30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/1

(1)

2003 m. sausio 27 d. Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) Ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) patvirtino Apeliacinės tarybos pranešimą (1) ir Vertinimo grupės pranešimą (2), palaikytą Apeliacinės tarybos pranešimu, kad tolesnio dempingo ir subsidijų kompensacijų aktas (toliau – TDSKA) neatitiko Jungtinių Valstijų įsipareigojimų, sudarytų PPO sutartimi.

(2)

Kadangi Jungtinės Valstijos nepritaikė teisės aktų prie numatytų susitarimų, Bendrija pareikalavo GST leidimo sustabdyti tarifų nuolaidų ir su jais susijusių įsipareigojimų taikymą Jungtinėms Valstijoms pagal 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT) (3). Jungtinės Valstijos prieštaravo tarifų nuolaidų ir su jais susijusių įsipareigojimų sustabdymui ir bylą pateikė spręsti arbitražui.

(3)

2004 m. rugpjūčio 31 d. arbitras paskelbė, kad Bendrijai padaryta lengvatų panaikinimo arba sumažinimo žala per tuos metus siekė 72 % TDSKA išlaidų, susijusių su antidempingo arba kompensaciniais muitais už importą iš EB per paskutinius metus, tuo metu kai buvo paskelbti duomenys, suma kaip skelbė Jungtinių Valstijų valdžios institucijos. Arbitras padarė išvadą, kad Bendrijos nuolaidų arba kitų įsipareigojimų sustabdymas įvedant papildomą importo muitą be privalomų muitų produktams, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Valstijos ir taikomą visus metus, todėl prekybos vertė, neviršijanti lengvatų panaikinimo arba sumažinimo žalos, atitiktų PPO taisykles. 2004 m. lapkričio 26 d. GST suteikė leidimą sustabdyti tarifų nuolaidų ir su jais susijusių įsipareigojimų tiekimą Jungtinėms Valstijoms pagal 1994 m. GATT ir remiantis arbitro sprendimu.

(4)

TDSKA išlaidos per pastaruosius metus, apie kuriuos turimi galutiniai duomenys, susijusios su antidempingo paskirstymo ir kompensacinių muitų surinkimu per 2004 finansinius metus (nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.). Remiantis šiais Jungtinių Valstijų Muitinės ir sienų apsaugos paskelbtais duomenimis, Bendrijai padaryta lengvatų panaikinimo arba sumažinimo žala siekia 27,81 milijoną JAV dolerių. Tačiau Bendrija gali sustabdyti tarifų nuolaidų, atitinkančių šią sumą, Jungtinėms Valstijoms taikymą. Papildomas 15 % ad valorem importo muitas, taikomas daugiau nei metus I priede išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Valstijos, sudaro 27,81 milijono JAV dolerių neviršijančią prekybos vertę. Šių produktų atžvilgiu Bendrija turėtų sustabdyti tarifų nuolaidų taikymą Jungtinėms Valstijoms nuo 2005 m. gegužės 1 d.

(5)

Jei GST taisyklės ir rekomendacijos neįgyvendinamos, Komisija kasmet turėtų priderinti sustabdymo lygį prie TDSKA tuo metu Bendrijai panaikintų arba sumažintų lengvatų lygio. Komisija iš dalies turėtų pakeisti I priedo sąrašą arba papildomo importo muito procentinį dydį taip, kad dėl iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamiems produktams taikomo papildomo importo muito sukurta prekybos vertė per vienerius metus neviršytų panaikintos arba sumažintos lengvatų sumos.

(6)

Komisija turėtų laikytis tokių kriterijų:

(7)

Priemonės, būtinos šio reglamento įgyvendinimui, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(8)

Siekiant išvengti su papildomu muitu susijusių apgavysčių, reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

a)

Panaikintų arba sumažintų lengvatų lygis siekia 72 % išmokų sumos pagal TDSKA, gautos už antidempingo ir kompensacinius muitus už importą iš Bendrijos per paskutiniuosius metus, už kuriuos tuo metu buvo gauti duomenys, kaip paskelbė Jungtinių Valstijų valdžios institucijos;

b)

Pakeitimas daromas taip, kad dėl importuojamiems atrinktiems produktams, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, taikomo papildomo importo muito sukurta prekybos vertė per vienerius metus neviršytų panaikintų arba sumažintų lengvatų lygio;

c)

Išskyrus e punkte numatytas aplinkybes, padidėjus sustabdymo lygiui, Komisija produktus įtraukia į I priedą. Šie produktai atrenkami iš II priedo sąrašo pagal jame esančią eilės tvarką;

d)

Išskyrus e punkte numatytas aplinkybes, sumažėjus sustabdymo lygiui, produktai yra išbraukiami iš I priedo sąrašo. Komisija pirmiausia pašalina jau II priedo sąraše esančius produktus ir vėliau į I priedo sąrašą įtrauktus produktus. Komisija po to pašalina I priedo sąraše jau esančius produktus pagal tame sąraše esančią eilės tvarką;

e)

Komisija iš dalies pakeičia papildomo muito procentinį dydį, kai sustabdymo lygis negali būti priderintas prie panaikintų arba sumažintų lengvatų lygio, įtraukiant ar pašalinant produktus iš I priedo sąrašo.

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/6

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/8

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/10

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 1 straipsnio 1 dalies c punkte (3). Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/12

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo už grūdus ir priemonių, kurių reikia imtis esant grūdų rinkos trikdymams (2), 1 straipsnyje.

(3)

Salyklui taikomos grąžinamosios išmokos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į grūdų kiekius, kurių reikia atitinkamiems produktams pagaminti. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kaip nurodoma priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/14

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, eksportuotojo prašymu grąžinamoji išmoka, taikoma už grūdų eksportą paraiškos licencijai gauti registracijos dieną, turi būti taikoma eksportui, įvykdytinam per licencijos galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už salyklą, nurodytą Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 1 straipsnio 1 dalies c punkte (3). Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/16

(1)

1974 m. spalio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2681/74 dėl išlaidų, padarytų tiekiant žemės ūkio produktus kaip pagalbą maisto produktais, Bendrijos finansavimo (3) 2 straipsnyje numatyta, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrius turi padengti išlaidų dalį, lygią šioje srityje pagal Bendrijos normas nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiui.

(2)

Siekiant palengvinti Bendrijos pagalbos maistu veiksmų operacijų biudžeto formavimą bei administravimą ir siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas susipažinti su dalimi, kuria Bendrija finansuoja nacionalinius pagalbos maistu veiksmus, reikia nustatyti šiems veiksmams skiriamų grąžinamųjų išmokų lygį.

(3)

Minėtoms operacijoms mutatis mutandis taikomos bendrosios normos ir taikymo taisyklės, kurias Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje numatyta taikyti eksporto grąžinamosioms išmokoms.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje yra apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių eksportą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/18

(1)

2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1623/95 nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su rinkos mechanizmais (2), be kita ko, nustatomos distiliavimo būdu pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsnius gauto alkoholio ir intervencinėse žinybose turimų alkoholio atsargų realizavimo taisyklės.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 80 straipsnio nuostatais, reikia rengti vyno alkoholio konkursus, skirtus naujiems vyno alkoholio panaudojimo pramonėje būdams, kad būtų sumažintos Bendrijos vyno alkoholio atsargos, o Bendrijoje galėtų būti įgyvendinami nedideli pramoniniai projektai, arba toks alkoholis perdirbamas į prekes, skirtas eksportui pramoninėms reikmėms. Valstybių narių sandėliuojamas Bendrijos vyno alkoholio atsargas sudaro kiekiai, gauti iš Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsniuose nurodyto distiliavimo.

(3)

Nuo 1999 m. sausio 1 d., priėmus 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2799/98, nustatantį žemės ūkio politikos priemones dėl euro (3), pardavimo kaina ir garantijos turi būti išreiškiamos eurais, ir mokėjimai turi būti vykdomi eurais.

(4)

Pasiūlymų pateikimui turi būti nustatomos minimalios kainos, diferencijuotos pagal galutinio panaudojimo kategoriją.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

Onivins-Libourne, Délégation nationale

17, avenue de la Ballastière, boîte postale 231

F-33505 Libourne Cedex

telefonas (33-5) 57 55 20 00

teleksas 57 20 25

faksas (33-5) 57 55 20 59

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/21

(1)

2004 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1973/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų dėl to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytų paramos schemų ir atidėtos žemės naudojimo žaliavoms auginti taikymo taisykles (2), numato, inter alia, sąlygas išmokoms už pluoštinių linų plotą.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 56 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį išmokos už pluoštinių linų plotą skiriamos naudojant to reglamento V priede išvardytas sėklų veisles. Tačiau pagal Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas nuo gamybos apimčių neatsietas išmokas ši teisės gauti išmokas sąlyga nepagrįsta, nes neatsietos išmokos už linus ir kitas lauko kultūras už hektarą yra vienodo dydžio. Nuo gamybos apimčių atsietų išmokų sistemoje nėra nuostatos, nurodančios linų veislių sąrašą. Todėl, siekiant supaprastinti procedūrą, tikslinga panaikinti šią sąlygą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1973/2004.

(4)

Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1973/2004 taikomas pagalbos paraiškoms dėl prekybos metų, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos datos.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

56 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis išbraukiamas.

2)

V priedas išbraukiamas.

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/22

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus savo saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas dalyvauti konkurse, gautas kiekviename konkurso ture, yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina bei pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/24

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus jų saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekviename konkurso ture pateiktas konkurso paraiškas yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina ir pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/26

(1)

1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2799/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu (2), 26 straipsnyje numatyta, kad intervencinės agentūros parduoda jų saugomus nugriebto pieno miltelius nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Pagal to reglamento 30 straipsnį, remiantis kiekvieno turo paraiškomis, nustatoma minimali nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo. Atsižvelgiant į skirtumą tarp nugriebto pieno miltelių rinkos kainos ir mažiausios pardavimo kainos turi būti nustatytas perdirbimo užstato dydis.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus reikėtų nustatyti toliau nurodomą mažiausią pardavimo kainą ir atitinkamai nustatyti perdirbimo užstatą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/27

(1)

Pagal 1990 m. vasario 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 429/90 dėl pagalbos už Bendrijoje tiesiogiai vartoti skirtą koncentruotą sviestą suteikimo konkurso tvarka (2), nuostatas intervencinės agentūros vykdo nuolatinį konkursą dėl pagalbos už koncentruotą sviestą. To reglamento 6 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvienam konkurso turui pateiktus pasiūlymus nustatoma didžiausia pagalbos už koncentruotą sviestą, turintį ne mažiau kaip 96 % riebalų, suma, arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo. Dėl to turėtų būti nustatytas sunaudojimą garantuojančio užstato dydis.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus reikėtų nustatyti toliau nurodomą didžiausią pagalbos sumą ir atitinkamai nustatyti sunaudojimą garantuojančio užstato dydį.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/28

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/29

(1)

Pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 214/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje (2), 21 straipsnį intervencinės agentūros paskelbė parduodančios savo turimų nugriebto pieno miltelių atsargų nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 214/2001 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/30

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/33

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susiklosčius vienai iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, gali būti nuspręsta skirti gamybos grąžinamąsias išmokas už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir f punktuose nurodytus produktus, 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sirupus bei chemiškai gryną fruktozę (levuliozę), kaip tarpinį produktą, klasifikuojamą KN kodu 1702 50 00, naudojamus gaminant tam tikrus chemijos pramonės produktus,

(2)

2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1265/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų chemijos pramonėje naudojamų cukraus produktų, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo taisykles (2), numatyta, kad šių grąžinamųjų išmokų dydis nustatomas pagal baltajam cukrui nustatytą grąžinamąją išmoką,

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 9 straipsnyje numatyta, kad gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų nustatoma kas mėnesį skaičiuojant nuo pirmos kiekvieno mėnesio dienos,

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/34

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2032/2004 (2) pradėtas konkursas dėl ryžių eksporto grąžinamosios išmokos.

(2)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 584/75 (3), 5 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nuspręsti nustatyti didžiausią eksporto grąžinamąją išmoką. Pastarąją nustatant visų pirma privaloma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 4 dalyje išvardytus kriterijus. Konkurso laimėtojais skelbiami visi konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus didžiausiai eksporto grąžinamajai išmokai arba yra už ją mažesnis.

(3)

Taikant pirmiau nurodytus kriterijus dabartinei padėčiai ryžių rinkoje, reikėtų nustatyti didžiausią eksporto grąžinamąją išmoką, kurios dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/35

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2004 (2) yra pradėtas konkursas dėl ryžių eksporto grąžinamosios išmokos.

(2)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 584/75 (3) 5 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nuspręsti neskelbti konkurso laimėtojo.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 4 dalyje išvardytus kriterijus, nereikėtų nustatyti didžiausios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/36

(1)

1984 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 84/500/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su keramikos gaminiais, galinčiais liestis su maisto produktais, suderinimo (2) yra konkreti priemonė, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnyje. Ji susijusi su galima švino ir kadmio migracija iš keramikos gaminių, kurie, juos pagaminus, gali liestis su maisto produktais arba kurie su jais liečiasi ir yra tam skirti.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 16 straipsnyje numatyta, kad konkrečiomis priemonėmis turėtų būti reikalaujama, kad prie medžiagų ir gaminių, kuriems taikoma ši priemonė, būtų pridėta rašytinė deklaracija, patvirtinanti, kad jie atitinka jiems taikomas taisykles.

(3)

Šis reikalavimas dar nėra numatytas Direktyvoje 84/500/EEB. Būtina numatyti šio įpareigojimo taikymą visiems keramikos gaminiams, kurie dar nesiliečia su maisto produktais, kad būtų galima juos aiškiai atskirti nuo dekoratyvių gaminių.

(4)

Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta teisė susipažinti su dokumentais, įrodančiais, kad keramikos gaminiai atitinka švino ir kadmio migracijos ribas. Todėl jų prašymu gamintojas arba importuotojas į Bendriją privalo pateikti dokumentus dėl atliktos analizės.

(5)

Direktyvoje 84/500/EEB nustatytas švino ir kadmio analizės metodas. Šioje srityje buvo pasiekta technologinė pažanga, ir šioje direktyvoje nurodytas analizės metodas yra tik vienas iš kelių galimų metodų. Šia direktyva turėtų būti atsižvelgiama į technologinę pažangą ir nustatomi įvertinimo kriterijai, kuriuos turi atitikti analizės metodas, atsižvelgiant į 2001 m. kovo 8 d. Komisijos direktyvą 2001/22/EB, nustatančią ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio ir 3-MCPD koncentracijos maisto produktuose kontrolę (3).

(6)

Remiantis proporcingumo principu, siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – užtikrinti keramikos gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, laisvą judėjimą – būtina ir tinkama priimti taisykles dėl tinkamo Direktyvos 84/500/EEB įgyvendinimo. Šia direktyva remiantis Sutarties 5 straipsnio trečia pastraipa neviršijama to, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 84/500/EEB.

(8)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

Įterpiamas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

1.   Prekybos etapuose iki mažmeninės prekybos etapo, jį įskaitant, prie keramikos gaminių, kurie dar nesiliečia su maisto produktais, pridedama rašytinė atitikties deklaracija remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (4) 16 straipsniu.

Šią deklaraciją išduoda Bendrijoje įsisteigęs gamintojas arba pardavėjas ir joje pateikiama šios direktyvos III priede nurodyta informacija.

2.   Gamintojas arba Bendrijos importuotojas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, jų prašymu, suteikia galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais, įrodančiais, kad keramikos gaminiai atitinka 2 straipsnyje nurodytas švino ir kadmio migracijos ribas. Šiuose dokumentuose pateikiami atliktos analizės rezultatai, nurodomos tyrimo aplinkybės ir tyrimą atlikusios laboratorijos pavadinimas ir adresas.

2)

II priedas yra pakeičiamas šios direktyvos I priedu.

3)

Pridedamas naujas III priedas, kurio tekstas pateikiamas šios direktyvos II priede.

a)

leidžiama prekiauti ir naudoti šią direktyvą atitinkančius keramikos gaminius nuo 2006 m. gegužės 20 d.;

b)

draudžiama gaminti ir importuoti į Bendriją šios direktyvos neatitinkančius keramikos gaminius nuo 2007 m. gegužės 20 d.

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/40

(1)

2001 m. spalio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas su Monako Kunigaikštyste dėl susitarimo, skirto užtikrinti, kad ši valstybė priimtų priemones, lygiavertes toms, kurios turi būti taikomos Bendrijoje, siekiant užtikrinti veiksmingą palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimą.

(2)

Derybų metu parengtas Susitarimo tekstas atitinka Tarybos patvirtintas derybų nuostatas. Prie šio teksto pridedamas Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės supratimo memorandumas. Abu tekstai pridedami prie Tarybos sprendimo Nr. 2005/35/EB (2).

(3)

Direktyvos 2003/48/EB (3) nuostatų taikymas priklauso nuo priemonių, lygiaverčių nustatytoms šioje direktyvoje, taikymo Monako Kunigaikštystėje, vadovaujantis šios valstybės su Europos bendrija sudarytu Susitarimu.

(4)

Vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 2005/35/EB ir su sąlyga, kad sprendimas dėl Susitarimo sudarymo bus priimtas vėliau, Susitarimas Europos bendrijos vardu buvo pasirašytas 2004 m. gruodžio 7 d.

(5)

Susitarimas ir Supratimo memorandumas turėtų būti patvirtinti Bendrijos vardu.

(6)

Galimoms Susitarimo 1 ir 2 priedų adaptacijoms reikia nustatyti paprastą ir greitą procedūrą,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/42

(1)

Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valstybės biudžeto deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir tvirtam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo paktas apima 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kaip nustatyta Sutarties 104 straipsnyje, siekiant kuo greičiau ištaisyti perviršinį bendrąjį valdžios sektoriaus deficitą.

(3)

1997 m. birželio 17 d. Amsterdamo Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje dėl Stabilumo ir augimo pakto (2) visos Šalys, ypač valstybės narės, Taryba ir Komisija, oficialiai raginamos tiksliai ir laiku įgyvendinti Sutartį bei Stabilumo ir augimo paktą.

(4)

Sprendimu 2004/918/EB Taryba pagal 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Vengrijoje yra perviršinis deficitas (3).

(5)

Vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalimi, 2004 m. liepos 5 d. Taryba priėmė rekomendaciją Vengrijos valdžios institucijoms kuo greičiau pašalinti perviršinį biudžeto deficitą ir vidutinės trukmės laikotarpiu imtis veiksmų, kad pagal deficito sumažinimo planą, kuris apibrėžtas Vengrijos valdžios institucijų pateiktoje konvergencijos programoje, patvirtintoje 2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomone dėl tos programos (4), būtų pasiektas tikslas iki 2008 m. patikimai ir tvariai sumažinti deficitą taip, kad jis neviršytų 3 % BVP. Šioje rekomendacijoje Vengrijos Vyriausybei buvo nustatytas galutinis terminas – 2004 m. lapkričio 5 diena, iki kurios ji turėjo imtis efektyvių veiksmų dėl numatytų priemonių 2005 m. nustatytam 4,1 % BVP biudžeto deficitui pasiekti. Šia rekomendacija Taryba taip pat rekomendavo Vengrijos Respublikai ryžtingai įgyvendinti 2004 m. gegužės mėnesio konvergencijos programoje numatytas priemones, ypač būti pasirengus prireikus imtis papildomų priemonių, kad būtų pasiektas 2004 m. nustatytas 4,6 % BVP valstybės biudžeto deficitas. Be to, Taryba ragino Vengrijos valdžios institucijas naudotis kiekviena galimybe pagreitinti biudžeto koregavimą; imtis numatytų viešojo valdymo, sveikatos ir švietimo sistemų reformų; užtikrinti deramą planuojamo mokesčių mažinimo finansavimą ir jį įgyvendinti tik su sąlyga, kad yra pasiekti biudžeto deficito tikslai.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 4 straipsnio 2 dalį spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį, Taryba savo sprendimą turėtų pagrįsti atitinkamos valstybės narės Vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.

(7)

Įvertinus viešai paskelbtus Vengrijos Respublikos sprendimus, kurie buvo priimti nuo tada, kai Taryba priėmė rekomendaciją pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį iki rekomendacijoje nustatyto galutinio termino, daromos šios išvados:

(8)

Sutarties 104 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nustačiusi, jog nebuvo imtasi efektyvių veiksmų atsižvelgiant į jos rekomendaciją pagal tos Sutarties 104 straipsnio 7 dalį, Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai. Tačiau pagal Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją dėl Stabilumo ir augimo pakto Vengrijos Respublika sutiko rekomendaciją paskelbti viešai 2004 m. liepos mėnesį,

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/44

(1)

Šis sprendimas taikomas šioms įmonėms ir/arba įmonių susivienijimams:

(2)

Nuo 1971 m. to meto pagrindiniai organinių peroksidų gamintojai („Akzo Nobel Chemicals International BV“ ir „Akzo Nobel Polymer Chemicals BV“, „Luperox GmbH“ (vėliau tapusi „Atofina SA“ pagrindinės Vokietijos dukterinės kompanijos dalimi), toliau vadinami „Akzo“ ir „Peroxid Chemie GmbH & Co. KG“) sudarė ir dalyvavo nuolatiniame susitarime, kuris prieštarauja Sutarties 81 straipsnio 1 daliai ir EEE Sutarties 53 straipsnio 1 daliai. Pagal susitarimą, kuris kartais apėmė visą Bendriją ir EEE, o kartais didžiąją jų dalį, buvo pasidalyta rinka, nustatytos produktų kainos, sutartas ir įgyvendintas kainų didinimo mechanizmas, paskirstyti vartotojai ir sukurtas būdas susitarimams kontroliuoti ir priversti juos vykdyti. „Peroxidos Organicos SA“ (1975–1999) dalyvavo tam tikrame susitarime, kuris buvo bendrojo susitarimo dalis. „AC Treuhand AG“ (1993–1999) irgi dalyvavo tokioje veikloje.

(3)

Dalyvavimo trukmė

(4)

Organiniu peroksidu vadinama kiekviena organinė molekulė, turinti „peroksi“ arba deguonies-deguonies jungtį (-O-O-). Organiniai peroksidai (toliau – „OP“) yra ypač sprogūs, šioje pramonėje neretai įvyksta rimtų nelaimingų atsitikimų. Organinius peroksidus galima gauti kietųjų medžiagų (paprastai smulkiųjų miltelių), skysčių arba pastų pavidalu. OP ir jų turintys mišiniai naudojami kaip greitikliai, aktyvikliai, katalizatoriai, agentai skersiniams ryšiams gauti, kietikliai, iniciatoriai ir promotoriai. OP galima suskirstyti pagal tris pagrindinius „taikymo atvejus“ ir pagal septynias „klases“.

(5)

OP vaidina labai didelį vaidmenį plastikų ir gumos pramonėje, esant trims pagrindiniams naudojimo atvejams:

(6)

Komisija nustatė, kad geografinė šio verslo sritis yra bent jau EEE dydžio. 1999 metais, kurie buvo paskutinieji ištisi pažeidimo metai, kartelis užėmė daugiau kaip 90 % nagrinėjamo produkto EEE rinkos, o šios rinkos numanoma bendra vertė tais metais buvo 250 milijonų eurų.

(7)

Pagrindinis susitarimas buvo sudarytas 1971 m., iš pradžių dalyvaujant trims nariams („Akzo“, „Peroxid Chemie“ ir „Atofina“ (tuomet – „Luperox“)). Jį sudarė daliniai susitarimai dėl stambiamolekulinių polimerų ir termoreaktyviųjų OP, be to, susitarimas buvo sudarytas regioniniu principu. Regioniniai daliniai susitarimai buvo taikomi Prancūzijai (iki 1992 m.), Jungtinei Karalystei (iki 1992 m.), Ispanijai (nuo 1975 m. pabaigos) ir likusiai Europos daliai pagal pagrindinius bendrojo susitarimo principus ir taisykles. Dėl skersinių ryšių OP 1983 m. buvo parengtas dar vienas susitarimas, irgi apimantis didžiąją dalį Europos šalių. Šie daliniai susitarimai buvo labai susieti su bendruoju susitarimu, pvz., tiriamas laikotarpis, bendros kontrolės ir kompensavimo mechanizmai, susitariančios šalys, produktai, klientai arba atitinkami veikiantys asmenys yra nurodyti kiekviename iš dalinių susitarimų.

(8)

Pagrindinio susitarimo tikslas buvo išsaugoti užimamas rinkos dalis ir derinti kainų didėjimą, susitarimo pagrindas – rašytinė 1971 m. „sutartis“. Siekiant šio tikslo nepriklausoma organizacija („AC Treuhand“ nuo 1993 m.) atidžiai stebėjo susitarime dalyvaujančių kompanijų pardavimo kainas, buvo pasidalyti klientai, o atsiradus nukrypimams nuo numatytos rinkos dalies būdavo taikomos kompensacijos arba perskirstomi klientai. Vykdavo reguliarūs susitikimai siekiant tiksliai sureguliuoti susitarimo veikimą. Susitarimą sudarė daug dalinių susitarimų dėl specifinių produktų ar šalutinių produktų arba dėl regionų. Dalis šių dalinių susitarimų galiojo ribotą laikotarpį arba būdavo integruoti į kitus dalinius susitarimus. „Perorsa“ dalyvavo Ispanijai taikomame daliniame susitarime.

(9)

Buvo nustatyta, kad „AC Treuhand“ pažeidė Sutarties 81 straipsnį ir EEE Sutarties 53 straipsnį, organizuodama susitikimus, tarpininkaudama sprendžiant ginčus, siūlydama rinkos dalis ir slėpdama nusikalstamos veiklos įrodymus. „AC Treuhand“ veikė kaip įmonių susivienijimas ir/arba kaip įmonė.

(10)

1992 m. kartelis ėmė nebesutarti, o nustojo veikti 1999 m. gale, kai šalims nepavyko susitarti dėl kvotų. Kai kurie daliniai susitarimai baigėsi anksčiau.

(11)

Komisija mano, kad tiriamos įmonės padarė labai rimtą pažeidimą. Pažeidimo tipas ir jo geografinis mastas yra tokio dydžio, kad jis turi būti kvalifikuojamas kaip labai sunkus, nesvarbu, ar įmanoma pamatuoti pažeidimo poveikį rinkai.

(12)

Labai sunkių pažeidimų kategorijos galimų baudų skalė leidžia skirtingai traktuoti įmones, siekiant atsižvelgti į tikrąją ekonominę pažeidėjų gebą padaryti rimtos žalos konkurencijai, be to, nustatyti baudos dydį, kuris užtikrintų pakankamą atgrasomąjį poveikį. Turėdama didesnę kaip 40 % visų šių rinkų dalį, „Akzo“ yra didžiausia tiekėja, taigi turėtų būti priskirta pirmajai kategorijai. „Atofina“ ir „Peroxid Chemie“, kurių dalys yra apie 20 % – 25 % rinkos, turėtų būti priskirtos antrajai kategorijai. „Perorsa“, kurios rinkos dalis Europoje yra mažesnė kaip 5 %, tirėtų būti trečioje kategorijoje.

(13)

„Degussa UK Holdings“ (anksčiau vadinta „Laporte plc.“) nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. yra „Peroxid Chemie“ motininė kompanija ir turėtų būti įtraukta į tą pačią kategoriją kaip ir „Peroxid Chemie“, nes ji kartu su „Peroxid Chemie“ yra atsakinga už „Peroxid Chemie“ neteisėtą veiklą.

(14)

Toliau nurodytas „Peroxid Chemie“ ir „Degussa UK Holdings“ atsakomybės pasiskirstymas dėl baudos dydžio. „Peroxid Chemie“ buvo susitarimo narė nuo 1971 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., o „Degussa UK Holdings“ kartu ir atskirai yra atsakinga už tą laiką, kurį ji buvo pilnateisė „Peroxid Chemie“ savininkė, nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.

(15)

„AC Treuhand“ nagrinėjama atskirai. Komisija pripažįsta, kad sprendimo taikymas įmonei ir/arba įmonių susivienijimui, kuris kartelyje būtų kaip susivienijimas, yra tam tikro laipsnio naujovė. Į tai reikėtų atsižvelgti sprendžiant dėl baudų dydžio. Dėl šios priežasties Komisija mano, kad „AC Treuhand“ reikėtų nubausti 1 000 eurų bauda.

(16)

Siekdama atsižvelgti į įmonių dydį ir bendrus išteklius bei užtikrinti, kad bauda turėtų atitinkamą atgrasomąjį poveikį, Komisija mano, kad „Akzo“ ir „Atofina“ skiriamos baudos pradinis dydis turėtų būti pataisytas.

(17)

Komisija nustatė, kad „Akzo“, „Atofina“ ir „Peroxid Chemie“ pažeidinėjo Sutarties 81 straipsnio 1 dalį nuo 1971 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., „Perorsa“ – bent nuo 1975 m. gruodžio 31 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., „Degussa UK Holdings“ – nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., o „AC Treuhand“ veikė kaip įmonė ir/arba įmonių susivienijimas nuo 1993 m. gruodžio 28 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.

(18)

Apskaičiuodama baudą Komisija atsižvelgia į viso mėnesio trukmės laikotarpius, taigi šioms įmonėms nustato 29 metų pažeidimo trukmę („Akzo“, „Atofina“ ir „Peroxid Chemie“), 6 metų („AC Treuhand“), 7 metų ir 4 mėnesių laikotarpį („Degussa UK Holdings“) ir 24 metų („Perorsa“). „Peroxid Chemie“ pažeidimo laikas dalijamas į du laikotarpius, kai ji buvo atsakinga viena (21 metus 8 mėnesius) ir kai ji buvo atsakinga kartu su motinine kompanija „Degussa UK Holdings“ (7 metus ir 4 mėnesius).

(19)

Komisija daro išvadą, kad „AC Treuhand“, „Akzo“, „Atofina“, „Degussa UK Holdings“, „Peroxid Chemie“ ir „Perorsa“ pažeidimas buvo ilgalaikis (daugiau kaip penkerius metus). Taigi „Akzo“ ir „Atofina“ skiriamos bazinės baudos suma turėtų būti padidinta 245 %. „Peroxid Chemie“ skiriamos bazinės baudos suma turėtų būti padidinta 207,5 %. „Peroxid Chemie“/„Degussa UK Holdings“ skiriamos bazinės baudos suma turėtų būti padidinta 70 %. „Perorsa“ skiriamos bazinės baudos suma turėtų būti padidinta 220 %. Šios procentinės vertės gaunamos taikant 10 % metinį padidėjimą dvidešimčiai paskutiniųjų pažeidimo metų (1980–1999 m.) ir 5 % metinį padidėjimą prieš 21 – 29 metus (1971–1979 m.) padaryto pažeidimo daliai.

(20)

„Atofina“ jau yra bausta anksčiau už dalyvavimą keturiuose karteliuose, o „Peroxid Chemie“/„Degussa UK Holdings“ buvo baustos už dalyvavimą viename kartelyje. Taigi pakartotinis pažeidimas bus laikomas sunkinančia aplinkybe.

(21)

Todėl Komisija mano, kad „Atofina“ skiriama bazinė bauda turėtų būti padidinta 50 %, siekiant pabrėžti, kad dėl šios kompanijos Komisija jau yra priėmusi sprendimų įvairiose ankstesnėse bylose dėl kartelių sudarymo; „Degussa UK Holdings“ ir „Peroxid Chemie“ skiriama bauda turėtų būti padidinta 50 %, siekiant pabrėžti, kad dėl šių kompanijų Komisija jau yra priėmusi sprendimą vienoje ankstesnėje byloje dalyvavimo kartelyje tiesiogiai („Degussa UK Holdings“) arba per įmonę, kuriai ji priklausė („Peroxid Chemie“).

(22)

„Atofina“ sustiprino Komisijos argumentus, padėjusius įrodyti, kad kartelis veikė 29 metus.

(23)

Pagal teisingumo principą „Atofina“ kompanijai siūloma taikyti specialią lengvinančią aplinkybę už bendradarbiavimą ne tik pagal Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba mažinimo. Ši lengvinanti aplinkybė neleis susidaryti tokiai padėčiai, kad „Atofina“ mokėtų didesnę baudą bendradarbiaudama nei būtų mokėjusi nebendradarbiaudama.

(24)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad „Atofina“ reikėtų sumažinti bazinę 94,19 milijonų eurų baudą už veiksmingą bendradarbiavimą ne tik pagal Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba mažinimo.

(25)

10 % pasaulinės apyvartos riba, minima Reglamento 17 15 straipsnio 2 dalyje, taikoma „Perorsa“ ir „Peroxid Chemie“.

(26)

„Akzo“ atleidžiama nuo baudų, kadangi ji buvo pirmoji kompanija, pranešusi Komisijai apie kartelį.

(27)

„Atofina“ bauda mažinama 50 % už jos bendradarbiavimą Komisijai atliekant tyrimą. Iš kompanijų, kurioms labai mažinama bauda, „Atofina“ buvo pirmoji kompanija, kuri pradėjo bendradarbiauti su Komisija, jos pagalba buvo naudingiausia. Be to, kaip ir kitos kompanijos, kurios bendradarbiavo su Komisija, ji iš esmės neginčijo faktų, kuriais Komisija grindė savo kaltinimus.

(28)

„Peroxid Chemie“ ir „Degussa UK Holdings“ bauda mažinama 25 % už jų bendradarbiavimą Komisijai atliekant tyrimą. Jų pateikti įrodymai buvo gauti vėliau ir jų bendradarbiavimas buvo ne toks išsamus kaip „Akzo“ ir „Atofina“ bendradarbiavimas.

(29)

„Perorsa“, kuri buvo paskutinioji bendradarbiauti sutikusi kompanija, bauda mažinama 15 %.

(30)

Nė viena kompanija nepareiškė negalinti sumokėti.

1)

Skiriamos šios baudos:

2)

Išvardytos įmonės ir/arba įmonių susivienijimai turi iš karto nustoti daryti pažeidimus, jei jos to dar nepadarė iki šiol. Jos turi nebekartoti jokių veiksmų ir elgsenos, kurie laikomi pažeidimu šioje byloje, taip pat veiksmų ir elgsenos, kurie turi tokį pat ar panašų tikslą arba poveikį.

30.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/48

(1)

2001 m. gruodžio 14 d. raštu Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijas pateikti informaciją apie alyvų išspaudų aliejaus pramonės įmonėms suteiktą pagalbą.

(2)

2002 m. sausio 4 d. raštu Ispanijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie alyvų išspaudų aliejaus pramonės įmonėms suteiktą pagalbą, išdėstytą procedūros, numatytos Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi, inicijavimo sprendime.

(3)

Kadangi pagalbos priemonės jau buvo patvirtintos, jos buvo perduotos nepraneštos pagalbos registrui (pagalba Nr. NN 14/02).

(4)

2002 m. kovo 12 d. raštu Komisija informavo Ispaniją apie savo sprendimą dėl minėtųjų pagalbos priemonių inicijuoti procedūrą, numatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi.

(5)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtųjų priemonių.

(6)

2002 m. balandžio 15 d. raštu Ispanija pateikė savo pastabas. 2004 m. balandžio 2 d. raštu Ispanija pateikė papildomos informacijos.

(7)

Komisija šiuo klausimu suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(8)

Pavadinimas, priemonės: pagalbos alyvų išspaudų aliejaus pramonės įmonėms priemonės.

(9)

Biudžetas: maksimalus numatytas biudžetas yra 1 202 024,21 eurų.

(10)

Trukmė: vieneri metai.

(11)

Gavėjai: alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonės.

(12)

Priemonių tikslas: finansuoti įmonių gamybos procesų suderinimą su naujomis specifikacijomis, numatytomis 2001 m. liepos 25 d. Ministro pirmininko ministerijos įsakymu, kuriuo nustatytos tam tikrų policiklinių aromatinių angliavandenilių leistinos ribos alyvų išspaudų aliejuje (3), taip pat užtikrinti normalią aliejaus spaudyklų veiklą 2001-2002 m. sezono metu.

(13)

Galimi pagalbos padariniai: konkurencijos iškraipymas, sudarant palankias sąlygas tam tikriems alyvų išspaudų aliejaus gaminiams, bei atitinkamų bendro rinkos organizavimo nuostatų pažeidimas.

(14)

Paramos intensyvumas, subsidijuojamos išlaidos, sutampanti parama: paskolų palūkanų subsidijavimas ir minėtųjų paskolų garantijų subsidijavimas. Paskolų suma skiriasi priklausomai nuo gavėjo.

(15)

Toliau aprašomi motyvai, kuriais pagrįstas procedūros inicijavimas.

(16)

2001 m. lapkričio 14 d. Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos įsakymas, kuriuo nustatyta kredito linija alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonėms (4), numato 5 000 milijonų pesetų (30,05 mln. eurų) maksimalios bendros vertės paskolas su palūkanomis, subsidijuojamomis Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos (toliau vadinamos ŽŪŽMM), kuri taip pat gali nustatyti subsidijas minėtųjų paskolų garantijoms.

(17)

Paskolų paskirtis yra finansuoti pramonės įmonių gamybos procesų adaptavimą prie naujų specifikacijų, numatytų 2001 m. liepos 25 d. Ministro pirmininko ministerijos įsakymu, bei užtikrinti normalią aliejaus spaudyklų veiklą 2001–2002 m. sezono metu.

(18)

Maksimali paskolos suma vienam gavėjui yra tokia, kokią ŽŪŽMM nurodo per Alyvų aliejaus agentūrą išduotame teisų pripažinime. Tam tikslui yra atsižvelgiama į 2001 m. liepos 3 d. kiekvienos įmonės patvirtintą aliejaus atsargų visuose gamybos proceso etapuose kiekį, aliejaus kiekį, pateiktą išpilstymo įmonėms komerciniam platinimui nuo minėtosios datos iki 2001 m. lapkričio 14 d. ŽŪŽMM įsakymo įsigaliojimo dienos bei maksimalią standartinę 125 pesetų (0,761266 eurų) vieno atsargų kilogramo kainą.

(19)

Paramos gavėjai turi būti suderinę ar pradėję derinti savo gamybos procesus su naujomis specifikacijomis prieš pirmąjį palūkanų mokėjimo terminą, o 2001-2002 m. sezono gamybos apimtys turi būti panašios kaip per tris ankstesnius sezonus.

(20)

Maksimali paskolų apimtis atskiriems sektoriams yra tokia:

(21)

Oficialusis kredito institutas (Instituto de Crédito Oficial, ICO), tarpininkaujant finansinėms institucijoms, siūlo kreditų liniją šiomis sąlygomis:

(22)

ŽŪŽMM taip pat gali nustatyti subsidijas garantijoms, kurias atitinkamais atvejais išduoda Valstybinė žemės ūkio garantijų bendrovė (Sociedad Estatal de Caución Agraria), kai tai yra reikalinga paskolai gauti. Subsidija garantijai yra skirta padengti administravimo išlaidas suma, neviršijančia 1 % garantuojamos paskolos likučio.

(23)

Inicijuodama procedūrą, Komisija atsižvelgė į toliau išdėstytus dalykus.

(24)

Paskolų palūkanų subsidijavimas yra pagalba, valstybės teikiama alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonėms. Taip pat tam tikros įmonės gauna kitos rūšies valstybės teikiamą pagalbą, kurią sudaro dalies minėtųjų subsidijuojamų paskolų garantijų administravimo išlaidų subsidijavimas.

(25)

Numatyta, kad paskolos yra skirtos iš dalies finansuoti įmonių gamybos procesų suderinimą su naujais standartais ir specifikacijomis, nustatytais 2001 m. liepos 25 d. Ministro pirmininko ministerijos įsakymu. Tačiau subsidijuojamų paskolų suma ir pagalbos vertė nėra susijusios su gamybos procesų suderinimo išlaidomis. Iš tiesų maksimali gavėjui skiriamos paskolos suma yra tokia, kokia nurodyta ŽŪŽMM per Alyvų aliejaus agentūrą išduotuose teisių pripažinimuose, pagrįstuose 2001 m. liepos 3 d. kiekvienos įmonės patvirtintu aliejaus atsargų visuose gamybos proceso etapuose kiekiu ir aliejaus kiekiu, pateiktu išpilstymo įmonėms komerciniam platinimui. Komisija šiame etape neturėjo informacijos, parodančios, kad ši pagalba yra susieta su investicijomis, susijusiomis su subsidijuojamomis išlaidomis, išvardintomis Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (5).

(26)

Taigi, remdamasi turima informacija, Komisija laikėsi požiūrio, kad numatyta pagalba paskolų palūkanų subsidijavimo forma ir dalies garantijų išlaidų subsidijavimo forma buvo valstybės pagalba, skirta pagerinti gamintojų finansinę padėtį, bet jokiu būdu neprisidedanti prie sektoriaus plėtros (Bendrijos gairių dėl pagalbos žemės ūkio sektoriui 3.5 punktas). Todėl šiame etape bet kokia pagalba, kuri galėjo būti suteikta, atrodė esanti pagalba veiklai, nesuderinama su bendrąja rinka. Ši pagalba nedaro jokio ilgalaikio poveikio sektoriaus plėtrai, o jos momentinis poveikis išnyksta kartu su pačia priemone (žr. Europos Bendrijos pirmosios instancijos teismo 1995 m. birželio 8 d. nutartį T-459/93 byloje Siemens SA prieš Komisiją (6). Šios pagalbos tiesioginis padarinys yra šių produktų gamybos ir pardavimo galimybių pagerinimas ją gavusiems operatoriams kitų operatorių (šios šalies ir kitų valstybių narių teritorijoje), negaunančių šiai prilygstančios pagalbos, atžvilgiu.

(27)

Taip pat ši pagalba alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonėms skirta vienam produktui, alyvų aliejui, kuriam taikomas bendras rinkos organizavimas, remiantis 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 136/66/EEB, kuriuo nustatytas bendras aliejų ir riebalų rinkos organizavimas (7), ir yra valstybių narių kišimosi į tokio organizavimo, kuris yra išimtinė Bendrijos kompetencija, veikimą ribos. Nuolatinė Teisingumo teismo praktika (žr. greta kitų 1979 m. birželio 26 d. nutartį 177/78 byloje Pigs and Bacon Commission prieš McCarren and Company Limited (8)) nustatė, kad bendras rinkos organizavimas turi būti laikomas išsamia ir visapusiška sistema, neleidžiančia valstybėms narėms taikyti priemonių, kurios jam prieštarautų ar kenktų. Todėl šiame etape atrodė, kad minėtoji pagalba turi būti laikoma bendro rinkos organizavimo, taigi, ir Bendrijos tvarkos, pažeidimu.

(28)

Atsižvelgdama į tai, Komisija procedūros inicijavimo momentu laikė, kad aptarta pagalba turėtų būti laikoma pagalba veiklai, nesuderinama su bendrąja rinka, ir neatrodė, kad jai būtų galima taikyti kurią nors Sutarties 87 straipsnio 3 dalimi numatytą išimtį, todėl ji nusprendė dėl šios pagalbos inicijuoti procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi.

(29)

2002 m. balandžio 15 d. raštu Ispanija pateikė šiuos argumentus.

(30)

2001 m. liepos 3 d. Ispanijos Vyriausybė per Sveikatos ir vartotojų reikalų ministeriją nusprendė sustabdyti visų alyvų išspaudų aliejaus partijų, buvusių tuo momentu Ispanijos rinkoje įvairiose maisto grandinės dalyse, judėjimą.

(31)

Sprendimas sustabdyti alyvų aliejaus judėjimą ir uždrausti jį pardavinėti viešai buvo priimtas išskirtinai ir išimtinai tam, kad būtų apginti vartotojų interesai, kadangi anksčiau įvairių įstaigų, atsakingų už sanitarinių reikalavimų vykdymą, atlikti įvairūs tyrimai parodė, kad bent jau dalies rinkoje esančio alyvų išspaudų aliejaus sudėtyje yra tokios koncentracijos, kokia galėtų kelti pavojų vartotojams, tam tikrų policiklinių aromatinių angliavandenilių grupės junginių.

(32)

Todėl Ispanijos Vyriausybė per Ministro pirmininko ministeriją paskelbė 2001 m. birželio 25 d. įsakymą, kuriuo nustatytos tam tikrų policiklinių aromatinių angliavandenilių leistinos ribos minėtajame aliejuje bei standartizuota darbo procedūra, kurią turi atitikti alyvų išspaudų aliejaus gamybos procesas.

(33)

Alyvų išspaudų aliejaus atsargos, kurias paveikė ši priemonė, buvo apytiksliai 30 000 tonų, esančių 56 aliejaus gamybos įmonėse, veikiančiose Ispanijoje, dar 12 000 tonų buvo sandėliuojama 7 rafinavimo įmonėse ir dar 8 000 tonų buvo saugoma 150 Ispanijoje esančių išpilstymo įmonių.

(34)

ŽŪŽMM įvertino, kokius didelius sunkumus sektoriui sukels 50 000 tonų, kurių judėjimas sustabdytas pačiame alyvų aliejaus gamybos sezono įkarštyje, kadangi numatomam šių metų derliui viršijus milijoną tonų, gautas alyvų išspaudų aliejaus kiekis viršytų 80 000 tonų. Tai yra, 2002 m. pradžioje būtų galima turėti 130 000 tonų alyvų išspaudų aliejaus, kuriam vargiai būtų galima rasti rinką.

(35)

Ispanijos alyvų išspaudų aliejaus gamintojams yra patikėta surinkti iš alyvų aliejaus spaudyklų aliejaus gamybos subproduktus, išspaudas ir atliekas, o dėl krizės būtų abejotina, ar išspaudų aliejaus gamintojai vežtųsi išspaudas ir atliekas iš aliejaus spaudyklų į savo gamyklas tam, kad išgautų alyvų išspaudų aliejų. Tai sukeltų neapskaičiuojamo masto ekologinę nelaimę, kadangi aliejaus spaudyklos neturi reikalingos įrangos neribotam subproduktų saugojimui ar jų nukenksminimui.

(36)

Alyvų išspaudų aliejaus gamintojai, paimdami subproduktus iš aliejaus spaudyklų, visiškai išsprendžia aplinkosaugines problemas, kylančias alyvų aliejaus gamybos proceso metu. Taip pat alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo, išpilstymo, platinimo grandinė vaidina svarbų vaidmenį ūkinėje sektoriaus veikloje (10 % galutinės Ispanijos žemės ūkio produkcijos).

(37)

Dėl alyvų aliejaus maisto grandinės nefunkcionavimo ir dėl jo kilusio sektoriaus paralyžiavimo būtų neįmanoma finansuoti naują sezoną, kadangi mokėjimo įsipareigojimai, kylantys iš ankstesnio sezono finansavimo, būtų iš dalies neįvykdyti, o dėl to finansinės institucijos nebūtų linkusios finansuoti naująjį sezoną.

(38)

Vyriausybės tikslas buvo suteikti pagalbą, kad tos įmonės, kurios negaus pajamų iš savo įprastinių pardavimų dėl pavojaus sveikatai paskelbimo, galėtų atlikti mokėjimus už praėjusį sezoną ir atstatyti savo kreditingumą kredito įstaigose prieš naująjį sezoną, taip pat paskatinti gamybos procesus, suteikiančius visišką sveikatos garantiją, bei atgauti vartotojų pasitikėjimą.

(39)

Tai buvo ypatinga situacija, kilusi iš Ispanijos valdžios institucijų paskelbto laikino prekybos sustabdymo dėl maisto saugos priežasčių, nors nei Bendrijos, nei Ispanijos įstatymais nėra nustatyta maksimali leistina aptiktų medžiagų riba. Tai yra laikina ir nereikšminga pagalba, susiklosčius ypatingai situacijai, t. y. laikinam prekybos sustabdymui, kuris galėtų turėti labai rimtų padarinių visam Ispanijos alyvų aliejus sektoriui.

(40)

Ši pagalba yra teikiama gavėjų prisiimtų įsipareigojimų pagrindu. Pirmiausiai reikalaujama būti pradėjusiam savo gamybos procesų suderinimą, kad jie tenkintų naujas Ispanijos įstatymų nuostatas dėl tam tikrų policiklinių aromatinių angliavandenilių leistinos ribos alyvų išspaudų aliejuje, kuri prieš tai nebuvo reglamentuota nei Bendrijos, nei Ispanijos įstatymais. Kitas reikalaujamas dalykas yra gavėjų įsipareigojimas per 2001–2002 m. sezoną pasiekti gamybos lygį, panašų į trijų praėjusių sezonų. Taip yra garantuojama alyvų išspaudų sektoriaus plėtra ir teršiančių atliekų surinkimas.

(41)

Šios pagalbos tikslas nėra paprasčiausias gamintojo finansinės padėties pagerinimas, neprisidedant prie sektoriaus plėtros. Ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, kadangi tai yra paskatinimas, reikalaujantis atitinkamų gavėjų veiksmų. Taip pat yra netikslu teigti, kad ji suteikiama imant pagrindu tik kainą, kiekį, gamybos vienetą ar gamybos priemonių vienetą. Greta kiekybinio rodiklio, naudojamo paskolos vertei nustatyti, pagrindu imami tam tikri privalomi įvykdyti reikalavimai.

(42)

Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos trumpalaikių paskolų su palūkanų subsidijavimu žemės ūkio sektoriui forma („administravimo kreditai“, créditos de gestión) (9) pripažįstama, kad Bendrijos žemės ūkis yra atsidūręs nepalankioje padėtyje palyginti su kitais sektoriais, įvertinant ir poreikį gauti trumpalaikius kreditus, ir galimybę juos finansuoti. Šios paskolos neturi būti naudojamos tam, kad pagalba selektyviai būtų teikiama tam tikriems žemės ūkio sektoriams ar ekonominiams operatoriams dėl ne išskirtinai su šiais sunkumais susijusių priežasčių. Nepaisant to, valstybės pagalba tokioms paskoloms gali būti neteikiama kitoms ekonominės veiklos rūšims ar ekonominiams operatoriams, kuriems suinteresuotosios valstybės narės manymu kyla mažiau sunkumų gauti trumpalaikes paskolas.

(43)

Todėl Ispanija laikosi nuomonės, kad:

(44)

2004 m. balandžio 2 d. raštu Ispanija pateikė papildomos informacijos. Remiantis šia informacija, laikinas prekybos sustabdymas dėl paskelbto pavojaus sveikatai ir valdžios institucijų priimtos naujos taisyklės privertė išimti iš rinkos alyvų išspaudų aliejų. Jis buvo išsiųstas išpilstymo įmonėms pakartotiniam rafinavimui, pašalinant policiklinius aromatinius angliavandenilius, bei pakartotiniam išpilstymui ir pažymėjimui etiketėmis, kad būtų galima jį pateikti rinkai.

(45)

Orientacinės alyvų išspaudų aliejaus atsargos, kurioms buvo pritaikyta ši vieša priemonė, sudarė 50 000 tonų. Kadangi maksimalus numatytas biudžetas yra 1 202 024,21 eurų, pagalbos dydis vienai tonai yra 24 eurai. Kadangi vienos alyvų išspaudų aliejaus tonos kaina yra 600 eurų, pagalbos suma sudaro 4 % aliejaus kainos.

(46)

Išlaidos, kurias patyrė sektorius dėl aliejaus išėmimo iš rinkos, išpakavimo, perdirbimo ir pakartotinio išpilstymo tam, kad pateiktų rinkai, buvo labai didelės ir atnešė sektoriaus įmonėms didelių nuostolių. Šios išlaidos gerokai viršija suteiktos pagalbos dydį.

(47)

Paskolų palūkanų subsidijavimas reiškia valstybės pagalbą alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonėms. Taip pat kai kurios iš šių įmonių gaus valstybės pagalbą dalies minėtųjų subsidijuojamų paskolų garantijų administravimo išlaidų subsidijavimo forma. Todėl Komisija mano, kad ši pagalba turi būti laikoma valstybės suteikta atrankine pagalba.

(48)

Sutarties 87 ir 88 straipsniai taikomi visiems žemės ūkio produktams, išvardytiems jos I priede, kuriems taikomas bendras rinkos organizavimas. Alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo pramonė yra susijusi su vienu produktu, alyvų aliejumi, kuriam taikomas bendras rinkos organizavimas. Todėl 87 ir 88 straipsniai yra taikomi šiai pagalbai.

(49)

Pagal 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(50)

Šiuo atveju pagalba suteikia jos gavėjams naudą, sumažinančią paprastai jos biudžetui tenkančią naštą. Ji skiriama valstybės arba iš valstybinių išteklių. Ji yra specifinė arba atrankinė ta prasme, kad padeda tam tikroms įmonėms arba produktams, šiuo atveju alyvų išspaudų aliejaus gamybos, rafinavimo ir išpilstymo įmonėms.

(51)

Tam, kad patektų į 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pagalba taip pat turi daryti poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Šis kriterijus reiškia, kad priemonės gavėjas turi verstis ekonomine veikla. Pagal nuolatinę teismo praktiką dėl šios nuostatos laikoma, kad šalių tarpusavio prekybai poveikis daromas tuomet, kai įmonė pagalbos gavėja verčiasi ekonomine veikla, kuri yra tarpusavio prekybos tarp valstybių narių subjektas. Vien pats faktas, kad pagalba sustiprina įmonės pozicijas Bendrijos vidaus prekyboje palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, leidžia laikyti, kad tarpusavio prekybai poveikis yra daromas.

(52)

Šiuo atveju gavėjai verčiasi ekonomine veikla, alyvų išspaudų aliejaus gamyba, rafinavimu ir išpilstymu, kuri yra valstybių narių tarpusavio prekybos objektas. Ispanija per 2000 m. išsiuntė į Bendriją alyvų išspaudų aliejaus už 7 160 250 eurų, o gavo už 2 941 310 eurų (10).

(53)

Faktiškai įmonės pagalbos gavėjos verčiasi savo veikla sektoriuje, kuriame yra ypač didelė konkurencija. Reikia pabrėžti, kad alyvų aliejaus sektoriuje vyksta labai intensyvi konkurencija tarp valstybių narių gamintojų, kurių produktai yra tarpusavio prekybos objektas. Ispanijos gamintojai visapusiškai dalyvauja šioje konkurencijoje, tiekdami didelius žemės ūkio produktų kiekius kitoms valstybėms narėms.

(54)

Todėl ši pagalba gali daryti poveikį tarpusavio prekybai alyvų aliejumi tarp valstybių narių, kaip įvyksta, kai pagalba suteikia pranašumą aktyviems vienos valstybės narės operatoriams, pakenkdama kitų valstybių narių operatoriams. Minėtoji pagalba daro tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį alyvų išspaudų aliejaus gamybos kainai Ispanijoje. Todėl tai suteikia ekonominį pranašumą kitų valstybių narių įmonių, negaunančių panašios pagalbos, atžvilgiu. Taigi yra iškraipoma arba grasinama iškreipti konkurenciją.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtoji pagalba turi būti laikoma valstybės pagalba, tenkinančia 87 straipsnio 1 dalies kriterijus. Antra vertus, 87 straipsnio 1 dalimi nustatytas suderinamumo principas leidžia daryti išimtis.

(56)

87 straipsnio 2 dalies b punktas numato, kad su bendrąja rinka yra suderinama pagalba, skirta atitaisyti žalą, padarytą gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių. Ispanija pagrindė, kad ši pagalba buvo skirta atitaisyti ypatingo įvykio padarytą žalą.

(57)

Kaip teigia Ispanija, tai yra ypatingas įvykis, atsiradęs dėl Ispanijos valdžios institucijų paskelbto laikino prekybos sustabdymo dėl maisto saugos priežasčių, kuriam galėtų būti taikoma suderinamumo sąlyga, nustatyta 87 straipsnio 2 dalies b punktu.

(58)

Dėl bendrojo valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka principo, nustatyto 87 straipsnio 1 dalimi, Komisija mano, kad turi būti labai tiksliai interpretuojama „ypatingo įvykio“ sąvoka, naudojama 87 straipsnio 2 dalies b punkte. Iki šiol Komisija patvirtino esant ypatingais įvykiais karus, vidaus neramumus arba streikus ir su tam tikromis išlygomis bei priklausomai nuo jų apimties dideles branduolines ar pramonines nelaimes arba gaisrus, kurie padarė didelių nuostolių. Kadangi sunku numatyti tokio pobūdžio įvykius, Komisija nustato, ar pagalba yra suderinama, analizuodama kiekvieną atvejį atskirai bei atsižvelgdama į ankstesnę nagrinėjamos srities praktiką (Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui 11.2.1 punktas).

(59)

Šiuo atveju pagalbos suteikimo motyvas, pasak Ispanijos valdžios institucijų, yra alyvų išspaudų aliejaus prekybos laikinas sustabdymas, paskelbtas Ispanijos valdžios institucijų dėl maisto saugos priežasčių, įsikišus valstybinėms institucijoms. Nepaisant to, Ispanija neįrodė, kad laikinas prekybos sustabdymas yra ypatingas įvykis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto padariniams.

(60)

Todėl šiai pagalbai negali būti taikoma išimtis, numatyta 87 straipsnio 2 dalies b punktu, kaip pagalbai, skirtai atitaisyti ypatingo įvykio padarytai žalai.

(61)

Išimtys, numatytos 87 straipsnio 3 dalimi, gali būti taikomos tik tada, kai Komisija nustato, kad pagalba yra reikalinga pasiekti kokiems nors numatytiems tikslams. Leisti, kad pagalbos priemonės, neatitinkančios šios sąlygos, pasinaudotų minėtųjų išimčių teikiama nauda, reikštų leisti daryti valstybių narių tarpusavio prekybos pažeidimus ir iškreipti konkurenciją, be jokio Bendrijos interesų požiūriu pateisinamo pagrindo, todėl tai reikštų suteikti neteisėtą privalumą tam tikrų valstybių narių operatoriams.

(62)

Komisija laiko, kad minėtoji pagalba nebuvo numatyta kaip regioninė pagalba naujoms investicijoms ar darbo vietoms kurti ar kompensuoti infrastruktūros trūkumus visiems tam tikro regiono gamintojams, tačiau tai buvo pagalba žemės ūkio sektoriui. Todėl tai yra pagalba išskirtinai vienam sektoriui, kuri turi būti vertinama pagal 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas.

(63)

87 straipsnio 3 dalies c punktas numato, kad suderinama su bendrąja rinka galima laikyti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(64)

Įmonių gamybos procesų suderinimas su naujais standartais ir specifikacijomis, numatytomis 2001 m. birželio 25 d. Ministro pirmininko ministerijos įsakymu, yra viena iš sąlygų šiai pagalbai gauti. Nepaisant to, nei subsidijuojamos paskolos suma, nei pagalbos suma nėra susieta su gamybos procesų suderinimo išlaidomis. Faktiškai maksimali paskolos suma vienam gavėjui yra tokia, kokia nurodyta ŽŪŽMM per Alyvų aliejaus agentūrą išduotuose teisių pripažinimuose, pagrįstuose 2001 m. liepos 3 d. kiekvienos įmonės patvirtintu aliejaus atsargų visuose gamybos proceso etapuose kiekiu ir aliejaus kiekiu, pateiktu išpilstymo įmonėms komerciniam platinimui. Ispanijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, kuri parodytų, kad pagalba yra siejama su investicijomis, susijusiomis su Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui išvardintomis subsidijuojamomis išlaidomis. Taip pat, net ir darant prielaidą, kad šios pagalbos priemonės yra susietos su investicijomis, Ispanija nepateikė jokios informacijos, kuri leistų įsitikinti, kad ši pagalba investicijoms tenkina minėtomis gairėmis nustatytas sąlygas.

(65)

Ispanija savo pastabose remiasi Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos trumpalaikių paskolų su palūkanų subsidijavimu žemės ūkio sektoriui forma („administravimo kreditų“), tačiau taip pat nepateikė jokios informacijos, kuri leistų įsitikinti, kad ši pagalba tenkina minėtuoju pranešimu nurodytas sąlygas.

(66)

Šiuo atveju pagalba turi būti siūloma visiems žemės ūkio sektoriaus ekonominiams operatoriams, jų nediskriminuojant. Jeigu ji netaikoma tam tikroms veiklos rūšims ar operatoriams, valstybė narė turi įrodyti, kad išimtys visais atvejais yra pagrįstos. Ispanija šiuo klausimu nepateikė jokios informacijos. Pagalba turi apsiriboti suma, tiksliai reikalinga kompensuoti trūkumą, kurį turi kiekybiškai įvertinti valstybė narė. Ispanija šiuo klausimu nepateikė jokios informacijos. Todėl ši pagalba netenkina minėtuoju pranešimu nustatytų sąlygų.

(67)

2004 m. balandžio 2 d. raštu Ispanija paaiškino, kad 2001 m. liepos 3 d. Ispanijos valdžios institucijos dėl paskelbto pavojaus sveikatai nutarė laikinai sustabdyti prekybą dėl maisto saugos priežasčių. Tai privertė gamintojus išimti iš rinkos alyvų išspaudų aliejų ir išsiųsti jį išpilstymo įmonėms pakartotiniam rafinavimui, pašalinant policiklinius aromatinius angliavandenilius, bei pakartotiniam išpilstymui ir pažymėjimui etiketėmis, kad būtų galima jį pateikti rinkai.

(68)

Išlaidos, kurias patyrė sektorius dėl aliejaus išėmimo iš rinkos, išpakavimo, perdirbimo ir pakartotinio išpilstymo jo pardavimui, gerokai viršijo suteiktos pagalbos dydį.

(69)

Pavojus sveikatai buvo paskelbtas po to, kai tyrimais, atliktais įvairių patikrinimų metu, nustatyta, kad alyvų išspaudų aliejuje esama didelio kiekio policiklinių aromatinių angliavandenilių, tarp jų ir benzopireno, kuris yra kancerogeninis produktas, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija. Nesant specialių įstatymų šiuo klausimu, Ministro pirmininko ministerija nustatė tam tikras leistinas policiklinių aromatinių angliavandenilių ribas alyvų išspaudų aliejuje.

(70)

Paprastai Komisija laiko, kad atsakomybė už Bendrijos ar šalies įstatymais nustatytų reikalavimų tenkinimą, siekiant užtikrinti aliejaus kokybę ir saugą, tenka su tuo susijusioms įmonėms. Nuostoliai, patiriami dėl poreikio pakartotinai rafinuoti alyvų išspaudų aliejų, kad jį būtų galima grąžinti į rinką, nes jis netenkina galiojančių teisinių reikalavimų, turi būti laikomi patenkančiais į sektoriaus įmonių prisiimamos įprastinės verslo rizikos ribas. Todėl įprastai Komisija negalėtų laikyti, kad pagalbos išmokėjimas šiems nuostoliams kompensuoti yra bendrų interesų dalis.