PRANEŠIMAS dėl ES ir pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos

dėl ES ir pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos

(2014/2143(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į JT atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais 2014 m. liepos mėn. priimtą ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto tvaraus vystymosi finansavimo klausimais 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. aukšto lygio politinio forumo tvaraus vystymosi klausimais ministrų deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2014 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Meksikoje įvykusio pasaulinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (angl. GPEDC) aukšto lygio susitikimo baigiamąjį dokumentą,

–       atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. rugsėjo mėn. įvykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją ir tolesnius baigiamuosius dokumentus,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, patvirtintą 1994 m. Kaire, ir į tolesnę +20 peržiūrą,

–       atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–       atsižvelgdamas į JT ataskaitą „Lyčių lygybė: 2012 m. pažangos apžvalga“, kurioje vertinama pažanga, susijusi su lyčių lygybės aspektais siekiant aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

–       atsižvelgdamas į 1992 m. įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos aplinkos ir vystymosi klausimais išvadas ir į vėlesnės Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) 2014 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą „Siekiant išlaikyti žmonijos pažangą: pažeidžiamumo mažinimas ir atsparumo didinimas“,

–       atsižvelgdamas į JT aukšto lygio pripažintų asmenų grupės 2013 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

–       atsižvelgdamas į Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais 2012 m. birželio mėn. ataskaitą JT generaliniam sekretoriui „Suvokti ateitį, kurios norime visiems“,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. vykusios JT Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos aukšto lygio plenariniame posėdyje dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų priimtą rezoliuciją „Ištesėti pažadą: susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

–       atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. dešimtmečio veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–       atsižvelgdamas į TDO ataskaitą dėl maisto stygiaus padėties,

–       atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Busane vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą JTVP ataskaitą „Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų – pasiekus laikotarpio vidurį“,

–       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir žmogaus teises reglamentuojantį teisinį pagrindą,

–       atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais, kuriai bendrai vadovauja JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas ir JTVP, darbą, atliekamą remiant visoms JT agentūroms ir konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais,

–       atsižvelgdamas į PSO 2008 m. gegužės 24 d. visuomenės sveikatos, inovacijų ir intelektinės nuosavybės visuotinę strategiją ir veiksmų planą,

–       atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

–       atsižvelgdamas į 1986 m. Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

–       atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi[1] ir ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką[2],

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–       atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014) 0335),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ COM(2014) 0263,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą ir priemonių rinkinį „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES bendradarbiavimo vystymosi labui srityje (SWD(2014) 152),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013) 0092),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012) 0492),

–       atsižvelgdamas į Komisijos viešas konsultacijas formuojant ES poziciją „Siekiant parengti vystymosi po 2015 m. programą“, kurios buvo vedamos nuo 2012 m. birželio 15 iki rugsėjo 15 d.,

–       atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“[3],

–       atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005) 0134) ir į 2012 m. gegužės 14 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos 3166-ojo posėdžio išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui[4],

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos[5],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos vystymosi metų (2015)[6],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“[7],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0037/2014),

A.     kadangi 2000 m. visi atitinkami suinteresuotieji subjektai susitiko siekdami nustatyti TVT, kad iki 2015 m. būtų pasiekti konkretūs vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslai;

B.     kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) padidino informuotumą apie tai, kad skurdo panaikinimas pasaulyje – tai skubus uždavinys ir veiksmų pasauliniu lygmeniu prioritetas; kadangi TVT įgyvendinimo lygis yra įvairus ir matomas teigiamas poveikis mažinant ypač didelį skurdą, kovojant su maliarija ir tuberkulioze, gerinant prieigą prie geriamojo vandens ir mažinant pradinę mokyklą lankančių vaikų skaičiaus skirtumus; kadangi apibrėžiant laikotarpio po 2015 m. programą reikia pašalinti tam tikrus su TVT susijusius trūkumus;

C.     kadangi įvertinus pažangą, padarytą siekiant dabartinių TVT, paaiškėjo, kad nepaprastai svarbu naujoje programoje užtikrinti stiprų skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo veiksmų ryšį, taip pat nustatyti vieną bendrą tikslų rinkinį ir skirtingus metodus;

D.     kadangi numatoma, kad miestų gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinio 3,6 mlrd. iki daugiau negu 6 mlrd. ir didžiausi miestai taps megamiestais, turinčiais daugiau negu 100 mln. gyventojų; kadangi dėl pernelyg intensyvios urbanizacijos daroma žala visiems vystymosi tvarumo aspektams;

E.     kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti galimybes pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, įskaitant šeimos planavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2013 m. nėštumo arba gimdymo metu mirė apie 289 000 moterų; primena 5 TVT ir tai, kad moterys turėtų galėti pasinaudoti veiksmingais kontracepcijos ir šeimos planavimo metodais siekiant beveik trečdaliu sumažinti gimdyvių mirtingumo skaičių;

F.     kadangi skurdas mažinamas nevienodai ir šalių bei jų viduje esantys skirtumai, kurie išaugo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, yra didžiausias vystymosi srities iššūkis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi 1,5 mlrd. žmonių patiria skurdą ir daugialypį sveikatos priežiūros, švietimo bei gyvenimo lygio nepriteklių, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose valstybėse;

G.     kadangi smurtiniai konfliktai ir humanitarinės krizės ir toliau žlugdo pastangas vystymosi srityje; kadangi moterys labiau nukenčia nuo ginkluotų konfliktų ir krizių;

H.     kadangi reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, nes 162 mln. vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos; kadangi paslėptas badas gali būti apibrėžtas kaip mikroelementų trūkumas, kuris gali padaryti negrįžtamą poveikį sveikatai ir turėti socialinių ir ekonominių padarinių, susijusių su sumažėjusiu žmonių produktyvumu;

I.      kadangi 2014-ieji – tai Tarptautiniai šeimos ūkininkavimo metai;

J.      kadangi 1986 m. Deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinama, kad vystymasis – tai pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

K.     kadangi dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo kyla pavojus skurdo mažinimo pastangoms, nes daugelis besivystančių šalių vis dar priklauso nuo žemės ūkio ir gamtos išteklių, kurie savo ruožtu priklauso nuo klimato sąlygų, taip pat jos stokoja pajėgumų valdyti su klimatu susijusią riziką, taigi jų pažeidžiamumas dar labiau išauga; kadangi nedelsiant reikia mažinti pasaulio mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siekti teisingesnio ir tvaresnio gamtos išteklių valdymo;

L.     kadangi siekiant su sveikata susijusių TVT padaryta pažanga visų pirma pagrįsta prieš kelerius metus atliktomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP); kadangi dėl intelektinės nuosavybės teisių neturėtų būti trukdoma įsigyti vaistų už prieinamą kainą;

M.    kadangi kiekvieno vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo galimybės pasinaudoti aukščiausios kokybės ikimokyklinio ugdymo, taip pat švietimo ir mokymo paslaugomis – tai būtina sąlyga norint nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ir nelygybės ciklą;

N.     kadangi mažai pažangos padaryta lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityse; kadangi moterys dažnai patiria diskriminaciją ir smurtą;

O.     kadangi pasaulio mastu moterys ir mergaitės sudaro didžiąją dalį žmonių, gyvenančių ypač didelio skurdo sąlygomis, ir kadangi lyčių lygybė ir moterų teisės – tai būtina sąlyga norint, kad pasaulinė vystymosi po 2015 m. programa būtų sėkminga; kadangi kasdien visame pasaulyje maždaug 800 moterų miršta nuo nėštumo ar gimdymo sukeltų komplikacijų; kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir teisių, nes jos gali išgelbėti gyvybes;

P.     kadangi moterys sudaro daugiau negu pusę migrantų skaičiaus;

Q.     kadangi Afrikos šalys į pasaulį eksportuoja žymiai daugiau kapitalo per neteisėtus finansinius srautus nei jos gauna atsižvelgiant į tarptautinę pagalbą ir perlaidas;

R.     kadangi pagal naują tvaraus vystymosi programą sudaromos sąlygos užtikrinti plataus masto pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą;

S.     kadangi siekiant reaguoti į demografinį augimą pasaulio mastu reikia kurti daugiau naujų ir deramų darbo vietų; kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių privačiajame sektoriuje sukuriama itin daug darbo vietų, taigi jis gali būti nepaprastai svarbus partneris kovojant su skurdu, jeigu nustatyti aiškūs atskaitomybės mechanizmai ir laikomasi tarptautinių socialinės apsaugos taisyklių;

T.     kadangi pagalbos reikšmė siekiant sumažinti skurdą ir toliau yra ypatinga ir ji yra akstinas pokyčiams besivystančiose šalyse;

U.     kadangi vietos išteklių sutelkimas yra svarbus kovos su skurdu ir nelygybe elementas;

V.     kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, todėl jos turėtų ir toliau būti kito JT derybų etapo varomoji jėga ir visų pirma propaguoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris pagrįstas lygybe, nediskriminavimu, dalyvavimu ir integracija į programos rengimą ir įgyvendinimą;

W.    kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose bus nustatyti nuoseklūs principai ir pagrindinės derybų strategijos kryptys;

X.     kadangi SESV 208 straipsnyje nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumas vystymosi labui;

I.    Tūkstantmečio vystymosi tikslai: vertinimas ir nauji uždaviniai

1.      pabrėžia, kad pastaraisiais metais pasaulyje įvyko daug permainų, įskaitant pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius, ir kad nors kai kuriose besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ekonomika pakankamai augo, jose vis dar pastebimas aukštas ir didėjantis nelygybės lygis; mano, kad reikalingas naujas požiūris, kuris apimtų pasaulinį valdymą, daug dėmesio skiriant politikos suderinamumui vystymosi labui ir aprūpinimui visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis;

2.      primena, kad nors TVT yra trumpai ir aiškiai apibrėžti, jais nespendžiamos esminių struktūrinių veiksnių problemos, lėmusios skurdą ir nelygybę; pabrėžia, kad pasaulinė tvaraus vystymosi po 2015 m. programa turėtų skatinti pokyčius ir joje turėtų būti numatyta, kaip pašalinti pagrindines skurdo ir nelygybės priežastis ir taip užbaigti darbą, pradėtą siekiant dabartinių TVT;

3.      pabrėžia, kad siekiant 2000 m. apibrėžtų TVT užtikrinta daug laimėjimų vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir besivystančiose šalyse, tačiau padaryta pažanga, palyginus atskiras šalis ir tam tikros šalies regionus, buvo nevienoda, todėl formuojant pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą šie rezultatai turi būti tinkamai išanalizuoti ir turi būti atsižvelgta į įgytą patirtį;

4.      primena, kad nors siekiant TVT buvo iš esmės pakeistas žmonių gyvenimas, būsimais dešimtmečiais vis dar reikės spręsti tokius svarbius, labai sudėtingus ir tarpusavyje susijusius klausimus kaip žmogaus teisių pažeidimai, nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę, ginkluoti konfliktai ir terorizmas, klimato kaita, maisto stygius, nuosavybės teisių ir teisių į žemę nesilaikymas, migracija, ribotos galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, demografiniai pokyčiai, riboti ištekliai, biologinės įvairovės nykimas, korupcija, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas, netvarus augimas, nedarbas ir finansų bei ekonomikos krizės, todėl reikia rasti naujus vystymosi būdus, kurie sudarytų sąlygas integraciniam ir tvariam vystymuisi, nešančiam naudą visiems;

5.      pabrėžia, kad aplinkos tvarumas – svarbiausias uždavinys, nes nepavykus jo įgyvendinti gali kilti grėsmė visiems žmogaus socialinės raidos aspektams; visų pirma primena, kad aplinkos būklės blogėjimas – tai nepaprastai didelė kliūtis siekiant itin didelio skurdo ir bado panaikinimo tikslo; primena, pavyzdžiui, kad nuolatinė nelygybė ir kova dėl nepakankamų išteklių – pagrindinės konflikto, bado, nesaugumo ir smurto priežastys, ir tai savo ruožtu yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys žmogaus socialinę raidą ir užkertantys kelią pastangoms pasiekti tvarų vystymąsi;

6.      pabrėžia, kad įgyvendinant naują programą turėtų būti veiksmingai reaguojama į minėtus iššūkius ir sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su pagarba kiekvieno žmogaus orumui, teisingumu, lygybe, geru valdymu, demokratija, teisine valstybe, taika ir saugumu, klimato kaita, nelaimių rizikos mažinimu ir atsparumo didinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, integraciniu ir tvariu vystymusi, nuosavybės teisėmis ir teisėmis į žemę, sveikatos ir socialine apsauga, švietimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat moterų, vaikų, jaunimo ir mažumų teisėmis;

7.      pabrėžia, kad nauja vystymosi programa turi būti visuotinio pobūdžio ir taikoma visose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, taigi ji turi būti aktuali ir sąžininga tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių atžvilgiu ir ja taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines aplinkybes, pajėgumus, politiką ir prioritetus; pabrėžia, kad atsiradusi nauja atsakomybė ir našta turi būti lygiai, bet teisingai padalytos visoms šalims; ragina ES nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ir įsipareigojimus ji galėtų pasiūlyti siekiant Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu taikyti universalumo principą;

8.      pabrėžia, kad tarpusavio atskaitomybė ir skaidrumas visais lygmenimis turėtų būti pagrindiniai naujos vystymosi programos aspektai ir svarbu, kad nacionalinės vyriausybės ir kiti subjektai, įskaitant privatųjį sektorių, būtų atsakingi už programos įgyvendinimą;

9.      ragina ES aktyviai vadovauti procesui siekiant apibrėžti bendrą, išsamią ir integracinę pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą ir palankiai vertina bendrą sutarimą, kad, atsižvelgiant į naują pasaulinę vystymosi darbotvarkę, reikia sutvirtinti įgyvendinimo priemones ir atnaujinti pasaulinę parterystę dėl tvaraus vystymosi;

II.  Atnaujintos pasaulinės partnerystės ir stiprios ir darnios ES pozicijos poreikis

10.    ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį formuojant naują pasaulinę partnerystę, kurią įgyvendinant būtų sutelkti visų šalių, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, veiksmai;

11.    ragina ES, atsižvelgus į šioje rezoliucijoje nurodytus prioritetus, per būsimas tarpvyriausybines derybas priimti tvirtą, darnią ir bendrą poziciją;

12.    pritaria JT atviros darbo grupės išvadoms; tačiau mano, kad šiose išvadose nurodyta programa ilgainiui galėtų būti suskirstyta į dalis, išlaikant skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir trijų tvaraus vystymosi aspektų pusiausvyrą ir neatsisakant teisėmis grindžiamo požiūrio ar ambicingesnių ir novatoriškesnių tikslų;

13.    pabrėžia, kad nauja pasaulinė programa turėtų apimti atitinkamą institucinę struktūrą, kuria būtų siekiama pagrindinių skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo tikslų, nustatant aiškias jos įgyvendinimo priežiūros gaires, ir kad šia struktūra taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairių būsimos programos dalių sudėtingumą ir sąsajas;

14.    mano, kad politikos suderinamumas tvaraus vystymosi labui – tai pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą; todėl ragina ES užtikrinti, kad numačius reikiamas gaires, poveikio vertinimus ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus politikos suderinamumas vystymosi labui taptų realiu programos aspektu;

15.    pabrėžia, kad dėl pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės universalumo ES ir valstybės narės turi prisiimti daugiau pastangų reikalaujančius įsipareigojimus; pabrėžia, kad nauji tvaraus vystymosi tikslai, nustatyti pagal pasaulinę programą, turės būti atspindėti ES išorės ir vidaus politikoje;

III. Prioritetinės sritys

16.    primena, kad skurdo panaikinimas turi likti pagrindinis pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės prioritetas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarpusavyje susijusius ekonominio, ekologinio ir socialinio tvarumo aspektus ir stiprinama pasaulinė partnerystė;

Skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis

17.    pabrėžia, kad skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis turėtų būti pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos temos; pabrėžia, jog reikia, kad programa būtų orientuota į žmogų ir būtų sprendžiama teisingumo trūkumo problema taikant teisėmis grindžiamą požiūrį, siekiant sumažinti tarp atskirų šalių ir šalių viduje esančią nelygybę – tai turėtų būti vienas iš naujos programos prioritetų;

18.    mano, kad nelygybė kliudo vystymuisi ir pastangoms sumažinti skurdą; pakartoja, kad skurdo panaikinimas, lygybė ir tvarus vystymasis bus užtikrinti tik tuomet, jei bus atsižvelgta į visas pažeidžiamas grupes ir jei bus skatinama teisinga prieiga prie išteklių bei jų tvarus naudojimas ir geras valdymas; ragina ES ir jos valstybes nares remti JT atviros darbo grupės pasiūlytą 10-ąjį tvaraus vystymosi tikslą kaip atskirą naujos programos tikslą;

19.    pabrėžia, jog norint, kad programa iš tikrųjų būtų skatinami pokyčiai, reikia nustatyti itin didelio skurdo panaikinimo tikslą ties 2 JAV dolerių per dieną lygiu;

20.    pabrėžia, kad būsimoje programoje turėtų būti atsižvelgiama į daugialypius skurdo ir nelygybės aspektus, kurie susiję ne tik su pajamų trūkumu, tačiau kurie daro poveikį žmonių orumui ir visiems jų gyvenimo aspektams, įskaitant socialinius aspektus; pabrėžia, kad skurdas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pajamas ir ne tik į BVP, bet ir į gerovės rodiklius;

21.    rekomenduoja remti valstybės kūrimą teikiant didesnę bendrą ir (arba) tam tikriems sektoriams skirtą pagalbą su sąlyga, kad laikomasi gero valdymo kriterijų;

22.    mano, kad pradėjus laikytis holistinio požiūrio kovojant su nelygybe bus, be kita ko, sprendžiamas liberalizavimo darbotvarkės poveikio skurdui ir nelygybei klausimas; primena, pavyzdžiui, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys susiduria su sunkumais norėdamos kompensuoti dėl prekybos liberalizavimo sumažėjusius prekybos mokesčius; taip pat pabrėžia, kad globalizuotoje ekonomikoje darbuotojų derybinė galia sumažėjo dėl vykstančio liberalizavimo, kuris savo ruožtu kelia pavojų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir deramo darbo darbotvarkėje įtvirtintų teisių įgyvendinimui; atitinkamai ragina ES parengti tokią prekybos politikos strategiją, kad būtų išlaikyti ir apsaugoti aukšti socialiniai ir aplinkosauginiai standartai ir būtų trukdoma atsirasti bet kokioms socialinio ir aplinkosauginio dempingo formoms;

23.    pabrėžia, kad egzistuoja svarbus gero valdymo, tvaraus vystymosi augimo ir socialinės nelygybės mažinimo ryšys; pabrėžia, kad svarbu skatinti lygias galimybes ir teises, taip pat socialinį dialogą; ragina skurdą apibrėžti plačiau, o ne remiantis vien tik BVP, aprėpiant platesnio masto pažangos ir gerovės priemones;

24.    pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriu stiprus ir stabilus vidurinis sluoksnis yra nepaprastai svarbus; pabrėžia, kad reikia labiau įtraukti vidurinį sluoksnį į politinį procesą ir taip paskatinti integracinį augimą;

25.    ragina visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse skatinti ekologiniu požiūriu tvarų vystymąsi tvariai naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius ir apsaugant aplinką;

26.    pabrėžia poreikį skatinti tvarų vystymąsi subalansuojant regioninį vystymąsi, skatinant miestelių ir miestų plėtrą ir užkertant kelią pernelyg intensyviam didelių miestų augimui;

Žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris

27.    palankiai vertina tai, kad žmogaus teisėmis grindžiamo ir į žmogų orientuoto požiūrio skatinimas įtrauktas į JT atviros darbo grupės pasiūlytus tvaraus vystymosi tikslus; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nepradėta laikytis dar ambicingesnio požiūrio, ir pabrėžia, kad toks požiūris yra nepaprastai svarbus siekiant kovoti su skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės priežastimis;

28.    pabrėžia visiems žmonėms skirtų visų žmogaus teisių universalumą, nedalumą ir tarpusavio ryšį, nediskriminuojant jokiu pagrindu, pradedant pagrindine visų žmonių teise į orumą, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių žmogaus teisėms, įskaitant visuotinės galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis skatinimą, taip pat apsaugant ir gerbiant migrantų ir mažumų, įskaitant LGBTI asmenis ir užsikrėtusius ŽIV žmones, teises; pabrėžia, kad naujoje programoje svarbu užtikrinti pagarbą neįgaliųjų teisėms ir jų propagavimą;

29.    ragina ES pabrėžti, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje svarbu pirmenybę skirti tinkamos teisinės sistemos patvirtinimui ir įgyvendinimui, taip pat pabrėžti, kad įgyvendinant nacionalinę ir vietos politiką turi būti kovojama su korupcija ir nebaudžiamumu ir užtikrinama prieiga prie nešališkų ir nepriklausomų teisminių institucijų bei veiksmingų teisės gynimo priemonių žmogaus teisių pažeidimo atvejais, ypač atsižvelgiant į marginalizuotas grupes, taip pat žmogaus teisių gynėjų apsauga; pabrėžia, kad pagal pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą reikia užtikrinti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę;

30.    ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant per būsimas tarpvyriausybines derybas užtikrinti, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris ir teisė į vystymąsi būtų pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos sąvokos, taigi, kad pagrindiniai žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio aspektai – universalumas ir nedalumas, nediskriminavimas ir lygybė, atskaitomybė ir teisinė valstybė, dalyvavimas ir integracija – būtų įtraukti į vystymosi po 2015 m. programos rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad JT atviros darbo grupės pasiūlytas 16-asis tvaraus vystymosi tikslas naujoje programoje būtų nurodytas kaip atskiras tikslas;

Konfliktų prevencija, atsigavimas po konflikto, taikos stiprinimas ir ilgalaikės taikos skatinimas

31.    mano, kad pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje turi būti tinkamai atspindėtos naujo susitarimo dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis nuostatos ir taikos stiprinimo ir valstybės kūrimo tikslai, dėl kurių susitarta Busane; pabrėžia, kad naujoje programoje ypatingą dėmesį reikia skirti nestabilioms valstybėms; teigiamai vertina tai, kad vienas iš ES prioritetų yra taikių visuomenių skatinimas ir kad šis klausimas tampa svarbiu naujos programos elementu; taip pat mano, kad būtina įsipareigoti įgyvendinti struktūrinę, intensyvią ir ilgalaikę partnerystę, kuria prioritetas būtų teikiamas saugumo sektoriaus reformai ir teisinės valstybės bei demokratinių institucijų sukūrimui;

32.    pabrėžia, kad naujoje programoje reikia numatyti pagrindinių konflikto ir nestabilumo priežasčių sprendimą; ragina ES institucijas numatyti procedūras, kuriomis būtų aktyviau reaguojama į pokonfliktines situacijas, ir priimti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad pagalba vystymuisi padėtų kuo veiksmingiau siekti saugumo tikslų;

33.    griežtai smerkia tai, kad konflikto zonose nepakankamai persekiojama baudžiamąja tvarka ir baudžiama, ypač prieš moteris ir mergaites nukreipto seksualinio smurto atvejais; pabrėžia, kad pagal naują pasaulinę programą reikia dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius civilius gyventojus, pagerinti prieigą prie psichologinės pagalbos, ypač skirtos moterims ir vaikams, ir stiprinti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą;

34.    pripažįsta svarbų moterų vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, todėl ragina propaguoti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas sprendžiant konfliktus ir stiprinant demokratiją;

Klimato kaitos švelninimas, aplinkos apsauga ir nelaimių rizikos mažinimas

35.    mano, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektas kaip kompleksinis klausimas turi būti veiksmingai, matomai ir plačiu mastu integruotas į pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą; remia įvairiais priemones, kuriomis siekiama spręsti klimato kaitos poveikio problemą ir kitai kartai užtikrinti geresnę ateitį, įskaitant žalą aplinka darančių subsidijų laipsnišką panaikinimą; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tvariajai energijai, nes ji nepaprastai svarbi siekiant švelninti klimato kaitą;

36.    pabrėžia, kad vykdant klimato kaitos aspekto integravimo procesą oficiali parama vystymuisi (OPV) neturėtų būti nukreipta į klimato politikos priemones, kurias taikant iš karto nesumažinamas skurdas;

37.    mano, kad daugelis skurdžių bendruomenių jau susiduria su klimato kaitos padariniais, nors mažiausiai prisidėjo prie jų atsiradimo; pakartoja, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skirti dėmesį strategijoms, pagal kurias skatinamas anglių junginių neišmetimas; pabrėžia, kad perėjimas prie efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos ekonomikos gali būti naudingas siekiant skurdo panaikinimo; mano, kad ES turėtų remti visuotinę prieigą prie patikimų ir įperkamų atsinaujinančiosios energijos paslaugų;

38.    palankiai vertina tai, kad klimato kaitos švelninimas ir tvarus gamtos išteklių naudojimas, įskaitant vandenynų ir jūrų, taip pat biologinės įvairovės ir miškų išsaugojimą, yra įtvirtinti ir integruoti į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą;

39.    pabrėžia, kad svarbu į naują programą įtraukti humanitarinę pagalbą, pajėgumų stiprinimą, prevenciją ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas dalyvaujamąsias priemones, kad būtų galima veiksmingai mažinti nelaimių riziką ir didinti atsparumą; pabrėžia poreikį stiprinti tarptautinę pagalbą, koordinavimą ir išteklius imantis reagavimo į nelaimę, atkūrimo ir atstatymo veiksmų įvykus nelaimei;

40.    pripažįsta ryškų moterų vaidmenį siekiant tvarumo ir todėl ragina integruoti lyčių lygybės aspektą į aplinkos ir klimato kaitos politiką, kad būtų mažinama lyčių nelygybė atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti prisitaikymo prie klimato kaitos ištekliais ir juos kontroliuoti;

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba, tvarus žemės ūkis, kova su žemės blogėjimu, vanduo ir sanitarija

41.    palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip prioritetinė naujos pasaulinės vystymosi programos sritis, ir teigiamai vertina tai, kad į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą buvo įtrauktas atskiras tikslas panaikinti badą, pasiekti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį; pripažįsta konkrečius ūkininkių poreikius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant naują programą;

42.    pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su geresniu tvaraus žemės ūkio ir žuvininkystės produktyvumu, kuris padėtų sumažinti prarandamo ir iššvaistomo maisto kiekį, skaidriu gamtos išteklių valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;

43.    pažymi, kad smulkiesiems gamintojams užtikrintus teisinį žemės naudojimo saugumą, atsižvelgiant į tradicines žemės naudojimo teises, bus paskatinta vietos ekonomika ir padidintas apsirūpinimo maistu saugumas;

44.    atkreipia dėmesį į poreikį neapsiriboti tik apsirūpinimo maistu saugumo veiksmais ir laikytis nuomonės, kad maistas yra pagrindinė žmogaus teisė, kad būtų galima nustatyti aiškų pasaulio be bado tikslą ir iki 2025 m. panaikinti gėdingą bado problemą; pabrėžia, kad imantis veiksmų siekiant panaikinti badą ir nutraukti netinkamą mitybą, taip pat paslėpto bado reiškinį ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams ir žindančioms motinoms;

45.    pabrėžia, kad svarbu visose šalyse įgyvendinti „Rio+20“ įsipareigojimus dėl žemės blogėjimo ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) gaires dėl teisės į maistą ir dėl žemės ūkio struktūros; pabrėžia gero valdymo pasaulio mastu svarbą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui;

46.    pabrėžia, kad reikia stiprinti gerą valdymą žemės ūkio sektoriuje ir apsaugoti žemę nuo vis didėjančio pavojaus, kad ją užgrobs įmonių konsorciumai;

47.    pabrėžia, jog svarbu apsvarstyti visuotinės prieigos prie švaraus geriamojo vandens, sanitarijos ir integruotos vandentvarkos klausimus; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią taršai;

Sveikata ir švietimas

48.    laikosi nuomonės, kad sveikatos sektorius yra nepaprastai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio visuomenės vystymosi; todėl ragina ES naujoje pasaulinėje programoje didelį dėmesį skirti teisingos, visuotinės ir tvarios sveikatos apsaugos skatinimui, ypatingą dėmesį skiriant prieinamai vaiko ir motinos sveikatos priežiūrai, įskaitant ambicingą tikslą išvengti išvengtinų motinų, naujagimių ir vaikų mirties atvejų, taip pat nutraukti AIDS, tuberkuliozės, maliarijos ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijas;

49.    pripažįsta, kad sveikata – tai žmogaus teisė; pabrėžia, jog svarbu didinti galimybes visiems gyventi higieniškai ir gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, kuri būtų padengiama, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; ragina ES ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamiausių grupių atskirčiai ir diskriminacijai sveikatos sistemose;

50.    pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau dėti pastangas siekiant pagerinti prieigą prie vandens, sanitariją ir higieną, nes tai kompleksinis klausimas, kuris daro poveikį kitų tikslų pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, įskaitant sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės tikslus, įgyvendinimui;

51.    pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausiais aspektas norint sukurti savarankiškas visuomenes; primygtinai ragina naujoje pasaulinėje vystymosi programoje atspindėti prieigos prie visų lygmenų kokybiško švietimo klausimą, taip pat spręsti galimybės naudotis švietimo paslaugomis esant ekstremaliai ir kritinei situacijai problemą; pabrėžia, jog reikia skatinti dalyvaujamąjį pilietiškumą visapusiškai naudojantis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, taip pat kurti žinių ir novatoriškas visuomenes;

52.    primygtinai ragina Komisiją laikotarpio po 2015 m. programoje propaguoti prioritetą, kurį įgyvendinant būtų naikinama nelygybė prieigos prie sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų srityje, ir į programą įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų pasiekti nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir grupės, kurioms kyla diskriminavimo pavojus;

Svarbus moterų vaidmuo pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje

53.    atsižvelgdamas į svarbų moterų vaidmenį pasaulinėje vystymosi programoje, palankiai vertina tai, kad atvira darbo grupė savo baigiamajame dokumente pripažino prioritetais moterų ir mergaičių įgalėjimą ir lyčių lygybės svarbą; ragina ES ir jos valstybes nares remti atviros darbo grupės raginimą nustatyti atskirą lyčių lygybės tikslą ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus tikslus, skatinti įtraukti ambicingus su moterų ir mergaičių teisėmis susijusius tikslus ir sustiprinti šių tikslų įgyvendinimą;

54.    pakartoja, jog svarbu, kad įgyvendinant naują programą būtų panaikinta visų formų diskriminacija ir smurtas prieš moteris ir mergaites; pabrėžia visų diskriminacinio pobūdžio teisės aktų ir praktikos panaikinimo svarbą; primygtinai ragina, kad naujoje pasaulinėje programoje ES kaip vieną iš pagrindinių prioritetų žmogaus teisių srityje įvardytų visų formų smurto, pvz., smurto šeimoje, neteisėtos prekybos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, ir įvairios žalingos praktikos, įskaitant vaikų, ankstyvą ar priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, panaikinimą:

55.    mano, kad laikotarpio po 2015 m. pasaulinė darbotvarkė turėtų paskelbti aiškią žinią dėl moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose;

56.    pabrėžia, kad svarbu visur užtikrinti vienodas moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir gauti vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą; pripažįsta, kad reikia apsaugoti vaikų turinčių moterų teisę tuo pačiu metu likti darbo rinkoje;

57.    pabrėžia, kad svarbu didinti mergaičių galimybes pasinaudoti visų lygmenų švietimu ir panaikinti su lytimi susijusias kliūtis mokytis;

58     pabrėžia, jog svarbu užtikrinti visuotinę prieigą prie tokių sveikatos priežiūros paslaugų kaip šeimos planavimas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir teises;

59.    atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti veiksmingas konkrečias migrančių apsaugos priemones, ir pripažįsta moterų teisės migruoti ir integruotis į naują kultūrą svarbą;

Integracinis ir tvarus augimas, užimtumas ir deramo darbo vietų kūrimas

60.    pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą nepaprastai svarbu užtikrinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, taip pat deramo darbo vietų kūrimą, efektyvų išteklių naudojimą, siekiant pereiti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos modelio, ir klimato kaitos švelninimą; mano, kad kokybinių rodiklių apibrėžimas bus itin svarbus norint patikrinti, kiek vystymosi pažanga yra integracinė ir tvari ir kokiu mastu tenkinami labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių grupių poreikiai;

61.    pabrėžia, kad labai svarbu kontroliuoti, kokiu mastu ekonominis vystymasis aprėpia labiausiai skurstančias ir pažeidžiamiausias grupes ir kokiu mastu darbo užmokesčiai atitinka didėjantį produktyvumą; primena, kad valstybė atsakinga už tai, kad jos piliečiams būtų suteiktos pagrindinės socialinės paslaugos ir taip būtų prisidedama siekiant panaikinti skurdą; mano, kad nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse nustatyti nacionaliniu lygmeniu apibrėžtą minimalią socialinę apsaugą ir minimalaus darbo užmokesčio reguliavimą;

62.    ragina ES skatinti palankią aplinką verslumui, prekybai, investicijoms ir inovacijoms, nes tokia aplinka lemtų mažesnę nelygybę ir padėtų stiprinti socialinį teisingumą;

63.    pabrėžia, kad naujoje pasaulinėje programoje reikia numatyti laipsnišką vaikų darbo panaikinimą;

64.    ragina parengti naują pasaulinę programą, kuria remiantis būtų sukurta teisingesnė ir tvaresnė prekybos sistema, grindžiama dialogu, skaidrumu ir pagarba, kurioje būtų siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje; mano, kad sąžininga prekyba – tai sėkmingos partnerystės, kurią sudaro daug suinteresuotųjų subjektų, veikiančių visame pasaulyje ir skirtingais tiekimo grandinės etapais, pavyzdys; vykdant šią prekybą nepalankioje padėtyje esantiems gamintojams, ypač moterims, užtikrinamas patekimas į rinką, garantuojamas tvarus pragyvenimo šaltinis, laikomasi darbo standartų, laipsniškai atsisakoma vaikų darbo ir skatinama ekologiškai tvari ūkininkavimo ir gamybos praktika;

65.    pabrėžia, jog reikia, kad nauja pasauline programa būtų skatinama visuotinė, skaidri, taisyklėmis grindžiama, atvira, nediskriminacinė ir teisinga daugiašalė prekybos sistema, reguliuojama PPO; ragina ES iš naujo apsvarstyti savo strategiją tvaraus vystymosi politikos priemonių, įskaitant sąžiningą prekybą, klausimu;

66.    ragina remti žaliųjų iniciatyvų, pvz., žaliųjų darbo vietų, kūrimą;

67.    pabrėžia, jog svarbu, kad įgyvendinant naują pasaulinę programą būtų sprendžiama jaunimo nedarbo problema;

Privatusis sektorius

68.    pabrėžia, kad privatusis sektorius gali būti pagrindinis integracinį ir tvarų augimą skatinantis veiksnys, kai atsižvelgiama į pagrindinius vystymosi principus: žmogaus ir darbo teises, įmonių atskaitomybę ir skaidrumo mechanizmus, socialinį dialogą ir aplinkosauginius įsipareigojimus; ragina ES remti reguliavimo sistemų, kurias taikant būtų sumažintas pernelyg varginantis biurokratizmas, skatinamas geras valdymas, kovojama su kyšininkavimu ir korupcija ir skatinama kurti darbo vietas, kūrimą; primygtinai tvirtina, kad reikia didinti daugiašalių įmonių socialinę atsakomybę nustatant teisiškai privalomas taisykles; atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, kad privatusis sektorius turėtų būti pagrindinis integracinį ir tvarų ekonominį vystymąsi skatinantis veiksnys;

69.    ragina nustatyti skaidrias ir sąžiningas patekimo į vietos ir tarptautinę rinką taisykles suteikiant vienodas galimybes visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims;

70.    pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti svarbus naujos programos elementas;

71.    ragina ES užtikrinti, kad kiekvieną kartą teikiant pagalbą privačiajam sektoriui būtų laikomasi vystymosi veiksmingumo principų, taip pat užtikrinti, kad besivystančių šalių privatusis sektorius siektų padėti žmonėms išbristi iš skurdo;

72.    teigiamai vertina Tarybos rekomendaciją daugiau dėmesio skirti MVĮ paramai, sukurti smulkiesiems verslininkams palankią aplinką ir užtikrinti, kad jie galėtų lengviau pasinaudoti finansų ir mokymo paslaugomis;

73.    ypač remia tolesnį socialinio verslumo iniciatyvos plėtojimą vystomojo bendradarbiavimo srityje; ragina sukurti naujas priemones, kuriomis būtų remiamas geresnis išsivysčiusių ir besivystančių šalių mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas;

74.    primygtinai ragina ES laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje pirmenybę teikti mokesčių teisingumo ir vietos išteklių sutelkimo klausimams, kurie yra labai svarbūs siekiant pakeisti visuomenę, panaikinti skurdą ir sumažinti nelygybę;

Pilietinė visuomenė

75.    pripažindamas, kad naujoje programoje reikia numatyti dalyvavimu grindžiamą požiūrį, pagal kurį turėtų būti siekiama įtraukti visų lygmenų veikėjus, pabrėžia nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant moterų organizacijas, turint mintyje didelę moterų svarbą siekiant pasaulinio vystymosi, atlieka skatindamos vystymąsi ir propaguodamos universalumą, lygybę, įtrauktį, atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu užmegzti dialogą su organizacijomis vietoje ir sudaryti palankesnes sąlygas tiesioginiam žmonių ir bendruomenių dalyvavimui;

76.    pabrėžia ypatingą pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį propaguojant teisinę valstybę, teisingumą, žmogaus teises ir demokratijos principus, ypač šalyse, kuriose valstybės kūrimas tik pradėtas ir valstybės bei vyriausybės pajėgumai yra riboti;

Vietos valdžios institucijos ir nacionaliniai parlamentai

77.    pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus į vystymosi planavimo, įgyvendinimo ir finansinės pagalbos teikimo veiksmus; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina užtikrinti iš tikrųjų dalyvaujamąjį procesą, kuris būtų vykdomas ankstyvuoju vystymosi etapu, ir kad atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta ir stiprinama decentralizuota viešoji pagalba;

IV. Finansinių išteklių sutelkimas

78.    ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą skirti bent 0,7 proc. BNP oficialiai paramai vystymuisi ir bent 0,2 proc. – mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei kitoms itin pažeidžiamoms valstybėms; ragina ES laikytis nuoseklaus ir išsamaus tarptautinio požiūrio į finansavimą laikotarpiu po 2015 m.; pakartoja, kad reikia ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitais paramos teikėjais kuriant kitus novatoriškus finansinius mechanizmus kaip antai finansinių sandorių mokestis;

79.    pabrėžia, kad vystymosi kontekste svarbu laikytis atsakomybės principo; pabrėžia, kad reikia intensyvinti politinį paramos teikėjų ir šalių partnerių dialogą;

80.    primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad OPV turi išlikti Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama panaikinti skurdą, pagrindas;

81.    ragina ES įvertinti derinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs ir atskaitingi ir kad juos taikant būtų daromas aiškus poveikis siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisiją paskelbti gaires, kurios būtų pagrįstos suderintomis skurdo mažinimo strategijomis;

82.    pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad kova su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, mokesčių rojaus šalimis, neteisėtais kapitalo srautais ir kenksmingomis mokesčių struktūromis taptų svarbiausiu prioritetu finansuojant vystymąsi; primena, kad apskaičiuota, jog per pastarąjį dešimtmetį besivystančios šalys dėl neteisėtų kapitalo srautų prarado beveik 6 trilijonus JAV dolerių, o tai daug didesnė suma negu gauta pagal OPV per tą patį laikotarpį, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti skaidrumą ir gerą pasaulinį valdymą;

83.    ragina ES, kai įmanoma, sudaryti palankesnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei ir teikti pirmenybę privačiojo sektoriaus patirties, žinių ir valdymo sistemų derinimui su viešojo sektoriaus ištekliais;

84.    ragina ES ir toliau remti besivystančias šalis joms siekiant padidinti viešųjų ir privačiųjų vietinių išteklių mobilizavimą ir toliau padėti joms diegti teisingas ir tvarias mokesčių sistemas, kurios sudarytų sąlygas sumažinti skurdą ir priklausomybę nuo pagalbos;

V.  Rodikliai ir atskaitomybė

85.    pabrėžia, kad siekiant parengti tinkamas politikos priemones, susijusiais su nauja programa, ir užtikrinti vyriausybių bei tarptautinės bendruomenės atskaitomybę būtina turėti prieinamus ir suskirstytus patikimus duomenis;

86.    pabrėžia, jog reikia nustatyti griežtus atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys vykdytų savo įsipareigojimus ir veiksmingai spręstų su skurdu ir tvarumu susijusius uždavinius, kurie iškelti laikotarpio po 2015 m. programoje; pabrėžia, kad programa turi būti grindžiama įrodymais ir joje turėtų būti numatyti finansiniai tikslai bei tvirti visų lygmenų stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmai; primena, kad stebėsenos mechanizmai turėtų apimti atvirą ir skaidrų peržiūros procesą;

87.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais pirmininkui.

• [1]  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
• [2]  2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07.
• [3]  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
• [4]  OL L 77, 2014 3 15, p. 44.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0269.
• [7]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0283.

I. Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT). Laimėjimai ir nauji iššūkiai

2000 m. rugsėjo mėn. JT priėmė Tūkstantmečio deklaraciją ir nustatė konkrečius tikslus, kurie turėtų būti pasiekti per nustatytą laiką (iki 2015 m.).

Siekiant TVT buvo iš esmės pakeistas žmonių gyvenimas. Likus mažiau nei metams iki TVT įgyvendinimo termino pasaulio bendruomenė perpus sumažino ypač didelį skurdą, o kovos su maliarija ir tuberkulioze veiksmais pasiekta įspūdingų rezultatų.

Kitas svarbus TVT laimėjimas – tai, kad siekiant konkrečių vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslų buvo sutelktos vyriausybės, tarptautinė bendruomenė, pilietinė visuomenė ir privatusis sektorius.

Tačiau reikia dėti papildomų pastangų, kad būtų perpus sumažinta badaujančių žmonių procentinė dalis. 2014 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitoje pabrėžiama, kad žmogaus socialinė raida išliks pažeidžiama, jeigu sistemingai nebus formuojama jos politika ir socialinės normos.

Tikimasi, kad pasaulinio masto iššūkių daugės dėl tokių svarbių klausimų kaip žmogaus teisių pažeidimai, ginkluoti konfliktai ir terorizmas, klimato kaita, maisto stygius, migracija, nedarbas, demografiniai pokyčiai, korupcija, riboti ištekliai, nepastovus augimas ir finansų bei ekonomikos krizės. Reikia numatyti naujus vystymosi būdus, kurie sudarytų sąlygas integraciniam ir tvariam vystymuisi.

Taigi numatant laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę reikia užtikrinti iš tikrųjų atnaujintą, išsamios aprėpties pasaulinę partnerystę, įvairių priemonių indėlio pripažinimą ir sugebėjimą spręsti technologijų ir inovacijų, gebėjimų stiprinimo ir prekybos uždavinius.

Kodėl reikia šio dokumento?

Po JT specialaus renginio TVT tema (2013 m. rugsėjo mėn.) ir parengus ataskaitas dėl laikotarpio po 2015 m., derybos dėl naujos programos pasidarė aktyvesnės, visų pirma rengiant Atviros darbo grupės (ADG) tvaraus vystymosi tikslų klausimais ir Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto tvaraus vystymosi finansavimo klausimais diskusijas.

Europos Komisija po intensyvių konsultacijų parengė bendrą ES poziciją, kurią patvirtino Taryba ir Europos Parlamentas. Komunikate „Deramas gyvenimas visiems“ nustatomi ES pozicijos dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės pagrindiniai principai.

Komunikate raginama spręsti tokius pasaulinės svarbos klausimus kaip skurdas, sveikata, apsirūpinimo maistu saugumas, švietimas, lyčių lygybė, vanduo ir sanitarija, tvarioji energija, deramas darbas, integracinis ir tvarus augimas, nelygybė, tvarus vartojimas ir gamyba, biologinė įvairovė, žemės blogėjimas ir jūros bei vandenynai. Jame taip pat nurodoma, kad pagal laikotarpio po 2015 m. programą turėtų būti užtikrintas teisėmis grindžiamas požiūris, taip pat sprendžiami tokie klausimai kaip teisingumas, lygybė ir nešališkumas, taip pat teisinė valstybė, taiki visuomenė ir išlaisvinimas nuo smurto.

Europos Parlamentas yra tvirtai įsipareigojęs parengti ambicingą vystymosi po 2015 m. darbotvarkę. Šiuo pranešimu norėtume prisidėti apibrėžiant rišlią ir nuoseklią ES poziciją, kurią 2014 m. gruodžio mėn. patvirtintų Taryba. Tarybos išvadose turėtų būti nustatyti ES principai ir pagrindinės derybų strategijos kryptys.

III. Prioritetinės sritys

Skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis

Pranešėjas primena, kad ADG tvaraus vystymosi tikslų klausimais nustatė atitinkamą besiformuojančių prioritetinių sričių skaičių. Reikia palaipsniui dėmesį sutelkti į pagrindinius elementus, kurie turėtų sudaryti aiškų ir ribotą visuotinių ir išmatuojamų tikslų rinkinį.

Skurdo panaikinimas kartu su geru valdymu, žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu ir tvariu vystymusi turėtų būti pagrindinės naujos vystymosi programos temos; programoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į daugialypius skurdo ir nelygybės aspektus, kurie susiję ne tik su pajamų trūkumu.

Žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris

Laikotarpio po 2015 m. programoje turėtų būti užtikrinamas žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio taikymas, taip pat taikios visuomenės skatinimas. Naujoje darbotvarkėje taip pat turėtų būti sprendžiami tokie klausimai kaip teisingumas, geras valdymas, demokratija ir teisinės valstybės principas. Pranešėjas yra įsitikinęs, kad šiuo tikslu reikėtų laikytis ambicingesnio požiūrio.

Šiuo nepaprastai svarbiu derybų momentu ES, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, turėtų integruoti visas teises – tai yra labai svarbu siekiant tvaraus vystymosi.

Pranešėjas norėtų priminti, kad norint pasiekti tvaraus vystymosi tikslus reikia visais lygmenimis užtikrinti veiksmingas, skaidrias, atskaitingas ir demokratines institucijas. Taigi pranešėjas primygtinai ragina priimti ir įgyvendinti tinkamą teisinę sistemą ir nacionalinę politiką, kurios sudarytų sąlygas sumažinti korupciją ir užtikrintų, kad teisminės institucijos būtų prieinamos, nešališkos ir nepriklausomos.

Konfliktų prevencija, padėtis po konflikto, taikos stiprinimas ir ilgalaikės taikos skatinimas

ES pripažino, kad tvarus vystymasis gali būti užtikrintas tik esant taikai ir saugumui ir atvirkščiai, kai nėra vystymosi ir nepanaikinamas skurdas, taika nebus ilgalaikė. Todėl laikotarpio po 2015 m. programoje turėtų būti atsispindėti taikos stiprinimo ir valstybės kūrimo tikslai, dėl kurių susitarta Busane. Taikių visuomenių skatinimas turėtų būti plėtojamas kaip svarbus naujos darbotvarkės elementas.

Klimato kaita ir nelaimių rizikos mažinimas

Klimato kaitos švelninimo, vieno iš didžiausių mūsų laikų iššūkių, aspektas turi būti nedelsiant ir veiksmingai integruotas į naują vystymosi darbotvarkę. Su klimato kaita glaudžiai susijęs nelaimių rizikos mažinimas ir atsparumo stiprinimas.

Nelaimių rizikos mažinimo klausimu svarbu prisiminti, kad didžiausia grėsmė kyla skurdžiausioms šalims, todėl reikia spręsti visų veiksnių, lemiančių pažeidžiamumą, problemą.

Tvarioji energija taip pat turėtų būti traktuojama kaip nepaprastai svarbi priemonė siekiant panaikinti skurdą. Šiuo tikslu būtina laikytis strateginio požiūrio į šaltinių įvairinimą, ekosistemų ir gamtos išteklių apsaugą ir integruotą vandentvarką.

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba, tvarus žemės ūkis, žemės blogėjimas, vanduo ir sanitarija

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip pagrindinė naujos darbotvarkės sritis, ir primena, jog reikia sukurti sąsajas su tvaraus žemės ūkio, žuvininkystės, gamtos išteklių valdymo ir klimato kaitos klausimais.

Pranešėjas pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią netinkamai mitybai, ypatingą dėmesį skiriant vaikams.

Kaip pabrėžta „Rio+20“ įsipareigojimuose, žemės ir dirvožemio blogėjimas – pagrindinis tvaraus vystymosi ir žaliosios ekonomikos srities klausimas. Todėl nepaprastai svarbu sustabdyti žemės ir dirvožemio blogėjimą.

„Rio+20“ įsipareigojimuose pripažįstama, kad vanduo – tai tvaraus vystymosi pagrindas, ir atkreipiamas dėmesys į tris šio klausimo aspektus. Pranešėjas laikosi nuomonės, kad naujoje darbotvarkėje turėtų būti skatinamas integruotas požiūris į vandenį, kuris atsispindėtų visuotinai sutartuose tiksluose, paprastose, išmatuojamose ir į tam tikrus tikslus nukreiptose politikos priemonėse bei ištekliuose ir kuriuo būtų sudarytos sąlygos suinteresuotiesiems subjektams pasiekti konkrečių rezultatų – pagerinti žmonių gyvenimą ir apsaugoti aplinką.

Sveikata ir švietimas

Pranešėjas pabrėžia, kad siekiant tvaraus vystymosi svarbu užtikrinti sveikatos priežiūrą ir švietimą. Todėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje turėtų būti atspindėti atskiri tikslai, susiję su šiais klausimais.

Naujoje vystymosi programoje ES turėtų sutelkti dėmesį į teisingos ir visuotinės sveikatos apsaugos skatinimą užtikrinant kokybiškas išlaidas ir galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Be to, pranešėjas pabrėžia poreikį užtikrinti prieigą prie visų lygmenų kokybiško švietimo, kad būtų puoselėjamas dalyvaujamasis pilietiškumas ir kuriama žiniomis grindžiama ir novatoriška visuomenė.

Ypač svarbu panaikinti nelygybę atsižvelgiant į galimybes gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas ir pagal naują programą parengti priemones, kuriomis būtų pasiektos pažeidžiamiausios grupės.

Svarbus moterų vaidmuo naujoje vystymosi programoje

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje didesnių galių suteikimas moterims buvo pripažintas prioritetu.

Be to, svarbu pirmenybę teikti visų formų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimui. Labai svarbu, kad pagal naują programą ES kaip vieną iš pagrindinių prioritetų įvardytų įvairios žalingos praktikos, įskaitant vaikų, ankstyvą ar priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, panaikinimą.

Pagal naują vystymosi programą dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti darbą, taip pat vienodas užmokestis už vienodą darbą.

Integracinis ir tvarus augimas, užimtumas ir deramas darbas

Dėl finansų ir ekonomikos krizės sulėtėjo augimas ir kilo užimtumo krizė. Pranešėjas pabrėžia integracinio augimo ir deramų darbo vietų skatinimo svarbą.

Vykstančios diskusijos dėl laikotarpio po 2015 m. programos suteikia gerą galimybę ES paskatinti palankią aplinką verslumui, prekybai, investicijoms ir inovacijoms; tokia aplinka lemtų mažesnę nelygybę ir padėtų stiprinti socialinį teisingumą.

Privatusis sektorius

Besivystančių šalių privačiajame sektoriuje sukuriama maždaug 90 proc. darbo vietų, taigi jis – nepaprastai svarbus partneris kovojant su skurdu.

Pranešėjas mano, kad privatusis sektorius turėtų būti pagrindinis integracinį ir tvarų augimą skatinantis veiksnys. Šiuo požiūriu pranešėjas palankiai vertina Tarybos rekomendacijas skirti daugiau dėmesio siekiant remti MVĮ, taip pat socialines įmones ir kooperatyvus, nes jie – pagrindiniai tvarų vystymąsi skatinantys subjektai.

Pilietinė visuomenė

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad įgyvendinant naują laikotarpio po 2015 m. programą pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrindamos, kad vyriausybės prisiimtų atsakomybę, ir prisidėdamos kuriant už savo raidą atsakingas dalyvaujamąsias visuomenes.

Vietos valdžios institucijos

Vietos valdžios institucijos nuo pat pradžių turėtų būti įtrauktos į naują vystymosi programą užtikrinant iš tikrųjų dalyvaujamojo pobūdžio procesą. Pranešėjas laikosi nuomonės, kad vietos valdžios institucijos labai prisideda siekiant vystymosi veiksmingumo, nes jos geriausiai žino apie vietos bendruomenių poreikius ir gali juos patenkinti išsamiausiu būdu.

V. Finansinių išteklių sutelkimas

Nustatant laikotarpio po 2015 m. tikslus reikėtų apsvarstyti bendrus tikslus ir prievoles, numatytus visoms šalims, nepaisant jų pajamų lygio.

Pranešėjas mano, kad ES turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitais paramos teikėjais kuriant kitus novatoriškus vystymosi mechanizmus ir naujas partnerystes ir papildant kitus finansavimo šaltinius.

Pranešėjas taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad derinimo mechanizmai būtų skaidrūs, atskaitingi ir kad juos taikant būtų daromas aiškus poveikis siekiant tvaraus vystymosi. Pranešėjas labai rekomenduoja laikytis darnaus ir ryžtingo požiūrio į kovą su neteisėtais finansų srautais ir taip didinti skaidrumą ir gerą valdymą.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad ES ir toliau turėtų glaudžiai bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis siekdama padėti joms didinti vidaus pajamas ir pradėti taikyti tvarias ir teisingas mokesčių sistemas.

VII. Rodikliai ir atskaitomybė

Primena, kad siekiant parengti tinkamas politikos priemones ir užtikrinti vyriausybių bei suinteresuotųjų subjektų vystymosi srityje atskaitomybę būtina gauti patikimus duomenis. Rekomenduoja ES skatinti diskusijas geriausių rodiklių pažangai, nelygybei ir pažeidžiamumui išmatuoti klausimu.

VIII. Tvirtos, aiškios ir darnios ES pozicijos poreikis

Pranešėjas teigiamai vertina ES dalyvavimą derybose dėl laikotarpio po 2015 m. ir primygtinį reikalavimą parengti bendrą ir išsamią programą, kuri būtų taikoma visose šalyse ir kuri apimtų tris tvaraus vystymosi aspektus. Mano, kad ES turi laikytis tvirtos pozicijos dėl esminių ir strateginių tikslų. Džiaugiasi dėl pažangos, kurią padarė atvira darbo grupė, ir dėl jos indėlio, tačiau mano, kad išvadose apibrėžti tikslai turėtų būti supaprastinti ir iš esmės sumažinti.

Taip pat mano, kad ES turėtų iš esmės prisidėti siekiant apibrėžti aiškias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris, o geras valdymas turėtų būti pagrindinė naujos programos koncepcija.

Pranešėjas taip pat laikosi nuomonės, kad politikos suderinamumas vystymosi labui – tai kitas nepaprastai svarbus aspektas siekiant sėkmingos vystymosi po 2015 m. darbotvarkės. Todėl reikėtų pateikti išsamesnių pasiūlymų apsirūpinimo maistu saugumo, mitybos ir tvaraus žemės ūkio klausimais.

Galiausiai pranešėjas pabrėžia, kad turi būti išgirsti šalių ir regioninių grupių, remiančių ES prioritetus ir reiškiančių susirūpinimą dėl tų pačių klausimų, balsai ir jie turėtų daryti skatinamąjį poveikį regioninėse grupėse.

pateikta Vystymosi komitetui

dėl ES ir visuotinio vystymosi programos po 2015 m.
(2014/2143(INI))

Nuomonės referentė: Malin Björk

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–    atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

–    atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą;

–   atsižvelgdamas į veiksmų programos, priimtos 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD), kurioje pasaulio visuomenė pripažino ir patvirtino, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės labai svarbūs tvariam vystymuisi, įgyvendinimą;

A.  kadangi du Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) yra aiškiai susiję su moterų teisėmis, būtent su lyčių lygybės skatinimu, moterų įgalinimu (3-ias TVT) ir motinų sveikatos gerinimu (5-as TVT); kadangi dar trys kiti tikslai, o būtent visuotinio pagrindinio išsilavinimo užtikrinimas (2-as TVT), vaikų mirtingumo mažinimas (4-as TVT) ir kova su ŽIV / AIDS, maliarija bei kitomis ligomis (6-as TVT), yra susijęs su moterų ir mergaičių gyvenimo sąlygomis;

B.  kadangi valstybės narės įsipareigojo skatinti lyčių lygybę dvylikoje Pekino veiksmų programoje nustatytų svarbiausių susirūpinimą keliančių sričių; kadangi savo 15 metų įgyvendinimo apžvalgoje Taryba padarė išvadą, kad daugumoje šių sričių vis dar reikia siekti užtikrinti moterų teises;

C. kadangi ES yra įsipareigojusi dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) įgyvendinimo, tačiau, kaip nurodyta 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadose, šio plano įgyvendinimas vyksta labai lėtai;

D. kadangi, nors įgyvendinant TVT padaryta pažanga vidutines pajamas gaunančiose bei besivystančiose šalyse, pažanga lyčių lygybės ir moterų įgalinimo srityse yra nevienoda, taigi 3-ias TVT lieka iš esmės neįgyvendintas;

E.  kadangi labiausiai atsiliekama įgyvendinant 5-ą TVT tikslą ir kadangi galimybė gauti informaciją apie lytines ir reprodukcines teises, ypač apie kontracepcijos priemones ir nėštumo nutraukimą – esminis moterų įgalinimo elementas; kadangi kasdien visame pasaulyje maždaug 800 moterų miršta nuo komplikacijų, patirtų nėštumo ar gimdymo metu; kadangi 222 milijonų moterų besivystančiose šalyse negali pasinaudoti saugiais ir šiuolaikiniais šeimos planavimo metodais, kai tuo tarpu paramos vystymuisi dalis, skirta šeimos planavimui, mažėja, palyginti su visa bendrai sveikatos apsaugai skiriama šios paramos dalimi;

F.  kadangi iš daugiau kaip 60 proc. žmonių, sergančių ŽIV, moterys ir mergaitės atsiduria ŽIV pandemijos epicentre (6-as TVT);

G. kadangi moterys atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant vystymosi politiką; kadangi moterų ir mergaičių įgalinimo ir moterų ir mergaičių žmogaus teisių užtikrinimo tikslas pripažintas programos po 2015 m. prioritetu;

H. kadangi Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) apžvalgoje po 2014 m. nurodoma, kad moterų ir mergaičių diskriminacija ir toliau pastebima visose visuomenėse; kadangi šioje apžvalgoje pabrėžiama, kad įgyvendinus asmens teises, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, ir pajėgumus, sukuriamas pagrindas darniam vystymuisi[1];

I.   kadangi moterys labiau patiria karo konfliktų, ekonomikos krizių ir klimatinių katastrofų poveikį, ir kadangi jų dalis migracijos srautuose vis didėja ir šiuo metu pusę migrantų skaičiaus sudaro moterys;

J.   kadangi Europoje ir visame pasaulyje didėja migracija ir daugelis moterų tampa diskriminacijos ir smurto aukomis, jei jos nori pakeisti savo kultūrą, tikybą ar gyvenimo būdą;

K. kadangi pasauliniu mastu moterys ir mergaitės sudaro didelę dalį žmonių, gyvenančių ypač dideliam skurde, moterys atlieka labai svarbų vaidmenį pasaulinėje žemės ūkio gamyboje ir sudaro 43 proc. žemės ūkio darbo jėgos besivystančiose šalyse[2], tačiau joms priklauso mažiau kaip 10 proc. žemės;

L.  kadangi kasmet 14 milijonų jaunų mergaičių yra verčiamos sudaryti santuoką; kadangi mažiausiai viena iš trijų moterų pasaulyje tampa sumušimų, prievartos, išžaginimo ar kitų netinkamų formų elgesio auka; taip pat kadangi moterims nuo 15 iki 44 m. smurto ir prievartavimo rizika didesnė nei vėžio, eismo įvykių, karo ar maliarijos rizika;

M. kadangi prekybos moterimis ir mergaitėmis, siekiant jas seksualiai išnaudoti, pagrindines priežastis sudaro moterų skurdas ir lyčių nelygybė ir kadangi moterys ir mergaitės yra išnaudojamos sekso pramonėje visuose pasaulio regionuose;

N. kadangi atsisakymas atlikti abortą siekiant išgelbėti gyvybę prilygsta sunkiam žmogaus teisių pažeidimui;

O. kadangi motinų mirtingumas besivystančiose šalyse yra 15 kartų didesnis nei šis rodiklis išsivysčiusiose šalyse;

P.  kadangi 62 milijonai jaunų mergaičių pasaulyje nelanko mokyklos;

Q. kadangi visapusiško lytinio švietimo, prie jaunimo poreikių pritaikytų reprodukcinės sveikatos paslaugų ir priemonių, taip pat ankstyvų ir priverstinių santuokų, seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos priemonių stoka visų pirma mergaitėms užkerta kelią lankyti mokyklą, įgyti išsilavinimą ir lemia lyčių nelygybę ir skurdą;

R.  kadangi norint užtikrinti lyčių lygybę gyvybiškai svarbu įgyvendinti vienodo atlyginimo už vienodos vertės darbą principą;

S.  kadangi moterys ir ypač motinos dažnai patiria diskriminaciją, norėdamos gauti darbo pagal tam tikras darbo sąlygas; kadangi tai stipriai kenkia jų karjerai;

T.  kadangi daugelyje šalių nacionaliniuose teisės aktuose moterims ir vyrams nėra užtikrinamos tos pačios teisės;

1.  ragina sustiprinti dabartinių TVT įgyvendinimą, siekiant veiksmingiau kovoti su struktūrinėmis lyčių nelygybės priežastimis ir suteikti moterims daugiau galių, taip pat struktūrinių pokyčių, kurie vis dar reikalingi tikrai lyčių lygybei pasiekti, įgyvendinimą, ir pabrėžia, kad taip yra dėl daugelio kliūčių, pvz., dėl išteklių, politinės valios stokos, vyriško modelio dominavimo politikoje ir išrinktose valdžios institucijose, partijų paramos moterims stokos, socialinių ir ekonominių kliūčių, dėl moterų disponuojamo laiko apribojimų, socialinės žiniasklaidos vaidmens, nuolatinių kontaktų ir bendradarbiavimo su visuomeninėmis organizacijomis (pvz., profesinėmis sąjungomis ir moterų grupėmis) stokos, taip pat dėl įvairios politikos, pagal kurią siekiama apriboti moterų ir mergaičių teises ir galimybes gauti sveikatos apsaugos paslaugas, pvz., valstybės donorės nustatyti humanitarinės pagalbos finansavimo apribojimai, taikomi saugaus nėštumo nutraukimo paslaugoms;

2.  primygtinai ragina Jungtines Tautas įtraukti lyčių lygybę, moterų teises ir moterų įgalinimą kaip atskirą tikslą (kaip siūlo atvira darbo grupė (ADG)[3]) ir esminę būtiną sąlygą siekiant teisingo ir įtraukaus darnaus vystymosi, taip pat siekiant užtikrinti lyčių aspekto ir kitų su lyčių klausimais susijusių tikslų ir rodiklių integravimą į visus tikslus, nustatytus visuotinio vystymosi po 2015 m. programoje, ypatingą dėmesį skiriant moterims, kurios dėl daugialypės ir susikertančios diskriminacijos ir nelygybės yra labiau pažeidžiamos ir patiria marginalizaciją;

3.  apgailestauja, kad iki šiol mergaičių ir moterų kūnai, ypač jų lytinės ir reprodukcinės teisės ir sveikata, išlieka ideologinio mūšio lauku, ir ragina vystymosi po 2015 m. programoje pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į fizinį neliečiamumą ir savarankišką sprendimų priėmimą; be kita ko, taip pat teisę savo noru naudotis šeimos planavimo paslaugomis, teisę į saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, teisę nepatirti smurto, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas ir vedybinį prievartavimą;

4.  ragina parengti konkretų lyčių lygybės veiksmų planą kartu su būtinu finansavimo mechanizmu, įskaitant biudžeto sudarymo priemones atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų pašalinti susikertantys ir struktūriniai nelygybes nulemiantys veiksniai ir įvairių formų diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, kultūrinės ar religinės priklausomybės, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, sveikatos būklės ir gebėjimų;

5.  prašo nustatyti su lyčių klausimais susijusius plataus užmojo tikslus dėl skurdo feminizacijos ir lyčių skirtumų panaikinimo, be kita ko, didesnes galimybes moterims ir mergaitėms įgyti kokybišką išsilavinimą, įskaitant vidurinį išsilavinimą, galimybę visiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, moterų ir mergaičių lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių įgijimo galimybių didinimą, įskaitant šeimos planavimo ir nėštumo nutraukimo paslaugas, bei visų formų smurto prieš moteris ir mergaites bei smurto dėl lyties panaikinimą, moterų socialinės bei ekonominės nepriklausomybės skatinimą, ypač įdarbinimo ir dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose aspektais; pabrėžia, kad socialinė ekonomika padeda ištaisyti tris pagrindinius darbo rinkos pusiausvyros sutrikimus: nedarbą, darbo vietų nepastovumą ir socialinę atskirtį bei atskirtį darbo rinkoje;

6.  ragina parengti aiškią strategiją, pagal kurią būtų sudarytos sąlygos moterims ir motinoms gauti darbą be diskriminacijos, užtikrinta teisė būti motina ir dirbti tuo pačiu metu;

7.  pabrėžia, kad moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus ir derybose, visų pirma konfliktų prevencijos, taikos procesuose ir stiprinant taiką, yra lemiamas kuriant valstybių stabilizavimui ir stiprinimui, taigi ir vystymuisi palankias sąlygas; ragina remti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas sprendžiant konfliktus ir kuriant demokratiją;

8.  griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris toliau naudojamas kaip karo ginklas; pabrėžia, jog būtinos didesnės pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės ir kad per konfliktus nukentėjusioms moterims ir mergaitėms būtų teikiama psichologinė pagalba;

9.  smerkia tai, kad smurtautojai prieš moteris konflikto zonose nepakankamai persekiojami baudžiamąja tvarka ir nepakankamai baudžiami; ragina parengti išsamesnius duomenis ir statistiką apie smurtautojų, kurie kaltinami dėl smurto veiksmų prieš moteris konflikto zonose, nebaudžiamumą;

10. primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai nebūtų taikomi paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su galimybe saugiai nutraukti nėštumą moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu;

11. primygtinai ragina į kitą EIVT veiksmų planą žmogaus teisių srityje įtraukti specialų skyrių lyčių lygybės klausimais;

12. ragina siekti, kad lyčių pusiausvyra būtų įtvirtinta EIVT užsienio misijose ir kiekvienai misijai būtų parengta speciali moterų teisų ir lyčių lygybės strategija;

13. pripažįsta, kad mergaitės ir jaunos moterys yra ypač nepalankioje padėtyje ir susiduria su rizika, ir pabrėžia, kad svarbu remti švietimo sistemas, kuriose suteikiamos galimybės patenkinti pagrindinio išsilavinimo poreikius, ypatingą dėmesį skiriant raštingumui ir profesiniam mokymui, siekiant kovoti su mergaičių teisės turėti išsilavinimą pažeidimais; primena, jog ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad mergaitėms būtų užtikrintos galimybės gyventi nepatiriant smurto, kad būtų panaikinti diskriminuojantys teisės aktai ir praktika ir kad mergaitėms ir jaunoms moterims būtų suteikta daugiau galių pasauliniu mastu;

14. pabrėžia, kad visoms mergaitėms turi būti sudarytos geresnės galimybės nemokamai gauti kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, ypatingą dėmesį skiriant labiau marginalizuotoms gyventojų grupėms;

15. ragina stiprinti politines priemones dėl viešųjų sistemų siekiant teikti kokybiškas, tvarias ir visiems vienodas sveikatos priežiūros paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems;

16. pabrėžia, kad į bet kokį su sveikata susijusį tikslą turi būti įtrauktas uždavinys laikytis teisės į aukščiausią įmanomą sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, apsaugos standartą; pabrėžia, kad visoms moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, įskaitant galimybę lengvai gauti kontracepcijos priemonių ir nutraukti nėštumą, pabrėžia, kad teisė į reprodukcinę sveikatą yra neatskiriama žmogaus teisių dalis; šiomis aplinkybėmis primygtinai reikalauja numatyti baudžiamąją atsakomybę už priverstinę sterilizaciją;

17. ragina panaikinti visų formų diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites, ir todėl ragina Jungtines Tautas nustatyti, kad visų formų smurto prieš moteris panaikinimas būtų prioritetinis tikslas, ir parengti tolesnes priemones siekiant atkreipti ypatingą dėmesį į kraštutinio smurto veiksmus, pvz., smurtą šeimoje, nužudymą dėl garbės, prekybą žmonėmis, priverstinę santuoką, seksualinį išnaudojimą ir moters lytinių organų žalojimą, ir ypač veiksmus prieš moteris karo zonose, taip pat kovoti su smurto prieš moteris pasekmėmis visuomenei, pvz., nelygiavertį išsilavinimą ir moterų diskriminaciją ir pažeidžiamumą ekonomikoje; mano, kad smurtas prieš moteris – šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir jis niekuomet neturėtų būti pateisinamas religija, kultūra ar tradicija;

18. pažymi, kad ES turėtų pabrėžti požiūrio, skatinančio dalyvavimą naujoje vystymosi programoje, svarbą, siekiant visada ir visais lygmenimis įtraukti suinteresuotuosius asmenis, įskaitant pilietinę visuomenę, ypač moterų organizacijas ir lyčių lygybės organizacijas, kadangi naudojantis tvirtais vietos lygmens socialinės atskaitomybės mechanizmais turėtų būti teikiama informacija nacionalinei vystymosi planų stebėsenai vykdyti ir tokiu būdu būtų užtikrintas tikras įtraukus valdymas vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis;

19. pabrėžia, kad svarbu rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis siekiant įgyvendinti atitinkamas politines priemones, kai toks duomenų suskirstymas galėtų būti tinkamas siekiamo tikslo atžvilgiu;

20. pažymi, kad įgyvendinant programą po 2015 m. turi būti pašalintos pagrindinės skurdo priežastys skatinant vienodus rezultatus ir suteikiant didesnes galias visiems, ypač tiems, kurie gyvena skurde, taip pat gyventojų grupėms, kurios yra socialiai atskirtos ir kurioms trūksta pagalbos, daugiausia dėmesio skiriant moterims, mergaitėms ir jaunimui;

21. ragina užtikrinti, kad vystymosi po 2015 m. programa, kuria ypač turėtų būti siekiama spręsti nelygybės ir diskriminacijos, socialiai atskirtų arba nepalankioje padėtyje esančių visuomenės narių dalyvavimo ir įgalinimo klausimus, būtų grindžiama žmogaus teisių principais, ypač daug dėmesio skiriant moterų, jaunimo, migrantų, ŽIV užsikrėtusių asmenų, lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT), taip pat neįgaliųjų teisėms;

22. pabrėžia, kad reikia numatyti konkrečius ir veiksmingus moterų migrančių apsaugos mechanizmus;

23. primygtinai ragina Jungtines Tautas nustatant Tūkstantmečio vystymosi tikslus pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti moterims teisę išvykti gyventi į kitą šalį ir integruotis į naują kultūrą, taip pat pakeisti savo gyvenimo būdą nepatiriant smurto ir prievartos;

24. pabrėžia, kad reikėtų skirti ypatinga dėmesį tam, kad būtų panaikintos finansinės ir teisinės kliūtys siekiant visų moterų žmogaus teisių tvaraus vystymosi, apsaugos ir laikymosi; ragina tarptautinę bendruomenę gerinti neteisingas socialines, ekonomines ir aplinkos sąlygas, dėl kurių nuolat vyksta skurdo feminizacija, gamtos išteklių pavertimas prekėmis ir kyla grėsmė apsirūpinimo maistu savarankiškumui, o dėl to nepavyksta įgalinti moterų ir mergaičių; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad dėl užsienio investuotojų žemės įsigijimo dideliu mastu daromas neigiamas poveikis vietos ūkininkams ir tai turi tragiškų padarinių moterims ir vaikams;

25. apgailestauja, kad pasiūlytuose tiksluose nepripažįstamas skirtingas ekologinių grėsmių poveikis moterų ir mergaičių gyvybei ir jų išskirtinis vaidmuo prisidedant prie tvarumo ir taikos kūrimo priemonių, taip pat pabrėžia, kad būtina įtraukti lyčių aspektą į visus būsimus tvaraus vystymosi tikslus, kartu pateikiant konkrečius tikslus dėl moterų ir mergaičių;

26. mano, kad siekiant naujų tvaraus vystymosi tikslų būtina parengti bendros paramos sistemą, apimančią lyčių aspektą, kurioje ES poreikiams visų pirma būtų naudojamas Europos plėtros fondas;

27. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į ypatingus ūkininkių poreikius, visų pirma turinti mintyje apsirūpinimo maistu saugumo problemas;

28. ragina įtraukti lyčių lygybės problemas, kaip kompleksinį klausimą, į aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką nuo pat jos įgyvendinimo iki vertinimo, kad remiantis faktais būtų galima įvertinti šios politikos poveikį ir jį pagerinti, taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog klimato kaita yra labai susijusi su lyčių aspektu tiek poveikio, tiek su juo susijusių sprendimų požiūriu, ES turėtų primygtinai siekti, kad veiksmai klimato politikos srityje būtų grindžiami lyčių atžvilgiu teisingesniu, dalyvavimu ir teisėmis pagrįstu požiūriu, kad būtų realiai sumažinta lyčių nelygybė, kai kalbama apie prieigą prie išteklių, skirtų prisitaikymui prie klimato kaitos, ir jų valdymą, taip pat lyčių pusiausvyrą priimant sprendimus visais lygmenimis klimato politikos ir nelaimių valdymo srityse;

29. primygtinai ragina Europos Komisiją į savo būsimą ES sveikatos strategiją įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kadangi vystymosi po 2015 m. programa bus universali pasaulinio vystymosi darbotvarkė;

30. reikalauja, kad visuotinė prieiga prie reprodukcinės sveikatos paslaugų būtų tikslas, kurį vėl reikėtų įtraukti kaip prioritetinį į naują pasaulio vystymosi programą, numatant atitinkamą finansinę paramą šeimos planavimo paslaugoms;

31. pabrėžia, kad visuotine pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybe jomis naudotis prisidedama prie to, kad būtų pasiekti visi su sveikata susiję Tūkstantmečio vystymosi tikslai: priežiūra iki gimdymo, gebėjimas išvengti didelės rizikos gimdymo atvejų, taip pat kūdikių ir vaikų mirtingumo mažinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad šeimos planavimo, motinų sveikatos ir saugaus nėštumo nutraukimo paslaugos yra svarbios priemonės, galinčios išgelbėti moterų gyvybę;

32. ragina parengti konkrečius ES projektus, kuriais būtų skatinama lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės mažiau išsivysčiusiose šalyse, siekiant padėti užkirsti kelią gimdyvių mirtingumui;

33. ragina parengti naują pasaulinę programą, kuria remiantis būtų sukurta teisingesnė ir tvaresnė prekybos sistema, grindžiama dialogu, skaidrumu ir pagarba, kurioje būtų siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje; mano, kad sąžininga prekyba – tai sėkmingos partnerystės, kurią sudaro daugelis suinteresuotųjų šalių, veikiančių visame pasaulyje ir skirtingais tiekimo grandinės etapais, pavyzdys, kurį diegiant nepalankioje padėtyje esantiems gamintojams, ypač moterims, užtikrinama prieiga prie rinkos, garantuojamas tvarus gyvenimo šaltinis, laikomasi darbo standartų, laipsniškai atsisakoma vaikų darbo ir skatinama ekologiškai tvari ūkininkavimo ir gamybos praktika;

34. ragina ES ir jos valstybes nares atlikti išsamų Pekino veiksmų programos persvarstymą 2015 m. minint jos dvidešimties metų sukaktį;

35. reikalauja, kad moterys būtų laikomos vystymosi proceso dalyvėmis ir kad su jomis būtų konsultuojamasi, visų pirma pasitelkiant pilietinę visuomenę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

• [1]  http://icpdbeyond2014.org/uploads/browser/files/93632_unfpa_eng_web.pdf
• [2]  Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija – informacinė grafika: http://www.fao.org/resources/infographics/infographics-details/en/c/180754/
• [3]  2014 m. liepos 19 d. atviros darbo grupės galutinis dokumentas: OWG_Outcome_Document_19_July_2014, http://www.worldwewant2015.org/file/449888/download/489787,
  http://www.worldwewant2015.org/owg