PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) valstybės narės ir Sąjunga turi siekti parengti suderintą užimtumo strategiją, skirtą visų pirma kvalifikuotai, tinkamai parengtai, gebančiai prisitaikyti darbo jėgai bei į ekonomikos pokyčius reaguojančioms darbo rinkoms remti, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos, subalansuoto ekonomikos augimo ir aukšto lygio aplinkos kokybės apsaugos ir gerinimo tikslai. Valstybės narės užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis;

(1) valstybės narės ir Sąjunga turi parengti ir įgyvendinti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, skirtą visų pirma kvalifikuotai, tinkamai parengtai, gebančiai prisitaikyti darbo jėgai bei dinamiškoms, į ateitį orientuotoms ir į ekonomikos pokyčius reaguojančioms darbo rinkoms remti, kad būtų pasiekti visiško užimtumo ir socialinės pažangos, įtraukties, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir aukšto lygio aplinkos kokybės apsaugos ir gerinimo tikslai. Valstybės narės kokybiško ir lygiomis galimybėmis bei socialiniu teisingumu pagrįsto užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje, paisydamos nacionalinės praktikos ir socialinių partnerių autonomijos. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, kuri turės didelį ir ilgalaikį poveikį Sąjungos darbo rinkoms, socialiniam teisingumui ir darbo sąlygoms, reikia imtis precedento neturinčių veiksmų siekiant remti užimtumą, skatinti ekonomiką ir stiprinti pramonės struktūrą. Būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant apsaugoti įmones ir darbuotojus nuo staigaus darbo ir pajamų praradimo, padėti sustabdyti krizės sukeltą ekonominį ir socialinį sukrėtimą ir užkirsti kelią dideliam darbo vietų praradimui ir giliam nuosmukiui;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo siekiu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su kokybišku švietimu bei mokymu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje;

(2) siekiant Sąjungos pamatinius principus – socialinę sanglaudą ir taiką – vykstant giliai krizei, kai šiems principams kyla pavojus, visapusiškai įgyvendinti netgi dar didesniu mastu, svarbiausi Sąjungos politiniai prioritetai turėtų būti kova su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija ir ji turėtų skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą, neįgaliųjų įtrauktį ir vaiko bei kitų itin nepalankioje padėtyje esančių grupių teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos apsaugos, įtraukių darbo rinkų ir visiško užimtumo skatinimu, prieinamų, įperkamų ir kokybiškų viešųjų paslaugų, deramo darbo užmokesčio, deramo gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos užtikrinimu, taip pat su kokybišku švietimu bei mokymu visą gyvenimą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) vadovaudamasi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Sąjunga parengė ir įgyvendino ekonominės ir užimtumo politikos derinimo priemones. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/11845 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro integruotas gaires. Šiomis gairėmis, atspindinčiomis valstybių narių tarpusavio priklausomybę, turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą tvarų ekonominės ir užimtumo politikos priemonių derinį, kuriuo turėtų būti užtikrintas teigiamas šalutinis poveikis;

(3) vadovaudamasi SESV, Sąjunga parengė ir įgyvendino ekonominės ir užimtumo politikos derinimo priemones. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/11845, nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro integruotas gaires. Jomis turi būti remiamas Europos žaliasis kursas, Europos socialinių teisių ramstis (toliau – Ramstis), persvarstyta Europos socialinė chartija, Paryžiaus susitarimas ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje, atsižvelgiant į valstybių narių tarpusavio priklausomybę. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą tvarų ekonominės ir užimtumo politikos priemonių derinį, kuriuo turėtų būti užtikrintas teigiamas šalutinis poveikis ir kartu stabdomas kolektyvinių derybų skaičiaus mažėjimas;

__________________

__________________

5 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27).

5 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Sąjungos teisės aktus ir įvairias Sąjungos iniciatyvas, įskaitant 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo6, 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką7, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių8, 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos9, 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų10, 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų11 ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių12;

(4) užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Sąjungos teisės aktus ir įvairias Sąjungos iniciatyvas, įskaitant 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo6, 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką7, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“8, 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos9, 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų10, 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų11 ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių12. 2020 m. kovo 23 d. Tarybai priėmus sprendimą pradėti taikyti vadinamąją bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, valstybės narės gali visiškai lanksčiai skatinti ir saugoti kokybiškas darbo vietas bei darbo sąlygas ir finansuoti visuomenės sveikatos ir socialines paslaugas. Bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo trukmė turi atspindėti COVID-19 krizės mastą ir trukmę. Remiantis Komisijos viešomis konsultacijomis turėtų būti išnagrinėtos galimos Sąjungos fiskalinių taisyklių rengimo kryptys;

__________________

__________________

6 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

6 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

7 OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

7 OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

8 OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

8 OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

9 OL C 153, 2018 5 2, p. 1.

9 OL C 153, 2018 5 2, p. 1.

10 OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13.

10 OL C 189, 2018 6 4, p. 1–13.

11 OL C 189, 2019 6 5, p. 4–14.

11 OL C 189, 2019 6 5, p. 4–14.

12 OL C 387, 2019 11 15, p. 1–8.

12 OL C 387, 2019 11 15, p. 1–8.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą įtraukti Europos socialinių teisių ramsčio principai, įskaitant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų13. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, tuo pačiu metu didinant konkurencingumą, remiant inovacijas, skatinant socialinį teisingumą ir lygias galimybes, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais;

(5) Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės, užimtumo, socialinės ir aplinkos politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Formuojant Sąjungos ekonomikos politiką, didžiausias dėmesys Europos semestro procese turi būti skiriamas tvarumui, socialinei įtraukčiai ir žmonių gerovei, užtikrinant, kad socialiniai, aplinkos ir ekonominiai tikslai būtų vienodai svarbūs. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą turėtų būti toliau įtraukiami Europos socialinių teisių ramsčio principai, įskaitant tvirtesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat remiamas darnaus vystymosi tikslų13 ir, be kita ko, lyčių lygybės įgyvendinimas. Lyčių lygybės indeksas galėtų būti viena iš semestro priemonių pažangai stebėti siekiant užimtumo ir socialinių tikslų ir užimtumo ir socialinės politikos poveikiui lytims vertinti. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos veiksmais reaguojant į krizę ir, atsižvelgiant į ypač sunkius krizės padarinius tam tikriems Europos pramonės ir verslo sektoriams, remti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios, socialiniu požiūriu įtraukios ir skaitmeninės ekonomikos, užtikrinant didėjančią socialinę konvergenciją ir kartu didinant konkurencingumą, remiant MVĮ, skatinant inovacijas, socialinį teisingumą ir lygias galimybes, taip pat investuojant į jaunimą ir kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais;

__________________

__________________

13 JT rezoliucija A/RES/70/1

13 JT rezoliucija A/RES/70/1

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmeninė transformacija ir demografiniai pokyčiai pakeis Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai reaguotų į šiuos struktūrinius veiksnius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos didelę valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti struktūrines reformas, kuriomis didinamas našumas, skatinamas ekonomikos augimas, socialinė ir teritorinė sanglauda, didinama konvergencija, atsparumas ir fiskalinė atsakomybė. Turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei;

(6) klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmeninė transformacija ir demografiniai pokyčiai smarkiai keičia Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad reaguotų į šią naują ir precedento neturinčią padėtį, įtvirtindamos socialines teises ir siekdamos sumažinti skurdą bei nelygybę, ir prireikus pritaikytų esamas sistemas atsparumui ir tvarumui didinti, pripažindamos didelę valstybių narių ekonomikos, darbo rinkų ir socialinės bei aplinkos politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Tokie politikos veiksmai turėtų apimti socialinių ir aplinkos investicijų skatinimą, veiksmingas ilgalaikes priemones, kurių reikia siekiant sušvelninti krizės poveikį, ir finansinę paramą įmonėms, ne pelno ir labdaros organizacijoms, taip pat namų ūkiams, įskaitant tuos, kurie susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika. Turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, tinkamai atsižvelgiant į darbo rinkos paklausos ir pasiūlos poreikius ir naudojant naujas technologijas, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei. Šiuo atžvilgiu valstybės narės ir Sąjunga turėtų priimti ilgalaikes priemones, o Komisijos darbas kuriant Europos nuolatinio nedarbo perdraudimo sistemą būtų sveikintinas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio14. Šiame dokumente nustatyta dvidešimt principų ir teisių, kuriais siekiama remti gerai veikiančias ir sąžiningas darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas ir kurie skirstomi į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties. Principai ir teisės suteikia mūsų strategijai kryptį ir užtikrina, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir aplinkos tvarumo, skaitmeninė transformacija ir demografiniai pokyčiai būtų socialiai sąžiningi ir teisingi. Ramstis yra orientacinė sistema, padedanti stebėti valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatus, skatinti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reformas ir derinti šiandieninės modernios ekonomikos socialinį ir rinkos aspektus, be kita ko, skatinant socialinę ekonomiką.

(7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio14. Šiame dokumente nustatyta dvidešimt principų ir teisių, kuriais siekiama remti gerai veikiančias ir sąžiningas darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas ir kurie skirstomi į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties. Principai ir teisės suteikia mūsų strategijai kryptį ir turi būti įgyvendinti užtikrinant, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir aplinkos tvarumo, skaitmeninė transformacija ir nauja demografinė pusiausvyra būtų socialiniu požiūriu sąžiningi ir teisingi. Atsižvelgiant į tai, kad Ramstis ir jo principai sudaro orientacinę sistemą, padedančią stebėti valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatus, užimtumo gairės gali būti svarbi priemonė valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant politiką ir priemones, kuriomis siekiama atsparesnės ir įtraukesnės visuomenės ir ekonomikos, kartu skatinant darbuotojų teises ir siekiant didesnės konvergencijos, kad būtų toliau plėtojamas Europos socialinis modelis;

__________________

__________________

14 OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

14 OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Vykdant darbo rinkos reformas, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo politikos, darbo sąlygų, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimą.

(8) tinkamai laikantis SESV nustatyto subsidiarumo principo, darbo rinkos reformomis, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų būti skatinamas spartus atsigavimas ir suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, augimo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, neįgaliųjų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių įtraukties, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo politikos, darbo sąlygų, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimą. Todėl valstybės narės turėtų gerbti ir stiprinti socialinius partnerius, išplėsti kolektyvinių derybų aprėptį ir imtis priemonių dideliam profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų tankumui skatinti, kad būtų užtikrintas demokratinis, įtraukus ir socialiniu požiūriu teisingas atsigavimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi, stiprinantys siekį kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir galėtų numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs bendruomenės ir ekonomikos dalyviai. Turėtų būti kovojama su visų formų diskriminacija. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti mažinamas skurdas bei socialinė atskirtis (be kita ko, vaikų), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą ir šalinant švietimo, mokymo ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, be kita ko, investuojant į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją ir sveikatingumo skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai palaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;

(9) ypač dabar, kai ekonominiu ir socialiniu lygmeniu Sąjunga susiduria su didžiuliais sunkumais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi, stiprinantys siekį kurti įtraukesnę ir atsparesnę visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir galėtų numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti visateisiai visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija. Visiems turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Turėtų būti užtikrintos lygios galimybės visiems ir panaikintas skurdas, diskriminacija ir socialinė atskirtis (įskaitant vaikų, neįgaliųjų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių skurdą, diskriminaciją ir socialinę atskirtį). Šiuo tikslu Sąjunga turėtų įgyvendinti tokias priemones kaip Europos vaikų garantija. Turėtų būti toliau išnaudojamas visas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Kaip paaiškėjo ir COVID-19 krizės metu, daugelis žemos kvalifikacijos darbuotojų yra būtini norint užtikrinti ekonomikos veikimo pagrindą. Pernelyg dažnai jų darbas per mažai apmokamas ir jie dirba nepalankiomis sąlygomis. Valstybės narės turėtų toliau stiprinti Europos socialinį modelį, užtikrindamos, kad visi darbuotojai turėtų vienodas teises, tinkamas darbo sąlygas, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, ir gautų tinkamą atlyginimą. Be to, valstybės narės turėtų spręsti visų formų mažų garantijų darbo ir fiktyvaus savarankiško darbo klausimus ir užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsirandantys darbo santykiai atitiktų Europos socialinį modelį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Kad paskatintų užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieigą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti „Europos socialiniu fondu+“ ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

(10) integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Kad paskatintų kokybišką užimtumą, socialines investicijas, taip pat kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinti prieigą, padėti pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir skatinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti „Europos socialiniu fondu+“, Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Šių lėšų naudojimas taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant investicijas į viešąsias paslaugas, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse. Integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai ir jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai ir aktyviai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus į jų įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant atsižvelgti į COVID-19 krizę ir jos socialines bei užimtumo pasekmes ir geriau reaguoti į panašias būsimas krizes, priede išdėstytos gairės peržiūrimos ne vėliau kaip po metų nuo jų priėmimo. Siekdamas sustiprinti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, Europos Parlamentas dalyvauja apibrėžiant Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires lygiomis teisėmis su Taryba.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir puoselėti bei remti investicijas į kokybiškų darbo vietų kūrimą. Šiuo tikslu jos turėtų šalinti samdos kliūtis įmonėms, skatinti atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką darbą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikiant joms galimybių gauti finansavimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinės ekonomikos plėtotę, socialines inovacijas, socialines įmones ir novatoriškas darbo formas, kurti kokybiškų darbo vietų galimybes ir kurti socialinę naudą vietos lygmeniu.

Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti visišką ir kokybišką užimtumą, grindžiamą stipria ekonomika. Pripažindamos, kad valstybės investicijos atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas, valstybės narės turėtų imtis vadovaujamo vaidmens skatindamos viešąsias investicijas ir vykdyti pažangią ir plataus užmojo užimtumo politiką, kad būtų kuriamos darbo vietos. Valstybės narės turėtų pritaikyti savo užimtumo politiką ir Sąjungos lygmeniu koordinuoti geriausios praktikos, susijusios su laikinosiomis priemonėmis, kuriomis apsaugomi visi darbuotojai ir darbo rinkos, įgyvendinimą. Tokios priemonės turėtų apimti darbo užmokesčio subsidijas; pajamų rėmimą ir bedarbio pašalpų sistemų išplėtimą; prailgintas mokamas laikinojo nedarbingumo atostogas ir prižiūrinčiojo asmens atostogas bei nuotolinio darbo tvarką. Valstybės narės turėtų remti Europos įmonių pertvarkymą siekdamos užtikrinti jų savarankiškumą, visų pirma apsaugos priemonių ir medicinos prietaisų srityje. Valstybės narės turėtų padidinti savo paramą įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl krizės, su sąlyga, kad tos įmonės išlaikys visus savo darbuotojus. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę krizės laikotarpiu sustabdyti atleidimą iš darbo. Valstybės narės turėtų užtikrinti socialinių partnerių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant šias priemones. Tos priemonės laikui bėgant turėtų būti taikomos tol, kol bus pasiektas visiškas ekonomikos atsigavimas, o vėliau jos turėtų būti laipsniškai panaikintos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintos judžių darbuotojų ir pasienio darbuotojų, kuriuos paveikė sienų tarp valstybių narių uždarymas, teisės ir darbo vietos. Valstybės narės turėtų skatinti atsakingą verslumą, be kita ko, moterų ir jaunimo, ir tikrą savarankišką darbą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikiant joms galimybių gauti finansavimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti žiedinės ir socialinės ekonomikos plėtotę, remti socialines inovacijas ir socialines įmones bei didinti jų tvarumą ir skatinti tokias darbo formas, kurios padeda kurti kokybiškų darbo vietų galimybes ir socialinę naudą vietos lygmeniu, visų pirma strateginiuose sektoriuose su dideliu augimo potencialu, pavyzdžiui, skaitmeniniame ir žaliosios ekonomikos sektoriuose. Šiuo atžvilgiu taip pat turėtų būti įgyvendinama politika, kuria remiamas darbo vietų kūrimas, visų pirma teikiant viešąsias ar privačiąsias visuotinės svarbos paslaugas, ypač vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Darbo jėgai tenkanti mokesčių našta turėtų būti perkelta kitiems šaltiniams, kad būtų geriau remiamas užimtumas ir įtraukus ekonomikos augimas, tuo pačiu metu atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus ir į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas adekvačiai socialinei apsaugai ir augimo skatinimo išlaidoms padengti.

Darbo jėgos apmokestinimas turėtų būti mažinamas ir perkeliamas į kitus šaltinius, kur jis turėtų ne tokį kenksmingą poveikį įtraukiam augimui, kartu užtikrinant visišką suderinamumą su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais bei Europos žaliajame kurse apibrėžtais klimato ir aplinkos tikslais, didinant mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, taip pat apsaugant pajamas, reikalingas adekvačiai socialinei apsaugai ir viešosioms investicijoms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, turinčios nacionalinius mechanizmus, pagal kuriuos minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą, kad darbo užmokestis adekvačiai reaguotų į našumo pokyčius ir būtų pakankamas deramam gyvenimo lygiui užtikrinti, itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms ir aukštynkryptei konvergencijai. Taikant šiuos mechanizmus turėtų būti atsižvelgiama į regionų ir sektorių ekonominės veiklos rezultatus. Siekdamos nustatyti darbo užmokestį, valstybės narės turėtų skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką, turėtų kolektyvinėmis sutartimis arba adekvačiu nustatytuoju minimaliuoju darbo užmokesčiu užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų teisę į adekvatų ir deramą darbo užmokestį, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.

Politika, kuria siekiama užtikrinti, kad darbo užmokestis sudarytų sąlygas deramam pragyvenimo lygiui, tebėra svarbi kuriant darbo vietas ir mažinant skurdą Sąjungoje, kaip ir politika, kuria siekiama užtikrinti mokamo darbo ir teisės gauti valstybės išmokas, kuriomis kompensuojami sunkumai, su kuriais susiduria marginalizuotos grupės, suderinamumą. Valstybės narės, turinčios nacionalinius mechanizmus, pagal kuriuos minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių skaidrų ir nuspėjamą dalyvavimą atitinkamoje darbo užmokesčio nustatymo procedūroje. Nustatant minimalų darbo užmokestį reikėtų atsižvelgti į našumo pokyčius kovojant su nesaugumu ir dirbančiųjų skurdu, ypatingą dėmesį skiriant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, siekiant aukštynkryptės konvergencijos. Taikant šiuos mechanizmus turėtų būti atsižvelgiama į į kiekvienai valstybei narei būdingus skurdo rodiklius ir regionų ir sektorių ekonominės veiklos rezultatus. Valstybės narės turėtų stiprinti socialinį dialogą ir imtis priemonių kolektyvinių derybų aprėpčiai išplėsti. Valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų panaikinti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje dėl amžiaus ar lyties ir kolektyvinėmis sutartimis arba adekvačiu nustatytuoju minimaliuoju darbo užmokesčiu užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų teisę į adekvatų ir deramą darbo užmokestį, atsižvelgiant į jo teigiamą poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės galės pasitelkti Skubios solidarumo priemonės (SURE) paramą, skirtą nedarbo rizikai mažinti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia finansinė parama būtų teikiama tik įmonėms, kurios laikosi galiojančių kolektyvinių sutarčių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paramą gaunančios įmonės susilaikys nuo akcijų atpirkimo ar dividendų išmokėjimo akcininkams bei premijų mokėjimo vadovams ir kad tos įmonės nebus registruojamos mokesčių rojuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, atsižvelgdamos į pokyčius technologijų ir aplinkos srityse, taip pat į demografinius pokyčius, turėtų skatinti tvarumą, našumą, įsidarbinamumą ir žmogiškąjį kapitalą, teikdamos reikalingas žinias, įgūdžius ir kompetenciją visą gyvenimą, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius. Valstybės narės taip pat turėtų pritaikyti savo švietimo ir mokymo sistemas ir į jas investuoti, kad užtikrintų kokybišką ir įtraukų švietimą, įskaitant profesinį mokymą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, spręsdamos struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas ir didindamos jų kokybę ir aktualumą darbo rinkai, be kita ko, siekdamos sudaryti sąlygas pertvarkai aplinkos srityje. Itin daug dėmesio turėtų būti skirta mokytojo profesijos iššūkiams. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų gebėjimų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų, kad būtų paklotas pagrindas gebėjimui prisitaikyti vėliau gyvenime. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad keičiant profesinę veiklą teisės į mokymą būtų perkeliamos, be kita ko, prireikus naudojant individualias mokymosi „sąskaitas“. Jos turėtų sudaryti sąlygas visiems numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat persikvalifikuojant ir keliant kvalifikaciją, siekiant remti sąžiningus ir teisingus pokyčius, stiprinti socialinius rezultatus, šalinti darbo jėgos trūkumą ir didinti bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į nuolatinius pokyčius technologijų ir aplinkos srityse, taip pat į demografinius pokyčius ir esamus iššūkius, turėtų skatinti socialines teises, tvarumą, našumą, įsidarbinimo galimybes ir žmonių gebėjimus, teikdamos reikalingas žinias, įgūdžius ir kompetenciją visą gyvenimą, siekdamos įveikti dabartinę nedarbo krizę reaguodamos į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius. Valstybių narių poreikiai, susiję su jų darbuotojų perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu siekiant reaguoti į krizę, turėtų būti sustiprinti investicijomis į jų valstybines švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės ir įtraukus švietimas, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą bei formalųjį ir neformalųjį mokymąsi visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis, socialinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, spręsdamos struktūrines ir naujas švietimo ir mokymo sistemų problemas ir didindamos jų kokybę ir aktualumą darbo rinkai. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į sektorių, kuriuose nuolat trūksta įgūdžių, poreikius, be kita ko, siekdamos vienu metu sudaryti sąlygas pertvarkai aplinkos srityje ir technologiniams bei skaitmeniniams pokyčiams, kuriais siekiama dirbtinio intelekto sprendimais grindžiamų sprendimų. Itin daug dėmesio turėtų būti skirta mokytojo profesijos iššūkiams. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų gebėjimų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų, kad būtų paklotas pagrindas gebėjimui prisitaikyti vėliau gyvenime, ir turėtų parengti mokytojus, kad jie gebėtų perduoti tuos gebėjimus savo mokiniams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad keičiant profesinę veiklą teisės į mokymą būtų perkeliamos, be kita ko, naudojant individualias mokymosi paskyras. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad šis požiūris nepakenktų humanistiniam švietimo pobūdžiui ir asmenų siekiams. Labai svarbu, kad valstybės narės anksti imtųsi veiksmų siekdamos išvengti negatyvių pasekmių, kai asmenys ir visuomenė neatitinka darbo rinkos poreikių, visų pirma sudarydamos sąlygas nuolatiniam persikvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, siekiant remti kiekvieno asmens sąžiningus ir teisingus pokyčius numatant pakankamą nedarbo pašalpų apimtį ir lygį, stiprinti socialinius rezultatus, šalinti darbo jėgos trūkumą ir didinti bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, be kita ko, suteikdamos galimybę gauti kokybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Jos turėtų kelti bendrą išsilavinimo lygį, mažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių, didinti galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, taip pat didinti suaugusiųjų, ypač palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos suaugusiųjų, dalyvavimą tęstinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, ekologiškos ir senėjančios visuomenės keliamus reikalavimus, valstybės narės turėtų savo profesinio mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje (be kita ko, užtikrindamos kokybišką ir veiksmingą pameistrystę) ir didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičių tiek profesinio mokymo, tiek aukštojo mokslo lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų didinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą, didinti įgūdžių matomumą ir kvalifikacijų palyginamumą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją, ir didinti galimybes pripažinti ir patvirtinti už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir įgyvendinimą. Valstybės narės taip pat turėtų remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikį įsidarbinamumą teikdamos geresnę prieigą prie kokybiškų mokymosi galimybių ir skatindamos jomis naudotis, šiuo tikslu įgyvendindamos įgūdžių tobulinimo kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, derindamos švietimo ir mokymo pasiūlą prie darbo rinkos reikmių, užtikrindamos įgytų įgūdžių patvirtinimą bei pripažinimą.

Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, be kita ko, suteikdamos galimybę gauti kokybiško, universalaus ir įtraukaus ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Jos turėtų kelti bendrą išsilavinimo lygį, mažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių, didinti galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, taip pat didinti suaugusiųjų, ypač palankių sąlygų neturinčių ir dažnai žemiausios kvalifikacijos suaugusiųjų, dalyvavimą tęstinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, ekologiškos ir senėjančios visuomenės bei paplitusių lyčių stereotipų keliamus reikalavimus, valstybės narės turėtų savo profesinio mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje (be kita ko, užtikrindamos kokybišką ir veiksmingą pameistrystę) ir, paisant lyčių pusiausvyros principo, didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičių tiek profesinio mokymo, tiek aukštojo mokslo lygmeniu, nenuvertinant nuolatinių investicijų į humanitarinius mokslus svarbos. Be to, kai tinkama, valstybės narės turėtų didinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, stiprinti dvikryptį ir bendradarbiavimu grindžiamą mokymą, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą, didinti įgūdžių matomumą ir kvalifikacijų palyginamumą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją, ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti tiek pagal formaliojo švietimo ir mokymo sistemą, tiek už jos ribų įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstesnio ir įtraukesnio tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų investuoti į darbo vietas ir socialinės apsaugos sistemas, skirtas tiems asmenims, kurie negali persikvalifikuoti, ir teikdamos viešąsias paslaugas turėtų remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius bei padėti jiems užsitikrinti stabilų ir kokybišką užimtumą, siekdamos išlaikyti arba padidinti jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes užtikrinant geresnę prieigą prie kokybiškų mokymosi galimybių ir skatinant jomis naudotis, šiuo tikslu įgyvendinant įgūdžių tobulinimo kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, derinant švietimo ir mokymo pasiūlą prie darbo rinkos reikmių. Vadovaujantis atitinkamomis TDO konvencijomis, pagal kurias darbuotojams leidžiama dalyvauti mokymo programose darbo valandomis, reikėtų skatinti suteikti teisę į mokamas mokymosi atostogas profesiniais tikslais. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad sustiprintų nuotolinį mokymąsi ir mokymą ir suteiktų visiems galimybę juo pasinaudoti, visapusiškai atsižvelgdamos į neįgaliųjų poreikius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir prie jų reikmių pritaikytą pagalbą, pavyzdžiui, paramą darbo paieškos, mokymo, perkvalifikavimo ir galimybių gauti kitas aktualias paslaugas srityse. Siekiant ženkliai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios kuo skubesnį išsamų asmens padėties įvertinimą. Jaunimo nedarbo ir nedirbančio bei nesimokančio jaunimo problemą reikėtų toliau spręsti užkertant kelią mokyklos nebaigimui ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą15.

Valstybės narės bedarbiams turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir prie jų reikmių pritaikytą pagalbą, t. y. paramą darbo paieškos, mokymo, perkvalifikavimo ir galimybių gauti kitas įgalinančias paslaugas, visų pirma susijusias su sveikatos priežiūra ir būstu, srityse. Siekiant ženkliai sumažinti ilgalaikio bei struktūrinio nedarbo riziką ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios kuo skubesnį išsamų kiekvieno bedarbio padėties įvertinimą, įskaitant strategijas, kuriomis siekiama sumažinti neįgaliųjų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių asmenų nedarbą. Valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turėtų sukurti arba sustiprinti paramos keičiant darbą mechanizmus ir sistemas, pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Visų pirma reikėtų toliau spręsti nesaugių jaunimo darbo sąlygų ir nedirbančio bei nesimokančio jaunimo (NEET) problemą, užkertant kelią mokyklos nebaigimui, suteikiant galimybę dalyvauti mokymuose, susijusiuose su į ateitį orientuotais sektoriais, pavyzdžiui, ekologiška ir skaitmenine ekonomika, ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir galimybes gauti kokybišką darbą, kad būtų sprendžiama didėjančio mažų garantijų jaunimo užimtumo problema. Šis klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas įgyvendinant atnaujintą ir veiksmingą Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią būtų galima teikti aukštos kokybės darbo, švietimo ar mokymo pasiūlymus, prasmingai įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

__________________

(15) OL 120, 2013 4 26, p. 1.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir atgrasančius veiksnius, trukdančius dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti daugiau paskatų joje dalyvauti, visų pirma menkas pajamas gaunantiems, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, be kita ko, teikdamos tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, padedančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.

Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir atgrasančius veiksnius, trukdančius dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti daugiau paskatų joje dalyvauti, visų pirma nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, be kita ko, teikdamos tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, padedančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes bei galimybes siekti karjeros ir šalindamos lyderystės visais sprendimų priėmimo lygmenimis kliūtis. Reikėtų spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą. Turėtų būti užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas. Turėtų būti skatinama derinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, visų pirma, suteikiant galimybę naudotis įperkamomis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tinkamomis šeimos nario priežiūros atostogomis ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų geriau derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis.

Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes bei galimybes siekti karjeros ir šalindamos lyderystės visais sprendimų priėmimo lygmenimis kliūtis. Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas siekdamos patvirtinti ir įgyvendinti mažiausią procentinę dalį, kaip nustatyta siūlomoje direktyvoje dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdybose gerinimo. Reikėtų panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir užimtumo lygio skirtumus. Motinystės ir tėvystės atostogų trukmė turėtų būti tinkamai įvertinta tiek pagal mokamas įmokas, tiek pagal teises į pensijų išmokas, kad atsispindėtų tai, kaip svarbu šviesti būsimas kartas, ypač turint omenyje visuomenės senėjimą. Turėtų būti užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas, be kita ko, nustatant vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio indeksą. Turėtų būti skatinama derinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, visų pirma, suteikiant galimybę naudotis įperkamomis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei mokymosi visą gyvenimą paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad motinoms ir tėvams bei kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tinkamomis šeimos nario priežiūros atostogomis ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų geriau derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis. Jos turėtų pradėti svarstyti visiškai mokamų motinystės ir tėvystės atostogų galimybę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad galėtų pasinaudoti dinamiška ir našia darbo jėga, naujais darbo ir verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, derindamos teises ir pareigas. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuoto darbo. Darbo vietų apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti tiek tinkamą įdarbinimo aplinką, tiek reikiamą lankstumą, kad darbdaviai galėtų greitai prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių, tačiau kartu turėtų būti išlaikyta tinkama darbuotojų apsauga ir sveika, saugi bei gerai pritaikyta darbo aplinka, apsaugotos darbuotojų teisės ir užtikrinta socialinė apsauga. Turėtų būti užkirstas kelias tokiems darbo santykiams, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, įskaitant per platformas dirbančius asmenis, kovojant su piktnaudžiavimu netipinėmis sutartimis. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant teisę į tinkamą kompensaciją.

Kad galėtų pasinaudoti dinamiška ir našia darbo jėga, naujais darbo ir verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, derindamos teises ir pareigas. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių socialiniam dialogui visais lygmenimis ir kolektyvinėms deryboms skatinti ir stiprinti, be kita ko, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB1a. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuoto darbo formų. Darbo vietų apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti tinkamą stabilaus ir kokybiško užimtumo kūrimo aplinką, tačiau kartu turėtų būti išlaikyta tinkama darbuotojų apsauga ir sveika, saugi bei gerai pritaikyta darbo aplinka, užtikrintos darbuotojų teisės ir užtikrinta derama socialinė apsauga. Jos taip pat turėtų bendradarbiauti su profesinių sąjungų atstovais, kad užtikrintų sveiką ir saugią darbo aplinką, ypatingą dėmesį skirdamos nelaimingų atsitikimų darbe ir ligų prevencijai. Turėtų būti užkirstas kelias tokiems darbo santykiams, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos ir konkurencija dėl darbo užmokesčio, įskaitant per platformas dirbančius asmenis. Neturėtų būti piktnaudžiaujama netipinėmis sutartimis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems šiems darbuotojams iš tikrųjų būtų sudarytos teisingos darbo sąlygos, suteiktos socialinės teisės ir galimybė gauti tinkamą socialinę apsaugą bei geresnį atstovavimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti 1947 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo inspekcijos ir investuoti į veiksmingas darbo inspekcijas, kurias vykdytų pakankamai galių turinčios kompetentingos institucijos, taip pat bendradarbiauti per Europos darbo instituciją bei koordinuoti savo pastangas kovojant su tarpvalstybiniu piktnaudžiavimu. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant teisę į tinkamą kompensaciją. Valstybės narės turėtų remtis Europos viešųjų užimtumo tarnybų ir Europos agentūrų tinklu, kad nustatytų įrodymais grindžiamą gerąją patirtį, skatintų tarpusavio mokymąsi ir sudarytų palankesnes sąlygas geriau koordinuoti užimtumo politiką.

____________

1a. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimą bei darbuotojų judėjimą darbo rinkoje. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir teikti galimybių tiems, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą, plėsdamos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir geriau susiedamos ją su bedarbių pajamų rėmimu darbo paieškos laikotarpiu ir atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų siekti, kad valstybinės užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau ir rezultatyviau, užtikrindamos, kad būtų laiku teikiama darbo ieškantiems asmenims pritaikyta pagalba, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principus.

Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimą bei darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, visų pirma skaitmeninėje ir ekologinėje srityse, taip pat didinti užimtumą ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose. Valstybės narės turėtų veiksmingai teikti veiksmingas paskatas tiems, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje ir rasti kokybišką darbo vietą. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą, plėsdamos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir užtikrindamos tinkamą bedarbių pajamų rėmimą darbo paieškos laikotarpiu. Valstybės narės turėtų siekti, kad valstybinės užimtumo tarnybos teiktų paslaugas veiksmingiau ir rezultatyviau, taip pat ir tarpvastybiniams darbuotojams, užtikrindamos, kad būtų laiku teikiama darbo ieškantiems asmenims pritaikyta pagalba ir remdamos darbo rinkos paklausą. Tokių paslaugų tikslas turėtų būti kokybiškas užimtumas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams adekvačios trukmės laikotarpį būtų mokamos adekvačios bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios pašalpos neturėtų atgrasyti kuo greičiau vėl įsidarbinti, o jas papildyti turėtų aktyvi darbo rinkos politika.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pakankamos trukmės laikotarpį būtų mokamos adekvačios bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokias priemones turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika ir parama valstybių narių tarpusavio mokymosi mechanizmams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Reikėtų tinkamai remti besimokančių asmenų ir darbuotojų judumą siekiant padidinti jų galimybes įsidarbinti, ugdytis įgūdžius ir išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, drauge užtikrinant sąžiningas sąlygas visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims ir intensyvinant su judžiais darbuotojais susijusį nacionalinių administracijų bendradarbiavimą. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų srityse ir kvalifikacijų pripažinimo srityje, o pats kvalifikacijų pripažinimas turėtų būti paprastesnis. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad administracinėmis procedūromis nebūtų sudaroma nereikalingų kliūčių iš kitų valstybių narių atvykstantiems dirbti darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius darbuotojus. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui galiojančiomis taisyklėmis ir šalinti pagrindines protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų priežastis, be kita ko, imdamosi tinkamų regioninės plėtros priemonių.

Valstybės narės turėtų remti darbo jėgos judumą visoje Europoje, kad būtų sukurtos naujos darbo galimybės darbuotojams. Reikėtų tinkamai remti besimokančių asmenų judumą jų mokymosi laikotarpiu, visų pirma stiprinant Europos judumo programą „Erasmus+“, kuri suteikia besimokantiems asmenims galimybę įgyti daugiau žinių ir stiprinti įgūdžius. Darbuotojai, siekdami padidinti savo galimybes įsidarbinti ir lavinti įgūdžius, taip pat turėtų būti skatinami išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą. Užtikrinant teises ir teisingas darbo sąlygas visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims, reikėtų sustiprinti teisių ir teisių į išmokas perkeliamumą intensyvinant su judžiais darbuotojais susijusį nacionalinių administracijų bendradarbiavimą. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų srityse ir kvalifikacijų pripažinimo srityje, o pats kvalifikacijų pripažinimas turėtų būti paprastesnis. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad administracinėmis procedūromis nebūtų sudaroma nereikalingų kliūčių iš kitų valstybių narių atvykstantiems dirbti darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus. Valstybės narės turėtų visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam darbuotojų judumui, visų pirma socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje. Bus svarbu, kad valstybės narės, įgyvendindamos tokias priemones kaip sienų uždarymas, kad būtų pristabdytas COVID-19 plitimas, atsižvelgtų į judžius darbuotojus, įskaitant pasienio darbuotojus, pavyzdžiui, dirbančius sveikatos ir saugos, mokesčių ir socialinės apsaugos srityse. Valstybės narės turėtų leisti judiems ir pasienio darbuotojams toliau kirsti sienas, kai laikoma, kad tai saugu pagal EU-OSHA sveikatos ir saugos gaires. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui galiojančiomis taisyklėmis ir šalinti pagrindines protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų, kuris kenkia šių teritorijų vystymuisi ir patrauklumui, priežastis, be kita ko, imdamosi tinkamų regioninės plėtros priemonių. Valstybės narės turėtų skatinti ir naudoti atitinkamas Europos priemones, pvz., užimtumo tarnybų tinklą EURES, ir kurti tarpvalstybines partnerystes, siekdamos padėti judiems darbuotojams pasienio regionuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remdamosi esama nacionaline praktika ir siekdamos veiksmingesnio socialinio dialogo ir geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų laiku ir prasmingai įtraukti į užimtumo, socialinių ir, prireikus, ekonominių reformų bei politikos rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, remdamos socialinių partnerių pajėgumų didinimą. Valstybės narės turėtų skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiškumą ir kolektyvinių veiksmų teisę.

Remdamosi esama nacionaline praktika ir siekdamos skatinti veiksmingesnį ir intensyvesnį socialinį dialogą ir gauti geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų laiku ir prasmingai įtraukti į užimtumo, socialinių ir, prireikus, ekonominių reformų bei politikos rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, remdamos socialinių partnerių pajėgumų didinimą. Valstybės narės turėtų stiprinti ir skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiškumą ir kolektyvinių veiksmų teisę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Prireikus, remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus.

Prireikus, remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant organizacijas, atstovaujančias grupėms, kurių nariams sunku gauti kokybišką darbą, patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sveika ir saugi darbo vieta COVID-19 protrūkio laikotarpiu yra labai svarbi kovojant su viruso ir kitų ligų infekcijos ir plitimo rizika. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbdaviai prisiimtų atsakomybę už savo darbuotojų sveikatą ir saugą ir kad teiktų darbuotojams ir jų atstovams reikiamą informaciją, atliktų rizikos vertinimus ir imtųsi prevencinių priemonių. Tai apima mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinio vėžio atvejų skaičiaus sumažinimą iki nulio, nustatant privalomas profesinės ekspozicijos ribines vertes ir atsižvelgiant į profesinių psichosocialinių sutrikimų riziką bei profesines ligas. Siekdamos pagerinti darbo rinkų veikimą valstybės narės turėtų investuoti į darbuotojų sveikatą ir saugą ir užtikrinti, kad darbo inspekcijos ir profesinių sąjungų atstovai, dirbantys sveikatos ir saugos srityse, turėtų pakankamai darbo priemonių ir išteklių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų dirbti kartu, kad užtikrintų socialinės apsaugos sistemas pasienio darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dirba ir gyvena skirtingose valstybėse narėse. Socialinės apsaugos sistemos modernizavimas turėtų padėti įgyvendinti Europos darbo rinkos principus, kuriais užtikrinama tvari visuotinė ir tarpvalstybinė socialinė apsauga. Tai turėtų garantuoti socialinės apsaugos sistemų apsaugą ir veiksmingumą, šalinant apsaugos spragas, taip pat užtikrinti našų pasienio darbuotojų darbą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų mažinti COVID-19 krizės poveikį darbo rinkai, remdamos darbuotojus, kurie laikinai nedirba dėl techninių priežasčių, nes darbdaviai buvo priversti uždaryti savo įmones, taip pat remdamos savarankiškai dirbančius asmenis ir mažąsias įmones, kad jos galėtų išlaikyti darbuotojus ir išsaugoti savo veiklą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija ir skatinamos nepakankamai atstovaujamų grupių lygios galimybės darbo rinkoje, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas ir skirti pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektui. Jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikata ir ilgalaikė priežiūra, švietimas ir prieiga prie prekių bei paslaugų, nepriklausomai nuo lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Valstybės narės, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija ir skatinamos nepakankamai atstovaujamų grupių lygios galimybės darbo rinkoje, turėtų skatinti socialines teises ir įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, kaip integruotos aktyvios įtraukties strategijos dalį, ir skirti pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektui. Jos turėtų užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje ir lygias teises, taip pat vienodą požiūrį tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikata ir ilgalaikė priežiūra, būstas, švietimas ir prieiga prie prekių bei paslaugų, nepriklausomai nuo lyties, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų adekvačią, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą ir dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Universalius metodus papildžius selektyviais padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Modernizavus socialinės apsaugos sistemas turėtų būtų užtikrintas geresnis prieinamumas, kokybė, adekvatumas ir tvarumas.

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir į jas investuoti, kad jos visiems teiktų adekvačią, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, kovodamos su skurdu ir skatindamos socialinę įtrauktį bei aukštynkryptę socialinę konvergenciją, remdamos dalyvavimą darbo rinkoje ir galimybes gauti kokybišką darbo vietą, kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos progresyvias mokesčių ir išmokų sistemas. Universalius metodus papildžius selektyviais padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas ir bus užtikrintas geresnis prieinamumas, kokybė, adekvatumas ir tvarumas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, atitinkančiomis individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemomis turėtų būti užtikrintos visų asmenų, kurių ištekliai nepakankami, adekvačios minimalios pajamos ir puoselėjama socialinė įtrauktis, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, teikiant tikslines socialines paslaugas.

Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, atitinkančiomis individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemomis turėtų būti užtikrintos visų asmenų, kurių ištekliai nepakankami, adekvačios minimalios pajamos ir skatinama socialinė įtrauktis, padedant žmonėms aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, teikiant tikslines socialines paslaugas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant užtikrinti lygias galimybes, itin svarbu teikti galimybių naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, popamokinės priežiūros, švietimo, mokymo, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų ir vaikų skurdą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, taip pat ir vaikai, galėtų gauti pagrindines paslaugas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į specifines neįgaliųjų reikmes, įskaitant susijusias su prieinamumu. Turėtų būti sprendžiama benamystės problema.

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį, nerimą keliantį skurdo lygį, kuris yra gerokai didesnis nei 2010 m. strategijoje „Europa 2020“ nustatytas skurdo mažinimo tikslas, ir į numatomą COVID-19 krizės poveikį, daugiau pastangų turėtų būti dedama kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui, vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, vienišiems tėvams, ypač vienišoms motinoms, etninėms mažumoms, migrantams, neįgaliesiems ir benamystei ir šiose srityse taikant horizontaliąsias strategijas. Tuo pat metu itin daug dėmesio turėtų būti skiriama galimam COVID-19 krizės poveikiui kitoms grupėms, pavyzdžiui, mažų garantijų darbą turintiems arba neseniai darbo netekusiems asmenims. Kalbant apie investicijas į vaikus, valstybės narės turėtų patvirtinti Vaiko garantijų sistemą, skirtą kovai su vaikų skurdu ir vaikų gerovės kūrimui, kuri padėtų užtikrinti vaikams vienodas galimybes gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, nemokamą išsilavinimą, nemokamą priežiūrą, deramą būstą ir tinkamą mitybą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti kokybiškas paslaugas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje ir kad būtų investuojama į riboto judumo asmenų aprūpinimą prieinamais būstais; jos taip pat turėtų imtis priemonių, kad būtų gerinamas esamų būstų energijos efektyvumas, ir spręsti energijos nepritekliaus problemą, atsižvelgiant į Žaliąjį paktą, bei užtikrinti atitinkamas paslaugas benamiams. Valstybės narės turėtų spręsti vis dažniau pasitaikančio iškeldinimo problemą. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į specifines neįgaliųjų reikmes, be kita ko, susijusias su prieinamumu. Turėtų būti ryžtingai sprendžiama benamystės problema, remiantis koncepcija „Housing First“ (svarbiausia būstas).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencines ir gydomąsias sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

COVID-19 krizė parodė, kad reikia daugiau viešųjų investicijų siekiant užtikrinti reikiamą gerai parengtų darbuotojų skaičių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant pažeidžiamas grupes. Todėl valstybės narės visiems turėtų užtikrinti galimybę gauti įperkamas prevencines ir gydomąsias sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros viešąsias paslaugas, kurios būtų aukštos ir tvarios kokybės.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti vyresnių gyventojų sveikatos apsaugą, hospitalizavimą ir gydymą, taip pat užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl amžiaus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą, teikti lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti teises į pensiją, be kita ko, naudojant papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos adekvačios pajamos. Pensijų reformos turėtų būti remiamos taikant priemones, kuriomis būtų ilginamas profesinis gyvenimas, pavyzdžiui, didinant faktinį pensinį amžių, ir turėtų būti įtrauktos į vyresnių žmonių aktyvumo strategijas. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas laipsniškai pradėti vykdyti reformas.

Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą, teikti lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti teises į pensiją pagal valstybines arba profesines pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos skurdo ribą viršijančios deramos pajamos iš pensijų. Pensijų reformos turėtų būti remiamos taikant vyresnių žmonių aktyvumu pagrįstas priemones, kuriomis bet kokio amžiaus darbuotojams būtų sudaromos optimalios galimybės dirbti kokybiškoje, našioje ir sveikoje aplinkoje iki išėjimo į pensiją, kartu gerbiant vyresnio amžiaus žmonių sprendimus ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems arba daugiau nedalyvauti darbo rinkoje. Laikantis kartų solidarumu grindžiamo požiūrio, konkrečios priemonės turėtų būti nustatytos šiose srityse: darbo jėgos demografinės padėties, sveikatos ir saugos darbo vietoje, įgūdžių ir kompetencijos vadybos, sveiko ir našaus profesinio gyvenimo organizavimo. Tai sudarytų palankesnes sąlygas tiek jaunimo užimtumui, tiek išėjimui į pensiją, kartu užtikrinant vienos kartos žinių ir patirties perdavimą kitai. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant tiesioginį dialogą su senatvėje skurdą ir atskirtį patiriančiais žmonėmis, ir sudaryti sąlygas laipsniškai pradėti vykdyti reformas.

Pavadinimas

Valstybių narių užimtumo politikos gairės

Nuorodos

COM(2020)0070 – C9-0079/2020 – 2020/0030(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

6.3.2020

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

11.3.2020

Pranešėjai

 Paskyrimo data

José Gusmão

18.3.2020

Priėmimo data

23.6.2020

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Atidzhe Alieva-Veli, Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Andrea Bocskor, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Sandra Pereira, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Yana Toom, Marie-Pierre Vedrenne, Nikolaj Villumsen, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna Júlia Donáth, José Gusmão, Pierfrancesco Majorino, Kim Van Sparrentak

Pateikimo data

25.6.2020