PRANEŠIMAS dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų

dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų

(2016/2144(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP)[1],

–  atsižvelgdamas į prie DFP pridėtą bendrą institucijų deklaraciją dėl lyčių aspekto integravimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[3],

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016) 0603),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Programos „Horizontas 2020“ 2014-ųjų metinė stebėsenos ataskaita“ (SWD(2016)0123),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą dėl programų veiklos išlaidų ataskaitų, susijusių su 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu (COM(2016) 0300),

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą įgyvendinant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo[4],

–  atsižvelgdamas į tyrimą „ES biudžetas lyčių lygybei užtikrinti“, kurį 2015 m. paskelbė Parlamento D teminis skyrius, ir vėlesnį su juo susijusį tyrimą dėl lėšų panaudojimo lyčių lygybei užtikrinti pasirinktose valstybėse narėse, kurį 2016 m. paskelbė C teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą[5],

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ataskaitą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu – specialistų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu grupės galutinę ataskaitą (Strasbūras, 2005),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0033/2017),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra viena pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

B.  kadangi 17 Jungtinių Tautų patvirtintuose darnaus vystymosi tiksluose, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., nurodytas 5 tikslas – lyčių lygybė, kuri taikoma visiems 17 tikslų;

C.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtame Komisijos dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad ES finansavimas atlieka esminį vaidmenį remiant lyčių lygybę; kadangi nė viena ES institucija nuosekliai netaikė biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodo;

D.  kadangi su išlaidomis ir įplaukomis susiję sprendimai turi skirtingą poveikį moterims ir vyrams;

E.  kadangi Parlamentas savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ remiamas veiksmingas lyčių aspekto integravimas;

F.  kadangi lyčių klausimai paprastai labiau keliami vadinamosios švelniosios politikos, pvz., žmogiškųjų išteklių vystymo, o ne sudėtingose, pvz., infrastruktūros ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT), srityse, kurioms skiriama didesnė finansinė parama;

G.  kadangi, norint užtikrinti darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą, turi būti sukurta gerai apgalvota atostogų, susijusių su priežiūra, sistema ir aukštos kokybės, lengvai pasiekiamos priežiūros paslaugos už prieinamą kainą, įskaitant viešąją infrastruktūrą, ir kadangi su šiomis paslaugomis susijusios išlaidos turi būti laikomos infrastruktūros investicijų dalimi; kadangi šie du veiksniai – tai išankstinė sąlyga siekiant moterų dalyvavimo darbo rinkoje, užimant vadovaujamas pareigas ir dirbant mokslo ir tyrimų srityje, taigi išankstinė sąlyga lyčių lygybei;

H.  kadangi bendroje Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos deklaracijoje raginama 2014–2020 m. DFP taikyti metines biudžeto procedūras, kad prireikus būtų integruoti lyčių požiūriu svarbūs elementai atsižvelgiant į tai, kaip pagal bendrą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie lyčių lygybės didinimo ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas; kadangi, nepaisant to, būtina stiprinti įsipareigojimą tvirtai integruoti lyčių aspektą, nes dabartinė politika įgyvendinama minimaliai ir lyčių problemoms skiriama nepakankamai biudžeto išteklių;

I.  kadangi nuo 2008 m. krizės pradžios viešuose debatuose ir politinėje darbotvarkėje lyčių lygybei skiriama akivaizdžiai mažiau dėmesio tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis; kadangi dėl fiskalinio konsolidavimo ir biudžeto ribojimo priemonių, kurių imtasi dėl krizės, greičiausiai dar labiau mažės lyčių lygybės strategijoms ir tarnyboms numatyti ištekliai;

J.  kadangi susiklosčius aplinkybėms, kai kyla pasitikėjimo ES krizė, visos ES institucijos turėtų teikti pirmenybę jos finansų visapusiškam skaidrumui ir šio prioriteto negalima ignoruoti;

K.  kadangi pagal Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtą 2015 m. lyčių lygybės indeksą lyčių lygybės tikslas Europoje vis dar toli gražu nepasiektas;

L.  kadangi vienodas darbo užmokestis yra viena iškalbingiausių lyčių lygybės priemonių; kadangi vis dėlto ne mažiau svarbios ES pastangos ir jų rezultatai didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir vienodą moterų ir vyrų ekonominį savarankiškumą, skatinant moterų ir vyrų lygybę sprendimų priėmimo srityje, kovojant su smurtu dėl lyties, taip pat apsaugant ir remiant aukas bei propaguojant lyčių lygybę ir moterų teises visame pasaulyje;

M.  kadangi 1995 m. Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformoje buvo paraginta vadovautis požiūriu, pagal kurį biudžeto procedūrų metu būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina ketinimą lyčių lygybę, kaip kompleksinį ES biudžeto politikos tikslą, integruoti į ES fondų ir programų veiklą, laikantis SESV 8 straipsnio;

2.  tačiau apgailestauja, kad ES aukšto lygio politinis įsipareigojimas siekti lyčių lygybės ir integruoti lyčių aspektą iki šiol visapusiškai neatspindimas skirstant biudžeto asignavimus ir priimant sprendimus dėl išlaidų ES politikos srityse kaip biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodikos dalis;

3.  pažymi, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra bendros lyčių lygybės strategijos dalis, ir todėl pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbūs ES institucijų įsipareigojimai; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nebuvo priimta 2016–2020 m. ES lyčių lygybės strategija, ir, primindamas 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės, ragina Komisiją sustiprinti savo 2016–2019 m. strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės, priimant jį kaip komunikatą;

4.  pabrėžia biudžeto sudarymo struktūrų ir procesų svarbą ir būtinybę pakeisti tokias struktūras ir procesus, kuriais palaikoma arba nesąmoningai remiama lyčių nelygybė;

5.  pažymi, kad, siekiant sukurti lyčių aspektams pritaikytas struktūras ir procedūras, būtina didinti informuotumą ir mokyti apie lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

6.  pažymi, kad vienos ES programos (pvz., Europos socialinis fondas (ESF), 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, „Horizontas 2020“, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė II (PNPP II), humanitarinės pagalbos programos, vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)) apima konkrečius su lyčių lygybe susijusius veiksmus, kitos (pvz., Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)) – nuorodas į bendruosius lyčių lygybės principus, tačiau programų, pagal kurias būtų nustatyti aiškūs tikslai ir skirti specialūs ištekliai arba numatyta sisteminga įgyvendinimo ir stebėsenos veikla, yra labai nedaug;

7.  apgailestauja, kad į kelias programas lyčių lygybė įtraukta tik kaip universalusis tikslas, nes tai ne tik lemia mažesnę paramą konkrečiai su lyčių aspektu susijusiems veiksmams, bet ir praktiškai panaikina galimybę įvertinti lyčių klausimams skiriamų lėšų sumas[6];

8.  apgailestauja dėl to, kad pagal daugelį ES finansuojamų programų nenumatyti konkretūs tiksliniai veiksmai, kuriems būtų skiriami konkretūs biudžeto asignavimai lyčių lygybei pasiekti; pažymi, kad lyčių lygybė turėtų būti pripažįstama kaip politikos tikslas atitinkamose ES biudžeto antraštinėse dalyse ir tai darant turėtų būti nurodyta konkreti suma, skirta atskiriems politikos tikslams siekti ir veiksmams įgyvendinti, kad jie būtų skaidresni ir neužgožtų lyčių lygybės tikslų; taip pat mano, kad vykdant biudžeto kontrolės užduotis turėtų būti nurodoma, kokiu mastu ES biudžetas ir jo įgyvendinimas palankus lygybės politikai arba jai trukdo;

9.  apgailestauja, kad tiek ES lygmens, tiek nacionalinės institucijos, rengdamos ir įgyvendindamos politiką, labai retai naudoja lyčių aspekto integravimo priemones, pvz., lyčių rodiklius, poveikio lytims vertinimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; apgailestauja, kad šiuo metu stokojama išsamių lyčių rodiklių ir pagal lytį suskirstytų duomenų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad EIGE turėtų surinkti lyčių rodiklius ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad galėtų nuosekliai vertinti, kokį poveikį lyčių lygybei daro ES politika, taip pat patikslinti finansinę ir biudžeto atskaitomybę šiuo klausimu; pabrėžia esminį EIGE vaidmenį siekiant panaikinti statistinių duomenų rinkėjų ir politikos formuotojų bendradarbiavimo spragą, kad būtų padidintas suvokimas apie problemas, su kuriomis susiduriama renkant neskelbtinus duomenis; todėl pakartoja savo raginimą toliau tobulinti su lyčių klausimais susijusius rodiklius ir statistinius duomenis, kad būtų galima įvertinti ES biudžetą lyčių lygybės požiūriu ir stebėti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

10.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant prie DFP pridėtos bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, šioje srityje padaryta mažai pažangos;

11.  labai apgailestauja dėl to, kad 2014–2020 m. DFP pagrindu nebuvo sukurta jokia aiški lyčių lygybės strategija, kuri apimtų specifinius tikslus, konkrečius siekius ir lėšas;

12.  apgailestauja, kad 2016 m. rugsėjo mėn. Komisijos paskelbtame komunikate dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros apie lyčių aspekto integravimo įgyvendinimą neužsimenama;

13.  ragina įtraukti lyčių lygybės strategiją ir jos integravimą į Europos semestrą;

14.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų teikti realią pirmenybę ne tik vien tik lyčių lygybės įgyvendinimui, bet ir skaidrumui bei galimybei susipažinti su informacija apie tikrus laimėjimus lyčių lygybės srityje;

15.  ragina lyčių aspekto integravimo nuostatas pritaikyti ne tik tiesiogiai su lyčių lygybe susijusiose, bet ir kitose srityse, pvz., IRT, transporto, verslo ir paramos investicijoms arba klimato kaitos srityse;

16.  mano, kad visuose biudžeto procedūros etapuose turėtų dalyvauti išorės ekspertų ir organizacijų tinklas, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta šios procedūros demokratinė kokybė, visų pirma, kai tai yra susiję su biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodu;

ES finansavimas lyčių lygybei užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse, naudojantis Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšomis

17.  pažymi, kad ESI fondai užtikrina svarbiausią finansinę paramą lyčių lygybės politikai ES įgyvendinti, ypač kalbant apie ESF, kurio tikslas – puoselėti visapusišką moterų integraciją į darbo rinką; pabrėžia, kad, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1304/2013, lyčių aspekto integravimas yra visų ESF lėšomis finansuojamų programų ir projektų etapų, įskaitant rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, privaloma dalis;

18.  pabrėžia svarbų viešųjų paslaugų vaidmenį skatinant lyčių lygybę; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant įgyvendinti Barselonos tikslus, kad kiekvienas galėtų pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat naudoti atitinkamas priemones ir paskatas, įskaitant Europos fondus, pvz., ESF, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kad būtų užtikrintas reikiamas socialinės infrastruktūros finansavimas siekiant teikti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros paslaugas vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims, įskaitant vyresnio amžiaus priklausomus asmenis ir neįgalius šeimos narius; pažymi, kad taip bus stiprinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir moterų ekonominis savarankiškumas;

19.  apgailestauja, kad moterys vis dar kenčia dėl nelygybės darbo vietoje, pvz., mažiau dalyvauja darbo rinkoje, gauna nevienodą darbo užmokestį, dažniau dirba netipinį darbą arba darbą ne visą darbo dieną, gauna mažesnes pensijų išmokas, patiria karjeros segregaciją ir turi prastesnes galimybes kilti karjeros laiptais; pabrėžia ESF svarbą užtikrinant finansavimo galimybes kovai su diskriminacijai ir lyčių lygybės skatinimui darbo vietoje;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad nemokamas darbas yra svarbus ekonominio efektyvumo aspektas, o vadovaujantis tradiciniu požiūriu, išmokant socialines išmokas, neatsižvelgiama į nemokamą darbą, pavyzdžiui, vaikų priežiūrą ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą;

21.  pažymi, kad vadovaujantis Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl 2016–2019 m. strateginio įsipareigojimo dėl lyčių lygybės, 2014–2020 m. laikotarpiu bus išleista 5,85 mlrd. EUR lyčių lygybės skatinimo priemonėms, o 1,6 proc. iš jų bus skirta ESF konkrečiam investicijų prioritetui „Vyrų ir moterų lygybė visose srityse, įskaitant įsidarbinimo ir karjeros galimybes, darbo ir privataus gyvenimo derinimą ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą skatinimą“;

22.  pažymi, kad ERPF lėšomis ir toliau turėtų būti remiamos investicijos į vaiko, vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą ir kitą viešąją ir privačiąją socialinę infrastruktūrą, kurią naudojant būtų skatinama, be kita ko, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

23.  pabrėžia svarbų EŽŪFKP vaidmenį užtikrinant būtiną finansavimą viešosioms paslaugoms ir socialinei infrastruktūrai kaimo vietovėse remti ir palengvinant moterims prieigą prie žemės ir investicijų;

24.  ragina Komisiją pasiūlyti naujus tikslinius veiksmus moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, pvz., konkrečią EŽŪFKP lėšomis finansuojamą programą moterų verslumui remti;

25.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas išnaudoti visas kompleksines finansavimo galimybes pagal ESI fondus siekiant remti lyčių lygybės skatinimo projektus; pabrėžia, kad svarbus yra ESI fonduose taikomas partnerystės principas, kuris turi teigiamos įtakos lyčių aspekto integravimui vietos lygmeniu;

26.  primena, jog stebint ir vertinant veiksmų programas svarbu laikytis reikalavimo įtraukti pagal lytį suskirstytus rodiklius, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos ESI fondų bendros nuostatos, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo etapu būtų laikomasi lyčių lygybės tikslo;

27.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pastangų sukurti vadinamąjį šios srities standartą, dar nenustatytas sistemingas metodas siekiant įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į ESI fondų veiklą ir tiksliniai veiksmai dar nesusieti su bendra lyčių aspekto integravimo strategija; ragina Komisiją ir valstybes nares prireikus skirti daugiau išteklių lyčių lygybei vertinti ir nuosekliai stebėti, kaip įgyvendinamas lyčių aspekto integravimas;

28.  primena, kad ESI fondams taikomos ex ante sąlygos dėl lyčių aspekto, pagal kurias reikalaujama atitinkamiems darbuotojams surengti mokymus ir už lyčių lygybę atsakingoms institucijoms dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas; ragina Komisiją užtikrinti, kad šis reikalavimas būtų vykdomas; ragina veiksmingai panaudoti esamas nuolatines lyčių lygybės įstaigas valstybių narių lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, labai teigiamai vertina tokius geriausios nacionalinės praktikos pavyzdžius, kaip Švedijoje veikiantis Europos lyčių aspekto integravimo praktikos bendrijos tinklas („Gender CoP“); primygtinai ragina valstybes nares garantuoti lygybės įstaigų nepriklausomumą, veiksmingumą, taip pat pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pagrindines užduotis;

29.  pabrėžia, kad svarbu skirti daug dėmesio ir teikti prioritetą ESI fondų priemonėms, kuriomis remiamos investicijos į švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat į vaikų priežiūros įstaigas, nes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis mažinamas viešasis šių paslaugų finansavimas, o taip būtų sukurta daugiau darbo vietų;

30.  siūlo didinti finansinius DFP asignavimus socialinei infrastruktūrai ir paslaugoms, susijusioms su vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūra;

31.  apgailestauja dėl to, kad biudžeto eilutėse pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą nėra nurodomi kiekvienam iš programos tikslų skiriami ištekliai, todėl yra labai sudėtinga analizuoti lyčių lygybei ir kovai su smurtu prieš moteris skiriamas išlaidas;

ES finansavimas lyčių lygybei pagrindinių teisių, lygybės ir pilietybės srityje, naudojantis 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa

32.  pažymi, kad, vadovaujantis Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl 2016–2019 m. strateginio įsipareigojimo dėl lyčių lygybės, dviem tikslams, susijusiems su lyčių lygybe ir programa „Daphne“, skirta kovoti su smurtu prieš moteris, numatyta maždaug 35 proc. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšų, kai bendras biudžetas, skiriamas lyčių lygybei pagrindinių teisių, lygybės ir pilietybės srityje, naudojantis 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, yra 439,5 mln. EUR; pažymi, kad, palyginti su lėšomis lyčių lygybės tikslui, didžioji dalis lėšų bus skirta programos „Daphne“ tikslui; tačiau apgailestauja, kad programai „Daphne“ nenumatyta atskira biudžeto eilutė turint mintyje tai, kad ji šiuo metu yra vienas iš konkrečių Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslų; pabrėžia, kad programai „Daphne“ reikia suteikti pakankamą finansinę paramą ir būtina išlaikyti jos matomumą ir labai sėkmingą veikimą;

33.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpiu kvietimai, paskelbti pagal programos „Daphne“ tikslą, susiję su visų formų smurtu prieš moteris ir (arba) vaikus; pažymi, kad didžioji dalis išteklių buvo skirta kovai su smurtu, kurį lemia žalingi įpročiai, ir jo prevencijai (39 proc.), taip pat smurto dėl lyties, smurto šeimoje ar smurto palaikant artimus santykius aukoms remti dalyvaujant specializuotoms pagalbos moterims tarnyboms (24 proc.);

34.  pažymi, kad pagal lyčių lygybės tikslą prioritetas buvo teikiamas: vienodam moterų ir vyrų ekonominiam savarankiškumui bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai (44 proc. skirtų lėšų), geros praktikos, susijusios su lyčių vaidmenimis ir kova su lyčių stereotipais švietimo ir mokymo srityje bei darbe, propagavimui (44 proc.), taip pat ES lygmens tinklų, sprendžiančių lyčių lygybės klausimus, rėmimui (12 proc.);

35.  pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymas turi būti susijęs ne tik su teisių gynimu ir išplėtimu, bet ir su socialine apsauga, gerove, švietimu ir mokymu be lyčių stereotipų, taip pat su galimybėmis pasinaudoti socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

36.  tačiau apgailestauja, kad buvo sumažintos konkrečiam programos „Daphne“ tikslui skirtos lėšos; pažymi, kad 2013 m. programos „Daphne“ biudžeto įsipareigojimų asignavimai siekė 18 mln. EUR, palyginti su 19,5 mln. EUR 2012 m. ir daugiau nei 20 mln. EUR 2011 m.; taip pat pažymi, kad 2016 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos darbo programoje šiuo tikslu numatyta kiek daugiau negu 14 mln. EUR;

37.  ragina Komisiją rengiant metinę darbo programą laikytis tinkamo ir teisingo finansinės paramos paskirstymo įvairioms sritims, kurias apima konkretūs Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslai, principo, atsižvelgiant į ankstesniuoju (2007–2013 m.) programavimo laikotarpiu jau paskirto finansavimo dydį;

38.  ragina Komisiją didinti paramą Europos tinklams lyčių lygybės klausimais ir tokiu būdu stiprinti intensyvesnio tarpusavio mokymosi galimybes, visų pirma tarp subnacionalinių institucijų; ypač pažymi, kad reikia teikti konkrečią paramą siekiant didinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

39.  ragina užtikrinti daugiau aiškumo klausimu, susijusiu su tuo, kaip siekiama tikslo kovoti su smurtu pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą; pabrėžia, jog, norint užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, svarbu, kad lėšos pasiektų visuomenines organizacijas ir vietos bei regionines valdžios institucijas; ragina pirmenybę teikti toms organizacijoms, kurios dirba smurto prevencijos srityje ir padeda bet kokios formos smurtą patyrusioms aukoms;

40.  pripažįsta, kad būtina užtikrinti paramą esamų vietos ir regioninių lyčių lygybės iniciatyvų, pvz., Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartijos, įgyvendinimui;

41.  ragina Komisiją griežtinti reikalavimą rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis įgyvendinant šią programą, nes tai esminė priemonė norint atlikti veiksmingą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą analizę;

ES finansavimas lyčių lygybei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, naudojantis programa „Horizontas 2020“

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis reglamento, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“ (toliau – ši programa), 16 straipsniu, pagal šią programą lyčių lygybė ir lyčių aspektas, kaip kompleksinis klausimas, integruojami į mokslinius tyrimus pagal kiekvieną atskirą darbo programos dalį;

43.  atkreipia dėmesį į tris pagal šią programą apibrėžtus integravimo tikslus, t. y. puoselėti lygias galimybes ir lyčių pusiausvyrą projektų grupėse, užtikrinti lyčių pusiausvyrą priimant sprendimus ir lyčių aspektą integruoti į mokslinių tyrimų turinį;

44.  teigiamai vertina tai, kad pagal šią programą mokslinių tyrimų įstaigoms padedama įgyvendinti lyčių lygybės planus; taip pat teigiamai vertina bendrą Komisijos ir EIGE projektą, kurio tikslas – sukurti internetinę lyčių lygybės planų priemonę, kaip būdą nustatyti geriausią praktiką ir dalytis ja su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis;

45.  palankiai vertina tai, kad pareiškėjai į savo pasiūlymus kaip tinkamas finansuoti sąnaudas gali įtraukti mokymus ir konkrečius tyrimus apie lyčių aspektą;

46.  palankiai vertina tai, kad darbuotojų lyčių pusiausvyra yra vienas iš šios programos vertinimo kriterijų veiksnių ir kad su kitais atitinkamais pasiūlymo aspektais vertinama tai, kaip pasiūlyme atsižvelgta į lyčių ir (arba) lyčių aspekto analizę;

47.  teigiamai vertina konkrečius rodiklius, naudojamus stebėti, kaip lyčių lygybės perspektyva įgyvendinama vykdant šią programą, taip pat tai, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą programos „Horizontas 2020“ patariamosiose grupėse 2014 m., moterų dalyvavimas siekė 52 proc.[7];

48.  mano, kad būtina dar viena peržiūra rezultatams įvertinti, kuri taip pat būtų pagrįsta tokiais konkrečiais rodikliais, kaip moterų, dalyvaujančių programos „Horizontas 2020“ veikloje ir koordinuojančių šios programos projektus, procentinė dalis, bei prireikus pasiūlyti konkrečių veiksmų pataisas;

49.  ragina dar labiau stiprinti lyčių aspekto integravimą pagal šią programą ir plėtoti lyčių lygybės tikslus strategijose, programose ir projektuose visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

50.  ragina išsaugoti atskirą biudžeto eilutę, kuri būtų skirta su lytimi susijusiems struktūrinių pokyčių projektams (pvz., 2014–2016 m. lyčių lygybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje projektui GERI) ir kitiems lyčių lygybės klausimams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje finansuoti;

51.  palankiai vertina tai, kad vienas iš dokumento „Mokslas su visuomene ir visuomenei“ tikslų yra lyčių lygybės užtikrinimas mokslinių tyrimų procese ir turinyje; be to, palankiai vertina dotacijas „Parama mokslinių tyrimų organizacijoms siekiant įgyvendinti lyčių lygybės planus“ ir „Lyčių lygybės rėmimas programoje „Horizontas 2020“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje“; tačiau apgailestauja, kad biudžete nėra numatyta atskirų biudžeto eilučių šioje programoje apibrėžtiems tikslams;

Kitos programos ir finansavimas, apimantys konkrečius su lyčių lygybe susijusius tikslus

52.  apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) neapima lyčių perspektyvos; pabrėžia, kad sėkmingas ekonomikos atkūrimo procesas neįmanomas nepanaikinus krizės poveikio moterims;

53.  pabrėžia, kad gaivalinės nelaimės turi didelės įtakos su viešosiomis paslaugomis susijusiai infrastruktūrai, todėl ypač didelį poveikį patiria moterys; ragina Komisiją į ES solidarumo fondą įtraukti reikalavimą, kad atliekant poveikio gyventojams vertinimą būtų vykdoma analizė atsižvelgiant į lyčių aspektą;

54.  pažymi, kad, kalbant apie išorės veiksmus ir vystomąjį bendradarbiavimą, 2016–2020 m. laikotarpiui parengtas Lyčių lygybės veiksmų planas apima ES veiksmus trečiosiose šalyse ir kad yra ne viena išorės pagalbos priemonė, skirta padėti siekti lyčių lygybės tikslų;

55.  pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų metu nukentėjusios moterys ir mergaitės turi teisę gauti būtinąją medicininę priežiūrą, įskaitant galimybę gauti kontraceptinių priemonių, skubios kontracepcijos ir nėštumo nutraukimo paslaugas; primena, kad teikiant ES humanitarinę pagalbą būtina paisyti mergaičių ir moterų teisių pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir neturėtų būti taikomi kitų paramos teikėjų partnerių taikomi apribojimai, kaip yra pažymėta ES 2016 m. biudžete; palankiai vertina ES požiūrį šiuo atžvilgiu; ragina Komisiją laikytis savo pozicijos;

56.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas neseniai sukurtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); pakartoja savo raginimą atsižvelgti į lyčių aspektą migracijos ir prieglobsčio politikoje, užtikrinant, kad moterys turėtų galimybę patekti į saugią erdvę, gauti specialią su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusią sveikatos priežiūrą ir kad specialus dėmesys būtų skiriamas specifiniams pažeidžiamų asmenų, pvz., smurtą, be kita ko, seksualinį smurtą, patyrusių moterų, nelydimų nepilnamečių ir kitų rizikos grupių, įskaitant LGBTI asmenis, poreikiams;

57.  ragina patvirtinti išsamias visos ES gaires lyčių klausimu, kurios būtų taikomos migracijos ir prieglobsčio politikai, skiriant atitinkamą finansavimą išsamioms mokymo programoms specialistams, kurie gali susidurti su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais; pabrėžia, kad šiose gairėse turėtų būti atsižvelgta į su lytimi susijusius pabėgėlių moterų poreikius ir su lytimi susijusius pavojus, pvz., prekybą moterimis ir mergaitėmis;

58.  atkreipia dėmesį į nesibaigiančias problemas dėl pabėgėlių priėmimo centrų perpildymo ir į šių problemų poveikį moterų saugumui; ragina daugiau naudotis PMIF, kad būtų patobulinti priėmimo centrai, skiriant atskiras miego ir sanitarines patalpas moterims ir vyrams, ir įvertinti su lytimi susijusias sveikatos paslaugas, įskaitant priešgimdyminę ir pogimdyminę priežiūrą;

59.  mano, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos geriau panaudoti sanglaudos lėšas ir ESI fondus kartu su PMIF, kad paskatintų pabėgėlių integravimą į darbo rinką, visų pirma sutelkiant dėmesį į tai, kaip prieinamomis vaikų priežiūros paslaugomis suteikiama galimybė pabėgėlėms moterims gauti darbą;

60.  ragina persvarstyti padidintą finansavimą programoms „Daphne“ ir „Odysseus“ bei platesnę jų aprėptį, įvertinant galimybes išplėsti šias programas, kad būtų mažinamas didelis pabėgėlių moterų pažeidžiamumas ir teikiama didesnė parama mažinant šiuos su lytimi susijusius pavojus;

61.  pabrėžia, kad buvo mobilizuoti kiti fondai, pvz., Vidaus saugumo fondas (VSF), specialios finansinės priemonės, pvz., skubios paramos priemonė, ir kitos ad hoc priemonės bei dotacijos, kad būtų patenkintos dabartinės pabėgėlių krizės reikmės; pažymi, kad stebėti, kaip naudojamos šios lėšos, sudėtinga, ypač lyties požiūriu, ir ragina užtikrinti, kad ES finansavimas šioje srityje būtų koordinuotas, veiksmingas, skaidrus ir skiriamas atsižvelgiant į lyčių aspektą;

62.  ragina numatyti specialų finansavimą tikslinėms priemonėms, kurios skirtos visuomeninėms organizacijoms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti būtiniausi prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrančių moterų bei mergaičių, įskaitant nėščias moteris ir pagyvenusius bei LGBTI asmenis, poreikiai, apsaugotos jų žmogaus teisės, sauga ir saugumas;

Politikos rekomendacijos

63.  pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais ES biudžeto procedūros lygmenimis; ragina per visą biudžeto procedūrą nuosekliai naudoti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodą, kad biudžeto išlaidas būtų galima panaudoti lyčių lygybei skatinti;

64.  ragina rengiant ES finansavimo programas, kurios bus įgyvendinamos po 2020 m., vadovautis tvirtais ir veiksmingais biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimo principais ir juos įgyvendinti, siekiant padidinti ES finansavimą kovos su diskriminacija dėl lyties priemonėms, kartu turint mintyje šiuos aspektus:

  i) numanomų ir akivaizdžių lyčių problemų identifikavimą;

  ii) nustatymą, kai įmanoma, kaip skirstomi susiję ištekliai, taip pat

  iii) įvertinimą, ar ES finansavimo programomis bus tęsiama, ar keičiama esama moterų ir vyrų (ir moterų bei vyrų grupių), mergaičių ir berniukų nelygybė bei lyčių santykių modeliai;

65.  ragina užtikrinti, kad pagal visas ES biudžeto išlaidų kategorijas būtų siekiama vienodai tvirtų lyčių politikos tikslų ir lyčių aspekto integravimo standartų;

66.  ragina aiškiai nurodyti sumas, kurias ketinama skirti su lyčių lygybe susijusiems atskiriems politikos tikslams siekti ir veiksmams įgyvendinti, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė;

67.  primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą – tai metodika, kurią būtina taikyti visoms ES biudžeto eilutėms, o ne tik programoms, kuriose galimybė daryti poveikį lytims atrodo aktualiausia;

68.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimas nėra vienkartinis veiksmas ir kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reikalauja nuolatinio įsipareigojimo suprasti lyčių aspektą, o tai apima analizavimą ir konsultacijas bei nuolatinį biudžeto koregavimą, siekiant atsižvelgti į besikeičiančius moterų ir vyrų, berniukų ir mergaičių poreikius;

69.  mano, kad pagal dabartinę DFP ES lygmeniu numatytas 6,17 mlrd. EUR finansavimas, skirtas šios strateginės lyčių lygybės veiklos tikslams įgyvendinti, yra pirmas žingsnis, ir prašo kitoje DFP šią sumą padidinti;

70.  mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra galėjo būti galimybė pagerinti rezultatus, susijusius su lyčių lygybės siekiu naudojant ES biudžeto lėšas, ir parodyti šiuos laimėjimus visuomenei;

71.  todėl apgailestauja dėl Komisijos sprendimo nekelti lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo klausimo vykdant savo DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir ragina imtis konkretesnių veiksmų siekiant užpildyti šią spragą;

72.  ragina visų ES biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų projektų atrankos, stebėsenos ir vertinimo etapais taikyti su lytimi susijusius rodiklius; be to, ragina numatyti privaloma tvarka atliekamą poveikio lytims vertinimą, kaip bendrą ex ante sąlygą, ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius;

73.  primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad pagal lytį suskirstyti duomenys būtų skelbiami visuomenei, siekiant užtikrinti finansinę atskaitomybę ir skaidrumą;

74.  ragina priimti EIGE 2015 m. paskelbtoje 2015 m. lyčių lygybės indekso ataskaitoje „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2012 m. vertinimas“ pateiktą lyčių nelygybės nustatymo metodiką ir ją taikyti planuojant ir įgyvendinant ES finansavimo programas;

75.  ragina ES institucijas ir valstybes nares rengti reguliarus mokymus ir techninės pagalbos programas lyčių aspekto integravimo priemonių klausimu visiems politikos formavimo ir biudžeto procedūrose dalyvaujantiems darbuotojams; ragina skatinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą integravimą į ES ir nacionalines strategijas, kad būtų efektyviau remiama lyčių lygybė;

76.  ragina Komisiją atidžiai stebėti nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veiklos ir procedūrų, susijusių su direktyvų dėl lyčių lygybės įgyvendinimu, veiksmingumą;

77.  ragina Audito Rūmus vertinant Sąjungos biudžeto vykdymą į savo rekomendacijas ir specialiąsias ataskaitas taip pat įtraukti lyčių aspektą, atsižvelgiant tiek į konkrečius ES lygybės politikos tikslus, tiek į horizontaliuosius šios politikos aspektus; taip pat ragina valstybes nares į savo biudžetus įtraukti lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

78.  pakartoja savo susirūpinimą dėl ryškaus lyčių pusiausvyros trūkumo (didžiausio iš visų ES institucijų) tarp Europos Audito Rūmų narių: šiuo metu tarp jų yra 28 vyrai ir tik trys moterys (dviem moterimis mažiau nei 2016 m. pradžioje); ragina Tarybą nuo šiol iki tol, kol bus užtikrinta priimtina pusiausvyra, ateityje skiriant kiekvieną narį siūlyti Parlamentui du kandidatus – vieną moterį ir vieną vyrą;

79.  ragina stebėti ir įvertinti 2013–2016 m. nacionalinį veiksmų planą dėl vienodo požiūrio Lenkijoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad iš viešojo administravimo centrinio biudžeto nebuvo atskirai skirta lėšų lyčių lygybės nacionaliniam veiksmų planui įgyvendinti; ragina steigiant stebėsenos organą užtikrinti pusiausvyrą, įtraukiant į jį ekspertus ir moterų teisių bei lyčių lygybės NVO atstovus;

80.  giria už Žmogaus teisių komisaro darbą Lenkijoje; jis, pagal Vienodo vertinimo įstatymą, vadovauja už vienodo požiūrio įgyvendinimą atsakingam lygybės organui; reiškia gilų susirūpinimą dėl biudžeto Žmogaus teisių komisarui sumažinimo; primena, kad nacionaliniam lygybės organui turėtų būti skiriama pakankamai darbuotojų ir lėšų ir kad turėtų būti gerbiamas ir palaikomas jo nepriklausomumas;

°

°  °

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [2]  OL 347, 2013 12 20, p. 470.
• [3]  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
• [5]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0072.
• [6]  Komisijos darbinis dokumentas dėl programų veiklos išlaidų ataskaitų, susijusių su 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu (COM(2016) 300), p. 15.
• [7]  Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato dokumentas „Programos „Horizontas 2020“ 2014 m. metinė stebėsenos ataskaita“, ISBN 978-92-79-57749-9, p. 44.

Lyčių lygybė – viena pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos vertybių. Be to, lyčių lygybės klausimas buvo keliamas 15-oje ES priimtų direktyvų ir ji buvo aiškus kai kurių ES biudžeto dalių tikslas. Tačiau, nepaisant priemonių, naudojamų lyčių lygybei apibrėžti, šis tikslas vis dar toli gražu nepasiektas. Todėl šiame pranešime raginama biudžetą naudoti kur kas iniciatyviau ir tikslingai – kad būtų pasiektas lyčių lygybės tikslas.

ES lėšomis jau yra svariai ir pozityviai prisidedama prie lyčių lygybės skatinimo.

Vienos ES programos (pvz., ESF veikla, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa ir „Horizontas 2020“) apima konkrečius su lyčių lygybe susijusius veiksmus, o kitos – tik nuorodas į bendruosius lyčių lygybės principus. Tačiau yra labai nedaug programų, kuriose būtų apibrėžti aiškūs tikslai ir numatyti joms reikalingi ištekliai bei įgyvendinimo ir stebėsenos sistema. Apskritai su lytimi susiję klausimai paprastai labiau keliami vadinamosios švelniosios politikos, pvz., žmogiškųjų išteklių vystymo, o ne sudėtingose, pvz., transporto, klimato, IRT, srityse.

Šiame pranešime vertinama, kaip lyčių aspekto integravimas taikomas skirstant ES lėšas, ypatingą dėmesį atkreipiant į ES finansavimą vaiko priežiūrai vykdant ESI fondų veiklą, lyčių aspekto integravimą naudojant programos „Horizontas 2020“ finansavimą ir lyčių aspekto integravimą taikant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (ypač atsižvelgiant į lyčių lygybės tikslą ir tolesnius programos „Daphne“ veiksmus kovojant su smurtu prieš moteris). Jame pateikiamos politikos rekomendacijos, kaip ES deklaruojamą lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principą būtų galima geriau internalizuoti priimant sprendimus dėl ES politikos sritims reikalingų biudžeto asignavimų ir su jomis susijusių išlaidų.

Vykdant ESI fondų veiklą, pagal veiksmų programas, dėl kurių yra susitarusios valstybės narės, regionai ir Komisija, 2014–2020 m. lyčių lygybės skatinimo priemonėms bus išleista maždaug 5,85 mlrd. EUR. Taigi ESI fondai užtikrina didžiausią finansinę paramą lyčių lygybės politikai ES įgyvendinti, ypač kai tai susiję su ESF veikla, kurią įgyvendinant ketinama puoselėti visapusišką moterų integraciją į darbo rinką. 2014–2020 m. lyčių lygybės skatinimo priemonėms bus išleista 5,85 mlrd. EUR, o 1,6 proc. iš jų sudarys ESF lėšos, numatytos specialiam investicijų prioritetui „Lyčių lygybė visose srityse, įskaitant galimybę įsidarbinti, kilti karjeros laiptais, derinti darbą ir privatų gyvenimą bei vienodo užmokesčio už vienodą darbą skatinimą“. Veiksmų galėtų būti imamasi ne tik pagal šias konkrečias priemones; pvz., ERPF finansavimas taip pat turėtų būti naudojamas investicijoms į vaiko priežiūros ir kitą socialinę infrastruktūrą remti. Moksliniai tyrimai parodė, kad investuojant į priežiūros paslaugas būtų sukurta beveik tiek pat darbo vietų vyrams, kiek investuojant į statybų sektorių, o moterims būtų sukurta beveik keturiskart daugiau darbo vietų.

2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai (kuri pakeičia ankstesnes programą PROGRESS, Pagrindinių teisių ir pilietybės programą ir programą „Daphne III“) 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso numatytas 439,5 mln. EUR dydžio biudžetas; 35 proc. šios sumos skirti dviem pagal šią programą nustatytiems lyčių lygybės tikslams (lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo skatinimui bei smurto prieš vaikus, jaunuolius, moteris ir kitoms grupėms priskiriamus asmenis, kuriems gresia pavojus, prevencijai („Daphne“)). Tačiau šios programos įgyvendinimo etapu stokojama pagal lytį suskirstytų duomenų. Be to, pranešėja apgailestauja, kad sumažintos konkrečiam programos „Daphne“ tikslui skirtos lėšos, ir rekomenduoja tinkamai ir teisingai skirstyti paramą įvairioms sritims bei užtikrinti daugiau aiškumo klausimu dėl to, kaip pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą siekiama tikslo kovoti su smurtu.

Kalbant apie programą „Horizontas 2020“, pranešėja teigiamai vertina lyčių aspekto integravimo, kaip kompleksinio klausimo, įtraukimą į kiekvieną atskirą darbo programos dalį laikantis reglamento, kuriuo ši programa sukurta, 16 straipsnio. Tačiau būtina atlikti dar vieną peržiūrą, kad rezultatai būtų įvertinti remiantis rodikliais, o lyčių aspekto integravimas turėtų būti dar labiau stiprinamas pagal visus programos ramsčius. Pranešėja pabrėžia, kad turėtų būti išsaugotos atskiros eilutės su lytimi susijusiems struktūrinių pokyčių projektams (pvz., projektui GERI 2014–2016 m. laikotarpiu) finansuoti, o planuojamos naujovės lyčių lygybės finansavimą priskirti bendresnio pobūdžio išlaidų kategorijai turėtų būti atsisakyta.

Tačiau pranešėja įsitikinusi, kad ES savo biudžeto išteklius šiam tikslui siekti galėtų panaudoti kur kas geriau. EPRS tyrime daroma išvada, kad į 2014–2020 m. DFP neįtraukta aiški lyčių strategija, kuri apimtų konkrečius tikslus, siekius ar asignavimus. Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nėra sistemingai taikomas ES bendrojo biudžeto procedūros metu. Neretai neįmanoma nustatyti, kokie ištekliai skirti – jeigu jie apskritai skirti – su lytimi susijusiems programų tikslams siekti. Daugelio programų atveju su lytimi susijusios informacijos apie finansinius asignavimus, taip pat apie įgyvendinimą ir rezultatus trūksta arba ji negalutinė. Ir ES, ir nacionalinės institucijos labai retai taiko svarbias lyčių aspekto integravimo priemones, pvz., lyčių rodiklius, poveikio lytims vertinimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą. Tačiau esama išimčių: pvz., bendroji programa „Horizontas 2020“ apima lyčių aspekto integravimo principą ir tinkamus rodiklius.

Tenka apgailestauti ir dėl to, kad pastaraisiais metais buvo tolstama nuo lyčių lygybės politikos įgyvendinimo. Nuo šios tendencijos nebuvo apsaugotos ir tikslinės su lyčių klausimu susijusios programos: programa „Daphne“ – vienas ES lygmens programos pavyzdys, kaip bėgant laikui buvo mažinamas su lytimi susijusios politikos finansavimas.

Lyčių lygybės integravimas į ES biudžetą yra galimybė padėti skleisti informaciją, o tada – imtis tikslinių veiksmų, siekiant toliau judėti mūsų deklaruotu keliu į lyčių lygybę. Vadovaudamiesi šiuo plačiu požiūriu į teigiamą vaidmenį, kurį ES biudžetas gali atlikti siekiant šio fundamentalaus tikslo, galime pakeisti pastarojo meto neveiklumo tendenciją.

Pranešėja nusivylusi, kad Komisijos atliktoje DFP laikotarpio vidurio peržiūroje nepateikta jokių su šia sritimi susijusių pasiūlymų ir neužsimenama apie lyčių aspekto integravimą. Pranešėja įsitikinusi, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą savaime padeda daugiau sužinoti apie būtinybę spręsti nelygybės klausimą. Jeigu jis būtų tinkamai įgyvendinamas taikant lyčių rodiklius, būtų sužinoma ir tai, kada naudojant ES biudžeto lėšas daromas teigiamas poveikis, bei parodyta, kada biudžeto lėšos naudojamos netinkamai. Aiškiai apibrėždami teigiamą pridėtinę vertę, kuri užtikrinama įgyvendinant ES programas, galėsime įrodyti savo piliečiams, kad naudojant biudžeto lėšas lyčių lygybės padėtis gali stipriai pasikeisti.

Taigi šiame pranešime raginama biudžetą naudoti kur kas iniciatyviau, kad būtų pasiektas lyčių lygybės tikslas, kuris nuo pat pradžių ES darbe buvo ypač svarbus.

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų
(2016/2144(INI))

Nuomonės referentė: Eider Gardiazabal Rubial

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtame dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ pabrėžiama, kad ES finansavimas atlieka esminį vaidmenį remiant lyčių lygybę, vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių;

B.  kadangi SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad: „Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

C.  kadangi Parlamentas savo pranešime dėl 2014–2020 m. DFP tikslinimo[1] privalo labiau remti veiksmingą lyčių aspekto integravimą siekiant kovoti su visų formų diskriminacija;

D.  kadangi pagal Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtą 2015 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą lyčių lygybės tikslas Europoje vis dar nepasiektas;

E.  kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reiškia lyčių aspekto taikymą visais biudžeto procedūros lygmenimis – nuo planavimo ir pasirengimo iki audito ir vertinimo, taip pat reiškia poreikį didinti ES finansavimą siekiant skatinti lyčių lygybę;

F.  kadangi dėl konkrečių su lytimi susijusių rodiklių stokos ir nepakankamo pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimo, taip pat dėl nepatenkinamų įgyvendinimo strategijų, deja, neįmanoma užtikrinti teisingos finansinės ir biudžetinės atskaitomybės tam, kad būtų galima įvertinti, kaip lyčių lygybė veikia ES politiką;

G.  kadangi Europos lyčių lygybės instituto 2015 m. paskelbtoje 2015 m. lyčių lygybės indekso ataskaitoje „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2012 m. vertinimas“ nustatytas išsamus vertinimas ir patikima lyčių nelygybės vertinimo metodika visapusiškai atsižvelgiant į lyčių aspekto integravimo principą;

H.  primena, kad 2016 m. balandžio 13 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, visų pirma jo 20–24 straipsniai dėl galiojančių teisės aktų ex post vertinimo, yra pagrindas imtis tolesnių veiksmų;

I.  palankiai vertina pastangas, kurių imtasi kai kuriose ES teisėkūros priemonėse ir politikoje, kaip antai Europos socialinis fondas (ESF), pradedant taikyti su lytimi susijusius rodiklius ir renkant pagal lytį suskirstytus duomenis;

1.  apgailestauja, kad šiuo metu ES biudžeto įgyvendinimas neatitinka ES aukšto lygio įsipareigojimo užtikrinti lyčių lygybę;

2.  ragina pagal visas antraštines dalis siekti plačių užmojų ir aiškių su lyčių politika susijusių tikslų ir lyčių aspekto integravimo standartų ir nurodyti konkrečias sumas, kurias ketinama skirti atskiriems politikos tikslams ir veiksmams siekiant, kad jie būtų skaidresni ir nenustelbtų su lyčių politika susijusių tikslų; mano, kad lyčių lygybė, kaip atskiras politinis tikslas, turėtų būti įtvirtinta visose ES biudžeto antraštinėse dalyse;

3.  ragina projektų atrankos, stebėsenos ir visų ES biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų vertinimo etapais, kai tinkama, taikyti su lytimi susijusius rodiklius ir kriterijus ir sistemingai rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius, įskaitant apie priemones, kurios remiamos iš ES biudžeto, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo;

4.  mano, kad pagal dabartinę DFP ES lygmeniu numatytas 6,17 mlrd. EUR finansavimas, skirtas šios strateginės lyčių lygybės veiklos tikslams įgyvendinti, yra pirmas žingsnis, ir prašo kitoje DFP šią sumą padidinti; mano, kad šis padidinimas turėtų būti pagrįstas galiojančių teisės aktų vertinimu, kaip sutarta Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;

5.  ragina rengiant ES finansavimo programas, kurios bus įgyvendinamos po 2020 m., vadovautis tvirtais ir veiksmingais biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimo principais siekiant padidinti ES finansavimą kovos su diskriminacija priemonėms, kartu turint mintyje šiuos aspektus:

  i) įvardyti numanomas ir akivaizdžias su lyčių aspektu susijusias problemas,

  ii) nustatyti, kai įmanoma, kaip skirstomi susiję ištekliai, taip pat

  iii) įvertinti, ar įgyvendinant ES finansavimo programas tęsis ar pasikeis dabartinė moterų ir vyrų (bei moterų ir vyrų grupių), mergaičių ir berniukų nelygybė, taip pat lyčių santykių modeliai;

6.  ragina priimti Europos lyčių lygybės instituto 2015 m. paskelbtoje 2015 m. lyčių lygybės indekso ataskaitoje „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2012 m. vertinimas“ pateiktą lyčių nelygybės nustatymo metodiką ir ją taikyti planuojant ir įgyvendinant ES finansavimo programas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA (2016)0309.

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų
(2016/2144(INI))

Nuomonės referentas: Luke Ming Flanagan

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ataskaitą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu – specialistų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu grupės galutinę ataskaitą (Strasbūras, 2005),

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė, įtvirtinta Sutartyse; kadangi baigiama įgyvendinti 2010–2015 m. ES moterų ir vyrų lygybės strategija yra proga įvertinti tai, kas atlikta;

B.  kadangi bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 2014–2020 m. DFP raginama taikyti metinę biudžeto procedūrą, kad prireikus būtų integruoti lyčių požiūriu svarbūs elementai, atsižvelgiant į tai, kaip pagal bendrą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie lyčių lygybės stiprinimo ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas;

C.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtame dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ dar kartą patvirtintas įsipareigojimas tęsti darbą siekiant skatinti lyčių lygybę ir atkreipiamas dėmesys į ES finansavimo svarbą ją remiant;

D.  kadangi bendras ES finansavimo, pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą skirto lyčių lygybei pagrindinių teisių, lygybės ir pilietybės srityje, biudžetas iš viso sudaro 439,5 mln. EUR, iš kurių 35 proc. skirti dviem su lyčių lygybe susijusiems tikslams ir kovos su smurtu prieš moteris programai „Daphne“;

E.  kadangi įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų veiklą apie 5,85 mlrd. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu bus išleista lyčių lygybės skatinimo priemonėms, o 1,6 proc. iš jų bus skirta Europos socialinio fondo (ESF) veiklai, susijusiai su konkrečiu investicijų prioritetu „Lyčių lygybė visose srityse, įskaitant galimybę įsidarbinti, kilti karjeros laiptais, derinti profesinį ir privatų gyvenimą bei skatinti vienodą užmokestį už vienodą darbą“;

F.  kadangi pačioje ES biudžeto priežiūros institucijoje – Europos Audito Rūmuose – esama didelės lyčių nelygybės, kuri dar giliau įsišaknijo 2016 m. skiriant kiekvieną naują kandidatą;

G.  kadangi vienodas darbo užmokestis yra viena iškalbingiausių lyčių lygybės priemonių, tačiau ne mažiau svarbios ES pastangos ir jų rezultatai didinant moterų aktyvumą darbo rinkoje ir vienodą moterų ir vyrų ekonominį savarankiškumą, skatinant lyčių lygybę sprendimų priėmimo srityje, kovojant su smurtu dėl lyties, taip pat apsaugant ir remiant aukas bei propaguojant lyčių lygybę ir moterų teises visame pasaulyje;

H.  kadangi 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros pritarta tam, kad būtų nustatyti stebėsenos reikalavimai, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kaip pagrindas, kuriuo remiantis vietoje būtų renkami teisės aktų poveikio įrodymai ir remiami tolesni veiksmai tuo pat metu vengiant administracinės naštos;

I.  kadangi 1995 m. Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platforma paragino vadovautis požiūriu, pagal kurį biudžeto procedūrų metu būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

1.  pažymi, jog biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turėtų būti demokratinio valdymo priemonė, kuri padėtų užtikrinti lyčių lygybės įgyvendinimą; taip pat mano, kad biudžeto kontrolės uždaviniuose turėtų būti apibrėžta, kiek ES biudžetas ir jo įgyvendinimas palankus lygybės politikai arba kiek jai trukdo; mano, kad dabartinė praraja tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą darbą visiškai nepriimtina;

2.  pažymi, jog kai kuriose politikos srityse (užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, vidaus reikalų, teisingumo, vystymosi ir bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir kultūros) svarstoma galimybė biudžetą sudaryti taip, kad būtų puoselėjamos lygios vyrų ir moterų galimybės, tačiau mano, jog šiuo principu turėtų būti vadovaujamasi visose politikos srityse, kuriose tam esama pagrindo, ir jog tai turėtų padėti užtikrinti moterims galimybę patekti į darbo rinką ir užimti atsakingas bei su sprendimų priėmimu susijusias pareigas tomis pačiomis sąlygomis, kaip vyrams, taip pat padėti panaikinti atlygio už tą patį darbą skirtumą;

3.  pažymi, jog lyčių aspektą į biudžeto procesą svarbu integruoti kaip analizės kategoriją – užtikrinant kokybinės analizės prieinamumą, kad būtų stebimas ir galiausiai panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas bei taip judama visiškos lyčių lygybės link;

4.  mano, kad tinkamai įgyvendinamas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi teigiamą poveikį, nes gerinamos moterų galimybės įsidarbinti ir jų darbo užmokestis apskritai bei kartu plečiama darbo jėgos bazė;

5.  siūlo ypatingą dėmesį skirti ESI fondų priemonėms, kuriomis remiamos investicijos į švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu ir vietos lygmenimis viešasis šių paslaugų finansavimas mažinamas;

6.  apgailestauja, kad lyčių lygybės tikslai pernelyg dažnai įtraukiami į kitus tos pačios biudžeto eilutės apimamus politikos tikslus;

7.  apgailestauja, kad nesama pagal lytį apibendrintų duomenų ir su lytimi susijusių rodiklių, kurie būtini norint stebėti ir įvertinti ES biudžeto lėšomis finansuojamus veiksmus lyčių lygybės klausimui spręsti; palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant į kai kuriuos ES teisės aktus ir politiką, pvz., ESF veiklą, įtraukti su lytimi susijusius rodiklius ir pagal lytį apibendrintų duomenų rinkimą; mano, jog svarbu dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti šiuos rodiklius, kad būtų stebimos visos pagrindinės ES lyčių lygybės politikos sritys; teigiamai vertina ir remia dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytą įsipareigojimą tobulinti duomenų rinkimą padedant Eurostatui, Europos lyčių lygybės institutui (EIGE), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui (Eurofound), Europos Tarybai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (FRA);

8.  pakartoja savo susirūpinimą dėl didžiulio lyčių pusiausvyros disbalanso (didžiausio iš visų ES institucijų) tarp Europos Audito Rūmų narių: šiuo metu tarp jų yra 28 vyrai ir tik trys moterys (dviem moterimis mažiau nei 2016 m. pradžioje); ragina Tarybą nuo šiol iki tol, kol bus užtikrinta priimtina pusiausvyra, ateityje skiriant kiekvieną narį siūlyti Parlamentui du kandidatus – vieną moterį ir vieną vyrą;

9.  atsižvelgdamas į naują ES rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo procedūrą ragina Europos Audito Rūmus savo rekomendacijose ir specialiosiose ataskaitose pateikti duomenis apie biudžeto ir Europos programų, susijusių su konkrečiais ES lygybės politikos tikslais ir horizontaliais šios politikos aspektais, poveikį;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti holistines diskusijas dėl politikos ir su biudžetu susijusių sprendimų, siekiant stiprinti politiką, kuria prisidedama prie lyčių lygybės, ir ilgainiui pasiekti galutinį vienodo užmokesčio už vienodą darbą visiems tikslą;

11.  ragina, vadovaujantis atsakingu ES biudžeto lėšų panaudojimo principu, atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę, siekiant panaikinti lyčių aspekto integravimui skirtus asignavimus, kurie pasirodė esą neveiksmingi;

12.  smerkia bet kokios formos diskriminaciją vyrų ir moterų atžvilgiu bei smurtą prieš juos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Simbolių reikšmės:

+  :  (už)

-  :  (prieš)

0  :  (susilaikė)