PRANEŠIMAS dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. birželio ... d. (COM(2015) 0000),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[1],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija[4],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. biudžeto gairių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 8 skyrių,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0217/2015),

2016 m. biudžeto projektas: įsipareigojimų vykdymas ir atsižvelgimas į finansinius prioritetus

1.  primena, kad savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje Parlamentas kaip pagrindinius 2016 m. biudžeto prioritetus nurodė deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, įmonių plėtojimą ir verslumo siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo visoje Sąjungoje skatinimą (trys veiksniai) kartu su vidaus ir išorės solidarumu saugioje Europoje; pakartoja, kad Parlamentas didelę reikšmę teikia teisinių ir politinių įsipareigojimų vykdymui, ir raginimą institucijoms vykdyti savo pažadus;

2.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytos visų išlaidų kategorijų viršutinės ribos, bet taip pat numatytas specialus ir didžiausias galimas lankstumas siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai vykdyti savo teisines prievoles ir specialios priemonės siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai reaguoti į konkrečias nenumatytas aplinkybes arba finansuoti aiškiai nustatytas išlaidas, viršijančias viršutines ribas;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pateiktame Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekte įtvirtinami minėtieji prioritetai ir siūloma didinti ES paramą investicijoms, žinioms, darbo vietų kūrimui ir į augimą orientuotoms programoms ir ypač reprezentatyviai judumo programai, pvz., „Erasmus+“; laikosi nuomonės, kad 2016 m. biudžeto projektas – tai teigiamas žingsnis siekiant padėti valstybėms narėms spręsti struktūrines problemas, ypač konkurencingumo praradimo problemą; palankiai vertina tai, kad Komisija ne tik numatė daugiau lėšų 3 išlaidų kategorijoje (saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), kaip pagrįstai tikėtasi, bet ir yra pasiryžusi reaguoti į naujus įvykius, pvz., krizes Ukrainoje, Sirijoje ir Viduržemio jūros regione, patenkindama ES ir valstybių narių poreikius saugumo ir migracijos srityse, parodydama tvirtą politinę valią išorės veiksmų srityje ir prisiimdama biudžetinį įsipareigojimą kilmės ir tranzito šalių atžvilgiu;

4.  palankiai vertina tai, kad į 2016 m. biudžeto projektą įtrauktas Europos strateginių investicijų fonas (ESIF), ir ypač tai, kad siekiant padengti dalį išlaidų, skirtų ESIF garantijų fondo 8 mlrd. EUR sumai finansuoti, buvo panaudota bendroji įsipareigojimų marža, o ne vien tik sumažintos programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) numatytos lėšos; pabrėžia, kad Parlamentas siekė kuo labiau sumažinti poveikį šioms dviems programoms ir kad teisėkūros institucijų susitarimu lėšų apribojimas buvo dar labiau sumažintas bendra 1 mlrd. EUR suma, be kita ko, išsaugant fundamentiniams tyrimams numatytas lėšas; tikisi, kad ESIF susitarimas kuo greičiau bus atspindėtas 2016 m. biudžete, parengus taisomąjį raštą;

5.  tačiau primena, kad sprendimą dėl metinių asignavimų, kuriuos bus leidžiama panaudoti siekiant sudaryti ESIF garantijų fondą, priims tik biudžeto valdymo institucija, vykdydama metinę biudžeto procedūrą; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja toliau kompensuoti programai „Horizontas 2020“ ir EITP numatytų lėšų sumažinimą, kuris ir toliau yra didelis, kad įgyvendinant šias programas būtų visapusiškai pasiekti tikslai, dėl kurių susitarta dar tik prieš dvejus metus per derybas dėl jų atitinkamų teisinių pagrindų; taip pat ketina atidžiai stebėti, ar šis lėšų mažinimas turėtų būti atliekamas tik 2016–2018 m. laikotarpiu, kaip siūlė Komisija, ar paskirstytas 2019–2020 m. laikotarpiu, kad būtų sumažintas šioms programoms daromas poveikis;

6.  apgailestauja dėl to, kad Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME) skiriami įsipareigojimų asignavimai 2016 m. nominaliai sumažinami palyginti su 2015 m.; atkreipia dėmesį į tai, jog toks mažinimas reikštų labai neigiamą signalą tuo metu, kai MVĮ kaip inovatorių ir darbo vietų kūrėjų potencialas yra itin reikalingas, kad būtų skatinamas ES ekonomikos atsigavimas, sumažinti investicijų atotrūkiai ir prisidedama prie Sąjungos gerovės ateityje; primena, kad verslumo skatinimas, konkurencingumo ir Sąjungos įmonių, įskaitant socialines įmones, galimybių patekti į rinkas didinimas ir MVĮ, kurios labai prisideda prie Europos ekonomikos ir konkurencingumo skatinimo, galimybių pasinaudoti finansavimu gerinimas – tai prioritetai, kuriems aiškiai pritaria visos institucijos, dėl šios priežasties COSME asignavimai per pastaruosius dvejus metus buvo telkiami laikotarpio pradžioje ir didinami, atsižvelgiant į didelį programos įgyvendinimo lygį; todėl ketina užtikrinti, kad ši programa būtų sėkmingai vykdoma 2016 m.;

7.  pakartoja savo susirūpinimą dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo, nes ši iniciatyva yra pagrindinė kovos su jaunimo nedarbu Sąjungoje, kuri yra svarbiausias visų ES politikos formuotojų prioritetas, priemonė; atkreipia dėmesį į Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų papildomų asignavimų telkimą laikotarpio pradžioje 2014 m. ir 2015 m.; apgailestauja dėl to, kad 2016 m. nepasiūlyta numatyti naujų įsipareigojimų; primena, kad DFP numatyta bendrąją įsipareigojimų maržą viršijant viršutines ribas jau nuo 2016 m. panaudoti tam, kad būtų pasiekti su ekonomikos augimu ir užimtumu, ypač jaunimo užimtumu, susiję politiniai tikslai; todėl primena, kad Europos socialinio fondo reglamente numatyta, jog ištekliai Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2016–2020 m. gali būti persvarstyti ir padidinti vykdant biudžeto procedūrą; taigi ragina toliau įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą pasinaudojant visomis DFP numatytomis nuostatomis dėl lankstumo ir ketina užtikrinti, kad 2016 m. biudžete būtų numatytos reikiamos sumos;

8.  pažymi, kad, dėl laiku pasiekto susitarimo dėl įsipareigojimų perprogramavimo pagal pasidalijamąjį valdymą 2014–2020 m. DFP, nes atitinkamos taisyklės ir programos buvo patvirtintos pavėluotai, į savo 2016 m. biudžeto projektą (2 ir 3 išlaidų kategorijos) Komisija įtraukė 4,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, kuri negalėjo būti panaudota 2014 m.; primena, kad pagal Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2015 jau buvo sudarytos sąlygos pagal 1b, 2 ir 3 išlaidų kategorijas 16,5 mlrd. EUR perkelti iš 2014 į 2015 m.; pabrėžia, kad tai vis dėlto yra gryni perkėlimai iš 2014 m. asignavimų, dėl kurių jau susitarta, todėl, palyginimo tikslais, į šią sumą neturėtų būti atsižvelgiama vertinant 2016 m. biudžeto raidą, palyginus su 2015 m. biudžetu; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamoms programoms iš tiesų numatyti padidinti įsipareigojimų asignavimai 2016 m. biudžeto projekte;

9.  yra susirūpinęs dėl lėtesnio nei planuota naujų programų pagal 2014–2020 m. DFP pradėjimo, nes buvo per vėlai patvirtinti teisiniai pagrindai ir veiklos programos, taip pat 2014 m. trūko mokėjimų asignavimų; įsipareigoja išnagrinėti, ar įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, kurių prašoma, iš tiesų sudarys sąlygas tas naujas programas vykdyti visu pajėgumu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kompensuotas programų įgyvendinimo vėlavimas;

10.  pažymi, kad ES 2016 m. biudžeto projektą sudaro 153,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (įskaitant iš 2014 m. perskirtus 4,5 mlrd. EUR) ir 143,5 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų; pabrėžia, kad, nepaisant perprogramavimo 2015 m. ir 2016 m. poveikio, tai yra 2,4 proc. daugiau įsipareigojimų ir ir 1,6 proc. daugiau mokėjimų, palyginti su 2015 m. biudžetu; pabrėžia, kad šis apskritai nedidelis padidinimas, atitinkantis DFP nustatytas gaires ir atspindintis infliaciją, realiai beveik nėra padidinimas ir tai parodo išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo svarbą;

11.  pabrėžia, kad pagal DFP viršutines ribas Komisija palieka 2,2 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (iš kurių 1,2 mlrd. EUR numatyta pagal 2 išlaidų kategoriją) ir 1,6 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų maržas; primena, kad paliktos įsipareigojimų ir mokėjimų maržos ir neatlikti mokėjimai įtraukiami į bendras maržas, kurios turi būti panaudotos vėlesniais metais, iškilus poreikiui; pažymi, kad bendroji įsipareigojimų marža panaudojama pirmą kartą ir kad dalis jos bus panaudota ESIF tikslais; iš esmės palankiai vertina pasiūlytą lankstumo priemonės panaudojimą aiškiai nustatytoms išlaidoms, kurios susidaro vykdant naujas ES iniciatyvas prieglobsčio ir migracijos srityse ir kurios negali būti finansuojamos neviršijant 3 išlaidų kategorijos ribų, finansuoti; siekdamas daugiau lėšų skirti svarbiausiems prioritetams, ketina panaudoti dalį likusių maržų ir pasinaudoti atitinkamomis DFP numatytomis nuostatomis dėl lankstumo;

Mokėjimai: pasitikėjimo atkūrimas

12.  primena, kad 2014 m. mokėjimų trūkumas, iš esmės dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų viršutinių ribų ir pernelyg mažo biudžeto, pasiekė precedento neturintį aukštą lygį ir išliks didelis 2015 m.; baiminasi, kad dėl šios priežasties toliau bus daromas neigiamas poveikis naujų 2014–2020 m. DFP programų įgyvendinimui ir toliau bus daroma žala naudos gavėjams, ypač nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, susiduriančioms su ekonominiais ir socialiniais suvaržymais; remia Komisijos atliekamą aktyvų mokėjimų valdymą, bet yra susirūpinęs dėl kvietimų teikti paraiškas atidėjimo, išankstinio finansavimo sumažinimo ir vėluojančių mokėjimų, nes tai gali pakenkti siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; pakartoja savo susirūpinimą dėl ad hoc mokėjimų sumažinimo, kurį per metinių biudžetų svarstymą atliko Taryba, įskaitant programų, numatytų 1a išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“;

13.  palankiai vertina tai, kad ES biudžeto projekte atspindimos bendro pareiškimo dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano, dėl kurio po bendro padėties įvertinimo ir trijų institucijų prisiimto įsipareigojimo sumažinti šį vėlavimą susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, nuostatos; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį ES biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos; pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimu, mokėjimų asignavimais, kurių prašoma biudžeto projekte, neapmokėtų sąskaitų suma būtų sumažinta iki tvaraus lygio – maždaug 2 mlrd. EUR; todėl įsipareigoja visapusiškai remti Komisijos pasiūlymą ir tikisi, kad Taryba vykdys savo įsipareigojimus šioje srityje;

14.  pabrėžia, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo ateityje vengti nepriimtino neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičiaus susikaupimo metų pabaigoje, visapusiškai laikantis susitarimų, pasiektų sudarant daugiametę finansinę programą ir metinės biudžeto procedūros metu, ir juos įgyvendinant; pakartoja, kad šiuo požiūriu reikia atidžiai ir aktyviai stebėti neįvykdytų mokėjimų tendencijų pokyčius; pakartoja savo susirūpinimą, kad mokėjimų ciklo specifiškumas sukuria papildomų įtampų mokėjimų asignavimų lygmeniu, ypač DFP pabaigoje; primena Komisijai jos įsipareigojimus, prisiimtus bendrame pareiškime dėl mokėjimų plano, tobulinti savo vidutinės trukmės ir ilgalaikio prognozavimo priemones ir sukurti išankstinio perspėjimo sistemą siekiant pateikti pirmąsias mokėjimų prognozes liepos mėn., kad biudžeto valdymo institucija ateityje galėtų priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus;

15.  palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į bendrus mokėjimų asignavimus, daug daugiau dėmesio galų gale imama teikti ne 2007–2013 m. programų užbaigimui, o naujų 2014–2020 m. programų vykdymui; tačiau pabrėžia, kad mokėjimų lygis 2016 m. biudžeto projekte, visų pirma 1b išlaidų kategorijoje, žemas palyginti su įsipareigojimų lygiu, o dėl to gali kilti rizika dėl neįvykdytų mokėjimų prašymų sankaupos šios DFP pabaigoje; todėl kelia klausimą, kiek tai atitinka ilgalaikę mokėjimų plano perspektyvą;

išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

16.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymu dėl 2016 m. įsipareigojimų asignavimai pagal 1a pakategorę palyginti su 2015 m. padidinami 6,1 proc. iki 18,6 mlrd. EUR; pabrėžia, kad įsipareigojimai padidinami visų pirma dėl ESIF integravimo, lėšų programai „Erasmus+“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei padidinimo ir, mažesniu mastu, lėšų programai „Muitinė“, „Fiscalis“ ir kovai su sukčiavimu bei Užimtumui ir socialinių inovacijų programai padidinimo; skirs ypatingą dėmesį nelygybės tarp gamybinės praktikos ir aukštojo mokslo Europoje sumažinimui, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas judumo galimybes;

17.  vis dėlto apgailestauja dėl to, kad buvo sumažinti asignavimai dideliems infrastruktūros projektams, programoms „Horizontas 2020“ ir COSME, taip pat dėl lėtesnės pažangos EITP transporto srityje, kurios priežastis yra lėšų perkėlimas ESIF; primena, kad pagal pradinį Komisijos pasiūlymą dėl ESIF programai „Horizontas 2020“ 2016 m., palyginti su 2015 m., asignavimų būtų sumažinta 170 mln. EUR ir tai būtų prieštaringas ženklas dėl programos, kuri plačiai pripažįstama kaip pavyzdinis prioritetas pagal dabartinę DFP; apgailestauja dėl šalutinio poveikio mokslinių tyrimų finansavimui, įskaitant energetikos, MVĮ, klimato ir aplinkos, socialinių mokslų ir mokslo visuomenėje srityse; įsipareigoja siekti dar labiau kompensuoti pasiūlytus lėšų sumažinimus šioms programoms biudžeto procedūros metu didinant asignavimus ir panaudojant 200 mln. EUR maržą, kuri vis dar egzistuoja nesiekiant 1a išlaidų kategorijos viršutinės ribos; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų finansavimą reikėtų sutelkti į sritis, kuriose galima sukurti didžiausią pridėtinę vertę, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, IRT, dotacijas fundamentiniams tyrimams, taip pat mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiosios energijos technologijas;

18.  pakartoja savo paramą ITER programai ir įsipareigoja užtikrinti tinkamą finansavimą; tačiau yra susirūpinęs, kad pateiktas persvarstytas tvarkaraštis ir ITER finansinis planavimas, numatytas 2015 m. lapkričio mėn., nesudarys galimybės biudžeto valdymo institucijai atsižvelgti į naują informaciją 2016 m. metinėje biudžeto procedūroje; be to, primygtinai ragina ITER ir jos bendrąją įmonę Europos Sąjungai „Branduolių sintezės energija“ nedelsiant pateikti prašomas ataskaitas dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir laikytis atitinkamų Parlamento rekomendacijų;

19.  pabrėžia, kad dėl ankstesnio mokėjimų asignavimų trūkumo padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirtumas keliose programose pagal 1a išlaidų kategoriją ir tai buvo viena iš staigaus neįvykdytų įsipareigojimų padidėjimo priežasčių, palyginti su kitomis išlaidų kategorijomis; yra susirūpinęs, kad Komisija turėjo sumažinti išankstinio finansavimo sumą ir, o tai kelia didesnį nerimą, atidėti kvietimus teikti paraiškas ir vėluoti pasirašyti sutartis; pažymi, pvz., kad, kalbant apie programą „Horizontas 2020“, Komisija mano, jog įprasto vykdymo atveju, kai mokėjimų asignavimai neribojami, iki 2014 m. pabaigos būtų buvę išleista apie 1 mlrd. EUR daugiau; palankiai vertina Komisijos pastangas kontroliuoti mokėjimų padėtį, vis dėlto pakartoja, kad jokiomis aplinkybėmis netoleruos lėtesnio 2014–2020 m. programų vykdymo, kaip būdo spręsti mokėjimų trūkumo problemą;

20.  todėl palankiai vertina mokėjimų asignavimų padidinimą 11,4 proc. iki 17,5 mlrd. EUR palyginti su 2015 m. ir mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų santykio pagerinimą 2016 m.; ypač pažymi, kad kelių programų („Copernicus“, „Erasmus+“, „Horizontas 2020“, EITP transporto srities, branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo) atveju mokėjimų asignavimai viršija įsipareigojimų asignavimų lygį;

išlaidų pakategorė — Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad 1b pakategorėje pasiūlyta 50,8 mlrd. EUR įsipareigojimų (3,2 proc. daugiau nei 2015 m., programavimo pakeitimo poveikis panaikintas) ir 49,1 mlrd. mokėjimų asignavimų (4 proc. mažiau) ir palikta nedidelė 15,3 mln. EUR marža atsižvelgiant į įsipareigojimų viršutinę ribą; primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų atotrūkį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip ESF, ERPF, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva, prisideda spartinant sanglaudą, mažinant išsivystymo skirtumus ir remiant tvarių darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ES sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį;

22.  pabrėžia, kad 44 proc. pasiūlytų 2016 m. mokėjimų asignavimų padengia neįvykdytus mokėjimų prašymus ankstesniais programavimo laikotarpiais, taigi lieka tik 26,8 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų naujoms 2014–2020 m. sanglaudos programoms pradėti; todėl mano, kad pasiūlyti mokėjimų asignavimai yra mažiausias šioje pakategorėje reikalingas minimumas;

23.  primena, kad 2016 m. biudžete reikia 21,6 mlrd. EUR siekiant neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, lygį sumažinti nuo 24,7 mlrd. EUR 2014 m. pabaigoje ir 20 mlrd. EUR 2015 m. pabaigoje iki maždaug 2 mlrd. EUR iki 2016 m. pabaigos, kaip aprašyta Komisijos vertinime, pridėtame prie bendro pareiškimo dėl 2015–2016 m. mokėjimų plano; primygtinai ragina ateityje vengti panašaus neįprasto neapmokėtų sąskaitų susikaupimo, kad nebūtų daroma žala ES patikimumui;

24.  be to, ragindamas tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, pabrėžia, kad šiuo metu būtina veiksmingai ir efektyviai spartinti jos įgyvendinimą valstybėse narėse; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad pirmenybė būtų teikiama nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvų vykdymui, prireikus atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, išdėstytas specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2015; pakartoja, kad neseniai patvirtintas išankstinio finansavimo dalies padidinimas iki 30 proc., kurį tvirtai rėmė Parlamentas, priklauso nuo to, ar valstybės narės per vienerius metus greitai pateiks tarpinius mokėjimų prašymus, kurie turėtų būti pateikti 2016 m.; primygtinai tvirtina, kad padidintas išankstinis finansavimas Jaunimo užimtumo iniciatyvai neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų ESF sudėtinių dalių įgyvendinimui;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2 išlaidų kategorijoje pasiūlyta 63,1 mlrd. EUR įsipareigojimų (0,1 proc. mažiau nei 2015 m., programavimo pakeitimo poveikis panaikintas) ir 55,9 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (0,2 proc. mažiau) ir palikta 1,2 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į įsipareigojimų viršutinę ribą ir 1,1 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į tarpinę Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) viršutinę ribą; pabrėžia, kad finansinės drausmės mechanizmas taikomas tik siekiant sukurti krizių žemės ūkio sektoriuje sureguliavimui skirtą rezervą; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti parengtas spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą; pabrėžia, kad dėl lėšų perkėlimų tarp dviejų BŽŪP ramsčių padidėja bendra kaimo plėtrai panaudotina suma;

26.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžeto projekte atspindimas sumažėjęs intervencijų į žemės ūkio rinkas poreikis palyginti su 2015 m. biudžetu, visų pirma dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su Rusijos taikomu tam tikrų žemės ūkio produktų iš ES importo embargu, poveikio 2015 m.; pažymi, kad, pasak Komisijos, 2016 m. biudžete tolesnės priemonės nereikalingos; atkreipia dėmesį į tikslus didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą ir prašo rasti išteklių šiems tikslams pasiekti;

27.  pabrėžia, kad pagal reformuotą bendrą žuvininkystės politiką numatyta plačių užmojų teisinė sistema, kurią taikant galima spręsti atsakingos žvejybos problemą, taip pat renkant duomenis, ir palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas pasinaudojo 2014 m. nepanaudotų asignavimų perkėlimu į 2015 m., o panaikinus šio programavimo pakeitimo poveikį šiam fondui skirti įsipareigojimų asignavimai 2016 m. toliau didėja; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų srityje ankstesnių programų laipsniškas užbaigimas tik iš dalies kompensuotas naujos programos pradėjimu, dėl to 2016 m. asignavimų yra mažiau;

28.  palankiai vertina įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų padidinimą Aplinkos ir klimato kaitos politikos programai LIFE; palankiai vertinta pirmuosius žingsnius siekiant žalinti ES biudžetą ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dar labiau paspartinti tempą;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

29.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. biudžeto projekte padidinta parama visoms 3 išlaidų kategorijos programoms ir ji siekia 2,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (12,6 proc. padidinimas palyginus su 2015 m. biudžetu, panaikinus programavimo pakeitimo poveikį) ir 2,3 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (9,7 proc. padidinimas); pabrėžia, kad dėl to nepalikta jokia marža tolesniam lėšų didinimui arba bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams pagal 3 išlaidų kategoriją; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, ypač dėl didėjančio migracijos srautų spaudimo, viršutinė riba, nustatyta mažiausiai DFP išlaidų kategorijai, gali būti nebeaktuali ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas po rinkimų persvarstant DFP;

30.  palankiai vertina Komisijos Europos migracijos darbotvarkę ir primena apie savo paramą siekiant stiprinti ES priemones ir sąžiningo naštos pasidalijimo kultūros ir solidarumo prieglobsčio, migracijos ir išorės sienų priežiūros srityje plėtojimą; todėl palankiai vertina įsipareigojimų asignavimų Vidaus saugumo fondui ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, apimant ir bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) plėtrą, padidinimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 124 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų siekiant reaguoti į dabartines migracijos tendencijas Viduržemio jūros regione; reiškia abejonę dėl to, ar siūlomų lėšų pakaks; pabrėžia, kad reikia griežtai kontroliuoti šių lėšų paskirtį;

31.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelį skaičių žmonių, atvykstančių į Sąjungos pietines pakrantes, ir vis didesnį Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) vaidmenį valdant prieglobsčio sritį, pasiūlymas EASO įdarbinti tik 6 papildomus darbuotojus yra aiškiai nepakankamas; todėl prašo EASO skirti tinkamą darbuotojų skaičių ir 2016 m. biudžetą, kad ši agentūra galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir veiksmus;

32.  mano, kad Komisija turėtų nuodugniai įvertinti priemonių, kurios pateiktos kaip ES migracijos darbotvarkės ir Europos saugumo darbotvarkės, kiek tai apima Europolo veiklą, dalis, poveikį biudžetui ir papildomas užduotis, kad biudžeto valdymo institucijai būtų sudarytos sąlygos tinkamai nustatyti agentūros agentūrų biudžeto ir darbuotojų poreikius; pabrėžia Europolo vaidmenį valstybėms narėms teikiant tarpvalstybinę pagalbą ir vykdant keitimąsi informacija; pabrėžia, kad 2016 m. reikia užtikrinti agentūrai tinkamą biudžetą ir darbuotojų skaičių, kad ji galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir veiksmus;

33.  mano, kad atitinkamoms agentūroms neturėtų būti taikomas darbuotojų skaičiaus sumažinimas arba darbuotojų perkėlimas ir kad jos privalo atitinkamai paskirstyti savo darbuotojus siekdamos įvykdyti savo išaugusius įsipareigojimus;

34.  taip pat primena, kad Parlamentas tvirtai ir nuosekliai remia tinkamą kultūros ir žiniasklaidos programų finansavimą; todėl palankiai vertina lėšų programai „Kūrybiška Europa“, įskaitant žiniasklaidos veiksmus, padidinimą palyginti su 2015 m. biudžetu, bet reiškia abejones dėl administracinio kultūros ir žiniasklaidos standartų padalijimo; taip pat remia pasiūlytą lėšų padidinimą programai „Europa piliečiams“, nes ši programa yra itin svarbi piliečių dalyvavimui Europos demokratiniame procese; laikosi nuomonės, kad Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė dalyvaujamosios demokratijos ES priemonė, ir ragina gerinti jos matomumą ir prieinamumą; atkreipia dėmesį į teigiamą visos Europos tinklų, kuriuos sudaro vietos ir nacionalinė žiniasklaida, pvz., „EuranetPlus“, vaidmenį;

35.  pabrėžia, kad maisto ir pašarų sauga, vartotojų apsauga ir sveikata yra didžiausią ES piliečių susirūpinimą keliančios sritys; todėl teigiamai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą palyginti su 2015 m. biudžetu „Maisto ir pašarų“ programai, Sveikatos programai ir Vartotojų programai;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

36.  palankiai vertina bendrą 4 išlaidų kategorijos finansavimo padidinimą, kuris siekia 8,9 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (5,6 proc. padidinimas palyginti su 2015 m. biudžetu), paliekant 261,3 mln. EUR maržą atsižvelgiant į viršutinę ribą; pažymi, kad tai rodo didelį solidarumą su trečiosiomis šalimis; mano, kad ES biudžetas yra priemonė teikiant pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, ir propaguojant pagrindines Europos vertybes; yra patenkintas dėl to, kad ekonominiai ir socialiniai sunkumai, kuriuos patyrė ES pastaraisiais metais, nesutrukdė dėmesį skirti problemoms kitose pasaulio valstybėse; tačiau mano, kad greičiausiai prireiks labiau sustiprinti tam tikras prioritetines sritis, pvz., Europos kaimynystės priemonę, įskaitant pagalbą Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinai ir JTPDO, atsižvelgiant į besitęsiančią humanitarinę ir politinę krizę kaimynystės erdvėje ir už jos ribų;

37.  palankiai vertina Komisijos prašomą mokėjimų asignavimų visoms programoms pagal 4 išlaidų kategoriją padidinimą (28,5 proc. padidinimas iki 9,5 mlrd. EUR), kai mokėjimai viršija įsipareigojimus, ypač vystymosi, humanitarinės pagalbos ir ES paramos Palestinai bei Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose srityse; mano, kad tokį padidinimą visiškai pateisina būtinybė kompensuoti didelio mokėjimų trūkumo šioje išlaidų kategorijoje 2014 m. ir 2015 m., dėl kurio Komisija sumažino išankstinį finansavimą ir atidėjo teisinius įsipareigojimus, pasekmes; primena, kad pagal 4 išlaidų kategoriją 2015 m. reikėjo sumokėti 1,7 mln. EUR delspinigių už pavėluotus mokėjimus; tikisi, kad įsipareigojimų ir mokėjimų skirtumas bus laipsniškai mažinamas ir neapmokėtų sąskaitų skaičius vėl pasieks įprastą lygį; pabrėžia, kad toks procesas yra būtinas pažeidžiamų naudos gavėjų finansiniam stabilumui ir tam, kad ES galėtų veikti kaip patikima tarptautinių organizacijų partnerė;

38.  mano, kad išorės finansavimo priemonėmis suteikiamos priemonės įvairiais būdais ir atsižvelgiant į atitinkamus tikslus šalinamos tų vidaus saugumo ir migracijos problemų, į kurias sutelktas kitų metų biudžetas, priežastys, ypač atkreipiant dėmesį į Sąjungos pietines ir rytines sienas ir apskritai teritorijas, kuriose vyksta konfliktai; ypač atkreipia dėmesį į vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir Europos kaimynystės priemonę, bet taip pat į politines priemones, kurioms lėšos padidintos ne tokiu dideliu mastu, pvz., humanitarinę pagalbą, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bendrą užsienio ir saugumo politiką ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; ragina Komisiją aiškiai nustatyti sritis, kurios gali prisidėti sprendžiant šias svarbiausias problemas ir kuriose galimos didesnės lėšos gali būti veiksmingai įsisavinamos; šiuo požiūriu primena, kad svarbu teikti paramą siekiant sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą ir taip pat svarbu, kad žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe ir toliau sudarytų ES išorės pagalbos veiklos pagrindą;

39.  pabrėžia pastebimą sumos, kuri 2016 m. biudžete numatyta Europos investicijų banko valdomam Išorės veiksmų garantijų fondui, padidinimą ir pažymi, kad to priežastis, be kitų veiksnių, yra pradėtos teikti makrofinansinės paramos paskolos Ukrainai;

40.  ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad strateginėse šalyse, kurios naudojasi santykinai dideliu finansavimu iš įvairių ES šaltinių, pvz., Ukrainoje ir Tunise, būtų taikomas jungtinis požiūris; laikosi nuomonės, kad didesnis politinis ir ekonominis ES poveikis gali būti pasiektas užtikrinant didesnį pagrindinių veikėjų ES ir vietos veikėjų veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, kai supaprastinamos ir sutrumpinamos procedūros ir pateikiamas aiškesnis ES veiksmų vaizdas;

5 išlaidų kategorija – Administravimas

41.  pažymi, kad, palyginti su 2015 m. biudžetu, 5 išlaidų kategorijos išlaidos padidėjo 2,9 proc. iki 8 908,7 mln. EUR, šis skaičius bendrai apima administracines institucijų išlaidas (2,2 proc. padidėjimas) ir išlaidas pensijoms bei Europos mokykloms (5,4 proc. padidėjimas); pažymi, kad atsižvelgiant į viršutinę ribą palikta 574,3 mln. EUR marža; pabrėžia, kad 5 išlaidų kategorija ir toliau sudaro 5,8 proc. ES biudžeto; vis dėlto primena, kad į šį skaičių neįtraukta techninė parama, kuri įtraukiama į veiklos išlaidas;

Specialios priemonės

42.  patvirtina, kad specialios priemonės yra itin svarbios visapusiškam DFP laikymuisi ir įgyvendinimui ir dėl jų pobūdžio joms skirti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turėtų būti apskaičiuojami neatsižvelgiant į viršutines ribas, visų pirma bendrosios mokėjimų maržos apskaičiavimo tikslais; palankiai vertina pasiūlytą pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su neatidėliotinos pagalbos rezervu, principą; pažymi, kad 2016 m. biudžeto projekte neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) ir Europos Sąjungos solidarumo fondui numatytos sumos yra iš esmės nepakitusios arba šiek tiek padidintos;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

43.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis, apimančiais iniciatyvas, kuriomis siekiama atspindėti ir paremti ekonominius, ekologinius ir socialinius pokyčius ES; susirūpinęs pažymi, kad Komisija nenumatė asignavimų tolesniam labai sėkmingų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vykdymui, ypač 3 išlaidų kategorijoje; ketina nustatyti subalansuotą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana ribota arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti priemones, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams;

Decentralizuotos agentūros

44.  pabrėžia svarbų decentralizuotų agentūrų vaidmenį ES politikos formavimo procese ir yra pasiryžęs įvertinti kiekvienos agentūros atskirai biudžeto ir darbuotojų poreikius, kad būtų užtikrinta pakankamai asignavimų ir darbuotojų visoms agentūroms, ypač toms, kurioms neseniai buvo pavestos naujos užduotys arba kurių darbo krūvis yra didesnis dėl nustatytų politinių prioritetų ar kitų priežasčių; ypač yra pasiryžęs teisingumo ir vidaus reikalų srityje veikiančioms agentūroms suteikti išteklių, reikalingų spręsti dabartines dėl migracijos kylančias problemas; dar kartą pabrėžia savo prieštaravimą perskirstymo rezervui ir tikisi biudžeto procedūros metu rasti sprendimą siekiant sustabdyti papildomą darbuotojų skaičiaus mažinimą decentralizuotose agentūrose; be to, pakartoja savo ketinimą pasinaudoti Tarpinstitucine darbo grupe decentralizuotų agentūrų klausimu, kad būtų rastas bendras institucijų požiūrio į agentūras, turint omenyje biudžeto aspektą, pagrindas, taip pat atsižvelgiant į su 2016 m. biudžetu susijusią taikinimo procedūrą;

o

o    o

45.  ragina nuolat stengtis skirti biudžeto lėšų tam, kad būtų teikiami atitinkami mokymai ir perkvalifikavimas tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos, ir pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles darbo vietų kūrimo galimybes, pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, sveikatos priežiūros ir IRT sektoriuose; pabrėžia, kad 2016 m. biudžete turėtų būti numatyta tinkama parama socialinės įtraukties skatinimui ir veiksmams, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir suteikti skurstantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms daugiau galių; primena, kad lyčių lygybės klausimas turėtų būti įtrauktas į ES politikos kryptis ir sprendžiamas biudžeto sudarymo proceso metu; primygtinai ragina teikti finansinę paramą visoms programoms, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis ir darbo vietų kūrimas asmenims, kurių padėtis darbo rinkoje nepalanki įvairiais aspektais, pvz., ilgą laiką darbo neturintiems asmenims, neįgaliesiems, žmonėms, priklausantiems mažumoms, ir neaktyviems bei drąsos netekusiems asmenims;

46.  primena, kad 2016 m. biudžeto procedūra, kai programos turėtų būti vykdomos visu pajėgumu, turėtų būti integruotos naujos pagrindinės iniciatyvos investicijų ir migracijos srityse, atsiranda galimybė išspręsti praeityje neišspręstus klausimus, pvz., dėl mokėjimų ir specialiųjų priemonių, ir pirmą kartą bus taikomos naujos DFP nuostatos, kaip antai bendroji įsipareigojimų marža, bus Tarybos požiūrio į mokėjimų planą įvertinimo testas ir dabartinės DFP įvertinimas; primena Komisijai jos teisinę prievolę iki 2016 m. pateikti DFP veikimo persvarstymą ir kartu su tuo biudžeto persvarstymu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pagal Reglamento Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. DFP, persvarstymą; primena, kad tuo pačiu metu Komisija remdamasi aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimu rezultatais, kuriuos numatoma pateikti 2016 m., turėtų įvertinti ir naujas iniciatyvas dėl nuosavų išteklių;

47.  pripažįsta plataus masto susitarimą, kuriuo buvo paremti svarstymai dėl 2015 m. taisomųjų biudžetų projektų ir iki šiol vykusios derybos dėl mokėjimų plano, pademonstruojant bendrą pasiryžimą laikytis DFP, taikyti teisinį pagrindą, dėl kurio buvo kruopščiai deramasi, ir užtikrinti naujų programų finansavimą; ragina ir toliau tęsti bendradarbiavimo tendencijas tarp Komisijos ir abiejų ES biudžeto valdymo institucijų ir tikisi, kad tai galiausiai padės išspręsti mokėjimų vėlavimo, kuris yra integruotas į biudžeto procedūrą, klausimą; tikisi, kad tos pačios idėjos vyraus derybose dėl 2016 m. biudžeto ir ieškant priemonių, kaip ateityje spręsti kylančias ir nenumatytas problemas;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

I PRIEDAS: BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO 2015 M. SĄLYGŲ

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2016 m. biudžeto procedūros datų:

1.  trišalio dialogo posėdis bus sušauktas liepos 14 d. prieš priimant Tarybos poziciją;

2.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 38-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

3.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas dėl Tarybos pozicijos pakeitimų sieks balsuoti ne vėliau kaip 42-os savaitės pabaigoje (spalio mėn. viduryje);

4.  trišalio dialogo posėdis bus sušauktas spalio 19 d. prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

5.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 44-ą savaitę (spalio 26–29 d. plenarinėje sesijoje);

6.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 29 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2015 m. lapkričio 18 d.;

7.  Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 9 d. Europos Parlamente ir lapkričio 13 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Vienas iš trišalio dialogo posėdžių numatytas lapkričio 11 d. Per 21 dienos taikinimo laikotarpį gali būti sušauktas (-i) papildomas (-i) trišalio dialogo posėdis (posėdžiai).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto Tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

II PRIEDAS: BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL 2015–2016 M. MOKĖJIMŲ PLANO

Remdamosi bendru pareiškimu dėl mokėjimų plano, dėl kurio 2014 m. gruodžio mėn. susitarta kaip pasiekto susitarimo dėl 2014 m. ir 2015 m. biudžetų dalies, trys institucijos bendrai įvertino su mokėjimais iš ES biudžeto susijusią dabartinę padėtį ir perspektyvas, remdamosi 2015 m. kovo 23 d. Komisijos pateiktu dokumentu.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė:

1.  Dabartinė padėtis

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą nuodugnų įvertinimą, pateiktą dokumente „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, elementai“ (išdėstytas priede) – tai analitinis pagrindas nustatant pagrindinius veiksnius, dėl kurių išaugo neįvykdytų mokėjimų prašymų lygis metų pabaigoje, ir siekiant tikslo sumažinti neapmokėtų sąskaitų lygį, ypatingą dėmesį skiriant 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimui.

a)  Dėl mokėjimų asignavimų, patvirtintų ankstesniuose biudžetuose, suvaržymų ir sanglaudos programų įgyvendinimo ciklo metu palaipsniui susikaupė netvarus metų pabaigoje neįvykdytų mokėjimų prašymų skaičius – 2014 m. pabaigoje neįvykdyti mokėjimai pasiekė beprecedentį 24,7 mlrd. EUR lygį. Tačiau institucijos pripažįsta, kad priėmus sudėtingus sprendimus dėl 2014 m. ir 2015 m. biudžetų, šį susikaupusį skaičių pavyko iš esmės stabilizuoti.

b)  Be to, dėl mokėjimų trūkumų sulėtėjo 2014–2020 m. programų įgyvendinimas pagal kitas išlaidų kategorijas, visų pirma siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su anksčiau prisiimtais įsipareigojimais, ir taip išvengti delspinigių už pavėluotus mokėjimus rizikos, laikotarpiu, kai įgyvendinant pagrindines programas tikimasi prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje ir užtikrinti Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje.

2.  Perspektyvos

c)  Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktas 2015 m. ir 2016 m. perspektyvas: analizė rodo, kad iki 2016 m. pabaigos turėtų būti įmanoma sumažinti metų pabaigoje susikaupusį neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, skaičių iki maždaug 2 mlrd. EUR lygio, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad sanglaudos programų įgyvendinimas artėja prie pabaigos, ir su sąlyga, kad 2016 m. biudžete bus patvirtinta pakankamai mokėjimų asignavimų. Tai turėtų padėti išvengti neigiamų pasekmių ir bereikalingo delsimo įgyvendinant 2014–2020 m. programas.

d)  Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia savo įsipareigojimą palaipsniui panaikinti susikaupusį netvarų neįvykdytų mokėjimų prašymų, susijusių su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, skaičių. Šios institucijos įsipareigoja visapusiškai bendradarbiauti, kad 2016 m. biudžete būtų patvirtintas toks mokėjimų asignavimų lygis, kuris sudarytų galimybę pasiekti šį tikslą. Jų svarstymuose bus atsižvelgta į dabartines perspektyvas, kurias Komisija turės atspindėti ir dar labiau patikslinti rengiamose 2016 m. biudžeto projekto sąmatose.

e)  Komisija toliau atidžiai stebės, kaip keičiasi šis susikaupęs skaičius, ir prireikus pasiūlys atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai skiriami pagal patvirtintus įsipareigojimų asignavimus.

f)  Šios trys institucijos primena savo įsipareigojimą 2015 m. aktyviai stebėti su mokėjimų vykdymu susijusią padėtį. Jos vykdo reguliarų pasikeitimą nuomonėmis ir šiuo tikslu patvirtina savo ketinimą gegužės 26 d., liepos 14 d. ir spalio 19 d. surengti specialius tarpinstitucinius posėdžius, siekiant užtikrinti darnų biudžeto sudarymo procesą. Šiuo atžvilgiu tuose tarpinstituciniuose posėdžiuose taip pat turėtų būti apsvarstytos ilgesnio laikotarpio prognozės, susijusios su tikėtina mokėjimų raida iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos – šiuo klausimu Komisijos prašoma prireikus pateikti alternatyvius scenarijus.

g)  Siekiant palengvinti dabartinės padėties, susijusios su 2007–2013 m. programomis, stebėsenos procesą, liepos ir spalio mėn. Komisija pateiks ataskaitas – biudžeto vykdymo, tiek palyginti su konkrečių metų mėnesinėmis prognozėmis, tiek su ankstesniais metais iki šios dienos, ir dėl susikaupusio neįvykdytų mokėjimų prašymų pagal 1b išlaidų pakategorę skaičiaus kaitos.

h)  Įsipareigodami išvengti panašaus neįvykdytų mokėjimų susikaupimo ateityje, Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją atidžiai stebėti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą ir sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą. Kad pasiektų šį rezultatą Komisija įsipareigoja parengti atitinkamas priemones, kuriomis, vykdant biudžeto procedūrą, būtų nustatytos mokėjimų pagal išlaidų kategorijas (pakategores) 1b, 2 ir 5 išlaidų kategorijų (pakategorių) atveju ir pagal programas 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijų (pakategorių) atveju tęstinės prognozės (angl. rolling forecast), daugiausia dėmesio skiriant N ir N+1 metams, įskaitant neapmokėtų sąskaitų ir neįvykdytų įsipareigojimų raidą; šios prognozės bus reguliariai atnaujinamos remiantis sprendimais dėl biudžeto ir visais susijusiais pokyčiais, turinčiais poveikio programų mokėjimų struktūrai; mokėjimų prognozės bus pateiktos liepos mėn., kai atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo priedo 36 punkto trečią pastraipą bus surengtas tarpinstitucinis posėdis mokėjimų klausimu.

i)  Tai turėtų sudaryti galimybę biudžeto valdymo institucijai tinkamu laiku priimti reikiamus sprendimus, siekiant ateityje išvengti netvaraus neįvykdytų mokėjimų prašymų susikaupimo metų pabaigoje, kartu visapusiškai laikantis susitarimų, pasiektų kaip daugiametės finansinės programos ar metinių biudžeto procedūrų dalis, ir juos visapusiškai įgyvendinant.

ANNEX TO THE ANNEX II: ELEMENTS FOR A PAYMENT PLAN TO BRING THE EU BUDGET BACK ONTO A SUSTAINABLE TRACK

Table of Contents

Executive summary

1.  Background

2.  State of play at the end of 2014

2.1.  Implementation at the end of 2014

2.2.  Mitigating measures taken in 2014

3.  Terminology

3.1.  Project cycle

3.2.  Outstanding commitments (RAL)

3.3.  Cash flow constraints vs. shortage of payment appropriations

3.4.  Backlog of outstanding payment claims at year-end

4.  Heading 1b: evolution of backlog and outlook

4.1.  Implementing the structural funds 2007-2013

4.2.  Payment claims profile for the 2007-2013 programming period

4.3.  Components and types of backlog

4.4.  Outlook for 2007-2013 payments (claims) in 2015 and 2016

4.5.  Payment claims expected for 2016

4.6.  Summary of information used to calculate the payment claims and the backlogs

4.7.  Payment at closure

5.  Other headings: outlook for the 2007-2013 programmes

5.1.  Overview

5.2.  Shared management programmes in heading 2 and 3

5.2.1.  Heading 2

5.2.2.  Heading 3

5.3.  Direct management programmes in heading 1a and 4

5.3.1.  Heading 1a

5.3.2.  Heading 4

6.  Outlook for 2014-2020 programmes

7.  Conclusions

Annex 1: information sent by the Commission on 15 December 2014

Annex 2: Heading 1b: latest forecasts from Member States

Executive summary

The increasing gap between the authorised payment appropriations and the past commitments taken by the European Institutions has been one of the main developments regarding the implementation of the EU budget, in particular since 2012. This payments gap has led to a number of negative consequences in the different areas of expenditure and most notably to a growing backlog of outstanding payment claims for the 2007-2013 Cohesion policy programmes (heading 1b), which reached an unprecedented peak at the end of 2014.

This growing backlog of outstanding payment claims is due to the intersection of the peak in the 2007-2013 programme cycle with the drop in 2014 in the payment ceiling of the multiannual financial framework (MFF), in a general environment of public finance consolidation at national level. Two different factors are therefore key to understand this evolution.

Firstly, the cyclical increase of payment claims driven by the sustained implementation of the 2007-2013 Cohesion policy programmes, to be paid in the first years of the 2014-2020 MFF. After a slow start of the programmes in 2007-2009, resulting (inter alia) from the effects of the financial crisis and counter measures taken, implementation has accelerated since 2012, with payment claims increasing yearly to a historic record of EUR 61 billion in 2013 in the field of Cohesion policy, driven by deadlines for implementation and the automatic decommitment rules set out in the Cohesion policy legislation[5].

It has been difficult to accommodate such a steep increase in payment claims for the 2007-2013 Cohesion policy in the EU budget, with other programmes at cruising speed, a lower ceiling for payments in 2014, and against the backdrop of ongoing fiscal consolidation in Member States.

Indeed, the second key factor to explain this development is the significant reduction in the payment ceilings in the new MFF, which is particularly sharp (EUR 8 billion lower) in 2014. The resulting shortage of payment appropriations affects not only Cohesion (heading 1b), but also other areas of expenditure and in particular the policy areas of Growth and Jobs (heading 1a), Global Europe (heading 4) and Security (heading 3).

In order to face this challenge, the Commission put in place measures to ensure an active management of the scarce payment appropriations, namely: speeding up action to recover any undue amounts; limiting idle amounts on fiduciary accounts; reducing pre-financing percentages; making best use of maximum payment deadlines allowed; postponing calls for proposals/tenders and related contracting and giving higher priorities to countries under financial assistance.

Moreover, the budgetary authority was timely informed of the different challenges and developments and different amending budgets were proposed to increase the authorised payment appropriations.

Despite the reinforcements in payment appropriations through amending budgets authorised by Parliament and Council[6], and despite the active management of available payment appropriations by the Commission, the backlog of outstanding payment claims has kept growing: for the 2007-2013 Cohesion policy alone it reached EUR 24.7 billion at the end of 2014[7].

Thanks to the mitigating measures undertaken by the Commission, the build-up of a backlog was to a large extent contained in the other policy areas managed directly by the Commission. Most of the payment appropriations available in 2014 were used to honour contractual obligations stemming from the previous programming period and thus minimise penalties for late payments, which nonetheless showed a fivefold annual increase (to EUR 3 million)[8]. While these actions avoided larger negative financial impact for the EU budget, they entailed shifting a number of payments due-dates to 2015, with an impact on legitimate expectations from stakeholders who may have had to postpone the start of their project and/or to temporarily co-finance it to a higher degree.

The closure stage of the 2007-2013 Cohesion programmes is approaching. In 2014, the total level of payment claims received decreased to EUR 53 billion (from EUR 61 billion in 2013). In their latest forecasts (January 2015), Member States expect to submit payment claims of around EUR 48 billion in 2015 and EUR 18 billion in 2016. However, these figures cannot be taken at face value, since in 2015-2016 there will be a capping of payable claims at 95% of the whole financial envelope of the programme as established by the relevant legislation[9]. The resulting payable claims for 2015 are estimated by the Commission at some EUR 35 billion and up to EUR 3.5 billion for 2016.

The 2015 budget authorises almost EUR 40 billion in payment appropriations for the 2007-2013 Cohesion policy. This budget will cover both backlog payments (EUR 24.7 billion consuming 62% of the 2007-13 Cohesion policy budget) and new claims arrived in due time to be paid (estimated at EUR 35 billion). As a result, the backlog at the end of 2015 is estimated to decrease to a level of EUR 20 billion.

At this stage, the Commission estimates that up to EUR 23.5 billion will be needed to cover the remaining payment claims before the closure and to phase out the backlog. In its Draft Budget 2016, the Commission will fine-tune the payment appropriations for heading 1b, in order to ensure that this is achieved together with a proper implementation of the 2014-2020 programmes.

Budget year 2015 for the Cohesion policy (EUR billion)

Budget year 2016 for the Cohesion policy (EUR billion)

Likewise, the level of payment appropriations to be proposed for the other policy areas in the 2016 budget should allow to meet obligations stemming from past commitments and minimise the risk of late interest payments, but also to ensure an adequate level of implementation and contracting for the 2014-2020 programmes.

The multi-annual character of a significant share of the EU budget explains the existence of a time gap between the moment when the commitment is recorded and the actual payment against this commitment. The build-up of a structural volume of outstanding commitments (known as "RAL", the French acronym of "reste à liquider") is therefore normal and expected. Given the legal deadline for the payment of claims by the Commission[10], the year-end concentration of claims linked to the requirement to avoid decommitment and possible interruptions, a certain amount of outstanding payment claims at year-end is considered as 'normal'. However, the growing size of the backlog over the last few years has reached 'abnormal' levels[11], which pre-empt a significant and growing share of the budget of the following year and are not sustainable in terms of sound financial management.

The Commission estimates that about half of the backlog of outstanding payment claims in Cohesion policy at the end of 2013 and 2014 was 'abnormal', this means linked to the shortage of payment appropriations authorised in the budget, creating a 'snowball effect'. With the closure stage approaching, lower payment levels will be needed in 2015 and 2016 and the backlog will automatically decrease. The level of interruptions and suspensions is also foreseen to decrease as the programmes are reaching the closure. With payment appropriations of some EUR 21.5 billion for the 2007-2013 programmes in 2016, the backlog is forecasted to be around EUR 2 billion at the end of 2016.

Cohesion policy programmes 2007-2013: evolution of the backlog of outstanding payment claims at year-end 2007-2016

 

The need for phasing out the 'abnormal' backlog which has built up has been acknowledged by the two arms of the budgetary authority, the Council and the European Parliament, which jointly agreed during the negotiations on the 2015 budget to "reduce the level of unpaid bills, with a particular focus on cohesion policy, at year-end down to its structural level in the course of the current MFF" and "engage to implement, as of 2015, a plan to reduce the level of unpaid bills corresponding to the implementation of the 2007-2013 programmes to the commonly agreed level by the mid-term review of the current multiannual financial framework" .

This document provides a solid basis for a common understanding by the two arms of the Budgetary Authority, which are expected to endeavour to take decisions that allow the phasing out of the 'abnormal' backlog of unpaid bills for 2007-2013 programmes by the end of 2016.

This payment plan also provides the opportunity to draw some lessons on the budget management for the future:

1.  The agreement on amending budget 2/2014[12] at the end of 2014 was very important to largely stabilise the backlog of outstanding payment claims at a level which can be phased out over two years. The institutions have taken their responsibility in the face of a very difficult fiscal situation in many Member States.

2.  Measures of active budget management taken by the Commission have proven indispensable to deal with a shortage of payment appropriations in many policy areas. These measures will need to be maintained as long as necessary in order to avoid disproportionate disruptions for beneficiaries and/or the payment of penalty interest.

3.  Although there is a recurrent cycle in the implementation of Cohesion policy programmes, the size of peaks and troughs can be smoothened by implementing programmes as quickly as possible at an early stage in the programming period. This is especially desirable in the current economic conditions when investment is badly needed to stimulate economic recovery and competitiveness.

4.  Regular submission of claims is needed. Member States should avoid unnecessary administrative delays in sending their payment claims throughout the year. Regular submission of claims improves budgetary management and helps minimising the backlog at year-end.

5.  On the other hand, sufficient budgeting of payment appropriations is a necessary condition to properly implement the budget and avoid the accumulation of an unsustainable level of outstanding payment claims at year-end. In addition to this, the "specific and maximum flexibility", mentioned in the European Council conclusions and the statement of President Barroso in February 2013, will need to be applied in order to comply with Union's legal obligations. Furthermore, decisions of the budgetary authority should, as much as possible, allow for a smooth payment profile over the duration of the MFF.

6.  Forecasting capacity has to be reinforced. In addition to the various analyses already provided[13], the Commission will further improve its medium and long-term forecasts in order to identify at an early stage, to the extent possible, likely problems. In particular it will inform the two arms of the budgetary authority as soon as it identifies any developments in the implementation of the 2014-2020 programmes which present a risk for a smooth payment profile.

1.  Background

Since 2011, the Commission has been confronted with a growing level of outstanding payment claims at the end of the year, despite the full use of the payment ceilings in 2013 and 2014 and the recourse to the contingency margin for payments in 2014. While virtually all the payment appropriations authorised in the annual budgets have been used up, the backlog of outstanding payment claims at the end of the year for the Cohesion policy (heading 1b) and specific programmes in other headings (such as heading 4 "global Europe") has increased steadily.

The Commission has followed up on the invitation from Parliament and Council to monitor the situation throughout the year and ad-hoc inter-institutional meetings have taken place over the last years to share the assessment on the state of play. Since 2011, the Commission had to present draft amending budgets (DAB) aimed at increasing significantly the level of payment appropriations to address payment shortages. Initial lower levels of authorised payment appropriations have led to recurrent DABs, which have made more complex the decision-making process on the draft budget, which should be the main subject for Conciliation. Amending budgets were voted late, increasing the difficulty to manage the payment process.

Against the backdrop of consistently higher levels of commitment appropriations, the graph below illustrates the increasingly tight annual payment budgets and ceilings and the progressive reduction of the gap between payment ceiling and the voted appropriations, culminating in the need to use the contingency margin in 2014.

 

In December 2014, in the framework of the agreement reached on the 2014 and 2015 budgets, the European Parliament and the Council agreed the following joint statement:

The institutions agree to the objective to reduce the level of unpaid bills, with a particular focus on cohesion policy, at year-end down to its structural level in the course of the current MFF.

In order to reach this objective:

•  the Commission agrees to present, along with the joint conclusions on Budget 2015, a most up to date forecast of the level of unpaid bills by end 2014; the Commission will update these figures and provide alternative scenarios in March 2015 when a global picture of the level of unpaid bills at the end of 2014, for the main policy areas, will be available;

•  on this basis, the three institutions will endeavour to agree on a maximum target level of unpaid bills at year-end which can be considered as sustainable;

•  on this basis and while respecting the MFF Regulation, the agreed financial envelopes of the programmes as well as any other binding agreement, the three institutions will engage to implement, as of 2015, a plan to reduce the level of unpaid bills corresponding to the implementation of the 2007-2013 programmes to the commonly agreed level by the mid-term review of the current multiannual financial framework. Such a plan will be agreed by the three institutions in due time before the presentation of the draft budget 2016. Given the exceptionally high level of unpaid bills, the three institutions agree to consider any possible means to reduce the level of those bills.

•  

Every year, the Commission agrees to accompany its draft budget by a document evaluating the level of unpaid bills and explaining how the draft budget will allow for the reduction of this level and by how much. This annual document will take stock of the progress made so far and propose adjustments to the plan in line with updated figures.

As an immediate follow-up to the joint statement, on 15 December 2014 the Commission presented an updated forecast of the level of outstanding payment claims by end 2014, which is set out in Annex 1.

The present document provides an overview of the state of implementation at the end of 2014, focussing on the backlog of the 2007-2013 programmes of the Cohesion policy, in view of reducing it to an agreed level by the mid-term review of the current multiannual financial framework in 2016. The document also addresses the evolution of the backlog of the other headings, although the problem of backlog is much less acute in terms of absolute size than in heading 1b: the backlog of outstanding payment claims in other headings at the end of 2014 stood at some EUR 1.8 billion.

2.  State of play at the end of 2014

2.1.  Implementation at the end of 2014

At the end of 2014, the implementation of payment appropriations (before carryovers) amounted to EUR 134.6 billion (99% of the final authorised appropriations in the 2014 budget). The under-implementation of payments (after carryovers) is the lowest ever recorded at amounted to EUR 32 million, as compared to EUR 107 million in 2013 and EUR 66 million in 2012. Such a high level of implementation, despite the late adoption of draft amending budget 3/2014, is a confirmation of the tight constraints imposed on payment appropriations, particularly for the completion of the 2007-2013 programmes. In many cases, the corresponding budget lines were also reinforced with appropriations initially foreseen for paying the pre-financing of newly adopted 2014-2020 programmes.

During 2014, the payment appropriations for the 2007-2013 Cohesion programmes were reinforced by EUR 4.6 billion, of which EUR 2.5 billion through draft amending budget 3/2014, EUR 0.6 billion through the end-of-year transfer[14] and EUR 1.5 billion through internal transfers from the 2014-2020 programmes. These reinforcements contributed to stabilising the backlog of the 2007-2013 Cohesion programmes at the end of 2014.

A large amount of unused commitment appropriations were carried over or reprogrammed to 2015, not only for the Cohesion policy but also for the programmes under rural development (heading 2) and the migration and security funds (heading 3). As a consequence, the amount of outstanding commitments (RAL) decreased to EUR 189 billion at the end of 2014, a reduction of EUR 32 billion in comparison with the RAL at the end of 2013. However, this decrease is somewhat artificial as it results mostly from the under-implementation of the commitment appropriations for 2014-2020 programmes carried over and reprogrammed to 2015 and later years, when it will "reappear". Had all appropriations for the new programmes been committed in 2014, the RAL would have remained much closer to the 2013 level (EUR 224 billion).

The graph below shows the evolution of the level of RAL over the period 2007-2014 and the projection for the level of RAL at the end of 2015, for the budget as a whole, as well as for programmes under shared management in headings 1b, 2 and 3 and the other programmes/headings. As shown in the graph, the overall level of RAL at the end of 2015 is expected to return to a level comparable to that at the end of 2013. However, the graph also shows the distinction between the programmes under shared management in headings 1b, 2 and 3, for which the RAL at the end of 2015 is expected to go down compared to 2013, and the other programmes/headings, for which the RAL at the end of 2015 is expected to go up.

 

2.2.  Mitigating measures taken in 2014

On 28 May 2014, the Commission presented its draft amending budget 3/2014, requesting additional payment appropriations for 2014. After a lengthy adoption process, DAB 3/2014 was finally approved on 17 December 2014. Awaiting the adoption of the amending budget, during the year 2014 the Commission has put in place a series of mitigating measures in order to honour legal obligations stemming from past commitments while launching the new generation of programmes, within an exceptionally tight budgetary framework.

So as to implement the agreed policies with the appropriations authorised in the budget, the Commission followed an approach of actively managing the budget, bearing in mind three main principles:

•  Minimise the financial impact for the EU budget of interests for late payments and potential liabilities;

•  Maximise the implementation of programmes;

•  Minimise the potentially negative impact of decisions on third parties and the economy as a whole.

Accordingly, the measures to ensure an active management of the scarce payment appropriations included the following: pro-actively recovering any undue amounts; limiting idle amounts on fiduciary accounts; reducing pre-financing percentages; making best use of maximum payment deadlines allowed; postponing calls for proposals/tenders and related contracting.

These mitigating measures helped the Commission to protect its status as a first-class investor and its reputation as a reliable and secure partner. The Commission managed to minimise, as far as possible, the negative effects of payment shortages, for instance in terms of limiting the amount of interests on late payments. Despite an almost fivefold increase compared to 2013, the amount of interests paid at the end of 2014 still remains limited (EUR 3 million). The relative sharper increase for heading 1a (Competitiveness for Growth and Jobs) and heading 4 (Global Europe), as shown in the table below, illustrates the pressure on payment appropriations.

Interest for late payments in Cohesion policy (heading 1B) is not significant as shared management represents the major part of this heading and shared management does not lead to late interest. However, in terms of credibility, the non-respect of the regulatory deadlines for shared management policies is highly prejudicial.

3.  Terminology

This section explains a number of definitions used in this document.

3.1.  Project cycle

Before approving an operational programme or a project, the Commission reserves the appropriations by creating a commitment on a budget line for a defined amount. This transaction consumes part of the authorised commitment appropriations.

Very often, the signature of the contract for the project or the approval of the operational programme leads to a certain level of pre-financing, which allows the beneficiary to start the project without borrowing. Reaching defined milestones allows the beneficiary to submit interim payment claims and to be reimbursed for expenditure incurred linked to the programme.

However, in the case of major programmes such as research (Horizon 2020), the structural funds, the European Fisheries Fund and rural development, once a certain stage of implementation is reached, interim payment claims no longer lead to payments as they are covered by the pre-financing. Furthermore, a percentage of the total funds committed for the project or the programme is only paid at the closure when the Commission has verified that all the work has been carried out in accordance with the initial agreement. If that is not the case, the funds are partly decommitted. In certain cases, the Commission may also issue recovery orders to recover payments which were not justified.

3.2.  Outstanding commitments (RAL)

Outstanding commitments are usually referred to as 'RAL' from the French acronym for "Reste à Liquider". It is the part of a commitment that has not been consumed by any payment at a given point in time. In multiannual projects, commitments are made at the start of the project with a limited pre-financing while interim payments are made at a later stage, when the project is being implemented and the final payment is made at closure.

A large part of the EU budget concerns investments, whose implementation is spread over a number of years. The difference between commitment and payment appropriations authorised in the annual budget determines the change in the overall level of RAL. In turn, the speed at which commitments grow and the pace of programme implementation determine the normal evolution of RAL. However, the RAL further increases when insufficient payment appropriations are budgeted, regardless of the pace of implementation. In this latter case, the effect is to increase the level of outstanding payment claims at the end of the year.

The ratio between RAL and the commitments of the year is a good indicator to compare the size of the RAL of specific programmes with their financial envelope. For example, programmes and actions with an annual character, such as Erasmus or Humanitarian Aid, have a RAL/commitments ratio below one, which indicates that most commitments are paid within a year. Cohesion programmes, on the other hand, typically have a RAL/commitments ratio between 2½ and 3, which reflects the impact of the automatic decommitment rules set out in the legislation (the so-called "N+2" / "N+3" rules, see section 4.1 below). Certain programmes under heading 4 have a higher ratio, due to the complex cycle of negotiations linked to implementation. In its payment requests, the Commission takes these indicators into account.

3.3.  Cash flow constraints vs. shortage of payment appropriations

The Commission cash-flow is mostly determined by the amounts called in from Member States on a monthly basis according to the own resources rules. The Commission is not allowed to borrow money to cover cash-flow shortages. Cash-flow constraints may lead to temporary delays in payments to beneficiaries of EU funds despite the fact that sufficient payment appropriations are authorised in the budget for the financial year. This may happen, usually in the first part of the year, because the sum of outstanding payment claims at the end of the previous year and those to be paid in the first months of the current year (for instance for the European Agricultural Guarantee Fund) are larger than the maximum monthly inflow of own resources made available to the Commission. As the backlog from the previous year is phased out and the monthly inflow of resources continues later in the year, the cash-flow constraint is no longer binding in the following months of the year.

Cash flow constraints at the beginning of the year are amplified by the shortage of payment appropriations, since the monthly call for funds is based on the revenue provided for in the authorised budget as it stands, before the adoption of amending budgets increasing the level of payments, which usually takes place towards the end of the year.

Depending on the precise date of adoption (i.e. before or after 16 November of the year in question), the corresponding additional call for own resources to cover the additional payment appropriations authorised in amending budgets adopted at the end of the year might lead to cash availability only in the beginning of the next financial year, leading to possible difficulties in implementing the amending budgets in the same year.

3.4.  Backlog of outstanding payment claims at year-end

At the end of every year, there is a backlog of outstanding payment claims, i.e. claims that have been sent by the beneficiaries of EU funds and need to be paid within a defined delay (in general in less than 2 months) but that have yet not been paid[15]. That is because of one of the following three reasons:

a)  Ongoing interruptions/suspensions: Payments were interrupted/suspended for certain beneficiaries/programmes. Interruptions of payments are normally short term formal actions by which the Commission delays the payment waiting for missing information or checks of the management and control system.

b)   Timing: Payment claims not paid because they were transmitted in the very last days of the year, leaving insufficient time for processing before year-end.

c)   Lack of credits: Payment claims unpaid because authorised payment appropriations on the relevant budget line were exhausted.

Part of the backlog is considered “normal” (see points a and b). The growth of the "abnormal" backlog of outstanding payment claims, most of which is in Cohesion policy, is associated with the shortage of payment appropriations (point c), whereas the cash-flow constraints in the beginning of the year (see section 3.3 above) also have an impact. Section 4 further develops the case of the Cohesion policy.

4.  Heading 1b: evolution of backlog and outlook

This chapter looks at the specific case of the Cohesion policy (heading 1b). First, it sets out the main features of the structural funds and it explains how specific events in the past or in relation with the legislation created the present difficult situation. It then explores how a "normal" backlog could be defined and provides a detailed analysis of the situation at the end of 2014.

4.1.  Implementing the structural funds 2007-2013

Structural funds 2007-2013: main features

Projects financed out of heading 1b are organised in operational programmes. These operational programmes are proposed by Member States, and negotiated and adopted by the Commission at the beginning of the period for the whole duration of the period. Each operational programme is implemented in shared management through individual projects. This means that Member States implement the funds. The Commission participates in monitoring committees, where it has an advisory role in the project selection and monitors project implementation through annual implementation reports.

Programmes are co-financed by the EU budget; this means that the Commission does not pay the entire cost of the programme. Member States must find "match-funding" to finance part of the programmes.

Once a programme is adopted, the European Union has contracted a legal obligation for the whole period. The Commission committed automatically the appropriations on an annual basis before the end of April from 2007 to 2013, based on the financial plan of the programme and not on the actual implementation of the projects of the programme. While the EU payments can never exceed the EU budget commitments, expenditure is eligible from the beginning of the period (i.e. even before the adoption of the programme) until the end of the eligibility period.

After the approval of the programme, the Commission pays pre-financing. These payments are made automatically to the Member State and remain at its disposal until its clearing at the closure.

As the implementation of the various projects is ongoing, the Member States submit interim payments through their certifying authority. The interim payment claims are paid by the Commission based on the co-financing rate in force and provided that no interruption or suspension is decided.

This mechanism works as long as the total of pre-financing paid by the Commission and interim payment claims submitted by Member States for the programmes does not reach 95% of the share of the allocation of the programmes. Once this threshold is reached, the Member State may still send its payment claims but they are used to clear any outstanding prefinancing. The remainder will be settled at closure of the programme. Member States need to justify eligible expenditure to cover the amount of pre-financing received at the beginning of the period and the amount retained for closure (5% of the total allocation).

After the end of the eligibility period, a period of 15 months is then foreseen to prepare and submit the closure documents to the Commission and request the final payment to be settled. Before the final payment can be done, the Commission examines the closure package (i.e. closure declaration, Final Implementation Report and final claim). Given that these documents are expected by 31 March 2017, the decision on the closure (and the related final payments) will occur between 2017 and 2019.

Based on the outcome of this exercise, the 5% retained for the closure are used to pay the outstanding payment claims. Otherwise, the Commission does not pay the full amount at the closure. The amount that is not paid will be decommitted. If corrections are higher than 5%, the Commission will recover the amount unduly paid.

The N+2/N+3 rule

The N+2/N+3 rule was first established for the programming period 2000-2006. The rule foresees that a commitment made at year N has to be covered by the same amount of pre-financing and interim payment claims before 31 December N+2 (N+2 rule). For example, a commitment made in 2012 has to be fully covered by payment claims before 31 December 2014. The amount not covered is decommitted, which means that the Member State loses the funding. At present, however, there is no history of significant N+2/N+3 decommitments in the entire history of the structural funds.

The purpose of the rule is to ensure financial discipline in managing the EU funds. As commitments are made automatically once a programme has been approved, the rule obliges the Member States to implement the projects in a dynamic manner and to avoid problems at the very end of the cycle. Its existence also enables having a smoother profile of payments by obliging the Member States to submit payment claims at regular intervals. However, as explained in the next chapter, "softening" of the rule, especially in the wake of the financial crisis of 2008, reduced its regulatory effect.

This rule is at the source of the year-end concentration of payment claims: Member States have to send their payment claims before 31 December midnight, through a specific IT system. Although they are legally required to send their claims regularly throughout the year[16], experience form the past shows that many wait for the last weeks to send large amounts.

4.2.  Payment claims profile for the 2007-2013 programming period

Main drivers of the payment cycle

At the beginning of the period, significant amounts of pre-financing are paid, followed during some years by a relatively low level of interim payments as programmes set up their structures and start implementation of projects. As the N+2/N+3 rule only begins to produce its effects at the earliest at the end of the third year of the programming period, there is no pressure at the start of the framework to submit claims. Moreover, the pre-financing still covers a large part of the commitments made at the beginning of the programming period. About 2-3 years before the end of the programming period, the annual level of interim payments begins to increase as programmes reach maturity and payments claims are at cruising speed. A peak is observed at the end of the period/beginning of the following programming period, followed by a decrease to nearly zero in the following years when programmes reach the 95% threshold. As mentioned above, closure payments are made between one and three years after the end of the eligibility period.

Derogations

Three developments in the legislative framework applicable to the 2007-2013 programming period amplified the cyclical character level of interim payments:

1.  The switch from N+3 to N+2. As part of the global compromise establishing the 2007-2013 MFF, the new Member States as well as Greece and Portugal were submitted to a N+3 rule for the 2007-2010 commitment tranches and then to an N+2 rule until the end of the period. This means that by the end of 2013, these Member States had to cover two commitment tranches: the 2010 tranche and the one of 2011. Of course, Member States did not wait necessarily until the decommitment deadline to implement the programmes and to submit their payment claims, so there was not a doubling of payment claims in 2013. Nevertheless, this rule reinforced strongly the peak of 2013 with a spill-over effect on the following years through the accumulation of a growing backlog.

2.  The Member States were required to carry out a compliance check on their control systems for the funds. The results of the compliance check had to be approved by the Commission. Interim payment claims could be submitted, but only reimbursed by the Commission following approval of the compliance assessment. While most of the programmes were adopted in 2007, the submission of claims (or at least their reimbursements by the Commission) was delayed, with nearly no interim payment made in 2008.

3.  As a response to the financial crisis, there were strong calls from Member States to neutralise the 2007 commitment tranche for the N+2/N+3 rule. This was accepted by the Commission but instead of postponing the decommitment threshold of the 2007 tranche by one year, the N+2/N+3 rules were weakened further through an unanimous vote in Council to spread the obligation related to 2007 tranche in six sixths over the whole period. This so-called "Greek rule" made it possible to submit fewer payment claims in the beginning of the period, balanced by more payment claims at the end of the period.

In addition, also in response to the crisis, the eligibility period of expenditure for the 2000-2006 programmes was extended from late 2008 to 2009 (by modifying the Commission decision approving the programme) and therefore Member States continued to focus on the implementation of the 2000-2006 programmes. As a result, implementation of 2007-2013 programmes and the related submissions of 2007-2013 interim payment claims were delayed.

Comparing the 2000-2006 programmes with the 2007-2013 programmes

Whereas the 2007-2013 programming period switched from N+3 to N+2 at the end of the fourth year, the 2000-2006 programming period only had an N+2 rule, albeit with some adjustments in 2004 because of the accession of 10 Member States.

The chart below compares the cumulated interim payments for the 2000-2006 period which were made over the years 2001-2007 as a percentage of the total envelope, with the cumulated interim payments for the 2007-2013 programmes which were made from 2008 to 2014, again as a percentage of the total envelope.

Chart 1: Annual pattern of cumulative interim payments (with 1-year time-lag): 2000-2006 (EU-15) vs. 2007-2013 period (% of total envelope excluding pre-financing)

 

As shown in the chart, the cumulative payments for the 2007-2013 programmes consistently remained below the level experienced in the 2000-2006 period, albeit with a catching up towards the end of the period. This delayed profile for the 2007-2013 programmes resulted from the combination of factors set out above. It explains the under-execution of payment appropriations and the payment ceiling at the beginning of the period, as the payment profile for the 2000-2006 programmes had been used as reference for establishing the ceilings.

However, when the payment claims started catching up at a later stage, the payments were strongly constrained by the level of authorised payment appropriations and/or by the payment ceiling which led to building up of the backlog.

Evolution of backlog 2007-2014

The following chart[17] shows the evolution of the backlog for the 2007-2013 programmes over the period 2007-2016.

Chart 2: Cohesion policy programmes 2007-2013: evolution of the outstanding payment claims at year-end (in EUR billion)

 

As shown in the chart, the backlog for the 2007-2013 programmes started to increase in 2011, when it reached a level of EUR 11 billion, and arriving at a peak of EUR 24.7 billion in 2014. As explained below, the projections show a still high level of the backlog at the end of 2015, before returning to a "normal" and sustainable backlog at the end of 2016.

4.3.  Components and types of backlog

Over the year, the Commission receives the following payment claims for the structural funds:

a)  Eligible payment claims that are covered by payments in the course of the year.

b)  Payment claims that have already been covered by the pre-financing at the beginning of the programming period and that are consequently not followed by additional payments.

c)  Payment claims which can only be paid after the closure will have to wait until the Commission and the beneficiary reach an agreement on the closure.

d)  Payment claims not paid because they were transmitted in the very last days of the year, too late to be processed before year-end.

e)  Payment claims which are interrupted/suspended for certain beneficiaries. Suspensions or interruptions of payments are normally short term formal actions by which the Commission delays the payment waiting for missing information or checks of the management and control system.

f)  Payment claims unpaid at year-end because authorised payment appropriations on the relevant budget line were exhausted.

g)  

The last four categories (from c to f) remain outstanding claims at year-end, but the backlog includes outstanding payment claims according to reasons d, e and f. A certain level of outstanding payment claims at the end of the year is considered 'normal' when they correspond to reason d and e. The "abnormal" backlog only includes outstanding payment claims according to reason f.

The following chart illustrates the flow of payment claims for heading 1b, from the submission by the Member States via the identification of "payable claims" to the "normal" and "abnormal" backlog.

 

Year-end concentration of claims and time to pay

There is a very high concentration of payment claims sent by Member States in the month of December, ranging from 27% to 35% of the annual total over the period 2011-2014. For each payment claim received, the Commission needs to carry out controls before proceeding with the disbursement. The larger the number of claims received in the last weeks of the year, the higher the risk of claims not being reimbursed before the end of the year.

For this reason, the Commission regularly encourages Member States to send their claims more regularly throughout the year.

The following chart shows the monthly evolution of the submission of payment claims for the 2007-2013 programmes between 2011 and 2014.

Chart 3a: Monthly pattern of cumulative interim payment claim submission for 2007-2013 period (in % of total)

 

This chart above shows clearly a recurrent very steep increase of the request of payment claims at the end of the year.

Chart 3b: Concentration of payment claims submission during the last two months of the year (percentage received in November and December) between 2011 and 2014

 

The charts illustrate that more and more claims have arrived late in the year, due to the growing pressure of the N+2 rule. The removal of the N+3 rule in 2013 meant that all Member States had an N+2 rule except Romania, Slovakia and Croatia. It had a major impact on the volume of claims received in that year. The amount of claims arriving too late to be paid in the year depends on the total amount of claims received in the year and on its profile within the year.

Impact of interruptions and suspensions

The Commission uses a number of preventive mechanisms to protect the EU budget before it makes payments to Member States when it is aware of potential deficiencies. These are especially valuable for improving control systems in the Member States and thus reducing the need for future financial corrections by the Commission.

As a consequence, some payment claims are not immediately payable as they have been interrupted or suspended by the Commission pending improvements in the control systems to be made. While most of these claims will ultimately not be rejected, they cannot be paid immediately.

In accordance with the regulation[18], the Commission may:

•  interrupt the payment deadline for a maximum period of 6 months for 2007-13 programmes if there is evidence to suggest a significant deficiency in the functioning of the management and control systems of the Member State concerned; or if the Commission services have to carry out additional verifications following information that expenditure in a certified statement of expenditure is linked to a serious irregularity which has not been corrected.

•  suspend all or part of an interim payment to a Member State for 2007-13 programmes if there is evidence of serious deficiency in the management and control system of the programme and the Member State has not taken the necessary corrective measures; or if expenditure in a certified statement of expenditure is linked to a serious irregularity which has not been corrected; or in case of serious breach by a Member State of its management and control obligations. Where the required measures are not taken by the Member State, the Commission may impose a financial correction.

Estimating the "normal" backlog

As explained before, the "normal" backlog is the total of the claims that are interrupted or suspended and the claims that arrive too late to be paid in the year. Claims arriving during the last ten calendar days of the year can be considered as claims arriving too late to be paid as the Commission must have sufficient insurance that it will be able to fully execute the appropriations available in the budget. However, some of the claims interrupted or suspended are also part of the claims arriving too late to be paid and should not be counted twice.

Accordingly, the "normal" backlog will grow with the total number of claims received over the year and its relative concentration over the last days of the year.

For the 2010-2014 period, the chart below gives an overview of the payment claims received, the backlog at year-end and the claims arriving too late to be paid or suspended.

Chart 4 Heading 1b: Claims, backlog, suspensions 2010-2014

 

Over the last three years (2012-2014), the "normal" backlog (i.e. payment claims received in the last ten days of the year or interrupted or suspended claims even if they have been received before the last ten days) can be estimated at about half the value of the total backlog reached at the end of each year. The other half was linked to the shortage of payment appropriations authorised in the budget, which has created a "snowball effect"[19].

With the declining level of claims expected in 2015 and 2016, the expected reduction of cases interrupted/suspended and the absence of pressure from the N+2 rule at end 2015[20], the "normal" backlog is also expected to decline sharply.

4.4.  Outlook for 2007-2013 payments (claims) in 2015 and 2016

2015 and 2016 estimate based on Member States' forecasts

The Regulation governing the 2007-2013 Funds[21] requires Member States to send the Commission a forecast of their likely interim payment claims for the year N and the year N+1 at the latest by 30 April of year N. During the last years, Member States have agreed to update of this information in September of year N, in order to assess more accurately the growing level of outstanding payment claims (backlog) and the significant concentration of payment claims submitted in the last months of the year.

However, the new Regulation governing the 2014-2020 Funds[22] requires the Member States to send their forecast of interim payment applications for the year N and N+1 by 31 January of year N (with an update by 31 July). This new deadline has been applied on voluntary basis by Member States in 2015 for their 2007-13 programmes on the basis of a request of the Commission, confirmed in December 2014. According to the data received by the Commission as at 3 March 2015, Member States currently estimate to submit around EUR 48 billion of payment claims (both payable and non-payable) in 2015 and around EUR 18 billion in 2016[23].

As previously explained, not all payment claims will directly result in payments because of the need to take into account the "95% ceiling" in payments set by Article 79 of Regulation 1083/2006[24]. As more and more programmes reach the "95% ceiling", this correction will become far more significant in 2015 and later years. Consequently, the actual figures of the expected payable claims are lower than those forecasted by Member States, because the claims above the 95% ceiling are considered at closure only. Based on these capped forecasts, the Commission expects to receive a total amount of payable payment claims of around EUR 35 billion in 2015. The corresponding figure for 2016 is currently around EUR 3 billion. This amount for 2016 will become more precise (and could be slightly higher) once Member States submit missing data or revise transmitted data for some operational programmes.

Annex 2 provides more details regarding the Member States' forecasts of payment claims to be submitted in 2015 and 2016 for the 2007-2013 Cohesion programmes.

Commission estimate based on execution

At the end of 2014, the total amount of pre-financing and interim payments made was EUR 266.1 billion. The total envelope for the programmes of the Cohesion policy 2007-2013 is EUR 347.3 billion. Taking into account the decommitments already made so far and the decommitment risk due to the implementation of the N+2/N+3 rule at the end of 2014 but still pending confirmation (a total maximum amount of some EUR 0.9 billion since the beginning of the period), the maximum amount still to be paid is around EUR 80.3 billion. However, 5% of the amounts of each programme have to be paid only at the closure (EUR 17.3 billion).

Consequently, the expected level of interim payment claims still to be paid in 2015 or the following years is around EUR 63 billion or 18% of the total envelope, which includes the backlog at the end of 2014 (EUR 24.7 billion). The maximum level of payable new payment claims to be received in 2015 or in the following years, before the closure, is EUR 38.3 billion. If an amount up to EUR 35 billion of payment claims are to be received in 2015, the remaining amount of up to EUR 3.5 billion would be received in 2016.

Estimated backlog at the end of 2015 based on corrected Member States' forecasts

The level of payment appropriations authorised in the 2015 budget is EUR 39.5 billion. This amount will cover both the pre-2015 backlog (EUR 24.7 billion) and the new claims (estimated at EUR 35 billion). Consequently, the expected backlog at the end of 2015 would amount to EUR 20 billion, of which at least about half of it or about EUR 10 billion would remain as abnormal backlog.

4.5.  Payment claims expected for 2016

As set out above, the backlog at the end of 2015 is expected to be around EUR 20 billion, provided Member States' forecasts prove accurate. Furthermore, up to EUR 3.5 billion of payable claims are still expected before the closure of the programmes. Given this relatively limited amount of payment claims and since there will be no N+2 pressure anymore, there is no reason to assume that a large amount of these payment claims will arrive too late to be paid in 2016.

The Commission will fine-tune its request in the 2016 Draft Budget, taking into account the "normal" backlog at the end of 2016. This "normal" backlog – covering the very late submission of claims and the remaining interruptions/suspensions – would however be very low compared to previous years, since the level of new claims to be received in 2016 is also very low and the Commission expects Member States to correct deficiencies and submit "clean" claims. It could be in the order of magnitude of EUR 2 billion. This "normal" backlog at year-end 2016 will therefore have to be covered in the 2017 budget. The amount to be included in the 2016 budget would therefore be around EUR 21.5 billion.

4.6.  Summary of information used to calculate the payment claims and the backlogs

The following table summarizes the information on the envelope of the programme, the expected use of the budget appropriations available in the budget 2015 and the maximum payment claims expected in 2016.

Outstanding interim payments 2015-2017 (EUR billion)

Budget year 2015, EUR billion

Budget year 2016, EUR billion

4.7.  Payment at closure

The closure of structural funds has its own payment dynamics. Each Member State sends its closure documents by programme at the latest by 31 March 2017. The Commission informs the Member State of its opinion on the content of the closure declaration within five months of the date of its receipt, provided that all information has been submitted in the initial closure document[25]. As a rule, payments for the closure will occur only after 2016. The total amount reserved for the closure (5% of the overall allocation) is EUR 17.3 billion, but the level of payments will be influenced by the quality of implementation of the programme during the whole period. Possible closure decommitments in the Cohesion policy may reduce the needs for payments.

As an indicative estimate, for the period 2000-2006, the percentage of de-commitment at closure was 2.6% of the total envelope for the European Social Fund (ESF) and 0.9% for the European Regional Development Fund (ERDF). However, for ESF there are still some EUR 0.5 billion of RAL that is related to problematic cases with irregularities, and consequently the Commission estimates that the final percentage of decommitments at the closure will be around 3% for that Fund. The Commission does not exclude that decommitments at closure could be higher than in the past period so the above mentioned estimate should be considered as a prudent indication.

Closure requests are not taken into account in the analysis of the reduction of the normal part of the backlog, as most of them are paid in 2017-2019 or subsequent years and will in any event not all lead to payments, since unduly paid amounts will first be cleared before the final payment will be made.

5.  Other headings: outlook for the 2007-2013 programmes

5.1.  Overview

Following the detailed analysis of the specific case of the Cohesion policy (heading 1b) as set out in section 4 above, this section looks at the situation in the other headings, which can be summarised as follows:

-  Appropriations for the European Agricultural Guarantee Fund (heading 2) are non-differentiated whereby payments and commitments are budgeted at the same level. Consequently, there is no backlog at year-end;

-  The management of Rural Development, the European Fisheries Fund (heading 2) and the Asylum, Migration, Borders and Security funds (heading 3) is shared with Member States, in a manner similar to Cohesion policy. Whereas Rural Development so far had no backlog, this is not the case for the other funds;

-  Most of the other programmes (headings 1a and 4) are managed by the Commission. In view of payment shortages, many of these programmes have been subject to the mitigating measures which the Commission has put in place during 2014 (and in some case already in 2013), ranging from reduction of pre-financing (with due consideration of the type and financial soundness of implementing partners, recipients and beneficiaries), to postponement of final payments or budget support payments, abstaining from launching new commitments, and delaying contracting. Most of these mitigating measures, however, only postpone the time of disbursement, while commitments still have to be honoured.

The table below provides an overview of the evolution of the backlog for headings 1a and 4. Whereas there is a clear upward trend for the backlog for heading 4, which in 2014 reached its highest level in recent years, the evolution of heading 1a is less clear.

Backlog at year-end (in EUR million)

5.2.  Shared management programmes in heading 2 and 3

5.2.1.  Heading 2

European Agricultural Guarantee Fund (EAGF)

There is no backlog for the European Agricultural Guarantee Fund (EAGF) as the fund is based on non-differentiated appropriations.

European Agricultural Fund for Rural development (EAFRD)

So far there has been no backlog for Rural Development: the Commission has always been able to pay all payment claims in time. Taking into account the size of the Rural Development programme and the 95% rule which also applies, the maximum level of interim payments which might still be paid before the closure is around EUR 8.7 billion for the 2007-2013 period. The payment appropriations authorised in the 2015 budget for the 2007-2013 programmes amount to EUR 5.9 billion. The remaining amount of EUR 2.8 billion is due to be paid in 2016, following the submission by the Member States of the final quarterly declaration, due in January 2016.

The total amount reserved for the closure is around EUR 4.8 billion. The actual amount to be paid will depend on the decommitments. As an illustration, by applying the 1.5% rate of decommitments experienced during of the previous 2000-2006 closure period, some EUR 1.5 billion would be decommitted. Closure payments are expected to take place between 2016 and 2019.

European Fisheries Fund (EFF)

The EFF management mode is similar to the Cohesion policy (heading 1b). However, since it has no N+3 rule, the EFF did not encounter the specific problem of the transformation of the N+3 rule to the N+2 rule between the commitment tranche 2010 and the commitment tranche 2011. Moreover, it did not have the "Greek rule" either, although the start of the programmes was also slightly delayed by the obligations related to the management and control systems. Nevertheless, in recent years, the EFF backlog has been very important. At the beginning of 2014, the level of the backlog was at the level of the voted payment appropriations for the programmes 2007-2013.

As to the timing of payment claims during the year, throughout 2010-2014 two-thirds of the annual payment claims were received in the months November and December. The following chart shows the level of the backlog from 2011 to 2014 for the programmes 2007-2013 of the EFF together with the initial payment appropriations of the following year.

 

The main reason behind the reduction of the EFF backlog at the end of 2014 has been the redeployment of all available payment appropriations within the budget chapter (including all payment appropriations for the EMFF shared management – due to the delay in the adoption of the new legal basis) and the reinforcements received in the draft amending budget 3/2014 (adopted as amending budget 2/2014) and in the end-of-year transfer.

The higher level of payments authorised in the 2015 budget should allow reducing the backlog to its normal level of around EUR 0.1 billion.

5.2.2.  Heading 3

Asylum, Migration, Borders and Security policies

The common asylum and immigration policies in the 2007-2013 period were mainly implemented through the General Programme “Solidarity and Management of Migration Flows” (SOLID). This General Programme consisted of four instruments: External Borders Fund (EBF), European Return Fund (RF), European Refugee Fund (ERF) and European Fund for the Integration of third-country nationals (EIF).

The following graph shows the growing level of outstanding payment claims at year-end for the programmes in the field of asylum, migration, borders and security.

 

The RAL has increased from EUR 150 million at the beginning of 2007 to EUR 2.6 billion in 2014, despite EUR 300 million decommitted during the period 2007-2014. Some EUR 1.9 billion remains to be paid on the programmes 2007-2013. The payment appropriations authorised for the programmes in the 2015 budget are slightly above EUR 600 million, including the appropriations for the initial and annual pre-financing payments of the new programmes 2014-2020.

Taking into account the amount which will be paid at the closure (estimated at some EUR 1 billion) and the fact that second pre-financings could not be paid in 2013 and 2014 due to lack of payment appropriations, the payment needs to reduce the backlog for the programmes 2007-2013 to a normal level at the end of 2016 are estimated at around EUR 235 million.

5.3.  Direct management programmes in heading 1a and 4

5.3.1.  Heading 1a

This section gives an overview of the payments situation of the programmes under heading 1a at the end of 2014.

Outstanding payment claims at year-end

The chart below shows the evolution of the outstanding payment claims at year-end for the main programmes under heading 1a.

 

The high level of outstanding payment claims at the end of 2007 mainly results from the project cycle of the 6^th Framework Programme for Research (FP-6), and the particularly high number of open commitments at that time. In addition, the research contracts stipulated that audit certificates were required before cost claims could finally be paid.

The mitigating measures taken by the Commission in 2014 (see section 2.2 above) to address the shortage of payment appropriations prevented the increase of outstanding payment claims at the end of 2014. Measures included the reduction the level of pre-financing and delaying the signature of new contracts/grant agreements, thus shifting part of the payments to the following year. While containing the level of outstanding payment claims, a resulting side-effect of those measures has been the slowing down of the implementation of the 2014-2020 programmes. In some cases, more drastic measures had to be taken as to give priority to payments addressed to the more vulnerable beneficiaries.

Evolution of outstanding commitments (RAL)

The broadly stable level of outstanding payment claims at year-end for programmes under heading 1a is in sharp contrast with the clear upward trend in the level of outstanding commitments (RAL), as shown in the chart below:

 

To a large extent, the increasing RAL in heading 1a results from the widening gap between the commitment and payment appropriations for research, the largest spending programme in this heading. This is illustrated in the chart below, which shows the declining pattern of the ratio between payments and commitments.

 

As an example of how projects in heading 1a are being implemented, the project cycle for the Research programmes is described below.

Project cycle Research

Research programmes are implemented through multiannual work programmes which include calls for proposals, public procurements, studies, experts groups, participation in international organisations, seminars and workshops, evaluation and monitoring. Around 90% of the research programmes are related with calls for proposals, the remaining 10% with other activities.

The annual work programme for year N is adopted by the Commission in the middle of year N-1. From the second half of year N-1 the calls for proposals are launched. In most cases the submission of proposals usually takes place within three months after the publication of the call for proposals. Global commitments are made after the adoption of the work programme in year N and at the latest before the contract negotiations (usually at the time of the call deadline). The evaluation of proposals (three months) and selection (one-two months) are followed by the contract negotiation (from one to six months) and signature (up to a few months). The Commission / executive agency has eight months between the call deadline and the grant signature (the so-called "time to grant"), of which five months to inform the applicants about the outcome of scientific evaluation and three months for preparation of the grant agreement. Once the individual commitment is made and contract is signed, the pre-financing should be paid within 30 days from the signature of the agreement or from 10 days before the starting date of the action whichever is the latest. Following the structural measures taken by Research DGs in 2014, in many cases, the pre-financing of the year N commitment is now paid in year N+1 instead of year N. Interim payments are based on financial statements and linked to periodic reports, usually every 18 months. The final payment of 10% is paid on acceptance of the final report.

For all other actions foreseen in the work programme, the provisional commitments are made in year N and the advance payments are paid the same year. The rest is paid in year N+1.

Payment shortages Research: practical consequences

In order to manage the shortage of payment appropriations within the Research programmes, in 2014 a total amount of EUR 236.5 million was transferred from "Horizon 2020" 2014-2020 lines to reinforce 2007-2013 completion budget lines for the same programmes, delaying the pre-financing of the Horizon 2020 calls launched in 2014 to 2015. This was not the case in previous years, and results in a delay in the implementation of new programmes.

Research takes time and withholding signature of contracts and funding is not consistent with the objective of enhanced research efforts to support economic growth. The increase in the level of payment appropriations authorised for Horizon 2020 in the 2015 budget is expected to allow a partial catching up of this key programme.

Erasmus+

Erasmus+ provides a good example of an annual programme for which the level of payments closely follows the level of commitments, since the lifecycle of most actions is linked to the academic calendar.

Because of the payments shortage, however, the increase in payment appropriations in 2014 did not match the increase of commitment appropriations which is set to continue over the 2014-2020 period. This shortfall in payments in 2014 can also be seen in the ratio between payments and commitments in the chart below.

 

As a result, in 2014 it was not possible to pay part of the second pre-financing to National Agencies, which are meant to finance mobility actions. While the situation should improve slightly, Erasmus+ is expected to still be confronted with similar constraints in 2015.

Transport and Energy

The chart below shows the growing divergence between the level of commitments and payments for the Transport and Energy policy areas.

 

The payment appropriations authorised in the 2015 budget will suffice to cover the first pre-financing of the 2014-2020 projects and to partially tackle the 2007-2013 RAL, which is estimated at more than EUR 2 billion.

European Economic Recovery Plan (EERP)

Compared to the high level of commitments in 2009 and 2010, the implementation of payments for this programme started slowly since EERP projects mostly consist of large-scale infrastructure projects.

 

In particular in 2014, payment appropriations were not sufficient to cover all the payment claims received during the year, even after the late adoption of draft amending budget 3/2014 which provided additional payment appropriations. At the end of 2014, the RAL still stood at EUR 2 billion, half of the amount initially committed for the EERP. The level of payment appropriations authorised in 2015 amounts to EUR 407 million, which is expected to cover estimated needs for the year.

5.3.2.  Heading 4

The chart below shows the level of outstanding commitments (RAL) for programmes under heading 4 since 2007.

 

Heading 4 comprises short-term crisis-response instruments, longer-term instruments which use multiannual programming, and ad-hoc instruments such as Macro-Financial loan and grant assistance. Three large instruments (the Instrument for Pre-accession Assistance II (IPA), the European Neighbourhood Instrument (ENI) and the Development Cooperation Instrument (DCI)), using multiannual programming, account for 73% of expenditure under this heading. The support to third countries which is funded under these programmes typically has a life-cycle of around 6-8 years. The crisis-response instruments (Humanitarian Aid, Instrument contributing to Stability and Peace, Common Foreign and Security Policy) and the Macro-Financial Assistance, on the other hand, have much shorter payment cycles of 12-18 months.

Since 2013, most instruments in heading 4 experienced serious shortages in payment appropriations, affecting first the humanitarian and crisis-related instruments with fast-disbursing implementation cycles, and thereafter instruments such as the Development Cooperation Instrument and the European Neighbourhood Instrument where the payments are mostly related to existing contracts and commitments. The situation worsened in 2014, due to the overall reduction in the available payments compared to 2013. For some of the programmes, the reinforcement through draft amending budget 3/2014 (and other actions such as transfers)[26] came very late and was insufficient to cover the outstanding backlog.

Measures put in place (see section 2.2 above) could only partly mitigate the effects of the payment shortage by postponing the time of disbursement, while past commitments still have to be honoured.

Outstanding payment claims at year-end

Overall, the outstanding payment claims at year-end 2014 for heading 4 increased considerably. This is mostly due to a sharp increase of claims and the lack of related payment appropriations as in the case of the European Neighbourhood Instrument and the Development Cooperation Instrument, as shown in the chart below.

 

On the other hand, the reinforcements in payment appropriations authorised in the 2013 and 2014 budgets allowed redressing the level of outstanding payment claims for Humanitarian Aid[27]:

 

As set out above, the RAL of heading 4 and of the three large long-term instruments in particular, has been steadily rising over the past five years, in line with the commitment levels of the previous MFF. Programmes initially committed in 2010, for example, will have been formalised with the beneficiary third country during 2011, and contracts concluded up to 2014. It follows that many of these larger programmes, committed at a time when commitments were rising steeply, now need to be paid for. The level of payment appropriations authorised in the 2015 budget is expected to reduce the gap, which should help to stabilise the situation but the situation will continue to be tense and both the gap and RAL is still expected to increase for many instruments such as the Development Cooperation Instrument.

6.  outlook for 2014-2020 programmes

The 2016 budget will have to include sufficient payment appropriations not only to phase out the abnormal level of outstanding payment claims stemming from commitments related to 2007-2013 programmes, but also for the 2014-2020 programmes in heading 1a and 4, whose implementation has been hampered by the payment shortages. The 2016 budget must also include the necessary payment appropriations for other funds, such as rural development (heading 2) to avoid the creation of a new backlog which did not exist in the past.

The Commission will assess the 2016 payment needs for the 2014-2020 programmes in the 2016 Draft Budget.

7.  Conclusions

In recent years, and particularly in 2014, the level of payment appropriations was insufficient to cover incoming payment claims. In turn, this led to a growing backlog of outstanding payment claims at year-end, in particular for the 2007-2013 programmes of the Cohesion policy. The Commission took a number of mitigating measures to minimise the negative effects of payment shortages, by meeting, as far as possible, obligations stemming from past commitments. However, as a side-effect, implementation of the 2014-2020 programmes was hampered.

Payment appropriations in the 2015 budget are expected to lead to a reduction in the backlog of outstanding payment claims for the 2007-2013 programmes. The Commission has identified the payment level necessary to phase out the abnormal level of outstanding payment claims for the 2007-2013 programmes by the end of 2016. In its draft budget 2016, the Commission will propose payment appropriations, accordingly.

The Commission considers that, on this basis, the three institutions can engage to implement a plan to reduce the level of unpaid bills corresponding to the implementation of the 2007-2013 programmes to a sustainable level by the end of 2016.

Annex 1: information sent by the Commission on 15 December 2014

On 15 December 2014, the Commission presented the expected backlog for 2007-2013 Cohesion programmes at the end of 2014 and 2015, as follows:

(*) Commission estimates based on adjusted Member States’ forecasts

(1) Taking account of additional payment appropriations in Draft Amending Budget 3/2014 as finally approved.

(2) Taking account of additional payment appropriations in Draft Amending Budget 3/2014 as finally approved and payment appropriations authorised in the budget 2015.

The Commission also gave a breakdown of the expected backlog for 2007-2013 Cohesion programmes at end-2014. As set out in the table below, the total level of payment claims actually received by year-end 2014 was some EUR 1.5 billion below the forecasts prepared by the Member States, and some EUR 2.5 billion above the upper range forecasted by the Commission.

EXPECTED BACKLOG AT THE END OF 2014

EUR billion

Forecast for backlog of unpaid bills at the end of 2014: up to EUR 25 billion.

Finally, the Commission presented by country the Member States' estimates of payment claims to be submitted for the Cohesion policy in 2014 (EUR 54,33 billion), the payment claims sent up to 31 October 2014 (EUR 31,36 billion) and as a consequence, the payment claims to be submitted in November and December (EUR 22,97 billion).

The Commission added that "Taking into account the average error rates observed in the 'gross' forecasts of Member States over recent years and the 95% ceiling in payments before closure required by Art. 79 of Reg. 1083/2006, the Commission estimates at EUR 18-19 billion the claims to be received in December". This is consistent with the tables set out above.

Annex 2: Heading 1b: latest forecasts from Member States

This annex sets out the latest forecasts from the Member States as regards the submission of payment claims for the 2007-2013 Cohesion programmes in 2015 and 2016, making a distinction between gross forecasts (listed by Member States) and capped forecasts (see explanation in section 4.4).

8.6.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Arne Lietz

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad JT bus priimta pasaulinių vystymosi veiksmų iki 2030 m. sistema, kurioje pagrindinis dėmesys bus skiriamas darnaus vystymosi tikslams, ir pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje iki tų pačių metų sistema; pažymi, kad dėl šios priežasties 2015 m. yra labai svarbūs žmonijos ir planetos ateičiai; pabrėžia, kad ES turi padėti sudaryti sąlygas, kad 2015 m. liepos 13–16 d. vyksiančioje Adis Abebos konferencijoje vystymosi finansavimo tema būtų pasiekta svarių rezultatų ir būtų sėkmingai patvirtinti ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslai, tai ES turėtų daryti priimdama sprendimus biudžeto klausimais, kuriais remiantis būtų visapusiškai išnaudojamos esamos galimybės mobilizuoti išteklius paramai vystymuisi; atkreipia dėmesį į prievolę laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

2.  primena ES valstybių narių kolektyvinius ir individualius įsipareigojimus iki 2015 m. padidinti savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) lygį iki 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), įskaitant bent 0,20 % BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims, arba valstybių, kurios į ES įstojo 2004 m. arba vėliau, atveju siekti padidinti savo OPV iki 0,33 % BNP; pažymi, kad ES parama vystymuisi įskaičiuojama į šiuos rodiklius, taigi ja padedama sumažinti didelį OPV trūkumą daugumoje valstybių narių; pažymi, kad bent 50 % ES OPV turi būti skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

3.  primena išsivysčiusių šalių įsipareigojimą besivystančioms šalims iš įvairių šaltinių teikti naują papildomą finansavimą kovos su klimato kaita srityje, kuris iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių per metus; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į papildomumo reikalavimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis didesnis ES paramos vystymuisi panaudojimas siekiant glaudžiai su klimatu susijusių tikslų reiškia, kad bendra parama vystymuisi turi būti padidinta bent jau tokia pačia suma; patvirtina, kad ES parama vystymuisi turėtų būti panaudota veiksmingiau ir kad OPV turėtų būti sutelkta į sektorius, kuriuose ji labiausiai reikalinga, būtent gebėjimų stiprinimo, gero valdymo, sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio, vandens ir energijos tiekimo;

4.  pabrėžia, kad, siekiant spręsti didelio migrantų srauto Viduržemio jūros regione problemą, papildomumo principas taikomas finansavimui, skirtam pabėgėlių gelbėjimo operacijoms ir priėmimo infrastruktūros kūrimui;

5.  atkreipia dėmesį į ekstremaliąją humanitarinę situaciją Sirijoje, Irake, Pietų Sudane, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Jemene ir Ukrainoje ir į padėtį šalyse, kurios labiausiai kenčia nuo gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, Haityje ir Nepale, taip pat nuo Ebolos viruso kenčiančiose šalyse; pabrėžia, kad dėl krizių sudėtingumo padidėjo iššūkiai, su kuriais susiduria ES kaip pasaulinė veikėja; įspėja dėl politinių didelio masto biudžeto mažinimo pasekmių ir pabrėžia, kad dabartinių visuotinių humanitarinės pagalbos poreikių išskirtinis mastas turi atsispindėti Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generaliniam direktoratui teikiamame finansavime;

6.  pabrėžia, kad būtina didesnį dėmesį skirti vystymosi klausimui ir naujame kovos su neteisėta migracija veiksmų plane aiškiai nurodyti finansavimo šaltinius; ragina pakankamai lėšų skirti pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių šalinimui ir pabrėžia, kad nedelsiant reaguojant dėmesys turi būti sutelktas į humanitarinės pagalbos teikimą ir užtikrinimą, kad vystymosi politikos priemonės būtų nuoseklios;

7.  primena, jog vykdant visus Europos Sąjungos išorės veiksmus būtina laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kad vystymosi programų poveikis būtų kuo didesnis;

8.  primygtinai ragina Tarybą prie visų pasiūlymų pridėti finansinę pažymą, kad būtų tiksliai parodyta, kaip skiriama humanitarinė pagalba;

9.  pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos skyriuje mokėjimų asignavimų lygį svarbu išlaikyti bent tokį patį kaip įsipareigojimų asignavimų, siekiant išvengti pastarųjų metų padėties, kai dėl didelio ir nuolatinio lėšų mokėjimams trūkumo buvo sudėtinga imtis skubių veiksmų ir susikaupė neapmokėtų sąskaitų, pasikartojimo, ši padėtis turėjo neigiamą poveikį ir už įgyvendinimą atsakingiems partneriams; pabrėžia, kad tokio paties lygio asignavimus reikia numatyti ir neatidėliotinos pagalbos rezerve;

10.  pabrėžia, kad teisinės valstybės atkūrimas ir žmogaus socialinės raidos skatinimas žlugusiose valstybėse yra daug ilgesnis ir brangiau kainuojantis procesas, taigi primygtinai ragina 2016 m. biudžete ypatingą dėmesį skirti Sahelio regionui, Somalio pusiasaliui ir Centrinei Amerikai, taip pat mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

11.  yra susirūpinęs dėl įvairių apskaičiavimų dėl neįvykdytų mokėjimų humanitarinės pagalbos srityje, kai tuo tarpu įsipareigojimai ir toliau didėja; pabrėžia, kad reikalingas pakankamas biudžetas, leidžiantis ES vykdyti savo humanitarinės pagalbos veiksmus; todėl primygtinai ragina padidinti finansinius išteklius humanitarinei pagalbai ir nelaimių rizikos mažinimui; griežtai nepritaria bet kokiam vystymuisi ir humanitarinei pagalbai skirtų lėšų perskirstymui;

12.  pabrėžia, kad svarbu, jog Taryba vykdytų savo įsipareigojimus skirti lėšų ir jas paskirstyti kiekvienai priemonei, kurios ji imasi; primygtinai tvirtina, kad lėšos, kurios nebuvo panaudotos pagal 2014 m. ir 2015 m. biudžetus, turėtų būti savaime perkeltos į 2016 finansinius metus;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares propaguoti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę stiprinant šalių partnerių atsakomybę, didinant suderinamumą su šalių partnerių vystymosi strategijomis, tarpusavio atskaitomybę ir mažinant pagalbos suskaidymą, kai užtikrinamas didesnis įvairių paramos mechanizmų ir paramos teikėjų koordinavimas;

14.  ragina užtikrinti, kad OPV ir toliau būtų sutelkta į vystymąsi ir išsaugotų šį pobūdį, taip pat taikant skaidrią ir atskaitingą ataskaitų teikimo sistemą;

15.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad ji nurodė savo pageidavimus per ateinančius metus gerokai plačiau naudoti derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje dėl derinimo naudojimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo sistemą, ypač kalbant apie vystymą ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

16.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad patogiu naudoti būdu būtų pateikta pakankamai išsami informacija ir duomenys apie ES teikiamą paramą vystymuisi.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

17.6.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentė: Deirdre Clune

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžetas turi atlikti pagrindinį vaidmenį įnešant Sąjungos įnašą į tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, visų pirmą į efektyvius veiksmus kovojant su jaunimo nedarbu ir skurdu, taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir tikslų siekimo; todėl pabrėžia, kokia svarbi strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad būtų galima pasiekti šios strategijos tikslus užimtumo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityse;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, ypač panaudojant Europos socialinį fondą, turėtų būti naudojamas ne nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet papildomai paramai teikti papildant arba stiprinant valstybių narių nacionalines programas;

3  primygtinai ragina teikti finansinę paramą visoms programoms, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas asmenims, kurių padėtis darbo rinkoje nepalanki įvairiais aspektais, pvz., ilgą laiką darbo neturintiems asmenims, neįgaliesiems, žmonėms, priklausantiems mažumoms, ir neaktyviems bei drąsos netekusiems asmenims, taip pat šių asmenų socialinė įtrauktis;

4.  primena, kad įtraukus ir tvarus ekonomikos augimas yra svarbiausias veiksnys kuriant daugiau darbo vietų ir didesnę gerovę ir kad būtina struktūrinius fondus veiksmingiau sutelkti tam, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir užimtumas; pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; prašo užtikrinti tinkamą socialinių mokslų srities tyrimų finansavimą;

5.  pabrėžia, kad svarbu 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytoms programoms, kurias vykdant siekiama spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas, kaip antai, Europos socialiniam fondui, Jaunimo užimtumo iniciatyvai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, įvairioms Užimtumo ir socialinių inovacijų programos kryptims ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, skirti atitinkamą finansavimą, vykdyti patikimą jų biudžetinį valdymą, ir, jei įmanoma, didinti jų išankstinį finansavimą;

6.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžete turėtų būti numatyta tinkama parama socialinės įtraukties skatinimui ir veiksmams, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir suteikti skurstantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms daugiau galių;

7.  primygtinai tvirtina, kad reikia pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamas priemones siekiant išspręsti precedento neturinčią susikaupusių neįvykdytų mokėjimo prašymų iš ankstesnių programavimo laikotarpių problemą;

8.  pabrėžia, kad ES biudžeto lėšomis reikėtų remti profesinį mokymą ir profesinės kvalifikacijos priemones, gamybinę praktiką ir tiesioginį kokybiškų darbo vietų kūrimą, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

9.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžeto lėšomis reikėtų remti visas priemones, kuriomis skatinamas labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių verslumas, įskaitant socialinį verslumą bei novatoriškas socialines įmones ir savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat skatinamas moterų dalyvavimas;

10.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžeto lėšomis reikėtų visoje ES remti aukšto lygio darbuotojų apsaugą ir prevencijos kultūrą ir padėti spręsti naujus darbuotojų sveikatos ir saugos uždavinius, kurių toliau atsiranda;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirba dauguma darbuotojų ir kad viena iš pagrindinių problemų, trukdančių joms steigtis ir veikti – sunkumai, susiję su finansavimo gavimu; taigi siūlo gerokai daugiau lėšų numatyti mikrofinansavimui, taip pat toliau plėtoti ir nuosekliai užtikrinti susijusią kuravimo paramą; siūlo labiau išnaudoti su ESF susijusių finansinių priemonių galimybes, užtikrinant reikiamą skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat apsvarstyti didesnės EIB paramos MVĮ teikimą;

12.  pabrėžia, kad parama socialinei įtraukčiai, ypač neįgaliųjų ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių asmenų įtraukčiai, yra pagrindinė ES politikos sritis, kuriai reikalinga didelė parama iš biudžeto; pabrėžia, kad, be ESF, socialinė dimensija turėtų būti matomesnė kitose sanglaudos politikos priemonėse;

13.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti deramų, tvarių darbo vietų su užtikrinama pakankama darbuotojų apsauga, kūrimą, iš ES biudžeto turi būti remiamas bendros rinkos užbaigimas, konkurencingumas ir socialinės konvergencijos skatinimas, socialiai atsakingų įmonių politikos plėtra ir kontroliavimas, kaip įmonės taiko socialines teisės normas;

14.  ragina nuolat stengtis skirti biudžeto lėšų tam, kad būtų teikiami atitinkami mokymai ir perkvalifikavimas tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos, ir pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles darbo vietų kūrimo galimybes, pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, sveikatos priežiūros ir IRT sektoriuose;

15.  pabrėžia, kad verslumo kultūros skatinimas ir parama verslininkams turėtų būti pagrindinis ES biudžeto politikos elementas;

16.  ragina Parlamentui pateikti reguliarią ir išsamią naujausią informaciją apie įvairius Komisijos vykdomų bandomųjų projektų įgyvendinimo etapus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

17.6.2015

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Giovanni La Via

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad, siekiant įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus, klimato ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektų integravimas turi horizontaliojo pobūdžio svarbos visoms ES politikos kryptims;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai yra itin svarbu atsigauti po krizės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad valstybės narės aplinkai ir klimatui palankias politikos priemones taip pat turėtų vertinti kaip galimybę skatinti ekonomikos augimą ir kad ypatingai aplinkosaugos teisės aktų ir pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų projektų tinkamas įgyvendinimas padės MVĮ kurti žaliąsias darbo vietas ir prisidėti prie ekonomikos augimo;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad mažesnėms aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių programoms nebūtų skiriama mažai dėmesio, palyginti su viešojo ir politinio intereso programomis;

4.  pabrėžia, kad perėjimas prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra absoliuti būtinybė; pabrėžia, kad tam perėjimui užtikrinti turėtų būti ne tik skiriama pakankamai lėšų, bet ES finansuojami projektai neturėtų turėti šiam perėjimui neigiamų pasekmių;

5.  pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų pakankamai atspindėti visuotinius darnaus vystymosi tikslus, dėl kurių turi būti susitarta 2015 m.;

6.  toliau pabrėžia sveikatos, kaip savaiminės vertybės ir būtinos sąlygos siekiant skatinti ekonomikos augimą visoje ES, svarbą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) tretieji metai bus labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti naujas daugiametes programas, už kurias atsakingas šis komitetas (trečioji 2014–2020 m. daugiametė ES sveikatos srities veiksmų programa, 2014–2020 m. programa LIFE, skirta aplinkai ir klimato kaitai, Sąjungos civilinės saugos mechanizmas 2014–2020 m.), nes jų vykdymas bus brandžiame etape; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, turint mintyje vis dar esamus ekonominius ir biudžeto apribojimus nacionaliniu lygmeniu, būtina numatyti ir užtikrinti ES biudžeto asignavimus, kurių reikia siekiant išnaudoti visas šių naujų programų galimybes ir užtikrinti jų Europos pridėtinę vertę;

8.  todėl pabrėžia, kad 2016 m. šių programų ištekliai turėtų išlikti bent jau tokio lygio, kaip ankstesnių metų ES biudžete;

9.  atkreipia dėmesį į daugybei miško ekosistemų pavojų keliančius veiksnius; mano, kad įgyvendinant ES programas ir paramos priemones turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių miškų ekologinei ir augalų sanitarijos būklei įvertinti bei kokybei pagerinti, įskaitant miško atkūrimą;

10.  ragina Sąjungą prisiimti daugiau atsakomybės už gamtos išteklių apsaugą tinklo „Natura 2000“ teritorijose, visų pirma jį finansuojant; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria kelios valstybės narės valdydamos į tinklą „Natura 2000“ įtrauktas teritorijas, nes trūksta konkrečių finansinių priemonių, skirtų į šį tinklą, kuris turėtų padėti su biologine įvairove susijusius klausimus įtraukti į sektorių politiką, įtrauktoms teritorijoms valdyti;

11.  be to, pabrėžia, kad 3 išlaidų kategorija, nors yra mažiausia pagal joje įrašytus finansinius asignavimus DFP išlaidų kategorija, apima itin svarbius Europos piliečiams klausimus, kaip antai visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos programos ir civilinės saugos priemonė;

12.  ragina Parlamento delegaciją pabrėžti, kad svarbu visiškai įgyvendinti biudžeto eilutes, skirtas aplinkos, klimato kaitos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimams, nepaisant jų biudžeto asignavimų dydžio;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nepritarti keitimams, dėl kurių sumažėtų šių biudžeto eilučių biudžeto planavimas, ir kad turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų tam, kad šiose politikos srityse būtų išnaudotas visas jų potencialas;

14.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ES prisijungimą prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES), reikia skirti lėšų tam, kad Sąjunga galėtų sumokėti metinį įnašą į CITES patikos fondą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES ir toliau atliktų pagrindinį vaidmenį kovodama su nusikalstamumu prieš laukinę gyvūniją ir parengtų bei finansuotų programas, kuriomis būtų kovojama su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba laukine gyvūnija;

15.  ragina numatyti pakankamai lėšų laukinės gyvūnijos krizės priemonei (angl. Wildlife Crisis Window) pagal iniciatyvą „Biologinė įvairovė gyvenimui užtikrinti“ (B4Life), kad būtų galima dėti dar daugiau ES pastangų kovojant su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba;

16.  primena, kad decentralizuotoms agentūroms, kurių misijos patenka į ENVI komiteto kompetencijos sritį (Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos cheminių medžiagų agentūra), tenka pagrindinis vaidmuo, ir pabrėžia, kad agentūrų užduočių (dėl priimtų teisės aktų, Komisijos prašymų ir kitų ES iniciatyvų) vis daugėja ir agentūras būtina aprūpinti reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad galėtų įgyvendinti joms suteiktus įgaliojimus ir vykdyti šias užduotis; atsižvelgdamas į tai su susirūpinimu pažymi, kad daugumoje šių agentūrų pastaraisiais metais buvo gerokai sumažintas darbuotojų skaičius ir Komisija netgi tikisi, kad jos ir toliau šį skaičių mažins;

17.  pabrėžia, kad šioms agentūroms reikia numatyti tinkamus išteklius ir pakankamą lankstumą, kad jos galėtų susitvarkyti su darbo krūviu, kai jis netikėtai labai išauga;

18.  šiais metais, kaip ir anksčiau, dar kartą tvirtai pritaria tam, kad vertinant individualius decentralizuotų agentūrų poreikius būtų tinkamai atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį;

19.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais darbą biudžeto ir žmogiškųjų išteklių klausimais; ši grupė vertingomis išvadomis neabejotinai prisidėjo prie šio proceso.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

16.6.2015

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentė: Anneleen Van Bossuyt

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad 2016 m. biudžete daugiausia dėmesio reikėtų skirti iniciatyvoms, kuriomis prisidedama prie pažangaus, inovatyvaus, tvaraus ir integracinio augimo ir užimtumo visoje Sąjungoje, ir kad priimant sprendimus dėl biudžeto pirmenybę reikėtų teikti programoms, kuriomis tiesiogiai prisidedama prie šių tikslų; yra susirūpinęs dėl to, kad ankstesnių biudžeto procedūrų metu labai sumažinta lėšų;

2.  pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ ir kitos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo programos kuria aiškią Europos pridėtinę vertę, ypač finansuojant bendrus mokslinius tyrimus didelių problemų, su kuriomis susiduria visuomenė, srityje ir kuriant kritinę masę, kad būtų galima pasiekti mokslinius proveržius; tikisi, jog taisyklės buvo supaprastintos siekiant, kad paramos gavėjams procedūros būtų mažiau sudėtingos;

3.  skatina valstybes nares skirti moksliniams tyrimams didesnę BVP dalį, kad būtų pasiektas tikslas investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“, taip pat pabrėžia, kad ES programoms pagal strategiją „Europa 2020“, kurios veiksmingos kuriant tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, lėšos neturėtų būti mažinamos; taip pat turėtų būti laikomasi šių programų biudžetų, kaip susitarta pagal daugiametę finansinę programą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimas pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ turi būti tolygiau paskirstytas tarp valstybių narių ir kad kelios šalys, gaunančios paramą iš Sanglaudos fondo, yra grynąjį įnašą į bendrąją programą įnešančios šalys; pabrėžia, kad iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ turi apimti visas šalis ir regionus ir kad neturėtų būti atotrūkio inovacijų srityje tarp labiau novatoriškų ir likusių šalių ir regionų;

5.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai naudoti biudžetą; ragina išsamiai įvertinti visas biudžeto eilutes ir atlikti geresnį skiriamų asignavimų ex post patikrinimą;

6.  atkreipia dėmesį į labai didelį Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) poveikį 2016 m. biudžetui; mano, kad būtina visiškai išlaikyti programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo lygį ir šiam finansavimui neturi daryti jokio poveikio ESIF finansavimas, taip pat valstybėms narėms turi būti suteikta visokeriopa pagalba, kurios joms reikia, kad galėtų visapusiškai panaudoti tuos išteklius;

7.  pabrėžia, kad reikia teikti daugiau paramos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat pradedančiosioms įmonėms, kad būtų paskatintas jų produktyvumas Europos ekonomikos stabilioje verslo aplinkoje;

8.  pabrėžia, kad reikėtų įvykdyti visus įsipareigojimus, dėl kurių sutarta 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje; yra susirūpinęs dėl nepriimtino ir vis didesnio skaičiaus neapmokėtų sąskaitų faktūrų; atkreipia dėmesį į tai, kad palūkanos už pavėluotus mokėjimus nuo 2012 m. iki 2014 m. išaugo daugiau kaip septynis kartus; ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų prašymų; primena, kad Taryba ir Komisija, priimdamos sprendimus dėl ES 2016 m. biudžeto, ypač turėtų omenyje neišvengiamą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sąsają;

9.  pabrėžia, kad investicijų, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimą reikėtų sutelkti į sritis, kuriose galima sukurti didžiausią pridėtinę vertę, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, IRT, dotacijas fundamentiniams tyrimams, taip pat mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiosios energijos technologijas;

10.  pabrėžia, kad didesnis prioritetas turi būti teikiamas biudžeto dalims, skirtoms energijos tiekimo saugumui Europoje didinti remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir kuriant elektros energijos jungiamųjų linijų tinklą tam, kad būtų užtikrintas laisvas energijos srautas tarp valstybių narių, taip pat užtikrinta valstybių narių atitiktis Europos elektros energijos tinklams ir remiama ES energijos rinkos integracija;

11.  ragina Komisiją numatyti būtinų finansinių išteklių investicijoms į spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūrą, taip pat remiant pažangiuosius miestus, kurie turi būti kuriami palaikant vietos valdžios institucijų ir operatorių partnerystes;

12.  ragina Komisiją pateikti plataus užmojo, bet tikrovišką pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos, kuris turėtų būti atspindėtas 2016 m. biudžete, ypač siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas;

13.  pabrėžia, kad perėjimas prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra absoliuti būtinybė; pabrėžia, kad tam perėjimui užtikrinti turėtų būti ne tik skiriama pakankamai lėšų, bet ir Sąjungos finansuojami projektai neturėtų jam turėti neigiamų pasekmių;

14.  ragina Komisiją ištirti naujos pramonės politikos strategijos, skirtos kūrybos ir kultūros pramonės sektoriams Sąjungoje, rėmimo būdus, pvz., vykdant bandomuosius projektus sektoriuje;

15.  reikalauja, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) būtų suteikti visi būtini ištekliai ES teisėkūros institucijų jai pavestoms papildomoms užduotims bei įgaliojimams vykdyti ir Reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) nuostatoms visapusiškai įgyvendinti ir jų vykdymui užtikrinti; įspėja, kad to nepadarius kiltų labai neigiamų pasekmių pasitikėjimui ES institucijų gebėjimu atlikti savo vaidmenį, vartotojų pasitikėjimui Sąjungos energijos rinka ir energijos kainoms vartotojams; mano, kad šios nuostatos turėtų būti taikomos ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) kompetencijos atžvilgiu;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad užbaigus bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą visi ES piliečiai turėtų skaitmeninę prieigą ir būtų užtikrintas jų sujungiamumas ir kad būtų skirta išteklių Komisijos strategijai dėl priemonių išspręsti geografinio atokumo ir kliūčių prieigai, su kuriomis susiduria nepalankioje padėtyje esančios grupės, problemą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

5.6.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Ildikó Gáll-Pelcz

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad bendroji rinka yra ekonomikos augimui svarbi politikos kryptis ir prioritetinė sritis; yra įsitikinęs, kad pastangos ekonomikos krizei ES įveikti turėtų remtis stipresne, labiau integruota ir vieninga bendrąja rinka, kuriai reikia skirti atitinkamus biudžeto asignavimus;

2.  mano, kad vartotojų politika, kuriai skiriamas pakankamas finansavimas, yra itin svarbi siekiant visais įmanomais būdais stiprinti vartotojų pasitikėjimą skaidresne bendrąja rinka; todėl ragina kuo daugiau dėmesio skirti vartotojų saugos didinimui ir vartotojų teisių pritaikymui prie socialinių, technologinių ir ekonominių pokyčių;

3.  pabrėžia, kad subalansuotas finansinis paketas gali suteikti veiksmingą paramą muitų sąjungos veikimui ir kovai su sukčiavimu, taip užtikrinant ir vartotojų apsaugą, ir sąžiningą konkurenciją norint garantuoti finansinį atsigavimą, pagrįstą nuosavais ištekliais; todėl pabrėžia, kad reikia visiškai finansuoti visas priemones, susijusias su Intelektinės nuosavybės teisių veiksmų planu, taip pat muitinės kontrolės administracijos reformomis;

4.  primena, kad svarbu finansuoti „Bendrosios rinkos forumą“ (BRF); ragina Komisiją nustatyti teisinį pagrindą antriniuose teisės aktuose siekiant užtikrinti, kad Bendrosios rinkos forumas veiktų ir po 2016 m.;

5.  mano, kad valstybės narės turėtų skirti tinkamą finansavimą Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklui (SOLVIT) tam, kad visi ES piliečiai ir įmonės galėtų naudotis gairėmis tokiais klausimais, kaip verslo steigimas, prekyba, paslaugos, išmokos šeimai, vizos ir leidimai gyventi šalyje; mano, kad Europos vartotojų centrų tinklui taip pat turėtų būti teikiamas atitinkamas finansavimas, kad jis galėtų tęsti savo piliečių švietimo apie jų vartotojų teises Europoje misiją;

6.  pabrėžia būtinybę 2016 m. tvirtai remti programą COSME ir Europos įmonių tinklą, ypač atkreipiant dėmesį į kliūtis, kurios kyla mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) dėl ES ekonominių ir finansinių apribojimų, taip pat į kliūtis, susijusias su patekimu į naujas rinkas ir prieiga prie viešųjų pirkimų; mano, kad Sąjunga turi toliau remti MVĮ, kad jos turėtų geresnę prieigą prie informacijos apie bendrosios rinkos galimybes už savo valstybės narės, taip pat už Sąjungos ribų;

7.  mano, kad būtini nauji MVĮ finansavimo šaltiniai, ypač toks finansavimas, kad jos galėtų dalyvauti įvairių trečiųjų rinkų prekybos mugėse, kuriose galėtų reklamuoti savo nacionalinius produktus ir paslaugas; pabrėžia, kad reikia įsteigti fondą, numatytą MVĮ skirtiems moksliniams tyrimams finansuoti ir aukštųjų technologijų įrangai įsigyti;

8.  pabrėžia standartų konkurencingoms įmonėms ir MVĮ, atliekančioms labai svarbų vaidmenį skatinant ES technologinę pažangą, svarbą; todėl pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų siekiant remti Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartizacijos veiklą;

9.  atsižvelgdamas į priimtą reglamentą dėl „eCall“, ragina teikti tinkamą finansavimą Europos GNSS agentūrai, kad šis reglamentas būtų visiškai įgyvendinamas;

10.  pabrėžia, kad reikia finansuoti daugiakalbę priemonę, skirtą ginčų elektroninio sprendimo (GES) platformai; mano, kad puikiai veikiančios veiksmingos elektroninio ginčų sprendimo sistemos visoje ES, viena vertus, paskatins vartotojus ieškoti būdų, kaip spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria pirkdami produktus ir paslaugas bendrojoje rinkoje, ir, kita vertus, paskatins pirkimus internetu, ypač iš prekiautojų kitose valstybėse narėse; mano, kad elektroninių ir tarpvalstybinių pirkimų ES daugėjimas suteikia naujų verslo galimybių ir skatina ekonomikos augimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

18.6.2015

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentė: Maria Spyraki

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų į realiąją ekonomiką politika, ir primena, kad pagal SESV pagrindinis šios politikos tikslas yra sumažinti Europos regionų skirtumus stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia ilgalaikę šios politikos perspektyvą, kuri reiškia, kad rezultatus lemia prioritetų parinkimas, tinkamo veiklos rezultatų plano taikymas, taip pat patikimas valdymas ir veiksmingos kontrolės sistemos; primena, kad keliose valstybėse narėse ji yra svarbiausias ir pagrindinis investicijų, kurios padeda plėtoti sinergiją, finansavimo šaltinis ir turi didinamąjį poveikį ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir darniam vystymuisi; žino, kad dėl finansų krizės pasekmių kai kurioms valstybėms narėms vis dar sudėtinga bendrai finansuoti tam tikrus projektus, todėl ragina visapusiškai pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios pagal teisės aktų sistemą numatytos laikinų biudžetinių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politika, kuriai skiriama beveik trečdalis viso ES biudžeto, pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) yra tinkama sistema prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų siekimo; pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondo uždavinys yra pritraukti privatų kapitalą, suteikiant papildomą finansavimo šaltinį ir sudarant sąlygas didesnei įvairių priemonių sąveikai; atsižvelgdamas į tai primena, kad persvarstant daugiametę finansinę programą neturi būti sumažinti iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pavėluoto 2014–2020 m. veiksmų programų patvirtinimo buvo būtina priimti Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektą, ir yra susirūpinęs dėl lėto politikos įgyvendinimo dabartiniu programavimo laikotarpiu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad didelė dalis 2014 m. nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų bus perskirta 2015 m. ir taip daromas spaudimas kai kurioms valstybėms narėms įsipareigoti ir įsisavinti asignavimus; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti ir įgyvendinti veiksmų planus siekiant paspartinti ESI fondų lėšų panaudojimą ir pasiūlyti priemonių siekiant kuo labiau išvengti finansavimo įsipareigojimų panaikinimo 2017 m. dėl vėlavimo panaudoti lėšas; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares kuo greičiau imtis visų būtinų finansų valdymo priemonių, kad būtų galima laiku pradėti teikti mokėjimo prašymus ir išvengti mokėjimo prašymų susikaupimo ateinančiais metais;

4.  primena, kad 2016 m. sanglaudos politikai numatytų įsipareigojimų asignavimų metinis paskirstymas siekia daugiau kaip 46 mlrd. EUR (Bendrųjų nuostatų reglamento VI priedas), ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų finansavimo šaltinių koordinavimą siekiant sukurti pridėtinę vertę ir paskatinti ilgalaikį konkurencingumą;

5.  yra rimtai susirūpinęs dėl pasikartojančios mokėjimų vėlavimo problemos, ypač sanglaudos politikos srityje (24,7 mlrd. EUR 2014 m. pabaigoje[28]), šis reiškinys nėra tvarus patikimo finansų valdymo požiūriu ir kelia pavojų ESI fondų lėšų panaudojimui; pabrėžia, kad esama pavojaus nuolat jausti vadinamosios sniego gniūžtės efektą, kai metų pabaigoje sukaupiama daug neapmokėtų sąskaitų, nebent biudžeto procedūros metu veiksmingai bendradarbiaujant institucijoms kuo greičiau būtų rastas realus ir tvarus problemos sprendimas; pabrėžia, kad mokėjimų vėlavimai daro didelį neigiamą poveikį įgyvendinimui ir geram ekonomikos valdymui, todėl mažinamas gebėjimas įsisavinti ir keliamas pavojus sanglaudos politikos ir viso ES biudžeto veiksmingumui ir efektyvumui ir galiausiai atsiranda praktinių sunkumų ir kliūčių finansuoti naudos gavėjus;

6.  atkreipia dėmesį į 2015 m. balandžio 16 d. Parlamente pristatytą Komisijos dokumentą „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, pagrindai“; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos pristatytomis perspektyvomis, metų pabaigoje susikaupę 2007–2013 m. nepatenkinti mokėjimo prašymai pagal 1B išlaidų kategoriją 2015 m. pabaigoje galėtų būti sumažinti iki 20 mlrd. EUR ir iki 2016 m. pabaigos iki tvaraus 2 mlrd. EUR lygio;

7.  prašo Komisijos Parlamentui teikti ataskaitas ne tik apie kiekybinius rodiklius, pvz., neįvykdytus įsipareigojimus (pranc. „Restant à liquider“) ir įsipareigojimus sutartims sudaryti (pranc. „Restant à contracter“), bet ir apie panaudotų biudžeto asignavimų veiksmingumą ir efektyvumą;

8.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžete reikia numatyti lėšų, būtinų jau prisiimtiems įsipareigojimams ir Sąjungos 2016 m. politikos prioritetams įgyvendinti, taip pat pabrėžia, kad numatomas susikaupusių neįvykdytų mokėjimų kiekio ir tarpinių mokėjimų vėlavimų kuo didesnis sumažinimas bus įmanomas, tik jei 2016 m. biudžete bus užtikrinta pakankamai mokėjimų asignavimų; reikalauja, kad mokėjimų planas, kuriam gegužės mėn. pabaigoje pritarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, kaip numatyta Parlamento ir Tarybos 2014 m. gruodžio mėn. bendrame pareiškime, susijusiame su dėl 2014 ir 2015 m. biudžetų pasiektu susitarimu, būtų daugiau nedelsiant įgyvendinamas; tikisi, kad Komisija kuo greičiau pateiks daugiau detalių apie konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis; pakartoja, kad svarbu tinkamai ir veiksmingai sureguliuoti šią padėtį, nes susikaupus neįvykdytiems mokėjimams dėl tokio susikaupimo neigiamo poveikio valstybių narių biudžetams nukenčia šios politikos patikimumas, veiksmingumas ir tvarumas;

9.  pabrėžia, kad trys pagrindiniai ES ekonomikos atgaivinimo ir augimo ramsčiai – investicijų didinimas, struktūrinių reformų spartinimas ir augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo įgyvendinimas, – kuriuos Europos Komisija apibrėžė 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, turėtų būti stiprinami; ragina Komisiją skatinti ir spartinti ESI fondų naudojimą vykdant struktūrines reformas ir investicijas;

10.  pabrėžia, kad ateinančiais metais turėtų būti padaryta pastebima pažanga siekiant susitarimo dėl ES biudžeto nuosavų išteklių sistemos reformavimo; primena, kad 2019 m. pabaigoje vėl gali būti taikomas ankstesniais programavimo laikotarpiais pastebėtas mokėjimų modelis, ir ragina Komisiją parengti su mokėjimų planu susijusius išankstinio perspėjimo mechanizmus siekiant kuo labiau išvengti bet kokio neįvykdytų mokėjimų susikaupimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

1.6.2015

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Jean-Paul Denanot

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra prisideda įgyvendinant daug svarbiausių ES tikslų, padeda didėjančiam skaičiui pasaulio gyventojų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir yra svarbi bendro 2016 m. ES biudžeto dalis; turėdamas mintyje tai, kad ilgainiui mažėjo žemės ūkio biudžeto dalis bendrajame biudžete, ragina atkakliai ginti jo biudžetą ir blogiausiu atveju siekti, kad jis realiai išliktų bent dabartinio lygio;

2.  pažymi, kad sumažintos kaimo plėtrai skiriamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos, numatytos 2015 m. biudžeto įsipareigojimams ir mokėjimams; pažymi, kad EŽŪFKP projektai, įskaitant programas LEADER, yra svarbus kaimo plėtros variklis, nes jie teikia didesnę naudą visai ES, ypatingai skatinamas augimas, kuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos, ypač atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį mažieji ir šeimos ūkiai atlieka kuriant darbo vietas kaimo vietovėse; prašo atidžiai apsvarstyti galutinį 2016 m. biudžeto įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ūkininkų kartų kaitai skatinti, jauniems ūkininkams ir inovacijoms remti; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta galimybes, kurias programa „Erasmus“ jauniems verslininkams galėtų sukurti jauniesiems ūkininkams, palengvindama žinių perdavimą, keitimąsi informacija ir profesine patirtimi;

3.  atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių delsimą ratifikuoti savo veiksmų programas, kai kurios iki 2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigos vis dar nėra jų ratifikavusios; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti savo veiklos programas siekiant užtikrinti, kad jos galėtų pradėti veikti 2016 m.; mano, kad atitinkamai reikėtų ženkliai padidinti 2016 m. biudžeto asignavimų, kuriuos bendrai valdo Komisija ir valstybės narės, įsisavinimą; ragina taip pat užtikrinti pakankamai EŽŪFKP įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

4.  reikalauja skirti papildomą finansavimą pieno sektoriui, siekiant sumažinti nesiliaujančio kainų svyravimo šiame sektoriuje, kvotų sistemos panaikinimo ir Rusijos embargo poveikį; ragina daugiau lėšų skirti vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų organizavimui ir konsolidavimui, taip pat atkakliai tvirtina, kad kai kuriems konkretiems žemės ūkio pasektoriams, pvz., bitininkystei, reikalingas didesnis finansavimas; pabrėžia pieno ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų svarbą ir siūlo 20 mln. EUR per metus padidinti asignavimus pieno programai atsižvelgiant į Žemės ūkio komiteto balsavimą; pabrėžia, kad reikia remti ekologinį ūkininkavimą ir geografinių nuorodų sistemas, įskaitant nuorodą „garantuotas tradicinis gaminys“;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad vaisių ir pieno vartojimo mokyklose skatinimo programos nėra patogios įgyvendinti iš dalies dėl su jomis susijusios administracinės naštos ir kad jų priėmimas ir įgyvendinimas nėra optimalus, todėl svarbu nedelsiant supaprastinti su jomis susijusias biurokratines procedūras;

6.  ragina skirti papildomų lėšų alyvmedžių auginimo ir alyvuogių aliejaus sektoriui siekiant ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio, pagerinti prevencijos priemones Europoje, kovoti su šios pražūtingos ligos plitimu, restruktūrizuoti sektorių ir stiprinti mokslinius tyrimus, susijusius su patogenais ir jų nešėjais;

7.  prašo iš papildomo pieno mokesčio 2014 m. gautas pajamos naudoti vien tik šiam sektoriui apsaugoti, visų pirma regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl kvotų panaikinimo; šiuo tikslu ragina įsteigti stabilumo fondą, skirtą ūkininkams atokiausiuose, mažiau palankiuose ūkininkauti ir kalnų regionuose apsaugoti, ir šį fondą panaudoti bet kada, kai tik gamintojų kainos nukrenta žemiau gamybos sąnaudų;

8.  prašo Komisijos apsvarstyti poveikio nustojus taikyti pieno kvotą tyrimo rezultatus ir po to atitinkamai remti perėjimą prie mišrių (mėsos ir pieno) ūkių;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad šalyse, kuriose dabar yra pradedamas vartoti vynas, Europos gamintojams nepavyksta užsitikrinti atitinkamos pozicijos rinkoje; pažymi, kad Europai taip pat nepavyksta surasti galimybių parduoti perpildytų savo vyno rezervų, todėl ES priversta kasmet išleisti apie 500 mln. EUR vyno pertekliui naikinti, sandėliuoti ir distiliuoti; pažymi, kad šios lėšos galėtų būti geriau panaudojamos rinkai iš naujo subalansuoti, kokybei gerinti ir Europos vynams už ES ribų propaguoti;

10.  ragina skirti papildomų lėšų, siekiant Europos ūkininkams sudaryti sąlygas parduoti savo produktus vietoje tam, kad jiems būtų užtikrinta didesnė pelno marža;

11.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Europoje žemės ūkio naujovės ir politikos šioje srityje formavimas turi daug akivaizdžių trūkumų; atkreipia dėmesį į tai, kad išteklių trūkumas yra viena iš problemų, kurią reikia išspręsti, jei norima inovacijoms suteikti naują impulsą; todėl primygtinai ragina skirti papildomų lėšų priemonėms, skirtoms didesnėms inovacijoms žemės ūkio sektoriuje skatinti tam, kad jis taptų konkurencingesnis ir darytų mažesnį poveikį aplinkai;

12.  ragina skirti pakankamai lėšų, kad būtų įgyvendinti visi BŽŪP reformos aspektai, įskaitant tuos, kurie susiję su žalinimo, biologinės įvairovės ir kaimo plėtros programomis; prašo Komisijos kuo greičiau patvirtinti lygiaverčius žalinimo priemonių sertifikatus, kai juos pateikia valstybės narės; pabrėžia, kad reikia supaprastinti BŽŪP ir sumažinti ūkininkams ir nacionalinėms institucijoms tenkančią administracinę naštą siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio biudžetas būtų naudojamas veiksmingai, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia sumažinti didelį klaidų lygį naudojant lėšas; taigi palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą į prioritetinius ateinančių metų tikslus įtraukti supaprastinimą ir subsidiarumą;

13.  reikalauja, kad būtų skiriamos lėšos pagal finansinės drausmės mechanizmą 2016 m. biudžeto žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui ir kad kitais biudžetiniais metais visomis likusiomis nepanaudotomis lėšomis būtų galima naudotis kaip tiesioginėmis išmokomis; prašo, kad visos turimos 2 išlaidų kategorijos maržos būtų rezervuotos žemės ūkio sektoriui, ypač atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos embargą, rinkos problemas pieno sektoriuje ir didelę riziką sveikatai augalų ir gyvūnų sektoriuje;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žemės ūkis pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su krizėmis (Rusijos embargas, pieno sektoriaus krizė ir kt.); taigi ragina priimti naują požiūrį į BŽŪP nenumatytų atvejų finansavimą ir stabilių ir tinkamų finansinių išteklių teikimą būsimų krizių atveju, nedarant poveikio tiesioginėms metinėms išmokoms;

15.  pažymi, kad per paskutiniuosius kvotų taikymo metus pieno sektoriuje dėl nustatyto papildomo mokesčio bus gauta nemažai lėšų, todėl rekomenduoja šias pajamas palikti žemės ūkio biudžete ir panaudoti pieno sektoriaus konkurencingumui didinti;

16.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą ir pagerinti sektoriaus rinkų analizę realiuoju laiku, pavyzdžiui, stiprinant Pieno rinkos stebėjimo centrą pieno sektoriuje; pabrėžia, kad kainų svyravimas kai kuriems sektoriams yra nuolatinis iššūkis ir labiau globalizuotoje rinkoje jis pasitaiko vis dažniau ir daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, prireikus, skubiai ir veiksmingai reaguoti, taip ūkininkams sudarant galimybes pasipriešinti kainų svyravimui;

17.  primena sunkumus, su kuriais susidurta praėjusiais finansiniais metais, kai buvo sumažinti asignavimai; mano, kad bet koks mėginimas sumažinti žemės ūkio asignavimų būtų neveiksmingas ir netgi pavojingas, nes sutrukdytų siekti BŽŪP tikslų ir sektorius taptų dar pažeidžiamesnis, ir tai labai susilpnintų pastangas išlaikyti Europos žemės ūkio konkurencingumą;

18.  pabrėžia, kad cukraus kvotų galiojimas baigiasi 2016 m. pabaigoje, todėl siūlo, kad Komisija nustatytų tinkamas priemones tam, kad būtų išvengta rinkos pusiausvyros sutrikimo;

19.  atkreipia dėmesį į tikslus didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą ir prašo rasti išteklių šiems tikslams pasiekti;

20.  reikalauja, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant skatinti naujoves žemės ūkio sektoriuje;

21.  pabrėžia bandomųjų projektų, kaip antai Europos kainų stebėsenos centras, svarbą komitetui ir žemės ūkio sektoriui siekiant pagerinti kainų palyginamumą ir skaidrumą nustatant maisto produktų kainas ir prašo toliau teikti paramą; siūlo tuo pat metu pradėti kitus bandomuosius projektus, kurie galėtų padėti gerinti Europos žemės ūkio produktų rinkodarą ir matomumą, pvz., naujas rėmimo kampanijas, skirtas moksleivių informuotumui apie ES kokybės sistemas didinti; ragina Komisiją apie šios priemonės naudojimą ir susijusias išvadas reguliariai pranešti Parlamentui ir Tarybai, užtikrinant, kad atitinkami duomenys būtų prieinami ir plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad svarbu parengti bandomąjį projektą, pagal kurį būtų tiriamos kliūtys žemės ūkio įmonėms, kylančios dėl to, kad taikoma daug teisės aktų;

22.  pabrėžia nuolatinį pusiausvyros nebuvimą maisto tiekimo grandinėje, kurioje pirminių gamintojų pozicija yra daug silpnesnė negu kitų veikėjų; primygtinai ragina Komisiją skatinti steigti gamintojų organizacijas, ypač pieno sektoriuje, kaip vieną iš kelių priemonių sprendžiant nesąžiningos prekybos praktikos klausimą, atidžiai stebėti pernelyg didelio maisto produktų apmokestinimo praktiką ir imtis veiksmų siekiant gerinti kainų ir maržų maisto produktų tiekimo grandinėje skaidrumą, ypač atsižvelgiant į didelio masto mažmeninės prekybos sektoriaus vaidmenį, taip pat į silpną ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje; atkreipia dėmesį į šios srities bandomojo projekto vertę ir prašo, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

23.  ragina kuo greičiau visiškai suderinti tiesiogines išmokas visose 28 ES valstybėse narėse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

18.6.2015

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) biudžeto galimybės, susijusios su 2 išlaidų kategorijos ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bei integruotos jūrų politikos (IJP) finansavimu, yra ribotas;

2.  primena, kad norint įgyvendinti ryžtingus BŽP tikslus itin svarbu turėti pakankamai biudžeto lėšų; pabrėžia, kad biudžeto lėšos ypač sutelktos III skirsnyje ir 11-je antraštinėje dalyje „Jūrų reikalai ir žuvininkystė“; primena, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) (11 06) skirta daugiausia biudžeto lėšų, kartu su privalomais įnašais regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms ir pagal tausios žuvininkystės susitarimus (11 03);

3.  primena, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), vykdydama kontrolės politiką, atlieka itin svarbų vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant BŽP ir EŽKA galės šį vaidmenį atlikti tik jeigu jai bus skirti pakankami techniniai, ekonominiai ir finansiniai ištekliai, o tai turės būti atitinkamai atspindėta biudžete;

4.  primygtinai primena, kad vietos bendruomenėms ir tam tikriems jūrų ir pakrančių regionams labai svarbi socialinė ir ekonominė žuvininkystės dimensija, taip pat jūrų ekonomika; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuose sektoriuose prarandamos darbo vietos ir nėra persikvalifikavimo galimybių; prašo, kad užimtumo šiame sektoriuje skatinimui būtų taikoma Jaunimo užimtumo iniciatyva;

5.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išsaugoti ir atkurti žuvų išteklius ir jūrų ekosistemas, išvengti biologinės įvairovės nykimo, dėl kurių būsimos kartos ir pats šis ekonomikos sektorius patirtų neigiamas pasekmes, reikia tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius; mano, kad Europos strateginių investicijų fondas šioje srityje gali suvaidinti lemiamą vaidmenį;

6.  pabrėžia, kad labai svarbu finansuoti duomenų rinkimą, nes duomenys vaidina lemiamą vaidmenį priimant racionalius sprendimus žuvininkystės politikos srityje;

7.  pabrėžia, kad, susiduriant su problemomis, kurios kyla norint užtikrinti atsakingą žvejybą, pagal reformuotą BŽP siūloma didelio užmojo teisinė sistema ir derėtų ją remti tiek reglamentavimo, tiek biudžeto požiūriu;

8.  nerimauja dėl to, ar valstybės narės yra pajėgios sutelkti visas reikiamas EJRŽF lėšas, siekiant užtikrinti augimo strategijos, atitinkančios strategijos „Europa 2020“ ir mėlynojo augimo tikslus, įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į kai kurių šalių vėlavimą patvirtinti savo veiklos programas – pasibaigus pirmajam 2015 m. ketvirčiui kai kurios programos vis dar nėra patvirtintos;

9.  prašo Europos Komisijos apsaugoti lėšas, skirtas mėlynosios ekonomikos plėtrai;

10.  ragina valstybes nares skubiai parengti veiklos programas, kad jos būtų visapusiškai vykdomos 2016 m.; mano, kad pagal 2016 m. biudžetą turėtų būti daug greičiau panaudojami asignavimai pagal pasidalijamąjį valdymą; taigi reikalauja, kad EJRŽF būtų skirti atitinkami ir pakankami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

11.  primena sunkumus, patirtus per praėjusius finansinius metus, kai asignavimai buvo sumažinti; mano, kad bet koks bandymas mažinti 11 antraštinės dalies, ypač Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, asignavimus yra beprasmiškas ir pavojingas, kadangi tai trukdytų įgyvendinti BŽP tikslus, keltų pavojų pažeidžiamo sektoriaus tvarumui ir labai sumenkintų dedamas jūrų buveinių apsaugos ir atkūrimo pastangas;

12.  primena, kad naujoji BŽP įdiegta tik prieš keletą metų, o tai reiškia, kad iš esmės keičiasi žuvininkystės valdymas tiek valstybėms narėms, tiek žvejams, pvz., įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis atveju; primena, kad šių pokyčių pritaikymas reikalauja papildomų ES pastangų komunikacijos, mokymų ir investicijų srityse siekiant užtikrinti su jais susijusią sklaidą ir tinkamą jų įgyvendinimą;

13.  atkreipia dėmesį į tausios žuvininkystės susitarimų poveikį biudžetui, taip pat primena, kad būtina atsižvelgti į Parlamento prerogatyvas, siekiant išlaikyti bendrą minėtų susitarimų tikslų ir jų poveikio biudžetui pusiausvyrą;

14.  toliau stebi IJP finansavimą ir sąveikos tarp žuvininkystės ir kitos jūrinės veiklos plėtojimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

17.6.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  yra susirūpinęs dėl poveikio, kurį Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) darys mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, atsižvelgiant į tai, kad per kitus 5 metus 500 mln. EUR turės būti paimti iš programos „Horizontas 2020“ lėšų;

B.  kadangi investicijos į vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, formalųjį ir savišvietos profesinį mokymą ir mokslinius tyrimus turėtų būti vienas iš pagrindinių Europos strateginių investicijų fondo tikslų, nes šios investicijos – labai svarbios siekiant didesnės socialinės įtraukties ir tvaraus ekonomikos augimo, taip pat ilguoju laikotarpiu padės didinti konkurencingumą;

C.  kadangi vykdant ESIF veiklą kultūros ir kūrybos sektoriams apskritai turėtų būti teikiama pirmenybė, nes šie sektoriai – tai klestinčio ekonomikos sektoriaus dalis, juose kuriamos darbo vietos ir galimybės siekiant tolesnio Europos ekonominio ir socialinio vystymosi, su sąlyga, kad būtinomis investicijomis tenkinami jų poreikiai;

D.  kadangi daugiametė finansinė programa (DFP) 2016 m. bus įgyvendinama trečiuosius metus ir turės būti atlikta jos laikotarpio vidurio peržiūra ir pašalinta netinkama padėtis, kai jau patvirtintoms ir todėl jau įgyvendinamoms programoms iškyla grėsmė dėl išteklių trūkumo ir Sąjungos lėšų nemokėjimo; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad panaši padėtis gali susidaryti įgyvendinant naujas programas, ir dėl to, kad, atsižvelgiant į didelį tiesiogiai tokiose programose, visų pirma programoje „Erasmus+“, dalyvaujančių piliečių skaičių, tai lemtų pavojingą ES patikimumo praradimą ir sumažintų piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

1.  primena švietimo ir kultūros srities programų svarbą ir tai, kad joms reikia skirti pakankamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šias programas paramą gautų planuotas skaičius paramos gavėjų, taigi būtų padarytas numatytas poveikis, taip pat užtikrinant, kad ir toliau būtų skiriamas dėmesys skaidrumui, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl visos programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo po to, kai buvo administraciniu požiūriu atskirtos jos paprogramės „Kultūra“ ir MEDIA ir dėl to atsirado pusiausvyros problemų, susijusių su politika ir finansavimu;

2.  taip pat primena, kad įgyvendinant programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ turėtų būti remiami mažesnio masto projektai, kurie nepaprastai svarbūs siekiant kūrybiškumo, judumo ir inovacijų Europoje; mano, kad nuo šiol dėmesys ypač turėtų būti skiriamas mažesniems projektams pagal programos „Erasmus+“ 2 pagrindinius veiksmus mokyklose, nes šioje srityje atrinktų mažesnių projektų skaičius nuolat mažėjo, o tai akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos tikslams plėtoti švietimą ir judumą mokyklose; be to, mano, kad reikėtų atkreipti tinkamą dėmesį į mažesnius projektus pagal programą „Kūrybiška Europa“, nes jie labai svarbūs siekiant labai išskirtinės europinės ypatybės, suteikiant menininkams ir kultūros srities darbuotojams galimybę susitikti ir kurti idėjų, praktikos ir inovacijų laboratorijas;

3.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau pradėti dialogą su piliečiais, suteikiant jiems galimybę visapusiškai pasinaudoti teise gauti informaciją ir dalyvauti formuojant ES politiką, taip pat siekiant aprėpti platesnę veiksmų sritį, ES komunikacijos politika turi būti nedelsiant patobulinta; šiuo tikslu atkreipia dėmesį į teigiamą visos Europos tinklų, kuriuos sudaro vietos ir nacionalinė žiniasklaida, pvz., „EuranetPlus“, vaidmenį; ragina Komisiją šiems tinklams vėl skirti tvarų finansavimą;

4.  pakartoja, kad palaikant santykius su ES kaimyninėmis šalimis svarbus yra bendradarbiavimas kultūros srityje ir kultūros diplomatija; todėl ragina numatyti nuoseklią strategiją, pagal kurią būtų remiamas kultūros sektoriuje dirbančio jaunimo, menininkų, kūrėjų ir kitų specialistų judumas, įgyvendinant bendrus kultūros ir švietimo projektus, kuriais ES turėtų propaguoti savo kultūrą ir vertybes; pabrėžia projektų, įgyvendinamų su šalimis partnerėmis naudojant IV išlaidų kategorijos biudžeto eilučių lėšas, svarbą;

5.  pabrėžia valstybių narių kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ši įvairovė būtų saugoma, didinama ir propaguojama;

6.  vis skeptiškiau vertina neskaidrius Komisijos sutartinius santykius finansuojant kanalą „Euronews“, ypač atsižvelgiant į neseniai atnaujintus atitinkamus partnerystės susitarimus ir naujų investuotojų į kanalą „Euronews“ dalyvavimą;

7.  atsižvelgdamas į ESIF, prašo Komisijos apsvarstyti, ar nereikėtų naudojant ESIF lėšas bendrai finansuoti tų projektų, kurie kultūros ir kūrybos sektorių srityje jau finansuojami sanglaudos fondų lėšomis ir kuriuos įgyvendinant siekiama apsaugoti ir propaguoti Europos kultūros paveldą, užtikrinant papildomumą;

8.  ragina Komisiją nedelsiant persvarstyti dabartinius mažos apimties infrastruktūros projektams taikomus apribojimus, kurie naudojant Europos regioninės plėtros fondą yra 5 mln. EUR (10 mln. EUR UNESCO vietovių atveju), dėl kurių gali sumažėti investicijų į kultūrą, kurios nepaprastai svarbios siekiant socialinio ir ekonominio ES vystymosi;

9.  atkreipia dėmesį į dabartinį aukštą jaunimo nedarbo lygį ir prašo numatyti tvirtus biudžeto įsipareigojimus šiai problemai spręsti, stiprinant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas, kurios nepaprastai svarbios norint įdarbinti jaunimą, ir teikiant mokymus vietos ir nacionalinių administracijų darbuotojams ir pareigūnams, ypač daug dėmesio skiriant mažiau palankių sąlygų regionams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

16.6.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto

(2015/2074(BUD))

Nuomonės referentė: Barbara Matera

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Parlamentas, Taryba ir Komisija 2013 m. lapkričio mėn. susitarė dėl bendros deklaracijos, kurioje teigiama, kad į 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai (DFP) taikomas metines biudžeto procedūras prireikus reikėtų įtraukti lyčių aspekto elementus;

B.  kadangi lyčių stereotipai ir vis dar egzistuojantis didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas gali užkirsti kelią moterims arba jų neskatinti pradėti karjerą ar kopti karjeros laiptais ir dėl to gali rastis nelygybė, kuri turi neigiamą poveikį ekonomikai ir reikšmingas pasekmes darbo vietų kūrimui; kadangi galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, kurios ir toliau yra svarbus užimtumo sektorius moterims, yra labai svarbi moterų ekonominei nepriklausomybei ir galių suteikimui moterims; pabrėžia, kad Komisija turi labiau skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymus, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei informacinių ir ryšių technologijų srityse, kuriose egzistuoja reikšmingas gebėjimų trūkumas ir kurios turi didelį augimo ateityje potencialą; kadangi numatoma, jog iki 2025 m. mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse bus 7,7 mln. darbo vietų, ir numatoma, kad iki 2020 m. bus 825 000 neužimtų IRT specialistų darbo vietų;

C.  kadangi smurtas prieš moteris yra kliūtis siekiant tikros moterų ir vyrų lygybės; kadangi trūksta palyginamų smurto prieš moteris ES srities duomenų, tačiau Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) suteikia prieigą prie esamų statistinių duomenų ir informacijos;

D.  kadangi, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu, 10 konstatuojamąją dalį, „įgyvendinant Programą yra svarbu ir toliau sieti „Daphne“ pavadinimą su konkrečiu tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, jaunimą ir moteris ir kovoti su tokiu smurtu, kad Daphne programos tebebūtų kuo pastebimesnės“;

1.  dar kartą patvirtina savo prašymą visos biudžeto procedūros ir daugiametės finansinės programos metu nuosekliai taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą ir naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę skatinti lyčių lygybę ir šiuo tikslu siūlo suburti išorinę darbo grupę siekiant padidinti biudžeto sudarymo proceso skaidrumą, susijusį su biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2.  pabrėžia, kad, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis ES principas; primena, kad lyčių lygybės klausimas turėtų būti įtrauktas į visų sričių politiką ir sprendžiamas visais biudžeto sudarymo proceso lygmenimis;

3.  ragina biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą taikyti tiek Europos, tiek nacionalinėse strategijose, kad būtų veiksmingiau skatinama lyčių lygybė; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija;

4.  ragina Komisiją skirti finansavimą toms programoms, kuriomis skatinamas ir remiamas moterų verslumas ir galimybės gauti mikrofinansavimą, daugiausiai pagal Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir iš Europos socialinio fondo (ESF), pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat iš struktūrinių fondų ir ESIF;

5.  ragina valstybes nares siekiant skatinti lyčių lygybę, visų pirma užimtumo srityje, pasinaudoti prieinamomis Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir ne tik integruoti lyčių aspektą, bet taip pat numatyti priemones, kurios tiesiogiai būtų skirtos nepalankiausias sąlygas turinčių moterų grupėms, tinkamai atsižvelgiant į ekonomikos krizės poveikį, investuojant į aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir ypač užtikrinant tinkamas aukštos kokybės vaiko priežiūros, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas prieinamomis kainomis; ragina užtikrinti tikrą biudžeto skaidrumą tais atvejais, kai lėšos (ESF, PROGRESS, DAPHNE) skiriamos lyčių lygybės politikai;

6.  pabrėžia, kad reikia finansuoti tas švietimo kampanijas, kuriomis pagal programą „Erasmus+“ siekiama kovoti su lyčių stereotipais ir ugdyti sąmoningumą lygių teisių ir vienodų galimybių klausimais;

7.  ragina Komisiją dabartiniame EIGE įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją ir šiam tikslui vienu darbuotoju padidinti instituto darbuotojų skaičių; mano, kad kitais aspektais EIGE biudžetas turėtų išlikti nepakitęs;

8.  pakartoja savo ankstesnius raginimus „Daphne“ programą palikti atskiroje Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos eilutėje;

9.  pakartoja reikalavimą toliau plėtoti su lytimi susijusius rodiklius ir duomenis, kad būtų galima bendrąjį ES biudžetą vertinti lyčių aspektu ir stebėti, kaip stengiamasi sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PRIEDAS: UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komitetas    Užsienio reikalų komitetas

– Pirmininkas –   – Narys–

Ref.: D(2015)26425

Jeanui ARTHUIS

Biudžeto komiteto pirmininkui

Gerb. pirmininke,

kadangi dėl tvarkaraščio, kurį nulėmė vėlai pateiktas biudžeto projektas, šiais metais nėra galimybių pateikti oficialią komiteto nuomonę, Užsienio komiteto vardu kreipiamės į Jus siekdami laiško forma išdėstyti savo požiūrį. Labai tikimės, kad Biudžeto komitetas galės atsižvelgti į mūsų požiūrį savo pranešime dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu. Palankiai vertiname tai, kad dėl pragmatinio biudžeto procedūros tvarkaraščio vyksta tarpinstitucinės derybos, bet vis dėlto primygtinai raginame Jus toliau siekti, kad Komisija metinį biudžeto projektą pristatytų anksčiau, siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais komitetas vėl galėtų pateikti įprastą nuomonę.

Pagrindinis mūsų rūpestis ir toliau yra tai, kad biudžetu ES turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmenį. ES biudžete turėtų būti tiksliai atspindėti ES pasaulinio masto prioritetai ir tam atitinkamai skirta lėšų. Atsižvelgdami į tai, palankiai vertiname įsipareigojimų asignavimų padidinimą 5,6 proc. palyginti su 2015 m. 4 išlaidų kategorijoje, nes taip galų gale pradedama kompensuoti didelio masto lėšų sumažinimą pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais. Vis dėlto, atsižvelgiant į nestabilią politinę padėtį kaimyninėse šalyse ir kitose pasaulio valstybėse, manome, kad reikia skirti daugiau lėšų tam tikroms prioritetinėms sritims.

Taip pat norėtume pabrėžti, kad reikšmingas mokėjimų asignavimų padidinimas 4 išlaidų kategorijoje, kuris siekia 28,5 proc., taip pat yra itin sveikintinas reiškinys, padėsiantis sumažinti mokėjimų asignavimų trūkumą, dėl kurio kilo pavojus tinkamam kelių finansinių priemonių veikimui. Būtina, kad šis padidinimas būtų išsaugotas galutiniame biudžete. Ypač dideliu mastu buvo apribotas priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, veikimas. Be to, atsižvelgiant į vykstančius konfliktus ir kylančias grėsmes Viduržemio jūros regione, laikomės tvirtos nuomonės, kad pasiūlyta 82,4 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma turėtų būti dar labiau padidinta, siekiant tinkamai spręsti mokėjimų vėlavimo problemą ir patenkinti poreikius, kurių gali atsirasti kilus krizei.

Atlikti atsakingą pasaulinio masto veikėjos vaidmenį reiškia užtikrinti, kad būtų suteikta pakankama parama kaimyninėms ES šalims, tvirtai laikantis požiūrio „parama pagal pažangą“. Atsižvelgdami į tai palankiai vertiname šiame biudžeto projekte procesams kaimyninėse šalyse, tiek Rytuose, tiek Viduržemio jūros regione, teikiamą politinę reikšmę. Vis dėlto pabrėžiame, kad, atsižvelgiant į tai, jog ES turi skubiai imtis veiksmų nukentėjusiose šalyse, būtina dar labiau padidinti įsipareigojimų asignavimus Europos kaimynystės priemonei. Sprendimas viršyti 2016 m. finansinio programavimo ribas siekiant teikti paramą Sirijos regionui yra svarbus žingsnis, kuriuo pabrėžiamas mums kylančių problemų mastas, bet taip pat pabrėžiame lemiamą problemų, su kuriomis susiduria Libija, svarbą ir būtinybę, atsižvelgiant į tai, numatyti konkrečius veiksmus. Taip pat norėtume matyti panašius veiksmus rytinėse kaimyninėse šalyse, ypač Ukrainoje. Taip pat palankiai vertiname didesnę paramą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei ir tikimės, kad aktyviam žmogaus teisių gynimui skirtas biudžetas ir toliau bus didinamas. Kritiškai vertiname tai, kad, kaip ir praėjusiais metais, biudžeto projekte nurodytomis sumomis nepatenkinami tikrieji daugelio programų finansavimo poreikiai, ir norėtume primygtinai paraginti sudaryti sąlygas, kad galutiniame biudžete ši padėtis būtų ištaisyta. Atsižvelgdami į tai norėtume pabrėžti, kad būtinai reikalinga nuolatinė ir didesnė parama Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinos Administracijai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacijai (angl. UNWRA).

Taip pat palankiai vertiname svarbias pastangas didinant mokėjimų asignavimus išspręsti anksčiau pasitaikiusio humanitarinės pagalbos teikimo sutrikimo problemą. Vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl tebesitęsiančių humanitarinių krizių pasaulyje šiai priemonei reikia skirti dar daugiau lėšų.

Kalbant apie Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) biudžetą reikia pastebėti, kad vis dar neišspręstas ES specialiųjų įgaliotinių biudžeto eilutės perkėlimo iš BUSP biudžeto į EIVT biudžetą klausimas. Nors šio perkėlimo būtinybė buvo pažymėta EIVT veikimo peržiūroje, bet kokios pastangos jį įgyvendinti jau seniai vilkinamos. Ir toliau laikomės nuomonės, kad tinkamai integruotai ES užsienio politikai reikalingas tokio pobūdžio ES diplomatinės veiklos konsolidavimas.

Būtume labai dėkingi, jei rengiant pranešimą į šiuos pasiūlymus būtų atsižvelgta.

Pagarbiai

Elmar Brok              Cristian Dan Preda

(parašas)                (parašas)

PRIEDAS: Tarptautinės prekybos komiteto laiškas

Tarptautinės prekybos komiteto pirmininko Reimerio Böge 2015 m. birželio 16 d. laiškas Biudžeto komiteto nariui José Manueliui Fernandesui

Vertimas

Tema:  Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu dėl 2016 m. biudžeto projekto

Gerbiamas Pone,

esu Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto nuomonės dėl 2016 m. biudžeto referentas, todėl norėčiau informuoti Jus apie INTA komiteto prioritetus 2016 m. biudžetui, dėl kurių susitarė INTA komiteto koordinatoriai 2015 m. birželio 15 d.

Visų pirma INTA komitetas mano, kad Europos Sąjungos biudžetas turėtų pakankamomis finansinėmis priemonėmis paremti tai, kad Komisija apibrėžia prekybą kaip vieną iš svarbiausių savo darbo prioritetų. Prekyba yra ne tik galinga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje skatinimo priemonė, ji kartu ir svarbi užsienio politikos priemonė, kuria galima remti platesnius tarptautinius ES tikslus, tokiu būdu propaguojant Europos vertybes, pvz., laisvę ir demokratiją, visame pasaulyje. Prekyba gali būti priemonė, kuria padedama gerinti darbo, aplinkos ir žmogaus teisių standartus. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia skirti jiems pakankamai finansinių išteklių.

Kad būtų galima spręsti prekybos uždavinius, kuriuos lemia besikeičianti geopolitinė padėtis, bendra prekybos politika ateityje turėtų tapti dar tvirtesnė. Būtini pakankami finansiniai ištekliai iš Sąjungos biudžeto, kad būtų galima vykdyti tvirtos prekybos ir investicijų politikos strategiją ir užtikrinti, kad prekyba galėtų išlikti veiksminga priemonė, kuria prisidedama prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi.

Be to, ES prekybos derybų darbotvarkė ir toliau yra labai plataus užmojo: TPIP, Japonija, investicijų sutartis su Kinija, ASEAN valstybės, AKR valstybės, asociacijos susitarimų su Meksika ir Čile atnaujinimas, prekybos paslaugomis susitarimas (TISA), PPO ir kt. Dabar vykstančioms ir būsimoms deryboms ir toliau reikės daug išteklių iš Europos Komisijos tarnybų, daugiausia iš Prekybos GD. Taigi būtina pakankamai padidinti prekybos veiklos biudžetą, kad ES galėtų sėkmingai derėtis pagal savo plataus užmojo darbotvarkę.

Itin svarbu, kad mūsų prekybos susitarimai būtų patikimai valdomi. Todėl INTA komitetas pritaria nuomonei, kurią Audito Rūmai išreiškė savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 02/2014 „Ar tinkamai valdomi lengvatinės prekybos susitarimai?“, kad reikia papildomų Komisijos pastangų siekiant valdyti jos sudarytų prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėseną ir padarinius. Akivaizdu, kad ES gautų naudos, jei skirtų pakankamai lėšų laikotarpio vidurio ir ex-post vertinimams, kaip trečiosios šalys laikosi savo įsipareigojimų ES. Šie vertinimai turėtų tapti gerai pastebima biudžeto eilučių, susijusių su prekyba, dalimi, nes itin svarbu, kad Komisija galėtų įrodyti, jog politikos pasirinkimai, dėl kurių nusprendė teisėkūros institucijos, iš tiesų davė numatytų rezultatų.

INTA komiteto nariai yra susirūpinę, kad Sąjungos piliečiai globalizaciją prilygina blogėjantiems Europos rezultatams ir darbo vietų praradimui. Siekiant atgauti piliečių palaikymą, Komisija turi daugiau investuoti į veiksmingesnės informavimo apie Sąjungos prekybos politiką ir tarptautinės prekybos privalumus bei trūkumus strategijos kūrimą.

Šiomis aplinkybėmis norėtume pabrėžti, kad būtina visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis ES lėšomis siekiant tenkinti žmonių interesus ir remti nuolatinį naujų kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje.

INTA komitetas pakartoja, kad 2016 m. biudžete turėtų atsispindėti Pasaulio prekybos organizacijos 9-osios ministrų konferencijos sėkmė. Visų pirma būtina skirti pakankamai lėšų būtinoms programoms, kad besivystančios ir mažiausiai išsivysčiusios šalys įgyvendintų Susitarimą dėl palankesnių prekybos sąlygų. Šiuo tikslu reikės užtikrinti PPO partneriams techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą iš esmės naudojantis pagalba prekybai.

Atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) patiriamas didžiules problemas, INTA komitetas ir toliau pabrėžia, jog šiai politikai turėtų būti skiriama pakankamai biudžeto išteklių, kad būtų galima teikti reikiamą su prekyba susijusią techninę paramą ir pagalbą mūsų artimiems partneriams, ypač tiems, kuriems taikoma Rytų partnerystė, taip pat šalims, kuriose vyko Arabų pavasaris. INTA komitetas primygtinai kartoja, kad Sąjungos biudžete reikia atspindėti makrofinansinės paramos programos svarbą, nes paaiškėjo, kad tai itin naudinga priemonė siekiant parodyti paramą partneriams, patekusiems į labai sunkią finansinę padėtį. Norėtume priminti, kad 2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas oficialiai priėmė sprendimą dėl trečiosios makrofinansinės paramos Ukrainai programos, pagal kurią numatyta skirti iki 1,8 mlrd. EUR. Ukrainai skirtos pagalbos paketas parodė, kad tam tikras lankstumo laipsnis yra itin svarbus, kai siekiama suteikti ekonominę ir finansinę pagalbą trečiosioms šalims, nes įvairaus pobūdžio krizės šalyse ES partnerėse gali plėtotis labai sparčiai.

Galiausiai, svarbu, kad pagal Sąjungos biudžetą būtų teikiamas finansavimas iniciatyvoms, kuriomis siekiama palengvinti Europos MVĮ tarptautinimą. Vis dėlto reikia padaryti daugiau, nes tik 13 proc. Europos MVĮ šiuo metu aktyvios už ES ribų. Siekiant užtikrinti kuo didesnį ES išlaidų Europos MVĮ tarptautinimo ir konkurencingumo skatinimui efektyvumą ir veiksmingumą, INTA komiteto nariai norėtų, kad Komisija įvertintų ir patobulintų esamas priemones, taip pat užtikrintų įvairios veiklos šioje srityje pakankamą kontrolę ir priežiūrą.

Pagarbiai

Reimer BÖGE

PRIEDAS: PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

2015 m. birželio 19 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko Claude'o Moraeso laiškas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis.

Vertimas

IPOL-COM-LIBE D (2015) 27747

Jeanui ARTHUIS

Biudžeto komiteto pirmininkui

WIC M02024

Strasbūras

Tema:     LIBE komiteto prioritetai 2016 m. biudžete

Gerb. J. Arthuis,

atsižvelgdamas į liepos mėn. trišalį susitikimą ir Jūsų įgaliojimus jame, norėčiau informuoti Jus apie LIBE komiteto prioritetus 2016 m. biudžete.

LIBE komitetui itin svarbu kitų metų biudžete užtikrinti pakankamai lėšų, kad būtų galima tinkamai spręsti humanitarines problemas, kurios kyla dėl didėjančio atvykstančių asmenų skaičiaus ir tragiškų žūčių, ypač atsižvelgiant į padėtį Viduržemio jūros regione.

2016 m. biudžeto projekte numatytos tinkamos priemonės, kurios yra sveikintinos. Taip pat galima džiaugtis lankstumo priemonės mobilizavimu ir laikino perkėlimo mechanizmo sukūrimu. LIBE komitetas taip pat palankiai vertina pasiūlytą esminį lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) padidinimą 2016 m. biudžeto projekte, į kurį atsižvelgdamas komitetas norėtų paraginti Komisiją užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai išteklių visiems šios srities pasiūlymams. Parlamentas nuolatos pabrėžė, jog būtina imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią tolesnėms žmonių žūtims jūroje ir numatyti reikiamų išteklių siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai vykdomi įsipareigojimai paieškos ir gelbėjimo srityse.

Dauguma LIBE komitete atstovaujamų frakcijų taip pat palankiai vertina pasiūlytą agentūros FRONTEX biudžeto padidinimą ir remia Komisijos pasiūlymą Europos prieglobsčio paramos biurui, FRONTEX, Eurojustui ir Europolui netaikyti nuostatos dėl etatų perskirstymo rezervo. Vis dėlto komitetas apgailestauja dėl Europos prieglobsčio paramos biuro biudžeto sumažinimo dėl nepanaudotų išteklių praėjusiais biudžetiniais metais ir primygtinai ragina, kad Europos prieglobsčio paramos biurui būtų suteikta pakankamai išteklių jo užduotims vykdyti ir biuras galėtų susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu. Komitetas dar kartą ragina Komisiją persvarstyti etatų perskirstymo rezervo koncepciją labiau atsižvelgiant į kiekvienos agentūros darbo krūvį ir užduotis. Komitetas tvirtina, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą siekiant spręsti naujas problemas migracijos ir vidaus saugumo srityse.

Komitetas mano, kad Komisija turėtų išsamiau ir detaliau paaiškinti priemonių, pristatytų kaip Europos saugumo darbotvarkės dalis, poveikį biudžetui, ypač atsižvelgiant į Europolą ir jo susijusias užduotis kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir elektroniniais nusikaltimais srityse, kad teisėkūros institucijos būtų geriau informuotos apie tinkamą išteklių kiekį, kurį reikia skirti šiems tikslams.

Be to, komitetas ragina geriau finansuoti priemones, kurias taikant stebima, kaip laikomasi teisinės valstybės principo ir ar tinkamasi veikia teismų sistemos, ir šie procesai skatinami. Šiuo požiūriu komitetas yra nusivylęs, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros biudžetas nebuvo nė kiek padidintas, turint omenyje labai svarbų agentūros vaidmenį stebint, kaip laikomasi pagrindinių teisių.

Galiausiai komitetas ragina Komisiją įvertinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro poreikius atsižvelgiant į dėl išaugusio naujų psichoaktyviųjų medžiagų skaičiaus padidėjusį darbo krūvį.

Pagarbiai

Claude MORAES

PRIEDAS: Konstitucinių reikalų komiteto laiškas

Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės Danutos Marios Hübner 2015 m. birželio 18 d. laiškas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis

Vertimas

Tema:  Konstitucinių reikalų (AFCO) komiteto prioritetai įgaliojimams, susijusiems su trišaliu dialogu dėl 2016 m. biudžeto

Gerb. pirmininke,

Konstitucinių reikalų komitetas, kurio pirmininkė esu, supranta, kad šių metų biudžeto procedūra pradėta šiek tiek vėliau negu paprastai, Komisija pateikė 2016 m. biudžeto projektą 2015 m. gegužės 27 d. Dėl šio vėlavimo pranešimo dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2016 m. biudžeto, priėmimo tvarkaraštis labai įtemptas; 2015 m. vasario 26 d. AFCO komiteto koordinatoriai posėdyje susitarė parengti mūsų pasiūlymus šio pranešimo projektui laiško, kuriame bendrais bruožais nusakomi AFCO komiteto numatomi kitų metų biudžeto prioritetai, forma.

Todėl Konstitucinių reikalų komitetas norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į šias prioritetines sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį per šių metų derybas dėl biudžeto:

– per anksčiau šiais metais surengtą klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ligi šiol sužinojome apie Europos piliečių patiriamas kliūtis naudojantis jų teise pradėti tokią iniciatyvą. Kadangi ši nauja priemonė sparčiai auga ir norėtume, kad ji būtų patobulinta piliečių naudai, AFCO komitetas norėtų, kad šiai programai bei su ja susijusiai komunikacijos strategijai būtų skiriama pakankamai lėšų, kad būtų pasiekti jos tikslai, ir būtų didinamas programos matomumas skiriant jai specialią biudžeto eilutę;

– be to, AFCO komitetas džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė skirti daugiau lėšų programai „Europa piliečiams“ ir jos komunikacijai, nes šios priemonės gyvybiškai svarbios siekiant intensyvinti dalyvaujamosios demokratijos procesus ES ir didinant piliečių pasitikėjimą Europos veiklos kryptimis ir politika bei jų supratimą;

– dėl Parlamento biudžeto, verta užtikrinti pakankamai lėšų komunikacijos programoms, kurias įgyvendinant skatinama bendrauti su piliečiais ir informuoti juos apie Parlamento veiklą, taip pat stiprinti keitimosi informacija su nacionaliniais parlamentais priemones.

Esu įsitikinusi, kad Biudžeto komitetas atsižvelgs į mūsų pasiūlymus rengdamas įgaliojimus, susijusius su trišaliu dialogu dėl 2016 m. biudžeto.

Pagarbiai

Danuta Hübner

Kopija:  Biudžeto komiteto pranešėjui 2016 m. biudžeto klausimais (III skirsnis, Komisija) José Manueliui Fernandesui

  Biudžeto komiteto pranešėjui 2016 m. biudžeto klausimais (Kiti skirsniai) Gérardui Deprez

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

• [1]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
• [2]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [3]  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0061.
• [5]   This results from the so-called "N+2" / "N+3" rules whereby payments have to be made within two (N+2) or three (N+3) years after the corresponding commitments have been made. At the end of 2013, the two decommitment rules applied at the same time.
• [6]    The total additional payment appropriations authorised through amending budgets amounted to EUR 6.7 billion in 2012, EUR 11.6 billion in 2013 and EUR 3.5 billion in 2014.
• [7]    The backlog of outstanding payment claims for the 2007-2013 Cohesion programmes at year-end increased from EUR 11 billion in 2011 to EUR 16 billion in 2012, EUR 23.4 billion in 2013, and EUR 24.7 billion in 2014.
• [8]    It is to be noted that for shared management policies such as Cohesion policy (where the Commission reimburses Member States’ expenditure), interest for late payments does not apply.
• [9]    The remaining 5% is to be paid at the programme closure, which will take place in 2017-2019, after the Commission's assessment that the programme has been implemented successfully and that no correction needs to be made.
• [10]    Cohesion policy legislation provides for a regulatory deadline of 60 days.
• [11]    Definition of normal and abnormal backlog is in section 3.4 and 4.3.
• [12]    The amending budget 2/2014 was originally presented as draft amending budget 3/2014.
• [13]   Monthly reports on interim payments and pending claims, Budget Forecast Alert (twice a year)
• [14]   DEC 54/2014.
• [15]   Unpaid amounts resulting from the reduction of pre-financing rates to a rate below the legal/normal minimum are not included in the current definition of "outstanding payment claims": however, for a number of programmes, some reduction of pre-financing rates has been implemented in 2014 (in some case already in 2013) in order to postpone payments to a later date.
• [16]    Art. 87 of CR 1083/2006: " …requests for interim payments are grouped together, as far as possible, on 3 separate occasions a year"
• [17]   Identical to the one included in the executive summary.
• [18]   Articles 91 and 92 respectively of Regulation 1083/2006 for programming period 2007-2013.
• [19]    Due to the cash-flow constraints in the first months of the year (see section 3.3 above), part of the backlog might not be paid within the regulatory deadlines at the beginning of the year.
• [20]    Except for Croatia, Romania, Slovakia
• [21]    Article 76 of Council Regulation (EC) No 1083/2006 of 11 July 2006 laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund and repealing Regulation (EC) No 1260/1999 (OJ L 210, 31.7.2006, p. 25).
• [22]    Article 112 of Regulation (EU) No 1303/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 laying down common provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund, the Cohesion Fund, the European Agricultural Fund for Rural Development and the European Maritime and Fisheries Fund and laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund, the Cohesion Fund and the European Maritime and Fisheries Fund and repealing Council Regulation (EC) No 1083/2006 (OJ L 347, 20.12.2013, p. 320).
• [23]    The forecasts submitted by Member States in January 2015 did not cover all operational programmes. For these cases, the Commission has used the forecasts received last September. Such an extrapolation of missing Member States' forecasts is not possible for 2016, since the forecasts submitted in September 2014 covered 2014 and 2015 only (not yet 2016). This means that the forecast for 2016 includes only the operational programmes for which the Member States transmitted the information and might have to be revised upward when the missing information is transmitted.
• [24]    Article 79 of Council Regulation (EC) No 1083/2006 lays down that "The cumulative total of pre-financing and interim payments made by the Commission shall not exceed 95% of the seven-year contribution from the Funds to the Operational Programme; the remaining 5% will only be paid at the closure of the Operational Programme."
• [25]    Article 89 of Council Regulation (EC) No 1083/2006 of 11 July 2006 laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund and repealing Regulation (EC) No 1260/1999 (OJ L 210, 31.7.2006, p. 25).
• [26]    + EUR 406 million (net increase in payment appropriations) for Humanitarian Aid, + EUR 30 million for DCI and + EUR 250 million for ENI.
• [27]   The graph however does not reflect the impact of the reduced level of pre-financing.
• [28]  Remiantis 2015 m. balandžio 16 d. Parlamente pristatytu Komisijos dokumentu „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, pagrindai“.