PRANEŠIMAS dėl kosminės erdvės ir saugumo

dėl kosminės erdvės ir saugumo

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,

–       atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–       atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosminės erdvės politikos,

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos sutartį, iš dalies pakeistą pagal Lisabonos sutartį, ir į atitinkamas jų nuostatas dėl Europos kosmoso politikos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnis), dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo saugumo ir gynybos klausimais (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 6 dalis, 46 straipsnis ir atitinkamas protokolas), dėl sustiprinto bendradarbiavimo civiliniame sektoriuje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 dalis, III antraštinė dalis), taip pat dėl solidarumo sąlygos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis) ir į nuostatas dėl tarpusavio pagalbos, jei valstybė narė ar valstybės narės patiria karinę agresiją (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalis),

–       atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos kosminės erdvės politikos įgyvendinimo veiksmų plano[1],

–       atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos[2],

–       atsižvelgdamas į 1967 m. sutartį dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus (toliau – Kosminės erdvės sutartis),

–       atsižvelgdamas į ES ir Rusijos bendradarbiavimą kosmoso politikos srityje ir į 2006 m. pradėtą vykdyti trišalį Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ dialogą kosmoso klausimais,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0250/2008),

A.     kadangi pagrindiniai Europos kosmoso politikos principai turi būti pasaulis be grėsmės, susijusios su kosmine erdve, saugi ir tvari prieiga prie kosmoso bei saugus ir tvarus kosmoso naudojimas,

B.     kadangi dėl vis didesnių politinių ir saugumo iššūkių, su kuriais vis dažniau susiduria Europos Sąjunga, Europos kosmoso politika tapo strategine būtinybe,

C.     kadangi ES valstybės narės neturi bendros kosmoso politikos koncepcijos, ir todėl vykdomos ypač brangios programos,

D.     kadangi pagal Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP) vykdant krizių valdymo operacijas neužtikrinama pakankama ES valstybių narių valdomų kosminės erdvės priemonių sąveika,

E.     kadangi Europos Sąjungai trūksta plačios saugumo ir gynybos reikmėms skirtos kosminės erdvės priemonių sistemos,

F.     kadangi naujos kartos erdvėlaivių leidimo įrenginių kūrimas trunka maždaug 15 metų, o šiuo metu naudojamus erdvėlaivių leidimo įrenginius reikės pakeisti per ateinančius 20 metų,

G.     kadangi JAV, Rusija, Japonija ir neseniai kosmoso veiklą pradėjusios vykdyti šalys (ypač Kinija, Indija, Pietų Korėja, Taivanas, Brazilija, Izraelis, Iranas, Malaizija, Pakistanas, Pietų Afrika ir Turkija) sparčiai plėtoja kosminės erdvės priemones,

H.     kadangi vienas iš antrąjį 2008 m. pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prioritetų bus pažanga Europos kosmoso politikos srityje,

I.      kadangi priežiūros paslaugos kosmose (angl. „on-orbit servicing“) naudojant vietoje esančias priemones – tai ekonomiškai efektyviausia kosminės erdvės priemonių sistemos dalis, įskaitant siekį užtikrinti tvarias kosminės erdvės priemones,

Bendrosios pastabos

1.      pažymi kosmoso aspekto svarbą Europos Sąjungos saugumui ir tai, kad siekiant  apginti Europos interesus kosmose bendra koncepcija yra būtina;

2.      pabrėžia kosminės erdvės priemonių būtinumą siekiant, kad Europos Sąjungos politiniai ir diplomatiniai veiksmai būtų pagrįsti nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas ir užtikrinti pasaulio saugumą, ypač kontroliuoti masinio naikinimo ginklų platinimą, jų transportavimo priemones, ir tikrinti, kaip laikomasi tarptautinių sutarčių, vykdyti su tarptautine šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kontrabanda susijusias patikras, saugoti svarbią infrastruktūrą ir Europos Sąjungos sienas, taip pat užtikrinti civilinę saugą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais;

3.      pritaria tam, kad Kosmoso taryba patvirtino Europos kosmoso politiką, kaip siūlė Europos Komisija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) bendrame komunikate, ypač skyriui apie saugumą ir gynybą, tačiau kartu apgailestauja, kad ginklavimosi kosmose pavojus nepaminėtas nurodant pagrindinius klausimus, „kuriuos reikia apsvarstyti, rengiant tarptautinių santykių strategiją“ (jie pateikti 2007 m. gegužės 16 d. Tarybos rezoliucijos 2007/C 136/01[3] 3 priede); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja persvarstytoje Europos saugumo strategijoje tinkamai atsižvelgti į šią politiką, ir mano, kad su kosmosu susiję klausimai turėtų būti aptarti galimoje Baltojoje knygoje apie saugumo ir gynybos politiką;

4.      pažymi, kad į Lisabonos sutartį įrašytas Europos kosmoso politikos teisinis pagrindas; džiaugiasi dėl jam ir Tarybai suteiktos galimybės, taikant įprastą teisės aktų leidybos procedūrą, nustatyti priemones skirtas Europos kosmoso programai sukurti; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą dėl tokių priemonių, kartu su komunikatu dėl atitinkamų santykių su Europos kosmoso agentūra užmezgimo; taip pat džiaugiasi galimybėmis vykdyti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais ir sustiprintą bendradarbiavimą civiliniame sektoriuje;

5.      ragina Europos Sąjungos valstybes nares, Europos kosmoso agentūrą ir įvairius suinteresuotuosius subjektus plačiau ir geriau išnaudoti esamas nacionalines ir tarptautines kosminės erdvės sistemas ir stengtis, kad jos viena kitą papildytų; pažymi, kad šiuo požiūriu ESGP reikalingi bendri pajėgumai bent jau šiose srityse: telekomunikacijų, informacijos valdymo, stebėjimo ir navigacijos; pataria šių sričių duomenimis bendrai naudotis ir keistis pagal ES koncepciją dėl tinklinės operacinės sistemos (angl. „Network Centric Operations Architecture“);

6.      džiaugiasi Tarptautinės astronautikos akademijos ir Tarptautinės saugesnio kosmoso asociacijos pastangomis, kuriomis skatinama šalinti kosmoso šiukšles, didinti supratimą ir raginti imtis priemonių šioje srityje;

Savarankiškas grėsmės vertinimas

7.      ragina valstybes nares sujungti savarankiškam grėsmės ES vertinimui reikalingus   geoerdvinius žvalgymo duomenis ir jais keistis;

Žemės stebėjimas ir žvalgymas

8.      ragina visapusiškai plėtoti Europos Sąjungos palydovų centrą (ESPC), kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis; be to, pataria ESPC ir ES valstybėms narėms nedelsiant sudaryti susitarimus, pagal kuriuos ESGP operacijų ir pajėgų vadams būtų teikiami turimi vaizdai užtikrinant jų papildymą atsižvelgus į Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) stebėjimo galimybes ir gauta su saugumu susijusia informacija; todėl džiaugiasi Taktinio vaizdų panaudojimo stoties projektu (angl. TIES), kurį vykdo Europos gynybos agentūra (EGA) ir ESPC;

9.      ragina ES valstybes nares, kurios turi galimybę naudotis įvairių tipų radariniais, optiniais ir oro stebėjimo palydovais ir žvalgymo sistemomis („Helios“, „SAR-Lupe“, „TerraSAR-X“, „Rapid Eye“, „Cosmo-Skymed“, „Pleiades“), suderinti šias priemones; džiaugiasi pagrindinių ES valstybių dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais (pvz., dėl sistemos SPOT, ORFEO, „Helios“ bendradarbiavimo programos, Šverino susitarimo ir būsimos MUSIS sistemos); pataria sistemą MUSIS įtraukti į Europos programą ir finansuoti ES biudžeto lėšomis;

10.    pabrėžia GMES svarbą Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politikai; ragina sukurti veiklai skirtą biudžeto eilutę siekiat užtikrinti GMES paslaugų tvarumą ir patenkinti naudotojų poreikius;

Navigacija, vietos ir laiko nustatymas

11.    pabrėžia, kad sistema GALILEO reikalinga savarankiškoms Europos saugumo ir gynybos operacijoms vykdyti, bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir pačios Europos saugumo bei ES strateginio savarankiškumo tikslais; pažymi, kad pagal šią sistemą teikiama viešoji reguliuojamoji paslauga ypač svarbi navigacijos, vietos ir laiko nustatymo srityse, ir ne tik tuomet, kai siekiama išvengti nereikalingų pavojų;

12.    atkreipia dėmesį į pirmojo svarstymo metu pasiektą susitarimą tarp Parlamento ir Tarybos dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo, pagal kurį numatoma, kad sistema priklausys Bendrijai, o parengiamasis etapas bus visiškai finansuojamas iš Bendrijos biudžeto;

13.    atkreipia dėmesį į savo 2008 m. balandžio 23 d. patvirtintą poziciją[4], o ypač į faktą, kad EGNOS ir GALILEO programos turėtų būti laikomos vienu iš būsimos Europos kosmoso programos pasiekimų; taip pat atkreipia dėmesį į programų valdymą bei GALILEO tarpinstitucinę grupę, kuri gali būti pavyzdžiu kuriant Europos kosmoso politiką.

Telekomunikacijos

14.    pabrėžia, kad vykdant ESGP operacijas (ES kariniam štabui, ES vadavietėms, mobiliosioms vadavietėms) ir ES valstybėms narėms dalyvaujant JT, NATO ir panašių organizacijų operacijose būtinas saugus ryšys, pagrįstas palydovinės telekomunikacijos sistemomis;

15.    reikalauja, kad, siekiant sumažinti išlaidas, esamos ir būsimos Europos Sąjungos valstybių palydovinės telekomunikacinės sistemos (pvz., „Skynet“, „Syracuse“, „Sicral“, „SATCOM Bw“, „Spainsat“) būtų tarpusavyje suderinamos;

16.    pritaria Komisijos ir Europos gynybos agentūros kartu vykdomam programine įranga generuojamo radijo ryšio kūrimui; pažymi, kad toks ryšys pagerins telekomunikacinių sistemų antžeminės dalies sąveiką;

17.    rekomenduoja bendrai naudoti įvairių nacionalinių telekomunikacijų sistemų antžeminę infrastruktūrą ir taip taupyti lėšas;

Kosmoso stebėjimas

18.    pritaria Europos kosmoso stebėjimo sistemos, kuria remiantis būtų galima turėti informacijos apie padėtį kosmose ir stebėti kosmoso infrastruktūrą, kosmines šiukšles ir galbūt kitas grėsmes, sukūrimui (įtraukiant, pvz., radarus GRAVES, TIRA);

Palydovinės išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemos

19.    apgailestauja, kad ES valstybės narės neturi prieigos prie nuolat pateikiamų duomenų apie balistinių raketų paleidimą visame pasaulyje; todėl remia palydovinių išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų paleidimo sistemų (pvz., Prancūzijos sistema „Spirale“) kūrimo projektus; be to, ragina, kad naudojantis šiomis būsimomis sistemomis gauta informacija būtų dalijamasi su visomis ES valstybėmis narėmis, kad būtų galima apginti jų gyventojus ir paremti galimas atsakomąsias priemones, taip pat prižiūrėti, kaip laikomasi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, palengvinti ESGP operacijų vykdymą ir užtikrinti Europos saugumo interesus;

Signalų žvalgyba

20.    remia keitimąsi signalų žvalgybos (elektroninės žvalgybos, pvz., „Essaim“, ir komunikacijų žvalgybos) duomenimis Europos lygmeniu;

Nepriklausoma prieiga prie kosmoso ir tarptautinė aplinka

21.    remia saugią, nepriklausomą ir ilgalaikę Europos Sąjungos prieigą prie kosmoso,  kadangi tai viena išankstinių sąlygų tam, kad ES galėtų savarankiškai veikti;

22.    rekomenduoja, kad Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiai nekomercinius palydovus į kosmosą iškeltų daugiausia iš Europos Sąjungos teritorijos, atsižvelgiant į tiekimo saugumo ir Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės apsaugos aspektus;

23.    atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis aktyvesnių pastangų siekiant iki 2015 m. sukurti patobulintą nešančiąją raketą „Ariane 5“;

24.    pataria, kaip galima greičiau, imtis ilgalaikio strateginio investavimo, skirto naujiems Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiams, iniciatyvų siekiant neatsilikti didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; ragina vykdant šį projektą laikytis griežtesnės disciplinos biudžeto ir laiko atžvilgiais;

25.    pataria kaip pagalbos priemonę numatyti priežiūros paslaugas kosmose (angl. „on-orbit servicing“), siekiant padidinti naudojamų kosminės erdvės priemonių patvarumą, atsparumą ir funkcinį veiksmingumą ir kartu sumažinti išteklių naudojimą ir priežiūros išlaidas;

Valdymas

26.    ragina vykdyti glaudų skirtingų ramsčių institucijų bendradarbiavimą kosmoso ir saugumo klausimais dalyvaujant visiems svarbiems veikėjams (t. y. Komisijai, Tarybai, Europos gynybos agentūrai ir Europos Sąjungos palydovų centrui), siekiant užtikrinti saugumo politikos vykdymą ir su ESGP susijusią duomenų apsaugą;

27.    labai rekomenduoja skatinti vienodas visų valstybių narių prieigos prie veiklos duomenų, surinktų naudojantis kosminės erdvės priemonėmis, galimybes sustiprintoje ESGP sistemoje;

28.    rekomenduoja plėtoti Europos gynybos agentūros administracinius ir finansinius kosminės veiklos valdymo pajėgumus;

Finansavimas

29.    atkreipia dėmesį į tai, kad bendrai Europos veiklai kosmoso srityje 2007-2013 m. numatyta skirti apie 5,25 mlrd. eurų iš ES biudžeto, t. y. minėtajai veiklai šiuo laikotarpiu kasmet vidutiniškai bus skiriama apie 750 mln. eurų;

30.    ragina Europos Sąjungą sukurti biudžetą, skirtą kosminės erdvės priemonėms, kurios padėtų vykdyti ESGP ir realizuoti Europos saugumo interesus;

31.    yra labai susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės nepakankamai derina savo veiksmus, todėl dėl nereikalingo veiksmų dubliavimosi trūksta lėšų; taigi pritaria sumanymui, kad valstybės narės vykdytų bendras programas, kurios laikui bėgant leistų sutaupyti lėšų;

32.    be to, pažymi, jog dėl to, kad nėra bendros Europos lygmens koncepcijos, išlaidos su kosminės erdvės priemonėmis susijusių viešųjų pirkimų, šių priemonių priežiūros ir veiklos srityje vertinamos šimtais milijonų eurų;

33.    atkreipia dėmesį į tai, jog patirtis parodė, kad bendri didelio masto projektai negali būti tinkamai valdomi, jei šiame procese dalyvauja 27 skirtingos nacionalinės biudžeto valdymo institucijos, taikančios tinkamos investuoto kapitalo grąžos principą; atsižvelgdamas į tai, itin rekomenduoja šiuos projektus ir programas finansuoti iš ES biudžeto;

34.    pažymi, kad, specialistų turimų tyrimų duomenimis, investicijos, reikalingos Europos saugumo ir gynybos poreikiams palydovinių telekomunikacijų srityje patenkinti, ir atitinkamos Europos Sąjungos išlaidos Žemei stebėjimui ir žvalgybos duomenų rinkimui bei signalų žvalgybai turėtų būti labai padidintos, kad būtų galima patenkinti poreikius ir įvykdyti tikslus, susijusius su plataus masto kosmoso politika;

35.    mano, kad Europos Sąjunga, Europos kosmoso agentūra, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės numatytai veiklai kosmoso srityje ir su ja susijusiems moksliniams tyrimams turėtų skirti solidų ir tinkamą finansavimą; mano, kad labai svarbus finansavimas iš ES biudžeto, kaip antai GALILEO projekto finansavimas;

Kosminės infrastruktūros apsauga

36.    pabrėžia, kad strateginės kosminės erdvės priemonės ir prieigą prie kosmoso  suteikianti infrastruktūra (pvz., erdvėlaivių leidimo įrenginiai ir kosmodromai) yra   pažeidžiamos; todėl pabrėžia, kad būtina jas tinkamai apsaugoti antžemine   priešraketine sistema, skirta apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų,   kariniais lėktuvais ir kosmoso stebėjimo sistemomis; be to, pritaria dalijimuisi   duomenimis su tarptautiniais partneriais, jei dėl priešo veiksmų palydovai nustotų   veikti;

37.    ragina sumažinti būsimų Europos palydovų sistemų pažeidžiamumą naudojant trukdžių slopinimo, ekranavimo įrenginius, teikiant priežiūros paslaugas kosmose (angl. „on-orbit servicing“), pasitelkiant didelę orbitą ir kelias orbitas apimančias sistemas;

38.    pabrėžia, kad apsaugos priemonės turi visiškai atitikti tarptautinius taikaus kosminės erdvės naudojimo standartus ir visuotinai priimtas priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina ES valstybes nares ištirti teisiškai ar politiškai privalomų vadinamųjų eismo taisyklių, skirtų kosmose veiklą vykdantiems subjektams, ir eismo kosmose valdymo sistemos sukūrimo galimybes;

39.    pažymi, kad dėl minėtojo pažeidžiamumo moderni ryšių sistema neturėtų visiškai priklausyti nuo kosminės erdvės priemonėmis pagrįstos technikos;

Tarptautinė naudojimosi kosmosu teisinė sistema

40.   pakartoja kosmoso naudojimo taikioms reikmėms principo, paminėto 1967 m.         Kosminės erdvės sutartyje, svarbą; todėl reiškia susirūpinimą dėl to, kad ateityje   kosmosas gali būti pradėtas naudoti ginklavimosi reikmėms;

41.    ragina, kad vykdant Europos kosmoso politiką jokiomis aplinkybėmis nebūtų      prisidedama prie kosmoso naudojimo karinėms reikmėms ir ginklavimosi kosmose;

42.    ragina sustiprinti tarptautinę teisinę sistemą, pagal kurią reglamentuojamas ir ginamas neagresyvus kosmoso naudojimas, ir priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas ir pasitikėjimas, pasinaudojant Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (angl. COPUOS) veikla ir rengiant kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires, kurios atitiktų tarpvyriausybinės agentūros, kurios užduotis yra koordinuoti su kosminėmis šiukšlėmis susijusią veiklą (angl. „Inter-Agency Debris Coordination Committee“) priemones, ir plėtoti šiuo metu JT nusiginklavimo konferencijos rengiamą daugiašalį susitarimą dėl ginklavimosi varžybų kosmose prevencijos; be to, ragina ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę aktyviai atstovauti Europos Sąjungai Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komitete; ragina ES institucijas siekti, kad būtų surengta konferencija Kosminės erdvės sutarčiai persvarstyti, kad būtų patobulinta sutartis, išplėsta jos taikymo sritis ir būtų uždrausta kosmose dislokuoti bet kokius ginklus;

43.    ragina visus tarptautinius subjektus nenaudoti kosmose įrangos agresijos tikslais; todėl yra labai susirūpinęs dėl naikinimo įrangos naudojimo prieš palydovus, pvz., tokios, kaip 2007 m. sausio mėn. išbandyta Kinijos palydovų naikinimo sistema, ir dėl intensyvaus kosmoso šiukšlių daugėjimo pasekmių kosmoso saugumui; todėl pataria priimti teisiškai įpareigojančius tarptautinius teisės aktus, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas draudimui naudoti ginklus prieš kosminės erdvės priemones ir dislokuoti ginklus kosmose;

44.    ragina visus kosmoso naudotojus registruoti savo palydovus, įskaitant karinius palydovus, kadangi kosmoso saugumo srityje tai būtų pasitikėjimo ir skaidrumo skatinimo priemonė; pritaria Tarybos siekiui patvirtinti išsamų ES elgesio kodeksą dėl kosminių objektų; ragina šį kodeksą padaryti teisiškai įpareigojančiu dokumentu;

45.   ragina Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą aktyviai dalyvauti veikloje, kuria siekiama sumažinti palydovams pavojingų kosminių šiukšlių kiekį ir apsisaugoti nuo jų;

Transatlantinis bendradarbiavimas kosmoso politikos ir priešraketinės gynybos klausimais

46.    ragina Europos Sąjungą ir NATO, atsižvelgiant į teisinį įsipareigojimą vengti imtis bet kokių veiksmų, nesuderinamų su kosmoso naudojimo taikiais tikslais principu, pradėti strateginį dialogą kosmoso politikos ir priešraketinės gynybos, ypač palydovinio ryšio sistemų abipusio papildomumo ir sąveikumo, kosmoso stebėjimo ir išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemų, taip pat Europos pajėgų apsaugos naudojant gynybos nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemas klausimais;

47.    ragina Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas vykdyti strateginį dialogą kosminės erdvės priemonių naudojimo klausimais ir pasaulio mastu imtis vadovaujamojo vaidmens JT organizacijoje ir už jos ribų siekiant užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų palikta tik taikiai veiklai;

Kitas tarptautinis bendradarbiavimas

48. džiaugiasi sustiprintu Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimu vykdant trišalį dialogą kosmoso klausimais, kurį 2006 m. pradėjo Europos Komisija, Europos kosmoso agentūra ir Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ ir kuriame aptariamos taikomosios kosmoso priemonės (palydovinė navigacija, Žemės stebėjimas ir palydoviniai ryšiai) ir prieiga prie kosmoso (erdvėlaivių leidimo įrenginiai ir būsimos transportavimo kosmose sistemos);

°

°         °

49.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos kosmoso            agentūrai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, NATO   Generaliniam sekretoriui ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos   generaliniam sekretoriui.

• [1]  OL C 96 E, 2005 4 21, p. 136.
• [2]  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580.
• [3]  OL C 136, 2007 6 20, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0167.

1. Įžanga

2003 m. Europos saugumo strategijoje vartojama plati saugumo sąvoka. Pagal strategiją uždaviniai apima taikos palaikymo operacijas, svarbios infrastruktūros ir mūsų bendrų išorės sienų apsaugą, kovą su ginklų platinimu ir sutarčių vykdymo patikrinimą.

Gebėjimas įveikti šiuos uždavinius priklauso ir vis daugiau priklausys nuo galimybių naudotis palydovinėmis sistemomis. Siekiant, kad būtų užpildytos esamos šio sektoriaus su pajėgumais susijusios spragos, pranešėjas siūlo glaudžiau bendradarbiauti kuriant bendras Europos lygmens sistemas kosmoso technologijų srityje.

2. Europos kosmoso politika

Pranešėjas džiaugiasi, kad ES Vadovų Taryba patvirtino Europos kosmoso politiką (EKP), kaip siūlė Europos Komisija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) bendrame komunikate, ypač dėl skyriaus apie saugumą ir gynybą.

Taryba prašoma Baltojoje knygoje dėl Europos saugumo politikos įgyvendinimo daryti nuorodą į Europos kosmoso politiką.

Be to, remiantis Lisabonos sutartimi nustatomas Europos kosmoso politikos teisinis pagrindas, taip pat nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos klausimais ir sustiprinto bendradarbiavimo civiliniame sektoriuje galimybės.

3. Palydovinės sistemos

Su Žemės stebėjimu ir žvalgymu, telekomunikacijomis, navigacija, vietos ir laiko nustatymu susijusios palydovinės sistemos yra vadinamosios akys ir ausys tų, kurie jas turi. Jos gali būti karinio arba civilinio pobūdžio.

Todėl ES valstybėms narėms nepaprastai svarbu turėti prieigą prie duomenų, gautų naudojantis tokiomis sistemomis, kad ESGP ir BUSP srityse sprendimus priimantiems asmenims būtų galima pateikti reikiamą informaciją. Plačiai pripažįstama, kad kosminės erdvės priemonės būtinos ES krizių valdymo operacijoms vykdyti ir ES gali suteikti svarbų pranašumą ginklų platinimo stebėjimo ir tarptautinių sutarčių vykdymo tikrinimo srityje, taigi ES valstybės narės, Europos kosmoso agentūra ir įvairios suinteresuotos šalys turėtų būti skatinamos kuo geriau išnaudoti esamas nacionalines ir tarptautines kosminės erdvės sistemas ir stengtis, kad jos viena kitą papildytų.

Tačiau šios priemonės gali būti ir Achilo kulnas, jei taptų priešiškai nusiteikusių valstybių ar nevalstybinių subjektų taikiniu arba tiesiog susidurtų su kosminėmis šiukšlėmis. Todėl rekomenduojama sukurti kosminės erdvės stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų geresnę Europos palydovų apsaugą.

Žemės stebėjimas gali būti nuolatinė ir plataus masto stebėjimo galimybė nuolat atsinaujinančios padėties stebėsenos ir vietovių žemėlapių sudarymo požiūriu. Telekomunikaciniai palydovai (angl. Satcom) dažnai yra vienintelė prieinama priemonė visapusiškai veikiančiai informacijos grandinei sukurti. Jie gali būti naudojami persiųsti nuotolinio stebėjimo duomenims į atokiai esančius centrus ir perduoti informaciją tam tikroje vietovėje esantiems pavieniams padaliniams.

Žemės stebėjimo ir telekomunikacinių palydovų sektoriuose svarbu vykdyti tolesnį norminimą ir standartizaciją tyrimų, techninės plėtros ir gamybos srityse. Tuomet būtų išvengta nuostolingo dubliavimosi ir galėtų būti užtikrinta masto ekonomija bei sumažintos išlaidos.

Be to, aukštesnis ES valstybių narių valdomų kosminės erdvės priemonių sąveikumo lygis būtų naudingas vykdant ESGP operacijas.

ES valstybės narės sukūrė keletą kosminės erdvės sistemų savo saugumo poreikiams patenkinti nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto biudžetiniai suvaržymai ir sąveikumo poreikis rodo, kad reikia labiau integruotos koncepcijos Europos lygmeniu. Kalbant apie tokį raidos procesą pirmauja Prancūzija, plėtojanti dvišalius arba daugiašalius bendruosius susitarimus su kitomis ES valstybėmis narėmis (Vokietija, Italija, Jungtine Karalyste ir Ispanija).

3.1.     Žemės stebėjimas ir žvalgymas

Kelios šalys sukūrė ar kuria savo Žemės stebėjimo sistemas: Prancūzija (nuo 1986 m. pradėjo su „SPOT 1“, tada „Helios B“ ir „Pleiades“), Italija („Cosmo-SkyMed“), Vokietija („SAR-Lupe“), Ispanija (SEOSAT pagal pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) projektą), Švedija (projektą SVEA dar turi patvirtinti karinės pajėgos), Didžioji Britanija („Topsat“). Kai kurios iš jų sukurtos dvejopai paskirčiai, kitos – daugiau nei vienos šalies poreikiams tenkinti. ES valstybės narės, valdančios skirtingų tipų radarinius, optinius ir oro stebėjimo palydovus ir žvalgybos sistemas, turi užtikrinti jų suderinamumą.

Taigi ES pirmaujančių valstybių narių daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai turi būti aktyviai remiami kaip priemonė taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Prancūzija ir Italija, siekdamos papildyti savo abipuses programas, pasirašė Turino susitarimą dėl atitinkamai dviejų stebėjimo sistemų (optinis ir radarinis stebėjimas ORFEO[1]) suderinimo. Dėl tos pačios priežasties 2002 m. taip pat Prancūzija ir Vokietija pasirašė dvišalį susitarimą dėl keitimosi sistemų „SAR Lupe“ ir „Helios II“ pajėgumais (Šverino susitarimas). Europos Parlamentas galėtų pritarti tam, kad būtų kuriama bendra Europos žvalgymo sistema, kaip planuojamoji būsimoji sistema MUSIS[2].

Turint mintyje Europos galimybes Žemės stebėjimo srityje, tai ES palydovų centras (ESPC), kurio būstinė yra Torechone (Ispanija), pasinaudodamas atvirais ir valstybių narių šaltiniais, pateikia apibendrintą vaizdų analizę, skirtą saugumo reikmėms ir kaip pagalbos priemonę vykdant ESGP operacijas. ES palydovų centras neišnaudoja viso savo potencialo, kol ES palydovų centras ir ES valstybės narės nesudarė susitarimų dėl turimų vaizdų ESGP operacijų reikmėms tiekimo.

Be to, pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema (angl. GMES) – tai Europos lygmens iniciatyva, kuriai vadovauja Europos Komisija ir pagal kurią siekiama teikti civilinio saugumo paslaugas aplinkos ir humanitariniu lygmenimis, ja remiantis taip pat galima patikrinti, kaip vykdomos kai kurios nusiginklavimo sutartys. Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos pagrindą sudarys iš Žemės stebėjimo palydovų gauti stebėjimo duomenys ir iš antžeminės įrangos gauta informacija. Kai 2008 m. bus pasiruošta teikti pirmąsias paslaugas (žemėlapių sudarymo, kritinių situacijų valdymo paramos ir prognozių), šia sistema kaip pagalbos priemone turėtų būti galima naudotis vykdant ESGP operacijas, o ES biudžete turėtų būti sukurta atitinkama veiklai skirta biudžeto eilutė.

Be to, ES valstybės narės turėtų sujungti geoerdvinius žvalgybos duomenys ir jais keistis ne tik ESGP operacijų, bet taip pat savarankiško grėsmės ES vertinimo tikslais.

3.2.     Telekomunikacijos

Karinės ir saugumo bendrijos vis daugiau remiasi komercinėmis sistemomis, kurios sudėtinėms karinėms sistemoms suteikia platesnę dažnių juostą. Vykdant bet kokią ESGP operaciją, saugus ryšys – tai būtinybė norint, kad operacija būtų sėkminga. Esamų karinių telekomunikacinių palydovų sistema dažniausiai pagrįsta dviejų lygių paslaugomis: neapsaugoto ryšio ir aukšto lygio apsaugos karinių duomenų perdavimo. Dėl su technologijomis ir biudžetu susijusių sunkumų Europoje tik kelios valstybės sukūrė aukšto saugumo lygio sistemas ir dvi iš jų (Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) yra branduolinės valstybės. Jungtinė Karalystė naudojasi savo „Skynet“ sistema ir jos naujausia dvejopai panaudai sukurta versija „Skynet V“. Prancūzijos ginkluotosios pajėgos iš pradžių naudojosi civilinės paskirties palydovine platforma („Telecom-2“), po to pasirinko tik karinės paskirties programą („Syracuse III“). Italija ir Ispanija sukūrė savo karinius telekomunikacinius palydovus („SICRAL“ ir atitinkamai „Spainsat“). Be to, NATO pirmajai ryšių organizavimo sistemai, taip vadinamajai „Satcom Post-2000“, pasirinko bendrą Prancūzijos, Italijos ir Britanijos sistemų derinį. Taip pat nuo 2009 m. bus paleisti du nauji Vokietijos kariniai palydovai („SatcomBw“).

Pranešėjas prašo, kad ES žinioje esančios ir būsimos palydovinės telekomunikacinės sistemos būtų tarpusavyje susijusios. Būtų idealu, jei vykdant būsimųjų telekomunikacinių palydovų paleidimą ir finansavimą būtų glaudžiau bendradarbiaujama nei dabar.

Be to, reikėtų paremti šiuo metu Europos gynybos agentūros vykdomą ir su Europos Komisija koordinuojamą programine įranga generuojamo radijo ryšio kūrimą siekiant užtikrinti telekomunikacinių sistemų antžeminės dalies visapusišką sąveikumą.

3.3      Navigacija, vietos ir laiko nustatymas

Pagal bendrą Europos Komisijos ir Europos kosmoso agentūros iniciatyvą ne vėliau kaip 2013 m. Europa galės naudotis pasauline navigacijos palydovų sistema (angl. GNSS), vadinama „Galileo“. Ši sistema – tai 30 palydovų konfigūracija, ji atitinkamus imtuvus turintiems naudotojams suteikia galimybę nepaprastai tiksliai sužinoti savo buvimo vietą. Pranešėjas pritaria ES 2007 m. lapkričio mėn. pasiektam kompromisui ir pabrėžia būtinybę, kad sistema „Galileo“ (ypač jos viešąja reguliuojamąja paslauga) būtų galima visapusiškai naudotis vykdant savarankiškas ESGP operacijas.

3.4      Palydovinės išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemos

Būtina remti projektus, susijusius su išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų paleidimo sistemomis (pvz., Prancūzijos sistema „Spirale“). Naudojantis tokiomis sistemomis, kai jos bus parengtos, gauta informacija ateityje turi būti dalijamasi su visomis ES valstybėmis narėmis.

3.5.     Signalų žvalgyba

Kaip paramos priemones ESGP operacijoms vykdyti rekomenduojama Europos lygmeniu plėtoti signalų žvalgybos (elektroninės žvalgybos, kaip Prancūzijos sistema „Essaim“, ir komunikacijų žvalgybos) sistemas ir keistis jų duomenimis.

4. Kosmoso stebėjimas ir kosminės infrastruktūros apsauga

Šiuo metu Europa dideliu mastu priklausoma nuo JAV ir Rusijos vykdomo kosmoso stebėjimo (t. y. sisteminio kosmoso objektų sekimo) radarais ir optiniais teleskopais. Tačiau Europos kosmoso agentūra ir Europos Komisija pradėjo dialogą galimo Europos kosmoso stebėjimo sistemos, kuria remiantis būtų galima turėti informacijos apie padėtį kosmose, sukūrimo apibrėžties klausimais. Vokietijos radarai TIRA ir Prancūzijos radarai GRAVES galėtų būti sistemos dalis.

Ši veikla yra nepaprastai svarbi, jei ES nori užtikrinti geresnę savo palydovų apsaugą. Pažeidžiamos strateginės kosminės erdvės priemonės ir prieigą prie kosmoso suteikianti infrastruktūra privalo būti tinkamai apsaugotos. Siūloma su tarptautiniais partneriais keistis duomenimis, jei dėl priešiškų subjektų veiksmų palydovai nustotų veikti.

5. Nepriklausoma prieiga prie kosmoso ir tarptautinė aplinka

Pranešėjo manymu, saugi, nepriklausoma ir ilgalaikė ES prieiga prie kosmoso – tai viena išankstinių sąlygų tam, kad ES galėtų savarankiškai veikti. Todėl, turint mintyje tiekimo saugumo ir Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės apsaugos aspektus, rekomenduotina, kad Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiai nekomercinius palydovus perkeltų iš ES teritorijos. Būtina kaip galima greičiau imtis ilgalaikio strateginio investavimo, skirto naujiems Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiams, iniciatyvų. Trumpai tariant, būtina patobulinti nešančiąją raketą „Ariane 5“ įrengiant pakartotinio paleidimo variklį ir tokiu būdu siekiant išsaugoti jos konkurencinį pranašumą.

6. Valdymas

Ateityje vykdant glaudų skirtingų ramsčių institucijų bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų Europos Komisija, Taryba, Europos gynybos agentūra, Europos Sąjungos palydovų centras ir Europos kosmoso agentūra, turi būti sukurta integruota Europos kosminės erdvės priemonių sistema. Turi būti sukurtas tvirtesnis ESGP pagrindas, siekiant mažesnėms ES valstybėms, kurių galimybės finansuoti savo pačių kosminės erdvės priemones yra ribotos, suteikti prieigą prie veiklos duomenų.

7. Finansavimas

Pranešėjas ragina ES numatytai veiklai kosmoso srityje skirti solidų ir tinkamą finansavimą ir sukurti biudžetą, skirtą kosminės erdvės priemonių paslaugoms, kurios padeda remti ESGP ir Europos saugumo interesus, finansuoti.

Dėl ES valstybių narių veiksmų suderinimo stokos trūksta lėšų, todėl ES valstybės narės, užtikrindamos ilgalaikį lėšų taupymą, turėtų pradėti bendras programas. Verčia susimąstyti tai, kad išlaidos dėl to, kad nėra bendros Europos lygmens koncepcijos su kosminės erdvės priemonėmis susijusių pirkimų, jų priežiūros ir veiklos klausimais, vertinamos šimtais milijonų eurų.

Būsimos palydovinės sistemos, naudojamos saugumo ir gynybos tikslais, pvz., MUSIS, turėtų būti finansuojamos ES biudžeto lėšomis.

8. Tarptautinė naudojimosi kosmosu teisinė sistema

Pranešime išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad kosmosas gali būti pradėtas naudoti ginklavimosi reikmėms, ir pakartojama kosmoso naudojimo taikioms reikmėms principo, paminėto 1967 m. Kosminės erdvės sutartyje, svarba.

Be to, tarptautinė teisinė sistema, pagal kurią reglamentuojamas ir ginamas neagresyvus kosmoso naudojimas, turi būti stiprinama, ypač remiantis Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (angl. COPUOS)veikla ir rengiant kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires. Šie veiksmai turėtų būti derinami su tarpvyriausybinės agentūros, kurios užduotis yra koordinuoti su kosminėmis šiukšlėmis susijusią veiklą (angl. „Inter-Agency Debris Coordination Committee“), JT nusiginklavimo konferencijos, kuri šiuo metu rengia daugiašalį susitarimą dėl ginklavimosi varžybų kosmose prevencijos (angl. PAROS), veikla. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turi aktyviai atstovauti ES minėtuosiuose JT organuose.

Visi tarptautiniai subjektai turi susilaikyti ir nenaudoti agresyvios įrangos kosmose, pavyzdžiui, tokios kaip 2007 m. sausio mėn. išbandyta Kinijos palydovų naikinimo sistema, kai buvo pagamintas nepaprastai didžiulis kiekis kosminių šiukšlių. JT ir ES turi aktyviai dalyvauti veikloje, kuria siekiama sumažinti palydovams pavojingų kosminių šiukšlių kiekį ir apsaugoti nuo jų.

Nepaisydami esamos praktikos ir savo įsipareigojimų ne visi kosmoso naudotojai registruoja savo palydovus, įskaitant karinius. Registracija turėtų būti vykdoma kaip pasitikėjimo užtikrinimo priemonė turint mintyje kosmoso saugumą. Be to, Tarybos siekis patvirtinti išsamų ES elgesio kodeksą dėl kosminių objektų gali padėti užtikrinti saugesnę kosminę erdvę.

9. Transatlantinis ir kitokio pobūdžio tarptautinis bendradarbiavimas kosminės politikos klausimais

Nors sustiprintas ES ir Rusijos bendradarbiavimas vykdant trišalį Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ (Rusijos kosmoso agentūra) dialogą yra sveikintinas dalykas, tačiau atsiliekama bendradarbiavimo su JAV ir NATO srityje.

Pranešėjas ragina ES ir JAV vykdyti strateginį dialogą kosminės erdvės priemonių naudojimo klausimais.

ES ir NATO raginamos pradėti panašų dialogą kosmoso politikos ir priešraketinės gynybos, ypač palydovinio ryšio sistemų abipusio papildomumo ir sąveikumo, kosmoso stebėjimo ir išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemų, taip pat Europos pajėgų apsaugos naudojant gynybos nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemas klausimais.

• [1]  ORFEO – bendras optinis ir radarinis Žemės stebėjimas. Prancūzijos ir Italijos susitarimas, apimantis „Cosmo-
  Skymed“ ir „Pleiades“ sistemas.
• [2]  MUSIS – daugiašalė kosmoso vaizdų gavimo sistema priežiūrai, žvalgymui ir stebėjimui vykdyti (remiantis
  dokumentu BOC (pranc. Besoin Opérationnel Commun).

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl kosminės erdvės ir gynybos
(2008/2030(INI))

Nuomonės referentė: Romana Jordan Cizelj

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, kuri iš dalies keičia Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje ir pagal kurią į Mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros skyrių įterpiamas naujas 172a straipsnis, suteikiantis Sąjungai teisinį pagrindą parengti Europos kosmoso politiką,

Bendrosios pastabos

1.  išreiškia savo pasitenkinimą dėl to, kad į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo buvo įtrauktas 172a straipsnis dėl Europos kosmoso politikos bei džiaugiasi dėl jam ir Tarybai suteiktos galimybės, taikant įprastą teisės aktų leidybos procedūrą, nustatyti priemones, skirtas Europos kosmoso programai sukurti;

2.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą dėl tokių priemonių, kartu su komunikatu dėl atitinkamų santykių su Europos kosmoso agentūra užmezgimo;

Navigacija – vietos nustatymas

3.  atkreipia dėmesį į pirmojo svarstymo metu pasiektą susitarimą tarp Parlamento ir Tarybos dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo, pagal kurį numatoma, kad sistema priklausys Bendrijai, o parengiamasis etapas bus visiškai finansuojamas iš Bendrijos biudžeto;

4.  atkreipia dėmesį į savo 2008 m. balandžio 23 d. patvirtintą poziciją[1], o ypač į faktą, kad EGNOS ir Galileo programos turėtų būti laikomos vienu iš būsimos Europos kosmoso programos pasiekimų; taip pat atkreipia dėmesį į programų valdymą bei GALILEO tarpinstitucinę grupę, kuri gali būti pavyzdžiu kuriant Europos kosmoso politiką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0167.