1 Įžanga

2025–2027 m. priežiūros prioritetai nustatyti pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos ateinantiems trejiems metams parengtą vidutinio laikotarpio strategiją. Prioritetus nustato ir kasmet peržiūri ECB Priežiūros valdyba, vadovaudamasi išsamiu prižiūrimų subjektų pagrindinių rizikų ir pažeidžiamumo sričių įvertinimu. Juos nustatant taip pat atsižvelgiama į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process arba SREP) rezultatus^[1] ir į padarytą pažangą, palyginti su ankstesnių metų prioritetais. Prioritetai padeda veiksmingai paskirstyti turimus priežiūros išteklius, o pasikeitus rizikos aplinkai, gali būti lanksčiai koreguojami, jei to prireikia.

Per pastaruosius metus Europos bankų sektorius įrodė gebantis atremti išorės aplinkos neapibrėžtumą ir toliau palaikyti ekonomikos atsigavimą. Europos bankai nurodo suformavę tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas. Jų turto kokybė dėl daugiau iššūkių keliančios makrofinansinės aplinkos iš esmės nepakito, o pelningumas pasiekė aukščiausią lygį nuo Europos bankų priežiūros pradžios, ypač dėl didesnių palūkanų normų.

Tvyrant geopolitinei įtampai ir su tuo susijusiam makroekonominės perspektyvos neapibrėžtumui, veikti reikia apdariai, nors bankų balansai ir rizikos profiliai tebėra stabilūs. Prižiūrimi subjektai iki šiol gebėjo atremti pastarojo laikotarpio geopolitinius sukrėtimus. Prie to, be kita ko, prisidėjo ir realiosios ekonomikos atsparumas, tačiau labai svarbu, kad bankai išliktų budrūs ir reguliariai vertintų galimą tokių įvykių poveikį jų verslui, operacijoms ir rizikos profiliui. Šiomis aplinkybėmis pirmenybė ir toliau turėtų būti teikiama pastangoms šalinti bankų kredito rizikos valdymo sistemų trūkumus, ypač susijusius su ankstyvu blogėjančios turto kokybės nustatymu ir apdairiu atidėjinių kaupimu. Taip pat labai svarbu tobulinti bankų veiklos atsparumo sistemas, taip stiprinant jų gebėjimą dorotis su bet kokiais netikėtų įvykių sukeltais veiklos sutrikimais. Atsižvelgiant į tarpsektorinį geopolitinių sukrėtimų pobūdį, reikalinga kompleksinė priežiūros strategija, o įgyvendinant priežiūros prioritetus, ypač daug dėmesio reikia skirti bankų gebėjimui atremti tokius sukrėtimus.

Kartu pažymėtina, kad bankai turėtų ir toliau stiprinti savo pastangas veiksmingai ir laiku šalinti per ankstesnius ciklus priežiūros institucijų nustatytus svarbius trūkumus. Tose srityse, kuriose jau anksčiau vykdytas nuodugnus priežiūrinis tikrinimas, priežiūros institucijos pastangas sutelks į tai, kad bankai veiksmingai ir laiku pašalintų nustatytus trūkumus. Tai ypač aktualu duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo (angl. risk data aggregation and risk reporting, toliau – RDARR) srityje – nepaisant ilgą laiką trunkančio dialogo su priežiūros institucijomis ir padarytų patobulinimų, kai kurie bankai vis dar nepašalino didelių šioje srityje nustatytų trūkumų. Taip pat prioritetas ir toliau bus teikiamas tam, kad bankai visapusiškai atitiktų priežiūrinius lūkesčius dėl su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos valdymo.

Galiausiai, kadangi technologinė pažanga tampa vienu iš bankų sektoriaus ateities prioritetų, labai svarbu, kad bankai stiprintų skaitmeninimo pastangas ir užtikrintų apdairų dėl naujų technologijų diegimo kylančios rizikos valdymą. Nors prižiūrimi subjektai daro pažangą šioje srityje, stengdamiesi padidinti savo gebėjimą sėkmingai konkuruoti ateityje, jie turi būti pasirengę naujoms rizikoms, kurios kyla dėl jų veiklos ir paslaugų skaitmeninimo. Tai padės jiems padidinti savo verslo modelių tvarumą ir suteiks galimybę pasinaudoti novatoriškų technologijų teikiama nauda.

Šiomis aplinkybėmis, apibrėžiant 2025–2027 m. priežiūros prioritetus, dėmesys sutelkiamas į bankų atsparumą tiesioginėms makrofinansinėms grėsmėms ir dideliems geopolitiniams sukrėtimams (1 prioritetas), žinomų esminių trūkumų savalaikio šalinimo svarbą (2 prioritetas) ir būtinybę spręsti dėl skaitmeninės pertvarkos ir naujų technologijų kylančias problemas (3 prioritetas). Kiekvienas prioritetas yra nukreiptas į tam tikras bankų sektoriaus pažeidžiamumo sritis, vadinamąsias prioritetines pažeidžiamumo sritis. Toms sritims nustatyti specialūs strateginiai tikslai ir parengtos darbo programos. Sudarant darbo programas, skirtas priežiūros institucijų dialogo su bankais veiksmingumui ir efektyvumui didinti, atsižvelgiama į rizikų tarpusavio priklausomybę. 1 paveiksle pažymėtos penkios pagrindinės bankų pažeidžiamumo sritys ir išskirtos geopolitinės rizikos, kurias siekiama pašalinti šiais trimis tarpsektoriniais prioritetais.

1 pav.

2025–2027 m. priežiūros prioritetai, kuriais siekiama sustiprinti nustatytas bankų pažeidžiamumo sritis

Pagrindinis ECB Bankų priežiūros tarnybos strateginio planavimo tikslas – parengti patikimą strategiją ateinantiems trejiems metams. Priežiūros prioritetai padeda jungtinėms priežiūros grupėms (JPG) veiksmingai ir nuosekliai planuotis savo darbą, taip pat padeda veiksmingai, atsižvelgiant į atitinkamus priimtinos rizikos lygius, paskirstyti išteklius. Jie taip pat padeda nacionalinėms priežiūros institucijoms proporcingai nustatyti jų vykdomos mažiau svarbių įstaigų priežiūros prioritetus. Skaidrus informavimas apie prioritetus bankams padeda suprasti priežiūrinius lūkesčius, sustiprina priežiūros poveikį tolesniam bankų sektoriaus atsparumo didinimui ir padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stebės ir vertins tiek i) prižiūrimų subjektų rizikos ir pažeidžiamumo pokyčius, tiek ii) bankų pažangą įgyvendinant priežiūros prioritetus. Reguliari šių strateginių prioritetų peržiūra leis ECB Bankų priežiūros tarnybai prireikus koreguoti savo tikslus ir veiklą, lanksčiai reaguojant į rizikos pokyčius.

Tolesniuose skirsniuose pateikiama daugiau informacijos apie 2024 m. rizikos nustatymo ir vertinimo proceso rezultatus ir išdėstomi 2025–2027 m. priežiūros prioritetai bei atitinkamos darbo programos. Priežiūros institucijos vykdys ne tik su trimis 2025–2027 m. prioritetais susijusį darbą, bet ir kitą reguliarią veiklą bei tolesnius veiksmus, palaikydamos nuolatinį dialogą su bankais.

2 Rizikos vertinimas ir 2025–2027 m. priežiūros prioritetai

2.1 Prižiūrimų subjektų makroekonominė ir veiklos aplinka

Nors euro zonos realiojo BVP augimas pamažu pradėjo atsigauti, o infliacinis spaudimas toliau švelnėjo, artimiausiu laikotarpiu augimas greičiausiai tebebus vangus ir gaubiamas didelio geopolitinio ir politikos neapibrėžtumo^[2]. 2024 m. fiksuotą nedidelio tempo euro zonos ekonomikos atsigavimą daugiausia skatino paslaugos, o apdirbamosios gamybos sektoriaus augimas vis dar buvo menkas^[3]. Nors pagal pastarojo meto rodiklius galima numatyti, kad artimiausiu laikotarpiu vyraujant dideliam neapibrėžtumui augimas lėtės, tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu realusis BVP augs sparčiau. Ateityje, didėjant vartotojų realiosioms disponuojamosioms pajamoms (skatinsiančioms privatųjį vartojimą), stiprėjant užsienio paklausai ir silpnėjant slopinančiajam ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikiui^[4], atsigavimas turėtų sustiprėti. Tuo pačiu metu infliacija pagal SVKI sumažėjo ir per prognozių laikotarpį turėtų pasiekti tikslinį lygį. Grynoji infliacija taip pat turėtų toliau mažėti, tačiau artimiausiu laikotarpiu vis dar bus šiek tiek didesnė už bendrąją infliaciją pagal SVKI.

Tvyrant didesniam neapibrėžtumui, vis dar esama rizikos, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimo perspektyva bus prastesnė. Nors numatoma, kad augimas sugrįš į vidutinio tempo lygį, mažai tikėtinų įvykių tikimybė, padidėjus geopolitinėms rizikoms, atrodo didesnė, negu buvo prieš metus^[5]. Auganti geopolitinė įtampa (pvz., dėl karo Ukrainoje ir konflikto Artimuosiuose Rytuose) ir stiprėjančios deglobalizacijos tendencijos trumpuoju laikotarpiu gali į viršų stumtelėti energijos kainas, krovinių vežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą, o tai, savo ruožtu, neigiamai paveiktų euro zonos ekonomikos augimo perspektyvą ir sustiprintų infliacinį spaudimą^[6]. Kartu pažymėtina, kad dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų ir perėjimo prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos gali padidėti infliacija, ypač maisto kainos^[7].

Numatoma, kad geopolitinės rizikos ir struktūriniai iššūkiai, kylantys dėl finansų sistemoje vykdomos su klimatu susijusios ir skaitmeninės pertvarkų, ne tik paveiks augimą ir infliaciją apskritai, bet ir turės tiesioginės įtakos bankų sektoriui. Geopolitiniai sukrėtimai gali padidinti valdymo, operacinę ir verslo modelio rizikas, visų pirma dėl finansinių sankcijų ar kibernetinių išpuolių. Be to, gali kilti reikšmingų padarinių rizikos profiliams, ypač tais atvejais, kai bankai turi didelių tiesioginių ar netiesioginių balanso pozicijų sandorio šalių, kurias veikia atitinkama rizika, atžvilgiu. Kartu pažymėtina, kad išaugo su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos svarba finansų sistemai ir apskritai ekonomikai ir tai prisidėjo prie bankų veiklos aplinkos formavimo. Atsižvelgdami į reikšmingą patiriamą su klimatu susijusią fizinę ir pertvarkos riziką, bankai turi prisitaikyti prie gilesnio su klimatu susijusių ir aplinkos krizių poveikio, galinčio paskatinti chaotišką pertvarką ir dar labiau padidinti fizinę žalą^[8]. Be to, tebesitęsiant technologinei ekonomikos pertvarkai, bankams reikia imtis iniciatyvos ir stengtis spartinti savo skaitmeninimą, tobulinti savo rizikos valdymo praktiką ir spręsti klausimą dėl didėjančios ne bankų konkurencijos.

Kadangi praėjusiais metais finansų rinkose stebėtos palankaus rizikos įkainojimo tendencijos, prastesni, negu numatyta, rezultatai gali sukelti staigius rinkos nuotaikų pokyčius ir turto perkainojimą. Ekonominiam aktyvumui ir lūkesčiams dėl pinigų politikos švelninimo pamažu stiprėjant, padidėjo polinkis rizikuoti, sumažėjo rizikos priedai, o akcijų rinkos kintamumas kelis mėnesius buvo santykinai nedidelis. Šios sąlygos, o kartu ir netikrumas dėl būsimų augimo ir infliacijos tendencijų pagrindinėse pasaulio ekonomikose gali, pablogėjus makroekonominei perspektyvai arba pasireiškus geopolitiniams sukrėtimams, sukurti prielaidas staigioms turto kainų korekcijoms ir didesniam kintamumui pasaulio finansų rinkose^[9]. Kaip to pavyzdį galima paminėti rugpjūčio pradžioje pasaulio finansų rinkose stebėtą staigiai prasidėjusį ir trumpai trukusį išpardavimą, Jungtinėse Valstijose sukėlusį netikėtų nepalankių ekonominių padarinių, Japonijoje – susirūpinimą dėl didėjančių palūkanų normų ir paskatinusį staigią reakciją siekiant sumažinti savo portfelių riziką.

2.2 2025-2025 m. priežiūros prioritetai

1 prioritetas. Bankai turėtų stiprinti savo gebėjimą atremti tiesiogines makrofinansines grėsmes ir didelius geopolitinius sukrėtimus.

Dėl makroekonominę perspektyvą tebegaubiančio neapibrėžtumo ir intensyvėjančių geopolitinių grėsmių priežiūros institucijoms reikia griežčiau tikrinti bankų gebėjimą atremti bet kokius su tuo susijusius sukrėtimus. Atsižvelgiant į euro zonoje tebetvyrančią prastesnės augimo perspektyvos riziką ir didelį neapibrėžtumo lygį, tampa dar svarbiau atsižvelgti ne tik į pagrindinį, bet ir į kitus scenarijus, ir įvertinti įvairias ekonomikos augimo bei palūkanų normų raidos trajektorijas. Bankai turėtų veiksmingai šalinti trūkumus, nustatytus jų kredito rizikos valdymo sistemose, laiku nustatyti bet kokį turto kokybės pablogėjimą ir laikyti pakankamo lygio atidėjinius. Makroekonominiai pokyčiai gali paveikti bankų turimas pozicijas ne finansų bendrovių, pavyzdžiui, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), atžvilgiu. Be to, jie gali turėti įtakos rizikai, kylančiai dėl pozicijų, turimų ne bankų finansų įstaigų atžvilgiu, įskaitant riziką dėl sukrėtimų poveikio persidavimo į šį sektorių. Todėl ateityje vykdant priežiūrą šiems klausimams taip pat bus skiriama daug dėmesio.

Dėl geopolitinės rizikos tarpsektorinio pobūdžio ši rizika gali sukelti neigiamų makrofinansinių pokyčių ir daryti poveikį platesnei bankų veiklos aplinkai. Ji gali kelti tiesioginę grėsmę bankų veiklos atsparumui, ypač kai dėl jos padidėja IT ir kibernetinio saugumo rizika, todėl ateinančiais metais priežiūros institucijos turės sutelkti savo pastangas, kad būtų šalinami su tuo susiję trūkumai. Suvokdamos, kad geopolitinė rizika gali plisti daugeliu įvairių kanalų, priežiūros institucijos įgyvendins įvairias tikslines iniciatyvas, kuriomis sieks didinti informuotumą ir stiprinti bankų atsparumą šiems sukrėtimams. Viena iš tokių iniciatyvų – Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kuris bus vykdomas 2025 m. ES mastu.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: kredito rizikos valdymo sistemų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų laiku nustatyti turto kokybės pablogėjimą ir, atsižvelgdami į tai, apdairiai sukaupti atidėjinius ir reikiamo lygio kapitalą. Jie turėtų dėti daugiau pastangų, kad laiku ir veiksmingai pašalintų priežiūros institucijų nustatytus trūkumus ankstesnių metų prioritetinėse srityse.

Iki šiol Europos namų ūkiai ir įmonės pasižymėjo dideliu atsparumu kintančioms makroekonominėms sąlygoms ir palūkanų normų didinimui. Sveiki balansai ir nuoseklus euro zonos ekonomikos atsigavimas padeda gerinti įmonių perspektyvas, o gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos, palaikomos mažo nedarbo, kylančio realiojo darbo užmokesčio ir lūkesčių dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo, turėtų išlikti atsparios. Vis dėlto, bankų neveiksnių paskolų kiekis pradėjo, nors ir lėtai, didėti; stebimi duomenys rodo, kad didesnių pokyčių įvyko portfeliuose, kuriuos dabartinė makrofinansinė aplinka veikia labiau, ypač komercinio nekilnojamojo turto ir MVĮ portfeliuose. Nepaisant šios tendencijos, bankų neveiksnių paskolų padengimo rodikliai toliau mažėjo, net ir rizikingesniuose segmentuose, o tai iš dalies lėmė nuolatinis seniau susikaupusių neveiksnių paskolų perdavimas. Todėl pamažu didėjantys naujų neveiksnių paskolų ir rizikingų paskolų (2 rizikos lygis) padengimo rodikliai^[10] kelia susirūpinimą, kad bankų atidėjiniai gali nepakankamai atitikti galimą kylančią riziką arba prastesnės perspektyvos riziką, kurią lemia silpna ekonomikos perspektyva ir sudėtingos geopolitinės sąlygos.

Vykdant priežiūrą iš tiesų išryškėjo vis dar nepašalinti bankų sistemų pagal 9-ąjį TFAS trūkumai, o iš to matyti, kad kai kurie bankai vis dar neatitinka šios srities priežiūrinių lūkesčių. Per pastaruosius dvejus metus priežiūros institucijos atliko du horizontaliuosius vertinimus, per kuriuos daugiausia nagrinėtas bankų gebėjimas nustatyti kylančią riziką taikant jų tikėtinų kredito nuostolių modelius. Iš šių vertinimų matyti, kad bankai padarė pažangą naujos rizikos, ypač su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos, nustatymo srityje. Tačiau kai kurios kylančios rizikos, pavyzdžiui, geopolitinės rizikos, nustatymo pažanga buvo nepakankama^[11]. Priežiūros institucijos taip pat toliau vykdė kredito rizikos patikrinimus vietoje ir kai kuriose įstaigose nustatė trūkumų, susijusių su tikėtinų kredito nuostolių modelio parametrais, pakopiniu vertinimu ir atidėjinių sudarymu. 2024 m. vykdant SREP taip pat išryškėjo vis dar nepašalinti trūkumai tokiose srityse kaip atidėjinių sudarymas, paskolų teikimas, klasifikavimas ir įkaito (pakartotinis) vertinimas^[12].

Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stebės, ar bankai geba laiku nustatyti turto kokybės pablogėjimą ir taikyti tinkamą atidėjinių sudarymo praktiką. Šioje srityje priežiūros institucijos daugiausiai dėmesio skirs tam, kaip taikomos modelių korekcijos, ir kaip vertinama nauja rizika, įskaitant geopolitinę riziką. Tolesnių veiksmų etape priežiūros institucijos tęs dialogą su bankais siekdamos užtikrinti, kad per ankstesnius priežiūros ciklus nustatyti trūkumai būtų veiksmingai ir laiku ištaisyti, tuo tikslu pasinaudodamos visomis turimomis priemonėmis^[13]. Be to, atliekant tikslinius patikrinimus vietoje ir toliau daug dėmesio bus skiriama su MVĮ, mažmeniniais ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliais susijusių atidėjinių sudarymo modeliams ir politikai. Priežiūros institucijos taip pat vertins (ypač atlikdamos tikslinę bankų MVĮ portfelių peržiūrą) bankų gebėjimą anksti nustatyti ir spręsti problemas dėl paskolų gavėjų, įtrauktų į pažeidžiamus portfelius, patiriamų sunkumų.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tolesni veiksmai, susiję su 9-ojo TFAS tiksline peržiūra, daugiausiai dėmesio skiriant, be kitų dalykų, tam, kaip naudojamos modelių korekcijos (angl. overlays) ir nustatoma nauja rizika (įskaitant geopolitinę riziką). Priežiūros institucijos stebės bankų daromą pažangą šalinant anksčiau nustatytus trūkumus, o prireikus imsis griežtesnių priežiūros priemonių.
• Kredito rizikos patikrinimų vietoje tolesnis vykdymas, dėmesį sutelkiant į pakopinį vertinimą kartu ir atidėjinių, susijusių su įmonėmis / MVĮ, mažmeniniais ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliais, sudarymo tvarką, įskaitant įkaito vertinimus.
• Tikslinė MVĮ portfelių peržiūra, dėmesį sutelkiant į gebėjimą anksti nustatyti galimus paskolų gavėjų sunkumus ir imtis dėl jų priemonių, taip pat į MVĮ modelius ir pozicijų MVĮ atžvilgiu valdymą.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: veiklos atsparumo sistemų trūkumai, susiję su IT veiklos funkcijų perdavimo ir IT saugumo / kibernetine rizika

Strateginis tikslas. Bankai turėtų laikytis teisinių reikalavimų, nustatytų Skaitmeninės veiklos atsparumo akte (SVAA) ir taikomų IRT rizikos valdymui, pranešimui apie incidentus, skaitmeninės veiklos atsparumo testavimui ir paslaugas teikiančių trečiųjų šalių testavimui. Jie turėtų intensyvinti savo pastangas, kad laiku ir veiksmingai pašalintų anksčiau nustatytus trūkumus, ypač susijusius su kibernetinio saugumo ir veiklos funkcijų perdavimo rizikos valdymu.

Didėjančios kibernetinės grėsmės ir priklausomybė nuo paslaugas teikiančių bendrų trečiųjų šalių ir toliau kelia didelių iššūkių bankams. Reikšmingų kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešė prižiūrimi subjektai, skaičius 2023 m. labai išaugo, o pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius išliko panašaus lygio. Per pastaruosius du dešimtmečius kibernetinių incidentų skaičius stipriai išaugo^[14] dėl dviejų pagrindinių veiksnių: bankų paslaugų ir operacijų skaitmeninimo ir geopolitinės įtampos stiprėjimo (dėl to padidėjo su valstybės subjektais siejamų grupių išpuolių rizika)^[15]. Bankai taip pat praneša, kad tampa vis labiau priklausomi nuo esmines funkcijas vykdančių trečiųjų šalių, nes beveik visos įstaigos perduoda esminių veiklos funkcijų vykdymą trečiosioms šalims ir naudojasi debesijos paslaugomis^[16]. Didelė IT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių koncentracija gali padidinti kibernetinių incidentų padarinių plitimą ir sustiprinti galimą jų poveikį^[17].

Nepatenkinami operacinės rizikos SREP vertinimo balai ir priežiūros darbo rezultatai kibernetinio atsparumo ir veiklos funkcijų perdavimo valdymo srityse patvirtina, kad bankų operacinėse sistemose yra trūkumų ir kad juos šalinti reikia aktyviau. Per 2024 m. SREP ciklą mažiausias vidutinis balas ir toliau buvo skirtas operacinei rizikai, o pagrindinė žemo įvertinimo priežastis – su IRT susiję aspektai^[18]. Priežiūros institucijos nustatė, kad daugiau kaip 10 % sutarčių dėl esminių funkcijų neatitinka taikytinų teisės aktų^[19]. Tokiomis aplinkybėmis bankai turėtų įvertinti koncentracijos riziką, susijusią su konkrečiais paslaugų teikėjais, geografinėmis vietovėmis (atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę riziką) ir funkcijomis, ir atitinkamai ją valdyti, taip pat įvertinti ir valdyti galimo poveikio išplitimo į įvairius sektorius riziką, atsižvelgiant į bankų tinklų tarpusavio sąsajas.

2024 m. kibernetinio atsparumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad apskritai bankai yra parengę aukšto lygio reagavimo ir gaivinimo sistemas. Tačiau testavimas nepalankiausiomis sąlygomis taip pat atskleidė pagrindines tobulintinas sritis, įskaitant veiklos tęstinumo sistemas, reagavimo į incidentus planavimą, atsarginių duomenų saugumą ir paslaugas teikiančių trečiųjų šalių valdymą^[20]. Tad priežiūros institucijos stebės, kokių priemonių bankai imasi dėl trūkumų, susijusių su gebėjimu atsigauti po įvykdyto kibernetinio išpuolio^[21]. Pagal tai priežiūros institucijos tęs pastaraisiais metais pradėtas taikyti priemones ir vykdys tikslines peržiūras bei iniciatyvas, vertindamos bankų veiklos atsparumą ir atitiktį atitinkamiems priežiūriniams lūkesčiams bei teisės aktų reikalavimams (ypač nuo 2025 m. sausio mėn. pradedamo taikyti SVAA reikalavimams).

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Duomenų apie IRT paslaugas teikiančias trečiąsias šalis rinkimas siekiant nustatyti prižiūrimų subjektų ir paslaugas teikiančių trečiųjų šalių ryšius, galimą koncentracijos riziką ir bankų veiklos funkcijų perdavimo susitarimų trūkumus.
• Rizikos valdymo sistemų tikslinės peržiūros, skirtos veiklos funkcijų perdavimo rizikai, kibernetinio atsparumo sistemoms ir rizikos kontrolės priemonėms įvertinti.
• Tolesni veiksmai, atsižvelgiant į kibernetinio atsparumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytus faktus.
• Tiksliniai operacinės rizikos ir IT atsparumo sistemų patikrinimai vietoje.
• SVAA įgyvendinimas priežiūros sistemoje.

Itin svarbi dėmesio sritis: geopolitinės rizikos valdymo integravimas į priežiūros prioritetus

Dėl pastaruoju metu išaugusios geopolitinės įtampos bankai turi taikyti patikimas rizikos valdymo ir rizikos kontrolės priemones, todėl trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais bus reikalinga griežtesnė ir nuodugnesnė priežiūra.

Atsižvelgiant į tarpsektorinį geopolitinės rizikos pobūdį, bankų atsparumas, strategijos ir rizikos valdymas bus vertinami vykdant įvairią veiklą. Pirma, geopolitinė rizika yra vertinama vykdant veiklą pirmiau nurodyto prioriteto srityje, susijusią su bankų kredito rizikos ir operacinės rizikos valdymu. Priežiūros institucijos taip pat vertins rizikos valdymo procesus ir norimos prisiimti rizikos sistemas, kuriais bankai naudojasi geopolitinei rizikai stebėti ir mažinti. Šis vertinimas bus atliekamas rengiant tikslinę norimos prisiimti rizikos ir rizikos kultūros lyginamąją analizę, o daugiausiai dėmesio bus skiriama tam, kokį poveikį geopolitinė rizika daro bankų rizikos nustatymo ir norimos prisiimti rizikos sistemoms. Taip pat pažymėtina, kad geopolitinė rizika yra labai svarbi sritis, kuri bus vertinama per 2025 m. ES mastu vykdysimą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; per šį testavimą taip pat bus atliekama tiriamoji scenarijaus analizė, siekiant įvertinti bankų gebėjimą modeliuoti sandorio šalies kredito riziką nepalankiausiomis sąlygomis.

Siekdamos geriau suprasti, kokių priemonių bankai imasi dėl geopolitinės rizikos, ir išsamiau paaiškinti šios srities priežiūrinius lūkesčius, priežiūros institucijos peržiūrės dabartinę praktiką, daugiausia dėmesio skirdamos, be kita ko, rizikos valdymo sistemoms, kapitalo ir likvidumo planavimui ir vidaus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis.

2 prioritetas. Bankai turėtų veiksmingai ir laiku pašalinti vis dar nepašalintus reikšmingus trūkumus

Labai svarbus visame BPM vykdomos priežiūros strategijos aspektas yra tai, kad dėmesys pamažu nukreipiamas nuo rizikos nustatymo prie rizikos mažinimo. Todėl bankų, kuriuose vis dar yra nepašalintų reikšmingų trūkumų, bus paprašyta dėti daugiau pastangų priežiūriniams lūkesčiams visapusiškai įvykdyti ir taisomųjų veiksmų planams laiku įgyvendinti. Ankstesniais metais aktyviai vykdant priežiūrą buvo nustatyta svarbių trūkumų, susijusių su i) bankų verslo strategijomis, su klimatu susijusios bei aplinkos rizikos valdymu ir ii) jų RDARR pajėgumais. Kylant rizikoms (įskaitant geopolitinę riziką), nepaprastai svarbu, kad bankai turėtų tinkamas ir veiksmingas RDARR sistemas, taip užtikrindami savalaikį sprendimų priėmimą ir veiksmingą strateginį vadovavimą. ECB Bankų priežiūros tarnyba pripažįsta, kad šioje srityje jau daug nuveikta, tačiau pašalinti dar ne visi trūkumai, todėl per būsimus priežiūros ciklus jie bus nagrinėjami toliau.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: veiklos strategijų ir rizikos valdymo trūkumai su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos srityse

Strateginis tikslas. Bankai turėtų visapusiškai atitikti priežiūrinius lūkesčius su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos valdymo srityje ir reikalavimus, kylančius iš naujojo KRR 3 / KRD 6 bankininkystės srities dokumentų rinkinio (įskaitant reikalavimus dėl prudencinių pertvarkos planų), o nustatytus trūkumus laiku pašalinti.

Dėl didėjančios fizinės ir pertvarkos rizikos ir dėl naujų reikalavimų, kurie bus taikomi pagal 2025 m. įsigaliosiantį naująjį bankininkystės srities teisės aktų rinkinį, bankų gebėjimas tinkamai valdyti su klimatu susijusią ir aplinkos riziką tebėra svarbus priežiūros darbotvarkės klausimas, nes bankai dar ne visiškai atitinka šios srities priežiūrinius lūkesčius. Vis didesnę fizinę riziką kelia tolesnis pasaulinės temperatūros kilimas (numatoma, kad 2024 metai bus šilčiausi iš stebėtų metų) ir paskutiniaisiais metais vis dažnėjančios su klimato kaita susijusios stichinės nelaimės (pvz., gamtos gaisrai ir potvyniai). Kartu pažymėtina, kad dėl lėtos pažangos siekiant nulinio ŠESD balanso tikslo vis didesnį susirūpinimą kelia pertvarkos rizika. Didelė procentinė dalis pasaulio biržinių bendrovių nėra pasirengusios prisidėti prie siekio sumažinti visuotinį atšilimą iki 2°C ar žemesnio lygio^[22]. Neseniai atliktas bankų sektoriaus vertinimas atskleidžia, kad 90 % apklausoje dalyvavusių bankų vis dar nėra pasirengę siekti ES klimato tikslų, todėl patiria ne tik didesnę kredito riziką, bet ir, be kitų dalykų, teisinę riziką, nes vis dar nėra suformavę šios rizikos mažinimo gerosios praktikos^[23]. Kartu pažymėtina, kad dėl rizikos, kylančios dėl su aplinka susijusio bylinėjimosi, 70 % Europos bankų patiria riziką reputacijai^[24].

Priežiūriniai vertinimai atskleidžia, kad bankai tebevykdo procesus, kuriais siekia įvykdyti priežiūrinius lūkesčius su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos valdymo srityje^[25]. Dauguma ECB prižiūrimų bankų (bet ne visi) dėjo didžiules pastangas siekdami padaryti pažangą reikšmingumo vertinimo srityje iki 2023 m. kovo mėn. termino. Dėl tų bankų, kurie to nepadarė, ECB ėmėsi kiek griežtesnių priemonių ir priėmė privalomus priežiūros sprendimus, o jei bankai jų neįvykdytų iki nustatyto termino, numatė galimybę skirti periodines baudas^[26]. 2023 m. gruodžio mėn. (iki šio termino bankai turėjo integruoti su klimatu susijusią ir aplinkos riziką į savo vidaus bei rizikos valdymą ir strategijas) atliktas vertinimas atskleidė, kad pagrindinės su klimatu susijusiai ir aplinkos rizikai skirtos sistemos iš esmės sukurtos, bet keletas bankų jų neturi (šiuo metu priežiūros institucijos imasi tolesnių veiksmų). Kartu nustatyta trūkumų, kurie neleidžia tinkamai valdyti su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos. Apie tai bankai informuoti jiems siųstuose atsakomuosiuose raštuose, o ECB toliau atidžiai stebi atitinkamų įstaigų daromą pažangą. Priežiūros institucijos taip pat atidžiai stebės, kaip bankai laikosi galutinio termino, t. y. ar iki 2024 m. pabaigos visapusiškai įvykdė priežiūrinius lūkesčius, įskaitant lūkesčius dėl integracijos į vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Vykdant priežiūrinius vertinimus ir patikrinimus vietoje ir toliau bus renkama informacija apie bankų su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos strategiją ir valdymą, taip pat apie tai, kaip bankai yra pasirengę laikytis būsimų pasikeitusių reguliavimo reikalavimų. Įvertinus prižiūrimų subjektų atskleidžiamą informaciją pagal 3 ramstį, paaiškėjo, kad dar yra nemažai tobulintinų sričių^[27]. Bankų informacijos atskleidimo praktikai toliau formuojantis, priežiūros institucijos ir toliau reguliariai peržiūrės ir vertins šios praktikos tinkamumą. Būsimame KRR3 / KRD6 bankininkystės srities teisės aktų rinkinyje bus nustatyti griežtesni informacijos atskleidimo įpareigojimai, iš bankų bus reikalaujama parengti prudencinius pertvarkos planus, o priežiūros institucijos juos turės peržiūrėti, laikydamosi būsimų EBI gairių. Su klimatu susijusi ir aplinkos rizika ir toliau bus vertinama atliekant patikrinimus vietoje. Bus atliekami tiek atskiri, tiek į konkrečios rizikos patikras integruoti patikrinimai vietoje, o priežiūros institucijos nuodugniai vertins bankų gebėjimą spręsti rizikos reputacijai ir bylinėjimosi rizikos klausimus.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Visapusiško priežiūrinių lūkesčių įgyvendinimo ir griežtesnių priežiūros priemonių taikymo stebėsena.
• Horizontalusis vertinimas, kaip bankai laikosi 3 ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su aplinkos, socialine ir valdymo (ASV) rizika.
• Išsamūs tyrimai, kaip bankai geba tvarkytis su rizika reputacijai ir teisminių ginčų rizika, kylančia dėl su klimato kaita ir aplinka susijusių įsipareigojimų.
• Bankų pertvarkos planavimo peržiūra, atsižvelgiant į įgaliojimus, numatomus pagal KRD 6.
• Tiksliniai su klimatu susijusių aspektų patikrinimai vietoje, atliekami atskirai arba kartu su atskirų rizikos rūšių (pvz., kredito, operacinės ir verslo modelių) planinėmis peržiūromis.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų dėti daugiau pastangų, kad pašalintų ilgalaikius savo RDARR sistemų trūkumus ir pakoreguotų savo praktiką pagal priežiūrinius lūkesčius. Jei bankai nevykdys priežiūrinių lūkesčių, gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

Pažanga šalinant ilgalaikius RDARR sistemų trūkumus tebėra nepakankama. Nemažai prižiūrimų subjektų vis dar nevisapusiškai atitinka priežiūrinius lūkesčius ir Bazelio bankų priežiūros komiteto veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo principus. Per 2024 m. SREP, atliekant tikslines RDARR pajėgumų peržiūras ir patikrinimus vietoje, išryškėjo trūkumų, susijusių su i) valdymo organų įsitraukimu ir ekspertinėmis žiniomis, ii) RDARR sistemų visapusiškumu, iii) duomenų architektūros ir IT infrastruktūros pakankamumu, iv) IT sistemų sudėtingumu ir fragmentiškumu ir v) duomenų kokybės valdymu.

Atsižvelgdama į praėjusių metų priežiūros prioritetus, ECB Bankų priežiūros tarnyba dės dar daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad prižiūrimi subjektai laikytųsi priežiūrinių lūkesčių, išdėstytų ECB Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadove. Priežiūros institucijos toliau didins spaudimą bankams, kurie per nustatytą terminą nepašalina trūkumų, visapusiškai išnaudodamos atitinkamo lygmens priežiūros priemones (įskaitant sankcijas)^[28]. Šioje trūkumų šalinimo strategijoje bus atsižvelgiama į konkrečių bankų aplinkybes ir nepašalintų trūkumų reikšmingumą, bankų padėtį trūkumų šalinimo cikle ir tai, kaip anksčiau buvo sprendžiami priežiūros institucijos susirūpinimą kėlę klausimai. Priežiūros institucijos tęs tikslines RDARR pajėgumų peržiūras, o jei bus nustatyta trūkumų, palaikydamos glaudų dialogą su bankais rengs tikslinius patikrinimus vietoje.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tolesni darbai, susiję su tiksline RDARR praktikos peržiūra ir priežiūros lūkesčių, nustatytų Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadove, laikymusi, taip pat anksčiau nustatytų trūkumų šalinimu, prireikus visapusiškai pasinaudojant turimomis problemų sprendimo priemonėmis.
• Tiksliniai patikrinimai vietoje, per kuriuos nagrinėjami bendri valdymo ir IT infrastruktūros klausimai, rizikos duomenų rinkimo pajėgumai ir rizikos ataskaitų teikimo praktika.
• Valdymo ataskaita dėl duomenų valdymo ir duomenų kokybės – (metinis klausimynas), kuria siekiama užtikrinti tinkamą bankų valdymo organų atskaitomybę vidaus, finansinių ir priežiūros ataskaitų teikimo srityse.

3 prioritetas. Bankai turėtų stiprinti savo skaitmeninimo strategijas ir spręsti naujus uždavinius, kylančius dėl naujų technologijų naudojimo

Bankai susiduria su daugeliu struktūrinių ir ilgalaikių tendencijų, viena iš jų – skaitmeninimas. Technologinė pažanga sparčiai keičia daugelį sektorių, įskaitant bankus, dėl to tų sektorių subjektams atsiranda ne tik daug naujų verslo galimybių, bet ir naujų iššūkių bei rizikų. Skaitmeninė pertvarka tapo vienu iš prioritetų daugeliui bankų, siekiančių išlikti konkurencingais, tad labai svarbu, kad tie bankai įdiegtų tinkamas apsaugos priemones, kurios padėtų riboti galimą naujos verslo praktikos ir technologijų keliamą riziką. Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo tenka ir sudėtingai kibernetinių grėsmių aplinkai, nes skaitmeninimo srityje daroma pažanga gali susilpninti bankų veiklos atsparumą. Ilgainiui skaitmeninimas turėtų sustiprinti bankų konkurencingumą, padėti patobulinti jų verslo modelius ir padidinti jų atsparumą konkurencijai, kylančiai iš ne bankų sektoriaus.

Dėl sparčios pažangos technologijų srityje, pavyzdžiui, bendrosios paskirties dirbtinio intelekto (DI) atsiradimo, ir dėl gerokai suaktyvėjusio šių technologijų diegimo bankuose (pvz., DI naudojamas tiek prudencinėms, tiek ne prudencinėms reikmėms) reikalingas tam tikras struktūriškumas. Bankų priežiūros institucijos turi parengti tikslines strategijas, kad geriau suprastų bankų reakciją į jų sektoriaus ateitį formuojančias struktūrines tendencijas, pavyzdžiui, skaitmenines platformas, strategines partnerystes ir DI naudojimą. Todėl ECB skatina tinkamai valdyti su skaitmeninimu susijusias rizikas ir taikyti geriausią sektoriaus praktiką.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: skaitmeninės pertvarkos strategijų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų stiprinti savo skaitmeninimo strategijas ir jų vykdymo planus, kad galėtų tinkamai sumažinti atitinkamą riziką, įskaitant riziką, kylančią dėl naujų ir (arba) pažangių technologijų, pavyzdžiui, debesijos paslaugų ir DI, naudojimo.

Prižiūrimų subjektų pelningumo lygis buvo rekordiškai aukštas, o tam įtakos visų pirma turėjo tai, kad buvo padidintos mažos palūkanų normos ir dėl to padidėjo grynosios palūkanų maržos. Bankai uždirbo daugiau pajamų, o sąnaudų didėjimą jiems pavyko apriboti, tad taip padidėjo išlaidų efektyvumas (tai matyti iš neseniai sumažėjusio sąnaudų ir pajamų santykio). Vis dėlto šį padėties pagerėjimą daugiausia lėmė išorės veiksniai, susiję su makrofinansine aplinka, kurioje veikia bankai, o struktūrinės problemos, susijusios su bankų veiklos modeliais, nebuvo pašalintos. Atsižvelgiant į tai, prižiūrimi subjektai gali būti skatinami šį nenumatytą pelną panaudoti tolesnei savo skaitmeninimo pažangai ir savo veiklos atsparumo sistemos stiprinimui.

Pastaraisiais metais ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmenybę teikė rizikos, susijusios su bankų sektoriaus skaitmeninimu, vertinimui. Priežiūros veikla, pavyzdžiui, rinkos tyrimai, tikslinės peržiūros ir patikrinimai vietoje, padėjo įvertinti bankų gerąją patirtį ir nustatyti, kokie aspektai yra svarbūs bankų skaitmeninimui, vykdomam tvariai, tinkamai ir suvokiant riziką. 2024 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė ataskaitą apie pagrindinius vertinimo kriterijus ir gerąją praktiką skaitmeninimo srityje^[29], taip suteikdama priežiūros institucijoms įrankį, kuriuo remdamosi jos galėtų kurti kompleksinę skaitmeninimo vertinimo sistemą. Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dės pastangas šioje srityje: vykdys tikslinius patikrinimus vietoje ir peržiūras, daugiausiai dėmesio skirdama pagrindinėms technologijoms, naudojimo atvejams ir verslo linijoms, kad galėtų toliau gilinti savo supratimą ir tobulinti priežiūros metodiką. Priežiūros institucijos, laikydamosi aiškiai nustatytos problemų sprendimo tvarkos, palaikys dialogą su bankais ir stebės, kokių veiksmų imamasi dėl jų nustatytų trūkumų.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tikslinė veikla, kurioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į bankų skaitmeninės veiklos poveikį jų verslo modeliams ir (arba) strategijoms ir į riziką, kylančią dėl novatoriškų technologijų naudojimo.
• Tiksliniai patikrinimai vietoje, susiję su skaitmenine pertvarka ir apimantys bankų strategijų aspektus, susijusius su IT ir verslo modeliais.

2.3 Tolesnė priežiūros veikla ir su ankstesniais prioritetais susijusi tolesnė veikla

ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdys ne tik su 2025–2027 m. priežiūros prioritetais susijusią, bet ir kitą reguliarią ir ad hoc veiklą.

Tolesni taisomieji veiksmai, įgyvendinami vykdant įprastą priežiūros veiklą

Ankstesniais metais vykdant intensyvius priežiūrinius tikrinimus, kai kurių ankstesnių prioritetų įgyvendinimas pasiekė gana brandų lygį ir vykdant priežiūrą dėmesys skiriamas nebe svarbių pažeidžiamų sričių nustatymui, bet faktiniam nustatytų trūkumų šalinimui. Šiame skirsnyje apžvelgiama per pastaruosius kelerius metus padaryta pažanga ir išskiriamos sritys, kurioms vis dar reikia skirti dėmesio ir kurios bus toliau stebimos vykdant įprastą priežiūros veiklą.

Pastaruosius trejus metus priežiūros institucijos daugiausiai dėmesio skyrė bankų kredito rizikos valdymo sistemoms. Ypač daug dėmesio skirta portfelių, kurie yra jautresni makrofinansinei padėčiai ir (arba) kuriems kyla refinansavimo rizika, pavyzdžiui, gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelių, atsparumui. Tokiu būdu bankai sustiprino savo gebėjimą dorotis su galimu staigiu sunkumų patiriančių skolininkų skaičiaus padidėjimu nekilnojamojo turto portfeliuose. Tačiau kai kurie bankai dar turi įdėti daugiau pastangų, kad, pavyzdžiui, užtikrintų visapusišką atitiktį EBI gairėms dėl paskolų teikimo ir stebėsenos, tinkamai atsižvelgtų į paskolų gavėjų refinansavimo riziką ir laiku atnaujintų įkaito vertinimus. Priežiūros institucijos taip pat toliau vykdė vidaus modelių peržiūras ir per jas nustatė daug trūkumų ir priemonių, susijusių su vidaus reitingais pagrįstais modeliais.

2022 m. atlikus tikslinę sandorio šalies kredito rizikos valdymo peržiūrą, taip pat pastaraisiais metais atliekant įvairius patikrinimus vietoje, nustatyta reikšmingų bankų rizikos valdymo praktikos trūkumų (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įsipareigojimų neįvykdymo valdymo proceso, dokumentavimo ir kt. srityse). Po tikslinės peržiūros minėti bankai pateikė tikslinius veiksmų planus, kuriuose numatyta trūkumus pašalinti ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. Be to, 2023 m. spalio mėn. ECB paskelbė rekomendacinį dokumentą „Sandorio šalies kredito rizikos patikima valdymo praktika“^[30].

2024 m. taip pat imtasi daug priežiūros veiksmų turto ir įsipareigojimų valdymo sistemų trūkumams šalinti. Buvo atliktos tikslinės peržiūros, per kurias vertintos nenumatytų likvidumo atvejų planavimo ir įkaito optimizavimo galimybės, finansavimo planų įgyvendinamumas, turto ir įsipareigojimų valdymas ir strategijos, palūkanų normų ir kredito maržos rizika. Kai kurios iš sričių, kuriose atliekant šias peržiūras nustatyta trūkumų, yra: i) įkaito ir pavertimo pinigais vertinimas (nežinoma, ar įkaitas tinkamas centriniam bankui, pernelyg optimistiškai vertinamas likvidumo laikas ir pan.); ii) prielaidos, pagal kurias rengiamos indėlių prognozės (pernelyg optimistinės prielaidos dėl indėlių augimo ateityje, kliaujamasi pernelyg paprastomis modeliavimo prielaidomis ir pan.); iii) turto ir įsipareigojimų valdymo grįžtamasis tikrinimas, tvirtinimas ir rekalibravimas; ir iv) bendros turto ir įsipareigojimų valdymo sistemos (duomenų valdymas, informacinių sistemų adaptyvumas, rizikos ribų kalibravimas teikiant pareiškimus dėl norimos prisiimti rizikos ir pan.).

Bankų valdymo organų darbo trūkumų šalinimas priežiūros prioritetu laikomas nuo 2020 m. Vykdant priežiūrą (apimančią tikslines valdymo organų veiksmingumo ir įvairovės peržiūras, patikrinimus vietoje ir metinį duomenų rinkimą), išryškėjo pagrindiniai trūkumai ir juos šalinant padaryta pažanga. Nors įvairovės srityje padaryta tam tikra pažanga, kai kuriuose bankuose tebėra trūkumų, susijusių su kolektyviniu tinkamumu (įskaitant IT kompetenciją ir valdybos nepriklausomumą), pareigų perdavimo planavimu, komitetų veikla ir sudėtimi. Remiantis įžvalgomis, sukauptomis atliekant šią analizę, buvo atnaujintas ECB Valdymo ir rizikos kultūros vadovas. Jame išdėstyti bankams skirti priežiūriniai lūkesčiai, o jį paskelbti numatoma 2025 m. pradžioje.

Ateityje priežiūros institucijos daugiausiai dėmesio skirs pirmiau minėtose srityse nustatytų trūkumų suvestinės parengimui ir šalinimui, užtikrinant visapusišką atitiktį priežiūriniams ir reguliavimo lūkesčiams. Priežiūros institucijos stebės priežiūros veiklos rezultatus ir palaikys tiesioginį dialogą su atitinkamais bankais, kad būtų išspręsti likę (ypač ilgą laiką neišsprendžiami) klausimai. Jei trūkumai nebus pašalinami laiku arba bus pašalinami nepakankamai, priežiūros institucijos gali taikyti problemų sprendimo strategijas ir prireikus visapusiškai pasinaudoti turimomis priežiūros priemonėmis.