PRANEŠIMAS dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo

dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo

(2016/2012(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[1],

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (COM(2015) 0190), taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2011 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB taikymo draudimui gaires pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)[2],

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)[3],

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgesys, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016) 0356),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Europos įgyvendinimo vertinimą dėl Direktyvos 2004/113/EB dėl lyčių lygių galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis, kurį atliko Europos Parlamento tyrimų tarnyba[4],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. tinklo „Equinet“ ataskaitą „Lygybės įstaigos ir Direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Lyčių lygybės įstatymas 33-jose Europos šalyse. Kaip ES taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę?“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Diskriminacija dėl lyties siekiant galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tiekti prekes ir teikti paslaugas ir Direktyvos 2004/113/EB perkėlimas į nacionalinę teisę“,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-13/94, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo[5], taip pat į 2014 m. ES pagrindinių teisių agentūros LGBTI asmenų apklausą ir jos ataskaitą „Profesinis požiūris: iššūkiai siekiant užtikrinti LGBT asmenų lygybę“ – visa tai susiję su prekių ir paslaugų sritimi,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM (2008) 0426), ir Parlamento poziciją dėl jos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių[6],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0043/2017),

A.  kadangi kova su diskriminacija dėl lyties – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė – prekių ir paslaugų srityje yra neatsiejamai susijusi su moterų ir vyrų lygybės principu, kuris yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė, ir kadangi tiek Sutartimis, tiek Pagrindinių teisių chartija draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama visose srityse ir visose ES valstybėse narėse užtikrinti moterų ir vyrų lygybę;

B.  kadangi Direktyvoje 2004/113/EB išplečiamas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, kad jis apimtų ne tik užimtumo ir darbo rinkos sritį, bet ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo sritį;

C.  kadangi šia direktyva draudžiama ir tiesioginė, ir netiesioginė lyčių diskriminacija dėl galimybės tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo;

D.  kadangi direktyvos nuostatos taikomos visoms prekėms ir paslaugoms, teikiamoms už užmokestį, kaip nustatyta SESV 57 straipsnyje ir vadovaujantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika; kadangi mokėti nebūtinai turi tie asmenys, kuriems šios paslaugos yra suteiktos, ir atsilyginti galima netiesioginiu mokėjimu, kurį nebūtinai atlieka paslaugos gavėjas;

E.  kadangi su žiniasklaidos ir reklamos sektoriais, švietimu susijusios paslaugos, taip pat privačioje sferoje teikiamos paslaugos nepriskiriamos šios direktyvos taikymo sričiai; kadangi valstybėms narėms suteikta teisėkūros kompetencija užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus kitose srityse ir kadangi kai kuriais atvejais taikomi už šios direktyvos reikalavimus griežtesni nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos diskriminacija tarp vyrų ir moterų draudžiama žiniasklaidos, reklamos ir švietimo srityje;

F.  kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę; kadangi, remiantis Komisijos ataskaita, 2015 m. su šešiomis valstybėmis narėmis dėl direktyvos įgyvendinimo vis dar vyko intensyvus dialogas;

G.  kadangi Test-Achats sprendime ESTT nusprendė, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos trukdo siekti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris tikslo; kadangi ši nuostata nuo 2012 m. gruodžio 21 d. buvo laikoma negaliojančia, todėl visose valstybėse narėse abiejų lyčių asmenims nustatytos vienodos įmokos ir išmokos;

H.  kadangi vienos iš dažniausių problemų yra per daug ribotas prekių ir paslaugų supratimas, platus ir kartais neaiškus nevienodo požiūrio pagrindimas, remiantis 4 straipsnio 5 dalimi, taip pat nepakankama moterų apsauga motinystės ir nėštumo laikotarpiu;

I.  kadangi vyrų ir moterų nelygybė padidėjo ir šios aplinkybės negalima nesusieti su griežta taupymo, nuskurdinimo, mažo darbo užmokesčio, mažų garantijų darbo ir darbo reglamentavimo panaikinimo politika;

J.  kadangi pagrindiniu moterų perkamosios galios ir prekių bei paslaugų pasirinkimo lygmeniu dėl nevienodų galimybių susirasti kokybišką darbo vietą ir gauti deramą darbo užmokestį bei pensiją didėja diskriminacija, daranti neigiamą poveikį moterų galimybėms naudotis prekėmis ir paslaugomis;

K.  kadangi uždraudžiant diskriminaciją svarbu paisyti kitų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant privataus gyvenimo, su juo susijusių sandorių ir religijos laisvės apsaugą;

L.  kadangi pagal 2008 m. pasiūlytą Vienodo požiūrio direktyvą apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos būtų užtikrinama ne tik darbo rinkoje, bet ir socialinės apsaugos, įskaitant socialinį draudimą, sveikatos priežiūrą ir socialines lengvatas, švietimo ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityse; kadangi Taryba iki šiol nepatvirtino savo pozicijos šio pasiūlymo dėl direktyvos atžvilgiu;

M.  kadangi neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ yra geras atskaitos taškas, siekiant šį sektorių veiksmingai skatinti ir reglamentuoti, į tolimesnį nagrinėjimą ir rekomendacijas šioje srityje būtina įtraukti lyčių lygybės aspektą ir atspindėti direktyvos nuostatas;

N.  kadangi visą direktyvos potencialą pavyks realizuoti tik veiksmingai ir nuosekliai integravus lyčių aspektą atitinkamuose sektoriuose, kuriems jis yra taikomas;

O.  kadangi, siekiant geriau įgyvendinti vienodo požiūrio teisės aktus, taip pat koordinuoti visos ES nacionalinių lygybės įstaigų bendradarbiavimą ir dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas atlieka labai svarbų darbą;

Bendrieji aspektai

1.  yra susirūpinęs, kad valstybėse narėse ši direktyva taikoma nevienodai bei skirtingai ir kad, nepaisant šioje srityje pasiektos pažangos, kai kuriose valstybėse narėse ir tam tikruose sektoriuose ją įgyvendinant dar yra trūkumų ir sunkumų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti; ragina Komisiją, vedant dialogą su valstybėmis narėmis, pirmenybę teikti bet kokių likusių direktyvos įgyvendinimo trūkumų naikinimui; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka lemiamas vaidmuo įgyvendinant ES teisės aktus ir politiką, ir rekomenduoja užsitikrinti didesnę regionų ir vietos valdžios institucijų paramą, taip pat bendradarbiauti su pilietine visuomene, tuo pačiu valstybėms narėms teikiant gaires pramonės atstovams, – tai gali būti būtina siekiant užtikrinti visišką direktyvos įgyvendinimą;

2.  pažymi, kad Komisija pateikė savo ataskaitą dėl Direktyvos 2004/113/EB taikymo praėjus ilgam laiko tarpui po pirmosios ataskaitos pateikimo 2009 m.;

3.  pažymi, kad nors Komisijos ataskaitoje teigiama, kad apie jokius konkrečius sunkumus įgyvendinant kai kurias direktyvos nuostatas nebuvo pranešta, šis teiginys grindžiamas labai nedideliu dėl diskriminacijos gautų pranešimų kiekiu, taip pat į tai, kad apskritai turima informacija yra labai ribota ir kad valstybių narių lygmeniu duomenų rinkimas šioje srityje gerokai skiriasi;

4.  pabrėžia, kad viena iš problemų, su kuriomis susiduriama kai kuriose valstybėse narėse, yra ta, jog politikos formuotojai, paslaugų teikėjai bei patys piliečiai yra mažai informuoti apie direktyvoje įtvirtintas piliečiams suteiktas teises ir apsaugą; pažymi, kad dėl nepakankamų visuomenės žinių ir informuotumo apie šią direktyvą ir jos nuostatas gali būti pateikiama mažiau ieškinių dėl diskriminacijos dėl lyties; ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, siekiant didinti supratimą apie vienodo požiūrio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje svarbą, didinti informuotumą apie šios direktyvos nuostatas;

5.  pažymi, kad tik kelios valstybės narės pranešė apie konkrečias nuostatas dėl pozityvių veiksmų; ragina valstybes nares geriau integruoti ir skatinti taikyti nuostatas dėl pozityvių veiksmų, kurie grindžiami teisėtu tikslu ir kurių paskirtis – užkirsti kelią lyčių nelygybei ar ją kompensuoti, kaip nustatyta šioje direktyvoje;

Draudimo, bankų ir finansų sektoriai

6.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės perkėlė Test-Achats sprendimą į nacionalinės teisės aktus, ir tai, kad nacionalinės teisės aktai buvo iš dalies pakeisti, kaip to teisiškai reikalaujama; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar kyla sunkumų, susijusių su nacionalinių teisės aktų atitiktimi sprendimui, pavyzdžiui, sveikatos draudimo sistemose ir dėl visiško diskriminacijos dėl nėštumo ir motinystės panaikinimo;

7.  atkreipia dėmesį į sprendimo išlyginamąjį poveikį pensijoms, nes šiuo sprendimu uždrausta draudimo sutartyse taikyti su lytimi susijusius aktuarinius veiksnius ir įpareigota privačiose draudimo sistemose, įskaitant pensijų sistemas, nustatyti abiejų lyčių asmenims vienodas įmokas ir išmokas; pažymi, kad, nors šis sprendimas taikomas tik privačioms sistemoms, pensijų srityje taikoma vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė yra gerosios patirties mažinant vyrų ir moterų pensijų skirtumą pavyzdys; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą eiti dar toliau, nei numatyta pagal sprendimo taikymo sritį, ir kitų tipų draudimui ir pensijoms taip pat taikyti vienos lyties taisyklę, įskaitant profesinių pensijų sistemas, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę šiose srityse; ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais pasekti šiuo pavyzdžiu;

8.  mano, kad yra labai svarbu užtikrinti tinkamą ir visišką sprendimo įgyvendinimą; ragina Komisiją, pasitelkus periodines ataskaitas, stebėti, kaip valstybėse narėse vykdoma atitiktis sprendimui, siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų pašalinti;

9.  pabrėžia, kad šia direktyva aiškiai draudžiama naudotis nėštumu ir motinyste siekiant skirtingai apskaičiuoti įmokas draudimo ir susijusių finansinių paslaugų tikslais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir suteikti didesnio aiškumo siekiant apsaugoti nėščiųjų teises ir gerovę šioje srityje ir užtikrinti, kad jos nepatirtų neteisėtų su nėštumu susijusių išlaidų, kadangi nėščios moterys neturėtų patirti didesnių išlaidų vien dėl savo nėštumo, taip pat didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie specialią nėščioms moterims suteiktą apsaugą; pabrėžia, kad visų pirma būtina užtikrinti, kad įvairių rūšių draudimo, ypač sveikatos draudimo, pereinamaisiais laikotarpiais nebūtų pažeidžiamos nėščiųjų teisės visu nėštumo laikotarpiu naudotis vienodo požiūrio principu;

10.  pakartoja, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo[7], ir ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys ir vyrai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos šiais pagrindais; pabrėžia, kad direktyva suteikia apsaugą šioje srityje ir kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali numatyti bet kokias papildomas nuostatas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 13 valstybių narių dar nepatvirtino tiesiogiai taikomų teisinių nuostatų, ginančių translyčius asmenis, kurie vis dar patiria diskriminaciją, galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje, ir pažymi, kad įtraukus tokias nuostatas būtų galima prisidėti didinant informuotumą apie nediskriminavimo principą; ragina Komisiją savo būsimose ataskaitose apie direktyvos įgyvendinimą stebėti diskriminacijos apraiškas dėl šių priežasčių;

11.  apgailestauja dėl nuolatinės diskriminacinės praktikos, nukreiptos prieš moteris, ir diskriminacinės praktikos, susijusios su nėštumu, motinystės planavimu ir motinyste, dėl galimybės naudotis draudimo ir bankų sektoriuje teikiamomis paslaugomos;

12.  pažymi, kad didesnius moterų verslininkių sunkumus gauti finansavimą iš dalies būtų galima susieti su sunkumais susikurti pakankamą kredito istoriją ir įgyti patirties valdymo srityje; ragina valstybes nares bendradarbiauti su finansų sektoriumi, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę tais atvejais, kai laisvai samdomi asmenys ir MVĮ siekia gauti kapitalo; ragina jas išnagrinėti galimybes lyčių lygybės aspektą įtraukti į savo ataskaitų paskolų paskirstymo klausimu teikimo sistemas, į savo rizikos profilio, investavimo įgaliojimų ir personalo struktūrų derinimo veiklą, taip pat į finansinius produktus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų visapusiškai ir tinkamai naudotis šia direktyva kaip veiksminga priemone savo teisėms į vienodą požiūrį galimybės naudotis visomis prekėmis ir paslaugomis srityje apsaugoti, patvirtinti veiksmingas priemones ir pateikti praktinių pavyzdžių;

13.  ragina vadovautis holistiniu požiūriu į moterų verslumą, kuriuo siekiama skatinti moteris daryti karjerą verslo srityje ir joms padėti, sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir pasinaudoti verslo galimybėmis ir sukurti moterims palankią aplinką, kurioje jos galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti sėkmingomis verslininkėmis, užtikrinant, inter alia, galimybes derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei naudotis vaikų priežiūros įstaigomis, taip pat jų konkretiems poreikiams pritaikytą mokymą;

Transporto sektorius ir viešosios erdvės

14.  pažymi, kad nors draudimas priekabiauti, taip pat seksualiai priekabiauti ir priekabiauti dėl lyties įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose, moterys, translyčiai ir interseksualūs asmenys ir toliau nuolat arba dažnai patiria priekabiavimą viešajame transporte, todėl būtina stiprinti prevencines priemones, nukreiptas prieš priekabiavimą, įskaitant paslaugų teikėjų informuotumo didinimą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais šioje srityje; ragina sutelkti dėmesį į tokias prevencines priemones, kurios, kaip rekomenduojama, pavyzdžiui, Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijoje), yra suderinamos su moterų ir vyrų lygybės principu, kuriomis neribojamos moterų laisvės ir kurias taikant, užuot keitus moterų, kaip galimų aukų, elgesį, pirmiausia daugiausia dėmesio skiriama galimų nusikaltimų vykdytojų nustatymui; pažymi, kad Stambulo konvencijoje teigiama, jog „de jure ir de facto lygybės tarp moterų ir vyrų įgyvendinimas yra esminis faktorius siekiant smurto prieš moteris prevencijos“, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant savo politiką, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, įskaitant šioje direktyvoje išdėstytas kovos su priekabiavimu nuostatas, vadovautis šiuo visapusišku požiūriu; ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tai padaryti, ir ragina Komisiją ir Tarybą paskatinti ES prisijungimo prie konvencijos procesą;

16.  apgailestauja dėl to, kad mažų vaikų tėvai ir globėjai vis dar susiduria su fizinėmis prieinamumo kliūtimis ir kitais sunkumais, tokiais kaip kūdikių pervystymo patalpų trūkumu paslaugų teikėjo patalpose; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti tiek motinų, tiek tėvų teisę naudotis lygiomis galimybėmis savo vaikų draugijoje paslaugų teikėjo patalpose; pabrėžia, kad, siekiant apskritai užtikrinti lyčių lygybę, labai svarbu galimybės gauti paslaugas ir jomis naudotis srityje užtikrinti vienodą požiūrį tiek į moteris, tiek į vyrus, kaip į mažų vaikų turinčius tėvus ir globėjus, nes taip skatinama vienoda ir bendra moterų ir vyrų atsakomybė už vaikų priežiūrą; todėl ragina valstybes nares didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie būtinybę jų patalpose abiem tėvams teikti vienodas ir saugias paslaugas;

17.  be to, pažymi, kad globėjai, daugiausia moterys, turi konkrečius prieinamumo reikalavimus, ir todėl ragina Komisiją apsvarstyti visas kliūtis ir suvaržymus, su kuriais susiduria moterys kaip asmenys, kurie daugiausia naudojasi viešojo transporto paslaugomis, ir apskritai globėjai, atsižvelgiant į 2014 m. Paryžiuje vykusios Penktosios konferencijos moterų klausimais transporto srityje išvadas; pabrėžia, kad, nepaisant šios srities mokslinių tyrimų, mažai dėmesio skiriama rengiant su lyčių klausimu susijusią politiką transporto sektoriuje; pažymi, kad lyčių aspekto integravimas ankstyvaisiais transporto priemonių ir kitų viešųjų erdvių planavimo ir formavimo etapais, taip pat nuolat atliekami poveikio lytims vertinimai – tai geros ir ekonomiškai efektyvios praktikos šalinant fizines kliūtis, trukdančias užtikrinti mažų vaikų tėvams ir globėjams vienodas prieigos galimybes, pavyzdys;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse vis dar esama nevienodo požiūrio į moteris, susijusio su motinyste ar nėštumu, įskaitant maitinimą krūtimi paslaugų teikėjų patalpose; mano, kad direktyvoje numatytą moterų apsaugą motinystės ir nėštumo, įskaitant maitinimą krūtimi, laikotarpiu valstybių narių lygmeniu būtina stiprinti ir visapusiškai užtikrinti; pažymi, kad paslaugų teikėjai turi laikytis pagrindinių šios direktyvos principų ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ji perkeliama į nacionalinę teisę;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra būtų vienodomis sąlygomis prieinama ir pritaikyta moterims ir vyrams, ne tik kaip galutiniams naudotojams ir keleiviams, bet ir kaip šiame sektoriuje dirbantiems specialistams;

20.  ragina Komisiją įvertinti oro linijų taisykles dėl leidimo skristi nėščioms moterims ir pagalbos joms skrydžių metu, taip pat imtis priemonių siekiant paskatinti oro linijas užtikrinti, kad šiuo klausimu būtų laikomasi suderinto požiūrio;

21.  ragina Tarybą patvirtinti Parlamento poziciją dėl Keleivių teisių reglamento, kiek tai susiję su oro uostų bendrovėms taikomu reikalavimu užtikrinti, kad išlipus iš lėktuvo iš karto būtų grąžinami vaikų vežimėliai (arba parūpinamos alternatyvios transporto priemonės), siekiant išvengti situacijų, kai keleiviai turi nešti vaikus per oro uosto patalpas iki bagažo išdavimo vietos;

22.  laikosi nuomonės, kad, siekiant padėti užtikrinti, kad galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje būtų iš tikrųjų įgyvendinamas vyrų ir moterų lygybės principas, labai svarbu pasiūlyti paramos motinystei paslaugų, visų pirma vaikų lopšelių ir ikimokyklinių bei popamokinės veiklos paslaugų, tinklą; laikosi nuomonės, kad į šį tinklą reikėtų įtraukti viešąsias paslaugas, kuriomis patenkinami gyventojų poreikiai;

23.  pažymi, kad galimybės naudotis medicinos prekėmis ir paslaugomis srityje vis dar nustatoma diskriminacijos atvejų ir skirtumų, o iš to matyti, kad reikia suteikti daugiau galimybių gauti aukštos kokybės nemokamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas;

Bendro vartojimo ekonomika

24.  atkreipia dėmesį į galimas naujas šios direktyvos taikymo sritis, visų pirma susijusias su tam tikrų paslaugų ir sektorių skaitmeninimu, taip pat bendradarbiavimo formomis grindžiamų paslaugų teikimo plitimu, dėl kurių pasikeitė galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, tuo pačiu pažymėdamas, kad direktyva toliau taikoma skaitmeninėje aplinkoje; pažymi, kad neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu, siekiant veiksmingai skatinti ir reguliuoti šį sektorių, ir kad tolesniais etapais Komisija turėtų įtraukti lyčių aspekto integravimo principus ir atspindėti šioje direktyvoje nustatytas taisykles, kad teikiant bendro vartojimo ekonomikoje siūlomas paslaugas būtų galima užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, veiksmingai užkirsti kelią priekabiavimui ir užtikrinti atitinkamą saugą;

25.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomikoje teikiamų paslaugų srityje dėl priekabiavimo labai sunku užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia, kad, nors daugelyje platformų vykdoma visiško priekabiavimo netoleravimo politika yra gerosios patirties, kurią šiame sektoriuje reikia toliau stiprinti, pavyzdys, atitinkamose platformose reikia pirmenybę teikti priekabiavimo prevencijai, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti aiškias vartotojams skirtas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus procedūras; pabrėžia būtinybę, remiantis šia direktyva, išaiškinti prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų, įskaitant trečiųjų šalių priekabiavimo atvejus, bei jungiamųjų interneto platformų atsakomybės nuostatas;

26.  mano, kad tos bendro vartojimo ekonomikoje teikiamos paslaugos, kurios yra prieinamos visuomenei ir kurios siūlomos siekiant pelno, patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir todėl turėtų atitikti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą;

27.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad skaitmeninėje erdvėje pelnas nebūtinai reiškia pinigus ir kad duomenimis vis dažniau naudojamasi kaip atlygiu už prekes ir suteiktas paslaugas;

28.  ragina Komisiją būsimose savo ataskaitose dėl direktyvos įgyvendinimo stebėti lyčių lygybės principo taikymą bendro vartojimo ekonomikoje ir išleisti konkrečias gerosios patirties pavyzdžiais paremtas gaires, siekiant užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomikoje paslaugos būtų teikiamos laikantis vienodo požiūrio į moteris ir vyrus;

Skirtingas požiūris

29.  pažymi, kad 4 straipsnio 5 dalies taikymas pasirodė esąs pagrindinis iššūkis įgyvendinant direktyvą, būtent dėl jo valstybių narių lygybės įstaigos gavo didžiąją dalį skundų, daugiausia susijusių su laisvalaikio ir pramogų sektoriumi;

30.  pabrėžia, kad nepaisant dviprasmiškumo, susijusio su 4 straipsnio 5 dalies taikymu, pagrindinis šios nukrypti leidžiančios nuostatos tikslas yra sudaryti galimybes toliau didinti vyrų ir moterų lygybę tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

31.  pažymi, kad egzistuoja skirtingos praktikos, pvz., tokie atvejai, kai paslaugos siūlomos tik vienos lyties asmenims arba kai už tas pačias paslaugas taikoma skirtinga kaina; pabrėžia, kad nevienodo požiūrio taikymą reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, siekiant nustatyti, ar jį pateisina teisėtas tikslas, kaip nurodyta direktyvoje;

32.  ragina lygybės įstaigas ir vartotojų apsaugos organizacijas didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie nevienodo požiūrio apribojimus ir sąlygas, taip pat paslaugų gavėjų informuotumą apie teises į vienodą požiūrį, nes neretai pranešama, kad vartotojai nežino apie prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje taikomas nuostatas;

33.  mano, kad santykinis pozityvių veiksmų, grindžiamų 4 straipsnio 5 dalimi, trūkumas valstybėse narėse yra direktyvos įgyvendinimo spraga; ragina skatinti teisėtu tikslu grindžiamus įvairių formų pozityvius veiksmus, kai yra tiesioginis ryšys tarp privilegijų ir nepatogumų, kuriuos reikia pašalinti arba kuriems reikia užkirsti kelią, kaip antai asmenų, nukentėjusių nuo su lytimi susijusio smurto, apsauga steigiant vienos lyties asmenims skirtas prieglaudas;

34.  dar kartą ragina Tarybą apsvarstyti visus būdus, kaip būtų galima užtikrinti neatidėliotiną siūlomos Vienodo požiūrio direktyvos patvirtinimą ir taip vienodomis sąlygomis garantuoti visapusišką apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

Rekomendacijos dėl veiksmingesnio direktyvos taikymo

35.  ragina Komisiją teikti pirmenybę su direktyvos perkėlimu susijusių problemų nagrinėjimui atitinkamose valstybėse narėse imantis konkrečių priemonių ir jas remti siekiant nuosekliau įgyvendinti direktyvą;

36.  pažymi, kad nors lygybės įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant stebėseną ir užtikrinant, kad direktyvoje nustatytomis teisėmis būtų galima visapusiškai naudotis nacionaliniu lygmeniu, joms suteikta kompetencija, susijusi su galimybe naudotis prekėmis ir prekių tiekimu, ir tuo, kaip veiksmingai jos įgyvendina nurodytus tikslus, skiriasi; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą nacionalinių lygybės įstaigų kompetenciją ir nepriklausomumą, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas ir nacionalinę teisę, taip pat pakankamus išteklius, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pagrindines užduotis, t. y. teikti nepriklausomą pagalbą dėl diskriminacijos nukentėjusiems asmenims nagrinėjant jų skundus, atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas, taip pat didinti informuotumą apie šią direktyvą ir kovoti su stereotipais, susijusiais su lyčių vaidmenimis galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje; pažymi, kad nacionalinės lygybės įstaigos turėtų būti tinkamai remiamos joms vykdant savo užduotis, susijusias su vienodo požiūrio stiprinimu, skatinimu ir stebėjimu, šią veiklą vykdant nepriklausomai ir veiksmingai;

37.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su lygybės įstaigomis stebint, ar visose valstybėse narėse paisoma atitinkamų nuostatų dėl jų kompetencijos, taip pat padėti sistemingai nustatyti pagrindines problemas ir dalytis geriausia patirtimi; ragina Komisiją kaupti geriausią patirtį ir suteikti galimybę valstybėms narėms ja pasinaudoti, kad būtų galima skirti reikiamų išteklių pozityviems veiksmams remti ir užtikrinti geresnį atitinkamų nuostatų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

38.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima stiprinti nuo diskriminacijos nukentėjusių asmenų teises kreiptis į teismą, nepriklausomoms lygybės įstaigoms suteikiant kompetenciją teikti pagalbą, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, taip pat teisę atstovauti asmenims tariamos diskriminacijos bylose;

39.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar, įgyvendinant šią direktyvą, nacionalinės skundų nagrinėjimo įstaigos ir procedūros veikia veiksmingai, taip pat užtikrinti, kad būtų įdiegti skaidrūs ir veiksmingi skundų nagrinėjimo mechanizmai ir, be kita ko, taikomos atgrasomosios sankcijos;

40.  ragina Komisiją, valstybes nares ir lygybės įstaigas, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, didinti tiek paslaugų teikėjų, tiek vartotojų informuotumą apie direktyvos nuostatas ir taip paskatinti vienodo principo taikymą šioje srityje bei sumažinti direktyvos pažeidimo atvejų, apie kuriuos nepranešama, kiekį;

41.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į nuolatinius praktinio direktyvos taikymo trūkumus, prašyti Europos teisės ekspertų tinklo, kad šis, bendradarbiaudamas su lygybės įstaigomis, pradėtų išsamų tyrimą, taip pat atsižvelgiant į tarpsektorines lyčių nelygybės formas ir sudėtines diskriminacijos priežastis, kurios paliečia įvairias pažeidžiamas socialines grupes, toliau vykdyti savo stebėsenos veiklą ir padėti valstybėms narėms rinkti ir teikti duomenis bei jas skatinti tai daryti, kad būtų galima išnaudoti visas šios direktyvos teikiamas galimybes; ragina valstybes nares, siekiant atskirti diskriminacijos priežastis, tobulinti išsamių ir palyginamų konkrečių duomenų apie priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą lygių galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje rinkimo procesą ir šiuo atžvilgiu ragina tvirčiau bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis; ragina Komisiją, siekiant didinti informuotumą apie šios srities teisės nuostatų taikymą, sukurti viešą atitinkamų su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus susijusių teisės aktų ir teismų praktikos duomenų bazę;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad reklamos sritis yra susijusi su prekių ir paslaugų, kurios daugiausia pristatomos vartotojams reklaminiuose skelbimuose, sritimi; atkreipia dėmesį į reklamos svarbą kuriant, išsaugant ir plėtojant su lytimi susijusius stereotipus ir diskriminacinio pobūdžio moterų įvaizdį; todėl ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl lyčių lygybės reklamos srityje ir išnagrinėti poreikį ir galimybes sustiprinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus reklamos srityje, taip pat joje skatinti taikyti geriausią praktiką; palankiai vertina nacionalinius teisės aktus ir gaires dėl moterų ir vyrų lygybės žiniasklaidoje ir ragina valstybes nares prireikus stiprinti šias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į moteris ir vyrus;

43.  ragina valstybes nares skatinti dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra teisėtai suinteresuoti padėti kovoti su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje;

44.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant veiksmingiau įgyvendinti direktyvą, integruoti konkretiems sektoriams skirtą su lyčių lygybe susijusį požiūrį;

45.  ragina Komisiją, vykdant direktyvos įgyvendinimo stebėseną ir teikiant paramą valstybėms narėms, geriau suderinti šios direktyvos reikalavimus su kitų lygybės direktyvų nuostatomis;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
• [2]  OL C 11, 2012 1 13, p. 1.
• [3]  OL C 130, 2011 4 30, p. 4.
• [4]  PE 593.787
• [5]  Bendras Tarybos ir Komisijos pareiškimas, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas.
• [6]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0007.
• [7]  Bendras Tarybos ir Komisijos pareiškimas, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas.

Pagrindinis Direktyvos 2004/113[1] tikslas buvo išplėsti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir kitose susijusiose direktyvose[2], kad jis apimtų ne tik užimtumo ir darbo rinkos sritį, bet ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje sritis[3], taip pat sustiprinti lyčių aspekto integravimo principą šiose srityse. Pagal direktyvą draudžiama tiesioginė (2 straipsnis) ir netiesioginė (3 straipsnis) diskriminacija atitinkamuose prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sektoriuose, pavyzdžiui, transporto arba draudimo, įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir motinystės (5 straipsnio 3 dalis). Be to, šia direktyva yra draudžiamas priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas ir nurodymai diskriminuoti (4 straipsnis).

Nors pačioje direktyvoje prekės ir paslaugos neapibrėžiamos, pateikiama nuoroda į SESV 57 straipsnį, kuriame nustatoma, kad paslaugos yra tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nusistovėjusioje teismo praktikoje prekės apibrėžiamos kaip gaminiai, kuriuos galima vertinti pinigais ir kurie gali būti komercinio sandorio objektas[4]. Be to, Komisija savo taikymo ataskaitoje nurodė, kad paslaugą apmokėti nebūtinai turi tie, kam ji suteikiama. Pagal direktyvą taikyti skirtingą požiūrį leidžiama tik tais atvejais, kai galima nustatyti pagrįstą ir teisėtą tikslą, pavyzdžiui, tik moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, skirtos prieglaudos (4 straipsnio 5 dalis). Direktyva netaikoma žiniasklaidai, reklamai ir švietimui, taip pat užimtumo ir profesiniams klausimams, kuriuos apima kiti susiję įstatymai. 4 straipsnio 3 dalis taip pat neapima tų paslaugų, kurios teikiamos privačioje sferoje, mažesniam asmenų ratui.

Ataskaitoje dėl direktyvos[5] taikymo Komisija, remdamasi konsultacijomis su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis lygybės įstaigomis ir Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklu „Equinet“, taip pat kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, padarė išvadą, kad visos valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę. Nors sprendimas Test-Achats buvo įvykdytas, o tai, Komisijos nuomone, valstybėms narėms buvo pagrindinis iššūkis, vis dar lieka kitų su veiksmingu direktyvos įgyvendinimu susijusių problemų. Vienos iš dažniausių problemų yra per daug ribotas prekių ir paslaugų supratimas, platus ir kartais neaiškus nevienodo požiūrio pagrindimas remiantis 4 straipsnio 5 dalimi, taip pat nepakankama moterų apsauga motinystės ir nėštumo laikotarpiu.

Pranešėja taip pat nustatė svarbiausius kiekvieno atitinkamo sektoriaus trūkumus ir sunkumus ir pasiūlė jiems pritaikytas lyčių aspekto integravimo rekomendacijas. Nors direktyvoje siūlomos patikimos priemonės moterų ir vyrų lygybės principui užtikrinti, visas direktyvos galimybes pavyks išnaudoti tik geriau informuojant tiek paslaugų teikėjus, tiek vartotojus bei nuosekliai integruojant lyčių aspektą atitinkamuose sektoriuose, kuriems taikomos jos nuostatos.

Draudimo sektorius

Pranešėja palankiai vertina tai, kad dauguma valstybių narių perkėlė 2011 m. Test-Achats sprendimą[6], kuris įpareigojo valstybes nares įvesti privalomas vienodas įmokas ir išmokas abiejų lyčių asmenims, į nacionalinės teisės aktus ir tai, kad visais atvejais nacionalinės teisės aktai buvo iš dalies pakeisti, kaip to teisiškai reikalaujama. Tačiau jį įgyvendinant kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sveikatos ir kelionės draudimo sistemose, dar yra trūkumų, todėl būtina toliau nagrinėti minėto sprendimo ir nacionalinės teisės aktų neatitikimą. Be to, nors direktyvoje teigiama, kad bet kuriuo atveju išlaidos, susijusios su nėštumu ir motinyste, neturi tapti asmenų įmokų ir išmokų skirtumų priežastimi, vis dar pasitaiko nevienodo požiūrio dėl nėštumo taikymo atvejų. Pranešėjos nuomone, labai svarbu visose valstybėse narėse užtikrinti tinkamą ir visapusišką sprendimo įgyvendinimą visose atitinkamose srityse, todėl, pasitelkiant periodines Komisijos ataskaitas, reikėtų stebėti, kaip valstybėse narėse vykdoma atitiktis sprendimui, o bet kokius trūkumus spręsti pirmumo tvarka.

Transporto sektorius ir viešosios erdvės

Viešajame transporte labai aktualus pagal 4 straipsnio 3 dalį draudžiamo priekabiavimo, ypač seksualinio priekabiavimo, klausimas. Valstybėse narėse plačiai paplitusi priekabiavimo prie moterų[7] viešajame transporte problema ir, kaip rodo tyrimai, 1 iš 6 moterų keliaudamos traukiniu susidūrė su nepageidaujamu seksualiniu elgesiu. Pranešėjos nuomone, kovai su smurtu prieš moteris skirtos priemonės, įskaitant socialines kampanijas, turėtų būti svarstomos vadovaujantis platesniu lyčių lygybės principu, kaip rekomenduojama, pvz., Stambulo konvencijoje. Pranešėja pabrėžia, kad priemonės, kuriomis ribojamos moterų laisvės, pvz., tik moterims skirtos transporto priemonės, nėra nei veiksmingos ilgalaikėje perspektyvoje, nei atitinka moterų ir vyrų lygybės principą.

Nepaisant padarytos pažangos, susijusios su bendru prieinamumu transporto ir viešųjų erdvių srityse, tėvai ir mažų vaikų globėjai vis dar susiduria su fizinėmis kliūtimis, kurios užkerta kelią vienodoms galimybėms. Be to, kūdikių pervystymo patalpų trūkumas, su kuriuo ypač dažnai susiduria vyrai tėvai ar globėjai, tebėra įprastas tiek atitinkamose transporto priemonėse, pvz., traukiniuose, tiek paslaugų teikėjų patalpose. Taip pat reikalingos didesnės valstybių narių lygmens pastangos siekiant užtikrinti ir toliau nevienodą požiūrį patiriančių krūtimi maitinančių motinų lygias galimybes naudotis paslaugomis. Pranešėja mano, kad, siekiant stiprinti moterų ir vyrų lygybės principo taikymą kasdienėse situacijose, labai svarbu kuo geriau užtikrinti lygias abiejų tėvų teises paslaugų prieinamumo srityje bei didinti informuotumą.

Bendro vartojimo ekonomika

Spartus įvairių sektorių skaitmeninimas ir bendradarbiavimu grindžiamų paslaugų teikimo formų plitimas atveria naujas šios direktyvos taikymo galimybes. Savo rekomendacijose pranešėja peržengia tradicinių paslaugų, į kurias buvo atsižvelgta rengiant direktyvą, ribas, ir išryškina naujas taikymo sritis, visų pirma bendro vartojimo ekonomikoje. Nors direktyvos taikymo apimtį bendro vartojimo ekonomikoje teikiamoms paslaugoms dar reikia apibrėžti, pranešėja mano, kad viešai skelbiamos paslaugos, siūlomos siekiant pelno, turėtų atitikti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą. Pranešėja pažymi, kad, nors bendradarbiavimu grindžiama ekonomika labai naudinga tiek tiekėjams, tiek vartotojams, siekiant užtikrinti visapusišką apsaugą nuo priekabiavimo dėl lyties incidentų ir išvengti tokių incidentų, reikia nustatyti kai kuriuos sunkumus ir gerąją patirtį. Pranešėjos nuomone, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei veiksmingai užkirsti kelią priekabiavimui teikiant paslaugas bendradarbiavimu grindžiamoje ekonomikoje, tolesniuose Europos Komisijos pasiūlytos „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės“ etapuose reikėtų integruoti lyčių aspektą bei atspindėti direktyvos nuostatas.

Skirtingas požiūris

Didžiausia dalis valstybių narių lygybės įstaigose sprendžiamų klausimų ir gaunamų skundų yra susijusi su laisvalaikio ir pramogų sektoriumi. Jie visų pirma susiję su nevienodo požiūrio taikymu remiantis nukrypti leidžiančia nuostata, pateikta 4 straipsnio 5 dalyje, dėl kurios skirtingai nustatomos kainos, atsisakoma teikti paslaugas ir taikomos skirtingos galimybių naudotis prekėmis ar paslaugomis sąlygos moterims ir vyrams. Kaip nurodė pati Komisija, dėl direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje pateikiamų nukrypti leidžiančių nuostatų atsiranda dviprasmiškumas, o teismo praktikoje nepateikiama bendra aiškinimo kryptis. Dėl šios priežasties pranešėja mano, kad nevienodo požiūrio taikymo atvejus reikėtų vertinti kiekvieną atskirai, atsižvelgiant į tai, ar juos pateisina teisėtas tikslas. Pranešėja pabrėžia, kad nepaisant dviprasmiškumo, susijusio su šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymu, pagrindinis jos tikslas yra sudaryti galimybes toliau didinti vyrų ir moterų lygybę tiekiant prekes ir teikiant paslaugas. Pranešėja pabrėžia, kad reikia ir toliau skatinti teisėtu tikslu grindžiamus įvairių formų pozityvius veiksmus, kai yra tiesioginis ryšys tarp privilegijų ir nepatogumų, kurie turėtų būti pašalinti arba kuriems turėtų būti užkirstas kelias.

Veiksmingesnis direktyvos taikymas

Pranešėjos nuomone, lygybės įstaigos atlieka esminį vaidmenį vykdant stebėseną ir užtikrinant, kad direktyvoje nustatytomis teisėmis būtų galima visapusiškai naudotis nacionaliniu lygmeniu. Nors Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad visos valstybės narės įsteigė šias įstaigas, skiriasi tai, kaip veiksmingai jos įgyvendina nurodytus tikslus. Pavyzdžiui, kai kurios lygybės įstaigos negali atstovauti asmenims nagrinėjant ginčus, o tai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusių asmenų apsaugą[8]. Pranešėja ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą lygybės įstaigų kompetenciją šiuo atžvilgiu ir ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su lygybės įstaigomis ir teikti paramą, siekiant sistemingai nustatyti pagrindines problemas ir dalytis geriausia patirtimi.

Nors buvo padaryta didelė pažanga dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris taikymo

prekių ir paslaugų srityje, būtina spręsti likusius praktinio taikymo trūkumus. Pranešėja mano, kad, siekiant kasdienėse situacijose praktiškai taikyti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą prekių tiekimo bei paslaugų teikimo ir galimybės jomis naudotis srityje, labai svarbu didinti visų susijusių šalių, įskaitant paslaugų teikėjus ir vartotojus, informuotumą bei teikti rekomendacijas dėl lyčių aspekto integravimo konkrečiuose sektoriuose.

• [1]  Direktyva 2004/113/EB (įgyvendinanti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis
  ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo).
• [2]  Pvz., Direktyva 2000/78/EB (Užimtumo lygybės direktyva) arba Direktyva 2006/54/EB (Vienodas užmokestis ir vienodas
  požiūris)
• [3]  EPRS (2016 m.). E. Carcacciolo di Torella ir B. McLellan, tyrimas dėl
  Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis
  ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo), įgyvendinimo valstybėse narėse.
• [4]  1978 m. lapkričio 23 d. Teismo sprendimas byloje 7/78, Mokėjimo priemonės ir kapitalo judėjimas
• [5]  Komisija (2015 m.). Ataskaita dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio
  į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo.
• [6]  2011 m. kovo 1 d. Teismo sprendimas Test-Achats, C-236/09.
• [7]  „The Telegraph“ (2015 m.). Skelbiama adresu
  http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/france/11545643/100-per-cent-of-Frenchwomen-victimsof-
  sexual-harassment-on-public-transport.html, taip pat „Guardian“ projektas, skelbiamas adresu
  http://www.btp.police.uk/advice_and_info/how_we_tackle_crime/project_guardian.aspx
• [8]  „Equinet“ (2014 m.). Direktyvos 2004/113/EB įgyvendinimas, Lyčių lygybė dėl galimybės naudotis prekėmis bei
  paslaugos: lygybės įstaigų vaidmuo.

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

Ataskaita dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo
(2016/2012(INI))

Nuomonės referentas: Jens Nilsson

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį;

2.  pažymi, kad Komisija pateikė savo ataskaitą dėl Direktyvos 2004/113/EB taikymo praėjus ilgam laiko tarpui po pirmosios ataskaitos pateikimo 2009 m.;

3.  primena, kad tarp vyrų ir moterų visuomet buvo didelių skirtumų transporto politikos srityje, įskaitant keliavimo modelius, galimybę naudotis transporto priemonėmis ir jų pasirinkimą, saugumą ir lyčių pusiausvyros trūkumą, kiek tai susiję su užimtumu transporto sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti visas kliūtis ir apribojimus, su kuriais susiduria keliaujančios moterys, kaip nurodyta 2014 m. Paryžiuje vykusios penktosios moterų problemų transporto srityje konferencijose išvadose;

4.  pabrėžia, kad nors strategija „Horizontas 2020“, skirta 2014–2020 m. laikotarpiui, buvo sudaryta siekiant atsižvelgti į visuomeninius iššūkius, kuriems spręsti būtini novatoriški sprendimai, ir nors daugelis problemų, kylančių lyčių judumo ir keliavimo modelių srityje, pastaraisiais metais buvo atidžiai tiriamos, tik ribotas dėmesys buvo skiriamas siekiui rengti su lyčių klausimu susijusią politiką, programas ir įgaliojimus;

5.  ragina Komisiją ir draudimo bendroves nevykdyti diskriminacijos lyties pagrindu, kiek tai susiję su automobilių draudimo kaina eismo įvykių atvejais, o verčiau į savo vertinimą įtraukti asmens gebėjimų kriterijų;

6.  apgailestauja, kad kalbant apie kelionės draudimą vis dar vyrauja skirtingas požiūris į vyrus ir moteris, todėl sukuriama kliūčių vienodomis sąlygomis naudotis turizmo sektoriaus paslaugomis, visų pirma nėščioms moterims;

7.  ragina Komisiją patikslinti, ar sparčiai plintanti bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo veikla transporto ir turizmo sektoriuose laikoma prekėmis ir paslaugomis, patenkančiomis į šios direktyvos taikymo sritį, ir ar paslaugų teikėjams ir susijusioms interneto platformoms remiantis šia direktyva tenka atsakomybė;

8.  ragina taikyti novatoriškas koncepcijas (tokias kaip mobilių slaugos paslaugų ir kelionės planavimo analizės koncepcijos), kurias pasitelkiant būtų remiamas teisingesnių ir geriau pritaikytų viešojo transporto paslaugų kūrimas ir įgyvendinimas bei veiksmingesnis miestų planavimas; pabrėžia, kad siekiant kurti ir įgyvendinti lyčių aspektu neutralią transporto sistemą visose valstybėse narėse itin svarbu vykdyti reguliarų ir sistemingą poveikio lytims vertinimą;

9.  pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie teisės aktus dėl su lytimi susijusios diskriminacijos draudimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus;

10.  pabrėžia itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka lygybės įstaigos, siekdamos užtikrinti lyčių lygybės visiems ES gyvenantiems asmenims įgyvendinimą, ir ragina Komisiją padėti garantuoti šių įstaigų nepriklausomumą ir veiksmingumą visose valstybėse narėse;

11.  ragina valstybes nares aprūpinti savo nacionalines lygybės įstaigas pakankamais ištekliais, taip pat ir regioninių bei vietos lygmenimis, kad šios įstaigos galėtų teikti informaciją apie teisių gynimo procedūras ir apie įvairias konsultavimo paslaugas, teikiamas siekiant padėti laikytis direktyvos nacionaliniu lygmeniu;

12.  pabrėžia vietos ir regionų institucijų vaidmenį šioje srityje (kaip paslaugų teikėjų, reguliuotojų ir atliekant tikrinimus dalyvaujančių subjektų), kiek tai susiję su pagrindiniais transporto ir turizmo aspektais;

13.  apgailestauja dėl informuotumo apie šią direktyvą trūkumo valstybėse narėse ir ragina nacionalines valdžios institucijas visais lygmenimis didinti informuotumą apie šioje direktyvoje įtvirtintas teises ir pareigas;

14.  ragina Komisiją rinkti geriausios praktikos pavyzdžius siekiant užtikrinti geresnį direktyvos taikymą ir toliau dėti pastangas siekiant suvienodinti su šia sritimi susijusias apibrėžtis ir sąvokas; atkreipia dėmesį į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vaidmenį ir kompetenciją įgyvendinant šį tikslą;

15.  primena, kad ES transporto sektoriuje moterys sudaro tik 22 proc. darbo jėgos, turint omenyje tai, kad moterų, dirbančių techninio ir operatyvinio pobūdžio darbą, dalis yra itin maža (mažesnė nei 10 proc.); todėl primygtinai ragina įgyvendinti plataus užmojo ir nuolatines priemones, kuriomis būtų didinamas transporto sektoriaus patrauklumas galimoms moterims darbuotojoms;

16.  primena, kad skatinant lygias moterų galimybes naudotis viešosiomis ir privačiosiomis gėrybėmis ir paslaugomis turi būti remiamasi moterų ir mergaičių įvairių pasirinkimo galimybių, poreikių ir patirties pripažinimu, be to, tai turi būti užtikrinama nepažeidžiant pagrindinių teisių;

17.  prašo Komisijos transporto politikos srityje ir kalbant apie Mobilumo ir transporto GD valdomas lėšas taikyti visuotinę strategiją, kuria būtų skatinama vyrų ir moterų lygybė, panašiai kaip tai daroma pagal dabartinę strategiją, kuri galioja įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal oficialią statistiką vyrų ir moterų judumo poreikiai ir keliavimo modeliai gerokai skiriasi, tiek Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tiek daugelio valstybių narių viešojo transporto politikos strategijose šiam aspektui skiriama labai mažai dėmesio;

19.  primena, kad moterys yra pagrindinės viešojo transporto paslaugų naudotojos visoje ES; ragina vietos, regionų ir nacionalines institucijas kuriant ir plėtojant savo viešojo transporto paslaugas specialiai atsižvelgti į moterų judumo poreikius; ragina Komisiją tinkamai įtraukti lyčių aspektą nustatant savo pagrindinę poziciją, kiek tai susiję su transporto srities teisės aktais ES;

20.  mano, jog siekiant užtikrinti lyčiu aspektu nediskriminuojančio pobūdžio transporto ir turizmo paslaugų teikimą itin svarbu, kad atitinkami paslaugų teikėjai taikytų visuotines strategijas, kuriomis būtų užtikrinamos vienodas požiūris į klientus, paslaugų teikėjus ir naudotojus;

21.  pabrėžia, kad direktyvoje reglamentuojamas maitinimas krūtimi viešose vietose ir kad paslaugų teikėjai šiuo klausimu negali imtis ribojamųjų veiksmų; palankiai vertina nacionalinius teisės aktus, kuriais remiama moterų teisė maitinti krūtimi viešose vietose, ir pakartotinai pabrėžia šios teisės svarbą turizmo sektoriui; tvirtai ragina valstybes nares priimti ir visapusiškai įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų užkertamas kelias diskriminacijai dėl maitinimo krūtimi viešose vietose;

22.  mano, kad visuose viešuosiuose tualetuose įrengus vietas, kuriose būtų nemokamai suteikiama galimybė pervystyti kūdikius, būtų skatinamas įtraukus transportas ir turizmas; be to, mano, kad ši galimybė neturėtų būti siejama su konkrečia lytimi;

23.  apgailestauja dėl netinkamos viešųjų tualetų ir dušų švaros; ragina Komisiją imtis praktinių veiksmų siekiant panaikinti šią problemą, su kuria vis dar susiduriama daugelyje valstybių narių ir dėl kurios kyla kliūčių įtraukiam turizmui ir transportui;

24.  pabrėžia, kad poilsio vietos ir patalpos turi būti prieinamos ir saugios visiems asmenims, neatsižvelgiant į lyties raišką, nes tokiu būdu būtų skatinamas įtraukus turizmas ir galima būtų užtikrinti didesnę lyčių pusiausvyrą transporto sektoriuje;

25.  pažymi, kad asmenys, atsakingi už kitų šeimos narių priežiūrą, – paprastai šis vaidmuo tenka moterims – dažnai turi planuoti ir vykdyti sudėtingas keliones, kurių metu reikia atsižvelgti į specialius su tvarkaraščiu, transportu ir prieinamumu susijusius reikalavimus;

26.  atkreipia dėmesį į būtinybę pagerinti viešojo transporto infrastruktūros prieinamumą ir pašalinti kliūtis transporto priemonių viduje, kad jomis būtų patogiau naudotis su vaikais keliaujantiems tėvams; visų pirma ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas deramas viešojo transporto erdvių prieinamumas naudojant vaikiškus vežimėlius;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra būtų vienodomis sąlygomis prieinama ir pritaikyta moterims ir vyrams, ne tik kaip gautiniams naudotojams ir keleiviams, bet ir kaip šiame sektoriuje dirbantiems specialistams;

28.  ragina Komisiją siūlant arba suteikiant įgaliojimus nustatyti naujus transporto priemonių, paslaugų arba infrastruktūros kūrimo reikalavimus atsižvelgti į skirtingus vyrų ir moterų, taip pat riboto judumo asmenų poreikius (pvz., abiejų lyčių asmenims pritaikyti tualetai, nėščioms moterims prieinamos transporto priemonės, vieta kūdikiams pervystyti, vieta vaikų vežimėliams ir t. t.);

29.  ragina Komisiją įvertinti oro linijų taisykles dėl leidimo skristi nėščioms moterims ir pagalbos joms skrydžių metu, taip pat imtis priemonių siekiant paskatinti oro linijas užtikrinti, kad šiuo klausimu būtų laikomasi suderinto požiūrio;

30.  ragina Tarybą patvirtinti Parlamento poziciją dėl Keleivių teisių reglamento, kiek tai susiję su oro uostų bendrovėms taikomu reikalavimu užtikrinti, kad išlipus iš lėktuvo iš karto būtų grąžinami vaikų vežimėliai (arba parūpinamos alternatyvios transporto priemonės), siekiant išvengti situacijų, kai keleiviai turi nešti vaikus per oro uosto patalpas iki bagažo išdavimo vietos;

31.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl žodinio ir fizinio smurto atvejų, įskaitant seksualinio priekabiavimo atvejus, kurių pasitaiko tiek viešojo transporto, tiek užsakomojo transporto priemonėse, taip pat ir bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo srityje;

32.  pabrėžia, kad Direktyvos 2004/113/EB 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje kalbama apie seksualinį priekabiavimą, – šios nuostatos ypač svarbios viešojo transporto sektoriuje – trūksta aiškaus prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų atsakomybės išaiškinimo tais atvejais, kai persekiojimą vykdo trečioji šalis, kuri nėra prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas;

33.  atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir Komisiją nedelsiant spręsti atsakomybės klausimą minėtais atvejais ir pateikti geresnį Direktyvos 2004/113/EB išaiškinimą tiek persekiojimo aukoms, tiek paslaugų teikėjams;

34.  primena, kad saugios viešosios erdvės ir saugaus viešojo transportavimo užtikrinimas visiems (dienos ir nakties metu, visų pirma kalbant apie pažeidžiamus asmenis ir nuošalesnes vietas bei situacijas) yra bendra visų veikėjų visais lygmenimis atsakomybė;

35.  pabrėžia, kad planuojant miestus daug dėmesio turi būti skiriama saugumo klausimui, pvz., numatant tinkamą apšvietimą nakties metu autobusų ir tramvajaus stotelėse arba keliuose link jų bei nuo jų;

36.  mano, kad atskiri vagonai moterims nėra tinkamas seksualinio persekiojimo viešajame transporte problemos sprendimas; ragina valstybes nares spręsti seksualinio persekiojimo teikiant transporto ir turizmo paslaugas problemą taikant išsamią politiką, apimančią tokius aspektus kaip tinkami vagonai ir įspėjimo sistemos, daugiau priežiūros personalo bei švietimo ir teisėsaugos priemonės;

37.  ragina transporto ir turizmo paslaugų teikėjus aiškiai pasmerkti seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis ir teikti prieš juos ieškinius;

38.  ragina surengti išsamesnes teisines diskusijas dėl interneto paslaugų teikėjų atsakomybės, kiek tai susiję su persekiojimo naudojant virtualiųjų santykių platformas prevencija ir šalinimu, ir dėl vaidmens, kurį jie gali atlikti gerinant tokią prevenciją ir šio reiškinio šalinimą;

39.  smerkia bet kokius apribojimus naudotis transporto paslaugomis, su kuriais susiduria su vaikais keliaujantys tėvai;

40.  ragina valstybes nares laikytis lankstaus požiūrio reglamentuojant saugumo reikalavimus, skirtus taksi paslaugomis besinaudojantiems keleiviams, visų pirma siekiant išvengti moterų ir keleivių su vaikais diskriminacijos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl ataskaitos dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo
(2016/2012(INI))

Nuomonės referentas: Jiří Maštálka

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir kadangi ES sutartyse bei Pagrindinių teisių chartijoje draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties ir reikalaujama lyčių lygybę užtikrinti visose srityse ir tai yra viena iš svarbiausių Sąjungos užduočių[1];

B.  kadangi Direktyvoje 2004/113/EB (toliau – direktyva) apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties išplečiama ir siekiama geriau integruoti lyčių lygybės principą ne tik į tradicinę darbo rinkos, bet ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo sritį, tačiau aiškiai neapima žiniasklaidos, reklamos ir valstybinio bei privataus švietimo;

C.  kadangi visos valstybės narės ėmėsi priemonių, kad perkeltų direktyvą į savo vidaus teisinę tvarką, taip pat parengė procedūras ir įsteigė tarnybas, būtinas jai įgyvendinti; kadangi Komisija savo ataskaitoje dėl Direktyvos 2004/113/EB taikymo[2] padarė išvadą, kad nors visos valstybės narės perkėlė direktyvą į savo nacionalinę teisę, vis dar kyla problemų dėl jos veiksmingo įgyvendinimo;

D.  kadangi už lygybės skatinimą atsakingos organizacijos skirtingose valstybėse narėse nevienodai veiksmingai siekia savo tikslų;

E.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2011 m. kovo 1 d. sprendimu Test-Achats, C-236/09[3] (toliau – sprendimas) anuliavo direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, pagal kurią buvo leidžiama skirtingai atsižvelgti į lytimi grindžiamus aktuarinius veiksnius privataus draudimo sutartyse, patenkančiose į direktyvos taikymo sritį;

1.  pabrėžia, kad iki šiol kyla su veiksmingu ir vienodu direktyvos įgyvendinimu susijusių iššūkių ir problemų ir kad bendriausios problemos apima pernelyg ribotą prekių ir paslaugų reikšmės supratimą, laisvus ir kartais neaiškius nevienodo požiūrio pagrindimus pagal 4 straipsnio 5 dalį bei nepakankamą moterų apsauga motinystės, maitinimo krūtimi ir nėštumo laikotarpiu;

2.  apgailestauja dėl to, kad direktyvos taikymo sritis yra gana siaura ir neapima žiniasklaidos, reklamos ar valstybinio arba privataus švietimo, tačiau apima sveikatos paslaugas[4];

3.  mano, kad plačioji visuomenė nepakankamai įsisąmoninusi direktyvos turinį ir poveikį, be to, saugomi asmenys ir prekių bei paslaugų teikėjai yra nepakankamai įsisąmoninę savo teises ir pareigas, nes apie tai nepakankamai informuojama ir stokojama teismų praktikos; raginti Komisiją, valstybes nares ir už lygybės skatinimą atsakingas organizacijas didinti informuotumą apie direktyvos turinį ir poveikį;

4.  teigiamai vertina tai, kad visos valstybės narės įgyvendino arba įgyvendina sprendimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios netgi nusprendė eiti dar toliau, nei numatyta pagal sprendimo taikymo sritį, ir kitų tipų draudimui ir pensijoms taip pat taikyti vienos lyties taisyklę;

5.  palankiai vertina šią iniciatyvą ir pabrėžia, kad reikia paraginti valstybes nares užtikrinti, kad už lyčių lygybės skatinimą atsakingos organizacijos būtų pakankamai nepriklausomos ir turėtų tinkamus įgaliojimus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisijai ir šioms organizacijoms reikia glaudžiau bendradarbiauti, sistemingai nustatant pagrindines problemas ir keičiantis gerąja patirtimi, kad būtų pasiektas vienodas tikslų siekimo veiksmingumo laipsnis;

6.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti visų susijusių šalių informuotumą apie direktyvos turinį ir poveikį;

7.  ragina Komisiją inicijuoti visapusišką ir išsamų direktyvos įgyvendinimo tyrimą ir duomenų rinkimą, tobulinti jos vykdomą stebėseną ir padėti valstybėms narėms siekiant, kad būtų visapusiškai realizuotas direktyvos potencialas;

8.  akcentuoja tai, kad nors dėl tam tikrų paslaugų ir sektorių skaitmeninimo ir bendradarbiavimu grindžiamų paslaugų teikimo formų paplitimo pasikeitė galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, direktyva toliau taikoma skaitmeninėje aplinkoje; ragina Komisiją įvertinti skaitmeninimo ir dalijimosi ekonomikos poveikį galimybei naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimui bei paslaugų teikimui;

9.  pabrėžia, kad remiantis direktyva reikia paaiškinti nuostatas dėl prekių ir paslaugų teikėjų atsakomybės ir sujungti interneto platformas; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją šiuo atžvilgiu nedelsiant spręsti atsakomybės klausimą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

• [1]  Pagal SESV 8 straipsnį (buvusio Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnio 2 dalį) nurodyta, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“.
• [2]  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Ataskaita dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo“ (COM(2015) 190 final) (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52015DC0190).
• [3]  2011 m. kovo 1 d. Sprendimas C-236/09, ECLI:EU:C:2011:100.
• [4]  2001 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-157/99 Geraets-Smits & Peerbooms, ECLI:EU:C:2001:404.

Simbolių paaiškinimai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė