Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl dokumento „Naujas naratyvas Europai. EESRK rezoliucijos dėl Konferencijos dėl Europos ateities projektas“

(2021/C 286/01)

Pranešėjai

Stefano MALLIA (I grupė) Oliver RÖPKE (II grupė) Séamus BOLAND (III grupė)

2021 m. balandžio 27–28 d. plenarinėje sesijoje (balandžio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 226 nariams balsavus už, vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1.1.

Konferencija dėl Europos ateities (toliau – Konferencija) suteikia Europai išskirtinę galimybę vėl užmegzti ryšį su Europos piliečiais ir juos paskatinti dalyvauti, be kita ko, pasitelkiant pilietinės visuomenės subjektus, kad piliečiai galėtų prasmingai išsakyti nuomonę dėl savo bendros ateities. Atėjo laikas įvykdyti ES sutarties 11 straipsnyje duotą pažadą suteikti galimybę piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms skelbti savo nuomonę apie visas ES veikimo sritis ir viešai ja keistis, taip pat palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad Konferencijos sėkmė taip pat priklausys nuo gebėjimo pristatyti naują, kasdienio gyvenimo realijomis grindžiamą Europos naratyvą, už kurį Europos piliečiai jaustų atsakomybę. Toks naratyvas būtų daugiau nei laimėjimų sąrašas; jis veikiau taptų konkrečiu racionaliu ir emociniu ES ryšiu su savo piliečiais. Strateginės temos turėtų būti išdėstytos žvelgiant iš bendros perspektyvos, siekiant išvengti Europos „à la carte“. Tikslas – iš naujo atrasti ir atnaujinti labai reikalingą bendromis vertybėmis grindžiamą bendruomenės jausmą, suteikiant naują europinį postūmį dabartiniams iš būsimiems iššūkiams atremti.

1.3.

EESRK turi gilius ryšius su visomis visuomenės grupėmis (darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, plačiąja pilietine visuomene) visose valstybėse narėse; todėl Komitetas, turėdamas reikiamus tinklus, turi daugiausia galimybių paskatinti dalyvauti organizuotą pilietinę visuomenę. Tai neginčijama jo praktinė patirtis ir „raison d’être“. Nepaprastai svarbu, kad EESRK nuolat dalyvautų visame Konferencijos procese ir vykdomojoje valdyboje.

1.4.

EESRK privalo visapusiškai dalyvauti Konferencijos valdyme; Komitetas yra pasiryžęs, remdamasis savo naratyvu ir ateinančių dešimtmečių ES vizija, pateikti tvirtus ir aiškius pasiūlymus. Komitetas dar kartą pabrėžia savo tvirtą įsitikinimą, kad Konferencijoje turi būti pateikti pasiūlymai ir sprendimai, kurie ES piliečiams duotų realių apčiuopiamų rezultatų. Todėl labai svarbu, kad Konferencija pasiektų konkrečią ir įvertinamą pažangą, o ne tik paskatintų neįpareigojančias ir niekur nevedančias diskusijas su piliečiais. Todėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus pasiūlymas į 2022 m. Komisijos darbo programą įtraukti Konferencijos išvadas rodo tinkamą kryptį. Tai yra esminis aspektas, kuriuo grindžiamas viso šio politinio proceso patikimumas ir užmojai.

1.5.

Konferencijos valdymas turėtų nustatyti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo aprėptį ir tikslą ir tai turėtų būti nurodyta nuo pat pradžių. Dalyvavimo priemonių tikslo supratimas taip pat gali padėti suderinti siekius su turimais ištekliais tiek procesų struktūros, tiek biudžeto požiūriu. Be abejonės, Konferencijos valdymas turės apimti įvairias dalyvavimo formas ir būdus, priklausomai nuo etapo ir lygmens kiekvienu momentu, ir reikės rasti būdus pasiekti tuos europiečius, kuriems trūksta motyvacijos dalyvauti. Politikai ir institucijos privalo atsižvelgti į piliečių ir pilietinės visuomenės indėlį arba jis turi atsispindėti sprendimuose, kitu atveju jų pasitikėjimas greičiausiai sumažės. Reikia vengti pernelyg didelių lūkesčių. Grįžtamojo ryšio mechanizmu bus užtikrinama, kad Konferencijos renginiuose išsakytos idėjos virstų konkrečiomis rekomendacijomis dėl ES veiksmų.

1.6.

Kadangi Konferencijos laikotarpis yra trumpas, visiems dalyviams teks susidurti su tam tikrais apribojimais. Todėl Konferencija turėtų būti laikoma atspirties tašku nuolatiniam didesnio Europos piliečių skatinimo dalyvauti procesui, paremtam šiuo pradiniu laikotarpiu. Reikėtų pasinaudoti šia galimybe pakeisti paradigmą ir užmojo lygį įvairių sričių politikoje, įskaitant ekonomikos, socialinę ir aplinkos politiką.

1.7.

Visi dalyviai turi tęsti darbą, susijusį su Konferencijos svarstymais, ir į juos žvelgti atvirai, nedarant jokių išankstinių išvadų dėl tolesnių žingsnių, įvertinant visas galimybes. Šiuo požiūriu pastaraisiais metais buvo paskelbta keletas ES iniciatyvų ir priemonių, kurias dabar reikės įgyvendinti. Reikėtų skatinti nuolatinę įgyvendinimo stebėseną, taip pat atnaujinti informaciją apie pažangą ES lygmeniu dėl priimtų sprendimų ir turimų priemonių.

2.   Naujasis naratyvas Europai. Europa – puiki vieta gyventi ir klestėti

2.1.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK siūlo naują naratyvą Europai, susiejantį Europos tolimą ir neseną praeitį su dabartimi ir pateikiantį ateities, kuri kuriama bendradarbiaujant per sienas, viziją, stiprinančią Europos žmonių ryšius ir grindžiamą solidarumo, socialinio teisingumo, kartų bendradarbiavimo, lyčių lygybės, tvaraus klestėjimo vertybėmis ir teisinga žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Būtina panaudoti visuomenės paramą šioms vertybėms, kad būtų galima naujai apmąstyti augimo ir valdymo modeliu, pereinant prie tvarumo, kuriant lygesnę visuomenę ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į atstatymo ir atsigavimo procesus. Mūsų piliečiams reikia tokios Europos, kuri: — pripažintų, kad pilietinė visuomenė yra bendros gerovės sergėtoja ir būtina bendrų Europos problemų sprendimams nustatyti, — daugiausia dėmesio skirtų teisingam ir tvariam atsigavimui po COVID-19 krizių, sudarant sąlygas kurti įtraukesnę visuomenę ir siekti ilgalaikio konkurencingumo, visapusiškai atsižvelgiant į tarpusavyje susijusias socialines, ekonomines, demokratines, demografines ir klimato krizes ES valstybėse narėse, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos būtinybę, taip pat ilgalaikius struktūrinius pokyčius, kuriuos paskatino pandemija. Europos ekonomika turi būti visapusiškai remiama, kad susigrąžintų prarastas pozicijas, atsižvelgiant į poreikį siekti didesnės konvergencijos, didesnės sanglaudos, socialinės apsaugos, didesnių investicijų į viešąsias paslaugas, darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir skurdo mažinimo, — remtų ekonomikos ir socialinį atsigavimą, verslumą, teisingą pertvarką, kokybiškų darbo vietų kūrimą, švietimą ir įgūdžių įgijimą, inovacijas, investicijas į infrastruktūrą ir socialines investicijas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skaitmeninimą, bendrosios rinkos sukūrimą ir ekonominę bei monetarinę integraciją, — gintų visus savo piliečius, įskaitant labiausiai marginalizuotus, saugotų jų sveikatą, saugą ir gerovę, aplinką ir biologinę įvairovę, — gerbtų ir skatintų įvairovę, lyčių lygybę, pagrindines teises, demokratiją, socialinį dialogą ir įtraukų valdymą, — siektų taikos, saugumo ir pažangos pasaulyje pasitelkdama daugiašališkumą, skatindama demokratiją ir teisinės valstybės principą, žmogaus teises, socialinį dialogą, darnaus vystymosi tikslus (DVT), diplomatiją ir atvirą, sąžiningą ir tvarią prekybą.

2.2.

EESRK vieningai pripažįsta, kad dvejopa – žalioji ir skaitmeninė pertvarka – yra itin svarbi siekiant stiprinti tvarų Europos konkurencingumą, solidarumą ir atsparumą, padėsiančius įveikti būsimas krizes. COVID-19 pandemija yra didžiausia krizė, su kuria ES susidūrė nuo savo sukūrimo. Dėl pandemijos sustiprėjo poreikis ES gebėti pateikti tvirtus ir nuoseklius sprendimus ES politiniam, sveikatos, ekonominiam ir socialiniam matmenims pagerinti. Ši Konferencija suteikia ES išskirtinę galimybę pasiekti šį rezultatą. COVID-19 poveikis mūsų piliečiams, visuomenėms ir ekonomikoms parodė, kad reikia bendro europinio požiūrio. Pandemija įrodė, kad yra rimtų argumentų veikti kartu, tačiau kartu ji atskleidė Europos silpnąsias vietas, kurios išryškėja sprendžiant tokias esmines problemas. Nesibaigiančios krizės laikais ES turės stiprinti savo gebėjimą įveikti krizes, kad būtų pasiekti rezultatai, kurių nori ir nusipelno Europos piliečiai.

2.3.

Ši krizė taip pat aiškiai parodė, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad įmonės, darbuotojai, taip pat skurdą ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės būtų tinkamai apsaugoti nuo pastarojo meto ir būsimų iššūkių poveikio. COVID-19 taip pat aiškiai parodė, kad reikia remti tvarų konkurencingumą ir visoje ES didinti investicijas į kokybiškas sveikatos priežiūros, priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas. Bus labai svarbu dar labiau gerinti sveikatos klausimų koordinavimą ES lygmeniu, geriau kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir stiprinti ES sveikatos sistemas.

2.4.

ES gali remtis svarbiais privalumais, pavyzdžiui, vidaus rinka, kuri yra viena didžiausių rinkų pasaulyje, pagrindinėmis neginčijamomis vertybėmis (1), kurios yra neatskiriama Europos visuomenės ir demokratijos dalis, ir solidarumu, kaip matyti iš plataus užmojo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuriai reikalingas veiksmingas nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimas. Pagrindinis ES tikslas turi būti stiprinti mūsų socialinės rinkos ekonomikos modelį, pagal kurį yra derinama tvari ir konkurencinga ekonomika ir gerai išplėtota socialinė politika. Todėl Europos žaliojo kurso, kurį EESRK palankiai įvertino nuo pat pradžių, įgyvendinimas yra žingsnis į priekį. Žaliasis kursas yra nauja Europos augimo strategija, kurios pagrindas – gerovė, tvarumas ir socialinis teisingumas. Teisingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui gyvenimo būdo, kokybiškų darbo vietų skatinimas ir tvaraus verslumo bei inovacijų, įskaitant žiedinę ekonomiką ir socialinę ekonomiką, skatinimas bus itin svarbūs klestinčiai Europai.

2.5.

Tačiau ES susiduria su dideliais iššūkiais: dėl pandemijos nelygybė tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse dar labiau padidės. Todėl svarbu atsižvelgti į abi medalio puses: toliau stiprinti tvarų Europos ekonomikos ir visų dydžių įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą. Kita vertus, Europa turėtų dėti daugiau pastangų konkrečiai įgyvendindama savo socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje.

2.6.

Siekdama apsaugoti savo vertybes ir įgyvendinti prioritetus, ES taip pat turi atlikti teigiamą vaidmenį tarptautinėje ekonomikoje. Pasaulyje, kuriam būdinga didelė konkurencija ir nesutarimai ne tik ekonominiu, bet ir politiniu lygmeniu, ES turi tapti pasaulinio masto veikėja, galinčia veiksmingiau ginti savo interesus ir vertybes. Atviras strateginis savarankiškumas siekiant išlaikyti ES gebėjimą veikti pagrindinėse ekonomikos srityse turi būti derinamas su noru bendradarbiauti siekiant spręsti bendrus iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, ir stiprinti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą.

2.7.

Pandemija pabrėžė stiprios ir atsparios Europos pramoninės bazės svarbą. Europa turi turėti plataus užmojo pramonės politiką, kuri skatintų dvejopą pertvarką (skaitmeninimą ir tvarumą), kartu didintų Europos konkurencingumą pasaulyje. Naujoji pramonės politika, apimanti įvairias politikos sritis (įskaitant prekybą, įgūdžius, investicijas, mokslinius tyrimus ir energetiką), turi nuolat numatyti būsimus pagrindinius ekonomikos sektorius ir pokyčius skatinančius veiksnius ir sukurti tinkamas pagrindines sąlygas, įskaitant būtinus įgūdžius, kad Europos pramonė galėtų ir toliau pirmauti pasaulyje technologijų ir inovacijų srityje ir kurti kokybiškas darbo vietas bei tvarų augimą Europoje. Tolygiai skatindama konkurencingumą, tvarumą ir socialinį teisingumą Europa užtikrins savo socialinio ir ekonominio modelio ateitį.

2.8.

Labai svarbu, kad ES pasinaudotų šia galimybe modernizuodama ir pertvarkydama savo pramonės sektorius ir tiekimo grandines, kad jos išliktų konkurencingos mažiau teršalų išmetančiame pasaulyje. Sprendžiant su ilgalaike transformacija susijusius uždavinius, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai šiose šalyse ir regionuose turi numatyti pokyčius ir aktyviai valdyti pertvarką. Socialinis dialogas, darbuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas atlieka svarbų vaidmenį perspektyviai valdant pereinamuosius procesus. Tai bus nepaprastai svarbu Europai, nes ji klestės tik tada, kai ekonomikos gaivinimo ir kitose būsimos politikos srityse didžiausias dėmesys bus skiriamas įmonėms ir darbuotojams. Konkurencingumas ir įtrauktis turi būti neatsiejami: ekonominiu požiūriu geriausius rezultatus yra pasiekusios tos valstybės narės, kuriose taikomi aukščiausi socialiniai standartai, o ne atvirkščiai.

3.   EESRK vaidmuo

3.1.

Stiprinant paties EESRK vaidmenį, reikia įrodyti jo, kaip patariamojo organo, svarbą ir pridėtinę vertę, grindžiamą jo išskirtiniu vaidmeniu mažinant atotrūkį, pirmiausia, tarp politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės, antra, tarp skirtingų pilietinės visuomenės veikėjų, ir galiausiai, tarp nacionalinio ir Europos lygmens veikėjų. Visų pirma reikia pradėti tarpvalstybines diskusijas, kurios tarpusavyje susietų valstybių narių lygmeniu vykstančias Europos diskusijas.

3.2.

EESRK pozicija turėtų būti tikrų diskusijų, kurios prasidėtų pilietinės visuomenės atstovų indėliu ir vyktų pagal principą „iš apačios į viršų“, rezultatas. Tik šis metodas užtikrina, kad bus atsižvelgta į visus požiūrius ir bus pasiekta aiškių ir veiksmingų rezultatų.

3.3.

Būtina užmegzti bendradarbiavimą su Regionų komitetu (RK) ir kartu organizuoti „Going Local“ misijas visapusiškai atsižvelgiant į skirtingas, bet viena kitą papildančias abiejų institucijų kompetencijos sritis.

3.4.

EESRK raginamas per Konferencijos plenarinę sesiją ir pasitelkiant savo stebėtojus Vykdomojoje valdyboje veikti institucinio tarpininko statusu tarp Konferencijos ir pilietinei visuomenei atstovaujančių nacionalinių organizacijų.

3.5.

EESRK įsteigta ad hoc grupė parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama šių tikslų: — gerinti pilietinės visuomenės veikėjų įtraukimo ir ryšių su jais būdus, visų pirma bendradarbiaujant su EESRK organizacijomis vietoje ir skatinant jų veiklą, — didinti ir stiprinti paties EESRK vaidmenį ir įtaką, — struktūriškai prisidėti prie ES politikos formavimo teikiant atitinkamus pilietinės visuomenės pasiūlymus Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai apie tai, kaip pagerinti ES veikimą ir EESRK darbą teisėkūros procese.

3.6.

EESRK plenarinių sesijų metu, dalyvaujant Europos Parlamento nariams, RK nariams, Komisijos nariams ir Tarybos ministrams, informuoti apie valstybėse narėse ir Konferencijoje vykstančias diskusijas ir dialogus.

4.   Išvados

Ateitis, kurios norime: pagrindinis vaidmuo tenka pilietinei visuomenei

4.1.

EESRK mano, kad Europos Sąjungai reikia tvirto ir bendro naratyvo. Šiuo požiūriu Europa turėtų būti laikoma 1) bendrų pagrindinių vertybių, tokių kaip laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, sergėtoja; 2) tvarumo, atviros ir sąžiningos prekybos bei daugiašališkumo skatintoja tarptautinėje arenoje; 3) unikalaus ekonominio ir socialinio modelio, grindžiamo sąžininga konkurencija ir solidarumu vidaus sienų neturinčioje erdvėje, prieglobsčiu; 4) tvaraus klestėjimo varikliu; visa ko pagrindą turi sudaryti stipri Europos pilietinė visuomenė.

4.2.

Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti priemone, kuria galėtume pasiekti ilgalaikių pokyčių ES, įskaitant aktyvesnį ir prasmingesnį piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos viešojoje erdvėje. Pirmasis pilietinės visuomenės žingsnis šiame procese būtų partnerystės, glaudus bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, dalijimasis gerąja patirtimi ir bendro sutarimo siekimas.

4.3.

Pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbios ieškant šiandienos problemų sprendimo būdų. EESRK ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas pripažinti svarbų organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant pasitikėjimą, formuojant viešąsias nuomones ir skatinant pokyčius. Taip pat būtina, kad ES remtų pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį propaguojant ir ginant Europos vertybes, demokratiją, pagrindines teises ir teisinę valstybę, kovojant su liberalizmo mažėjimu, populizmu ir pilietinės erdvės nykimu.

4.4.

Siekiant ES atsinaujinimo ir socialinio bei ekonominio pertvarkymo, labai svarbu užtikrinti, kad visos visuomenės grupės būtų veiksmingai įtrauktos į bendrą ES politikos krypčių, visų pirma nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir būsimų nacionalinių reformų programų, kūrimą, dalyvavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, pasitelkiant esamas konsultacijų struktūras, pavyzdžiui, Europos semestro procesą, ir aiškiai pripažįstant pilietinę visuomenę svarbia šios politikos įgyvendinimo partnere ir naudos gavėja.

4.5.

Norint įsivaizduoti ir kurti atsparias, įtraukias, lygiateises ir tvarias visuomenes, reikės iniciatyvų „iš apačios į viršų“, kurios apimtų ne tik BVP, bet ir naujas gerovės ir vystymosi apibrėžtis ir investicijas į socialines inovacijas, kartu atsižvelgiant į piliečių nuomones ir teises. Be to, būtina, kad per pandemiją nustatyti teisių apribojimai nebūtų toliau taikomi COVID-19 pasibaigus.

4.6.

Galiausiai, EESRK taip pat labai svarbu nuolat vertinti siūlomas priemones ir politikos veiksmus. EESRK svariai prisidės prie šio proceso, remdamasis patirtimi ir žiniomis, kurias Komitetas sukaupė dalyvaudamas dialoge su visos visuomenės piliečiais visose ES valstybėse narėse.

---

(1)  ES sutarties 2 straipsnis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl dokumento „Bendradarbiavimas su Europos pilietine visuomene mūsų tvarios ateities labui. EESRK indėlis į Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą“

(2021/C 286/02)

Pranešėjai:

Stefano MALLIA (I grupė) Oliver RÖPKE (II grupė) Séamus BOLAND (III grupė)

2021 m. balandžio 27–28 d. plenarinėje sesijoje (balandžio 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 225 narių balsavus už, 1 prieš ir 6 susilaikius.

2021 m. gegužės 7 d. Porte įvyksiantis socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas ES suteikia unikalią galimybę Europos projekte didžiausią dėmesį skirti piliečiams. Tai galimybė parodyti, kad ES ir valstybės narės veikia kartu su savo piliečiais ir jų gerovės labui, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Tai Europos siekių sukurti tvarią, inovatyvią, konkurencingą ir darnią visuomenę, kuriais ES vadovausis iki 2030 m. ir vėliau ir kurie jai padės įveikti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkius bei jais pasinaudoti, kulminacija. Aukščiausiojo lygio susitikimo metu taip pat turėtų būti išreikšta parama mūsų ekonomikai ir visuomenei, kad būtų pasiektas tvarumas, suteikiant vienodą svorį ekonominiams, socialiniams ir aplinkos aspektams.

COVID-19 pandemija dar labiau paskatino laikytis požiūrio, pagal kurį vienodai dėmesio skiriama socialiniams ir ekonominiams mūsų visuomenių ir ekonomikų aspektams. Visuomenė COVID-19 išgyveno kaip pandemiją, kurioje labiausiai nukentėjo žmogus, tad Europai lėtai pradedant socialinio ir ekonominio atkūrimo darbus ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, žmonės ir bendruomenės turi ir toliau tvirtai išlikti dėmesio centre. Šiuo atžvilgiu negalėjo būti tinkamesnio laiko Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planui.

Porto deklaracija turėtų įtraukti visus institucinius, ekonominius ir socialinius subjektus į veiksmų plano, grindžiamo pilietiniu ir socialiniu dialogu, įgyvendinimą. Tai svarbus momentas Europai imtis esminių tolesnių veiksmų siekiant gyvybingos ir tvarios sąjungos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina valstybes nares ir Europos institucijas imtis šių veiksmų:

1.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas turi tapti veiksminga priemone, kad visi subjektai galėtų bendradarbiauti ir kurti lygesnes, tvaresnes, įtraukesnes ir atsparesnes Europos visuomenes. Visa EESRK atstovaujama pilietinė visuomenė labai prisideda prie to, kad šis procesas būtų sėkmingas. Visi piliečiai, įskaitant neįgaliuosius, etnines ir mažumų grupes, labiausiai pažeidžiamus ir marginalizuotus gyventojus, turi turėti galimybę, aktyviai įsitraukiant Europos pilietinei visuomenei, dalyvauti kuriant Europos socialinių teisių ramsčio viziją ir ją įgyvendinant ateityje, susitapatinti su ja ir joje pasisemti vilties. Ypač reikėtų pripažinti ir remti socialinę ekonomiką, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį reaguojant į nepatenkintus socialinius poreikius, mažinant skurdą ir nelygybę;

2.

lygesnė, tvaresnė, įtraukesnė ir atsparesnė Europos visuomenė bus įmanoma tik ryžtingai įsitraukus pilietinei visuomenei ir užmezgus veiksmingą dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Nepaprastai svarbu įvertinti pilietinės visuomenės poveikį ir apie jį informuoti, atkreipti dėmesį į jos teigiamą poveikį ir sukurti palankią teisinę aplinką bei politikos priemonių derinį;

3.

norint įsivaizduoti ir kurti atsparias, įtraukias, lygiateises ir tvarias visuomenes, reikės iniciatyvų „iš apačios į viršų“, kurios apimtų ne tik BVP, bet ir naujas gerovės ir vystymosi apibrėžtis ir investicijas į socialines inovacijas, kartu atsižvelgiant į piliečių nuomones ir teises. Be to, būtina, kad per pandemiją nustatyti teisių apribojimai nebūtų toliau taikomi COVID-19 pasibaigus;

4.

Europa turi išlikti vieninga ir toliau veikti solidariai, palaikoma pilietinio ir socialinio dialogo kultūros, kaip pandemijos metu. Europos socialinių teisių ramsčiu remiama socialinė rinkos ekonomika, jos socialinis modelis plėtojamas ir pritaikomas prie ateities pokyčių. Siekiant didinti socialinį atsparumą ir tvarumą, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas turi užtikrinti visuotinę gerovę ir įtraukią darbo rinką, kurioje draudžiama diskriminacija, darbo vietos yra stabilios ir už darbą yra gerai mokama;

5.

pasibaigus pandemijai, institucijos ir socialiniai partneriai, pasitelkdami socialinį dialogą, turi rasti sprendimų, kuriais būtų didinamas mūsų ekonomikų socialinis atsparumas, laikantis naujo ir atviro požiūrio į pokyčius, kartu siekiant būtiniausių apsaugos standartų ir lygių galimybių, ypatingą dėmesį skiriant darbo užmokesčio adekvatumui, diskriminacijai dėl lyties, paramai jauniems darbuotojams ir mažų garantijų darbuotojų bei migrantų apsaugai;

6.

vienas iš pagrindinių ekonominių ir socialinių iššūkių Europoje yra skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir užimtumą (įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir jaunimą, moteris, toliau nuo darbo rinkos esančius asmenis, neaktyvius asmenis) ir mažinti nedarbą, ypač jaunų žmonių, taip pat stiprinti moterų padėtį darbo rinkoje. Tam svarbu užtikrinti konkurencingą investicijų bazę;

7.

konkurencingumas ir didesnis įgūdžiais ir žiniomis grindžiamas našumas yra patikimas būdas išsaugoti Europos visuomenės gerovę. Ekonomikos augimas ir gerai veikianti vidaus rinka yra svarbūs ES socialinio aspekto stiprinimo veiksniai. Turime stiprinti savo Europos socialinės rinkos ekonomikos sistemos privalumus ir šalinti spragas, taip pritaikydami ją būsimiems iššūkiams;

8.

visa mūsų ekonomika ir visuomenė turi būti pasirengusios išnaudoti skaitmeninimo ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes. Tam yra būtina išankstinė sąlyga – noras ir gebėjimas imtis struktūrinių pokyčių darbo rinkos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokymo ar mokesčių srityje. Tai reiškia, kad valstybės narės iš tiesų prisiima atsakomybę už reformas, koordinuojamas ir remiamas ES lygmens sistemomis ir veiksmais, pavyzdžiui, Europos semestru. Tai labai svarbu skatinant įmones investuoti Europoje;

9.

visuomenės senėjimo ir mažėjančios darbo jėgos tendencijų derinys reiškia, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių bus ekonomiškai priklausomi, jei nepavyks padidinti darbo jėgos pasitelkiant įtraukesnes darbo rinkas, suaktyvinant ir tas grupes, kurios šiuo metu į darbo rinką nepatenka, arba joje nepakankamai atstovaujamos. Reikia imtis veiksmų siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria valstybių narių socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemos. Demografiniai pokyčiai taip pat reikš, kad mums reikės pritaikomų ir lanksčių nacionalinių švietimo sistemų, darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų. Šie iššūkiai nebūtinai reiškia problemas, tai veikiau galimybės pasiekti teigiamų rezultatų;

10.

veiksmų planas turėtų būti grindžiamas konkrečiais ir įgyvendinamais tikslais, o veiksmai turėtų būti išmatuojami ir stebimi stebėsenos sistemomis, dėl kurių bendrai susitaria atitinkami suinteresuotieji subjektai ir kurios apima socialinius, aplinkos ir ekonominius kriterijus. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlytus pagrindinius tikslus ir ragina valstybes nares nebijoti plačių užmojų nustatant savo siekius, kad visos valstybės narės faktiškai prisidėtų prie Europos tikslų įgyvendinimo;

11.

Europai pereinant nuo reagavimo į krizę prie atsigavimo, socialinis dialogas, darbuotojų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas atitinkamais kanalais atlieka svarbų vaidmenį formuojant ekonomikos pertvarką ir skatinant inovacijas darbo vietoje, visų pirma atsižvelgiant į vykstančią dvejopą pertvarką ir pokyčius darbo rinkoje;

12.

Europos socialinių teisių ramstis nepakankamai atsižvelgia į COVID-19 krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį Europos sveikatos sistemoms. Pandemija aiškiai parodė, kad sveikata gali turėti tiesioginį poveikį ekonominiam ir socialiniam stabilumui net ir Europos Sąjungoje. Įgyvendindamos Europos socialinių teisių ramstį, valstybės narės turi daugiau ir tvariai investuoti į viešųjų sveikatos paslaugų ir infrastruktūros atnaujinimą, taip pat gerinti visuomenės sveikatos koordinavimą valstybėse narėse ir tarp jų;

13.

visi suinteresuotieji subjektai labai tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus tvirtai įsipareigota išlaikyti ir plėtoti Europos socialinį modelį, grindžiamą teisių ir pareigų pusiausvyra. Raginame valstybes nares ir Europos institucijas parodyti užmojį ir ryžtą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Laisvųjų profesijų 4.0“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 286/03)

Pranešėjas

Rudolf KOLBE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	233 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Jau dabar laisvųjų profesijų darbuotojai savo užsakovų naudai ne tik plačiu mastu ir sėkmingai naudoja skaitmenines ir dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamas taikomąsias programas, bet ir yra pagrindiniai jų technologinės plėtros dalyviai, pavyzdžiui, inžinerijos srityje. Ateityje jie taip pat turės aktyviai dalyvauti tobulinant ir tvirtinant taikomąsias programas, siekiant užtikrinti, kad jas būtų galima taikyti praktiškai ir jos veiktų efektyviai.

1.2.

Nereikėtų manyti, kad skaitmeninės taikomosios programos konkuruoja su laisvųjų profesijų paslaugomis ar jas pakeičia. Taikomosios programos veikiau yra pagalbinės priemonės, kurias naudojant jau šiuo metu teikiamos kokybiškesnės ir įvairesnės laisvųjų profesijų paslaugos.

1.3.

Gindami savo klientų, pacientų ir užsakovų interesus, laisvųjų profesijų darbuotojai turi galėti atpažinti ir įvertinti grėsmes, kurios kyla naudojant skaitmenines technologijas. Tai susiję su ypatingu pasitikėjimu, kuris yra pagrindinis tokių santykių aspektas ir išliks tuo atveju, kai paslaugos bus teikiamos skaitmeniniu būdu.

1.4.

Kalbant apie skaitmenines taikomąsias programas, pacientai, klientai ir užsakovai turi galėti pasitikėti tuo, kad laisvųjų profesijų darbuotojai paslaugas teikia atsakingai, kompetentingai ir nėra saistomi išorės interesų. Būtina tam sąlyga – tinkamos profesinės veiklos taisyklės, kurios būtų pritaikytos prie skaitmeninių pokyčių.

1.5.

Laisvųjų profesijų darbuotojai turi užtikrinti nuolatinę asmens duomenų apsaugą ir neleisti jais pasinaudoti tretiesiems asmenims. Siekiant išvengti nesąžiningo duomenų naudojimo, ES turi būti sukurta saugi skaitmeninė infrastruktūra.

1.6.

Laisvųjų profesijų darbuotojai turi atnaujinti mokymosi ir įgūdžių tobulinimo mokomąją medžiagą siekdami užtikrinti, kad tiek jų pačių, tiek jų samdomų darbuotojų IT ir skaitmeninių įgūdžių lygis būtų kuo aukštesnis. ES raginama padėti vykdyti šiuos procesus įgyvendinant atitinkamas paramos programas.

1.7.

Laisvųjų profesijų darbuotojai savo savivaldą turi pritaikyti prie skaitmeninių pokyčių ir aktyviai dalyvauti procese. Dėl šios priežasties gali reikėti papildyti profesinės etikos nuostatas.

1.8.

Naujų laisvųjų profesijų, kurios atsiranda pereinant prie skaitmeninių technologijų, vystymuisi turi būti teikiama parama, laikantis Romos manifeste nurodytų kriterijų ir principų.

2.   COVID-19 ir laisvosios profesijos

2.1.

Reaguodami į pandemiją laisvųjų profesijų darbuotojai taip pat pradėjo plataus masto skaitmeninimo procesą. Išaugus laisvųjų profesijų paslaugų paklausai ir taikant su pandemija susijusius apribojimus, skaitmeninių paslaugų pasiūla turėjo būti reikšmingai padidinta. Per krizę tapo akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra labai priklausoma nuo aukštos kokybės profesinės praktinės patirties, kurią yra sukaupę laisvųjų sisteminės svarbos profesijų darbuotojai. Laisvųjų profesijų darbuotojai – svarbūs valdžios partneriai, siekiant įveikti krizes ir patenkinti pagrindinius gyventojų poreikius, todėl ateityje jie turi būti dar stipriau įtraukiami į socialinių partnerių sistemas, o galimybė teikti laisvųjų profesijų paslaugas turi būti užtikrinama nustatant prie skaitmeninių pokyčių pritaikytas profesinės veiklos taisykles. Kritiškai turėtų būti vertinama tai, kad per pandemiją daug savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų darbuotojų neturėjo galimybės pasinaudoti valstybės parama arba ji buvo nepakankama.

2.2.

Laisvųjų profesijų paslaugos vis dažniau teikiamos naudojant skaitmenines technologijas, todėl tai gali daryti ilgalaikį poveikį geresniam atokių regionų aprūpinimui šiomis paslaugomis. Kartu turi būti užtikrinama, kad kuo greičiau būtų mažinamas išliekantis pernelyg didelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, kalbant apie galimybes naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu, ir kad visų regionų gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis suskaitmenintomis paslaugomis. Per krizę laisvųjų profesijų darbuotojai investavo į skaitmeninimą ir duomenų apsaugą siekdami tinkamai įvykdyti užduotis, kurios tenka jiems kaip visuotinės svarbos paslaugų teikėjams, atliekantiems svarbiausias socialines funkcijas. Todėl svarbu, kad taikant visas ekonomikos gaivinimo priemones taip pat būtų konkrečiai atsižvelgiama į laisvųjų profesijų darbuotojus kaip į sisteminės svarbos grupę.

3.   Romos manifestas. Laisvųjų profesijų apibrėžtis

3.1.

Laisvosios profesijos – esminė ES socialinio ir ekonominio vystymosi dalis. Tai yra dalis reguliuojamų profesijų, kurioms reikalinga tam tikra kvalifikacija ir kurios sudaro 22 % visų darbuotojų Europoje. 2013 m. daugiau kaip dešimtadalis ES bendrosios pridėtinės vertės buvo sukurta laisvųjų profesijų sektoriuje. Per COVID-19 krizę tapo visiškai akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra labai priklausoma nuo laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamų labai profesionalių paslaugų. Laisvosios profesijos, kaip krizei atsparūs darbdaviai ir įmonės, siūlo didelį užimtumo potencialą. Jos taip pat atlieka svarbias visuotinės svarbos užduotis. Jų teikiamos paslaugos yra glaudžiai susijusios su pagrindiniais asmenų poreikiais, pavyzdžiui, su gyvenimu, darbu, sveikata, sauga ar nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti demokratinę prieigą prie laisvųjų profesijų paslaugų, pavyzdžiui, medicinos srityje, socialinės apsaugos sistemose ar teisinėje srityje teikiant teisinę pagalbą. Rekomendacijos dėl mokesčių ar honorarų ir išlaidų viršutinių ribų turi apsaugoti tuos, kurie naudojasi laisvųjų profesijų paslaugomis ir dėl esamos informacijos asimetrijos yra priklausomi nuo tokių gairių.

3.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ne kartą nagrinėjo su laisvosiomis profesijomis susijusius klausimus ir 2014 m. nurodė atlikti išsamų tyrimą „Laisvųjų profesijų būklė, kalbant apie jų funkcijas ir svarbą Europos pilietinei visuomenei“ (1). Jį rengiant paaiškėjo, kad ES lygmeniu iki šiol nėra nei visuotinai privalomo sutarimo, kas yra laisvosios profesijos, nei visuotinai taikomos laisvųjų profesijų apibrėžties.

3.3.

Todėl, siekdamas apibrėžti laisvąsias profesijas, EESRK 2017 m. gruodžio mėn. priėmė Romos manifestą. Šiuo tikslu buvo galima remtis parengiamuoju darbu, kurį atliko atskiri Europos laisvųjų profesijų susivienijimai bendromis jėgomis bandydami sukurti Europos lygmens apibrėžtį Laisvųjų profesijų chartijoje.

3.4.

Romos manifeste nurodoma, kad laisvųjų profesijų darbuotojai turi ypatingą kvalifikaciją ar gebėjimus ir naudodamiesi jais teikia nematerialias (intelektines) paslaugas. Šios paslaugos ypatingos tuo, kad jos teikiamos asmeniškai ir yra pagrįstos tarpusavio pasitikėjimu. Laisvųjų profesijų darbuotojai veiklą vykdo savarankiškai ir profesine prasme nepriklausomai. Jie vadovaujasi profesine etika, gina tiek konkretaus užsakovo, tiek viešuosius interesus ir jiems taikoma profesinio organizavimo ir priežiūros sistema.

3.5.

Ši apibrėžtis nėra galutinė ir gali būti tobulinama, atsižvelgiant į technologijų raidą ir naujas profesijas. Romos manifeste pažymima, kad šie požymiai yra būdingi laisvosioms profesijoms, tačiau ne visais atvejais turi būti taikomi bendrai.

4.   Skaitmeninės pertvarkos uždaviniai

4.1.

Visame pasaulyje vykstant skaitmeninimui prasidėjo plačiosios visuomenės pertvarkos procesas, kurio pasekmes sunku numatyti. COVID-19 pandemija paspartins šiuos pokyčius.

4.2.

Iš pateikiamų pavyzdžių matyti, kad skaitmeninės taikomosios programos ir skaitmeniniai paslaugų teikimo būdai, taip pat dirbtinio intelekto naudojimas yra svarbūs teikiant daugelį laisvųjų profesijų paslaugų ir ateityje gali jas dar labiau optimizuoti. Kol kas nežinoma, kokias pasekmes ypatingam laisvųjų profesijų darbuotojų ir jų klientų ar pacientų tarpusavio pasitikėjimui turės tai, kad nėra asmeninio ryšio, taip pat nėra aiškiai atsakyta į klausimą, kokia apimtimi vadinamąjį žmogiškąjį veiksnį galima pakeisti dirbtiniu intelektu.

4.2.1.

Teisinių konsultacijų srityje vis labiau plinta blokų grandinės technologijos ir teisinės technologijos. Susirašinėjimas su advokatais elektroniniu paštu ir naudojimasis e. valdžios taikomosiomis programomis ilgainiui pakeis santykius su teismais ir institucijomis. Laisvosios profesijos jau yra svarbūs partneriai įgyvendinant e. valdžios projektus ir svariai prisideda prie administravimo supaprastinimo šioje srityje.

4.2.2.

Planavimo srityje vis svarbesnis tampa statinių duomenų modeliavimas (angl. Building Information Modeling), kurį naudojant užtikrinama sąveika tarp pastatų planavimo, planų įgyvendinimo ir pastatų valdymo, taip pat infrastruktūros srityje saugos vertinimai dažnai atliekami pasitelkiant dirbtinį intelektą.

4.2.3.

Sveikatos srityje naudojant DI taikomąsias programas iš esmės keičiasi medicinos diagnostika. Be to, tobulinamos nuotoliniu būdu teikiamos medicininės konsultacijos, elektroniniai receptai ir vis dažniau naudojami elektroniniai sveikatos įrašai.

4.3.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų keičiasi ryšių ir informacijos perdavimo būdai. Viena vertus, jas naudojantys vartotojai gali prieš gaudami laisvųjų profesijų paslaugas arba naudojimosi jomis metu gauti informacijos ir taip mažinti iki šiol esančią informacijos asimetriją. Kita vertus, kyla grėsmė, kad gaudamas per daug neredaguotos ir komentarais nepaaiškintos informacijos arba susidūręs su tyčia skleidžiamomis melagingomis naujienomis vartotojas bus suklaidintas ir neteisingai įvertins padėtį, o tai turės ne tik sunkių pasekmių, bet ir dar labiau padidins informacijos asimetriją.

4.4.

Skaitmeninant laisvųjų profesijų paslaugas ir naudojant DI grindžiamas balso atpažinimo ir vertimo sistemas sumažės priklausomybė nuo vietovės ar kalbos. Tai visų pirma taikytina konsultacinėms ir planavimo paslaugoms, taip pat socialinės ir sveikatos sričių paslaugoms. Negalima leisti, kad vykstant tokiems pokyčiams būtų susilpnintas Paslaugų direktyvoje įtvirtintas paskirties valstybės principas.

4.5.

DI taikomųjų programų, naudojamų teikiant laisvųjų profesijų paslaugas, duomenų kokybė yra labai svarbi. Siekiant tokias taikomąsias programas praktiškai ir sėkmingai naudoti kritinėse srityse, būtina užtikrinti, kad laisvųjų profesijų darbuotojai dalyvautų tobulinant jų techninius aspektus ir visų pirma užtikrinant duomenų kokybę.

4.6.

Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus duomenų anoniminimo arba pseudonimų suteikimo aspektas, kuris yra saugaus duomenų naudojimo pagrindas, o tai atitinka užsakovų interesus. Vykstant technologijų plėtrai taip pat didėja kibernetinių nusikaltimų keliamas pavojus, dėl kurio kyla grėsmė ir laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamoms paslaugoms.

4.7.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų bus sudarytos palankesnės sąlygos į rinką patekti naujiems komerciniams paslaugų teikėjams, kurie tikslingai siūlys laisvųjų profesijų verslo modelius. Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos, kai reikia, reglamentuoti šį procesą, kad, be kita ko, nustatytų taisykles, taikomas platformų operatorių ir laisvųjų profesijų darbuotojų tarpusavio santykiams ir prieigai prie tokių platformų.- Šiame procese turėtų dalyvauti nacionalinės priežiūros institucijos arba profesinės asociacijos. Praėjusiais metais farmacijos paslaugų srityje pradėjo veikti didelės tarpvalstybinės internetinės vaistinės. Kaip naujos paslaugų teikėjos pranašumą gali turėti tos bendrovės, kurios jau yra sukaupusios praktinės patirties skaitmeninėje srityje.

5.   Pagrindiniai laisvųjų profesijų aspektai vykstant skaitmeninei pertvarkai

5.1.

Laisvųjų profesijų darbuotojus ir jų klientus, pacientus ar užsakovus sieja ypatingas tarpusavio pasitikėjimas, kuris yra pagrindinis laisvųjų profesijų paslaugoms būdingas bruožas. Pereinant prie skaitmeninių technologijų kils sunkumų siekiant išsaugoti šį tarpusavio pasitikėjimą. Tai, be kita ko, susiję su asmeninių santykių pobūdžiu, nes jie vis dažniau palaikomi ne tiesiogiai, o naudojant technines priemones, pavyzdžiui, vaizdo ryšį ar elektronines pranešimų paslaugas. Vis dėlto pasitikėjimu pagrįstos asmeninės konsultacijos ir priežiūra liks pagrindiniu laisvųjų profesijų paslaugų bruožu, nors jos ir bus teikiamos skaitmeniniu būdu.

5.2.

Tačiau ilgainiui reikia apsvarstyti, ar naudojant DI taikomąsias programas gali būti užtikrinta, kad bus laikomasi tų pačių reikalavimų, kaip žmogaus teikiamų konsultavimo paslaugų atveju. Teoriškai yra įmanoma, kad žmonių pasitikėjimą vienas kitu pakeistų pasitikėjimas tarp žmogaus ir mašinos. Galvojant apie tai, DI taikomosios programos dar turės būti gerokai patobulintos. Galutinį sprendimą turi priimti žmogus, laikantis principo, kad procesą valdo žmogus (angl. human-in-command). Programuojant DI turi būti orientuojamasi į žmogų, laikomasi skaidrumo, visų pirma atsižvelgiama į paslaugas gaunančio asmens interesus ir laikomasi vienodų atsakomybės standartų. Siekiant, kad DI paslaugos būtų teikiamos sėkmingai ir jomis būtų pasitikima, taip pat turi būti užtikrinta, kad algoritmai, kurių pagrindu veikia DI, būtų skaidrūs ir aiškūs. Negalima leisti, kad naudojant algoritmus atsirastų iškraipymų ar daugiau priešiško nusistatymo.

5.3.

Profesinis nepriklausomumas ir atsakomybė – svarbūs veiksniai kuriant šį tarpusavio pasitikėjimą. Būtinas laisvųjų profesijų darbuotojų teikiamų paslaugų požymis yra pacientų, klientų ir užsakovų pasitikėjimas tuo, kad jie šias paslaugas teikia atsakingai, kompetentingai ir nėra saistomi išorės interesų. Būtent skaitmeninėje srityje, kur sunkiau suvokti interesų daromą įtaką, pasitikėjimas nepriklausoma profesine praktine patirtimi taps vis svarbesnis.

5.4.

Pagrindinis bruožas, kuris būdingas skaitmeniniame amžiuje teikiamoms laisvųjų profesijų paslaugoms, yra siekis užtikrinti duomenų saugumą ir duomenų apsaugą. Šiuo aspektu laisvosios profesijos yra labai svarbios, nes šie darbuotojai savo klientams arba pacientams užtikrina, kad skaitmeninėmis taikomosiomis programomis naudotis yra saugu, ir informuoja apie grėsmes. Tai stiprina pasitikėjimu grindžiamus santykius su paslaugų gavėjais ir yra glaudžiai susiję su profesinės paslapties saugojimu.

5.5.

Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laisvųjų profesijų darbuotojai neturi galimybių atpažinti visų nesąžiningo duomenų naudojimo atvejų, o tai yra labai svarbu sprendžiant kylančius su atsakomybe susijusius klausimus. Tai visų pirma svarbu tuo atveju, kai esama skaitmenine infrastruktūra nesąžiningo duomenų naudojimo tikslu pasinaudoja išorės subjektai, kurie veikia ne ES. Todėl Europos Sąjunga turėtų skatinti kurti ir tobulinti saugią skaitmeninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas su konkurentais iš kitų pasaulio regionų.

6.   Skaitmeninė pertvarka ir mokymas

6.1.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų pasikeis reikalavimai, taikomi laisvųjų profesijų darbuotojų mokymui, tęstiniam mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Jie turi būti pasirengę mokytis visą gyvenimą ne tik savo tiesioginėje profesinėje srityje, bet ir siekdami įgyti greitai besikeičiančius skaitmeninius įgūdžius kitose srityse.

6.2.

Siekiant užtikrinti, kad laisvųjų profesijų darbuotojai turėtų reikiamus skaitmeninius įgūdžius, jie atitinkamus e. įgūdžius turėtų įgyti jau besimokydami profesijos ir vėliau vykdydami savo profesinę veiklą. Europos Sąjunga raginama padėti vykdyti šiuos procesus įgyvendinant atitinkamas paramos programas.

6.3.

Skaitmeninius įgūdžius įgyti ir juos tobulinti taip pat turėtų laisvųjų profesijų darbuotojų įdarbinti asmenys, nes už jų mokymą yra atsakingi laisvųjų profesijų darbuotojai.

7.   Skaitmeninė pertvarka ir profesinės srities teisės aktai

7.1.

Daugelyje šalių laisvųjų profesijų teikiamoms paslaugoms taikomi reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose. Jų turi būti laikomasi, neatsižvelgiant į tai, ar šios paslaugos teikiamos skaitmeniniu būdu, ar ne. Jau daug metų Europos Sąjungoje į profesinės srities teisės aktus žvelgiama nevienareikšmiškai. Viena vertus, Europos Komisija tikisi, kad atsisakius dalies nacionalinių profesinės veiklos taisyklių bus paskatintas ekonomikos augimas ir stiprės konkurencija, tačiau ir toliau neatsižvelgiama į netinkamo elgesio išlaidas, atsirandančias dėl nepakankamo kokybės užtikrinimo nereguliuojamose rinkose laisvųjų profesijų kontekste. Todėl daugelis valstybių narių mano, kad jų taikomas reglamentavimas yra reikalingas ir pagrįstas, siekiant užtikrinti visų pirma laisvųjų sisteminės svarbos profesijų paslaugų kokybę.

7.2.

Laisvųjų profesijų paslaugos teikiamos naujais skaitmeniniais būdais, kuriems taikyti esamą teisinį reglamentavimą bus vis sudėtingiau, todėl turės būti keičiami šiuo metu galiojantys profesinės srities teisės aktai. Siekiant užtikrinti reikiamą lankstumą, reikėtų atnaujinti tas nuostatas, kurios nėra būtinos pereinant prie skaitmeninių technologijų. Kita vertus, didės poreikis įstatymuose įtvirtinti tam tikrus principus, susijusius su galimybe tiek gauti laisvųjų profesijų paslaugas, tiek jas teikti, kad būtų išvengta neigiamų skaitmeninės pertvarkos pasekmių vartotojams ir laisvųjų profesijų darbuotojams.

7.3.

Iš esmės reikės rasti optimalią pusiausvyrą tarp teisiškai privalomų nuostatų ir vadinamųjų „neprivalomų priemonių“ (angl. soft law), pavyzdžiui, profesinės etikos. Prioritetas teikiamas profesiniam savireguliavimui. Tik tada, kai tai neveikia, įstatymų leidėjas raginamas imtis reguliavimo veiksmų. Laisvųjų profesijų, kurios nėra reglamentuojamos, atveju turėtų būti skatinama priimti etikos taisykles.

8.   Skaitmeninė pertvarka ir laisvųjų profesijų savivalda

8.1.

Vienas pagrindinių laisvųjų profesijų bruožų yra vienu ar kitu pagrindu veikiančios profesinės organizacijos, kurios, deja, skirtingose ES valstybėse narėse yra labai nevienodos.

8.2.

Savivalda daugiausia organizuojama regionų ir kartais vietos lygmeniu. Pereinant prie skaitmeninių technologijų nelieka įprastinės teikiamų paslaugų priklausomybės nuo vietovės ar kalbos. Todėl reikia apsvarstyti, kaip ateityje būtų galima užtikrinti veiksmingą profesinės veiklos priežiūrą. Tokius svarstymus savivaldos organai turėtų pradėti kuo anksčiau.

8.3.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų, profesinėms asociacijoms ir organizacijoms kyla naujos užduotys. Jos gali savo nariams padėti plėtojant naujas skaitmenines veiklos sritis ar dirbant su naujais socialiniais tinklais.

8.4.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų reikės keisti profesinės etikos nuostatas, kurias parengė laisvųjų profesijų savivaldos subjektai. Profesinė etika, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi svarbiausių laisvųjų profesijų principų, yra būtina sąlyga siekiant išvengti neigiamo skaitmeninės pertvarkos procesų poveikio vartotojams. Šiuo tikslu profesinės etikos taisyklėmis gali būti papildomos teisės aktų nuostatos.

9.   Nauji laisvųjų profesijų aprašai

9.1.

Pereinant prie skaitmeninių technologijų gali reikėti išplėsti esamus laisvųjų profesijų aprašus, stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą su kitomis profesijomis ir, vadovaujantis Romos manifeste nurodytais kriterijais, sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti naujoms laisvosioms profesijoms, laikantis atviros ir besivystančios sistemos principo.

9.2.

Be to, pereinant prie skaitmeninių technologijų toliau stiprės prasidėjusi laisvųjų profesijų paslaugų komercializacija ir keisis tradicinis laisvųjų profesijų aprašas.

9.3.

Dėl šios priežasties savivalda, profesinė etika ir minimalieji įstatymais nustatyti reikalavimai ateityje bus labai svarbūs, siekiant novatoriškais ir lanksčiais metodais užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala bendrajam interesui siekiant tik pelno ir kad vartotojai gautų kokybiškas laisvųjų profesijų paslaugas.

---

(1)  Tyrimas The State of Liberal Professions Concerning their Functions and Relevance to European Civil Society, EESC-2014-46-EN, ISBN 978-92-830-2460-6.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Socialinės ekonomikos vaidmens kuriant darbo vietas ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 286/04)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjė	Cinzia DEL RIO

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, 2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	239 / 2 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK yra dėkingas ES Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijai už prašymą pateikti šią nuomonę ir mano, kad tarp socialinės ekonomikos subjektų svarbu nustatyti partnerius, kurie strategiškai svarbūs įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir kuriant Europos Sąjungą, kurioje laikomasi tvirtos nuostatos, kad pagrindinė ekonomikos funkcija yra tarnauti žmonėms. Todėl EESRK rekomenduoja valstybių narių valdžios institucijoms numatyti platų socialinės ekonomikos subjektų dalyvavimą jų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, skirtuose įveikti pandemijos krizę.

1.2.

EESRK mano, kad būtina konsoliduoti ES institucijų patvirtintus veiklos kriterijus, kad būtų galima tinkamai pripažinti įvairių teisinių formų socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones. Pagal šiuos kriterijus numatyta, kad socialinės ekonomikos struktūros pirmenybę teikia visuotinės svarbos socialiniams tikslams, taiko demokratinį valdymą, kuriame dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai, o tais atvejais, kai siekiama riboto pelno, jis panaudojamas įstatais nustatytiems tikslams.

1.3.

EESRK mano, kad, norint įvertinti socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių daromą socialinį poveikį, Europos Sąjungai būtina sukurti nuolatinę statistinių duomenų rinkimo sistemą, kuri leistų turėti patikimų, palyginamų ir atnaujinamų duomenų apie šio sektoriaus apimtį ir poveikį.

1.4.

EESRK nuomone, atsižvelgiant į socialinės ekonomikos vaidmenį kuriant ir išlaikant darbo vietas, įskaitant nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčius asmenis ir nepalankioje padėtyje esančias vietoves, būtina tinkama paramos politika, kuria būtų pripažįstama, kad šios organizacijos yra visuotinės svarbos ir kad jos, nors ir yra privatūs subjektai, iš esmės atlieka viešąsias funkcijas.

1.5.

Ši paramos politika turi būti vykdoma keturiais lygmenimis: — mokesčių politika ir mokesčių sistemos, kuriose pripažįstama visuotinės svarbos funkcija, — viešųjų ir privačių investicijų skatinimo politika, kuria remiamos socialinio poveikio investicijos, įskaitant viešuosius pirkimus ir koncesijas, — politika, skirta palaikyti stabilų socialinės ekonomikos įmonių darbuotojų užimtumą ir ekonominį jų vaidmenį, — politika, skirta remti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir technologines inovacijas socialinės ekonomikos organizacijose.

1.6.

Kalbant apie darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, EESRK atkreipia dėmesį į formulę, pagal kurią įmonę išperka darbuotojai (angl. worker buy out), ir mano, kad tai yra gera praktika, naudinga ne tik atgaivinant krizę patiriančias įmones, bet ir perleižiant MVĮ, kurių steigėjai neturi paveldėtojų. Šiuo tikslu būtų naudinga sukurti specialų Europos investicijų fondą.

1.7.

EESRK prašo remti ir palaikyti, be kita ko, skatinsimosiomis priemonėmis, vis didėjantį finansinės veiklos vykdytojų susidomėjimą socialinio poveikio investicijomis; jiems socialinės ekonomikos įmonės turėtų tapti pagrindiniais partneriais siekiant atgaivinti investicijas, skirtas socialiniams, aplinkos ir solidarumo tikslams įgyvendinti.

1.8.

EESRK mano, kad socialinės ekonomikos įmonės gali būti idealus organizacinis modelis naujoms skaitmeninėse platformose atsirandančioms verslumo rūšims, visų pirma dalijimosi ekonomikos veiklai, nes šios įmonės palankios aktyviam skaitmeninių platformų darbuotojų ir naudotojų dalyvavimui.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad deramos darbo sąlygos ir demokratinis valdymas yra pagrindiniai su socialinės ekonomikos įmonėms siejami elementai ir kad tais atvejais, kai šie klausimai neapibrėžti įstatuose, kaip, pavyzdžiui, darbuotojų ir socialinių kooperatyvų atveju, turėtų būti numatytos konkrečios konsultavimosi su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimo formos.

1.10.

EESRK mano, kad socialinės ekonomikos organizacijos, ypač savanoriškos veiklos asociacijos, atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant sanglaudos, didindamos socialinį kapitalą ir stiprindamos atsakingą pilietinės visuomenės vaidmenį.

1.11.

Jaunimo savanoriška veikla yra svarbus naujų kartų įsidarbinamumo ir žmogiškojo kapitalo didinimo šaltinis, ji padeda įgyti naudingos patirties, kuri padidina įsidarbinimo galimybes. Tokia veikla taip pat naudinga sprendžiant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą, todėl būtų naudinga vykdyti politiką, kuri palengvintų perėjimą nuo savanoriškos veiklos prie nuolatinio apmokamo darbo.

1.12.

Galiausiai EESRK prašo socialinės ekonomikos veiksmų plane numatyti konkrečias veiklos priemones ir konkrečius teisėkūros pasiūlymus ir tikisi, kad tai bus padaryta.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK džiaugiasi, kad šia tiriamąja nuomone, kurią pateikti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, jis galės prisidėti prie pirmininkavimo programos prioritetų įgyvendinimo, visų pirma prie Europos socialinio modelio propagavimo, pateikdamas konkrečių pasiūlymų dėl socialinės ekonomikos įmonių vaidmens kuriant pastovias ir deramas darbo vietas ir įtraukesnę, tvaresnę ir atsparesnę ekonomiką.

2.2.

Tarptautiniu lygmeniu vis labiau pripažįstama, kad socialinė ekonomika atlieka esminį ir svarbų vaidmenį ir gali atskleisti pilietinės visuomenės organizacinius gebėjimus ir gebėjimus skatinti permainas. Keliose valstybės narės buvo parengti teisės aktai, kuriais pripažįstami socialinės ekonomikos tikslai ir funkcijos, apibrėžiami organizacijų, kurios atitinka socialinės ekonomikos kriterijus, profilis ir teisinė forma (1).

2.3.

Kalbant apie teisinį socialinės ekonomikos subjektų pripažinimą, EESRK savo nuomonėje INT/871 (2) nurodo, kad atitinkamos organizacijos ir įmonės pripažįsta socialinių tikslų viršenybę kapitalo atžvilgiu, taiko demokratinį valdymą, kuriame dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai. Tai nėra privačios pelno siekiančios įmonės, o tais atvejais, kai vykdant verslą siekiama riboto pelno, jis panaudojamas įstatais nustatytiems tikslams ir darbo vietų kūrimui.

2.4.

EBPO, Jungtinių Tautų, TDO ir įvairių ES institucijų parengti tyrimų dokumentai suteikė tvirtą pagrindą socialinės ekonomikos pripažinimui, o pats EESRK, kuris 2009–2020 m. parengė 13 nuomonių socialinės ekonomikos klausimais, suskirstė socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones į keturias grupes: kooperatyvai, asociacijos, savidraudos įmonės ir fondai, o pastaruoju metu jas papildė ir socialinės įmonės.

2.5.

Nors Europos Sąjunga pripažino būdingiausius socialinės ekonomikos kriterijus ir sąvokas (3), pavyzdžiui, žmogaus viršenybę kapitalo atžvilgiu, pelno reinvestavimą ir dalyvaujamąjį valdymą, kol kas Europoje nepavyko susitarti dėl vienodos teisinės apibrėžties. 2018 m. Parlamentas pasiūlė, remiantis SESV 50 straipsniu, sukurti socialinės ekonomikos organizacijoms skirtą sertifikatą. EESRK mano, kad siekiant šio tikslo, būtų naudinga geriau ir darniau rinkti statistinius duomenis, kurie leistų surašyti socialinės ekonomikos organizacijas ir įmones remiantis bendra veiklos apibrėžtimi, kaip tai daroma šalyse, kurios įsteigė socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių viešuosius registrus.

2.6.

Dabar kaip niekada reikalinga Europos Sąjungos institucijų pripažinta ir oficialiai patvirtinta socialinės ekonomikos veiklos apibrėžtis, visų pirma siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti didelėmis jos augimo ir vystymosi galimybėmis, taip pat padėti viešosioms ir privačioms įstaigoms geriau suprasti socialinę ekonomiką.

2.7.

Ši apibrėžtis būtina siekiant užtikrinti visišką patekimą į kapitalo rinką, kurioje vis labiau domimasi socialinio poveikio investicijomis. Socialinės ekonomikos veiksmų planas yra tinkama galimybė spręsti šį klausimą, tačiau ir veiksmų plane „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms“ (4) turėtų būti svarstomas socialinės ekonomikos vaidmuo pritraukiant investicijas į žmonėms palankią ekonomiką.

2.8.

Socialinės ekonomikos organizacijų funkcija ir sukuriama ekonominė vertė yra labai svarbios tiek dėl vertės masto (8 proc. Europos BVP), tiek šios vertės kokybės ir patvarumo (5): net ir finansų krizės metais padidėjo šio sektoriaus kuriama ekonominė vertė ir jame dirbančių darbuotojų skaičius.

2.9.

Socialinė ekonomika atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir išsaugant darbo vietas: Europoje šiame sektoriuje yra daugiau kaip 13,6 mln. apmokamų darbo vietų, t. y. apie 6,3 proc. ES 28 aktyvių gyventojų (6), daugiau kaip 232 mln. kooperatyvų, savidraudos ir panašių įstaigų, apie 2,8 mln. įmonių ir organizacijų. Apie 2,6 mln. šių darbuotojų dirba socialinėse įmonėse, atitinkančiose 2011 m. socialinio verslo iniciatyvoje nustatytus reikalavimus.

2.10.

Daug socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių darbuotojų dirba mažose struktūrose, tačiau daugelyje Europos šalių yra didelių socialinės ekonomikos įmonių, kuriose dirba daugiau nei šimtas, o kartais ir tūkstantis darbuotojų. Didelė dalis darbuotojų dirba organizacijose, kurioms būdingas demokratinis dalyvaujamuoju principu grindžiamas valdymas, o tai rodo, kad jose derinamas platus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas valdyme ir noras išlaikyti aukštą užimtumo lygį, taip pat geresnį jų gebėjimą atlaikyti sukrėtimus (7).

2.11.

Svarbu tai, kad socialinės ekonomikos sektoriuje didelę darbuotojų dalį sudaro moterys: esama atvejų, kai jų skaičius siekia daugiau kaip 70 proc. darbuotojų, tačiau paprastai jos sudaro daugiau nei 50 proc. jų. Nors reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant visiškos lyčių lygybės, reikėtų pažymėti, kad moterys dalyvauja daugelio socialinės ekonomikos organizacijų vadovybėje ir užima vadovaujamas pareigas. Šiose organizacijose ir įmonėse pasiekta didelė darbo užmokesčio lygybė tiek įvairiose organizacinės hierarchijos pozicijose, tiek darbo užmokesčio srityje, nes jis nėra pernelyg netolygus lyčių lygybės požiūriu (8).

2.12.

Didesnė darbo užmokesčio lygybė neatsveria to, kad nemažame skaičiuje socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių darbuotojų darbo užmokestis užima žemiausias pozicijas pajamų skalėje. Iš dalies taip yra dėl apskritai nepakankamai vertinamo priežiūros darbo, kuris pernelyg dažnai nėra tinkamai atlyginamas finansiškai, net ir įprastose verslo formose. Todėl svarbu stiprinti darbuotojų teises jungtis į profesines sąjungas socialinių ir priežiūros paslaugų sektoriuose.

2.13.

Socialinės ekonomikos organizacijos ir įmonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir įgyvendinant įvairias socialines naujoves, o tai rodo, kad jos gali suprasti ir remti visuomenės pokyčius ir sutelkti žmogiškojo kapitalo išteklius, kuriuos sudaro aktyviai ir solidariai dalyvaujantys asmenys, įskaitant daugiau kaip 82,8 mln. savanorių.

2.14.

Siekiant padėti žmonėms, kurių daugelis dirba svarbiuose sektoriuose, taip pat socialinės ekonomikos organizacijoms ir įmonėms įveikti socialinių ir technologinių inovacijų keliamus iššūkius, būtinos tinkamos mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, skirtos profesiniams ir organizaciniams įgūdžiams ugdyti.

2.15.

Todėl EESRK nuomone, labai svarbu, kad Europos Komisija paskelbė apie socialinės ekonomikos veiksmų planą ir konkrečias priemones Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, parengiant specialų veiksmų planą, dėl kurio EESRK yra pateikęs nuomonę SOC/614 (9).

3.   Pasiūlymai Europos socialinės ekonomikos rėmimo ir skatinimo politikai

3.1.

Siekiant dar labiau paskatinti ir nuosekliau prisidėti prie socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių indėlio kuriant socialiai atsakingesnę, atsparesnę ir įtraukesnę Europą, būtina parengti teisėkūros priemones ir Europos ekonominės politikos programas, kuriomis būtų remiamas ir skatinamas socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių augimas, nes jos gali svariai prisidėti prie tvaraus, ekologiško ir solidaraus vystymosi modelio puoselėjimo.

3.2.

Šiuo požiūriu būtų galima imtis veiksmų keturiais lygmenimis: — sukurti mokesčių sistemą, kurioje būtų pripažįstamas socialinės ekonomikos įmonių atliekamas visuotinės svarbos vaidmuo, visų pirma įmonių, veikiančių svarbiausiuose viešojo intereso sektoriuose, pavyzdžiui, socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės įtraukties paslaugų, — vykdyti viešųjų ir privačių investicijų skatinimo politiką, kuria būtų remiamos socialinio poveikio investicijos, toliau gerinant viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkos prieinamumą, — vykdyti politiką, skirtą palaikyti socialinės ekonomikos įmonių darbuotojų stabilų užimtumą ir ekonominį vaidmenį, visų pirma užtikrinant jų dalyvavimą demokratiniame šių įmonių valdyme, — vykdyti politiką, skirtą paremti naujų įgūdžių ugdymą ir inovacijų ir skatinti naujų technologijų sklaidą pilietinėje visuomenėje.

3.3.

EESRK pripažįsta esminį socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių vaidmenį asmeniui teikiamų paslaugų ir socialinių paslaugų srityse, tačiau mano, kad valstybių narių ir viešojo administravimo institucijų atsakomybė užtikrinti piliečiams būtiniausias paslaugas išlieka labai didelė.

3.4.

Turėtų būti toliau stiprinamos priemonės užimtumui remti socialinėse įmonėse, kurių užduotis – integruoti neįgaliuosius arba labai nepalankioje padėtyje esančius darbuotojus į darbo rinką. Šiomis priemonėmis turėtų būti mažinama mokesčių ir socialinio draudimo įmokų našta darbo sąnaudoms, pavyzdžiui, valdžios institucijoms prisiimant atsakomybę už dalį būtinų įmokų, kad būtų užtikrintas minėtų asmenų draudimas ir socialinė apsauga. Tokios paskatos neturėtų būti laikomos valstybės pagalba socialinės ekonomikos įmonėms, nes jomis siekiama remti visapusišką labai nepalankioje padėtyje esančių asmenų įtrauktį į darbo rinką. Tačiau bet kuriuo atveju paskatos turėtų būti taikomos tik toms organizacijoms, kurios laikosi kolektyvinių darbo sutarčių ir pagrindinių darbuotojų teisių.

3.5.

Dažnai socialinės ekonomikos įmonės yra pagrindiniai subjektai, teikiantys bendruomenei esmines paslaugas: švietimo, sveikatos priežiūros ir socialines, pagalbos ir mokymo, įsidarbinimo paslaugas nepalankioje padėtyje esantiems asmenims; jų veikla net ir vykdoma komerciniais ar verslo tikslais visada turi didelę bendruomeninę ir teritorinę vertę, o savo pelną jos reinvestuoja į įmonės įstatais nustatytus tikslus. Tai yra paslaugos, kurias teikiant tiesiogiai dalyvauja patys gavėjai, jas teikiančios įmonės turi tamprų ryšį su teritorija, o šio ryšio palaikymas yra jų vykdomos misijos dalis. Dėl šių ypatumų jos negali būti besąlygiškai priskiriamos rinkos konkurencijos sistemoms. Todėl reikėtų sušvelninti kai kuriuos dabartinius valstybės pagalbos reikalavimus, kuriais neleidžiama taikyti mokesčių sistemos, kuria pripažįstami šių organizacijų socialiniai ir visuomeniniai nuopelnai.

3.6.

Dėl tos pačios priežasties ir kaip jau buvo nurodyta nuomonėje INT/906 (10), EESRK mano, kad de minimis pagalbos visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms reglamente nustatytą 500 000 EUR ribą per trejus finansinius metus reikėtų padidinti iki 800 000 EUR vieniems finansiniams metams. Tačiau EESRK pripažįsta, kad būtina suderinti galimybių gauti finansavimą taisykles nustatant vienodus ir skaidrius kriterijus, atitinkančius valstybėse narėse galiojančias darbo teisės ir kolektyvinių sutarčių nuostatas.

3.7.

Svarbu nustatyti priemones, kurios leistų padidinti socialinio poveikio investicijas socialinės ekonomikos organizacijose. Esama įdomios su tuo susijusios patirties, pavyzdžiui, kai socialinės ekonomikos įmonė, kuri siekia visuotinės svarbos socialinių tikslų, išleidžia obligacijas ir nuosavybės vertybinius popierius (investicijos į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą).

3.8.

Investuotojams taikant lengvatinį apmokestinimą, šiomis finansinėmis priemonėmis būtų galima paskatinti augimą, nes jau ankstesni duomenys patvirtina, kad socialinės ekonomikos organizacijos net ir nedidelėmis investicijomis sugebėjo sukurti daug darbo vietų ir duoti socialinės naudos savo teikiamų paslaugų naudotojams.

3.9.

Tačiau būtina numatyti atitinkamus parametrus, kuriuos taikant būtų galima išmatuoti ir palyginti pasiektus rezultatus, susijusius su tvarių darbo vietų kūrimu, aukštų darbo saugos standartų taikymu ir siekiamų socialinių tikslų veiksmingu įgyvendinimu. Todėl valstybės narės turėtų priimti socialinės ekonomikos pagrindų įstatymus ir aktyviai įgyvendinti socialinės ekonomikos įmonių augimui ir plėtrai palankią politiką.

3.10.

Dar 2011 m. Europos Komisija nustatė, kad reikia gerinti visuomenės žinias ir socialinės ekonomikos įmonių duomenų bei statistinių duomenų rinkimą. Tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant nustatyti suderintus standartus, kurie, be to, būtų ypač naudingi siekiant išvengti „socialinio plovimo“ ar netinkamos galimybės pasinaudoti paramos priemonėmis.

3.11.

Valstybės narės, kurios dar to nepadarė, galėtų paskirti nacionalines institucijas, atsakingas už reikalavimų ir standartų laikymosi bei suderinamumo su socialiniais tikslais stebėseną ir tikrinimą.

3.12.

Esama konkrečių veiklos rėmimo priemonių, kurių viena svarbiausių – dalyvavimas viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkoje; šiuo tikslu jau Direktyvoje 2014/24/ES (11) buvo pasiūlyta svarbių priemonių, kurios ne visose valstybėse narėse buvo tinkamai įgyvendintos. Siekdama skatinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, Europos Komisija turėtų rodyti pavyzdį ir kuo geriau išnaudoti savo viešųjų pirkimų procedūras, kad įgyvendintų socialinės politikos tikslus.

3.13.

Taip pat svarbios paramos priemonės, kuriomis padedama pertvarkyti gamybinę ir paslaugų veiklą arba perduoti krizės ištiktų įmonių ar verslininkų karjeros pabaigoje veiklą darbuotojų kooperatyvams arba bendro valdymo įmonėms.

3.14.

Ši praktika, kai darbuotojai išperka įmonę (angl. Worker Buy Out) (12), jau pasiteisino, kai buvo siekiama atgaivinti gamybinę veiklą krizės metu, ir šiuo metu ji taikoma vis dažniau tais atvejais, kai darbuotojams priklausanti socialinė įmonė perima mažas įmones. Tai ypač pasakytina apie jaunus žmones, kurie neturi pakankamai kapitalo verslui pradėti ir kuriuos dažnai stabdo baimė, kad teks vienam įveikti rinkos problemas.

3.15.

Siekiant padidinti šių iniciatyvų potencialą, reikėtų investicijų ir paramos priemonių, kuriomis būtų padedama pradėti verslą, pavyzdžiui, kapitalo investicijomis finansuojant krizės ištiktų įmonių darbuotojus, kurie nusprendžia perimti verslą sukurdami šios įmonės darbuotojų kooperatyvą. Kai kuriose šalyse šios iniciatyvos suteikė galimybę restruktūrizuoti įvairias įmones ir išsaugoti tūkstančius darbo vietų.

3.16.

Labai svarbus vaidmuo šiuose pramonės pertvarkymo procesuose tenka profesinėms darbuotojų organizacijoms. Savarankiško verslo formos, tokios kaip darbuotojų išperkama įmonė, yra neatsiejama aktyvios užimtumo politikos dalis. Įdomus kooperatyvų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo pavyzdys – Italijoje trijų kooperatyvų federacijų ir trijų reprezentatyviausių profesinių sąjungų pasirašytas susitarimas dėl sistemingo bendradarbiavimo darbuotojams išperkant įmones (13).

3.17.

EESRK tikisi, kad Socialinės ekonomikos veiksmų planu bus skatinama įgyvendinti panašias iniciatyvas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įsteigiant specialią Europos investicijų fondo arba Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo struktūrą, kad būtų sukurtos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima paremti įvairios ekonominės veiklos, kurią sutrikdė pandemijos sukelta krizė, atnaujinimą.

4.   Naujos socialinės ekonomikos formos

4.1.

Socialinės ekonomikos įmonės kuria naujas darbo vietas ir plėtoja socialinių inovacijų iniciatyvas, be kita ko, susijusias su žaliąja ekonomika ir darnaus vystymosi skatinimu. Didėja socialinės ekonomikos organizacijų patirtis žiedinės ekonomikos srityje, jos taip pat kuria naujas darbo vietas pakartotinio naudojimo ar socialinio ūkininkavimo sektoriuose. Iki šiol daugelio valstybių narių teisinė sistema ir politika nėra palanki integravimo į darbo rinką kooperatyvų plėtrai. Todėl reikėtų veiksmų ES lygmeniu, kad būtų galima paskatinti pažangą šioje srityje.

4.2.

Darbuotojų kooperatyvai (14) gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad naujas verslas, plėtojamas skaitmeninėse platformose, taptų įtraukesnis, kad darbuotojų ir naudotojų dalyvavimas taptų tvaresnis ir atsakingesnis siekiant plėtoti naujas savitarpio pagalbos ir solidarumo formas pasinaudojant skaitmeninėmis technologijomis, kurios užtikrintų plataus masto dalyvavimą. Tačiau būtina siekti platformų darbuotojų ir netipinių darbuotojų apsaugos sudarant tinkamas kolektyvines sutartis su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

4.3.

Socialinės ekonomikos įmonės gali sukurti užimtumo ir vietos plėtros galimybių organizuodamos plataus masto piliečių dalyvavimą teikiant paslaugas, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos teikimas arba paslaugų organizavimas atokiose ir kaimo vietovėse, kaip tai rodo Prancūzijoje sukurtų teritorinių ekonominio bendradarbiavimo centrų (PTCE) patirtis; šie centrai projektams įgyvendinti sutelkia asociacijas, kooperatyvus, vietos valdžios institucijas, tradicines įmones ir universitetus ir skatina puoselėti socialinį žemės ūkį, tvarų turizmą, aplinkos ir kultūros vertybes.

4.4.

Socialinėje ekonomikoje labai svarbi vieta tenka savanoriškai veiklai, kuri svarbi ne tik jaunajai kartai, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes kai kuriais atvejais ši veikla suteikia puikią galimybę išlikti aktyviais piliečiais ir dalyvauti visuomenės gyvenime, o tai padeda gerinti gyvenimo kokybę. Todėl reikėtų ieškoti didesnių mokymosi ir savanoriškos veiklos sąsajų, nes tai gali būti priemonė paskatinti dirbti socialiniame sektoriuje. Geresnis savanoriškos veiklos ir stažuočių koordinavimas galėtų būti naudingas jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų mokymui.

4.5.

Sėkminga Europos solidarumo korpuso patirtis turėtų būti stiprinama ir išplėsta sukuriant tam skirtą programą „Erasmus socialiniams verslininkams“, kuria būtų skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas socialinės ekonomikos srityje.

4.6.

Tokia veikla taip pat labai naudinga sprendžiant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą, todėl būtų naudinga vykdyti skatinamąją politiką, kuri palengvintų perėjimą nuo savanoriškos veiklos prie nuolatinio darbo.

---

(1)  https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2016/2237(INL)&l=en

https://betterentrepreneurship.eu

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/MEMO_11_735

https://cecop.coop/works/cecop-report-on-social-enterprises-laws-in-europe-a-worker-and-social-coops-perspective

(2)  https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/towards-appropriate-european-legal-framework

(3)  Socialinio verslo iniciatyva: https://ec.europa.eu/growth/sectors/social-economy/enterprises_en.

2015 m. Tarybos išvados dėl Socialinės ekonomikos skatinimo: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15071-2015-INIT/it/pdf.

2002 m. Socialinės ekonomikos chartija: https://www.socialeconomy.eu.org/wp-content/uploads/2020/04/2019-updated-Social-Economy-Charter.pdf. Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms.

(4)  Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas, COM(2020) 590 final.

(5)  Duomenys paimti iš Europos Komisijos leidinio https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=22304&langId=en.

(6)  Duomenys paimti iš EESRK ataskaitos https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-04-17-875-it-n.pdf.

(7)  The resilience of the cooperative model, CECOP, 2012 m., https://www.cecop.coop/works/the-resilience-of-the-cooperative-model.

(8)  Las mujeres en las cooperativas de trabajo, COCETA, 2019 m., https://www.coceta.coop/publicaciones/estudio-mujer-cooperativismo-coceta-2019.pdf.

(9)  OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(10)  OL C 429, 2020 12 11, p. 131.

(11)  https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers/social-procurement_lt

(12)  Business transfers to employees under the form of a cooperative in Europe: opportunities and challenges, CECOP, 2013 m. (OL C 191, 2012 6 29, p. 24).

(13)  Italy, historic agreement between unions and coops on worker buyouts, CECOP, 2021 m., https://cecop.coop/works/italy-historic-agreement-between-unions-and-coops-to-promote-worker-buyouts.

(14)  All for one – Worker-owned cooperatives’ response to non-standard employment, CECOP, 2019 m., https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Profesinis mokymas – sistemų veiksmingumas numatant ir suderinant gebėjimus ir darbo rinkos poreikius ir socialinių partnerių bei įvairių suinteresuotųjų subjektų vaidmuo“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 286/05)

Pranešėjas

Jean-Michel POTTIER

ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymas	2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2020 10 28
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	222 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK primena, kad svarbu suderinti įgūdžius su darbo rinkos poreikiais. Komitetas pabrėžia, kad svarbiausia yra veiksmingos mokymo ir įgūdžių numatymo sistemos vykstant dideliems sukrėtimams dėl COVID-19 krizės, kurie paspartina mūsų ekonomikos pokyčius, visų pirma skaitmeninėje ir aplinkos srityje.

1.2.

Atsižvelgdamas į Europos įmonių patiriamus įdarbinimo sunkumus, EESRK pabrėžia, kad reikia taikyti pakaitinio mokymosi priemones, kurios leistų įvairiais būdais įgyti įgūdžių. Didžioji dauguma darbdavių sąžiningai atlieka specialybės mokytojo vaidmenį pakaitinio mokymo procese, kad perduotų savo praktinę patirtį. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui našiomis, besimokančiųjų užimamomis, bet neapmokamomis darbo vietomis ir kad būtų uždrausta tokia praktika.

1.3.

EESRK primena, kad pakaitinio mokymosi priemonių įvairovė leidžia geriausiai prisitaikyti prie įvairių situacijų, atsižvelgiant į įmonių dydį, kvalifikacijos tipą, mokymo sistemos struktūrą, užimtinų pareigų pobūdį ir lygį. Ši įvairovė taip pat suteikia darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims galimybę įgyti naujų įgūdžių ir taip spręsti pasenusių profesinių įgūdžių problemą.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į MVĮ ypatumus. Daugelyje MVĮ, turinčių išskirtinę praktinę patirtį, ypač nišinėse rinkose, profesinė veikla yra techninio pobūdžio, todėl pakaitinio mokymosi programos būtų tinkamiausias būdas patenkinti įgūdžių poreikius. Daugelyje kaimo vietovių mažųjų įmonių praktinė patirtis yra unikali galimybė jaunimui, o palanki verslo aplinka galėtų padidinti jų profesines galimybes.

1.5.

EESRK nuomone, socialiniai partneriai gali veiksmingai prisidėti kuriant ir valdant mokymo sistemą, nes turi ypač geras galimybes įvertinti, kokių įgūdžių reikia darbo rinkoje. Jie gali nustatyti darbo jėgos trūkumą pagal profesinės veiklos sektorių ir pagal teritoriją, dalyvauti užtikrinant veiksmingą įgūdžių ugdymą, sutelktą į profesinę praktiką. Socialiniai partneriai gali remtis suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip valstybė, regionas ar valstybinė užimtumo tarnyba (VUT), kad palygintų kiekybinius ir kokybinius duomenis, susijusius su įgūdžių poreikiais.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad socialiniai partneriai turi sistemingai atlikti svarbų vaidmenį nustatant kvalifikacijų sandarą ir jų turinį. Labai svarbu nuo pat proceso pradžios įtraukti socialinius partnerius, siekiant užtikrinti, kad ištekliai leistų patenkinti faktinius darbdavių ir darbuotojų poreikius Europoje. Be to, socialiniai partneriai gali kompetentingai prisidėti prie profesinio orientavimo visose visuomenės grupėse.

1.7.

EESRK primena, kad suinteresuotieji subjektai (valstybė, regionas, VUT) atlieka svarbų vaidmenį ieškant sprendimų, kuriais būtų palengvinta socialinė įtrauktis. Komitetas ragina geriau koordinuoti visų veiklos vykdytojų, suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių veiksmus sudarant sutartį, kurioje būtų nurodyta visų šalių sąveika ir atsakomybė, kad mokymo ir paramos priemonės būtų suprantamesnės. Pilietinės visuomenės organizacijos, viešosios ir ne pelno socialinės tarnybos, socialinės įmonės, socialinės apsaugos struktūros ir socialiniai darbuotojai atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant pagalbą jaunimui ir vyresniems žmonėms, ypatingą dėmesį skirdami asmenims, priklausantiems nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms. Kai kurių valstybių narių teisinės ir finansinės sistemos suteikia tvirtą pagrindą atsakingai vykdyti šias svarbias funkcijas ir paslaugas. Tvirta profesinio mokymo politika taip pat yra labai svarbi siekiant SESV 145 straipsnyje nustatyto tikslo: ugdyti kvalifikuotą, profesiniu požiūriu pasirengusią ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą bei skatinti į ekonomikos pokyčius galinčias greitai reaguoti darbo rinkas.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, ypatumus, siekiant patenkinti labiausiai trūkstamų profesinių įgūdžių poreikius. Šiose įmonėse nėra vidaus žmogiškųjų išteklių skyriaus, tuo tarpu norint susieti mokymą, įgūdžius ir užimtumą reikia specialių veiksmų. Šioms įmonėms, kurios sukuria daug darbo vietų, reikia konkrečios paramos. Ši parama turi būti susijusi su įgūdžių poreikių nustatymu, darbo pasiūlymų rengimu, konsultavimu, įdarbinimo procesu ir mokymo sistemų, leidžiančių užtikrinti tvarią įtrauktį į darbo rinką, rengimu.

1.9.

EESRK primena, kad mokymas yra pagrindinė neįgaliųjų integracijos priemonė. Reikia imtis tinkamų priemonių spręsti lygių galimybių klausimą, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir neįgaliesiems užtikrinant vienodas sąlygas dalyvauti įtraukiose profesinio mokymo programose. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad darbo tvarumas visų pirma grindžiamas teise į kokybišką mokymą.

1.10.

EESRK rekomenduoja sudaryti nacionalinius strateginius susitarimus dėl profesinio mokymo ir orientavimo vykdant valdžios institucijų ir socialinių partnerių derybas, į jas įtraukiant profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus suinteresuotuosius subjektus. Komitetas pažymi, kad tokių susitarimų esama tam tikrose bendrovėse, profesiniuose sektoriuose ar teritorijose, ir ragina siekti, kad strateginių nacionalinių susitarimų sudarymas taptų įprasta praktika. Sąjunga savo veiksmais turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prisitaikyti prie pramonės permainų, kad būtų skatinama profesinė integracija ir reintegracija į darbo rinką.

2.   Kontekstas

2.1.

Svarstymų apie turimų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių santykį aktualumas turėtų būti vertinamas Europos kontekste, kaip teigiama Osnabriuko deklaracijoje, kurioje tvirtinama, kad reikia atsižvelgti į suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius. Šio Europos konteksto svarbiausi aspektai: — pirma, Europos socialinių teisių ramsčio pirmajame ir ketvirtajame principuose švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą susiejami su lygiomis galimybėmis ir galimybe įsidarbinti, įskaitant mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, — antra, Europos Komisija 2020 m. paskelbė komunikatą dėl Europos mokymo ir švietimo erdvės, kuriame dar kartą patvirtino savo veiklos principus ir tikslus, visų pirma užtikrinti kokybišką švietimą visiems, — trečia, savo nuomonėje SOC/570 „Darbo ateitis ir profesiniai įgūdžiai“ (1) EESRK paragino kurti tikslinę politiką ir imtis konkrečių veiksmų siekiant pasirengti spartiems technologiniams ir skaitmeniniams pokyčiams, taip pat pagerinti ir tinkamai pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas.

2.2.

Turimų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių derinimo klausimas įvairiose Europos Sąjungos šalyse vertinamas skirtingai. Diskusijos dėl vadinamosios „įgūdžių neatitikties“ prasidėjo prieš COVID-19 krizę ir EESRK paragino atsargiai spręsti šį klausimą. Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) duomenimis, 45 proc. darbuotojų mano, kad jų įgūdžiai nevisiškai atitinka jų darbo pobūdį, o 70 proc. įmonių trūksta įgūdžių, tačiau tik nedaugelis jų šią problemą sieja su tokiomis kliūtimis kaip įdarbinimo sunkumai, įmonės geografinė padėtis, darbo užmokesčio dydis ir darbo sąlygos. Išsamiame tyrime turėtų būti išanalizuotos tikslios įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties priežastys ir būdai, kaip padėti žmonėms susirasti darbą.

2.3.   Įgūdžių poreikiai

Įgūdžių poreikiai šalyse skiriasi. Šiuos skirtumus lemia šalies pramoninės gamybos sistemos lygis arba kitais atvejais į paslaugas ar turizmą orientuotos ekonomikos poreikiai. Nors bendrai didėja aukštesnio lygio įgūdžių poreikis, reikia ir žemesnio lygio kvalifikacijų ir šis klausimas sprendžiamas pasinaudojant imigracijos suteikiamomis galimybėmis.

2.4.   Mokymo sistema

Profesinis rengimas ir mokymas yra labiausiai su darbo rinka ir jos įgūdžių poreikiais susijusios švietimo sektoriaus sritys. Paprastai profesinis mokymas vyksta vidurinio išsilavinimo lygmeniu, profesijos gali būti mokoma mokyklose, darbo vietose mokymo centruose ir įmonėse. Profesinį mokymą besirenkančių jaunuolių dalis, palyginti su pasirenkančių bendrąjį lavinimą dalimi, Europos Sąjungoje skiriasi, tačiau visose šalyse ji palaipsniui mažėja. Dėl šios padėties tiek valdžios institucijos, tiek profesinės bendruomenės, įskaitant socialinius partnerius, paprastai imasi taisomųjų arba skatinamųjų veiksmų. Viena iš šių priemonių, kuriai Naujojoje įgūdžių darbotvarkėje skiriama daugiausia dėmesio – mokymo turinio skaitmeninimas.

Tęstinio profesinio mokymo sistema iš esmės yra orientuota į darbą ir didžioji dalis mokymo programos vykdoma darbo vietoje.

2.5.   Socialinių partnerių vaidmuo

Socialinių partnerių vaidmuo, kuris visose šalyse atliekamas skirtingu lygmeniu, turėtų būti stiprinamas. Socialiniai partneriai, remdamiesi savo turtinga patirtimi, dalyvauja apibrėžiant dabartinius ir būsimus įgūdžių poreikius atskirų profesijų arba nacionaliniu tarpšakiniu lygmeniu. Jie taip pat labai dažnai dalyvauja nustatant kvalifikacijų sandarą ir diplomų standartus, dalyvauja mokymo sistemų, profesinio mokymo ir pameistrystės fondų valdyme ir visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo sistemoje. Be to, profesinio mokymo klausimu socialiniai partneriai paprastai derasi kolektyvinėse derybose.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į vis didėjantį darbo rinkos disbalansą, kuriam įtakos turi įgūdžių trūkumas ir jį dar labiau sustiprina sveikatos krizės poveikis, dėl kurio didėja atotrūkis tarp jaunimo poreikių ir kompetencijų vis labiau koncentruotoje ekonomikoje.

3.1.1.

Šis disbalansas, buvęs jau iki sveikatos krizės, formavosi ir stiprėjo maždaug dvidešimt metų. 60 proc. suaugusių darbuotojų technologiniai gūdžiai gali tapti nebetinkamais (2014 m. ES 28 duomenys) (2). Ši padėtis lemia nedarbą ir įtampą darbo rinkoje (3) (4).

3.1.2.

Sveikatos krizės poveikį rodo darbo rinkoje didėjanti įtampa, visų pirma atsirandanti dėl vis spartesnės skaitmeninės transformacijos.

3.2.

EESRK teigiamai vertina Europos įgūdžių darbotvarkę, visų pirma tai, kad pagal Tarybos rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo bus galima apimti veiksmus visais profesionalizacijos etapais, taip pat atsižvelgti į kintantį visų rūšių poreikių ir įgūdžių pobūdį: a) visais profesionalizacijos etapais (žr. CEDEFOP – įgūdžių panorama) (5): — prieš pradedant profesinę veiklą: — ugdyti įgūdžius ir užtikrinti profesionalizaciją (pirminis ir tęstinis profesinis mokymas, pakaitinis mokymasis, pameistrystė), — pradedant dirbti įmonėje arba vidinio judumo atveju: — pritaikyti profesinius ir elgesio įgūdžius prie įmonės aplinkybių (parama prisitaikymui prie darbo aplinkos, mokymas darbo vietoje), — visu profesinės veiklos laikotarpiu: — pritaikyti profesinius įgūdžius atsižvelgiant į kintančius darbo ir profesinius poreikius; b) pritaikyti priemones prie poreikių, atsiradusių dėl pokyčių darbo rinkoje: kvalifikacijos kėlimas; profesinis perorientavimas; įvairių sričių įgūdžių ugdymas; naujų įgūdžių ugdymas; c) atsižvelgti į tikslinių įgūdžių pobūdį: pagrindiniai įgūdžiai; techniniai įgūdžiai ir profesinė patirtis; universalieji įgūdžiai.

3.3.

Prekybos įmonių darbdaviams ir darbuotojams Europos lygmeniu atstovaujančios organizacijos teikia pasiūlymų, patvirtinančių jų veiksmų šioje srityje teisėtumą. Pavyzdžiui, Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) skatina socialinį dialogą šioje srityje tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu; Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija (UAEPME) mano, kad Vyriausybės turėtų pavesti pameistrystės valdymą socialiniams partneriams; Europos verslo konfederacija (BUSINESS EUROPE) rekomenduoja pavesti socialiniams partneriams apibrėžti mokymo programų poreikius ir juos įtraukti į bendras derybas su mokymo paslaugų darbuotojams teikėjais.

3.4.   Suinteresuotųjų subjektų vaidmuo

EESRK ragina įtraukti socialinius partnerius kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų lengviau nustatyti poreikius, išteklius ir įgyvendintinus veiksmus, ir bendradarbiauti su jais pasitelkiant jiems priimtinas priemones. Tai visų pirma yra įmonės, profesinių šakų asociacijos ir kitos profesinės ir tarpšakinės organizacijos, sektorių ir nacionaliniai socialiniai partneriai, nacionalinės kvalifikacijų sandaros arba profesinių diplomų klasifikavimo sistemų kūrėjai, regionų valdžios institucijos ir viešosios ar pusiau viešosios įstaigos, nacionalinės valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialinės įmonės, socialinės tarnybos, socialinės apsaugos struktūros, profesinio orientavimo ir paramos įsidarbinant įstaigos, skirtos asmenų, įskaitant neįgaliuosius, integracijai, reintegracijai ir įdarbinimui, taip pat pirminio profesinio mokymo organizacijos (6).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Įgūdžių poreikių numatymas

4.1.1.

Socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį nustatant, vertinant ir numatant darbo rinkos poreikius. Jų vaidmuo labai svarbus organizuojant profesijų ir įgūdžių stebėsenos centrų veiklą ir analizuojant surinktus duomenis. Jų perspektyviniai tyrimai turi būti susieti su visų suinteresuotųjų subjektų – valstybės, regionų, verslo asociacijų ir visų organizacijų, dirbančių užimtumo, profesinio mokymo ir orientavimo srityje, pavyzdžiui, socialinių tarnybų ir įstaigų – vertinimais. Toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti Europai svarbią vietą darbo rinkoje.

4.1.2.

EESRK nuomone, šis svarbus socialinių partnerių vaidmuo turi būti dar labiau sustiprintas suteikiant jiems visas būtinas priemones, kurios leistų veikti neatsiliekant nuo esminių pokyčių darbo rinkoje. 2020 m. prasidėjusi ir tebesitęsianti ekonominė ir socialinė sveikatos krizė yra galingas mūsų ekonomikos pokyčius spartinantis veiksnys. Įmonių skaitmeninimas yra nepaprastai svarbus, kad įmonės, įskaitant mažiausias, galėtų prisitaikyti. Stebėdami krizės pasekmes klientai ir vartotojai šiuo metu labai laukia perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir su ja atsirasiančių naujų profesijų.

4.2.   Mokymo pasiūlos ir jo turinio efektyvumo didinimas

4.2.1.

Mokymo ir kvalifikacijų standartai turi būti reguliariai atnaujinami atsižvelgiant į įgūdžių poreikių vertinimą. Taigi tenka greitai reaguoti siekiant patenkinti įgūdžių, kurių reikia dėl naujų technologijų, perėjimo prie žaliosios ekonomikos ar skaitmeninių permainų, kurias paspartino sveikatos krizė, poreikį. Novatoriška mokymo praktika turėtų būti pritaikyta sunkiai pasiekiamoms tikslinėms grupėms pasirenkant atitinkamus įtraukius metodus. Pakaitinio mokymosi principas leidžia derinti mokymo sistemas ir įmonių mokymo galimybes, kurias išnaudojant lengviau užtikrinti ilgalaikį užimtumą, taigi ir skatinti ekonominės veiklos plėtrą. Nors didžioji dauguma darbdavių sąžiningai atlieka specialybės mokytojo vaidmenį pakaitinio mokymo procese, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui našiomis, besimokančiųjų užimamomis, bet neapmokamomis darbo vietomis.

4.2.2.

Pakaitinio mokymo priemonės gali būti įvairios: — jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų profesinis mokymas vykdant pameistrystės programas, siekiant suteikti visapusiškos su atitinkama profesija susijusios kvalifikacijos pažymėjimą, — pirminis profesinis mokymas atliekant mokomąją praktiką įmonėje pagal pakaitinio mokymosi programas, — mokomoji ir darbo patirties praktika įmonėje siekiant susipažinti su profesija, — pakaitinio mokymosi programose dalyvaujančių darbo ieškančių asmenų profesinis mokymas, — mokymas darbo vietoje, — mokymas prieš įsidarbinimą, siekiant suteikti profesinei veiklai reikalingų įgūdžių, — savarankiškumo įgūdžių ugdymas, visų pirma sunkumų patiriančių asmenų, neįgaliųjų ir jaunuolių, baigiančių mokyklą neįgijus kvalifikacijos, įgūdžių analizė.

4.2.3.

Galiausiai, šios pastangos pasiūlyti veiksmingiausią mokymo formą turi padėti rasti išeitį pažeidžiamiausiems asmenims. Svarbu atsižvelgti į neįgaliųjų padėtį užtikrinant materialinę ir fizinę mokymo sistemos prieigą ir taikyti tikslinėms grupėms skirtus mokymo metodus.

4.3.   Didesnis socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

4.3.1.

Ne tik savanoriškos iniciatyvos, bet ir susitarimai su suinteresuotaisiais subjektais padeda sustiprinti šią gerąją patirtį ir geriau numatyti įgūdžių poreikius ir padidinti profesinio mokymo sistemų efektyvumą.

4.3.2.

Suinteresuotieji subjektai turi atlikti pagrindinį vaidmenį socialinės įtraukties srityje veiksmingai paskirstydami paramos ir pagalbos labiausiai pažeidžiamiems žmonėms užduotis. Rengdami mokymo programas ir teikdami būtiną paramą, suinteresuotieji subjektai atlieka ypatingą misiją padėdami ilgą laiką nedirbusiems asmenims.

4.3.3.

Profesinio mokymo sistemos sėkmė priklauso nuo aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo ją kuriant. Dviejų mokymosi vietų – mokymo įstaigos ir įmonės – bendradarbiavimas yra pagrindinis sėkmės veiksnys. Nustatant nacionalinę ar regioninę politiką turi būti suteikta galimybė socialiniams partneriams pritaikyti mokymo struktūrą ir turinį prie darbdavių ir darbuotojų poreikių atsižvelgiant į konkrečią padėtį darbo rinkoje.

4.4.   Įmonių ir darbuotojų susidomėjimo investicijomis į mokymą didinimas

4.4.1.

Darbuotojų, kurie kasmet dalyvauja mokymuose siekdami išlaikyti ar patobulinti savo įgūdžius, dalis tebėra maža, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse. Kliūčių yra daug: mokymo finansavimas ir sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai, kad pakeistų mokymuose dalyvaujančius darbuotojus, pirminio mokymo atsisakymas, darbuotojų mokymo turinio ir sistemų prieinamumas ir kokybė.

4.4.2.

Todėl pagrindiniai įgūdžiai išlieka būtina išankstine sąlyga norint įsidarbinti, ypač MVĮ. Skaudų COVID-19 krizės poveikį patyrė mokymuose dalyvaujantys jaunuoliai ir didėja mokymų nebaigusių asmenų skaičius, todėl ypač skubu spręsti profesinio mokymo ir orientavimo visą gyvenimą klausimą. Tai labai svarbus aspektas norint sudominti darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis ir suteikti jiems galimybę patiems siekti profesinio tobulėjimo. Reikėtų užsibrėžti tikslą, kad 8 proc. pameistrių ir dirbančių stažuotojų galėtų pasinaudoti judumo galimybėmis ir išvykti mokytis į užsienį. Programos „Erasmus“ poveikio tyrimuose pabrėžiama, kad mokymosi užsienyje laikotarpiu įgyjama daugiau įgūdžių ir galimybių įsidarbinti.

4.4.3.

Galiausiai reikėtų kelti klausimą, ar įmonės, ypač tos, kuriose nėra žmogiškųjų išteklių skyriaus, gali nustatyti kandidatų įgūdžius.

---

(1)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(2)  https://www.cedefop.europa.eu/files/3075_en.pdf, p. 26.

(3)  Nedarbo lygis (pagal valstybes nares), https://ec.europa.eu/eurostat/web/lfs/visualisations: nedarbo lygis, 2021 m. sausio mėn., ES 27.

(4)  Laisvos darbo vietos (pagal valstybes nares), https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Job_vacancy_statistics.

(5)  https://skillspanorama.cedefop.europa.eu/en/dashboard/european-skills-index.

(6)  (VET providers – VET4EU2) https://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=38451&no=1:

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Įgūdžių, kurių Europai reikia siekiant sukurti sąžiningesnę, darnesnę, tvaresnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę visuomenę, skatinimas – remiantis švietimu ir mokymu bei žvelgiant iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyvos“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu)

(2021/C 286/06)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymas	2020 10 26 raštas
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 1 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pabrėžia, kad svarbu veiksmingai išnaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) ir kitas investicijas, skirtas ekonomikos augimui ir atspariai visuomenei, įgyvendinant skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, remti, gerinant švietimo ir mokymo (sistemų, institucijų ir programų) kokybę ir įtraukumą, siekiant reaguoti į bet kokio amžiaus besimokančių asmenų poreikius ir jų mokymosi etapus, parengti juos gyvenimui ir darbui bei užtikrinti, kad visi darbuotojai ir vis daugiau asmenų, kurie prarado darbą, ypač moterų, turėtų galimybę mokytis. Tai taip pat leis apsaugoti laisvą darbuotojų ir paslaugų judėjimą bei užtikrinti, kad įmonės būtų gerai pasirengusios valdyti pokyčius savo sektoriuose, ir užpildyti įgūdžių spragas, su kuriomis jos susiduria vykstant skaitmeninei ir žaliajai pramonės pertvarkai.

1.2.

EESRK rekomenduoja kiekvienai valstybei narei nustatyti pasiekiamus ilgalaikius tikslus ir įdiegti nuolatinę stebėsenos sistemą, veikiančią Europos švietimo erdvėje (EŠE), siekiant visiems užtikrinti aukštos kokybės ir įtraukų švietimą ir mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą ir užtikrinti, kad visi turėtų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir laikytųsi nuostatų, kurių reikia tam, kad Europoje būtų sukurta sąžiningesnė, darnesnė, tvaresnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė visuomenė.

1.3.

EESRK nurodo, kad švietimo ir mokymo sistemų demokratinis valdymas, pavyzdžiui, vykdant socialinį dialogą, kitoje ES strateginėje programoje yra esminė sėkmingos politikos formavimo ir įgyvendinimo ES ir nacionaliniu lygmenimis priemonė. Jis turi būti apsaugotas, sustiprintas ir turi apimti prasmingą konsultavimąsi su organizuota pilietine visuomene.

1.4.

EESRK rekomenduoja, kad kiekviena būsima „Atvirojo koordinavimo metodo darbo grupė“ pristatytų politikos rezultatus ir, pageidautina, politikos rekomendacijas Švietimo tarybai aptarti. Darbo grupių rezultatus reikėtų paskelbti, veiksmingai įgyvendinti ir užtikrinti, kad jie būtų matomi atitinkamu politikos formavimo lygmeniu ir tarp specialistų ES ir nacionaliniu lygmenimis; todėl svarbu, kad tarp šių grupių narių būtų įtraukiami atitinkami socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai, aktyviai dalyvaujantys formuojant švietimo politiką, taip pat kiekvienos šalies mokyklų vadovų, mokytojų ir besimokančiųjų atstovai.

1.5.

Kad būtų įvykdyti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, Tarybos rezoliucijoje dėl Europos aplinkos agentūros (2020 m.), Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio švietimo ir mokymo ir Osnabriuko deklaracijoje nustatyti rodikliai, lyginamieji standartai ir tikslai, EESRK siūlo atlikti papildomą tyrimą ir poveikio vertinimą, siekiant pakoreguoti rodiklius ir įtraukti kitus būtinuosius rodiklius, kurie padeda šalims gerinti jų ataskaitas dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo, nes visapusiškas COVID-19 krizės poveikis švietimo sistemoms, besimokantiesiems ir mokytojams dar nėra aiškus. Remiantis rodikliais turėtų būti skatinama imtis priemonių, kuriomis būtų remiami socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys studentai ir besimokantys asmenys, taip pat žmonės su negalia, ir įgyvendinamos bendros socialinės ir švietimo politikos kryptys nacionaliniu lygmeniu. Apie pasiekimus, susijusius su lyginamaisiais standartais ir rodikliais, turėtų būti pranešama po konsultacijų su atitinkamais socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

1.6.

EESRK siūlo tęsti labai svarbų darbą, kuris vyksta pirmininkaujančios valstybės narės organizuojamuose neformaliuose bendradarbiavimo švietimo srities susitikimuose (bendrojo ugdymo generalinių direktorių, profesinio rengimo ir mokymo generalinių direktorių ir aukštųjų mokyklų generalinių direktorių) (1), ieškant šių sektorių sinergijos ir didinant matomumą, įsitraukiant atitinkamiems socialiniams partneriams iš kiekvienos ES šalies ir konsultuojantis su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vadovaujantis Profesinio rengimo ir mokymo patariamojo komiteto pavyzdžiu. EESRK taip pat rekomenduoja susieti ES ir nacionalinės/regioninės politikos kryptis, atsižvelgiant į veiksmingą ministerijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystę ir valdymą.

1.7.

EESRK ragina veiksmingai įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą Europos ir nacionaliniu lygmenimis pagal Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą, kuris turi būti priimtas 2021 m. socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime, visapusiškai dalyvaujant atitinkamiems socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ir pasinaudojant tvarių viešųjų investicijų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) parama.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į holistinį požiūrį į švietimą ir mokymą ir tai, kaip svarbu tokį požiūrį taikyti įgyvendinant naujausias ES iniciatyvas švietimo (Europos švietimo erdvė), profesinio rengimo ir mokymo (rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo), įgūdžių (Europos įgūdžių darbotvarkė), jaunimo švietimo („Tiltas į darbo rinką“) ir skaitmeninių įgūdžių srityse (2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas), užtikrinant, kad jomis būtų prisidedama prie darbuotojų perkvalifikavimo ir jų kvalifikacijos kėlimo, kad darbo rinkoje jie galėtų sklandžiai pereiti iš vienos darbo vietos į kitą, o žemos kvalifikacijos suaugusiesiems reikia padėti įsidarbinti ir įgauti verslumo įgūdžių, taip pat padėti įmonėms, kad jos neatsiliktų nuo pasaulinių inovacijų ir išlaikytų konkurencingumą.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, būtina užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais, darbo teisių paisymą ir vykdymą, darbuotojų informavimą, konsultavimąsi ir dalyvavimą ugdant skaitmeninius ir verslumo įgūdžius, be kita ko, profesinio rengimo ir mokymo, suaugusiųjų mokymo ir darbuotojų mokymo srityse, siekiant sumažinti įgūdžių spragas, su kuriomis susiduria įmonės. Atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą ir turint omeny tai, kad norima pasiekti Europos Komisijos nustatytą tikslą padidinti 16–74 metų amžiaus asmenų, turinčių pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, dalį nuo 56 proc. 2019 m. iki 70 proc. 2025 m., EESRK ragina skirti konkrečias sumas būsimose ES programose, apibrėžti potikslius ir etapus ir nuosekliai vertinti skaitmeninius įgūdžius nuolat ir greitai kintančioje skaitmeninėje aplinkoje.

1.10.

EESRK ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą paramą darbuotojams ir bedarbiams, kuriems sunku gauti kokybiškas ir įtraukias suaugusiųjų švietimo ir mokymo paslaugas, užtikrinant tikslinį finansavimą tiems, kuriems to reikia, pavyzdžiui, bedarbiams, pagal nestandartines sutartis dirbantiems darbuotojams, žemos kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus piliečiams ir socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, kartu atsižvelgiant į lyčių aspektą.

1.11.

EESRK siūlo kovoti su didėjančia nelygybe mokyklose ir platesniuose visuomenės sluoksniuose ir imtis įgyvendinti bendras socialinės ir švietimo politikos kryptis nacionaliniu lygmeniu. EESRK siūlo surengti bendrą Švietimo ir socialinių reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame būtų ieškoma sprendimų, kaip spręsti švietimo nelygybės ir nevienodų galimybių gauti švietimo paslaugas ir dalyvauti mokymo programose problemą, atsiradusią dėl COVID-19 krizės.

1.12.

Nors EESRK palankiai vertina naujoje rezoliucijoje dėl Europos švietimo erdvės nustatytus tikslus, jis siūlo reguliariai koreguoti EŠE rodiklius ir lyginamuosius standartus ir įtraukti kitus būtinuosius rodiklius (pvz., dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ir (arba) mokymosi apie darnų vystymąsi), apie kuriuos šalys gali lengvai pateikti ataskaitas, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėmis priemonėmis būtų pakankamai remiami socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys studentai ir besimokantys asmenys.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad nepaprastai svarbu ugdyti visų besimokančių asmenų socialines kompetencijas žvelgiant iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyvos ir užtikrinti, kad šių kompetencijų būtų mokoma nuo ankstyvo amžiaus ir per visą suaugusiųjų švietimo laikotarpį, ir kovoti už tolerancijos ir nediskriminavimo švietimo ir mokymo srityje principų taikymą visiems piliečiams. Pagrindinių gebėjimų, ypač socialinio jautrumo, empatijos, kultūrų dialogo, pilietiškumo įgūdžių, socialinių gebėjimų ir verslumo, įskaitant socialinį verslumą, turėtų būti mokoma visame švietimo ir mokymo procese.

1.14.

EESRK ragina valstybes nares ekonomikos gaivinimo plano, priemonės „Next Generation ES“ ir kitų ES fondų, įskaitant programos „Erasmus“, ESF+ ir teisingos pertvarkos fondų lėšas naudoti veiksmingai ir nuosekliai, siekiant užtikrinti paramą švietimo ir mokymo politikai, kad būtų sukurta sąžiningesnė, darnesnė, įtraukesnė, tvaresnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė visuomenė.

1.15.

EESRK mano, kad vykdant Europos semestrą, reikia ir toliau skatinti Vyriausybes užtikrinti tvarias viešąsias investicijas į ilgalaikius įsipareigojimus gerinti kokybę, sąžiningumą, lygybę ir socialinį įtraukumą mokyklose, sudaryti palankesnes vienodas sąlygas naudotis skaitmenine medžiaga bet kokio amžiaus besimokantiems asmenims ir užtikrinti saugų skaitmeninių technologijų naudojimą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad žinios, įgūdžiai ir gebėjimai turi būti pripažįstami ir vertinami atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės švietimo ir profesinius reikalavimus. Ypač svarbu užtikrinti vienodas galimybes įgyti visapusiškas kvalifikacijas, todėl EESRK ragina įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2) ir Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją (Lisabonos pripažinimo konvenciją) (3). EESRK pakartoja savo nuomonę (4), kad mokymams, už kuriuos suteikiami mikrokredencialai, turėtų būti nustatyti ir taikomi kokybės standartai ir teikiama aiški informacija apie mokymų vertę, kad tokie mokymai būtų veiksmingai pritaikomi darbo rinkoje, kaip tolesni mokymai ir visapusiškai papildytų kvalifikaciją. Svarbu užtikrinti, kad mikrokredencialai nebūtų pernelyg reguliuojami, siekiant išsaugoti jų lankstumą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

1.17.

EESRK ragina vykdant veiksmingą socialinį dialogą su mokytojais EŠE įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu, siekiant gerinti mokymo kokybę skaitmeninėje erdvėje, tobulinti mokymo standartus, plėtoti kokybiškesnį ir įtraukų pradinį mokytojų rengimą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą bei užtikrinti mokytojams tinkamas darbo sąlygas ir darbo užmokestį, kad profesija būtų patrauklesnė aukštos kvalifikacijos kandidatams.

1.18.

EESRK pabrėžia, kad būtina gerbti akademinę laisvę ir institucijų savarankiškumą bei jų savivaldą prisidedant prie mokymosi visą gyvenimą ir užtikrinti tinkamas viešąsias investicijas į aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, Europos universitetų tinklų įtraukumą ir jų įvairovę Europoje gerbiant nacionalinę ir institucijų kompetencijas aukštojo mokslo srityje. EESRK ragina ir toliau su Vyriausybėmis ir atitinkamais socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės organizacijomis aptarinėti idėjas dėl vadinamųjų Europos mokslo laipsnio ir Europos universitetų statuto bei remti tretinio lygmens profesinio rengimo ir mokymo paslaugų kūrimą.

2.   Aplinkybės

2.1.

Šia nuomone prisidedama prie Tarybos diskusijų, vykstančių pirmininkaujant Portugalijai (2021 m. pirmasis pusmetis) dėl ES švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą iniciatyvų, visų pirma EŠE, Atnaujintos įgūdžių darbotvarkės ir 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano, įgyvendinimo.

2.2.

Didėjanti pajamų nelygybė, žmonių judumas ir visuomenės senėjimas yra tie socialiniai veiksniai, kurie daro įtaką švietimo ir mokymo politikai. Tokiu metu, kai visuomenė susiduria su ekonominiais imperatyvais, kaip antai skaitmenine transformacija ir žiedine ekonomika, parama asmenų mokymuisi galėtų būti vienas iš sprendimų tvaresnės visuomenės link, siekiant įveikti socialinės ir ekonominės pertvarkos kliūtis ir sunkumus, taip pat skatinant mokymosi įgūdžius.

2.3.

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES šalių vadovai susitiko tam, kad pasirašytų dokumentą dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir tuomet pradėjo savo pirmąsias diskusijas dėl vadinamosios Europos švietimo erdvės (5) sukūrimo; po to, nuo 2018 iki 2020 m., buvo pateikti keli nauji pasiūlymai šia tema, kol galiausiai 2021 m. vasario mėn. buvo priimta nauja Tarybos rezoliucija. Iniciatyva siejama su pirmuoju Socialinių teisių ramsčio principu, pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti kompetenciją, leidžiančią visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje“, ir ketvirtojo principo teisėmis, įskaitant teisę į paramą mokantis ir persikvalifikuojant, ypač jaunimo galimybes tęsti mokymosi, pameistrystės programas ir stažuotes.

2.4.

2020 m. liepos 1 d. EK paskelbė savo naują politikos dokumentų rinkinį, įskaitant komunikatą dėl Europos įgūdžių darbotvarkės, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (6), pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Profesinio rengimo ir mokymo (7) ir komunikatą (8) ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos (9) Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką. Šie politikos dokumentai susiejo mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą su EŠE įgyvendinimu ir sukūrimu. EESRK tęsė šias iniciatyvas ir 2020 m. priėmė nuomones dėl Atnaujintos įgūdžių darbotvarkės (10), Sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos (11) ir dokumento „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“ (12).

2.5.

Savo nuomonėje „Grįžimas prie „naudojimo vertės“: naujos perspektyvos ir iššūkiai Europos gamintojams ir paslaugų teikėjams“ (13) (2019 m.) EESRK išreiškė nuomonę, kad novatoriškų, itin specializuotų produktų, atitinkančių klientų poreikius, taip pat socialinio ir ekologinio tvarumo reikalavimus, tiekimas ir tokių pat paslaugų teikimas gali tapti šiuolaikinės Europos konkurencingumo politikos esminiu aspektu ir pagrindu. Todėl Komitetas rekomenduoja imtis politinių intervencinių veiksmų atitinkamoms švietimo ir mokymo paslaugoms gerinti.

2.6.

2020 m. rugsėjo 30 d. EK paskelbė Komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (14), kuriame daugiausia dėmesio skiriama šešioms sritims: kokybei, įtraukumui ir lyčių lygybei, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, mokytojams ir instruktoriams, aukštojo mokslo ir geopolitikos aspektams. ES Švietimo taryba 2020 m. lapkričio 30 d. pabrėžė, kad svarbu užtikrinti nacionalines švietimo srities kompetencijas ir pagarbą kultūrų bei švietimo sistemų įvairovei, ir suabejojo dėl „Europos švietimo erdvės valdymo mechanizmo ir Sąjungos lygmens tikslų, kuriuos siūloma pasiekti iki 2030 m.“ (15).

2.7.

Papildant ankstesnes politikos iniciatyvas, po to, kai buvo paskelbtas EK komunikatas dėl 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus (16), paskelbtos Tarybos išvados, kuriose pabrėžiama, kad skaitmeninis švietimas turėtų „koncentruotis į besimokančiuosius ir turėtų padėti visiems asmenims bei piliečiams tobulėti asmeniškai ir ugdyti savo įgūdžius užtikrintai, laisvai ir atsakingai“ (17).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

COVID-19 pandemija pastūmėjo Europos ekonomiką į didelio masto nuosmukį, o nedarbo lygis dėl precedento neturinčio ekonomikos nuosmukio ir sunkumų, kuriuos dėl krizės patiria įmonės, nuolat didėja. Nepaisant to, kad plačiai taikomos Europos ir nacionalinėmis priemonėmis remiamos darbo vietų išsaugojimo sistemos, prognozuojama, kad nedarbo lygis ES padidės nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 7,7 proc. 2020 m. ir iki 8,6 proc. 2021 m., o 2022 m. sumažės iki maždaug 8 proc. (Eurostatas, 2020 m. lapkričio 5 d.). Dėl didelio COVID-19 krizės sukelto nedarbo lygio, didėja Europos darbo jėgos įgūdžių, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikis, vykstant skaitmeninei ir žaliajai pramonės pertvarkai. Veiksminga ES politika turi remti ekonomikos augimą ir atsparios visuomenės kūrimą.

3.2.

COVID-19 krizė taip pat paspartino skaitmeninę pertvarką švietimo, darbo ir kasdienio gyvenimo srityse. EESRK nuomonėje dėl atnaujintos įgūdžių darbotvarkės pabrėžiama, kad „vykdant teisingą pertvarką ir atsižvelgiant į demografinius pokyčius, visi europiečiai turėtų turėti teisę į kokybišką ir įtraukų mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Pabrėžiame, kad reikia spręsti menko išsilavinimo problemą, kuri pagilėjo per COVID-19 krizę dėl nevienodų galimybių gauti švietimo paslaugas ir dalyvauti mokymo programose.“ (18) Ugdant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, turi būti ne tik tenkinami darbo rinkos poreikiai ir viso kokybe grindžiamo konkurencingumo perspektyvos, bet taip pat prisidedama prie besimokančių asmenų rengimo būti aktyviais, demokratiškais piliečiais ir padėti sumažinti socialinę nelygybę ir spręsti nevienodų mokymosi galimybių problemas. Tuo tikslu, be būtinybės užtikrinti ES piliečių skaitmeninių įgūdžių gerinimą, skaitmeninių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra būtinas, siekiant užtikrinti piliečių gebėjimą orientuotis sudėtingame šiandienos pasaulyje.

3.3.

Labai svarbu, kad ES ir nacionalinio lygmens politikos priemonėmis būtų užtikrinama, jog švietimas ir mokymas – tai žmogaus teisė ir viešoji gėrybė, kad būtų gerbiama Europos kultūros įvairovė ir būtų užtikrinama, kad švietimo ir mokymo politika yra nacionalinė kompetencija. Vykdant ES ir nacionalinio lygmens politiką, reikia imtis veiksmingų priemonių Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030 m. ir Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, siekiant kokybiško, veiksmingo ir įtraukaus švietimo ir mokymo kiekvienam žmogui kiekvienoje Europos šalyje, į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą įtraukiant visas valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas.

3.4.

Labai svarbu, kad vykdant EŠE politiką, būtų siekiama stiprinti tolesnį ES šalių politinį bendradarbiavimą ir toliau teikti mokymosi platformą ministerijoms, švietimo socialiniams partneriams ir atitinkamiems pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams. Įgyvendinant veiksmingą valdymą, reikia užtikrinti, kad nuosekli švietimo ir mokymo politika būtų taikoma kiekviename švietimo sektoriuje, pradedant ankstyvuoju ugdymu ir baigiant suaugusiųjų mokymusi, įskaitant visų amžiaus grupių profesinį rengimą, o ES ir nacionalinė ir (arba) regioninė politika būtų susieta, siekiant veiksmingos ministerijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystės trišalėse politikos grupėse.

3.5.

EESRK remiasi savo nuomone „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (19) ir pabrėžia, kad tvarios viešosios investicijos į švietimą ir mokymą ir veiksmingos privačios investicijos į visų amžiaus grupių profesinį mokymą ir švietimą yra būtina sąlyga, siekiant sėkmingo politikos priemonių, skirtų visų amžiaus grupių besimokančių asmenų socialiniam ir ekonominiam įsitraukimui užtikrinti, įgyvendinimo, ir parama įmonėms. Todėl svarbu, kad ekonomikos gaivinimo plano, priemonės „Next Generation ES“ ir kitų ES fondų (pavyzdžiui, ESF+, teisingos pertvarkos fondų) lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir nuosekliai, siekiant užtikrinti paramą švietimo ir mokymo politikai, vykdant Europos semestrą.

3.6.

Kadangi kelių Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) rodiklių ir lyginamųjų standartų pasiekti nepavyko, EESRK palankiai vertina tai, kad daug rodiklių buvo sustiprinta EŠE iniciatyvoje. Vis dėlto šie rodikliai kelia daug sunkumų ir jiems pasiekti reikia finansinio Vyriausybių įsipareigojimo. Taip pat labai svarbu patikslinti terminus, kurie kiekvienoje šalyje vartojami rodikliams apibrėžti, o švietimą tvarios aplinkos srityje stiprinti kaip lyginamąjį standartą.

3.7.

Įvykus COVID-19 krizei, tapo aišku, kad mokyklos yra būtinos, kad mokiniai galėtų plėtoti savo socialinius gebėjimus. Studentai turėtų būti mokomi tobulinti šiuos gebėjimus visą gyvenimą, mokydamiesi mokytis ir aktyviai dalyvauti visuomenėje, mokydamiesi apie skirtingas kultūras, kalbas ir judumą, gerindami žinias menų srityje ir pan. Šie gebėjimai ypač svarbūs, nes daugelis istorijos pavyzdžių rodo, kad ekonomikos ir finansų krizės prisideda prie didėjančios radikalizmo tendencijos. Todėl EESRK norėtų pabrėžti, kaip svarbu imtis veiksmų toliau įgyvendinti Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (2015 m.) (20), pritaikant ją visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims.

3.8.

Tam, kad būtų gerinami kiekvieno Europos žmogaus žalieji įgūdžiai, gebėjimai ir požiūris, ES valstybės narės aplinkosaugos politiką turi susieti su švietimo politika ir parengti nacionalines žaliųjų įgūdžių ir gebėjimų strategijas. EESRK pažymi (21), kad ES lygmeniu būtų galima nustatyti rodiklius ir lyginamuosius standartus sąmoningumo klimato kaitos, atsakomybės aplinkos požiūriu ir darnaus vystymosi srityse, siekiant padėti šalims į mokymo nuo ankstyvo amžiaus, be kita ko, į suaugusiųjų mokymosi, ir vėlesnes programas įtraukti žaliuosius įgūdžius ir gebėjimus, kurie apimtų pakeičiančio švietimo požiūrį ir būtų mokymosi visą gyvenimą dalis.

3.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plane didžiausias dėmesys skiriamas vienodoms galimybėms naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, internetu, taip pat skaitmeninės kompetencijos ir įgūdžių ugdymui, visų pirma tai taikytina moterims, dirbančioms STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) ir IT srityse. Įgyvendinant veiksmingas nacionalinio ir įmonių lygmens įgūdžių ir skaitmeninimo strategijas, darbuotojams būtų užtikrinamas aktualių ir aukštos kokybės mokymų teikimas. Svarbu, kad įmonės taip pat gautų paramą, skirtą jų darbuotojų kvalifikacijai kelti ir perkvalifikavimui užtikrinti, visų pirma, skaitmenizuojant jų darbo vietas. Tai taip pat atitinka žaliąją pramonės pertvarką, turint omenyje produktus ir procesus, kuri yra būtina sąlyga Europos verslumui skatinti ir tuo pačiu yra jo galimybė.

3.10.

Būtina paisyti visapusiškų kvalifikacijų. Kalbant apie siekį iki 2025 m. užtikrinti automatinį tarpusavio pripažinimą, EESRK pabrėžia, kad žinios, įgūdžiai ir gebėjimai turi būti pripažįstami ir patvirtinami atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės švietimo ir profesinius reikalavimus, o studentams ir besimokantiems asmenims turi būti suteiktos geresnės galimybės susipažinti su atnaujinta informacija apie pripažinimo procesą. Tuo tikslu reikia stiprinti Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (22) ir Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (23) įgyvendinimą, siekiant remti visiems prieinamą mokymąsi visą gyvenimą.

3.11.

EESRK palankiai vertina 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano iniciatyvą sukurti Europos skaitmeninės medžiagos ir kursų mainų platformą. Labai svarbu naudotojams teikti visapusišką informaciją apie tai, ar, išklausius kursus, bus suteikiamos visapusiškos, ar dalinės kvalifikacijos arba mikrokredencialai, taip pat apie tai, kas patvirtina ir užtikrina nuotolinio mokymo kursų kokybę, kaip ir ar tie kursai bus pripažįstami ir kaip jie galėtų papildyti visapusiškas kvalifikacijas. Būtų svarbu išvardyti šiuos kursus „Europass“ portale ir griežtai paisyti nuotolinio mokymo medžiagos autorių teisių ir nuosavybės teisių, taip pat atsižvelgti į atitinkamų nuotolinio mokymo kursų kokybę ir aktualumą.

3.12.

Mokytojai atlieka pagrindinį vaidmenį, teikdami kokybišką švietimą ir mokymą, vis dėlto, anot EBPO, mažiau nei kas penktas mokytojas mano, kad jų profesija yra vertinama visuomenėje (24), bet mokytojo profesija yra vidutiniškai 11 proc. mažiau apmokama palyginti su kitais specialistais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą (25). Europos švietimo erdvėje turi būti teikiama veiksminga parama mokytojams, instruktoriams ir kitiems švietimo srities darbuotojams, kad jie galėtų įveikti neigiamus COVID-19 sukeltos krizės padarinius.

3.13.

Visose Bolonijos proceso šalyse reikia remti dalyvaujančių Europos universitetų institucijų, studentų ir dėstytojų tinklų įtraukumą ir įvairovę, kartu gerbiant ir saugant nacionalines ir institucines aukštojo mokslo kompetencijas.

---

(1)  Bendrojo ugdymo generalinių direktorių, profesinio rengimo ir mokymo generalinių direktorių ir aukštųjų mokyklų generalinių direktorių susitikimas.

(2)  2012/C 398/01.

(3)  The Lisbon Recognition Convention.

(4)  OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

(5)  COM/2017/673 final.

(6)  COM/2020/274 final.

(7)  COM/2020/275 final.

(8)  COM/2020/276 final.

(9)  COM/2020/277 final.

(10)  OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

(11)  OL C 10, 11.1.2021, p. 48.

(12)  OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(13)  OL C 97, 2020 3 24, p. 27.

(14)  COM/2020/625 final.

(15)  2020 m. lapkričio 30 d. Švietimo ministrų vaizdo konferencija. Pagrindiniai rezultatai: https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/eycs/2020/11/30/education/#.

(16)  COM/2020/624 final.

(17)  2020/C 415/10.

(18)  OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

(19)  OL C 232, 2020 7 14, p. 8.

(20)  Paryžiaus deklaracija (2015 m.).

(21)  OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(22)  2012/C 398/01.

(23)  Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija.

(24)  TALIS – EBPO tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas, 2018 m.

(25)  OECD Education at a Glance 2020 OECD iLibrary | Introduction: The indicators and their framework (oecd-ilibrary.org).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Maisto papildų patekimo į rinką suderinimas ES. Sprendimai ir geriausia praktika“

(tiriamoji nuomonė)

(2021/C 286/07)

Pranešėjas

Vesselin MITOV

Konsultavimasis	ES pirmininkaujanti Portugalija, 2020 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 4 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	245 / 0 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Maisto papildų rinka Europoje auga. Maisto papildai reglamentuojami Direktyva 2002/46/EB (1), kuri ES nėra vienodai taikoma. Tačiau vienodas teisės aktų taikymas yra labai svarbus tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, nes tai sudaro sąlygas laisvam saugių produktų judėjimui.

1.2.

EESRK pritaria tam, kad šis teisės aktas būtų persvarstytas, visų pirma atnaujinant maisto papildų apibrėžtį, įtraukiant įpareigojimą pranešti ir tirti administracinius dokumentus, taip pat sukuriant maistinių medžiagų stebėjimo sistemą, kurioje būtų renkama informacija apie nepageidaujamas reakcijas, taip sustiprinant visuomenės sveikatos apsaugą.

1.3.

Produktų ir sudedamųjų dalių sauga turėtų būti pirmasis iš reikalavimų ir ji turėtų būti nustatoma remiantis moksliniu pagrindu. EESRK rekomenduoja nustatyti didžiausią leidžiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį ir sudaryti leistinųjų ir neleistinųjų sudedamųjų dalių, įskaitant augalus, sąrašus.

1.4.

Vartotojui turi būti teikiama tokia informacija, kuri jam leistų saugiai vartoti gaminius. EESRK rekomenduoja sukurti komunikacijos ir vartotojų švietimo priemones, visų pirma skirtas elektroninei prekybai.

1.5.

EESRK ragina valdžios institucijas stiprinti produktų kontrolę, analizę ir priežiūrą siekiant apsaugoti vartotojus ir veiklos vykdytojus nurodant pašalinti reikalavimų neatitinkančius gaminius. Tokios kontrolės priemonės taip pat turėtų užkirsti kelią veiklos vykdytojų nesąžiningai konkurencijai (pvz., neleistinų teiginių vartojimui, reikalavimų neatitinkančių gaminių iš trečiųjų šalių naudojimui).

1.6.

Todėl EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus suderinti maisto papildų reglamentavimo sistemą ir jos įgyvendinimą siekiant sąžiningesnės ekonomikos ir didesnės produktų saugos.

2.   Įžanga

2.1.

Ši nuomonė rengiama ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu, siekiant rasti sprendimus ir nustatyti geriausią praktiką, kaip ES suderinti maisto papildų patekimą į rinką. EESRK nuomonė galėtų būti naudinga ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbui šioje srityje, visų pirma konferencijoje, kuri bus surengta pirmąjį pusmetį, ir Tarybos darbo grupių veikloje. EESRK palankiai įvertino šį prašymą pateikti nuomonę dėl maisto sektoriaus dalies, kuri yra mažai nagrinėta.

2.2.

EESRK mano, kad ši tema gerai dera su Pasaulio sveikatos organizacijos principu „Vienas pasaulis, viena sveikata“ ir su ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama sveikos ir tvarios mitybos ir geresnio vartotojų informavimo, kartu užtikrinant sąžiningą prekybą tarp veiklos vykdytojų (2). EESRK mano, kad sveika ir tvari mityba yra vienas svarbiausių bendros ES maisto politikos ramsčių, nes mums skubiai reikia pakeisti savo mitybą taip, kad galėtume pagerinti ekosistemų ir visuomenės sveikatą, o ne ją žaloti (3).

2.3.

EESRK visada rėmė ES politiką, skirtą apsaugoti sveikatą visoje maisto grandinėje, skatinti saugą ir higieną bei aiškią, skaidrią ir saugią informaciją apie produktus (4). Komitetas taip pat mano, kad maisto sauga ir toliau turi remtis patikima sistema ir Europos maisto saugos agentūra (EFSA), nustatant skaidrias naujų produktų, patenkančių į maisto grandinę, saugos vertinimo procedūras, visišką atsekamumą ir tinkamą informavimą apie riziką (5).

3.   Siekti suderinimo maisto papildų srityje

3.1.   Reglamentavimo sistemos tobulinimas

3.1.1.

Maisto papildai konkrečiai reglamentuojami Direktyva 2002/46/EB, kuri nuo jos sukūrimo beveik nebuvo keičiama.

3.1.2.

Maisto papildų apibrėžtis nepasikeitė, nepaisant naujovių šiame sektoriuje ir naujų vartojimo modelių. Ji nėra pakankamai tiksli ir gali būti įvairiai aiškinama. Kaip pavyzdį galima paminėti sąvoką „skirti vartoti mažais dozuotais kiekiais“, kuri įvairiose šalyse skirtingai suprantama (nėra nustatyto kiekio). Dėl skirtingo aiškinimo valstybėse narėse gali skirtis maisto papildų paskirtis ir kontrolės rezultatai. Šią apibrėžtį reikia išplėsti ir paaiškinti.

3.1.3.

EESRK siūlo atnaujinti taisykles siekiant geriau suderinti maisto papildų rinką ir atsižvelgti į naujus pokyčius.

3.2.   Veiksmingesnis pranešimo pateikimas

3.2.1.

Direktyvoje numatyta galimybė pranešti. Pranešimas yra administracinė produktų registracija prieš juos pateikiant į rinką. Tai nėra nei leidimas pateikti produktą į rinką, nei atitikties ar saugumo įrodymas. Kiekviena valstybė narė (24/27) gali nuspręsti, koks bus šio pranešimo turinys ir šių duomenų tvarkymo tvarka (nuo paprasto pateikimo iki labai išsamaus tyrimo).

3.2.2.

Pranešime pateikta informacija leidžia kompetentingoms institucijoms geriau pažinti savo rinką, o tvarkant duomenis išvengiama reikalavimų neatitinkančių produktų platinimo (nacionaliniai ir Europos teisės aktai) ir palengvinama kontrolė.

3.2.3.

EESRK siūlo geriau suderinti nacionalines sistemas ir rekomenduoja į teisės aktus įtraukti reikalavimą pateikti būtiniausią informaciją (kokybinę ir kiekybinę sudėtį, ženklinimą ir t. t.), pageidautina skaitmenine forma, siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojo administracinį darbą ir kartu užtikrinti aukščiausius standartus. Jei įmanoma, EESRK siūlo sukurti Europos daugiakalbį portalą, kurio turinys būtų pildomas valstybių narių nuožiūra. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad sudėtis yra prastai suderinta (žr. toliau), šis klausimas negali būti sprendžiamas tik nacionaliniu lygmeniu.

3.2.4.

EESRK mano, kad siekiant apsaugoti vartotoją pranešimas turėtų būti privalomas. Ši praktika leidžia rinkai pateikti saugesnius gaminius, taip pat palengvina kontrolę ir rinkos priežiūrą. Gaminių, apie kuriuos pranešta, sąrašas ir susijusios išvados turėtų būti prieinami vartotojui. Vartotojai turėtų patys nedvejodami ieškoti informacijos ir aptikę pažeidimą pateikti skundą kontrolės institucijoms.

3.3.   Didžiausio leistino maistingųjų medžiagų kiekio nustatymas – teisėkūros prioritetas

3.3.1.

Vitaminai ir mineralai yra geriausiai žinomos maisto papildų sudedamosios dalys. Maistinės medžiagos ir jų cheminės formos pirmiausia buvo reglamentuojamos ir išvardytos Reglamente (EB) Nr. 1170/2009 (6), remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliktais saugos vertinimais. Šiuo metu didžiausios leidžiamos dozės nustatomos nacionaliniu lygmeniu remiantis naudingos dozės kriterijumi arba nuodingumo kriterijumi (7). Kai kurios šalys nėra nustatę teisinių ribų. EFSA savo įvairiose nuomonėse nurodė ribines toksiškumo vertes. Šios ribinės vertės taikomos bendram su maistu suvartojamų medžiagų poveikiui (8) ir negali būti ekstrapoliuojamos tik maisto papildams.

3.3.2.

EESRK rekomenduoja Komisijai skubiai įgalioti EFSA nustatyti didžiausius leistinus maisto medžiagų kiekius maisto papilduose ir grynumo kriterijus. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teritorijos dydį ir skirtingus mitybos įpročius (daržovių, žuvies ir mėsos vartojimas, vandentiekio vandens kokybė ir kt.), gali būti neįmanoma nustatyti bendro didžiausio leistino kiekio, bet galima nustatyti leistiną kiekį pagal regionus ir (arba) šalių grupes. Reikėtų taip pat nustatyti leistinus kiekius pažeidžiamoms gyventojų grupėms: vaikams, nėščioms moterims ir kt.

3.3.3.

Toks suderinimas Europos lygmeniu būtų naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams, nes būtų sustiprinta vartotojų sauga ir sumažinta perdozavimo rizika, o laisvo prekių judėjimo naudą pajustų ir veiklos vykdytojai, kurie galėtų savo gaminius teikti į daugiau rinkų, ir vartotojai, kurie turėtų didesnį pasirinkimą.

3.3.4.

Nors pirmenybė teikiama maistinėms medžiagoms, taip pat turėtų būti suderinti kitų produktuose naudojamų maisto sudedamųjų dalių kiekiai. Taip būtų skatinama jų apyvarta ir būtų galima atlikti mokslinį vertinimą, įrodantį jų saugumą. Visų pirma, kai kurios šalys bandė suderinti savo teisės aktus dėl augalinių produktų, sudarydamos bendrus sąrašus: Belgija, Prancūzija, Italija ir neseniai – Vokietija, Šveicarija ir Austrija. Maisto sudedamosioms dalims, pagamintoms taikant biotechnologinius procesus, pavyzdžiui, mikroorganizmams (probiotikai, mielės) reikėtų taip pat skirti ypatingą dėmesį.

3.3.5.

EESRK rekomenduoja, be kita ko, Komisijai sudaryti leistinų ir neleistinų kitų medžiagų sąrašus nurodant jų sudėtį, kiekį ir naudojimo sąlygas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų (9).

3.4.   Teiginiai – priemonė vartotojo pasirinkimui

3.4.1.

Informaciją vartotojui paprastai suteikia produkto ženklinimas, kuriame pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas, nurodomi alergenai ir pan. ir kurio reikalavimai yra nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 (10) (11). Tačiau 58 proc. pažeidimų, atskleistų per patikrinimus 2018 m., yra susiję su ženklinimu (12). EESRK teigiamai vertina ES pastangas, visų pirma Tarybos veiklą, susijusią su maisto produktų ženklinimu, tačiau mano, kad kai kurie klausimai tebėra neišspręsti.

3.4.2.

Produkto savybės nurodomos etiketėse teiginiuose, taip pat reklaminiuose spaudiniuose, televizijoje, internete ir t. t. Reklama gali paskatinti žmones pirkti tam tikrus produktus. Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 (13) buvo pateiktas leistinų teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą sąrašas. Teiginius apie vitaminus ir mineralus jau įvertino ir paskelbė EFSA, tačiau teiginiai apie augalines ir kitas medžiagas dar nėra ištirti. Teiginiams taikomos nacionalinės taisyklės, jei jos egzistuoja, ir rinkoje yra įvairiausių nepatikrintų, taigi ir ją iškreipiančių teiginių.

3.4.3.

Todėl EESRK ragina Komisiją rasti geriausią darbo metodą, kad EFSA galėtų toliau vertinti teiginius apie nagrinėjamų medžiagų maistingumą ir sveikatingumą, visų pirma teiginius apie augalus, ir nustatyti sąlygas, užtikrinančias sudedamųjų dalių saugumą.

3.5.   Su ribiniais produktais susijusi rizika

3.5.1.

Maisto papildų pateikimo ir reklamavimo būdas taip pat gali kelti painiavą dėl produktų pobūdžio. Kai kurie veiklos vykdytojai nedvejodami priskiria produktams terapines ar profilaktines savybes, juos pateikia kaip galinčius pakeisti vaistus, nurodydami, kad tai yra „farmacinių požymių turintys produktai“ (angl. nutraceuticals – žodžių nutrient ir pharmaceutical santrauką). Specialios stebėsenos kampanijos metu paaiškėjo, kad tokie klaidinantys teiginiai buvo naudojami COVID-19 prevencijos ar kontrolės tikslais (14). Vartotojams šie klaidinantys pažadai gali daryti įtaką.

3.5.2.

Produktai, kurių paskirtis neaiški (15), vadinami ribiniais produktais (angl. borderline products, skirtingoms produktų grupėms būdingų požymių turintys produktai). Ši pilkoji zona susidarė dėl minėtų produktų pardavimo vietos, dėl jų formos ir dėl to, kad tam tikros sudedamosios dalys gali būti naudojamos ir gaminant maisto produktus, ir vaistus, tik skirtingomis dozėmis.

3.5.3.

EESRK rekomenduoja Komisijai sudaryti ribinių produktų darbo grupę, pavyzdžiui, Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto ekspertų grupės pogrupį, kaip yra vaistų, medicinos prietaisų, kosmetikos ar biocidų atveju. Šis pogrupis skelbtų dokumentus, kurie padėtų valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams išsiaiškinti produktų pobūdį. NET ir sukūrus Europos darbo grupę, galėtų būti toliau steigiami nacionaliniai jungtiniai komitetai, nustatantys produktų pobūdį.

3.5.4.

EESRK primygtinai rekomenduoja valdžios institucijoms atlikti specialius šių produktų tikrinimus, kad jie galėtų būti pašalinti iš rinkos. Tokių produktų teikimas į rinka sukuria nesąžiningą konkurenciją farmacijos įmonių atžvilgiu, kurios turi gauti rinkodaros leidimus prekiauti vaistiniais preparatais. Be to, šių tikrinimų rezultatų paskelbimas leistų vartotojams sužinoti apie šių produktų keliama riziką.

3.6.   E. prekyba suteikia ne tik galimybę rinktis, bet ir skatina nelygybę

3.6.1.

Nuotolinė prekyba maisto produktais išaugo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Maisto papildai – tai produktai, kurių galiojimo laikas paprastai yra ilgas ir juos nesudėtinga transportuoti.

3.6.2.

Deja, kai kurių šių produktų, visų pirma į rinką patenkančių ne iš Europos šalių, sudėtis ir teiginiai apie juos neatitinka reikalavimų, sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas Europos veiklos vykdytojams, kurie laikosi taisyklių. Be to, valstybės narės nustatė, kad tam tikruose produktuose yra draudžiamų ir pavojingų medžiagų (pvz., amfetamino sporto papilduose, vaistuose ir kt.), keliančių grėsmę vartotojų sveikatai.

3.6.3.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti e. prekybos platformų ir interneto svetainių priežiūrą ir stebėseną, imti mėginius ir atlikti tyrimus ir pranešti apie reikalavimų neatitinkančius produktus Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF).

3.6.4.

EESRK taip pat mano, kad reikia stiprinti vartotojų ir sveikatos priežiūros specialistų informavimą ir švietimą, siekiant užtikrinti didesnę internete įsigyjamų produktų saugą. Nors maistas turi būti saugus, kad jį būtų galima parduoti, vartotojai turėtų žinoti, kad kai kurie internete siūlomi produktai gali būti pavojingi jų sveikatai.

3.7.   Maisto produktų stebėsena kaip perspėjimo priemonė

3.7.1.

Kai kurios sudedamosios dalys gali sukelti nepageidaujamą reakciją, net jei produktai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nėra vertinamas kiekvieno produkto ar jų sudedamųjų dalių saugumas, nei jo sąveika su kitais produktais, pavyzdžiui, vaistais.

3.7.2.

Labai nedaugelyje valstybių narių veikia organizuota informacijos apie nepageidaujamą reakciją rinkimo ir stebėjimo sistema (maisto produktų stebėsena). Tokią sistemą turi Italija, Prancūzija, Danija, Portugalija, Čekija, Slovėnija ir Kroatija.

3.7.3.

EESRK ragina įdiegti nacionalines maisto produktų stebėsenos sistemas, kuriomis būtų skatinama produktų sauga ir užtikrinama aukšto lygio visuomenės sveikatos apsauga, anksti nustatant nepageidaujamus požymius ir taip užkertant kelią sveikatos problemoms. Ši sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkti informaciją apie nepageidaujamas reakcijas, nepriklausomai nuo jų rimtumo, siekiant pagrįsti produktų saugos vertinimus, sudaryti sąlygas imtis neatidėliotinų priemonių arba prireikus pritaikyti teisės aktus ir sudaryti sąlygas veiklos vykdytojams įtraukti informaciją į savo kokybės kontrolę ir taip gaminti saugesnius produktus. Kalbant apie gamybą, maisto papildams taikomos tos pačios saugos taisyklės kaip ir kitiems žemės ūkio maisto produktams (RVASVT sistema (16) ir kt.) ir nenustatyta jokios konkrečios rizikos sektoriaus darbuotojams.

3.7.4.

EESRK taip pat siūlo Europos lygmeniu įsteigti valstybių narių darbo grupę, kurią prižiūrėtų EFSA, kuri sudarytų sąlygas šalims keistis informacija, dalytis geriausia patirtimi, kad būtų galima atlikti vienodus vertinimus, ir prireikus keistis mokslinėmis žiniomis ir jas įtraukti į Europos teisės aktus.

---

(1)  OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(2)  OL C 429, 2020 12 11, p. 268.

(3)  OL C 190, 2019 6 5, p. 9.

(4)  OL C 440, 2018 12 6, p. 158.

(5)  OL C 268, 2015 8 14, p. 1.

(6)  OL L 314, 2009 12 1, p. 36.

(7)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-672/15.

(8)  Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais 6 straipsniu, Komisija turėjo nustatyti didžiausius leistinus maistinių medžiagų kiekius (išskyrus maisto papildus) ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 19 d.

(9)  OL L 327, 2015 12 11, p. 1.

(10)  OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(11)  Šiuo metu Taryba svarsto veiksmų planą, kuris turės ribotą poveikį maisto papildams, taip pat persvarsto taisykles dėl vartotojams skirtos informacijos apie sudedamųjų dalių kilmę ir galiojimo pabaigos datas.

(12)  Europos kovos su sukčiavimu maisto produktų srityje tinklo ir Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistemos 2018 m. metinė ataskaita.

(13)  OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(14)  Tyrimo rezultatus rasite čia.

(15)  Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, produktų pobūdžio nustatymas yra nacionalinių valdžios institucijų kompetencijos sritis, todėl maisto papildo paskirtis gali skirtis priklausomai nuo šalies pridedamos nuorodos į bylas C-211/03, C-299/03, C-316/03, C-317/03 ir C-318/03.

(16)  Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo akto)

(COM(2020) 767 final)

(2021/C 286/08)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjis	Marinel Dănuț MUREŞAN

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2020 12 11 Europos Parlamentas, 2020 12 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	234 / 3 / 13

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pasiūlymą dėl duomenų valdymo reglamento, kuris apima ir papildo Direktyvą (ES) 2019/1024 (1) (Atvirųjų duomenų direktyva) daugiausia dėmesio skiriant duomenims, kuriais disponuoja viešojo sektoriaus institucijos ir į kuriuos teisės priklauso kitiems subjektams.

1.2.

EESRK mano, kad ši iniciatyva yra naudinga ir būtina, nes skaitmeninių duomenų tvarkymas, saugojimas ir dalijimasis jais tampa vis svarbesniais aspektais ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu bei civiliniu požiūriu, o sudėtingoje ir daugialypėje reglamentavimo sistemoje dalyvauja asmenys, valdymo institucijos ir įmonės.

1.3.

EESRK mano, kad būtina priimti suderintą taisyklių sistemą siekiant sustiprinti piliečių, vartotojų ir MVĮ, ypač labai mažų įmonių, pasitikėjimą tinkama jų duomenų apsauga, kad būtų sudarytos palankios vystymosi galimybės ekonominės veiklos vykdytojams, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įstaigoms.

1.4.

EESRK pritaria Komisijos tikslui, laikantis požiūrio, apimančio visus viešojo sektoriaus subjektus, neatsižvelgiant į jų organizacinę formą, taikyti šioje nuomonėje nagrinėjamą reglamentą administracijos organams, viešojo sektoriaus institucijoms ir viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms.

1.5.

EESRK mano, kad jei su darbuotojais susiję duomenys tvarkomi ir apdorojami pasitelkiant dirbtinio intelekto priemones, turi būti numatytos atitinkamo išankstinio konsultavimosi su socialiniais partneriais ir derybų jiems svarbiais klausimais formos. Organizuota pilietinė visuomenė taip pat turi būti įtraukta, kai naudojamos priemonės daro poveikį piliečių teisėms.

1.6.

EESRK pritaria pasiūlymui nustatyti nacionalines institucijas, kurios prižiūrėtų, ar tinkamai laikomasi naujųjų taisyklių.

1.7.

EESRK pritaria, kad būtų naudinga kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti visiems suinteresuotiesiems subjektams prieinamus informacinius punktus, kad būtų užtikrintas sklandus veikimas ir skatinamas tinkamas bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais.

1.8.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą reglamentuoti organizacijas, užsiimančias „altruistiniu duomenų valdymu“, ir pritaria taisyklei, kad šios organizacijos turi turėti pelno nesiekiančių subjektų teisinį statusą ir stengtis įgyvendinti visuotinės svarbos tikslus, veikti savarankiškai ir nepriklausyti nuo kitų organizacijų, kurios tvarko duomenis siekdamos pelno.

1.9.

EESRK nuomone, labai svarbu tai, kad reglamente pripažinta „duomenų valdymo ir mainų kooperatyvų“ modelio, kaip priemonės, skirtos remti piliečius ir labai mažas, mažas ir vidutines įmones, savarankiškai dirbančius asmenis ir laisvųjų profesijų darbuotojus, nauda.

1.10.

Be to, kooperatyvo modelis galėtų būti labai naudinga neutralaus ir pasidalijamojo duomenų valdymo priemonė. Šiuo požiūriu EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares remti piliečius ir MVĮ ir jų organizacijas, kad jos galėtų imtis iniciatyvų kurti savitarpio pagalbos duomenų tvarkymo ir keitimosi jais struktūras.

1.11.

EESRK mano, kad asmens duomenų, skaitmeninės tapatybės ir privatumo apsauga yra esminiai „duomenų valdymo“ aspektai ir yra tiesiogiai susiję su pagarba žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms. Todėl laikosi nuomonės, kad būtina pripažinti asmens duomenų nuosavybės teises, kad Europos piliečiai galėtų kontroliuoti savo duomenų naudojimą.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.

Šioje nuomonėje aptariamu Komisijos pasiūlymu siekiama: i. suteikti galimybę pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus duomenis, kai teisės į tokius duomenis priklauso kitiems subjektams; ii. sudaryti sąlygas įmonėms dalytis duomenimis; iii. leisti naudoti asmens duomenis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR); iv. leisti naudoti duomenis altruistiniais motyvais.

2.2.

Pasiūlymas apima ir papildo Direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir pakartotinio viešojo sektoriaus informacijos naudojimo (Atvirųjų duomenų direktyva), daugiausia dėmesio skiriant duomenims, kuriais disponuoja viešojo sektoriaus institucijos ir į kuriuos teisės priklauso kitiems subjektams.

2.3.

Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu ir juo siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir administracinę praktiką, kad būtų užtikrintas duomenų srauto judėjimas Europos Sąjungoje suderintoje reguliavimo aplinkoje, užtikrinančioje tinkamą vidaus rinkos, susijusios su viešojo sektoriaus institucijų turimų duomenų judėjimu, konsolidavimą.

2.4.

Reglamento I skyriuje apibrėžiama jo taikymo sritis, nurodant, kad jame numatyta: i. pakartotinio tam tikrų kategorijų duomenų, kuriais disponuoja viešojo sektoriaus institucijos, naudojimo ES sąlygos; ii. dalijimosi duomenimis paslaugų teikimui taikoma pranešimo ir priežiūros sistema; iii. duomenis, prie kurių prieiga suteikta altruistiniais motyvais, renkančių ir tvarkančių subjektų savanoriškos registracijos sistema.

2.5.

II skyriuje sukuriamas tam tikrų kategorijų viešojo sektoriaus duomenų pakartotinio naudojimo mechanizmas, kuris priklauso nuo kitų asmenų teisių užtikrinimo. Kitų subjektų teisių apsauga gali būti svarbi ne tik asmens duomenų apsaugai, bet ir intelektinės nuosavybės teisių bei komercinio konfidencialumo apsaugai.

2.6.

Valstybės narės turės įsteigti vieną bendrą informacinį punktą, kuris padėtų suinteresuotiesiems tyrėjams ir novatoriškoms įmonėms nustatyti tinkamus duomenis, ir sukurti struktūras, kurios teiktų viešojo sektoriaus institucijoms technines priemones ir suprantamai aiškintų sektoriaus reguliavimo sistemą.

2.7.

III skyriaus tikslas – padidinti pasitikėjimą dalijimusi asmens ir ne asmens duomenimis ir sumažinti sandorių išlaidas, susijusias su duomenų mainais tarp įmonių, tarp įmonių ir vartotojų, nustatant dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjams pranešimo reikalavimą ir sukuriant šių subjektų veiklos reguliavimo sistemą. Paslaugų teikėjai privalės išlaikyti neutralumą duomenų, kuriais keičiamasi, atžvilgiu, jie neturės galimybės naudoti šių duomenų kitais tikslais.

2.8.

IV skyriaus tikslas – palengvinti duomenų, kuriuos asmenys ar įmonės savanoriškai teikia bendros gerovės labui, altruizmą. Jame visų pirma numatyta galimybė duomenų altruizmą palaikančioms organizacijoms registruotis kaip ES pripažintoms duomenų altruizmo organizacijoms, siekiant didesnio pasitikėjimo jų veikla.

2.9.

Numatoma parengti bendrą Europos duomenų altruizmo sutikimo formą siekiant sumažinti gaunant sutikimą patiriamas išlaidas ir palengvinti duomenų perkeliamumą.

2.10.

V skyriuje nustatyti kompetentingų institucijų, paskirtų stebėti ir įgyvendinti dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjams ir duomenų altruizmą palaikantiems subjektams skirtą pranešimo sistemą, veikimo reikalavimai. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos nuostatos, kuriomis siekiama veiksmingai apsaugoti asmens teises, visų pirma dėl teisės pateikti administracinį skundą dėl paskirtų sektoriaus institucijų sprendimų ir dėl teisminių teisių gynimo priemonių.

2.11.

VI skyriuje įsteigiama Europos duomenų inovacijų valdyba, kuri padės valstybių narių institucijoms formuoti geriausią praktiką, visų pirma susijusią su prašymų pakartotinai naudoti duomenis tvarkymu, ir su nuoseklios praktikos, susijusios su dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjų pranešimo sistema ir duomenų altruizmu, užtikrinimu.

2.12.

VII skyriuje Komisijai leidžiama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Europos duomenų altruizmo sutikimo forma, o VIII skyriuje pateikiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjams taikomos bendrosios leidimų sistemos veikimo ir baigiamosios nuostatos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Komisijos pasiūlymas yra naudingas ir būtinas, nes skaitmeninių duomenų tvarkymas, saugojimas ir dalijimasis jais tampa vis svarbesni aspektai ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu bei civiliniu požiūriu, o sudėtingoje ir daugialypėje reglamentavimo aplinkoje dalyvauja asmenys, valdymo institucijos ir įmonės.

3.2.

Pažangus skaitmeninių duomenų naudojimas gali padėti kurti naujus produktus ir didinti tradicinių gamybos procesų veiksmingumą, skatinti mokslinius tyrimus, kovoti su klimato atšilimu, gerinti energijos ir vandens išteklių naudojimą ir veiksmingiau saugoti žmonių sveikatą.

3.3.

Kad duomenys būtų naudojami veiksmingai ir rezultatyviai, reikia suteikti galimybę dalytis dideliais duomenų kiekiais ir jais keistis, pasinaudojant dirbtinio intelekto priemonių kompiuterine galia apdorojant ir naudojant tokius duomenis vis platesnio užmojo bendro intereso tikslams įgyvendinti. Vienas iš pavyzdžių – keitimasis duomenimis, siekiant laiku diagnozuoti ligas naudojantis medicinine vizualizacija.

3.4.

Sudėtingi ir dideli duomenys yra nenutrūkstamai rengiami, renkami ir perduodami. Tai paskatino kurtis įmones, organizacijas ir įstaigas, besispecializuojančias duomenų tvarkymo arba duomenų tarpininkavimo srityje, kurios vykdo veiklą tiek komerciniais, tiek visuotinės svarbos tikslais (ypač mokslinių tyrimų tikslais) siekdamos bendros gerovės.

3.5.

Dabartinėmis ekonominėmis ir technologinėmis aplinkybėmis duomenys yra vertingas ir naudingas išteklius, susijęs su svarbiais etiniais, ekonominiais ir politiniais klausimais ir darantis labai didelį poveikį ne tik įmonių, bet ir valstybių konkurencingumui ir konkurencijai. Todėl Komisija turėtų imtis veiksmų apibrėžti viešojo duomenų valdymo reguliavimo sistemą, kuri būtų proporcinga ir aiški, leidžianti apsaugoti ne tik ekonominę, bet ir strateginę duomenų vertę įvairiose srityse, kuriose gebėjimas turėti ir tvarkyti skaitmeninius duomenis yra svarbus.

3.6.

Kalbant apie neskelbtinus, visų pirma sveikatos duomenis, EESRK mano, kad būtų naudinga nustatyti ir plačiai taikyti gerąją praktiką, tokią kaip, pavyzdžiui, „Microsoft“ bendrovės, kuri nusprendė įspėti savo klientus, kai tam tikros valdžios institucijos paprašė atskleisti „Microsoft“ klientų asmens duomenis.

3.7.

EESRK pripažįsta ir teigiamai vertina pagrindinį Komisijos pasiūlymo tikslą – sudaryti sąlygas piliečiams, vartotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvųjų profesijų darbuotojams ir įmonėms, ypač mažoms ir labai mažoms įmonėms, dalytis savo duomenimis, žinant, kad juos valdys reguliuojamos ir tinkamai prižiūrimos organizacijos, ir taip didinti pasitikėjimą ir sukurti reguliavimo sistemą, kuri visiškai atitiktų Europos Sąjungos vertybes ir principus.

3.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jis jau yra pažymėjęs ankstesnėse nuomonėse, reikia Europos duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto priemonių reglamentavimo sistemos, kuri užtikrintų algoritmų skaidrumą ir atsekamumą, žmogaus vykdomą dirbtinio intelekto priemonių kontrolę ir pagarbą pagrindinėms teisėms.

3.9.

EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad atvejams, kai dirbtinio intelekto priemones norima taikyti darbo vietose, Komisija turi nustatyti taisykles, kuriomis stiprinamas socialinis dialogas ir derybos iš anksto konsultuojantis su darbuotojų atstovais, ir skatinti kurti nacionalinius dirbtinio intelekto priemonių diegimo stebėsenos tarybas arba centrus, kuriuose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai: vartotojai, MVĮ, profesinės asociacijos, darbuotojų ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovai.

3.10.

Taip pat būtų svarbu reglamentu nustatyti tinkamą būdą patvirtinti naudojimosi duomenų tvarkymo paslaugomis bendrąsias sąlygas, kad teismine tvarka būtų galima panaikinti duomenų perdavimo arba prieigos prie jų sutarčių nuostatas, kuriomis pažeidžiami ES nustatyti apsaugos standartai. Tuo pačiu tikslu EESRK rekomenduoja suderinti ir sustiprinti sutikimo principo taikymą supaprastinant slapukų priėmimo arba atmetimo procedūrą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas atitinka Sutartyse nustatytus proporcingumo ir subsidiarumo principus, nes jame apibrėžiamos ir siūlomos taisyklės, kuriomis siekiama duomenų dalijimosi ir tinkamo naudojimo tikslo, tačiau dėl to pernelyg nepažeidžiami privatūs interesai.

4.2.

Todėl šiuo požiūriu tinkamiausia priemonė yra reglamentas, kuriuo siekiama užtikrinti vienodas taisykles, vienu metu taikomas visoje vidaus rinkoje, nes skirtingos nacionalinės taisyklės būtų neveiksmingos ir dėl jų Europos įmonės, ypač MVĮ, patirtų pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, o tai trukdytų tinkamam duomenų judėjimui.

4.3.

Pasirinkta reguliavimo priemonė yra tinkamiausia siekiant sukurti Europos rinką, kurioje suderinta taisyklių sistema užtikrintų sklandų duomenų judėjimą, sustiprinti piliečių, vartotojų ir MVĮ pasitikėjimą tinkama jų duomenų apsauga ir sudaryti palankias vystymosi ir augimo galimybes ekonominės veiklos vykdytojams, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įstaigoms.

4.4.

EESRK pritaria Komisijos tikslui taikyti šioje nuomonėje nagrinėjamą reglamentą administracijos organams, viešojo sektoriaus institucijoms ir viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kaip tai jau daroma viešųjų pirkimų taisyklių atveju, siekiant, laikantis faktais grindžiamo požiūrio, užtikrinti tinkamą ir veiksmingą taisyklių taikymą visiems viešojo sektoriaus subjektams, nepriklausomai nuo jų organizacinės formos.

4.5.

Atsižvelgiant į bendrą naujų taisyklių tikslą, atrodo proporcinga ir suderinama taisyklių netaikyti viešosioms įmonėms, kadangi jų organizacinis modelis vis labiau grindžiamas verslo ir rinkos modeliais.

4.6.

EESRK pritaria 6 straipsnio teisinei nuostatai, pagal kurią „viešojo sektoriaus institucijos, leidžiančios pakartotinai naudoti […] kategorijų duomenis, už tokių duomenų pakartotinį naudojimą gali rinkti rinkliavą“ ir kad „rinkliava turi būti nediskriminacinė, proporcinga, objektyviai pagrįsta ir neriboti konkurencijos“. Šiuo požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės, MVĮ, labai mažos ir mažos organizacijos bei socialinės ekonomikos organizacijos valdžios institucijoms teikia daug duomenų, kurių kaina gali būti didelė, todėl į jos galimą poveikį, visų pirma MVĮ, turi būti atsižvelgta nustatant rinkliavas.

4.7.

EESRK taip pat teigiamai vertina ir remia nuostatą, kad rinkliavos apskaičiavimo metodika turi būti paskelbiama iš anksto ir kad ji turi būti grindžiama duomenų tvarkymo ir dalijimosi jais sąnaudomis, o ne kitokia sąnaudų apskaičiavimo sistema, kaip pavyzdžiui taikoma duomenų licencijai.

4.8.

EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad keičiantis duomenimis būtų laikomasi SESV 101 straipsnio nuostatų dėl antikonkurencinių susitarimų. Visų pirma bus svarbu laikytis Komisijos horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimas taikomų gairių dėl keitimosi informacija, kad subjektai, kurie keičiasi informacija, netrukdytų rinkos skaidrumui atverdami galimybes tiesioginiams konkurentams sudaryti slaptus susitarimus ir taip sumažinti konkurenciją pakenkiant vartotojų, mažųjų ir labai mažų įmonių gerovei ir iškreipiant sąžiningą rinkų konkurenciją.

4.9.

EESRK tvirtai pritaria tam, kad būtų nustatytos kompetetingos nacionalinės institucijos (12 ir 20 straipsniai), kurios stebėtų, ar tinkamai ir veiksmingai laikomasi Komisijos nustatytų naujų taisyklių, ir pritaria reikalavimams, kurių šios institucijos turės laikytis pagal 23 straipsnį.

4.10.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo duomenų bazėmis nacionaliniu ar Europos lygmeniu, duomenų naudojimo kontrolę turėtų vykdyti įvairios kompetetingos nacionalinės institucijos, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Europos Komisija.

4.11.

Kalbant apie duomenų altruizmo organizacijas ir bendrąsias tokių įstaigų pripažinimo sąlygas, teigiamai vertintina pasiūlymo dėl reglamento nuostatą, kad šios organizacijos turi turėti pelno nesiekiančių subjektų teisinį statusą, siekti visuotinės svarbos tikslų ir visų pirma veikti savarankiškai ir nepriklausyti nuo kitų organizacijų, kurios tvarko duomenis komerciniais ar pelno tikslais.

4.12.

Šiais reikalavimais, taip pat sukuriant specialų viešą tokių subjektų registrą, tinkamai atsižvelgiama į poreikį užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti piliečių ir įmonių, kurie siejami su altruistiniu keitimusi duomenimis, teises ir interesus. Taip stiprinamas visų suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimas.

4.13.

EESRK pritaria, kad būtų naudinga kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti informacinį punktą, kaip numatyta pasiūlymo dėl reglamento 8 straipsnyje. Šis informacinis punktas turi būti lengvai prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų užtikrintas veiksmingas veikimas ir skatinamas geras bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais.

4.14.

Galiausiai, labai teigiama tai, kad reglamento III skyriuje nurodoma galimybė steigti duomenų valdymo ir mainų kooperatyvus, nes tai yra priemonė, kuri galėtų būti naudinga piliečiams (darbuotojams, vartotojams, verslininkams) ir mažosioms įmonėms ir individualioms įmonėms, neturinčioms prieigos prie didelių duomenų kiekių arba galimybių juos tvarkyti. Šiuo požiūriu EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares remti MVĮ organizacijas, kad jos galėtų imtis kolektyvinių iniciatyvų kurti tokias savitarpio pagalbos duomenų tvarkymo ir keitimosi jais organizacijas.

4.15.

Kooperatyvai ir panašios bendradarbiavimo formos atrodo ypač tinkami duomenų tarpininkavimui, piliečių (darbuotojų, vartotojų ir verslininkų) ir įmonių keitimuisi duomenimis ar jų mainams valdyti. Būtent šios formos struktūrose sutampa tiek duomenų subjekto, tiek duomenų nuosavybę turinčių kooperatyvų duomenų valdymo interesai, kadangi duomenų kooperatyvas yra pačių duomenų subjektų nuosavybė, todėl šios struktūros galėtų užtikrinti piliečių, įmonių ir verslininkų bendrą dalyvaujamąjį valdymą, nes atliktų dvigubą – duomenų teikėjų ir duomenų naudotojų bei gavėjų – vaidmenį. Šis mechanizmas galėtų sustiprinti pasitikėjimo ir atvirumo atmosferą, kuri yra būtina gero duomenų valdymo Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sąlyga.

4.16.

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikia veiksmingai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, socialiniais partneriais ir profesinėmis organizacijomis.

4.17.

Kalbant apie asmens duomenų apsaugą, EESRK primena, kad Europos teisėje privatumo apsauga ir pagarba žmogaus orumui yra neatsiejami pagrindinių ir neliečiamų asmens teisių aspektai. Vis dėlto kartais tinkamai šių teisių apsaugai grėsmę kelia piktnaudžiavimas duomenimis, dėl kurių gaunamas duomenų subjekto laisvas sutikimas, nors šiam sutikimui gauti ne visada taikomos supaprastintos procedūros. Taip pat pasitaiko rimtesnių atvejų, kai duomenys pasisavinami tapatybės vagysčių keliu. Kai kurių valstybių narių teismai ne kartą pasmerkė duomenų vagystes. Duomenų vagystės pripažinimas reiškia teisės į duomenų nuosavybę pripažinimą.

4.18.

Todėl EESRK rekomenduoja pripažinti Europos nuosavybės teises į skaitmeninius duomenis, kad piliečiai (darbuotojai, vartotojai, verslininkai) galėtų kontroliuoti ir valdyti savo duomenų naudojimą arba uždrausti juos naudoti. Tai įteisintų galimybę imtis kolektyvinių veiksmų, kuriais jie nori užkirsti kelią prieigai prie jų duomenų arba šią prieigą kontroliuoti ir sudaryti sąlygas valdyti duomenis siekiant sukurti Europos skaitmeninę rinką.

---

(1)  OL L 172, 2019 6 26, p. 56.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“

(COM(2020) 696 final)

(2021/C 286/09)

Pranešėjas	Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER
Bendrapranešėjis	Gonçalo LOBO XAVIER

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	218 / 2 / 24

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK atkreipia dėmesį į naująją vartotojų darbotvarkę ir 22 joje pasiūlytus veiksmus ir mano, kad ji yra iš tiesų labai visapusiška ir išsami.

1.2

Nors EESRK ir pripažįsta Komisijos pastangas, vis dėlto mano, kad ši vartotojų darbotvarkė turėtų būti tikros vartotojų politikos strategijos rezultatas ir logiška jos tąsa. Kadangi paskutinioji Komisijos vartotojų politikos strategija parengta 2007 m. kovo 13 d. (2007–2013 m. laikotarpiui), šiuo metu ji yra visiškai pasenusi.

1.3

Todėl EESRK baiminasi, kad naująją dabartinės struktūros vartotojų darbotvarkę galima vertinti kaip atskirų ir sunkiai vietos lygmeniu įgyvendinamų iniciatyvų sąrašą.

1.4

Be to, EESRK mano, kad kovos su COVID-19 pandemija priemonės turi būti ypatingos ir kad daugelis jų yra prioritetinės ir skubios, atsižvelgiant į precedento neturinčią sveikatos, ekonomikos ir socialinę krizę, ir svarsto, ar būtų galima šias priemones įtraukti į vartotojų darbotvarkę, kurioje, Komiteto nuomone, deja, nepakankamai atsižvelgiama į sudėtingą dabartinę padėtį.

1.5

Todėl EESRK nori priminti, kad reikia kuo labiau stiprinti sveikatos sąjungą ir kad sveikatos politika nėra išimtinės valstybių narių kompetencijos politika; reiktų laiku iš dalies pakeisti SESV 168 straipsnį siekiant jį suderinti su 169 straipsniu dėl vartotojų politikos.

1.6

EESRK primygtinai reikalauja sudaryti vienodas sąlygas kurti tiek fizinę, tiek skaitmeninę vidaus rinką ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kaip jau yra ne kartą raginęs. Todėl būtina laikytis horizontaliojo požiūrio, integruoto į kitas Sąjungos politikos sritis, siekiant užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant sektorių politiką būtų atsižvelgiama į vartotojų interesus.

1.7

EESRK mano, kad darbotvarkės ekologinis aspektas yra labai svarbus, ir primena, kad remia Europos žaliąjį kursą. EESRK visų pirma ragina užtikrinti didesnį prekių patvarumą, galimybes įsigyti tvarių produktų, skatinti švarią, žiedinę ir palankesnę klimatui ekonomiką ir veiksmingą produktų naudojimą, taip pat kovą su suplanuotu nusidėvėjimu ir teisę į prekių ir produktų remontą.

1.8

Tačiau EESRK supranta, kad nustatant anglies dioksido išmetimo rodiklį reikia atsižvelgti į produktų gyvavimo ciklą ir kad tai įgyvendinti nėra lengva.

1.9

Vartotojų apsaugos taisyklės turi būti pritaikytos prie skaitmeninio pasaulio. Siekiant spręsti su besiformuojančiomis technologijomis, kaip antai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir robotika, susijusius naujus uždavinius, būtina sustiprinti dabartinę apsaugą. Šiuo tikslu visų pirma reikėtų persvarstyti Direktyvą dėl produktų saugos ir nustatyti bei pašalinti galiojančių teisės aktų spragas. Būtent todėl Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninės rinkos aktas bus labai svarbūs šiai strategijai papildyti.

1.10

EESRK prašo, kad Europos parama taip pat būtų skatinamas visų pilietinės visuomenės organizacijų (ypač vartotojų organizacijų) dalyvavimas, atsižvelgiant į jų vaidmenį rengiant darbotvarkę. Organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma vartotojų organizacijos ir verslo atstovai, taip pat kiti socialiniai partneriai turėtų plėtoti abipusiai naudingus santykius, kad būtų užtikrintas platesnis dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant šią politiką.

1.11

Todėl įgyvendinant darbotvarkę turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vartotojų švietimui ir mokymui, nes tai padeda užtikrinti aukšto lygio apsaugą.

1.12

EESRK supranta, su kokiais sunkumais tenka susidurti MVĮ, siekiančioms prisidėti prie sėkmingo darbotvarkės įgyvendinimo, visų pirma didinant vartotojų informuotumą ir informavimą, taip pat teikiant tvarias, bet didesnę ekonominę vertę turinčias prekes ir paslaugas.

1.13

EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę skirti įmonėms, visų pirma MVĮ, finansinių išteklių, kad jos galėtų vykdyti darbotvarkės reikalavimus, ypač šiuo metu, kai dėl COVID-19 krizės sumažėjo įmonių investicijos į skaitmeninimą ir ekologiją.

2.   Europos Komisijos komunikatas

2.1   Bendroji informacija

2.1.1

Europos Komisijos komunikatu — siekiama stiprinti bendrą ES institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sistemą; — laikomasi holistinio požiūrio, apimančio įvairias ES politikos sritis; — išreiškiamas poreikis atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus nustatant bei įgyvendinant kitų sričių politiką ir papildant kitas Sąjungos iniciatyvas; — ES ir valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti, perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti ES antriniais teisės aktais nustatytą vartotojų apsaugos sistemą ir garantuoti jos vykdymo užtikrinimą.

2.1.2

Komunikate nustatyti 22 veiksmai šiose penkiose pagrindinėse prioritetinėse srityse: — žalioji pertvarka; — skaitmeninė transformacija; — teisių gynimas ir vartotojų teisių užtikrinimas; — specifiniai tam tikrų vartotojų grupių poreikiai; — tarptautinis bendradarbiavimas.

2.1.3

Komunikate problemos nagrinėjamos atsižvelgiant į poreikį visiems sudaryti vienodas ir savalaikes galimybes įsigyti prieinamų testų, apsaugos priemonių, gauti gydymą ir būsimas vakcinas. Būtina užtikrinti vartotojams visas apsaugos priemones, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, medicinos etika, privatumu ir duomenų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

2.1.4

Dėl krizės atsiradę dideli socialiniai ir ekonominiai sutrikimai yra didelis iššūkis visuomenei. Svarbu užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, tačiau vis dar yra tam tikrų problemų, kaip antai: — teisės aktų dėl teisės visiškai atgauti turistinės veiklos vykdytojams sumokėtas išankstines įmokas įgyvendinimas; — vartotojų apgaudinėjimas, klaidinančios reklamos metodai ir sukčiavimas, kai perkama internetu; — vartojimo modelių pokyčiai, dėl kurių visų pirma padidėjo vienkartinių pakuočių atliekų kiekis.

2.2   Pagrindinės prioritetinės sritys

2.2.1

Žalioji pertvarka: padėti pasiekti poveikio klimatui neutralumą, išsaugoti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, taip pat sumažinti vandens, oro ir dirvožemio taršą. Galimybė gauti tvarius produktus turėtų būti prieinama kiekvienam.

2.2.2

Europos žaliajame kurse apibrėžta išsami strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią neutraliu poveikiu klimatui, efektyviu išteklių naudojimu, švaria ir žiedine ekonomika, kurioje mažesnis neigiamas poveikis aplinkai.

2.2.3

Prekių pardavimo direktyva turėtų būti iš dalies pakeista siekiant skatinti remontuoti ir užtikrinti, kad tai taptų veiksminga teise. Numatytos papildomos priemonės, skirtos konkrečioms prekių ir paslaugų grupėms.

2.2.4

Vartotojai turėtų būti geriau apsaugoti nuo informacijos, kuri nėra teisinga arba kuri pateikta painiai ar klaidinančiai ir dėl to susidaro įspūdis, kad produktas arba įmonė yra ekologiškesnė (ekologinis manipuliavimas).

2.3   Skaitmeninė transformacija

2.3.1

Geresnio Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo direktyva ir Skaitmeninio turinio direktyva yra pirmieji svarbūs žingsniai, tačiau turint omenyje greitą technologinės pažangos tempą, būtinos papildomos priemonės.

2.3.2

Būtina vengti manipuliacijos metodų (angl. dark patterns) taikymo, tam tikros personalizavimo praktikos, dažnai grindžiamos profiliavimu, paslėptos reklamos, sukčiavimo, klaidingos arba klaidinančios informacijos ir manipuliavimo vartotojų atsiliepimais. Taip pat reikia papildomų gairių dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos bei Vartotojų teisių direktyvos, nes internete vartotojams turėtų būti užtikrinta panašaus lygio apsauga ir sąžiningumas, kaip realiame gyvenime.

2.3.3

Dirbtinis intelektas yra naudingas, tačiau tam tikrais jo panaudojimo būdais gali būti pažeidžiamos vartotojų teisės. EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsnį susiję asmenys turi teisę užsitikrinti žmogaus dalyvavimą, kai automatizuotu tvarkymu pagrįstas sprendimas turi jiems reikšmingo poveikio.

2.3.4

Naujuoju Reglamentu dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sustiprinti pajėgumai internete, bendradarbiavimo mechanizmai ir informacijos rinkimo sistema, kad būtų galima kovoti su didelio masto ES vartotojų teisės pažeidimais, užtikrinti nuoseklią vartotojų apsaugą ir įmonėms suteikti galimybę naudotis viena bendra prieiga.

2.4   Specifinių vartotojų poreikių tenkinimas

2.4.1

Laikoma, kad vartotojai paprastai yra silpnesnioji sandorio šalis, ir dėl to jų interesus reikia ginti. Tačiau tam tikros vartotojų grupės gali būti itin pažeidžiamos ir jų apsaugai gali reikėti specialių apsaugos priemonių. Šį pažeidžiamumą gali lemti socialinės aplinkybės arba konkrečios vartotojų savybės, pavyzdžiui, amžius, lytis, sveikata, skaitmeninis raštingumas, skaičiavimo įgūdžiai arba finansinė padėtis.

2.4.2

Susirūpinimą kelia didėjantis daugelio ES namų ūkių finansinis pažeidžiamumas.

2.4.3

Šia peržiūra taip pat būtų siekiama išvengti diskriminacinių situacijų, susijusių su galimybe naudotis kredito paslaugomis.

2.4.3.1

Vyresnio amžiaus asmenys ir neįgalieji turi specifinių su vartojimu susijusių poreikių. Svarbu užtikrinti, kad ir internete, ir realiame gyvenime būtų prieinama aiški, naudotojams patogi ir suprantama informacija, kaip nustatyta gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais.

2.4.3.2

Sąžiningas ir nediskriminacinis požiūris į skaitmeninę transformaciją turėtų padėti patenkinti vyresnio amžiaus vartotojų, neįgalių vartotojų ir internetu apskritai nesinaudojančių asmenų, kuriems gali būti sunkiau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, poreikius.

2.4.3.3

Nuo klaidinančios arba agresyvios prekybos praktikos internete ypač neapsaugoti vaikai ir nepilnamečiai, todėl būtina rasti būdų spręsti šią problemą. Be to, vaikai turėtų būti apsaugoti nuo esamų pavojingų gaminių ir nuo gaminių keliamo pavojaus, todėl bus atnaujinti saugos reikalavimai, susiję su standartais, taikomais tam tikriems vaikams skirtiems gaminiams.

2.4.3.4

Diskriminacijos rizika kartais padidėja dėl algoritmų, kuriuos naudoja kai kurie prekių ir paslaugų teikėjai ir kurie gali būti sudaromi šališkai, dažnai pagal jau susiformavusius kultūrinius ir socialinius lūkesčius.

2.5   Vartotojų apsauga atsižvelgiant į padėtį visame pasaulyje

2.5.1

Svarbu, kad ES savo aukštą vartotojų apsaugos lygį, kaip Europos vertybę ir modelį, perkeltų į tarptautinį lygmenį.

2.5.2

Siekiant užtikrinti importo saugą ir apsaugoti ES vartotojus nuo ES nepriklausančių šalių veiklos vykdytojų nesąžiningo verslo praktikos, reikia sustiprinti veiksmus savo šalyje, naudojant stipresnes rinkos priežiūros priemones ir glaudžiau bendradarbiaujant su ES šalių partnerių institucijomis.

2.5.3

Daugiašalis bendradarbiavimas vartotojų klausimais yra būtinas skatinant aukšto lygio apsaugą ir saugą tarptautiniu lygmeniu, taip pat užtikrinant vartotojų apsaugą visame pasaulyje.

2.6   Valdymas

2.6.1

Darbotvarkėje nustatyti veiksmai vartotojų politikos prioritetams skatinti ir ES bei jos valstybės narės gali jais vadovautis ateinančius penkerius metus.

2.6.2

Ši nauja ES ir nacionalinės politikos prioritetų derinimo vizija reiškia naują tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą, galinčią padėti imtis konkrečių veiksmų.

2.6.3

Komisija sieks reguliariai diskutuoti su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis institucijomis, kad būtų užtikrintas glaudus veiksmų koordinavimas ir geriausiai panaudojamos turimos lėšos.

2.6.4

Šis darbas turėtų būti atliekamas kartu glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiaujant su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojų organizacijas, pramonės ir akademinio pasaulio atstovus. Stiprios Sąjungos ir nacionalinio lygmens vartotojų organizacijos yra svarbios partnerės rengiant veiklą pagal šią Darbotvarkę ir pasiekiant vartotojus.

2.6.5

Atsižvelgdama į tai, Komisija: — sudarys naują Vartotojų politikos patariamąją grupę; — 2021 m. atnaujins rezultatų vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Atsižvelgdamas į sveikatos krizę, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas skiepyti gyventojus ir užtikrinti, kad ES vakcinų strategija būtų socialiai ir finansiškai prieinama visiems piliečiams.

3.2

Svarbu suteikti vartotojams daugiau galimybių veikti, įtraukti juos į ekonomiką, taip pat užtikrinti, kad jie taptų pagrindiniais tvaraus atsigavimo dalyviais, taip stiprinant ES ekonomikos ir bendrosios rinkos konkurencingumą. Siekiant optimizuoti prekių ir paslaugų veiksmingumą ir tvarumą, svarbu diegti naujus verslo modelius.

3.3

Vartotojai turėtų būti svarbūs žaliosios pertvarkos dalyviai, skatinantys tvarią gamybą ir vartojimą. Visi produktai turėtų būti saugūs, įperkami ir prieinami, o pirmenybė visų pirma turi būti teikiama jų tinkamumo naudoti laikui, patvarumui, pataisomumui ir perdirbamumui. EESRK jau išreiškė pritarimą suplanuoto nusidėvėjimo reglamentavimui ir ilgesnei produktų gyvavimo trukmei, taip pat ir programinės įrangos srityje. Siūlomos priemonės paprastai yra bendros ir nėra specialiai skirtos vartotojų apsaugai.

3.4

MVĮ turėtų būti įtrauktos į šios žaliosios pertvarkos procesą pernelyg nepadidinant administracinės naštos.

3.5

EESRK yra pasiryžęs aktyviai dirbti siekiant žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos nesukeliant socialinės atskirties, vengiant „dviejų greičių“ sistemos pažeidžiamiems vartotojams ir diskriminacinių situacijų, kai ribojamos galimybės pasirinkti ir gauti prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, kai dėl galimo pajamų praradimo nėščioms moterims nesuteikiamos galimybės pasinaudoti kredito paslaugomis ir neteikiamos kai kurios finansinės paslaugos vienišoms motinoms.

3.6

Reikėtų imtis paramos priemonių siekiant spręsti šeimų, įskaitant vienišus tėvus ir tos pačios lyties sutuoktinius, finansinio pažeidžiamumo problemą, visų pirma susijusią su įsiskolinimu. Savo nuomonėse EESRK ne kartą išreiškė pritarimą pernelyg didelio namų ūkių įsiskolinimo reguliavimui.

3.7

Įgyvendindama horizontaliąsias priemones Komisija turėtų imtis veiksmų energijos nepritekliaus klausimui spręsti ir vengti situacijų, dėl kurių galėtų atsirasti socialinė atskirtis.

3.8

EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau persvarstys direktyvas dėl produktų saugos, vartojimo kreditų, nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis, vartotojų teisių ir nesąžiningos komercinės praktikos.

3.9

EESRK didelius lūkesčius sieja su Direktyva dėl atstovaujamųjų ieškinių, kuria siekiama apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, ir tikisi, kad ši direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę taip, kad atitiktų valstybių narių teisines sistemas.

3.10

EESRK pritaria tikslui suteikti daugiau galių vartotojams, kad jie galėtų aktyviau dalyvauti žaliojoje pertvarkoje. Nepakanka, kad įmonės keistųsi ir diegtų inovacijas; rinka turi priimti šiuos pokyčius ir persitvarkyti, kad ekonomika taptų labiau žiedinė: tvaresnių (galbūt brangesnių) gaminių vartojimas, didesnis gaminių patvarumas ir pataisomumas, kuriam sudaro sąlygas norimas ekologinis projektavimas (ekologiniais kriterijais grindžiamas produktų kūrimas) ir didesnis gamtos išteklių naudojimo efektyvumas. Vykdant žaliąją pertvarką reikėtų atsižvelgti ir į transporto vaidmenį.

3.11

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įsipareigojimas saugoti aplinką yra visų reikalas: įmonės, kurios įgyvendina tvaresnes priemones ir praktiką, informuoja ir šviečia vartotojus, o tam, kad šios priemonės būtų veiksmingos, vartotojai taip pat turi pakeisti savo įpročius ir elgtis tvariai. Kalbant apie papildomas išlaidas, kurias gali patirti Europos MVĮ, skaičiuojamas atliekant poveikio MVĮ tyrimą (kuris yra neatsiejama Smulkiojo verslo akto iniciatyvos dalis), reikėtų stengtis jas sumažinti taikant šį mechanizmą, kuris taip pat apima nuolatines konsultacijas su MVĮ atstovais. Reikės įdiegti mechanizmus ir priemones, kad MVĮ galėtų atnaujinti ir tobulinti savo žinias.

3.12

EESRK mano, kad svarbu sustiprinti kovą su nesąžininga internetine komercine praktika, kuria pažeidžiamos vartotojų ir visų kitų produktų cikle dalyvaujančių ūkio subjektų teisės. Todėl nurodo, kad viskas, kas laikoma piktnaudžiavimu fiziniame pasaulyje (ne internete), turėtų būti vienodai vertinama ir skaitmeniniame pasaulyje (internete). Būtina dar didesnė apsauga nuo naujų rūšių piktnaudžiavimo realiame pasaulyje (pvz., verslo stebėjimo strategijos ir manipuliacijos metodai).

3.13

Svarbu stiprinti IT, žmogiškuosius ir kitus išteklius, padedančius kovoti su skaitmeniniu sukčiavimu. Šis reiškinys yra plačiai paplitęs, o tai apsunkina valdžios institucijų veiksmus, įskaitant atvejus, kai kyla pavojus visuomenės sveikatai (pvz., neteisėtų vaistų pirkimas internetu).

3.14

Įgyvendinant 8, 9 ir 10 veiksmus turi būti išlaikyta saugumo ir lankstumo pusiausvyra, būtina siekiant išvengti kliūčių inovacijoms ir technologinei bei ekonominei pažangai. Reikia su Kinija parengti produktų saugos veiksmų planą ir padidinti paramą ES šalims partnerėms, įskaitant Afriką, siekiant stiprinti reguliavimo ir techninės pagalbos gebėjimus. Svarbu apsaugoti prekių autentiškumą (ir, be kita ko, prekių ženklų teises), nes pripažįstama, kad kai kuriose trečiosiose šalyse yra daug suklastotų ir padirbtų prekių. Originalūs produktai dėl kokybės, patogumo ir reputacijos verti didelio vartotojų dėmesio ir susidomėjimo.

3.15

EESRK ragina nustatyti kokybinį ir kiekybinį vertinimo metodą. Svarbu įvertinti, ar ES direktyvos įgyvendinamos laiku, laikantis antrinės teisės nuostatų ir geresnio reglamentavimo principų.

3.16

EESRK atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp strategijų (pvz., Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir ypač Naujos vartotojų darbotvarkės) ir išsamesnių reguliavimo (arba nereguliavimo) iniciatyvų, kuriomis turėtų būti įgyvendinamos šios strategijos. Komitetas pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkės užmojai, susiję su Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimu, turi būti nuolatiniai įgyvendinant įvairias tolesnes iniciatyvas.

4.   COVID-19 krizė

4.1

Dabartinė pandemijos krizė smarkiai palietė visus ir turėjo didelės įtakos daugeliui mūsų gyvenimo aspektų. Ji lėmė pagrindinių valstybių narių prioritetų pokyčius, kurie padarė ypač didelį neigiamą poveikį vartotojams, kurių teisės buvo nepagrįstai apribotos, o tuo tarpu nebuvo sustiprinti esami mechanizmai, nei sukurti naujoms sąlygoms pritaikyti mechanizmai, kad būtų užtikrinta vartotojų finansinė apsauga.

4.2

Todėl, siekiant išvengti galimų pasekmių vartotojams, labai svarbu, remiantis per pandemijos krizę įgyta patirtimi, ieškoti sprendimų, kurie ateityje leistų sustiprinti vartotojų apsaugą sveikatos, energetikos, ryšių, finansinių paslaugų, aviacijos ir keleivių teisių, kelionių paketų, stebėsenos, maisto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

4.3

Kita vertus, krizė paskatino nesąžiningos prekybos praktikos, nukreiptos prieš pažeidžiamiausius asmenis, plitimą ir kurį laiką lėmė ne tik tam tikrų produktų ir asmeninių apsaugos priemonių atsargų trūkumą, bet ir labai dideles ir spekuliacines kainas. Numatant krizės paaštrėjimą, vėl reikės skirti daugiau dėmesio tokiai padėčiai išvengti ir numatyti daugiau išteklių teisės aktų vykdymo užtikrinimo įstaigoms.

4.4

EESRK stengsis parengti nuomonę savo iniciatyva šia tema siekiant padėti Komisijai nustatyti ir įgyvendinti šias priemones.

5.   Kitos į naująją vartotojų darbotvarkę neįtrauktos arba netiesiogiai paminėtos sritys, kurias reikėtų aptarti

5.1   Visuomenės sveikatos valdymas valstybėse narėse

Žengiami pirmieji žingsniai kuriant Europos sveikatos sąjungą. COVID-19 krizė rodo, kad ES turi imtis daug aktyvesnio vaidmens visuomenės sveikatos srityje, kad apsaugotų visų Europos piliečių sveikatą sukurdama atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas ir tvirtesnę sveikatos saugumo sistemą.

5.2   Finansinės paslaugos

Persvarstant Vartojimo kreditų direktyvą, bus labai svarbu atkreipti dėmesį į moratoriumo mechanizmą ir parengti integruotą strategiją, kuria būtų apsaugomi vartotojų interesai neatsižvelgiant į kredito pobūdį. Europos lygmeniu bus svarbu įvertinti konkretų fizinių asmenų nemokumo mechanizmą, atsižvelgiant į poreikį stengtis nemažinti apsaugos, kuria šiuo metu naudojasi vartotojai.

5.3   Turizmas, laisvalaikis ir oro transporto keleivių teisės

Svarbu sukurti, sustiprinti ar pakeisti vartotojų teises ir įsteigti ES fondus vartotojų interesams šiose srityse apsaugoti. Tai taip pat bus puiki galimybė peržiūrėti vartotojų apsaugą numatant tinkamą finansinės apsaugos sistemą, kuria keleiviai būtų apsaugomi nuo likvidumo krizės rizikos arba oro transporto bendrovės nemokumo atveju, kalbant apie bilietų kainos grąžinimą ir, prireikus, grįžimą į savo šalį.

5.4   Būstas

Būtina parengti integruotą Europos būsto programą, apimančią įvairias sritis, pavyzdžiui, aplinkos, energetikos, finansinių paslaugų, sutartinių teisių ir sveikatos, siekiant ilgainiui sukurti Europos vartotojų teisę į deramą būstą už prieinamą kainą. Reikėtų skatinti tvarių namų (pvz., pasyviųjų namų) statybą. Renovuojant pastatus pagal žiediškumo principus bus galima sumažinti su statybinėmis medžiagomis susijusį išmetamą ŠESD kiekį. Pastatų renovacija gali atverti daugybę galimybių ir ilguoju laikotarpiu būti labai naudinga socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu.

5.5   Energetika

Įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pasigamintos energijos ir rinkos tarifų politiką, turėtų būti sustiprintos vartotojų teisės siekiant, kad nė vienas vartotojas nebūtų diskriminuojamas ir nepatirtų junglumo problemų, dėl kurių negalėtų pasinaudoti tikrai alternatyviais energetikos sprendimais.

5.6

Reikia geriau apibrėžti ir sustiprinti skaitmeninių platformų atsakomybę tiek už produktų saugą, tiek už tarpininkavimą sudarant internetines sutartis.

5.7

Svarbu nustatyti aiškią interneto platformų atsakomybės sistemą, visų pirma patvirtinant tinkamas priemones, kuriomis būtų kovojama su apgaulinga, nesąžininga ir klaidinančia komercine praktika ir reikalavimų neatitinkančių bei pavojingų prekių ir paslaugų pardavimu interneto platformose. Šiuo požiūriu svarbu stiprinti Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą kovojant su nesąžininga praktika.

5.8

Būtina nutraukti arba riboti tiesioginį, dažniausiai dėl jų cheminės sudėties pavojingų produktų pardavimą vartotojams. EESRK palankiai vertina sistemos „Saugos vartai“, t. y. skubių pranešimų apie pavojingus vartojimo gaminius sistemos, įdiegimą.

5.9

Reikia stiprinti apsaugą virštinklinių (angl. over-the-top) paslaugų, kurioms dar netaikoma dauguma nacionalinės teisės aktų ir kurioms taip pat netaikomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, srityje.

5.10

Plėtodama vartotojų apsaugos politiką, ES sustiprins savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Nedarant poveikio politiniams sprendimams, kuriais bus vadovaujamasi rengiant bendrą politiką, ES turės įgyvendinti keletą piliečiams artimesnių veiksmų ir programų, todėl reikės sustiprinti Europos vartotojų centrų (EVC) tinklą ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklą ir įtraukti visas nacionalines valdžios institucijas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaistų strategija“

(COM(2020) 761 final)

(2021/C 286/10)

Pranešėjas

Martin SCHAFFENRATH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	232 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visų pirma teigiamai vertina Europos Komisijos siekį naująja ES vaistų strategija ne tik skatinti farmacijos pramonės konkurencingumą, bet taip pat užtikrinti aprūpinimą saugiais, aukštos kokybės ir prieinamais vaistais bei finansinį valstybių narių sveikatos sistemų tvarumą. Ypač svarbu naujus bendruosius Europos sprendimus priimti šiose srityse: — vaistų prieinamumas ir galimybė jų įsigyti, — nacionalinių sveikatos sistemų prieinamumas ir finansinis tvarumas, — tyrimų ir inovacijų, skirtų Europos vaistų pramonės konkurencingumui stiprinti, skatinimas, — lanksčių ir skaidrių tiekimo ir gamybos grandinių stiprinimas, — veiksmingas žaliojo kurso tikslų (1) įgyvendinimas pasitelkiant neutralaus poveikio klimatui vaistų pramonę.

1.2.

Dabartinė COVID-19 pandemija rodo, kaip svarbu, kad Europa koordinuotų savo veiksmus. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į bendros strategijos, susijusios su vaistų tyrimais ir plėtra bei kainodara, svarbą, visų pirma, kalbant apie su didele rizika susijusius produktus ir gamintojų investicijų atsiperkamumą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad ES lygmeniu taikant bet kokias politines priemones, būtina paisyti valstybių narių kompetencijos ir užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalį, kad būtų atsižvelgta į skirtingai tvarkomas nacionalines sveikatos sistemas ir jos neprarastų finansinio stabilumo. Tai ypač svarbu, kai sprendžiami kainodaros ir kompensavimo klausimai, kurie priskiriami tik valstybių narių atsakomybės sričiai. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad ES lygmeniu būtų nuolat keičiamasi informacija, patirtimi ir geriausia praktika, taip išvengiant bet kokio susiskaidymo ir nelygybės.

1.4.

EESRK konstatuoja, kad Europos vaistų sektorius pastaraisiais metais ir esant dabartinėms sąlygoms, vystėsi tokia kryptimi, dėl kurios kartais piktnaudžiaujama įvairiomis paskatų sistemomis, daugeliu aspektų trūksta skaidrumo ir susitelkiama į veiklos sektorius, pasižyminčius didelėmis pelno maržomis, taip pat iš dalies nustatomos per didelės kainos. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja keisti ir pritaikyti dabartinę teisinę vaistų reguliavimo sistemą, o ją patobulinus, susieti su vaistų prieinamumu ir galimybe jų įsigyti.

1.5.

EESRK ypač pabrėžia, kad svarbiausia turėtų tapti veikianti, sąžininga ir veiksminga vidaus rinka, kurioje, viena vertus, būtų skatinamos tikros medicinos inovacijos, suteikiančios realią pridėtinę vertę sveikatos priežiūrai, ir už jas būtų atlyginama, ir, kita vertus, būtų stiprinamas konkurencingumas, taip užtikrinant galimybę teisėtai ir prieinama kaina įsigyti vaistų.

1.6.

Inovatyvių mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) skatinimą laikant pagrindu pasauliniam Europos vaistų pramonės konkurencingumui skatinti, EESRK ypač pritaria ketinimui suvienodinti teisinę sistemą intelektinei nuosavybei saugoti ir nuosekliai ją taikyti valstybėse narėse.

1.7.

EESRK, atsižvelgdamas į atsparesnes tiekimo ir gamybos grandines Europos strateginei autonomijai stiprinti ir siekdamas, kad būtų išvengta aprūpinimo sunkumų, pasisako už subalansuotą koncepciją, apimančią sustiprintą gamybos vietų diversifikavimą ir nuoseklų arba laipsnišką, dalinį ir tuo pačiu metu tvarų gamybos proceso grąžinimą į Europą. Apie galimas finansines ir mokestines paskatas valstybių narių lygmeniu ir jų veiksmingumą turėtų būti diskutuojama ir jos turi būti analizuojamos kartu ES lygmeniu.

1.8.

Taip pat EESRK teigiamai vertina planuojamą Europos farmacijos MTP skatinimo sistemos, visų pirma teisinės vaikams skirtų ir retųjų ligų vaistų reglamentavimo sistemos, keitimą. Kuriant ateities strategijas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų patenkintas ypač didelis tinkamų gydymo metodų poreikis vaikų vėžinių susirgimų srityje.

1.9.

EESRK nuomone, teisinės vaistų reglamentavimo sistemos keitimas ir bet kokios būsimos iniciatyvos visų pirma turi būti įgyvendinami laikantis skaidrumo principo, kad būtų sukurta reali pridėtinė vertė, skirta bendrajai gerovei stiprinti. Šie pokyčiai apima gamintojo išlaidas, taip pat viešųjų lėšų skyrimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, paskatų taikymą ir kt.

1.10.

EESRK teigiamai vertina ir remia Europos Komisijos skatinamą valstybių narių iniciatyvą bendrai apsirūpinti inovatyviais ir brangiais vaistais tam, kad būtų užtikrintas nacionalinių sveikatos sistemų finansinis tvarumas.

1.11.

EESRK pripažįsta teigiamą generinių ir biologiškai panašių vaistų vaidmenį, atsižvelgiant į galimybę įsigyti prieinamų vaistų, jų reikšmę tvariam sveikatos sistemų finansavimui ir jų indėlį kuriant atsparią ir strategiškai nepriklausomą Europos vaistų rinką. EESRK pritaria priemonėms, pavyzdžiui, viešojo pirkimo procesui, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus ir keleto laimėtojų pirkimo sistemą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir socialinės apsaugos aspektus, kurias pasitelkiant ateityje bus formuojama generinių ir biologiškai panašių vaistų rinka.

1.12.

EESRK ragina būti atsargiems, kalbant apie pagreitinto leidimų išdavimo tvarką, kai trūksta įrodymų ir labiau naudojamasi realiais duomenimis ir kai tai nėra tarpvalstybinio masto visuomenės sveikatos krizė. Būtina užtikrinti, kad rizika nebūtų perkeliama pacientams pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda prieš gaunant rinkodaros leidimą, ir iki laikotarpio po to, kai toks leidimas yra gautas. Taigi reikėtų nuolat skelbti duomenis ir tyrimų rezultatus, taip užtikrinant veiksmingą rinkodaros leidimų proceso stebėseną.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Remiantis 2020 m. lapkričio 18 d. paskelbta ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa“ (2), išlaidos sveikatai visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo 2013 m. iki 2019 m. kasmet vidutiniškai padidėjo 3 %, o 2019 m. siekė 8,3 % BVP. NET jei šis dydis kito priklausomai nuo ekonomikos augimo valstybėse narėse, prognozuojama, kad dėl dabartinės COVID-19 pandemijos jis drastiškai išaugs.

2.2.

Kaip jau buvo pabrėžta 2016 m. Tarybos išvadose (3) ir Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (4), didėjančios vaistų kainos kelia vis didesnę įtampą nacionalinėse sveikatos sistemose. Todėl Europos Sąjungoje turėtų būti atkurta visapusiškos vaistų sistemos pusiausvyra tarp leidimų išdavimo procedūros ir inovacijų skatinimo priemonių, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintos lygios galimybės įsigyti vaistų.

2.3.

Pirmiausia augančios naujų patvirtintų gydymo būdų kainos kelia pavojų vaistų biudžeto stabilumui, taip pat pacientų galimybei gauti vaistų (5). Šiomis aplinkybės EESRK ypač kritiškai vertina stiprios koncentracijos (pvz., vėžio srityje) formavimąsi jau gerai ištirtose srityse, kurios dažniausiai sutampa su esama gamintojų veikla. Todėl ateityje turėtų būti suteikta veiksmingų galimybių šiam koncentracijos formavimuisi suardyti, o gydymo būdai turi būti įperkami ir atitinkamai lygiomis teisėmis prieinami visiems pacientams. Šiuo tikslu būtina, kad MTP atitinkamose srityse būtų valdoma atsižvelgiant į tikrąjį finansiškai neremiamą medicininį poreikį, pavyzdžiui, retas ligas arba vaikų vėžinius susirgimus.

2.4.

Veiksmų gairėse dėl Europos intelektinės nuosavybės veiksmų plano (6) jau pabrėžiama, kad Europos Sąjunga turi stiprią teisinę sistemą intelektinei nuosavybei saugoti. Todėl, atliekant bet kokį šios sistemos pakeitimą, turi būti pagrįstai įvertintas jo poveikis, kad būtų galima atlikti tik būtinuosius pakeitimus.

2.4.1.

Patentais, papildomos apsaugos liudijimais (PAL) ir duomenų išimtinumu turėtų būti sukurtos paskatos naujų sričių tyrimams atlikti. Tobulinant vaistų strategiją, reikėtų orientuotis į visuotinę pridėtinę vertę. Labiausiai turėtų būti susitelkta į prieinamumą ir galimybę įsigyti veiksmingų, saugių ir prieinamų vaistų, naudingų visiems pacientams, vadovaujantis teise į tinkamą sveikatos priežiūrą, kuri yra nustatyta Europos socialinių teisių ramstyje (7). Ši teisė siejama ne tik su aprūpinimu inovatyviais naujais, patentais saugomais vaistais, bet ir generinių bei biologiškai panašių vaistų prieinamumu. Taigi veikianti ir sąžininga vidaus rinka šiuo požiūriu atlieka svarbų vaidmenį.

2.4.2.

EESRK taip pat pasisako už papildomos apsaugos liudijimus reglamentuojančios teisės sistemos suderinimą, kad būtų galima suformuoti aiškesnę leidimų išdavimo procedūrą ir pašalinti taikymo procedūros skirtumus valstybėse narėse. Atsižvelgiant į socialinį papildomos apsaugos liudijimų poveikį, būtina užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis steigiama centrinė įstaiga būtų pavaldi ES institucijoms.

2.4.3.

EESRK didelių abejonių kyla dėl galimo išskirtinių teisių galiojimo termino pratęsimo ir tolesnio intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų stiprinimo, atsižvelgiant į vaistų rinką. Siekiant ir toliau užtikrinti pacientų galimybę gauti prieinamus gydymo būdus, jokiu būdu generinių ir biologiškai panašių vaistų plėtra ir kainodara neturi apsunkinti kainų konkurencijos. Todėl reikėtų vengti daugkartinės produkto apsaugos įvairiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, kai produktas saugomas daugiau nei vieno patento (angl. patent slicing), nors nėra jokių įrodymų, kad griežta intelektinės nuosavybės apsauga skatintų inovacijas ir produktyvumą (8).

2.4.4.

Visų pirma, atsižvelgiant į aktualią politinę diskusiją dėl gamybos vietų susigrąžinimo į Europą, taip siekiant užtikrinti aprūpinimą, reikia itin tiksliai išanalizuoti bet kokį teisinės sistemos, skirtos intelektinei nuosavybei reglamentuoti, pakeitimą. Remiantis vadinamosios Falsifikuotų vaistų prevencijos direktyvos 2011/62/ES (9) poveikio vertinimu, didžioji generiniams vaistams skirtų veikliųjų medžiagų dalis tiekiama iš Indijos ir Kinijos, o naujų, patentais saugomų vaistų aktyvios veikliosios medžiagos daugiausia gaminamos Europoje. Atitinkamai, ypač kalbant apie generinių vaistų gamybos vietų grąžinimą, turėtų būti rasta kitų paskatų ir mechanizmų, nei tolesnis su intelektine nuosavybe susijusios teisės stiprinimas. Kaip alternatyvios priemonės gali būti taikomos, pavyzdžiui, licencinės sutartys, išankstinės pirkimo sutartys, taip pat vadinamieji sutelktieji vaistų patentai (10). Tuo pačiu metu, siekiant susigrąžinti gamybos vietas, taip pat reikėtų atrasti galimybių skatinti gamybos įvairinimą tiek Europos teritorijoje, tiek už jos ribų, taip stiprinant ir užtikrinant tiekimo grandines.

2.5.

Kalbant apie retosioms ligoms gydyti skirtus vaistus, EESRK palankiai vertina tai, kad rinkai teikiamų retųjų ligų vaistų dėl Reglamente (EB) Nr. 141/2000 (11) nustatytų paskatų nuolat daugėjo, todėl pacientams buvo sudarytos lygios galimybės, taigi tokios paskatos yra sveikintinos. Vis dėlto prieinamumą vis labiau riboja gamintojų taikoma didelė kaina (12). Todėl EESRK pabrėžia, jog retųjų ligų vaistų aspektas negali būti taikomas tais atvejais, kai norima nustatyti nepagrįstai dideles kainas ar gauti pelną, ir pritaria 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtame poveikio vertinime (13) pradėtam šios teisinės sistemos keitimui. Reikėtų pagalvoti apie automatinį pakartotinį kriterijų vertinimą, taip pat rinkos išimtinumo galiojimo laikotarpio pritaikymą, atsižvelgiant į nustatomas sąlygas. Taip pat EESRK palaiko galimą kriterijų, ypač sergamumo (atsižvelgiant į visas leidžiamas indikacijas), keitimą, susijusį su vaistų kaip retųjų ligų vaistų patvirtinimu.

2.6.

EESRK ypač remia Europos Komisijos, taip pat daugelio Europos Parlamento narių reikalavimą užtikrinti didesnį skaidrumą visame vaistų sektoriuje, visų pirma, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas. Kadangi dažniausiai nėra bazinių taisyklių dėl lėšų skaidrumo kuriant vaistus, todėl naujų vaistų kainodaros, remiantis kompetentingų kainodaros ir kompensuojančių įstaigų didelių tyrimų išlaidų argumentu, ir atitinkamai prašomų kainų adekvatumo neįmanoma patikrinti.

2.6.1.

EESRK nuomone, šiomis aplinkybėmis svarbus instrumentas galėtų būti Skaidrumo direktyva 89/105/EEB (14). Jos 6 straipsnyje nurodoma, kad kompensuojamų vaistų sąrašą turinčios valstybės skelbia visą sąrašą tų gaminių, kurie patenka į sveikatos draudimo sistemą, taip pat jų kompetentingų įstaigų nustatytas kainas ir praneša jas Komisijai. Vis dėlto faktiškai apmokėtos kainos saugomos konfidencialiomis pirkimo sutartimis ir tai smarkiai apsunkina keitimosi informacija tarp nacionalinių įstaigų procesą. Šiomis aplinkybėmis duomenų bazė EURIPID (15) galėtų būti laikoma pagrindiniu informacijos šaltiniu, jeigu būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės praneštų savo informaciją apie kainas.

2.6.2.

EESRK nuomone, taip pat labai svarbu gerokai didinti skaidrumą, susijusį su pasaulinėmis vaistų tiekimo ir gamybos grandinėmis, kad būtų galima užkirsti kelią galimiems aprūpinimo sunkumams ir didinti sveikatos sistemų atsparumą. Šiam tikslui pasiekti labai svarbu be koordinuotos informavimo sistemos steigimo, kaip jau numatyta atsižvelgiant į Europos sveikatos sąjungą, tuo pačiu metu privalomai dalyvaujant visiems susijusiems subjektams, taip pat sukurti PSO esminiais laikomų vaistų atsargų sistemą.

2.6.3.

EESRK, atsižvelgdamas į dabartinę COVID-19 pandemiją, prisideda prie daugybės Europos Parlamento narių ir susijusių suinteresuotųjų subjektų reikalavimo užtikrinti didesnį susitarimų su vaistų gamintojais dėl COVID-19 skiepų įsigijimo skaidrumą. Skaidrumas – tai raktas į ES piliečių pasitikėjimą ir pritarimą imunizacijai, siekiant apsisaugoti nuo viruso. Ši nuostata turėtų galioti ne tik dėl dabartinių skiepų sutarčių, bet ir kaip naujoji skaidrumo užtikrinimo sistema, skirta ateityje įsigyjant bet kokias bendras priemones.

2.7.

Kalbant apie naujų brangių vaistų, kuriems suteiktas leidimas, bendro įsigijimo priemones, jos turėtų būti Europos lygmeniu atskirai stiprinamos ir skatinamos. Be to, kad taip galima padidinti tiekimo saugumą Europoje, tai taip gali padėti sustiprinti pozicijas derantis su vaistų gamintojais, o dėl didesnio perkamo kiekio gerokai sumažinti išlaidas.

2.8.

Atsižvelgiant į MTP farmacijos srityje skatinimą, EESRK palaiko daugelio dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų pareikštą kritiką dėl to, kad nepakanka skaidrumo, nepakankamai įtraukiami viešieji suinteresuotieji subjektai ir trūksta tyrimų rezultatų viešinimo.

2.8.1.

Todėl EESRK skatina ateityje viešinti bet kokį tyrimų finansavimą viešosiomis lėšomis, taip pat MTP skirtas išlaidas, kad į jas būtų galima atsižvelgti sprendžiant nacionalinių kainų formavimo klausimus ir užtikrinti tikrąją teisingą viešųjų investicijų grąžą. Šiuo atveju vertėtų apsvarstyti reguliarų tyrimų skatinimo vertinimą ir ataskaitų Europos Parlamentui teikimą. Ypač jautriose sveikatos priežiūros srityse susitelkimas vien į pramonės interesus skatinant tyrimus laikytinas trūkumu. Ateityje visus susijusius subjektus reikės iš esmės įtraukti į Europos Komisijos tyrimų darbotvarkes tam, kad būtų užtikrinta, jog jose būtų susitelkta į faktinius medicininius ir visuomeninius poreikius.

2.8.2.

Šiomis aplinkybėmis būtina apibrėžti bendrą Europos Sąjungoje galiosiančią „nepatenkintų medicininių poreikių“ sąvoką, kad būtų galima veiksmingai koordinuoti farmacijos MTP veiklą tose srityse, kuriose nėra tinkamo ar veiksmingo gydymo. Šie kriterijai turėtų atitikti pacientų ir visuotinės sveikatos poreikius.

2.9.

Be to, atsižvelgdamas į medicininius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei klinikinius tyrimus, EESRK ragina imtis veiksmų ES lygmeniu, kad, remiantis atitinkamais rodikliais, būtų labiau atsižvelgiama į lyčių skirtumus ir skirtingą vaistų poveikį šiandieninėje medicinoje. Komitetas taip pat ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, taigi ir didesnį visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą šiuo klausimu.

2.10.

EESRK nuomone, ypač teigiamai reikėtų vertinti tai, kad vaistų strategijoje atskirai pabrėžiamas didėjantis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Be veiksmingų priemonių, skirtų antibiotikų naudojimo mastui mažinti, reikėtų ypač daug dėmesio skirti alternatyvių paskatų modeliams MTP cikle ir naujoms kainodaros sistemoms. Taip pat būtų galima pritaikyti įsitvirtinusias paskatas, tokias kaip ankstyvas keitimasis informacija su Europos vaistų agentūra (EMA) ir leidimų gavimo mokesčių nustatymas. Ateityje bus svarbu gamintojo pelną atsieti nuo pardavimų kiekio. Vis dėlto tuo pačiu metu naujų antibiotikų kūrimui skatinti būtų galima taikyti ir kitas priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, išankstinės pirkimo sutartys, kad gamintojai galėtų geriau planuoti savo veiklą.

2.11.

EESRK, atsižvelgdamas į leidimų išdavimo ir teikimo į rinką klausimus, iš esmės palankiai vertina galimybę greitai gauti inovatyvių vaistų, ypač srityse, kuriose daug nepatenkintų medicininių poreikių. Vis dėlto greičiau gaunami leidimai automatiškai negarantuoja geresnio aprūpinimo vaistais. Todėl svarbiausias Europos vaistų politikos tikslas turėtų būtų vienodos galimybės visiems pacientams įsigyti saugių, prieinamų ir aukštos kokybės vaistų.

2.11.1.

Technologinės galimybės plėtojamos nepaprastai greitai ir atsiranda lankstesnės tyrimų koncepcijos poreikis, todėl EESRK pritaria Europos Komisijai, kad atsitiktinės atrankos būdu kontroliuojami tyrimai su (idealiu atveju) susijusiais palyginamaisiais duomenimis ir tyrimo vertinimo kriterijais ir toliau turėtų galioti kaip patikimas rinkodaros leidimo standartas. Išimtys turėtų būti taikomos tik atskirais atvejais ir tik pateikus tinkamą jų pagrindimą. Sumažėjus duomenų generavimo mastams, laikotarpiu po rinkodaros leidimo gavimo turėtų būti užtikrinta, kad atitinkamos farmacijos bendrovių išlaidos nebus perkeltos viešajam sektoriui, taip pat, kad suteikus išankstinius leidimus, nebus sukelta grėsmė pacientų saugumui. Į aplinkybę, kad trūksta duomenų ir reikia parengti papildomų duomenų, turėtų būti atsižvelgta vykdant kainodaros politiką.

---

(1)  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

(2)  https://ec.europa.eu/health/state/glance_lt

(3)  OL C 269, 2016 7 23, p. 31.

(4)  https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2017-0040_LT.pdf

(5)  https://www.oecd.org/health/health-systems/Addressing-Challenges-in-Access-to-Oncology-Medicines-Analytical-Report.pdf

(6)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12510-Intellectual-Property-Action-Plan

(7)  https://ec.europa.eu/info/publications/european-pillar-social-rights-booklet_en

(8)  https://pubs.aeaweb.org/doi/pdf/10.1257/jep.27.1.3

(9)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02011L0062-20110721&from=LT (OL L 174, 2011 7 1, p. 74).

(10)  https://www.who.int/bulletin/volumes/97/8/18-229179/en/

(11)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02000R0141-20190726&qid=1598193643269&from=LT (OL L 18, 2000 1 22, p. 1).

(12)  https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/files/paediatrics/docs/orphan-regulation_study_final-report_en.pdf

(13)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12767-Revision-of-the-EU-legislation-on-medicines-for-children-and-rare-diseases

(14)  OL L 40, 1989 2 12, p. 8.

(15)  EURIPID yra savanoriška nacionalinių institucijų, atsakingų už kainodarą ir kompensavimo klausimus, duomenų bazė. Vadovaujantis Skaidrumo direktyva 89/105/EEB, joje pateikiamas farmacijos produktų, kurie dažniausiai naudojami ambulatoriškai, oficialių referencinių kainų sąrašas, https://euripid.eu/about/.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“

(COM(2020) 760 final)

(2021/C 286/11)

Pranešėjas

Rudolf KOLBE

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 1 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinės sesijos Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	241 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK visapusiškai remia Europos Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų planą ir mano, kad tai labai geras ir holistinis požiūris siekiant modernizuoti ES intelektinės nuosavybės sistemą.

1.2.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad bendrosios patentų sistemos įgyvendinimo pradžia turi būti svarbus prioritetas, reikšmingai padidinsiantis ES įmonių konkurencingumą. Atsižvelgdamas į akivaizdžius sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant šią sistemą, EESRK yra įsitikinęs, kad bendrosios patentų sistemos perkėlimas į ES teisinę sistemą turi tapti (ilgalaikiu) tikslu.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti MVĮ paramos priemones visose intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityse. Be finansinės paramos priemonių, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios praktinės patirties didinimui bei pritaikytų konsultacijų ir patarimų paslaugoms.

1.4.

EESRK norėtų inicijuoti diskusiją apie galimybes pagerinti žinias intelektinės nuosavybės teisių ir intelektinės nuosavybės teisių valdymo srityse visais ES švietimo sistemų lygmenimis.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją įgyvendinti bendrojo papildomos apsaugos liudijimo idėją ir išnagrinėti galimybę taikyti papildomos apsaugos liudijimo sistemą naujuose sektoriuose.

1.6.

EESRK mano, kad autorių teisių sistemos ir autorių teisių duomenų valdymo suderinimas paskatintų intelektinės nuosavybės teisių taikymą kūrybos sektoriuje.

1.7.

EESRK ragina plėtoti socialinį dialogą, kuriuo, be teisinių taisyklių, būtų patikslintas ir apibrėžtas sąžiningas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas pasitelkiant kolektyvines derybas, siekiant, kad autoriams ir gamintojams būtų pasiūlytos paskatos, kuriomis būtų pripažįstami jų kūriniai, taip pat užtikrintas sąžiningas ekonominis atlygis.

1.8.

EESRK mano, jog geografinės nuorodos (GN) yra svarbi priemonė siekiant padidinti vietos gamintojų konkurencingumą ir pabrėžia potencialą, kurį galėtų suteikti suderinta ne žemės ūkio produktų GN apsaugos sistema.

1.9.

EESRK pripažįsta duomenų judėjimo skatinimo ES ekonominį potencialą ir su tuo susijusį viešąjį interesą, tačiau atkreipia dėmesį į problemas, kylančias dėl nesubalansuoto reglamentavimo.

1.10.

EESRK palankiai vertina visas priemones, kurių imtasi siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vaidmens stiprinimą kovojant su klastojimu.

1.11.

EESRK ragina ir toliau plėtoti tiesioginės paramos priemones ES įmonėms, veikiančioms ES nepriklausančiose šalyse, taip pat griežtai laikytis intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių įstatymų ir ES prekybos susitarimo nuostatų siekiant apsaugoti šias įmones nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.

1.12.

Dėl dabartinės sveikatos krizės tapo akivaizdu, kad būtina užtikrinti galimybę kritinėmis situacijomis naudotis sistemiškai svarbia intelektine nuosavybe. Intelektinės nuosavybės teisės neturėtų trukdyti prieigai prie pandeminių vakcinų ar gydymo būdų ir galimybėms jais pasinaudoti: veiksmingos sistemos, kuriomis užtikrinamas privalomų licencijų išdavimas, yra visuomenės apsauginė sąlyga ekstremaliosiose situacijose ir teisinga kompensacija įmonėms.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų planą ir mano, kad tai svarbi priemonė siekiant modernizuoti ES intelektinės nuosavybės sistemą ir skatinti didžiules ES įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, naujovių diegimo galimybes. Atsižvelgdamas į didelę ir toliau augančią Europos Sąjungos ekonominę intelektinės nuosavybės produktų (tokių kaip išradimai, meniniai ir kultūriniai kūriniai, prekių ženklai, programinė įranga, praktinė patirtis, verslo procesai ir duomenys) vertę, EESRK mano, kad būtina parengti optimizuotą lengvai prieinamą teisinę ir politinę sistemą.

2.2.

Daug įmonių, ypač MVĮ, kurios sudaro 99 proc. visų įmonių ES, (visapusiškai) neišnaudoja intelektinės nuosavybės apsaugos galimybių. ES įmonių naudojimosi intelektinės nuosavybės apsauga didinimas, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms, turi būti esminis intelektinės nuosavybės veiksmų plano aspektas. Būtina imtis įvairių priemonių, įskaitant būtinybę sumažinti išlaidas, supaprastinti procedūras, didinti informuotumą ir žinias, teikti pritaikytas konsultacijas ir paramą bei modernizuoti švietimo sistemą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos praktinės patirties srityje.

2.3.

Intelektinė nuosavybė yra vienas pagrindinių ekonominių veiksnių (su intelektine nuosavybe susiję pramonės sektoriai sukuria beveik 45 proc. Europos BVP ir 30 proc. darbo vietų), tai taip pat yra svarbus veiksnys sprendžiant didžiausius visuomenei iškylančius iššūkius. COVID-19 krizė labai aiškiai parodė ES priklausomybę nuo profesinės kompetencijos, taip pat veiksmingų intelektinės nuosavybės taisyklių ir priemonių svarbą, kad būtų galima užtikrinti spartų būtiniausių intelektinės nuosavybės sprendimų diegimą. Kovos su klimato kaita sėkmė taip pat labai priklausys nuo greitos pažangiųjų technologijų ir veiksmingų priemonių plėtros bei taikymo siekiant užtikrinti teisingą požiūrį į keitimąsi ypatingos svarbos nematerialiuoju turtu ir duomenimis.

2.4.

Technologinė revoliucija yra ne tik intelektinės nuosavybės teisių varomoji jėga, bet ir uždavinys, kuriam spręsti reikia gerai suderinto požiūrio į naujovėmis grindžiamas priemones. Skaitmeninimas ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos kelia daug su intelektine nuosavybe susijusių spręstinų klausimų, tokių kaip skaidrumas, duomenų kilmė ir autorių teisės, žmogaus įsikišimo lygis, etikos principai ir t.t. EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad DI sistemos neturėtų būti prilyginamos autoriams ar išradėjams. Apskritai EESRK mano, kad, priėmus gerai subalansuotus pakeitimus ir atnaujinimus, Europos intelektinės nuosavybės sistema yra tinkama spręsti su skaitmeninimu ir DI susijusius iššūkius. Kadangi pagal skaitmeninių produktų ir technologijų patentų skaičių ES vis dar labai atsilieka nuo kitų regionų, reikia skirti ypatingą dėmesį priemonėms, kurios pagerintų padėtį šioje svarbioje rinkoje.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Intelektinės nuosavybės apsauga

3.1.1.

Bendroji patentų sistema, kuri būtų skirta įmonėms ir veiktų vieno langelio principu, yra nepaprastai svarbi siekiant reikšmingai sumažinti su patentais susijusias išlaidas, palengvinti licencijų išdavimą, padidinti skaidrumą ir įveikti dėl prieigos kylančias kliūtis MVĮ. Įdiegus bendrąją patentų sistemą ir pradėjus veikti Bendram patentų teismui, bus reikšmingai pagerinta intelektinės nuosavybės apsauga, todėl tai turi būti veiksmų plano prioritetas. Palengvinus procedūras taip pat pagreitėtų bendras procesas ir todėl išaugtų Europos patentų savininkų konkurencingumas. Bendrosios patentų sistemos sutartimi numatomas svarbus pagrindas veiksmingai, specializuotai ir techniškai kompetentingai patentų ginčų nagrinėjimo sistemai, kuria bus pagerintas teisinis tikrumas, paprastumas ir veiksmingumas. Vis dėlto, kaip galima spręsti iš įgyvendinimo sunkumų, tikslas turėtų būti perkelti šią sistemą į ES teisėkūros sistemą. Per tą laiką reikia kuo greičiau spręsti vėlavimo problemas, kylančias dėl valstybių narių vykdomų procedūrų ir (arba) JK pasitraukimo iš susitarimo. Tai, kad ES patentų dalis pasaulyje reikšmingai sumažėjo nuo 17,4 proc. 2009 m. iki 11,3 proc. 2019 m., taip pat aiškiai rodo, jog reikia imtis tolesnių veiksmų.

3.1.2.

Papildomos apsaugos liudijimu gali būti išplėsta apsauga patentuotiems vaistams ar augalų apsaugos produktams, kuriems taikomos atitinkamos rinkodaros leidimų procedūros. Todėl ši priemonė svarbi siekiant kompensuoti veiksmingos patentinės apsaugos praradimą dėl reikalaujamos bandymų trukmės, klinikinių ar lauko tyrimų ir reguliavimo procesų. EESRK mano, kad papildomos apsaugos liudijimas yra būtinas siekiant veiksmingai skatinti inovacijas naujų veikliųjų medžiagų srityje bei į ES pritraukti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros centrus, o subalansuotomis papildomos apsaugos liudijimo teisių išimtimis turi būti užtikrinamas vaistų prieinamumas ir pakankamas jų tiekimas. Nors papildomos apsaugos liudijimo sistema yra paprasta ir palanki naujovėms, ji tebėra fragmentiška, o papildomos apsaugos liudijimo prašymą reikia teikti kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje prašoma apsaugos. Pagal naują atskirą ES reglamentą įtvirtinus bendrąjį papildomos apsaugos liudijimo dokumentą ir įkūrus vieną instituciją, kuri veiktų pagal vieno langelio principą ir išduotų bendro patento papildomos apsaugos liudijimus, papildomos apsaugos liudijimas taptų patrauklesnis patento savininkams, juo būtų užtikrinama geresnė apsauga naujovių kūrėjams, taip pat būtų užtikrintas teisinis tikrumas trečiosioms šalims. EESRK taip pat remia pasiūlymą išnagrinėti optimizuotos papildomos apsaugos liudijimo sistemos taikymą naujuose sektoriuose, kurių produktams greičiausiai reikės rinkodaros leidimo.

3.1.3.

Remdamasis patirtimi, sukaupta peržiūrint ES prekių ženklų teisės aktus, EESRK yra įsitikinęs, kad ES teisės aktai dėl dizaino apsaugos bus sėkmingai įgyvendinti. Teigiama patirtis ES teisės aktais reguliuojant šiuos klausimus turėtų tapti paskata Komisijai pradėti rengti pasiūlymą dėl naujo atskiro bendro patento papildomos apsaugos liudijimo reglamento ir ilgainiui integruoti bendrąją patentų sistemą į ES teisinę sistemą.

3.1.4.

EESRK pažymi, kad geografinės nuorodos yra unikali ir vertinga Europos Sąjungos gamintojų naudojama priemonė vis labiau liberalizuotoje ir konkurencingoje pasaulio rinkoje. ES GN apsaugos sistema sukuriama didelė ekonominė vertė žemės ūkio sektoriuje. Apskritai sistema veikia labai gerai, tačiau GN apsauga vis dar turi būti įgyvendinta taikant suderintą institucijų vykdomą kontrolės sistemą ir, pavyzdžiui, bendrą sukčiavimo maisto produktų srityje apibrėžtį. Prekybos susitarimuose taip pat turėtų būti skiriama daug dėmesio šioms konkrečioms apsaugos priemonėms. EESRK pabrėžia, kad įvedus suderintą ne žemės ūkio produktų, kurie yra svarbi vietos tapatybės dalis, GN apsaugos sistemą, susidarytų didelis potencialas. Tai padėtų vietos gamintojams sėkmingiau pristatyti savo aukštos kokybės gaminius, taip pat būtų daromas papildomas teigiamas poveikis mažiau išsivysčiusiems regionams. Supaprastinta registravimo procedūra būtų naudinga ir gamintojams.

3.1.5.

Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistema yra dar vienas teigiamas suderintos ir ES reglamentu grindžiamos intelektinės nuosavybės apsaugos pavyzdys. Tokia sistema taip pat gali užtikrinti saugų pagrindą smulkiems ir vidutiniams selekcininkams, be to joje numatyta svarbių išimčių žemės ūkio sektoriui ir selekcininkams. Kalbant apie minėtus tikslus, sistema sukuriamas tinkamas pagrindas, kuriuo remdamiesi selekcininkai gali veiksmingai padėti siekti žaliosios pertvarkos tikslų.

3.1.6.

EESRK pabrėžia, kad autorių teisių, dizaino ir kitų susijusių teisių apsauga ypač svarbi kultūros ir kūrybos sričių profesijoms, kurios kuria svarbią ekonominę gerovę ir reikšmingai prisideda prie Europos identiteto, kultūros ir vertybių, tokių kaip architektūra ir kitų kultūros sričių darbai, kūrimo; vis dėlto šių teisių apsaugai užtikrinti dažnai trūksta pakankamos praktinės patirties ar finansinių priemonių, kad intelektinė nuosavybė būtų apsaugota, o naujovės paverstos kūriniais. Autorių teisių sistemos ir autorių teisių duomenų valdymo suderinimas yra svarbus aspektas ir jį įgyvendinant reikia imtis papildomų paramos priemonių.

3.1.7.

Kūrybinį darbą atliekantys darbuotojai, ypač tie, kurie sukuria išradimus, galimai yra teisių subjektai. Būtina plėtoti socialinį dialogą Europos, nacionaliniu, sektoriaus ar įmonės lygmeniu, kuriuo, be teisinių taisyklių, būtų patikslintos ir apibrėžtos sąžiningos intelektinės nuosavybės teisės pasitelkiant kolektyvines derybas, kad autoriams ir gamintojams būtų pasiūlytos paskatos, kuriomis pripažįstami jų kūriniai, taip pat sąžiningas ekonominis atlygis. Susitarimai dėl autorių teisių perdavimo neturėtų būti laikomi prievole perduoti visas intelektinės nuosavybės teises darbdaviui, negaunant jokios tinkamos kompensacijos.

3.1.8.

Biotechnologijų direktyva sukuriama svarbi biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos sistema. Ja sprendžiami politiškai ir etiškai svarbūs klausimai, todėl tai yra kruopštaus labai prieštaringų interesų subalansavimo rezultatas. Vis dėlto greita biotechnologijų plėtra taip pat yra būtina sveikatos ir kovos su svarbiausiomis epidemijomis srityse, taip pat siekiant panaikinti badą pasaulyje. Todėl svarbu dideliu mastu skatinti tyrimus ir naujoves šiose srityse, o taip pat ir platinti šių tyrimų rezultatus bei užtikrinti veiksmingą jų licencijavimą.

3.1.9.

Komercinės paslaptys – tai nematerialusis turtas, kuriuo papildomos intelektinės nuosavybės teisės. Jos plačiai naudojamos kūrybos procese, kuriuo sukuriamos naujovės ir atsiranda intelektinės nuosavybės teisės, todėl itin svarbu užtikrinti veiksmingą jų apsaugą. EESRK mano, kad reikia paaiškinti Direktyvoje (ES) 2016/943 (1) išdėstytą pagrindą.

3.2.   Intelektinės nuosavybės naudojimas ir diegimas: ypatingas dėmesys MVĮ

3.2.1.

EESRK mano, kad labai svarbu padidinti MVĮ galimybes pasinaudoti intelektinės nuosavybės apsaugos teikiamu potencialu ir tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, numatytų veiksmų plane, skirtame visoms skirtingoms intelektinės nuosavybės apsaugos sistemoms. Nors ES MVĮ ir labai mažose įmonėse yra didelis naujovių kūrimo potencialas, didžioji dauguma šių įmonių negali padidinti savo nematerialiojo turto vertės.

3.2.2.

Išlaidos yra viena iš priežasčių, kodėl tik 9 proc. ES VMĮ yra įregistravusios savo intelektinės nuosavybės teises. Patento įsigijimo išlaidos ES šiuo metu yra žymiai didesnės nei, pavyzdžiui, JAV ar Japonijoje, ir sudaro didžiulę finansinę naštą MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti intelektinės nuosavybės apsaugą, išlaidos turi būti sumažintos. Greitas bendrosios patentų sistemos įgyvendinimas, dėl kurio reikšmingai sumažės patento registravimo išlaidos, bus esminis pokytis novatoriškoms MVĮ ir labai mažoms įmonėms, tokioms kaip laisvųjų profesijų inžinerijos įmonės. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu imtis įvairių metodų, siekiant finansiškai remti MVĮ ir su jomis dalytis praktine patirtimi, pavyzdžiui, naudoti EUIPO intelektinės nuosavybės čekius, priemonę, skirtą padėti MVĮ pasinaudoti savo intelektine nuosavybe tam, kad jos galėtų gauti finansavimą, taip pat programa „IPA4SME“, pagal kurią teikiama iki 15 000 EUR vertės parama, skirta bendrai finansuoti intelektinės nuosavybės nustatymo ir apsaugos priemones ir t.t. Taip pat pabrėžia, kad šioje paramos sistemoje svarbus vaidmuo tenka patentiniams patikėtiniams.

3.2.3.

EESRK mano, kad pagrindinė problema ES įmonėse yra labai didelė žinių stoka intelektinės nuosavybės teisių valdymo strategijų srityje, ypač (bet ne tik) MVĮ ir labai mažose įmonėse. Lengvai prieinamos bendros ir tikslinės informacijos teikimas, parama ir patarimai MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kaip numatyta pagal įvairias programas ir iniciatyvas, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos pagalbos intelektinės nuosavybės klausimais tarnybą bei per skirtingus kanalus ir tinklus, yra itin svarbūs aspektai siekiant spręsti šią problemą, ir jie turėtų būti toliau plėtojami. Turi būti didinamas verslininkų informuotumas apie intelektinės nuosavybės teisių teikiamas galimybes organizuojant įvairias lengvai prieinamas mokymo programas. EESRK siūlo išnagrinėti būdus, kaip padidinti kvalifikuotų intelektinės nuosavybės teisių specialistų skaičių ES įmonėse.

3.2.4.

EESRK taip pat norėtų surengti diskusiją apie tai, kaip ES švietimo sistemoje gilinti žinias apie intelektinės nuosavybės teises ir intelektinės nuosavybės teisių valdymą: pagrindinės žinios ir informavimas apie intelektinės nuosavybės teisių valdymą turėtų būti integruoti į vidurinio išsilavinimo ir aukštojo mokslo programas, o išsamus mokymas apie intelektinės nuosavybės teises – į verslo ir technikos bei kitų studijų programas. Intelektinės nuosavybės teisių valdymas taip pat turėtų būti siūlomas kaip atskiras dalykas aukštojo mokslo sistemoje. EESRK yra įsitikinęs, kad plačiau pasidalijus prieinama praktine patirtimi, išaugtų naudojimasis intelektinės nuosavybės apsauga.

3.2.5.

Tyrimų rezultatų virtimo naujovėmis reikšmė yra akivaizdi, todėl EESRK palankiai vertina visą veiklą, kuria skatinamas žinių perdavimas ir geresnis intelektinės nuosavybės valdymas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėje. MVĮ ir labai mažos įmonės dažnai yra nereikšmingi partneriai projektų konsorciumuose ir dėl tokios pozicijos joms reikia didesnės paramos tam, kad jos galėtų pasinaudoti intelektinės nuosavybės teisėmis kurdamos produktus ir kad jų teisės tokiuose konsorciumuose būtų apsaugotos. Tam turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys paramos programose, pagal kurias teikiamos tikslinės konsultacijos ir pagalba.

3.3.   Galimybė naudotis ir dalytis turtu, kuriam taikoma intelektinės nuosavybės apsauga

3.3.1.

Dabartinė sveikatos krizės aiškiai parodė, kad būtina užtikrinti galimybę kritinėmis situacijomis naudotis sistemiškai svarbia intelektine nuosavybe. Intelektinės nuosavybės teisės neturi trukdyti prieigai prie pandeminių vakcinų ar gydymo būdų ir galimybėms jais pasinaudoti. Turi būti siekiama didžiausio Europos viešosiomis lėšomis finansuojamų tyrimų poveikio, užtikrinant, kad bus dalijamasi gautomis žiniomis ir intelektine nuosavybe. Kita vertus, veiksmingos sistemos, kuriomis užtikrinamas privalomų licencijų išdavimas, yra visuomenės apsauginė sąlyga ekstremaliosiose situacijose. Su jomis susijusios procedūros turi būti vykdomos atidžiai apsvarstant skirtingus interesus, tuo pačiu užtikrinant, kad šios procedūros būtų atliekamos sparčiai ir būtų koordinuojamos Europos lygmeniu, siekiant kuo veiksmingiau laikytis visuomenės sveikatos reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai EESRK taip pat norėtų pabrėžti Reglamento (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (2), svarbą.

3.3.2.

Atsakomybės už intelektinės nuosavybę ir jos valdymo skaidrumo didinimas yra būtina intelektinės nuosavybės licencijavimo ir platinimo lengvinimo sąlyga. Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat norėtų pažymėti, kad būtina užtikrinti greitą bendrosios patentų sistemos įgyvendinimą ir kad svarbu tobulinti autorių teisių infrastruktūrą, susijusią su informacija apie teisių subjektus, sąlygomis ir licencijų išdavimo galimybėmis, įskaitant blokų grandinės technologijų sritį.

3.3.3.

Standartizavimas yra procesas, kuriame susiduria skirtingų suinteresuotųjų subjektų interesai, todėl esminių standarto patentų atveju būtinas ypač didelis skaidrumas ir sąžiningos licencijų išdavimo taisyklės. EESRK remia esmingumo kriterijaus tikrinimo sistemą, kai tikrina nepriklausomas trečiasis asmuo, ir priemones, kuriomis siekiama mažinti pažeidimus ir aspektus, dėl kurių nesutariama.

3.3.4.

EESRK pripažįsta dalijimosi duomenimis ir duomenų judėjimo visoje ES ir visuose sektoriuose skatinimo ekonominį potencialą, tačiau pažymi, kad sudarant galimybes duomenų judėjimui ir plačiam jų naudojimui turi būti laikomasi subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų užtikrinamas privatumas, saugumas, sauga, etiniai standartai ir teisėti intelektinės nuosavybės apsaugos interesai. Tai turėtų būti užtikrinta 2021 m. atliekant duomenų bazių direktyvos peržiūrą (3).

3.4.   Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai

3.4.1.

Veiksmingas vykdymo užtikrinimas ir apskundimas teismine tvarka yra pagrindiniai kriterijai siekiant sėkmingos intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos, todėl jie turi būti iš esmės stiprinami. EESRK pabrėžia, kad įsteigus Bendrą patentų teismą, bus iš esmės sustiprintas patentų teisių vykdymo užtikrinimas, taip pat intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas kitose intelektinės nuosavybės teisių sistemose (pvz., draudimo) pasitelkiant praktines ir (arba) teisines priemones. Ypač MVĮ ir labai mažos įmonės dažnai neturi priemonių, kuriomis galėtų įgyvendinti savo intelektinės nuosavybės teises.

3.4.2.

Skaitmeninimas paskatino naujas intelektinės nuosavybės pažeidimų rūšis, tokias kaip kibernetinės komercinių paslapčių vagystės, nelegalios interneto transliacijos ir t.t. EESRK palankiai vertina teisiškai privalomus reglamentus, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą (4), kuriais užtikrinama geresnė teisinė sistema.

3.4.3.

ES prekyba patiria didžiulius nuostolius dėl klastojimo ir piratavimo, tai taip pat kelia grėsmę vartotojų sveikatai, saugai ir saugumui. EESRK palankiai vertina visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ES priemonių rinkinio sukūrimą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vaidmens stiprinimą kovojant su klastojimu.

3.5.   Veikla vienodomis sąlygomis pasauliniu lygmeniu

3.5.1.

ES nėra pirmaujanti šalis pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl intelektinės nuosavybės teisių. Kalbant apie patentų paraiškas, Azija 2019 m. iki 65 proc. padidino savo patento paraiškų dalį pasaulyje, o ES patentų paraiškų dalis smarkiai smuko nuo 17,4 proc. (2009) iki 11,3 proc. Todėl stiprinti ES poziciją yra ypač svarbu.

3.5.2.

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų vykdymo užtikrinimas tampa dar vienu iššūkiu ES nepriklausančiose šalyse veikiančioms ES bendrovėms. Todėl EESRK remia visas Komisijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti šią padėtį. Svarbu taikyti ilgalaikius metodus, pavyzdžiui, į laisvosios prekybos susitarimus įtraukti intelektinės nuosavybės skyrius, kuriuose būtų įtvirtinta aukšto lygio apsauga, ir skatinti dialogus intelektinės nuosavybės klausimais su prekybos partneriais; taip pat svarbu skatinti bendradarbiavimą pasaulinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), bei dalyvauti pasauliniuose intelektinės nuosavybės susitarimuose.

3.5.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu imtis tiesioginės paramos priemonių, kuriomis būtų teikiama informacija ne ES šalyse veikiančioms ES įmonėms, tokių kaip užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas, Klastojimo ir piratavimo stebėjimo sąrašas ir ataskaitos dėl trečiųjų šalių. Tokios priemonės, kaip MVĮ pagalbos intelektinės nuosavybės klausimais tarnyba, kuria teikiama pagalba MVĮ ir labai mažoms įmonėms, yra ypač svarbios ir turėtų būti toliau plėtojamos.

---

(1)  OL L 157, 2016 6 15, p. 1.

(2)  OL L 157, 2006 6 9, p. 1.

(3)  OL L 77, 1996 3 27, p. 20.

(4)  COM(2020) 825 final.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų rinkų skaitmeniniame sektoriuje (Skaitmeninių rinkų akto)

(COM(2020) 842 final – 2020/374 (COD))

(2021/C 286/12)

Pranešėja

Emilie PROUZET

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 2 10 Europos Parlamentas, 2021 2 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 4 27
Plenarinė sesija Nr.	560
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	179 / 9 / 16

1.   Išvados ir aukšto lygio rekomendacijos

1.1.

Per pastaruosius dešimt metų atsirado tiek su konkurencija, tiek su vidaus rinkos taisyklėmis susijusių klausimų ir poreikių. Akivaizdu, kad COVID-19 krizės metu jų padaugėjo. EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl Skaitmeninių rinkų akto (SRA), kuriuo siekiama neleisti prieigos valdytojams nustatyti nesąžiningų sąlygų įmonėms bei vartotojams ir užtikrinti svarbių skaitmeninių paslaugų prieinamumą.

1.2.

Interneto platformos jau yra plačiai paplitęs reiškinys, kuris kelia iššūkių rinkos senbuviams, nes dėl jo keičiasi ne tik mūsų vartojimo, gaminių tiekimo ir paslaugų teikimo būdai, bet ir tai, kaip mes dirbame ir įdarbiname žmones. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina Europos Komisijos visybinį požiūrį svarstant visus šios ekosistemos aspektus. Šioje srityje Komitetas ypač budriai stebės apmokestinimą, duomenų valdymą ir darbo sąlygas. Pastaruoju klausimu EESRK palankiai vertina Europos Komisijos konsultacijas dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo ir laukia šių metų pabaigoje planuojamos teisėkūros iniciatyvos.

1.3.

Pagrindinis tikslas tebėra skaitmeninėse rinkose užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems veiklos vykdytojams. Europai reikia sąžiningos ir konkurencingos internetinių platformų aplinkos, kuria būtų užtikrinamas geresnis vidaus rinkos veikimas. EESRK mano, kad kartu SRA ir SPA (1) sudarys pagrindą sistemai, kuri turi būti tobulinama daugelį metų ir taikoma atsižvelgiant į kitas svarbias skaitmeninės politikos sritis, pavyzdžiui, e. privatumo reglamentą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, P2B reglamentą ir konkurencijos taisyklių suderinimą su skaitmenine era.

1.4.

Nepaprastai svarbu išsaugoti sąžiningą, inovacijoms palankią ir kartu galutinius naudotojus apsaugančią verslo aplinką. SRA projektas yra atsakas sparčiai besivystančiam skaitmeniniam amžiui, jame numatomi trumpi terminai ir greitai atnaujinamos procedūros, tuo pat metu užtikrinant teisinį tikrumą ir teisę į gynybą. Vis dėlto EESRK mano, kad 16 straipsnis dėl rinkos tyrimo dėl nuolat nevykdomų įsipareigojimų turi būti sugriežtintas tiek nustatyto laikotarpio (laukiant trijų įsipareigojimų nevykdymo atvejų per penkerius metus būtų padaryta per daug žalos), tiek sankcijų požiūriu.

1.5.

Sutelkdama dėmesį į tam tikras paslaugas, nepriklausomai nuo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos ar paslaugų teikimui taikomos teisės nuostatų, Komisija veiksmingai sprendžia vienodų sąlygų Europos ir pasaulio interneto operatoriams užtikrinimo problemą. EESRK mano, kad skiriant pagrindinį dėmesį paslaugoms, o ne operatoriams, yra veiksmingai sprendžiamos problemos, iškylančios stengiantis stebėti tokius įvairius skaitmeninės rinkos dalyvius.

1.6.

Kitaip nei SPA, SRA nėra reikalaujama, kad paskirti prieigų valdytojai paskirtų teisinį atstovą Europos Sąjungoje. Vis dėlto įgyvendinant toliau aprašytas vertinimo ir tyrimo procedūras, reikia užtikrinti pagrindinių paslaugų platformų ir Komisijos dialogą bei veiklos koordinavimą. EESRK siūlo įtraukti nuorodas į SPA 10 ir 11 straipsnius, siekiant užtikrinti, kad visi prieigos valdytojai paskirtų teisinį atstovą Europos Sąjungoje.

1.7.

Be to, pagrindinis EESRK prioritetas yra užtikrinti, kad daugėjant nacionalinių teisės aktų vidaus rinka nebūtų dar labiau skaldoma. EESRK mano, kad veiksmai ES lygmeniu yra itin svarbūs, ir visiškai pritaria 1 straipsnio 5 ir 7 dalims.

1.8.

Be to, EESRK pritaria SRA nuostatai, kad valstybės narės turi turėti galimybę glaudžiai bendradarbiauti su Komisija (remiantis sprendimu, priimtu pagal 3 straipsnio 6 dalį, 33 straipsnį arba lygiagrečiai remiantis konkurencijos taisyklių pagrindu).

1.9.

Siekiant įtraukti atvejus, kai numatoma atsakomybė už tuo pat metu įvykdytus SRA pažeidimus ir SESV 101 ir 102 straipsniuose numatytų taisyklių pažeidimus, yra suprantama, kad šie du taisyklių rinkiniai gali būti taikomi vienu metu. Todėl SRA turėtų būti patikslinti įgyvendinimo ir koordinavimo procesai, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingumą (1 straipsnio 6 dalis).

1.10.

EESRK mano, kad būtina išsamiai aptarti priežastis, lemiančias skirtingus požiūrius dėl 10 straipsnyje numatytų naujų įsipareigojimų ir 17 straipsnyje numatytų veiksmų išplėtimo ir šių veiksnių poveikį. EESRK taip pat mano, kad turėtų būti apibrėžtos tam tikros išimtinės aplinkybės, susijusios su šešiais prieigų valdytojų paskyrimo kriterijais (3 straipsnio 6 dalis).

1.11.

Todėl EESRK mano, kad sąvokų „pagrindinės platformų paslaugos“, „galutiniai naudotojai“ ir „verslo klientai“ apibrėžtys turėtų būti žymiai aiškesnės.

1.12.

EESRK mano, jog reikėtų patikslinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai yra neleidžiama praktika. Tačiau 6 straipsnis dėl veiksmų turi būti įgyvendinamas būtent vedant nuolatinį Komisijos ir prieigos valdytojų dialogą.

2.   Pastabos dėl taikymo srities ir statuso suteikimo

2.1.

EESRK mano, kad paslaugų taikymo sritis yra labai plati, tačiau taip pat labai svarbi. Iš tiesų tik tiesiogiai su šiomis pagrindinėmis platformų paslaugomis susijusi praktika patenka į taikymo sritį ir tik jai yra taikomi įsipareigojimai. EESRK pritaria teisiniam tikrumui, kuris užtikrinamas persvarstant reglamentą, numatant bet kokį paslaugų apimties pakeitimą.

2.2.

EESRK pažymi, kad ne visi nustatyti susirūpinimą dėl pagrindinių paslaugų rinkos veikimo keliantys klausimai yra susiję su galutiniais naudotojais (žr. paslaugas, išvardytas f, g ir h punktuose), ir svarsto, ar SRA procesų poveikis B2B pagrindinių paslaugų modeliui buvo pakankamai įvertintas, ypač atsižvelgiant reklamos paslaugų ekosistemą (reklamos rinką).

2.3.

Jei pasiūloma teikti pagrindinę paslaugą, galima įvertinti, ar bet kuris šios paslaugos teikėjas turi požymių, kurie bendrai atitinka kriterijus, būtinus siekiant būti paskirtam konkrečios paslaugos prieigos valdytoju. EESRK pritaria tokiam kumuliaciniam požiūriui.

2.4.   Konkrečios pastabos dėl kiekybinio vertinimo. Numanomi prieigos valdytojai

2.4.1.

Kalbant apie pirmąją ribą, EESRK pažymi, kad ši riba taikoma visai įmonės, kuriai priklauso platforma, apyvartai (įskaitant ir visas įmonės verslo veiklas, kurios nėra įtrauktos į platformos verslo modelį ar nėra priskiriamos internetinei veiklai), o ne apyvartai, kurią generuoja teikiama paslaugas.

2.4.2.

EESRK pritaria finansinių duomenų ribai, ypač tam, kaip ja perteikiami kapitalizacijos duomenys, siekiant atspindėti platformų gebėjimą monetizuoti savo naudotojus ir jų finansinius pajėgumus (įskaitant gebėjimą pasinaudoti prieiga prie finansų rinkos).

2.4.3.

Kalbant apie antrąją ribą, EESRK pripažįsta su vartotojų skaičiumi susijusio kriterijaus svarbą (konkrečiai analizuojamai pagrindinei platformos paslaugai).

2.4.4.

Projekte galutinio naudotojo apibrėžtis (2 straipsnio 16 dalis) yra panaši į vartotojo apibrėžtį, ir, kaip įprasta, yra priešinga profesionalaus naudotojo apibrėžčiai. 3 straipsnio 2 dalies b punkte galutinių naudotojų sąvoka yra apibrėžiama atsižvelgiant į trukmę (mėnesiais) ir aktualumą (aktyvumą). EESRK mano, kad galutinio naudotojo apibrėžtis turėtų būti tiksli (t. y. atsižvelgiant į tai, ar vartotojai peržiūri tinklalapį, jame apsilanko, juo naudojasi vieną kartą per mėnesį). Tas pats klausimas taikomas verslo klientams. Siekiant teisinio tikrumo, EESRK rekomenduoja reglamento projekte patikslinti ar bent jau apibrėžti sąvokas „galutiniai naudotojai“ ir „verslo klientai“.

2.5.   Konkrečios pastabos dėl kokybinio vertinimo. Įvertinti prieigos valdytojai

2.5.1.

Bendrai nepasiekus šių ribų, Komisija gali atlikti rinkos tyrimą. To gali paprašyti valstybė narė (15 straipsnis) ir, pasitelkiant kitus šešis kriterijus, gali būti įvertinta, ar platforma atitinka tris nustatymo kriterijus (3 straipsnio 6 dalis).

2.5.2.

Kokybiniame vidaus rinkos vertinime, kurį atliktų Komisija, atsispindi daug konkurencijos teisėje ir ekonomikoje svarbių kriterijų. Nepaisant to, atsižvelgiant į precedentų stoką (nereikia apibrėžti atitinkamos rinkos ar įrodyti dominavimą rinkoje tam, kad būtų suteiktas prieigos valdytojo statusas), nėra aišku ir nėra ištirta, kiek požymių ir (ar) kriterijų bus įvesta ir ar jie bus pagrįsti.

2.5.3.

Jei tikslas yra rasti sprendimą situacijoms, panašioms į tas, kurios buvo nustatytos kiekybiniame vertinime, ir kurių atveju ribos nebuvo pasiektos, EESRK mano, kad toks vertinimo mechanizmas yra labai neišsamus. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad niekas neužkerta kelio platesnei šių kriterijų interpretacijai, pagal kurią jie būtų taikomi didesniam operatorių skaičiui. Kaip žinome, ekonomikoje plėtojama daug verslo modelių, taip pat eksperimentuojama vykdant skaitmeninę pertvarką ir įvedant naujus verslo modelius.

2.5.4.

Kadangi remiantis šiais šešiais kriterijais galima suteikti prieigos valdytojo statusą, EESRK mano, jog reikia apibrėžti su jais susijusias konkrečiais išimtines aplinkybes.

3.   Su nurodyta praktika susijusios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad, siekiant suprasti SRA projekte pateiktos praktikos sąrašą, svarbu prisiminti Komisijos nuveiktą darbą: per pastaruosius metus nustatytus veiksmus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta P2B reglamente, taip pat veiksmus į kuriuos gali būti atsižvelgta pritaikant konkurencijos teisės aktus skaitmeninei ekosistemai.

3.2.

EESRK mano, tokių veiksmų taikymo sritis turėtų būti patikslinta, ypač jei Komisija gali ją išplėsti. Taigi panašu, kad dauguma 5 straipsnyje minimų veiksmų sudaro platformos pagrindinės paslaugos dalį, o 6 straipsnyje kalbama apie tokių pagrindinių platformos paslaugų naudojimą, siekiant daryti įtaką rinkos rezultatams ir juos paveikti.

3.3.

EESRK ragina sukurti tvirtą sertifikavimo sistemą, pagrįstą bandymų procedūromis, leidžiančiomis įmonėms patvirtinti jų dirbtinio intelekto sistemų patikimumą ir saugumą. Algoritmais pagrįstų sprendimų priėmimo procesų skaidrumas (ypač susijęs su vertinimo sistemomis), atsekamumas ir gebėjimas paaiškinti yra techninis uždavinys, kuriam spręsti reikalinga ES priemonių, tokių kaip programa „Europos horizontas“, parama (2).

3.4.   Konkrečios pastabos dėl nesąžiningų veiksmų, kai pasinaudojama duomenimis grindžiamu pranašumu

3.4.1.

EESRK pripažįsta, kad reikia ir toliau gerinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įgyvendinimą, įtraukiant tokius veiksmus į 5 straipsnio a punktą. EESRK taip pat skatina Komisiją, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, reguliariai peržiūrėti BDAR ir su juo susijusius reglamentus (3).

3.4.2.

Kalbant apie veiksmingesnį duomenų perkeliamumą (6 straipsnio h punktas), EESRK pažymi, kad, remdamasi laisvo duomenų judėjimo reglamentu, debesijos pramonė rengia elgesio kodeksą, siekdama užtikrinti sutartinį ir techninį skaidrumą sutarčių nutraukimo ir duomenų perkėlimo tarp debesijos paslaugų teikėjų ar duomenų grąžinimo saugoti vietoje. Kodekso veiksmingumas siekiant skatinti duomenų perkėlimą debesijos rinkoje bus netrukus įvertintas.

3.5.   Konkrečios pastabos dėl nesąžiningų veiksmų, kai sau sudaromos palankesnės sąlygos

3.5.1.

SRA pabrėžiamas prieigos valdytojo įsipareigojimas susilaikyti nuo palankesnių sąlygų taikymo, įskaitant ir palankesnių sąlygų taikymą „bet kokiai trečiajai šaliai, priklausančiai tai pačiai bendrovei“. Tačiau šis patikslinimas nėra pakartojamas kitose nuostatose, nors prieigos valdytojas gali išvengti šiomis nuostatomis nustatyto draudimo, teikdamas atitinkamus duomenis trečiajai šaliai. Kaip pavyzdžiais galime pasiremti 5 straipsnio a punktu ar 6 straipsnio 1 dalies a punktu, pagal kuriuos duomenų perdavimas trečiajai šaliai (nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso tai pačiai bendrovei), nėra draudžiamas. Nors 11 straipsnyje pateikiamas tam tikras sprendimas, manome, kad jo nepakanka.

3.5.2.

5 straipsnio b punkto pariteto nuostata: užkirsti kelią verslo klientams siūlyti tas pačias prekes ir paslaugas vartotojams, taikant skirtingas sąlygas, priklausomai nuo to, ar perkama naudojantis internetinio tarpininkavimo paslaugomis ar paieškos sistemomis, ar savo platforma. Dabar prieigos valdytojams tai bus draudžiama. EESRK mano, kad frazė „skirtingomis kainomis ir sąlygomis“ yra plati ir gali apimti ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, kuriuos reikėtų paaiškinti.

3.6.   Konkrečios pastabos dėl neteisingų galimybių užtikrinimo sąlygų

3.6.1.

Kalbant apie 5 straipsnio d punkte minimus veiksmus, EESRK pažymi, kad į P2B reglamentą jau įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti prieigą verslo klientams, kad jie galėtų teikti skundus, taip pat užtikrinti skundų sprendimo skaidrumą; Komitetas taip pat abejoja būtinumu įtraukti šiuos veiksmus. EESRK kelia klausimą, kodėl neįtraukti galutiniai vartotojai.

4.   Pastabos dėl tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos įgaliojimų

4.1.

Taikant 3 straipsnio 6 dalį reikėtų pagalvoti apie galimybę į sprendimų priėmimo procesą įtraukti atitinkamų valstybių narių institucijas. Manome, kad valstybių narių institucijoms turėtų būti suteikta teisė teikti Komisijai prašymą priimti sprendimą pagal 6 dalį, o Komisija atitinkamai turėtų įsipareigoti šį prašymą svarstyti ir prireikus leisti atitinkamoms valstybėms narėms, laukiančioms Komisijos sprendimo, taikyti preliminarias priemones. Priimdama šį sprendimą Komisija taip pat turėtų prašyti visų valstybių narių, kuriose veikia galimas prieigos valdytojas, pateikti savo nuomones.

4.2.

Reglamento projekte numatomas ir platformų atliekamas savęs vertinimas, ir vertinimas, atliekamas kompetentingos institucijos – Europos Komisijos. Vis dėlto šį vertinimą visų pirma atlieka pagrindinės paslaugos platforma, kuri turi informuoti Komisiją, kad šios ribos buvo pasiektos per tris mėnesius (3 straipsnio 3 dalis). EESRK pripažįsta ir remia tai, kad SRA procesu padidinama platformų atskaitomybė. Jis taip pat pažymi, kad projekte užtikrinama teisė į gynybą ir teisė apskųsti, taip pat atsižvelgiama į skaitmeninio verslo spartą.

4.3.

EESRK palaiko SRA priemones, kuriomis Komisijai suteikiama galimybė vertinti ir stebėti prieigos valdytojų platformų plėtrą, pvz., susijungimus, kurie nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (4) ribų diapazoną.

4.4.

Be to, EESRK pritaria Komisijos atliktam vertinimui, ar dabartinė ES tvarka leidžia pakankamai užfiksuoti svarbius mažos apyvartos objektų įsigijimus, kurie gali turėti įtakos konkurencijai ES vidaus rinkoje (5). Komisijos narės M. Vestager pasiūlymas pradėti priimti nacionalinių konkurencijos institucijų kreipimusis dėl įmonių susijungimų, neatsižvelgiant į tai, ar šios institucijos turi įgaliojimus peržiūrėti bylą, gali būti alternatyvi galimybė (6).

4.5.

Papildant ES Komisijos veiklą, taip pat reikia įsteigti planuojamą Skaitmeninių rinkų patariamąjį komitetą, kad būtų pasiektas maksimalus veiksmingumas. EESRK galvoja, kad 32 straipsnis šiuo požiūriu yra labai neaiškus, ir mano, kad šiam komitetui turėtų būti pavesta nuolatinė priežiūra ir stebėsena. EESRK taip pat siūlo apsvarstyti, ar komitetas galėtų priimti vartotojų asociacijų ir socialinių partnerių skundus.

4.6.

EESRK mano, kad reikėtų išklausyti su verslo interesais, vartotojų apsauga ir profesinėmis sąjungomis susijusias organizacijas ir atsižvelgti į jų nuomonę, kaip tai daroma konkurencijos bylose. SRA 20 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai atlikti apklausas ir priimti pareiškimus. EESRK siūlo šiame straipsnyje aiškiai nurodyti pirmiau minėtų subjektų dalyvavimą ir teisę būti išklausytiems.

---

(1)  EESRK nuomonė „Skaitmeninių paslaugų aktas“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. …)

(2)  OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(3)  OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(4)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(5)  https://one.oecd.org/document/DAF/COMP/WD(2020)24/en/pdf

(6)  https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/vestager/announcements/future-eu-merger-control_en