PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1a)  BŽŪP ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos kaimo vietovių vystymosi srityje. Todėl būtina stengtis sustabdyti laipsnišką žemės ūkio veiklos atsisakymą, išsaugant tvirtą, pakankamai aprūpintą BŽŪP ir taip siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse ir toliau tenkinti vartotojų poreikius aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse. Atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais susiduria Sąjungos gamintojai, reaguodami į naujus reglamentavimo reikalavimus ir didesnius užmojus aplinkosaugos srityje, smarkiai svyruojant kainoms ir sykiu atveriant Sąjungos rinką importui iš trečiųjų šalių, reikėtų išlaikyti BŽŪP skirtą biudžetą, atitinkantį bent jau 2014–2020 m. laikotarpio lygį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1b)  siekdama spręsti pasaulinio BŽŪP poveikio ir pasekmių klausimus Komisija turėtų užtikrinti nuoseklumą su kitomis Sąjungos išorės politikos kryptimis ir priemonėmis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos srityje, ir tų politikos krypčių ir priemonių tęstinumą. Laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui būtina formuojant žemės ūkio politiką atsižvelgti į vystymosi tikslus ir principus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą. Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis;

(2)  kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą, visų pirma galutiniams paramos gavėjams. Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes, sykiu užtikrindamos sektoriaus politinį užtikrintumą ir finansinį saugumą. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad dėl minėto subsidiarumo BŽŪP nebūtų grąžinta į nacionalinį lygmenį, šiame reglamente turėtų būti numatytos patikimos Europos Sąjungos nuostatos, kurias taikant neatsirastų konkurencijos iškraipymų ir visoje Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas nediskriminacinis požiūris visų Sąjungos ūkininkų atžvilgiu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  dėl vartojamų bendrų sąvokų apibrėžčių, nustatytų tik Sąjungos lygmeniu, valstybėms narėms kyla tam tikrų sunkumų, kai jos siekia atsižvelgti į savo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų ypatumus. Todėl reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos esminės nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);

(3)  reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos bendros nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti tikslią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;

(4)  siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti Sąjungos pagrindinės apibrėžties bendrus elementus atitinkančią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotus, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

(5)  siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, o Sąjungos ūkininkai būtų vienodai vertinami, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas ir įprastą praktiką. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas, kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotai, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti nebūtinai tik gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5a)   ateityje ūkininkavimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aukštos kokybės maisto gamybai, nes tuo grindžiamas Sąjungos konkurencinis pranašumas. Jei įmanoma, turėtų būti išlaikyti ir sustiprinti Sąjungos standartai, taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų dar labiau padidintas ilgalaikis maisto gamybos sektoriaus našumas ir konkurencingumas, įdiegtos naujos technologijos ir užtikrintas veiksmingesnis išteklių naudojimas, taip sustiprinant Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmenį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2 % tetrahidrokanabinolio;

(8)  siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3 % tetrahidrokanabinolio;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų rėmimas turėtų būti tikslingesnis, remiant tikrųjų ūkininkų pajamas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „tikrojo ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminėmis nuostatomis. Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti, kurie ūkininkai nelaikomi tikraisiais ūkininkais, pagal tokias sąlygas kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir įtraukimas į registrus. Taip pat dėl to neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą;

(9)  siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų parama turėtų būti skiriama tik aktyviems ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „aktyvaus ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su bendromis nuostatomis. Neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Pagrindinė apibrėžtis bet kuriuo atveju turėtų padėti išsaugoti Sąjungoje taikomą šeimos ūkininkavimo modelį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9a)  moterų ir vyrų lygybė yra esminis Sąjungos principas, o lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė integruojant tą principą į BŽŪP. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame kaimo vietovių vystymesi skatinimui. Moterų valdomi ūkiai paprastai yra mažesni, o moterų, kaip ūkininkų sutuoktinių, atliekamas darbas ne visada pripažįstamas ir matomas. Tai turi poveikio jų ekonominiam nepriklausomumui. Šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti moterų darbo matomumą, jį geriau įvertinti ir atsižvelgti į jį formuluojant konkrečius pasiūlymus, kuriuos valstybės narės pateiks savo strateginiuose planuose. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai turėtų būti sudėtinė BŽŪP intervencinių priemonių rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo dalis. Valstybės narės taip pat turi stiprinti savo gebėjimus lyčių aspekto integravimo ir pagal lytis suskirstytų duomenų rinkimo srityje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su esminėmis nuostatomis;

(10)  siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10a)  siekiant verslo plėtros palengvinimo kaimo vietovėse tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „naujo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  siekiant tinkamai pagrįsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriais valstybės narės vadovautųsi savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ir atsižvelgiant į susijusius, ypač klimato, energijos ir aplinkos apsaugos sričių Sąjungos teisės aktus;

(11)  siekiant įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriuos valstybės narės įgyvendintų savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėje srityse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti pagrindinius Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;

(13)  nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti bendrus Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)  įgyvendinant BŽŪP strateginius planus turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos, diskriminacijos ar atskirties. Šių fondų tikslų turėtų būti siekiama laikantis tvaraus vystymosi požiūrio ir Orhuso konvencijos bei Sąjungos tikslo išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, taip pat kovoti su klimato kaita, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, sykiu vadovaujantis principu „teršėjas moka“;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13b)  taikant šį įgyvendinimo modelį neturėtų susidaryti padėtis, kad būtų įgyvendinamos 27 skirtingos nacionalinės žemės ūkio politikos ir iškiltų grėsmė bendros BŽŪP esmei ir atsirastų iškraipymų. Pagal jį valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo tvirtoje bendroje reglamentavimo sistemoje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

(15)  esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Maisto grandinės disbalansas, visų pirma pirminiame sektoriuje, nes tai yra silpniausia grandis, taip pat daro neigiamą poveikį gamintojų pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  labai svarbus Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės ateities prioritetas yra stiprinti aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmus ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį. Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;

(16)  labai svarbus Sąjungos žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės prioritetas yra remti ir stiprinti aplinkos apsaugą, biologinės ir genetinės įvairovės išsaugojimą žemės ūkio sistemoje, taip pat klimato srities veiksmus, ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį, kartu atspindėti atitinkamai didesnę naštą ir reikalavimus gamintojams. Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;

kadangi daugelyje Sąjungos kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į ryšius, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, taip pat jaunimo išvykimo problema, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, remiantis Korko 2.0. deklaracija, visų pirma kuriant darbo vietas ir skatinant kartų kaitą pagal kaimo vietovėse įgyvendinamą Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, skatinant socialinę įtrauktį, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visoje Europoje. Kaip pažymima komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėse gali teikti naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika, kuriama bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas. Šiomis aplinkybėmis finansinės priemonės ir naudojimasis „InvestEU“ garantija gali būti ypač svarbūs užtikrinant galimybes gauti finansavimą ir didinant ūkių ir įmonių augimo pajėgumus. Kaimo vietovėse yra užimtumo galimybių teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams; tai paskatintų jų socialinę ir ekonominę integraciją, visų pirma pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas;

kadangi daugelyje Sąjungos kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į plačiajuostę prieigą ir junglumą, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, taip pat jaunimo išvykimo problema, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, remiantis Korko 2.0. deklaracija, visų pirma kuriant darbo vietas ir skatinant kartų kaitą pagal kaimo vietovėse įgyvendinamą Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, ir skatinant socialinę įtrauktį, paramą jaunimui, geresnį moterų dalyvavimą kaimo ekonomikoje, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visoje Europoje. Siekiant stabilizuoti ir įvairinti kaimo ekonomiką, reikia remti ir ne žemės ūkio įmonių steigimą, vystymą ir stiprinimą. Kaip pažymima komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kartu išsaugant gamtos išteklius kaimo vietovėse gali teikti naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika, kuriama bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas. Šiomis aplinkybėmis finansinės priemonės gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant galimybes gauti finansavimą ir didinant ūkių ir įmonių augimo pajėgumus. Kaimo vietovėse yra užimtumo galimybių teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams; tai paskatintų jų socialinę ir ekonominę integraciją, visų pirma pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a)  siekdama kaimo vietovių socialinio ir ekonominio tvarumo, Komisija turėtų patikrinti, ar valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose užtikrina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES^1a ir ilgalaikio požiūrio į kaimo plėtros fondų naudojimą suderinamumą;

^{____________________}

^1a 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;

(17)  pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, aukštos kokybės produkcijos ir kokybės diferencijavimo, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama tvari išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, pvz., didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a)  kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plane skiepijimas laikoma ekonomiškai efektyvia visuomeninės sveikatos intervencine priemone kovojant su AAM, tačiau aktyviau skiepyti gyvūnus trukdo palyginti su įprastais antibiotikais didesnė diagnozės nustatymo, su antimikrobinėmis medžiagomis susijusių alternatyvų ir skiepijimo kaina;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą, ypač gerinti maisto medžiagų naudojimo valdymą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Įgyvendinant šią sistemą, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, žemės naudojimą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti ir kitus nacionalinius standartus, susijusius su III priede nustatytais pagrindiniais tikslais, kad būtų geriau įgyvendinami GAAB sistemos uždaviniai aplinkos ir klimato srityse. GAAB sistemoje, siekiant padėti gerinti tiek ūkių agronominės veiklos, tiek jų aplinkos apsaugos rezultatus, bus parengti maisto medžiagų naudojimo valdymo planai, tam skiriant specialią pagalbinę elektroninę ūkių tvarumo priemonę, kurią valstybės narės pateiks naudotis pavieniams ūkininkams. Šia priemone turėtų būti padedama priimti sprendimus ūkiuose, pradedant nuo būtiniausių maisto medžiagų naudojimo valdymo užduočių. Dėl didelio šios priemonės sąveikumo ir moduliškumo turėtų būti įmanoma ją papildyti ir kitomis elektroninėmis ūkių ir e. valdymo taikomosiomis programomis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija gali padėti valstybėms narėms sukurti šią priemonę, taip pat teikti reikiamas duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas;

(22)  GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Kad būtų įgyvendinta ši sistema, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, įvairios produkcijos agronominius ypatumus, daugiamečių kultūrų ir kitos specializuotos produkcijos skirtumus, žemės naudojimą, sėjomainą, vietos ir tradicinę ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti lygiavertę praktiką arba sertifikavimo sistemas, kurių teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai yra panašus į vieno ar kelių pagal GAAB standartą vykdomų praktikos metodų poveikį arba yra už jį didesnis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)  valstybės narės turi visiškai įgyvendinti VR, kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB¹¹ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB¹² arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB¹³. Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013¹⁴, atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB¹⁵ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB¹⁶ nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;

(23)  valstybės narės turi visiškai įgyvendinti valdymo reikalavimus (VR), kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB¹¹ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB¹² arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB¹³. Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013¹⁴, atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB¹⁵ (Vandens pagrindų direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB¹⁶ nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;

____________________

____________________

^11. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

^11. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

^12. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

^12. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

^13. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

^13. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

^14. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

^14. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

^15. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

^15. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

^16. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

^16. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  valstybės narės turėtų numatyti teikti ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;

(24)  valstybės narės turėtų numatyti teikti kokybiškas ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją. Bet kurios Sąjungos iniciatyvos, susijusios su konsultavimo paslaugomis ir inovacijos sistemomis, kai įmanoma, turėtų būti grindžiamos valstybių narių lygmeniu jau įgyvendinamomis iniciatyvomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų tikrųjų ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad būtų toliau laipsniškai tolstama nuo ankstesnių verčių;

(26)  Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų aktyvių ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis, aplinkos ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad iki 2026 m. būtų laipsniškai pasiekta visiška konvergencija;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26a)  įgyvendinant BŽŪP teikiama pajamų parama yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti daugelio smulkiųjų ir šeimos ūkių stabilumą ir tvarumą visoje Europoje, tačiau, nors lūkesčiai ūkininkų atžvilgiu išaugo, piniginės išmokos nepadidėjo. Bendra BŽŪP skiriama ES lėšų dalis mažėja, nors sektoriuje kylančios rinkos krizės ir tai, kad toliau mažėja aktyvių ūkininkų skaičius, tebekelia grėsmę sektoriaus išlikimui. Siekiant bendrojo BŽŪP tikslo ir įgyvendinant visų valstybių narių strateginius planus reikėtų saugoti šeimos ūkio modelį tinkamai atsižvelgiant į itin svarbų šio modelio vaidmenį formuojant kaimo socialinį gyvenimą ir daugelio kaimo gyventojų gyvenimo būdą. Šeimos ūkiai prisideda prie tvarios maisto produktų gamybos, gamtinių išteklių išsaugojimo, poreikių įvairinimo ir aprūpinimo maistu. Dėl didžiulio spaudimo, kurį daro globalizacija, pirmieji nukentės tie ūkininkai, kurie veikia pagal smulkiojo šeimos ūkio modelį. Tai būtų akivaizdus įrodymas, kad nepavyko pasiekti BŽŪP tikslų, ir susilpnintų argumentus remti BŽŪP ateityje. Todėl pagal BŽŪP strateginius planus ir juose nustatomus konkrečius tikslus reikėtų siekti išsaugoti šį ūkininkavimo modelį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti kitas tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams;

(28)  mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams. Tačiau, siekiant labiau sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pirmiausia supaprastintą schemą automatiškai taikyti tam tikriems ūkininkams, suteikiant jiems galimybę nuo konkretaus termino atsisakyti šios schemos taikymo. Laikantis proporcingumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti supaprastintą sąlygų vykdymo patikrų sistemą supaprastintoje sistemoje dalyvaujantiems smulkiesiems ūkininkams;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a)  ekologinis ūkininkavimas plečiasi daugelyje valstybių narių ir jau įrodyta faktais, kad toks ūkininkavimas padeda kurti viešąsias gėrybes, išsaugoti ekosistemines paslaugas ir gamtos išteklius, sumažinti žaliavų sąnaudas, pritraukti jaunuosius ūkininkus, ypač moteris, kurti darbo vietas, išbandyti naujus verslo modelius, patenkinti socialinius poreikius ir atgaivinti kaimo vietoves. Vis dėlto ekologiškų produktų paklausa tebeauga sparčiau negu jų gamyba. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų BŽŪP strateginius planus būtų įtraukti tikslai, kurie padėtų didinti žemės ūkio paskirties žemės, valdomos pagal ekologinės gamybos metodus, dalį, kad būtų patenkinta ekologiškų produktų paklausa, ir išplėsti visą ekologiškų produktų tiekimo grandinę. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansuoti ekologinei gamybai skirtų žemės plotų kūrimą ir išlaikymą pasitelkiant kaimo plėtros priemones, ekologines sistemas arba ir vienas, ir kitas, ir užtikrinti, kad skirtas biudžetas atitiktų numatomą ekologinės gamybos augimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos, arba kaip kompensaciją už tai, kad pradedama laikytis šios praktikos. Abiem atvejais jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiama tokia žemės ūkio praktika kaip geresnis daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžio elementų tvarkymas, taip pat ekologinis ūkininkavimas. Šios sistemos gali apimti ir pradinio lygio sistemas, kurios gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;

(31)  BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos. Jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiami aplinkai palankūs gamybos modeliai, ypač ekstensyvioji gyvulininkystė, ir įvairi žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, geresnis daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžio elementų tvarkymas, ekologinio sertifikavimo sistemos, pvz., ekologinis ūkininkavimas, integruota gamyba arba taususis žemės ūkis. Šios sistemos gali apimti kitokio pobūdžio priemones negu kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai, arba to paties pobūdžio priemones, kurias galima laikyti pradinio lygio sistemomis – jos gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  reikėtų užtikrinti, kad teikiant susietąją pajamų paramą būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų. Tai visų pirma reikalavimai pagal Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT¹⁷, taikytini atsižvelgiant į ES atskiro bazinio ploto, skirto aliejingųjų sėklų augalų auginimui, pokyčius po ES sudėties pasikeitimo. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai šiuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios tam skirtos taisyklės;

Išbraukta.

_________________

¹⁷ Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumas dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT (OL L 147, 1993 6 18).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;

(35)  sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti 39 straipsnyje ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35a)  atsižvelgiant į bitininkystės sektoriui numatytų asignavimų didinimą ir pripažįstant svarbų šio sektoriaus vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos ir maisto produktų gamybos srityse, taip pat yra logiška padidinti didžiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą ir įtraukti naujas finansuoti tinkamas priemones, palankias sektoriaus vystymuisi;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  kaimo plėtros intervencinių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;

(37)  kaimo plėtros intervencinių priemonių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams, ūkininkų grupėms ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ ir didelės gamtinės vertės teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus, kolektyvinius ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

(38)  parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip didelės gamtinės vertės ūkininkavimas, agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių apsaugą, gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas ir stiprinti specialiai bitininkystės sektoriui skirtas agrarinės aplinkosaugos priemones, kurios tam tikruose Sąjungos regionuose jau taikomos, taip pat kurti naujas priemones. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų teikti finansines paskatas paramos gavėjams. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)  miškininkystės priemonėmis turėtų būti padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo [LULUCF reglamentas], taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;

(39)  miškininkystės priemonėmis turėtų būti plečiamas agrarinės miškininkystės sistemų naudojimas ir padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją, ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841^1a, taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą, gaisrų prevenciją ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;

_____________________

^1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40)  siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveikas su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl „Natura 2000“ direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane;

(40)  siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių, įskaitant kalnų ir salų regionus. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveiką su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Tarybos direktyvos 92/43/EEB^1a įgyvendinimo „Natura 2000“ teritorijose ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas ir kad kartu strateginiuose planuose būtų suteikta pakankamai lankstumo, kad būtų lengviau užtikrinti įvairių intervencinių priemonių papildomumą. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visais savo BŽŪP strateginių planų rengimo etapais;

____________________

^1a 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 07 22, p. 7).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(41)  BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne tik ūkiuose. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;

(41)  BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, kuriomis siekiama sustiprinti ūkio atsparumą. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42)  atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti naudotis „InvestEU“ garantija ir derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;

(42)  atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)  jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis jaunieji ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą. Reikėtų iki 100 000 EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;

(43)  jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos prevencijos bei valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą pagal pirmą ramstį. Reikėtų iki 100 000 EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu;

(44)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu. Siekiant rizikos valdymo priemones pritaikyti prie ūkininkų patiriamų iššūkių, visų pirma prie klimato kaitos, į BŽŪP priemonių paketą reikėtų įtraukti kompensacijas už išlaidas ir nuostolius, kuriuos ūkininkai patiria taikydami kovos su gyvūnų ligomis ir augalų kenkėjais priemones, taip pat nuostolius, kuriuos dėl išorinio ir nuo jų nepriklausančio užterštumo patiria ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai. Vis dėlto būtina užtikrinti iš EŽŪFKP finansuojamų intervencinių priemonių suderinamumą su nacionalinėmis rizikos valdymo sistemomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45)  teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti;

(45)  teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas, sertifikavimo sąnaudos ir viešinimas; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, įskaitant gamintojų grupes, pripažįstamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 115/12, taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti. Siekiant skatinti kartų kaitą, reikėtų apsvarstyti galimybę ūkininkams, kurie nori nutraukti ūkininkavimą iki įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus ir ketina perduoti savo ūkį bendradarbiaujančiam jaunajam ūkininkui, skirti specialią paramą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47)  EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(47)  EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48)  parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;

(48)  EŽŪGF neturėtų remti veiklos, kuri kenkia aplinkai arba kuri neatitinka su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, derančių su tvaraus žemės ūkio valdymo principais. Parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49)  siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sumažinti konkrečias kliūtis, atsiradusias dėl išsivystymo lygio, atokumo ir izoliuotumo, turėtų būti nustatyta atitinkama EŽŪFKP įnašo norma mažiau išsivysčiusiems regionams, SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms;

(49)  siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sušvelninti konkrečius suvaržymus, kylančius dėl išsivystymo lygio, atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje, atokumo ir izoliuotumo, šiems regionams turėtų būti nustatytas didesnis EŽŪFKP įnašo lygis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49a)  turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyti objektyvūs regionų ir vietovių suskirstymo į kategorijas paramai iš EŽŪFKP gauti kriterijai. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves remiamasi bendra regionų klasifikavimo sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003. Siekiant užtikrinti tinkamą paramą, visų pirma išspręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemas ir regioninius skirtumus valstybėse narėse, turėtų būti naudojami naujausi klasifikatoriai ir duomenys;

__________________

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50)  EŽŪFKP neturėtų teikti paramos tokioms investicijoms, kurios pakenktų aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Visų pirma EŽŪFKP neturėtų finansuoti tokių investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama pasiekti ar išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės, ir tokių investicijų į miško veisimą, kurios neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus;

(50)  EŽŪFKP turėtų teikti pirmenybę investicijų, kurios naudingos tiek ekonomikai, tiek aplinkai, paramai, tačiau neturėtų būti remiamos aplinkai kenksmingos investicijos. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Kitaip tariant, EŽŪGF neturėtų finansuoti investicijų į miško veisimą, jei jos neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus. Taip pat EŽŪFKP neturėtų finansuoti investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama siekti arba išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51a)  siekiant, kad Sąjunga būtų nepriklausoma nuo augalinių baltymų importo, BŽŪP tikslas, remiantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, yra skatinti biodegalų, gautų iš baltyminių augalų aliejingųjų sėklų šalutinių produktų, naudojimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54)  siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti pagal sistemingą procesą, kurį atliekant turėtų būti parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos ES BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;

(54)  siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti vykdydamos sistemingą procesą, per kurį būtų parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos Sąjungos BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55)  siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas;

(55)  siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas. Atsižvelgiant į valstybių narių administracinę struktūrą, strateginis planas, kai tinkama, turėtų apimti konkretiems regionams skirtas kaimo plėtros intervencines priemones;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55a)  būtina, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų nustatyta aiški, paprasta ir nedviprasmiška sistema, siekiant išvengti perteklinio nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens politikos reglamentavimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55b)  naujas įgyvendinimo modelis neturėtų kelti abejonių dėl bendrosios rinkos vientisumo ar istoriškai europinio pobūdžio BŽŪP, kuri turi likti iš tikrųjų bendra politika, užtikrinanti europinį požiūrį ir vienodas sąlygas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(56)  per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;

(56)  per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti realistiškas siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu suteikiant tikrumą galutiniams naudos gavėjams ir jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyti valstybių narių siektini rodikliai, tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina BŽŪP strateginių planų rengimo strategiją pagrįsti išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu, kartu užtikrinant politikos bendrumą. Prieš pradedant įgyvendinti BŽŪP strateginius planus būtina užtikrinti ūkininkų ir ūkininkų organizacijų dalyvavimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytos valstybių narių siektinos reikšmės, būtų tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina pagrįsti strategiją, pagal kurią rengiami BŽŪP strateginiai planai, išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu;

(57)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyti valstybių narių siektini rodikliai, tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina pagrįsti strategiją, pagal kurią rengiami BŽŪP strateginiai planai, išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu. Taip pat svarbu, kad BŽŪP strateginiai planai tinkamai atspindėtų valstybių narių sąlygų, struktūrų (tiek vidaus, tiek išorės) ir rinkos padėties pokyčius ir kad jie laikui bėgant atitinkamai galėtų būti koreguojami;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(58)  BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti kiekvienais metais, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;

(58)  BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59a)  kadangi pajamų rėmimo sistema atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ūkių ekonominį gyvybingumą, tikslinga atsižvelgti į socialinį poveikį, kurį BŽŪP turi darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse. Dėl tos priežasties rengdamos strateginius planus valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į poveikį užimtumui, kurį įmonė turės tam tikrai sričiai. Rengiant ir įgyvendinant atitinkamas politikos priemones pirmenybę reikėtų teikti priemonėms ir veiklai, kurias vykdant sukuriama daugiau darbo vietų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(60)  kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, remiantis nustatytu nacionaliniu pagrindu, rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;

(60)  kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, pasitelkus nustatytą nacionalinį pagrindą atitinkančias kaimo plėtros intervencinių priemonių programas, rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui, siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(69)  už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Jos pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančioji institucija turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydama atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];

(69)  už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regionines vadovaujančiąsias institucijas. Jų pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančiosios institucijos turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydamos atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(70)  pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;

(70)  pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regioninius stebėsenos komitetus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(71)  Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Maltai;

(71)  Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Liuksemburgui ir Maltai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(74)  orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti metinį ir daugiametį vertinimą, remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, gali apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;

(74)  orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti vertinimą remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, gali apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(75)  pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir kasmet dėl jos teikti ataskaitas Komisijai. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;

(75)  pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir teikti jos ataskaitas. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76)  turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti. Taip pat nustatoma bendra paskata už gerus rezultatus, kuri bus naudojama kaip paskatų už gerus rezultatus taikymu grindžiamos paskatų sistemos dalis skatinant siekti gerų aplinkosaugos ir klimato srities veiklos rezultatų;

(76)  turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(80a)  su trečiosiomis šalimis sudarytuose prekybos susitarimuose dėl žemės ūkio sektoriaus turėtų būti numatytos nuostatos ir apsaugos sąlygos, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir ne Sąjungos ūkininkams ir apsaugoti vartotojus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(81)  asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001¹⁹ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679²⁰. Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;

(81)  asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2018/1725¹⁹ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679²⁰. Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;

_________________

_________________

¹⁹ 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

¹⁹ 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

²⁰ 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

²⁰ 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(83)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; taip pat dėl deklaracijos turinio ir reikalavimų, kuriuos reikia atitikti, kad būtų galima pasinaudoti teisėmis į išmokas; papildomų taisyklių dėl ekologinių sistemų; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;

(83)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; kriterijų, kuriais remiantis nustatomos atitinkamos priemonės ir tinkami nacionalinėms ar regioninėms sertifikavimo schemoms taikomi reikalavimai; klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos žemės ūkio praktikos pavyzdžių sąrašo sudarymo; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(84)  siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taip pat taisyklių, pagal kurias gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir tos prievolės išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, bei savanoriško distiliuotojų sertifikavimo taisyklių. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas;

(84)  siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taisyklių, kuriomis gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir to įpareigojimo išimčių, kuriomis siekiama išvengti papildomos administracinės naštos, savanoriško distiliavimo gamyklų sertifikavimo taisyklių ir taisyklių, susijusių su veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistema. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl paramos teikimo sąlygų labai nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, katastrofų ar epidemijų atvejais. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti, kokia praktika yra lygiavertė žemės ūkio ir aplinkos praktikai ir nacionalinėms arba regioninėms ekologinio sertifikavimo sistemoms. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas. Norint parengti BŽŪP strateginius planus Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl elgesio kodekso organizuojant partnerystę tarp valstybės narės ir kompetentingų regioninės ir vietos valdžios institucijų bei kitų partnerių nustatymo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(85)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos, teikiamos valdymo įsipareigojimams, investicijoms ir bendradarbiavimui;

(85)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos tam tikrų tipų intervencijoms mažiausios ir didžiausios sumos papildymo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(86)  siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms ir dėl taisyklių dėl BŽŪP strateginio plano turinio;

(86)  siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(87)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, į BŽŪP strateginį planą įtraukiamų elementų pateikimo taisyklių, taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemos, metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisyklių, taisyklių dėl valstybių narių siunčiamos informacijos, kad Komisija galėtų atlikti veiklos rezultatų analizę, ir taisyklių dėl su duomenimis susijusių poreikių bei sąveikų tarp galimų duomenų šaltinių, taip pat dėl tvarkos, pagal kurią užtikrinamas nuoseklus požiūris nustatant paskatos už gerus rezultatus taikymą valstybėms narėms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011²²;

(87)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, BŽŪP strateginių planų standartizuotos formos, taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011²²;

_________________

_________________

²² 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

²² 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(92a)  Sąjungos salų regionams vykdant žemės ūkio veiklą ir vystant kaimo vietoves kyla ypatingų sunkumų. Reikėtų įvertinti BŽŪP poveikį šiuose regionuose ir išnagrinėti galimybę Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 229/2013 nustatytas priemones pradėti taikyti visiems Sąjungos salų regionams;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(93)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos iki 2021 m. sausio 1 d.,

(93)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos. Kroatijai bus suteikta teisė į sumą pagal Stojimo sutartį 2022 m., įskaitant papildomas lėšas nacionaliniam rezervui, skirtam išminuotai žemei Kroatijoje tvarkyti, ir ta teisė turėtų būti įtraukta apskaičiuojant nacionalinį paketą 2022 m.;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, ir atitinkamų finansinių priemonių;

b)  intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, užtikrindamos vienodas sąlygas, ir atitinkamų finansinių priemonių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;

c)  BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius ir laikydamosi vidaus rinkos taisyklių, turi parengti valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su savo regionais, ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Šis reglamentas taikomas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai Sąjungos paramai, skirtai valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose, apimančiuose laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti.

2.  Šis reglamentas taikomas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai Sąjungos paramai, skirtai valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose, apimančiuose laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d., nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Pagal šį reglamentą teikiamai paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [BNR]²⁶ II antraštinės dalies III skyrius, III antraštinės dalies II skyrius ir 41 bei 43 straipsniai.

2.  Siekiant užtikrinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir BŽŪP strateginių planų nuoseklumą, pagal šį reglamentą teikiamai paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [BNR]²⁶ II antraštinės dalies III skyrius, III antraštinės dalies II skyrius ir 41 bei 43 straipsniai.

__________________

__________________

²⁶ [Data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [.../...] [visas pavadinimas] (OL L...).

²⁶ [Data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [.../...] [visas pavadinimas] (OL L...).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla;

a)  ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla, vadovaudamiesi gerąja ūkininkavimo patirtimi;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)  viešosios gėrybės – prekės arba paslaugos, už kurias rinkoje neatlyginama ir kurių poveikis aplinkai ir visuomenei didesnis už aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktų poveikį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bb)   Europos viešosios gėrybės – tai viešosios prekės arba paslaugos, kurias veiksmingai teikti Sąjungos lygmeniu galima tik taikant intervencines priemones, kad būtų užtikrinamas valstybių narių veiksmų koordinavimas ir vienodos sąlygos Sąjungos žemės ūkio rinkoje. Europos viešosios gėrybės yra, visų pirma, vandens apsauga, biologinės įvairovės apsauga, dirvožemio derlingumo apsauga, apdulkintojų apsauga ir gyvūnų gerovė;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;

e)  savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsisaugojimo nuo rizikos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, arba sumažėjus jų pajamoms skiriamos kompensacinės išmokos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamas programas;

i)  projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamą strateginį planą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  finansinių priemonių atveju – programos įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

ii)  finansinių priemonių atveju – strateginio plano įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

i)  viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, fizinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, atsakingi už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)  

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos laikotarpio pabaigoje;

i)  siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos iki BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j)  tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu.

j)  tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti valstybės narės pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu, siekiant laiku užtikrinti pažangą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „tikrasis ūkininkas“ ir „jaunasis ūkininkas“.

1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „aktyvus ūkininkas“, „jaunasis ūkininkas“ ir „naujas ūkininkas“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

b)  Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius, daugiamečius žolynus ir agrarinės miškininkystės sistemas. Kraštovaizdžio elementai laikomi žemės ūkio paskirties žemės elementais. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“, „daugiametis žolynas“ ir „agrarinės miškininkystės sistemos“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999²⁸ 22, 23 ir 24 straipsnius, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005²⁹ 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;

i)  ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, be kita ko, pasėlius auginant kartu su medžiais ir (arba) krūmais, kad būtų suformuota agrarinės miškininkystės derinant mišką ir ariamąją žemę sistema, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999²⁸ 22, 23 ir 24 straipsnius, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005²⁹ 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;

__________________

__________________

²⁸ 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

²⁸ 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

²⁹ 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

²⁹ 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – žemė, neįtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti.

iii)  daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri septynerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, kai taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama; joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti, ir, kai taip nusprendžia valstybės narės, kitos augalų rūšys, kaip antai krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, jeigu joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma:

i) žemė, kurią galima panaudoti ganymui, ir kurios atžvilgiu laikomasi nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja; ir (arba)

ii) žemė, naudojama gyvūnams ganyti, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iiia)  agrarinės miškininkystės sistemos – žemės naudojimo sistemos, pagal kurias medžiai auginami toje pačioje žemėje, kurioje vykdoma žemės ūkio praktika;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę:

c)  Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę, įskaitant mobiliuosius arba stacionariuosius laikinus techninius įrenginius, visų pirma vidinius žemės ūkio paskirties takus ir girdyklas, taip pat siloso rulonus ir vėl šlapynėmis paverstus plotus, naudojamus pelkiniams augalams auginti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas antrus metus;

i)  kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas trečius metus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 %.

Plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 %.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  Termino „tikrasis ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Pagal šią apibrėžtį, remiantis tokiais parametrais kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir (arba) įtraukimas į registrus, turi būti galima nustatyti, kurie ūkininkai nėra laikomi tikraisiais ūkininkais.

d)  Terminą „aktyvus ūkininkas“ apibrėžia valstybės narės taip, kad šia apibrėžtimi būtų užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Šia apibrėžtimi bet kuriuo atveju išsaugomas Sąjungos individualaus ir kolektyvinio šeimos ūkininkavimo modelis, nepaisant ūkių dydžio, ir prireikus gali būti atsižvelgiama į SESV 349 straipsnyje apibrėžtų regionų ypatumus. Valstybės narės gali netaikyti šios apibrėžties asmenims ar bendrovėms, vykdančioms didelės apimties žemės ūkio produktų perdirbimą, išskyrus ūkininkų grupes.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų:

e)  Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis ūkininkus iki 40 metų amžiaus ir:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  didžiausią amžiaus ribą, kuri negali viršyti 40 metų,

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  reikiamą atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.

iii)  atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertindamos, kaip laikomasi buvimo valdos valdytoju sąlygų, valstybės narės atsižvelgia į partnerystės susitarimų ypatumus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea)  Terminas „naujas ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų:

i) buvimo valdos valdytoju sąlygas,

ii) atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius,

iii) daugiau kaip 40 metų amžiaus ribą.

Pagal šią apibrėžtį naujas ūkininkas nelaikomas jaunuoju ūkininku, kaip apibrėžta e punkte.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama sertifikuota tam tikrų veislių kanapių sėkla, taisyklėmis ir kanapių veislių nustatymo bei 1 dalies c punkte nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo tvarka.

2)  Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama sertifikuota tam tikrų veislių kanapių sėkla, taisyklėmis ir kanapių veislių nustatymo bei šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo tvarka.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Parama iš EŽŪGF ir EŽŪFKP turi būti siekiama toliau gerinti darnųjį ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir kaimo vietovių vystymąsi ir ji turi padėti siekti šių bendrųjų tikslų:

Pagal SESV 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus parama iš EŽŪGF ir EŽŪFKP turi būti siekiama toliau gerinti darnųjį ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir kaimo vietovių vystymąsi ir ji turi padėti siekti šių bendrųjų ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinės srities tikslų:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu;

a)  skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų modernus, konkurencingas, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų ilgalaikį aprūpinimą maistu, ir kad sykiu būtų išsaugotas šeimos ūkio modelis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

b)  remti ir tobulinti aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.

c)  stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir išlaikymo, užtikrinant deramas pajamas ūkininkams, tinkamą visos žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, sprendžiant kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau apgyvendintiems ir mažiau išsivysčiusiems regionams, taip pat užtikrinant darnų teritorinį vystymąsi.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tuos tikslus papildo kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą.

Tuos tikslus papildo kompleksinis ir tarpusavyje susijęs tikslas – modernizuoti sektorių užtikrinant, kad ūkininkai galėtų naudotis moksliniais tyrimais, mokymais ir keitimosi žiniomis bei žinių perdavimo paslaugomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

a)  užtikrinti deramas ūkio pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje ir taip gerinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, sykiu užtikrinant saugius ir aukštos kokybės maisto produktus sąžiningomis kainomis, turint tikslą sustabdyti ūkininkų skaičiaus mažėjimą ir užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;

b)  labiau orientuotis į rinką vietos, nacionalinėse, Sąjungos ir tarptautinėse rinkose, taip pat stabilizuoti rinką, gerinti rizikos bei krizių valdymą ir didinti ilgalaikį ūkių konkurencingumą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos galimybes, daugiau dėmesio skiriant kokybės diferenciacijai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, technologijoms, žinių perdavimui ir keitimuisi jomis bei skaitmeninimui, taip pat didinant ūkininkų galimybes naudotis žiedinės ekonomikos dinamika;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

c)  gerinti ūkininkų derybinę poziciją vertės grandinėse skatinant susivienijimu grindžiamas formas, gamintojų organizacijas ir kolektyvines derybas, taip pat skatinant trumpas tiekimo grandines ir didinant rinkos skaidrumą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;

d)  padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie visuotinio atšilimo ir skatinti tvariosios energijos įtraukimą, sykiu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą ateityje, mažinant žemės ūkio ir maisto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, pasitelkiant anglies dioksido sekvestraciją ir miškų apsaugą, vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais susitarimais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;

e)  skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, sykiu mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų, kad būtų pasiekti atitinkamuose teisės aktuose numatyti tikslai ir atlyginta ūkininkams, kurie taiko praktiką ir sistemas, duodančias įvairiapusės naudos aplinkai, įskaitant dykumėjimo sustabdymą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;

f)  padėti sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, be kita ko, apsaugant naudingą gyvūniją, įskaitant apdulkintojų rūšis, skatinant žemės ūkio biologinę įvairovę, aplinkosaugos paslaugas, gamtos išsaugojimą ir agrarinę miškininkystę, taip pat prisidedant prie natūralios rizikos prevencijos ir užtikrinant didesnį atsparumą, atkuriant ir išsaugant dirvožemį, vandens telkinius, buveines bei kraštovaizdžius, ir remiant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;

g)  pritraukti ir remti jaunuosius ūkininkus, naujus ūkininkus ir skatinti moterų dalyvavimą žemės ūkio sektoriuje, ypač mažiausiai apgyvendintose teritorijose ir vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių; sudaryti palankesnes sąlygas mokymams ir patirties įgijimui visoje Sąjungoje, tvariai verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;

h)  skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą kaimo vietovėse, be kita ko, užtikrinant užimtumą, augimą, investicijas, socialinę įtrauktį, kovojant su skurdu ir skatinant vietos plėtrą kaimo vietovėse, be kita ko, teikiant kaimo bendruomenėms aukštos kokybės vietos paslaugas, didžiausią dėmesį skiriant visų pirma vietovėms, kuriose yra gamtinių kliūčių; skatinti deramas gyvenimo, darbo ir ekonomines sąlygas; įvairinti veiklą ir pajamas, be kita ko, kaimo turizmo, bioekonomikos ir tvarios miškininkystės sektoriuose, laikantis lyčių lygybės principo; remiant lygias galimybes kaimo vietovėse, taikant konkrečias paramos priemones ir pripažįstant moterų darbą žemės ūkio, amatų, turizmo ir vietos paslaugų sektoriuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove.

i)  siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus, kokybiškus ir tvarius maisto produktus), ekologiniu žemės ūkiu, maisto atliekomis ir aplinkosauginiu tvarumu, atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimu, taip pat didinti socialinį sąmoningumą apie žemės ūkio ir kaimo vietovių svarbą, kartu prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Siekdamos šių konkrečių tikslų, valstybės narės turi užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų paprastesnė ir kad ta parama būtų veiksminga.

2.  Siekdamos konkrečių tikslų, valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų veiksminga ir supaprastinta galutiniams paramos gavėjams, mažinant administracinę naštą ir kartu užtikrinant, kad paramos gavėjai nebūtų diskriminuojami.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas pagal bendruosius rodiklius, susijusius su produktu, rezultatu ir poveikiu. Bendruosius rodiklius sudaro:

5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas pagal bendruosius rodiklius, susijusius su produktu, rezultatu ir poveikiu, ir grindžiamas oficialiais informacijos šaltiniais. Bendruosius rodiklius sudaro:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali būti naudojami taikant atitinkamose nacionalinėse aplinkos ir klimato srities planavimo priemonėse, priimtose pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;

b)  rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali apimti intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, įgyvendinimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir BŽŪP.

c)  poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, atsižvelgiant į išorinius veiksnius, kurių neapima BŽŪP.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės savo strateginiuose planuose gali detaliau suskirstyti I priede nustatytus produkto rodiklius ir rezultatų rodiklius, atsižvelgdamos į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas – bendrieji produkto, rezultato ir poveikio rodikliai patikslinami atsižvelgiant į jų taikymo patirtį ir prireikus įtraukiama naujų rodiklių.

2.  Komisija atlieka išsamų I priede nustatytų produkto, rezultatų ir poveikio rodiklių veiksmingumo vertinimą iki trečiųjų strateginių planų taikymo metų pabaigos.

Po to vertinimo Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas ir prireikus suderinami bendrieji rodikliai, atsižvelgiant į patirtį, įgytą šiame reglamente numatytos politikos įgyvendinimo metu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.

Valstybės narės ir, kai tinkama, jų regionai siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.

Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės būtų nustatytos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, būtų suderinamos su vidaus rinka ir neiškraipytų konkurencijos.

Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, užtikrina, kad intervencinės priemonės būtų nustatytos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir netrukdytų sklandžiai veikti vidaus rinkai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, vadovaudamosi BŽŪP strateginiu planu ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) [HzR] nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos parama teikiama paramos gavėjams.

Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, vadovaudamosi BŽŪP strateginiu planu ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) [HzR] nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos parama teikiama paramos gavėjams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9a straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Valstybės narės užtikrina, kad visais BŽŪP strateginių planų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais būtų integruojamas lyčių aspektas siekiant skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-1.  Komisija užtikrina, kad valstybių narių strateginiuose planuose būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) prisiimtų įsipareigojimų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento II priede išvardytų rūšių intervencinės priemonės, įskaitant 3 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir 4 straipsnyje nustatytas BŽŪP strateginiuose planuose pateiktinas apibrėžtis, atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 1 dalies nuostatas.

Šio reglamento II priede išvardytų rūšių intervencinės priemonės, įskaitant 3 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir 4 straipsnyje nustatytas BŽŪP strateginiuose planuose pateiktinas apibrėžtis, atitinka PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 1 dalies nuostatas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šios antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje numatytos specialiosios išmokos už medvilnę intervencinė priemonė atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 6 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią skiriamos administracinės nuobaudos paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šios antraštinės dalies II skyrių arba metines išmokas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, bet nesilaikantiems BŽŪP strateginiame plane nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:

1.  Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, kuri atitinka BŽŪP strateginiame plane nustatytus III priede išvardytus Sąjungos teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, susijusius su šiomis konkrečiomis sritimis:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  klimatu ir aplinka;

a)  klimatu ir aplinka, įskaitant vandens kokybę, dirvožemio apsaugą ir biologinę įvairovę;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Į BŽŪP strateginį planą įtrauktinos taisyklės dėl administracinių nuobaudų turi atitikti Reglamento (ES) [HzR] IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.  Reglamento (ES) [HzR] IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytos taisyklės dėl veiksmingos administracinių nuobaudų sistemos taikomos visiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šios antraštinės dalies II skyrių arba metines išmokas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, kai jie nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų paramos sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl paramos teikimo sąlygų ligų epidemijų, nepalankių klimato reiškinių, katastrofų ar gaivalinių nelaimių atvejais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebėra naudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindinį III priede nurodytų standartų tikslą ir į konkrečius atitinkamų vietovių ypatumus, įskaitant dirvožemio būklę ir klimato sąlygas, taikomas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūras, nacionaliniu arba regionų lygmeniu nustato būtinuosius žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kurių privalo laikytis paramos gavėjai.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebėra naudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindinį III priede nurodytų standartų tikslą ir tam tikrais atvejais tinkamai atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamų vietovių ypatumus, įskaitant dirvožemio, vandens būklę ir klimato sąlygas, konkrečias agrarines ir ekologines skirtingos produkcijos savybes, vienmečių kultūrų, daugiamečių kultūrų ir kitos specializuotos produkcijos skirtumus, taikomas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, vietinę ir tradicinę ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūras, konsultuodamosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu arba, prireikus, regionų lygmeniu nustato būtinuosius žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kurių privalo laikytis paramos gavėjai, kad žemė padėtų siekti konkrečių 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų tikslų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Siekdamos III priede nustatytų pagrindinių tikslų, valstybės narės gali nustatyti standartus, papildančius nustatytuosius tame priede, kuriais siekiama tų pagrindinių tikslų. Tačiau valstybės narės nenustato būtinųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.

2.  Siekdamos išsaugoti BŽŪP bendrumą ir užtikrinti vienodas sąlygas bei laikydamosi III priede nustatytų pagrindinių tikslų, valstybės narės negali nustatyti standartų, papildančių nustatytuosius tame priede, kuriais siekiama tų pagrindinių tikslų, kaip numatyta pagal paramos sąlygų sistemą. Be to, valstybės narės nenustato būtinųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią paramos gavėjai naudojasi III priede nurodyta Ūkių tvarumo priemone maisto medžiagų naudojimui valdyti, laikydamosi tame priede nustatytų būtinųjų su turiniu ir funkcijomis susijusių reikalavimų.

Išbraukta.

Komisija gali teikti valstybėms narėms paramą tai priemonei parengti ir duomenų saugojimo bei tvarkymo paslaugų reikalavimams įvykdyti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Valstybės narės gali patvirtinti metodus, lygiaverčius 1 dalyje numatytiems metodams, kurie nustatomi pagal deleguotuoju aktu priimtus kriterijus, kaip numatyta 4 dalyje, jeigu jais bus užtikrinta tokia pati arba didesnė nauda klimatui ir aplinkai, negu galima užtikrinti vienu arba keliais toje dalyje nurodytais metodais. Minėti lygiaverčiai metodai apima:

a) įsipareigojimus, prisiimtus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 straipsniu arba 28 straipsnio 2 dalimi;

b) įsipareigojimus, prisiimtus vadovaujantis šio reglamento 28 straipsniu;

c) nacionalines arba regionines aplinkosaugos sertifikavimo sistemas, įskaitant atitikties nacionalinės aplinkosaugos teisės aktams sertifikavimo sistemas, kuriose neapsiribojama pagal šio reglamento III priedą nustatytais privalomais standartais ir kuriomis siekiama įgyvendinti su dirvožemio ir vandens kokybe, biologine įvairove, kraštovaizdžio išsaugojimu, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos susijusius tikslus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b.  Laikoma, kad Reglamente (ES) 2018/848 numatytus reikalavimus dėl ekologinio žemės ūkio atitinkantys ūkininkai automatiškai atitinka šio reglamento III priede numatytas taisykles Nr. 1, Nr. 8 ir Nr. 9 dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c.  Atokiausiems Sąjungos regionams, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje, netaikomi šio reglamento III priede nustatyti 1, 2, 8 ir 9 geros žemės ūkio ir aplinkos būklės standartai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3d.  Valstybės narės atitinkamiems paramos gavėjams pateikia reikalavimų ir standartų, kurie turi būti taikomi ūkių lygiu, sąrašą ir aiškią bei tikslią informaciją apie juos, jei įmanoma – elektroninėmis priemonėmis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, kuriomis, be kita ko, pagal III priede nurodytą GAAB 1 nustatomi santykinę daugiamečių žolynų dalį reglamentuojančios sistemos elementai, ataskaitiniai metai bei konversijos koeficientas ir Ūkių tvarumo priemonės maisto medžiagų naudojimui valdyti forma, papildomi būtinieji elementai bei funkcijos.

4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis:

a) pagal III priede nurodytą GAAB 1 nustatomi santykinę daugiamečių žolynų dalį reglamentuojančios sistemos papildomi elementai bei konversijos koeficientas;

b) nustatomi lygiaverčių priemonių nustatymo kriterijai;

c) nustatomos taisyklės dėl atitinkamų reikalavimų, taikytinų 3a dalies c punkte nurodytoms nacionalinėms ar regioninėms sertifikavimo schemoms, įskaitant šiomis schemomis užtikrintino patikimumo lygį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos (toliau – ūkių konsultavimo paslaugos).

1.  Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos kokybiškos ir nepriklausomos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos (toliau – ūkių konsultavimo paslaugos), kurios, kai tinkama, grindžiamos valstybių narių lygmeniu jau veikiančiomis sistemomis. Valstybės narės skiria atitinkamą biudžetą tų paslaugų finansavimui ir įtraukia trumpą tų paslaugų aprašymą į nacionalinius BŽŪP strateginius planus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį aspektus ir jas teikiant turi būti pateikiama naujausia atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas gauta technologinė ir mokslinė informacija. Tos paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultantų, mokslininkų, ūkininkų organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (angl. santr. AKIS).

2.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį aspektus ir jas teikiant turi būti pateikiama naujausia atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas gauta technologinė ir mokslinė informacija ir atsižvelgiama į įprastą ūkininkavimo praktiką ir metodus. Tos paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultavimo įstaigų, mokslininkų, ūkininkų organizacijų kooperatyvų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nešališkos ūkių konsultavimo paslaugos ir kad konsultantai nebūtų įsivėlę į jokį interesų konfliktą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nešališkos, įvairius gamybos būdus ir ūkius apimančios ūkių konsultavimo paslaugos ir kad konsultantai nebūtų įsivėlę į jokį interesų konfliktą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad ūkių konsultavimo paslaugos būtų tinkamos teikiant konsultacijas viešųjų gėrybių gamybos ir tiekimo klausimais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti bent:

4.  Valstybių narių nustatytos ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti bent:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant pagal paramos sąlygų sistemą taikomus reikalavimus bei standartus ir paramos sistemų taikymo sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;

a)  visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant pagal paramos sąlygų sistemą taikomus reikalavimus bei standartus, ekologines sistemas, aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus pagal 65 straipsnį ir paramos sistemų taikymo sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  70 straipsnyje nurodytą rizikos valdymą;

d)  rizikos prevenciją ir valdymą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fa)  gamybos sistemų ekonominių rezultatų optimizavimo metodus, konkurencingumo gerinimą, orientaciją į rinką, trumpas tiekimo grandines ir verslumo skatinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fb)  konkrečias konsultacijas pirmą kartą ūkius kuriantiems ūkininkams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fc)  saugos standartus ir gerovę ūkininkų bendruomenėse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fd)  tvarų maisto medžiagų valdymą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fe)  agrarinės ekologinės ir agrarinės miškininkystės praktikos bei metodų gerinimą žemės ūkio paskirties ir miško žemės plotuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ff)  dėmesį gamintojų organizacijoms ir kitoms ūkininkų grupėms;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fg)  pagalbą ūkininkams, kurie nori pakeisti gamybą, visų pirma pasikeitus vartotojų poreikiams, teikiant patarimus dėl reikiamų naujų įgūdžių ir įrangos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fh)  žemės nuosavybės judumo ir perėmimo planavimo paslaugas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fi)  ūkininkavimo praktiką, kurią taikant sudaromos galimybės sumažinti dirbtinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą skatinant natūralius dirvos derlingumo gerinimo ir kenkėjų kontrolės metodus; taip pat

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fj)  atsparumo klimato kaitai didinimą ir prisitaikymą prie jos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a.  Nepažeisdami nacionalinės teisės ir kitų atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, už konsultavimo paslaugas atsakingi asmenys ir subjektai neatskleidžia jokiam kitam asmeniui, išskyrus konsultuojamą ūkininką ar paramos gavėją, jokios asmeninės ar verslo informacijos ar duomenų, susijusių su atitinkamu ūkininku ar paramos gavėju, kurie buvo gauti vykdant konsultavimo užduotį, išskyrus pažeidimus, apie kuriuos privaloma pranešti valdžios institucijoms pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b.  Valstybės narės, taikydamos tinkamą viešą procedūrą, taip pat užtikrina, kad pagal ūkių konsultavimo sistemą dirbantys konsultantai būtų įgiję reikiamą kvalifikaciją ir reguliariai tobulintųsi.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  klimatui ir aplinkai naudingos sistemos.

d)  klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos, taip pat

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da)  konkurencingumo didinimo sistemos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tiesioginių išmokų sumą, skirtiną ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais ir viršijančią 60 000 EUR, valstybės narės sumažina taip:

1.  Valstybės narės sumažina tiesioginių išmokų sumą, skirtiną ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, kai ta suma viršija 100 000 EUR ribą.

a)  ne mažiau kaip 25 %, jei skirtina suma yra nuo 60 000 EUR iki 75 000 EUR;

b)  ne mažiau kaip 50 %, jei skirtina suma yra nuo 75 000 EUR iki 90 000 EUR;

c)  ne mažiau kaip 75 %, jei skirtina suma yra nuo 90 000 EUR iki 100 000 EUR;

d)  100 %, jei skirtina suma viršija 100 000 EUR.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Prieš taikydamos 1 dalį, valstybės narės iš tiesioginių išmokų sumos, skirtinos ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, atima:

Prieš taikydamos 1 dalį, valstybės narės iš tiesioginių išmokų sumos, skirtinos ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, gali atimti:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusius darbo užmokesčius, įskaitant su įdarbinimu susijusius mokesčius bei socialines įmokas, ir

a)  50 proc. su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusio darbo užmokesčio, įskaitant su įdarbinimu susijusius mokesčius bei socialines įmokas,

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  lygiavertes reguliaraus ir neapmokamo darbo sąnaudas, susijusias su žemės ūkio veikla, kurią vykdo atitinkamame ūkyje dirbantys asmenys, negaunantys darbo užmokesčio arba gaunantys mažesnį atlygį nei paprastai už suteiktas paslaugas mokama suma, tačiau besinaudojantys ekonominiais ūkio verslo rezultatais.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)  27 ir 28 straipsniuose nurodytas tiesioginės paramos išmokas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės a ir b punktuose nurodytas sumas apskaičiuoja su nacionaliniu ar regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusius vidutinius standartinius darbo užmokesčius padaugindamos iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų.

Valstybės narės a punkte nurodytas sumas apskaičiuoja nacionaliniu ar regiono lygmeniu vykdomos žemės ūkio veiklos ir susijusios veiklos faktines darbo užmokesčio sąnaudas arba ją vykdant mokamus vidutinius standartinius darbo užmokesčius padaugindamos iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų. Valstybės narės gali naudotis su skirtingais ūkių tipais susijusiais standartiniais darbo užmokesčio sąnaudų rodikliais ar darbo vietų kūrimo lyginamaisiais indeksais pagal ūkių tipus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sumažinus išmokas numatomomis gauti lėšomis pirmiausia turi būti finansuojama papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti, o paskui – kitos prie atsietųjų tiesioginių išmokų priskiriamos intervencinės priemonės.

Sumažinus išmokas numatomomis gauti lėšomis prioriteto tvarka finansuojama papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti, o paskui – kitos prie atsietųjų tiesioginių išmokų priskiriamos intervencinės priemonės.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2023 m. gali būti peržiūrėtas pagal 90 straipsnį. Tokiam perkėlimui netaikomos 90 straipsnyje nustatytos didžiausios lėšų perkėlimo iš EŽŪGF į EŽŪFKP ribos.

Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2024 m. gali būti peržiūrėtas pagal 90 straipsnį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 1 dalyje nurodytą sumažinimą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių žemės ūkio valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, jeigu jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b.  Kai valstybė narė pagal 26 straipsnį ūkininkams skiria papildomą pajamų perskirstymo paramą ir tam tikslui panaudoja bent 10 % savo IV straipsnyje numatyto finansinio asignavimo tiesioginėms išmokoms, ji gali nuspręsti šio straipsnio netaikyti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c.  Ūkininkams, kurie, kaip nustatyta, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad išvengtų šio straipsnio taikymo poveikio, nesuteikiama jokios dėl išmokų mažinimo vengimo gautos naudos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis nustatomas suderintas 1 dalyje nustatyto išmokų sumažinimo apskaičiavimo pagrindas, taip siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai paskirstytos teisę į jas turintiems paramos gavėjams.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

1.  Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės nustato ribinį ploto dydį ir atsietąsias tiesiogines išmokas skiria tik tikriesiems ūkininkams, kuriems priklausantis reikalavimus atitinkantis valdos plotas, dėl kurio prašoma atsietųjų tiesioginių išmokų, viršija tą ribinį dydį.

Valstybės narės nustato ribinį ploto dydį ir (arba) apatinę tiesioginių išmokų ribą ir tiesiogines išmokas skiria tik aktyviems ūkininkams, kurių valdų plotai ir (arba) tiesioginių išmokų sumos siekia arba viršija minėtas ribas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatydamos ribinį ploto dydį valstybės narės siekia užtikrinti, kad atsietosios tiesioginės išmokos būtų skiriamos tikriesiems ūkininkams tik tuo atveju, jei:

Nustatydamos ribinį ploto dydį arba apatinę išmokų ribą valstybės narės siekia užtikrinti, kad atsietosios tiesioginės išmokos būtų skiriamos aktyviems ūkininkams tik tuo atveju, jei:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos ir

a)  minėtas ribas atitinkančių arba viršijančių atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos ir

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  atitinkamos sumos veiksmingai padeda siekti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, kurių siekiama atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis.

b)  viršijant nustatytą ribą gautos sumos veiksmingai padeda siekti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, kurių siekiama atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti 1 dalies netaikyti atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms.

3.  Atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti šio straipsnio netaikyti atokiausiems regionams, mažosioms Egėjo jūros saloms bei Balearų salų archipelagui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.  Konkrečiais atvejais, kai dėl ūkininkavimo sistemos pobūdžio ūkininkai neturi žemės, tačiau įsigaliojus šiam reglamentui jiems suteikta parama bazinės išmokos pavidalu, bazinė pajamų parama turėtų būti už ūkį skiriama suma.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Nedarant poveikio 19–24 straipsnių taikymui, bazinė pajamų parama skiriama už kiekvieną tikrojo ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.

3.  Nedarant poveikio 19–24 straipsnių taikymui, bazinė pajamų parama skiriama už kiekvieną aktyvaus ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą bazinės pajamų paramos už hektarą sumą skirtingoms teritorijų, kuriose esama panašių socialinių ir ekonominių arba agronominių sąlygų, grupėms.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą pajamų paramos už hektarą sumą skirtingoms teritorijų grupėms pagal socialines ir ekonomines, aplinkos arba agronomines sąlygas. Valstybės narės gali nuspręsti padidinti sumas regionams, kuriuose esama gamtinių ar konkrečios vietovės kliūčių, ir vietovėms, kuriose gyventojų skaičius mažėja.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.  Valstybės narės, remdamosi valstybės narės nustatytu ataskaitiniu laikotarpiu, gali nustatyti mechanizmus, kuriais būtų ribojamas nacionalinių reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriems gali būti teikiama parama, skaičius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, nusprendžia bazinės pajamų paramos neskirti remiantis teisėmis į išmokas, teisės į išmokas, suteiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, nustoja galioti 2020 m. gruodžio 31 d.

2.  Jei valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, nusprendžia bazinės pajamų paramos neskirti remiantis teisėmis į išmokas, teisės į išmokas, suteiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, nustoja galioti 2022 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės, kurios jau užbaigė vidinį teisių į išmokas suderinimo procesą, gali nuspręsti anksčiau atsisakyti teisių į išmokas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės nustato teisių į išmokas vieneto vertę prieš atlikdamos konvergenciją pagal šį straipsnį – teisių į išmokas vertę proporcingai priderindamos prie jų vertės, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2020 paraiškų teikimo metams, ir susijusios išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, numatytą to reglamento III antraštinės dalies III skyriuje 2020 paraiškų teikimo metams.

1.  Valstybės narės nustato teisių į išmokas vieneto vertę prieš atlikdamos konvergenciją pagal šį straipsnį – teisių į išmokas vertę proporcingai priderindamos prie jų vertės, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2021 paraiškų teikimo metams, ir susijusios išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, numatytą to reglamento III antraštinės dalies III skyriuje 2021 paraiškų teikimo metams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Kai pagal 1 dalį nustatyta teisių į išmokas vertė skiriasi valstybėje narėje arba pagal 18 straipsnio 2 dalį apibrėžtoje teritorijų grupėje, valstybės narės užtikrina, kad teisių į išmokas vertės ir vienodos vieneto vertės konvergencija būtų atlikta ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais.

4.  Kai pagal 1 dalį nustatyta teisių į išmokas vertė skiriasi valstybėje narėje arba pagal 18 straipsnio 2 dalį apibrėžtoje teritorijų grupėje, valstybės narės užtikrina, kad visiška teisių į išmokas vertės ir vienodos vieneto vertės konvergencija būtų atlikta ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.

5.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2024 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip paskutiniais programavimo laikotarpio paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų 100 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  6 dalyje nurodytas sumažinimas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Nedarant poveikio pagal 5 dalį nustatytų būtinųjų reikalavimų taikymui, toks kriterijus, pvz., gali būti maksimalus sumažinimas, kuris negali būti mažesnis kaip 30 %.

7.  6 dalyje nurodytas sumažinimas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Nedarant poveikio pagal 5 dalį nustatytų būtinųjų reikalavimų taikymui, toks kriterijus, pvz., gali būti maksimalus sumažinimas, kuris negali būti mažesnis kaip 30 % per metus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės tikriesiems ūkininkams, turintiems nuosavybės teise arba nuomos pagrindais jiems priklausančių teisių į išmokas, skiria bazinę pajamų paramą, kai tie ūkininkai nusprendžia tomis teisėmis pasinaudoti. Valstybės narės užtikrina, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas, tikrieji ūkininkai deklaruotų su teise į išmokas susijusius reikalavimus atitinkančius hektarus.

1.  Valstybės narės ūkininkams, turintiems nuosavybės teise arba nuomos pagrindais jiems priklausančių teisių į išmokas, skiria bazinę pajamų paramą, kai tie ūkininkai nusprendžia tomis teisėmis pasinaudoti. Valstybės narės užtikrina, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas, aktyvūs ūkininkai deklaruotų su teise į išmokas susijusius reikalavimus atitinkančius hektarus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Kiekviena valstybė narė, nusprendusi skirti bazinę pajamų paramą remdamasi teisėmis į išmokas, administruoja nacionalinį rezervą.

1.  Kiekviena valstybė narė, nusprendusi skirti bazinę pajamų paramą remdamasi teisėmis į išmokas, sukuria nacionalinį rezervą, atitinkantį daugiausia 3 % asignavimų, nustatytų VII priede.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.  Valstybės narės gali viršyti 1 dalyje nurodytą procentinę dalį, kai tai būtina siekiant patenkinti asignavimų reikmes pagal 4 dalies a ir b punktus ir pagal 5 dalį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisės į išmokas iš rezervo būtų suteikiamos tik tikriesiems ūkininkams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisės į išmokas iš rezervo būtų suteikiamos tik aktyviems ūkininkams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą;

a)  jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą; arba

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą, kurie yra tos valdos valdytojai ir yra baigę tinkamą mokymą arba įgiję būtinų įgūdžių, valstybės narės nustatytų jauniesiems ūkininkams.

b)  ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą, kurie yra tos valdos valdytojai ir yra baigę tinkamą mokymą arba įgiję būtinų įgūdžių ir žinių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba)  kai taikomi šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktai, valstybės narės, siekdamos padėti įgyvendinti 6 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytą tikslą, pirmenybę gali teikti moterims.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a.  Valstybės narės taip pat gali, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, nustatyti kitus atvejus, kurie pagal 96 straipsnyje aprašytą poreikių vertinimą yra labiau pažeidžiami ar svarbesni siekiant 6 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, taip pat ūkininkams, kurie yra nauji kolektyviniu būdu valdomų plotų naudotojai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Valstybės narės suteikia teises į išmokas arba padidina esamų teisių į išmokas vertę tikriesiems ūkininkams, kuriems tos teisės priklauso pagal galutinį teismo sprendimą arba galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą. Valstybės narės užtikrina, kad iki jų nustatytos dienos tie tikrieji ūkininkai sužinotų tame sprendime arba akte nustatytų teisių į išmokas skaičių ir vertę.

5.  Valstybės narės suteikia teises į išmokas arba padidina esamų teisių į išmokas vertę aktyviems ūkininkams, kuriems tos teisės priklauso pagal galutinį teismo sprendimą arba galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą. Valstybės narės užtikrina, kad iki jų nustatytos dienos tie aktyvūs ūkininkai sužinotų tame sprendime arba akte nustatytų teisių į išmokas skaičių ir vertę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a.  Valstybės narės, remdamosi nediskriminaciniais kriterijais, gali iš nacionalinio rezervo padidinti bazinę pajamų paramą visoms pozicijoms arba jį panaudoti konkretiems 6 straipsnio 1 dalies tikslams, jeigu lieka pakankamai lėšų šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytiems asignavimams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23 straipsnis

Išbraukta.

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

a)  rezervo sukūrimo;

b)  galimybės pasinaudoti rezervu;

c)  deklaracijos turinio ir reikalavimų, kurių reikia laikytis norint pasinaudoti teisėmis į išmokas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Teisės į išmokas perleidžiamos tik tikrajam ūkininkui, išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.

1.  Teisės į išmokas perleidžiamos tik aktyviam ūkininkui, išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a.  Teisėms į išmokas negali būti suteikiama rinkos vertė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Smulkiesiems ūkininkams mokama vienkartinė išmoka

Smulkiesiems ūkininkams skirta supaprastinta schema

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės gali skirti valstybių narių apibrėžtiems smulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.

Valstybės narės gali nustatyti supaprastintą schemą smulkiesiems ūkininkams, prašantiems 1 250 EUR neviršijančios paramos, Pagal minėtą schemą galima skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius arba išmoką už hektarą, kuri gali būti skirtinga skirtingoms teritorijoms, apibrėžtoms vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalimi. Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a.   Ūkininkai, pageidaujantys dalyvauti supaprastintoje schemoje, vėliausiai iki datos, kurią turi nustatyti valstybė narė, turi pateikti paraišką, tačiau tai nedari poveikio galimybei valstybėms narėms savo iniciatyva automatiškai įtraukti ūkininkus, kurie atitinka sąlygas, suteikiant jiems galimybę iki tam tikro termino atsisakyti dalyvavimo schemoje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1b.   Supaprastintoje schemoje dalyvaujantiems ūkininkams valstybės narės gali taikyti supaprastintas sąlygų vykdymo patikras, kaip nustatyta Reglamento (ES) [HzR] 84 straipsnyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1c.   Valstybės narės gali sukurti administracinių išlaidų mažinimo taisykles ir paslaugas padėdamos smulkiesiems ūkininkams bendradarbiauti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1d.   Valstybės narės užtikrina, kad joks šiame straipsnyje numatytas pranašumas nesuteikiamas ūkininkams, jei nustatyta, kad jie po 2018 m. birželio 1 d. dirbtinai sukūrė sąlygas, dėl kurių gali gauti smulkiesiems ūkininkams skirtas išmokas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų perskirstyta nuo didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių, metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą skirdamos ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų teisingai perskirstyta nuo didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių, metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą skirdamos ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės nustato sumą už hektarą arba skirtingas sumas už skirtingą hektarų skaičių, taip pat didžiausią vienam ūkininkui priklausančių hektarų, už kuriuos mokama pajamų perskirstymo parama, skaičių.

3.  Valstybės narės nustato išmoką, lygią sumai už hektarą arba skirtingoms sumoms už skirtingą hektarų skaičių. Jos gali diferencijuoti tas sumas pagal teritorijas, apibrėžtas laikantis 18 straipsnio 2 dalies.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Perskirstymo išmokos už hektarą suma neviršija 65 % bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, apskaičiuotos pagal nacionalinį arba teritorijų vidurkį ir padaugintos iš reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b.  Reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius ūkininkui negali būti didesnis kaip vidutinis nacionalinis ūkio dydis arba vidutinis dydis pagal teritorijų dydį, kaip apibrėžta 18 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės suteikia galimybę gauti tą išmoką pradedant nuo pirmojo reikalavimus atitinkančio ūkio hektaro.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c.  Valstybės narės nustato 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu tikslu grindžiamus nediskriminacinius kriterijus, kaip apskaičiuoti sumą, skirtiną teikiant papildomą pajamų perskirstymo paramą tvarumui didinti įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, taip pat nustato finansinę viršutinę ribą, kurią viršijus ūkiai neturi teisės gauti perskirstymo išmokos. Valstybės narės atsižvelgia į vidutinį ūkių pajamų lygį nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Taikydamos paskirstymo kriterijus, jos taip pat turi atsižvelgti į gamtines ir specifines kliūtis, su kuriomis susiduriama kai kuriuose žemės ūkio veiklą plėtojančiuose regionuose, įskaitant salų regionus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Suma už hektarą, kurią numatoma skirti konkrečiais paraiškų teikimo metais, turi neviršyti tų paraiškų teikimo metų nacionalinės vidutinės tiesioginių išmokų už hektarą sumos.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Nacionalinė vidutinė tiesioginių išmokų už hektarą suma apibrėžiama kaip konkrečiais paraiškų teikimo metais tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų, nustatytų IV priede, ir visų tais paraiškų teikimo metais numatomų skirti bazinės pajamų paramos lėšų santykis, išreikštas hektarų skaičiumi.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tų juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali turėti teisių ir pareigų, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5b.  Valstybės narės užtikrina, kad jokio pranašumo, numatyto pagal šį skyrių, neįgytų tie ūkininkai, kurių atžvilgiu nustatyta, kad jie padalijo savo valdą siekdami vienintelio tikslo – pasinaudoti perskirstymo išmoka. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valdos yra suformuotos atlikus tą padalijimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams teikia laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

1.  Valstybės narės papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams, apibrėžtiems pagal 4 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus kriterijus, teikia laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Vykdydamos savo pareigas siekti 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse“ ir tam pagal 86 straipsnio 4 dalį skirti ne mažiau kaip 2 % tiesioginėms išmokoms skirtų savo asignavimų, valstybės narės papildomą pajamų paramą gali skirti pirmą kartą įsisteigusiems naujiems jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

2.  Vykdydamos savo pareigas pagal 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą tikslą „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir tam pagal 86 straipsnio 4 dalį skirti ne mažiau kaip 2 % tiesioginėms išmokoms skirtų savo asignavimų, valstybės narės papildomą pajamų paramą gali skirti pirmą kartą įsisteigusiems naujiems jauniesiems ūkininkams, kurie yra valdos valdytojai ir turi teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Ši papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams skiriama kaip metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą.

3.  Ši papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams skiriama ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui, pradedant nuo prašymo skirti išmoką jauniesiems ūkininkams pateikimo datos, ir kaip metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą. Ji gali būti apskaičiuojama nacionaliniu lygmeniu arba remiantis teritorijomis, apibrėžtomis pagal 18 straipsnio 2 dalį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Jaunieji ūkininkai, paskutiniaisiais Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 taikymo metais gavę to reglamento 50 straipsnyje nurodytą paramą, gali gauti šiame straipsnyje nurodytą paramą ne ilgesniam nei 3 dalyje nustatytas bendras laikotarpis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b.  Išmoka turi būti skiriama už hektarų skaičių, kuris negali būti didesnis kaip vidutinis nacionalinis ūkio dydis arba vidutinis dydis pagal teritorijas, apibrėžtas 18 straipsnio 2 dalyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c.  Valstybės narės gali priimti specialias nuostatas jauniesiems ūkininkams, priklausantiems ūkininkų grupėms, gamintojų organizacijoms arba kooperatyvams, kad šie ūkininkai, prisijungdami prie minėtų subjektų, neprarastų pagal šį straipsnį teikiamos paramos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos

Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės teikia paramą savanoriškoms klimatui ir aplinkai naudingoms sistemoms (toliau – ekologinės sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

1.  Valstybės narės nustato ir teikia paramą savanoriškoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingoms sistemoms (toliau – ekologinės sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia parama siekiama išsaugoti naudingą praktiką ir (arba) skatinti būtinus praktikos ir metodų pertvarkymus, kurie daro didesnį teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.

Parama gali būti skiriama su žemės ūkio praktika susijusiems įsipareigojimams konkrečiuose valstybių narių nustatytuose sektoriuose ir (arba) geografinėse vietovėse. Teritorijos, apibrėžtos pagal Direktyvas 92/43/EEB ar 2009/147/EB, automatiškai laikomos atitinkančiomis šios schemos reikalavimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia tikruosius ūkininkus, įsipareigojusius reikalavimus atitinkančiame hektarais išreikštame plote taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką.

2.  Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia aktyvius ūkininkus arba ūkininkų grupes, įsipareigojusius taikyti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą žemės ūkio praktiką ir sertifikuotas schemas, padedančias pasiekti 6 straipsnio 1 dalies d, e, f ir i punktuose nurodytus vieną ar daugiau konkrečių tikslų ir pritaikytas prie konkrečių nacionalinių ar regioninių poreikių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės sudaro klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos rūšių sąrašą.

3.  Komisija iki ... [du mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pagal 138 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, ir sudaro klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos žemės ūkio praktikos pavyzdžių sąrašą, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su nacionaliniais, regioniniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, gali sudaryti papildomus nacionalinius sąrašus arba pasinaudoti ankstesnėje pastraipoje pateikto sąrašo pavyzdžiais, atsižvelgdamos į jų specifinius poreikius.

Tuose sąrašuose gali būti nurodytos kitokios priemonės, negu išdėstytos 65 straipsnyje, arba tokio paties pobūdžio priemonės, kurioms taikomi kitokio lygio reikalavimai. Ūkininkai gali pasirinkti bent vieną iš jų, kad atitiktų reikalavimus paramai gauti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Valstybės narės į tuos sąrašus įtraukia bent jau ekologines schemas, kuriomis siekiama nustatyti minimalią žemės ūkio paskirties žemės, paskirtos negamybiniams objektams arba plotams, dalį, naudoti ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti, taip pat prireikus vykdyti tinkamą šlapynių ir durpynų priežiūrą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Tokia praktika turi būti siekiama vieno ar daugiau konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose.

4.  Kiekviena iš tokių praktikos rūšių turi būti siekiama vieno ar daugiau konkrečių su aplinka, klimatu ir gyvūnų gerove susijusių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e, f ir i punktuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  viršija būtiniausius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus ir kitus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;

b)  viršija būtiniausius gyvūnų gerovės ir trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo reikalavimus ir kitus Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 65 straipsnį.

d)  skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 65 straipsnį, arba juos papildo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da)  padeda išsaugoti aplinkai naudingą praktiką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Parama ekologinėms sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir ji mokama kaip:

6.  Parama ekologinėms sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir (arba) išmoka už ūkį, ir ji mokama kaip skatinamoji išmoka, viršijanti papildomas patirtas išlaidas bei prarastas pajamas, ir gali būti vienkartinė išmoka.

a)  šio skirsnio 2 poskirsnyje nustatytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos arba

b)  išmokos, kuriomis kompensuojamos visos paramos gavėjų laikantis įsipareigojimų, nustatytų pagal 65 straipsnį, patirtos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos arba jų dalis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokėjimų lygis skiriasi priklausomai nuo kiekvienos intervencinės priemonės arba intervencinių priemonių rinkinio tvarumo lygio, grindžiamo nediskriminaciniais kriterijais, siekiant pasiūlyti veiksmingą paskatą už dalyvavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 65 straipsnį.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 65 straipsnį, užtikrinant tinkamą dviejų rūšių intervencinių priemonių atskyrimą. Jei intervencinių priemonių, dėl kurių nuspręsta pagal abu straipsnius, atskyrimas yra užmojų aplinkosaugos srityje lygis, valstybė narė vengia dvigubo finansavimo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamesnėmis taisyklėmis dėl ekologinių sistemų.

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28a straipsnis

Konkurencingumo didinimo sistemos

1.   Valstybės narės teikia paramą savanoriškoms konkurencingumo didinimo sistemoms (toliau – konkurencingumo didinimo sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

2.   Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia aktyvius ūkininkus, prisiimančius įsipareigojimus, susijusius su išlaidomis, naudingomis didinant ūkininko konkurencingumą žemės ūkio srityje.

3.   Valstybės narės sudaro tinkamų finansuotų išlaidų, naudingų didinant ūkininko konkurencingumą, kategorijų sąrašą.

4.   Tokia praktika siekiama įgyvendinti vieną arba daugiau konkrečių ekonominių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir prisidedama prie 5 straipsnyje nustatyto bendrojo tikslo.

5.   Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės skiria tik išmokas už įsipareigojimus, kurie nėra susiję su dvigubu finansavimu pagal šį reglamentą.

6.   Parama konkurencingumo didinimo sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir ji mokama kaip:

a)   šio skirsnio 2 poskirsnyje nustatytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos už reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių; arba

b)   išmokos, kuriomis naudos gavėjams kompensuojamos visos patirtos išlaidos arba jų dalis; arba

c)  remiantis šios rūšies intervencinių priemonių rezultatais.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 27, 28, 65, 68, 69, 70, 71 ir 72 straipsnius.

8.   Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamesnėmis taisyklėmis dėl konkurencingumo didinimo sistemų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti tikriesiems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

1.  Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti sunkumų patiriantiems 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę.

2.  Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti sunkumų patiriantiems 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, struktūrizavimą, tvarumą arba gerinti kokybę. Be to, šios intervencinės priemonės turi atitikti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus konkrečius tikslus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Susietoji pajamų parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arba gyvūną.

3.  Susietoji parama yra gamybos ribojimo sistema, ta parama mokama kaip metinė išmoka, grindžiama nustatyto dydžio plotais ir derliumi arba nustatytu gyvūnų skaičiumi, ir apskaičiuojama laikantis finansinių viršutinių ribų, kurias kiekvienos priemonės atveju turi nustatyti valstybės narės ir apie tai pranešti Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a.  Valstybės narės gali nuspręsti numatyti arba padidinti susietąją paramą atsižvelgiant į paramos gavėjo įsipareigojimą didinti savo konkurencingumą, kokybę ar sektoriaus struktūrizavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai (jei jie svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių): javų, aliejinių augalų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių ir kitų nemaistinių kultūrų, išskyrus medžius, naudojamų produktams, galintiems pakeisti iškastines medžiagas, gaminti.

Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai: javų, aliejinių augalų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, susietoji parama gali būti skiriama ūkininkams, neturintiems reikalavimus atitinkančių hektarų.

Skirdamos susietąją paramą, valstybės narės užtikrina, kad įvykdytos šios sąlygos:

a)   yra aiškus aplinkosauginis ar socio-ekonominis poreikis ar nauda;

b)   Parama nesukuria didelių iškraipymų vidaus rinkoje; ir

c)   parama gyvulininkystės produkcijai turi atitikti Direktyvą 2000/60/EB.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės specialiąją išmoką už medvilnę skiria tikriesiems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskiriamas KN kodas 5201 00, laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų sąlygų.

Valstybės narės specialiąją išmoką už medvilnę skiria aktyviems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskiriamas KN kodas 5201 00, laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų sąlygų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Bulgarija – 624,11 EUR;

–  Bulgarija – X EUR;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Graikija – 225,04 EUR;

–  Graikija – X EUR;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Ispanija – 348,03 EUR;

–  Ispanija – X EUR;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Portugalija – 219,09 EUR.

–  Portugalija – X EUR.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte;

a)  vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte, ir perdirbti skirtų minėtų produktų sektoriuje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose.

f)  kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, taip pat baltyminėms kultūroms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones.

3.  Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones, ir jos turi pagrįsti savo sektorių ir intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo;

a)  tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa)  paramos gamintojų organizacijoms, joms vykdant konkrečias užduotis pagal šį skyrių, teikimo;