiką socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos lygmenimis. Palaipsniui išplėtotas Europos semestro socialinis aspektas, tačiau vis dar vyrauja jo makroekonominiai ir fiskaliniai aspektai. Todėl EESRK siūlo į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkos rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio ir jo principų bei 17 DVT (9) aspektus ir užtikrinti sąveiką su socialinių rodiklių suvestine, įvedant visiems tvarios gerovės ekonomikos koncepciją (10) kartu su konkrečioms šalims skirtomis socialinėmis ir aplinkosaugos rekomendacijomis (11). Be to, šis semestras buvo pertvarkytas taip, kad jame būtų numatyta daugiau veiksmų ekonomikos gaivinimui paremti, o jie, kaip EESRK tikisi, taip pat gali padėti atnaujinti visą ES valdymo mechanizmą ir užtikrinti, kad jis veiktų kaip pagrindinė demokratijos išlikimo ir didėjančios konvergencijos ES viduje varomoji jėga.

6.3.

Norint atlikti išsamią ES siūlomų tikslų, iniciatyvų ir rekomendacijų įvairiose semestro politikos srityse sinergijos ir kompromisų analizę, reikėtų aukšto įvairių institucinių subjektų, atsakingų už ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką, integracijos, darnos ir koordinavimo lygio bei jų analitinių gebėjimų gerinimo.

6.4.

Be to, kad būtų kompensuotas institucinis ekonomikos ir socialinio valdymo disbalansas, EESRK rekomenduoja taikant ES fiskalines taisykles laikytis subalansuoto biudžeto taisyklės („auksinės taisyklės“) (12), pagal kurią viešosios investicijos neįtraukiamos į deficito skaičiavimą ir kuriomis atsižvelgiama į esamo skolos lygio tvarumą, siekiant užtikrinti šiuolaikinę sveikatos priežiūros, ekologinę, švietimo ir technologinę infrastruktūrą ir išvengti precedento neturinčio nuosmukio (13).

6.5.

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija sustabdė Stabilumo ir augimo pakto taikymą, ir prašo jį persvarstyti (14) siekiant užtikrinti stabilumą ir augimą, kad būtų remiamas ES pramonės atsigavimas ir perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui žiedinės ir skaitmeninės ekonomikos.

7. Regioninės išankstinės pramonės pertvarkos sąlygos

7.1.

Pramonės pertvarka vyksta įvairiomis formomis, todėl vystant naujas pramonės kryptis sunku vadovautis požiūriu, kad viena politika tinka visiems. Kol vieni ekonomikos sektoriai patirs nuosmukį, o ekonominė gamyba ir užimtumas negrįžtamai sumažės, kiti turės išgyventi drastišką restruktūrizavimą. Tam reikės visapusiško politinio požiūrio ir didžiulių investicijų – tiek viešųjų, tiek privačių – ir jos turės būti papildytos gerai veikiančiomis vietos ir regionų darbo rinkomis.

7.2.

Ilgalaikių pertvarkos užmojų suderinimas su trumpalaikiais prioritetais gali tapti iššūkiu, nes gauti visuomenės pritarimą politikos priemonėms, kurių tiesioginis poveikis yra ribotas, gali būti nelengva. Dėl to pramonės pertvarką vykdantys regionai atsiduria sudėtingoje padėtyje. Viena vertus, jiems reikia nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su tradicinių pramonės šakų nuosmukiu, spręsti tokius klausimus kaip didesnis nedarbas, pajamų praradimas ir blogėjančios kai kurių gyventojų grupių gyvenimo sąlygos, ypač socialiai remtinų ir pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, žmonių su negalia arba vyresnio amžiaus žmonių. Kita vertus, jie turi imtis veiksmų, kad pasinaudotų galimybėmis, susijusiomis su pramonės modernizavimu, pavyzdžiui, didesnės pridėtinės vertės pramonės šakų pritraukimu, naujų įmonių ir verslo modelių kūrimu ir (arba) pritraukimu ir geresniu didelio poveikio technologijų panaudojimu. Klaidingi veiksmai turi politinių padarinių, kurie taip pat gali turėti įtakos paramai, skirtai kovai su klimato kaita. Kraštutinių dešiniųjų judėjimų augimas Europoje ir už jos ribų iš dalies gali būti siejamas su deindustrializacija ir ištisų regionų atsilikimu (15).

8. Susitikimas su pramonės pertvarką vykdančiais regionais: pagrindiniai rezultatai

8.1.

Europos darbotvarkėje pertvarkos procesą vykdančių regionų vaidmuo turėtų būti sustiprintas. Regioninių administracijų dalyvavimas galėtų prisidėti prie sėkmingai pertvarkai būtinų ekosistemų kūrimo. Kaip būtinos šio proceso sąlygos buvo paminėti ilgalaikis planavimas, vietos poreikiais grindžiamas požiūris, pažangioji specializacija ir žmogiškojo kapitalo darbotvarkė.

8.2.

Kelete Europos regionų, ypač akmens anglies ir plieno regionuose, pertvarka jau įvyko dėl ekonominių arba klimato darbotvarkės priežasčių. Pagrindinė sėkmingos pertvarkos sąlyga – įtraukus ir įžvalgus požiūris, siekiant užtikrinti, kad žmonės turėtų deramą ateitį. Tai apima realistiško veiksmų plano parengimą, būtinos mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimą ir technologinių, inovacijų, akademinių ir švietimo priemonių teikimą, taip pat būtiną finansavimą. Siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą, šiems regionams remti skirtos Europos priemonės (pvz., Europos teisingos pertvarkos fondas) neturėtų pakeisti nacionalinių pastangų.

9. Su pertvarka susijusios veiklos ir projektų finansavimas bei parama ES lygmeniu

9.1.

Pramonės pertvarkos procesas gali atverti neribotas galimybes, tačiau, norint jomis pasinaudoti, reikia didelių investicijų į pažangią gamybą ir prieinamą infrastruktūrą, taip pat į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip pat patiriamos pradinės išlaidos, kurios apima pajamas pakeičiančias išmokas ir kvalifikacijos suteikimo darbuotojams (jų perkvalifikavimo) išlaidas.

9.2.

Jau yra sukurta daug nacionalinio ir ES lygmens priemonių, skirtų su pertvarka susijusiai veiklai ir projektams remti. Tikslas įgyvendinti teisingą pertvarką taip pat buvo pabrėžtas ES ekonomikos gaivinimo plane. Tačiau politikos rėmimo priemonės yra pernelyg dažnai nepriklausomai kuriamos ir vykdomos įvairiais valdžios lygmenimis, beveik arba visai jų nekoordinuojant, menkai stebint ir vertinant.

9.3.

EESRK ragina Tarybą ir Europos Parlamentą padidinti ir skirti pakankamą finansavimą investicijų poreikiams pagal 2021–2027 m. DFP, siekiant įgyvendinti realią ir radikalią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, EESRK taip pat pasisako už nuosavų išteklių spektro išplėtimą, galbūt įtraukiant skaitmeninių paslaugų mokestį, bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę ir finansinių sandorių mokestį (16).

9.4.

Dabartiniu programavimo laikotarpiu Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą gavusioms didelėms įmonėms taikomose taisyklėse nustatyta, kad jos turi grąžinti tą įnašą, jeigu per 10 metų nuo galutinio paramos mokėjimo gamybinė veikla perkeliama už Sąjungos ribų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (17) 71 straipsnio 2 dalis). EESRK mano, kad reikia sugriežtinti būsimo programavimo laikotarpio nuostatas, siekiant skatinti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES ir užtikrinti sanglaudą, išsaugoti gamybinę struktūrą ir (arba) pajėgumus, didinti užimtumą ir skatinti tvaresnį „teritorinį vystymąsi“.

9.5.

EESRK taip pat pritaria ES fiskalinio valdymo gerinimui, atsižvelgiant į riziką tvarumui ir remiantis žaliojo biudžeto sudarymo geriausios praktikos pavyzdžiais ir fiskalinių planų peržiūra. Be to, siekiant įtikinti įmones ir pavienius asmenis investuoti į žaliąsias iniciatyvas, turinčias socialinį poveikį, reikalingos mokesčių paskatos (18).

9.6.

Dėl iššūkių, su kuriais Europa susiduria pereidama į žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, reikia didžiulių investicijų, kurių viešieji pinigai ir tradicinis finansavimas naudojantis bankų paskolomis užtikrinti negali. Reikės didžiulių investicijų iš privačiojo sektoriaus. Reikėtų nuosekliai įdiegti privačiojo sektoriaus finansinių išteklių nukreipimo į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus atitinkančias investicijas mechanizmą. Todėl bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, tvarių finansų, skaitmeninių finansų ir MVĮ strategijas reikia tarpusavyje sustiprinti ir užtikrinti lėšų nukreipimą į produktyvesnius projektus. EESRK teigiamai vertina Tvaraus finansavimo platformos sukūrimą ir tikisi, kad paspartės socialinės taksonomijos kūrimas.

10. Poveikis užimtumui

10.1.

Kadangi vykdant pramonės pertvarką dažnai reikia pereiti nuo senų ir tradicinių gamybos pramonės šakų prie į ateitį orientuotos veiklos (net ir tradiciniuose sektoriuose), tai gali lemti didesnį nei vidutinį nedarbo lygį (bent laikinai) dėl lokaliai sutelktos deindustrializacijos ir įgūdžių bazės nuosmukį patiriančiuose sektoriuose. Darbuotojų atstovų numatymas ir dalyvavimas filialų ir įmonių lygmeniu bei prieš priimant sprendimus yra labai svarbus. Labai svarbu, kad politika, skirta pramonės pertvarkos klausimams spręsti, padėtų darbuotojams ir vietos bendruomenėms, visų pirma neįgaliems darbuotojams ir kitiems pažeidžiamų grupių darbuotojams, valdyti pertvarką kuo mažiau ją trikdant ir kartu maksimaliai padidinti galimą naudą.

10.2. Kvalifikacija

10.2.1.

Norint sėkmingai pereiti prie ateities darbo, būtina užimtumo ir įgūdžių ugdymo politiką pritaikyti prie vietos darbo rinkos sąlygų. Be to, įgūdžių pasiūla turi atitikti įgūdžių paklausą. Geresnį būsimų įgūdžių poreikių numatymą ir tinkamą jų pasiūlą, užtikrinant darbuotojų perkvalifikavimą bei jų turimų įgūdžių tobulinimą, įskaitant teisę į mokymąsi visą gyvenimą, reikia derinti su politika, skatinančia investicijas į naujus užimtumo ir produktyvumo augimo šaltinius. Pramonės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje turi būti ieškoma galimybių stiprinti lyderystę technologijų srityje, o tai savo ruožtu sukurs galimybių įgūdžių tobulinimui. Technikos institutams, profesinėms organizacijoms ir NVO, taip pat valstybinėms įdarbinimo agentūroms teks svarbus vaidmuo teikiant paramą perkvalifikavimo programų forma.

10.2.2.

EESRK pažymi, kad įgyvendinant teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką pagalba mokymuose dalyvaujantiems asmenims pirmiausiai prasideda nuo neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo bei užtikrinimo, kad būtų pripažinti ir sertifikuoti mokymo kursai siekiant, kad neformalųjį mokymąsi ir savišvietą būtų galima laikyti visa asmens įgytos kvalifikacijos dalimi (19).

10.3.

Įgūdžių darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendrųjų kompetencijų ugdymui privalomojo švietimo ciklų ir (arba) mokymo programų metu, taip pat jaunimo ir suaugusiųjų mokymuisi.

10.4.

Komisija paskelbė Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.) (20). Tai turėtų būti kompleksinė strategija, kuri taip pat galėtų padidinti strateginę švietimo ir mokymo svarbą politikos srityse Europos lygmeniu.

10.5. ESTR įgyvendinimo veiksmų planas

Vykdant teisingas pertvarkas reikia tinkamos socialinės politikos, kad būtų remiamos geros darbo sąlygos, tinkamai veikiančios kolektyvinių derybų ir darbo santykių sistemos ir užtikrinama tinkama socialinė apsauga, siekiant padėti darbuotojams pereinamuoju laikotarpiu. EESRK norėtų pateikti keletą pasiūlymų dėl būsimo Komisijos ESTR įgyvendinimo veiksmų plano.

10.5.1.

EESRK siūlo Komisijai iš naujo įvertinti atitinkamo ES darbo teisės acquis tinkamumą ir sustiprinti jį, siekiant geriau paremti teisingą pertvarką darbuotojams.

10.5.2.

Teisė į saugumą ir sveikatą yra pagrindinė visų darbuotojų teisė darbo vietoje, neatsižvelgiant į jų darbo santykius ar verslo modelį, pagal kurį jie dirba. EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios naujos darbo rūšys, atsiradusios dėl su klimatu susijusios ir skaitmeninės pertvarkos, gali nepatekti į darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) nuostatų taikymo sritį. Be to, skaitmenizuotose darbo vietose, kaip jau įrodyta, esama didelės rizikos, pvz., darbo suintensyvėjimas, stresas ir psichosocialinis smurtas (21), o ateityje galime tikėtis, kad atsiras dirbtinio intelekto (22) sukeltų nelaimingų atsitikimų, kurių turime išvengti. Todėl EESRK ragina visus ES darbuotojus apsaugoti DSS teisės aktais (23).

10.5.3.

EESRK skatina Europos Komisiją, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir su juo susijusius reglamentus (24).

10.5.4.

Socialinio dialogo vaidmuo, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, yra svarbus formuojant ekonominę, darbo ir socialinę politiką. EESRK pritaria, kad vykdant socialinių partnerių dialogą atitinkamu nacionaliniu, regionų ir Europos lygmeniu būtų parengtos tinkamos teisingos pertvarkos priemonės, siekiant valdyti minimalią apsaugą, ją keisti ir suteikti tais atvejais, kai pertvarkomos darbo vietos arba dėl (technologinių, demografinių, globalizacijos, klimato kaitos, žiedinės ekonomikos) pokyčių vykdomi kolektyviniai atleidimai iš darbo, įskaitant teisę vesti kolektyvines derybas, kad būtų galima numatyti pokyčius ir teikti paramą nukentėjusiems darbuotojams (Direktyvos dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo priėmimas) (25).

10.5.5.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad diegiant pakeitimus, naujas technologijas ir DI sistemas, dėl kurių gali pasikeisti darbo organizavimas, darbo priežiūra ir kontrolė, taip pat darbuotojų vertinimo ir įdarbinimo sistemos, būtina konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais bei teikti jiems informaciją. Visose įmonėse būtina užtikrinti teisę į informaciją ir konsultavimąsi, tinkamai įgyvendinant Europos darbo tarybų direktyvą ir įvesti ES lygmeniu suderintą pagrindą dėl dalyvavimo valdybose. Todėl EESRK ragina sukurti stiprią ir tvirtą Europos informavimo, konsultavimosi ir darbuotojų dalyvavimo sistemą (26), kuri būtų svarbus aspektas kuriant teisingas ir sąžiningas atkūrimo bei aplinkos ir skaitmeninės pertvarkos kryptis. Komisija turėtų skatinti socialinį dialogą, siekdama įtraukti darbuotojus į su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarką visose valstybėse narėse, ir stebėti jo rezultatus Europos semestro metu.

10.5.6.

Reikia sukurti socialiai atsakingo restruktūrizavimo ir įmonių pokyčių numatymo sistemą, kuri papildytų esamas darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo teises ir atitiktų pagrindinius Europos socialinio modelio elementus (27). EESRK mano, kad Komisija turėtų peržiūrėti Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir pasiūlyti teisinį pagrindą konkrečioms sistemos sąlygoms, susijusioms su darbuotojų dalyvavimu, kad būtų pagerintas darbuotojų dalyvavimas sprendžiant problemas, susijusias su žaliuoju kursu ir skaitmeninės transformacijos procesu (28).

10.5.7.

Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu. EESRK ragino imtis veiksmų dėl minimalių pajamų apsaugos (29) siekiant mažinti skurdą ir skatinti įtraukią darbo rinką, todėl palankiai vertina Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos planus sukurti Europos sistemą, susijusią su minimalių pajamų sistema (30). EESRK rekomendavo išnagrinėti galimybę nustatyti bendrus minimalius standartus nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse (31). Komitetas taip pat paragino imtis Europos iniciatyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų (32), todėl palankiai vertina (33) Komisijos iniciatyvą dėl pakankamo minimalaus atlyginimo Europos Sąjungoje (34).

10.6. Nauja socialinė sutartis

Siekiant nustatyti ekonomikos gaivinimo būdus, kurie padėtų investuoti į darbo vietas ir apsaugotų teises bei pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, visiems darbuotojams atkurti tvirtas darbo rinkos institucijas laikantis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir užtikrinti socialinę apsaugą, EESRK teigia, kad per socialinį dialogą teisinga pertvarka turi tapti ekonomikos gaivinimo pagrindu, aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, kuri padėtų sukurti socialinę, teisingą ir įtraukią pramonės pertvarką.

2020 m. gruodžio 2 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Europos Komisijos 2020 m. vasaros ekonominė prognozė. Dar gilesnis nuosmukis ir didesni skirtumai.

(2) OL C 364, 2020 10 28, p. 1.

(3) OL C 429, 2020 12 11, p. 173.

(4) OL C 429, 2020 12 11, p. 6.

(5) EESRK tyrimas „Naujas konsensusas dėl Europos pilietinės visuomenės vertybių ir jų vertinimo“.

(6) OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(7) OL C 353, 2019 10 18, p. 6.

(8) Preliminarioji sutartis dėl sąžiningos anglių kasybos pertvarkos ir kasybos bendruomenių tvaraus vystymosi 2019–2027 m. laikotarpiu (Ispanija); iniciatyva „Darbo vietos, skirtos kovai su klimato kaita“ (Portugalija); Socialinių partnerių susitarimas dėl teisingos pertvarkos ir klimato kaitos (Graikija); „Thyssenkrupp Steel Europe“. Būsimas plieno paktas 2020–2030 m. (Vokietija, 2020 m. kovo mėn.).

(9) OL C 120. 2020 4 14, p. 1.

(10) Charveriat, C. and Bodin, E. (2020), Delivering the Green Deal: the role of a reformed European Semester within a new sustainable economy strateg.

(11) OL C 14. 2020 1 15, p. 1.

(12) OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(13) OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(14) OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(15) Rodríguez-Pose, A. (2017), The revenge of the places that don’t matter (and what to do about it), Cambridge Journal of Regions, Economy and Society, Vol. 11, No. 1, pp. 189–209.

(16) OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(17) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(18) OL C 311, 2020 9 18, p. 63.

(19) OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

(20) https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/deap-factsheet-sept2020_en.pdf.

(21) TDO (2019) The Threat of Physical and Psychosocial Violence and Harassment in Digitalised Work.

(22) OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(23) OL C 14. 2020 1 15, p. 52.

(24) OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(25) OL C 14. 2020 1 15, p. 1.

(26) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

(27) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(28) OL C 364, 2020 10 28, p. 1.

(29) OL C 190, 2019 6 5, p. 1.

(30) Tarybos išvados dėl minimalių pajamų apsaugos stiprinimo siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi COVID-19 pandemijos metu ir vėliau.

(31) OL C 97, 2020 3 24, p. 32.

(32) OL C 429, 2020 12 11, p. 159.

(33) OL C 364, 2020 10 28, p. 1.

(34) COM(2020) 682 final.

PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

a) 2.1 punktas (9 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.1.

Ši tiriamoji nuomonė buvo parengta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto prašymu, taip prisidedant prie būsimo ESTR įgyvendinimo veiksmų plano ir kito ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį planuojama surengti 2021 m. gegužės mėn. Porte. Ši tiriamoji nuomonė buvo parengta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto prašymu. Remiantis Europos Parlamento laišku, nuomonėje visų pirma turėtų būti nagrinėjami šie klausimai: teisinga pertvarka, žaliasis kursas, skaitmeninė pertvarka, pramonės strategija, užimtumo ir socialinės įtraukties politika – visi šie klausimai yra įgyvendinamų ir būsimų teisėkūros procedūra priimamų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių dokumentų dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pagrindas.

Balsavimo rezultatai

Už	99
Prieš	129
Susilaikė	20

b) 2.2 punktas (10 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.2.

Europos verslas ir darbuotojai susiduria su sunkiais COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais ir socialiniais ir ekonominiais padariniais. Žlunga daugybė įmonių, mes žmonės netenkame darbo vietų, o namų ūkiai praranda savo pragyvenimo šaltinius. Nepaisant precedento neturinčių ekonomikos gelbėjimo priemonių, skirtų judėjimo suvaržymų poveikiui darbo vietoms ir bendrovėms sušvelninti, ekonominės prognozės kelia didelį nerimą. Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika smuks 8,3 %, o 2021 m. augs 5,8 % 2021 m. augimas taip pat bus šiek tiek mažesnis nei prognozuota pavasarį (1) . Nuo COVID-19 pandemijos stipriai nukentėjo Europos ekonomika: žlunga daug įmonių, prarandamos darbo vietos, namų ūkiai netenka pragyvenimo šaltinio, sveikatos priežiūros sistema tampa neveiksminga. Valstybių narių skola yra rekordiška didelė, ji viršijo nustatytas išlaidų taisykles, pirmą kartą įsiskolino ES. Taip pat nežinome, kokios bus „Brexit’o“ pasekmės ir kada pasibaigs pandemija.

Balsavimo rezultatai

Už	95
Prieš	140
Susilaikė	22

c) 2.3 punktas (11 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.3.

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	137
Susilaikė	18

d) NAUJAS 2.5 punktas (13 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

2.5.

Geriausias politinis atsakas – pateisinti lūkesčius, susijusius su priemone „Next Generation ES“, kuri yra unikali spartaus ir pokyčius skatinančio atsigavimo galimybė. Didžiausias prioritetas turėtų būti teikiamas šios priemonės įgyvendinimui ir bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi.

Balsavimo rezultatai

Už	97
Prieš	136
Susilaikė	22

e) NAUJAS 2.6 punktas (14 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

2.6.

„Brexit’o“ sukeltas problemas turėtų įveikti stiprus postūmis stiprinti bendrąją rinką, kuria įmonėms būtų sukurta tvirtesnė, patikima ir konkurencinga aplinka.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	141
Susilaikė	20

f) 2.4 punktas (15 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.4.

Šiomis aplinkybėmis atsirado su aplinkos ir technologijų pokyčiais susijęs terminas – „teisinga pertvarka“. EESRK mano, kad teisinga pertvarka yra pagrindinė biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano, skatinančio kurti žalesnę Europos ekonomiką, dalis. Todėl būtina plėtoti platesnį teisingos pertvarkos (ne tik anglių ekonomikoje) supratimą, kuriuo, remiantis nauja socialine sutartimi, būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis (2) , kartu vykdant reformas perskirstymo sistemų, paremtą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros a bei lyčių lygybės e srityse. Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ypač svarbu Reikia visiems užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, įskaitant teisę į mokymąsi galimybę mokytis visą gyvenimą, ypač pažeidžiamoms grupėms, visiems vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, socialinę apsaugą ir pažeidžiamų grupių, pvz., ilgalaikių bedarbių, moterų, jaunimo, teisėtų migrantų ar neįgaliųjų, įtrauktį. Visus šiuos svarbius tikslus pasiekti galima remiantis klestinčia ekonomika, naujomis ir kokybiškomis vietomis, kurias siūlytų darbdaviai, ir būtinomis investicijomis į naujas technologijas.

Balsavimo rezultatai

Už	82
Prieš	152
Susilaikė	20

g) 2.5 punktas (16 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.5.

Pramonės pereinamojo laikotarpio šalys ir regionai paprastai susiduria su sunkumais modernizuodami savo pramonės bazę, gerindami darbuotojų įgūdžius, sudarydami atsvarą darbo vietų mažėjimui pagrindiniuose sektoriuose ir didindami mažą našumą, kuris riboja pajamų augimą, siekdami aukštynkrypės konvergencijos ir kompensuodami nepalankias demografines tendencijas. Apskritai jiems būtų naudingas žalinimas ir technologinė pažanga bei su tuo susiję pokyčiai, tačiau kyla pavojus, kad kai kurios vietovės ir tam tikros gyventojų grupės, ypač pažeidžiamos grupės, pvz., neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, romai ir teisėti migrantai, liks nuošalyje. Sprendžiant su ilgalaike transformacija susijusius uždavinius, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai šiose šalyse ir regionuose turi numatyti pokyčius ir aktyviai valdyti pereinamąjį laikotarpį. Socialinis dialogas, darbuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas, taip pat sprendimų priėmimo procese organuose (valdybose ir stebėtojų tarybose), atlieka svarbų vaidmenį darant įtaką bendrovių sprendimų priėmimui ir sprendžiant su juo susijusius klausimus, siekiant iš anksto valdyti pereinamuosius procesus. EESRK ragina Komisiją įgyvendinant būsimą atnaujintą pramonės strategiją stiprinti ir plėtoti socialinį aspektą.

Balsavimo rezultatai

Už	92
Prieš	152
Susilaikė	17

h) 2.6 punktas (17 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.

Kova su pandemija ir sąlygų sėkmingam pramonės pertvarkymui užtikrinimas yra reikalingi visoms suinteresuotųjų subjektų grupėms, todėl būtinos bendros pastangos ir bendri tikslai (pavyzdžiui, ilgalaikio įmonės vystymosi), pasitikėjimu grįstas socialinis dialogas ir pozityvus požiūris. EESRK mano, kad pagrindinis sėkmės veiksnys – tai geras, taigi ir tvarus, verslo valdymas, pasižymintis bendru pokyčių numatymu, turi būti grindžiamas išbandytais ir patikrintais teisiniais minimaliais vidaus rinkos standartais, o darbuotojų nuomonė išreiškiama informuojant, su jais konsultuojantis ir jiems dalyvaujant įmonių valdybose.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	151
Susilaikė	18

i) 2.7 punktas (18 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.7.

Skaitmeninimas ir automatizavimas turi tiek teigiamo, tiek neigiamo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Šiai pertvarkai būtų reikalingi reguliavimas metodai, kurie būtų pritaikyti prie technologinės transformacijos ir pokyčių numatymo tempo, įtraukiant, pvz., socialinius partnerius. Europos darbo tarybos (EDT) ir Europos akcinės bendrovės (SE) darbo tarybos gali būti teigiamas privalomo tarpvalstybinio darbuotojų dalyvavimo derinant interesus ir ieškant sprendimų vadovaujantis socialinės partnerystės principu pavyzdys. Tai apima darbuotojų mokymo užtikrinimą ir derybas dėl kolektyvinių sutarčių ar kitų socialinių susitarimų, siekiant remti savarankiškumą darbe ir užtikrinti profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Skaitmeninimas ir interneto ekonomika taip pat paskatino naujų darbo formų atsiradimą, pvz., darbą skaitmeninėse platformose, kai darbuotojai neturi jokių socialinių ir darbo garantijų bei dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis ir neturėdami aiškaus statuso. Siekiant skatinti sąžiningą judumą ir integraciją vidaus rinkoje, būtina suderinti jų darbo sąlygas ir statusą Europos lygmeniu (3) . Šiuo tikslu EESRK mano, kad būtina užtikrinti teisinį tikrumą darbuotojams, nustatant teisinį darbo jėgos statusą skaitmeninių platformų ekonomikoje. Dėl menkos ar visai neprieinamos socialinės apsaugos išlaidų patiria ne tik darbuotojai, bet ir socialinės apsaugos sistemos.

Balsavimo rezultatai

Už	88
Prieš	149
Susilaikė	24

j) 2.8 punktas (19 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.8.

Skaitmeninė transformacija taip pat gali kelti pavojų tokiose srityse kaip finansinis stabilumas, finansiniai nusikaltimai ir vartotojų apsauga. Ši rizika gali dar labiau padidėti dėl reglamentavimo skirtumų ES ir nevienodų poslinkių pasaulyje reguliuojant sektorių. Todėl EESRK mano, kad ES šioje srityje turi sukurti išsamią ir stabilią reguliavimo sistemą. Komitetas taip pat rekomenduoja 2021 m. EBPO lygmeniu rasti visuotinį sprendimą mokesčių srityje ES atnaujinti iniciatyvą dėl didelių skaitmeninių bendrovių apmokestinimo (4).

Balsavimo rezultatai

Už	89
Prieš	149
Susilaikė	22

k) 5.2 punktas (21 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

5.2.

Glaudus pagrindinių vietos ir (arba) regionų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus, siekiant nustatyti tvariausias taikymo sritis ir maksimaliai padidinti socialinį ir ekonominį vystymąsi. Kolektyvinėmis sutartimis ar kitos formos socialiniu dialogu grindžiama visų lygmenų socialinių partnerių geroji patirtis, kuria sudaromos vienodos sąlygos ekonominiams konkurentams sektoriuje ar regione, suteikia pagrindą skatinti teisingos pertvarkos, susijusios su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, strategiją ir kitų klimato politikos tikslų gyvendinimą (5).

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	146
Susilaikė	19

l) 6.2 punktas (22 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

6.2.

Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. Labai svarbu nuolat cikliškai vertinti Europos ir nacionalinę politiką socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos lygmenimis. Palaipsniui išplėtotas Europos semestro socialinis aspektas, tačiau vis dar vyrauja jo makroekonominiai ir fiskaliniai aspektai. Todėl EESRK siūlo į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkos rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio ir jo principų bei 17 DVT (6) aspektus ir užtikrinti sąveiką su socialinių rodiklių suvestine, įvedant visiems tvarios gerovės ekonomikos koncepciją (7) kartu su konkrečioms šalims skirtomis socialinėmis ir aplinkosaugos rekomendacijomis (8) . Be to, šis semestras buvo pertvarkytas taip, kad jame būtų numatyta daugiau veiksmų ekonomikos gaivinimui paremti, kurie, EESRK tikisi, taip pat gali padėti atnaujinti sustiprinti visą ES valdymo mechanizmą ir užtikrinti, kad jis veiktų kaip pagrindinė demokratijos išlikimo skatinimo ir didėjančios konvergencijos ES viduje varomoji jėga.

Balsavimo rezultatai

Už	87
Prieš	148
Susilaikė	21

m) 6.4 punktas (23 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

6.4.

Be to, kad būtų kompensuotas institucinis ekonomikos ir socialinio valdymo disbalansas, EESRK rekomenduoja, nepakenkiant finansiniam stabilumui vidutinės trukmės laikotarpiu, laikytis gerai subalansuotos„auksinės taisyklės“ (9) taikant ES fiskalines taisykles, pagal kurias pagrįstais atvejais viešosios investicijos neįtraukiamos į deficito skaičiavimą ir kuriomis atsižvelgiama į esamo ir būsimo skolos lygio tvarumą, siekiant užtikrinti šiuolaikinę sveikatos priežiūros, ekologinę, švietimo ir technologinę infrastruktūrą ir išvengti precedento neturinčio nuosmukio (10).

Balsavimo rezultatai

Už	87
Prieš	159
Susilaikė	16

n) 9.3 punktas (24 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.3.

EESRK ragina Tarybą ir Europos Parlamentą pagerinti verslo aplinką, padidinti ir skirti pakankamą finansavimą investicijų poreikiams pagal 2021–2027 m. DFP, siekiant įgyvendinti realią ir radikalią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, EESRK taip pat pasisako už tai, kad būtų išanalizuotas nuosavų išteklių spektro išplėtimo, galbūt naudojant pajamas iš ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, iš pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir iš skaitmeninio mokesčio, poveikis įtraukiant skaitmeninių paslaugų mokestį, bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę ir finansinių sandorių mokestį (11).

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	157
Susilaikė	13

o) 9.4 punktas (25 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.4.

Dabartiniu programavimo laikotarpiu Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą gavusioms didelėms įmonėms taikomose taisyklėse nustatyta, kad jos turi grąžinti tą įnašą, jeigu per 10 metų nuo galutinio paramos mokėjimo gamybinė veikla perkeliama už Sąjungos ribų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnio 2 dalis). EESRK mano, kad reikia sugriežtinti būsimo programavimo laikotarpio nuostatas, siekiant skatinti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES ir užtikrinti sanglaudą strateginio savarankiškumo principais, išsaugoti gamybinę struktūrą ir (arba) pajėgumus, didinti užimtumą ir skatinti tvaresnį „teritorinį vystymąsi“.

Balsavimo rezultatai

Už	89
Prieš	149
Susilaikė	19

p) 9.5 punktas (26 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.5.

EESRK taip pat pritaria ES fiskalinio valdymo gerinimui, atsižvelgiant į riziką tvarumui ir remiantis žaliojo biudžeto sudarymo geriausios praktikos pavyzdžiais ir fiskalinių planų peržiūra. Be to, siekiant įtikintipaskatinti įmones ir pavienius asmenis investuoti į žaliąsias iniciatyvas, turinčias socialinį poveikį, reikalingos gali reikėti mokesčių paskatos ų (12) . Tokios subsidijos turėtų būti atidžiai įvertintos atliekant sąnaudų ir naudos analizę.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	154
Susilaikė	16

q) 9.6 punktas (27 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.6.

Dėl iššūkių, su kuriais Europa susiduria pereidama į žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, reikia didžiulių investicijų, kurių viešieji pinigai ir tradicinis finansavimas naudojantis bankų paskolomis užtikrinti negali. Prireiks didžiulių įvairių privačių lėšų kiekių. Didžiuliai įvairių privačių lėšų kiekiai kasmet investuojami į žalingą ekonominę veiklą įvairiausiuose pramonės sektoriuose, galiausiai rizikuojant, kad jie galiausiai taps „prarastu turtu“ Reikėtų nuosekliai įdiegti privačiojo sektoriaus finansinių išteklių nukreipimo į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus atitinkančias investicijas mechanizmą. Todėl bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, tvarių finansų, skaitmeninių finansų ir MVĮ strategijas reikia tarpusavyje sustiprinti ir užtikrinti lėšų nukreipimą į produktyvesnius projektus. EESRK teigiamai vertina Tvaraus finansavimo platformos sukūrimą ir tikisi, kad paspartės socialinės taksonomijos kūrimas.

Balsavimo rezultatai

Už	74
Prieš	154
Susilaikė	31

r) 10.1 punktas (28 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

10.1.

Balsavimo rezultatai

Už	88
Prieš	149
Susilaikė	17

s) 10.5, 10.5.1, 10.5.2, 10.5.3, 10.5.4, 10.5.5, 10.5.6, 10.5.7 punktai (30 pakeitimas)

Išbraukti punktus:

10.5.

ESTR įgyvendinimo veiksmų planas

10.5.1.

EESRK siūlo Komisijai iš naujo įvertinti atitinkamo ES darbo teisės acquis tinkamumą ir sustiprinti jį, siekiant geriau paremti teisingą pertvarką darbuotojams.

10.5.2.

Teisė į saugumą ir sveikatą yra pagrindinė visų darbuotojų teisė darbo vietoje, neatsižvelgiant į jų darbo santykius ar verslo modelį, pagal kurį jie dirba. EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios naujos darbo rūšys, atsiradusios dėl su klimatu susijusios ir skaitmeninės pertvarkos, gali nepatekti į darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) nuostatų taikymo sritį. Be to, skaitmenizuotose darbo vietose, kaip jau įrodyta, esama didelės rizikos, pvz., darbo suintensyvėjimas, stresas ir psichosocialinis smurtas (13) , o ateityje galime tikėtis, kad atsiras dirbtinio intelekto (14) sukeltų nelaimingų atsitikimų, kurių turime išvengti. Todėl EESRK ragina visus ES darbuotojus apsaugoti DSS teisės aktais (15).

10.5.3.

EESRK skatina Europos Komisiją, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir su juo susijusius reglamentus (16).

10.5.4.

10.5.5.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad diegiant pakeitimus, naujas technologijas ir DI sistemas, dėl kurių gali pasikeisti darbo organizavimas, darbo priežiūra ir kontrolė, taip pat darbuotojų vertinimo ir įdarbinimo sistemos, būtina konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais bei teikti jiems informaciją. Visose įmonėse būtina užtikrinti teisę į informaciją ir konsultavimąsi, tinkamai įgyvendinant Europos darbo tarybų direktyvą ir įvesti ES lygmeniu suderintą pagrindą dėl dalyvavimo valdybose. Todėl EESRK ragina sukurti stiprią ir tvirtą Europos informavimo, konsultavimosi ir darbuotojų dalyvavimo sistemą (18) , kuri būtų svarbus aspektas kuriant teisingas ir sąžiningas atkūrimo bei aplinkos ir skaitmeninės pertvarkos kryptis. Komisija turėtų skatinti socialinį dialogą, siekdama įtraukti darbuotojus į su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarką visose valstybėse narėse, ir stebėti jo rezultatus Europos semestro metu.

10.5.6.

Reikia sukurti socialiai atsakingo restruktūrizavimo ir įmonių pokyčių numatymo sistemą, kuri papildytų esamas darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo teises ir atitiktų pagrindinius Europos socialinio modelio elementus (19) . EESRK mano, kad Komisija turėtų peržiūrėti Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir pasiūlyti teisinį pagrindą konkrečioms sistemos sąlygoms, susijusioms su darbuotojų dalyvavimu, kad būtų pagerintas darbuotojų dalyvavimas sprendžiant problemas, susijusias su žaliuoju kursu ir skaitmeninės transformacijos procesu (20).

10.5.7.

Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu. EESRK ragino imtis veiksmų dėl minimalių pajamų apsaugos (21) siekiant mažinti skurdą ir skatinti įtraukią darbo rinką, todėl palankiai vertina Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos planus sukurti Europos sistemą, susijusią su minimalių pajamų sistema (22) . EESRK rekomendavo išnagrinėti galimybę nustatyti bendrus minimalius standartus nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse (23) . Komitetas taip pat paragino imtis Europos iniciatyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų (24) , todėl palankiai vertina (25) Komisijos iniciatyvą dėl pakankamo minimalaus atlyginimo Europos Sąjungoje (26).

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	149
Susilaikė	17

t) 10.6 punktas (31 pakeitimas)

Išbraukti:

10.6.

Nauja socialinė sutartis

Balsavimo rezultatai

Už	85
Prieš	146
Susilaikė	19

u) 1.1 punktas (1 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.1.

Kad pramonės perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos būtų sukurta tvari, teisinga ir socialiai priimtina Europos ateitis, būtinos tam tikros sąlygos. Tačiau reikia atsižvelgti į naują situaciją. Nuo COVID-19 pandemijos stipriai nukentėjo Europos ekonomika: žlunga daug įmonių, prarandame darbo vietas, namų ūkiai netenka pragyvenimo šaltinio, sveikatos priežiūros sistema tampa neveiksminga. Dėl to atsirado didesnis aktyvesnio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo visų lygmenų politikos formavime poreikis, taip pat griežtos reguliavimo realistiškos sistemos ir Europos lygio standartų, kuriais būtų atsižvelgta į valstybių narių ypatumus ir ES bei valstybių narių kompetencijos pasidalijimą, taip pat subsidiarumo principą, ypač socialinėje darbotvarkėje, poreikis. Veiksmų planas, paskelbtas siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį (ESTR), šiuo atveju turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	146
Susilaikė	18

v) NAUJAS 1.5 punktas (4 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

1.5.

Balsavimo rezultatai

Už	97
Prieš	136
Susilaikė	22

w) NAUJAS 1.6 punktas (5 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

1.6.

„Brexit’o“ keliamus iššūkius reikėtų įveikti ryžtingai stiprinant bendrąją rinką, kuria būtų sukurta tvirtesnė ir konkurencinga aplinka įmonėms.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	141
Susilaikė	20

x) 1.4 punktas (6 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.4.

Kad Europa būtų atspari, tvari, teisinga ir klestinti, būtina reguliavimo nuosekli sistema, kuria būtų skatinamas teisingos pertvarkos procesas, kartu atsižvelgiant į jo etinius aspektus ir visuomenės interesus, pvz., vartotojų apsaugą, sveikatą, saugą ir kokybę. EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėms institucijoms nustatyti naujas valdymo struktūras, kuriomis būtų užtikrinamas aktyvus vietos ekonomikos, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant nešališkas priemones, kurios užtikrintų socialiai teisingas pertvarkas. Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti Europos socialinių teisių ramsčio principus.

Balsavimo rezultatai

Už	80
Prieš	145
Susilaikė	16

y) 1.8 punktas (8 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.8.

EESRK palankiai vertina paskelbtą ESTR įgyvendinimo veiksmų planą. Atitinkama ES darbo teisės politika acquis turėtų būti sustiprinta siekiant geriau užtikrinti paramą darbuotojams teisingos pertvarkos metu.: Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu, įskaitant: teisę į sveikatą ir saugą, taikomą visiems darbuotojams ir naujoms darbo rūšims; informavimą, konsultavimąsi, bendrą sprendimų priėmimą ir dalyvavimą teises, neapsiribojant pereinamuoju laikotarpiu; įgūdžių ugdymąteises; minimalius nedarbo draudimo standartus; minimalų darbo užmokestį; ir kolektyvines derybas arba kitų formų susitarimus, atitinkančius valstybių narių kompetenciją.

Balsavimo rezultatai

Už	98
Prieš	148
Susilaikė	17

(1) EK 2020 m. vasaros ekonominė prognozė. Dar gilesnis nuosmukis ir didesni skirtumai.

(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(3) EESRK nuomonė (SOC/645) „Sąžiningas darbas platformų ekonomikoje“.

(4) EESRK nuomonė „Kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu“.

(5) Preliminarioji sutartis dėl sąžiningos anglių kasybos pertvarkos ir kasybos bendruomenių tvaraus vystymosi 2019–2027 m. laikotarpiu (Ispanija); iniciatyva „Darbo vietos, skirtos kovai su klimato kaita“ (Portugalija); Socialinių partnerių susitarimas dėl teisingos pertvarkos ir klimato kaitos (Graikija); „Thyssenkrupp Steel Europe“. Būsimas plieno paktas 2020–2030 m. (Vokietija, 2020 m. kovo mėn.).

(6) EESRK nuomonė „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“, OL C 120, 2020 4 14, p. 1.

(7) Charveriat, C. and Bodin, E. (2020), Delivering the Green Deal: the role of a reformed European Semester within a new sustainable economy strategy.

(8) EESRK nuomonė „Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai, OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(9) OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(10) OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(11) OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(12) OL C 311, 2020 9 18, p. 63.

(13) TDO (2019) The Threat of Physical and Psychosocial Violence and Harassment in Digitalized Work.

(14) OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(15) OL C 14. 2020 1 15, p. 52.

(16) OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(17) OL C 14. 2020 1 15, p. 1.

(18) EESRK nuomonė SOC/644 „Socialinis dialogas siekiant ekonominio tvarumo ir atsparumo“ (priimta 2020 m. spalio 29 d., dar nepaskelbta).

(19) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(20) EESRK rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(21) OL C 190, 2019 6 5, p. 1 .

(22) Tarybos išvados dėl minimalių pajamų apsaugos stiprinimo siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi COVID-19 pandemijos metu ir vėliau.

(23) OL C 97, 2020 3 24, p. 32.

(24) EESRK nuomonė „Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje“.

(25) EESRK rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(26) COM(2020) 682 final .

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl valstybės tarnybų principų demokratinės tvarkos stabilumui užtikrinti

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašymu)

(2021/C 56/03)

Pranešėjas	Christian MOOS (DE-III)
Bendrapranešėjis	Philip VON BROCKDORFF (MT-II)

Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašymas	2020 2 18 raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2020 3 17
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 / 0 / 15

1. Santrauka

1.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl valstybių narių valstybės tarnybų principų, kurie turėtų būti taikomi siekiant užtikrinti pagrindines demokratijos ir teisinės valstybės vertybes, taip pat dėl sąlygų, kuriomis jos krizės metu automatiškai atlieka demokratijos ir teisinės valstybės stabilizatorių vaidmenį.

1.2.

Daugiau kaip dešimtmetį ES patiria dideles krizes, įskaitant kovos su terorizmu, pasaulines finansinių skolų ir ekonomikos krizes, bendros Europos prieglobsčio sistemos krizę, aplinkos ir klimato krizę, taip pat COVID-19 pandemijos sukeltą krizę. Veiksmingos valstybės tarnybos labai svariai prisideda valdant krizes, užtikrinant viešąjį saugumą ir tiekimo saugumą, suteikiant galimybę naudotis jų paslaugomis remiantis vienodos prieigos ir garantuoto visuotinumo principu.

1.3.

Atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, susidarius tam tikroms išskirtinėms krizės sąlygoms buvo būtina laikinai apriboti pagrindines teises. Siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės būtų pagrįstos ir proporcingos, valstybės tarnyboms kyla uždavinys rasti pusiausvyrą tarp pagrindinių teisių ribojimo ir teisinės valstybės principo įgyvendinimo ir užtikrinti visų administracinių veiksmų teisėtumą.

1.4.

Kalbant apie grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei visame pasaulyje, taip pat ir ES, valstybės tarnybos atlieka apsauginę funkciją, nes jos gali atsisakyti paklusti neteisėtiems nurodymams ir apginti Europos vertybes bei teisinę valstybę. Laikantis pagrindinių objektyvumo, sąžiningumo, skaidrumo, pagarbos kitiems ir įsipareigojimo Europos Sąjungai ir jos piliečiams principų, valstybės tarnybos yra demokratijos ir pasipriešinimo populizmui ramsčiai.

1.5.

Siekiant užtikrinti, kad Europos valstybės tarnybos visose krizinėse situacijose atliktų automatinio stabilizatoriaus vaidmenį, Europos vertybės, įtvirtintos ES sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, valstybių narių nacionalinėse konstitucijose įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisių garantijos, taip pat Sąjungos bendros vertybės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje ir nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, turi sudaryti administravimo pagrindą Europoje ir, vadovaujantis valstybių narių konstitucijomis, – visose ES valstybėse narėse.

1.6.

Be to, EESRK pabrėžia, kad valstybės tarnybų veikimui visais lygmenimis visoje ES užtikrinti reikalingi būtini įgūdžiai ir žmogiškieji, techniniai, materialiniai ir finansiniai ištekliai, taip pat tinkamos darbo sąlygos ir pakankamas atlyginimas bei socialinis dialogas valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnybos galėtų atlikti joms pavestas užduotis ir veikti kaip automatinis stabilizatorius.

1.7.

Už savo valstybės tarnybas yra atsakingos pačios valstybės narės – jos organizuoja jų veiklą pagal savo tradicinius principus ir savo konstitucinę teisę. Nedarant poveikio šiai nuostatai, EESRK pasisako už veiksmingą Europos teisinę sistemą (įskaitant sankcijas), kuri užtikrintų, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi demokratijos ir teisinės valstybės principų pagal Kopenhagos kriterijus, kurie yra būtinas pagrindas tinkamam ES ir jos valstybių narių administracijų elgesiui užtikrinti.

2. Nuomonėje nagrinėjami klausimai, apibrėžtys ir tikslai

2.1.

ES nėra vienos valstybės tarnybos apibrėžties. Šioje nuomonėje EESRK valstybės tarnybomis laiko įvairias nepriklausomas ir administracines valstybės tarnybas, įskaitant tas pramoninio ir komercinio pobūdžio tarnybas, kurios tarnauja bendram interesui nacionaliniu, teritoriniu ir savivaldybių lygmeniu.

2.2.

Valstybės tarnybos užtikrina pagrindines demokratines vertybes, įskaitant pagarbą pagrindinėms ir žmogaus teisėms, žmonių steigiamąją galią, valdžių atskyrimą, teismų nepriklausomumą, Vyriausybės atskaitomybę, politinių partijų pliuralizmą ir saviraiškos laisvę, teisę pareikšti protestą, žiniasklaidos laisvę, diskriminacijos draudimą, mažumų teises ir administravimo teisėtumą. ES šios pagrindinės vertybės yra įtvirtintos kaip Europos vertybės, visų pirma ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje.

2.3.

Sąvoka „automatiniai stabilizatoriai“ pasiskolinta iš ekonomikos teorijos. Analogiškai ekonomikos teorijoje pateiktai apibrėžčiai, valstybės tarnybų principai laikomi automatiniais stabilizatoriais, kurie krizės metu užtikrina pagrindines demokratijos vertybes.

2.4.

Šios nuomonės tikslas – nustatyti kriterijus ir parengti Europos rekomendacijas, kad nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamos valstybės tarnybos veiktų kaip demokratijos ir teisinės valstybės stabilizatoriai. Siekiama pripažinti esminę veiksmingų valstybės tarnybų vertę ginant pagrindines demokratijos ir teisinės valstybės vertybes Europoje.

2.5.

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims būtinos veiksmingos valstybės tarnybos, kurios labai prisideda prie dinamiškos visuomenės kūrimo, našios ekonomikos ir socialinių partnerių tarpusavio pasitikėjimu grindžiamo bendradarbiavimo. Šiuo požiūriu valstybės tarnybos turi vienodai vertinti žmones, nediskriminuojant, užtikrinant, kad visi piliečiai, nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, būstą, vandens ir energijos tiekimą bei pašto paslaugas.

2.6.

Valstybės tarnyboms tenka svarbus vaidmuo palaikant demokratinę tvarką, tačiau negali to daryti be politinio pliuralizmo, saviraiškos laisvės, demokratijos, pilietinės visuomenės teisių ir tarpinių institucijų, pavyzdžiui, profesinių sąjungų. Jos yra neatsiejama demokratijos dalis. Kartu su kitais demokratijos subjektais, jos užtikrina socialinę pažangą.

3. Krizės laikotarpiai – iššūkis demokratijai ir teisinei valstybei

3.1. Demokratija ir krizių valdymo politika

3.1.1.

Būtent krizės metu labai svarbu, kad pažeidžiamais tapę tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gautų pagalbą pagal aiškius kriterijus, užtikrinančius lygybę prieš įstatymą, ir kad nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms ir grupėms taip pat būtų suteikta galimybė gauti pagalbą.

3.1.2.

Bet kokie galimi pagrindinių teisių apribojimai, nustatyti dėl išskirtinės krizės susidariusios nepaprastosios padėties, turi būti pagrįsti, laikini ir proporcingi ir pagal specialią sistemą patvirtinti demokratiškai išrinkto parlamento. Žinoma, nepriklausoma teismų sistema apsaugo nuo nepagrįstų administracinių veiksmų, tačiau demokratija negali veikti ilgą laiką, jei piliečiai nesinaudoja visomis savo teisėmis. Teisės aktų leidėjai, Vyriausybės ir valstybės tarnybos turi ne tik paisyti pagrindinių teisių, bet ir veikti kaip jų garantai.

3.1.3.

Valstybės tarnybų tarnautojų neutralumas yra viena iš sąlygų, kad visiems asmenims būtų taikomas vienodas požiūris ir užkertamas kelias diskriminacijai. Visose valstybėse narėse turi būti užtikrinta valstybės tarnautojų apsauga nuo populizmo apraiškų.

3.2. Terorizmas ir Vyriausybinės kovos su terorizmu priemonės

3.2.1.

Nuo 2001 m. rugsėjo 11 d., jei ne nuo dar anksčiau, bandoma rasti sudėtingai pasiekiamą pusiausvyrą tarp laisvių užtikrinimo ir veiksmingos rizikos prevencijos. Tai ypatingas iššūkis ir valstybės tarnyboms, nes sunku suderinti pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės apsaugą ir naujus vykdomuosius įgaliojimus.

3.2.2.

Būtent tada, kai valstybė turi veiksmingai pasinaudoti turimu jėgos monopoliu, konkrečiai matome, kaip plačiąja prasme ir tiesiogiai kasdieniame gyvenime išlaikoma pusiausvyra tarp pagrindinių teisių apribojimo ir rizikos prevencijos. Tam reikia valstybės tarnybų, turinčių tinkamai parengtą personalą ir reikiamų išteklių vykdyti savo veiklą gerbiant teisę į laisvę. Turi būti nustatytos apsaugos priemonės, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui viešosios valdžios įgaliojimais ir užtikrinta teisė pareikšti ieškinį dėl veiksmų, viršijančių viešosios tarnybos įgaliojimus tiek teisės aktu, tiek individualiais veiksmais.

3.2.3.

Valstybės tarnybos užtikrina viešosios tvarkos palaikymą. Tai darydamos jos turi rasti pusiausvyrą tarp rizikos prevencijos ir pagrindinių teisių apsaugos tinkamai naudodamosi joms suteikta veiksmų laisve.

3.2.4.

Valstybės tarnybos, kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir įvairiomis bei nepriklausomomis socialinėmis tarnybomis, yra pagrindinis ekstremistinės radikalizacijos, prievartos ir nepakantos prevencijos, demokratijos ir socialinės sanglaudos skatinimo ir Europos vertybes ginantis ramstis. Tai visų pirma taikytina valstybiniam švietimui.

3.3. Pasaulinė finansų ir skolų krizė

3.3.1.

Po pasaulinės finansų ir skolų krizės kelerius metus taikytos griežtos taupymo priemonės paveikė valstybės tarnybas ir susilpnino jų veiklos veiksmingumą.

3.3.2.

Šis laikotarpis parodė, kad trumpalaikiam skolos sumažinimui nėra būtina privatizuoti visuotinės svarbos paslaugų.

3.3.3.

Nenutrūkstama ir neginčijama galimybė laisvai naudotis kokybiškomis visuotinės svarbos paslaugomis turėtų būti užtikrinta ES lygmeniu; būtent tęstinumas, ypač krizės laikotarpiu, įrodo šių paslaugų atliekamą stiprų socialinių padarinių švelninimo vaidmenį.

3.3.4.

Veiksmingos ir efektyvios valstybės tarnybos labai prisideda prie tinkamo viešųjų išlaidų lygio išlaikymo. Jų veiklos veiksmingumas nereiškia „valstybės vaidmens mažinimo“, nes dėl blogų rezultatų apskritai padidėja socialinės ir ekonominės sąnaudos.

3.3.5.

Veiksmingai taikydamos taisykles valstybės tarnybos, kuriose dirba kvalifikuoti darbuotojai ir kurios turi būtinus išteklius, padeda išvengti krizių. Taip yra kai, pavyzdžiui, administracija sėkminga kovoja su mokesčių slėpimu ir vengimu ir taip užtikrina viešųjų pajamų surinkimą arba vykdo veiksmingą finansų sektoriaus priežiūrą.

3.4. Bendros Europos prieglobsčio sistemos krizė

3.4.1.

Nuo 2015 m. Europoje labai išaugo pabėgėlių skaičius. Veiksmingos valstybės tarnybos ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbūs šiam iššūkiui atremti. EESRK primygtinai reikalauja, kad teisė į prieglobstį ir susijusi tarptautinė teisė būtų užtikrinta visose ES valstybėse narėse ir būtų baigta kurti bendra Europos prieglobsčio sistema.

3.4.2.

Kai vienos ar kelių valstybių narių valstybės tarnybų pajėgumai yra nepakankami, kad būtų užtikrinta tinkama į Europą atvykstančių pabėgėlių pagrindinių ir žmogaus teisių apsauga, reikalingas Europos masto sprendimas. Būtina siekti, kad visos Sąjungos valstybės tarnybos vykdydamos savo užduotis, galėtų užtikrinti pagarbą Europos vertybėms.

3.4.3.

Kai vienos valstybės narės valstybės tarnybos veikia visų valstybių narių vardu, būtina, kad su tuo susijusi našta būtų sąžiningai paskirstyta. Kartu labai svarbu siekti kuo didesnės pagrindinių ir žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos Europos vertybėms.

3.4.4.

Kuriant sąveikią sienų kontrolės sistemą turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių. ES turi užtikrinti, kad visų valstybių narių administravimo institucijos laikytųsi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

3.5. Aplinkos ir klimato krizė

3.5.1.

Valstybės tarnybos yra svarbios siekiant darnaus vystymosi tikslų ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Įgyvendindamos aplinką tausojančias viešųjų pirkimų ir darbo praktikos iniciatyvas ir politiką, valstybės tarnybos gali paskatinti pokyčius.

3.5.2.

Žalioji transformacija taip pat tampa socialinio teisingumo klausimu. Kad sąnaudų pasidalijimas būtų priimtinas, labai svarbu jas teisingai paskirstyti ir taikyti reikalavimus nediskriminuojant.

3.5.3.

Valstybės tarnybos gali taikyti paskatų sistemas ir siūlyti naujas paslaugas, visų pirma judumo, energijos tiekimo ir energetinio saugumo srityse. ES taip pat turi užtikrinti, kad visos Europos valstybės tarnybos laikytųsi tvarumo ir anglies dioksido poveikio neutralumo principų, kurie taip yra vieni svarbiausių.

3.6. COVID-19 pandemija

3.6.1.

Per COVID-19 krizę vėl išryškėjo laisvės ir saugumo, teisių ir nepaprastosios padėties konfliktas. Pavojai ir laisvių apribojimai vienodai veikia visus.

3.6.2.

Valstybės tarnybos ir jų darbuotojai yra kovos su virusu priešakyje. Visais atvejais jie turi užtikrinti visuomenės sveikatą, rizikos prevenciją ir tiekimo saugumą.

3.6.3.

COVID-19 krizė rodo, kad valstybėms narėms ir jų piliečiams reikia operatyvių, veiksmingų, gerai finansuojamų ir modernių valstybės tarnybų. Esant rimtai krizei gali tekti priimti greitus sprendimus. Tokie sprendimai turi būti tinkamai pagrįsti ir negali būti vengiama demokratinės priežiūros. Priešingu atveju galėtų būti pakenkta demokratijai. Nepakankamas teisėtumas silpnina taisyklių laikymąsi. Vyriausybėms būtinas visuomenės pasitikėjimas ir galimybė pasikliauti valstybės tarnybų veiksmingumu, kad galėtų greitai veikti kilus krizei. Pačioms valstybės tarnyboms, kaip administracinėms vykdomosios valdžios institucijoms, būtinas pasitikėjimas, kad jos galėtų veiksmingai įgyvendinti sprendimus.

3.6.4.

Pandemija parodė, kad valstybės tarnybos turi turėti pakankamai parengtų ir kompetetingų darbuotojų, išteklių ir atsargų. Tai, kad pripažįstamas esminis valstybės tarnybų vykdomų užduočių pobūdis pateisina valstybės tarnautojams mokamą tinkamą atlygį ir taikomus minimalius socialinius standartus visoje Europoje. Daugelis valstybių narių susiduria su demografinėmis problemomis, į kurias reikia atsižvelgti; valstybės tarnybos turi išlikti arba tapti finansiškai patrauklios, kad „įveiktų konkurenciją“ pritraukiant talentus.

3.6.5.

Valstybės tarnybos principų kokybė ir tinkamos valstybės tarnautojų darbo sąlygos, įskaitant tinkamą socialinį dialogą ir demokratinę aplinką, didina piliečių pasitikėjimą savo Vyriausybėmis.

3.6.6.

Pastaruoju metu visos valstybės narės pagal savo gebėjimus užtikrindamos teisę į gyvybę ir fizinę neliečiamybę, turi imtis iki šiol demokratinėse valstybėse dar nematytų kitų pagrindinių teisių apribojimų. Šios precedento neturinčios priemonės turi būti tik laikinos ir jas turi reguliariai peržiūrėti išrinkti parlamentai.

3.6.7.

Valstybės tarnyboms reikia aiškių Vyriausybės sprendimų, taip pat teisinio aiškumo ir tikrumo. Skaidrumo ir gero administravimo principas, kurį ES taiko sau, reiškia, kad ES turi užtikrinti, kad visos Europos valstybės tarnybos laikytųsi šių principų.

3.6.8.

Daugelis valstybės tarnybų yra atsakingos už ekonominių ir socialinių krizės padarinių šalinimą. Kartu jos konkrečiai parodo, kad veiksmingas valdymas krizės metu yra labai vertingas.

4. Valstybės tarnybos – automatiniai stabilizatoriai

4.1.

Kad valstybės tarnybos galėtų veikti kaip automatiniai stabilizatoriai, jos turi būti veiksmingos Europos, nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis visoje Sąjungoje, turėti įgūdžių ir žmogiškųjų, techninių, materialinių ir finansinių išteklių, reikalingų joms patikėtoms užduotims atlikti.

4.2.

Išskyrus Europos lygmenį, nebūtina, kad užduočių pasidalijimas tarp skirtingų lygmenų būtų suderintas visoje Sąjungoje, tačiau reikia atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės sąlygas, kad būtų užtikrintas veiksmingas administravimas.

4.3.

Sprendimą, kokias paslaugas turi teikti viešasis sektorius, o kokias – privatus, turi priimti pačios valstybės narės. Priimdamos tokį sprendimą, jos turi užtikrinti, kad dėl privačių ar viešųjų paslaugų teikėjų nesugebėjimo vykdyti savo veiklos krizės metu nekiltų grėsmė visuomenės saugumui ar tiekimui.

4.4.

Kai visos valstybės tarnybos griežtai laikosi administracinių veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų ir veiksmingai įgyvendina teisę į gerą administravimą, jos stiprina pasitikėjimą teisine valstybe ir demokratija ir didina nepasitikėjimą populistiniais pažadais.

4.5.

Skaidrios valstybės tarnybos labai prisideda prie kovos su korupcija, taigi ir prie paslaugų patikimumo ir įperkamumo. Pasitikėjimą stiprina tai, kad laikomasi Europos valstybės tarnybos pagrindinių principų, užtikrinant valstybės tarnybų prieinamumą ir kompetenciją, atvirumą nepriklausomoms priežiūros institucijoms.

4.6.

Kalbant apie Vyriausybių ir teisėkūros institucijų užtikrinamas pagrindines ir žmogaus teises visais lygmenimis, valstybės tarnybos, tinkamai taikydamos principus, vykdo išteklių perskirstymo ir apsaugos funkcijas, nes jos gali atsisakyti vykdyti neteisėtus nurodymus ir taip apsaugoti demokratiją ir teisinę valstybę.

4.7.

Valstybinis švietimas turi svariai prisidėti puoselėjant Europos vertybes ir išsaugant demokratinę pilietinę kultūrą. Formalusis švietimas yra pagrindinė savarankiška viešoji paslauga, ypač rengiant būsimus piliečius.

4.8.

Dabartinė pandemija rodo, kad dėl pernelyg didelio sveikatos priežiūros sistemai tenkančio krūvio gali nukentėti žmogaus orumas, taip pat patvirtina, kad būtina turėti pakankamai darbuotojų ir medicinos išteklių.

4.9.

Veiksmingas socialinis administravimas, suteikiantis galimybę nemokamai ir nediskriminuojant naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, stiprina pasitikėjimą teisine valstybe. Šiomis aplinkybėmis valstybės tarnyba yra socialinio solidarumo išraiška.

5. Valstybės tarnybų principai Europos Sąjungoje

5.1.

Valstybės narės yra ir liks vienintelės atsakingos už savo atitinkamas valstybės tarnybas, kurias jos organizuoja pagal savo tradicinius principus ir konstitucinę teisę. Nedarant poveikio šiai nuostatai, atsižvelgiant į grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei visame pasaulyje ir, deja, taip pat ir Europoje, reikalingi bendri Europos principai ir garantijos siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojai išliktų demokratijos ir teisinės valstybės garantais.

5.2.

EESRK pasisako už veiksmingą Europos teisinę sistemą, kuri užtikrintų visišką Kopenhagos kriterijų, kuriuos nuo 1993 m. turi atitikti visos į ES siekiančios įstoti šalys. Sistemoje turėtų būti numatyta galimybė taikyti sankcijas.

5.3.

Visoms ES ir valstybių narių valstybės tarnyboms Europos vertybės, įtvirtintos ES sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir nacionalinėse konstitucijose įtvirtintos valstybių narių pagrindinių ir žmogaus teisių garantijos yra administracinio elgesio gairės.

5.4.

Sąjungos bendros vertybės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje ir nustatyta Europos Sąjungos sutarties Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, turi tapti pagrindu aktyviai taikyti valstybės tarnybos principus visose ES valstybėse narėse.

5.5.

ES valstybių narių valstybės tarnybos, atsižvelgiant į jų įvairovę, turi laikytis trijų principų: neutralumo, viešosios tvarkos palaikymo ir skaidrumo. Kai yra teismų nepriklausomumo trūkumų ir daromi konstituciniai pakeitimai, kuriais pažeidžiami pirmiau minėti valstybės tarnybos principai, taigi ir tradiciniai valstybės tarnybos principai, turi būti taikomos veiksmingos sankcijos.

5.6.

Pagal neutralumo principą valstybės tarnybos turi užtikrinti galimybę naudotis jų paslaugomis remiantis vienodos prieigos ir visuotinumo principu. Svarbu, kad šia visuotine prieiga galėtų visapusiškai naudotis su prieigos kliūtimis susiduriančios socialinės grupės, pavyzdžiui, neįgalieji, mažumos ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.

5.7.

Visos administravimo praktikos teisėtumas yra esminis aspektas; įstatymai ir direktyvos negali prieštarauti konstitucinei tvarkai ar Europos vertybėms. Administracinėje praktikoje turi būti laikomasi proporcingumo, vienodo požiūrio ir tinkamo veiksmų laisvės įgyvendinimo principų.

5.8.

Valstybės institucijos praktiškai įgyvendina teisę į gerą administravimą ir veikia skaidriai, kad būtų galima vykdyti viešąją vykdomosios valdžios kontrolę. Jos užtikrina nemokamą prieigą prie administracinės informacijos ir atsako į visus prašymus suteikti informaciją. Išimtys turi būti aiškinamos siaurai.

5.9.

Valstybės tarnybos laikosi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją ir imasi visų būtinų kovos su ja priemonių. Jos taip pat įgyvendina ES kovos su korupcija ataskaitose pateiktas rekomendacijas.

5.10.

Valstybės tarnybos veikia visapusiškai vadovaudamosi demokratiniu pilietiniu principu. Kad būtų laikomasi šio principo, ne mažiau svarbus ir veiksmingos ir organizuotos pilietinės visuomenės ir politinės opozicijos vaidmuo.

5.11.

Pagal valstybės tarnybų darbuotų statusą jiems turi būti taikoma tokia įstatymais suteikiama apsauga, kad jie galėtų atsisakyti vykdyti neteisėtus nurodymus ir tinkamai pateikti skundus. Tai padeda užtikrinti tinkamą valstybės tarnybų veikimą ir yra demokratijos ir bendrojo intereso apsaugos nuo korupcijos, sukčiavimo ar piktnaudžiavimo garantas.

5.12.

Valstybės tarnybų darbuotojams taikoma ES direktyva dėl Pareiškėjų apsaugos stiprinimo ES lygmeniu. Kaip nurodyta EESRK nuomonėje SOC/593 „Pranešėjų apsaugos stiprinimas ES lygmeniu“ (1), galimybė pranešti apie pažeidimus vidaus ar išorės kompetentingoms institucijoms (kurios nėra žiniasklaida ar visuomenė) yra pareigūno pasirinkimas.

5.13.

Taip pat reikėtų užtikrinti, kad, nepaisant paslaugų skaitmeninimo, ateityje būtų išsaugotos tiesioginio ryšio galimybės. Tai pasakytina apie visas teritorines, regionines ir nacionalines valstybės tarnybas, siekiant užtikrinti, kad pagalba pažeidžiamiems asmenims (vyresnio amžiaus žmonėms, skurstantiems asmenims, migrantams ir t. t.) būtų teikiama ad personam ir kad skaitmeninimas nebūtų dar vienas šių gyventojų atskirties veiksnys.

5.14.

Labai svarbu, kad valstybės tarnybos neatsiliktų nuo dabartinio skaitmeninimo tempo, tačiau dėl šio proceso neturi būti susilpnintos pagrindinės, įskaitant darbuotojų, teisės. Visų pirma jos turi užtikrinti duomenų apsaugą ir teisę į apsisprendimą dėl informacijos e. valdžios srityje.

5.15.

Valstybės tarnybos turi turėti įgūdžių ir žmogiškųjų, techninių, materialinių ir finansinių išteklių, reikalingų joms patikėtoms užduotims atlikti. Siekiant užtikrinti tinkamą jų veikimą, taip pat ir susidarius nepaprastajai padėčiai dėl krizės, labai svarbu, kad jos turėtų pakankamą rezervą kiekvienoje iš pirmiau minėtų sričių.

5.16.

Už nacionalinių valstybės tarnybų organizavimą išimtinai atsakingos valstybės narės, nes šios tarnybos yra labai svarbios jų nacionalinei tapatybei. Tačiau jos turi būti sąveikios Europos daugiapakopėje sistemoje.

5.17.

Europos bendradarbiavimas ir praktinis valstybės tarnybų principų taikymas turi būti visų darbuotojų, vykdančių viešąsias užduotis, mokymo programose.

5.18.

Būtina padidinti mainų tarp Sąjungos ir valstybių narių darbuotojų, taip pat tarp valstybių narių darbuotojų skaičių siekiant sustiprinti visų ES daugiapakopės sistemos valdymo lygmenų ryšius. Valstybės pareigūnams turi būti sudaryta galimybė keisti darbo vietą valstybėse narėse nepatiriant jokių nepatogumų.

5.19.

Europos institucijos, siūlančios tęstinį profesinių įgūdžių tobulinimą ir profesinį mokymą, turėtų visų lygių valstybės tarnybų darbuotojams rengti kursus, kaip įgyvendinti valstybės tarnybų principus ir atlikti automatinių stabilizatorių vaidmenį.

5.20.

Labai svarbu, kad visos valstybės tarnybos, dalyvaujančios skiriant ES lėšas, laikytųsi valstybės tarnybų principų ir juos taikytų.

Briuselis, 2020 m. gruodžio 2 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 155.

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/36

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Būtinybė užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų teises balsuoti Europos Parlamento rinkimuose

(papildoma nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 56/04)

Pranešėjas

Krzysztof PATER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Papildoma nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	246 / 0 / 0

1. Įžanga

1.1.

Šioje nuomonėje apžvelgiami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) darbo siekiant užtikrinti, kad visi neįgalūs Europos Sąjungos (ES) piliečiai turėtų tikrąją teisę balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, antrojo etapo rezultatai.

1.2.

Per pirmąjį etapą, kuris baigėsi 2019 m. kovo mėn., EESRK parengė informacinį pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ (1). Pranešime išsamiai aprašomos teisinės ir techninės kliūtys, trukdančios įgyvendinti šias teises visose ES valstybėse narėse. Šioje nuomonėje pateikiami tik kai kurie pranešimo rezultatai ir išvados; norint išsamiau suprasti padėtį, reikėtų perskaityti visą pranešimą.

2. Išvados ir rekomendacijos

2.1.

Kiekviena iš 27 ES valstybių turi įstatymų arba organizacinę tvarką, neleidžiančių kai kuriems negalią turintiems rinkėjams dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

2.2.

Jei nebus padaryta esminių teisinių pakeitimų, senstant gyventojams nuolat didės žmonių, dėl negalios neturinčių tikrosios teisės balsuoti, skaičius. Tai pasakytina ir apie namuose, ir apie ilgalaikės priežiūros įstaigose gyvenančius asmenis. Daugelis kitų žmonių, pavyzdžiui, trumpam paguldyti į ligoninę pacientai, namų sąlygomis gydomi asmenys arba kuriems taikoma reabilitacija ir asmenys, kurie dėl epidemiologinės rizikos turi izoliuotis ar karantinuotis, taip pat neturi galimybės balsuoti.

2.3.

EESRK mano, kad tai nepriimtina, nes prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms ir Europos Sąjungos sutarties nuostatoms. Tai taip pat prieštarauja daugeliui tarptautinių teisės aktų ir politinių dokumentų, įskaitant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas.

2.4.

EESRK prašo EP, Europos Vadovų Tarybos ir valstybių narių skubiai iš dalies pakeisti 1976 m. Rinkimų aktą (2), patikslinant rinkimų visuotinumo, betarpiškumo ir slaptumo principus, nes tai sudarys sąlygas visoje ES įgyvendinti standartus, leisiančius užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų balsavimo teises, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnį. Į standartus turėtų būti įtraukti bent šie dalykai:

—	draudimas dėl negalios ar sveikatos būklės atimti teisę balsuoti EP rinkimuose,

—	prievolė teikti informaciją apie balsavimo taisykles tokia forma, kuri atitiktų poreikius, atsirandančius dėl negalios pobūdžio,

—	sąlygų balsuoti ne rinkimų apylinkėje sudarymas asmenims, kurie dėl savo negalios negali balsuoti rinkimų apylinkėje,

—	sprendimų įgyvendinimas siekiant padėti neįgaliems asmenims, kuriems reikia didelės paramos, pavyzdžiui, neregintiems ir kurtiems, akliems, regos sutrikimų turintiems asmenims ir sunkiai rankas valdantiems asmenims, balsuoti savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos,

—	galimybė pakeisti paskirtąją rinkimų apylinkę į labiau neįgalių rinkėjų poreikius atitinkančią apylinkę,

—	asmens teisė laisvai pasirinkti asmeninį padėjėją, kuris padės pasinaudoti savo teise balsuoti.

2.5.

Įgyvendinus šias taisykles išliks plati valstybių narių veiksmų laisvė, tačiau bus užtikrinta, kad nuo 2024 m. kiekvienas neįgalus ES pilietis, neatsižvelgiant į jo pilietybę ir gyvenamąją šalį, turėtų tikrąją teisę rinkti savo atstovą į Europos Parlamentą.

3. Dabartinė padėtis

3.1. Kliūtys, su kuriomis susiduria neįgalieji naudodamiesi savo balsavimo teisėmis

3.1.1.

Politikai visoje Europoje žino, kad nemaža dalis neįgaliųjų negali pasinaudoti savo balsavimo teisėmis, nes daugelį metų organizacijų, sprendžiančių neįgaliųjų teisių ir žmogaus teisių klausimus, atstovai, taip pat patys neįgalieji ir jų šeimų nariai reikalauja tikrosios teisės balsuoti be jokių apribojimų. Europos Parlamento Pirmininkas Antonio Tajani šią problemą taip pat nurodė 2017 m. visų valstybių narių ministrams pirmininkams išsiųstame rašte, kuriame jų prašė imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis savo balsavimo teisėmis per 2019 m. rinkimus. Tačiau laukiamas rezultatas nepasiektas.

3.1.2.

2019 m. kovo 20 d. EESRK išsiuntė ES institucijoms ir valstybėms narėms savo informacinį pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“.

3.1.2.1.

Pranešime išsamiai aprašomos teisinės ir techninės kliūtys, su kuriomis neįgalieji susiduria visose ES valstybėse narėse naudodamiesi savo balsavimo teisėmis. Jame taip pat pateikiama daugiau kaip 200 gerosios patirties pavyzdžių, t. y. sprendimų, padedančių neįgaliesiems lengviau dalyvauti rinkimuose.

3.1.2.2.

Pranešime pateikiama neįgaliųjų teisių visapusiškai dalyvauti politiniame gyvenime, įskaitant teisę balsuoti, kurias suteikia pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai ir politiniai dokumentai, analizė.

3.1.2.3.

Jame taip pat išsamiai aprašomos ES galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Europos Parlamento rinkimų organizavimą, ir būdai šias taisykles iš dalies pakeisti.

3.1.3.

Pranešime aprašytus apribojimus patvirtino Europos žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijos po paskutinių EP rinkimų, įvykusių 2019 m. gegužės 23–26 d.

3.1.4.

Per du mėnesius nuo pranešimo paskelbimo 2019 m. kovo mėn. iki EP rinkimų gegužės mėn. Vokietijoje (3) ir Prancūzijoje (4) buvo padaryti teisiniai pakeitimai ir sudaryta galimybė balsuoti asmenims, kurie anksčiau neturėjo balsavimo teisės. Nepaisant to, pagal 14 valstybių narių nacionalinius įstatymus apie 400 000 ES piliečių vis dar neleidžiama balsuoti Europos Parlamento rinkimuose dėl jų protinės negalios ar psichikos sveikatos problemų, paprastai priėmus sprendimą jiems skirti visišką ar dalinę globą.

3.1.5.

Dėl organizacinės tvarkos (techninių apribojimų), nustatytos valstybių narių įstatymais ir (arba) praktika, milijonai ES piliečių neturi galimybės balsuoti EP rinkimuose. Pavyzdžiui:

—	aštuoniose valstybėse narėse asmenys, kurie negali nuvykti į rinkimų apylinkę dėl negalios ar ligos, įskaitant asmenis, kurie yra nuolatinės priežiūros įstaigose, neturi kitos balsavimo galimybės,

—	18 šalių aklieji rinkėjai neturi galimybės balsuoti patys,

—	12 šalių neįgalūs rinkėjai negali patys pasirinkti rinkimų apylinkės,

—	devyniose šalyse rinkėjas balsavimo biuletenyje turi parašyti kandidato identifikacinį numerį, jo vardą ir pavardę arba jį palaikančios partijos pavadinimą, o tai yra rimta kliūtis ne tik akliesiems,

—	tik vienoje ES valstybėje narėje nustatytos rinkimų apylinkių įrangos ir darbo organizavimo taisyklės, kad jos būtų pritaikytos įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų poreikiams (jos taikomos pusėje šios šalies rinkimų apylinkių).

3.1.6.

Kiekviena iš 27 ES valstybių turi įstatymų arba organizacinę tvarką, neleidžiančių kai kuriems negalią turintiems rinkėjams dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau sukaupus geriausią visų šalių patirtį būtų sukurta ideali sistema, pagal kurią kiekvienas neįgalus ES pilietis ne tik turėtų visas galimybes balsuoti, bet ir galėtų pasirinkti patogiausią būdą iš kelių galimybių savo balsui atiduoti.

3.1.7.

2020 m. COVID-19 pandemija paskatino rinkimus organizavusias šalis taikyti naujus, neretai novatoriškus sprendimus, suteikiančius galimybę balsuoti neatvykus į rinkimų apylinkę, taip išplečiant valstybėse narėse taikomų konstruktyvių sprendimų, kurie naudingi ne tik neįgaliesiems, spektrą.

3.1.8.

2020 m. lapkričio 26 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Parlamento rinkimų rezultatų apžvalgos (5), kurioje, remdamasis EESRK informaciniu pranešimu, atkreipė dėmesį į rimtas kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji naudodamiesi savo balsavimo teise.

3.2. Demografiniai ir sveikatos aspektai

3.2.1.

Remiantis Eurostato prognozėmis (6), vyresnių nei 65 metų žmonių dalis, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, nuo 19,8 % 2018 m. padidės iki 31,3 % 2100 m.

3.2.2.

Eurostato duomenimis, 2015 m. gimusi mergaitė gali tikėtis geros sveikatos būklės, be jokios negalios vidutiniškai gyventi 63,3 metus, tuo tarpu tais pačiais metais gimęs berniukas gali tikėtis be jokios negalios gyventi iki 62,6 metų (7). Kadangi tikėtina vidutinė šios mergaitės gyvenimo trukmė yra 83,3 metai, o berniuko – 77,9 metai, 2015 m. gimusios moterys su negalia gyvens vidutiniškai 20 metų, o tais pačiais metais gimę vyrai – apie 15 metų.

3.2.3.

According to Eurostat estimates (8), the rate of persons with disabilities in the 15–64 age group is 11–14 %, depending on the definition adopted. Jei vadovausimės JT neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią ratifikavo ES ir visos valstybės narės, 1 straipsnyje pateikta nuoroda, ši dalis viršys 15 %.

3.2.4.

Todėl galima teigti, kad beveik 20 % suaugusių ES piliečių, t. y. apie 80 mln. žmonių, jau dabar kenčia nuo įvairaus pobūdžio negalios, dėl kurios jiems sunku gyventi įprastą kasdienį gyvenimą, ir kad šis rodiklis kas 6 metus vidutiniškai didės 1 %.

3.2.5.

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys „ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų“. Tačiau EESRK pabrėžia, kad ir kiti asmenys, kurie nėra oficialiai pripažinti turintys negalią, nes jų negalia yra trumpalaikė, turi ribotas teises balsuoti.

3.2.5.1.

Tai, pavyzdžiui, trumpam paguldyti į ligoninę pacientai ir namuose gydomi asmenys arba asmenys, kuriems taikoma reabilitacija, kurie dėl laikinų suvaržymų, susijusių su jų esama sveikatos būkle, negali balsuoti rinkimų apylinkėje. Tai gali būti apie keli šimtai tūkstančių pacientų ES.

3.2.5.2.

Be to, tai gali būti svarbu asmenims, kuriems dėl epidemiologinės rizikos taikomi judėjimo apribojimai, įskaitant izoliavimą uždarose įstaigose arba draudimą išvykti iš namų. COVID-19 epidemijos patirtis rodo, kad vienu metu tai gali būti milijonai ES piliečių.

4. Svarbiausi tarptautiniai teisės aktai ir politiniai dokumentai, taikomi neįgaliųjų balsavimo teisėms

4.1.

1948 m. gruodžio 10 d. priimtos JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas turi teisę tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį“.

4.2.

Vadovaujantis 1966 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsniu, „Kiekvienas pilietis be jokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų turi teisę ir galimybę: balsuoti […].“

4.3.

2008 m. gegužės 3 d. įsigaliojusioje JT neįgaliųjų teisių konvencijoje:

—

reikalaujama, kad visos valstybės dalyvės užtikrintų, „kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis […], įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems“, ir nustatomos tam reikalingos priemonės, įskaitant užtikrinimą, „kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti“ (29 straipsnis),

—	pabrėžiama, kad „neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais“ ir „turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse“ (12 straipsnis),

—	reikalaujama, kad neįgaliesiems būtų prieinami viešo naudojimo pastatai, keliai, transporto priemonės ir kitokie vidaus ir lauko objektai (9 straipsnis).

4.4.

2015 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas pažymėjo, kad visoje Europos Sąjungoje neįgalieji, ypač netekę teisinio veiksnumo arba gyvenantys globos įstaigose, negali naudotis savo teise balsuoti rinkimuose ir kad dalyvavimas rinkimuose nėra visapusiškai įmanomas ir rekomendavo imtis būtinų priemonių, kad visi asmenys, turintys bet kokios rūšies negalią, galėtų naudotis savo teise balsuoti (9).

4.5.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nustatyta, kad „Sąjungos piliečiai […] be kita ko, turi: teisę balsuoti […] Europos Parlamento […] rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai“.

4.6.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnyje dar kartą patvirtinama visų ES piliečių teisė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Be to, Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje patvirtinama, kad „draudžiama bet kokia diskriminacija […] dėl […] negalios“. 26 straipsnyje deklaruojama, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų […] dalyvavimą bendruomenės gyvenime“.

4.7.

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje (10) patvirtinama, kad visi neįgalieji turi teisę dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir kad „balsavimo metu turi būti prieinami balsavimo biuleteniai ir patalpos“.

5. Būtini veiksmai

5.1.

EESRK pabrėžia, kad pagal ES sutarties (suvestinė redakcija) 10 straipsnio 2 dalį „piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente“. Sutarties 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai“. Šios nuostatos nesuteikia pagrindo jokiai neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose diferenciacijai pagal jų pilietybę ar gyvenamosios vietos šalį.

5.2.

Šiuo metu ES yra daug atvejų, kai neįgaliųjų teisės yra nepagrįstai diferencijuojamos, taigi neįgalieji yra diskriminuojami. Pavyzdžiui:

—	dviejų ES valstybių narių pilietybę turintis asmuo, priklausomai nuo savo pasirinkto asmens tapatybės dokumento, gali balsuoti visiškai savarankiškai arba iš jo gali būti atimta balsavimo teisė dėl jo protinės negalios,

—

asmuo, kuris yra prikaustytas prie patalo ir kuriam reikia nuolatinės priežiūros, negali balsuoti, nes negali nuvykti į rinkimų apylinkę, o gyvenamosios vietos šalyje nėra kitos galimybės balsuoti. Tačiau, jei jis gyventų kitoje ES šalyje, galėtų laisvai balsuoti paštu, į mobilią balsadėžę arba internetu,

—	aklas rinkėjas vienoje valstybėje narėje gali balsuoti visiškai savarankiškai ir be jokios pagalbos. Tačiau, jei jis gyvena kitoje šalyje, tai neįmanoma – balsuoti rinkimų apylinkėje jis gali tik padedant kitam asmeniui,

—

Parkinsono liga sergantis asmuo galėtų savarankiškai balsuoti šalyje, kurioje balsuojama naudojant paprastą grafinį ženklą (pvz., „X“) arba parenkant atitinkamą kortelę iš gautų kortelių rinkinio, tačiau šalyje, kurioje būtina ant balsavimo biuletenio įskaitomai parašyti numerį, vardą ar pavardę, jis susidurtų su neįveikiama kliūtimi,

—	sunkiai judantis asmuo (pvz., kuriam reikalingi ramentai ar vežimėlis) kai kuriose šalyse gali pasirinkti tinkamą rinkimų apylinkę, tačiau kitose šalyse neleidžiama laisvai pasirinkti tinkamos rinkimų apylinkės, todėl šie neįgalūs asmenys dažnai negali dalyvauti rinkimuose.

EESRK mano, kad tai nepriimtina, nes prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms ir Europos Sąjungos sutarties nuostatoms.

5.3.

Už EP rinkimų organizavimą ir jų taisyklių nustatymą atsakingos valstybės narės. Tačiau jų veiksmų laisvę riboja ES teisė. 1976 m. Rinkimų akte, kuris yra Europos Parlamento rinkimų teisinis pagrindas, nustatyti reikalavimai, kurie kartais skiriasi nuo valstybių narių reikalavimų, nustatytų savivaldybių ar nacionalinių parlamentų rinkimams (11). EESRK mano, kad iš dalies pakeitus šį Aktą, kuriuo valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti standartus, užtikrinančius neįgaliesiems tikrąją balsavimo teisę, būtų sudaryta tinkama ir greita galimybė panaikinti dabartinę šiuos ES piliečius diskriminuojančią praktiką.

5.3.1.

EESRK mano, kad šio Akto 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas visuotinės rinkimų teisės principas turi būti išsamiau apibrėžtas nurodant, kad nė iš vieno ES piliečio dėl negalios ar sveikatos būklės negali būti atimta balsavimo EP rinkimuose teisė vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis.

5.3.2.

EESRK mano, kad būtina patikslinti Akto 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus rinkimų betarpiškumo ir slaptumo principus pažymint, kad nustatydamos išsamią balsavimo tvarką valstybės narės privalo:

—	asmenims, kurie dėl negalios negali atvykti į rinkimų apylinkę balsuoti, suteikti galimybę balsuoti tiesiogiai ir savarankiškai,

—	teikti informaciją apie balsavimo taisykles tokia forma, kuri būtų pritaikyta pagal poreikius, atsirandančius dėl bet kokio negalios pobūdžio,

—

priimti sprendimus dėl tam tikro balsavimo metodo ir įgyvendinti būtinas technines priemones siekiant padėti neįgaliems asmenims, kuriems reikia didelės paramos, pavyzdžiui, neregintiems ir kurtiems, regos sutrikimų turintiems asmenims ir rankas sunkiai valdantiems asmenims, balsuoti savarankiškai be kitų asmenų pagalbos,

—	užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus asmuo galėtų pakeisti paskirtą rinkimų apylinkę, jei mano, kad kita rinkimų apylinkė jam yra patogesnė atsižvelgiant į jo negalią,

—	užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus rinkėjas turėtų teisę laisvai pasirinkti asmenį, kuris jam padės balsuoti (asmeninį padėjėją).

5.4.

EESRK mano, kad, pasinaudojant didele teigiama daugelio šalių patirtimi, galima greitai įgyvendinti siūlomus sprendimus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus ir rinkimų tradicijas.

5.4.1.

Jau dabar 17 ES šalių taiko tvarką, pagal kurią kai kurios rinkėjų grupės gali balsavimo biuletenius mesti į mobilią balsadėžę. Aštuoniose šalyse rinkėjai gali balsuoti paštu. Vienoje šalyje galima balsuoti internetu. Kai kurios ES šalys nuolatinės priežiūros įstaigose įsteigia uždarus balsavimo centrus. Tokia tvarka suteikia galimybę balsuoti tiems, kurie negali nuvykti į paskirtą rinkimų apylinkę.

5.4.2.

Devynios valstybės narės įgyvendino sprendimus, kad aklieji galėtų savarankiškai balsuoti. Šie rinkėjai gauna balsavimo biuletenius, kurie yra uždengti specialiais lapais, kuriuos balsuojant reikia pažymėti paprastu grafiniu simboliu, arba paruoštus vokus su balsavimo biuleteniais Brailio raštu, kad rinkėjas galėtų lengvai rasti tinkamą kortelę, kuri turi būti įmesta į balsadėžę. Specialūs balsavimo biuletenius dengiantys labai taip pat labai naudingi regos sutrikimų turintiems asmenims ir sunkiai rankas valdantiems asmenims. Šia patirtimi gali pasinaudoti šalys, kuriose šiuo metu reikalaujama, kad rinkėjai į balsavimo biuletenį įrašytų kandidato eilės numerį ar pavardę, jeigu jos nusprendžia keisti tvarką ir pereiti prie patogesnės sistemos.

5.4.3.

15 ES šalių suteikia rinkėjams galimybę pakeisti savo rinkimų apylinkę bent tais atvejais, kai tai pateisinama dėl negalios. Dešimtyje šalių galima bent kai kurioms piliečių grupėms balsuoti iš anksto, dažniausiai patalpose, deramai pritaikytose įvairių rūšių negalią turinčių asmenų poreikiams. Kadangi nėra nė vienos ES šalies, kurioje visos rinkimų apylinkės būtų pritaikytos visų rūšių negalią turintiems asmenims, vienintelis tinkamas sprendimas yra suteikti rinkėjams teisę pasirinkti tinkamiausią vietą balsuoti.

5.4.4.

Daugelyje šalių rinkimų metu bet koks neįgalaus rinkėjo pasirinktas asmuo gali atlikti padėjėjo vaidmenį. Tačiau nemažai šalių riboja teisę laisvai pasirinkti padėjėją. Tai gali būti laikoma pateisinama tik tuo atveju, jei pasirinktas asmuo tuo pat metu atlieka ir kitas funkcijas (pvz., yra rinkimų komisijos narys, atlieka stebėtojo funkcijas). Kitais atvejais apribojimai yra nepagrįsti, o kai kuriose šalyse padėjėjų paskyrimo tvarka žeidžia neįgalių rinkėjų orumą.

5.5.

Įgyvendinus šiuos principus jokiu būdu nebus ribojama valstybių narių veiksmų laisvė; tai užtikrins, kad kiekvienas neįgalus ES pilietis, neatsižvelgiant į jo pilietybę ir gyvenamąją šalį, turėtų tikrąją teisę rinkti savo atstovą į Europos Parlamentą. EESRK mano, kad labai svarbu patvirtinti šiuos principus, kad būsimi rinkimai būtų laikomi tikrai visuotiniais.

5.5.1.

SESV 223 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Europos Parlamentas parengia pasiūlymą dėl būtinų nuostatų, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus. Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento jį sudarančių narių balsų dauguma pareikštą pritarimą, nustato būtinas nuostatas. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“

5.5.2.

Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas užtikrinti, kad visi neįgalūs ES piliečiai turėtų teisę balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose, EESRK prašo:

—	Europos Parlamentą skubiai parengti 1976 m. Rinkimų akto pakeitimo projektą,

—	Europos Vadovų Tarybą nustatyti patikslintas taisykles, atsižvelgiant į šioje nuomonėje išdėstytus tikslus,

—	valstybių narių, nepagrįstai nedelsiant, patvirtinti Tarybos nustatytas taisykles.

5.5.2.1.

EESRK supranta, kad pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama dėl dažnai prieštaringų pasiūlymų iš dalies pakeisti rinkimų į Europos Parlamentą taisykles. Vis dėlto jis mano, kad pasiūlymai dėl neįgaliųjų balsavimo teisių neturėtų būti įtraukiami į šias bendras diskusijas ir turėtų būti pateikti kaip atskiras projektas, nes tik laikantis tokio požiūrio galima tikėtis plataus bendro sutarimo ir greito siūlomų pakeitimų įgyvendinimo. Įgyvendinimo standartai, susiję su neįgaliaisiais, kurie naudojasi savo balsavimo teisėmis, taip pat galėtų būti tinkamas pagrindas panašioms iniciatyvoms dėl kitų klausimų ateityje, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (12).

2020 m. gruodžio 2 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://www.eesc.europa.eu/t/node/68473

(2) OL L 278, 1976 10 8, OL C 340, 1997 11 10, OL L 283, 2002 10 21.

(3) https://www.bundesverfassungsgericht.de/SharedDocs/Entscheidungen/EN/2019/04/qs20190415_2bvq002219en.html

(4) https://www.legifrance.gouv.fr/affichTexte.do?cidTexte=JORFTEXT000038261631&categorieLien=id

(5) P9_TA(2020)0327.

(6) https://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/index.php/Population_structure_and_ageing#The_share_of_elderly_people_continues_to_increase

(7) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=People_in_the_EU_-_statistics_on_an_ageing_society&oldid=458862

(8) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/pdfscache/34409.pdf

(9) Baigiamosios pastabos dėl pirminės ataskaitos Europos Sąjungai

(10) Rekomendacija CM/Rec(2011)14

(11) https://www.eesc.europa.eu/t/node/68473, 4 dalis.

(12) 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl EP rinkimų rezultatų apžvalgos 23 punktas (2020/2088(INI)); P9_TA(2020)0327.

556-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2020 12 2–2020 12 3

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/47

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkė ir veiksmų planas“

(COM(2020) 606 final)

(2021/C 56/06)

Pranešėjas

Ákos TOPOLÁNSZKY

Pamatinis dokumentas	Europos Komisija, 2020 9 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2020 9 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 3
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	246 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES kovos su narkotikais strategijoje, kuri netrukus baigs galioti, pabrėžti ir parodyti subalansuoto ir įrodymais pagrįsto planavimo, taip pat kovos su narkotikais politikos stebėsenos ir vertinimo vaidmuo ir svarba.

1.2.

ES kovos su narkotikais strategijos išorės vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad tik iš dalies pasiekti narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo tikslai, tuo tarpu tarptautinio bendradarbiavimo, stebėsenos, vertinimo ir mokslinių tyrimų srityse padaryta didelė pažanga. Ataskaitoje nustatytas finansinių išteklių naudojimo disbalansas, ypač nepalankus paklausos mažinimo intervencinių priemonių atveju.

1.3.

Europos Komisijos įsteigto Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema atkreipiamas dėmesys į didelius trūkumus įgyvendinant sveikatos ir socialines intervencines priemones valstybių narių ir vietos lygmeniu. Daugumoje valstybių narių visiškai nėra taikomos daugelis įrodymais pagrįstų prevencijos ar žalos mažinimo priemonių arba jos taikomos siauru mastu.

1.4.

2020 m. liepos 24 d. Europos Komisija paskelbė naująją 2020–2025 m. Saugumo sąjungos strategiją. Kovos su narkotikais darbotvarkė yra vienas iš jos elementų. EESRK mano, kad ši darbotvarkė, kokia ji yra šiuo metu, rodo aiškų regresą ir tai, kad atsisakoma bendru sutarimu pagrįsto, subalansuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio į kovą su narkotikais, kurio laikytasi iki šiol ir kuris buvo įvertintas teigiamai.

1.5.

EESRK palankiai vertina rugsėjo 28 d. Europos Vadovų Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės priimtą sprendimą, kuriame Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašoma iki gruodžio mėn. pateikti naują Europos Komisijos parengto dokumento redakciją. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant dešimtąją ES kovos su narkotikais strategiją reikėtų toliau taikyti ir stiprinti techninį požiūrį ir viešąją politiką, kurie sudarė sutarimu pagrįstą ankstesnės ES kovos su narkotikais strategijos pagrindą.

1.6.

ES turėtų gerbti ir ryžtingai ginti pagrindines dabartinėje strategijoje išdėstytas vertybes ir įsipareigoti tai daryti savo strategijos dokumente.

1.7.

EESRK rekomenduoja naujoje kovos su narkotikais strategijoje ir šios srities naujame (-uose) ES veiksmų plane (-uose) užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp narkotikų paklausos mažinimo ir žalos mažinimo intervencinių priemonių tiek strateginių priemonių skaičiaus, tiek išteklių paskirstymo požiūriu.

1.8.

Svarbu, kad darbotvarkėje narkotikų reiškinių problemos būtų sprendžiamos iš tiesų subalansuotai, taikant integruotą ir daugiadalykį požiūrį, grindžiamą žmogaus teisėmis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos aspektus bei mokslo žinių raidą ir numatant nuolatinį vertinimą. ES kovos su narkotikais strategijoje turėtų būti pripažįstamos pagrindinės narkotikų vartotojų teisės gydymo ir priežiūros srityje, kaip ir bet kurios kitos ligos atveju.

1.9.

EESRK mano, kad ilgesniuoju laikotarpiu ir šioje srityje reikia užtikrinti didesnį valstybių narių teisės aktų taikymo nuoseklumą laikantis suderinimo reikalavimų, nes dabartiniai valstybių narių praktikos skirtumai neabejotinai lemia žmogaus teisių pažeidimus.

1.10.

1.11.

Remiantis jau taikytu paklausos mažinimo modeliu, reikėtų kuo skubiau nustatyti pasiūlos mažinimo intervencinių priemonių poveikio vertinimo rodiklius ir kokybės standartus.

2. Kontekstas

2.1.

Pirmąjį Europos Sąjungos bendrą kovos su narkotikais veiksmų planą 1990 m. parengė Europos kovos su narkotikais komitetas (CELAD), įsteigtas Prancūzijos Prezidento François Mitterrand iniciatyva. Nuo 1995 m. Europos Komisija perėmė užduotį apibrėžti Europos kovos su narkotikais strategijas. Naujausia ES kovos su narkotikais strategija, kurią 2012 m. gruodžio 7 d. septynerių metų laikotarpiui (2013–2020 m.)- priėmė Europos Vadovų Taryba, buvo grindžiama „integruotu, subalansuotu ir faktiniais duomenimis grindžiamu požiūriu“. Šiuo laikotarpiu atsakomybė ir trumpojo laikotarpio tikslai buvo nustatyti dviejuose veiksmų planuose (2013–2016 m. ir 2017–2020 m.).

2.2.

Nors ES kovos su narkotikais strategija yra teisiškai neprivaloma, joje išreikšti bendri ES ir valstybių narių politiniai įsipareigojimai ir siekiai. Šioje strategijoje nustatyti ES institucijų ir agentūrų veiksmai, nurodomos kryptys valstybių narių politikai šioje srityje, apibrėžtos bendros gairės ir bendri prioritetai ir sudaromos sąlygos laikytis vieningos pozicijos tarptautiniu lygmeniu. Tai ES puikiai parodė, pavyzdžiui, 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje arba JT Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje 2019 m. (1).

2.3.

ES kovos su narkotikais strategijoje pabrėžti ir parodyti subalansuoto ir faktais grindžiamo planavimo, taip pat kovos su narkotikais politikos stebėsenos ir vertinimo vaidmuo ir svarba.

2.4.

ES kovos su narkotikais strategijos išorės vertinimo ataskaitoje (2) padaryta išvada, kad tik iš dalies pasiekti narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo tikslai, tuo tarpu tarptautinio bendradarbiavimo, stebėsenos, vertinimo ir mokslinių tyrimų srityse padaryta didelė pažanga. Ataskaitoje nustatytas finansinių išteklių naudojimo disbalansas, ypač nepalankus paklausos mažinimo intervencinių priemonių atveju. Joje daroma išvada, kad siekiant veiksmingiau naudoti ribotus išteklius, būtina nustatyti veiksmų prioritetus ir sutrumpinti strategijos taikymo laikotarpį, kuris šiuo metu yra aštuoneri metai.

2.5.

Europos Komisijos įsteigtas Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema kartu su 169 pilietinės visuomenės organizacijomis iš 32 šalių tyrė 2017–2020 m. veiksmų plano tikslų įgyvendinimą valstybių narių ir vietos lygmenimis (3). Forumo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į didelius trūkumus įgyvendinant sveikatos priežiūros ir socialines intervencines priemones valstybių narių ir vietos lygmeniu. Daugumoje valstybių narių visiškai nėra taikomos daugelis įrodymais pagrįstų prevencijos ar žalos mažinimo priemonių arba jos taikomos siauru mastu. Tai dažniausiai lemia nepakankamas finansavimas ir politinės atsakomybės stoka.

2.6.

Šia strategija pirmą kartą sukurta bendra narkotikų paklausos mažinimo intervencinių priemonių aiškinimo sistema, kurią sudaro „kelios vienodai svarbios ir viena kitą stiprinančios priemonės, įskaitant prevenciją (aplinkos, bendrąją, atrankinę ir tikslinę), ankstyvą nustatymą ir intervenciją, pavojaus ir žalos mažinimą, gydymą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir pasveikimą“.

2.7.

Strateginiame veiksmų plane ir naujausiame jo vertinime atkreipiamas dėmesys į poreikį moksliškai pagrįstai stebėti pasiūlos mažinimo intervencines priemones, numatyti alternatyvias bausmes narkotikų vartotojams, taip pat pabrėžiamas pilietinės visuomenės vaidmuo kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant strategijas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

3. Europos Komisijos komunikatas

3.1.

2020 m. liepos 24 d. Europos Komisija paskelbė savo naująją 2020–2025 m. Saugumo sąjungos strategiją, kurią sudaro trys dalys: kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija, kovos su narkotikais darbotvarkė (toliau – darbotvarkė) ir kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais strategija. Darbotvarkės įžangoje aiškiai pabrėžiama, kad reikia keisti Europos kovos su narkotikais politikos paradigmą, daugiau dėmesio skirti intervencinėms narkotikų pasiūlos mažinimo priemonėms ir jas stiprinti. Tarp trijų darbotvarkės ramsčių – didesnis saugumas ir narkotikų pasiūlos mažinimas, žalos prevencija ir mažinimas – daugiausia dėmesio skiriama pirmajam.

3.2.

Darbotvarkės priede pateikiamas Kovos su narkotikais veiksmų plano projektas. Dvidešimt šeši joje numatyti veiksmai yra susiję su „pasiūlos mažinimo“ ramsčiu, o tik penki su „prevencijos“ ramsčiu ir trylika su „žalos mažinimo“ ramsčiu. Tačiau pastarajame ramstyje yra keturi veiksmai, kurių priskyrimas šiam ramsčiui yra abejotinas (40 ir 41 veiksmai: vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, 42 veiksmas: prievartinių sankcijų alternatyvos ir 43 veiksmas: keistis ekspertizių duomenimis nusikalstamumo srityje). Apskritai, savo apimtimi veiksmų plano dalys yra labai netolygios, daugiausia dėmesio skiriama „narkotikų pasiūlos mažinimo“ ramsčiui.

3.3.

EESRK mano, kad ši darbotvarkė rodo aiškų regresą ir tai, kad atsisakoma bendru sutarimu pagrįsto, subalansuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio į kovą su narkotikais, kurio laikytasi iki šiol ir kuris buvo įvertintas teigiamai.

3.4.

Rugsėjo 28 d. Europos Vadovų Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės posėdyje dauguma valstybių narių taip pat labai kritikavo darbotvarkę, jos rengimo sąlygas, kryptį ir turinį ir todėl nusprendė, kad Tarybai pirmininkaujanti Vokietija iki gruodžio mėn. pateiks naują Europos Komisijos parengto dokumento redakciją.

3.5.

Europos Komisijos pilietinės visuomenės patariamasis organas (Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema) kritikavo daugelį darbotvarkės aspektų ir, jo vertinimu, nepriimtina yra tai, kad:

a)	rengimo proceso metu pilietinės visuomenės subjektai ir valstybės narės su išorės vertinimo išvadomis galėjo susipažinti tik po to, kai darbotvarkė jau buvo paskelbta, todėl negalėjo pateikti preliminarios nuomonės dėl programos projekto;

b)	programoje neatsižvelgiama į pilietinės visuomenės subjektų pasiūlytus prioritetus ir dar labiau mažinama sveikatos ir socialinių intervencinių priemonių reikšmė vykdant kovos su narkotikais politiką, pagal kurią pasiūlos mažinimo priemonėms jau ir taip teikiama neproporcingai daug dėmesio;

c)	į saugumą orientuota darbotvarkės sistema ir žodynu sustiprinamas pasenęs ir stigmatizuojantis požiūris;

d)	nerimą kelia nesubalansuotas veiksmų plano pobūdis ir tikėtinas jo poveikis išteklių paskirstymui, taip pat tai, kad nėra išmatuojamų atskaitomybės rodiklių.

3.6.

Nuomonę formuojančios pilietinės visuomenės organizacijos šioje srityje vieningai kritikavo bendrą projekto dvasią bei atskirus aspektus ir paragino jį iš esmės persvarstyti.

4. Politiniai aspektai

4.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant dešimtąją ES kovos su narkotikais strategiją reikėtų toliau taikyti ir stiprinti techninį požiūrį ir viešąją politiką, kurie sudarė sutarimu pagrįstą ankstesnės ES kovos su narkotikais strategijos pagrindą. Todėl Komitetas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą parengti subalansuotą, integruotą ir įrodymais pagrįstą Europos kovos su narkotikais strategiją. Jis ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos Vyriausybę rengiant naująją kovos su narkotikais strategiją atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

4.2.

EESRK rekomenduoja išlaikyti darbotvarkėje vartojamą kalbą, taip pat profesinę ir mokslinę terminiją ir toliau plėtoti iki šiol pasirinktą strateginį požiūrį, kartu pritaikant darbotvarkę administraciniam naudojimui ir užtikrinant, kad būtų galima nuolat stebėti ir kritiškai vertinti jos įgyvendinimą.

4.3.

ES turėtų gerbti ir ryžtingai ginti pagrindines dabartinėje strategijoje (4) išdėstytas vertybes (5) ir įsipareigoti tai daryti savo strategijos dokumente.

4.4.

Komitetas siūlo dokumente, kuris bus priimtas, aiškiai paminėti tarptautines konvencijas ir politines rekomendacijas, kuriomis grindžiamas jo turinio ir teisinis galiojimas, ir jomis vadovautis (6). EESRK ragina ES sprendimus priimančias institucijas išlaikyti ES lyderystę ir pavyzdinius įsipareigojimus tarptautiniuose kovos su narkotikais politikos forumuose.

4.5.

EESRK mano, kad į naująją darbotvarkę taip pat reikėtų įtraukti svarbiausius ankstesnės strategijos elementus ir toliau juos plėtoti atsižvelgiant į mokslo žinių raidą, prevencijos, gydymo, žalos mažinimo, gydymo būdus ir reabilitacijos procesus.

4.6.

Ankstesnės kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų plano vertinimas parodė, kad nustatant kovos su narkotikais politikos prioritetus ir paskirstant išteklius yra didelis disbalansas ir kad daugiausia dėmesio skiriama baudžiamosios justicijos priemonėms. Sveikatos ir socialinės intervencinės priemonės sudaro tik nedidelę dalį sumos, kurią valstybės narės skiria narkotikų pasiūlos mažinimui. Dėl to kai kuriose šalyse atitinkamos paslaugos buvo nutrauktos arba teikiamos ypač ribotai, o tai kartais turėjo rimtų pasekmių, t. y. padidėjo mirtingumas ir sergamumas. EESRK rekomenduoja naujoje kovos su narkotikais strategijoje ir šios srities naujame (-uose) veiksmų plane (-uose) užtikrinti didesnę narkotikų paklausos mažinimo intervencinių priemonių dalį tiek strateginių priemonių skaičiaus, tiek išteklių paskirstymo požiūriu. Komitetas taip pat tikisi, kad Komisija dės visas pastangas siekdama užtikrinti, kad valstybės narės žymiai pagerintų savo aprėptį ir kokybę.

4.7.

Taip pat turėtų būti sustiprinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) įgaliojimai ir priemonės, o mokslinės išvados tiesiogiai integruotos į sprendimų priėmimo procesą.

4.8.

4.9.

EESRK pabrėžia, kad narkotikų vartojimas yra sudėtingas biopsichosocialinis reiškinys, todėl netinkamos kovos su narkotikais priemonės, pavyzdžiui, vienašališkas narkotikų vartotojų kriminalizavimas, gali padaryti didelę žalą sveikatai ir socialinę žalą ir tik padidinti, o ne išspręsti, visuomenės saugumo problemas. Todėl EESRK rekomenduoja:

a)	Europos Vadovų Tarybai išlaikyti savo ankstesnį požiūrį ir pašalinti kovos su narkotikais darbotvarkę iš saugumo sąjungos dokumentų rinkinio,

b)	užtikrinti, kad su įvairiais problemos aspektais susiję reiškiniams būtų skiriami skirtingi sprendimai,

c)	laikytis plataus pobūdžio požiūrio sprendžiant šių reiškinių problemas,

d)	ir sankcijas ir teisėsaugos veiksmus numatyti tik kraštutiniu atveju, įrodžius, kad negalima veiksmingai pritaikyti kitų intervencinių priemonių.

4.10.

Pastaraisiais dešimtmečiais labai pagerėjo narkotikų paklausos ir rizikos mažinimo intervencinių priemonių stebėsenos ir vertinimo praktika. Siekiant skatinti įrodymais grindžiamą kovos su narkotikais politiką, EESRK rekomenduoja:

užtikrinti, kad naujojoje kovos su narkotikais strategijoje ir veiksmų plane ypatingas dėmesys būtų skiriamas siekiui gerokai išplėsti narkotikų vartotojams skirtų socialinių ir sveikatos paslaugų aprėptį ir pagerinti šių paslaugų kokybę, peržiūrint ankstesniame veiksmų plane jau taikytus rodiklius;

dalyvaujant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA) ir Pilietinės visuomenės forumui narkotikų tema sukurti bendrą sistemą, kuri leistų skirtingose valstybėse narėse nuolat stebėti ir vertinti ES kovos su narkotikais veiksmų plane numatytų intervencinių priemonių aprėpties ir kokybės raidą;

remiantis jau naudojamu paklausos mažinimo modeliu, kuo greičiau nustatyti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pasiūlos mažinimo intervencinių priemonių poveikį ir kokybės standartus, pripažįstant, kad, nors šios intervencijos priemonės gali turėti tiesioginio ir didelio poveikio susijusių asmenų gyvenimo sąlygoms ir asmens laisvėms, jos retai vertinamos remiantis faktiniais įrodymais;

d)	išplėsti EMCDDA įgaliojimus į juos įtraukiant narkotikų politikos poveikio žmogaus teisėms vertinimą, kuris, pavyzdžiui, leis įvertinti neigiamą kriminalizavimo ir institucinės diskriminacijos poveikį pažeidžiamoms grupėms priklausantiems narkotikus vartojantiems asmenims.

4.11.

4.12.

Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi ne tik teikti politines rekomendacijas, bet ir ateityje rasti ir parengti priemonių paskatinti valstybes nares iš esmės suderinti savo požiūrį į kovos su narkotikais politiką.

4.13.

EESRK manymu, taip pat svarbu, kad ES ir jos valstybių narių strateginėse programose būtų pripažįstamos, užtikrinamos ir remiamos novatoriškos mokslu grindžiamos intervencinės priemonės.

4.14.

Atsižvelgdamas į tai, kad socialinėje tikrovėje tiek teisėtos priklausomybės (alkoholis, rūkymas, dauguma elgesio priklausomybių ir kt.), tiek neteisėtos priklausomybės sudaro tarpasmeninę sistemą šeimose ir bendruomenėse, EESRK rekomenduoja Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms šias rizikas nuo šiol vertinti ir valdyti ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusias vienos sistemos sudedamąsias dalis ir vis dažniau siūlyti bendrą intervencinę politiką.

4.15.

Būtinas atviras ir išsamus vertinimas ir diskusijos grindžiamos principu primul nil nocere (pirmiausia nepakenkti) siekiant spręsti neigiamų politikos ir reguliavimo aplinkos padarinių, socialinės stigmatizacijos ir nepagrįsto kriminalizavimo poveikio, socialinės atskirties ir kliūčių gauti gydymą klausimus. EESRK taip pat rekomenduoja atsižvelgti į 32 Jungtinių Tautų agentūrų 2019 m. priimtos bendrosios pozicijos nuodugnų vertinimą (8).

4.16.

ES kovos su narkotikais strategijoje turėtų būti pripažįstamos pagrindinės narkotikų vartotojų teisės gydymo ir priežiūros srityje, kaip ir bet kurios kitos ligos atveju.

4.17.

Valstybių narių biudžeto išteklių skyrimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į pripažintų ir rekomenduojamų paslaugų prieinamumą ir pajėgumą šioje srityje.

4.18.

Siekiant įgyvendinti pagrindinius principus, būtinas aktyvesnis pilietinės visuomenės specialistų dalyvavimas. Todėl reikėtų sustiprinti Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema europinius įgaliojimus ir pilietinės visuomenės specialistų valstybėse narėse dalyvavimą. Šiuo tikslu būtina reguliariai vertinti valstybių narių atvirumą ir norą bendradarbiauti, taip pat jų praktiką įtraukti profesines organizacijas į sprendimų priėmimo procesą.

4.19.

Komitetas mano, kad intervencinės priemonės, kuriomis siekiama mažinti narkotikų pasiūlą, yra svarbios, tačiau pabrėžia, kad jas reikia visada derinti su paklausos mažinimo priemonėmis. Veiksmingos teisėsaugos ir teisminės priemonės yra labai svarbios kovojant su neteisėta prekyba narkotikais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais paaiškėjo, kad vienašališko kriminalizavimo politika daro neigiamą poveikį žmonių ir bendruomenių sveikatai, taip pat narkotikų vartotojų socialinei integracijai.

4.20.

COVID-19 pandemija parodė, kad pažeidžiamos narkotikų vartotojų grupės ypač susiduria su neigiamais epidemiologinės padėties padariniais, dėl kurių gali labai padidėti su narkotikų vartojimu susijusi rizika (mažiau galimybių gauti gydymą, labiau rizikuojama įsigyjant narkotikus, įsigyjami pavojingesni narkotikai, didesnis kriminalizavimo ir stigmatizavimo poveikis, neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai, tolesnis pagrindinių pragyvenimo šaltinių mažėjimas ir kt.). Dėl pandemijos daugelyje šalių labiausiai nukentės ir bus priverstos sumažinti savo pajėgumus būtent tos tarnybos, kurios yra vienintelė šių grupių ir gydymo grandies sąsaja.

Briuselis, 2020 m. gruodžio 3 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) ES pareiškimas 62-ojoje Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje, Vienoje, 2019 m. kovo 14–22 d.„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tvirtai remia Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos baigiamojo dokumento dėl tikrai subalansuotos kovos su narkotikais tarptautinės politikos, kuriame daugiau dėmesio skiriama prevencijai, visuomenės sveikatai ir žmogaus teisėms, praktinį įgyvendinimą, siekiant paspartinti mūsų bendrą įsipareigojimą veiksmingai pagerinti pasaulinę kovos su narkotikais padėtį. […] spręsti narkotikų paklausos mažinimo klausimą naudojant pačias įvairiausias mažinimo priemones: prevenciją, pavojaus ir žalos mažinimą, gydymą ir socialinę integraciją ir reabilitaciją“.

(2) SWD(2020) 150.

(3) https://drogriporter.hu/wp-content/uploads/2018/12/2018_CSF-report_final.pdf

(4) https://www.consilium.europa.eu/media/30727/drugs-strategy-2013_content.pdf

(5) „Ši kovos su narkotikais strategija pirmiausia grindžiama pagrindiniais ES teisės principais ir visais atžvilgiais ja remiamos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, solidarumas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Ja siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės bei kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti narkotikų reiškinio problemą.“

(6) https://www.unodc.org/documents/postungass2016//outcome/V1603301-E.pdf

https://www.unodc.org/documents/ungass2016/Contributions/IO/EU_COMMON_POSITION_ON_UNGASS.pdf

(7) Už tokį patį elgesį vienose šalyse bus patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir griežtai taikomas įstatymas, o kitose – suteikiamos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos; šį skirtingą požiūrį lemia tik narkotikus vartojančio asmens pilietybė ar gyvenamoji vieta. Be to, kai kuriose valstybėse narėse tam tikrų paslaugų teikimas laikomas pagrindinėmis teisėmis, o kitos atmeta šią idėją.

(8) CEB/2018/2, pp 12–14.

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/53

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija)

(COM(2020) 579)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/1139 nuostatos dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros kompetencijos atlikti Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos funkcijas

(COM(2020) 577)

(2021/C 56/07)

Pagrindinis pranešėjas

Dumitru FORNEA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2020 10 26–27 Europos Parlamentas, 2020 10 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Biuro sprendimas	2020 10 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	198 / 21 / 34

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Europos Komisijos, Europos Parlamento ir specializuotų ES institucijų pastangas surasti naujus teisinius ir administracinius sprendimus, kurie galėtų užtikrinti tvarų oro transporto sistemos plėtojimą taip, kad jis būtų naudingas visiems piliečiams, oro erdvės naudotojams ir aplinkai. Visi sutinkame, kad būtina užtikrinti oro eismo saugą, gerinti bendrus veiklos rezultatus, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų (OEV/ONP) išplečiamumą ir atsparumą ir taip pat pritariame Bendro Europos dangaus (BED) tikslui sukurti darnų visos Europos tinklą ir laipsniškai pereiti prie labiau integruotų ir technologiškai modernizuotų OEV/ONP.

1.2.

Europos Komisijos iš dalies pakeistą ir nauja redakcija išdėstytą pasiūlymą dėl Bendro Europos dangaus palankiai įvertino daugelis suinteresuotųjų subjektų ir manoma, kad ji yra būtina norint pasiekti Komisijos iškeltus tikslus, konkrečiai: sumažinti išmetamą CO2 kiekį, užtikrinti, kad būtų mažiau antžeminių vėlavimų (oro uostuose) ir padidinti OEV paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą. Šiems tikslams taip pat pritariama kitose ataskaitose, tokiose kaip 2019 m. Kompetentingų asmenų grupės ataskaita dėl būsimo Bendro Europos dangaus (1).

1.3.

Pateikta nauja iš dalies pakeisto Bendro Europos dangaus pasiūlymo redakcija yra atnaujintas reglamentavimo pagrindas, kuriuo siekiama pirminių Bendro Europos dangaus tikslų – sumažinti išmetamą CO2 kiekį, sumažinti vėlavimų skaičių ir padidinti OEV paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą. Nors Komisijos pasiūlymas yra geresnis už galiojantį reglamentą, tačiau vis dar neaišku, ar projektas yra pakankamas pirminiams OEV tikslams pasiekti. Todėl siūlome inicijuoti diskusiją, kurios metu būtų patikslinta, koks yra naujojo OEV reglamento užmojis.

1.4.

Reikia tiksliau apibrėžti tinklo valdytojo funkciją. Konkrečiai, reikia patikslinti bendrą reglamento taikymo sritį ir jo poveikį oro transporto bendrovių planavimui, pajėgumų valdymui, oro erdvės suskirstymui, aplinkai ir prioritetinių poreikių nustatymui.

1.5.

Priimant svarbius sprendimus turėtų dalyvauti visi aviacijos suinteresuotieji subjektai. Prasmingų konsultacijų principas turi būti įtrauktas į bendrąjį pasiūlymą.

1.6.

Susirūpinimą kelia tai, kad šio pasiūlymo užmojis yra per platus, todėl atskirai nuo šio pasiūlymo reikėtų svarstyti ir kurti aplinkos apsaugos priemones. Rengiant tokias papildomas politikos priemones reikėtų apgalvoti visas susijusias tvarumo užtikrinimo priemones aviacijos srityje, įskaitant tvariųjų aviacinių degalų (TAD) įdiegimą ir integravimą. Šiose diskusijose reikėtų įvertinti rinkliavų moduliavimo efektyvumą skatinant ekologišką oro transporto bendrovių elgesį.

1.7.

Nors pripažįstame, kad OEV sektorius gali prisidėti prie bendro išmetamo CO2 kiekio mažinimo, efektyvus tausus technologijų naudojimas taip pat gali sumažinti aviacijos išmetamą CO2 kiekį. Šis požiūris turėtų būti laikomas priemone dar labiau sumažinti aviacijos pramonės pėdsaką. Pripažįstama, kad tokios technologijos kaip tvarieji aviaciniai degalai gali ženkliai sumažinti išmetamą CO2 kiekį – gerokai daugiau nei galima pasiekti šiuo pasiūlymu.

1.8.

Pasiūlymu neatsižvelgiama į dramatišką COVID-19 poveikį šiam pramonės sektoriui. Konkrečiai pasiūlymu skatinami struktūriniai pokyčiai gali dar labiau suskaidyti sektorių ir prisidėti prie dar didesnio sudėtingumo kaip tik tuo metu, kai šiai pramonės šakai reikia stabilumo, kad ji galėtų atsigauti. Todėl reikia daugiau tyrimų ir svarstymų, kad būtų galima tinkamai įvertinti socialinį ir ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį tiek darbuotojams, tiek paslaugų naudotojams. Be to, pasiūlymo tikslas padidinti OEV sektoriaus pajėgumus prarado savo aktualumą, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai eismas dramatiškai sumažėjo. Dabartiniais Eurokontrolės skaičiavimais, grįžimas į 2019 m. oro eismo lygį galimas 2024 m. (2).

1.9.

Dėl veiklos rezultatų sistemos – veiklos rezultatų įvertinimą atliekant pagal principą „iš viršaus į apačią“ ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai (EASA) vadovaujant reikėtų prasmingai atsižvelgti į vietos sąlygas. Struktūruotas socialinio dialogo procesas, skirtas veiklos rezultatams, privalo atsižvelgti į vietos sąlygas ir veiksnius.

1.10.

Būtina užtikrinti naujos ekonominio reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir išsaugoti aiškų paslaugų reguliavimo ir jų teikimo sričių atskyrimą. Todėl veiklos rezultatų sistemą pakeisti reikėtų taip:

—	Pagrindinės saugumo veiklos rezultatų sritys turėtų būti parengtos tokiu pat lygmeniu kaip ir kitos pagrindinės veiklos rezultatų sritys, nustatant tikslus ir rodiklius pagal ES metrinę sistemą.

—	Vietos lygmeniu reikėtų įvesti privalomus konsultavimosi mechanizmus, kurie leistų užtikrinti pakankamą darbuotojų atstovų dalyvavimą priimant vietos veiklos rezultatų planus.

—	Reikėtų pripažinti skirtingų veiklos rezultatų sričių tarpusavio priklausomybę ir atitinkamai sušvelninti jos poveikį.

1.11.

Reikėtų užtikrinti, kad struktūrinis nacionalinių priežiūros institucijų ir nacionalinių kompetentingų institucijų atskyrimas leistų išvengti didelių interesų konfliktų, kurie galėtų paveikti šios pramonės šakos veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą, darbuotojų gyvenimus ir pramonės šakos saugą. Nacionalinės priežiūros institucijos ir nacionalinės kompetetingos institucijos privalo veikti nepriklausomai nuo bet kokios pramonės šakos, ekonominio, socialinio ar politinio spaudimo, todėl, laikantis valstybių narių standartų, jos turėtų veikti paisydamos viešojo sektoriaus įgaliojimų ribų. Taisyklės, kurios apibrėžia nacionalinių priežiūros institucijų ir nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų atrankos procesus neturėtų prieštarauti įprastiems valstybių narių valstybės tarnautojų atrankos procesams.

1.12.

Funkciniai oro erdvės blokai (FAB), kuriuos šiuo pasiūlymu siekiama išardyti, padėjo sukurti bendrą visų socialinių partnerių kultūrą ir pagerinti veiklos rezultatus.

1.13.

Kalbant apie pagalbinių paslaugų (ryšių, navigacijos ir stebėjimo (RNS), oro navigacijos informacijos (ONI), meteorologijos (MET)) teikimą mums nerimą kelia tai, kad pasiūlymo ketinimai atitinka ankstesnių 1 ir 2 pasiūlymų dėl bendro Europos dangaus (BED 1 ir BED 2) ketinimus privatizuoti ir suskaidyti sektorių – abu ketinimai buvo atmesti, kol vyko procesas nuo pirminio Komisijos pasiūlymo pateikimo iki įvairių tekstų priėmimo. Nors rengiant BED 2 buvo pasiektas kompromisas, dabartinis požiūris nėra subalansuotas, nes yra palankesnis pagalbinių paslaugų atskyrimui ir rinkos principų taikymui. Pasiūlymu reikėtų siekti labiau subalansuoto požiūrio, atsižvelgiant į neigiamas socialines ir ekonomines tokio požiūrio pasekmes, tikslą sukurti veiksmingas ir efektyvias paslaugas ir politinės valios trūkumą, kuris buvo žymus ankstesniuose pasiūlymuose dėl bendro Europos dangaus.

1.14.

Teisėkūros procedūroje rekomenduojama deramai atsižvelgti į kai kuriuos šio pasiūlymo aspektus, visų pirma į bet kokį pasiūlymą, kuriuo siekiama atsieti arba liberalizuoti paslaugų teikimą. Pripažįstama, kad šie veiksniai gali turėti pražūtingą poveikį darbuotojams, todėl į šį procesą būtina įtraukti socialinius partnerius.

2. Bendrosios aplinkybės ir bendrosios pastabos

2.1. Europos Komisijos nurodytas tikslas priimant šį teisėkūros dokumentų rinkinį

Komisija siekia padidinti bendrą Europos oro erdvės organizavimo ir valdymo efektyvumą reformuodama oro eismo paslaugų teikėjų monopolį. Šio dokumento rinkinio reikėjo jau seniai ir BED teisės aktai paskutinį kartą buvo atnaujinti prieš daugiau kaip 10 metų. Buvo atsižvelgta į tai, kaip keitėsi oro eismo valdymo raida ir Europos OEV tinklas turi būti pertvarkytas taip, kad galėtų atlaikyti tiek pastarąjį dešimtmetį vykusį nuolatinį oro eismo augimą, tiek nenumatytus eismo srautų svyravimus, tokius, kokius sukėlė dabartinė COVID-19 pandemija. Tam reikia pokyčių, kurie leistų veiklą vykdyti saugiausiomis, ekonomiškiausiomis, didžiausio skrydžių efektyvumo ir ekologiškiausiomis sąlygomis, taip pat priemonių, kurios prisidėtų prie aviacijos išmetamų teršalų kiekio mažinimo, atitinkamai laikantis Europos žaliojo kurso tikslų. Tai reiškia, kad ir toliau reikės mažinti Europos oro erdvės susiskaidymą, mažinti vėlavimą, didinti saugos standartus ir skrydžių efektyvumą, kad būtų sumažintas aviacijos ekologinis pėdsakas ir reguliuojami mokesčiai, susiję su monopolistiniu paslaugų teikimu.

Skrydžių maršrutų veiksmingumą galima padidinti diegiant naujus skaitmeninių technologijų sprendimus. Tai galima įgyvendinti bendradarbiaujant Europos Sąjungos valstybėms ir pramonės suinteresuotiesiems subjektams ir stiprinant jų tarpusavio pasitikėjimą.

2.2. Visuomenės pritarimas veiklai ir santykis su organizuota pilietine visuomene

2.2.1.

Šiuo BED 2+ pasiūlymu iš dalies keičiamas ankstesnis BED 2+ pasiūlymas, dėl kurio diskusijos užstrigo kilus dvišalių nesutarimų tarp dviejų valstybių narių. Kadangi yra turinio panašumų su ankstesniais BED pasiūlymais, labai tikėtina, kad nepavyks pasiekti politinio konsensuso. Valstybės narės kaip įprastai nuogąstauja dėl politinių motyvų, suverenumo, socialinių ir ekonominių veiksnių, nacionalinės oro erdvės liberalizavimo ir priverstinės privatizacijos. Teisėkūros procedūroje rekomenduojama deramai atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

2.2.2.

Europos Komisija tvirtina, kad į socialinius klausimus buvo atsižvelgta 2013 m. atlikus pirminio pasiūlymo dėl BED 2+ poveikio vertinimą. Šiuo metu atliekamas skrydžių vadovų (ATCO) ir oro eismo saugos elektronikos specialistų (ATSEP) darbo sąlygų tyrimas, į kurį bus atsižvelgta rengiant antrinius teisės aktus, kai jau bus priimtas BED pasiūlymas. Tačiau per tą laiką smarkiai pasikeitė socialinės aplinkybės. ATCO ir ATSEP darbo sąlygų tyrimas skirtas pirmiausia dabartinei situacijai ir socialinių partnerių pateikiama informacija nėra labai pozityvi būsimų scenarijų atžvilgiu.

2.2.3.

Ankstesnėse diskusijose nebuvo atsižvelgta į keletą suinteresuotųjų subjektų iškeltų klausimų. Tarp tų diskusijų paminėtinas apskritojo stalo diskusijų ciklas, po kurio buvo priimta aukšto lygio deklaracija dėl skaitmeninio Europos dangaus, ir dabartinės konsultavimosi priemonės, tokios, kaip OEV sektorinis socialinis dialogas, kompetentingų asmenų grupė ir BED ekspertų grupė dėl žmogiškojo matmens. Atsižvelgiant į tai išlieka nemažai neatlieptų socialinių ir ekonominių nuogąstavimų, susijusių su naujų technologijų įgyvendinimu, ir OEV socialinių partneriai ėmėsi iniciatyvos plėtoti BED socialinio ir žmogiškojo matmens veiksmų gaires.

2.2.4.

Svarbiausi aviacijos srities suinteresuotieji subjektai remia nuolatinį valstybių narių, oro navigacijos paslaugų teikėjų ir tinklo valdytojo bendradarbiavimą. Darbu BED iniciatyvos srityje remiamas toks tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir turėtų būti toliau kuriamos tokios priemonės, kurios galėtų pagerinti veiklos saugą, veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą, be kita ko, suteikiant galimybę dalyvauti darbuotojų mokymo programose, nuo kurių priklauso Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimas.

2.2.5.

Dažnesni valstybių narių karinių oro eismo administracijų darbiniai susitikimai ir nuolatinis civilinių ir karinių oro eismo administracijų dialogas gali padėti užtikrinti veiksmingesnius skrydžių maršrutus tiek ekonominiu, tiek ypač ekologiniu požiūriu, ir naudą keleiviams ir (arba) vartotojams.

2.2.6.

Aplinkosauginio veiksmingumo rodiklio nustatymas turės būti labiau grindžiamas konkrečiais parametrais, o ne pačiomis sąnaudomis. Reikia reformos, kad daugiau svarbos būtų teikiama skrydžių ekologiškumo didinimui, taigi ir paslaugoms, kurias teiks oro navigacijos paslaugų teikėjas ir tinklo valdytojas, taip pat tam, kad oro erdvės naudotojai tinklu naudotųsi kuo efektyviau.

2.3. COVID-19 pandemijos poveikio įvertinimas

2.3.1.

Nuo ekonomikos nuosmukio po COVID-19 krizės pirmiausia nukentėjo aviacijos pramonė. Tarptautiniais vertinimais, į 2019 m. eismo lygį bus grįžta ne anksčiau kaip 2024 m., su sąlyga, kad pirmojoje 2021 m. pusėje bus pradėta sėkmingai naudoti COVID-19 vakcina. Atsižvelgiant į didėjantį spaudimą pramonei susigrąžinti nors kažkokią įprastos veiklos dalį, reikia visapusiškai įvertinti šio pasiūlymo poveikį, atsižvelgiant į didelius jo siūlomus struktūrinius Europos OEV pramonės pokyčius. Pasiūlymas neturėtų trukdyti OEV ar kitiems aviacijos sektoriams atnaujinti įprastos veiklos.

2.3.2.

Pastebėta, kad pasiūlyme nėra atsižvelgta į COVID-19 krizę, o tai tik pabrėžia jau pareikštą susirūpinimą, kad pasiūlymas nedera su veiksniais, su kuriais aviacijos pramonei teks susidurti pasaulyje po COVID-19. Panašu, kad visi pasiūlymo poveikio vertinimai buvo atlikti iki COVID-19, todėl jau tapo nebeaktualūs.

2.3.3.

COVID-19 krizė turėjo dramatišką poveikį darbo jėgai aviacijos sektoriuje, kuriame Europoje darbo jau neteko dešimtys tūkstančių darbuotojų. OEV pramonės pagalbinės funkcijos, tokios kaip RNS, ONI ir MET, gali sukelti tolesnių neigiamų socialinių pasekmių dėl šio pasiūlymo ketinimo atsieti paslaugas. Tai reikia pripažinti, be to, pasiūlymas turėtų atsižvelgti į socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį šiems darbuotojams ir sektoriaus nepastovumą dabartinėmis aplinkybėmis.

2.3.4.

Kadangi šios pramonės šakos ateitis tebėra neaiški, sunku parengti teisės aktus, kurie padėtų veiksmingai išspręsti pasiūlyme iškeltas problemas. Socialinis ir ekonominis krizės poveikis taip pat nėra visiškai aiškus, todėl dar per anksti daryti vertinimus ar išvadas, paremtas dabartinėmis prognozėmis, kurios keičiasi taip greitai, kaip kinta pandemija.

2.4. Rinkos principų taikymas

2.4.1.

Komisija ragina užtikrinti finansinį tvirtumą, tačiau oro navigacijos paslaugų teikėjams (ONPT) gali pasirodyti, kad nauja siūloma institucinė struktūra yra ne mažiau biurokratiška, o naujos numatomos sąnaudos nebūtinai susijusios su darbine veikla. Kitas aspektas, dėl kurio gali kilti klausimų yra apeliacinė institucija, kuri, siūloma jos forma, negali būti visiškai nepriklausoma nuo veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos, net jeigu Komisijos ketinimai šiuo požiūriu yra palyginti aiškūs – pirmiausia norima sukurti instituciją, kuri galėtų spręsti bylas taikant neteisminę procedūrą, kad tai daryti būtų galima ne vien Europos Teisingumo Teisme.

2.4.2.

Kitaip nei kituose pramonės sektoriuose, nepriklausomai nuo komercinio oro eismo paklausos, OEV sektorius privalo palaikyti aukštą veiklos pajėgumų lygį. Šis sektorius ir jo darbuotojai dirbo toliau nepriklausomai nuo pandemijos ir teikė būtinas paslaugas tokiam būtinam eismui kaip oro krovininis transportas, medicininiai ir kariniai skrydžiai.

2.4.3.

Vertinant iš socialinės ir ekonominės perspektyvos nerimaujama, kad rinkos principų taikymas aerodromo eismo paslaugoms gali sukelti darbo jėgos nestabilumą ir sumažinti darbo standartus sektoriuje taip, kaip būtų nenaudinga darbo jėgai ir visai bendruomenei. Tai trukdytų pasiekti didesnio veiklos efektyvumo tikslą, taigi vargu, ar sumažintų paslaugų sąnaudas. Be to, tai gali sumažinti aerodromų, kuriuose teikiamos aerodromo eismo paslaugos, skaičių ir padaryti tiesioginį poveikį saugai tokiuose aerodromuose.

2.4.4.

OEV sektorius tradiciškai pasižymi didele darbo jėgos įtampa, išryškėjusia per ankstesnius bandymus liberalizuoti sektorių. Iš tiesų daugiausia ši įtampa kilo konkrečiai dėl ankstesnių BED pasiūlymų. Gali būti, kad šis pasiūlymas, jeigu bus pateiktas toks, koks yra dabar, sukels dar daugiau socialinių neramumų ir darbo ginčų, atsižvelgiant į jo tikslą pasiekti didesnį pramonės liberalizavimą ir atverti OEV sektorių, o konkrečiai – vadinamąsias pagalbines funkcijas, tolesnei privatizacijai ir suskaidymui.

2.5. Priežiūros institucijos ir paslaugų teikimo atskyrimas

Remiantis BED 1 reglamentu, privaloma atskirti priežiūros ir paslaugų teikimo funkcijas, bent jau funkciniu lygmeniu. Reikėtų pagalvoti apie šį pakeitimą BED 2+, kadangi patirtis, sukaupta per funkcijų atskyrimo procesus, parodė, kad veiklos rezultatus galima išlaikyti tokiame pačiame lygyje kaip ir struktūriškai atskirtame sektoriuje. Atitinkamai būtų pageidautinas didesnis bendros pasiūlymo taikymo srities aiškumas šiuo požiūriu.

2020 m. gruodžio 2 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://www.sesarju.eu/node/3330.

(2) Eurokontrolė, Market Update [10 November 2020]. Pristatė Eamonn Brennan https://www.youtube.com/watch?v=-VSQe97wDmc.

PRIEDAS

Šie nuomonės projekto punktai buvo pakeisti atsižvelgiant į asamblėjoje priimtus pakeitimus, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau ketvirtadalis balsų (DTT 54 straipsnio 4 dalis):

a) 1.14 punktas

1.14.

Teisėkūros procedūroje rekomenduojama deramai atsižvelgti į kai kuriuos Dėl kai kurių šio pasiūlymo aspektus aspektų reikėtų atlikti socialinio poveikio vertinimą, visų pirma į bet kokį pasiūlymą dėl bet kokio pasiūlymo, kuriuo siekiama atsieti arba liberalizuoti paslaugų teikimą. Pripažįstama, kad šie veiksniai gali turėti pražūtingą poveikį darbuotojams, todėl į šį procesą būtina įtraukti socialinius partnerius.

Balsavimo rezultatai

Už	119
Prieš	104
Susilaikė	26

b) 2.2.1 punktas

2.2.1.

Šiuo BED 2+ pasiūlymu iš dalies keičiamas ankstesnis BED 2+ pasiūlymas, dėl kurio diskusijos užstrigo kilus dvišalių nesutarimų tarp dviejų valstybių narių. Kadangi yra turinio panašumų su ankstesniais BED pasiūlymais, labai tikėtina, kad nepavyks pasiekti politinio konsensuso. Valstybės narės kaip įprastai nuogąstauja dėl politinių motyvų, suverenumo, socialinių ir ekonominių veiksnių, nacionalinės oro erdvės liberalizavimo ir priverstinės privatizacijos. Išsamus poveikio vertinimas padėtų nustatyti ir sušvelninti šiuos nuogąstavimus. Teisėkūros procedūroje rekomenduojama deramai atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

Balsavimo rezultatai

Už	113
Prieš	113
Susilaikė	23

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnį, kadangi balsai pasiskirstė po lygiai (surinktas vienodas balsų „už“ ir „prieš“ skaičius), pirmininko balsas už pakeitimą buvo lemiamas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 56

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. vasario 16d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	556-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2020 12 2–2020 12 3
2021/C 56/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje (kodifikuota redakcija) (COM(2020) 323 final – 2020/0145 (COD))	43
2021/C 56/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais darbotvarkė ir veiksmų planas(COM(2020) 606 final)	47
2021/C 56/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija) (COM(2020) 579) ir Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/1139 nuostatos dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros kompetencijos atlikti Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos funkcijas (COM(2020) 577)	53
2021/C 56/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 520/2007 (COM(2020) 308 final – 2020/0139 (COD))	59
2021/C 56/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomų su pridėtinės vertės mokesčiu susijusių laikinųjų priemonių, taikomų vakcinoms nuo COVID-19 ir in vitro diagnostikos medicinos priemonėms, keičiama Tarybos direktyva 2006/112/EB (COM(2020) 688 final – 2020/0311 (CNS))	61
2021/C 56/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Komisija įgaliojama balsuoti už Europos investicijų fondo kapitalo padidinimą (COM(2020) 774 final – 2020/0343 (COD))	62
2021/C 56/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (COM(2020) 0571 – 2020/0262 (COD))	63
2021/C 56/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų geležinkelių saugos ir susisiekimo aspektų, susijusių su tarpvalstybine infrastruktūra, jungiančia Sąjungą ir Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurį (COM(2020) 782 final – 2020/0347 (COD))	64

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	556-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2020 12 2–2020 12 3
2021/C 56/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas (nuomonė savo iniciatyva)	1
2021/C 56/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Pramonės perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos: reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo (tiriamoji nuomonė)	10
2021/C 56/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl valstybės tarnybų principų demokratinės tvarkos stabilumui užtikrinti (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos prašymu)	29
2021/C 56/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Būtinybė užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų teises balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (papildoma nuomonė savo iniciatyva)	36

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 7 23 Europos Sąjungos Taryba, 2020 10 15
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 3
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	242 / 2/ 5

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 7 23 Taryba, 2020 7 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 12
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	228 / 0 / 9

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 2020 11 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	195 / 0 / 3

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2020 11 26 Europos Sąjungos Taryba, 2020 11 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 1 / 8

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2020 10 21 Europos Parlamentas, 2020 10 5
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	224 / 0 / 6

Pamatinis dokumentas	Europos Sąjungos Taryba, 2020 12 2
	Europos Parlamentas, 2020 12 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210 / 1 / 4