PRANEŠIMAS dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Serbijos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Serbijos

(2019/2175(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 19 d. Serbijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (COM(2011)0688), 2012 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą ir 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Serbija dėl stojimo į ES,

– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 10 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Serbijos ir Kosovo dialogą,

– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl principų, kuriais reguliuojamas Serbijos ir Kosovo vyriausybių santykių normalizavimas, ir į 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimus, taip pat į tebevykstantį ES tarpininkaujamą dialogą dėl santykių normalizavimo,

– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos[1],

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30–31 d. vykusiame 11-ajame ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais migracijos ir saugumo srityje stiprinimo,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – 2019 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2019)0219),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – 2020 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2020)0352),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641) ir į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gaires (SWD(2020)0223),

– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011),

– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 21 d. Komisijos vertinimą, susijusį su 2020–2022 m. Serbijos ekonominių reformų programa (SWD(2020)0064), ir 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. 11-ąjį ministrų lygmens stojimo į Europos Sąjungą konferencijos su Serbija susitikimą, kuriame buvo pradėtos derybos dėl 4 skyriaus „Laisvas kapitalo judėjimas“,

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento tarpininkaujamo šalių tarpusavio dialogo dėl Parlamento rinkimų organizavimo sąlygų gerinimo pirmojo etapo išvadas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. paskelbtą ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos parengtą galutinę ataskaitą dėl 2020 m. birželio 21 d. Serbijos parlamento rinkimų,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ekspertų spaudos pranešimą dėl susirūpinimą keliančių aspektų, susijusių su piktnaudžiavimu įstatymu dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos siekiant pakenkti NVO darbui ir jį pažaboti,

– atsižvelgdamas į Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) 2020 m. lapkričio 26 d. paskelbtą antrąją atitikties ataskaitą dėl Serbijos, parengtą vykdant ketvirtąjį vertinimo etapą (Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija),

– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 22 d. Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) pradinę vertinimo ataskaitą dėl Serbijos,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. savo rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo[2],

– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį pagal Berlyno procesą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0032/2021),

A. kadangi Serbija privalo būti vertinama kaip bet kuri šalis, pretenduojanti tapti ES valstybe nare, pagal jos nuopelnus atsižvelgiant į tai, kaip ji įgyvendina, taiko su naryste susijusius būtinus kriterijus ir bendras vertybes ir jų paiso, ir kadangi stojimo tvarkaraštis ir pažanga nustatomi pagal būtinų reformų įgyvendinimo kokybę ir su jomis susijusias pastangas;

B. kadangi demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra plėtros, stabilizacijos ir asociacijos procesų pagrindas; kadangi reikia tvarių reformų, kad būtų galima įveikti šiose srityse išlikusius didelius iššūkius;

C. kadangi Serbija turi daryti pažangą be regreso paisydama tokių vertybių, kaip antai pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant nacionalinėms ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų teises, jas puoselėti ir ginti vidaus ir tarptautiniuose santykiuose;

D. kadangi nuo derybų su Serbija pradžios atidaryta 18 skyrių, du iš jų buvo preliminariai uždaryti; kadangi Serbija nusprendė priimti naują ES plėtros metodiką;

E. kadangi dar nėra pasiekta tvarių rezultatų teisminių institucijų ir pagrindinių teisių (23 skyrius) ir teisingumo, laisvės bei saugumo (24 skyrius) srityse; kadangi Taryba nusprendė kol kas neatidaryti daugiau derybų su Serbija skyrių;

F. kadangi GRECO mano, kad padėtis apskritai yra nepatenkinama, ir nustatyta, kad Serbija nesilaiko GRECO rekomendacijų dėl parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos;

G. kadangi ES įsipareigojimas skatinti teisinę valstybę taikomas ir Serbijai, taigi ES turėtų tęsti bendradarbiavimą su Europos Taryba, kad padėtų Serbijai vykdyti esmines reformas ir organizuoti mokymus, susijusius su teisingumu, kova su korupcija, žmogaus teisių ir laisvos bei nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės vaidmens propagavimu, ir stebėti tose srityse pasiektą pažangą pagal peržiūrėtą plėtros metodiką;

H. kadangi Serbija yra suinteresuota normalizuoti santykius su Kosovu;

I. kadangi Serbija toliau laikosi įsipareigojimų dėl regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių;

J. kadangi Serbija toliau laikosi įsipareigojimo kurti veikiančią rinkos ekonomiką ir toliau vykdo Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytas prievoles, nors tebėra daug su reikalavimų laikymusi susijusių problemų; kadangi korupcija toliau trukdo ekonominiam vystymuisi;

K. kadangi Serbija ratifikavo visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

L. kadangi didelį susirūpinimą tebekelia saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo padėtis ir šiam klausimui turi būti teikiama pirmenybė;

M. kadangi Europos Parlamento tarpininkaujamas šalių tarpusavio dialogas dėl Parlamento rinkimų organizavimo sąlygų gerinimo tebėra unikali platforma siekiant sutarimo dėl įsipareigojimų gerinti rinkimų sąlygas;

N. kadangi ES sutiko perskirstyti 374 mln. EUR iš Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP), kad padėtų sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį regione;

O. kadangi ES parodė savo įsipareigojimą atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir sutelkė 3,3 mlrd. EUR, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į sveikatos krizę ir sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius;

P. kadangi ES yra didžiausia paramos ir pagalbos teikėja Serbijai švelninant ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius; kadangi Serbija gavo 15 mln. EUR tiesioginės paramos sveikatos sektoriui, 78,4 mln. EUR paramos socialiniam ir ekonominiam gaivinimui ir 93,4 mln. EUR paramos fondų lėšų;

Q.  kadangi Serbija naudojasi pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) ES teikiama parama, kuri 2014–2020 m. laikotarpiu preliminariai siekė 1 539,1 mlrd. EUR;

R. kadangi ES yra didžiausia finansinės paramos Serbijai teikėja; kadangi ES per pastaruosius 18 metų Serbijai skyrė daugiau kaip 3,6 mlrd. EUR dotacijų visose srityse, įskaitant teisinės valstybės, viešojo administravimo reformos, socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio sritis; kadangi Serbija pasinaudojo ES parama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir nuo 2008 m. iš viso gavo 2,79 mlrd. EUR;

S. kadangi Serbijai buvo labai naudinga prekybos ir ekonominė integracija su ES; kadangi ES yra didžiausia Serbijos prekybos partnerė, su kuria 2018 m. buvo susiję 67 proc. viso Serbijos eksporto ir daugiau nei 60 proc. viso Serbijos prekių importo; kadangi ES investicijos Serbijoje 2010–2018 m. iš viso sudarė daugiau kaip 13 mlrd. EUR;

1. palankiai vertina tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas ir kad tai yra vienas iš naujai suformuotos vyriausybės prioritetų; atkreipia dėmesį į faktą, kad visos parlamentinės partijos palaiko Serbijos integracijos į ES procesą; ragina Serbijos valdžios institucijas viešosiose diskusijose aktyviau ir nedviprasmiškai kalbėti apie savo įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir tikisi aiškaus ir nedviprasmiško Serbijos įsipareigojimo tiek žodžiais, tiek veiksmais vykdyti savo su stojimu į ES susijusias pareigas aiškiai ir patikrinamu būdu;

2. pabrėžia, kad svarbu stojimo deryboms su Serbija suteikti daugiau dinamiškumo ir skubiai įdiegti peržiūrėtą plėtros metodiką, grindžiamą derybų skyrių teminėmis grupėmis ir palaipsniui įsitraukimu į atskiras ES politikos priemones ir programas, kartu akcentuojant aiškias ir apčiuopiamas tiesiogiai Serbijos piliečius dominančias paskatas;

3. pabrėžia, kad dėl suteikto postūmio, susijusio su nauju mandatu po 2020 m. birželio 21 d. rinkimų Serbijoje, sukuriama galimybė padaryti svarbią pažangą siekiant Serbijos europinės perspektyvos; pritaria tam, kad tolesni derybų skyriai turėtų būti atidaryti tik tada, kai Serbija prisiims būtinus įsipareigojimus ir įgyvendins reformas pagal reikiamus kriterijus; pažymi, kad derybų skyrių atidarymas yra esminė priemonė siekiant tvarių reformų ir proeuropietiškų pokyčių Serbijoje;

4. ragina Komisiją ir Tarybą, prireikus įtraukiant Serbijos partnerius, imtis būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti peržiūrėtos plėtros metodikos nuostatas, ypač susijusias su teminėmis derybų grupėmis, taip pat pasinaudoti šia nauja metodika kaip galimybe paspartinti plėtros procesą Vakarų Balkanuose ir kartu su Serbija nustatyti naujus Serbijos derybų proceso etapus;

5. palankiai vertina Serbijos vyriausybės ir Nacionalinės asamblėjos bendradarbiavimą dėl Nacionalinio konvento dėl Europos Sąjungos; ragina Serbijos vyriausybę kuo greičiau paskirti naują Serbijos stojimo į Europos Sąjungą derybų grupės vadovą; ragina Serbiją taip pat gerinti Europos integracijos ministerijos administracinius gebėjimus, kad būtų galima geriau vesti derybas dėl narystės ir padaryti viską, kas įmanoma, kad europinės integracijos procesas būtų kuo įtraukesnis ir atviresnis;

6. pažymi, kad Serbija ir toliau gerino savo teisės aktų derinimą su acquis ir jų įgyvendinimą pagal acquis ir turi tai daryti toliau; apgailestauja dėl to, kad derinimo tempas buvo gerokai lėtesnis, nei vyriausybė iš pradžių planavo; atkreipia dėmesį į ribotą pažangą, susijusią su 23 skyriumi (teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriumi (teisingumas, laisvė ir saugumas); pabrėžia, kad santykių su Kosovu normalizavimas ir reali pagarba pagrindinėms teisėms tebėra labai svarbūs ir nulems stojimo derybų tempą;

7. apgailestauja dėl to, kad daugelyje Serbijos reformų darbotvarkės sričių nepasiekta pažangos ir kad netgi pastebėtas regresas esminiais stojimo į ES klausimais; ragina Komisiją pakeisti ataskaitų teikimo metodiką, kad būtų atsižvelgta į reikšmingą regresą, ir perduoti aiškią žinią narystės siekiančioms šalims, įskaitant Serbiją;

8. pabrėžia Serbijos suinteresuotųjų subjektų strateginės komunikacijos apie stojimo į ES privalumus svarbą; pabrėžia, kad viešos diskusijos stojimo į ES tema privalo būti pagrįstos faktais ir skatinti visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir demokratinėms vertybėms;

9. ragina Serbijos valdžios institucijas viešose diskusijose aktyviau skelbti apie savo įsipareigojimą puoselėti europines vertybes ir padidinti savo komunikacijos skaidrumą, be kita ko, sudarant plačiajai visuomenei galimybes susipažinti su informacija ir plečiant valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos žiniasklaidos priemonės, kuriuose dažnai cituojami pareigūnai, prisideda prie prieš ES nukreiptos retorikos skleidimo Serbijoje;

10. ragina Serbiją ir ES valstybes nares vykdyti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos politiką europinės perspektyvos klausimais, skirtą tiek Serbijos, tiek ES piliečiams, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančius piliečius; pabrėžia istorinius Europos Sąjungos ir Serbijos tautų draugystės ir brolystės ryšius;

11. atkreipia dėmesį į neproporcingą Serbijos matomumą trečiosioms šalims; ragina Serbiją, Komisiją ir ES delegaciją Serbijoje dėti daugiau pastangų informuojant apie glaudžios ES ir Serbijos partnerystės vaidmenį ir naudą, be kita ko, viešinant ES finansuojamus projektus ir reformas; pažymi, kad būtina skubiai užmegzti ryšį su Serbijos piliečiais ne tik didžiuosiuose miestuose, ir ragina ES toliau didinti paramą vietos lygmens pilietinei visuomenei;

12. ragina sukurti naujas galimybes vykdyti aukšto lygio politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį valdymą ir aukšto lygmens dalyvavimą, kaip reikalaujama ir pagal peržiūrėtą plėtros metodiką; mano, kad konferencijoje dėl Europos ateities turėtų aktyviai dalyvauti ir būti tinkamai įtraukti Serbijos ir kitų Vakarų Balkanų šalių atstovai tiek iš vyriausybės, tiek iš pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų;

13. pažymi ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos galutinės ataskaitos išvadas, kad 2020 m. birželio 21 d. parlamento rinkimai buvo administruojami efektyviai, tačiau susirūpinimą kėlė valdančiosios partijos dominavimas, be kita ko, ir žiniasklaidoje; apgailestauja dėl ilgalaikės rinkėjams daromo spaudimo tendencijos, žiniasklaidos šališkumo ir neaiškios ribos tarp valstybės pareigūnų veiklos ir šališkų partinių kampanijų; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į valstybės remiamų dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama pakeisti nuomonę rinkimų tema, vaidmenį;

14. palankiai vertina tai, kad įsteigta Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų įgyvendinimo darbo grupė; ragina Serbijos valdžios institucijas reaguoti į visas Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas ir visapusiškų veiksmų imtis gerokai iš anksto prieš kitus rinkimus; pabrėžia, kad vietos pilietinės visuomenės organizacijos, turinčios praktinės patirties rinkimų sąlygų srityje, turėtų ir toliau dalyvauti šiame procese;

15. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbių rinkimų sistemos elementų pakeitimai, įskaitant rinkimų slenksčio sumažinimą, buvo priimti parlamente likus vos kelioms savaitėms iki numatytų rinkimų be tinkamų viešų diskusijų; pažymi, kad Venecijos komisija nurodo, pagrindiniai rinkimų įstatymo elementai neturėtų būti reikšmingai keičiami likus mažiau nei vieniems metams iki rinkimų;

16. apgailestauja dėl dalies opozicijos atstovų sprendimo boikotuoti rinkimus ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos išvadas, kuriose pabrėžta, kad Serbijoje nesama tikro pliuralizmo ir politinė arena yra suskaidyta, visos politinės jėgos, ypač valdymo institucijos, yra atsakingos už rinkimų sąlygų gerinimą; pabrėžia, kad vienintelis būdas užtikrinti politinį atstovavimą rinkėjams ir gebėjimą daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui yra dalyvauti politiniuose ir rinkimų procesuose; ragina opoziciją grįžti prie derybų stalo ir atnaujinti savo dalyvavimą politinėje ir parlamentinėje veikloje;

17. primena Venecijos komisijos apibrėžtus rinkimų principus ir susirūpinęs pažymi, kad Prezidentas Aleksandar Vučić paskelbė, kad bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, nesant konstitucinio pagrindo ir politinės būtinybės, ir kartu, kaip Serbijos prezidentas ir didžiausios politinės partijos pirmininkas, paskelbė, kad vieną dieną 2022 m. pavasarį vyks prezidento, parlamento ir vietos savivaldos Belgrade rinkimai;

18. palankiai vertina Europos Parlamento tarpininkaujamo šalių tarpusavio dialogo su Serbijos Nacionaline Asamblėja užmezgimą ir pradines rinkimų sąlygoms gerinti skirtas priemones, kurių ėmėsi Serbijos valdžios institucijos ir parlamentinė dauguma; ragina toliau vykdyti likusius įsipareigojimus, prisiimtus vykdant šalių tarpusavio dialogą;

19. ragina tęsti Europos Parlamento tarpininkaujamą šalių tarpusavio dialogą su Serbijos Nacionaline Asamblėja ir į jį įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir proeuropietiškas politines jėgas Serbijoje, siekiant pagerinti politinį klimatą ir pasitikėjimą įvairių politinių jėgų lygmeniu; primygtinai ragina kuo skubiau surengti naujus įtraukesnio šalių tarpusavio dialogo raundus ir ragina visas šalis nustatyti aiškius tikslus, kriterijus, lyginamuosius standartus ir dialogo dalyvius;

20. smerkia nepriimtinus žodinius išpuolius ir neapykantos retorikos, skirtos Europos Parlamento nariams, visų pirma tiems, kurie atstovauja Parlamentui palaikant santykius su Serbija, taip pat Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) delegacijos pirmininkui ir nariams, šalių tarpusavio dialogo koordinatoriams, atvejus, nes tai neatitinka su Serbijos įsipareigojimais pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą susijusių principų; ragina Nacionalinės Asamblėjos pirmininką ir joje atstovaujamų frakcijų pranešėjus laikytis demokratinio diskurso standartų;

21. ragina naująją vyriausybę imtis veiksmų siekiant įgyvendinti veiksmingas ir patikrinamas esmines reformas, užtikrinti struktūrines reformas ir pašalinti struktūrinius trūkumus teisinės valstybės, pagrindinių teisių, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų veikimo ir viešojo administravimo srityse;

22. susirūpinęs pažymi, kad apskritai korupcija tebėra problema, ir šioje srityje padaryta pažanga yra ribota; palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi užtikrinant Kovos su korupcija agentūros nepriklausomumą, ir iki šiol pasiektus rezultatus baigiant nagrinėti korupcijos bylas; ragina siekti tolesnės pažangos, ypač gerinant aukšto lygio korupcijos bylų tyrimų, kaltinimų ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir įgyvendinant korupcijos prevencijos įstatymus, laikantis ES acquis ir grupės GRECO rekomendacijų; palankiai vertina tai, kad paskelbta naujausia GRECO ataskaita, ir ragina Teisingumo ministeriją stengtis įgyvendinti jos rekomendacijas;

23. pažymi, kad naujausioje GRECO ataskaitoje nurodoma, kad Serbija tik iš dalies įgyvendino jos 2015 m. pateiktas rekomendacijas ir kad padėtis šalyje apskritai yra nepatenkinama; pabrėžia, kad svarbu tęsti veiksmingą kovą su korupcija, ir ragina Serbijos valdžios institucijas kuo skubiau įgyvendinti minėtas rekomendacijas;

24. primygtinai ragina Serbiją užtikrinti įtikinamus rezultatus, be kita ko, tvarią pažangą vykdant veiksmingus tyrimus susirūpinimą keliančiose srityse, pavyzdžiui, teisminių institucijų, žodžio laisvės ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse, ypač atvejais, sulaukusiais didelio visuomenės susidomėjimo, be kita ko, Krušik, Jovanjica ir Telekom Srbija atveju, taip pat pagerinti padėtį atliekant tyrimus, pareiškiant kaltinimus ir skiriant bausmes aukšto lygio korupcijos bylose, be kita ko, areštuojant ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą; pakartoja savo 2018 m. raginimą siekti teisingumo neteisėto privačios nuosavybės griovimo Belgrado kaimyniniame Savamalos rajone atveju; pažymi, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.;

25. primena Serbijai, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir daugiausia dėmesio skirti korupcijos prevencijai ir užkardymui ir tuo tikslu, be kita ko, priimti naują kovos su korupcija strategiją, grindžiamą patikimu ir realistišku veiksmų planu ir veiksmingu koordinavimo mechanizmu;

26. ragina Serbiją gerinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir pereiti nuo į atskirus atvejus koncentruoto požiūrio prie strategijos, orientuotos į kovą su organizacijomis, siekiant išardyti dideles ir tarptautiniu mastu veikiančias organizacijas; mano, kad tokioje strategijoje turėtų būti numatyti veiksmingi tyrimai, baudžiamasis persekiojimas ir galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai sunkių ir organizuotų nusikaltimų atvejais, taip pat finansiniai tyrimai, sistemingas pinigų srautų stebėjimas, patikimas priežiūros mechanizmas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, ir didesni finansiniai ir žmogiškieji ištekliai už organizuoto nusikalstamumo tyrimą atsakingai prokuratūrai, kuri neturėtų patirti jokios nederamos politinės įtakos;

27. reiškia susirūpinimą dėl didėjančio ekstremistinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių smurto ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovų ar informatorių nustatyti atvejai būtų tinkamai ištirti ir kad visi susiję valstybės pareigūnai būtų patraukti atsakomybėn;

28. susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinę politinę įtaką teisminėms institucijoms ir pažymi, kad reikia stiprinti apsaugos priemones siekiant užtikrinti teisminių institucijų atskaitomybę, profesionalumą ir nepriklausomumą, ir tuo tikslu, be kita ko, jei tinkama, persvarstyti dabartinę įdarbinimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą; pažymi, kad vyriausybė parengė pasiūlymą dėl konstitucinių reformų, kurį teigiamai įvertino Venecijos komisija, ir išsiuntė jį kompetentingam Nacionalinės Asamblėjos komitetui;

29. pabrėžia plataus masto konsultacijų proceso įgyvendinant konstitucinę reformą svarbą; apgailestauja dėl to, kad ankstesniam Serbijos parlamentui nepavyko priimti konstitucinių reformų, kuriomis siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą; rekomenduoja kuo greičiau patvirtinti konstitucines reformas, konsultuojantis su teisėjų ir prokurorų asociacijomis ir kitais atitinkamais politiniais veikėjais, įskaitant neparlamentinę opoziciją;

30. pakartoja, kad svarbu kuo greičiau priimti įstatymą dėl Voivodinos autonominės provincijos finansavimo;

31. yra susirūpinęs dėl veiksmingo naujojo parlamento, kuriame nėra parlamentinės opozicijos, veikimo, nes šio parlamento teisėtumą ginčija opozicijos partijos, apie jo sutrumpintą kadenciją jau paskelbė Serbijos prezidentas, o jis priima plataus masto konstitucinius pakeitimus be atvirų, įtraukių ir demokratiškų viešų diskusijų, visų pirma, teisminių institucijų srityje;

32. palankiai vertina Nacionalinės Asamblėjos veiklos pakeitimus siekiant atkurti praktiką ir procedūras ir užtikrinti darbo tvarkos taisyklių laikymąsi; apgailestauja dėl to, kad bendra parlamentinė vykdomųjų institucijų priežiūra išliko gana formali; pabrėžia, kad tolesnės esminės procedūros ir praktikos reformos yra būtinos siekiant pagerinti teisėkūros proceso kokybę, užtikrinti veiksmingą parlamentinę priežiūrą ir pašalinti sisteminius Nacionalinės Asamblėjos trūkumus, taigi, be kita ko, sumažinti obstrukcinę praktiką, skubių procedūrų skaičių ir nesusijusių klausimų pergrupavimo pagal tą patį darbotvarkės punktą praktiką;

33. pabrėžia, kad vis dar reikia gerinti teisėkūros proceso kokybę didinant skaidrumą, plėtojant socialinį ir politinį dialogą ir užtikrinant, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos būtų įgaliotos veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijas; pažymi, kad Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje buvo aptartos nepriklausomų institucijų metinės ataskaitos ir priimtos išvados;

34. ragina naujai išrinktą parlamentą dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, įtraukumą ir kokybę, taip pat veiksmingą parlamentinę priežiūrą; taip pat ragina imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti partijų dialogą ir didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį, nes tai tebėra esminis gerai veikiančios demokratijos elementas; susirūpinęs pažymi skaidrumo trūkumą, susijusį su Lygybės apsaugos komisaro pakartotinio skyrimo procesu;

35. ragina veiksmingai bendradarbiauti su nepriklausomomis ir reguliavimo institucijomis ir užtikrinti aktyvesnį Nacionalinės Asamblėjos dalyvavimą vyriausybės ir administracijos priežiūros ir kontrolės procesuose; ragina užtikrinti aktyvų Nacionalinės Asamblėjos dalyvavimą Serbijos stojimo į ES derybų procese atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Nacionalinės Asamblėjos vaidmens ir principų derybose dėl Serbijos stojimo į ES;

36. pabrėžia, kad nepriklausomų reguliavimo institucijų, įskaitant šalies ombudsmeną, Kovos su korupcija agentūrą, Nacionalinę audito instituciją ir Visuomeninės svarbos informacijos ir asmens duomenų apsaugos komisarą, vaidmuo turi būti visapusiškai pripažintas ir remiamas; ragina Serbijos Nacionalinę Asamblėją įsitraukti į nepriklausomų reguliavimo institucijų, visų pirma ombudsmeno, išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo procesą;

37. primena, kad socialinis dialogas yra vienas iš Europos socialinio modelio ramsčių ir kad reguliarios vyriausybės bei socialinių partnerių konsultacijos yra nepaprastai svarbios siekiant išvengti socialinės įtampos ir konfliktų; pabrėžia, kad socialiniame dialoge būtina ne tik keistis informacija, bet ir konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl svarbių teisės aktų, prieš pradedant jų parlamentinę procedūrą;

38. susirūpinęs pažymi, kad Nacionalinė Asamblėja susirinko tik praėjus 44 dienoms po nepaprastosios padėties paskelbimo 2020 m. kovo mėn., ir tai pakenkė jos, kaip pagrindinės parlamentinės demokratijos institucijos, kaip įtvirtinta Serbijos Konstitucijoje, pozicijai; susirūpinęs pažymi, kad po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo 2020 m. liepos 5 d. Nacionalinė Asamblėja nedirbo ilgą laiką, nepaisant aiškios parlamento daugumos; ragina Nacionalinę Asamblėją vengti užgaulių provokacinių kalbų ir reaguoti į neapykantos retoriką parlamentinėse diskusijose; pabrėžia opozicijos darbo svarbą demokratinėje šalyje;

39. pabrėžia, kad parlamento narių Nacionalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje vartojama užgauli kalba ir taikomos bauginimo ir šmeižto kampanijos, skirtos politiniams oponentams ir žiniasklaidos atstovams, yra demokratinės praktikos ir pagrindinių demokratinių vertybių pažeidimas, kuris turėtų būti griežtai pasmerktas ir už kurį turėtų būti skirtos sankcijos laikantis darbo tvarkos taisyklių;

40. džiaugiasi, kad priimtas naujas su žiniasklaidos strategija susijęs veiksmų planas ir dėl to, kad bus įsteigta darbo grupė, kuri stebės strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą;

41. yra susirūpinęs dėl tiriamosios žurnalistikos atstovų teiginių, kad vyriausybė manipuliuoja COVID-19 statistika politiniais ir rinkimų tikslais; apgailestauja dėl vyriausybės pareigūnų dezinformacijos kampanijos, susijusios su ES pagalba pandemijos metu; pabrėžia, kad vyriausybei kovojant su COVID-19 yra ypač svarbu užtikrinti pasitikėjimą ir skaidrumą, todėl primygtinai ragina Serbijos vyriausybę suteikti piliečiams visą svarbią informaciją apie pandemiją, įskaitant vakcinas;

42. mano, kad tai, kad 2018 m. gruodžio mėn. su valdančiąja partija susijęs asmuo įsigijo du televizijos kanalus, transliuojamus nacionaliniu mastu, vertintina kaip valdančiosios partijos žingsnis link šalies žiniasklaidos monopolizavimo; ragina visų televizijos kanalų, transliuojamų visoje Serbijoje, redakcines komandas laikytis aukščiausių profesinių standartų ir sudaryti galimybes reguliariai išklausyti įvairias nuomones;

43. apgailestauja dėl blogėjančios padėties žiniasklaidos laisvės srityje ir vis dažnesnių užgaulių kalbų, bauginimo ir net neapykantos retorikos, kurie yra skirti parlamentinės opozicijos nariams, nepriklausomiems intelektualams, NVO, žurnalistams ir žinomiems asmenims ir kurių, be kita ko, sulaukiama iš valdančiųjų partijų narių, kuriems tenkanti atsakomybė pagarbiai elgtis su visais žiniasklaidos atstovais yra nepaprastai svarbi; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų priemonių žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui užtikrinti ir atlikti tinkamus šių atvejų tyrimus;

44. apgailestauja dėl to, kad per šalių tarpusavio dialogą prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo taryba (REM) ir visuomeniniu transliuotoju (RTS), Serbijos valdžios institucijos įvykdė tik iš dalies arba jų visai neįgyvendino; primena, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka itin svarbų vaidmenį demokratinėje šalyje; palankiai vertina vyriausybės pareiškimą, kad ji įsteigs darbo grupę žurnalistų saugos klausimais;

45. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) darbas vykdomas aplinkoje, kuri nėra atvira kritikai; primygtinai ragina Serbijos finansų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos administraciją visapusiškai išsiaiškinti tyrimų, susijusių su kaltinimais pilietinės visuomenės organizacijoms ir žurnalistams pinigų plovimu, padėtį ir primygtina ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo savavališkų veiksmų, nukreiptų prieš šias organizacijas ir asmenis; ragina Serbijos valdžios institucijas reaguoti į tai, kad mažėja pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos erdvė, ir užtikrinti, kad jos galėtų dirbti be jokių apribojimų ir, kad, be kita ko, šios organizacijos nebūtų bauginimos ar kriminalizuojamos; primygtinai ragina valdžios institucijas kuo greičiau užtikrinti sąlygas, palankias dirbti visoms pilietinės visuomenės organizacijoms;

46. ragina Komisiją ir EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą su pilietine visuomene, NVO ir nepriklausoma žiniasklaida vietoje ir paramą joms; pakartoja, kad remia Europos politinių fondų darbą stiprinant Serbijos demokratinius procesus ir skatinant naują politinių lyderių kartą;

47. griežtai smerkdamas visus smurto veiksmus pažymi, kad neproporcingo policijos pajėgų naudojimo per 2020 m. liepos mėn. protestus atvejams skirtinas ypatingas valdžios institucijų dėmesys, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai nepakankamai bendradarbiauja su teisingumo sistema ir prokuratūra; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas tinkamai ištirti visus atvejus, kai policijos pajėgos viršijo savo įgaliojimus, siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui ir sustiprinti visuomenės pasitikėjimą policija, sudaryti lengvesnes sąlygas asmenims, teigiantiems, kad jie nukentėjo nuo netinkamų policijos veiksmų, pateikti skundus ir gauti žalos atlyginimą, taip pat rodyti visišką netoleravimą teisėsaugos pareigūnams, pažeidžiantiems profesinę etiką ar baudžiamąją teisę;

48. pažymi, kad teisinė ir institucinė žmogaus teisių gynimo sistema iš esmės yra formaliai sukurta, tačiau trūksta veiksmingų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta pagarba šioms pagrindinėms teisėms; ragina veiksmingiau sistemą įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, įskaitant tautines mažumas, švietimo srityje; ragina Serbiją užtikrinti ir apsaugoti mažumų kalbų vartojimą nediskriminuojant švietimo srityje, specialiose žiniasklaidos erdvėse valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse, taip pat užtikrinti lygias tinkamo atstovavimo politiniame gyvenime, viešajame administravime ir teisminėse institucijose galimybes;

49. palankiai vertina didesnes Serbijos pastangas bendradarbiaujant su ES romų bendruomenės įtraukties srityje, visų pirma gerinant jų padėtį būsto srityje; ragina Serbijos valdžios institucijas kovoti su romų struktūrine diskriminacija, patiriama dėl jų pilietybės statuso, taip pat sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse; primygtinai ragina Serbiją patobulinti ir supaprastinti institucinę struktūrą, skirtą romų integracijai, ir tuo tikslu, be kita ko, aiškiai paskirstyti užduotis, koordinuoti nacionalines ir vietos valdžios institucijas, taip pat sudaryti biudžetą atsižvelgiant į romų bendruomenių poreikius;

50. palankiai vertina tai, kad baigta versti pradinių klasių vadovėlius į bulgarų kalbą, nors šis procesas buvo labai uždelstas, nes tai suteiks galimybę Bulgarijos tautinei mažumai mokytis gimtąja kalba; susirūpinęs pažymi, kad vis dar nėra išversti visi vidurinio ugdymo vadovėliai; ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti šio proceso tvarumą užtikrinant pakankamą mokytojų ir vadovėlių skaičių ir pakankamai papildomos medžiagos (mokyklos dienynai, studentų pažymių knygelės ir pan.), kad būtų galima tinkamai patenkinti mažumoms priklausančių mokinių poreikius;

51. yra susirūpinęs dėl Serbijos valdžios institucijų negebėjimo skatinti regioninių ar mažumų kalbų vartojimą de facto;

52. ragina Serbiją stiprinti žmogaus teisių institucijas, garantuoti jų nepriklausomumą, skirti joms būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad būtų laiku atsižvelgta į jų rekomendacijas, taip pat priimti ir įgyvendinti naują kovos su diskriminacija strategiją;

53. ragina Serbiją pagerinti savo galimybes teikti statistinius duomenis ir laiku atlikti gyventojų surašymą, laikantis aukščiausių tarptautinių standartų ir įtraukiant nepriklausomus stebėtojus; pakartoja savo raginimą geriau koordinuoti ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus, taip pat įgyvendinti tautinių mažumų teisių užtikrinimo veiksmų planą ir vykdyti periodinę jo peržiūrą;

54. susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį nuo smurto ir smurto šeimoje nukentėjusių moterų ir vaikų skaičių; pažymi Serbijos pastangas kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus bei smurtu šeimoje; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti tolesnį ir veiksmingesnį įgyvendinimo procesą ir kad reikia konkrečių patobulinimų, visų pirma, dabartinės pandemijos metu, siekiant pagerinti galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis šioje srityje;

55. palankiai vertina GREVIO ataskaitą dėl Serbijos, šioje ataskaitoje pabrėžiamas nuoseklaus politinio požiūrio į Stambulo konvencijos įgyvendinimą trūkumas, prevencinių priemonių būtinumas, paslaugų teikimo nukentėjusiesiems spragos, žemas informuotumo, mokymų ir gebėjimų stiprinimo lygis, taip pat ypatingos kliūtys, kylančios daugeliui moterų dėl tarpsektorinių veiksnių, tokių kaip etninė priklausomybė, skurdas, socialinė kilmė ir negalia;

56. yra susirūpinęs dėl to, kad buvo labai vėluojama priimti naują įstatymą dėl lyčių lygybės, kad šioje srityje vis dar trūksta koordinavimo ir veiksmingos institucinės struktūros, kuri būtų aprūpinta pakankamais ištekliais, ir kad moterų socialinė ir ekonominė padėtis vis dar yra gerokai prastesnė nei vyrų, taip pat dėl patriarchalinio požiūrio ir lyčių stereotipų stipraus vyravimo visuomenėje ir viešosiose diskusijose ir dėl to, kad teisėjams, prokurorams ir teisininkams trūksta šios srities žinių;

57. ragina Serbiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises ir ypatingą dėmesį skirti lyčių aspekto integravimui ir glaudesniam bendradarbiavimui su pilietine visuomene, visų pirma su moterų organizacijomis; pabrėžia, kad svarbu lyčių aspektą įtraukti į ekonomines programas;

58. džiaugiasi dideliu moterų skaičiumi naujame parlamente ir vyriausybėje ir tikisi, kad tai iš esmės paskatins žmogaus teises ir politines moterų ir pažeidžiamų grupių laisves; palankiai vertina nemažą tautinių mažumų atstovų skaičių parlamente;

59. pabrėžia būtinybę toliau saugoti LGBTI teises; ragina valdžios institucijas tinkamiau ir veiksmingiau reaguoti į neapykantos retoriką ir neapykantos motyvuotus nusikaltimus; palankiai vertina taikų dviejų gėjų paradų surengimą 2019 m.; pabrėžia, kad svarbu visoms institucijoms remti ruošimąsi eitynėms „EuroPride 2022“ ir užtikrinti visų dalyvių saugumą;

60. ragina vyriausybę teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties asmenų sąjungas ir transseksualių asmenų vardų ir lyties keitimą pagal atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, sukurti saugią aplinką LGBTI asmenims ir skatinti tolerancijos jiems kultūrą;

61. primygtinai ragina Serbiją pagerinti neįgaliųjų, ŽIV sergančių asmenų, narkotikus vartojančių vaikų ir suaugusiųjų, kalinių, seksualinių paslaugų teikėjų, LGBTI asmenų, šalies viduje perkeltų asmenų ir romų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma atsižvelgiant į besitęsiančią pandemiją ir sveikatos priežiūros sektoriaus problemas;

62. palankiai vertina Serbijos dalyvavimą regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose; ragina Serbiją išlaikyti ir toliau dėti pastangas visais lygmenimis, siekiant susitaikyti ir stiprinti gerus kaimyninius santykius; ragina Serbiją visapusiškai įgyvendinti dvišalius susitarimus ir konstruktyviai ir laiku pradėti spręsti visus likusius ginčus dėl sienų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant klausimus, susijusius su susitaikymu kalbant apie buvusios Jugoslavijos praeitį; pažymi, kad turi būti dedamos papildomos pastangos pasienio regionų socialinės ir ekonominės plėtros srityje; palankiai vertina regioninės integracijos iniciatyvą vykdant ekonominę plėtrą;

63. palankiai vertina konstruktyvų Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) vaidmenį ir aktyvų Serbijos dalyvavimą RBT; pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą COVID-19 krizės sąlygomis ir pažymi, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra susiję su Serbijos tikslu sėkmingai įgyvendinti europinę perspektyvą;

64. pabrėžia, kad Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimas yra prioritetas ir išankstinė abiejų šalių stojimo į ES sąlyga ir kad santykius normalizuoti taip pat svarbu norint užtikrinti stabilumą ir gerovę platesniame regione; pripažįsta, kad abi šalys aktyviau dalyvauja ES tarpininkaujamame dialoge, ir ragina aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti ES tarpininkaujamame dialoge, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis, siekiant priimti išsamų, tvarų ir teisiškai privalomą susitarimą pagal tarptautinę teisę;

65. pakartoja savo raginimą siekti pažangos sąžiningai ir laiku visapusiškai įgyvendinant visus jau pasiektus susitarimus, be kita ko, nedelsiant įsteigti savivaldybių, kuriose serbai sudaro gyventojų daugumą, asociaciją ar bendriją; ragina EIVT sukurti mechanizmą, kuriuo būtų stebimas ir tikrinamas visų iki šiol pasiektų susitarimų įgyvendinimas, ir periodiškai pranešti Europos Parlamentui apie esamą padėtį; todėl pakartoja, kad visapusiškai palaiko ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogo klausimais Miroslavą Lajčáką;

66. primygtinai ragina Serbijos ir Kosovo vyriausybes vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti šalių tarpusavio pasitikėjimui ir sukelti pavojų konstruktyviam tolesniam dialogui; pakartoja Serbijos ir Kosovo daugiatautės prigimties svarbą ir tai, kad etniniu požiūriu vienalytės valstybės neturėtų būti šio regiono tikslas;

67. ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas skatinti vietos bendruomenių žmonių tarpusavio ryšius, siekiant sustiprinti dialogą, be kita ko, nevyriausybiniu lygmeniu; pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms nevartoti provokacinės retorikos kitų etninių grupių atžvilgiu; apgailestauja dėl to, kad nepaisant to, kad užbaigti Mitrovicos tilto renovacijos darbai, juo dar negali naudotis visi eismo dalyviai;

68. palankiai vertina aktyvų ir konstruktyvų Belgrado dalyvavimą dialoge su Priština ir sutartų įsipareigojimų pagal Briuselio susitarimą įgyvendinimą;

69. džiaugiasi geru Serbijos ir Kosovo regioniniu bendradarbiavimu kovojant su COVID-19 pandemijos plitimu, įskaitant Mitrovicos merų bendradarbiavimą ir sveikatos ministrų bendravimą;

70. pabrėžia, kad svarbu vykdyti regioninį bendradarbiavimą karo nusikaltimų ir dingusių žmonių atvejų tyrimo klausimais, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teismo nuosprendžių dėl karo nusikaltimų pripažinimą ir vykdymą, tirti kapavietes, netoleruoti neapykantos retorikos ir karo nusikaltėlių šlovinimo, teikti paramą šalies prokurorams, kad nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina Serbijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas kovojant su šiomis problemomis ir pasmerkti visų formų neapykantos retoriką, bauginimo kampanijas, viešą pritarimą genocidui ir jo neigimą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; apgailestauja dėl to, kad kai kurios Serbijos valdžios institucijos ir kai kurie Serbijos politikai ir toliau neigia Srebrenicos žudynes; palankiai vertina pilietinės visuomenės organizacijų darbą susitaikymo, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir tinkamo žalos atlyginimo srityse;

71. palankiai vertina toliau vykdomą Serbijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sarajevo deklaracijos procesą ir primena įsipareigojimą pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), kurio darbas baigtas, ir Jungtinių Tautų Tarptautiniu baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmu, taip pat primygtinai ragina Serbiją kovoti su visomis pastangomis pakenkti iki šiol pasiektiems rezultatams ir klastoti TBTBJ nustatytus faktus;

72. pakartoja, kad remia iniciatyvą įsteigti Regioninę faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo komisiją (RECOM); atkreipia dėmesį į Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) ir jo veiklos svarbą; pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Europos Komisija siūlo pavėlinti Novi Sado paskelbimą Europos kultūros sostine 2021 m. ir jį perkelti į 2022 m.;

73. palankiai vertina tai, kad 2019 m. Serbijai buvo suteiktas programos šalies statusas „Erasmus+“ programoje;

74. palankiai vertina Serbijos pažangą vystant veikiančią rinkos ekonomiką; ragina Serbiją toliau dėti pastangas ir skatinti konkurencingumą ir ilgalaikį bei integracinį augimą vykdant struktūrines reformas, visų pirma energetikos sektoriuje ir darbo rinkoje, taip pat didinant reglamentavimo aplinkos skaidrumą ir nuspėjamumą; pabrėžia, kad svarbu ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius, ir ragina Serbijos vyriausybę tiesiogiai spręsti korupcijos, kuri slopina veikiančios rinkos ekonomikos plėtrą, problemą, taip pat reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos 2020 m. nurodė GRECO;

75. pažymi, kad Serbijos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta išteklių ir patiriamas profesionalių darbuotojų nutekėjimas, todėl COVID-19 pandemijos metu pritrūko medicininės įrangos, medicininių žinių ir laboratorinių tyrimų pajėgumų; ragina Serbiją įgyvendinti reformas siekiant sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sektorių, pagerinti socialinę apsaugą ir teikti paramą privačiajam sektoriui, kad būtų galima sušvelninti ekonomines COVID-19 pasekmes;

76. palankiai vertina gerą Serbijos pažangą ekonominėje ir finansinėje srityse, tokiose kaip bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencija ir finansinės paslaugos, valdymo atskaitomybė ir auditas; vis dėlto pažymi, kad reikia toliau siekti pažangos viešųjų pirkimų srityje;

77. reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Kinijos įtakos Serbijoje ir Vakarų Balkanuose ir dėl nepakankamo Kinijos investicijų ir paskolų skaidrumo ir poveikio aplinkai bei socialinio poveikio vertinimo; ragina Serbiją didinti atitikties teisiniams reikalavimams standartus Kinijos verslo veiklai;

78. ragina Serbiją didinti savo energetikos sektoriaus tvarumą įvairinant energijos išteklius, inicijuojant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir mažiau teršiančių degalų ir tuo pat metu panaikinant visas reikalavimų neatitinkančias subsidijas anglims; ragina Serbiją imtis būtinų priemonių aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms išsaugoti ir apsaugoti ir sustiprinti nacionalinio išmetamųjų teršalų mažinimo plano įgyvendinimo stebėseną;

79. džiaugiasi tuo, kad pradėjo veikti didžiausias vėjo jėgainių parkas „Čibuk 1“, ir pažanga, padaryta įrengiant jungiamąjį Serbijos ir Bulgarijos dujotiekį; susirūpinęs pažymi, kad vis dar nesilaikoma Energijos bendrijos sutarties, taigi ji ir pažeidžiama; pakartoja savo raginimą ES glaudesnių sąsajų strategijoje skirti itin didelį dėmesį Vakarų Balkanų šalims;

80. palankiai vertina Serbijos aktyvų dalyvavimą Transporto bendrijoje ir transeuropinio tinklo projektuose, įskaitant greitkelio Nišas-Merdaras-Priština tiesimo projektą;

81. palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujasis regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas, pasirašyto 2019 m. balandžio mėn.;

82. primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti suderinimą su ES klimato apsaugos ir aplinkos srities, taip pat energijos vartojimo efektyvumo standartais ir politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės, ir, be kita ko (tuo neapsiribojant), numatyti anglies dioksido apmokestinimą, atnaujinti energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus, parengti ir priimti integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kad būtų galima lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos, taip pat priimti būtinas priemones aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms išsaugoti ir apsaugoti;

83. ragina Serbiją iki galo įvykdyti nacionalines elektros energijos ir dujų sektorių reformas ir, visų pirma, užtikrinti sistemos operatorių atskyrimą, taip pat siekti regioninio sujungiamumo ir baigti kurti regioninę energetikos rinką, laikantis Paryžiaus susitarimo ir tarptautinių įsipareigojimų pagal Energijos bendrijos sutartį;

84. yra sunerimęs dėl susirūpinimą keliančio oro taršos lygio Serbijoje ir primygtinai ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių oro kokybei gerinti; pabrėžia, kad svarbu rasti tvarius sprendimus ir apriboti lignito bei kitų mažo šilumingumo anglių naudojimą energijos gamybai ir šildymui;

85. apgailestauja dėl to, kad nebuvo imtasi veiksmų dėl Dragovišticos upės taršos iš regione veikiančių kasyklų;

86. palankiai vertina tai, kad Serbija toliau remia Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją;

87. pakartoja suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), kuri palaipsniui turi tapti neatsiejama Serbijos užsienio politikos dalimi, svarbą kaip stojimo proceso sąlygą; yra susirūpinęs dėl Serbijos suderinimo lygio, nes jis yra žemiausias regione; pažymi, kad kai kurie vyriausybės pareigūnai ir kai kurie politikai toliau retkarčiais pateikia pareiškimus, kuriuose kvestionuojama Serbijos užsienio politikos orientacija; yra susirūpinęs dėl to, kad Serbija ne kartą išreiškė paramą Rusijai JT Generalinėje Asamblėjoje dėl Krymo aneksijos;

88. palankiai vertina tai, kad Serbija suderino savo poziciją su ES pozicija dėl Baltarusijos prezidento rinkimų; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl to, kad Serbija nesugebėjo suderinti savo pozicijos su sankcijomis Baltarusijos pareigūnams ir su ES pozicija dėl naujojo saugumo įstatymo Kinijoje; ragina Serbiją didinti suderinimą su Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaracijomis ES vardu ir Tarybos sprendimais;

89. pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Vašingtone pasirašyti Serbijos ir Kosovo susitarimai dėl ekonomikos normalizavimo; tačiau apgailestauja dėl šių dokumentų nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad Kosovas liautųsi siekęs narystės tarptautinėse organizacijose; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vėl įsitraukė į šį procesą, ir pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprinti savo partnerystę ir koordinavimą Vakarų Balkanuose; pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra svarbus stabilumo užtikrinimo šiame regione veiksnys, ir atkreipia dėmesį į ES, kaip lyderės, vaidmenį tarpininkaujant Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo procesui;

90. primena, kad Serbijos ambasados Izraelyje perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę prieštarautų Europos Sąjungos pozicijai dėl dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir Palestinos ginče;

91. ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą su Serbija kovojant su manipuliacine dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama suskaidyti bendruomenes, diskredituoti ES ir pakenkti europinei regiono perspektyvai; skatina imtis konkrečių veiksmų didinant atsparumą ir kibernetinį saugumą ir ragina Serbiją, Komisiją ir EIVT remti priemones, kuriomis siekiama stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir kokybišką žurnalistiką; pabrėžia, kad reikia gerinti Europos lygmens koordinavimą siekiant kovoti su regioninėmis dezinformacijos kampanijomis, kurios dažnai inicijuojamos Serbijoje, pvz., galbūt sukuriant į Balkanus orientuotą kompetencijos centrą dezinformacijos klausimais;

92. yra ypač susirūpinęs dėl dezinformacijos naratyvų, skleidžiamų iš Kremliaus ir platinamų per „Sputnik“ kanalą Serbijoje ir pasitelkiant kitus šalies veikėjus; ragina Serbijos valdžios institucijas persvarstyti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos šiai veiklai, siekiant sumažinti dezinformaciją šalyje ir už jos ribų, ir dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacijos kampanijomis, kurios nuo COVID-19 pandemijos pradžios suintensyvėjo;

93. pažymi, kad Serbija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) sudarė susitarimą dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, nes tai suteiks galimybę FRONTEX padėti Serbijai valdyti sienas ir vykdyti bendras operacijas; pažymi, kad Serbija atliko aktyvų, kooperacinį ir konstruktyvų vaidmenį ES išorės sienų valdymo srityje;

94. pakartoja, kad ES yra pagrindinė Serbijos prekybos partnerė, investuotoja ir pagalbos teikėja; pažymi 2019 m. spalio mėn. Serbijos sprendimą pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su Eurazijos ekonomine sąjunga; tačiau tikisi, kad Serbija susiderins su ES prekybos politika; primena Sąjungos įsipareigojimą ginti savo interesus sušvelninant neigiamą laisvosios prekybos susitarimų su Eurazijos ekonomine sąjunga, kuriuos pasirašė šalys, pateikusios prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir pasirašiusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kaip antai Serbija, poveikį; apgailestauja dėl to, kad Serbija vis dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė;

95. ragina Serbiją pagerinti teisės aktų derinimą su ES darbo teise, priimti naują įstatymą dėl teisės streikuoti, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir iš dalies pakeisti inspektavimo priežiūros įstatymą, kad jis atitiktų atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kurias Serbija ratifikavo;

96. ragina Serbiją užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai finansinių ir institucinių išteklių užimtumo ir socialinei politikai;

97. palankiai vertina tai, kad Serbija nuolat dalyvauja krizių valdymo misijose ir operacijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); ragina Serbiją laikytis dabartinių įsipareigojimų skiriant personalą keturioms BSGP misijoms ir operacijoms, taip pat siekti tolesnio dalyvavimo ateityje; palankiai vertina ES ir Serbijos pasirašytus kovos su terorizmu susitarimus; šiuo požiūriu palankiai vertina pažangą plėtojant regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu srityje;

98. reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Serbijos priklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ir saugumo įrangos ir technologijų, įskaitant masinio sekimo sistemą Belgrade ir masinį asmens duomenų rinkimą netaikant atitinkamų apsaugos priemonių, taip pat dėl saugumo sektoriaus viešųjų pirkimų praktikos nepakankamo skaidrumo; ir toliau yra susirūpinęs dėl glaudaus Serbijos politinio ir karinio bendradarbiavimo su Rusija ir, be kita ko, dėl to, kad Niše ir toliau esama Rusijos oro pajėgų įrangos; ragina Serbiją vykdyti derinimą su BSGP ir jos priemonėmis;

99. dar kartą ragina Serbijos valdžios institucijas toliau stengtis atsikratyti buvusių komunistų slaptųjų tarnybų paveldo viešai paskelbiant jų bylas, nes tai būtų žingsnis Serbijos demokratizacijos link; ragina Serbiją aktyviau vykdyti su pasidalijimu bendru buvusios Jugoslavijos archyvu susijusių teisių perėmimo ir prievolių įgyvendinimo procesą; ryšium su tuo pakartoja, kad yra labai svarbu užtikrinti visapusišką prieigą prie visos archyve saugomos medžiagos, ypač prie buvusios Jugoslavijos slaptųjų tarnybų (UDBA) ir Jugoslavijos liaudies armijos slaptųjų tarnybų (KOS) bylų; pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusiomis Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei jos paprašytų;

100. primena, kad ES yra didžiausia finansinės paramos Serbijai teikėja; palankiai vertina Komisijos pastangas strategiškiau investuoti į Vakarų Balkanus įgyvendinant specialų Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą; pripažįsta Ekonomikos ir investicijų plano svarbą remiant tvarų junglumą, žmogiškąjį kapitalą, konkurencingumą ir integracinį augimą, taip pat stiprinant regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir taip siekiant pagerinti vietos ir regionų administracijų galimybes pasinaudoti šių investicijų teikiama nauda; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslus;

101. pabrėžia, kad pagal Ekonomikos ir investicijų planą turėtų būti skatinamos būtinos struktūrinės reformos infrastruktūros, energetikos, aplinkos ir švietimo srityse ir kad jis turėtų būti kuo greičiau ir veiksmingiau įgyvendintas, siekiant pagerinti ES finansuojamų projektų matomumą ir padidinti Serbijos piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis;

102. ragina teisėkūros institucijas būsimoje Pasirengimo narystei paramos priemonėje (PNPP III) suderinti paskatas ir sąlygas ir pasinaudoti sustabdymo mechanizmais, jei būtų pastebėtas rimtas regresas; mano, jog labai svarbu, kad PNPP III būtų remiamas tolesnis pagrindinių vertybių ir gero valdymo stiprinimas; mano, kad su stojimo proceso grįžtamumu susijęs principas „parama pagal pažangą“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą“ pagal atnaujintą metodiką taip pat turėtų aiškiai atsispindėti teikiant pasirengimo narystei finansavimą; pakartoja, kad finansinės paramos mastas turėtų atitikti faktinį reformų įgyvendinimo lygį;

103. ragina Serbijos valdžios institucijas kuo geriau panaudoti ES Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšų perskirstymu, vykdomu siekiant padėti sušvelninti COVID-19 pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį; pabrėžia, kad svarbu itin daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms;

104. pakartoja, kad ES skubiai mobilizavo neatidėliotiną paramą Vakarų Balkanams, kad būtų galima įveikti dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią ekstremaliąją sveikatos situaciją ir palengvinti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą;

105. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamą kiekį COVID-19 vakcinų visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams;

106. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Serbijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE